Embed Size (px)
Citation preview
Veiklos Ataskaita
SVARBIAUSI PASIEKIMAI,VEIKLOS IR
INICIATYVOS
2016 Baltijos aplinkos forumas, www.bef.lt, 2017
Saugome gamtą
su žmogumi
drauge
MELDINĖSNENDRINUKĖS APSAUGAPirmiausia, 2016 metai mus nudžiuginopuikiomis naujienomis apie gausėjančiąmeldinių nendrinukių populiacijąLietuvoje! Tais metais buvo suskaičiuotinet 247 giedantys patinai! Tai – net 84proc. daugiau, nei 2015 m.! Žinios išužsienio nebuvo tokios džiugios –meldinių nendrinukių populiacijapagrindinėse perimvietėse, kurperi net 95 proc. visų retųjųgiesmininkų (Baltarusijoje,Ukrainoje ir Lenkijoje), toliaumažėja.
Tokia padėtis mus įkvėpė su dar didesniu entuziazmu imtis naujos ambicingos iniciatyvos, skirtos meldinių nendrinukių apsaugai Lietuvoje ir Baltarusijoje. 2016 metais prasidėjo parengiamieji šio projekto darbai.
Mokslininkų teigimu,pagrindinė šių paukščiųnykimo priežastis –prarandami namai.Buveinės nyksta dėlintensyvaus ūkininkavimo,žemės paskirties keitimo,šlapynių sausinimo arūkinės veiklos nutraukimo.Nykstant buveinėms,kadais vientisas šlapyniųtinklas pabiro tarsi dėlionėsdetalės ir susiskaidė įdaugybę mažų, vienasnuo kitos nutolusiųlopinėlių. Juoseizuoliuotai vienanuo kitos gyvenančiospopuliacijos silpsta, onusilpusios natūraliainesugebaatsikurti.
KURSIME TARPTAUTINĮBUVEINIŲ TINKLĄ
Naujo projekto metu bus pradėtaskurti tarptautinis kertinių buveiniųtinklas, kuris mažintųfragmentaciją, didintųpopuliacijos gyvybingumą iružtikrintų gerą ilgalaikę meldiniųnendrinukių apsaugos būklę.Suprantame, jog tokio vientisotinklo formavimas yra ilgasprocesas, truksiantis ne vieną dešimtmetį, todėl drauge su kolegomis užsienyje esame pasiryžę ir šiai iniciatyvai pasibaigus toliau tęsti pradėtus darbus. Projekto teritorija: 20 509 ha 7-iose vietovėse
Projekto metu: - Atkuriamos apleistos buveinės. - Taikomi novatoriški buveinių atkūrimo būdai. - Pirmą kartą pasaulyje vykdomas meldinių nendrinukių perkėlimas iš didelės gyvybingos populiacijos į mažą nykstančią populiaciją – translokacija. - Rengiama ilgalaikė strategija tolimesniam buveinių tinklo formavimui. Daugiau: www.meldine.lt
Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimassiekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje, 2016-2023
Kaip ir kiti Europos ekonominės erdvėsprogramos (EEA grants) projektusįgyvendinantys dalyviai turėjomeišskirtinę galimybę susiplanuoti irįgyvendinti šios programos finansuojamaspatirties dalinimosi keliones. RitaNorvaišaitė ir Justas Gulbinas lankėsiįstabiojoje ugnikalnių ir ledynų žemėjeIslandijoje, o Žymantas Morkvėnas ir RitaJonkuvienė aplankė šiaurės Norvegijojeesantį Svalbardo salyną. Rita ir Justui didžiausią įspūdį paliko šiemocionali istorija: „Aš neparduosiu savodraugo,” – taip XX a. pr. atsakė vienasIslandijos ūkininkas užsienio investuotojui,ketinusiam įrengti hidroelektrinę ant vienoįspūdingiausių Islandijos kroklių Gullfoss.Vėliau ūkininko dukra kelis dešimtmečiuspasiaukojančiai tęsė tėvo pradėtą kovą.Hidroelektrinė nebuvo pastatyta, o dukraamžiams gavo pirmosios Islandijosgamtosaugininkės titulą. Apie gamtosaugą IslandijojeApie daugiafunkcį „Bjarteyjarsandur” ūkį Norvegijai priklausančiose saloseŽymantas ir Rita pajuto, kad tas pasauliopakraštyje esantis žemės lopinėlis musįspėja apie tai, kad keičiasi Žemėsklimatas, kad greitai gali prireikti salosesaugomų augalų sėklų, norint atgaivintitokias šalis, kaip karo nusiaubta Sirija. Apie patirtį Norvegijoje
Skaityti 38 leidiniusapie Nemuno deltosgamtos turtus
Skaityti leidinius
ATVIRŲ BUVEINIŲ PALAIKYMAS
NEMUNO DELTOJEŠiais metais tęsėme prieš metus pradėtąiniciatyvą Nemuno deltoje, kuria siekiameužtikrinti gerą apsaugą ir tinkamą aplinkąatvirose pievose ir šlapynėsegyvenančioms rūšims. Vasaros pabaigoje, kai paukščių jaunikliaijau galėjo nuo šienavimo technikospasprukti, pievose dūzgė mūsų šienavimotechnika. Antrą sezoną vykdėme buveiniųatkūrimo darbus. Galime pasidžiaugti, kad 2016 m. pavykopabaigti ilgai augintus, čiūčiuotus irglostytus „kūdikius” – 38 leidinius apieNemuno deltoje tarpstančią gyvybę, josišskirtinumą. „Šių leidinių rengimas buvo vienasdidesnių 2016 m. iššūkių. Šiam darbuiskyrėme labai daug dūšios ir energijos.Tikiuosi, kad Nemuno deltos gyventojai irsvečiai tai įvertins, noriai skaitys, osvarbiausiai – iškeliaus į pievą susipažintisu sparnuotaisiais kaimynais,” – sakoleidinių koordinatorė ir bendraautorė RitaNorvaišaitė.
Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltosregioniniame parke, 2014-2017
Įspūdžiai iškelionių į Islandijąir Norvegiją
L I F E V I V AG R A S S
2016 m. buvo itin intensyvus irdinamiškas laikotarpis projekto gyvenime. Projekto komanda 2016 m. didžiausiądėmesį skyrė integruotos planavimopriemonės (IPP) kūrimui ir testavimui.Buvo sukurtas priemonės veikimopagrindo žemėlapis, ekosisteminiųpaslaugų verčių skaičiavimo metodika,įvertintos pievų ekosisteminės paslaugosprojekto teritorijose. Projekto teritorijose toliau aktyviai vykstapievų atkūrimo darbai. Rugsėjo-spaliomėnesiais Dubysos regioninio parko irPašešuvio kraštovaizdžio draustinyjebuvo šalinami krūmynai bei senos žolėsliekanos. Iš viso buvo atkurta 26,5 ha,kuriuos nuo šiol prižiūrės vietos ūkininkaibei Dubysos regioninio parko direkcija. Latvijoje ir Estijoje esančiose projektoteritorijose buvo organizuojami renginiaivisuomenei. Jų metu lankytojai buvosupažindinti su teritorijomis, josetarpstančiomis vertybėmis, vykusiomisprojekto veiklomis bei ekosisteminiųpaslaugų koncepcija. Tai padaryti padėjošiose teritorijose įrengti projektoinformaciniai stendai.
Spalio 6-8 dienomis projekto komandadalyvavo tarptautiniame seminare „Vietosbendruomenės, kultūrinis kraštovaizdis irpaveldas“, kuris vyko Estijoje, Lahemosnacionaliniame parke. Liepos mėnesį Nemuno deltos parke projektokomanda susitiko su Norvegijos ornitologųgrupe. Susitikimo metu buvo aptartosornitologinio turizmo vystymo galimybės šiojeteritorijoje ir idėjos, kaip šis komponentasgalėtų prisidėti išsaugant svarbias regionopievas. Visi sutartinai tvirtino, jog Nemunodeltos regionas turi ypač didelį potencialąvystyti gamtinį, o ypač vieną iš jo šakų –ornitologinį turizmą. Kovo mėnesį projekto komanda išleido leidinį,kuriame trumpai aprašomi 2015 m.pažintiniuose vizituose surinktos gerosiospraktikos pavyzdžiai bei rekomendacijosBaltijos šalims kaip prižiūrėti vertingas pusiaunatūralias pievas. www.vivagrass.eu/lt
Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievųbiologinės įvairovės gyvybingumą, 2014-2018
užtikrinti efektyvų cheminių medžiagų valdymą bei
įgyvendinti pavojingų medžiagų pakeitimus
Iki 2020 metų kartu su projekto partneriaisketiname: - Atlikti 11 pavojingų cheminių medžiagųpakeitimų partnerių įmonėse. - Atlikti pavojingų cheminių medžiagųpakeitimo socialinę-ekonominę analizę beipoveikio aplinkai vertinimą. - Įgyvendinti mažos apimties pakeitimus30-50 įmonių Baltijos šalyse. - Konsultuoti įmones REACH reglamento irkitais cheminių medžiagų reguliavimoklausimais.
- Parengti aplinkosaugines pirkimų gaires,kuriomis vadovaujantis įmonės galėtųpateikti reikalavimus žaliavas tiekiančiomskompanijoms. - Sukurti ir tobulinti esamus elektroniniuscheminių medžiagų valdymo įrankius verslui. - Pritaikyti Baltijos šalių įmonėms ir į lietuviųkalbą išversti aktualius, duomenų bazėjeSUBSPORT aprašytus. įgyvendintų pakeitimoatvejus. Dalintis įgyta patirtimi su valstybinėmisinstitucijomis, rengti mokymus įmonėms.
2016 m. pradėtas įgyvendinti projektas, padėsiantis Baltijos šalių įmonėms
Pavojingų cheminių medžiagų pakeitimo įgyvendinimas Lietuvos, Latvijos irEstijos mažose/vidutinėse ir pramonės įmonėse, 2015-2020
www.fitreach.eu/lt
PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲPAKEITIMASPirmaisiais projekto įgyvendinimo metais buvo sukurtas tinklapis įmonėms www.fitreach.eu/lt, kuris, kaip tikimasi, taps puikia platforma, padėsianti gauti visapusišką informacijąnacionalinėmis kabomis apie saugų pavojingų cheminių medžiagų valdymą. Taip pat buvo išleisti lankstinukai, kviečiantys keisti pavojingas chemines medžiagas,naudojamas įmonių veikloje. Organizuoti mokymai įmonėms 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Juose be Baltijosaplinkos forumo specialistų pranešimus skaitė ir Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinėsdarbo inspekcijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.Mokymuose sulaukėme 230 dalyvių.
Projekto metu norima tiesiogiai pasiektinedidelius teršėjus ir sumažinti pavojingųcheminių medžiagų naudojimą ten, iš kurjos pasklinda į aplinką – taršos šaltinyje.Įvairiomis priemonėmis bus kreipiamasi įsavivaldybes, mažo ir vidutinio dydžioįmones bei privačias namų valdas.Planuojama prisitaikyti prie kiekvienostikslinės grupės ir siekti, kad pavojingosmedžiagos nepatektų į nuotekų vandenisir, galiausiai, į Baltijos jūrą. 2016 m. įvyko, net du projekto partneriųsusitikimai (Stokholme ir Hamburge) beiveiklų ekspertų susitikimas Gdanske.Svarbiausias pirmųjų metų projektopasiekimas – nuotekų mėginių paėmimaspartnerių savivaldybėse. Lietuvojeprojekte dalyvauja Kauno rajono ir Šilalėssavivaldybės. Jose gruodžio mėnesį buvopaimti mėginiai iš įvairių taškų:gyvenamųjų teritorijų, ligoninių,pramoninių teritorijų. Mėginiai išsiųstityrimams į Gdansko (PL) ir Upsalos (SE)universitetus, pirmųjų rezultatų laukiamakitų metų pradžioje. Viena iš projekto veiklų, startuosiančiųkitais metais, bus gyventojų informacinėkampanija. Mes jau turime daug patirtiesšioje veikloje, tad tikimės puikių rezultatųir aktyvaus visuomenės dalyvavimo.
Rask naudingosinformacijos apiepavojingasmedžiagas produktuose
NON HAZCITY2016 m. pradėjome naują „Interreg BalticSea Region“ programos finansuojamąprojektą – „Inovatyvūs valdymosprendimai, siekiant sumažinti pavojingųmedžiagų patekimą į aplinką ir jų poveikįekosistemoms ir žmonių sveikatai Baltijosjūros regiono miestuose“ arba trumpiau –„NonHazCity“. Projektas tęsis trejusmetus. „NonHazCity“ projektas jungia 18partnerių iš Baltijos jūros regiono,įskaitant ir savivaldybes, regioninesvaldžios institucijas, mokslinių tyrimųįstaigas, nuotekų valymo įmones bei kitusasocijuotus partnerius. Projekto metu visipartneriai identifikuos prioritetiniuspavojingų cheminių medžiagų šaltiniusprojekte dalyvaujančiuose miestuose beirajonuose ir prisidės prie cheminiųmedžiagų veiksmų plano kūrimo. Jisskirtas padėti miestams kovoti su tarša.
Inovatyvūs valdymo sprendimai mažinant pavojingų cheminių medžiagųemisijas miestuose Baltijos jūros regione, 2016-2019
ATEITIES LYDERIAI 2016 m. pradėjome dar vieną naująprojektą – „Ateities lyderiai“ („Futurepreneurs“). Tai tarptautinisverslumo skatinimoprojektas, kviečiantis jaunimą iki29 metų kurti ateities startuolius irpokyčių verslą. Projekto metu busrengiami verslumo mokymai,praktiniai užsiėmimai sukvalifikuotais mentoriais.
Baltijos aplinkos forumasprojekte yra atsakingas užaplinkosauginių problemų,aktualių Lietuvai,identifikavimą. Jaunimasbandys surasti sprendimus ir jųpagrindu išvystyti tvarausverslo idėjas. Laukiamnesulaukiam jaunimopasiūlymų! Daugiau apie projektą: www.futurepreneurs.lt
Kolegų iš Šveicarijos buvome paprašytipadėti organizuoti pažintinį vizitą apieatominę energetiką Baltarusijos žiniasklaidosatstovams. Šį prašymą pakankamai ilgaisvarstėme, kadangi politinis kontekstas, kaiVilniaus pašonėje statoma Astravo atominėelektrinė, atrodė labai keblus, buvo galimaįžvelgti įvairių konspiracijų, susilauktinepalankaus vertinimo. Nepaisantnuogąstavimų, apsisprendėme vizitąorganizuoti. Pagrindinis argumentas buvotemos aktualumas – mūsų organizacijaiatominė energetika visada buvo svarbi tema,mes nuolat pasisakėme prieš tai ir savonuomonės nekeičiame. Nepalaikėme ir
nepalaikysime jokios atominės elektrinės nėvienoje pasaulio valstybėje, kol nebusišspręsti tokie svarbūs klausimai, kaipatominių atliekų laidojimas ir jų poveikisaplinkai. Dėl to ir diskusijos šia temaviešojoje erdvėje, žiniasklaidoje mums atrodėsvarbios. Taigi, organizavome vizitą irpasiūlėme jį papildyti – suteikėme galimybęir Lietuvos žiniasklaidos atstovams dalyvautivizite drauge su Baltarusijos bei užsieniožurnalistais. Jie dalyvavo teminiamerenginyje Vilniuje, vyko į Ignalinos beiAstravo atomines elektrines. Po vizito pasirodę straipsniai
Organizavome teminį vizitą apie atominę energetiką
TEIKTOS PASLAUGOS
Tvarkytų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymorekomendacijų parengimas
Taip pat teikėmė diskusijų moderavimo,seminarų organizavimo paslaugas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina Norvegijos irEEE paramos Lietuvai projektą, kurio tikslas iki 2016 metų pavasario parengtiindividualias rekomendacijas, anksčiau tvarkytų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000”,teritorijų valdymui. Rekomendacijos rengiamos 50-čiai teritorijų, pateikiant ekonomiškainaudingiausius bei efektyviausius teritorijų tvarkymo mechanizmus, užtikrinsiančiusgamtinių ir ūkinių interesų suderinamumą. 2016 m. baigėme rengti visas rekomendacijas.
Iniciatyva, gyvuojanti tik visuomenės paramos dėka
Jau trečius metus gamtos mylėtojus kvietėmepavasarį sutikti nuostabioje Dzūkijos gamtojeklykiant gervėms – drauge su Dzūkijosnacionaliniu parku organizavome festivalįgamtoje „Vidur girių”. Kaip ir praėjusiais metais,renginys kvietė kraštą ir jo gamtą pažintiįvairiapusiškai – nakvojant pelkėje, klausantisnaktinio gamtos koncerto, gėrintis šilčiau nei betkada kaitinančiu laužu, dalyvaujant pažintinėseekskursijose, ragaujant grikinės babkos,pyragaicių, klausantis melodingosios dzūkiškosšnektos. Pagrindinės festivalio žvaigždėstradiciškai buvo iš gastrolių užsienyje neseniaigrįžusios trimituojančios gervės. Džiaugiamės,kad vietos gyventojai šiemet vėl siūlė ir prailgintąviešnagę „Pažintis su šilinių dzūkų gyvenimu“,leidusią lankytojams geriau pažinti kraštą ir jįparemti.
Taip pat netrūko ir naujovių – vyko iškirtinės garsooperatoriaus Vidmanto Blažio, aplinkosaugosmenininkų Alak Pathak ir Tamaros dirbtuvės,„Montis Magia" klubas ir Bitininkystės muziejuskvietė palaipioti po medžius senovės dzūkamsarba šiuolaikiniams ekstremalams priimtinu būdu,folkloro grupė „Girjaukis” džiugino sutartinėmis irliaudies dainomis. 2016 metais džiaugėmės didžiausiu gamtosmylėtojų susidomėjimu bei rėmėjų pagalba.Šventėje dalyvavo daugiau nei 120 žmonių,festivalį parėmė Varėnos rajono savivaldybė,informaciniais rėmėjais tapo „Savaitė” irBernardinai.lt. Visų geradarių bendrų pastangųdėka, festivalio organizacinės išlaidos buvobeveik padengtos. Mums liko padengti vosketvirtadalį festivalio išlaidų.
SAVANORIŠKAINICIATYVA GAMTOJE.ORG
Festivalis gamtoje „Vidur girių“
Jau trečius metus gamtos mylėtojus kvietėmepavasarį sutikti nuostabioje Dzūkijos gamtojeklykiant gervėms – drauge su Dzūkijosnacionaliniu parku organizavome festivalįgamtoje „Vidur girių”. Kaip ir praėjusiais metais,renginys kvietė kraštą ir jo gamtą pažintiįvairiapusiškai – nakvojant pelkėje, klausantisnaktinio gamtos koncerto, gėrintis šilčiau nei betkada kaitinančiu laužu, dalyvaujant pažintinėseekskursijose, ragaujant grikinės babkos,pyragaicių, klausantis melodingosios dzūkiškosšnektos. Pagrindinės festivalio žvaigždėstradiciškai buvo iš gastrolių užsienyje neseniaigrįžusios trimituojančios gervės. Džiaugiamės,kad vietos gyventojai šiemet vėl siūlė ir prailgintąviešnagę „Pažintis su šilinių dzūkų gyvenimu“,leidusią lankytojams geriau pažinti kraštą ir jįparemti.
Taip pat netrūko ir naujovių – vyko iškirtinės garsooperatoriaus Vidmanto Blažio, aplinkosaugosmenininkų Alak Pathak ir Tamaros dirbtuvės,„Montis Magia" klubas ir Bitininkystės muziejuskvietė palaipioti po medžius senovės dzūkamsarba šiuolaikiniams ekstremalams priimtinu būdu,folkloro grupė „Girjaukis” džiugino sutartinėmis irliaudies dainomis. 2016 metais džiaugėmės didžiausiu gamtosmylėtojų susidomėjimu bei rėmėjų pagalba.Šventėje dalyvavo daugiau nei 120 žmonių,festivalį parėmė Varėnos rajono savivaldybė,informaciniais rėmėjais tapo „Savaitė” irBernardinai.lt. Visų geradarių bendrų pastangųdėka, festivalio organizacinės išlaidos buvobeveik padengtos. Mums liko padengti vosketvirtadalį festivalio išlaidų.
*Varėnos savivaldybės paramą gavo festivalio partneris - Dzūkijos nacionalinis parkas Ypatingas ačiū savanoriui Laimiui, aktyviai bendravusiam su festivalio lankytojais! Jei festivalyje nebuvai, bet nori patirti smagių nuotykių gamtoje, kviečiame į „Vidur girių“ knygos puslapiuose aprašytus potyrius. Žymus gamtininkas Eugenijus Drobelis dalinasiišskirtiniais įspūdžiais. Įsigydamas knygą prisidėsi prie panašių leidinių apie gamtąatsiradimo.
#VIDURGIRIUĮsigyti knygą„Vidurgirių“
Kur skleidžiasi lietuviškos orchidėjos
8 metus gyvuojanti mūsų organizacijostradicija – Dvarčionių pievos priežiūra –visada įdomi ir kiekvienais metaisreikalaujanti originalių sprendimų. Šiaismetais susidūrėme su nauju iššūkiu –mums negalėjo padėti du pastaruosiusmetus pievą šienavęs ūkininkas. Tekoieškoti kito, tad leidomės į kelių valandųekspediciją po vietos apylinkes. Sutiktivietiniai žmonės papasakojo itin įdomiųistorijų apie vietos apylinkes, tarp jųradome miesto teritorijoje vis dar
ūkininkaujančią ūkininkę Vandą, kurivaikystėje kartu su tėčiu Dvarčioniųpievą šienaudavo žiemą, kuomet jiužšaldavo ir šieną vežimu veždavodaugiau nei 4 km savo gyvuliams šerti.Vietos ūkininko, galinčio nušienautiDvarčionių pievą neradome, tačiaumums pagelbėjo mūsų ilgametis bičiulisValdas. Pievą nušienavome traktoriumi,šieną sugrėbėme naudodami specialųįrenginį „Brielmiaer”.
Dvarčionių pieva
SAVANORIŠKAINICIATYVA GAMTOJE.ORG
Pranešimų kiekis Problemų pasiskirstymas pagal statusą
PRANEŠK APIESKRIAUDŽIAMĄ GAMTĄ
Šiais metais prie „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ komandos itin aktyviai prisidėjo savanorėVilma. Jau antri metai pranešimų skaičius krenta, o šiemet jų gavome tik 359 – tai mažiausiasskaičius per visą iniciatyvos veikimo laikotarpį, apart pirmųjų jos gyvavimo metų. Galime tikspėlioti, ar tai reiškia, jog mūsų visuomenė tampa vis sąmoningesnė ir aplinkosauginiųproblemų mažėja, o galbūt žmonės tapo labiau iniciatyvūs ir problemas išsprendžia patys.Iniciatyvą metų pabaigoje, deja, pristabdė techninės kliūtys (svetainę užpuolė virusas), o tai taippat galėjo tapti viena iš priežasčių, kodėl gautų pranešimų skaičius taip sumažėjo. Komandaaktyviai diskutuoja, kokia turėtų būti iniciatyvos ateitis – tai turėtų paaiškėti 2017 m. pavasarį.
G a m t o s l o b i ųp a i e š k ų t r a s o s
Antrus metus veikiančios gamtos lobių trasos ir toliau džiugino Žemaitijosnacionalinio bei Verkių regioninio parkų lankytojus. Plokštinės gamtos lobiųieškojo 24 grupės, kurias sudarė 115 žmonių iš Vilniaus, Klaipėdos, Skuodo,Mažeikių, Tauragės. Nors Verkių gamtos lobių trasos lankytojųnesuskaičiavome, reikmenis trasai išduodantys „Verkių malūno” atstovai teigė,kad žmonės gausiai lankė trasą – savaitgaliais teko netgi palaukti, kol kitoskomandos ras visus lobius. 2016 m. gegužę Verkių gamtos lobių trasa prisipildė vaikų klegesio. Trasakeliavo 80 Vilniaus darželio auklėtinių, dalyvavusių konkurse ir kūrusių sraigei„Ekologikai” namus. #GAMTOSLOBIAI
2016 m. rudenį turėjome išskirtinę galimybęprisijungti prie jaudinančios tarptautinėsekspedicijos „Gulbių skrydis“. Jos metugamtosaugininkė ir sportininkė Sacha Denchpasiryžo sudėtingai, 7000 km besitęsiančiaikelionei per 11 šalių tam, kad išsaugotųsparčiai nykstančią mažąją gulbę. Skrisdamanuo arktinės Rusijos iki Didžiosios Britanijosdrąsi moteris prisijungė prie iššūkių kupinosmažųjų gulbių kelionės nuo perimviečių ikižiemojimo vietų. Ji keliavo per Suomiją,
Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją,Daniją, Olandiją, Belgiją ir Prancūziją. Sachasėkmingai įveikė atstumą nuo Prancūzijoskrantų iki Didžiosios Britanijos ir tapo pirmąjamoterimi, parasparniu perskridusia Lamanšosąsiaurį. Gamtosaugininkė bei ekspedicijoskomanda savo akimis pamatė, kodėl gulbėsnepajėgia ištverti kelionės bei kvieti pasaulioornitologus bei gamtininkus bendraidiskusijai apie šių paukščių ir kasmetmažėjančių jų namų – šlapynių – apsaugą.
Drauge su Lietuvos ornitologų draugija,Gamtos tyrimų centru, Ventės ragoornitologine stotimi bei parasparnininkųatstovu Aivaru Akramu mes padėjome šiąunikalią ekspediciją įgyvendinti Lietuvoje.Mes tapome šios ekspedicijos koordinatoriaismūsų šalyje, palaikėme nuolatinį ryšį suekspedicijos komanda, derinome talkinančiųLietuvos organizacijų veiklą, rūpinomės
ekspedicijos viešinimu. Drauge su ŠilutėsVydūno gimnazijos auklėtiniais prisijungėmeprie ekspediciją lydėjusios akcijos mokyklose,paskatinome šilutiškius moksleivius parašytilaišką Lenkijos mokyklai, surengėmemokykloje viešą paskaitą. Jos metu tiesiogiaisusisiekėme su parasparnininke Sacha Dench.Girdėjome, kad moksleiviams patiko!
Apie ekspediciją
Aktyvi mūsų komunikacija, leidžiami pranešimai spaudai lėmė nemažą žiniasklaidos susidomėjimą –apie ekspediciją Lietuvoje pasirodė daugiau nei 34 pranešimai. Iš jų – 3 televizijoje.
Paskaita
E k s p e d i c i j a „ G u l b i ų s k r y d i s ”
Jau nuo 2011 metų mes skaičiuojameorganizacijos veiklos pėdsaką. Jį išreiškiameCO2 emisijų ekvivalentų ir įvertiname savoindėlį prisidedant prie šiltnamio efekto beiskaičiuojame, kiek atliekų sugeneruojame. Mūsų 2016 metų CO2 pėdsakas – 23 tonos.Tai yra mažiausias rodiklis per 6 metųlaikotarpį – nuo tada kai pradėjome fiksuotisuvartojamus išteklius. 2016 m. CO2pėdsakas yra penktadaliu mažesnis negu šiolaikotarpio vidurkis ir 7 % mažesnis nei2015 m. Kad geriau suprastume, koks tai kiekis,pabandykime įsivaizduoti: - tokį CO2 kiekį per savo gyvenimą iškvepiažmogus pragyvenęs 75 metus (arbavidutinis lietuvis), jei per dieną suvartojamaisto ekvivalentą 2500 kCal energijos.- 23 tonų CO2 užimamas tūris – apytiksliai12 500 kubinių metrų. Toks CO2 tūrisužimtų 5 vidutinių oro balionų kupolus.- Tokį tūrį anglies dvideginio dujų gautumesudeginę apie 20 kubinių metrų medienos.- Tokį kiekį CO2 per metus į aplinką išleidžiaapie 10 automobilių Lietuvoje.- Tokį CO2 kiekį absorbuotų 2,5 ha plotošlapynė per vienerius metus.
MŪSŲ POVEIKISAPLINKAI
Mūsų CO2 pėdsakas stipriai priklauso nuotų metų veiklų intensyvumo, kiekkeliaujame ir skrendame į kitas šalis.Didžiąją dalį pėdsako sudarė kelionėsautomobiliu (43 %) ir lėktuvais (35 %) –net 78 % viso organizacijos CO2pėdsako arba 18 200 kg CO2. Lyginantsu 2015 metais, šis kiekis beveiknepasikeitė. Suvartojamos elektros iršildymo pėdsakas sudarė apie 20 %viso pėdsako. Lyginant su 2015 m.,šildymo pėdsakas sumažėjo 25 %.Tai galima sieti su pašiltėjusiomisLietuvos žiemomis ir trumpesniaisbei ne tokiais pastoviais Lietuvosšalčiais.
Bendro CO2 pėdsako sudėtis
Suvartoti ištekliai pagal CO2 kiekį
Bendro CO2 pėdsako kaita
Bendras nerūšiuotų atliekų kiekisišaugo 10 % lyginant su 2015 m.2016 metais biure nuolat dirbo 11darbuotojų, taigi, vienas darbuotojasdarbovietėje vidutiniškai sukūrė apie19 kg nerūšiuotų atliekų ir apytiksliaipo 2,5 kg rūšiuojamo stiklo ir plastikoatliekų. Šiais metais atlikome savodokumentų archyvų tvarkymo darbus.Dėl to išaugo išrūšiuoto popieriauskiekis (popieriaus atliekų kiekispadidėjo 139 %, lyginant su 2015m.). Išrūšiavus panaudotą popieriųpaskaičiavome, kad savo archyvuose„slėpėme“ maždaug 3,5 medžio.
Atliekos
2016 m. kolektyvui sumažėjus,penktadaliu sumažėjo ir suvartotovandens kiekis. Taigi, lyginant su 2015 m. sumažinomesavo CO2 pėdsaką 1,7 tonos. Tikimės,kad mūsų saugomos šlapynės sėkmingaimažins mūsų ir kitų lietuviųgeneruojamą CO2 pėdsaką.
2 0 1 6 m . v y k d y t i p r o j e k t a i
F i n a n s i n ė a t a s k a i t a
Įstaiga 2016 metais gavo 1 395 841 eurą įplaukų. Dalis gautų piniginių lėšų susiję su 2015 m.projektų vykdymo metu patirtų išlaidų kompensavimu, o kita – su 2016 m. patirtų išlaidųkompensavimu ir pajamomis, gautomis vykdant viešuosius interesus tenkinančią veiklą. Grafike „Įplaukos pagal šaltinius“ išskirtose įplaukose, gautose iš ES LIFE programos ir Europosekonominės erdvės programos, taip pat yra įtrauktos bendrojo finansavimo lėšos, gautos išLietuvos Respublikos biudžeto. Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie šių programųfinansuojamų projektų įgyvendinimo. Tokių biudžeto lėšų 2016 m. iš viso gauta 261 661 euras.Visose įstaigos įplaukose šios lėšos sudaro 19 %. Dalis iš ES LIFE ir Europos ekonominės erdvės programų gautų lėšų buvo perskirstyta tarpfinansuojamų projektų partnerių, kur įstaigos dalis sudarė 77 %. Paramos iš fizinių asmenų ir 2 proc. nuo GPM gauta 662 eurai.
Įplaukos pagal šaltinius
Ačiū!
Išlaidos pagal rūšį
Išlaidos pagal šaltinius2016 m. įstaiga patyrė 433833 eurų išlaidų. Dalis jų buskompensuotos iš 2017 m.gautinų įplaukų (tikslinių lėšųfinansavimo). Vadovo darbo užmokesčiodalis darbo užmokesčioišlaidose sudaro 12 %. Visosįstaigos darbo užmokesčioišlaidos (kartu su nuo darboužmokesčio mokamaismokesčiais) sudaro 49 % visųišlaidų.Išmokų asmenims, susijusiemssu įstaigos dalininkais, 2016 m.nebuvo. Įstaigos valdymo išlaidostiesiogiai susijusios suįgyvendinamų projektųadministravimo išlaidomis,todėl atskirai neišskiriamos. Ačiū!
F i n a n s i n ė a t a s k a i t a
Darbuotojai ir dalininkai
Ilgalaikis turtas
Metų pradžioje įstaigoje dirbo 12 darbuotojų,trys iš jų – nepilnu etatu, 2 darbuotojos buvoišleistos motinystės atostogų. Metų pabaigojedirbo 13 darbuotojų, trys iš jų – nepilnu etatu,4 darbuotojos – motinystės atostogose. 2016 metais keitėsi dalininkų sudėtis, buvopriimti 2 nauji dalininkai, tačiau metųpabaigoje vienas jų narystę sustabdė.Dalininkų įnašas sudaro 1 539 eurai.Dalininkams atitinkamai priklauso 97 %, 2 %ir 1 % įnašo vertės, jie visi turi po vieną balsoteisę.
2016 m. įstaiga įsigijo ilgalaikio turto už 75 348 eurų projektų „Atvirų buveinių geros būklėspalaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno Deltos regioniniame parke“, „Inovatyvūs valdymosprendimai mažinant pavojingų cheminių medžiagų emisijas miestuose Baltijos jūros regione(NonHazCity)“ ir „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiantužtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje (LIFEMagniDucatusAcrola)“ veikloms įgyvendinti:
AKIMIRKOS IŠ KOLEKTYV0 GYVENIMO 2016 M.
Skridome oro balionu
Pirmakarčių krikštas
Pirmasis išbandymas – atsigulti į krepšį
Pilni įspūdžių ir džiaugsmo
Kelionę baigėme jau visai vakarėjant
AKIMIRKOS IŠ KOLEKTYV0 GYVENIMO 2016 M.
Pirmakarčių krikštas
Tęsėme donorystės tradicijas
Atsirado ir naujų donorų
Kartu šventėme pabaigas ir pradžias
Dovanojome spausdintuvą vaikų ligoninei
Biuras pasipildė amsėjimu ir Barsa
Buvo ir dresuotų paklydėlių Pasodinome savo obelėlę
AKIMIRKOS IŠ KOLEKTYV0 GYVENIMO 2016 M.Kalėdas ir Naujuosius metus paminėjome išvyka į Kauną
Ritos išbandė Kauno žirgus
Lankėme bažnyčias, muziejus, spurginę
Įspūdingame funikulieriuje
Čiurlionio gerbėjai
AKIMIRKOS IŠ KOLEKTYV0 GYVENIMO 2016 M.
Ritos išbandė Kauno žirgus
Įspūdingame funikulieriuje
Čiurlionio gerbėjaiDalyvavome pikete prieš naktinius taikiklius
Atsisveikinome su Kęstučiu Seime
Gavome ministro rožę
Aplankėme Vilniaus eglutes
O tokią Ritą visus metus matėme :)
Simboliškai minėjome Lietuvai svarbias datas
PAREMKBALTIJOS APLINKOS FORUMO
Daugelis mūsų iniciatyvų, saugančiųgamtą bei skatinančių žmogausasmeninę patirtį (įsibūvimą) joje,negalėtų gyvuoti be visuomenėsparamos. Padėk mums palaikyti esamas irįgyvendinti naujas idėjas.
Remdamas mūsų veiklą tu bentdalele prisidėsi prie šių veiklų:- Veiklų, skatinančių žmogausįsibūvimą (potyrį neskubant,pažįstant) gamtoje. Tokiųveiklų pavyzdys – festivaliaigamtoje „Vidur girių",„Vidur vandenų", gamtoslobių trasos ir pan. - Padėsi saugotiglobaliai nykstančiąmeldinę nendrinukę.- Prisidėsi prievisuomenėsinformavimo apiepavojingas medžiagas kasdieniuoseproduktuose.- Prisidėsi prienaujų leidinių apie gamtą gimimo.
VEIKLĄ
Gali remti ir konkrečią tave dominančią veiklą. Mokėjimo paskirtyje ją nurodyk.
REMTI
PADĖK MUMSSKIRSTI!
2016 m. iš 2 proc. GPM gavome 448,74eur paramos. Ją skyrėme festivaliogamtoje „Vidur girių" organizavimui.
SKIRK 2 PROC.
PARAMĄ
REMTI
KOMANDA:BEF DIRBAME, KAD BŪTUME
SAVANORIAI
Esame nevyriausybinė organizacija, kuri tiki, kad mūsųplanetą būtina saugoti ne nuo žmonių, bet drauge su jais.
AČIŪ UŽ DARBĄDRAUGE!
DIRBAME, KAD BŪTUME LAIMINGI
MOTINYSTĖS ATOSTOGOSE
