Anksčiau nei tikėjosi iš Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro ralio grįžęs motoci-klininkas iš Kretingos rajono Kartenos miestelio Gintautas Igaris gydosi lenk-tynėse patirtas žaizdas, tačiau nukabinti nosies net neketina - jau pavasarį pla-nuoja dalyvauti Baltijos šalių pirmenybė-se, taip pat neapleidžia vilčių ateinančiais metais trečią kartą šturmuoti Dakaro ralį.

Paulius MATULEVIČIUS

Dėl avarijos, po kurios maždaug 20 minu-čių buvo praradęs sąmonę, patyrė smegenų sukrėtimą, susilaužė delnikaulį ir sraigtaspar-niu buvo išgabentas į ligoninę, G. Igaris jau nebesuka galvos.

2011-ųjų liepą pasikeitus motinystės (tėvystės) pašal-pų mokėjimo tvarkai, ne tik sumažėjo pašalpų dydis, bet ir atsirado galimybė antrai-siais vaiko priežiūros metais dirbti ir gauti 40 proc. dydžio kompensuojamąjį uždarbį. Šia sąlyga siekta greičiau sugrąžinti tėvus į darbo rinką. Tiesa, pastaruoju metu ryškėja senosios tvarkos metu neegzistavusi tenden-cija - mamos antraisiais vaiko priežiūros metais dažnai perleidžia pašalpos gavimą tėčiams, kurių algos papras-tai yra didesnės. Tokiu atveju mamos gali arba grįžti į darbą,arba ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose.

Eglė PIEKIENĖ

Atėjus 2012-ųjų vasarai, kuo-met antrieji vaiko priežiūros metai prasidėjo pirmiesiems pagal nau-jąją tvarką atostogų išėjusiems tė-vams, tarp jų imta diskutuoti apie papildomas galimybes.

Kaina 1 Lt

http://www.ve.lt

Mieli “Vakarų ekspreso” prenumeratoriai,jei susiduriate su laikraščio pristatymo nesklandumais, kreipkitės į redakciją tel.: (8 46) 411314, 420096, 411308 (darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.)

2013 m. sausio 16 d. TREČIADIENIS

speKtras

118

4

Nr. 12 (6275)

Sentencija. s Apžvalgininkas Bernar-das Gailius apie Rusijos pilietybės suteikimą žymiam prancūzų aktoriui: “Suteikti Depar-djė pilietybę galėjo tik tokia valstybė, kuri negerbia žmogaus teisių. Anglijos karalienei, pavyzdžiui, būtų tekę vadovautis įstatymu, kurį priėmė tautos išrinktas parlamentas. Visi tai supranta. Gal globalų elitą kartais ir įkvepia Rusija ar, ypač, Kinija, bet jis yra savo paties filosofijos spąstuose.”

J u b i l i a t a s . sPrezidentė Dalia Gry-bauskaitė pasveikino dainininką Stasį Povi-laitį gimtadienio ir 50 metų darbo scenoje jubiliejaus proga.

Renovacija. s Premjeras Algirdas But-kevičius jau liepą žada pirmąjį pagal naująjį daugiabučių renovavimo modelį renovuotą pastatą, o renovacijos bumą prognozuoja 2014 m. antrąjį pusmetį.

Dėstytoja. s Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tampa dėstytoja - pavasa-rio semestre Vilniaus universitete ji dėstys makroekonomikos kursą vietoj ekonomistės Aušros Maldeikienės.

Nuomonė. s 40 proc. Lietuvos gyven-tojų mano, kad būsto kainos artimiausiu laiku liks tokios pat, parodė SEB banko už-sakymu gruodį atlikta apklausa.

Požiūris. s Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas teigia, kad nemaža dalis estų jaučiasi sutrikę ir susierzinę dėl to, kad Visagino atominės elektrinės projekto ateitis jo šalyje yra neaiški ir vertinama pesimistiškai.

Terminas. sSeimas sudarė lai-kinąją tyrimo komi-siją, kuri iki sausio 25-osios turi ap-sispręsti, ar leisti Neringą Venckienę patraukti baudžia-mojon atsakomy-bėn. Panaikinti tei-sinę jos neliečiamy-bęprašo generalinis prokuroras, pareiškęs, jog seimūnė įtariama 5 nusikaltimais.

Brakonieriavimas. s Griežtinamos bausmės brakonieriams - nuo vakar įsiga-liojo aplinkos ministro Valentino Mazuronio pasirašytas įsakymas, kuriuo įkainiai už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus didinami dešimt kartų.

Įsitikinimas. s Baltarusijos preziden-tas Aliaksandras Lukašenka per spaudos konferenciją žurnalistams sakė, kad Lietuva nenutrauks ryšių su Baltarusija - tai esą būtų pamišėliškas sprendimas.

Išlaidūnai. s Kinijos vartotojai 2012 metais išleido 46 mlrd. dolerių prabangos daiktams. Didesnė dalis sumos buvo išleista užsienyje.

Ar žinote, kad s dėl neatsakingo žmonių elgesio į gamtą kasmet išmetama per 7500000 kubinių metrų teršalų.

Susikeisti vietomis vilioja didesnės išmokos

Gintautas Igaris: “Esu laimės kūdikis”

Europa uždraus mėtines ir kitas aromatines cigaretes

Sausio 15-oji: Klaipėda - deimantas Lietuvos karūnoje

6SKAIČIUS. s Motociklas, paženklin-

tas numeriu, šįkart Gintautui Igariui sėkmės neatnešė.

enduroclub.lt nuotr.

Redakcijos archyvo nuotr.

NEDRAUDŽIA. s Teisės aktai nedraudžia vaiko auginimo metais tėvams susikeisti vietomis, todėl mamos dažnai motinystės (tėvystės) pašalpos gavimą antraisiais metais perleidžia dau-giau uždirbantiems tėčiams.

aktualijos"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis2

šianDien KLaipĖDoje

Ginčo esmė - įranga, kurią “parkomatų” prižiūrėtojai turėjo perduoti įstaigai “Klai-pėdos keleivinis transportas”, tačiau, anot jos vadovų, neperdavė.

Šiauliai

Kaunas

Vilnius

-7-10

-5-8

-6-10

-7-11

-5-8

orŲ proGnoZĖ

KaLenDoriUs

Universitetas žada didesnius atlyginimus

Miestas nori reguliuoti gatvių apšvietimą

“Parkomatų” priežiūros pokyčiai atvedė į teismąRENGINIAI9.30

Klaipėdos m. visuomenės sveika-tos biure (Taikos pr. 76, 3 a.) 9.30 val. kalanetikos treniruotė moterims; 11 val. mankšta senjorams. 16 val. Vasaros estrados tako pradžioje (prie suoliukų iš Liepojos g. pusės) šiaurietiško ėjimo treniruotė pažengusiems. 16.30 val. sporto klube “Ginsvė” (Statybininkų pr. 20) mankšta nėščiosioms. Nemokamai, registruotis tel. (8 46) 234796.

15 val.Tautinių kultūrų centre (K. Done-

laičio g. 6B) renginys “Tegyvuoja Mū-zos”, skirtas slavų raštijos 1000-mečiui paminėti.

17.30 val.I. Simonaitytės bibliotekos (Her-

kaus Manto g. 25) konferencijų salėje užsiėmimas “Pirmasis žingsnis”, bus pristatomos jogos, meditacijos, kvėpa-vimo technikos, kalbama apie kvėpavi-mo paslaptis.

PARODOS17.30 val.

LDM P. Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) atidaroma Laimos Gedvilaitės-Sakalauskienės grafi kos darbų paroda “Kasdienybės valandos”.

Saulė teka 8 val. 53 min., leidžiasi 16 val. 38 min., dienos ilgumas 7 val. 45 min. Mėnuo - jaunatis.Zodiako ženklas - Ožiaragis.

ORAI. Šiandien Klaipėdoje debesuota. Vėjas šiaurės rytų, 6-10 m/sek. Oro temperatūra dieną - apie 6, naktį - apie 10 laipsnių šalčio.

RYTOJ temperatūra dieną - apie 7, naktį bus apie 12 laipsnių šalčio. Debesuota. Vėjas šiaurės rytų, 4-9 m/sek.

VANDENS temperatūra Baltijos jūroje ties Klaipėda - apie 0, Kuršių marias dengia apie 3 cm ledas. Bangų aukštis jūroje - 0,5 m.

Sausio šešioliktoji, trečiadienis - 16-oji metų diena, iki metų pabaigos lieka 349 dienos.

VARDADIENIAISavo vardadienius šiandien švenčia Leikantas, Leimantas, Leimantė, Marcelė, Marcelijonas, Marcelijus, Marcelina, Marcelinas, Marcelis, Marcė, Marcys, Marčius, Norgailas, Norgailė, Norgeda, Norgėlas, Norgėlė.

DATOS 2005 m. Elvis Preslis dar kartą pasižymėjo muzikos istorijoje, kuomet iš naujo išleistas jo 1959 metų hitas “One Night” tapo tūkstantąja daina, užkopusia į britų popmuzikos populiariausių dainų viršūnę.

2009 m. Vilniuje, prie Seimo rūmų, per profesinių sąjun-gų surengtą mitingą kilusias riaušes sulaikyti 82 asmenys.

2009 m. 100 metų jubiliejaus proga nepriklausomos Lietuvos karininkui dimisijos majorui Augusti-nui Bernadišiui kariuomenės vado vardu įteikta dovana - suvenyrinis durklas.

Tomo GUKAUSKO nuotr.

TAUPYMAS. s Pasak valdininkų, naktį, kai miestas miega, gatvių žibintų šviesa galėtų būti šiek tiek prislopinta.

Klaipėdos savivaldybėje svarstoma galimybė imti 2 milijonų litų paskolą ir pirkti gatvių apšvietimo reguliatorius, kurie leistų nak-timis sumažinti apšvietimo intensyvumą ir šitaip taupytų ne tik elektros energiją, bet ir pinigus.

Edita GUDAVIČĖ edita@ve.lt

Pasak savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudvi-ko Dūdos, iš viso reikėtų įsigyti 94 reguliatorius, kurie būtų įmontuoti elektros tiekimo spintose.

“Tokie reguliatoriai padėtų net 30 procentų sutaupyti elektros energiją. Paskaičiuota, kad per me-tus sutaupytume 400 tūkst. litų, tai-gi investicija atsipirktų per penke-rius metus”, - skaičiavo L. Dūda.

Klaipėdoje tokie reguliatoriai

jau yra įrengti 46-iose elektros tie-kimo spintose. Tokia naujovė buvo įdiegta įrengiant naujus objektus. O senosios spintos tebėra be regulia-torių.

“Naktį, kai mieste nebėra tokio didelio judėjimo, tikrai nereikia, kad lempos pliekstų visu intensyvumu. Įrengus reguliatorius viską galima reguliuoti - nuo kada tą intensyvu-mą sumažinti, nuo kada padidinti. Reguliuojama centralizuotai. Ne tik patogu, bet ir ekonomiška”, - pasa-kojo L. Dūda.

Ar šį sumanymą pavyks įgyven-dinti šiemet, viskas priklausys nuo

finansinių galimybių, kurios paaiš-kės tvirtinant šių metų biudžetą.

Miesto viešojo transporto bei mokamų automobilių stovėji-mo infrastruktūra besirūpinanti viešoji įstaiga “Klaipėdos kelei-vinis transportas” (KKT) ir privati bendrovė savo santykius ėmė aiškintis teisme.

priežiūrai. Miesto savivaldybei bei KKT

“Urbico” prašoma suma pasirodė

esanti labai didelė. “Švelniai tariant, jie užsiprašė

bent du kartus daugiau nei galėtų realiai kainuoti darbai. Gal todėl, kad kone vieninteliai turėjo speci-alistus, galinčius prižiūrėti stovos skaitiklius? Šiaip ar taip, su savi-valdybe paskaičiavome, kad pa-tiems apmokyti žmones būtų daug pigiau. Todėl nuo 2012-ųjų pra-džios, pasibaigus tai trejų metų priežiūros paslaugai, sutarties su “Urbico” nepratęsėme”, - konflikto priešistorę aiškino KKT direkto-rius Gintaras Neniškis.

Jo teigimu, minėtos bendrovės atstovai KKT darbuotojams turėjo perduoti tam tikrą stovos skaitiklių įrangą bei popierių, skirtą stovėjimo apmokėjimą patvirtinančių kvitų spausdinimui, tačiau to nepadarė.

“Mes įsitinę, jog “Urbico” mums atidavė ne visą reikiamą įrangą ir popierių, o bendrovė tiki-na viską padariusi taip, kaip reikėjo. Iš pradžių bandėme susitarti gra-žiuoju, bet po ilgai trukusio susira-šinėjimo kreipėmės į teismą.

Mums iš jų nieko nereikia - tik tai, kad atiduotų visą mums turintį priklausyti turtą. Todėl esame pa-siruošę bylą baigti taikos sutartimi. Jei, aišku, tą turtą, vertinamą maž-daug 25 tūkstančiais litų, jie ati-duos”, - teigė G. Neniškis.

Tuo tarpu “Urbico” Klaipėdos instaliavimo skyriaus vadovas Min-daugas Tamošauskas sako, kad bendrovė jaučiasi esanti visiškai teisi.

“Yra perdavimo-priėmimo aktai, pasirašyti paties miesto savivaldy-bės administracijos direktoriaus. Viskas tuo ir pasakyta, kažką dau-giau pridėti būtų sunku”, - lakoniš-kas buvo bendrovės atstovas.

POZICIJA. s Stovos skaitiklius prižiūrėję bendrovės “Urbico” atstovai teigia esantys teisūs, nes visus įrangos perdavimo ir priėmimo aktus esą pasirašė patys savivaldybės vadovai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Tomas GUKAUSKAStomas@ve.lt

Klaipėdos miesto apylinkės teisme įvyko parengiamasis posė-dis byloje dėl sutartinės prievolės tinkamo vykdymo. Ieškovas - KKT, atsakovas - UAB “Urbico”. Ginčo esmė - įranga, kurią ši bendrovė turėjo perduoti viešajai įstaigai, ta-čiau, anot jos vadovų, neperdavė.

Dar 2008-aisiais “Urbico” lai-mėjo pusantro šimto stovos skaiti-klių Klaipėdoje įrengimo ir priežiū-ros konkursą. Prieš baigiantis su-tartam 3 metų terminui imta svars-tyti, kaip būtų galima sutaupyti ne-pigiai atsieinančiai “parkomatų”

Klaipėdos universitete (KU) svarstant šių metų biudžetą žadama didinti atlyginimus bi-bliotekų, leidyklos bei Botanikos sodo darbuotojams. Taip pat numatoma skirti lėšų kai kurių fakultetų patalpoms remontuo-ti bei studijų įrangai atnaujinti.

Edita GUDAVIČĖedita@ve.lt

Vakar universiteto bendruome-nė aptarė 2013 metų biudžeto pro-jektą, kuris turėtų būti patvirtintas sausio pabaigoje arba vasario pra-džioje.

Pasak KU rektoriaus Vaidučio Laurėno, šių metų biudžetas bus didesnis nei pernai, tačiau tikrai ne perteklinis.

“Praėjusieji metai buvo šoko metai. Prie to nemažai prisidėjo ir banko “Snoras” griūtis. Šiemet lengviau atsikvėpsime, tačiau išlai-dauti galimybių nebus”, - situaciją vertino V. Laurėnas.

Jo duomenimis, 2013-ųjų biu-džete pagrindinei veiklai numatyta

panaši suma kaip ir pernai - 45 mi-lijonai litų. Dvigubai daugiau nei pernai numatoma skirti projektinei veiklai - net 70 mln. (pernai pro-jektams buvo skirta 32 mln. Lt).

“Norėtume atnaujinti vidines kai kurių fakultetų erdves. Mano-me, kad reikėtų remontuoti Jūrų technikos ir Pedagogikos fakultetų

bei Tęstinių studijų instituto patal-pas. Iš projektinei veiklai skirtų lėšų planuojama įrengti naujas la-boratorijas, atnaujinti studijų ir mokslo įrangą”, - pasakojo rekto-rius.

Taip pat esą gera žinia turėtų pradžiuginti ir bibliotekų, leidyklos bei Botanikos sodo darbuotojus.

Šalia to, kad padidėjo minimali mė-nesinė alga, dar šiek tiek didinti atlyginimus jiems žada ir KU va-dovybė.

“Žinoma, visus šiuos pasiūly-mus dar reikia apsvarstyti ir įver-tinti realiai. Stengsimės, kad biu-džetas būtų subalansuotas ir visus tenkintų”, - sakė V. Laurėnas.

MILIJONAI. s Numatoma, kad šiemet Klaipėdos universiteto projektams įgyvendinti bus skirta dvigubai daugiau pinigų nei pernai - net mln. litų.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Nelaisvė. s Vakar Klaipėdos apygardos teisme paskelbti nuospren-džiai už šeimos narių nužudymus: 32 metų skuodiškei Vilmai Adomauskie-nei už sugyventinio nužudymą skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o 21 metų Klaipėdos rajono gyventojas Edmundas Žitkus 13 metų už grotų pasiųstas už tėvo nužudymą.

Paroda. s Vakar Lie-tuvos ir Klaipėdos krašto suvienijimą simbolizuo-jančią arką papuošė valstybinė Lietuvos ir istorinė Mažosios Lietu-vos vėliavos, o paminklo papėdėje atidaryta isto-rikų parengta ekspozi-cija “Kova dėl Klaipėdos - įvykiai ir žmonės.”

Paskaita. s Vakar sostinėje įsikūrusi Generolo Jono Žemaičio Lietu-vos karo akademija, Lietuvai minint 90-ąsias Klaipėdos krašto atgavimo metines, organizavo paskaitą akademijos bendruomenei ir visiems susidomėjusiems apie 1923 metais vykusį Klaipėdos sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas buvo grąžintas Lietuvai. Akademijos bendruomenė Klaipėdos sukilimo metines paminėjo ir iškilmingoje rikiuotėje, po kurios ramovėje buvo skaitomi vieši pranešimai, išsamiau apžvelgiantys istori-nius įvykius, svarbius Klaipėdai, o kartu ir visai Lietuvai. Beje, 1923-iųjų įvykiai minimi ir Kaune - Vytauto Didžiojo karo muziejuje čia atidaryta kilnojamoji nuotraukų ir dokumentų kopijų paroda “Klaipėdos krašto sukilimui - 90”.

Citata iš www.VE.lt. s Komentatorius 123 Lietuvos sta-tistikos departamento pranešimą apie tai, kad šiuo metu Klaipėdoje gyvena 160 tūkst. žmonių: “Vėjai, netikiu, kad tik tiek gyvena. Prieš 20 metų buvo 210000. Per tą laikotarpį naujų butų ir namų kiek pristatė, senų niekas nenugriovė. Ar jie visi tušti?”

Gimė. s Per statistinę parą uostamiestyje gimdė 7 moterys - pasaulį išvydo 7 berniukai.

Mirė. s Vakar Klaipėdoje užregistruota Raimondo Sasnausko (gim. 1974 m.), Leonid Babinič (gim. 1944 m.), Rimanto Kuzminsko (gim. 1965 m.), Onos Balsienės (gim. 1918 m.), Onos Jonikaitės (gim. 1924 m.), Pau-liaus Paulausko (gim. 1978 m.), Stasio Bradausko (gim. 1955 m.), Jurij Jurčenko (gim. 1951 m.) ir Vladimir Drakov (gim. 1936 m.) mirtis.

Laidotuvės. s Šiandien Lėbartų kapinėse laidojami Jurij Jurčenko, Leonid Babinič, Rimantas Kuzminskas, Jadvyga Jeršova, Regina Markaus-kienė, Paulius Paulauskas ir Bronislava Petrutienė.

Vakar Klaipėdoje s iki 17.20 val. užregistruotas 1 pranešimas apie padarytus nusikaltimus, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos parei-gūnai padėjo potvynio įkalintiems pamario gyventojams, kuriems am-fibijomis gabeno maisto atsargas bei padėjo susisiekti su rajono centru, o Klaipėdoje gesino daugiabučio namo bendro naudojimosi patalpoje užsidegusias šiukšles. Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai sulaukė 56 kvietimų.

Šilutėje. s Vakar prie Šilutės rajono savivaldybės pastato esančio pa-minklinio ženklo, įprasminančio Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, iškilmingai paminėta 90-oji šio įvykio sukaktis. Prie paminklinio ženklo padėta gėlių, iškelta Mažosios Lietuvos vėliava, tylos minute pagerbti 1923 m. sausio 15 d. sukilimo, atvedusio prie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo, dalyviai.

Dienos paštas

aktualijos "Vakarų ekspresas"2013 m. sausio 16 d., trečiadienis 3

Teismas buvo pateikęs išaiškinimą, jog minėtos bendrovės būklė tokia, kad iš esmės turi būti keliama bankroto byla.

Pranciškaus Jurgučio įmonei vėl gresia bankrotas

Tarybos nariui - ultimatumas

ARGUMENTAI. s Visuomenininkų manymu, Mindaugas Žilys po-litiko etiką pamynė pažeidęs teisės aktus bei nepagarbiai apie mies-tiečius atsiliepęs spaudoje. Jie siūlo politikui atsisakyti mandato.

PINGPONGAS. s Bylos dėl “Klaipėdos hidrotechnikos” likimo šokinėja pirmyn ir atgal tarp Klaipėdos apygardos ir Apeliacinio teismų.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdos apygardos teismas atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą “Klaipėdos hidrotechnikai”.

Dalia BIKAUSKAITĖ dalia@ve.lt

Procesas dėl šios įmonės bankro-to ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo teismuose sukasi jau mažiausiai tre-jus metus.

2010 m. vasario 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsisa-kė “Klaipėdos hidrotechnikai” iškel-ti bankroto bylą vieno kreditoriaus prašymu. Vėliau, prieš pradėdamas nagrinėti civilinę bylą dėl restruktū-rizavimo bylos iškėlimo “Klaipėdos hidrotechnikai” jos savininko ir va-dovo Pranciškaus Jurgučio prašymu, tas pats teismas buvo priėmęs spren-dimą ir pateikęs išaiškinimą, jog mi-nėtos bendrovės būklė tokia, kad iš esmės turi būti keliama bankroto by-la. Tada šis sprendimas buvo apskųs-tas, Apeliacinis teismas jį panaiki-

no.Pernai balandį Klaipėdos apygar-

dos teismas jau patenkino P. Jurgučio prašymą kelti bendrovei restruktūri-zacijos bylą. Tada trys stambiausi “Klaipėdos hidrotechnikos” kredito-riai - Uosto direkcija, “Sodra” ir ban-kas “DnB” - šią nutartį apskundė Apeliaciniam teismui.

Uosto direkcija, kaip viena iš stambiausių “Klaipėdos hidrotechni-kos” kreditorių, nemano, kad yra pa-grindo iškelti bendrovei restruktūri-zavimo bylą.

“Tai iš esmės būtų tik skolų mo-kėjimo vilkinimas ir priverstinio iš-ieškojimo pradžios atidėjimas”, - sa-kė laikinai Uosto direkcijos Teisės ir personalo viršininko pareigas einan-tis Vaidas Batūra.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėtąjį skundą, vėl grąžino bylą į Klaipėdą, kad ji būtų pradėta nagri-nėti pakartotinai.

Galų gale šiomis dienomis Klai-pėdos apygardos teismas priėmė sprendimą atsisakyti kelti “Klaipėdos hidrotechnikai” restruktūrizavimo

bylą. Tačiau ir šis sprendimas gali bū-ti apskųstas Apeliaciniam teismui.

Kol klausimas dėl restruktūriza-cijos yra neišspręstas, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones - yra sustabdytas priverstinis skolų išieš-kojimas ir įmonei leista laisvai dispo-nuoti visomis savo sąskaitomis. T. y. ji gali atlikti mokėjimus, o iš jos išieš-koti skolų negalima. Spėjama, kad tokia situacija finansinių sunkumų patiriančią bendrovę tenkina.

Įmonės bankroto bylos, kurių vienoje yra net 30 ieškovų, yra su-stabdytos. Prie jų turėtų būti grįžta-ma tada, kai pagaliau bus atsakyta į klausimą, ar yra galimybių restruk-tūrizuoti “Klaipėdos hidrotechniką”, ar nėra.

Visuomenininkų nemalonę užsitraukęs ir politikų elgesio kodekso pažeidimu kaltina-mas Klaipėdos tarybos narys Mindaugas Žilys raginamas viešai atsiprašyti miestiečių arba atsisakyti mandato.

Visus šiuos pasiūlymus bei argu-mentus asociacija “Klaipėdieti! At-gaivinki savo miesto parką” vakar raštu įteikė miesto Tarybos Etikos komisijos pirmininkui. Rašte teigia-ma, esą politikų kolega M. Žilys, “bū-damas Klaipėdos miesto valdžios atstovu, dalyvauja priimant normi-nius teisės aktus, reguliuojančius miesto gyvenimą, tačiau pats jų ne-silaiko.”

“Iš to kyla klausimas, ar jis ne-žino Lietuvos teisės aktų, ar mano, kad būdamas Tarybos nariu nepriva-lo jų laikytis”, - tvirtinama rašte.

Primenama, kad pernai buvo nu-statyta, jog šioje miesto rekreacinė-je zonoje esantis nuotykių parkas, kuriam vadovauja M. Žilys, buvo pra-

dėtas statyti nelegaliai. Dar prideda-ma informacija ir apie tai, jog parko reklaminės iškabos irgi kabėjo be reikiamų leidimų.

Asociacijos nariams taip pat už-kliuvo vieši M. Žilio atsakymai apie jam mestus kaltinimus - jie esą yra įžeidžiantys visuomenininkus ir miestiečius, nors valdžios atstovai taip kalbėti esą neturėtų.

Etikos komisijos prašoma nusta-tyti, ar M. Žilys nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso, rekomen-duoti šiam politikui spaudoje pa-skelbti atsiprašymo asociacijai ir miestiečiams tekstą bei perduoti jam visuomenės siūlymą atsisakyti Ta-rybos nario mandato.

“Vakarų ekspreso” informacija

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Dienos klausimas. s Vakar portalo www.VE.lt lankytojų klau-sėme, ar, jų nuomone, Klaipėda galėtų būti Lietuvos sostine? 54 proc. atsakė, kad taip - be abejonės, 28 proc. mano, kad vargu, o 16 proc. pa-sirinko variantą “Jokiu būdu ne”. Likusieji apklausos dalyviai nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Būtina keistiSocialinės apsaugos ir darbo

ministerija, nors ir teigia, jog nau-joji tvarka sudarė palankesnes są-lygas norintiems grįžti į darbą, ta-čiau atkreipia dėmesį, kad nuo tvarkos pasikeitimo praėjo perne-lyg mažai laiko, todėl vertinti šių naujovių pasekmes ar tobulinimo perspektyvas būtų galima tik tai-kant šią tvarką ilgesnį laikotarpį.

Tuo metu Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė R. Paula-vičienė tikina, jog naujosios tvar-kos tikslas nėra aiškus. Jos teigi-mu, jei ja siekta sugrąžinti tėvus į darbo rinką, tai tikslas nėra pasiek-tas. Taip pat ir darbdaviai nepaska-tinti kurti nepilnos darbo dienos darbo vietų.

Taip pat ji pabrėžė, jog antrai-siais metais mokamus 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dy-džio nelabai galima vadinti lengva-ta ar malone, mat tokiu atveju, jei vienas iš tėvų antraisiais metais dirba, į valstybės biudžetą yra mo-kami mokesčiai.

“40 proc. pašalpos yra beveik tolygu tėvams dirbant sumoka-miems mokesčiams, taigi gaunama suma tiesiog padengia šią dalį. Tai iš esmės yra šešėlinis neapmokes-tinamas pajamų dydis”, - sakė R. Paulavičienė.

DiENa Po DiENos"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis4

Bent jau kol kas mūsų turimi duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad, pasikeitus tvarkai, vyrai dažniau ar rečiau rinktųsi gauti motinystės (tėvystės) pašalpą.

Jolita SKINULYTĖ-NIAKŠU, “Sodros” vyresnioji patarėja

Mamos, atsisakydamos motinystės (tėvystės) pašal-pos, dažniausiai grįžta į darbą, o galimybę ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose renkasi rečiau. Tokiu atveju dirba abu tėvai, tačiau pašalpą gauna daugiau uždirbantis tėtis.

SUSKAIČIAVO. s Mamos ir tėčiai netruko suskaičiuoti, jog jei šeimose vyrai uždirba daugiau, antraisiais vaiko priežiūros metais patogiau motinystės (tėvystės) pašalpą gauti tėčiams.

Susikeisti vietomis vilioja didesnės išmokos Redakcijos archyvo nuotr.

1

skaičiai panašūs“Sodra” teigia neturinti duo-

menų apie tai, koks skaičius as-menų išeina vaiko priežiūros atos-togų, taip pat neturi duomenų apie tai, kokiam skaičiui tėvų (vyrų) paskiriama motinystės (tėvystės)

Mamos ir tėčiai ne-truko suskaičiuoti, jog

jei šeimose vyrai uždirba daugiau, antraisiais vaiko priežiūros metais patogiau motinystės (tėvystės) pa-šalpą gauti tėčiams. Tokiu atveju vyrai, gaudami algą, gauna papildo-mus 40 proc. kompensuojamo už-darbio dydžio.

Tuo tarpu mamos turi kelias ga-limybes - grįžti į darbą arba ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose.

Tiesa, įvairiuose tėvams skir-tuose forumuose diskutuojančios mamos dažnai baiminasi, jog šiuos niuansus suuodusios valstybinės institucijos imsis veiksmų ir ban-dys užtaisyti įstatymo spragą. Pas-tarosios to įstatymo spraga neva-dina ir nieko ydingo šioje tvarkoje nemato bei tiki, kad pasikeitusi tvarka vienaip ar kitaip taupo vals-tybines lėšas bei skatina tėvus greičiau grįžti į darbo rinką. Akty-vios mamos tuo metu mano, jog tokią tvarką reikia keisti iš esmės, nes savo tikslų ji nepasiekia.

sutaupė“Pagrindinis pasikeitusios mo-

tinystės (tėvystės) pašalpų mokė-jimo tvarkos tikslas buvo paskatin-ti tėvų grįžimą į darbo rinką, suda-ryti palankesnes sąlygas derinti vaiko priežiūrą ir darbą. Šiuo po-žiūriu ši nuostata sudaro palankias sąlygas šeimoms, kurios nuspren-džia, pvz., antraisiais vaiko augini-mo metais grįžti į darbą ir dirbti”, - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Vizbarai-tė.

Tiesa, įstatymo pataisos ne tik skatina tėvus greičiau grįžti į darbo rinką, bet ir taupo valstybės pini-gus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) duome-nimis, nuo 2011-ųjų pasikeitus pa-šalpų mokėjimo tvarkai, išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui ėmė mažėti, o kartu ir šios draudimo rūšies deficitas.

Pavyzdžiui, 2009 m. buvo pri-skaičiuota 871 mln. litų ligos ir mo-tinystės socialinio draudimo įmo-kų, o išmokų - net 2,12 mlrd. litų, t. y. išlaidos beveik 60 proc., arba 1,25 mlrd. litų, viršijo pajamas. 2011 m. šios draudimo rūšies įmo-kos siekė 850,6 mln. litų, išlaidos sumažėjo iki 1,45 mlrd. litų, taigi deficitas jau tebuvo 41,3 proc. Per vienuolika 2012 m. mėnesių ligos

ir motinystės socialinio draudimo įmokos sudarė 798,8 mln. litų, iš-mokos - 1,18 mln. litų, taigi defici-tas susitraukė iki 33 proc.

nebereikia atostogųNuo 2011 m. liepos 1 d. galio-

jantys teisės aktai numato tokias pačias taisykles, kaip ir iki tol ga-lioję teisės aktai, t. y. teisės aktai nedraudžia vaiko auginimo metais

informacijaNuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Ligos ir motinystės socialinio drau-

dimo įstatymo pakeitimais buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeimos pareigas su darbo įsipareigojimais, suteikiant galimybę tėvams praleisti daugiau laiko su vaiku, taip pat neprarasti savo darbinių įgūdžių.

Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, tėvams buvo sudaryta galimybė pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų. Pirma, tai gauti motinystės (tėvystės) pašalpą vienerius metus, kurios dydis siekia 100 procentų kompen-suojamojo darbo užmokesčio. Antra, gauti šią pašalpą dvejus metus. Tokiu atveju pirmaisiais vaiko priežiūros metais motinystės (tėvystės) pašalpa sudaro 70 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, o antraisiais metais - 40 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pasirinkus antrąją alternatyvą, antraisiais vaiko priežiūros metais galimybė dirbti neribojama - nepaisant pa-sirinktos darbo laiko trukmės, pajamų dydžio, gaunama motinystės (tėvystės) pašalpa nėra atitinkamai mažinama.

tėvams “susikeisti” vietomis. Ta-čiau pašalpos mokėjimo trukmė iki vaikui sueis vieneri arba dveji me-tai nustatoma pagal pirmojo iš tėvų pasirinkimą. Pasirinkta motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tru-kmė vėliau negali būti keičiama.

“Sodros” vyresnioji patarėja Jo-lita Skinulytė-Niakšu atkreipė dė-mesį, kad motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpis ir vai-ko priežiūros atostogų trukmė ar-ba pašalpą gaunantis asmuo ir vai-ko priežiūros atostogose esantis asmuo ne visuomet yra tapatūs da-lykai.

Grįžta į darbą

“Taip, tėvai šia galimybe nau-dojasi. Tai tik sveikintinas dalykas. Įstatymas šį dalyką leidžia, todėl ir atsiranda tėvų, kurie šį variantą renkasi. Nieko blogo čia nematau. Tiesa, kažkokias bendras tenden-cijas apibrėžti sunku, mat viskas dažniausiai priklauso nuo konkre-čios situacijos”, - sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė.

Vis dėlto, jos teigimu, mamos, atsisakydamos motinystės (tėvys-tės) pašalpos, dažniausiai grįžta į

darbą, o galimybę ir toliau likti vai-ko priežiūros atostogose renkasi rečiau. Tokiu atveju dirba abu tė-vai, tačiau pašalpą gauna daugiau uždirbantis tėtis.

“Retai kuri moteris gali leisti sau likti namuose. Vienu ar kitu atveju, išeidama vaiko priežiūros atostogų, mama sutaria su darbda-viu, kokiomis sąlygomis ji grįš, to-dėl kažką keisti antraisiais metais sudėtinga”, - sakė mamų sambūrio atstovė.

V. Vizbaraitė pabrėžė dar ir tai, jog vaiko tėtis, antraisiais vaiko auginimo metais perimdamas iš mamos teisę gauti motinystės (tė-vystės) pašalpą, nuskriaudžia ma-mą, kuri tuo laikotarpiu netenka teisės į valstybinį socialinį drau-dimą. Tokiu būdu šis laikotarpis nėra įskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą, kas ateityje darys įtaką mamos teisei gauti valstybinio socialinio drau-dimo išmokas.

Tėvai šia galimybe naudojasi. Tai tik sveikintinas dalykas. Įstatymas šį dalyką leidžia, todėl ir atsiranda tėvų, kurie šį variantą renkasi.

Rasa PAULAVIČIENĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai

Ji pabrėžė, kad pirmaisiais pa-šalpos gavimo metais pašalpa gali būti skiriama tik tam asmeniui, ku-ris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2011 m. liepos 1

d. įsigaliojusi tvarka leido žmogui vienu metu gauti papildomų drau-džiamųjų pajamų ir motinystės (tė-vystės) pašalpą. Todėl antraisiais metais gaunant pašalpą jau nebe-taikomas reikalavimas būti vaiko priežiūros atostogose.

Būtent šiuo įstatymo niuansu šiuo metu ir naudojasi nemaža da-lis tėvų, antraisiais metais susi-keisdami vietomis.

pašalpa vietoj iki tol šią pašalpą gavusių motinų (moterų).

Tiesa, vyrų ir moterų, gau-nančių motinystės (tėvystės) pa-šalpas, santykis svyruoja, tačiau nuo 2009-ųjų išlieka daugmaž stabilus ir vyrų, gaunančių mo-tinystės (tėvystės) pašalpas, da-lis nuo visų šių pašalpų gavėjų svyruoja apie 7 proc. Per 2012 m. vienuolika mėnesių vyrų, gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpas, dalis nuo visų šių pa-šalpų gavėjų buvo 7,4 proc. (2,8 tūkst.), moterų - 92,6 proc., arba 34,9 tūkst.

“Kaip matote, bent jau kol kas mūsų turimi duomenys ne-leidžia daryti vienareikšmės iš-vados, kad, pasikeitus tvarkai, vyrai dažniau ar rečiau rinktųsi gauti motinystės (tėvystės) pa-šalpą, taip pat, kad būtent dėl tvarkos pasikeitimo jie renkasi pašalpą gauti ilgiau ar trumpiau”, - sakė J. Skinulytė-Niakšu.

Jos teigimu, aktyvios mamos dar prieš įstatymo pakeitimus buvo suformavusios savo pasiūlymus, kuriais raginta iš esmės keisti sis-temą.

“Manome, jog bazinė motinys-tės išmoka, garantuojama kiekvie-nam vaikui, galėtų būti mokama iš valstybės biudžeto, o ne iš “So-dros”. Tokiu atveju liktų “sodrinių” pinigų tiems, kas moka draudimo įmokas. Tai padarytų draudiminius santykius geriau apmokamus”, - sako R. Paulavičienė.

Ši skola susidarė, kai 2010 me-tų rugsėjo 3 d. bendrovė pervilko suremontuotą burlaivį “Meridia-nas” nuo 24 jūrų uosto krantinės iki įprastos stovėjimo vietos, prie Danės upės krantinės.

Tuo metu fondui vadovavęs, 2001 metais už simbolinį vieną litą laivą įsigijęs, teisininko išsilavini-mą turintis klaipėdietis Artūras Žičkus teismo sprendimo nevykdė ir šios skolos neatidavė.

Tai tik praėjusių metų lapkritį padarė “Meridiano” paramos fondą į savo rankas perėmę žinomi pajū-

Sinoptikų duomenimis, į Lie-tuvą vėl grįžta šalti, speiguoti ir vėjuoti orai, todėl daugiabučių administratoriai gyvento-jams pataria nedelsti ir imtis veiksmų, padedančių taupyti brangią šilumą, ir neleisti, kad vėjas ją išpūstų.

Aleksas GIRA

Bendrovė „Mano būstas“, vi-soje Lietuvoje jau ne vienerius metus vykdanti iniciatyvą „Tau-pykime šilumą“, daugiabučių gy-ventojams primena, jog šilumą taupyti galima paprastais veiks-mais, kurie nėra nei brangūs, nei sudėtingi. Pavyzdžiui, tinkamai užsandarinus savo butų langus ir duris, jau šio šildymo sezono me-tu galima sutaupyti iki 5 proc. ši-lumos. Dar daugiau šiluminės energijos galima sutaupyti pakei-tus ar užsandarinus senus laipti-nės bei rūsio langus, duris.

„Vėjuotu oru ženkliai padidėja

„Mano būstas“: speiguotu ir vėjuotu oru pastatai netenka daug šilumos

TAUPYKIME. s Tinkamai užsandarinus butų langus ir duris, galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos. Dar daugiau šiluminės energijos bus sutaupyta pakeitus senus laiptinės bei rūsio lan-gus ir duris.

šilumos nuostoliai, todėl racionalus energijos vartojimas bute neįma-nomas be sandarių langų ir durų. Reikia stengtis, kad tiek butuose, tiek bendrose daugiabučių namų patalpose tarpai tarp dviejų lango

konstrukcijų – varčios ir staktos – būtų kuo mažesni. Jeigu langai yra seni ir nesandarūs, „greitoji pa-galba“ – užlipdyti tarpus izoliacinės medžiagos juostomis“, - patarimus dalijo bendrovės „Mano būstas“

Inovacijų ir energetinio efektyvu-mo grupės vadovas Gytis Janu-šauskas.

Ypač daug šilumos daugiabu-čiuose namuose iššvaistoma pro balkonų duris. Šaltuoju metų pe-riodu jų ertmes rekomenduojama sandarinti šilumos nepraleidžian-čia medžiaga.

Taip pat šilumos nuostolius mažina į senų langų rėmus įstaty-tas trečias stiklas ir ant esamų sti-klų užklijuota šilumą atspindinti plėvelė. Norint tai padaryti, reikia atsukti medinį lango rėmą, pritvir-tinti arba priklijuoti skaidrią plė-velę ir vėl jį prisukti. Minėtą plė-velę galima įsigyti specializuotose statybinių medžiagų parduotuvė-se.

Bendrovės „Mano būstas“ ini-ciatyva „Taupykime šilumą“ yra paremta konkrečiais veiksmais, kuriuos įgyvendinus daugiabutyje galima sutaupyti iki 30 proc. šilu-mos. Ekspertų sukurti veiksmai, mažinantys šilumos nuostolius bu-to viduje ir bendrose patalpose,

yra įtraukti į „5 žingsnių šilumos taupymo programą“. Prie šios programos visoje Lietuvoje jau yra prisijungę beveik 800 dau-giabučių namų.

Prie „5 žingsnių šilumos tau-pymo programos“ prisijungę na-mai praėjusių metų šildymo se-zono metu sutaupė iki 17 proc. šilumos, pavertus pinigais tai sudaro apie 2,3 mln. litų. Prie programos prisijungę Vilniaus gyventojai sutaupė 1,4 mln. litų, Kauno - 171 tūkst. litų, Klaipė-dos - 623 tūkst. litų, kitų miestų - 112 tūkst. litų.

Kokių žingsnių rekomenduo-jama imtis siekiant taupyti šilu-mą, kaip prisijungti prie inicia-tyvos, galima sužinoti interneto svetainėje www.taupykimesilu-ma.lt bei „Facebook“ paskyroje http://www.facebook.com/taupy-kimesiluma. Apie programos įgyvendinimą savo name gyven-tojai gali sužinoti kreipęsi tiesio-giai į administruojančią bendro-vę.

aktualijos "Vakarų ekspresas"2013 m. sausio 16 d., trečiadienis 5

Potvynis įdarbino ir karius

Teismai narplioja “Meridiano” skolas

TECHNIKA. s Moters ir vaikų gabenimo operacijai buvo pa-sitelkta kariuomenės technika - vikšrinė amfibija PTS-M. Kelią į Šyšos kaimą jai rodė Šilutės gelbėtojai.

PROGA? s Siekį atgauti ne tik skolą, bet ir delspinigius, Klaipė-dos jūrinio miesto simbolio “Meridianas” paramos fondo vadovai įvardijo kaip bandymą pasipelnyti naudojantis susidariusia jautria situacija.

Lietuvoje įsivyravę šalčiai vėl sukaustė ne tik apsemtas pievas, bet ir Nemuno deltos upes, Kuršių marios taip pat padengtos ledu, todėl teigiama, kad vandens stichija iš pamario pasi-trauks dar negreitai.

Šiuo metu uostamiesčio teis-mas aiškinasi dar vienos su “Meridianu” susijusios skolos aplinkybes.

Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos simboliu laikomą burlaivį “Meridianas” nuo išnykimo gelbstinčius uostamiesčio verslininkus pasiekė dvi Temidės pasiųs-tos žinios. Viena - gera, kita - ne tokia.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino Klaipėdos jūri-nio miesto simbolio “Meridianas” paramos fondo prašymą ir panaiki-no jo turtui taikytas laikinąsias ap-saugos priemones.

Fondo turtas teismo sprendimu areštuotas dar 2011 metų lapkričio mėnesį. Tai padaryti paprašė UAB “Lokys”.

Minėtų metų spalio 27 d. Klai-pėdos miesto apylinkės teismas priteisė iš paramos fondo bendro-vei “Lokys” 1 998 litus ir 49 centus bei 6 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiš-ko įvykdymo.

rio verslininkai Aloyzas Kuzmars-kis ir Aidas Kaveckis. Sumokėję bankrutavusiai bendrovei “Lokys” priteistą skolą ir 123,19 Lt sie-kiančias palūkanas, jie praėjusią savaitę paprašė teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Šiuo metu uostamiesčio teis-mas aiškinasi dar vienos su “Me-ridianu” susijusios skolos aplinky-bes.

Į jį kreipėsi tolimas buvusio šalies premjero Gedimino Vagno-riaus giminaitis, antros eilės pus-brolis Stasys Vagnorius.

“Respublika” jau rašė, kad lai-vų statyba bei remontu užsiiman-čios UAB “Rikneda” vadovas sie-kė iš fondo atgauti per 96 tūkstan-čius litų.

Ši skola, kartu su delspinigiais, yra likusi po 2001 metais atlikto “Meridiano” remonto.

Pasak S. Vagnoriaus, burlaivio paramos fondui vadovaujantys verslininkai ją grąžino ne visą - tik didžiąją dalį. Siekdamas atgauti li-kusius pinigus, klaipėdietis krei-pėsi į teismą.

“Mes turime ginčą. Tikiuosi, kad fondo vadovams užteks sme-genų ir teismas viską išspręs pa-greitinto proceso tvarka. O jei ne, teks bylinėtis”, - sakė S. Vagno-rius.

Siekį atgauti ne tik skolą, bet ir delspinigius, Klaipėdos jūrinio miesto simbolio “Meridianas” pa-ramos fondo vadovai įvardijo kaip bandymą pasipelnyti naudojantis susidariusia jautria situacija.

Tokius A. Kaveckio ir A. Kuz-marskio pareiškimus pats S. Va-gnorius vertina kaip bandymą da-ryti spaudimą pasinaudojus viešu-mu.

Buvęs paramos fondo vadovas A. Žičkus skolų paliko daugiau nei manyta iš pradžių. Iš asmeninių A. Kuzmarskio ir A. Kaveckio lė-šų jau sumokėta apie 230 tūkst. litų.

Vileikiuose, Šilutės rajone, dislokuota Lietuvos kariuomenės vikšrinė amfibija išsiruošė į pirmąją šiais metais operaciją Nemuno potvynio plaunamame pamario krašte - kariams patikėta atgaben-ti iš Šyšos kaimo į Šilutę moterį ir du vaikus.

Šilutės rajono savivaldybės admi-nistracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas informa-vo, kad viena Šyšos kaime, dešinia-jame to paties pavadinimo upės krante, gyvenanti moteris vakar žūt-būt turėjo pasirodyti gydytojui, o vai-kams reikia eiti į mokyklą Šilutėje – jiedu bus laikinai apgyvendinti Ši-lutės turizmo ir paslaugų verslo mo-kykloje.

semtomis pievomis į Šyšos kaimą vingiuojantį kelią. Todėl į pagalbą ir pasitelkta amfibija.

Kariams darbo radosi ir Pagėgių savivaldybėje. Pagėgių Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Vaidotas Degutis teigė, kad pas juos dislokuota antroji kariuomenės amfi-bija trečiadienį vyko maršrutu Pagė-giai-Panemunė-Nausėdai-Kuciai ir at-gal. Į galutinį kelionės tašką gabenta maisto, buvo pakeleivių į abi puses.

KAM nuotr.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko vidaus tarnybos pulkininko leitenanto Rimanto Ma-čijausko teigimu, su šia užduotimi nesunkiai susitvarkytų ir patys šilu-tiškiai gelbėtojai, jeigu ne tas ledas, kuris, spaudžiant žiemos šalčiui, kie-kvieną dieną vis labiau kausto ap-

Šilutės PGT pareigūnai taip pat nesėdi sudėję rankų: vakar jų laukė jau trečiasis šiais metais reisas rati-ne amfibija į Rusnę su maisto prekių kroviniu, skirtu nuo pasaulio atskir-toje saloje veikiančioms parduotu-vėms.

“Šilutės ETA Žinios”

Darius ČIUŽAUSKAS“Respublikos” žurnalistas

Teko girdėti, kad 2013 metų Dakaro ralyje avarija - ne vie-nintelė jūsų bėda. Sugedo ir jus aptarnaujantis vilkikas, kuriame buvo jūsų rūbai bei kiti daiktai.

Sakoma: bėda po vieną ne-vaikšto. Po avarijos paaiškėjo, kad įvyko gedimas ir sunkvežimis liko senojoje stovykloje. Gerai, kad šalia buvo geras lietuvių kolekty-vas, kuris davė rūbų, antklodžių ir pavyko šiek tiek numigti. Dabar laukiu į Lietuvą grįžtančių savo daiktų, į gimtinę grįžau pasipuo-šęs net svetimais batais ir drabu-žiais.

Po šešių greičio ruožų buvo-te 103 vietoje tarp 149 dar daly-vavusių motociklininkų. Turbūt dar tikėjotės pakilti į viršų?

Visos mano viltys buvo sieja-mos su etapu Argentinoje. Mano stiprioji pusė - šlapia danga ir pur-vas, tad šiame etape buvau nusi-teikęs rimčiau pakovoti. Dar lenk-tyniauti trukdė ir užklupusi žarny-no infekcija, kuri mūsų stovykla-vietėje kankino ne vieną. Buvo dienų, kuomet lenktyniavau ir visą dieną nevalgęs. Tai taip pat apsun-kino varžybas.

Baigėsi lenktynės. Ką dabar planuojate veikti?

Nors ir lenktynės baigėsi anks-čiau laiko, tačiau atostogauti neke-tinu, reikia toliau gyventi, darbuo-tis, užsiimti savo verslu, sugrįžti į senas vėžes. Juk gyvenimas vie-toje nestovi.

“Svarbiausia - esu gyvas, vaikštau savo ko-

jomis, turiu rankas, su galva viskas gerai. Toliau džiaugiuosi gyveni-mu”, - optimistiškai nusiteikęs kal-bėjo vyriškis.

Kiek atsidusęs jis pripažino, kad viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau: “Vietomis buvo labai akmenuotų ir pavojingų vietų. Gal galva trenkiausi kiek į minkštesnę vietą. Galima sakyti, esu laimės kūdikis. Kažkas iš viršaus mane saugo”, - “Vakarų ekspresui sakė lenktynininkas.

Pernai po pirmojo savo Da-karo ralio, kuriame motociklų įskaitoje fi nišavote 81-as iš 97-ių lenktynininkų, gimtajame Kartenos miestelyje buvote pasitiktas su muzika, laužais ir šūksniais. Kaip tai vyko šįkart? - pasiteiravome G. Igario.

Šįkart viskas vyko dar gražiau ir įdomiau - nors sekmadienį grįžau tik apie 1 valandą nakties, tačiau pasitinkančiųjų su laužais, fakelais ir žvakėmis netrūko. Malonu, kad saviškiai taip palaiko. Tai pamalo-nina širdį ir paskatina dar labiau pasitempti.

Šiemet Jums teko patirti skaudžių dalykų - papuolėte į avariją, patyrėte sužalojimų. Papasakokite, kaip viskas įvyko. Ar viską pamenate?

Pamenu tik įvykio nuotrupas:

kanjonas, tarpeklis, sekundei pa-kėliau akis pasižiūrėti artėjančio posūkio ir vos nuleidęs akis paty-riau didžiulį smūgį. Niekaip nebe-pavyko suvaldyti motociklo... Skri-dau per vairą. Greitis buvo gal iki 100 km/h. Lenktynininkai retai žiūri į spidometrą, tačiau apytikris

greitis galėjo būti maždaug toks. Kažkas iš aukščiau mane palaiko. Kritimo metu paklojo labai gražų kilimą.

Man sakė, kad aš be sąmonės išbuvau gal 15-20 minučių. Pirmas

Rankininkų viešnagė Austrijoje

DALIJOSI PATIRTIMI. s Klaipėdiečiai Austrijoje (iš kairės): Vygantas Vaišnoras, Auksuolė Stropienė, Rasa Juškėnienė ir Artūras Juškėnas daug sužinojo iš šioje šalyje rungtyniaujan-čio ir vaikus rankinio subtilybių mokančio lietuvio Mindaugo Andriuškos (dešinėje).

Paulius MATULEVIČIUSpaulius@ve.ltMATULEVIČIUS

Lietuvos čempionų Klaipėdos “Dragūno” rankininkų atstovai - treneriai Artūras Juškėnas, Rasa Juškėnienė, klubo direktorius Vygantas Vaišnoras ir Klaipėdos rankinio jaunosios kartos trene-rė Auksuolė Stropienė patirties sėmėsi Austrijoje - dalyvavo dviejų savaičių specialiuose kursuose Švaco mieste.

“Tai labai naudinga patirtis. Stebėjome profesionalios koman-dos darbą, dalyvavome jų treniruo-tėse, perpratom jaunosios kartos ugdymo sistemą, taip pat išsiaiški-

nome, kokiais principais yra suda-romas klubo biudžetas. Jų 600 tūkstančių eurų biudžetas suren-kamas per savivaldybę ir rėmėjus. Pasitvirtino tas faktas, kad didžiau-

si rėmėjai pritraukiami bendradar-biaujant savivaldybės atstovams, kitaip tariant, rėmėjai įkalbami su didelių ir įtakingų žmonių pagalba”, - teigė “Dragūno” ekipos treneris A. Juškėnas.

Anot jo, Švaco miestelyje ran-kinis populiarus - gyvena apie 30 tūkstančių žmonių, o rankinį lanko apie 270 vaikų ir jaunimo.

“Sportuoja daug berniukų ir mergaičių, turi savo sales, yra su-kurta tikrai gera sistema. Augina-ma jaunoji karta, kuri vėliau atsto-vauja reprezentacinei miestelio komandai. Klaipėdoje norime su-kurti rankinio akademiją, austrų

pavyzdys - geras. Artimiausiu me-tu galėtume įgyvendinti kažką pa-našaus”, - kalbėjo “Dragūno” at-stovai.

Klaipėdiečiai iš šios viešnagės išpešė ir daugiau naudos - užmez-gė glaudžius ryšius bei nutarė, kad gegužės mėnesį į Klaipėdą atvyks varžytis rankinio turnyre austrų berniukų ir mergaičių komandos, vėliau ir Klaipėdos jaunieji ranki-ninkai vyks į Austriją dalyvauti var-žybose.

“Kartu bendradarbiausime, to-bulinsimės, jaunajai kartai tai bus labai naudinga ir įdomi patirtis”, - džiaugėsi A. Juškėnas.

Man sakė, kad aš be sąmonės išbuvau gal 15-20 minučių. Atvykę medikai mane apžiūrėjo ir pasakė, kad man, kal-bant boksininkų terminais, - nokautas. Viskas buvo lyg sulėtintame filme.

Gintautas IGARIS, motociklininkas

Klaipėdiečiai su austrais užmezgė glaudžius ryšius bei nutarė, kad gegužės mėnesį į Klaipėdą atvyks varžytis austrų berniu-kų ir mergaičių rankinio komandos, vėliau ir Klaipėdos jaunieji rankininkai vyks į Austriją dalyvauti varžybose.

Klaipėdiečiai į Austriją išvyko pagal specialią Europos Sąjungos finansuojamą programą, skirtą to-bulintis treneriams.

Mūsų rankinio specialistai ste-bėjo Švaco miesto komandos “ULZ Sparkasse”, kurioje rungtyniauja ir jaunimą treniruoja lietuvis Min-daugas Andriuška, darbą.

“Vakarų ekspreso” sporto priedas. Sudarytojas Paulius MATULEVIČIUS. Tel. 411305, 8 674 02996, el. p. paulius@ve.lt

sPoRtas"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis6

Gintautas Igaris: “Esu laimės kūdikis”

APSAUGA. s Nuo rimtesnių sužalojimų Gintautą Igarį ap-saugojo šalmas. Jis juokavo, kad būtent šio dėka apsaugojo savo svajones.

1

End

uroc

lub.

lt nu

otr.

POZICIJA. s Gintautas Igaris po šešių greičio ruožų buvo vietoje tarp 4 dalyvių ir Argen-tinoje tikėjosi dar per keliasdešimt vietų pakilti aukščiau.

vaizdas, kurį atmerkęs akis pama-čiau - mane fotografavęs ir filma-vęs žmogus. Viskas buvo lyg sulė-tintame filme. Iš pradžių dar atsi-stojau ir nužvelgiau motociklą, mąsčiau, kad reikia dar tęsti var-žybas, tačiau netrukus supratau, kad lenktynės man jau baigtos.

Ar ilgai teko laukti pagal-bos?

Man atrodė, kad akimirksniu atvyko pagalba, tačiau juk aš dar ilgai buvau be sąmonės. Atvykę medikai mane apžiūrėjo ir pasakė, kad man, kalbant boksininkų ter-minais, - nokautas, ir neleido tęsti varžybų. Reikia padėkoti šalmą skyrusiems rėmėjams. Jų geras šū-kis: apsaugokit svajones. Jos juk yra galvoje - galiu džiaugtis, kad jas vis dar turiu (šypsosi. - Aut. past.).

Po avarijos teigėte, kad di-džiausias jūsų noras - pamatyti avarijos vaizdo įrašą ir išanali-zuoti, kokią klaidą padarėte. Ar

matėte įrašą?

Įrašą mačiau, tik, deja, jame ne-užfiksuota pati avarijos pradžia. Buvau filmuojamas tik nuo avarijos vidurio, tad net negaliu tiksliai pa-sakyti savo klaidos.

Svarbiausia - esu gyvas, vaikštau savo kojomis, turiu rankas, su galva viskas gerai. Toliau džiaugiuosi gyvenimu.

“Vakarų ekspreso” ir Eltos informacija

ŠViEslENtĖ

daugiau informacijos - www.ve.lt

sPoRtas "Vakarų ekspresas"2013 m. sausio 16 d., trečiadienis 7

Sporto salė kelia galvos skausmą

Klaipėdoje - “Fight night”

VARŽYBŲ AKIMIRKA. sPernai vykęs “Fight night” turnyras pasiteisino, tad klai-pėdiečiai tęsia tradicijas.

Klaipėdos kovinio sporto mėgėjai ruošiasi kovų menų turnyrui “Fight night”, kuris šiemet vyks vasario 2 dieną erdvioje LCC tarptautinio universiteto sporto salėje.

Turnyro metu kovos vyks pagal bokso, Muay Thai ir kikbokso tai-sykles, pagrindine vakaro "vinimi" taps susirėmimai tarp K-1 profesi-onalų. Iškritimo principu besivar-žantys dviejų skirtingų svorio ka-tegorijų (iki 65 ir iki 75 kilogramų) kovotojai į ringą lips po kelis kar-tus, jog išsiaiškintų, kuriam atiteks ne tik vertingi piniginiai prizai, bet ir žėrintis čempiono diržas.

Vienas iš “Fight night” suma-nytojų, Lietuvos, Europos ir pasau-lio turnyrų laureatas Vadimas Chromychas teigė, jog, nepaisant didėjančios renginio apimties, pa-grindinė idėja išlieka šviečiamoji.

“Nors pasaulyje dvikovės spor-tas jau pasiekė populiarumo aukš-tumas ir į treniruočių sales sutrau-kia minias jaunimo, Lietuva dar išgyvena kilimo laikotarpį. Norime, jog šis procesas nesustotų – tur-nyrą rengiame siekdami išgarsinti ne tik atskirą K-1 sporto šaką, bet ir išjudinti visą sportinį judėjimą uostamiestyje. Esame užsibrėžę sukurti sveiko ir aktyvaus miesto įvaizdį”, - apie priežastis, paskati-nusias surengti “Fight night”, kal-bėjo V. Chromychas.

Kol galutinis kovotojų sąrašas vis dar ruošiamas, jau dabar žino-ma, kad pirštines Klaipėdoje mau-sis atletai ne tik iš skirtingų Lie-tuvos miestų, bet ir iš Rusijos, Lenkijos bei Baltarusijos.

“Vakarų ekspreso” informacija

ĮTRŪKIMAS. s Pastate yra įtrūkusi siena.

LAUKIA ĮKURTUVIŲ. s Jei darbai sparčiai judės į priekį, galbūt dar šio mėnesio pabaigoje Pilies g. 4 esančiame pastate įsikurs Klaipėdos sportininkai - tinklininkai, tenisininkai, meninės gimnastikos atstovai.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.Dar pernai rugsėjį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai perdavus Klaipėdos miesto savivaldybei pastatą su sporto sale, esantį Pilies g. 4, buvo džiūgaujama, tačiau iki pat šiol sportininkai čia dar neįsikūrė. Priežastis - dar reikia atlikti daugybę darbų: nėra įjungtas nei šildymas, nei vanduo, kai kur yra įtrūkusios ir apipelijusios sienos, tad reikia ir kosmetinio remonto.

Paulius MATULEVIČIUS paulius@ve.lt

Pasak Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus specialisto Igno Pociaus, nenuosta-bu, jog susiklostė tokia situacija, ka-dangi sporto salė ilgą laiką nebuvo naudojama.

“Maždaug metus ar net daugiau čia nevyko jokio veiksmo, nebuvo šildymo, atjungti dujų siurbliai, nėra vandens, nuotekų sistemos, lietus yra užliejęs rūsį. Tvarkomės. Dabar jau vyksta darbai. Ši sporto salė pri-skirta Kūno kultūros ir rekreacijos centrui, šios įstaigos vadovas Vytau-

tas Platūkis jau daro žingsnius, kad sporto salė būtų tinkama kuo grei-čiau sportuoti”, - kalbėjo I. Pocius.

Kol kas nei I. Pocius, nei V. Pla-tūkis negalėjo atsakyti, kiek lėšų rei-kės šios sporto salės remontui.

“Reikia sudaryti sąmatą. Neži-nia, ar lengvai pavyks įjungti šildy-mą. Juk dabar viskas užšalę. Gali visko būti. Kuomet prisijungsime šil-dymą ir vandenį, tuomet bus aiškiau. Bandysime ieškoti lėšų. Patalpose nėra nei kėdžių, nei kitų baldų. Trumpai tariant: reikia daug ko. Dar prašiau savivaldybės etatų 3-4 budė-tojams bei valytojai, kol kas nėra pa-

tvirtinta”, - vakar “Vakarų ekspre-sui” teigė V. Platūkis.

I. Pociaus pasiteiravus, iš kur bus ieškoma lėšų šios sporto salės ir pas-tato einamiesiems darbams ir kos-metiniam remontui, šis atsakė: “Ieš-

kosime lėšų. Dalis jau buvo anksčiau numatyta, o kita dalis - gal iš Kūno kultūros ir rekreacijos centro paja-mų. Juk jie iš salių nuomos kažkiek užsidirba ir yra pasitaupę”, - sakė valdininkas.

Karaliaus tinklininkaiUosto direkcija patikėjimo teise

šį Pilies gatvėje esantį pastatą valdė nuo 1998 m. birželio 1 d. Jame buvo sporto salė ir keli Uosto direkcijos darbuotojų kabinetai.

Išlaikyti 1730 kv. m ploto pastatą per metus Uosto direkcijai atsieida-vo per 100 tūkst. litų.

Paklausus, ar tai miestui ne per didelė našta, I. Pocius atsakė: “Klai-pėdoje yra sporto salių stygius. Sportininkams tai labai reikalinga erdvė. Šioje sporto salėje daugiau-sia laiko planuojama skirti tinklinin-kams. Buvo kalbėta, kad tinklinin-kai prisidės prie salės išlaikymo. Taip pat kasdien po kelias valandas salę galėtume nuomoti ir tenisinin-

kams. Turbūt čia dar treniruotųsi ir meninės gimnastikos atstovai, ka-dangi jiems reikia aukštų lubų, nes į viršų mėto kuokelius ir kitus įran-kius."

Pilies g. 4 esančiame pastate be sporto salės yra ir daugybė kabinetų, tad juose ateityje galbūt įsikurtų šachmatininkai, buriuotojai ar kitų sporto šakų atstovai. Maždaug metus ar net daugiau čia

nevyko jokio veiksmo, nebuvo šildymo, atjungti dujų siurbliai, nėra vandens, nuotekų sistemos, lietus yra užliejęs rūsį. Tvarkomės. Dabar jau vyksta darbai.

Ignas POCIUS, Sporto skyriaus atstovas

Ištraukti burtai ŠIAIS metais Čekijoje vyksiančio

pasaulio jaunimo (iki 19 metų) vaiki-nų krepšinio čempionato B grupėje nugalėtojos titulą ginsianti Lietuvos rinktinė susitiks su Argentinos, Irano ir Čekijos komandomis. Tai paaiš-kėjo antradienį Čekijos sostinėje Prahoje ištraukus burtus. A grupėje rungtyniaus Kroatijos, Ispanijos, Kanados ir Pietų Korėjos, C grupėje - Australijos, Serbijos, Brazilijos ir Senegalo, D grupėje - JAV, Rusijos, Kinijos, Dramblio Kaulo Kranto rink-tinės. Birželio 27 - liepos 7 dienomis vyksiančiame pasaulio čempionate Lietuvos rinktinei vadovaus Tomas Masiulis, perėmęs komandos vairą iš Arūno Visocko.

R. Berankio pergalė

MELBURNE vykstančio atvirojo Australijos teniso čempionato (“Aus-tralian Open”), kurio prizų fondą sudaro 30 mln. Australijos dolerių, vyrų vienetų varžybų pirmajame rate lietuvis Ričardas Berankis 6:2, 7:6 (7-4), 7:5 nugalėjo 102-ąją pa-saulio raketę 27-erių metų ukrainietį Sergejų Stachovskį. Mačas truko 2 val. 7 min. 22-ejų metų R. Beran-kis, kuris pasaulio reitinge užima 110-ąją vietą, antrajame rate žais su 28-ąja pasaulio rakete 29-erių metų vokiečiu Florianu Majeriu. Vokietijos tenisininkas 2011 metų birželį pasaulio reitinge buvo pakilęs į 18-ąją vietą.

Regbio reitingaiTARPTAUTINĖS regbio fede-

racijos (IRB) skelbiamoje pasaulio regbio rinktinių reitingų lentelėje Lietuvos nacionalinė komanda išliko 44-ojoje vietoje. Mūsų šalies rinktinė turi 47,84 taško. Geriausių planetos rinktinių reitinge pirmauja pasaulio čempionė Naujosios Zelandijos komanda (90,08 tšk.). Antrąją vietą užima Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovai (86,94 tšk.), o trečiąją - Australijos rinktinė (86,87 tšk.).

Dakaro ralyje

PIETŲ Amerikoje vykstančio 34-ojo Dakaro ralio devintajame etape automobilių klasėje Lietuvos atsto-vų Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas užėmė 68-ąją vietą. Nugalėjo ispanas Nanis Roma (“Mini”). Jis 593 km greičio ruožą įveikė per 5 val. 36 min. 28 sek. Lie-tuviai nuo nugalėtojo atsiliko 2 val. 14 min. 36 sek. Bendrojoje įskaitoje pirmauja nugalėtojo titulą ginantis prancūzas Stefanas Peteranselis (“Mini”). Automobiliu “Oscar” lenkty-niaujantys B. Vanagas ir S. Jurgelėnas bendrojoje įskaitoje pakilo į 77-ąją vietą (+26:07.27). Iš viso klasifikuo-ti 89 ekipažai. Dakaro ralis Pietų Amerikoje rengiamas penktą kartą. Varžybų dalyviams iš viso teks įveikti daugiau nei 8000 km. Ralis baigsis sausio 20 dieną Santjage (Čilė).

tų. Bus privaloma su perspėjimais apie žalą sveikatai pardavinėti ir elektronines cigaretes.

Pasak už sveikatos ir vartotojų politiką atsakingo Europos Komi-sijos (EK) nario Tonio Borgo, šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti ta-bako gaminių ir rūkymo patrauklu-mą ir mažinti jaunimo norą pradė-ti rūkyti. „Tabakas sukelia stiprią priklausomybę ir yra pusės jo var-totojų mirties priežastis. 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti jaunesni negu 18 metų, tad šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti tabako gaminių ir rūkymo patrauklumą ir mažinti jaunimo norą pradėti rūkyti. Var-totojų negalima apgaudinėti. Taba-ko gaminiai turi atrodyti kaip taba-ko gaminiai, jie turi išlaikyti savo skonį, ir šiuo pasiūlymu užtikrina-ma, kad patraukliomis pakuotėmis ir kvapiosiomis medžiagomis ne-bus naudojamasi kaip rinkodaros strategija.”

Tabako gaminių direktyva ga-lioja nuo 2001 m. Tačiau per tuos metus rinkoje įvyko įvairių poky-čių. Pavyzdžiui, gauta naujų duo-menų apie tabako gaminiams nau-dojamas kvapą ir skonį suteikian-čias medžiagas. Įsitikinta įspėjimų

dėl grėsmės sveikatai veiksmingu-mu. Rinkoje atsirado naujų gami-nių, tokių kaip elektroninės ciga-retės, ir pradėtos taikyti naujausios rinkodaros strategijos. Dėl to kai kurios šiuo metu galiojančios di-rektyvos nuostatos paseno ir kilo būtinybė ją papildyti.

privers susimąstytiSeimo narys Eugenijus Gentvi-

las, rūkantis jau 25 metus, aiškina, kad jo nuo šio žalingo įpročio ne-beatbaidys nei perspėjamieji užra-šai, nei sužalotų organų vaizdai. Tačiau pradedantiesiems rūkaliams jie gali daryti įtaką. „Atvirai pasa-kysiu, net ir man jie nekelia didelio pasigėrėjimo. Dabar cigarečių pa-kelis ant mano darbo stalo būna lyg kokia puošmena. O jei ant jo būtų pavaizduoti tabako pažeistų organų nuotraukos, jį pasistengčiau pa-slėpti ir tikrai nelaikyčiau prieš akis. Taip pat palaikau ir tą pasiū-lymą, kad apie rūkymo žalą perspė-jantieji užrašai būtų kuo didesni. Gal jie pradedančiuosius rūkalius privers susimąstyti, kaip aš nesu-simąsčiau įjunkdamas į šį įprotį“, - atviravo buvęs parlamentaras.

Tačiau jis kategoriškai neprita-

rė siūlymui uždrausti mėtines ar kitokio aromato cigaretes. „Kodėl mes turime versti žmones rūkyti smirdančias cigaretes? Juk dabar aromatizuotas rūko daug moterų, kurios nori gerai kvepėti. Juk lei-džiame gaminti įvairių rūšių alko-

kur rasti darbą?

Savaitinis dienraščio “Vakarų ekspresas” ekonomikos priedas. Sudarytojas Mindaugas MILINIS. Tel. 8 698 59563, el. p. milinis@ve.lt. Daugiau ekonomikos skaitinių - www.ve.lt/naujienos/ekonomika

Skaičiuslitų. Tokio dydžio sąs-kaitą už 78 kv. metrų ploto buto šildymą gavo premjeras Algir-das Butkevičius.

PergalėSeimas atšaukė mažuosius aluda-rius diskriminuojančią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria buvo draudžiama pardavinėti alų didesnėje nei 1 litro taroje.

litas PRiE lito"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis8

SaulėlydisElektros kainų šuolio dėl saulės jėgainių plėtros išsigandusi Energetikos ministerija jau siekia pakeisti įstatymus ir riboti šių elektrinių plėtrą.

455

Tikėtina, kad po dvejų metų Europoje bus uždraustos mėtinės ir kitokio aromato cigaretės. Tabako pramonės atstovai tvirtina,

kad dėl to rūkymo mastai nemažės, nes rūkaliai pirks kontrabandi-nius rūkalus. O rūkaliai piktinasi, kad iš jų bus atimta teisė pasirinkti: vietoje kvapnių cigarečių teks traukti įprastas dvokiančias.

Kartą per savaitę dienraštyje skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas miesto įmonėse bei organizacijose. Šią savaitę uosta-miestyje darbdaviams reikalingi: administratorius, administratorius sekretorius, apdailininkas, apsau-gos darbuotojas, apskaitininkas, apskaitos technikas, auklėtojas, au-tomatikos inžinierius, automobilinio krautuvo vairuotojas, automobilių plovėjas, automobilių remontinin-kas, automobilių šaltkalvis, barme-nas padavėjas, bendrosios praktikos slaugytojas, bendrosios praktikos slaugytojas (universitetinis išsila-vinimas), bendrųjų statybos darbų vadovas, betonuotojas, buhalteris, buhalteris auditorius, buhalteris ekonomistas, chemijos inžinie-rius, cheminės analizės laborantas, choro dainininkas, darbininkas, darbų vadovas, dažytojas, dekora-cijų dizaineris, drabužių siuvėjas, draudimo agentas (vadybininkas), ekskavatoriaus mašinistas, elektrikas, elektromechanikas, elektronikos in-žinierius, elektroninės įrangos tech-nikas, elektrotechnikas, finansinin-kas, gydytojas psichiatras, grafikos dizaineris, izoliuotojas, kasininkas, katilinės kūrikas, kelininkas, kepėjas, kiemsargis, kirpėjas, kompiuterių sistemų projektuotojas, kompiuterių tinklo administratorius, konditeris, konstruktorius, konsultantas, krano operatorius, krovikas, kvalifikuotas miško darbininkas, kvalifikuotas šiltnamio darbininkas, laiškininkas, laivo korpuso remontininkas, laivo metalinių konstrukcijų montuotojas, laivo vamzdynininkas, laivų staty-bos inžinierius, lažybų tarpininkas kasininkas, logistas, logistikos spe-cialistas (vadybininkas), lombar-do darbuotojas, manikiūrininkas, mechanikas, mechanikas remonti-ninkas, medinių baldų surinkėjas, medkirtys, metalinių konstrukcijų montuotojas, metalinių konstrukcijų surinkimo šaltkalvis, metalo tekinto-jas, mūrininkas-betonuotojas, muzi-kos mokytojas, nekvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, nekvalifikuotas statybos darbininkas, padalinio vadovas (viršininkas), padavėjas, pagalbinis darbininkas, pardavėjas, pardavėjas kasininkas, pardavėjas konsultantas, pardavimo (realizavi-mo) padalinio vadovas, pardavimo agentas (vadybininkas), pardavimo atstovas, pardavimo vadybininkas, pastolių statytojas, pašto skyriaus viršininkas, personalo specialistas (vadybininkas), pirkimo agentas (vadybininkas), plastiko gaminių mašinų operatorius, plataus profilio statybininkas, plieninių konstrukcijų surinkėjas (montuotojas), plytelių klojėjas, pramonės įrangos me-chanikas, produkto vadybininkas, projekto vadovas, projektuotojas konstruktorius, remonto meistras, sandėlininkas, sekretorius, siuvėjas, siuvėjas sukirpėjas, skardininkas, skyriaus vedėjas, slaugytojo padėjė-jas, sporto treneris, stalius, statybos inžinierius, stropuotojas, suvirinimo ir dujinio pjaustymo įrangos derinto-jas, suvirintojas, suvirintojas dujomis ir elektra.

Išsamesnė informacija apie darbą teikiama interneto puslapyje: www.ldb.lt, tel. (8 46) 40 43 03 (I-IV 8-17 val., V - 8-15.45 val.).

“Vakarų ekspresas” tęsia kartu su Klaipėdos teritori-nės darbo biržos Klaipėdos skyriumi pradėtą projektą, kurio tikslas - padėti miestie-čiams susirasti darbą.

išsamiau - www.ve.lt

Šiandien rūkymas yra pagrindinė mirčių, kurių galėtume išvengti, priežastis. ES šalyse kasmet dėl rūkymo sukeltų ligų miršta 650 tūkst. žmonių, o rūkymo sukeliamoms ligoms gydyti per metus išleidžiama maždaug 25,3 mlrd. eurų.

Egi

dija

us J

AN

KA

US

KO

nuo

tr.

9

Europa uždraus mėtines cigaretes

Šiemet Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba turėtų iš naujo persvarstyti Tabako gaminių direk-tyvą, pagal kurią būtų sugriežtintos tabako gaminių gamybos, pateiki-mo ir pardavimo taisyklės. Jas ti-kimasi priimti 2014 m., o įsigalioti turėtų nuo 2015–2016 m.

Iki šio penktadienio, sausio 18 d., Lietuvos Vyriausybė turi pateik-ti savo nuomonę dėl šios direkty-vos. Seimo Sveikatos reikalų ko-miteto pirmininkė Dangutė Miku-tienė nė neabejoja, kad Lietuva palaikys projektą. „Lietuva direk-tyvą palaikys maksimaliai“, - „Va-karų ekspresui“ žadėjo parlamen-tarė.

mažins rūkalų patrauklumą

Jei siūlomoms pataisoms būtų pritarta, šalys narės savo įstaty-mais turės uždrausti parduoti aro-matizuotas cigaretes, o įprasti rū-kalai privalės būti parduodami pa-keliuose, kurių didžiąją dalį ploto užimtų perspėjimai apie grėsmę sveikatai. Ant visų cigarečių ir ci-garetėms sukti skirto tabako pa-kuočių turės būti bendras 75 proc. priekinės ir užpakalinės pakuotės dalies užimantis vaizdinis ir teks-tinis įspėjimas dėl grėsmės svei-katai be jokių reklaminių elemen-

holinius gėrimus ir vartotojams nebrukame gryno alkoholio“, - svarstė E. Gentvilas.

rūkoma mažiauNuo 2001-ųjų, kai įsigaliojo Ta-

bako gaminių direktyva, iki 2010-ųjų ES šalyse cigarečių pardavimo apimtys, tyrimų kompanijos „Eu-romonitor“ duomenimis, sumažėjo 23,3 proc., nuo 793 mlrd. cigarečių iki 608 mlrd. Nepaisant to, parduo-tų rūkalų vertė per dešimtmetį iš-augo net 33,8 proc., nuo 90,7 mlrd. eurų 2000-aisiais iki 121,3 mlrd. eurų 2010-aisiais. Viena iš priežas-čių – didėjantys mokesčiai. Vienin-telėje Vokietijoje per dešimtmetį parduotų rūkalų vertė beveik ne-pakito, užtat pardavimas smuko beveik 35 proc., nuo 140 mlrd. iki 90 mlrd. cigarečių per metus.

Per artimiausią penkmetį, pro-gnozuoja „Euromonitor“, cigarečių bus parduota 7 proc. mažiau, tačiau

jų vertė padidės 8 proc.Europos kontekste keistokai at-

rodo Lietuvos duomenys. Statisti-kos departamento (SD) duomeni-mis, parduodamų rūkalų vertė mū-sų šalyje didėjo. 2004-aisiais par-duota 409 mln. litų vertės tabako gaminių, o 2011-aisiais jų vertė vir-šijo net milijardą litų. Tačiau tai ne-atspindi realios tabako gaminių rin-kos vaizdo, kadangi nepateikti duo-menys apie kontrabandinius rūka-lus.

Didės kontrabanda?Būtent kontrabandinių rūkalų

korta mojuoja tabako pramonės at-stovai. Esą sumažinus legaliai par-duodamų cigarečių pakelių patrau-klumą vartotojas rinksis spalvin-gesnius, trečiosiose šalyse ir nele-galiai į šalį atgabentus tabako gami-nius.

Toks pat likimas ištiktų ir mėti-nių cigarečių mėgėjus. Šių dalis, pa-sak Gintauto Dirgėlos, UAB „Philip Morris Baltic“ korporacijų reikalų vadovo, yra stabili ir sudaro vos 6 proc. Lietuvos rūkalių. „Vartotojai, parduotuvėse neradę mėtinių ciga-rečių, bus priversti naudotis nelega-lios rinkos paslaugomis, nes EK di-rektyvos trečiosioms šalims nega-lios“, - prognozuoja G. Dirgėla.

Šiuo metu Lietuvoje, „Euro-monitor“ duomenimis, kontraban-dinių cigarečių rinka yra didžiausia visoje ES ir 2010 m. siekė 27 proc. Tai tris kartus viršija ES vidurkį (8,25 proc.). Beje, mažiausiai kon-trabandinių cigarečių parduodama Danijoje ir Ispanijoje – apie 1 proc. Tiesa, absoliučiais skaičiais nele-galios rūkalų prekybos srityje pir-mauja Bulgarija. Šioje šalyje 2008-aisias buvo parduota beveik 4 mlrd. kontrabandinių cigarečių.

Mindaugas MILINIS milinis@ve.lt

G. Dirgėlos duome-nimis, atlikus tuščių

pakelių tyrimą, Lietuvoje praėju-siais metais kontrabandinės ciga-retės jau užėmė 35 proc. rinkos. „Mes puikiai suprantame, kad kaina yra vienas iš atgrasymo nuo rūkymo priemonių. Todėl ES ša-lyse mokesčiai tabako gaminiams kasmet didėja. Šiuo metu net 85 proc. pigiausių cigarečių kainos

sudaro mokesčiai. Tačiau legalių tabako gaminių kainai nepaliauja-mai augant, vartotojai vis dažniau renkasi pigesnius kontrabandi-nius rūkalus. Įgyvendinus griež-tesnę EK direktyvą, vartotojai iš trečių šalių nelegaliai į šalį atga-bentus rūkalus rinksis ir dėl pa-trauklesnio pakelio“, - prognoza-vo G. Dirgėla.

Šį argumentą pateikia ir „Eu-romonitor“, apibūdindama Bulga-rijos pavyzdį. Šioje šalyje nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų padidėjus mokes-čiams legaliai parduodamiems rū-kalams, kontrabandinių cigarečių rinka išaugo net 647 proc.

Draudimai nepadėsVerslo organizacijų atstovų tei-

gimu, direktyvos sugriežtinimas, kaip reguliavimo priemonė, savai-me nėra blogas dalykas. Aišku, tik

tuomet, jei nesukelia neigiamų pasekmių. Tačiau draudimais esą bus sunku pasiekti norimų rezul-tatų. Pasak Viktoro Krolio, Klai-pėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direkto-riaus, įgyvendinant direktyvą ir suvienodinus pakelių formą, dizai-ną, pačių cigarečių formą, gali ne-belikti vietos naujovėms. „Todėl gamintojai mažins investicijas, o

tai turės įtakos ir darbo vietų ma-žinimui. Be to, įvairių kompanijų pagamintų skirtingų rūšių cigare-čių pakeliams suvienodėjus, vie-nintelis būdas konkuruoti gali tap-ti kaina. Ji mažės ir gali susilygin-ti su kontrabandinių cigarečių kai-na, todėl didės cigarečių pasiekia-mumas. Jei taip nutiktų, nebūtų pasiektas tikslas, kurio tikisi di-rektyvos autoriai. Prisiminkime sausąjį įstatymą JAV. Arba pažvel-kime į Norvegiją, kurioje ir alko-holis, ir rūkalai yra brangūs, ta-čiau dėl to jų vartojimas nemažė-ja“, - komentavo V. Krolis.

G. Dirgėla beveik neabejoja, kad griežtesnė Tabako direktyva tik dar labiau paskatintų vartoto-jus rinktis kontrabandines cigare-tes, o tai lemtų ir Klaipėdoje vei-kiančio tabako fabriko gamybos apimčių mažėjimą.

uaB atEawww.atea.lt

Informacinių technologijų infrastruktūros

projektavimo, integravimo ir diegimo sprendimai,

konsultacinės paslaugos.

klaiPĖDos ValstYBiNĖ

kolEGijawww.kvk.lt

Aukštasis neuniversitetinis

mokslas. PRISTATO KLAIPĖDOS PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ NARIUS

litas PRiE lito "Vakarų ekspresas"2013 m. sausio 16 d., trečiadienis 9

Seimo narys Eugenijus Gentvilas, rūkantis jau 25 metus, sutinka, kad pradedančiuosius rūkalius naujoji tvarka privers susimąstyti.

inkasavimo paslaugos klaipėdiečiams brangsta

Paaiškėjo įmonės, ieškosiančios skalūnų dujų Vakarų Lietu-voje. Vakar buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais. Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione - tai JAV energetikos įmonė „Chevron”. Ši paieškas vykdytų per rudenį įsigytą bendrovę „LL investicijos”.

BRANGSTA. s Inkasavimo bendrovių automobiliams nuolat važinėjant tarp Kauno ir Klaipėdos brangsta jų paslaugos.

ELT

OS

nuo

tr.

Inkasavimo paslaugas tei-kiančios bendrovės, uždarius

Lietuvos banko (LB) Klaipėdos skyrių su pinigų saugykla, jau priverstos didinti bankams teikiamų paslaugų įkainius. Tik laiko klausimas, kai šios išlaidos bus perkeltos ant vartotojų pečių.

Mindaugas MILINIS milinis@ve.lt

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio grynuosius pinigus į Klai-pėdą tenka gabenti iš Kauno. Inka-savimo paslaugas teikiančių ben-drovių atstovai prisipažįsta, kad dėl ilgesnės kelionės jos patiria kur kas daugiau išlaidų nei tuomet, kai pinigus veždavo į saugyklą Klaipė-doje.

Dainius Mačys, saugos tarny-bos „G4S“ Inkasavimo padalinio vadovas, pripažįsta, kad važinėji-mas į Kauną ir atgal užima labai daug laiko. „Anksčiau, kol saugykla buvo ir Klaipėdoje, šiai procedūrai atlikti užtekdavo dviejų valandų, tačiau dabar sugaištame visą dieną. Viena mašina yra nuolat apkrauta darbu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė pokalbininkas.

Jis taip pat prisipažino, kad kol kas nebuvo kalbama su bankais dėl

įkainio peržiūrėjimo, tačiau arti-miausiu metu taip bus padaryta. „Kol kas stebime, skaičiuojame. Po sausio mėnesio viskas bus aišku. Tačiau esu beveik tikras, kad teks sėstis su bankais prie vieno stalo ir tartis dėl didesnių įkainių“, - tvirtino D. Mačys.

Tačiau kitos tokias pat paslau-gas teikiančios bendrovės atstovas gyrėsi su bankais jau susitaręs dėl

aukštesnių įkainių. „Eurocash“ bendrovės direktoriaus pavaduotas Žilvinas Andriulis sakė, kad dėl įvykusių pasikeitimų teko tartis su bankais. „Patyrėme tam tikrų išlai-dų, nes reikėjo išspręsti kilusias logistikos problemas. Įsigijome ir vieną naują automobilį. Todėl teko tartis su bankais dėl aukštesnių įkainių“, - sakė Ž. Andriulis.

Jis taip pat pridūrė, kad kur kas

daugiau nepatogumų naujoji tvarka sukėlė LB Kauno skyriui, kuriam dėl padidėjusio darbo krūvio teko ilginti darbo laiką, lanksčiau orga-nizuoti darbą.

Komercinio banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraške-vičius sutiko, kad dėl LB sprendi-mo uždaryti skyrių ir pinigų sau-gyklą Klaipėdoje pasikeitė grynųjų pinigų inkasavimo procedūros. „Ta-

čiau šie pokyčiai tikrai neturės jo-kios įtakos banko paslaugų įkai-niams ir “Swedbank” klientai to nepajus“, - įtikinėjo S. Abraškevi-čius.

“SEB bankas taip pat tik stebi situaciją ir skubių sprendimų pri-imti kol kas neketina”, - teigia Li-nas Januševičius, SEB banko Vers-lo plėtros departamento direkto-rius.

Tačiau „Vakarų ekspreso“ kal-bintas bankininkas, norėjęs likti anonimu, tvirtino, kad anksčiau ar vėliau įkainius turės peržiūrėti ir bankai. „Todėl tik laiko klausimas, kai LB saugyklos uždarymo kaštai guls ant paprastų vartotojų pečių. Nė nekalbu apie riziką, su kuria susijusios kelionės gabenant dide-les sumas grynųjų pinigų į Kauną ir atgal“, - gąsdino pokalbininkas.

LB Klaipėdos skyrius buvo pa-statytas 1999 metais, šiam projek-tui įgyvendinti buvo išleisti 26 mln. litų. Tuo metu tai buvo moderniau-sia saugykla Baltijos šalyse. Į ją buvo planuota atgabenti eurus, jei Lietuvai būtų pavykę įsivesti šią valiutą. Šiuo metu likutinė pastato su saugykla vertė - 18,7 mln. litų, rinkos kaina - apie 4,2 mln. litų. Dabar objektas priklauso valstybės įmonei Valstybės turto fondui, ku-ris rengiasi pastatą parduoti.

ieškos skalūnų dujų

Dar dvi bendrovės - „Diseta” ir „Perkūno nafta” - išreiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos-Kybartų regione.

Konkurso dalyvius per 60 die-nų turės įvertinti Geologijos tar-nybos komisija, kuriai pirminin-kaus aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Viena iš konkurso sąlygų - įmonė turi turėti bent dvejų metų molio skalūnų dujų žvalgybos pa-tirtį, o minimalios investicijos tu-rės siekti bent 80 mln. litų.

Preliminariais geologų skaičia-vimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 585 mlrd. kubinių metrų skalū-nų dujų, iš kurių būtų galima iš-

gauti apie 120 mlrd. skalūnų du-jų.

Tokio kiekio dujų užtektų ša-lies poreikiams patenkinti bent 30 metų, o išteklių vertė gali siekti 30 mlrd. JAV dolerių.

„Chevron” specialistai mano, kad per Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą, Rumuniją ir Bulgariją einantys že-mės klodai turi potencialo skalūno dujų gavybai”, - teigė „Chevron” atstovė Sali Džones (Sally Jones).

Anot jos, per kelerius metus turėtų paaiškėti, ar investicijos į skalūno dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje atsipirks.

ELTA

8 mirštančiųjų daugėjaVisuomeninės organizacijos

SFP (Smoke Free partnership), pa-sisakančios už pasaulį be tabako, vadovė Florencė Berteleti Kemp teigia, kad „tabako pramonė šioje diskusijoje yra nieko gero negalintis pasakyti blogis“.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien rūkymas yra pagrindinė mirčių, kurių galėtume išvengti, priežastis. Jei situacija ne-sikeis, tabako sukeltų mirčių skai-čius iki 2025 m. visame pasaulyje pasieks 10 mln., iš jų 7 mln. – besi-vystančiose pasaulio šalyse, o iki XXI a. pabaigos – 1 milijardą. ES šalyse kasmet dėl rūkymo sukeltų ligų miršta 650 tūkst. žmonių, o rū-kymo sukeliamoms ligoms gydyti per metus išleidžiama maždaug 25,3 mlrd. eurų.

Tabako rūkymas yra vienas svarbiausių plaučių vėžį sukeliančių veiksnių. Rizikos laipsnis susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Taba-ko rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu nuo 2 iki 190 kartų. Pasyvus rūkymas (buvimas prirū-kytoje aplinkoje) tikimybę susirgti plaučių vėžiu, palyginti su visai ne-rūkančiais žmonėmis, padidina apie du kartus. Nustatyta, kad nuo in-tensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20-30 metų.

SD duomenimis, Lietuvoje nuo piktybinių navikų, kurių atsiradimą galėjo sukelti rūkymas, 2011 m. mi-rė 1645 žmonės.

“Sca

npix

” nuo

tr.

“Esame neabejotinai turtingesni”Antanas VINKUS, Neringos merasKlaipėdos krašto atgavimas neabejotinai turi ypa-

tingą reikšmę Lietuvai ir jos gyventojams. Šiandien išdidžiai galime sakyti, kad esame jūrinė valstybė. Klai-pėdos uostas - tiesiausi šalies vartai į Vakarų Europą ir pasaulį. Lietuva neabejotinai yra turtingesnė turėdama į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Kuršių neriją, kuri šalies žemėlapį papildo išskirtiniu kultūriniu ir gamtiniu palikimu.

Šiandien visa pajūrio juosta, ypač Neringos kurortas, yra neatsiejama Lietuvos įvaizdžio dalis.

Šiais metais minime istorinį teisingumą, nes nepaisant Mažąją ir Didžiąją Lietuvas skyrusių šimtmečių - tai visuomet buvo vienas, lietuvių tautos gyve-namas kraštas.

Algirdas Butkevičius, ministras pirmininkasPrieš 90 metų Klaipėdos krašto lietuvininkų bei Lietuvos

Respublikos Vyriausybės valia ir svarbiausia – savanorių ir karių pasiaukojimu bei aukomis mūsų valstybė susijungė su Pamariu.

Prieš devynis dešimtmečius Lietuva buvo labai pavojin-goje situacijoje – neturėdama Vilniaus ir Klaipėdos, valstybė galėjo neišgyventi. Radikaliam žingsniui pasiryžusi valdžia rizikavo būti pasmerkta, tačiau tada buvo žvelgiama toli į ateitį ir „Klaipėdos žygis“ pasiteisino.

Ką duoda Lietuvai jūros valstybės statusas? Plačius horizontus, laisvės pojūtį, galimybę bendrauti su toli-mais partneriais. Juk ten, kur jūra, negali būti sustabarėjimo, negali būti diktato, negali būti užsisklendimo, žmogaus niekinimo. Klaipėdietiška dvasia pasireiškia drąsiais sprendi-mais, lankstumu, demokratinėmis nuostatomis. O visa tai virsta ūkine sėkme, turtingesniu klaipėdiečių gyvenimu.

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos merasKo gero, be Klaipėdos nebūtų ir Lietuvos, bent jau

tokios kaip dabar tai tikrai. Ji būtų be dvasios, be širdies. Aišku, yra ir valstybių, kurių gyventojai jūrą mato tik per televiziją ar sukorę šimtus ar tūkstančius kilometrų į kitas šalis. Bet tokios valstybės tikrai negali prilygti jūrinėms.

Klaipėdos reikšmė Lietuvai dar labiau išaugs, kai tap-sime energetinių gyslų sankirta, kai čia bus įgyvendinti elektros jungties su Švedija, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektai.

Visgi dar iš darbo Seime metu sukauptos patirties galiu apgailestaudamas pasakyti, kad suvokimo, kiek Klaipėda yra svarbi visai Lietuvai, dažname sostinės kabinete labai trūksta. Tai liudija ir tai, jog arterija, kuria iš Klaipėdos teka fi nansinė upė, visiškai neprilygsta venai, kuria iš sostinės grįžta fi nansai į mūsų miestą.

O kalbant apie nematerialųjį Klaipėdos indėlį, tai be jos mūsų šalyje būtų žymiai mažiau laisvų, optimistiškų, atviraširdžių žmonių, kokie yra klaipėdiečiai. Galbūt mes patys to nepajaučiame, tačiau tai labai jaučia su mumis bendrau-jantys iš kitur atvykę žmonės.

Grąžinę Lietuvos valstybei jūrą

Dalia GRYBAUSKAITĖ, Lietuvos prezidentėKlaipėdos kraštas yra unikalus

savo istorija, gamta, žmonėmis ir galimybėmis. Jo sugrąžinimas prieš 90 metų - tai unikali tuometės valdžios ir sukilimo organizatorių pergalė. Ypatingais nuopelnais sie-kiant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos pasižymėjo Šaulių sąjunga ir jos vadovas Vincas Krėvė, ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, krašto apsaugos ministras Balys Sli-žys, diplomatas Jonas Budrys, naujosios direktorijos vadovas Erdmonas Simonaitis.

Be Klaipėdos krašto neabejotinai būtume mažesnė, poli-tiškai, ekonomiškai bei kultūriškai silpnesnė valstybė.

Turėdami Klaipėdą esame jūrinė valstybė, todėl galime vystyti prekybinius ryšius su visu pasauliu. Esame svarbus Baltijos jūros regiono prekybos, transporto ir krovinių tranzito mazgas. Per Klaipėdos uostą eina krovinių keliai į Kazachstaną, Kiniją, Juodosios jūros regioną. Čia statomas moderniausias Baltijos šalyse mokslinių tyrimų laivas. Jūrinės pramonės ir mokslo plėtra suteikia daug ekonominių ir socialinių prana-

šumų ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai valstybei. Klaipėdos kraštas sukuria apie 10 procentų visos Lietuvos

BVP ir yra strategiškai svarbus visai šalies ekonomikai. Pastačius suskystintųjų dujų terminalą Klaipėda bus ne

tik jūrinės valstybės, bet ir energetinio šalies savarankiškumo simboliu.

Klaipėdos kraštas garsėja ir unikaliu paveldu. Klaipėdos pi-lis ir Jūrų muziejus - vienas iš kultūrinio ir pramoginio turizmo mūsų šalyje traukos centrų. Tai geras pavyzdys visai Lietuvai, kaip išradingai pritaikyti unikalų istorinį paveldą.

Klaipėda gali pagrįstai didžiuotis savo akademine ir kultūrine bendruomene, padovanojusia Lietuvai gausų būrį talentingų menininkų ir mokslininkų. Jūsų kraštas garsus ne viena stipria asmenybe - nuo lietuvininkų, Vydūno ir iškilios Klaipėdos krašto metraštininkės rašytojos Ievos Simonaitytės, architekto Adomo Brako iki garsaus aktoriaus Vytauto Paukš-tės ar krepšininko Arvydo Macijausko.

Klaipėdos kraštas visuomet alsuoja nepaprasta laisvės dvasia. Galbūt todėl jis nuolat taip traukia žmones ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Į UNESCO paveldą įtraukta Kuršių nerija, kuria žavėjosi rašytojas Tomas Manas, paukščių žiedavimo stotis Ventės rage - tai tik kelios vietos iš daugelio, darančios Mažąją Lietuvą išskirtiniu Lietuvos regionu.

SkaičiusTiek metų sulaukusią ilgametę S. Vainiūno meno mokyklos mokytoją Kostanciją Strikienę iškilmingai pasveikino Palan-gos savivaldybės vadovai.

PranciškonaiPasibaigus visuotiniam Lietuvos Šv. Kazi-miero provincijos suvažiavimui – kapitu-lai, pranciškonų vadovu - provincijos mi-nistru vėl išrinktas Astijus Kungys (nuotr.), viceministru - Algirdas Malakauskis.

KontrolėNetrukus Kretingos savivaldybės tarnautojai, ateinantys ir išeinantys iš pastato, turės atsižymėti elektro-ninėmis kortelėmis specialioje dar-bo laiką fi ksuojančioje sistemoje.

Savaitinis dienraščio “Vakarų ekspresas” priedas

VakaRŲ liEtuVa"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis10

Be klaipėdos krašto nebūtų ir lietuvos? (2)Redakcijos archyvo nuotr.

Martynas VAINORIUSmartynas@ve.lt

“Būtume silpnesnė valstybė” “Lietuva būtų be dvasios”

Pabaiga. Pradžia 2013 01 15

Šiemet minimų 90-ųjų Klai-pėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių proga “Vakarų ekspresas” paprašė įvairių sričių atstovų įvardinti, ko dabar neturėtų mūsų šalis ir kokia ji galėtų būti, jei prieš devynis dešimtmečius valstybės vado-vai nebūtų įvykdę to, kas dabar vadinama viena sėkmingiausių šalies karinių operacijų.

Dar šiek tiek skaičių apie Klai-pėdos miestą ir apskritį, kuriuos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio proga parengė Lietuvos statistikos departamen-tas.

1925 m. gyventojų surašymo Klaipėdos krašte duomenimis, Klaipėdos mieste buvo 35 tūkst. 845 gyventojai. Iš jų beveik du trečdalius sudarė vokiečiai, vienas trečdalis – lietuvių, o apie 4 tūkst. – kitų tautybių gyventojų. Per 88 metus uostamiestis sparčiai augo ir 2013-ųjų pradžioje jame gyveno 160 tūkst. gyventojų. Tai trečiasis

pagal dydį šalies miestas po Vil-niaus ir Kauno. Didžiąją (62 proc.) uostamiesčio gyventojų dalį suda-ro darbingo amžiaus žmonės, 16 procentų – vaikai (iki 15 metų am-žiaus), 22 procentus – pensinio am-žiaus žmonės.

2012 m. Klaipėdoje gimė 2 tūkst. naujagimių. Kartu su Vilniu-mi tai vieninteliai didieji Lietuvos miestai, kuriuose daugiau žmonių

gimsta nei miršta. Dažniau Klaipė-doje ir tuokiamasi – 1 tūkst. gyven-tojų teko 7,4 santuokos. Šiuo at-žvilgiu uostamiestį lenkia tik sos-tinė (8,4 santuokos).

Klaipėdoje yra 49 bendrojo ug-dymo mokyklos, kuriose mokosi 20 tūkst. mokinių. Yra penkios ko-legijos ir du universitetai. Iš viso Klaipėdoje studijuoja 15 tūkst. stu-dentų.

2011 m. Klaipėdoje pastatyti 84 gyvenamieji namai, juose įrengti 607 butai. Pagal šį skaičių Klaipėda antra šalyje po Vilniaus.

Klaipėdoje yra 422 apdirbamo-sios gamybos įmonės, 500 – staty-bos, 1 329 – didmeninės ir mažme-ninės prekybos, 781 – transporto ir saugojimo, 218 – apgyvendinimo ir maitinimo įmonių.

Klaipėdoje yra vienintelis Lie-

tuvos prekybinis uostas. 2011 m. jame buvo perkrauta 36 mln. 594 tūkst. tonų krovinių, iš jų 32 pro-centai perkrauta trąšų (11,6 mln. tonų.) ir 25 procentai naftos pro-duktų (9,1 mln. tonų). Per 2011 m. į Klaipėdos jūrų uostą atvyko ir iš jo išvyko 280,9 tūkst. keleivių.

Remiantis Lietuvos saugos lai-vybos administracijos duomenimis 2013 m. pradžioje Lietuvos Respu-blikos jūrų laivų registre įregis-truota 110 laivų: 49 prekybiniai, 44 žvejybiniai, 12 vilkikų, 5 specialio-sios paskirties. Jūrų laivais, plau-kiojančiais su Lietuvos vėliava, 2011 m. vežta 7 mln. 184 tūkst. tonų krovinių ir 291,7 tūkst. kelei-vių.

Klaipėdos apskrityje – mažiau-sias nedarbo lygis, kuris 2011 m. siekė 12,8 procento (šalies vidur-kis – 15,4).

Klaipėdos apskrityje 2011 m. buvo sukurta 12,1 procento šalies bendrojo vidaus produkto. Didžiau-sią (42 proc.) dalį bendrosios pri-dėtinės vertės Klaipėdos apskrity-je sudarė didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto, apgyvendini-mo ir maitinimo paslaugos, 25 pro-centus – pramonė, 12 procentų – viešasis valdymas, švietimas, svei-katos ir socialinė priežiūra, po 6 procentus – statybos ir nekilnoja-mojo turto operacijos.

80

1923 metų sausio 15-oji - neabejotinai labai svarbus ir reikšmingas įvykis tiek Lietuvai, tiek Klaipėdai, atvėręs naujas galimybes ir galbūt padėjęs šiam kraštui išvengti ne tokio palankaus scenarijaus, koks teko toms lietuviškoms Rytų Prūsijos teritorijoms, kurios tapo Kaliningrado sritimi. Lietuvai šis žingsnis atvėrė strategiškai labai svarbų priėjimą prie jūros su jūrų uostu ir suteikė jai visateisės Baltijos jūros valstybės statusą su visais jo pranašumais.

Todėl šiandien jau nebenorėčiau kalbėti apie Klaipėdą be Lietuvos ar Lietuvą be Klaipėdos. “Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva”, - šiais Ievos Simonaitytės žodžiais, iškaltais ant prieš dešimtmetį ta pačia proga, kokią minime šiandien, atidengto paminklo “Arka”, viskas pasakyta.

Tiesa, manau, kad 1923-iųjų ir vėlesnių metų raida bei išva-dos gal kiek per mažai žinomos vadinamajai Didžiajai Lietuvai. Per mažai skiriama dėmesio to meto istorinėms asmenybėms, tokioms, kaip Ernestas Galvanauskas, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, fi nansų, prekybos ir pramonės ministras, vienas iš svarbiausių 1923 metų sausio 15-osios įvykių organizatorių ir rėmėjų, vėliau - Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas, Prekybos instituto įkūrėjas ir rektorius (A. Kuzmarskio šeima

2006 m. Klaipėdos universitetui yra padovanojusi iš vario nulietą E. Galva-nausko biustą. - Red. past.).

Taip pat kiek stebina mūsų šalyje vis dar keliamos diskusijos, ar Lietuva yra jūrinė valstybė, kokią naudą jūrų uostas duoda Klaipėdai, Lietuvai ir panašiai. Manau, tai klausimai, į kuriuos aktyviai buvo stengiamasi atsakyti dar tarpukariu, o visi taš-kai galutinai buvo sudėti prieš dvi dešimtis metų. Tada, kai nepriklausomybę atgavusios Lietuvos vadovai, tokie, kaip ilgametis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis ir kiti, savo ryžtingais sprendimais sugebėjo perimti iš Sovietų sąjungos bei išsaugoti laivyną, veikiantį jūrų uostą, sukurti tokį jo valdymo modelį, kuris sudarė sąlygas sėkmingai jo plėtrai, priimti kitus svarbius sprendimus, nulėmusius dabartinės jūrinės industrijos raidą.

Dabar matome, kad tie sprendimai buvo teisingi - tą įrodo sėkminga Klaipėdos uosto ir jo kompanijų, taip pat viso Lietu-vos transporto-tranzito sektoriaus, kurio jungtys su pasauliu eina per Klaipėdos uostą ir Baltijos jūrą, veikla.

“Įgytas visateisės Baltijos jūros valstybės statusas”Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas

Lietuva be Klaipėdos krašto būtų la-bai silpna. 1923-iaisiais nors ir drastiškai, tačiau Lietuvai buvo sugrąžintos istori-nės žemės - juk nuo seno čia gyveno kuršiai, žemaičiai. Tačiau svarbiausia, kad taip buvo gautas langas į pasaulį. Juk tos valstybės, kurios turi stiprius uostus, visada geriau gyvena nei jų neturinčios. Net ir sunkiausiais metais, per krizes,

uosto įmonės dirbo gana stabiliai ir įnešė savo nemenką indėlį į šalies ekonomiką. O kur dar papildomai sukuriamų darbo

vietų, esančių susijusiuose sektoriuose, nauda. 1923-iųjų įvykių dėka pamažu atsirado nors ir nedidelis

laivynas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava ir reprezentuojantis mūsų šalį pasaulyje. Be to, jūrininkai tikrai yra ne tarp tų, kurie uždirba mažiausiai. Ir jų šeimos, skirtingai nei emigrantų, lieka Lietuvoje, čia sugrįžta ir yra išleidžiami jūrininkų uždirbti pinigai.

Vargu ar Lietuva, turėdama tik Palangos ir Šventosios pakrantę, būtų turėjusi tiek jūrininkų, kiek jų yra dabar. O ir sovietmečiu nemažai daliai žmonių tai buvo langas pro geležinę uždangą.

Manau, kad jei nebūtų 1923-iųjų įvykių, po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas būtų tapęs sudėtine Kaliningrado srities dalimi. O tai automatiškai būtų reiškę ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Galima prisiminti Rusijos politikų pareiškimus, kurie buvo dažnai išsakomi Klaipėdos atžvilgiu 1990-1991 metais, kada buvo kuriama Lietuvos valstybė. Tada buvo siekiama Klaipėdą palikti būtent Rusijos įtakos zonoje ir kalbėta apie jos specialųjį statusą. Tik 1923 metų įvykiai leido atsirasti tiek istoriniams ir teisiniams argumentams, tiek socialinei bazei, kad savo pretenzijų dėl Klaipėdos Rusija lengvai atsisakytų. Kitu atveju Lietuva būtų apsupta Rusijos įtakos ir jos kontrolės zonoje esančių šalių.

O buvimas be išėjimo prie jūros galėjo pasireikšti aiš-

kesnėmis revanšistinėmis nuotaiko-mis Lietuvoje, kas reikštų agresyvesnę rusofobiją ir lietuvišką nacionalizmą. Tokia gyventojų nuotaika būtų sukelta Rusijos dominavimo ekonomikos sfe-roje ir lietuviškos ekonomikos priklau-somybės nuo Rusijos. Kitaip sakant, lietuviai būtų žymiai piktesni rusų atžvilgiu, nes jų ekonominis dominavimas būtų žymiai akivaizdesnis.

Atgavus Nepriklausomybę be Klaipėdos būtume labiau militarizuoti tiek dėl valstybinės sienos apsaugos, tiek dėl tranzitinių srautų kontrolės. Neišvengiamai susidurtume ir su didesne kontrabanda. Žodžiu, būtume gana izoliuoti ir visada besisaugantys, bet turintys nuolaidžiauti Rusijai.

Pirmiausia reikėtų prisiminti brolišką latvių žingsnį, kai jie dar prieš Klaipėdos krašto prijungimą Lietuvai atidavė Palangą ir Šventąją. Visgi čia uostas vargu ar galėjo būti išvystytas. Tad nors ir būtume turėję priėjimą prie jūros, bet būtume tokia valstybė kaip Slovėnija arba Bosnija ir Hercegovina. Yra didžiulis skirtu-mas tarp šalies, kuri turi nors vieną stiprų uostą-miestą, ir tos, kuri turi tik pliažo ruoželį.

Manau, kad galima daryti prielaidą, jog Lietuvai nepri-sijungus Klaipėdos Latvija galėjo svarstyti apie Palangos ir Šventosios susigrąžinimą, nes latvių čia buvo bene pusė, o lietuvių - tik mažuma. Tačiau Lietuvai nuėjus jūrinės valsty-bės kryptimi, matyt, Latvija nebesiryžo kelti šio klausimo.

1990 metais paskelbus nepriklausomybę Klaipėda buvo tapusi savotišku Eldoradu, nes, skirtingai nei kitoje

Lietuvoje, čia esančio turto prieškariniai savininkai dėl kitos pilietybės negalėjo pasinaudoti restitucija, tad Klaipėdoje turtas buvo grąžinamas žmonėms, gyvenusiems kitam Lietuvos gale ir taip uostamiestis tapo jiems naujomis gali-mybėmis. Tuo metu, pavyzdžiui, Kaune ne visi prieškariniai savininkai ar jų palikuonys atgavo nuosavybę ir dėl to čia ir nuotaikos liūdnesnės.

Kalbant apie dabartinę uosto įtaką Lietuvos ekonomikai reikia akcentuoti, kad be jo Lietuva tikrai nebūtų tokia tran-zitinė valstybė, kokia yra dabar. O juk transporto sektorius dabar sukuria apie 18 procentų bendrojo vidaus produkto. Nebūtų uosto, neturėtų tiek pajamų ir darbo bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, kurios indėlis į šalies ekonomiką irgi yra didžiulis. Ko gero, net geležinkelių tinklas šalyje būtų visai kitoks, jei nebūtų Klaipėdos.

O kur dar verslo, turistiniai ir kiti ryšiai, kurie palaikomi būtent Klaipėdos dėka. Ir visgi bene svarbiausia yra vals-tybės įvaizdis, kurio pinigais neišmatuosi.

“Savotiškas Eldoradas”Eugenijus GENTVILAS, parlamentaras, geografas, buvęs Uosto direkcijos vadovas

“Savitumą apsakyti sunku”Daiva ŽEBELIENĖ, Šilutės rajono merė

Šilutės kraštas - išskirtinis istorinis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos paribio regionas, pasižymintis daugiakultū-riniu palikimu, gamtos vertybėmis. Šilutė - nuostabi Lietuvos vieta, kurioje gyvenimas neatsiejamas nuo vandens. Šilutės miestas yra tapęs etnografi nės Mažosios Lietuvos regiono centru, kuris garsus knygos istorijos palikimu,

kuris turi gražius uostus, kuris traukia lankytojus savo potvy-nių magija. Dažno svečio keliai suka į Rusnę, vienintelę salą Mažojoje Lietuvoje, į visame pasaulyje garsųjį Ventės ragą. Kultūros paveldo registre yra 432 kultūros vertybės - vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje.

Šilutės krašto savitumą trumpai apsakyti sunku: čia reikia atvažiuoti, pamatyti, išgirsti, prisiliesti, pajusti ir išgyventi.

“Svarbą labiau žino mokslininkai”

Virginijus KOMSKIS, Pa-gėgių savivaldybės meras

Be Klaipėdos krašto Lietuva būtų, ko gero, net per mažas lo-pinėlis. Kalbant apie Pagėgius, tai labiausiai norisi akcentuoti jų indėlį į kultūrą. Čia Mažoji Lietuva, kuri yra savita, kitokia nei likusios mūsų šalies dalys. Pas mus amžinojo po-ilsio yra atgulę didieji tautos sūnūs, padėjęs pagrindus Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos - Martynas Jankus, Vydūnas, Jonas Vanagaitis. Mes esame arčiau-siai jų. Tačiau tenka pripažinti, kad mūsų krašto svarba Lietuvai yra labiau žinoma tarp mokslo žmonių, o ne plačiojoje visuomenėje.

“Reikėtų nuolaidžiauti Rusijai”Liutauras KRANIAUSKAS, sociologijos mokslų daktaras

VakaRŲ liEtuVa "Vakarų ekspresas"2013 m. sausio 16 d., trečiadienis 11

Pagerbti kovoję už deimantą jūrinės

valstybės karūnoje

“Langas į pasaulį”Petras BEKĖŽA, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas

Iš ryto padėję gėlių ant Klaipė-dos sukilimo vadovo Erdmono Simo-naičio kapo Lėbartų kapinėse ir ant Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse, iškilmių da-lyviai susirinko prie paminklo suki-lėliams.

Į ceremoniją atvykęs Seimo pir-mininkas Vydas Gedvilas pasveikino uostamiesčio gyventojus, svečius, čia susirinkusius kitų miestų ir rajo-nų merus, akcentuodamas, jog Klai-pėdos krašto prijungimas prie Lie-tuvos - neeilinis įvykis, reikšmingas visai Lietuvai.

“Susirinkome išreikšti pagarbą šio krašto sukilimo dalyviams ir ini-ciatoriams, siekusiems pakeisti kraš-to likimą - drąsiems ir narsiems, ku-rių dėka šiandien galime čia gyventi, dirbti ir kurti laisvoje valstybėje. Sausio 15-oji - data, reikšmingumu prilygstanti Mindaugo karūnavimo dienai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai. Dėkoju savanoriams, kurie dėl savo laisvės troškimo padėjo galvas dėl visų mūsų ateities ir padėjo išsaugo-ti Klaipėdos kraštą”, - sakė Seimo pirmininkas.

“Šioje vietoje susirinkome pami-nėti datą, dėl kurios istorikai vis dar ginčijasi - ar jau 90 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, ar

dar tik 90. Tą įvykį vadiname žyg-darbiu, išvadavimu, atvadavimu, ta-čiau visi sutariame, jog šis sprendi-mas - vienas reikšmingiausių, kurį padarė Lietuvos diplomatai, kad bū-tų išsaugotas šalies vientisumas”, - kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pavadinęs uostamies-tį gražiausiu deimantu jūrinės vals-tybės karūnoje.

Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” atstovė, istorikė Silva Po-cytė priminė, jog susirinkusi patrio-tų minia yra senosiose kapinaitėse, toje vietoje, kur susilieja įvairiatautė, įvairiakalbė atmintis, jog čia gyvenu-sieji kūrė savitą kultūrinę-religinę aplinką, pagaliau - plačiai atvėrė var-tus į Baltiją. Pasak istorikės, tautiš-kai apsisprendusieji turėtų nepa-miršti tokių šviesuolių kaip E. Simo-naitis, savanorių, ir paklausti savęs, ką iš tiesų mums reiškia Klaipėdos kraštas, čia gyvenusiųjų patirtis, ta-pusi ir mūsų gyvenimo savastimi.

Ceremonijai baigiantis paminklo 1923-iųjų sukilimo dalyviams papė-dėje buvo padėtos gėlės ir danguje nuaidėjo salvės.

ATMINIMAS s . Ceremonijos dalyviai pasidžiaugė, jog šiandien Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos iniciatorių dėka esame jūrinė valstybė.

Himnu “Lietuviais esame mes gimę” bei Karinių jūrų pajėgų or-kestro atliktu maršu, taip pat Klaipėdos įgulos ir karių eisena vakar Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sausio 15-osios sukilimo dalyviams, prasidėjo vienas svarbiausių renginių, skirtų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui ir žuvusiųjų atminimui paminėti.

Ivona ŽIEMYTĖivona@ve.lt

Daugiau nuotraukų - www.ve.lt

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Tą įvykį vadiname žygdarbiu, išvadavimu, atvadavimu, tačiau visi sutariame, jog šis sprendimas - vienas reikš-mingiausių.

(Nukelta į 13 p.)

skElBiMai. REklaMa"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis12

PA R D U O D ADrabužiai

Nebrangiai naujus, mažai naudotus prabangius vokiškus audinės kailinius (rudos ir pilkos sp.). Tel. +370 689 08 399.65606

Įvairios prekėsKokybiškus baltarusiškus durpių briketus (kai-na nuo 300 Lt). Beržines bei įvairias malkas kūrenimui. Tel. 8 682 40 668.

Sausas beržo, uosio ir kt. lapuočių malkas. Atvežame. Tel. 8 683 21 435.62394

Kuro sandėlys parduoda baltarusiškus durpių briketus, stambią, kokybišką akmens anglį. Tel. 8 657 95 758.63510

Nebrangiai įvairias skaldytas malkas, įvairią statybinę medieną, dailylentes, atraižas, pjuve-nas. Tel. 8 611 03 438.

Sausas beržo, ąžuolo ir kt. lapuočių malkas supak-uotas į tinklinius maišus arba palaidas. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 605 57 555.65943

Pigiai skaldytas, rąstais beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių malkas, pjuvenų briketus. Atveža nemokamai. Tel. 8 612 60 467.64433

Skaldytas ąžuolo, beržo ir juodalksnio malkas. Tel. 8 617 05 604. 64568

Skaldytas malkas, atraižas, granules, statybinę mediena. Tel. 8 694 46 893.65458

Nekilnojamas turtas2 kambarių butą centre, Šilutėje, šalia senelių namų (38 kv. m, 4/2 a., visi patogumai). Tel. 8 616 49 689.66258

Gerą 150 kv. m namą naujajame Kalotės kaimo rajone. Informacija tel. 8 688 93 405. 66065

Labai skubiai 2 kambarių butą prie Eglės turgavietės (2 aukštas, maži mokesčiai). Tel. 8 607 88 776.66214

Nebrangiai parduodu 2 kambarų butą Klaipėdoje, Pušyno g. (nesuremontuotas). Tel. 8 676 48 938.66223

Pigiai butus: 1 kambario 2/2a. Šateikiuose, Plungės raj., 5/2 a. Sportininkų g., 5/3a. Įgulos g., 2 kambarių 5/5 Kauno g.,3 kambarių 4/1a. Birutės g., 4 kambarių 5/1a .Simonaitytės, 9/6a. Vaidaugų. Tel. 8 675 43 634.66265

Skubiai pigiai, arti centro 1 kambario butą Paryžiaus Komunos g. (gražus, l.šiltas). Tel. 8 647 70 244 (Pildyk), 8 684 27 541.65797

Tik ką pastatytame name, 2 kambarių (47 kv. m) visiškai įrengtą butą Palangoje. Savininkas. Tel. 8 698 70 544, 8 682 37 136.64865

Tvarkingą butą geroje vietoje (puikus susisieki-mas, kaina derinama). Tel. 8 622 44 874. 64881

Transporto priemonėsIš Vokietijos: Audi B4 (1994 m., 1,9TD), Renault Megane (1997 m., 1,6 kub. cm), Subaru Justy (2000 m., 1,3 kub. cm, 4x4). Mazda 121 (1998 m., 1,3 kub. cm). Tel. 8 610 19 414.

Statybinės medžiagos66260

P E R K AĮvairios prekės

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plas-tiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. 65079

Perkame įvairų popierių ir kartoną. Malūnininkų g. 13, tel. 8 659 44 075. 62825

Metalai

Aukščiausiomis kainomis superka visą metalo laužą. El. svarstyklės. Minijos g.172. Tel. 486 003, 8 659 89 605.62803

Aukščiausiomis kainomis superka visą metalo laužą. Gali pasiimti. El. svarstyklės. Dubysos g.31. Tel. 486 287, 8 659 77 946.62781

Aukščiausiomis kainomis visą metalo laužą. Minijos 169M,13 sand.(Autoaibės teritorija). Tel. 319 951, 8 699 91 539, 8 606 12 277.63564

Aukščiausiomis kainomis visą spalvotąjį metalo laužą. Tel. 8 659 44 075, Tilžės g. 52 (buvusi 4 ATĮ).62847

Brangiai superkame katalizatorius, alavą, nikelį, nichromą ir kitus metalus. Tel. 8 675 00 942. 62893

UAB „Metalo laužas“ perka juodą, spalvotą metalą ir akumuliatorius. Minijos g.154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244.64795

Nekilnojamas turtasBrangiai perkame mišką. Tel. 8 602 31 516.63192

MSK “Privati girininkija”: perkame mišką, žemę, sodybas, rengiame miškotvarkos projektus, kon-sultuojame miškų savininkus. Tel. 8 620 87 788.65766

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.64254

Transporto priemonėsAr norėtum parduoti automobilį? Geromis kainomis perkam automobilius, važiuojančius-nevažiuojančius. Tel. 8 687 77 70661963

Aukščiausiomis kainomis įvairius automobilius. Keitimas į naujesnius. Šilutės pl. 55A. Tel. 8 687 90 542.62584

Aukščiausiomis kainomis superkame automobil-ius, atsiskaitome iš karto, sutvarkome dokumen-tus. Tel. 8 673 62 877.64450

Automobilius ir mikroautobusus (gali būti be TA). Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 678 35 673.64163

Automobilius. Pasiima patys. Vienviečiu autovežiu veža automobilius. Tel. 8 658 13 311.

Firma brangiai perka visų markių lengvuosius automobilius, sunkvežimius, autobusus, gali būti nevažiuojantys. Perka metalinį garažą nusikėlimui. Parduoda atsargines automobilių da-lis. Pasiima savo transportu. Tel. 8 678 66 368.61625

Brangiai automobilį, mikroautobusą, visureigį su variklio, važiuoklės defektu ir nevažiuojančius. Tel. 8 699 26 850.65896

Geromis kainomis perkame įvairios būklės au-tomobilius. Padedame sutvarkyti dokumentus. Tel. 8 627 48 279. 66303

Perku bet kokios būklės automobilį, gali būti tvarkingas arba daužtas, su defektais, be TA. Pasiimu pats. Tel. 8 676 11 937. 66183

PA S L A U G O SAutoserviso paslaugos

Automobilių dujų įrangos servisas. Montavimas (išsimokėtinai), remontas. Signalizacija. Tel. 8 606 11 399.

Montuojame automobilinę BRC dujų įrangą, tiesioginis įpurškimas. Tel. 8 620 38 309.6183963323

Buitinė technika

Automatinių skalbyklių, indaplovių, el. viryklių, šaldytuvų remontas. Garantija. Atvykstame. Pensininkams nuolaida. Tel. 8 674 12 735.

65964

Remontuoju šaldytuvus, skalbykles, kondicion-ierius ir kt. (ir užmiestyje). Atvažiuoju į namus. Tel. 8 650 57 998. 65839

ĮvairūsIndividualiai konsultuoju interjero dizaino klausi-mais. Tel. 8 656 19 086.

Paskolos

Padėka

Su pagarba, Eduardo Mažeikio šeima

Taip kilnu padėti žmogui įveikti skausmą, negalią ir dvasines kančias. Už rūpestį ir nuoširdų gydymą dėkojame Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų, Reabilitacijos, Reanimacijos skyrių personalui ir asmeniškai gyd. GINTARUI BUKAUSKUI. Linkime geros sveikatos ir sėkmės Jūsų gyvenime bei nelengvame, garbingame ir pasiaukojančiame darbe.

BaldaiGaminame virtuvės, prieškambarius, stumdomas sistemas, sekcijas ir kt. Projektavimas, atvežimas ir montavimas nemokamas. www.baldmera.lt, tel. 8 614 14 310.66126

Nestandartinių baldų projektavimas ir gamyba. Tel. +370 655 94 732.

Minkštų baldų restauravimas. Lovų gamyba. Tel. 8 600 75 483, 8 624 12 821.64146

Virtuvės baldų gamyba, spintos stumdomomis durimis ir kt. Projektavimas, atvežimas (taip pat Neringoje) nemokamai. Galima išsimokėtinai. www.nerijausbaldai.lt, tel. 8 680 11 553, Danės g. 45 (PC “Gulbė”).6164962994

PaskolosSuteikiame skubias paskolas už užstatą (nuo 1 proc.) ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Tel. 8 600 61 023. 66241

Santechnika ir šildymasKeičiame senus vandentiekio ir nuotekų vamzdžius, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, klozerus ir kt. Tel. 8 636 78 565. 65890

Statyba ir remontas64930

Atliekame vidaus apdailos darbus: glaistome, dažome, tapetuojame bei darome kitus darbus. Tel. 8 603 49 101.

Išnuomoju 2 kambarių 61 kv. m butą Birutės g. (baldai, buitinė technika, reguliuojamas šildymas, vieta automobiliui, 850 Lt). Tel. 8 615 47 524.66114

Išnuomojų tvarkingą kambarį su baldais ben-drabutyje Rumpiškės g. 5 (5 aukštas). Skambinti po10 val. tel. 8 699 93 899. 66235

Plungėje išnuomojamos patalpos (nuo 40–1000 kv. m), tinka prekybai, biurams, siuvykloms ir kt. veiklai. Tel. 8 682 16 050.6583465122

K V I E Č I A M O K Y T I S64386

Kursai: buhalterjos, fotografijos, kompiuterių, raštvedybos, makiažo. www.vev.lt, tel. 380703, 8 678 68 888.

(Nukelta į 14 p.)

(Atkelta iš 12 p.)

PA S L A U G O SStatyba ir remontas

skElBiMai. REklaMa "Vakarų ekspresas"2013 m. sausio 16 d., trečiadienis 13

Sudarė Egidijus Šalkauskis

Kryžiažodžio, spausdinto sausio 15 d., atsakymai

SUDOKU

Sausio 15 d. numeryje spausdinto SUDOKU teisingas atsakymas 7365.

VERTIKALIAI: Kamajai. PVM. Lenkija. Bosanova. Tvidas. Ritina. Amor. Nirtus. ISK. Mels. Kaldera. Raudonos. Saksas. HORIZONTALIAI: Kolobovaitė. Kur. Romanas. Minestrone. „Auksaviriai“. Amebos. Apjuodinti. Erina. Vangus. „Lanos“. Masalskis. SKAIČIAIS PAŽYMĖTUOSE LANGELIUOSE: Atskris svirbelis.

Akmens, pamatai, mūras, stogai, plytelės, dažome, laminatas, betonuojame, tinkuojame. Karkasinių namų statyba. Drenažas. Griovimas, pjovimas, santechnika, elektra. Statome priesta-tus, rekonstruojame. Tel. 8 611 60 534.66228

Atliekame visus santechnikos darbus, keičiame radiatorius, vamzdynus, kanalizaciją, perstatome skaitiklius. Garantija, faktūra. Demidovo IĮ. Tel. (8 46) 210 047, 8 698 07 929.

Visi žemės darbai su BOBCAT (sniego valymas, skylių gręžimas poliams, tranšėjų kasimas, grunto lyginimas, betono maišyklė, kaušas). Mini ekska-vatorius. Tel. 8 677 70 395.52946

Aukštalipiai atlieka darbus aukštyje su alpinistine įranga, medžių kirtimas. www.geniai.lt, tel. 8 681 00 322.64535

Autobokštelio nuoma, kaminų valymas, monta-vimas, remontas, įdėklų į kaminus montavimas, židinių statymas, gaminiai iš marmuro. Tel. 8 656 6215.64222

Durys - laiptinių, rūsių, šarvuotos. Garažo vartai. Tvoros. Vartai (automatika). Laiptai. Šiltnamiai. Kalvystė. Tel. 8 606 11 399.61847

Greitai, kokybiškai atliekame remonto apdailos darbus. Tel. 8 675 91 761. 66333

Kiaurymių gręžimas-pjovimas deimantiniais, cilindriniais grąžtais. Gręžiame per betoną, gelžbetonį, mūrą, natūralų bei dirbtinį akmenį, keramiką. Pjauname angas betono ar mūro sienoje. Tel. 8 655 42312.64218

Kokybiškai gaminu ir sumontuoju metalines sandėliukų, rūsių duris ir kitus darbus. Tel. 8 687 75 262.64413

Meistro pagalba: santechnikos, elektros, tvirti-nimo, apdailos ir kt. darbai. Tel. 8 618 00 700.59016

Mūrija, tinkuoja, betonuoja, dažo, klijuoja plyteles, kloja laminatą, parketą, krosnys. Tel. 8 626 82 814. 64485

Rimta firma glaisto, dažo, tapetuoja, g/kartonas, plytelės, parketas, elektra, santechnika. Tel. 8 640 21 670. 66332

Sniego valymas, ratinio ekskavatoriaus, mini ekskavatoriaus ir Bobcat nuoma su operatorium. Tel. 8 609 01 147, 8 608 59 795. 66160

Sutvarko dokumentaciją, reikalingą deklaruojant statinio statybos užbaigimą. Tel. 8 620 92 326.

KompiuteriaiAsmeninių kompiuterių taisymas, pardavimas, supirkimas, programų tvarkymas. Be išeiginių. Tel. 8 618 87 184, 8 46 489 294.62327

Atnaujiname navigacijas. Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį. Atrišame XBOX, PSP, WII. Tel. 8 647 07 741.66277

Transporto paslaugosAtvežame pigiai įvairius krovinius, perkraustome, pervežame baldus. Krovėjai. Tel. 8 607 13 774.64503

Kiekvieną savaitę vykstame į/iš Angliją. Imame pakeleivius, vežame siuntinius, automobilius. Tel. +370 683 73 678, +447856536755.

Kas savaitę vykstu į Europos šalis (Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Angliją) imu pakeleivius, du vairuotojai, atlenkiamos sėdynės, didelis bagažo skyrius). Tel. +447853615263, +37067639733.65579

Pigiai vežame krovinius, perkraustome ne tik Klaipėdoje. Liftas, krovėjai, sąskaitos. Tel. 8 601 06 962.63726

Vonių restauracijaVonios restauravimas, užliejant ypatingo atsparu-mo ir blizgesio emaliu specialia turbina, be dulkių. Tel. 8 635 55 303, 8 636 36 261.61919

M E D I C I N AGinekologijos ambulatorija. Dirba gydytojai: S. Neverauskienė, E.Žukienė, V.Urbanavičiūtė, T.Dėdinienė, m.d. A.Fabijonavičius, A. Milkintaitė. Vyturio g. 2-4, tel. 326663, 324111, 8 - 655 05088, www.moteruklinika.lt 62749

Gyd. A.Grigaliūnas gydo, išblaivina, konsultuoja, koduoja. Tel. 8 699 34 700. (0-24 val.), www.arlaida.lt. 62441

N U O M ANekilnojamasis turtas

Išnuomojamas 2 kambarių butas Klaipėdoje, Varpų g. Tel. 8 647 17 002. 65974

Išnuomojamos gamybinės ir sandėliavimo patalpos Klaipėdos m. centre (Malūnininkų g.). Tel. 8 659 44 075.

Ūkininkas perka žemes ir miškus. Išsinuomoja dirbamas žemes. Tel. 8 677 90 939.62871

Alksnynės vairavimo mokykla. B kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Mokome naujais automobiliais. Tel. 363 399, www.alksnynesmokykla.lt.61770

Ateik pas mus ir išmoksi vairuoti! Laukininkų g. 2, tel. (8 46) 322 664, 8 600 20 097, kg@inbox.lt.57180

I N F O R M A C I J AE.Simanavičiaus individualios įmonės (į. k. 161729258) registravimo pažymėjimą ir nuosta-tus, laikyti negaliojančiais.66226

Keičiamas uždarosios akcinės bendrovės “Preky-bos namai “Vidar” (į.k. 140561070) pavadinimas į UAB “Laivys”.66257

Prarastus UAB “Laivų bunkeriavimo kom-panija”, kodas 141773457, Šaulių g. 44-2, Klaipėda , steigimo dokumentus – Įstatus laikyti negaliojančiais. Administratorius 8 698 26 808. 66319

PA Ž I N T Y SVyras ieško merginos ar moters. Skelbimas rimtas. Tel. 8 605 67 269. 66323

M A S A Ž A I23 m. simpatiška panelė atlieka masažą. Tel. 8 630 17 616. 66271

27 m. simpatiška, seksuali blondinė atlieka švelnų masažą. Tel. 8 645 11 331. 66270

30 metų miela blondinė atlieka švelnų masažą. Tel. 8 647 49 932.6427962226

Jauki aplinka. Atpalaiduojantis masažas. Tel. 370 675 07 817.

LAISVALAIKIO GIDASdaugiau renginių - ve.lt/laisvalaikis

(Atkelta iš 13 p.)

M A S A Ž A I

skElBiMai. REklaMa. laisValaikis"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis14

Vakarø ekspresasSvetainė internete: http://www.ve.lt

SL 2275 Leidžia UAB “Vakarų ekspresas“. Adresas: M. Mažvydo al. 3, Klai pė da 92131 Fak sas ko res pon den ci jai (8 46) 310102.

ISSN 1392 - 7590 Tiražas 8 150

Laiškams: el. p. aktualijos@ve.ltsPaUDOs PLaTiNiMO TarNYBa

(8-46) 420096sKELBiMai (8 46) 411314

jolanta@ve.lt; skelbimai@ve.lt PC “akropolis” - tel. 8 650 51131

rEKLaMOs sKYriUs(8 46) 411296, 420097, faks. 402408aleksandriene@ve.lt; reklama@ve.lt

Direktorius ir vyr. redaktorius G. TOMKUS (8 46) 411308

Redaktorius M. VAINORIUS (8 46) 411305

aktualijos@ve.ltKORESPONDENTAI

(8 46) 493435, 304302, 493435, 411309 BUHALTERIJA (8 46) 304301

Išeina 6 kartus per savaitę. Spaudė “Respublikos” spaustuvė.

M. Sleževičiaus g. 7, Vilnius.

Čia ne būrimas iš kavos tirščių, čia - atpalaid-uojamasis masažas, poilsis ir širdies atgaiva. Skambinkite tel. 8 638 13 549.66119

Jauna moteris atlieka masažą. Tel. 8 653 27 746.66236

Masažo menas. Įvairūs viso kūnai masažai. Tel. 8 679 50 051.65431

Miela simpatiška moteris atlieka malonų masažą. Tel. 8 648 15 385. 65861

Miela, švelni moteris padarytų masažą. Tel. 8 648 31 913. 64287

Simpatiškos, malonios moter ys atlieka visapusišką, atpalaiduojantį masažą. Tik skambučiai tel. 8 601 25 088. 65413

Į V A I R Ū SDingo didelis vilkšunių veislės šuo Klaipėdos rajone. Už informaciją dosniai atsilyginsiu. Tel. 8 640 12 720. 66247

S I Ū LO D A R B ĄAutoservisui reikalingi autošaltkalviai, visos socialinės garantijos. Tel. 8 656 15 680.65550

Barui reikalinga padavėja-barmenė. Tel. 8 602 46 360.65902

Įmonei nuolat dirbti reikalingi darbininkai, turin-tys patirties, gebantys atlikti įvairius gerbūvio ir inžinerinių tinklų klojimo darbus. Klaipėda. Tel. 8 650 35 453 (skambinti 08-17 val.).64359

Lengvųjų automobilių servisui “Autopoliklinika” Klaipėdoje reikalingi: serviso vadovas, meistras, autošaltkalvis, autoelektrikas, kėbulininkas. Tel. 8 600 66 676.64347

Picerijai Klaipėdoje reikalinga padavėja. Darbas savaitgaliais, pusė darbo dienos. Tel. 8 612 47 959. 66274

Populiariai picerijai reikalingi picų kepėjai. Tel. 8 670 36 099, sygapr@gmail.com.

UAB „Ahlers Klaipėda“ siūlo darbą ek-speditoriui. Reikalavimai: patirtis or-ganizuojant ir įforminant pervežimus geležinkeliais; geros Carnet TIR, CMR, SMGS ir kt. žinios; kompiuter-inis raštingumas; vairuotojo pažymėjimas būtinas. Privalumai: Lietuvos muitinės taisyklių išmanymas; geras anglų ir rusų k. mokėjimas; patirtis tarptautiniuose pervežimuose keliais ir jūra. Asmeninės savybės: greitas logiškas mąstymas; pareigingumas, imlumas, noras tobulėti; galimybė dirbti nenormuotą darbą. Gyvenimo aprašymą prašome siųsti faksu (8 46) 311 857 arba el. paštu: info@klaipeda.ahlers.com.

66156

Reikalinga vyr. buhalterė turinti 5 metų darbo stažą, mokanti anglų kalbą. Darbas Klaipėdoje. CV siųsti zigmas@anista.lt. Tel. +370 686 03 098.66135

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas darbui su refrežeratoriais Europoje. Tel. +370 698 32 878, +370 46 341 520.65883

R e i k a l i n g i l a i š ki n i n k a i , s kr a j u č i ų išnešiotojai. Galimas kaip papildomas darbas. UAB „Greitasis kurjeris“, 8 683 11154.66324

Reikalingi nuolatiniam darbui plataus profilio statybininkai. Tel. 8 675 91 761. 66341

Socialinė valymo paslaugų įmonė priims į darbą valytojas (-us), kiemsargius, turinčias (-ius) 35-55 % darbingumą. Tel. 8 618 00 837.62553

Statybos įmonei reikalingi stogdengiai – lydy-tojai. Tel. + 370 671 85 940.65690

Statybų įmonė užsiimanti betranšėjiniais gręžiniais ieško operatorių gręžėjų. Tel. 8 644 11 155, 8 650 36 977. 65745

Transporto įmonė siūlo darbą tarptautinių maršrutų vairuotojams. Darbas Europoje. Skambinti tel. +370 655 52 001.654535447865107

UAB „VMG TECHNICS“, užsiimančiai technine pramoninių įrengimų priežiūra ir aptarna-vimu, nuolatiniam darbui reikalingas šaltkalvis-suvirintojas. Būtina patirtis gamybinių įrengimų remonto srityje. Kreiptis el.paštu kestutis.mockus@vmgt.lt arba tel. 8 620 30 204.

Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai, važiuoti reisais Europa –Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt.66325

UAB „VMG TECHNICS“, užsiimanti technine pramoninių įrengimų priežiūra ir aptarnavimu, nuolat dirbti ieško tekintojo. Būtina ne mažesnė kaip 4 metų patirtis gamybinių įrengimų remonto srityje. Kreiptis e.paštu kestutis.mockus@vmgt.lt arba tel. 8 620 30 204.65716

I E Š K O D A R B OJauna, simpatiška moteris ieško bet kokio darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8 674 64 249. 64271

Miela, simpatiška moteris ieško darbo. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 609 71 199. 65816

Moteris ieško papildomo darbo namuose. Siūlyti tel. 8 630 45 460. 66232

Rusakalbė 47 m. moteris ieško darbo. Tel. 8 698 09 924, 345 201. 66321

Simpatiška moteris ieško bet kokio darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8 608 39 421. 65853

Simpatiška, maloni moteris ieško darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8 684 42 127. 65821

Sportiška miela virš 50 m. moteris ieško papil-domo darbo, gydomasis “Turmalino” masažas. Tel. 8 694 41 659 tik skambučiai. 65726

KLAIPĖDOJETEATRAS

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRASŽvejų rūmai, Taikos pr. 70. Bilietai parduodami

Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje II-VI 10-18 val., VII 2 val. iki spektaklio. Inf. ir bilietų rezervavimas

tel. 8 (46) 314453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt

19 d. 18 val. Dramos teatro repeticijų salėje, Teatro g. 2 (įėjimas iš Žvejų g.) P. O. Enquist “Lūšies valanda”, rež. M.Kimele.20 d. 12 val. K. Macijausko pasaka vaikams “Atrastas lobis”, rež. K. Macijauskas.25, 26 d. 18 val. premjera! C. Churchill drama “Top Girls (neprilygstamosios)”, rež. G. Padegimas.

KLAIPĖDOS VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

Danės g. 19, tel. (8 46) 397402, 397404, 397413, www.klaipedosmuzikinis.lt

20 d. 12 val. Kolonų salėje muzikinė pasaka vaikams iki 4 metų “Verpalų pasakos”.27 d. 12 val. Kolonų salėje F. Poulenc muzikinė pasaka vaikams “Drambliuko Babaro istorija”.

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRASVežėjų g. 4, tel. 239932,

www.klaipedosleliuteatras.lt

19 d. 12 val. lėlių vaidinimas patiems mažiausiems “Apapa”, rež. G. Radvilavičiūtė.20 d. 12 val. lėlių vaidinimas “Stebuklingas Pelenės laikas”, rež. G. Radvilavičiūtė.

RENGINIAIKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

Šaulių g. 36, tel. 410566, www.koncertusale.lt, “Bilietai.LT”

17 d. 18 val. “Karališkųjų fejerverkų muzika”. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių koncertas, dirigen-tas P. K. Svensen (Norvegija) (15, 20 Lt, nuolaidos galioja).25 d. 18 val. koncertas visai šeimai “Čipolino nuo-tykiai”. Varinių pučiamųjų kvintetas “Vilniaus Brass”, dalyvauja aktoriai G. Glemžaitė ir G. Zapalskis. Pro-gramoje: K. Chačaturiano baleto “Čipolinas” muzika (15 Lt, taikoma “Šeimos bilieto” nuolaida).

Kiti renginiai

19 d. 19 val. Intymi vyrų trupė “Erelis”, vaidina: A. Giniotis, A. Kaniava, R. Aleksaitis, D. Miniotas, D. Auželis (“Tiketa”).23 d. 19 val. “Idioteatro” spektaklis “Ša, kalba mamos”, vaidina A. Vilutytė, G. Jaraminaitė-Ryšku-vienė, L. Budzeikaitė, R. Dominaitytė, S. Degutytė, K. Mauruševičiūtė (“Tiketa”).

KULTŪROS CENTRAS ŽVEJŲ RŪMAITaikos pr. 70, tel. 300118, www.zvejurumai.lt

19 d. 12 val. klounų teatro studijos “Dulidu” lėlių vaidinimas vaikams “Papūgėlė Žužu”, rež. K. Kon-drotaitė (8 Lt, renginio dieną - 12 Lt, “Bilietai.LT”, galioja 2012 11 24 bilietai).20 d. 12 val. jaunimo teatro “Be durų” spektaklis vaikams “Gandras kalifas”, rež. A. Juškevičienė (10 Lt, “Tiketa”).26 d. 12 val. klounų teatro studijos “Dulidu” lėlių spektaklis mažiems ir dideliems “Ežiuko pasakos”, rež. K. Kondrotaitė (8 Lt, renginio dieną 12 Lt, “Bilietai.LT”).

RENGINIAI SAUSIO 15-AJAI18 d. 18 val. folkloro spektaklis “Jau saulelė” pagal K. Donelaičio poemą “Metai” Klaipėdos koncertų salėje (kvietimai - Koncertų salės kasoje).18 d. 22 val. tradicinis naktinis žygis “Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais”. Maršrutas Priekulė - Klaipėda.19 d. 12 val. teatralizuota šventė “Prefektūros šturmas” Teatro aikštėje (prie buvusios prancūzų prefektūros).

“MENŲ VALGYKLA”Daržų g. 18, buvusi Vydūno mokykla

18 d. 20 val. grupė “Hit-Kick”: išskirtinė “Gypsy jazz/Paris cafe” stiliaus muzika, išradingos ir žais-mingos populiariausių kūrinių aranžuotės nepaliks abejingų!

TAUTINIŲ KULTŪRŲ CENTRASK. Donelaičio g. 6B, inf. tel. (8 46) 210283

16 d. 15 val. renginys “Tegyvuoja Mūzos”, skirtas slavų raštijos 1000-mečiui paminėti. Išsamesnė informacija tel. (8 46) 210283.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I. SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA

Herkaus Manto g. 25

16 d. 17.30 val. konferencijų salėje užsiėmimas “Pirmasis žingsnis”, bus pristatoma jogos, medi-tacijos, kvėpavimo technikos.17 d. 17 val. Gerlacho palėpėje Danieliaus Milašausko eilėraščių rinkinio “Rumbai” - trieilių knygos pristatymas.21 d. 17 val. Renginių salėje Sausio penkiolik-tosios 90-mečiui skirtas koncertas “Aš nusieičiau į Klaipėdužę”.

PARODOSKLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ

CENTRO PARODŲ RŪMAIDidžioji Vandens g. 2, tel. 314446, 8 611 26244

18 d. 18 val. atidaroma šiuolaikinio Švedijos meno paroda “Falling from Grace” (iki 02 24). 16 val. Martin Schibli paskaita apie šiuolaikinį Švedijos meną.

FOTOGRAFIJOS GALERIJATomo g. 7, dirba I-V 12-17 val.

LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi” (iki 01 17).

KLAIPĖDOS GALERIJAFilialas PC “Herkaus galerija” (Herkaus Manto g. 22,

II a.)

Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” (iki 01 17).

“RŪTŲ” GALERIJADanės g. 9

Ernesto Žvaigždino tapybos darbų paroda (iki 02 08).

TAUTODAILĖS SALONAS “MARGINIAI”Sukilėlių g. 4

Klaipėdos krašto tautodailininkų fotodarbų paroda (iki 01 30).

KINAS“FORUM CINEMAS”

Taikos pr. 61, PC “Akropolis”

“Gangsterių medžiotojai” (premjera, veiksmo trileris, N-13) - 15.30, 18.15, 21.15 val.“Kietašikniai” (premjera, komedija, N-16) - 13.30, 18.30, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (dubl. liet. animac., V) - 3D: 10.15, 13.15, 16, 17.45 (16 d. seansas nevyks) val.; ne 3D: 12, 14.30, 17 val.“Tyli naktis” (premjera, juodojo humoro drama, N-18) - išankstinė nacionalinė premjera 16 d. 19 val.“Paskutinė tvirtovė” (premjera, veiksmo, N-13) - “Daily Card” premjera 17 d. 19.15 val.“Pi gyvenimas” (nuotykių drama, N-7) 3D: 18.45, 22 val.; ne 3D: 10.45, 15.45 val.“Cirque du Soleil. Visatos pakrašty” (3D, dubl. liet., cirkas, “fantasy”, V) - 10.30, 15.15 val.“Hobitas. Nelaukta kelionė” (fantastinis nuoty-kių, N-7) - 3D: 20.45 (16 d. nevyks), 21.20 val. (17 d. nevyks); ne 3D: 11.30, 15 val.“Legendos susivienija” (dubl. liet. animac., V) - 13 val.“Zambezija” (3D, dubl. liet. animac. komedija, V) - 12.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” (rusų komedija, N-7) - 19.30 val. (17 d. nevyks).“Džekas Ryčeris” (veiksmo trileris, N-13) - 21.30 val.“Vargdieniai” (muzikinė drama, N-13) - 18.30 val.“Sėkmės džentelmenai” (rusiška komedija, N-7) - 21.45 val.

KLUBAILIAUDIŠKA UŽEIGA “TROBA”

Debreceno g. 61A, tel. 300855

18, 19 d. 21 val. muzika gyvai ir šokiai.25 d. 21 val. “Patruliai”.

FRIEDRICHO PASAŽASTiltų g. 26A, staliukų rezervacija tel. (8 46) 211390

Friedricho smuklė

17 d. 20.30 val. E. Bodrovaitė ir grupė “Soft and Easy”.18 d. 20.30 val. “Monika Jazz” ir grupė.19 d. 20.30 val. grupė “Ilex”.

Friedricho bistro, Herkaus Manto g. 5

19 d. 21 val. Natalija Chareckaja ir Donatas Bukauskas.

Kavinės ir restoranai pasilieka sau teisę

keisti dienos meniu

Barų, restoranų, kavinių reikmenys.Švaros ir higienos prekės verslui

pietŲ pertraUKa

Rubrikos rėmėjas:www.bareka.lt8-682 50616

VIEŠBUTIS-RESTORANAS “MAGNISIMA”

J. Janonio g. 11, Klaipėda, tel.: +370 46 310901.

“Frikadelių” sriuba.“Grill” dešrelės su troškintais kopūstais.Cukinijų blyneliai.

GIMTADIENIŲ CENTRAS

Taikos pr. 139 (PC BIG, antras aukštas), Klaipėda, tel. +370 607 81883,

www.crazzycity.lt.

Dienos pietūs 12.00-16.00 val. 32 cm pica pasirinktinai + 0,5 l “Coca Cola” + 10 šovinių tire = tik 9,99 Lt.

SPORTO KLUBAS “APELSINAS”

Herkaus Manto g. 84A, II a. (PC “Studlendas”) tel. (8 46) 259922;

Vingio g. 8A, II a. (PC “Vingis”), tel. (8 46) 322522, Klaipėda, www.apelsinas.lt

Dienos pietūs nuo 12 iki 14 val. sporto klube tik 13,99 Lt!Treniruotė + sportinis kokteilis. Keiskite įpročius - pietaukite sporto klube!

KINŲ RESTORANAS

“ČANAS”Taikos pr. 61, PC “Akropolis”

(prie Ledo arenos kasų ir vaikų kambario). Darbo laikas 10-22 val.

Kiekvieną darbo dieną siūlome dienos pietus:“Čano” blyneliai su daržovių įdaru - 11,99 Lt;Vištienos sparneliai su bulvytėmis - 12,99 Lt;Jautiena “Šao” su daržovėmis - 14,99 Lt;Menkė su saldžiarūgščiu padažu - 13,99 Lt;Kiauliena su šparaginėmis pupelėmis - 12,99 Lt;“Guobao” saldžiarūgščiai traški vištiena - 12,99 Lt;Traškieji “Čano” kepsniukai su “čili” - 12,99 Lt;Kiniški makaronai su vištiena - 9,99 Lt.Užsisakant dienos pietus - sriuba nemokamai.

laisValaikis. tElEViZija "Vakarų ekspresas"2013 m. sausio 16 d., trečiadienis 15

11.00, 3.10 TV serialas “Jefrosinija”.12.30, 15.30, 17.40 Žinios. Maskva.12.50 Žinios. Budėtojų dalis.13.00 X byla.13.55 TV serialas “Kilmingųjų mergelių institutas”.14.50 Žinios. Sportas.15.50 TV serialas “Visada sakyk “visada”.18.30, 2.30 Tiesioginis eteris.19.20 TV serialas “Veronika”.21.15 TV serialas “Objektas 11”.22.05 Istorinės kronikos.23.55 Žinios +0.15 Miestelis.0.45 Vaidybinis f. “Siūlau ranką ir širdį”.2.15 Vesti.ru

RTVI6.00 Ypatinga nuomonė. Ekonomikos naujienos.7.00 Animacinis f.8.00 Vakaro naujienos iš Amerikos.9.00, 16.00, 2.00 TV serialas “Aš viską nuspręsiu pati”.10.00, 21.00, 3.00 TV serialas “Įteisintas mentas”.11.00 Izraelio savaitė.12.00 Didžioji sargyba.13.00 Vaidybinis f. “Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis”.15.00, 17.00, 22.00 Šiandien pasau-lyje.15.08, 17.08, 1.00 Ypatinga nuomonė.18.00, 4.00 Ieškome išeities.19.00 Šviesos rate.20.00, 5.00 TV serialas “Banditų Pe-terburgas”.23.00 Vaidybinis f. “Afrikanyčius”.

NTV ÍÀØÅ ÊÈÍÎ 6.00 Vaidybinis f. “Trembita”.8.00 Vaidybinis f. “Žmona paliko”.10.00 Vaidybinis f. “Prancūziškas valsas”.12.00 Vaidybinis f. “Antoša Rybkinas”.13.30 TV serialas “Atversta knyga”.15.00 Vaidybinis f. “Mūšis kryžkelėje” (1,2).18.00 Vaidybinis f. “Šachtininkai”.20.00 Vaidybinis f. “Savojos” pagrobi-mas”.22.00 Vaidybinis f. “Meilės žavesio kliede-sio bandymas”.0.00 Vaidybinis f. “Trys draugai”.1.30 TV serialas “Atversta knyga”.3.00 Vaidybinis f. “Mūsų laikų didvyris”.4.30 Vaidybinis f. “Pažintuvės”.

EUROSPORT4.00 Tenisas. “Australian Open”.15.30 Biliardas.18.30 Motosportas.18.45 Tenisas. “Australian Open”.20.30 Olimpiados žurnalas.21.00 Biliardas.0.00 Dakaro ralis.0.30 Tenisas. “Australian Open”.

VIASAT SPORT BALTIC10.45 Boksas. Aleksandras Povetkinas - Marco Huckas.11.55 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Slovan”.13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - CSKA. Tiesioginė transliacija.16.50 Futbolas. Anglijos “Premier” lyga. QPR - “Tottenham”.18.40 “Trans World Sport” žurnalas.19.40 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - CSKA.21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Alba” - “Panat-hinaikos”. Tiesioginė transliacija.23.40 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - SKA.1.40 Programos pabaiga.

TV36.45 Teleparduotuvė.7.00 „Simpsonai“.7.30 Diena.8.00 „Aiškiaregys“.9.00 „Meilės sūkuryje“.10.00 „Naisių vasara“.11.00 Gyvenimo kryžkelės.12.00 Be komentarų.12.30 „Gormitai“.13.00 „Šeimos reikalai“.13.30 „Bailus voveriukas“.14.00 „Ančiukas Donaldas ir draugai“.14.30 „Simpsonai“.15.00 „Meilės prieglobstis“.16.00 „Drąsi meilė“.17.00 Diena.17.40 Gyvenimo kryžkelės.18.45 TV3 žinios. TV3 sportas. TV3 orai.19.20 „Pamiršk mane“.19.50 Akistata.20.30 „Motina ir sūnus“.21.00 „Moterys meluoja geriau“.21.35 TV3 vakaro žinios. TV3 sportas. TV3 orai.22.00 Vikingų loto.22.05 „Daktaras Hausas“.23.05 „CSI Majamis“.0.05 „Tikrasis teisingumas“.1.00 „Herojai“.

LNK6.15 Dienos programa.6.20 „Smalsutė Dora“.6.50 „Kung Fu Panda“.7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“.7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.8.50 24 valandos.9.45 Būk mano meile! 2012 m.10.45 „Specialioji Los Andželo policija“.11.40 „Nikita“.12.40 Kitas!13.10 „iKarli“.13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.14.10 „Kung Fu Panda“.14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.15.55 Būk mano meile! 2012 m.17.00 Labas vakaras, Lietuva.17.45 24 valandos.18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai.19.19 KK2.19.55 Diagnozė: valdžia. 2013 m.20.55 Karamelinės naujienos.21.30 Dviračio šou.22.00 Žinios. Verslas.22.25 Kriminalinė Lietuva.22.35 Veiksmo f. „Priverstinis kerštas“. JAV. 1982.0.25 „Įstatymas ir tvarka“.1.20 „4400“.

LRT 6.00 Labas rytas, Lietuva.9.00 „Kobra 11“.10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.11.00 LRT Aktualijų studija. Tiesioginė laida.12.00 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida.12.20 Žinios. Sportas, orai.12.30 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida.13.00 LRT radijo žinios.13.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida.14.00 LRT radijo žinios.14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida.14.40 Žinios. Sportas, orai.15.00 „Hartlando užuovėja“.16.00 „Kobra 11“.17.00 „Viena byla dviem“.18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą). Sportas. Orai.18.45 „Prisikėlęs faras“.19.45 Stilius. Veidai.

12.00 „Purpurinis deimantas“.13.00 „Keršto bučiniai“.14.00 „Meilė ir kančia“.15.30 „Drakonų kova Z“.16.30, 0.35 Juokas juokais.17.00 „Auklė“.18.00 „Detektyvė Džonson“.19.00 Langai III.20.00 „Mentalistas“.21.00 Veiksmo f. „Laiko policininkas. Berlyno sprendimas“. JAV. 2003.22.35 „Skaičiai“.23.35 „Užmirštieji“.

INFO TV5.00 Infodiena.9.00 Žinios. 2013 m.9.30 Kriminalinė Lietuva.9.40, 11.15, 14.30 KK2.10.05, 12.15, 15.00 Dviračio šou.10.30, 13.45 24 valandos.11.45, 15.30 Karamelinės naujienos.12.45 Nuo... Iki.16.00 Pasaulis X.17.00 Infodiena.

TV89.15 „Linksmieji draugai“.9.40 Senoji animacija.10.15 Melodrama „Rožių uola“. Vokietija. 1999.12.00, 17.00 „Paliktų žmonų klubas“.13.00, 19.00 „Rozalinda“.13.50, 20.35 „Naisių vasara“.15.00 „Žavūs ir drąsūs“.16.00 Martos Stiuart šou.18.00, 23.25 „Mano likimo šeimininkė“.20.00 Labanakt, vaikučiai. Senoji anima-cija.21.45 Melodrama „Žuvėdros vėjyje“. Vokietija. 1999.

LIETUVOS RYTO TV6.10 Programa.6.14 TV parduotuvė.6.30 Ryto reporteris.9.15 Gimnazistai.10.15 Namų daktaras.10.55 „Kas nužudė Staliną?“12.00 Lietuvos diena.13.00 „Padūkėlis Eliotas“.13.20 „Dičkis šuo Klifordas“.13.40 TV parduotuvė.14.15 Kas tu toks?15.00 Žinios. Orai.15.15 Pašėlę TV pokštai.15.45 „Rossas Kempas. Piratai“.16.00 Žinios. Orai.16.10 „Rossas Kempas. Piratai“ (tęsi-nys).17.00 Žinios. Orai.17.20 Lietuva tiesiogiai.18.00 Žinios. Orai.18.45 Negaliu tylėti.19.45 „Mėnulio galia“.21.00 Reporteris. Orai.21.55 Lietuva tiesiogiai.22.30 Negaliu tylėti.23.30 Reporteris. Orai.0.25 Pašėlę TV pokštai.0.55 Griūk negyvas!

LRT KULTŪRA8.00 „Odisėjo klajonės“.8.30 Gimtoji žemė.9.00 Labas rytas, Lietuva.11.30 Tarptautinis akordeono festivalis 2012. Koncertuoja „Duo metro“ (Italija). C. Ui (akordeonas, bandoneonas), S.Ciotola (gitara).13.00 Kalbininko Stasio Skrodenio 75-me-čiui. Žiema, žiema, bėk iš kiemo. 1996 m.13.40 Muzikos pasaulio žvaigždės. Rim-tosios muzikos vakaras. Anatolijus Šende-rovas ir draugai.14.10 „Klaipėdos etiudai“. 1999 m.14.40 Muzikinis f. „Ritmai, ritmai“. 1968.

trečiadienis, sausio 16 d.320.25 Loterija „Perlas“.20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Spor-tas. Orai.21.15 Teisė žinoti.22.00 Loterija „Perlas“.22.05 Teisė žinoti.22.15 Ugnies tramdytojai.22.45 Pergalės kaina.23.15 Vakaro žinios. Sportas. Orai.23.30 „Prisikėlęs faras“.0.30 „Viena byla dviem“.

BALTIJOS TV6.29 Programa.6.30 Televitrina.7.00 „Muchtaro sugrįžimas“.8.00 Užkalnio 5.9.00 Prajuokink mane.10.00 „Svotai“.11.00 Kalbame ir rodome.12.00 „Jūrų velniai“.13.00 „Muchtaro sugrįžimas“.14.00 „Laukinis“.15.00 „Raudonas dangus“.16.00 Ekstrasensų mūšis.17.00 „Muchtaro sugrįžimas“.18.00 Žinios. Sportas. Orai.18.25 „Laukinis“.19.25 Komikų klubas.20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai.20.25 Pliusai minusai.20.30 Taip. Ne.21.30 Sąmokslo teorija.22.30 DAKARAS 2013.23.00 „Mentai“.24.00 „Jūrų velniai“.1.00 „Laukinis“.2.00 Bamba.

TV69.15, 14.30 Teleparduotuvė.9.30 Adrenalinas.10.00, 15.00 Išlikimas.11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“.12.00, 16.00 „Krokodilų gaudytojo die-noraštis“.13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“.14.00, 21.00 „Rezidentai“.18.00, 1.50 „Pagrindinis įkaltis“.19.00, 1.05 „CSI Niujorkas“.21.30 Veiksmo f.“Sukrečiantis skrydis“. JAV. 1997.23.30 Europos pokerio turas.0.30 „6 kadrai“.

SPORT 112.00 Televitrina.13.00, 19.00, 21.00, 23.00 ŽINIOS +.13.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ - „Nym-burk“.15.00 VTB Vieningoji krepšinio lyga. „Astana“ - Maskvos srities „Chimki“.16.45 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Sa-maros „Krasnyje Krylja“ - Vilniaus „Lietuvos rytas“.18.30 Futbolo dievai. Pele.19.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Mas-kvos srities „Chimki“ - Zgoželeco „Turow“.21.15 Automoto.21.45 Sportas LT. Tarptautinės žirgų konkūrų varžybos Maskvoje.22.45 Sporto metraštis.23.15 Automoto.

TV17.10 Dienos programa.7.15, 15.00 Teleparduotuvė.7.50 „Kitas Džimio pasaulis“.8.15 „Betmenas ir narsuolių koman-da“.8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.9.05 „Galingasis šuo Kriptas“.9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.10.00 „San Francisko raganos III“.11.00, 1.05 „Naujieji Robino Hudo nuoty-kiai“.

15.00 Tapatybės labirintai.15.30 Laba diena, Lietuva.18.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.).18.15 Girių horizontai.18.45 Emigrantai.19.30 Pinigų karta.20.15 Skulptūrų pėdomis.20.45 Pagauk kampą. Linksmiausios improvizacijos.21.10 „Atžalos“.22.00 Savęs link.22.40 Čekų animacijos klasika. „Nepil-navertiškumo kompleksas“. 1981. „Hugo ir Bobo“. 1975. „Kas būtų, jeigu...“ 1972. „Vaizduotės pasaulis“. 1984. „Butas“. 1968. „Vyrų žaidimai“. 1988. „Švytuoklė, šulinys ir viltis“. 1983.24.00 Panorama. Verslas. Kultūra. Spor-tas. Orai.0.45 Lietuvos šokių dešimtukas.1.45 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kon-certas draugams mylimiesiems. Dainuoja Regina Maciūtė.

BALTICUM TV8.45, 19.45 Ieškokime geriausio!9.00, 20.00, 22.15 “Balticum” TV žinios.9.15 „Vaiduokliškos istorijos“.9.45 „Užtemimas: prisiminti pavojin-ga“.10.45 „Vienišų seselių klubas“.11.15 „Kritinė riba“.12.15 Maisto detektyvai.12.45 „Komanda Č“.13.45 Reidas.14.15 Mūsų augintiniai.14.45 „Boitono pakrantės našlių klu-bas“.16.45 Įspūdingiausių interjerų dešimtu-kas.17.15 „Senas geras faras“.18.15 Gyvūnai - darbo pirmūnai!18.45 „Pražūtingas auksas“.20.15 „Advokatė Lovinski“.21.15 „Karamelė“.22.30 Kinomano užrašai.22.45 „Likimo dovana“.23.45 „GSG 9: elitinis būrys“.

PIRMASIS BALTIJOS K.Profilaktika.10.00 Naujienos.10.25 D. Doncovos laida.11.25 Noriu žinoti.12.00 Kitos naujienos.12.25 TV serialas “Tu ne vienas”.13.00 Naujienos.13.20 Metas pietauti.14.00 TV serialas “Nelygios vedybos”.14.55 Mados nuosprendis.16.00 Naujienos.17.05 Suprasti. Atleisti.17.50 Susituokime.18.50 Tegul kalba.20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”.21.10 TV serialas “Angelas širdyje”.23.20 Lietuvos “Laikas”.23.30 TV serialas “Anapus vilkų”.0.30 Naujienos.0.45 G. Malachovo laida.1.35 Suprasti. Atleisti.2.00 Mados nuosprendis.2.55 TV serialas “Nelygios vedybos”.3.40 TV serialas “Angelas širdyje”.5.20 Muzikinis kanalas.5.50 Lietuvos “Laikas”.

RTR PLANETA4.00 Rusijos rytas.8.05, 23.05 TV serialas “Kotovskis”.9.00, 12.00, 15.00, 18.00 Žinios.9.30 1000 smulkmenų.10.15 Apie tai, kas svarbiausia.

Daugiau tV programų - www.ve.ltUž TV programų pakeitimus redakcija neatsako

VANDENIS. Gera diena sudaryti sutartis, derėtis, tartis, reklamuoti. Būsite itin

nusiteikę bendrauti, seksis teikti ir imti interviu, publikuoti, laikyti egzaminus. Nesnauskite, jei tie dalykai jums aktualūs.

ŽUVYS. Šiandien tikriausiai įsigysite pla-nuotą pirkinį arba puikiai pasidarbuosite

prekybos, komercijos sferoje. Palanku sudaryti nuomos, tiekimo sutartis. Jei tokių rūpesčių neturite, pasilepinkite.

Juokas pro ašarasNaudingi patarimai jaunai šeimininkei:

“Prisiminkite, kad nedidelis buteliukas baltos ne tik papuoš stalą, bet ir paslėps jūsų kulina-rines klaidas.”

AnekdotaiViena klaipėdietė negalėjo pakęsti eilių ir

tų, kurie lenda be eilės. Kartą parduotuvėje prie jos priėjo vaikinas ir paprašė praleisti be eilės.

- Žiūrėkit, - sako jis. - Aš turiu tik vieną dėžutę šuns ėdalo. Nieko prieš?

- Prašom! - sako ji garsiai. - Jeigu jau tiek išalkote!

Eina mišku Šerlokas Holmsas ir daktaras

Vatsonas. Besišnekučiuodami prieina didžiulę krūvą išmatų. Holmsas, rodydamas ją Vatso-nui:

- Štai toje vietoje, mano drauge, aš ir pa-mačiau Baskervilių šunį.

Įširdęs vyras rėkia ant žmonos:- Tu buvai man neištikima, aš tau atkeršy-

siu, aš irgi būsiu neištikimas! Ir be to, su tais pačiais!

12 22 - 01 20Zodiako ženklas Ožiaragis

ASTROLOGIJA

Bušas skrenda lėktuvu. Bando puikuotis

prieš jį lydinčius asmenis:- Norite, duosiu pilotui 100 dolerių ir jis man

ranką už tai pabučiuos?- Ėėėė, neįdomu...- O norite, duosiu 1000 dolerių ir jis man

koją pabučiuos?- Ėėėė, neįdomu...- O norite...Staiga jį pertraukia pilotas:- O norite, aš dabar paleisiu šturvalą ir jūs

visi man užpakalį bučiuosite?

1918-ieji metai. Rusijoje badas. Pas Leniną

ateina darbininkų delegacija ir skundžiasi:- Draugas Leninai, mes jau trečias mėnuo

valgome vien avižas. Vien avižas, avižas ir avi-žas. Mes greitai pradėsim žvengti, kaip kokie arkliai.

Leninas iš karto pareiškia:- Vienok, dhraugai, jūs neteisūs. Mes vat su

dhraugu Dzehžinskiu neseniai suvalgėm visą statinę medaus, irh, vienok, nezzzyziam!

BulvaroskopasKas bendro tarp mašinų ir moterų? Ir vie-

nos, ir kitos kartais “užsiveda”...

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai„Bulvaras” tęsia konkursą „Vakarų Lietu-

vos automobilių statymo ypatumai”. Jis vyks tol, kol bus norinčių viešumu kovoti su auto-mobilių statymo „genijais”. Kas mėnesį apdo-vanosime komisijos geriausia pripažintos nuo-traukos autorių. Norintieji dalyvauti konkurse nuotraukas gali įkelti interneto svetainės www.

ve.lt skiltyje „Konkursai” arba siųsti el. paštu bulvaras@ve.lt, taip pat tai galima padaryti tradiciniu paštu, adresu „Bulvarui”, „Vakarų ekspreso” redakcija, M. Mažvydo al. 3, LT-92131 Klaipėda. Norintieji, kad į jų nuotraukas atitinkamai sureaguotų policijos pareigūnai, laiške turi nurodyti ir tikslų pažeidimo laiką.

KonKUrsas

PaskutiNis PuslaPis"Vakarų ekspresas" 2013 m. sausio 16 d., trečiadienis16

AVINAS. Palanku planuoti ateitį, pers-pektyvas. Jei neaudžiate didelių planų,

tai šiandien jus labiausiai vilios tai, kas malonu kūnui ir teikia komfortą. Patirsite neblogų emocijų. Turbūt noriai imsitės namų ruošos, kitų šeimyninių pareigų.

JAUTIS. Šiandien itin domėsitės menu, medicina, mistika, įvairiomis paslap-

timis. Sužinosite užkulisinių dalykų. Išgirsti patarimai turėtų padėti susiorientuoti painioje tikrovėje. Tik galbūt labai trikdys nesiliaujančios apkalbos, intrigos.

DVYNIAI. Ši diena turėtų atnešti ne-blogų naujienų. Palanku užsiimti visuo-

menine, organizacine veikla. Pavyks pagerinti santykius su žmonėmis, kurie jums yra ar bus

reikalingi. Jums neabejingas asmuo daug apie jus galvoja, prisimena.

VĖŽYS. Turbūt teks plušėti pasiraičius rankoves, nors darbų sau tikslingai

neieškosite. Verta stengtis, nes tai gali užtikrinti geresnį ar stabilesnį uždarbį, karjeros galimy-bes. Vidinė įžvalga padės susivokti, kaip ir ko turėtumėte siekti.

LIŪTAS. Nusimato susitikimai, renginiai. Objektyvus požiūris, žinios pravers ren-

kantis tolesnį kelią, sprendžiant nevienadienes problemas. Tai ypač svarbu, jei karjeros ar fi nansiniai dalykai yra neaiškūs.

MERGELĖ. Nemažai galvosite apie dalykinius reikalus, pinigus. Turbūt išsi-

mokėtinai pirksite daiktą, kurį seniai planavote įsigyti. Įžvalgaus asmens patarimai gali jums padėti priimti svarbų sprendimą dėl fi nansų ar santykių.

SVARSTYKLĖS. Šiandien labiau atsi-skleis jūsų atsakingumas ir rūpestingu-

mas. Drauge su kitais galite nemažai nuveikti, aptarti svarbius reikalus, patarpininkauti vieni kitiems. Galbūt atsinaujins ryšys su jums svarbiu asmeniu.

SKORPIONAS. Itin darbinga diena. Net sunkūs darbai bus įkertami. Norint

įsidarbinti, jūsų šansai padidės. Jei liks laisvalai-kio, noriai sportuosite, rūpinsitės kūno higiena ir mityba. Kita vertus, sveikata bus lengvai pa-žeidžiama, saugokite ją.

ŠAULYS. Sumaniai sieksite draugystės, tarpusavio supratimo, nes tai geriausias

kelias į dominančio asmens širdį. Pasidomėkite vaikų problemomis - jiems gali būti per sunku savarankiškai rasti protingus sprendimus.

OŽIARAGIS. Iš galvos neišeis opūs verslo ir šeimos gerovės klausimai.

Svarstysite variantus, kaip čia užlopius asme-ninio biudžeto skyles. Į rūpinimąsi artimaisiais žiūrėkite kaip į malonią pareigą.

Žiemą asocialūs asmenys - tikra rakštis miesto ligoninėms. Greitoji iš gatvių vis veža ir veža girtus, sužvarbusius, apsidaužiusius, dvokiančius piliečius. Medikai piktinasi: apsi...girtuokliais rūpintis - ne jų reikalas. Anąkart savivaldybėje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo visų ligoninių atstovai, miesto Tary-bos narys Saulius Budinas medikams priminė, kad Savivaldybė jau yra siūliusi 40 tūkstančių litų už benamių priežiūrą, tačiau tuo užsiimti

nepanoro nė viena miesto įstaiga.“Pamėginkite už 40 tūkstančių išlaikyti

blaivyklą”, – tokiu pasiūlymu nusistebėjo Res-publikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gy-dytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas. “Tai už kokią sumą tokią paslaugą teiktumėte?” - pa-sidomėjo S. Budinas. “Už 10 tūkstančių litų”, - tiesiai šviesiai atsakė Z. Juzumas. “Ar čia vienam žmogui?” - perklausė politikas. “Vie-nam atvejui”, - patikslino gydytojas.

Šiandien jubiliejų švenčia Violeta Ulevičienė

Gražaus gimtadienio proga Tau linkime: vilčių ir atradimų,

tikėjimo ateitimi. Dienų, pilnų prasmės.Draugų tikrų, ir būtinai - sėkmės.

Sveikina “Vakarų ekspreso” kolektyvas

ŠIANDIEN sgimtadienį švenčia Vita Paukštienė

Sveikinimus siųskite el. paštu gimtadienis@ve.lt.

Mokami nestandartiniai sveikinimai bet kuria proga

priimami dienraščio Klientų aptarnavimo skyriuje

M. Mažvydo al. 3. Informacija tel. (8 46) 411 314.

sVeiKinimai

Už 10 tūkstančių patį velnią išgydys

Vokietija - tai Merkel ir alus

Valytoja pavogė traukinįKas DeDasi pasaULYje

Švedijos sostinės Stokholmo rajone antra-dienį anksti ryte valytojai pavyko užgrobti trau-kinį ir juo įvažiuoti į gyvenamąjį namą priemies-tyje. Incidentas įvyko apie 3 val. ryto. Tuo metu traukinyje keleivių nebuvo, bet jį vairavusią mo-terį gelbėtojams pavyko išlaisvinti tik po dviejų valandų. Ji buvo nuskraidinta į ligoninę. Prane-šama, kad moteris patyrė rimtų sužeidimų. Ava-

rijos metu name miegojo penki žmonės iš trijų skirtingų šeimų. Pirmasis traukinio vagonas su-stojo pirmame aukšte, vieno iš trijų name esan-čių butų virtuvėje. Name buvę žmonės nenuken-tėjo, bet pastatas smarkiai apgadintas ir jo gy-ventojai evakuoti. Paaiškėjo, kad traukinys buvo pavogtas, o jį vairavusi moteris yra valytoja. Ko-dėl ji pavogė traukinį, nežinoma.

vokiečiai, išgirdę žodį “Prancūzija”, pirmiausiai pagalvoja apie gražų gyvenimą, parodė “ifop” instituto atliktas tyrimas. 29 proc. prancūzų nu-rodė, kad Vokietija jiems asocijuojasi su A. Mer-kel. Toliau eina “alus” (23 proc.), “automobiliai” ir “vokiškas griežtumas” (po 18 proc.). Vokiečiai Prancūziją pirmiausiai sieja su žodžiu “Paryžius” (56 proc.) Toliau rikiuojasi “Eifelio bokštas” (37 proc.), “vynas” (32) ar “bagetė” (ilgas batonas, 27 proc.). Ir Prancūzijos, ir Vokietijos piliečiai teigiamai vertina vieni kitų šalis. 85 proc. pran-cūzų nurodo, kad Vokietijos įvaizdis yra geras arba labai geras. Apie Prancūziją taip atsiliepia 87 proc. vokiečių.

Prancūzams Vokietija pirmiausiai asocijuoja-si su kanclere Angela Merkel ir alumi. Tuo tarpu

ŠTAI TAIP s žmonės skuba į naujosios “Iki” parduotuvės atidarymą, kad net ne-sivargina paieškoti vietos automobiliui, o tiesiog jį pameta prie pat parduotuvės durų, rašo nuotraukos autorius Gintaras Gerlikas.