LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

RŪTA MARGELEVIČIENĖ

VEIKSNIŲ, SUSIJUSIŲ SU SLAUGYTOJŲ DARBO

ORGANIZAVIMU, PATIRIAMU STRESU IR SAVIVERTE,

TYRIMAS

Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valst. Kodas 6211GX009)

baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Prof. dr. Aurelija Blaževičienė

Konsultantė

Lekt. Jūratė Tomkevičiūtė

KAUNAS, 2020

2

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................... 8

1.1. Teoriniai ir konceptualūs darbo organizavimo aspektai ligoninėje ...................................... 8

1.2. Darbo organizavimas ir personalo valdymas ........................................................................ 9

1.3. Darbo organizavimas ir priežiūros valdymas ..................................................................... 11

1.4. Darbo organizavimas ir technologijos ................................................................................ 13

1.5. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas .......................................................................... 13

1.5.1. Slaugos ištekliai Lietuvoje .............................................................................................. 13

1.5.1.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos .......................................................................... 13

1.5.1.2. Žmogiškieji ištekliai .................................................................................................... 14

1.5.2. Slaugos paslaugų teikimo principai Lietuvoje ................................................................ 15

1.5.3. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas slaugoje ........................................................ 16

1.6. Su darbu susijusio streso samprata ir teoriniai aspektai ..................................................... 17

1.6.1. Veiksniai, sukeliantys stresą slaugytojų darbe ................................................................ 17

1.7. Savivertės samprata slaugos kontekste ............................................................................... 20

1.7.1. Slaugytojų savivertę veikiantys veiksniai ....................................................................... 22

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ...................................................................... 24

2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka ........................................................................ 24

2.2. Tyrimo instrumentai ........................................................................................................... 25

2.3. Respondentų sociodemografinės charakteristikos .............................................................. 28

2.4. Tyrimo etika ........................................................................................................................ 29

2.5. Statistinės analizės metodai ................................................................................................ 29

3. REZULTATAI ........................................................................................................................... 30

3.1. Darbo organizavimo veiksniai sveikatos priežiūros įstaigose ............................................ 30

3.2. Slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygis .......................................................... 39

3.3. Slaugytojų savivertės lygio vertinimas slaugytojų nuomone ............................................. 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 51

5. IŠVADOS................................................................................................................................... 54

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ......................................................................................... 55

7. MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ............................................................ 56

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................................................... 57

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 67

3

SANTRAUKA

Rūta Margelevičienė. Veiksnių, susijusių su slaugytojų darbo organizavimu, patiriamu stresu ir

saviverte, tyrimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Dr. Aurelija Blaževičienė.

Konsultantė – Jūratė Tomkevičiūtė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija,

Slaugos fakultetas, Slaugos ir Rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 68 p.

Darbo tikslas – nustatyti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu, patiriamu stresu ir

saviverte.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Išanalizuoti slaugytojų patiriamo streso išreikštumo lygį ir veiksnius, susijusius su stresu.

3. Įvertinti slaugytojų savivertės lygį ir veiksnius, susijusius su slaugytojų saviverte.

Metodika. Tyrime dalyvavo 501 slaugytojas, dirbantis VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje,

VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, VŠĮ Druskininkų miesto ligoninėje, Pasvalio

ligoninėje ir VŠĮ Tauragės ligoninėje. Tyrimui naudotas klausimynas, sudarytas iš: 1. Darbo

organizavimo klausimyno, 2. Streso lygio vertinimo klausimyno, 3. Rosenbergo savivertės skalės ir

4. Papildomų klausimų apie tiriamųjų sociodemografinius požymius.

Išvados.

1. 86,8 proc. slaugytojų buvo patenkintos darbo organizavimu ligoninėse. Pagrindinėmis darbo

organizavimo problemomis slaugytojai įvardijo negalėjimą aptarti darbinių problemų su savo

kolegomis bei protinę įtampą darbe.

2. Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir

funkcionavimo, paciento mirtis ir bendravimas su įtūžusiais pacientais; rečiausiai – konfliktai su

vadovu ir jo kritika.

3. Daugiau kaip pusė visų slaugytojų pasižymėjo aukšta saviverte ir statistiškai reikšmingai dažniau

slaugytojos, dirbančios mišriu grafiku bei chirurgijos profilio turėjo aukštą savivertę.

4

ABSTRACT

Rūta Margelevičienė. The investigation of factors related to nurses’ work organization, stress and

self-esteem. Master‘s thesis. Supervisor – prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of

Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas,

2020; 68 p.

The aim: To set the factors related to nurses’ work organization, stress and self-esteem.

The tasks: 1. To evaluate factors related to the organization of nurses’ work in health care institutions.

2. To analyze the level of work-related stress experienced by nurses and the factors related to stress.

3. To evaluate nurses’ self-esteem level and factors related to nurses’ self-esteem.

Methodology. The study involved 501 nurses working at Alytus County S. Kudirka Hospital,

Anykščiai District Municipal Hospital, Druskininkai City Hospital, Pasvalys Hospital, and Tauragė

Hospital. The questionnaire consisted of: 1. Work organization questionnaire, 2. Stress level

assessment questionnaire, 3. Rosenberg self-esteem scale, and 4. Additional questions on the socio-

demographic characteristics of the subjects.

Conclusions.

1. 86,8 % of nurses were satisfied with work organization in hospitals. Nurses identified the main

problems of work organization as the inability to discuss work problems with colleagues and mental

strain at work.

2. Nurses' work-related stress is most often caused by uncertainty about the operation and functioning

of specialized equipment, the death of a patient and communication with angry patients; most rarely

– conflicts with a manager and his criticism.

3. More than 50 % of nurses had high self-esteem. The self-esteem of nurses working in mixed

schedules and surgery profile units is higher.

5

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei prof. Dr. Aurelijai Blaževičienei už laiku

išsakytas pastabas ir patarimus, profesionalias rekomendacijas ir konsultacijas. Dėkoju už nuoširdžią

paramą visų studijų metu.

Taip pat dėkoju už bendradarbiavimą tyrime dalyvavusių ligoninių administracijai ir

respondentams, sutikusiems dalyvauti tyrime.

Nuoširdžiai dėkoju dr. Adriui Gaurilčikui ir gyd. Robertai Norkutei už pagalbą organizuojant

tyrimą, Reginai Vaitkevičienei už besąlygišką paramą ir pagalbą.

Dėkoju savo šeimai už visą atiduotą meilę, šilumą ir rūpestį.

„Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“.

Antuanas de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“.

Pagarbiai, magistrantė Rūta Margelevičienė

6

ĮVADAS

Darbo organizavimas – tai žmogiškųjų ir materialių išteklių bei darbo elementų sistemos ir

valdymas, leidžiantys įgyvendinti nustatytus tikslus. Slaugoje darbo organizavimas yra priklausomas

nuo daugelio veiksnių, kadangi slaugytojų darbo eigą lemia tiek įprastinis, tiek neprognozuojamas

darbas (kai pacientai priimami tiek planine, tiek skubia tvarka). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad

daugiau nei 50 proc. sveikatos priežiūros paslaugų teikia slaugytojai, todėl be šių specialistų sutriktų

visa sveikatos priežiūros sistema (1).

Todėl tinkamas slaugos proceso organizavimas ir veiksmingas įgyvendinimas yra svarbūs

siekiant suteikti kokybišką slaugos paslaugą bei gerinant jos kokybę (2). Pasak Bruyneel ir kt. (3),

prastos kokybės slaugos paslauga apima ir naudingos priežiūros praleidimą, kurios būtų galima

išvengti tinkamai organizuojant slaugos procesą.

Temos aktualumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad netinkamas darbo organizavimas

prastina darbo ergonomiką bei didina traumų tikimybę (4, 5). Tyrimų duomenimis, 26-35 proc.

slaugytojų darbe patiria įvairias traumas (4, 6). Rizikos veiksniai yra netinkamas darbo pasidalijimas,

veiklos koncentravimas piko valandomis, užduočių kaupimas ir ištisinis darbas visą pamainą.

Reguliarios pertraukos, asmens apsaugos priemonių prieinamumas ir naudojimas, padėties ir

slaugytojo kompetencijos suderinamumas bei grįžtamasis ryšys iš vadovų įvardijami kaip apsauginiai

slaugytojų traumų darbe veiksniai (4).

Įrodyta, kad netinkamas darbo organizavimas lemia stiprų slaugytojų nepasitenkinimą

darbu ir nuvertinamą slaugytojo įvaizdį (7-8). Stipri slaugytojo profesinė tapatybė kuria stiprų

ideologinį ir emocinį ryšį su institucija, priklausomybės jausmą ir sveikatos priežiūros komandos

požiūrį, orientuotą į organizacinius tikslus (4), todėl tinkamas darbo organizavimas gali padėti

išlaikyti žmogiškuosius išteklius ir sumažinti darbuotojų kaitą.

Dėl patiriamo nuolatinio streso darbe, didelio darbo krūvio, ilgų darbo valandų ir

neadekvataus darbo užmokesčio prastėja teikiamos slaugos paslaugos kokybė (3). Šie veiksniai

mažina slaugytojų pasitenkinimą darbu (9, 10), didina ketinimus jį keisti ir išvykti (11) bei mažina

slaugytojų savivertę (10, 12), dėl ko dažniau pasireiškia išsekimo ir perdegimo sindromas (10),

prastėja gyvenimo kokybė (10, 13) ir profesinė slaugytojų autonomija (14).

Gerai organizuotas darbas ir palankios darbo sąlygos leidžia išlaikyti kvalifikuotą ir

motyvuotą darbo jėgą, padidina įsipareigojimą organizacijai bei profesijai (15). Slaugytojų darbas

turėtų būti organizuojamas taip, kad skatintų jų iniciatyvą ir motyvuotų priimti tinkamus

sprendimus, nes tik patenkintas darbu slaugytojas gali užtikrinti visapusiškai kokybišką paslaugą.

Todėl svarbu analizuoti slaugytojų darbo organizavimo veiksnius ir jų sąsajas su pasitenkinimu darbu

bei slaugytojų saviverte siekiant mažinti darbuotojų kaitą, didinti jų pasitenkinimą darbu bei gerinti

7

slaugytojo įvaizdį, kas padėtų ne tik užtikrinti kokybiškos slaugos paslaugos teikimą, bet ir visos

sveikatos priežiūros sistemos kokybę.

Darbo naujumas. Lietuvoje plačiai išnagrinėtas slaugytojų patiriamas stresas darbe (16-

19), tačiau darbo organizavimo ir savivertės sąsajos analizuotos nedaug, taip pat šie aspektai mažai

vertinti slaugytojų, dirbančių geografiškai nuo centrų nutolusiose regioninėse ligoninėse. Šis darbas

– pirmasis Lietuvoje, vertinantis regioninių ligoninių slaugytojų darbo organizavimo, patiriamo streso

ir savivertės sąsajas.

Darbo tikslas – nustatyti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu, patiriamu

stresu ir saviverte.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Išanalizuoti slaugytojų patiriamo streso išreikštumo lygį ir veiksnius, susijusius su stresu.

3. Įvertinti slaugytojų savivertės lygį ir veiksnius, susijusius su slaugytojų saviverte.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Teoriniai ir konceptualūs darbo organizavimo aspektai ligoninėje

Darbo organizavimas – tai žmogiškųjų ir materialių išteklių bei darbo elementų sistemos ir

valdymas, leidžiantys įgyvendinti nustatytus tikslus. Siekiant analizuoti slaugytojų darbo

organizavimo ligoninėje ypatumus, būtina suprasti pačios organizacijos veikimo principus.

Slaugytojo profesijos institucionalizavimą skatino Florence Nightingale (1820-1910)

kuriama profesionalios slaugos koncepcija bei administravimo praktika organizuojant gydomąją

aplinką ligoninėse. Vadovaujant F. Nightingale, buvo kuriamas darbo pasidalijimas, kur slaugytojai

atlikdavo intelektinio ir vadybinio pobūdžio darbą, reguliuodami darbo procesą, o dalinę veiklą

perduodami kitiems slaugos praktikams (20). Tačiau pasak Lorenzetti ir bendraautorių (4), sveikatos

priežiūros sektorius ir slauga vis dar siejasi su tradicine biurokratine vadybos samprata. Biurokratinei

organizacijai būdinga aiškiai apibrėžta valdžios ir darbo veiklos procedūrų sistema, funkcine

specializacija grindžiamas darbo pasidalijimas bei griežtos taisyklės yra aiškiai matomi sveikatos

priežiūros sektoriuje. Tačiau šie slaugoje vyraujantys griežtos hierarchijos, darbo užduočių

pasidalijimo organizaciniai principai kenkia mąstymui, trukdo subjektyvumo ir darbuotojų

kūrybiškumo pasireiškimui, apsunkina rutininių procedūrų atlikimą, užduočių pasiskirstymo

įgyvendinimą bei išskaido teikiamą priežiūrą pacientams (4).

Lorenzetti ir bendraautorių (4) teigimu, slaugos valdymo ir organizavimo srityje būtina kurti

visapusišką sveikatos priežiūros modelį, įtraukiant slaugos personalą į priežiūros, švietimo ir gerovės

kūrimo valdymą (4).

Slaugos procesas yra sisteminga asmens sveikatos priežiūra, apimanti sveikatos būklės

įvertinimą, slaugos planavimą, įgyvendinimą ir slaugos rezultatų vertinimą, tai yra, paciento

sveikatos būklės įvertinimą pagal pasirinktus kriterijus, nustatytus slaugos plane. Penki slaugos

proceso etapai yra vertinimas, diagnostika, planavimas, įgyvendinimas ir vertinimas (21). Tinkamas

slaugos proceso organizavimas ir veiksmingas įgyvendinimas yra svarbūs gerinant slaugos paslaugų

kokybę.

Prastos kokybės slaugos paslauga apima ir naudingos priežiūros praleidimą (3). Kalisch (22)

apibūdino devynis specifinius reguliariai neatliekamos slaugos aspektus: daugkartinis ligonio

lankymas/ budėjimas prie ligonio, uždelstas ar praleistas maitinimas, pacientų mokymas, išleidimo

planavimas, emocinė parama, higiena, suvartojimo ir šalinimo dokumentacija bei paciento priežiūros

sekimas (22). Pastebima, jog šie praleistos slaugos aspektai dažniausiai įvyksta būtent dėl

organizacinių trūkumų: per mažai darbuotojų, prastas esamų darbuotojų išteklių panaudojimas,

uždelstas laikas slaugos intervencijai, prastas komandinis darbas, neveiksmingas delegavimas,

9

įpročiai ir atsisakymas (23). Dvylikoje Europos šalių atliktas tyrimas rodo, jog būtinų priežiūros

paslaugų slaugos procese praleidimas rečiau pasitaiko ligoninėse su palankesne darbo aplinka,

mažesniu slaugytojų ir pacientų santykiu, mažesniu slaugytojų, atliekančių ne slaugos užduotis,

santykiu, labiau patyrusiomis slaugytojomis, didesniu visą darbo dieną ir mažesniu viršvalandžius

dirbančių slaugytojų skaičiumi (24). Nustatyta, jog slaugos procese praleista ligonių priežiūra yra

susijusi su nepageidaujamais įvykiais (25).

Ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros institucijose dirba išsilavinę ir gerai apmokyti

specialistai, kontroliuojantys vykstantį darbą ir turintys santykinę autonomiją dėl savo specializuotų

žinių ir darbo sudėtingumo. Todėl šiose institucijose išsivysto dvigubos valdžios sistema:

administracija, apimanti ligoninės personalą, su griežta centralizuota hierarchine schema bei

gydytojai, kurie dėl savo žinių turi veiksmingą autonomiją ir gali pasipriešinti administracijai (4).

Slauga yra priklausoma nuo vadybos sektoriaus ir gydytojų. Mokslininkų teigimu, veiksmingai

įgyvendinant slaugos procesą, pagerėja slaugos kokybė ir slaugytojų indėlis į paciento sveikatos

rezultatus tampa aiškesnis. Taip slaugytojai gali pateisinti teiginį, kad slauga yra mokslas ir

nepriklausoma profesija (26-27).

Lorenzetti ir bendraautorių (4) teigimu, pakeisti ligoninių valdymo modelį iš tradicinio

(biomedicininio, hierarchinio ir autoritarinio) į epidemiologinį modelį, orientuotą į visapusišką ir

decentralizuotą priežiūrą, grindžiamą demokratiniu, tarpdisciplininiu dalyvavimu ir bendra

atsakomybe, yra sudėtinga ir reikalauja sveikatos priežiūros specialistų pasirengimo reorganizavimui

(4).

Apibendrinant galima teigti, jog darbo organizavimo ligoninėje svarba yra labai didelė.

Tinkamai organizuojant slaugos darbą yra užtikrinamas kokybiškos ir savalaikės slaugos paslaugos

teikimas.

1.2. Darbo organizavimas ir personalo valdymas

Personalo valdymas yra vienas svarbiausių institucinės organizacijos aspektų. Personalo

vadyba įvardijama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, leidžiančių patenkinti

organizacijos darbuotojų poreikius ir įgyvendinti organizacijos tikslus (28). Organizuojant darbą yra

nustatomi personalo darbo krūviai, kokybės rodikliai, subjektyvumas bei ergonominiai aspektai.

Slaugytojo veikla ir darbo krūvio intensyvumas yra neatsiejami, nes nuo darbo krūvio

intensyvumo priklauso kokią veiklą slaugytojas gali atlikti per nustatytą laiką. Tam įtakos turi ir

personalo gebėjimai, ir pacientų sveikatos būklė (fizinė, psichinė) (29). Lietuvoje slaugytojų darbo

10

krūvio nustatymo tvarką ir rekomenduojamą pacientų skaičių vienam slaugytojui reglamentuoja

Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašas (30). Šio aprašo rekomendacijomis, vienam

slaugytojui maksimalus pacientų skaičius stacionare svyruoja nuo 6 iki 11 pacientų dirbant darbo

dienomis, priklausomai nuo teikiamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų (30). Slaugytojų

darbui yra būdinga didesnė emocinė bei protinė įtampa, todėl jiems Darbo kodekse nustatyta

trumpesnė darbo savaitė – 38 (ar 36) valandos bei ilgesnės kasmetinės atostogos – 36 (ar 38)

kalendorinės dienos.

Visos slaugytojų veiklos dažniausiai skirstomos į tiesioginę ir netiesioginę paciento

priežiūrą. Tiesiogine priežiūra laikoma visos slaugytojo veiklos, atliekamos paciento akivaizdoje.

Šiai kategorijai priskiriamas vaistų vartojimo administravimas, procedūros, bendravimas, asmens

higiena, maitinimas, judėjimo ir šalinimo funkcijų užtikrinimas, mėginių paėmimas, gyvybinės

veiklos, paciento lydėjimas ir mokymas (29). Netiesioginė veikla nėra susijusi su pacientu, tačiau

skirta pacientui. Tai dokumentacijos tvarkymas, bendravimas su ligonio artimaisiais, darbo

priemonių paruošimas bei paciento lankymas namuose (29). Capuano su bendraautoriais (31)

slaugytojo veikloje be tiesioginės ir netiesioginės paciento priežiūros dar išskiria su skyriumi

susijusios veiklos, asmeninių darbų ir dokumentacijos kategorijas (31). Su skyriumi susijusiai veiklai

priskiriamas bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais, administravimo ir kurjerio

darbai, švarinimas ir valymas, mokymas bei edukacinė veikla, maitinimo organizavimas, kelionė iš/į

pagrindinę ASPĮ būstinę, atsargos ir tiekimas bei susirinkimai (29). Asmeninė veikla apima

neužimtumą, pertraukas (pietų, kavos) bei bendravimą ne darbo klausimais (29).

Lietuvoje atlikto pilotinio tyrimo duomenimis (29), slaugytojai visų tipų sveikatos priežiūros

įstaigose daugiausiai viso darbo laiko (vienos pamainos) skiria netiesioginei (34,96 proc.) ir

tiesioginei paciento priežiūrai (34,07 proc.). Su skyriaus veikla susijęs darbas užima 22,96 proc. visos

darbo trukmės, o asmeninei veiklai skiriama 9,02 proc. slaugytojų darbo laiko (29). Lyginant veiklų

pasiskirstymą skirtingo tipo įstaigose nustatyta, jog ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose

slaugytojai daugiau laiko skiria netiesioginei paciento priežiūrai, o stacionarines paslaugas

teikiančiose įstaigose – tiesioginei (1 lentelė).

11

1 lentelė. Slaugytojų veiklos palyginimas, proc. (LR Sveikatos apsaugos ministerija ir LSMU,

2011 (29))

Veiklų

kategorijos

Ambulatorines paslaugas teikiančios institucijos, proc.

Stacionarines paslaugas

teikiančios institucijos,

proc.

Poliklinika Ambulatorija Medicinos

punktas

II-o lygio

ambulatorija

Chirurgijos

stacionaras

Slaugos

stacionaras

Tiesioginė

priežiūra 12,43 29,97 30,24 31,86 49,80 49,22

Netiesioginė

priežiūra 59,02 54,37 11,33 42,51 24,58 14,04

Su skyriaus

veikla susijęs

darbas

22,28 12,82 29,66 17,77 19,85 27,27

Asmeninė

veikla 6,28 2,84 28,78 7,86 5,88 9,47

Slaugos darbo krūvio nustatymas skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose padeda nustatyti

slaugytojų poreikį ir tinkamai organizuoti darbą samdant reikiamą skaičių specialistų ir kiekybiškai

juos įgalinant.

Netinkamas darbo organizavimas prastina darbo ergonomiką bei didina traumų tikimybę (4,

5). Mokslinių tyrimų duomenimis, 26-35 proc. slaugytojų darbe patiria įvairias traumas (4, 6). Rizikos

veiksniai yra netinkamas darbo pasidalijimas, veiklos koncentravimas piko valandomis, užduočių

kaupimas ir ištisinis darbas visą pamainą. Reguliarios pertraukos, asmens apsaugos priemonių

prieinamumas ir naudojimas, padėties ir slaugytojo kompetencijos suderinamumas bei grįžtamasis

ryšys iš vadovų įvardijami kaip apsauginiai slaugytojų traumų darbe veiksniai (4).

Moksliniai tyrimai rodo, jog netinkamas darbo organizavimas lemia stiprų slaugytojų

nepasitenkinimą darbu ir nuvertinamą slaugytojo įvaizdį (7, 8). Stipri slaugytojo profesinė tapatybė

kuria stiprų ideologinį ir emocinį ryšį su institucija, priklausomybės jausmą ir sveikatos priežiūros

komandos požiūrį, orientuotą į organizacinius tikslus (4).

Apibendrinant galima teigti, jog siekiant tinkamai organizuoti darbą sveikatos priežiūros

įstaigoje, svarbu užtikrinti personalo pakankamumą ir suderinamumą, profesinį pasitenkinimą bei

geras ergonomines sąlygas.

1.3. Darbo organizavimas ir priežiūros valdymas

Priežiūros valdymas yra svarbus slaugos praktikos aspektas, užtikrinantis slaugos proceso

planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, būtiną saugiai ir kokybiškai priežiūrai. Viena iš priežiūros

valdymo priemonių, kurią organizuoja slaugos personalas, yra pamainos keitimasis. Taip

užtikrinamas gydymo tęstinumas 24 valandas per parą bei komandos integracija, taip pat sukuriama

12

erdvė bendravimui ir kolektyviniam mokymuisi (4). Slaugytojai ligoninės administracijoje atlieka

kelis vaidmenis. Bendroje priežiūros funkcijoje naktinių pamainų ir savaitgalių metu slaugytojai

vadovauja visai organizacijai, sprendžia iškilusias problemas, tokias kaip darbuotojų pamainoje

trūkumas, lovų užimtumas, iškilę konfliktai, priemonių trūkumas ir panašiai (4).

Daugumoje pasaulio ligoninių medikai dirba 12-24 val. pamainomis su laisvu laiku po

pamainos (32). Slaugytojų darbo grafikas dažnai priklauso nuo sveikatos priežiūros įstaigos tipo.

Slaugytojų veikla ir vykdoma priežiūra yra griežtai reglamentuojama. Pagrindiniai teisiniai

dokumentai, kuriais reglamentuojama slaugos praktika, yra Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos

ir akušerijos įstatymas (33) bei Lietuvos medicinos normos. Šie dokumentai nustato bendrosios

praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir

atsakomybę (33), taip pat profesinės veiklos sritis ir kompetenciją.

Bendrosios praktikos slaugytojas verčiasi slaugos praktika, teikia asmens sveikatos

priežiūros paslaugas, tobulina savo kvalifikaciją, teikia informaciją apie pacientų sveikatą,

bendradarbiauja su pacientais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais bei gali skirti ir išrašyti

medicinos pagalbos priemones (33). 2015 metais įsigaliojo Slaugos praktikos ir akušerijos įstatymo

papildymo įstatymas, kuriame slaugos praktika skirstoma į bendrąją, išplėstinę ir (ar) specialiąją (33).

Specialioji slauga reikalauja tam tikros kvalifikacijos, kitaip – slaugos specializacijos. Bendrosios

praktikos slaugytojas specialiąja slaugos praktika gali verstis šiose specializuotos slaugos srityse:

anestezija ir intensyvioji slauga, bendruomenės slauga, operacinės slauga, psichikos sveikatos slauga

bei skubiosios medicinos pagalbos slauga.

2014 metais parengtos Išplėstinės slaugos praktikos gairės. Išplėstinės praktikos slaugytoją

Škotijos vyriausybė (34) apibrėžia kaip patyrusį ir gerai išsilavinusį slaugytoją, galintį priimti

sudėtingus sprendimus savarankiškai ir valdantį visą savo paciento klinikinę priežiūrą, o ne tik kokią

konkrečią būklę. Tokiam slaugytojui privalomas magistro išsilavinimas, nes išplėstinė slaugos

praktika yra praktikos lygis, o ne pobūdis. Šiam praktikos lygiui būdingas nepriklausomas sprendimų

priėmimas vertinant, diagnozuojant, gydant pacientus su daugybiniais sutrikimais bei išrašant vaistus

(34). Lietuvoje išplėstinės praktikos slaugytojas papildomai turi teisę išrašyti receptus, išduoti asmens

sveikatos pažymėjimus (pažymas) bei atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą ir ligų profilaktiką

(33). Taip pat šiuo metu rengiama išplėstinės praktikos slaugytojo medicinos norma.

Apibendrinant galima teigti, jog tinkamai koordinuojant slaugytojų veiklą, užtikrinama

visapusė, ilgalaikė ir tęstinė paciento priežiūra.

13

1.4. Darbo organizavimas ir technologijos

Informacinės ir ryšio technologijos apima visas skaitmenines technologijas, palaikančias

elektroninį informacijos kaupimą, saugojimą, apdorojimą ir keitimąsi, siekiant skatinti sveikatą,

užkirsti kelią ligoms, gydyti ligas, valdyti lėtines ligas ir pan. (35). Naujosios technologijos

medicinoje tampa neatsiejama darbo dalimi. Šiuo metu Lietuvoje vis dar vyksta ligoninių

informacinių sistemų integracija į nacionalinę sveikatos įrašų sistemą (36). Tyrimai rodo, jog

elektroninių medicinos įrašų sistemos diegimas padidina organizacijos našumą ir efektyvumą (37).

Tačiau apžvelgę kelias studijas mokslininkai Lorenzetti ir bendraautoriai (4) teigia, jog

kompiuterizavimas bei kitų technologijų naudojimas trukdė slaugytojams organizuoti darbą

ligoninėse. Elektroninių sveikatos įrašų diegimas ir kompiuterizacijos procesas slaugytojų buvo

apibūdinti kaip labai trukdantys darbui, kurie sukėlė slaugytojų atsiskyrimą, stresą bei atsitraukimą

nuo tiesioginės paciento priežiūros. Stresas, susijęs su technologijų naudojimu, įvardijamas kaip

technostresas (38). Tyrimai rodo, jog elektroniniam mokymuisi reikia daugiau laiko ir įgūdžių (39).

Kita studija parodė, jog pasenusios technologijos bei nepakankamas tęstinis mokymas kenkia slaugos

darbui, didina jo intensyvumą ir kelia slaugytojų nepasitenkinimą (4).

Apibendrinant galima teigti, jog naujų technologijų naudojimas medicinoje atveria

galimybes greitesnei, kokybiškesnei ir prieinamesnei sveikatos priežiūrai, tačiau būtina skirti

pakankamai laiko personalo mokymui įgyti reikiamiems įgūdžiams darbui su technologijomis.

1.5. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas

1.5.1. Slaugos ištekliai Lietuvoje

Klinikinę praktiką slaugytojai atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ). Slaugos

paslaugas Lietuvoje teikia pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC), šeimos gydytojų kabinetai,

slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, ambulatorijos, poliklinikos, ligoninės bei globos įstaigos.

Šios įstaigos yra valstybinės, savivaldybių arba privačios. Šiose įstaigose dirba bendrosios praktikos,

išplėstinės praktikos bei įvairių specializacijų slaugytojai.

1.5.1.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) teikiamos pirminės, antrinės bei tretinės

asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Higienos instituto duomenimis (40), Lietuvoje 2016 metų

14

pabaigoje valstybės ir savivaldybių pavaldumo buvo 130 ligoninių, 4 medicininės reabilitacijos

centrai, 393 ambulatorinės įstaigos, 525 medicinos punktai bei 48 greitosios medicinos pagalbos

skyriai/stotys (40). Įstaigų pasiskirstymas pagal tipus pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje (sudaryta autorės, remiantis LR

sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinkle

konsolidavimo iki 2025 metų plano patvirtinimo, 2014 (40))

2016 metų pabaigoje buvo 2882 privačios sveikatos priežiūros įstaigos, iš kurių 1974 vykdė

savo veiklą (40). Sveidros (41) duomenimis, 2014 metų pradžioje Lietuvoje buvo 266 privačios

asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (41).

1.5.1.2. Žmogiškieji ištekliai

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) (42) duomenimis, sveikatos

priežiūros specialistų ir socialinės rūpybos sektorius yra vienas didžiausių Europoje, jame dirba

maždaug 10 proc. Europos Sąjungos (ES) darbuotojų, o slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos

priežiūros specialistų grupių (42). Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, 50 proc. visų pasaulio

sveikatos priežiūros darbuotojų sudaro slaugytojai ir akušeriai, maždaug 6 mln specialistų. 70 proc.

visų sveikatos priežiūros specialistų sudaro moterys (43). Lietuvos Higienos instituto duomenimis,

Lietuvoje 2016 metais buvo 23109 sveikatos priežiūros, sveikatos mokslo, mokymo ir valdymo

srityse pagal profesiją dirbančių slaugytojų (įskaitant akušerius), tai yra 81,1 slaugytojų 10 000

gyventojų. Dirbančių klinikinį darbą su pacientais slaugytojų ir akušerių buvo 23020 (45). Latvijoje

10 000 šalies gyventojų tenka 54,7, Estijoje – 65,5, o Europos Sąjungoje – 72,7 slaugos srityje

dirbančių sveikatos priežiūros specialistų (44).

15

1.5.2. Slaugos paslaugų teikimo principai Lietuvoje

Slaugos paslaugos gali būti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, paliatyviosios

pagalbos paslaugos, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose bei sergančiųjų cukriniu diabetu

slaugos paslaugos (45). Šios paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

(PSDF) lėšų.

Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apima gydymo, slaugos ir kitas minimalias

sveikatos būklės palaikymo paslaugas ar priemones. Šios paslaugos teikiamos bet kurio amžiaus

lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei neįgaliesiems, taip pat pacientams esant aiškiai ligos

diagnozei, kada nereikia aktyvaus gydymo, tačiau medicininė reabilitacija yra kontraindikuotina.

Pacientai į ASPĮ hospitalizuojami, kai nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia tirti papildomai (46).

Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos PSDF lėšomis apmokamos bazinėmis kainomis pagal

faktinę paciento gydymo trukmę, neviršijančią 120 lovadienių per kalendorinius metus. Lovadienio

kaina svyruoja nuo 27,30 eurų iki 45,04 eurų. Vidutinė vieno gyventojo gulėjimo trukmė slaugos ir

palaikomojo gydymo skyriuje yra apie 60 dienų, o už šias paslaugas vienam pacientui iš PSDF

sumokama vidutiniškai 1700 eurų (45).

Paliatyviosios pagalbos paslaugos yra ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma,

progresuojančia liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią

kančioms ar jas lengvinančios bei padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines

problemas (47). Paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti ligonį siunčia gydantis gydytojas, jos

skiriamos medicininėje dokumentacijoje raštiškai gydytojų konsiliumo ar gydytojų konsultacinės

komisijos patvirtinus bent vieną nurodytą ligos progresavimo požymį. Paliatyviosios pagalbos

paslaugas gali teikti ambulatorinės ir stacionarinės ASPĮ, organizuodamos šių paslaugų teikimą

stacionare, dienos stacionare bei ambulatorinėmis sąlygomis (47). Vidutiniškai vienas gyventojo

gulėjimo trukmė paliatyviosios pagalbos skyriuje yra 58 dienos, o per metus už šias paslaugas iš

PSDF už vieną gyventoją sumokama vidutiniškai 2722 eurus (45).

Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN) – tai asmens sveikatos priežiūros

paslaugos teikiamos pacientų namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą,

tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant paciento savirūpą bei gerinant

paciento gyvenimo kokybę (48). Gydytojui paskyrus pacientams, kuriems nustatytas specialusis

nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, namuose teikiamos slaugos procedūros, opų,

pragulų ir žaizdų priežiūra. Taip pat gali būti teikiamos savarankiškos slaugytojo paslaugos bei

gleivių išsiurbimo paslauga. Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose teikiamos po gydymo

stacionare asmenims, kuriems dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas

ir kurie kasdieniame gyvenime yra beveik ar visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (45).

16

Šios paslaugos apmokamos PSDF lėšomis. Slaugos procedūros (gydytojui paskyrus) kaina yra 15,15

eurų, opų, pragulų ir žaizdų priežiūra – 13,54 eurų, savarankiškos slaugytojo paslaugos – 11,35 eurų

bei gleivių išsiurbimo paslaugos kaina yra 46,83 eurų (50). ASPN gali teikti bendrosios praktikos,

bendruomenės, išplėstinės praktikos ir psichikos sveikatos slaugytojas (48).

Sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugos – tai slaugytojo diabetologo teikiamos

specializuotos slaugos paslaugos: konsultacinė pagalba (pirminė ir tęstinė), gydomasis pedikiūras ir

diabetinės pėdos priežiūra bei kojų opų priežiūra (49). Šios paslaugos teikiamos ambulatorinėse ir/ar

stacionarinėse ASPĮ. Jas gali teikti slaugytojas diabetologas, turintis galiojančią bendrosios ir/ar

specialiosios praktikos licenciją bei sertifikatą teikti sergančiųjų cukriniu diabetu paslaugas.

Slaugytojas paslaugas gali teikti savarankiškai ar bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros

specialistais (49). Šių paslaugų kaina svyruoja nuo 6,80 iki 8,59 eurų (45).

1.5.3. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas slaugoje

Tinkamas materialių darbo išteklių valdymas tiesiogiai veikai organizacijos veiklą apskritai

ir ypač sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su skatinimu, apsauga ir žmonių sveikatos atkūrimu

(4). Atlikdami savo darbą slaugytojai naudojasi įvairiais įrankiais ir medžiagomis, ypač ligoninėse,

todėl turi turėti atitinkamą vaidmenį tvarkant materialius išteklius. Išteklių administravimas laikomas

svarbiu slaugytojų įgūdžiu (50). Materialūs ištekliai sveikatos srityje gali būti klasifikuojami pagal

įvairius kriterijus, tokius kaip tikslas, saugojimo specifiškumas, vertė, kriterijų ar taikymo laipsnis.

Pagal tikslo kriterijų, materialūs ištekliai gali būti grupuojami į vaistus, higienos, laboratorijos,

ligoninių, informatikos, priežiūros reikmenis, maisto produktus (51). Materialių išteklių išlaidos

ligoninėse užima antrą vietą po žmogiškųjų išteklių (50). Efektyvus materialių išteklių

administravimas sveikatos priežiūros įstaigose užtikrina paslaugos kokybę, prieinamumą ir kiekybę

reikiamu metu (50). Materialūs ištekliai slaugoje yra būtina darbo priemonė ir jų valdymas yra

tiesiogiai susijęs teikiamos paslaugos kokybe. Nustatyta, kad slaugos paslaugos teikėjų komanda yra

didžiausia sveikatos priežiūros materialių išteklių vartotoja (50). Materialių išteklių valdymas turi

būti įtrauktas į slaugos mokymo procesą, slaugytojų profesinę kompetenciją atsakingai elgtis ir

kontroliuoti sąnaudas (50). Garcia ir bendraautorių (50) teigimu, slaugytojui tenka pagrindinis

vaidmuo administruojant sveikatos paslaugų materialius išteklius ir įrangą, atsižvelgiant į tai, kad

paprastai jis prisiima padalinių valdymą ir priežiūros veiklos, kurią vykdo visa sveikatos komanda,

koordinavimą (50).

17

Apibendrinant galima teigti, kad slaugos procesas reikalauja daug materialių darbo išteklių,

o nuo tinkamo jų koordinavimo ir valdymo priklauso slaugos paslaugos kokybė, prieinamumas ir

kiekybė. Slaugytojas atlieka svarbų vaidmenį organizuojant darbą per materialių išteklių valdymą

savo sveikatos priežiūros įstaigoje.

1.6. Su darbu susijusio streso samprata ir teoriniai aspektai

Europos Komisija (52) stresą darbe apibrėžia kaip „emocinių, pažintinių, elgesio ir

fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos

aspektus visumą“. Darbe patiriamo streso sąvoka siejama su neadekvačiais darbo aplinkos

reikalavimais darbuotojui. Stresas įvardijamas kaip dinaminė sąveika tarp žmogaus ir aplinkos, ir

reiškia jų neatitikimą ar nesuderinamumą (53).

Chmiel (54) išskiria keturias su darbu susijusį stresą sukeliančių veiksnių grupes:

1) Darbo turinio – sudėtingas, pavojingas ar monotoniškas darbas, neadekvatus darbo

krūvis, per didelė atsakomybė, neaiškūs reikalavimai;

2) Darbo sąlygų – kenksmingos, nepakankamai higieniškos, neergonomiškos darbo

sąlygos, fiziškai sunkus darbas, kylantis pavojus sveikatai ar gyvybei.

3) Įdarbinimo sąlygų – mažas darbo užmokestis, netikrumas ir baimė dėl darbo, neaiški

darbo sutartis, menkos karjeros galimybės, pamaininis darbas.

4) Socialinių darbo santykių – prastas mikroklimatas, diskriminacija, familiarumas,

netinkamas vadovavimas, negalėjimas dalyvauti priimant sprendimus (54).

Siekiant analizuoti slaugytojų patiriamo streso išreikštumo lygį, svarbu įvardinti veiksnius,

keliančius stresą slaugytojų darbe.

1.6.1. Veiksniai, sukeliantys stresą slaugytojų darbe

Slaugytojų profesija reikalauja gerų profesinių įgūdžių, suderinto komandinio darbo,

nuolatinio ir nepertraukiamo rūpinimosi pacientais bei didžiulės empatijos, todėl savo darbe

slaugytojai susiduria su labai plačiu galimų stresą keliančių veiksnių spektru.

Slaugytojų darbo aplinka išsiskiria dideliu kenksmingų faktorių kiekiu. Europos darbuotojų

saugos ir sveikatos agentūra (55) įvardija biologinės, cheminės, fizikinės, ergonominės bei

psichosocialinės rizikos darbe pavojų asmens sveikatos priežiūros darbuotojams (42). Šie veiksniai

turi įtakos slaugytojų sveikatai, saugumui, bendrai savijautai bei stresui darbe.

18

Biologiniai veiksniai slaugytojo darbo aplinkoje – tai kontaktas su įvairiomis oro lašeliniu

būdu plintančiomis bakterijomis ir virusais bei sąlytis su paciento oda ir biologiniais skysčiais.

Simanis et al. (55) teigimu, medicinos darbuotojai patenka į didžiausią biologinių veiksnių rizikos

grupę dėl kasdienio kontakto su žmogaus organizmo biologiniais skysčiais. Gailienės ir Cenenkienės

(56) atlikto tyrimo duomenimis, ekspoziciją biologiniais skysčiais patyrė 62,1 proc. medicinos

darbuotojų, iš jų – 60 proc. apsitaškė krauju. Taip pat 35,1 proc. slaugytojų ruošdamos instrumentus

patyrė rankų mikrotraumas, dažniausiai susižeisdamos injekcine adata (72,4 proc.). Mikrotraumos ir

sąlytis su biologiniais skysčiais yra susiję su krauju plintančiomis infekcijomis: hepatitu B ir C, sifiliu,

tuberkulioze, žmogaus imunodeficito virusu ir kt., todėl slaugytojams padidėja rizika jomis užsikrėsti

(56). Mokslinių tyrimų duomenimis (57), visiems sveikatos priežiūros specialistams yra didelė rizika

užsikrėsti hepatitu B, hepatitu C ir ŽIV, tačiau slaugytojai patenka į didžiausios rizikos grupę (58).

Cheminiai slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksniai – įvairūs medikamentai, priešvėžiniai

preparatai, dezinfekcijos priemonės. Nuolatinis cheminių dezinfekavimo priemonių naudojimas

sukelia slaugytojams profesinius odos susirgimus, dažniausiai – atopinį rankų dermatitą. Dermatito

simptomai – sausa, niežtinti, trūkinėjanti oda – dažniausiai susiję su pirštinių dėvėjimu, talko

poveikiu, dažnu rankų plovimu ir dezinfektantų naudojimu (59). Skirtingų šalių mokslinių tyrimų

rezultatai panašūs: rankų dermatitas vargina 48-55 proc. stacionare dirbančių slaugytojų (60-63).

Kitas dažniausiai alergizuojantis veiksnys darbe yra latekso pirštinių naudojimas (64-65), varginantis

8-10 proc. slaugytojų (66), nors moksliniai tyrimai atskleidžia alergijos atvejus ir ne latekso

pirštinėms (67). Arif ir Delclos (68) teigimu, sveikatos priežiūros darbuotojams dėl įvairių valymo

priemonių poveikio darbe iškyla grėsmė susirgti profesine astmos liga, o alergija lateksui gali sukelti

netgi anafilaksinį šoką (69).

Kitas pavojų sveikatai keliantis cheminis faktorius slaugytojų darbe yra kontaktas su įvairiais

medikamentais, antibiotikais ir priešvėžiniais vaistais. Slaugytojai dažniausiai ruošia vaistus

injekcijoms (atidaro ampules, paruošia tirpalus, apdoroja švirkštus), taip pat slaugo ligonius,

vartojančius šiuos vaistus, perkloja lovas ir pan., todėl galimas šių vaistų poveikis ir grėsmė

slaugytojų sveikatai.

Lietuvoje sveikatos sutrikimus dėl cheminių darbo aplinkos veiksnių mini 54 proc.

slaugytojų (70).

Ergonominiai rizikos veiksniai slaugytojo darbe – netinkama kūno padėtis, ilgalaikis

stovėjimas, paciento kėlimas rankomis, sunkus fizinis krūvis. Jonikaitės ir Brasaitės (71), atlikto

tyrimo rezultatai parodė, jog dažniausias rizikos veiksnys slaugytojų darbo aplinkoje yra intensyvus

darbas ir pacientų kėlimas rankomis (71). Dėl netinkamų ergonominių faktorių, slaugytojai patiria

nugaros skausmą ar kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus. Razbadausko ir bendraautorių (70) atlikto

tyrimo duomenimis, nugaros skausmus dėl ilgo stovimo darbo nurodo 62 proc. slaugytojų, o skausmą

19

dėl fizinio krūvio jaučia 67 proc. slaugytojų. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vienam slaugos

darbuotojui vidutiniškai tenka kelti 30-40 kg vietoj 30 kg vyrams ir 10 kg moterims (72).

Valstybinės darbo inspekcijos (73) duomenimis, didžiausią sergamumo profesinėmis

ligomis dalį sudaro slaugytojai (65,8 proc. visų ligų atvejų 2007-2013 metais), kurių priežastimis

dažniausiai yra krovinių tvarkymas rankomis bei cheminės medžiagos (73).

Fizikiniai veiksniai slaugytojo darbe apima triukšmą, temperatūrą, elektromagnetinius

laukus bei jonizuojančiąją spinduliuotę. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (60)

teigimu, įvairių medicinos metodų, tokių kaip magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija,

taikymas naudojant naujus prietaisus, gali padidinti triukšmo ir spinduliuotės riziką (53).

Psichosocialiniams rizikos veiksniams priskiriamas didelis darbo krūvis, bendravimas su

pacientais ir jų artimaisiais, sunkios ligos ir jų išeitys, taip pat bendravimas su kolektyvu.

Darbo kodeksas asmens sveikatos priežiūros specialistams numato trumpesnę darbo savaitę

– 38 (37) valandas dėl ypatingo darbo pobūdžio, susijusio su didesne emocine ir protine įtampa.

Tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog Lietuvoje šie specialistai dažniausiai dirba keliose darbovietėse

ir viršija darbo laiko normas pažeisdami darbo ir poilsio režimą. Pagrindinės to priežastys dažniausiai

yra specialistų trūkumas bei mažas darbo užmokestis. Dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo

dažniausiai slaugytojams tenka daugiau pacientų per dieną nei nurodoma LR sveikatos apsaugos

ministro įsakyme, reglamentuojančiame slaugytojo darbo krūvį (74), o daugelis mokslinių tyrimų

įrodo, jog per didelis darbo krūvis yra dažniausiai nepasitenkinimą darbu sukeliantis veiksnys po

netinkamo atlyginimo. Neįprastos darbo valandos – budėjimai naktimis bei darbas pamainomis

sukelia stresą slaugytojams ir priskiriamas prie psichosocialinių rizikos veiksnių (75). Didelis darbo

krūvis (75-77), dideli darbo reikalavimai, keleto užduočių atlikimas vienu metu bei informacijos

gausa – psichosocialiniai stresą darbe keliantys veiksniai (78-79).

Moksliniai tyrimai rodo, jog slaugytojų darbo krūvį lemia jo specifika ir įstaigos

organizaciniai ypatumai. Qin et al. (75) tyrimo duomenimis, aukščiausią streso lygį patiria

intensyvios priežiūros skyriuose dirbantys slaugytojai (75). Kitos specializacijos slaugytojams darbo

krūvis dažnai padidėja dėl darbuotojų trūkumo (78-80).

Kiti psichosocialinei rizikai priskiriami veiksniai susiję su žmogiškuoju bendravimu.

Slaugytojai dažnai tampa kančios ir mirties apraiškų liudytojais bei stebi artimųjų skausmą.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog didžiausias stresą darbe sukeliantis veiksnys yra darbas su

kenčiančiais ir mirštančiais pacientais (78). Taip pat darbe dažnai pasitaiko konfliktinių situacijų,

kurias gali sukelti neigiamos pacientų ar jų artimųjų emocijos bei neužmegztas ryšys su pacientu.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog bendravimas su kolegomis yra vienas dažniausiai

teigiamai vertinamų veiksnių slaugytojų darbe. Tačiau nepakankamas vadovo vertinimas ir parama

(76-78) bei neaiškios karjeros galimybės (76) didina patiriamą stresą darbe. Lietuvoje atlikti tyrimai

20

rodo, jog net 84,4 proc. slaugytojų jaučiasi emociškai įsitempę bei nevertinami darbe (79) bei jaučia

psichologinės ir socialinės paramos trūkumą (77). Nepasitenkinimas dėl darbo trūkumų ir menka

socialinė parama iš kolegų ir vadovų bei vyresniųjų slaugytojų ženkliai didina slaugytojų patiriamą

stresą darbe (81).

Emociniams stresą darbe sukeliantiems veiksniams galima priskirti nepasitenkinimą

atlyginimu, vidinių nuostatų prieštaravimus bei įvairias smurto apraiškas.

Pasak Mayhew ir Chappell (82), slaugytojai savo darbe susiduria su fiziniu bei emociniu

smurtu 1,4 karto dažniau nei kiti sveikatos priežiūros specialistai. Moksliniai tyrimai rodo, jog

slaugytojai bent kartą patiria vieną iš penkių smurto apraiškų: fizinį ir žodinį smurtą, bauginimą,

priekabiavimą, etninį ar kultūrinį smurtą. Dažniausiai slaugytojai patiria bauginimą ir patyčias iš

pacientų ir jų giminaičių (83-84).

Nepasitenkinimas gaunamu atlygiu yra vienas dažniausiai Lietuvos ir užsienio mokslininkų

darbuose minimas veiksnys, sąlygojantis emocinį slaugytojų stresą. Tai yra ir dažniausia priežastis,

sukelianti slaugytojų nepasitenkinimą darbu (77, 85-87).

Moksliniai tyrimai rodo, jog cheminiai, biologiniai, fizikiniai bei socialiniai-psichologiniai

darbo aplinkos veiksniai blogina profesinę slaugytojų motyvaciją bei skatina nepasitenkinimą darbu,

bei didina streso darbe ir perdegimo sindromo riziką (70). Brooks ir Anderson (88) teigimu, pagerinus

darbo aplinką, didėja darbo našumas, mažėjo nuovargio ir perdegimo sindromo dažnis (88). Kiti

moksliniai tyrimai atskleidžia geresnės darbo aplinkos įtaką mažesnei darbuotojų kaitai, pravaikštų

kiekiui, didesniam pasitenkinimui darbu bei kitais gyvenimo aspektais, taip pat ir mažesniam

patiriamam stresui darbe (88-91).

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojai savo darbe susiduria su itin plačiu stresą

keliančių veiksnių spektru, todėl itin svarbu užtikrinti asmens saugos priemonių prieinamumą darbo

metu, sukurti tinkamą darbo aplinką ir mokyti slaugytojus streso įveikos metodų.

1.7. Savivertės samprata slaugos kontekste

Savivertė apibūdinama kaip asmens savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų

žmonių vertinimas. Savivertė gali būti apibrėžiama kaip asmens nuomonė apie save, kiek jis yra

vertingas, ir ši nuomonė daro įtaką pasitikėjimui ir santykiams su kitais kasdieniame gyvenime (92).

Chaves su bendraautoriais (93) savivertę įvardija kaip psichologinį asmens gerovės jausmą, kaip jis

supranta save ir savo idėjas (93). Ilhan ir bendraautorių (94) teigimu, savivertė yra svarbus

komponentas norint išlaikyti psichologinę ir fizinę sveikatą (94).

21

Savivertė yra susijusi su savigarbos ir savęs priėmimo jausmais, nuo savęs vertinimo dažnai

priklauso asmens santykiai su kitais žmonėmis, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo

laimėjimus ir nesėkmes. Savivertė lemia individo socialinį elgesį bei yra tiesiogiai susijusi su

gyvenimo pasiekimais (95-96). Ling ir bendraautorių (97) teigimu, susidūrę tu tuo pačiu

džiaugsmingu ar neigiamu aplinkos dirgikliu, žmonės, turintys skirtingą savivertės lygį, parodys

visiškai skirtingas emocines reakcijas (97).

Asmenys, turintys teigiamą savivertės jausmą, yra lankstesni ir geba priimti savo stipriąsias

ir silpnąsias puses; jie yra mažiau priklausomi ir autoritariniai asmeniniuose santykiuose (96). Aukšta

savivertė gali būti susijusi su geresniais asmeniniais ir darbiniais santykiais, didesniu pasitenkinimu

darbu ir asmeniniu gyvenimu, didesne fizine ir psichologine gerove, veiksmingu streso ir konfliktinių

situacijų valdymu (96).

Asmenys, turintys neigiamą savivertės jausmą, dažniau griebiasi neigimo ir represijų

gynybos mechanizmų ir pasirenka ignoruoti savo silpnybes ar neigiamas savybes (96). Žemas savęs

vertinimas rodo neigiamos nuomonės apie save atspindį ir gali sukelti depresiją ar moralinį išsekimą

(92, 98). Mokslinėje literatūroje dažniausiai išskiriamos suaugusiųjų žemos savivertės priežastys yra

vienatvė ar izoliacija (92), prasta sveikatos būklė ar fizinė negalia (99-101), žemas pragyvenimo

lygis, socialinė ir ekonominė padėtis (101-102) bei kultūrinės priežastys, tokios kaip stigma ar

šeiminis statusas (103-104).

Savivertė yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie profesionalo asmeninių vertybių ir

vaidinantis svarbų vaidmenį ugdant savo vertybių sistemą ir asmenybę (96).

Slaugytojų savivertė yra svarbi, nes ji yra susijusi su slaugytojo gebėjimu bendrauti, be to,

tai pagerina sėkmės galimybes (94). Slaugytojai, turintys stiprią savivertę, geriau sugeba užmegzti

efektyvius ir terapinius santykius su pacientais, taip pat yra labiau pasirengę įveikti iššūkius, su

kuriais susiduria bendraudami su pacientais (105). Šiandien slaugytojas nėra vien tik asmuo,

parengtas slaugyti sergantįjį ir vykdyti gydytojo nurodymus, bet savarankiškas specialistas, turintis

įvairiapusiškų psichologijos, socialinių, pedagoginių, vadybos ir kitų žinių bei įgūdžių, ir yra

lygiavertis partneris gydymo procese. Gerikienės (106) teigimu, slaugai yra numatomas naujas

profesionalizmas, aukšta profesinė kompetencija, įgalinanti profesinį slaugytojo savarankiškumą,

atsakomybę ir profesinę savivertę bei kokybiškas slaugos paslaugas, lemiančias visos sveikatos

priežiūros paslaugų kokybę (106). Todėl slaugytojų savivertės kaip vieno iš slaugos paslaugos

kokybės komponentų vertinimas ir ugdymas yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos kokybės

sudedamoji dalis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad aukšta slaugytojų savivertė yra susijusi su didesniu

pasitenkinimu darbu (10), sėkmingu dalyvavimu komandos veikloje (107), sėkminga karjera ir gerai

suvokiamu organizacijos palaikymu bei noru dirbti savo šalyje (108) ir nekeisti slaugytojo profesijos

22

(13), netgi geresne sveikatos būkle ir didesniu asmeniniu orumu (1). Taip pat slaugytojų savivertė

lemia jų profesinio gyvenimo kokybę.

Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad slaugytojai su žemesne saviverte dažniau patiria patyčias

(109), taip pat elgiasi netinkamai ir nemandagiai darbo metu, yra mažiau emociškai subrendę (98),

jiems sunkiau prisitaikyti prie nepalankių situacijų, padidėja savižudybės rizika (110). Nustatyta, kad

slaugytojų savivertė yra svarbus veiksnys, lemiantis jų požiūrį į darbą ir teikiamų paslaugų kokybę

(111). Taip pat įrodyta, kad slaugytojams, turintiems žemą savivertę, dažniau pasireiškia perdegimo

sindromo požymiai bei moralinis išsekimas (12).

Švedijoje atlikus slaugytojų mokymus, teigiamai paveikusius jų savivertę, pagerėjo jų

bendravimo įgūdžiai, pasikeitė požiūris į darbą, atmosfera darbe bei kolektyvo tarpusavio

bendravimas (112).

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojų savivertė yra svarbus veiksnys, lemiantis jų

darbo kokybę, pasitenkinimą darbu bei asmeniniais santykiais.

1.7.1. Slaugytojų savivertę veikiantys veiksniai

Moksliniai tyrimai rodo, kad slaugytojų savivertė yra vidutiniška (108). Dažniausiai autorių

nurodomi veiksniai, turintys įtakos slaugytojų savivertei yra šie:

- Išsilavinimas. Užsienio mokslinėje literatūroje teigiama, kad aukštąjį išsilavinimą

turinčių slaugytojų savivertė yra didesnė (113). Aukštesnis išsilavinimas susijęs su

geresniu kritiniu mąstymu, kuris beveik 43 proc. lemia aukštesnę slaugytojų savivertę

(114).

- Amžius. Užsienio moksliniai tyrimai rodo, kad vyresnis slaugytojų amžius susijęs su

geresniu kritiniu mąstymu, turinčiu įtakos geresnei slaugytojų savivertei (1114). Losa-

Iglesias su bendraautoriais (109) nustatė, kad vidutinio amžiaus slaugytojos vertina save

žymiai mažesniais balais nei vyriausios kolegės. Tokį vertinimą mokslininkai sieja su

tuo, kad vidutinis amžius daugeliui žmonių dažnai yra asmeninių ir psichologinių

pokyčių ir prisitaikymo laikas, dėl kurio gali sumažėti savivertė ir gebėjimas tinkamai

susisieti su kitais dėl stresinių aplinkybių (109).

- Darbo krūvis. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis darbo krūvis mažinau slaugytojų

savivertę bei didina ketinimus išeiti iš darbo (108).

- Darbo vieta. Mathew ir kt. (115) atliktas tyrimas atskleidė, kad psichikos sveikatos

slaugytojų savivertė yra didesnė nei bendrosios praktikos slaugytojų (115).

23

- Darbo stažas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad didesnis darbo stažas susijęs su

žemesne saviverte (116).

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojų savivertė yra svarbus kokybiškos slaugos

paslaugos veiksnys, kuriam įtakos gali turėti slaugytojų sociodemografinės charakteristikos.

24

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka

Tyrimas atliktas 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos

ligoninėje, VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, VŠĮ Druskininkų miesto ligoninėje,

Pasvalio ligoninėje ir VŠĮ Tauragės ligoninėje (2 pav.).

2 pav. Ligoninių, kuriose buvo atliktas tyrimas, žemėlapis

Tiriamąją populiaciją sudarė šiose ligoninėse dirbantys slaugytojai.

Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal imties dydžio nustatymo

formulę:

n =z²ν(1−ν)

(1−1

𝑁 )Δ2+

𝑧2𝜈(1−𝜈)

𝑁

,

kur n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje;

z – standartinio normaliojo skirstinio kvantilis, kai patikimumas 0,95, z reikšmė 1,96;

N – galimas didžiausias tiriamųjų skaičius

Δ (delta) – tikimybės įvertinimo tikslumas (0,01)

ν – lygus 0,5, jei nėra kitos informacijos (117-118).

Tyrimo metu ligoninėse dirbo 723 slaugytojai. Nustatyta, kad į tyrimą reikia įtraukti

mažiausiai 251 respondentą.

25

Buvo išdalinti 542 klausimynai, sugrąžinta – 517, iš kurių 16 buvo netinkami analizei.

Atsako dažnis: 92,4 proc. Tyrimui panaudotas 501 pilnai užpildytas ir tinkamas analizei klausimynas.

Tyrimo metu klausimynai buvo išdalinti skyrių vyresniosioms slaugytojoms – slaugos

administratorėms, kuriuos jos išdalino savo skyrių slaugytojoms. Skyrių vyresniosios slaugytojos

buvo supažindintos su tyrimo tikslu, klausimynų pildymo tvarka, paaiškinta apie anketų

anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimą. Siekiant užtikrinti respondentų konfidencialumą ir

privatumą užpildytus klausimynus buvo paprašyta įmesti į užklijuotą dėžę. Atlikus apklausą dėžės

surinktos iš skyrių ir perduotos tyrėjai.

Į tyrimą buvo pakviesti slaugytojai, dirbantys šiaurės, rytų, pietų ir vakarų Lietuvos

regioninėse ligoninėse ir pasiekiami tam tikru laiku tam tikroje vietoje.

2.2. Tyrimo instrumentai

Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anoniminės anketinės apklausos metodą.

Respondentams pateiktą sudarė trys standartizuoti klausimynai ir papildomi klausimai (1 priedas):

I. Darbo organizavimo klausimynas, sudarytas prof. A. Blaževičienės ir magistrantės D.

Zdanevičienės pagal lietuvių ir užsienio autorių literatūrą, publikuotas 2013 m. magistro

baigiamajame darbe ir adaptuotas slaugytojams (119). Klausimynas yra skirtas ištirti

respondentų nuomonę apie darbo organizavimą darbuotojų požiūriu. Darbo organizavimo

klausimyną sudaro 41 klausimas, vertinantis respondentų požiūrį į darbo organizavimą,

augimo ir tobulėjimo galimybes darbe bei vadovo ir bendradarbių vaidmenį organizuojant

darbą. Klausimams yra pateikiami keturi atsakymų variantai, kiekvienas atsakymas yra

įvertintas balais (0 – visada; 1 – dažnai; 2 – kartais; 3 – niekada). Klausimyne yra 17

teigiamų ir 24 neigiami klausimai. Analizuojant duomenis, teigiami klausimai buvo

perkoduoti taip: 3- visada; 2 – dažnai; 1 – kartais; 0 – niekada. Tada skaičiuotas suminis

darbo organizavimo balas, vertinantis bendrą darbo organizavimo lygį. Kuo didesnis

suminis balas, tuo geresnis darbo organizavimo lygis. Maksimalus galimas suminis darbo

organizavimo balų skaičius 123 (119).

Darbo organizavimo lygiui nustatyti suskaičiuota balų suma: 0 – 41 balai rodo žemą darbo

organizavimo lygį, 42-86 balai rodo vidutinį darbo organizavimo lygį, 87 – 123 balai rodo

aukštą darbo organizavimo lygį. Siekiant nustatyti problematiškiausius darbo

organizavimo aspektus, respondentų atsakymai įvertinti vidutiniu balu (119).

26

Tolesnei analizei apie slaugytojų darbo organizavimą visi atsakymai sugrupuoti taip:

teigiamų klausimų atsakymai „kartais“ ir „niekada“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys

problemos nebuvimą. Neigiamų klausimų atsakymai „visada“ ir „dažnai“ apjungti ir

vertinti kaip nurodantys problemą (119).

II. Streso lygio vertinimo klausimynas, sudarytas prof. A. Blaževičienės ir magistrantės D.

Zdanevičienės pagal lietuvių ir užsienio autorių literatūrą, publikuotas 2013 m. magistro

baigiamajame darbe ir adaptuotas slaugytojams (119). Šis klausimynas skirtas įvertinti

darbe patiriamo streso lygį. Streso lygio vertinimo klausimyną sudaro 20 klausimų.

Klausimų atsakymams vertinti pagal Likerto skalę: 0 – nebūnu įsitempęs, 1 – kartais

įsitempęs, 2 – dažnai įsitempęs, 3 – ypatingai įsitempęs, 4 – neturiu šiuo klausimu

nuomonės. Vertinant streso išreikštumo lygį, pasirinkusieji atsakymą „neturiu šiuo

klausimu nuomonės“ priskirti prie „nebūnu įsitempęs“ grupės. Streso išreikštumo lygiui

nustatyti skaičiuotas suminis balas, kur mažiausia galima reikšmė yra 0, o didžiausia - 60:

0 – 20 balų rodo žemą streso lygį, 21-40 balų rodo vidutinį streso lygį, 41 – 60 balų rodo

aukštą streso lygį. Siekiant nustatyti daugiausiai streso keliančius darbo organizavimo

aspektus, tolesnei streso išreikštumo analizei visi atsakymai sugrupuoti taip: klausimų

atsakymai „nebūnu įsitempęs“, „kartais įsitempęs“ ir „neturiu nuomonės“ apjungti ir

vertinti kaip nurodantys problemos nebuvimą. Klausimų atsakymai „dažnai įsitempęs“ ir

„ypatingai įsitempęs“ apjungti ir vertinti, kaip nurodantys problemą (paskaičiuoti jų

dažniai ir procentiniai dažniai) (119).

III. Rosenbergo savivertės skalė (Rosenberg‘s Self-Esteem Scale) yra standartizuotas

savivertės vertinimo klausimynas, naudojamas slaugytojų savivertės lygiui įvertinti. Skalė

sukurta 1979 metais akademinės savivertės vertinimui. Autorių nurodoma, kad skalę

galima laisvai naudoti ir versti (120).

Šią skalę sudaro teiginiai, atspindintys savo vertę, svarbą ir požiūrį į save. Iš 10 teiginių

buvo pateikti 9, kadangi pilotinio tyrimo metu buvo gauta pastabų, jog du teiginiai

panašūs, todėl vienas teiginys galutiniame anketos variante buvo pašalintas. Respondentai

vertino kiek kiekvienas teiginys atitinka jo požiūrį į save, pasirinkdamas vieną iš keturių

galimų atsakymų variantų: „visada sutinku“, „dažnai sutinku“, „kartais sutinku“ ir

„niekada nesutinku“. Mažą savivertę rodo atsakymai „niekada nesutinku“ į 1, 3, 4 ir 7

teiginius ir „visada ar dažnai sutinku“ į 2, 5, 6, 8, 9 teiginius. Analizuojant duomenis,

teigiami klausimai buvo perkoduoti į neigiamus ir rezultatai skaičiuojami sumuojant visų

teiginių atsakymus. Bendra atsakymų suma gali svyruoti nuo 0 iki 27. Kuo didesnis balų

skaičius, tuo aukštesnis savęs vertinimas. Tolesnei anketos analizei atsakymai sugrupuoti:

27

atsakymai „visiškai sutinku“ apjungti su atsakymais „dažnai sutinku“, o atsakymai

„kartais sutinku“ – su „niekada nesutinku“.

IV. Papildomi klausimai. Klausimyno pabaigoje respondentams buvo pateikti papildomi

klausimai apie jų sociodemografinius požymius: amžių, lytį, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą, bei darbo ypatumus: krūvį, pamainą ir darbo stažą. Tolesnei tyrimo duomenų

analizei visi skyriai suskirstyti į ,,chirurginio ir intensyvios terapijos“, bei ,,terapinio“

profilio grupes. Darbo krūvis suskirstytas į dvi grupes: ,, ≤1 etatas“ ir ,,>1 etatas“.

Pamainos suskirstytos į dvi grupes: ,,dieninė/naktinė“ ir ,,mišri“. Sudaryti nauji kintamieji.

Sudaryto klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui įvertinti naudotas Cronbacho alfa

koeficientas, kuris remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi

skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Cronbacho alfa koeficientas didėja didinant

klausimų, sudarančių klausimyną, skaičių. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam

klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7 (kai kurių autorių teigimu – už 0,6) (121) Sudaryto klausimyno

poskalių Cronbacho alfa koeficientas yra didesnis už 0,8, kas rodo gerą klausimyno vidinį

nuoseklumą (2 lentelė).

2 lentelė. Klausimyno vidinis nuoseklumas

Poskalės Teiginių skaičius Crobach‘s alpha

koeficientas

Darbo organizavimas 41 0,801

Savivertė 9 0,803

Stresas 20 0,862

Pilotinio tyrimo atlikimas. 2018 m. kovo mėn. paruošus klausimyną, išsiaiškinti klausimų

suprantamumą, atliktas pilotinis tyrimas. Tyrime sutiko dalyvauti LSMU Slaugos fakulteto Slaugos

lyderystės studijų programos II kurso studentės. Visos 14 tyrimo dalyvių moterys, amžius svyravo

nuo 26 iki 59 metų. Visos respondentės turi universitetinį slaugos bakalauro išsilavinimą. Darbo

stažas nuo 3 iki 39 metų. Respondentės, atsakydamos į klausimus nurodė, jog savivertės anketos

klausimyne, kurį sudarė 10 teiginių, du teiginiai: „Kartais aš jaučiuosi nieko vertas“ ir „Aš galvoju,

kad niekam netinku“ labai panašūs. Galutiniame anketos variante nuspręsta atsisakyti teiginio „Aš

galvoju, kad niekam netinku“ ir palikti tik 9 teiginius. Visi likusieji klausimai buvo aiškūs,

nedviprasmiški ir daugiau pakeitimų nebuvo atlikta.

28

2.3. Respondentų sociodemografinės charakteristikos

Daugiau kaip trečdalis (36,3 proc.) respondentų dirba VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos

ligoninėje. Didžioji dalis respondentų gyvena mieste (75,8 proc., n=380), yra įgiję aukštąjį

išsilavinimą (73,9 proc., n=370) ir gyvena poroje (70,7 proc., n=354). Dauguma apklaustų slaugytojų

dirba terapijos kitų profilių padaliniuose (61,3 proc., n=307), mažesniu ar 1 etato krūviu (76,4 proc.,

n=383) mišriu grafiku (74,1 proc., n=371) (3 lentelė).

3 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (n=501)

Požymiai n proc.

Miestai

Alytus 182 36,3

Anykščiai 65 13,0

Druskininkai 58 11,6

Pasvalys 76 15,2

Tauragė 120 24,0

Lytis

Vyrai 5 1,0

Moterys 496 99,0

Amžius

≤50 metų 229 45,7

>50 metų 272 54,3

Gyvenamoji vieta

Miestas 380 75,8

Kaimas 121 24,2

Šeiminė padėtis

Susituokę / gyvenantys partnerystėje 354 70,7

Vieniši 147 29,3

Išsilavinimas

Profesinis / aukštesnysis 131 26,1

Aukštasis 370 73,9

Padalinys

Chirurgijos ir intensyviosios terapijos profilis 194 38,7

Terapijos ir kiti profiliai 307 61,3

Darbo stažas

≤25 metai 134 26,7

26-35 metai 242 48,3

>35 metai 125 25,0

Darbo krūvis

≤1 etatas 383 76,4

>1 etatas 118 23,6

Pamainos

Dieninė / naktinė 130 25,9

Mišrus grafikas 371 74,1

29

2.4. Tyrimo etika

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos

leidimas Nr. BEC-SL(M)-200 (2 priedas).

Gauti raštiški visų tiriamųjų informuoti sutikimai, kurie surinkti atskirai nuo anketinių

klausimynų. Tiriamieji bet kuriuo tyrimo metu laisva valia galėjo atsisakyti dalyvauti tyrime. Tyrimo

rezultatai apibendrinami ir panaudojami tik moksliniais tikslais. Tyrimas buvo atliktas pagal

mokslinių tyrimų etikos principus ir Helsinkio deklaraciją.

2.5. Statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą

„IBM SPSS Statistics 22.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų nominalinių

požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika –

absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Nominalinių požymių ryšiams vertinti sudarytos

susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti naudotas Chi-kvadrat (χ2) testas,

proporcijų lygybė vertinta z-testu su Bonferroni korekcija.

Aprašant kiekybinius požymius, pateikiamas vidurkis (�̅�) ir standartinis nuokrypis (SN).

Tiriant kiekybinius požymius lyginamose grupėse, kadangi požymių reikšmės nebuvo

pasiskirsčiusios normaliai (pagal Kolmogorovo-Smirnovo testą), pateiktas lyginamų grupių vidutinis

rangas, skaičiuota mediana bei minimali ir maksimali reikšmė. Dviejų nepriklausomų imčių

skirstiniams palyginti naudotas Mann-Whitney U testas. Daugiau kaip dviejų imčių skirstiniai lyginti

Kruskal-Wallis testu.

Ryšio tarp kiekybinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos

koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai susiję, jei 0,3<|r|≤0,8 – vidutiniškai, jei 0,8<|r|≤1 –

stipriai. Ryšys tarp požymių yra tiesioginis (teigiamas) (t. y. didėjant vieno požymio reikšmėms,

didėja ir kito požymio reikšmės), kai koreliacijos koeficientas yra teigiamas, o priešingas (neigiamas)

– kai koreliacijos koeficientas yra neigiamas (vieno požymio reikšmėms didėjant, kito – mažėja).

Kai statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05, tiriamo požymio skirtumas lyginamose

grupėse arba tiriamas ryšys tarp požymių laikytas statistiškai reikšmingu.

30

3. REZULTATAI

3.1. Darbo organizavimo veiksniai sveikatos priežiūros įstaigose

Nustatyta, kad šiaurės, rytų, pietų ir vakarų Lietuvos regioninėse ligoninėse vidutinis

bendras darbo organizavimo įvertis buvo 63,2±13,42 balai, (kai minimali galima reikšmė yra 0, o

maksimali – 123). Mažiausias respondentų bendras darbo organizavimo lygio įvertis buvo 27 balai,

o didžiausias – 95 balai. Darbo organizavimo lygiui nustatyti suskaičiuota balų suma: 0-41 balai rodo

žemą darbo organizavimo lygį, 42-86 balai rodo vidutinį darbo organizavimo lygį, 87-123 balai rodo

aukštą darbo organizavimo lygį. Didžiosios dalies (86,8 proc.) tyrimo dalyvių bendras įvertis rodo

vidutinį darbo organizavimo lygį darbovietėje, 6,4 proc. – žemą, o 6,8 proc. apklaustų darbovietėje

darbo organizavimo lygį vertino kaip aukštą (3 pav.).

3 pav. Slaugytojų darbo organizavimo lygio pasiskirstymas (n=501)

Siekiant įvertinti slaugytojų darbo organizavimo veiksnius jų pačių požiūriu, respondentų

buvo prašoma pažymėti teiginius pasirenkant vieną iš keturių atsakymų: 0 – visada; 1 – dažnai; 2 –

kartais; 3 – niekada. Klausimyne yra 17 teigiamų ir 24 neigiami klausimai. Analizuojant duomenis,

teigiami klausimai buvo perkoduoti taip: (3 – visada; 2 – dažnai; 1 – kartais; 0 – niekada). Skaičiuotas

kiekvieno teiginio vidurinis balas ir standartinis nuokrypis. Gauti rezultatai rodo, kad aukščiausi balai

skirti teiginiams, nurodantiems gerą darbo organizavimą, savo darbo žinojimą ir darbo įgūdžių

realizavimą. Respondentai geriausiai vertino šiuos darbo organizavimo aspektus: savo srities

atsakomybių žinojimą (2,11±1,2 balai), galimybę kreiptis pagalbos į kolegas (2,08±1,2), galimybę

dirbant išnaudoti visus savo darbo įgūdžius ir gebėjimus (2,01±1,0) ir galimybę prireikus gauti

laisvadienių (2,01±1,1).Aukštas neigiamų teiginių „Ar jums trukdo kitų įmonių darbo trūkumai?“

(2,09±1,0) ir „Ar buvo nemalonių incidentų su vadovu?“ (2,06±1,1) rodo, kad apklausoje

6,4

86,8

6,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Žemas Vidutinis Aukštas

Pro

cen

tai

Darbo organizavimo lygis

31

dalyvavusios slaugytojos retai susiduria su šiomis darbo organizavimo problemomis (kuo didesnis

balas, tuo geresnis darbo organizavimo lygis konkretaus teiginio atveju). Žemiausiais balais

respondentai vertino tokius darbo organizavimo aspektus kaip tikslumas ir protinė įtampa darbe,

nešvankaus pobūdžio juokeliai, negalėjimas aptarti darbinių problemų su kolegomis bei gaunamas

atlygis už darbą (4 lentelė).

4 lentelė. Teiginių apie darbo organizavimą įverčiai (mažiausia reikšmė – 0, didžiausia – 3)

Teiginiai Vidurkis

(𝐗 )

Stand. nuokrypis

(SN)

Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios yra atsakomybės sritys? 2,11 1,2

Ar jums trukdo kitų įmonių darbo trūkumai? 2,09 1,0

Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 2,08 1,2

Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų vadovo? 2,06 1,1

Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus? 2,01 1,0

Ar galite gauti laisvadienių, kai jums to reikia? 2,01 1,1

Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su sunkumais darbe? 1,90 1,1

Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 1,84 1,0

Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 1,83 1,0

Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų? 1,81 0,8

Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 1,79 0,8

Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis? 1,79 0,8

Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 1,79 0,9

Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos kvalifikacijos? 1,76 1,1

Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 1,76 1,2

Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai organizuojamos? 1,74 1,2

Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 1,71 0,7

Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų darbe 1,67 1,1

Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 1,65 0,8

Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam augimui ir tobulėjimui? 1,60 1,0

Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas? 1,56 0,6

Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų seką? 1.55 0,9

Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 1,53 0,7

Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 1.50 0,9

Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 1,50 0,8

Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 1,48 0,9

Ar kiti įmonės darbuotojai kišasi į jūsų darbą? 1,46 0,9

Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti įmones? 1,45 0,7

Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius poveikį jūsų darbui? 1,45 0,9

Ar darbo krūvis būna per didelis? 1,41 0,7

Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo darbą? 1,41 0,8

Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 1,40 0,7

Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 1,37 0,7

Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 1,35 0,9

Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 0,94 1,1

Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis? 0,92 0,8

Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 0,88 1,2

Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 0,86 1,2

Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais? 0,82 1,2

Ar darbas reikalauja susikaupimo? 0,80 1,0

Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 0,78 1,2

Suminis darbo organizavimo balas 63,42 13,4

32

Gauti rezultatai atskleidė dažniausius darbo organizavimo trūkumus. Analizuojant teigiamų

klausimų atsakymai „kartais“ ir „niekada“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys problemos nebuvimą.

Neigiamų klausimų atsakymai „visada“ ir „dažnai“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys problemą.

Rezultatai rodo, kad didžioji dalis apklaustų slaugytojų negali aptarti darbinių problemų su savo

kolegomis (82,6 proc., n=414), taip pat privalo itin tiksliai atlikti savo darbą (75,0 proc., n=376), būti

susikaupę (74,3 proc., n=372) ir dirbant nuolatos mąstyti (73,7 proc., n=369). Net 73,9 proc. (n=370)

respondentų teigė darbe susiduriantys su seksualinio pobūdžio juokeliais. Didžioji dalis respondentų

įvardijo esantys nepatenkinti savo darbo užmokesčiu (71,9 proc. n=360) (5 lentelė).

Didžiajai daliai apklaustų slaugytojų nekilo nemalonumų bendraujant su vadovu (75,4 proc.,

n=378) ir kolegomis (72,3 proc., n=362), konfliktų su bendradarbiais (72,1 proc., n=361), jų darbo

neapsunkina specialistų trūkumas (71,3 proc., n=357). Respondentams dažniausiai netrukdo kitų

žmonių darbo trūkumui (74,3 proc., n=372), jie jaučiasi darbe išnaudojantys visus savo įgūdžius ir

gebėjimus (72,3 proc., n=362) ir tiksliai žino, už ką yra atsakingi (71,1 proc., n=356) (5 lentelė).

5 lentelė. Darbo organizavimo problemų dažnis, n (proc.) (N=501)

Teiginiai Yra

problema

Nėra problemos

Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis? 414 (82,6) 87 (17,4)

Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 376 (75,0) 125 (25,0)

Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 375 (74,9) 126 (25,1)

Ar darbas reikalauja susikaupimo? 372 (74,3) 129 (25,7)

Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais? 370 (73,9) 131 (26,1)

Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 369 (73,7) 132 (26,3)

Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 360 (71,9) 141 (28,1)

Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 290 (57,9) 211 (42,1)

Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius poveikį jūsų darbui? 287 (57,3) 214 (42,7)

Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 282 (56,3) 219 (43,7)

Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 270 (53,9) 231 (46,1)

Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 269 (53,7) 232 (46,3)

Ar darbo krūvis būna per didelis? 266 (53,1) 235 (46,9)

Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo darbą? 255 (50,9) 246 (49,1)

Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti žmones? 253 (50,5) 248 (49,5)

Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų seką? 253 (50,5) 248 (49,5)

Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam augimui ir

tobulėjimui?

247 (49,3) 254 (50,7)

Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 245 (48,9) 256 (51,1)

Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą? 240 (47,9) 261 (52,1)

Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 237 (47,3) 264 (52,7)

Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų darbe 236 (47,1) 265 (52,9)

Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 218 (43,5) 283 (56,5)

Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai organizuojamos? 218 (43,5) 283 (56,5)

Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 214 (42,7) 287 (57,3)

Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas? 210 (41,9) 291 (58,1)

Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos kvalifikacijos? 202 (40,3) 299 (59,7)

Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 189 (37,7) 312 (62,3)

Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 178 (35,5) 323 (64,5)

5 lentelės tęsinys kitame puslapyje

33

5 lentelės tęsinys

Teiginiai Yra

problema Nėra problemos

Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su sunkumais

darbe?

175 (34,9) 326 (65,1)

Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 172 (34,3) 329 (65,7)

Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 163 (32,5) 338 (67,5)

Ar galite gauti laisvadienį, kai jums to reikia? 158 (31,5) 343 (68,5)

Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 151 (30,1) 350 (69,9)

Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 149 (29,7) 352 (70,3)

Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios yra atsakomybės sritys? 145 (28,9) 356 (71,1)

Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų? 144 (28,7) 357 (71,3)

Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 140 (27,9) 361 (72,1)

Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus? 139 (27,7) 362 (72,3)

Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis? 139 (27,7) 362 (72,3)

Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai? 129 (25,7) 372 (74,3)

Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų vadovo? 123 (24,6) 378 (75,4)

Analizuojant darbo organizavimo lygį priklausomai nuo miesto nustatytas statistiškai

reikšmingas ryšys (p=0,001). Tauragėje dirbančių slaugytojų darbo organizavimas įvertintas kaip

žemo lygio reikšmingai dažniau negu kituose miestuose (Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio)

dirbančių slaugytojų (p<0,05). Šiame mieste dirbantys slaugytojai reikšmingai rečiau nei Alytuje ir

Druskininkuose dirbantys respondentai darbo organizavimą savo ligoninėje vertino vidutiniu lygiu

(p<0,05). Taip pat Tauragės slaugytojai darbo organizavimą ligoninėje reikšmingai rečiau vertino

aukštais balais palyginus su Alytuje, Anykščiuose ir Pasvalyje dirbančiais kolegomis (p<0,05) (4

pav.).

χ²=108,3, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio

ligoninėmis; **-p<0,05, palyginus su Alytaus ir Druskininkų ligoninėmis; ***-p<0,05, palyginus su

Alytaus, Anykščių ir Pasvalio ligoninėmis (z testas su Bonferroni korekcija)

4 pav. Slaugytojų darbo organizavimo lygio pasiskirstymas priklausomai nuo miestų (n=501)

0

90,7

9,3

0

89,2

10,8

0

96,6

3,41,3

89,5

9,2

25,8

73,3

0,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Žemas Vidutinis Auštas

Pro

cen

tai

Darbo organizavimo lygis

Alytus Anykščiai Druskininkai Pasvalys Tauragė

*

34

Kruskal-Wallis testu nustatyta, kad aukščiausias darbo organizavimo lygis yra Pasvalio

miesto ligoninėje (vidutinis rangas 319,95), žemiausias – Tauragės ligoninėje (vidutinis rangas

90,15). Tauragės ligoninėje darbo organizavimo lygis yra statistiškai reikšmingai žemesnis nei

Pasvalio, Alytaus, Anykščių ir Druskininkų miestų ligoninėse (p<0,001) (6 ir 7 lentelės).

6 lentelė. Darbo organizavimo suminio balo įverčiai pagal miestus

Miestai Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė

Pasvalys 319,95 39 71 88

Alytus 309,13 41 69 95

Anykščiai 284,19 46 67 87

Druskininkai 273,81 50 66,5 84

Tauragė 90,15 27 48 85

7 lentelė. Darbo organizavimo suminio balo palyginimas pagal miestus

Miestai Z statistika* p

Tauragė Druskininkai 7,9 <0,001

Tauragė Anykščiai 8,7 <0,001

Tauragė Alytus 12,9 <0,001

Tauragė Pasvalys 10,8 <0,001

Druskininkai Anykščiai 0,4 1,0

Druskininkai Alytus 1,6 1,0

Druskininkai Pasvalys -1,8 0,674

Anykščiai Alytus 1,2 1,0

Anykščiai Pasvalys -1,5 1,0

Alytus Pasvalys -0,5 1,0

*- Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai

Alytuje, Anykščiuose, Druskininkuose ir Pasvalyje dirbantys slaugytojai aukščiausiais

balais vertino bendravimą su vadovu, pažymėdami, kad „niekada/retai“ kyla nemalonūs incidentai su

vadovu (>2,33 balų) bei kad jiems trukdo kitų žmonių darbo trūkumai (>2,38 balų). Prasčiausiai

šiuose miestuose dirbantys slaugytojai vertino atliekamo darbo tikslumą (<0,18 balų), būtiną

susikaupimą darbe (<0,28 balų) ir nemalonius juokelius darbe (8 lentelė).

35

8 lentelė. Skirtinguose miestuose dirbančių slaugytojų darbo organizavimo teiginių įverčiai (�̅� – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis)

Teiginiai

Alytus

(n=182)

Anykščiai

(n=65)

Druskininkai

(n=58)

Pasvalys

(n=76)

Tauragė

(n=120)

�̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN

Ar darbo krūvis būna per didelis? 1,45 0,7 1,43 0,7 1,21 0,6 1,50 0,6 1,37 0,7 Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo darbą? 1,38 0,8 1,43 0,7 1,26 0,8 1,55 0,8 1,43 0,7 Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 1,59 0,7 1,49 0,8 1,40 0,7 1,74 0,7 1,41 0,7 Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 0,77 0,7 0,80 0,8 0,72 0,8 0,88 0,7 2,35 0,7 Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 1,64 0,8 1,32 1,0 1,59 0,8 1,59 0,9 1,28 0,8 Ar darbas reikalauja susikaupimo? 0,15 0,5 0,22 0,5 0,09 0,3 0,28 0,6 2,78 0,5 Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 0,18 0,5 0,06 0,2 0,05 0,2 0,09 0,3 2,86 0,5 Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 1,22 0,9 1,11 0,8 1,05 0,7 1,16 0,9 1,96 0,8 Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 0,34 0,7 0,26 0,5 0,26 0,5 0,33 0,6 2,68 0,6 Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 0,33 0,6 0,25 0,5 0,34 0,6 0,41 0,6 2,55 0,7 Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 1,35 0,7 1,29 0,7 1,28 0,6 1,58 0,8 1,47 0,6 Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 1,24 0,7 1,25 0,7 1,17 0,5 1,36 0,7 1,73 0,7 Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti žmones? 1,42 0,7 1,28 0,9 1,22 0,6 1,53 0,6 1,67 0,8 Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas? 1,57 0,6 1,55 0,6 1,53 0,5 1,64 0,6 1,49 0,6 Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 1,70 0,8 1,72 0,7 1,55 0,8 2,05 0,7 1,34 0,7 Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 1,42 0,9 1,35 1,0 1,31 0,8 1,88 1,0 1,44 0,9 Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus? 0,54 0,7 0,45 0,6 0,62 0,6 0,54 0,6 2,45 0,7 Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam augimui ir

tobulėjimui? 1,14 0,9 1,28 0,9 1,17 0,8 1,16 0,9 2,13 0,8 Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų seką? 1,37 0,9 1,23 0,8 1,38 0,8 1,39 0,8 1,77 0,8 Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 1,38 0,7 1,38 0,8 1,36 0,7 1,46 0,7 1,81 0,8 Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su sunkumais

darbe? 0,60 0,8 0,77 0,8 0,55 0,7 0,68 0,9 2,56 0,7 Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 0,41 0,7 0,26 0,5 0,29 0,6 0,42 0,8 2,67 0,7 Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 2,09 0,5 2,09 0,6 2,19 0,5 2,13 0,6 0,75 0,5 Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis? 2,15 0,6 2,08 0,7 2,09 0,6 2,07 0,7 0,75 0,6 Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų darbe 0,97 1,0 1,11 1,0 1,21 0,9 1,00 1,0 2,24 0,9 Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų vadovo? 2,57 0,6 2,6 0,6 2,33 0,7 2,68 0,6 0,47 0,7

8 lentelės tęsinys kitame puslapyje

36

8 lentelės tęsinys

Teiginiai

Alytus

(n=182)

Anykščiai

(n=65)

Druskininkai

(n=58)

Pasvalys

(n=76)

Tauragė

(n=120)

�̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN

Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 1,99 0,6 1,77 0,7 1,98 0,5 1,96 0,5 0,98 0,6 Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 2,17 0,6 2,2 0,6 2,03 0,6 2,13 0,6 0,66 0,5 Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 0,81 0,8 0,71 0,8 0,95 0,8 0,78 0,8 2,28 0,8 Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios yra atsakomybės

sritys? 0,28 0,6 0,4 0,7 0,33 0,6 0,20 0,5 2,81 0,4 Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 0,79 1,0 0,85 1,0 1,17 1,0 0,89 1,0 2,38 0,9 Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius poveikį jūsų

darbui? 1,49 0,9 1,46 1,0 1,52 0,7 1,41 1,0 1,78 1,0 Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 2,55 0,8 2,4 0,9 2,43 0,8 2,28 0,8 0,81 0,8 Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais? 1,41 1,1 0,32 0,6 1,10 1,0 0,30 0,6 0,40 0,6 Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai? 2,50 0,7 2,38 0,9 2,43 0.7 2,47 0,7 0,91 0,8 Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų? 2,04 0,7 1,95 0,7 1,81 0,7 2,00 0,6 1,27 0,8 Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą? 1,72 0,8 1,52 0,9 1,60 0,8 1,53 0,8 0,90 0,7 Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis? 1,92 0,8 2,03 0,8 1,78 0,5 2,04 0,7 2,53 0,8 Ar galite gauti laisvadienų, kai jums to reikia? 0,59 0,8 0,49 0,7 0,59 0,8 0,51 0,8 2,37 0,8 Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai organizuojamos? 1,05 1,0 0,62 0,9 0,81 1,0 0,76 0,9 2,45 0,8 Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos kvalifikacijos? 0,88 1,0 0,75 0,9 0,86 0,9 0,83 0,9 2,49 0,8

Tauragėje dirbantys slaugytojai geriausiai savo darbe vertino darbo pobūdį: atliekamo darbo tikslumą (2,86±0,6), savo atsakomybių srities

žinojimą (2,81±0,4) bei susikaupimą ir mąstymą darbe (2,78±0,5 ir 2,68±0,6 atitinkamai). Šiame mieste dirbantys respondentai prasčiausiai vertino

nemalonius juokelius darbe (0,4±0,6), kilusius incidentus su vadovu (0,47±0,8), gaunamus prieštaringus nurodymus (0,66±0,5) bei konfliktus ir

nemalonumus su kolegomis (0,75±0,5) (8 lentelė).

37

Gauti rezultatai rodo, kad Chirurgijos ir intensyviosios terapijos bei Terapijos ir kituose

skyriuose dirbantys slaugytojai darbo organizavimo veiksnius vertino panašiai. Dauguma šiuose

skyriuose dirbančių slaugytojų teigė, kad retai kada gali aptarti darbines problemas su savo kolegomis

(89,2 proc. ir 80,0 proc. atitinkamai) darbas reikalauja susikaupimo (74,2 proc. ir 75,3 proc.

atitinkamai), privaloma itin tiksliai atlikti savo darbą (75,8 proc. ir 75,9 proc. atitinkamai), dirbant

reikia nuolatos mąstyti (73,7 proc. ir 75,3 proc. atitinkamai) bei reikia daug ką atsiminti savo darbe

(74,2 proc. ir 76,3 proc. atitinkamai). Nustatyta, kad Chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyriuose

dirbantys slaugytojai reikšmingai dažniau negali aptarti darbinių problemų su kolegomis nei

Terapijos ir kituose skyriuose dirbantys respondentai (p<0,05) (9 lentelė).

9 lentelė. Slaugytojų darbo organizavimo vertinimas priklausomai nuo darbo vietos (n (proc.))

Teiginiai

Profilis

χ²

p Chirurgijos ir

intensyviosios

terapijos

(n=194)

Terapijos

ir

kt. (n=295)

Ar darbo krūvis būna per didelis? 101 (52,1) 164 (55,6) 0,59 0,443

Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte

savo darbą?

98 (50,5) 153 (51,9) 0,09 0,770

Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 90 (46,4) 145 (49,2) 0,36 0,550

Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 61 (31,4) 105 (35,6) 0,90 0,343

Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 80 (41,2) 130 (44,1) 0,38 0,536

Ar darbas reikalauja susikaupimo? 144 (74,2) 222 (75,3) 0,07 0,798

Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 147 (75,8) 224 (75,9) 0,01 0,968

Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 112 (57,7) 168 (56,9) 0,03 0,864

Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 143 (73,7) 222 (75,3) 0,15 0,701

Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 144 (74,2) 225 (76,3) 0,26 0,607

Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 102 (52,6) 165 (55,9) 0,53 0,466

Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 115 (59,3) 175 (59,3) 0,01 0,992

Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti

žmones?

91 (46,9) 160 (54,20 2,52 0,113

Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas

situacijas?

78 (40,2) 128 (43,4) 0,49 0,485

Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 71 (36,6) 108 (36,6) 0,01 0,998

Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 100 (51,5) 139 (47,1) 0,92 0,338

Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir

gebėjimus?

54 (27,8) 77 (26,1) 0,18 0,672

Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių

asmeniniam augimui ir tobulėjimui?

96 (49,50 144 (48,8) 0,02 0,885

Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo

veiksmų seką?

104 (53,6) 145 (49,2) 0,93 0,335

Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 110 (56,7) 154 (52,2) 0,95 0,329

Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai

susiduriate su sunkumais darbe?

68 (35,1) 101 (34,20 0,03 0,853

9 lentelės tęsinys kitame puslapyje

38

9 lentelės tęsinys

Teiginiai

Profilis

χ²

p Chirurgijos ir

intensyviosios

terapijos

(n=194)

Terapijos

ir

kt. (n=295)

Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 57 (29,4) 88 (29,8) 0,01 0,915

Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 54 (27,8) 81 (27,5) 0,01 0,927

Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su

kolegomis?

56 (28,9) 77 (26,1) 0,45 0,502

Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla

sunkumų darbe?

90 (46,4) 140 (47,5) 0,05 0,817

Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų

ir jūsų vadovo?

50 (25,8) 68 (23,1) 0,47 0,491

Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 63 (32,5) 95 (32,2) 0,01 0,950

Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 58 (29,9) 85 (28,8) 0,07 0,797

Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 72 (37,1) 101 (34,2) 0,42 0,515

Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios

yra atsakomybės sritys?

53 (27,3) 86 (29,2) 0,19 0,660

Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 78 (40,2) 135 (45,8) 1,47 0,225

Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius

poveikį jūsų darbui?

102 (52,6) 178 (60,3) 2,88 0,090

Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 139 (71,6) 212 (71,9) 0,01 0,959

Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio

juokeliais?

152 (78,4) 213 (72,2) 2,34 0,126

Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai? 53 (27,3) 72 (24,4) 0,52 0,470

Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų

specialistų?

63 (32,5) 79 (26,8) 1,84 0,175

Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą? 91 (46,9) 144 (48,8) 0,17 0,680

Ar galite aptarti darbines problemas su savo

kolegomis?

173 (89,2) 236 (80,0) 7,20 0,007

Ar galite gauti laisvadienį, kai jums to reikia? 60 (30,9) 92 (31,2) 0,01 0,952

Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai

organizuojamos?

83 (42,80 130 (44,1) 0,08 0,779

Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra

tinkamos kvalifikacijos?

75 (38,7) 122 (41,4) 0,35 0,552

Analizuojant tyrimo dalyvių nuomonę apie darbo organizavimą priklausomai nuo slaugytojų

darbo krūvio ar pamainos statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Gauti rezultatai parodė, kad didesniu kaip 1 etato krūviu dirbančių slaugytojų darbo

organizavimo vertinimas yra statistiškai reikšmingai žemesnis nei 1 etato ar mažesniu krūviu

dirbančių slaugytojų (p<0,05) (10 lentelė.).

10 lentelė. Slaugytojų darbo organizavimo suminio balo palyginimas pagal darbo krūvį

Darbo krūvis Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė

≤1 etatas 258,40 27 66 95

>1 etatas 226,97 27 64 89

Statistika Z=2,06, p=0,039 (Mann-Whitney U testas)

39

Apibendrinant darbo organizavimo įvertinimą skirtinguose miestuose dirbančių slaugytojų

nuomone galime teigti, kad ligoninėse darbo organizavimo lygis yra vidutinis (63,2±13,42 balai),

žemiausias darbo organizavimo lygis nustatytas Tauragės ligoninėje (p=0,001). Dažniausiai

slaugytojų įvardintos darbo organizavimo problemos yra protinė įtampa darbe (atliekamo darbo

tikslumas (0,78±1,2), būtinas susikaupimas (0,80±1,0)) ir seksualinio pobūdžio juokeliai darbe

(0,82±1,2) Tauragės miesto ligoninėje įvardyti darbo organizavimo trūkumai buvo nemalonūs

juokeliai darbe (0,4±0,6), kylantys incidentai su vadovu (0,47±0,8), gaunami prieštaringi nurodymai

(0,66±0,5) bei konfliktai ir nemalonumai su kolegomis (0,75±0,5). Dirbantys didesniu kaip 1 etato

krūviu slaugytojai darbo organizavimą darbovietėje vertina žemesniais balais (p<0,05).

3.2. Slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygis

Siekiant įvertinti slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygį, respondentų buvo

prašoma pažymėti kaip dažnai jaučiasi įsitempę nurodytose situacijose. Gauti rezultatai rodo, kad

suminis tyrime dalyvavusių slaugytojų streso balas yra vidutinis – 23,5±11,0 balų (iš 60). Streso

išreikštumo lygiui nustatyti skaičiuotas suminis balas, kur mažiausia galima reikšmė yra 0, o

didžiausia - 60: 0 – 20 balų rodo žemą streso lygį, 21-40 balų rodo vidutinį streso lygį, 41 – 60 balų

rodo aukštą streso lygį. 50,1 proc. (n=251) tyrimo dalyvių nustatyta, kad patiriamas stresas darbe yra

vidutinio lygio, 42,1 proc. (n=211) – žemas, ir 7,8 proc. (n=39) – aukštas (5 pav.)

5 pav. Tyrime dalyvavusių slaugytojų patiriamo streso lygis (n=501)

42.1

50.1

7.8

0

10

20

30

40

50

60

Žemas Vidutinis Aukštas

Pro

cen

tai

Streso lygis

40

Analizuojant patiriamo streso lygį priklausomai nuo miesto nustatytas statistiškai

reikšmingas ryšys (p=0,001). Nustatyta, kad Tauragės miesto ligoninėje dirbantiems slaugytojams

reikšmingai rečiau patiriamo streso lygis darbe įvertino kaip žemas palyginus su Alytaus, Anykščių,

Druskininkų ir Pasvalio ligoninėse dirbančiais respondentais (p<0,05) (6 pav.). Tauragėje

dirbantiems slaugytojams reikšmingai dažniau streso lygis darbovietėje vertintas kaip aukštas

palyginus su Alytaus, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėse dirbančiais kolegomis (p<0,05) (6 pav.).

χ²=32,7, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėmis;

**-p<0,05, palyginus su Alytaus, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėmis (z testas su Bonferroni

korekcija)

6 pav. Tyrime dalyvavusių slaugytojų darbe patiriamo streso lygio pasiskirstymas priklausomai

nuo miesto (n=501)

Siekiant nustatyti daugiausiai streso keliančius darbo organizavimo aspektus, tolesnei streso

išreikštumo analizei visi atsakymai sugrupuoti taip: klausimų atsakymai „nebūnu įsitempęs“, „kartais

įsitempęs“ ir „neturiu nuomonės“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys problemos nebuvimą. Klausimų

atsakymai „dažnai įsitempęs“ ir „ypatingai įsitempęs“ apjungti ir vertinti, kaip nurodantys problemą

(paskaičiuoti jų dažniai ir procentiniai dažniai). Nustatyta, kad dažniausiai stresą darbe slaugytojams

sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir funkcionavimo (63,1 proc., n=316). Pusei

tyrime dalyvavusių slaugytojų stresą darbe sukelia paciento mirtis (50,1 proc., n=251), mažiau nei

pusei tyrime dalyvavusių slaugytojų stresą darbe sukelia bendravimas su įtūžusiais pacientais (48,3

proc., n=242) bei kaltinimai dėl kažko, kas negerai (48,3 proc., n=242). Rečiausiai stresą darbe

slaugytojams sukelia konfliktai su vadovu (19 proc., n=95) ir jo kritika (24,2 proc., n=121) (7 pav.).

44,5

52,2

3,3

49,2

35,4

15,4

51,7

39,7

8,6

43,4

55,3

1,3

29,2

56,7

14,2

0

10

20

30

40

50

60

Žemas Vidutinis Auštas

Pro

cen

tai

Streso darbe lygis

Alytus Anykščiai Druskininkai Pasvalys Tauragė

41

7 pav. Tyrimo dalyvių patiriamo streso veiksnių dažnis (n=501)

Apskaičiavus suminį darbe patiriamo streso balą, žemiausias streso lygis nustatytas

slaugytojams, dirbantiems Pasvalio (vidutinis rangas 229,45) ir Alytaus (vidutinis rangas 231,43)

miestų ligoninėse, aukščiausias streso lygis nustatytas slaugytojams, dirbantiems Tauragės miesto

ligoninėje (vidutinis rangas 305,64) (p<0,05) (11 lentelė). Kruskal-Wallis testu nustatyta, kad

Tauragėje dirbančių slaugytojų darbe patiriamo streso lygis yra reikšmingai aukštesnis nei Pasvalio

ir Alytaus ligoninėse dirbančių slaugytojų (p<0,001).

11 lentelė. Suminio streso balo įverčiai pagal miestus

Miestai Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė

Alytus 231,43 0 22 52

Anykščiai 243,01 0 22 50

Druskininkai 236,59 0 20 55

Pasvalys 229,45 3 22 41

Tauragė 305,64 3 27 54

17,8

19,0

24,2

24,2

26,1

26,7

27,1

31,5

31,9

32,9

33,3

35,5

38,5

39,9

40,1

45,5

48,3

48,3

50,1

63,1

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

Konfliktuodamas su gydytoju

Kai konfliktuojate su vadovu

Išgirdęs vadovo kritiką

Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai

Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą pacientui

Kai nėra galimybės išreikšti kitiems kolegoms savo…

Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra gydytojo

Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir jų…

Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą darbe

Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su kolegomis…

Nenuspėjamas grafikų sudarymas

Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais pacientais

Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs paciento…

Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę padėti…

Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų reikalavimų

Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia pavojus

Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai

Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais

Įvykus paciento mirčiai

Netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir…

Procentai

42

Streso suminio balo Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė. Streso suminio balo palyginimas pagal miestus

Miestai Z statistika* p

Pasvalys Alytus 2,0 1,0

Pasvalys Druskininkai 7,1 1,0

Pasvalys Anykščiai 13,6 1,0

Pasvalys Tauragė -76,2 0,003

Alytus Druskininkai -5,2 1,0

Alytus Anykščiai -11,6 1,0

Alytus Tauragė -74,2 <0,001

Druskininkai Anykščiai 6,4 1,0

Druskininkai Tauragė -69,0 0,029

Anykščiai Tauragė -62,6 0,050

*- Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai

43

Streso veiksnių statistinė analizė rodo, kad daugiau kaip pusė Tauragėje dirbančių respondentų statistiškai reikšmingai dažniau jaučia įtampą

susidūrę su beveik visais stresą darbe sukeliančiais veiksniais nei kituose tirtuose miestuose dirbantys slaugytojai (p<0,05) (13 lentelė). Tauragėje

dirbantys specialistai reikšmingai rečiau jaučia įtampą dėl paciento mirties (37,5 proc., n=45) ir kai jų sveikatai ir saugumui gresia pavojus (25,8 proc.,

n=31) palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėse dirbančiais specialistais (p<0,05) (13 lentelė). Druskininkų ligoninės

slaugytojai rečiausiai jaučia įtampą kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais (31,0 proc., n=18) palyginus su Alytuje dirbančiais kolegomis (p<0,05)

(13 lentelė).

13 lentelė. Veiksniai, sukeliantys stresą slaugytojų darbe priklausomai nuo miesto (n=501)

Stresoriai Alytus

(n=182)

Anykščiai

(n=65)

Druskininkai

(n=58)

Pasvalys

(n=76)

Tauragė

(n=120) Statistika

Išgirdęs vadovo kritiką

18 (9,99) 7 (10,8) 9 (15,5) 5 (6,6) 82 (68,3)*

χ²=169,6,

p<0,001

Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs paciento

šeimai padėti susitvarkyti su emocijomis 46 (25,3) 24 (36,9) 16 (27,6) 29 (38,2) 78 (65,0)*

χ²=52,1,

p<0,001

Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su kolegomis

apie problemas darbo aplinkoje 33 (18,1) 13 (20,0) 14 (24,1) 8 (10,5) 97 (80,8)*

χ²=166,9,

p<0,001

Kai konfliktuojate su vadovu

18 (9,9) 11 (16,9) 9 (15,5) 7 (9,2) 50 (41,7)*

χ²=55,3,

p<0,001

Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų reikalavimų

46 (25,3) 20 (30,8) 26 (44,8) 30 (39,5) 79 (65,8)*

χ²=52,6,

p<0,001

Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą darbe

59 (32,4) 26 (40,0) 19 (32,8) 22 (28,9) 34 (28,3)

χ²=3,0,

p=0,556

Konfliktuodamas su gydytoju

8 (4,4) 9 (13,8) 7 (12,1) 7 (9,2) 58 (48,3)*

χ²=104,8,

p<0,001

Nenuspėjamas grafikų sudarymas

40 (22,0) 18 (27,7) 10 (17,2) 22 (28,9) 77 (64,2)*

χ²=70,2,

p<0,001

Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai

21 (11,5) 13 (20,0) 9 (15,5) 2 (2,6) 76 (63,3)*

χ²=138,6,

p<0,001

Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę padėti

pacientui susitvarkyti su jo emociniais poreikiais 57 (31,3) 23 (35,4) 14 (24,1) 18 (23,7) 88 (73,3)*

χ²=76,4,

p<0,001

13 lentelės tęsinys kitame puslapyje

44

13 lentelės tęsinys

Stresoriai Alytus

(n=182)

Anykščiai

(n=65)

Druskininkai

(n=58)

Pasvalys

(n=76)

Tauragė

(n=120) Statistika

Kai nėra galimybės išreikšti kitiems kolegoms savo

neigiamus jausmus pacientų atžvilgiu 28 (15,4) 16 (24,6) 8 (13,8) 8 (10,5) 74 (61,7)*

χ²=102,0,

p<0,001

Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą pacientui

21 (11,5) 12 (18,5) 12 (20,7) 5 (6,6) 81 (67,5)*

χ²=144,3,

p<0,001

Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra gydytojo

39 (21,4) 16 (24,6) 13 (22,4) 9 (11,8) 59 (49,2)*

χ²=42,3

p<0,001

Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai

92 (50,5) 31 (47,7) 27 (46,6) 42 (55,3) 50 (41,7)

χ²=4,4,

p=0,401

Įvykus paciento mirčiai

100 (54,9) 35 (53,8) 31 (53,4) 40 (52,6) 45 (37,5)*

χ²=10,1,

p=0,038

Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais

91 (50,0) 38 (58,5) 18 (31,0)** 40 (52,6) 55 (45,8)

χ²=10,7,

p=0,030

Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia pavojus

101 (55,5) 35 (53,8) 29 (50,0) 32 (42,1) 31 (25,8)*

χ²=28,7,

p<0,001

Netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir

funkcionavimo 117 (64,3) 41 (63,1) 36 (62,1) 52 (68,4) 70 (58,3)

χ²=2,2,

p=0,693

Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais pacientais

67 (36,8) 18 (27,7) 16 (27,6) 18 (23,7) 59 (49,2)

χ²=17,9,

p=0,001

Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir jų

artimųjų poreikius 61 (33,5) 20 (30,8) 18 (31,0) 19 (25,0) 40 (33,3)

χ²=2,0,

p=0,729

*-p<0,05, palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėmis; **-p<0,05, palyginus su Alytaus ligonine (z testas su Bonferroni

korekcija)

45

Gauti rezultatai rodo, kad Terapijos ir kituose skyriuose dirbantys slaugytojai reikšmingai

dažniau įsitempia kai skubaus medicininio atvejo metu nėra gydytojo (30,2 proc.), kai yra kaltinami

dėl kažko kas negerai (51,9 proc.) ir kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir jų artimųjų

poreikius (35,3 proc.) nei Chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbantys slaugytojai

(atitinkamai – 20,6 proc., 42,8 proc. ir 25,8 proc.) (p<0,05) (14 lentelė).

14 lentelė. Slaugytojų patiriamo streso vertinimas priklausomai nuo darbo vietos (n (proc.))

Stresoriai

Profilis

χ²

p Chirurgijos ir

intensyviosios

terapijos

(n=194)

Terapijos ir

kt. (n=295)

Išgirdęs vadovo kritiką 41 (21,1) 73 (24,7) 0,85 0,355

Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs

paciento šeimai padėti susitvarkyti su

emocijomis

64 (33,0) 123 (41,7) 3,76 0,053

Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su

kolegomis apie problemas darbo aplinkoje

67 (34,5) 93 (31,5) 0,48 0,488

Kai konfliktuojate su vadovu 36 (18,6) 59 (20,0) 0,16 0,693

Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų

reikalavimų

75 (38,7) 120 (40,7) 0,20 0,656

Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą

darbe

60 (30,9) 99 (33,6) 0,37 0,543

Konfliktuodamas su gydytoju 40 (20,6) 45 (15,3) 2,35 0,126

Nenuspėjamas grafikų sudarymas 67 (34,5) 98 (33,2) 0,09 0,763

Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai 51 (26,3) 65 (22,0) 1,17 0,279

Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę

padėti pacientui susitvarkyti su jo

emociniais poreikiais

74 (38,1) 123 (41,7) 0,61 0,434

Kai nėra galimybės išreikšti kitiems

kolegoms savo neigiamus jausmus pacientų

atžvilgiu

57 (29,4) 76 (25,8) 0,77 0,379

Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą

pacientui

49 (25,3) 78 (26,4) 0,09 0,770

Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra

gydytojo

40 (20,6) 89 (30,2) 5,50 0,019

Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai 83 (42,8) 153 (51,9) 3,87 0,049

Įvykus paciento mirčiai 89 (45,9) 157 (53,2) 2,53 0,112

Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais 93 (47,9) 146 (49,5) 0,11 0,737

Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia

pavojus

83 (42,8) 144 (48,8) 1,71 0,191

Netikrumas dėl specializuotų įrengimų

darbo ir funkcionavimo

119 (61,3) 191 (64,7) 0,59 0,444

Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais

pacientais

67 (34,5) 107 (36,3) 0,15 0,695

Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į

pacientų ir jų artimųjų poreikius

50 (25,8) 104 (35,3) 4,88 0,027

46

Analizuojant tyrimo dalyvių patiriamo streso lygį priklausomai nuo darbo krūvio statistiškai

reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Tyrimu buvo siekiama nustatyti skirtingų miestų ligoninėse dirbančių slaugytojų patiriamo

streso ir darbo organizavimo sąsajas. Spearman koreliacinės analizės metodu nustatyta, kad tarp

suminio darbo organizavimo balo ir suminio streso balo yra priešingas vidutinio stiprumo ryšys, t. y.

gerėjant darbo organizavimui, mažėja patiriamas stresas darbe (r=-0,488; p<0,001).

Apibendrinant slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygį darbe galima teigti, kad

slaugytojų darbe patiriamo streso lygis yra vidutinis (23,5±11,0 balų iš 60). Žemiausias streso lygis

nustatytas slaugytojams, dirbantiems Pasvalio (vidutinis rangas 229,45) ir Alytaus (vidutinis rangas

231,43) miestų ligoninėse, aukščiausias – dirbantiems Tauragės miesto ligoninėje (vidutinis rangas

305,64) (p<0,05). Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų

įrengimų darbo ir funkcionavimo (71,7 proc.), paciento mirtis (54,0 proc.), bendravimas su įtūžusiais

pacientais (53,2 proc.,) ir kaltinimai dėl kažko, kas negerai (50,3 proc.); rečiausiai – konfliktai su

vadovu (20,8 proc.) ir jo kritika (24,3 proc.).

Geras darbo organizavimas mažina patiriamo streso lygį darbe (p<0,05).

3.3. Slaugytojų savivertės lygio vertinimas slaugytojų nuomone

Siekiant įvertinti slaugytojų savivertę slaugytojų jų pačių požiūriu, respondentų buvo

prašoma pažymėti teiginius pasirenkant vieną iš keturių atsakymų. Analizuojant duomenis, teigiami

klausimai buvo perkoduoti į neigiamus ir rezultatai skaičiuojami sumuojant visų teiginių atsakymus.

Gauti rezultatai rodo, kad slaugytojų savivertės lygis yra pakankamai aukštas – bendras teiginių

suminis įvertis yra 24,15±5,8 balų (iš 27) (15 lentelė).

15 lentelė. Teiginių apie savivertę įverčiai

Teiginiai Vidurkis Stand.

nuokrypis

Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis 2,83 1,4

Aš sugebu atlikti darbą taip pat gerai, kaip ir kiti žmonės 2,81 0,9

Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai lygus su

kitais

2,80 1,1

Kartais aš jaučiuosi nieko vertas 2,72 1,2

Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis 2,69 1,1

Kartais esu savimi patenkintas 2,65 0,9

Apskritai, aš esu savimi patenkintas 2,62 0,8

Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 2,62 0,8

Norėčiau labiau save gerbti 2,43 1,0

Suminis įvertis 24,15 5,8

47

Nustatyta, kad Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio miestų ligoninėse dirbantys slaugytojai dažniausiai apskritai yra savimi patenkinti

(atitinkamai 3,01±09; 3,34±0,8; 3,45±0,8 ir 3,25±1,0 balų) ir rečiausiai jaučia turintys gerų savybių (2,53±1,1; 2,35±0,9; 2,07±0,9 ir 2,28±0,9 balų).

Tauragėje dirbantys slaugytojai dažniausiai jaučia turintys gerų savybių (2,57±1,1 balų) ir labiau norėtų save gerbti (1,18±0,4 balų) (16 lentelė).

16 lentelė. Slaugytojų savivertės vertinimas priklausomai nuo miesto

Teiginiai

Alytus

(n=182)

Anykščiai

(n=65)

Druskininkai

(n=58) Pasvalys (n=76)

Tauragė

(n=120)

𝐗 SN 𝐗 SN 𝐗 SN 𝐗 SN 𝐗 SN

Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis 2,63 0,8 2,89 0,7 3,05 0,7 2,86 0,8 2,10 0,7

Aš sugebu atlikti darbą taip pat gerai, kaip ir kiti žmonės 2,58 0,9 2,82 0,8 2,98 0,9 2,96 0.8 2,30 0,8

Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai lygus su kitais 2,66 0,8 2,95 0,8 2,93 0,7 2,74 0,8 2,15 0,7

Kartais aš jaučiuosi nieko vertas 3,03 0,8 3,25 0,6 3,34 0,7 3,21 0,7 1,73 0,7

Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis 2,96 1,1 2,78 1,0 3,09 1,0 3,05 0,9 1,80 0,9

Kartais esu savimi patenkintas 2,98 1,2 3,29 0,7 3,38 0,8 3,25 1,0 1,35 0,5

Apskritai, aš esu savimi patenkintas 3,01 0,9 3,34 0,8 3,45 0,8 3,25 0,8 1,63 0,8

Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 2,53 1,1 2,35 0,9 2,07 0,9 2,28 0,9 2,57 1,1

Norėčiau labiau save gerbti 3,01 1,3 3,71 0,6 3,76 0,6 3,51 0,9 1,18 0,4

48

Tyrimo rezultatai rodo, kad aukščiausias savivertės suminio balo įvertis nustatytas VšĮ

Druskininkų miesto ligoninėje dirbantiems slaugytojams (vidutinis rangas 348,36), žemiausias – VšĮ

Tauragės ligoninėje dirbantiems slaugytojams (vidutinis rangas 77,11) (17 lentelė).

17 lentelė. Savivertės suminio balo įverčiai pagal ligonines

Miestai Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė

Alytus 277,11 14 25,00 36

Anykščiai 329,92 18 27,00 36

Druskininkai 348,36 20 28,00 35

Pasvalys 321,23 16 28,00 36

Tauragė 77,11 9 17,00 25

Kruskall-Wallis testu nustatyta, kad gautas suminis savivertės balas VšĮ Tauragės ligoninėje

yra statistiškai reikšmingai žemesnis palyginus su kitų miestų ligoninėmis (p<0,05). Druskininkuose

dirbančių slaugytojų savivertės suminis balas yra reikšmingai aukštesnis nei dirbančiųjų Alytaus

ligoninėje (p<0,05) (18 lentelė).

18 lentelė. Savivertės suminio balo palyginimas pagal ligonines

Miestai Z statistika* p

Tauragė Alytus 11,8 <0,001

Tauragė Pasvalys 11,5 <0,001

Tauragė Anykščiai 11,4 <0,001

Tauragė Druskininkai 11,7 <0,001

Alytus Pasvalys -2,2 0,255

Alytus Anykščiai -2,5 0,115

Alytus Druskininkai -3,3 0,011

Pasvalys Anykščiai 0,4 1,0

Pasvalys Druskininkai 1,1 1,0

Anykščiai Druskininkai -0,7 1,0

*- Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai

Analizuojant slaugytojų savivertę priklausomai nuo slaugytojų darbo profilio nustatyta, kad

chirurginio profilio skyriuose dirbančių slaugytojų savivertė yra statistiškai reikšmingai aukštesnė

(vidutinis rangas 265,70) nei terapijos ar kitų profilių skyriuose dirbančių slaugytojų (vidutinis rangas

231,39) (p<0,05) (19 lentelė.).

19 lentelė. Tyrimo dalyvių savivertės suminio balo įverčiai pagal profilius

Profilis Vidutinis

rangas

Mažiausia

reikšmė

Mediana Didžiausia

reikšmė

Chirurgijos ir intensyviosios

terapijos

265,70 10 26 36

Terapijos ir kiti 231,39 9 24 36

Statistika Z=2,63, p=0,009 (Mann-Whitney U testas)

49

Nustatyta, kad Terapijos ir kituose skyriuose dirbantys slaugytojai reikšmingai dažniau

jaučiasi savimi patenkinti (51,5 proc.) ir turintys gerų savybių (50,5 proc.), tačiau taip pat ir dažniau

jaučiasi nieko verti (42,7 proc.) ir nevykėliai (41,4 proc.) nei Chirurgijos ir intensyviosios terapijos

skyriuose dirbantys kolegos (atitinkamai – 37,1 proc., 37,6 proc., 32,0 proc. ir 29,4 proc.) (p<0,05)

(20 lentelė).

20 lentelė. Slaugytojų savivertės vertinimas priklausomai nuo darbo vietos (n (proc.))

Teiginiai

Profilis

χ²

p Chirurgijos ir

intensyviosios

terapijos (n=194)

Terapijos ir

kt. (n=295)

Apskritai, aš esu savimi patenkintas 72 (37,1) 152 (51,5) 9,79 0,002

Kartais esu savimi patenkintas 90 (46,4) 140 (47,5) 0,05 0,817

Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 73 (37,6) 149 (50,5) 7,83 0,005

Aš sugebu atlikti darbus taip pat gerai, kaip

ir kiti žmonės

60 (30,9) 108 (36,6) 1,68 0,196

Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis 68 (35,1) 118 (40,0) 1,22 0,270

Kartais aš jaučiuosi nieko vertas 62 (32,0) 126 (42,7) 5,72 0,017

Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai

lygus su kitais

62 (32,0) 110 (37,3) 1,46 0,227

Norėčiau labiau save gerbti 94 (48,5) 150 (50,8) 0,27 0,604

Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis 57 (29,40 122 (41,4) 7,23 0,007

Analizuojant tyrime dalyvavusių slaugytojų savivertę priklausomai nuo darbo krūvio ir stažo

statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Gauti rezultatai rodo, kad slaugytojų, dirbančių mišriu grafiku, savivertės suminis balas yra

aukštesnis (vidutinis rangas 259,81) nei dieninėje ar naktinėje pamainoje dirbančių kolegų (vidutinis

rangas 225,87) (p<0,05) (21 lentelė).

21 lentelė. Tyrimo dalyvių savivertės suminio balo įverčiai pagal pamainą

Darbo pamainos

Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė

Dieninė /

naktinė

225,87 11 24 34

Mišrus grafikas 259,81 9 25 36

Statistika Z=2,3, p=0,021 (Mann-Whitney U testas)

Tyrimu buvo siekiama nustatyti skirtingų miestų ligoninėse dirbančių slaugytojų savivertės,

patiriamo streso ir darbo organizavimo sąsajas. Spearman koreliacinės analizės metodu nustatyta, kad

tarp suminio darbo organizavimo balo ir suminio savivertės balo yra tiesioginis vidutinio stiprumo

ryšys, t. y. kuo geresnis darbo organizavimas, tuo aukštesnė slaugytojų savivertė (r=0,519; p<0,001).

Taip pat nustatyta, kad augant patiriamo streso lygiui slaugytojų savivertė mažėja (p<0,001) (rastas

vidutinio stiprumo priešingas ryšys, r=-0,388).

50

Apibendrinant slaugytojų savivertės įvertinimą slaugytojų požiūriu galima teigti, kad

bendras slaugytojų savivertės įverčių vidurkis yra pakankamai aukštas (24,15±5,8 balų iš 27).

Aukščiausia savivertė nustatyta VšĮ Druskininkų miesto ligoninėje dirbantiems slaugytojams

(vidutinis rangas 348,36), žemiausia – VšĮ Tauragės ligoninėje dirbantiems slaugytojams (vidutinis

rangas 77,11). Slaugytojų, dirbančių mišriu grafiku ir chirurgijos profilio skyriuose savivertė yra

aukštesnė (p<0,05).

Patiriamas stresas darbe mažina slaugytojų savivertę, o geras darbo organizavimas ją

didina (p<0,05).

51

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tinkamas darbo organizavimas slaugoje užtikrina teikiamos slaugos paslaugos kokybę (2),

mažina traumų tikimybę darbe (4-5) bei didina slaugytojų pasitenkinimą darbu (7-8).

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad darbo organizavimo lygis regioninėse Lietuvos šiaurės,

rytų, pietų ir vakarų miestų ligoninėse yra vidutinis. Dažniausiai slaugytojų įvardinta darbo

organizavimo problema yra negalėjimas aptarti darbinių problemų su savo kolegomis (82,6 proc.).

Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš svarbių darbo organizavimo veiksnių yra sėkmingas sveikatos

priežiūros specialistų tarpusavio bendradarbiavimas (122). Kiekybiškai bendradarbiaujant gerėja

sprendimų priėmimas (123), dalijimasis įrodymais grįsta praktika tarp profesijų (124), gerėja pacientų

sauga (5, 124-127), ligos ir psichosocialinių simptomų valdymas bei trumpėja buvimo ligoninėje

trukmė (122, 124). Todėl slaugytojų negalėjimas tinkamai aptarti darbinių problemų su kolegomis

gali tapti kliūtimi tinkamam darbo organizavimui ligoninėse.

Protinė ir emocinė įtampa slaugytojų darbe – dažnai pasitaikantis reiškinys. Moksliniai

tyrimai rodo, kad 84,4 proc. slaugytojų darbe jaučia emocinę įtampą ir 86,1 proc. po darbo jaučia

psichologinį nuovargį (79). Šiame atliktame tyrime kitos dažniausiai įvardintos slaugytojų darbo

organizavimo problemos buvo susijusios su protine įtampa darbe: būtinu tikslumu atliekant darbą

(75,0 proc.), susikaupimu (74,3 proc.) ir nuolatiniu mąstymu darbe (73,7 proc.).

Darbo krūvis yra tiesioginis veiksnys, atspindintis darbo organizavimo kokybę. Slaugytojų

darbe netinkamas darbo krūvio paskirstymas, veiklos koncentravimas piko valandomis, ištisinis

darbas visą pamainą yra tiesiogiai susiję su didesne traumų tikimybe darbe (4). Atlikto tyrimo

rezultatai rodo, kad didesniu kaip 1 etato krūviu dirbantys slaugytojai darbo organizavimą

darbovietėje vertina prasčiau (p<0,05). Blaževičienės ir kt. (119) atliktame tyrime didžioji dalis (80,8

proc., n=198) greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pagrindiniu darbo organizavimo trūkumu

įvardijo per didelį darbo krūvį (119).

Lietuvoje slaugytojų darbas yra susijęs su dideliu darbo krūviu, atsakomybe ir įtampa, tačiau

darbo užmokestis vis dar nėra adekvatus. Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad netinkamas atlygis už

darbą yra dažniausiai slaugytojų nepasitenkinimą darbu ir darbuotojų kaitą sukelianti priežastis (3, 9,

13), o tai turi įtakos darbo organizavimui ligoninėse. Šiuo tyrimu taip pat nustatyta, kad didžioji dalis

(71,9 proc.) slaugytojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu.

Aiškiai apibrėžti tikslai ir uždaviniai darbe skatina įsitraukimą. Savo atsakomybių srities

žinojimas užtikrina laiku ir tinkamai atliekamą darbą bei atskaitomybę (128). Neaiškios atsakomybės

ribos ir darbų pasiskirstymas, neapibrėžti ir netikslūs nurodymai lemia prastus darbo rezultatus ir

paslaugos kokybę (129), sukelia tarpusavio konfliktus bei stresą darbe (130). Tyrimo rezultatai

atskleidė, kad Tauragės miesto ligoninėje dirbantys slaugytojai dažniausiu darbo organizavimo

52

trūkumu įvardijo savo atsakomybės srities nežinojimą (0,19±0,4 balo). Šioje ligoninėje taip pat dažni

konfliktai su vadovu (0,47±0,8) ir darbo organizavimas vertintas prasčiausiai (p<0,05).

Neaiški atsakomybė ir konfliktai darbe priskiriami psichosocialiniams rizikos veiksniams,

susijusiems su darbo turiniu ir tarpasmeniniais santykiais, sukeliančiais slaugytojų stresą darbe (130).

Galimai šios priežastys papildė Tauragės miesto ligoninėje dirbančių slaugytojų streso lygio

vertinimą, ir šioje ligoninėje slaugytojų nustatytas streso lygis buvo aukščiausias (vidutinis rangas

305,64) (p<0,05).

Naujos technologijų diegimas medicinoje padidina organizacijos našumą ir efektyvumą

(35), tačiau taip pat gali tapti streso šaltiniu. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai stresą

darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir funkcionavimo (71,7

proc.). Lorenzetti ir bendraautorių (4) teigimu, kompiuterizavimas bei kitų technologijų naudojimas

trukdė slaugytojams organizuoti darbą ligoninėse, kėlė stresą ir skatino atsitraukimą nuo tiesioginės

paciento priežiūros (4). Pasak Mahdian ir kt. (131), techninis neužtikrintumas ir neapibrėžtumas dėl

nuolat besikeičiančių technologijų bei techninė perkrova yra pagrindinės slaugytojų technostreso

priežastys (131).

Kitos slaugytojų paminėtos stresą darbe keliančios priežastys – paciento mirtis (54,0 proc.),

bendravimas su įtūžusiais pacientais (53,2 proc.,) yra plačiai išnagrinėtos moksliniuose darbuose ir

įvardijamos kaip dažniausi stresogeniniai veiksniai slaugytojų darbe. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad

73,9 proc. respondentų darbe susiduria su seksualinio pobūdžio juokeliais. Žodinis seksualinis

priekabiavimas prilyginamas smurtui (83-84) ir sukelia emocinį stresą darbe (82). Ožeraitienės ir kt.

(84) atlikto tyrimo duomenimis, verbalinį priekabiavimą patyrė 80 proc. slaugytojų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad slaugytojų, dažniau patiriančių patyčias, savivertė yra žemesnė

(109). Slaugytojo savivertė yra svarbi, nes yra susijusi su jo gebėjimu bendrauti (94). Slaugytojai,

turintys stiprią savivertę, geriau sugeba užmegzti efektyvius ir terapinius santykius su pacientais, taip

pat yra labiau pasirengę įveikti iššūkius, su kuriais susiduria bendraudami su pacientais (105). Atlikto

tyrimo rezultatai rodo, kad tyrime dalyvavusių slaugytojų savivertė yra gana aukšta (24,15±5,8 balų

iš 27). Tyrimu nustatėme, kad slaugytojų, dirbančių mišriu grafiku savivertė yra aukštesnė (p<0,05).

Tai gali būti susiję su įdomesniu darbu dirbant mišriu grafiku, dėl to geresniu pasitenkinimu darbu ir

geriau suvokiama organizacine parama (95).

Darbo grafikas yra vienas iš darbo organizavimo sudėtinių dalių. Atliktu tyrimu įrodėme,

kad geras darbo organizavimas didina slaugytojų savivertę, o patiriamas stresas darbe ją mažina

(p<0,05). Tauragės miesto ligoninėje nustatytas žemiausias darbo organizavimo bei didžiausias

patiriamo streso lygis lemia žemiausią šioje ligoninėje dirbančių slaugytojų savivertę. Neaiškūs

nurodymai, konfliktai su vadovu ir kolegomis kuria stresinę aplinką, trukdančią saugiai prižiūrėti

pacientus (132). Tauragėje dirbantys respondentai dažniausias darbo organizavimo problemas

53

įvardijo incidentus su vadovu, gaunamus prieštaringus nurodymus bei konfliktus ir nemalonumus su

kolegomis. Šie veiksniai kuria stresinę aplinką darbo vietoje, galimai todėl Tauragėje dirbantys

slaugytojai būdami tokioje aplinkoje dažniau jaučia įtampą susidūrę su beveik visais stresą darbe

sukeliančiais veiksniais nei kituose tirtuose miestuose dirbantys kolegos.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad darbo organizavimas yra labai svarbus

veiksnys, lemiantis slaugytojų patiriamą stresą darbe ir savivertę.

Tyrimo ribotumai. Organizuojant ir atliekant tyrimą nustatėme keletą ribotumų, galinčių

turėti įtakos rezultatams. Pirma, ne visos atrankos kriterijus atitikusios regioninės ligoninės sutiko

dalyvauti vykdomame tyrime. Didesnis tiriamųjų skaičius galimai būtų lėmęs kitokius darbo

organizavimo, patiriamo streso darbe ir slaugytojų savivertės vidurkius bei atskleidęs daugiau šių

analizuojamų objektų aspektų regioninėse ligoninėse. Antra, analizuojant slaugytojų savivertę

nebuvo atsižvelgta į respondentų ekonomines gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas, šeimos ir

socialinius santykius, kas galimai galėjo turėti įtakos slaugytojų savivertei.

Tolesnei tyrimo plėtrai tikslinga būtų palyginti slaugytojų darbo organizavimo, patiriamo

streso ir savivertės lygį su didžiųjų miestų antro lygio ligoninėmis, kas galimai padėtų atskleisti

regioninių ir didžiųjų miestų ligoninių darbo organizavimo, streso ir slaugytojų savivertės skirtumus

bei nustatyti priežastinius ryšius.

54

5. IŠVADOS

1. 86,8 proc. slaugytojų buvo patenkintos darbo organizavimu ligoninėse. Pagrindinėmis darbo

organizavimo problemomis slaugytojai įvardijo negalėjimą aptarti darbinių problemų su savo

kolegomis bei protinę įtampą darbe.

2. Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir

funkcionavimo, paciento mirtis ir bendravimas su įtūžusiais pacientais; rečiausiai – konfliktai

su vadovu ir jo kritika.

3. Daugiau kaip pusė visų slaugytojų pasižymėjo aukštą saviverte ir statistiškai reikšmingai

dažniau slaugytojos, dirbančios mišriu grafiku bei chirurgijos profilio turėjo aukštą savivertę.

55

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remdamiesi atlikto tyrimo gautais rezultatais siūlome praktines rekomendacijas:

• Vyr. slaugytojams – slaugos administratoriams rekomenduojama organizuoti slaugytojų

susirinkimus, kuriuose būtų galimybė aptarti darbines problemas su kolegomis.

• Tauragės miesto ligoninės vadovams rekomenduojama nustatyti ir aiškiai įvardyti slaugytojų

atsakomybės sritis.

• Regioninių ligoninių vadovams rekomenduojama organizuoti techninių įrengimų darbo ir

funkcionavimo mokymus slaugytojams siekiant išvengti technostreso pasireiškimo.

• Tauragės miesto ligoninės vadovams rekomenduoja organizuoti slaugytojams mokymus,

teigimai veikiančius jų savivertę.

56

7. MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

1. Margelevičienė R, Blaževičienė A, Tomkevičiūtė J. Bendrosios praktikos slaugytojų darbo

organizavimo ir streso ypatumai antro lygio ligoninėse. Tarptautinė mokslinė-praktinė

konferencija skirta Tarptautinei slaugytojų dienai „2019 – Slaugos studijų, mokslo ir praktikos

integracija: Slaugytojai – lyderiai, siekiant sveikatos visiems“. 2019 m. gegužės 7 d. (3

priedas)

57

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Žiliukas G, Drungilienė D, Užkurėlytė R. Slaugos kokybės gerinimo galimybės miesto

ligoninėje. Sveikatos mokslai. 2013; 23(3): 86-91.

2. Semachew A. Implementation of nursing process in clinical settings: the case of three

governmental hospitals in Ethiopia, 2017. BMC Res Notes. 2018; 11: 173.

3. Bruyneel L, Li B, Ausserhofer D, Lesaffre E, Dumitrescu I, et al. Organization of Hospital

Nursing, Provision of Nursing Care, and Patient Experiences with Care in Europe. Med Care Res

Rev. 2015; 72(6): 643-664.

4. Lorenzetti J, Oro J, Matos E, Gelbcke FL. Work organization in hospital nursing: literature

review approach. Text Context Nursing, Florianópolis. 2014 Oct-Dec; 23(4): 1104-12.

5. Nantsupawat A, Kunaviktikul W, Nansupawat R, Wichaikhum OA, et al. Effects of nurse work

environment on job dissatisfaction, burnout, intention to leave. Int Nurs Rev. 2017; 64(1): 91-98.

6. Rodrigues PS, Sousa AFL, Magro MC,S Andrade D, Hermann PRS. Occupational accidents

among nursing professionals working in critical units of an emergency service. Esc Anna Nery. 2017;

21(2).

7. Ameen F. Lack of Job Satisfaction among Nurses. Forensic Sci Add Res. 2017; 1(3): 24-27.

8. Hamid S, Malik AU, Kamran I, Ramzan M. Job satisfaction among nurses working in the

private and public sectors: a qualitative study in tertiary care hospitals in Pakistan. J Multidiscip

Healthc. 2014; 7: 25-35.

9. Ožeraitienė V, Gaigalaitė V, Arnatkevič J. Profesinės veiklos vidinės motyvacijos ir

pasitenkinimo darbu charakteristikų tyrimas. Medicinos teorija ir praktika. 2014; 20(4): 292-298.

10. Sturm BA, Dellert JC. Exploring nurses' personal dignity, global self-esteem and work

satisfaction. Nurs Ethics. 2016; 23(4): 384-400.

11. Mikaliūkštienė A, Nalivaikienė R. Employment opportunities for Graduate Nurses From 4

Vilnius Hospitals. NERP. 2012; 2: 74-78.

12. Manomenidis G., Kafkia T., Minasidou E., et all. Is Self-Esteem Actually the Protective Factor

of Nursing Burnout? International Journal of Caring Science. 2017; 10(3): 1348-1359.

13. Chen MF, Ho CH, Lin CF, Chung MH, Chao WC, Chou HL et al. Organisation-based

selfesteem mediates the effects of social support and job satisfaction on intention to stay in nurses. J

Nurs Manag. 2016; 24(1): 88-96.

14. Wade GH. Perceptions of Instructor Caring Behaviors, Self-Esteem, and Perceived Clinical

Competence: A Model of the Attitudinal Component of Professional Nurse Autonomy in Female

Baccalaureate Nursing Students [dissertation]. Widener University, 2000.

58

15. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu profesinę veiklą

veikiančių veiksnių kontekste. Profesinės studijos: teorija ir praktika. 2015; 15: 7-12.

16. Rovas L, Lapėnienė J, Baltrušaitytė R. Slaugytojų darbe patiriamas stresas ir jo įveika.

Visuomenės sveikata. 2012; Priedas Nr. 1: 80-85.

17. Kandrašovienė V, Grigaliūnienė V, Riklikienė O. Psichikos sveikatos slaugytojų darbe

patiriamo streso kilmė, raiška ir prevencija. Socialinė sveikata. 2015; 2(4): 31-39.

18. Riklikienė O, Krušinskaitė D, Gatautis R, Bagdonaitė Ž. Nurses‘ Work-Related Stress, Job

Satisfaction, and Intent to Leave: A Survey in Primary Health Care Centre. NERP. 2015; 5(1): 11-

20.

19. Karpavičiūtė S. Slaugytojų subjektyvi sveikata, patiriamas stresas, nuovargis ir dalyvavimo

meninėje veikloje poveikis [daktaro disertacija]. [Kaunas]: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

Medicinos akademija, 2016.

20. Domm E. Notes on Nightingale: The influence and Legacy of a Nursing Icon. Book Review.

Med Hist. 2012; 56(1):104-105.

21. Aseratie M, Murugan R, Molla M. Assessment of factors affecting implementation of nursing

process among nurses in selected governmental hospitals, Addis Ababa, Ethiopia; Cross Sectional

Study. J Nurs Care. 2014; 3(3): 170.

22. Kalisch BJ. Missed nursing care: a qualitative study. Journal of Nursing Care Quality. 2006;

21(4): 306–313.

23. Kalisch BJ, Doumit M, Lee KH, Zein JE. Missed nursing care, level of staffing, and job

satisfaction: Lebanon versus the United States. Journal of Nursing Administration. 2013; 43: 274–

279.

24. Griffiths P, Dall’Ora C, Simon M, Ball J, Lindqvist R, Rafferty AM, Aiken LH. Nurses’ shift

length and overtime working in 12 European countries: The association with perceived quality of care

and patient safety. Medical Care. 2014; 52: 975–981.

25. Kalisch BJ, Xie B, Dabney BW. Patient-reported missed nursing care correlated with adverse

events. American Journal of Medical Quality. 2013; 29: 415–422.

26. Carole M, Wagoro A, Podo C. Mainstreaming Kenya-Nursing Process in clinical settings: the

case of Kenya. Int J Africa Nurs Sci. 2015; 3: 31–39.

27. Abebe N, Abera H, Ayana M. The implementation of nursing process and associated factors

among nurses working in Debremarkos and Finoteselam Hospitals, northwest Ethiopia, 2013. Nurs

Care. 2014; 3(2): 149.

28. Stankevičienė A, Lobanova, L. Personalo vadyba organizacijos sistemoje. Vilnius: Technika.

2006.

59

29. LR Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos

personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė. Galutinė

ataskaita [Internet]. [cited 2019 Apr 14] Available from:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2011_medicinos_personalo_skaiciau

s_poreikio_ir_darbo_kruvio_pilotines_dienos_fotografijos_analize.pdf

30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. V-400

„Dėl Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Žin, 2012-05-12; Nr. 55-2751.

31. Capuano T., Bokovoy J., Halkins D., & Hitchings K. (2004). Workflow analysis: Eliminating

non-valued added work. Journal of Nursing Administration. 34(5), 246-256.

32. Janušonis V. Naktinio medikų darbo ypatumai, kontraversijos ir mitai. Klaipėdos universitetinį

ligoninė, 2016 [Internet] [cited 2019 Mar 15] Available from:

http://www.poliklinika.lt/media/11306/naktinio-mediku-darbo-ypatumai.pdf

33. LR Slaugos praktikos įstatymas. 2001 m. birželio 28 d Nr. IX–413. Valstybės žinios, 2001-07-

18, Nr. 62-2224.

34. Scottish Government. Advanced Nursing Practice: Service & Education Analysis Tool, 2016.

[Internet] [cited 2019 Feb 18] Available from: https://ihub.scot/media/2499/sna-ena-tool.pdf

35. Gagnon M-P, Desmartis M, Labrecque M, Car J, Pagliari C, Pluye P, et al. Systematic review

of factors influencing the adoption of information and communication technologies by healthcare

professionals. J Med Syst. 2012; 36: 241–77.

36. Puronaitė R. Klasterizavimo algoritmai didelės apimties medicinos duomenims. Mokslinė

ataskaita DMSTI-DS-09P-2018-1. Vilniaus universitetas, 2018 m. spalis.

37. Hitt LM, Tambe P. Health Care Information Technology, Work Organization, and Nursing

Home Performance. ILR Review. 2016; 69(4): 834-859.

38. Tacy JW. Technostress Effects on Technology Acceptance by Nurse Faculty. Doctoral

dissertation. The University of Texas at Tyler, 2015.

39. Button D, Harrington A, Belan I. E-learning & information communication technology (ICT)

in nursing education: A review of the literature. Nurse Educ Today. 2014; 34(10): 1311-23.

40. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl sveikatos sistemos plėtros ir

ligoninių tinkle konsolidavimo iki 2025 metų plano patvirtinimo. TAR, 2014-07-21, Nr. 10411.

41. Sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo iki 2025 metų plano 2 priedas. Iš:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl sveikatos sistemos plėtros ir

ligoninių tinkle konsolidavimo iki 2025 metų plano patvirtinimo. TAR, 2014-07-21, Nr. 10411.

42. Jong T, Bos E, Pawlowska-Cyprysiak K, Hidt-Ciupinska K, Malinska M, Nicolescu G, Trifu

A. Dabartiniai ir kylantys sveikatos priežiūros sektoriaus klausimai, įskaitant slaugą namuose ir

60

bendruomenėje. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra. Europos rizikos stebėjimo tarnyba,

2014 [internet] [cited 2019-09-15]. Available from:

https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=2ahUKEwi_suaotf

jlAhWSp4sKHStSBv4QFjAAegQIBBAC&url=https%3A%2F%2Fosha.europa.eu%2Fsites%2Fdef

ault%2Ffiles%2Fpublications%2Fdocuments%2FLT-615-

healthcare%2520sector.pdf&usg=AOvVaw3-2B9MzqXqx65XFQ6ySh_i

43. A 2017 Report on the history of nursing and midwifery in the World Health Organization 1948–

2017 [internet] [cited 2019-09-15]. Available from:

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/nursing-midwifery/en/

44. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Asmens sveikatos priežiūra. Slauga

[internet]: [cited 2019-09-15]. Available from: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-

prieziura/slauga-asmens-sveikatos-prieziura

45. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Slaugos paslaugų teikimo

Lietuvoje dinamika ir naujovės. 2018 m. kovo mėn. [internet]: [cited 2019-09-15]. Available from:

http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugos/slaugos-

paslaugos/Documents/SLAUGA%20VISA%202013-2018%20%28vlk%20puslapiui%29.pdf

46. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2012 m. gegužės 4 d. Nr. V-393

„Dėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin, 2012-

05-10, Nr. 54-2690.

47. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2007 m. sausio 11 d. Nr. V-14

„Dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo

patvirtinimo“. Žin, 2007-01-18, Nr. 7-290.

48. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugo ministro įsakymas, 2007 m. gruodžio 14 d. Nr. V-

1026 „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo aprašo patvirtinimo“. Žin, 2007-12-28,

Nr. 137-5626.

49. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugo ministro įsakymas, 2008 m. spalio 10 d. Nr. V-982

„Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin,

2008-10-21, Nr. 121-4629.

50. Garcia SD, Gil RB, Haddad MCL, Vannuchi MTO, da Costa DB. The role of a nurse in the

management of medical-hospital material: an integrative review. Brazilian J Nurs 2013; 12(2): 411-

426.

51. Barbieri JC, Machline C. Logística hospitalar: teoria e prática. São Paulo: Saraiva; 2009.

52. Commission of the European Communities. Adapting to change in work and society: a new

Community strategy and safety at work 2002-2006 [internet] [cited 2019-03-15]. Available from:

https://www.ucc.ie/archive/hdsp/com2002_118_en_Adapting%20to%20change%20in%20work%2

61

0and%20society-

a%20new%20Community%20strategy%20on%20health%20and%20safety%20at%20work%20200

2-2006.pdf

53. European Agency for Safety and Health at Work. Research on Work-related Stress [Internet]

[cited 2019-04-13]. Available from:

https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/reports/203

54. Chmiel N. Darbo ir organizacijos psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005.

55. Simanis R, Lejniece S, Sochnevs A, Eglite J, Chernevska G, Kovalova Z, et al. Natural

clearance of hepatitis c virus in hemophilia patients. Medicina (Kaunas). 2008; 44(1): 15-21.

56. Gailienė G, Cenenkienė R. Medicinos darbuotojų profesiniai biologiniai rizikos veiksniai.

Medicina. 2009; 45(7): 530–536.

57. Weber DJ, Rutala WA. Understanding and Preventing Transmission of Healthcare-Associated

Pathogens Due to the Contaminated Hospital Environment. Infection Control and Hospital

Epidemiol. 2013; 34(5): 449-452.

58. OSHA: Occupational Exposure to Blood Borne Pathogens-1 hour [Internet] [cited 2019-05-

12]. Available from: https://ceufast.com/course/osha-occupational-exposure-to-blood-borne-

pathogens

59. Power S, Gallagher J, Meaney S. Quality of life in health care workers with latex allergy. Occup

Med (Lond). 2010; 60(1): 62–5.

60. Van Gils RF, Boot CRL, Van Gils PF, Bruynzeel D, Coenraads PJ. Effectiveness of prevention

programmes for hand dermatitis: a systematic review of the literature. Contact Dermatitis. 2011; 64-

2: 63-72.

61. Lampel HP, Patel N, Boyse K, O‘Brien SH, Zirwas MJ. Prevalence of Hand Dermatitis in

Inpatient Nurses at a United states Hospital. Dermatitis. 2007; 18(3): 140-142.

62. Smith D, Arachi Y, Mikashi M et al. Hand dermatitis risk factor among clinical nurses in Japan.

Clinical nursing research 2006; 15(3):197-208.

63. Bauer A1, Rönsch H, Elsner P, Dittmar D, Bennett C, Schuttelaar MLA, Lukács J, John SM,

Williams HC Interventions for preventing occupational irritant hand dermatitis. Cochrane Database

Syst Rev. 2018; 4: CD004414.

64. Monitto CL, Hamilton RG, Levey E, Jedlicka AE, Dziedzic A, Gearhart JP. et al. Genetic

Predisposition to Natural Rubber Latex Allergy Differs Between Health Care Workers and High-risk

Patients. Anesthesia&Analgesia. 2010; 110(5): 1310–7.

65. Sell AM, Visentainer JEL. Natural Rubber Latex Allergy, Allergic Diseases – Highlights in the

Clinic, Mechanisms and Treatment, Prof. Celso Pereira (Ed.), 2012.

62

66. Burgess N. Occupational Hazards for Nurses [Internet] [cited 2019-07-05]. Available from:

https://www.hospitaljobsonline.com/career-center/healthcare-careers/occupational-hazards-for-

nurses.html

67. Pontén A, Hamnerius N, Bruze M, Hansson C, Persson C, Svedman C, Andersson KT,

Bergendorff O. Occupational allergic contact dermatitis caused by sterile non‐latex protective gloves:

clinical investigation and chemical analyses. Contact Dermatitis. 2013; 68(2): 103-10.

68. Arif AA, Delclos GL. Association between cleaning-related chemicals and work-related asthma

and asthma symptoms among healthcare professionals. Occup Environ Med. 2012; 69(1): 35-40.

69. Maskeliūnienė D, Juzėnaitė E, Kvedarienė V. Alergija lateksui. Klinikinis atvejis. Sveikatos

mokslai. 2015; 25(3): 56-60.

70. Razbadauskas A, Žuravliova T, Dumbrauskienė R. Stacionaro slaugytojų profesinę motyvaciją

sąlygojančių darbo aplinkos veiksnių analizė. Sveikatos mokslai; 2011; 21(7): 164-167.

71. Jonikaitė R, Brasaitė I. Slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksnių ir pasitenkinimo gyvenimo

kokybe sąsajos. Sveikatos mokslai. 2016; 26(6): 220-225.

72. Kaveckaitė K. Darbo sunkumo veiksniai medicinos įstaigose ir darbo sąlygų gerinimo

priemonių rekomendacijos [Internet] [cited 2018-10-03]. Available from:

http://osha.vdi.lt/PDF/G_P/ergometriniai.vdi.htm

73. Valstybinė darbo inspekcija. Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinis sergamumas [Internet]

[cited 2019-02-10]. Available from: http://www.lsadps.lt/images/archyvas/264_VDI-NAPL-

sveikatos_sektoriuje.pdf

74. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Slaugytojų darbo krūvio

nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Valstybės žinios. 2012-05-12, Nr. 55-2751.

75. Qin Z, Zhong X, Ma J, Lin H. Stressors affecting nurses in China. Contem Nurs. 2016; 52(4):

447-453.

76. Hu Y, Zhang Y, Shen N, Wu J, Wu J, Malmedal WK. Stressors of newly graduated nurses in

Shanghai pediatric hospital: a qualitative study. J Nurs Manag. 2017 Apr; 25(3): 184-193.

77. Kriukelytė D, Vaškelytė A, Žitinaitė L. Stresas intensyviosios terapijos skyrių slaugytojų darbe.

Sveikatos mokslai. 2005; 3(40): 8-11.

78. Chang EM, Hancock KM, Johnson A, Daly J, Jackson D. Role stress in nurses: review of related

factors and strategies for moving forward. NHS. 2005; 7: 57-65.

79. Vimantaitė R, Šeškevičius A. „Perdegimo“ sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos

centruose dirbančių slaugytojų. Medicina. 2006; 42(7): 600-605.

80. Kawano Y. Association of Job-related Stress Factors with Psychological and Somatical

Symptoms among Japanese Hospital Nurses: Effect of Departmental Environment in Acute Care

Hospitals. J Occup Health. 2008; 50:79-85.

63

81. Sveinsdóttir H, Biering P, Ramel A. Occupational stress, job satisfaction, and working

environment among Icelandic nurses: A cross-sectional questionnaire survey. Int J Nurs Stud. 2006;

43(7): 875-89.

82. Mayhew C, Chappell D. Violence in the workplace. Med J Aust. 2005; 183(7): 346–347.

83. Dehghan-Chaloshtari S, Ghodousi A. Factors and Characteristics of Workplace Violence

Against Nurses: A Study in Iran. Journal of Interpersonal Violence. 2017; Jan 9.

84. Ožeraitienė V., Gabrilavičiūtė L., Gaigalaitė V. Slaugytojų, dirbančių su psichomotoriškai

sujaudintais pacientais ir patiriančių verbalinį bei fizinį smurtą, psichologinio atsparumo ir emocinės

būsenos ištyrimas. Medicinos teorija ir praktika. 2015; 21(43): 834-840.

85. Bjørk IT, Samdal GB, Hansen BS, Tørstad S, Hamilton GA. Job satisfaction in a Norwegian

population of nurses: A questionnaire survey. Int J Nurs Stud. 2007; 44: 747-57.

86. Gerikienė V, Bartkutė D. Slaugytojų pasitenkinimo profesiniais veiksniais sąsajos su profesinio

perdegimo sindromo komponentais. Profesinės studijos: teorija ir praktika. 2014; 13: 14-19.

87. Wang L, Tao H, Ellenbecker Ch, Liu X. Job satisfaction, occupational commitment and intent

to stay among Chinese nurses: a cross-sectional questionnaire survey. J Adv Nurs. 2012; 68(3): 539-

49.

88. Brooks BA, Anderson MA. Defining quality of nursing work life. Nursing Economic 2005;

23(6): 319-326.

89. Dargahi H, Changizi V, Gharabagh EJ. Radiology employees' quality of work life. Acta Medica

Iranica. 2012; 50(4): 250-256.

90. Gurses AP, Carayon P, Wall M. Impact of performance obstacles on intensive care nurses'

workload, perceived quality and safety of care, and quality of working life. Health Services Research

2009; 44(2): 422-443.

91. Daubermann DC, Tonete VLP. Quality of work life of nurses in primary healthcare. Acta

Paulista de Enfermagem. 2012; 25(2): 277-283.

92. Ali SA, Suhail N, Ali SA. Low Self-Esteem Leads to Depression Among Elderly: Case Study

of Nursing Home. Journal of Universal Surgery. 2016; 4 (2): 1-4.

93. Chaves ECL, Simão TP, Oliveira IS, Souza IP, Iunes DH, Nogueira DA. Assessment of nursing

students' self-esteem at a university in the South of Minas Gerais (Brazil). Invest Educ Enferm. 2013;

31(2): 261-269.

94. Ilhan N, Sukut O, Akhan LU, Batmaz M. The effect of nurse education on the self-esteem and

assertiveness of nursing students: A four-year longitudinal study. Nurse Ed Today, 2016; 39: 72-78.

95. Yu M, Yang S, Qiu T, Gao X, Wu H. Moderating Role of Self-Esteem Between Perceived

Organizational Support and Subjective Well-Being in Chinese Nurses: A Cross-Sectional Study.

Front Psychol. 2019; 10: 2315.

64

96. Iacobucci A, Daly BJ, Lindell D, Griffin MQ. Professional values, self-esteem, and ethical

confidence of baccalaureate nursing students. Nurs. Ethics. 2012; 20(4): 479-490.

97. Ling IL, Marshall R, Xu Y, Lin WY. Jaypatient-induced service sabotage behavior: the issue

of self-esteem of hospital nurses. Health Mark Q. 2014; 31(3): 213-30.

98. Wang X, Wang W, Xie X et al. Self-esteem and depression among Chinese adults: A moderated

mediation model of relationship satisfaction and positive affect. Personality and Individual

Differences. 2018, 135: 121-127.

99. Komulainen K, Ylöstalo P, Syrjälä AM, Ruoppi P, Knuuttila M, et al. Determinants for

preventive oral health care need among community-dwelling older people: a population-based study.

Spec Care Dentist. 2014; 34: 19-26.

100. George PP, Heng BH, Wong LY, Ng CW. Determinants of healthrelated quality of life among

community dwelling elderly. Ann Acad Med Singapore 2014; 43: 3-10.

101. Husain N, Chaudhry I, Raza-ur-Rehman, Ahmed GR. Self-esteem and obsessive compulsive

disorder. J Pak Med Assoc 2014; 64: 64-68.

102. Twenge JM, Campbell WK. Self-esteem and socioeconomic status: A meta-analytic review.

Personality and Soc Psychol Rev. 2002; 6: 59-71.

103. Zhang L, Li W, Liu B, Xie W. Self-esteem as mediator and moderator of the relationship

between stigma perception and social alienation of Chinese adults with disability. Disabil Health J.

2014; 7: 119-123.

104. Fairfax CN. Social Work, Marriage, and Ethnicity: Policy and Practice. J Human Behav Soc

Environ. 2014; 24: 83-91.

105. Edwards D, Burnard P, Bennett UH. A longitudinal study of stress and self-esteem in nursing

student nurses. Nurse Educ. Today. 2010; 30: 78-84.

106. Gerikienė V. Slaugytojų požiūrio į darbą sąsajos su pasitenkinimu darbu ir profesinio

perdegimo sindromu. Profesinës studijos: teorija ir praktika. 2015; 15: 7-12.

107. Choi YJ. Evaluation of a program on self-esteem and ego-identity for Korean nursing students.

Nurs Health Sci. 2016: 18(3) :387-92.

108. Liu J, Liu YH. Perceived organizational support and intention to remain: The mediating roles

of career success and self-esteem. Int J Nurs Pract. 2016; 22(2): 205-14.

109. Losa-Iglesias ME, Bengoa VR. Prevalence of bullying at work and its association with

selfesteem scores in a Spanish nurse sample. Contemp Nurse. 2012; 42(1): 2-10.

110. Hidalgo JM, Sábado JT. Self-esteem, resilience, locus of control and suicide risk in nursing

students. Enferm Clin. 2016; 26(3): 188-93.

111. Lou JH, Li RH, Yu HY, Chen SH. Relationships among self-esteem, job adjustment and service

attitude amongst male nurses: a structural equation model. J Clin Nurs. 2011; 20(5- 6): 864-72.

65

112. Parisa SJ, Baraz-Pordanjani S, Beiranvand S. Relationship between self-esteem and burnout in

nurses. J Clin Nurs. 2014; 3(3): 52-62.

113. Van Eckert S., Gaidys U., Martin C.R. Self-esteem among German Nurses: does academic

education make a difference? Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing. 2012; 19: 903–910.

114. Choi E, Hwang J, Jang I. Effects of Nursing Practice Environment and sel-Esteem on Critical

Thinking Disposition among Clinical Nurses. J Korean Acad Nurs Adm 2017; 23(2): 161-169.

115. Mathew J, Ram D, Bhattacharjee D, Sharma A. Self-Esteem, Job Satisfaction and Burnout

between General and Psychiatric Nursing Staff: A Comparative Study. SAGE, 2014; 15(4): 595-612.

116. Losa-Iglesias ME, López DL, Vazquez RR, Bengoa-Vallejo RB. Relationships between social

skills and self-esteem in nurses: a questionnaire study. Contemp Nurse, 2017; 53(6): 681-690.

117. Sapagovas J, Šaferis V, Jurėnienė K, Jurkonienė R, Šimatonienė V, Šimoliūnienė R. Statistikos

ir informatikos pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas: KMU leidykla, 2008. 15-16 p.

118. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis leidimas, 2002 metai, Šiauliai.

119. Blaževičienė A, Zdanavičienė D, Vaškelytė A. Organisational Factors Influencing Job

Performance of Ambulance Health Care Professionals: Cross-sectional survey in Lithuania. NEPR.

2016; 6(2): 46-51.

120. Rosenberg M., Schooler C., Schoenbach C., Rosenberg F. (1995). Global Self-Esteem and

Specific Self-Esteem: Different Outcomes, American Sociological Review 60 (1): 141-156.

121. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros

akademija, 2009.

122. Morley L, Cashell A. Collaboration in Health Care. Journal of Medical Imaging and Radiation

Sciences. 2017; 48: 207-216.

123. Propp KM, Apker J, Zabava Ford WS, Wallace N, Serbenski M, Hofmeister N. Meeting the

complex needs of the health care team: identification of nurse-team communication practices

perceived to enhance patient outcomes. Qual Health Res. 2010; 20: 15–28.

124. Reeves S, Lewin S, Espin S, Zwarenstein M. Interprofessional teamwork for health and social

care. 8. John Wiley & Sons; 2011.

125. Amer KS. Clarity and Safety Communication. In: Arnold EC, Boggs KU. Interpersonal

Relationships. Profesional Communication Skills for Nurses. 8th ed. Elsevier, 2019; 17-34 pp.

126. Kerfoot KM, Rapala K, Ebright, P, Rogers SM. The power of collaboration with patient safety

programs: building safe passage for patients, nurses, and clinical staff. J Nurs Adm. 2006; 36: 582–

588.

127. Ontario Hospital Association: Quality & Patient Safety Plan (QPSP) 2010-2013 [internet] [cited

2019-11-20] Available from:

https://www.longwoods.com/articles/images/StrategicBrochure_Large_Aug6%20-%20FINAL.pdf

66

128. Velhal GD, Sawant S, Rao A, Mahajan H. Awareness among nursing staff about roles and

responsibilities in atertiary level health care institute, India. IJGMP. 2013; 2(2): 75-80.

129. Šalkauskienė L. Komandinio darbo tobulinimas Lietuvos organizacijų pavyzdžiu [daktaro

disertacija]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo universitetas; 2011.

130. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl psichosocialinių rizikos

veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, Nr. V-699/A1-241. Žin. 2005-08-30, Nr. 105-

3897.

131. Mahdian A, Mehraban MA, Alavi M. Techno-stress: modern dilemma in the nursing

profession? Pharnacophore. 2017; 8(6S): e-117377.

132. Attri JP, Sandhu GK, Mohan B, Bala N, Sandhu KS, Bansal L. Conflicts in operating room:

Focus on causes and resolution. Saudi J Anaesth. 2015; 9(4): 457-463.

67

PRIEDAI

68

1 PRIEDAS

SLAUGYTOJŲ DARBO ORGANIZAVIMO, PATIRIAMO STRESO IR SAVIVERTĖS

VERTINIMO ANKETA

Šios anketos pagalba bus siekiama įvertinti patiriamo streso lygį Jūsų darbe bei su juo

susijusius veiksnus. Taip pat, išanalizuoti veiksnius, susijusius su darbo organizavimu. Anketa yra

anoniminė, o tyrimo duomenys bus apibendrintai panaudoti tik moksliniais tikslais.

Dėkoju už nuoširdžius atsakymus ir bendradarbiavimą.

Pagarbiai,

LSMU Slaugos ir rūpybos katedros magistrantė Rūta Margelevičienė.

Prašome pasirinkti vieną atsakymą, atspindintį Jūsų nuomonę apie teiginį.

Visada Dažnai Kartais Niekada

1 Ar darbo krūvis būna per didelis?

2 Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo

darbą?

3 Ar dirbate „spaudžiami laiko“?

4 Ar gebate lengvai atlikti savo darbą?

5 Ar norėtumėte ramesnės veiklos?

6 Ar darbas reikalauja susikaupimo?

7 Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą?

8 Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu?

9 Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti?

10 Ar turite daug ką atsiminti savo darbe?

11 Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį?

12 Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais?

13 Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti žmones?

14 Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas?

15 Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo?

16 Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio?

17 Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus?

18 Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam

augimui ir tobulėjimui?

19 Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų

seką?

20 Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas?

21 Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su

sunkumais darbe?

22 Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos?

23 Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis?

24 Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis?

25 Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų

darbe

26 Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų

vadovo?

27 Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe?

28 Ar gaunate prieštaringus nurodymus?

29 Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo?

Lentelės tęsinys kitame puslapyje

69

Lentelės tęsinys

Visada Dažnai Kartais Niekada

30 Ar tiksliai žinote, už ką esate atsakingas ir kokios yra

atsakomybės sritys?

31 Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas?

32 Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius

poveikį jūsų darbui?

33 Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu?

34 Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais?

35 Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai?

36 Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų?

37 Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą?

38 Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis?

39 Ar galite gauti laisvadienį, kai jums to reikia?

40 Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai

organizuojamos?

41 Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos

kvalifikacijos?

Ar būnate įsitempęs šiose situacijose?

Nebūnu

įsitempęs

Kartais

įsitempęs

Dažnai

įsitempęs

Ypatingai

įsitempęs

Neturiu

nuomonės

1 Išgirdęs vadovo kritiką

2 Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs

paciento šeimai padėti susitvarkyti su emocijomis?

3 Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su

kolegomis apie problemas darbo aplinkoje

4 Kai konfliktuojate su vadovu

5 Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų reikalavimų

6 Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą darbe

7 Konfliktuodamas su gydytoju

8 Nenuspėjamas grafikų sudarymas

9 Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai

10 Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę padėti

pacientui susitvarkyti su jo emociniais poreikiais

11 Kai nėra galimybės išreikšti kitiems kolegoms

savo neigiamus jausmus pacientų atžvilgiu

12 Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą pacientui

13 Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra

gydytojo

14 Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai

15 Įvykus paciento mirčiai

16 Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais

17 Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia pavojus

18 Netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo

ir funkcionavimo

19 Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais

pacientais

20 Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir

jų artimųjų poreikius

70

Ar sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais:

Teiginys Visada Dažnai Kartais Niekada

1 Apskritai, aš esu savimi patenkintas

2 Kartais esu savimi patenkintas

3 Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių

4 Aš sugebu atlikti darbą taip pat gerai, kaip

ir kiti žmonės

5 Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis

6 Kartais aš jaučiuosi nieko vertas

7 Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai

lygus su kitais

8 Norėčiau labiau save gerbti

9 Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis

Kokiame skyriuje dirbate? (Įrašykite)

........................................................................

Kokiu krūviu dirbate? (Pažymėkite)

o 0,5 etato

o 1 etato krūviu

o Daugiau nei 1 etato krūviu

Jūsų amžius (Įrašykite)

.....................................

Jūsų lytis (Pažymėkite vieną iš pateiktų variantų)

o Moteris

o Vyras

Gyvenamoji vieta (Pažymėkite)

o Miestas

o Kaimas

Šeimyninė padėtis (Pažymėkite)

o Netekėjusi (nevedęs)

o Ištekėjusi (vedęs)

o Gyvena poroje

o Našlė (-ys)

o Išsituokusi (-ęs)

Išsilavinimas (Pažymėkite)

o Aukštasis universitetinis

o Aukštasis neuniversitetinis

o Aukštesnysis

o Profesinis vidurinis

Kurioje pamainoje dirbate? (Pažymėkite)

o Naktinėje

o Dieninėje

o Mišrioje

Jūsų darbo stažas (Įrašykite)

...............................................

71

2 PRIEDAS

BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS

72

3 PRIEDAS

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBO ORGANIZAVIMO IR

STRESO YPATUMAI ANTRO LYGIO LIGONINĖSE

Rūta Margelevičienė 1, Aurelija Blaževičienė 2, Jūratė Tomkevičiūtė3 1,2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra

3Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Fizikos, matematikos ir biofizikos katedra

Įvadas. Tinkamas darbo organizavimas slaugos procese yra svarbūs gerinant slaugos paslaugų

kokybę [1]. Prastos kokybės slaugos paslauga apima ir naudingos priežiūros praleidimą [2], kuris

dažniausiai įvyksta būtent dėl organizacinių trūkumų: per mažai darbuotojų, prastas esamų

darbuotojų išteklių panaudojimas, uždelstas laikas slaugos intervencijai, prastas komandinis darbas

ir pan. [3]. Nustatyta, jog slaugos procese praleista ligonių priežiūra yra susijusi su nepageidaujamais

įvykiais [4]. Moksliniai tyrimai rodo, jog cheminiai, biologiniai, fizikiniai bei socialiniai-

psichologiniai darbo aplinkos veiksniai blogina profesinę slaugytojų motyvaciją bei skatina

nepasitenkinimą darbu, bei didina streso darbe ir perdegimo sindromo riziką [5]. Moksliniai tyrimai

atskleidžia geresnės darbo aplinkos įtaką mažesnei darbuotojų kaitai, pravaikštų kiekiui, didesniam

pasitenkinimui darbu, taip pat ir mažesniam patiriamam stresui darbe [6-8].

Tikslas – įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų darbo organizavimo ir patiriamo darbinio streso

ypatumus antro lygio ligoninėse.

Metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2019 metų kovo mėnesį Alytaus apskrities S. Kudirkos,

Anykščių rajono savivaldybės, Pasvalio ir Druskininkų ligoninėse. Tyrime dalyvavo 381 bendrosios

praktikos slaugytojas (atsako dažnis 66 proc.). Tyrimui panaudotas D. Zdanavičienės ir A.

Blaževičienės, pagal užsienio autorius sudarytas klausimynas, vertinantis darbo organizavimą ir

streso išreikštumo lygį, bei Rosenbergo savivertės skalė (RSE: Rosenberg‘s Self-Esteem scale

(Rosenberg, 1965 m.). Klausimyną sudaro 71 teiginys, suskirstytas į 3 poskales. Anketos pakankamą

patikimumą rodo Cronbach alfa koeficientas, kuris visuose poskaliuose yra didesnis nei 0,7.

Duomenys apdoroti SPSS 22 versijos paketu.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 378 moterys ir 3 vyrai. Respondentų amžiaus vidurkis – 51,2 (±7,95)

metai, darbo stažo vidurkis – 29,4 (± 9,55) metai. Dauguma apklaustųjų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą

(69,8 proc.). Daugiau nei pusė respondentų susituokę (61,2 proc.). Beveik trys ketvirtadaliai tiriamųjų

dirbo vieno etato krūviu (71,9 proc.) ir mišrioje pamainoje (73,5 proc.).

Gauti rezultatai parodė, jog tiriamosiose ligoninėse bendrosios praktikos slaugytojai didžiausią stresą

jaučia esant netikrumui dėl specializuotų įrengimų ir darbo funkcionavimo (64,6 proc.).

Antroje vietoje (54,1 proc.) apklaustieji nurodė paciento mirties sukeltą stresą. Sveikatai ir saugumui

gresiantį pavojų, kaip patiriamo streso šaltinį, nurodė 51,7 proc. respondentų, kaltinimus dėl kažko,

kas yra negerai – 50,4 proc., o patirtį bendraujant su įtūžusiais pacientais – 49,1 proc. slaugytojų.

Tyrime dalyvavusiems slaugytojams mažiausią stresą kelia konfliktai su gydytojais (8,1 proc.) ir

vadovo kritika (10,2 proc.).

Išvados. Daugumai bendrosios praktikos slaugytojų dažniausiai stresą kelia netikrumas dėl

specializuotų įrengimų ir darbo funkcionavimo. Rečiausiai slaugytojams stresą darbe kelia konfliktai

su gydytojais ir vadovo kritika.

Literatūra

1. Semachew A. Implementation of nursing process in clinical settings: the case of three

governmental hospitals in Ethiopia, 2017. BMC Res Notes. 2018; 11: 173.

2. Bruyneel L, Li B, Ausserhofer D, Lesaffre E, Dumitrescu I, et al. Organization of Hospital Nursing,

73

Provision of Nursing Care, and Patient Experiences With Care in Europe. Med Care Res Rev. 2015;

72(6): 643-664.

3. Kalisch BJ, Doumit M, Lee KH, Zein JE. Missed nursing care, level of staffing, and job

satisfaction: Lebanon versus the United States. Journal of Nursing Administration. 2013;43:274–279.

4. Kalisch BJ, Xie B, Dabney BW. Patient-reported missed nursing care correlated with adverse

events. American Journal of Medical Quality. 2013;29:415–422.

5. Razbadauskas, A., Žuravliova, T., Dumbrauskienė, R. Stacionaro slaugytojų profesinę motyvaciją

sąlygojančių darbo aplinkos veiksnių analizė. Sveikatos mokslai. 2011; 21(7): 164-167.

6. Dargahi H, Changizi V, Gharabagh EJ. Radiology employees' quality of work life. Acta Medica

Iranica 2012; 50(4): 250-256.

7. Gurses AP, Carayon P, Wall M. Impact of performance obstacles on intensive care nurses'

workload, perceived quality and safety of care, and quality of working life. Health Services Research

2009; 44(2):422–443.

8. Daubermann DC, Tonete VLP. Quality of work life of nurses in primary healthcare. Acta Paulista

de Enfermagem 2012;25(2):277–283.

74

4 PRIEDAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

_________________________________________________________________________

(Magistranto vardas ir pavardė, studento pažymėjimo Nr.)

AUTORIAUS INDĖLIO IR AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA 20__ m. ____________ mėn. __ d.

Magistro baigiamojo darbo ___________________________________________________________ (Pavadinimas)

__________________________________________________________________________________

temą, tyrimo apimtį (tinkamą eilutę pažymėti ženklu „x“ ir užpildyti):

☐ suformulavau ir apibrėžiau savarankiškai, remdamasis asmeniniais pastebėjimais: (nurodyti

ankstesnius šios srities savo tyrimus, kitus šaltinius ir tyrimus, padėjusius

suformuluoti baigiamojo darbo problemą, tikslus ir uždavinius) ☐ pasirinkau iš siūlomų darbo vadovo arba

kitų mokslininkų, dėstytojų: (nurodyti mokslininko arba dėstytojo vardą ir pavardę):

Renkant ir įvertinant medžiagą bei rengiant baigiamąjį darbą, mane konsultavo mokslininkai, dėstytojai

ir specialistai, jų indėlis rengiant baigiamąjį darbą:

__________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________

Rinkdamas medžiagą naudojausi šiomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto priemonėmis ir

infrastruktūra (jei naudojote, pažymėkite; nurodykite procentinę išraišką: jei kitiems asmenims

priklausančios priemonės ir infrastruktūra nenaudota – 100 proc., jei naudota – nurodyti Universiteto

dalies dydį): Laboratorija ir laboratoriniai prietaisai ☐ proc. Reagentai ☐ proc. Kitos priemonės ir

medžiagos (nurodykite) ☐ proc. Patvirtinu, kad mano magistro baigiamasis darbas yra savarankiškai parašytas, pateikta medžiaga nėra

plagijuota, falsifikuota, tyrimo duomenys nėra klastoti, darbas nėra dublikuotas. Tiesiogiai arba

netiesiogiai vartotos kitų šaltinių citatos pažymėtos literatūros nuorodose. Kitų asmenų indėlis (jei toks

yra darbe) yra aiškiai deklaruotas. Patvirtinu, kad darbas parašytas taisyklinga lietuvių kalba.

______________ _________________________________________________ (Parašas) (Magistranto vardas ir pavardė)

Laisvai disponuodamas turtinėmis autoriaus teisėmis į savo baigiamąjį darbą Lietuvos sveikatos mokslų

universitetui suteikiu neišimtinę, neatlygintinę, neterminuotą, neribotą teritoriškai licenciją atkurti 16/26

baigiamąjį darbą bet kokia forma arba būdu, jį išleisti, versti, viešai demonstruoti, skelbti, padaryti

pasiekiamą internetu, adaptuoti arba kitaip perdirbti, naudoti paskesniuose tyrimuose, platinti jo kopijas

parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat

importuojant, eksportuojant. ______________

_________________________________________________ (Parašas) (Magistranto vardas ir pavardė)