Vegeta Riz Mas

8/3/2019 Vegeta Riz Mas

1/17

Vegetarizmas. Turi pasirinkim!

Faktai ir mitai


2/17

Broir paruo:

Ikilus klausimams, raykite [email protected] arba usukite parduotuv Vilniuje,adresu M.K. iurlionio 7
mailto:[email protected]:[email protected]


3/17

mogaus organizmas yra labiau pritaikytas gyvulins ar augalins kilmsmaistui?

Pasistengsime gana trumpai ir glaustai atsakyti klausim. Pateikiame iakelis svarbiausius atradimus i sveikatos, ekonomijos, ekologijos, etikos srii, taippaneigdami daugyb prietar bei mit apie vegetarizm ir rodydami, kad gyvulins

kilms produktai mogui nra btini.Ar mogus msdis?

O k galime pavadinti msdiu? Lietuvi kalbos odyne nurodyta, kadmsdis tai Carnivora ( i lot. kalbos), brys induoli apimantis apie 270 rigyvn, turini didelius atrius dantis ir stiprius nagus, daugiausiai besimaitinanikit gyvn msa. Jiems priklauso: hienos, katinai, ebenktys, lokiai, unys,meknai ir kiti plrs induoliai.

emiau pateiktoje lentelje pateikti faktai, rodantys, kad mogus, kaip ir kitiprimatai, priklauso oldi grupei.

Lyginami knoelementai

Msds btybsolds btybs ir

mogus

Seils

Rgti terp, neturigrd krakmolovirkinimui

reikalingofermento.

armin terp, turidaug grd krakmol

virkinani ferment.

Seili liaukos Maos.

Gerai ivystytos,reikalingos pirminiamgrd ir vaisivirkinimui.

Skrandis

Forma apskriti,iskiria daug

stiprios druskosrgties - btinosraumen ir kaulvirkinimui

Forma pailga,sudtinga sandara,susuktas su

dvylikapirte arna.Iskiria 10 kartmaiau druskosrgties nei msdiskrandis.

arnos3 kartus ilgesns neiliemens ilgis.

10-12 kart ilgesnsnei liemens ilgis.

Kepenys

Didelis sugebjimas

alinti lapimorgt i organizmo

Bedion ir mogusturi 15 kart maesnsugebjim alintilapimo rgt.


4/17

RankosTuri tvirtus ir atrius nagus.

Ilgi ir mikls pirtai pritaikyti vaisiskynimui

Lieuvis iurktus. Lygus.

Vegetarizmas ir sveikataa) vegetarizmas ir ilgaamikumas

Hunzai gentis, gyvenanti Himalajuose, diaugiasi puikia sveikata ir gyvena120-140 met. Jie dirba laukuose net pereng 100 met. Pagrindinis j maistas tairps blynai ir sriubos i piln grd, vaisiai, darovs ir nedidelis kiekis pienoprodukt. Utat visai nenaudoja rafinuot produkt (balt milt, cukraus, rafinuotoaliejaus ir pan.)

O tokios taut grups kaip eskimai ir kirgizai, kurios maitinasi beveik vienmsa, pasensta labai greitai - vidutinis eskimo amius yra 27 metai.

b) kraujotakos sistemos ligos

1987 metais vir puss mirties atvej prieastimi buvo kraujo apytakos ligos.Apie 4 milijonai moni kenia nuo padidinto arterinio kraujospdio. Lyginant su1960 metais, Europoje padvigubjo mirties atvej dl irdies ir kraujotakos sistemoslig. Btent ios ligos 1950-1960 metais buvo pagrindine prieastimi 50% vismirties atvej turtingose vakar valstybse (20% tai irdies maitinimonepakankamumas, 15% kraujagysli ligos, pagrind liga - arterioskleroz). 1970-1979 metais ymiai padidjo mirtingumas dl irdies bei kraujotakos lig (vyrmirtingumas: miesto gyventoj 36%, o kaimo 33% . Tarp moter jis buvoatitinkamai 38% ir 33%, be to, labai aikiai pastebimas padidjs mirtingumas 35-55met vyr grupje ).

Dabar mokslininkai pripasta, kad yra glaudus ryys tarp msos valgymo irtoki nepagydom lig kaip vys ar irdies ligos.

c) piktybiniai augliai

O k inome apie tai? Paskutinij met tyrimai patvirtino, kad yra glaudusryys tarp msos valgymo ir piktybini augli atsiradimo. Tyrimuose pastebta, kadmsos valgymas sukelia krt, gimdos, tiesiosios arnos, storosios arnos v. Tosvio atmainos retai aptinkamos arba visai neaptinkamos visuomense (pavyzdiuiSeptintos Dienos Adventist, japon ar Indijos gyventoj), kuriose msos valgymasyra apribotas ar visikai jo atsisakoma.

Tiriant sukelianias v prieastis, pastebta, kad i 25 taut vartojani

daug msos produkt, 19-oje pastebtas auktas sergamumas navikinmis ligomis ir


5/17

tik 1 tautos duomenys buvo teigiami. Utat i 35 nevalgani ar ribojani msosvalgym taut pastebta, kad piktybini augli ligos jose beveik neegzistuoja.

Kodl vartojantys msos produktus mons turi polink tokio pobdioligas? Viena i mokslinink (biolog ir maitinimosi specialist dietolog) pateikt prieasi yra mogaus virkinimo sistemos neprisitaikymas msos virkinimui.

Msdiai gyvnai turi trump virkinimo trakt (tik 3 kartus ilgesn nuo liemensapimties), tam, kad kuo greiiau bt paalinamos yranios nuodingos mediagosir msos likuiai. O mogaus virkinimo traktas, panaiai kaip ir augalais mintanigyvn, yra ymiai ilgesnis. Taigi, kai mogus minta msos produktais, arnoseatsiranda nuodijantys organizm toksinai (indolis, fenolis, skatolis, krezolis,

putrescinas, kadaverynas ir kitos nuodingos substancijos), yra apkraunami inkstai

ir sukeliama uremijos diatez (podagra), artritas, reumatas ir net vys.Vegetar maiste augal pluotai ibrinksta ir absorbuoja bei jungia nuodingas

substancijas dar plonojoje arnoje, taip sumaindami galimyb joms patekti storj

arn. Paskutiniaisiais metais atrasta nauj fakt, patvirtinani, kad piktybiniaugli atsiradimas yra susijs su msos valgymu. Ypa pastebta, kad didel ir aling poveik mogausorganizmui turi nitrozoamininiai junginiai ir j produktai, atsirandantys dl viesos, vaist ir kitfaktori poveikio. ie junginiai randasi konservuotameir paskanintame nitrato junginiais maiste: rkytojemsoje, deroje, rkytoje uvyje, saliamyje, kumpiuose, kai kuriose srio ryse. T

jungini taip pat galima aptikti vaistuose, kurie naudojami vabzdiusnaikinaniuose preparatuose.

d) ar msos valgymas yra saugus?

Msos puvimo procesas prasideda beveik ikart po skerdimo. Siekdami t paslpti, gamintojai msos gaminius prideda daug vairi produkt, kuriesuteikia vieios msos ivaizd, pvz. azotanus ir vis kit galyb konservant.Tyrimai rod, kad tos mediagos sukelia piktybini augli atsiradim.

Be to, paskerst gyvn msa turi nuoding mediag apykaitos produkt.Jie bt paalinti per inkstus, taiau dl gyvno mirties pasiliko jo organizme. Taippat labai svarbu pastebti, kad valgoma daniausiai nutukusi gyvn msa, t.y.valgoma ligot gyvn msa. Gyvn nutukimas, (kur taip vertina augintojai), taippat kaip ir moni nutukimas, yra liga. Veterinarijos gydytojai daniausiai paaukojatik kelias akimirkas tikrindami kiekvieno paskersto gyvno ms, todl danaiaptinkami ir paalinami tik lengvai pastebimi ligoti audiniai ir augliai. Pastebjusligot audin, jis yra ipjaunamas, o likusi msos dalis paskiriama maistui (nors

likusi kno dalis taip pat yra uterta).


6/17

e) dilema dl baltym

Remiantis paskutiniais tyrim duomenimis, mogaus organizmui per dien

pilnai pakanka 30-45gr. baltym, o ne 150 gr., kaip buvo teigiama prie 20 met.Baltym perteklius ne tik yra eikvojamas, bet ir trukdo normaliai organizmo veiklai.

mons danai pasiduoda mitams, kad tikmsos valgymas gali padengti organizmo poreik baltymams. Taiau jokiais bdais negalima tointerpretuoti taip, kad fiziologinis organizmo poreikis baltymams yra tolygus msos poreikiui! Pavyzdiui,tokie augalai kaip pupels ar irniai turi pusantro karto,o soja du kartus daugiau baltym nei tas pats msos

kiekis.Anktini augal grdai (pupels, soja, irniai, liai), rieutai - tai labai

turtingi baltym altiniai. ems rieutai, liai turi daug daugiau lengvaiprisisavinam baltym nei msainis, kiauliena ar jautiena.

f ) geleis ir dilema dl anemijos:

Tai ne tiesa, kad geleis i augal yra prasiau pasisavinama ji

pasisavinama btent tokiais kiekiais, koki reikalauja ms organizmas. Kadanginatraliai ms organizmas nra pritaikytas msos valgymui, tai geleis i tokiopobdio maisto yra pasisavinama be joki apribojim. Kiek suvalgysim, tiek irtursim. Virkinimo sistema nesugeba susidoroti su nenatraliu maistu. Tai gali privesti prie pavojing lig, pavyzdiui anemijos. Geleies organizmereguliavimas msa tai tas pats, kaip trenkti kam nors kairj skruost, o po to deinj tam, kad nenukrist.

Kokiu bdu msos vartojimas gali baigtis anemija? Organizmas staigiai yrauliejamas milinika doze geleies (kadangi esame oldiai, msa tiesiog nra

atpastama kaip maistas). Aiku, pagrindin virkinimosistemos reakcija signal yra baik siurbti gele, o tuo patmetu geleies reguliavimo organams pradkit gele alinti iorganizmo, nes neaiku, i kur jo tiek daug ia atsirado.Geleies kiekis krenta, taiau jau priartjo antras pasistiprinimasmsa vl organizmas yra ulietas, nors buvo duotas aikus signalas virkinimosistemai, kad geleies daugiau nepriimt. Ir taip ratu. Galiausiai, jautrusmechanizmas, reguliuojantis geleies kiek genda ir geleis, kuri patenka krauj,nebus traukta raudonj kraujo kneli gamyb.

Kodl kai kurie veganai ir net vegetarai suserga anemija? Vegan atveju,vitamino B12 trkumas daugiau nei penkerius metus gali privesti prie megablastinsanemijos. Kratutinai kvail moni atveju, atitinkamo baltym kiekio trkumas


7/17

priveda prie to, kad nors organizmui utenka geleies, taiau raudonj kraujokneli tiesiog nra i ko gaminti.

Kadangi nra jokios realios fizins galimybs, kad vegetarui trkt geleies,anemija manoma susirgti dl trij prieasi:

1. Valgant ms buvo ireguliuota geleies pasisavinimo ir paskirstymo

sistema;2. Kratutinis kvailumas vis gyvenim valgiau kotletus su bulvmis, todldabar valgysiu tik bulves, kuris priveda prie aminorgi, reikaling raudonjkraujo kneli gamybai, trkumo;

3. B12 vitamino trkumas.Beje, CIVILIZUOTOSE alyse, anemija gydoma vegetarine dieta.

g ) ar msa teikia jg?

Vienas i didiausi nesusipratim (aiku, susijusi su vegetarizmu), taisitikinimas, kad tokia mityba neutikrins pakankamo maistini mediag kiekio irgaliausiai prives prie lig, anemijos (maakraujysts), nepakankamo organizmovystymosi. Bet galima pastebti, kad visgi didiausi, stipriausi, ilgaamikiausigyvnai (tokie kaip: drambliai, arkliai, gorilos ir jauiai) minta augaliniu maistu.

Be to, daug ymi sportinink buvo vegetarai: Badman Natascha triatloninink, turnyro Ironlady of Hawaii 1998 nugaltoja (triatlonas - sportorungtis, kuri susideda i trij rungi atliekam viena po kitos: plaukimo, vaiavimodviraiu, bgimo),Navratilova Martina - daugkartin teniso empion,Pearl Bill

kultristas, daugkartinis kultrizmo empionas (Mr.America, Mr. Universe) irdaugyb kit. Jei taip besimaitinant jiems pakako jg, tai kaip j neutekspaprastam mogui? Vegetarika mityba tapo ypa populiari itverms sporto akose dvirai lenktynse, triatlone, ilg nuotoli bgimuose ir tarp jgos bei kovsporto rungi atstov: boksinink, imtinink bei kultrist. Vakar valstybsesusikr daug elitini sporto klub, kuriose sportuoja vien vegetarai.

Vegetarika mityba gali padti pasiekti puiki sportini rezultat, nes

vegetar organizmas yra itvermingesnis - organizmas nevaisto jg msos

virkinimui ir mediag, susidariusi dl jo irimo alinimui.

h) msa kaip narkotikas

Kodl gi mons valgo ms? Kodl geria alkohol? Kodl rko? Kodlvartoja narkotikus, nors ino j aling poveik? Todl, kad visi tie produktai turi

substancij, kurios isaukia priklausomyb.

vairs azoto junginiai (tame tarpe ir purinos) ksantinas, guaninas, adeninas,kreatinas, kreatyninas, karnozinas, omazonas, vairios aminorgtys ir kitos panaiossubstancijos paadinaniai veikia ne tik skonio ir uosls nerv receptorius, bet ir

centrin nerv sistem, panaiai kaip kofeinas ar teinas. Trokinant ir skrudinantms, skonio jungini praradimas yra ymiai maesnis nei j verdant, todl tokiamsa yra skanesn. Be to, prie skonio prisideda dar ir vairs prikepimo


8/17

produktai, atsirandantys dl auktos temperatros ir veikiantys baltymus, riebalus,angliavandenius. Btent dl i adinani produkt msa yra tokia populiari.Galima drsiai teigti, kad paalinus i msos visas ias substancijas, paliekant tiktinkamus ir nedenatruotus maisto elementus (baltymus, riebalus), jos populiarumasvisuomenje enkliai sumat.

Ekonomija

F. Moore-Lappe savo knygoje dieta ms maajai planetai prao mssivaizduoti 45-50 moni sdini prieais tuias lktes ir irini i mus,valganius 250 gr. kotlet. Dl ms kotleto, kiekvieno i t moni lkt yratuia, nors galt buti pripildyta grd koe. Btent tiek kainuoja 250 gr. sverianiokotleto pagaminimas.

Besivystani ali tragedija yra ta, kad j vyriausybs yra labiau

susidomjusios pinigais i derliaus, skirto skerdiam gyvn maisto paarui,eksporto vakar valstybes (pvz., kasmet eksportuojama 4 mln. ton aliejinigrud). Tas paradoksas auga, nes besivystanios alys neigaldamos savogyventoj aprpinti maistu, importuoja maesn mitybos vert (baltym kiek)turinius grdus (3 mln. ton kasmet, pvz. kviei).

Daugiausia kio produkt importuotoja Vokietija, Danija, Olandija, Belgija,Japonija, t.y. apie 20% daugiau grd nei visosneisivysiusios alys, nors moni jos turi 6 kartusmaiau.

Yra glaudus ryys tarp bado treiojo pasaulioalyse ir msos valgymo vakar valstybse. Msa tailabiausiai neekonomikas ir neefektyvus maistas i visgalim variant. Siekiant pagaminti 1 kg gyvulinskilms protein, reikia net 20 kart didesni snaud

nei 1 kg augalins kilms protein gamybai. Tiktai 10% kalorij ir protein, kuriaismaitinami gyvnai, yra atgaunami msoje esani gyvulins kilms proteinpavidalu. Taigi pakeliui dingsta apie 90% energijos ir mass! Siekiant pagaminti 1kg gyvulins kilms produkto reikia net 3 kartus daugiau vandens snaud, nei

gaminant t pat kiek augalins kilms protein. Turtingo ems savininko arvakar fermerio gyvuliai suda badaujani moni maist. TOKIA yra tikroji pasaulio padtis. I vieno hektaro, kuriame auginami lins kultros augalai,gaunama 10 kart daugiau baltym, nei panaudojant t pati ems sklyp msosprodukcijai. O i vieno hektaro ems, skirto lapini darovi auginimui, gaunamanet 15-26 kart daugiau baltym, nei skiriant j jautienos gamybai.

Psichika

Ajurveda (Indijos senovs medicina) teig, jog sukaupta lapimo rgtis pakelia kraujo temperatr iki tokio lygio, kuriame bna paadinami emiausiinstinktai: geismas, pyktis, godumas, t.t.. Dabartin medicina patvirtino, kad


9/17

mogaus organizme lapimo rgties gamyba padidja dl msos ir jos produkt,uvies ir kiauini vartojimo. Btent dl to ind jogos ir mistikai t produktniekada nepripaindavo, kaip tinkam vartojimui mogaus mityboje.

Msos valgymo poveik psichikai lengviausiai galima pastebti gyvn pasaulyje. Msdiai gyvnai yra agresyvs, spontaniki ir iaurs, tuo tarpu

augalais mintantys gyvnai yra rams bei velns. mons, siekiantys turti piktun, maitina j tik alia msa. Viduramiais taip buvo elgiamasi su dalyvaujaniaismyje arkliais. Pirmiausiai jie priverstinai bdavo marinami badu, o po tomaitinami alia msa.

Dl nuslopinto gailestingumo jausmo, 3 deimtmetyje JAV statymas draud prisekusij tarp rinkti skerdikus.

Etika

Kasmet pasaulyje yra udomimilijonai gyvn, taiau nedaug monismoningai pagalvoja, koks yra ryys tarpskerdykl ir msos produkt, kurie patenka i j virtuv (pvz. TV reklamoje klounasRonaldas McDonaldas vaikams teigia, kadmsainiai auga msaini sode). Deja, tiesanra tokia maloni. Pramonins skerdyklostai lyg pragaro vizija. Staugiantys gyvnai

yra nuraminami/apsvaiginami kju,elektrooku ar specialiais autuvais. Po to yra pakabinami u koj ir jiems yraperpjaunama gerkl. Danai gerkl perpjaunama ir msa ipjaunama dargyvnui nemirus.

Jei prarasime pagarb gyvn gyvybei, tai tuo labiau prarasime pagarb irmogaus gyvybei. Jau prie 26 amius Pitagoras sak, kad tie, kurio udo gyvnusdl j msos, prisideda prie savo kn udyni.

Prie 100 met rus raytojas L. Tolstojus perspjo: kaip galime lauktiideali slyg emje, jei ms pai knai yra virt nuudyt gyvn kapais? Kol

emje egzistuos skerdyklos, tol egzistuos ir mio laukai.Kompozitorius Riardas Vagnerius tikjo,kad visos gyvybs formos yra ventos.Vegetarizm jis vadino gamtos dieta, galiniaigelbti monij nuo polinkio i prievart ir padtisugrti i senai prarast roj.

A.C.Bhaktivedanta Swami Prabhupadadanai spdavo mones dl galim pasekmi uskerdykl ilaikym: tie, kas profesionaliai udo

tkstanius gyvn, tam, kad mons galtnusipirkti msos, turi bti pasiruo, kad ateityje bus irgi udomi panaiu bdu,gyvenimas po gyvenimo.....


10/17

Netgi politiniai lyderiai sutaria dl to, kad didesn galimyb pasauliniai taikaibt galima tik daugumai moni tapus vegetarais. Buvs Birmos premjeras U Nuteig: Pasaulin taika ir kitos taikos formos yra priklausomos nuo protnusistatymo. Vegetarizmas gali suformuoti tinkam taikai mentalitet. Tai kovadl geresnio gyvenimo stiliaus, kuris gali privesti prie geresni, siningesni ir

labiau taiki santyki tarp taut.Bijome terorist ipuoli, prie patrank, bomb ir sviedini, bet ar galime primerkti akis i skausm ir baim, kurias patys sukeliame nuudydami vir 50milijard gyvn per metus? Ar tas iaurumas nepaveiks ir ms?

engiant nauju vegetarizmo keliu

Nra tokios dietos, kuri bt tinkamiausia kiekvienam ir kiekvienas turiatrasti savo maitinimosi bd tam, kad bt sveikas, graus ir laimingas. Anglai,

iekodami to idealo, vadovaujasi trimis odiais: sveikas, laimingas ir ventas healthy, happy and holy. Vieninteliu kelrodiu paiekose galt bti natralsbiologiniai mechanizmai, kuriais aprpino mus milijon met evoliucijos patirtis skonio pojtis, kvapo pojtis ir apetito. Utenka j neikraipyti ir tarnaus jumsteisingai.

Neikraipytas, sveikas apetito jausmas signalizuoja tam tikr mediagtrkum organizme. io reikinio mechanizmas pasireikia tuo, kad i organizmovidaus smegenis patenka informacija dl konkrei maistini mediag trkumo, osmegenys, savo ruotu perduoda i informacij apetito mechanizmui. Tuo tarpu

valgymo metu, skonio signalai perbga prieinga kryptimi. Per skonio pojiussmegenys gauna informacij apie maistini mediag kokybir organizmo gelmes siunia signal, lemiant tinkam josuvirkinimui ferment isiskirim. Deja, pas didijdaugum iuolaikinio civilizuoto pasaulio moni iemechanizmai buvo ikraipyti ir taip prarado savo biologinfunkcionalum. Pasiekia mus dar vienas spjamasis signalas,kurio neugodami ir anie palaipsniui atgaus savo efektyvum bei patikimum. Signalas tas gaunamas per moralik,

natral jautrum kit kanioms. Sprendimai, susij su tokiu jautrumu, daniausiai bna vegetarizmo altiniu ir pagrindu. Tolesni to pirmo sprendimo rezultataiatsiranda savaime. Agresyvus msos skonis ir kvapas atbukina poji jautrum,todl jie sugeba reaguoti tik stipriausius impulsus. Taip kaip apkurts mogusreaguoja tik rkim, taip ir msdis sugeba jausti tik labai atri, sri, kart,prikepusi, rgi patiekal skon.

Nustojus valgyti ms, skonio, kvapo bei apetito pojtis atgauna savo

pirmin jautrum ir funkcionalum, tai reikia pradeda tiksliai informuoti apie

realius organizmo poreikius. Atgavus auktesnio lygio skonio ir kvapo pojius,

siauras spektras to, kas anksiau patiko vis spariau platja ir grta susidomjimastais patiekalais, kurie anksiau atrod nedoms bei nuobods. Pradedama suvokti,kad kiekvienas patiekalas turi savit, atskir kvap ir individual, subtil skon,


11/17

kuriuos pajsti galima tik neikraipytais pojiais. Svarbiausia visgi tai, kad dlatgauto jautrumo skonis vl sugeba vykdyti savo svarbiausi biologin funkcij atsivelgs autentikus organizmo poreikius, gali spti apie kenksmingus irskatinti valgyti naudingesnius patiekalus. Utenka tik atsiduoti apetito jausmui.Vien dien norsis duonos, kit vaisi ir t.t. Atsibunda ir pradeda mus valdyti

nuostabus kiekvieno organizmo gebjimas, kur daktaras Williams pavadino knoimintimi.Visa i programa turi bti realizuojama palaipsniui, etapais, tam, kad

nesukelt fizinio ar psichologinio oko ir suteikt organizmui laiko persistatytinaujam mitybos bei pasisavinimo bdui. Virkinimo suli iskyrimas yrareguliuojamas per augusius skonio proius ir todl staigiai bei kardinaliaipakeiiant mitybos bd, galima usiokti ant nesugebjimo suvirkinti to, kasbuvo suvalgyta. Taigi svarbiausia, kad organizmo pokyiai fiziologinje struktrojevykt palaipsniui, lygiagreiai su virkinimo suli ir metabolini mechanizm

pokyiais. Net jei kas nors nusprs visikai atsisakyti msos produkt, nereikia, kadtaip pat lengvai ikart sugebs atsisakyti kiauini, saldumyn, kept patiekal,apriboti druskos kiek ir t.t. Galima pradti nuo tam tikro vieno kenksmingoprodukto atsisakymo kas kakur laik. tai vienas i toki pasilym:

1. Pirmiausia greitai ir be gailesio i savo valgiaraio reikia paalintigyvulins kilms riebalus: lainius, taukus, onin ir pakeisti aliejumi bei sviestu.Abu iuos riebalus naudoti kaip manoma vieesnius. gaminam valg aliej piltijau ijungus ugn, net galima sidjus lkt.

2. Po tam tikro laiko reikia atsisakyti rkytos msos, kuri, dl chemini skonio

ir konservacini mediag naudojimo, yra dar kenksmingesn nei vieia msa. Suduona rekomenduojama danai valgyti visokiausius darovinius patetus ir baltsr.

3. Patiekalus i uvies ir msos pakeisti pieno produktais, miltiniais, komis,ryiais, makaronais su kiauiniais, sriu, pienu, o taip pat anktiniais augalais pupelmis, irniais, soja. Vadovautis aminorgi komplektavimo metodu.

4. Tuo pat laiku btina nustoti virti sriubas ant kaul ir msos, o pakeisti juosdidesniu kiekiu darovi, prieskoni ir pan.

5. Cukr ir saldumynus stengtis naudoti kuo reiau ir keisti juos medumi,

saldiais vieiais ir diovintais vaisiais.6. Ko arba ryiai valgomi vieni arba su kiauiniais, varke, pupelmis beigryb, pomidor padau tai patiekalas nepelnytai nuvertinamas. Btina jam skirtididesn viet savo valgiaratyje.

7. Po tam tikro laiko rekomenduojama vesti vien patiekal per dien vien ivirt darovi, net jei jos bt vien su bulvmis. Tokia porcija turt btipakankamai didel, tam, kad ja bt galima pasisotinti.

8. vesti vien patiekal vien i vaisi. Pradioje kart per savait, o jei patiks daniau.

9. Valgyti kuo paprasiausius patiekalus, su kuo maesniu kiekiu sudedamjprodukt.


12/17

10. Valgyti maist kuo natralesnje jam bsenoje: nekepti to, k galima ivirti,nevirti to, k galima suvalgyti natraliai.

11. Nepamirti apie baltymus ir apie tai, jog ms organizmas per dienreikalauja j 0,47g. kiekvienam kno kilogramui ne daugiau, bet ir ne maiau.

12. Paskutin vakarien turt bti ne vliau nei 3-4 val. iki miego. Miego metu

dirba irdis ir plauiai, bet skrandis miega kartu su mumis. Tai, kas jame lieka ivakaro, guls jame nesuvirkinta iki ryto. Geriausia, kad naktin pertrauka tarppasistiprinim bt ne maesn nei 16 val.

13. Vandens grim ryte ir vakare traktuoti kaip virkinimo trakto sieneliskalavim i higienin procedra lygiai taip pat reikalinga, kaip rank plovimasprie kiekvien pasistiprinim.

14. iuo pereinamuoju laikotarpiu srio, vaisi, darovi bei koi galima valgytidaugiau tam, kad numalinti nemalon nuolatin bado jausm. Po tam tikro laikoapetitas pats susinormalizuos ir apsiribos tik realiais organizmo poreikiais.

Laipsnikas perjimas prie naujo mitybos bdo nra grieta taisykl.Kartais veiksmingiau pavyksta tai padaryti i karto. Tai ypa pasireikia pasasmenis, turinius labai stipri vidin motyvacij, kuri ilaisvina poreik tutuojauatsisakyti msos. Tuo atveju stipri emocin ir protin tampa pagreitinaadaptavimosi procesus bei fiziologinius pokyius organizme.

Vegetariki receptai

Tofu spurgos

350g vidutinio kietumo tofu1/2 st aviini dribsni1/2 st milt1/3 st cukraus (smaliiai gali dti ir daugiau)1 v.. vanilinio cukraus1 a.. kepimo milteli

Sumaiyti visus sausus ingredientus ir maiyti nuspaust tofu. Iminkyti tel (turigautis nekieta ir lipni). Drgnomis rankomis i telos suformuoti ksnio dydiokamuoliukus, dti gerai kaitint aliej ir sumainus ugn kepti kol graiaiparuduos. Imus padti ant pasvirusios lkts arba popierinio rankluosio, kadnutekt perteklinis aliejus

Sojos kotletai migdoluose

Sausi sojos kotletai

VanduoDivsliaiMiltai


13/17

Malta kurkuma, juodi pipirai, druska, raudonosios paprikos milteliaiMigdol drols

Uvirti vanden. Sojos kotletus dti puod ir upilti verdaniu vandeniu, berti0,5 auktelio druskos. dubenl berti truput milt, prieskoni ir pilti vandens,

visk imaiyti (tela turi bti tirta). Galiausiai berti migdol droli ir vlimaiyti. Imirkytus, minktus kotletus iimti i vandens, nukoti ir pirmiausiaiapvolioti teloje su migdolais, o po to divsliuose. Trumpai pakepinti i abiejpusi ir.gatava!

Avinirni ir raudonj li patetas

200g avinirni

200g raudonj liDvi morkosPetraoli aknisTrys salieraiDidelis svognasPorasPomidor padaas (150g)Druska, pipirai, rozmarinas, esnakas

Avinirnius, pamirkytus nakiai, virti apie 15min lengvai sdytame vandenyje nukoti. Raudonuosius lius virti nedideliame kiekyje vandens 8-10 min. Visusingredientus sumalti msmale, pridti pomidor padao ir daug prieskoni. dti kepimo folija iklot form (28-30 cm) ir paauti orkait madaug valandai (180laipsni).


14/17

Literatros sraas

1) M. Jacobson, Jak azotyn sodowy moze wplynac na twoje zdrowieWaszyngton D. C.; center for Science in the public Interest, 1973/1

2) British Heart Foundation, 19943) Melby C L, et al. Blood pressure in vegetarians and non vegetarians a

cross sectional analysis. Nutr. Res. 1995, 5: s. 1077-824)Sadhusangananda das, Wegetarianizm w religiach wiata5) Correa P. Epidemiological correlations between diet and cancer frequency,

Cancer Research, 41: s.3685-90.6) Juliet Gellatley, Tony Wardle, The Silent Ark. A Chiling Expose of

Meat-the Global killer.7) W. Linjinsky and S.S. Epstein, Nitrozoaminy srodowiskiem

rakotworczym , Nature, nr 225 ( 1970 ) 21-23psl.8) Committete on Nitrate Accumulation, national academy of Sciences, 2101

Constitution Ave, Waszygton D.C. , 20418, 19729) The Lancet, Azotany a nowotwory czlowieka , 2 ( 8032 ): 281, sierpien

197710) J.L. Buttner, A Fleshless diet: Vegetarianism as a rational dietetary,

Fredrick A. Stokes Company, New York, 1910, pusl. 131_132.11) Frances Moore-Lappe, Dieta dla malej planety , Ballantine Books,

New york, 1975,12) K. Wisniewska-Roszkowska, Wegetarianizm, Wiedza Powszechna, W-

wa 198713) Kulvinskas Viktoras, Survival into the 21-st centaury, Woodstock Valley

1979,14) Maria Grodecka, Wszystko o wegetarianizmie. Zmierzch swiadomosci

lowcy , VEGA Katowice, SPAR Warszawa


15/17

yms vegetarai/veganai

Alyssa Milano Gwyneth Paltrow Christina Applegate Kate Winslet

Dustin Hoffman Bryan Adams BradPitt Jim Carrey

Kim Basinger Madonna Pamela Anderson Natalia

Oreiro

Richard Gere Clint Eastwood Danny DeVito Pierce

Brosnan


16/17

yms vegetarai/veganai

Anna Smith Anne Hathaway Brigitte Bardot Jessica Biel

Nelly Johnny Cash Michael Jackson SamuelL.

Jackson

Reese Witherspoon Kate Moss Lisa Kudrow Cameron

Diaz

Sting Paul McCartney Prince Fielder Seal


17/17

Documents

Vegeta Riz Mas