Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS STUDIJŲ PROGRAMA
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
SONATA MIKOLAITIENĖ
2 kursas 2 grupė
VEIKSNIŲ, TURINČIŲ ĮTAKOS LIETUVOS KARVIŲ
MASTITŲ SUKĖLĖJŲ RŪŠIMS IR PAPLITIMUI , ANALIZĖ
THE ANALYSIS OF FACTORS, WHICH AFFECTING THE
LITHUANIA COWS MASTITIS PATHOGENS SPECIES AND
SPREAD
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc.dr. Loreta Šernienė
KAUNAS, 2014
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBOSAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
„ Veiksnių, turinčių įtakos Lietuvos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui, analizė“.
................................................................................................................................................
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME
DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(data) (katedros vedėjo/jos vardas pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas pavardė ) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(Gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas
3
TURINYS
SANTRAUKA 4
ĮVADAS 5
1. LITERATŪROS APŢVALGA 6
1.1 Bakterijų ir somatinių ląstelių įtaka pieno kokybei 6
1.2 Karvių slaptųjų mastitų prieţastys 9
1.3 Mastitą sukeliantys mikroorganizmai 11
1.4 Mastito diagnostika 13
1.5 Mastito profilaktika ir gydymas 15
2. DARBO METODIKA 18
2.1 Tyrimų laikas ir vieta 18
2.2 Mikrobiologinis mastitų sukėlėjų identifikavimas 18
2.3 Mikroorganizmų jautrumo antibiotikams nustatymas 22
2.3 Statistinė duomenų analizė 23
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS 24
3.1 Mastito sukėlėjų paplitimo analizė 24
3.2 Sezono įtaka mastito sukėlėjams 25
3.3 Mastito sukėlėjų paplitimas skirtingose apskrityse 26
3.4 Mastito sukėlėjų jautrumo antibiotikams analizė 28
4. IŠVADOS 36
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 37
6. SUMMARY 41
7. PRIEDAI 42
4
SANTRAUKA
Autorius: Sonata Mikolaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos
akademija Maisto saugos ir kokybės katedra
Tema: Veiksnių, turinčių įtakos Lietuvos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui, analizė
Darbo vadovė: dr. Loreta Šernienė
Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto
saugos ir kokybės katedra.
Darbo apimtis: 42 puslapiai, 17 paveikslų, 4 lentelės.
Darbo tikslas : Išanalizuoti ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos karvių mastitų sukėlėjų
rūšims ir paplitimui Lietuvoje.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti ir aprašyti Lietuvoje paplitusius karvių mastito sukėlėjus;
2. Statistiškai įvertinti ir aprašyti veiksnių (metų, sezono ir apskrities) įtaką mastitų sukėlėjų
rūšims ir paplitimui kontroliuojamų karvių piene 2011 metais;
3. Atlikti mastitų sukėlėjų jautrumo antibiotikams duomenų analizę ir statistikai įvertinti
priklausomybę tarp antibiotikų.
Magistro baigiamajame darbe buvo panaudoti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje
bakteriologiškai tirtų karvių, sergančių mastitu, duomenys. 2011metais buvo ištirta 2315 mastitu
sergančios karvės. Daţniausiai identifikuota buvo Stphylococcus aureus - 33 proc., Staphylococcus
spp - 21 proc.,gramneigiamos lazdelės – 13 proc.,Streptococcus spp- 11 proc., Streptococcus
agalactiae – 11 proc. Duomenų analizė parodė, kad mastitų sukėlėjai didţiausia problema pieno
kokybei tampa spalio, lapkričio ir gruodţio mėnesiais, t.y. tvartiniu laikotarpiu. Taip pat buvo
nustatyta,kad mastitų sukėlėjai jautriausi buvo gentamicinui, amoksicilinui ir amoksicilino mišiniui su
klovulanine rūgštimi.Analizė parodė, kad stipri teigiama koreliacija (r = 0,79) tarp mastito gydymui
naudojamų antibiotikų buvo amoksicilino ir penicilino bei amoksicilino + klovulaninės rūgšties ir
amoksicilino (r = 0,69).
Raktiniai ţodţiai: mastitų sukėlėjai, karvė,somatinės ląstelės.
5
ĮVADAS
Pieno ūkis – viena svarbiausių šalies ţemės ūkio šakų, turintis ne tik ekonominę, bet ir
socialinę reikšmę. 2000 metais suarė 17 proc. bendrosios ţemės ūkio produkcijos vertės, o pieno
produktų eksportas - virš 30 proc. viso ţemės ūkio ir maisto produktų eksporto.(Stankūnienė ir
kt.,2008)
Pieno kokybę apibūdina visa eilė rodyklių. Svarbiausias iš jų - somatinių ląstelių skaičius
(SLS). Didėjantis SLS nurodo, kad karvė serga daţniausiai pasitaikančia ginekologine liga mastitu. Ši
ligos forma neturi jokių klinikinių poţymių ir nustatoma tik tiriant SLS. Daţnai slaptieji mastitai
pereina į klinikinius. Klinikinis mastitas sukeliamas patogeninių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta,
kad apie 95 proc. mastito atvejų sukelia agalaktinis streptokokas, auksinis stafilokokas, dysgalaktinis
streptokokas, tešmens streptokokas ir ţarninė lazdelė (Japertas ir kt., 2001).
Nacionalinė mastito taryba JAV nustatė, kad išlaidos vienai karvei, sergančiai mastitu, gydyti
siekia 180 JAV dolerių.Nuostolis dėl sumaţėjusių primilţių siekia apie 70 proc.Pienininkystės ūkiai
daugiau nuostolių patiria dėl slaptojo negu dėl klinikinio mastito.( Paulauskas, 2010).
Nors mastitų sukėlėjai gana plačiai išanalizuoti, tačiau jų paplitimas Lietuvoje ir jautrumas
antibiotikams nėra gerai ţinomi, todėl šiam darbui buvo pasirinktas darbo tikslas : Išanalizuoti ir
įvertinti veiksnius, turinčius įtakos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui Lietuvoje.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti ir aprašyti Lietuvoje paplitusius karvių mastito sukėlėjus;
2. Statistiškai įvertinti ir aprašyti veiksnių (metų, sezono ir apskrities) įtaką mastitų sukėlėjų
rūšims ir paplitimui kontroliuojamų karvių piene 2011 metais;
3. Atlikti mastitų sukėlėjų jautrumo antibiotikams duomenų analizę ir statistiškai įvertinti
priklausomybę tarp antibiotikų.
.
6
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Bakterijų ir somatinių ląstelių įtaka pieno kokybei
Siekiant išsaugoti natūralias pieno savybes ir pagaminti kokybiškus produktus, didţiausias
dėmesys turi būti skiriamas švieţio pieno kokybei (Riaukienė, 1999). Pieno kokybės vertinimui, tiriami
pieno kokybės rodikliais: bendras bakterinis uţterštumas tūkst./cm3, somatinių ląstelių skaičius
tūkst./cm3, inhibitorinės medţiagos ir pieno uţšalimo temperatura (
oC) (Pieno supirkimo taisyklės,
2001).
Bendras bakterijų skaičius piene rodo, kiek pienas yra uţterštas bakterijomis. Bakterijų piene
visiškai išvengti neįmanoma, tačiau jų skaičių sumaţinti galima.Pieno gamintojai turi rūpintis, kad į
pieną nepatektų bakterijų, be to, greitai jį atšaldyti iki ţemos temperatūros (0 – 4°C temperatūros).
Palankiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra 20 – 40 °C. Kai kurios bakterijos veisiasi uţšalimo,
o kitos – net 50 – 60 °C temperatūroje. Kai sąlygos netinkamos, bakterijos apmiršta ir nesidaugina
(krentant temperatūrai, lėtėja jų dauginimasis). Tai viena iš prieţasčių, dėl kurios pamelţtą pieną reikia
greitai atšaldyti (Shearer et al., 1992).
Švieţiai pamelţtas pienas turi medţiagų, kurios slopina mikroorganizmų dauginimąsi tam tikrą
laiką. Tokias baktericidines medţiagas gamina sveikas tešmuo. Šių medţiagų kiekis tešmenyje
priklauso nuo gyvulio sveikatos, tešmens būklės ir kt.Nors sveikame tešmenyje yra visos palankios
sąlygos ( drėgmė, maisto medţiagos,temperatūra) bakterijoms daugintis, jos dauginasi labai pamaţu, o
daugelis net ţūva. Švieţiai pamelţtas pienas pasiţymi savybe naikinti mikroorganizmus, o laikas , kurį
pienas tų savybių turi – baktercidine faze.(Stankūnienė ir kt.,2008)
Baktericidinių medţiagų kiekis piene smarkiai sumaţėja gyvuliui susirgus virškinamojo trakto
ligomis, mastitu ir kt. ligomis. Sveikos karvės piene bakterijų dauginimasis slopinamas vidutiniškai 2
val., bet tai priklauso nuo pamelţto pieno švaros, greito pieno atšaldymo.
1 lentelė.Pieno baktericidinės fazės trukmės priklausomybė nuo pieno temperatūros.(Mišeikienė ir
kt.,2008)
Pieno tempertūra, °C Baktericidinės fazės
trukmė, val.
Pieno tempertūra, °C Baktericidinės fazės
trukmė, val.
37 2 13 - 14 18
30 2,3 10 24
25 6 5 36
16 - 18 7,8 0 48
7
Taigi atšaldytame piene susidaro nepalankios sąlygos mikrobams daugintis. Pieną reikia kuo
skubiau atšaldyti iki 4 – 6 °C temperatūros.
Superkamo pieno bakterinis uţterštumas turi būti ne didesnis kaip 100 tūkst/cm3.(Pieno
supirkimo taisyklės, 2001).
Somatinės ląstelės – tai pieno liaukos epitelinės ląstelės (1 – 20 proc.) ir leukocitai. Sveikos
karvės piene somatinių ląstelių būna maţiau nei 100 tūkst./ml, o sergančios slaptuoju mastitu – daugiau
kaip 200 tūkst./ml (Japertas, 1998, 1999).
Somatinių ląstelių būna ir sveikų karvių piene, o neţymus jų padidėjimas yra natūrali
apsauginė ląstelių funkcija prieš tešmens uţdegimus (Koivula, 2005). Lietuvai įstojus į ES, pagal
bendrus ES reglamentus SLS piene turėtų neviršyti 400 tūkst./ml. (Valstybės ţinios, 2005). N.
Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje SLS piene turi būti maţiau nei 500 tūkst./ml (Sargeant et al., 1998;
Norman et al., 2000).
Svarbiausias veiksnys, turintis įtakos somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimui piene, yra į
pieno liauką patekusi uţdegimą sukelanti infekcija. Uţdegimą sukelia į ją patekę ir besidauginantys
patogeniniai mikroorganizmai. Uţdegimo metu sumaţėja pieno sintezės aktyvumas, pakinta pieno
sudėtis, padidėja somatinių ląstelių skaičius. Uţdegimo intensyvumas priklauso nuo karvių šėrimo, kitų
biologinių veiksnių ir uţdegimą sukėlusio patogeno. Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius rodo pieno
liaukos uţdegimą (Japertas, 2000).
Iš literatūros šaltinių (Japertas,2000) ţinome, kad dauguma tešmens uţdegimų atsiranda per
pirmuosius tris laktacijos mėnesius. Lietuvoje slaptaisiais mastitais serga nuo 5 iki 45 % visų karvių.
Dėl mastitų netenkama iki 20 – 30 % pieno. Kadangi, mastitais sergančių karvių pienas yra
nesuperkamas, patiriami dideli nuostoliai.
Padidėjęs somatinių ląstelių kiekis – įvairaus laipsnio mastitų pasekmė, o somatinės ląstelės
blogina pieno kokybę ir rūšį. Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimo prieţastimi gali būti ne tik
mastitai, bet ir stresas (Japertas, 1999).
Paţangios technologijos galvijininkystėje karvių organizme gali sukelti stresą, kurio metu
pakinta metabolizmo lygis, fiziologinės funkcijos, fermentų aktyvumas. Dėl to išsiskiria daug citokinų,
kai kuriuose organuose gali vystytis uţdegiminiai procesai,susilpnėja laktogenezės proceso
intensyvumas bei produktyvumas.( Drackley et al.,2006).
Uţsienio tyrėjai (Mohebbi – Fani et al.,2007) teigia, kad mineralinių elementų kiekio kraujyje
ir jų tarpusavio ryšių nustatymas apsprendţia karvių bandos sveikatos būklę, gerovę bei bandos naudą.
8
Tyrimais nustatyta, kad padidėjus SLS piene,sumaţėja riebalų,laktozės,kalcio,vitaminų (ypač
vitamino C),kazeino, pagausėja natrio, chloro, albuminų ir globulinų.Padidėja tokio pieno pH (net iki
6,9 ir daugiau) ir oksidacinis aktyvumas (Hurley, 2003).
Rudejevienės ( 2007) teigimu sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumaţėja bendrųjų
baltymų (1 proc.),kazeino (6–18 proc.), laktozės (5–20 proc.), riebalų (4–12proc.). Galvijų augintojai
patiria nuostolių dėl sumaţėjusios pieno produkcijos (20 proc.),gydymo išlaidų (20–25 proc.),
pablogėjusios pieno kokybės ir ankstyvo karvių brokavimo (30–35 proc.).Taip pat nustatyta, kad
somatinių ląstelių skaičiui 1 ml piene padidėjus100 tūkst., pieno primilţis sumaţėja 2,5 proc.
VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje taikomas somatinių ląstelių ląstelių skaičiavimas somatinių
ląstelių skaičiaus tėkmės citometrijos metodu matuokliu Somascope (1pav.) pagal LST EN ISO 13366-
2:2006+AC:2007 „Pienas. Somatinių ląstelių skaičiavimas.2-oji dalis.Fluorooptoelektroninių skaitiklių
naudojimo vadovas“.
1 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus matuoklis „Somascope MK2
„Somascope MK2“veikia fluorooptoelektroniniu principu. Pirmiausiai tiriamas pienas
sumaišomas su daţomuoju tirpalu. Šis mišinys patenka į prietaiso dalį, kiuvetę, kuri apšviečiama
specialios ultravioletinės lempos skleidţiamais spinduliais. Kiekviena nudaţyta ląstelė švyti, o speciali
kompiuterio programa suregistruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja pieno somatinių ląstelių
skaičių.
Didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja pieno produktyvumo nuostoliai – gaunami
maţesni karvių primilţiai (2 lentelė).
9
2 lentelė. Infekcijos paplitimas ir pieno sumaţėjimas, priklausomai nuo somatinių ląstelių
skaičiaus padidėjimo (Eberhard et al., 2002)
Somatinių ląstelių skaičius,
tūkst./ml
Infekuotų tešmens ketvirčių
bandoje, %
Pieno produkcijos
sumaţėjimas, %
200 6 0
500 16 6
1000 32 18
1500 48 29
Pieno gamintojai, siekdami gauti iš karvių didelius pieno primilţius ir kokybišką pieną, turi
tinkamai rūpintis gyvulių prieţiūra. H. Tripp ir kt. autorių (1999) teigimu, ūkininkai turi tinkamai
priţiūrėti net karvių nagus. Jungtinėje Karalystėje kasmet 60 karvių iš 100 turi nagų paţeidimų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmą mėnesį po apsiveršiavimo nagų ligomis suserga apie 24 proc.
karvių. Iš nagų ligomis sergančios karvės per laktaciją primelţiama 350 – 400 kg. pieno
maţiau.Daţniausiai nagų ligos diagnozuojamos karvėms, sergančioms medţiagų apykaitos
ligomis.Todėl labai svarbu subalansuoti karvių mitybos racioną.
Kaip teigia S. Japertas(1998), norint gaminti kokybišką pieną, reikia taikyti geras karvių
laikymo ir prieţiūros sąlygas, laikytis rekomenduojamų higieninių – sanitarinių sąlygų bei tinkamai
atlikti pirminį pieno apdorojimą. Tuo tikslu neuţtenka pasikliauti vien pirminiais sudėties ir kokybės
rodikliais. Pieno mėginiai siunčiami į bešališką tyrimų laboratoriją pieno sudėties bei kokybės rodiklių
(riebalų, baltymų, somatinių ląstelių, bendro bakterinio uţterštumo, inhibitorinių medţiagų, pieno
uţšalimo temperatūros, laktozės (pieno cukraus), urėjos nustatymui .
1.2 Karvių slaptųjų mastitų prieţastys
Mastitas – viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų. 60–70 proc. visų nuostolių,
patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui.
Ekonominiai nuostoliai susidaro:
• dėl pieno produkcijos sumaţėjimo - 50–55 proc.,
• gydymo išlaidos - 20–25 proc.,
• išlaidos, atsiradusios dėl karvių išbrokavimo - 30–35 proc.( Japertienė,2006)
10
Slaptuoju mastitu Lietuvoje serga apie 50 proc. laktuojančių karvių. Karvei sergant slaptuoju
mastitu, dėl pieno produkcijos sumaţėjimo per laktaciją patiriama apie 400 litų nuostolio (Japertas ir
kt.,2001).
Jei klinikine mastito forma registruojama 2- 5 proc. laktuojančių ir uţtrūkintų karvių, tai
slaptuoju tešmens uţdegimu serga iki 50 proc. karvių. Lietuvoje šia uţdegimo forma serga 44- 47 proc.
karvių.( Klimaitė, 2005).
Karvė nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus. Atlikti
tyrimai parodė, kad karvės mastitu daţniau serga tvartiniu laikotarpiu.Dėl prastos tvartų ventiliacijos,
daţniausiai susidaro gera terpė mikroorganizmams daugintis uţdaroje patalpoje. Karvės išskiria daug
šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla.Tai padidina tvarto uţterštumą bakterijomis,
kurios sukelia tešmens uţdegimą. Be to, karvės suėda maţiau pašaro, sumaţėja jų produktyvumas,
karvės tampa jautresnės infekcijai( Ţakas, 2002).
Kai kuriuose literatūros šaltiniuose (Japertas,Minkevičius,2001) autoriai nurodo, kad karvės
mastitu daţniau serga vasarą, nes daug mikroorganizmų platina musės.Taip pat ypač daug infekcijos
atvejų nustatyta ten kur karvių laikymo vietose buvo aptikta ţarnyno bakterijų.
Kuo karvė jaunesnė, tuo mastito sukėlėjams atsparesnė. Literatūros duomenimis mastitams
atsparesnės jaunesnės karvės: pirmaveršės - 29,8 proc., antraveršės - 32,4 proc., trečiaveršės - 20,0
proc., ketvirtaveršės - 22,0 proc., penkiaveršės – 93,0 proc. Kuo didesnis primilţis, tuo atsparumas
maţesnis (Klimaitė , 2005).
Karvių sergamumui slaptuoju mastitu įtakos turi:
karvių šėrimas;
laikymo sąlygos;
karvių amţius;
daugelio autorių nuomone, melţimas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis karvių
sergamumą mastitu. Jis veikia karvės tešmenį net du kartus per dieną. (Aniulis,2001).
Autorių nuomone (Aniulis ,Japertas, 2001), uţkrėstame patogeniniais mikroorganizmais
tešmens ketvirtyje sumaţėja pieno gamyba ir keičiasi pieno sudėtis. Šie poţymiai priklauso nuo
infekcijos stiprumo. Esant subklinikiniam arba slaptajam mastitui, sunku pastebėti šiuos pakitimus,
tačiau piene yra bakterijų , kurios nustatomos tik atlikus somatinių ląstelių tyrimą.
11
3 lentelė. Karvių, sergančių tešmens uţdegimu, pieno sudėties pakitimai (Aniulis E.,
Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
Sudėtinės dalys Sveikų karvių pienas, proc. Sergančiųjų slaptuoju mastitu
karvių pienas, proc.
Sausosios medţiagos 8.9 8,8
Riebalai 3.5 3.2
Laktozė 4.9 4.4
Baltymai 3.61 3.36
Kazeinas 2.8 2.3
Išrūgų baltymai 0.8 1.3
Serumo albuminai 0.02 0.07
Laktoferinas 0.02 0.1
Imunoglobulinai 0.1 0.6
Natrio 0.057 0.105
Chloro 0.091 0.147
Fosforo 0.173 0.157
Kalcio 0.12 0.04
Iki 70- 80 proc. dėl mastito patiriamų nuostolių sudaro subklinikinio mastito sukeliami
padariniai. Subklinikinis mastitas – tai padidėjęs somatinių ląstelių skaičius ir sumaţėjęs pieno
primilţis. (Scott, Laar, Bostedt H. 2002 ).
1.3 Mastitą sukeliantys mikroorganizmai
Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 rūšių mikroorganizmų.Mastitą sukeliančios bakterijos
skirstomos į patogenines ir sąlyginai patogenines.Sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai sukelia
tešmens uţdegimą ir nusilpus karvės imuninei sistemai jų labai padaugėja karvės aplinkoje .
Daţniausiai pasitaikantys patogeniniai mikroorganizmai yra (2 pav.): auksinis stafilokokas
(Staphylococcus aureus), agalaktinis streptokokas (Streptococcus agalactiae), dysgalaktinis
streptokokas (Streptococcus dysgalactiae), enterobakterijos, kiti streptokokai ir enterokokai.
12
2 pav. Daţniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai (VĮ “Pieno tyrimai”, informacija)
Mikroorganizmai
Infekcijos
pasireiškimo periodasInfekcijos
pasireiškimas Platinimas melžimo
metu
Pasveiki-
mo proc.Per laktaciją
Karvei
užtrūkusSlaptas Klinikinis
Staphylococcus aureus l. daţnai retai l. daţnai retai l. daţnai 20-70
Streptococcus agalactiae l. daţnai retai l. daţnai l. daţnai l. daţnai 80-100
Streptococcus dysgalactiae daţnai daţnai l. daţnai retai retai 80-100
Streptococcus uberis daţnai l. daţnai daţnai l. daţnai retai 60-80
Streptococcus faecalis daţnai retai retai l. daţnai retai -
Escherichia coli l. daţnai daţnai retai l. daţnai retai 70-90
Pseudomonas daţnai retai l. daţnai retai retai -
Corynebacterium pyogenes retai l.daţnai retai l. daţnai daţnai -
Mycoplasma l. daţnai retai retai l. daţnai l. daţnai -
Dažniausiai sutinkami tešmens uždegimo sukėlėjai
Jei mastitas yra sukeltas patogeninių mikroorganizmų, labiausiai pakinta pieno sudėtis ir
somatinių ląstelių skaičius. Toks mastitas, padaro didţiausius ekonominius nuostolius. Koaguliazei
negatyvūs stafilokokai (KNS) ir korinebakterijos laikomi sąlyginai patogeniniais mikroorganizmais.Šių
mikroorganizmų sukelto uţdegimo metu, somatinių ląstelių padaugėja tik 2-3 kartus. Sąlyginai
patogeniniai mikroorganizmai retai sukelia klinikinį mastitą, pasiţymintį pieno sudėties pakitimais ar
stipriu pieno produkcijos sumaţėjimu.
Auksinis stafilokokas ir agalaktinis streptokokas yra uţkrečiamieji mastitą sukeliantys
patogenai, kurių pagrindinis šaltinis yra uţkrėstas tešmuo. Šie infekcijos sukėlėjai tarp karvių plinta
melţimo metu, per neplautas rankas ir kt. . Mastitas daţniausiai yra lėtinis ir slaptasis, bet su
periodiniais klinikiniais epizodais.
Aplinkos patogenai yra enterobakterijos, streptokokai ir enterokokai. Enterobakterijos – grupė
gramneigiamų mikroorganizmų: E.coli ir Klebsiella, Enterobacter, Citrobacter genčių bakterijos. O
daţniausiai sutinkamų patogenų – dysgalaktinio streptokoko, tešmens streptokoko ir enterokokų -
šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karvės (pavyzdţiui: gulėjimo vieta, mėšlas, dirvoţemis). Šiais
13
patogenais karvė gali iš naujo uţsikrėsti melţiant, bet daţniausiai uţsikrečiama laikotarpiu tarp
melţimų. (Japertas S. ir k t.,2001).
Tyrimais nustatyta, kad apie 95 proc. mastito atvejų sukelia agalaktinis streptokokas, auksinis
stafilokokas, dysgalaktinis streptokokas, tešmens streptokokas ir ţarninė lazdelė. Auksinis stafilokokas
yra labai uţkrečianti bakterija (patogeniška). Jo uţtenka maţiau nei 10 bakterijų, kad būtų sukeltas
tešmens uţdegimas. Šis sukėlėjas greitai prasiskverbia į tešmens audinius. Uţsikrėtus po šešių valandų
jis jau randamas ir tešmens parenchimoje. Patekęs į parenchimą sudaro mikropūlinukus. Nusilpus
organizmui, iš šių inkapsuliuotų pūlinukų bakterijos vėl patenka į alveoles ir uţdegimas atsinaujina. Šis
sukėlėjas gali formuoti neturinčius sienelių darinius (bakterijų L formas). Todėl auksiniai stafilokokai
gali būti atsparūs antibiotikams, kurie veikia būtent ląstelės sienelę (ß-laktaminai (penicilinai),
aminoglikozidai ir kt.). Be to, kai kurie stafilokokai gamina ir išskiria medţiagas (fermentus), kurios
trukdo antibiotikams juos sunaikinti (Japertas ir kt., 2001).
Auksiniai stafilokokai, patekę į pieno liauką, ne tik sukelia uţdegimą, bet ir gamina karščiui
atsparius enterotoksinus, kurie patekę į pieną niekur nedingsta, o juos perdirbant patenka ir į pieno
produktus. Valgant tokius pieno produktus galima apsinuodyti ( Japertas ir kt., 2002).
Pradedant mastitu sergančių karvių gydymą, pirmiausia labai svarbu nustatyti prieţastį, kodėl
karvės serga tešmens uţdegimu, t. y. patikrinti melţimo įrangos darbą, melţiklių būklę, įvertinti
melţimo higieną, laikymo sąlygas ir guoliavietes, karvių mitybą ir kitus aplinkos veiksnius.
Siekiant nustatyti, koks mikroorganizmas sukėlė tešmens uţdegimą, dar prieš gydymą reikia
paimti pieno mėginius mikrobiologiniam tyrimui. Gavus tyrimų rezultatus, būtina pasitarti su
veterinarijos gydytoju, kuris gydymo būdas gali būti pats efektyviausias (ar pakanka gydymo
homeopatiniais vaistais, ar geriau taikyti homeopatiją ir gydymą antibiotikais kartu, ar jau tinka
gydymas tik antibiotikais). Homeopatiniai preparatai maţiau efektyvūs, jei tešmens uţdegimą sukelia
auksinis stafilokokas ar agalaktinis streptokokas, tačiau jie efektyvesni įveikiant kitus sukėlėjus. Svarbu
paţymėti, kad ţinant kokiai grupei (uţkrečiamų mikroorganizmų ar aplinkos) priklauso pieno
mėginiuose vyraujantys mikroorganizmai, pačiam ūkininkui nesunku nustatyti ir šalinti mastito
prieţastis.
1.4 Mastito diagnostika
Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti mastitą. Slaptuoju mastitu karvės serga iki 50 kartų
daţniau nei klinikiniu. Nediagnozuotas ir negydomas slaptasis mastitas išsivysto į klinikinį ir tada jau
14
reikia imtis skubių priemonių,kad gydymas būtų efektyvus.Subklinikinio mastito diagnostikai atliekami
specialūs pieno tyrimai ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Atskirai tiriant kiekvieno ketvirčio pieną
gaunami tikslesni rezultatai nei tiriant sumaišytą visų ketvirčių pieną. Tokie tyrimai turi būti
pakankamai greiti, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti tešmens būklę ir įvertinti uţdegimo
intensyvumą.( Špakauskas, Jodkonis 2001)
Klimienės(2003) teigimu subklinikinius mastitus nustatome tik ţinodami somatinių ląstelių
skaičių (SLS). Šis rodiklis tiksliai apibūdina karvių bandos prieţiūrą ir karvių sveikatą, pagal jį
nustatoma pieno rūšis ir sprendţiama apie gyvulio tešmens būklę.
SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu (Preskoto–Brido), elektroniniu („Fossomatic“,
„Anadis“, „Somascope MK2“ ir kt.).Veterinarijos gydytojų tarpe be laboratorinių tyrimų labai svarbūs
yra greitieji (ekspres) mastitų diagnostikos testai( CMT, Mastestas, Mastirapid, Mastitis test NK ir kt.),
kuriais atsiradusius pokyčius piene galima įvertinti melţimo metu.
Ekspres diagnostikos testas atliekamas:
Į spec. lėkštelės duobutes melţimo pabaigoje iš kiekvieno tešmens ketvirčio
primelţiama po 2 – 3 ml pieno;
Įpilama testo tirpalo 2 – 3 ml;
Po 10 – 15 min. vizualiai vertinama reakcija; pieno klampumas vertinamas nuo 1 iki 5
balų. Kuo didesnis somatinių ląstelių skaičius piene, tuo mišinys yra klampesnis.
Pastaruoju metu tiksliausiu testu diagnozuojant mastitą, pripaţintas somatinių ląstelių (80
proc. - 85 proc. sudaro leukocitai, eritrocitai, epitelio ląstelės) skaičiavimas, nes uţdegimo metu šių
ląstelių skaičius 1 ml pieno padidėja iki keletos milijonų.
Dabar daugelyje pasaulio šalių taikomi standartizuoti testai SLS piene nustatyti. Daţniausiai
naudojamos paviršiaus aktyvios medţiagos ir indikatoriai. Iš ţinomesnių testų taikomi šie: CMT
(California Mastitis Test), Mastestas, Mastirapid, Mastitis Test, Mastitis test NK, Bernburg Reagent,
Stara Zagora, Profilac Reagent, Sofija ir kt. Testų sudėtyje esančios paviršiaus aktyvios medţiagos
suardo somatinių ląstelių sieneles ir jų branduolius bei skatina jų agliutinaciją į gumulėlius. Suirusios
ląstelės pienui suteikia klampumą ir tąsumą. Kuo didesnis somatinių ląstelių skaičius piene, tuo
mišinys yra klampesnis.
Daugelis mokslininkų ( Minkevičius ir kt.,2001)pieno elektrinį laidumą ( PEL ) siūlė naudoti
kaip mastitų diagnozavimo priemonę šalia karvės, tiek pritaisius šalia melţimo įrenginių.Taikant PEL
matavimą, galima nustatyti beveik visus mastitus, sukeltus S. aureus, kol pasirodo pirmieji klinikiniai
15
poţymiai, tačiau Streptococcus uberis sukeltus mastitus nevisada pavyksta nustatyti. ( Milner P. et al.,
1996 )
Kiti autoriai laikosi nuomonės, kad PEL nėra tikslus mastitų nustatymo būdas (Batra T.R.,
McAllister A.J. 1984; Lansbergen L.M.T.E.,et al.,1994 ).Tačiau matuojant PEL tiesiog kiekvieno
melţimo metu, mastitų nustatymas patogesnis, nereikia veţioti pieno bandinių į laboratoriją. Tačiau dėl
nedidelės koreliacijos PEL nustatymas neturi būti taikomas kaip vienintelė mastitų nustatymo
priemonė. (Nielen M.,et al. 1993 )
Lietuvoje PEL tyrimai nėra paplitę, nors šiuo tyrimu galima nustatyti iki 53 – 55 % slaptų
mastitų, tikrinant PEL, pieno primilţį, pieno temperatūrą kiekvieno melţimo metu. Manoma, kad PEL
koreliuoja su bakteriologinio ir citologinio tyrimo rezultatais. PEL įtakos turi ir kiti veiksniai: laktacijos
stadija, pieno riebumas, įvairios ligos ir kt. (Jodkonis ,1999; Aniulis , Japertas , 2001;)
Pasiūlytas originalus greito daţymo metodas „Testsimplest“, šis mėginys tinkamas
mikroskopuoti po 15 min. Galima suskaičiuoti ne tik somatinių ląstelių skaičių, bet ir diferencijuoti
juos pagal rūšis. ( Sandholm M. 1995 ) Šiuo metu yra naudojami instrumentiniai SLS nustatymo
metodai (Fossomatic“, „Coulter Counter“ ) (Sandholm M. 1995 ).
Slapto mastito diagnostikai vartojami įvairūs metodai, kurie nustato pieno fizinius ir
cheminius pokyčius, tačiau pieno savybių pasikeitimas ne visada gali būti pieno liaukos patologijos
rodikliu ir daţnai priklauso nuo gyvulio fiziologinės būklės, šėrimo bei laikymo sąlygų, laktacijos
periodo. ( Špakauskas, 2000 ).
1.5 Mastito profilaktika ir gydymas
Profilaktikos tikslas yra sumaţinti mastito sukėlėjų kiekį karvių bandoje. Tam reikia sudaryti
tinkamas mitybos ir laikymo sąlygas karvėms, laikytis zoohigienos reikalavimų, kad mastito sukėlėjų
plitimo grandinė būtų nuolat nutraukiama.
Pagrindinės mastito profilaktinės priemonės:
tinkamos karvių laikymo sąlygos;
tinkamos mitybos sąlygos;
tvarkinga, gerai sureguliuota melţimo įranga;
melţimo higiena;
ankstyva mastito diagnostika ir gydymas;
efektyvus gydymas laktacijos ir uţtrūkimo periodu;(Sederevičius, 2004)
16
lazerio terapija.(Paulauskas, 2010)
Gyvuliai turi būti laikomi sausose pakreiktose patalpose. Tvartai turi būti gerai vėdinami,
juose neturi būti skersvėjų.Reikia reguliariai šalinti susikaupusį mėšlą ir srutas. Mastitu sergančios
karvės melţiamos po to kai pamelţiamos sveikos karvės. Reikia saugoti karvių tešmenis nuo
traumų,suţeidimų, sergančias karves kuo skubiau gydyti. Sergančias lėtiniu mastitu karves būtina
brokuoti, nes jos yra mastito infekcijos šaltinis visai bandai. Karves, kurių tešmenys stipriai paţeisti
uţdegimo, taip pat patariama brokuoti. Kad mastitas neįsisenėtų, reikia jį gydyti kuo efektyvesnėmis
priemonėmis.
Paskutinieji tyrimai parodė, kad natūralus gyvulio pasipriešinimas mastitui priklauso nuo
vitaminų, esančių bandos mityboje – labiausiai nuo racione esančių vitamino E ir mikroelemento
seleno. Vitaminas E ir selenas stiprina leukocitų antibakterinę veiklą, antibiotikų pernešimą iš kraujo į
tešmenį, maţina uţdegimo procesus tešmens audiniuose. Tyrimais nustatyta, kad padidinus racione
vitamino E ir seleno kiekį, klinikinio mastito atvejų ankstyvosios laktacijos stadijoje sumaţėja iki 57
proc., vėlesnės laktacijos perioduose – apie 32 proc. Svarbu, kad minėtų medţiagų kiekis neviršytų
nustatytos normos. Suaugusiai karvei rekomenduojamos tokios vitaminų ir mikroelementų normos:
vitamino A 100 – 150 tūkst. tarptautinių vienetų (TV), vitamino E laktuojančioms karvėms 400 – 800
TV, uţtrūkusioms – 1200 TV; seleno 6 mg, vario 200 – 250 mg ir cinko 900 – 1200 mg.( Japertas,
Aniulis,2001).
Gydyti antibiotikais slaptą mastitą tiksliai nenustačius sukėlėjo nepatartina. Beveik 80 proc.
atsinaujinančių mastitų prieţastis yra auksinis stafilokokas: ši bakterija taip giliai įsiskverbia į sekrecinį
pieno liaukos epitelį, jį paţeidţia, jog šis perauga jungiamuoju audiniu. Todėl jokie vaistai ar
profilaktinės priemonės nepadeda.(Aniulis, Japertas, 2001).
Praėjusio šimtmečio pabaigoje kai kuriose šalyse (Japonija, JAV, ES, Rusija ir kt.)
gyvūnams gydyti ir profilaktikai pradėta naudoti lazerio spinduliai. Tai nauja ir unikali priemonė,
pakeičianti vaistus. Sėkmingai gydomi uţdegiminiai susirgimai (mastitas, metritas ir kt.). Gydymo
trukmė priklauso nuo ligos intensyvumo. Paprastai pakanka 1-5 min. Trunkančių 2-4 seansų. Jei reikia,
seanso trukmė gali būti ilgesnė – 10-15 min., o gydymas gali tęstis iki 12 dienų. Taikant lazerio terapiją
gyvuliai pasveiksta greičiau nei gydant vaistais. Gydymas lazeriu yra greitas, pigus ir labai efektyvus
(85-95 proc.). Be to, tyrimais įrodyta, kad lazeriu gydyti gyvuliai sparčiau atgauna jėgas, greičiau
atsistato jų produktyvumas.Gyvulių pienas ir mėsa neuţteršiami medikamentais, patiriama maţiau
nuostolių (Paulauskas,2010).
17
Literatūros šaltiniuose teigiama, kad lazerio spindulių veikimas siejamas su pokyčiais
ląstelėje (Gao et al., 2006). Priklausomai nuo patologinio proceso eigos ir spindulių intensyvumo,
lazerio spinduliai stabilizuoja ląstelės membraną, suaktyvina ATF sintezę (Karua et al., 2005).
Sustiprėja azoto oksidų, histamino, seratonino, prostaglandinų sintezė, išsiplečia kraujagyslės. Lazerio
spinduliams veikiant padidėja leukocitų aktyvumas, skatinama vaskuliarizacija, sureguliuojama vietinė
temperatūra, maţėja uţdegimo simptomai. Atlikus bandymus su laboratoriniais gyvūnais nustatyta, kad
ţemo intensyvumo lazerio spinduliai ardo ir Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus
kultūras, skatina kraujagyslių atsistatymą (Bayat et al., 2006). Pastaroji mikroorganizmų rūšis ypač
daţnai randama karvių sergančių slaptuoju mastitu, piene.
Lazerio terapija yra puiki priemonė,kuri naudojama profilaktiškai. Lazeriu rekomenduojama
apdoroti:
melţiamas karves;
uţtrūkusias karves;
paršavedes prieš ir po apsiparšiavimo;
paršelių lizdus;
galvijų prieauglį;
kumeles;
arklių prieauglį. (Paulauskas,2010)
E.Paulausko teigimu(2010) apdorojant lazeriu sveikas karves profilaktiškai kartą per savaitę
arba du kartus per mėnesį, padidėja jų produktyvumas,ţymiai pagerėja pieno sudėties ir kokybės
rodikliai, apie 15 proc. išauga pieno primilţiai, apie 15 – 20 proc. sumaţėja pašarų sąnaudos.
Pavyzdţiui, Italijoje 2003 m. atliktų tyrimų duomenimis, karvių, profilaktiškai apdorotų lazeriu kartą
per savaitę po 1 min., piene baltymų koncentracija padidėjo 5-8 proc., o somatinių ląstelių skaičius
sumaţėjo iki normos ribos.
18
2. DARBO METODIKA
2.1 Tyrimų laikas ir vieta
Magistrantūros baigiamasis darbas atliktas 20012 – 20014 metai Lietuvos Sveikatos mokslų
universitete Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje.
Tyrimui atlikti duomenys buvo paimti iš VĮ “Pieno tyrimai” duomenų bazės. Darbe panaudoti
2011 metų mastito sukėlėjų mikrobiologinių tyrimų protokolų duomenys.
2.2 Mikrobiologinis mastitų sukėlėjų identifikavimas
VĮ “Pieno tyrimai” laboratorijoje yra nustatomi mastito sukėlėjai iš pieno. Bakteriologiniai
tyrimai atliekami akredituotoje pagal LST EN ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus laboratorijoje.
Mastito sukėlėjai identifikuojami pagal standartizuotą metodiką SDP 5.4.4.B.6 „Pagrindinių mastitą
sukeliančių bakterijų nustatymas piene“ (2009). Metodas pagrįstas mastito sukėlėjų, esančių pieno
mėginyje, sugebėjimu aerobinėmis sąlygomis ant standţios agarizuotos mitybos terpės 37 °C ± 1 ºC
temperatūroje per 24 val. - 72 val. suformuoti tik jiems būdingas kolonijas ( nenustatomi anaerobiniai
mastito sukelėjai, mikoplazmos, mikobakterijos).
Mastitų tyrimui pieno mėginys turi būti specialiai paimtas. Būtina prieš paimant mėginį
švariai nuplauti ir vienkartine servetėle nusausinti karvės tešmenį, nudezenfekuoti tešmens galus,
numelţti kelias pieno čiurkšles atskirai ir tik po to įmelţti į įstriţai čiurkšlei laikomą indelį pieno
tyrimui. Pradėti nuo tolimiausių spenių, kad išvengti jų lietimo dirbant su likusiais speniais. Taip bus
išvengta bakterijų iš tarpkanalio, nes reikalingas mėginys iš pieno liaukos. Laikant rankoje mėgintuvėlį
nuimti dangtelį neuţteršiant jo. Laikyti mėgintuvėlį kampu neleisdţiant jam liestis su spenio galu.
Įmelţti keletą čiurkšlių į mėgintuvėlį, bet neuţpildyti pilnai. Uţdėti dangtelį ir mėgintuvėlį dėti į
šaltkrepšį. Mėginiai turi būti laikomi šaltai. Šaltai laikomi mėginiai turi būti pristatyti į laboratoriją per
12 valandų po paėmimo. Pieno mėginius į laboratoriją gali pristatyti pats uţsakovas arba perduoti per
VĮ “Pieno tyrimai” vairuotoją-ekspeditorių, uţpildţius mastito sukėlėjų nustatymo mėginių
lydraštį.Mėginiai gali būti konservuojami konservantu, kurio aktyvioji medţiaga yra boro rūgštis. Pieno
mėginiai po paėmimo turi būti atšaldomi iki 4 °C ± 2 ºC temperatūros ir kaip galima greičiau pristatomi
į laboratoriją.
19
Mastito sukėlėjų išskyrimas iš pieno ir jų identifikavimas vyksta pagal schemą pavaizduotą
3 pav.
3 pav. Mastito sukėlėjų tyrimo schema
10 µl pieno mėginio mikrobiologine kilpele pasėjama į Petri lėkštelę ant kraujo agaro su
eskulinu. Pasėlis inkubuojamas 24 val. - 72 val. 37 °C ± 1 ºC temperatūroje.Išaugusios kolonijos
įvertinamos vizualiai. Įvertinama kolonijų išvaizda, dydis, spalva bei hemolizės zonos.
20
4 pav. Staphylococcus aureus kolonijos 5 pav. Mišri mikroflora
Neteisingai paimtas mėginys
Iš tiriamų kolonijų ruošiamas mikroskopinis tepinėlis ir daţomas Gramo būdu: ant objektinio
stiklelio uţlašinamas maţas lašelis vandens. Nuo lėkštelės iš pasirinktos kolonijos( augintos 18 – 24
val.) kilpele paimamas nedidelis kiekis mikroorganizmų, keliskart paliečiamas lašelis ir išsklaidomas
stiklelio paviršiuje, kad susidarytų tepinėlis. Po to tepinėlis išdţiovinamas ore ir fiksuojamas
perbraukiant jį kelis kartus virš spiritinės lemputės liepsnos. Ant taip paruošto tepinėlio uţlašinamas
genciano violeto tirpalas, po 1 min. nupilamas daţas ir uţpilamas lugolio tirpalas. Vėl palaukiama 1
min. ir tepinėlis nuplaunamas distiliuotu vandeniu. Tada ant stiklelio pilamas etanolis tol, kol
neišsiskirs violetinė spalva.Palenktas stiklelis švelniai nuplaunamas vandeniu tam, kad būtų pašalintas
etanolis.Uţpilama 1 minutei safranino daţu, nuplaunamas silpna vandens srove ir išdţiovinamas. Jei
bakterijų ląstelės mėlynos arba violetinės vadinamos gramteigiamomis (Gram +), jei nusidaţo roţine
arba raudona – gramneigiamos ( Gram - ) bakterijos.
Bakterijų ląstelių daţymas Gramo būdu leidţia apibūdinti bakterijų morfologiją ir jas
klasifikuoti į gramteigiamas ir gramneigiamas – pagal tai, kaip daţosi šiuo būdu. Gramteigiamos
bakterijos nuo gramneigiamų gali būti atskiriamos KOH testo pagalba.
KOH testas atliekamas nusidaţymo Gramo būdui patikslinti. Kalio šarmas suardo
gramneigiamų bakterijų sieneles ir reaguoja su jų turiniu, todėl kilpele keliant šį mišinį nuo objektinio
stikliuko, jis tįsta. Gramteigiamų bakterijų sienelių kalio šarmas nesuardo ir mišinys lieka nepakitęs.
Šiam testui atlikti naudojamas 3 proc. kalio šarmo tirpalas, kuris uţlašinamas ant objektinio
stikliuko,dedama nuo terpės nuimta kolonija ir sumaišoma su tirpalu. Jei mišinys keliant kilputę tįsta,
tokios bakterijos yra gramneigiamos, o jei tąsumo nėra, vadinasi bakterijos - gramteigiamos.
21
Streptokokai ir stafilokokai yra gramteigiamos rutulinės bakterijos (nusidaţo mėlyna arba
violetine spalva). Streptokokai mikroskopiniame tepinėlyje išsidėsto pavieniui arba grandinėlėmis.
Stafilokokai mikroskopiniame tepinėlyje išsidėsto pavieniui arba krūvelėmis, panašiomis į vynuogių
kekę.
Streptokokai nuo stafilokokų atskiriami katalazės testu. Išaugintų bakterijų kolonija
mikrobiologine kilpele nuimama nuo terpės ir paskleidţiama ant objektinio stikliuko. Po 30 sekundţių
uţlašinamas lašas 3 proc.vandenilio peroksido tirpalas. Jei mišinys pradeda putoti (mikroorganizmai
gamina katalazę, kuri suskaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), tai kolonoją galima
priskirti stafilokokams, jei reakcija neįvyko, koloniją galima priskirti streptokokams.
Koagulazės testas padeda nustatyti ar stafilokokas gamina koagulazės fermentą.Vieną
koloniją tiriamojo mikroorganizmo sėjame į 0,5 ml atskiestos triušio kraujo plazmos, inkubuojame
37°C temperatūroje termostate. Teigiamą reakciją galime stebėti po 2 – 18 valandų. Plazmos
koaguliazės reakcija bus teigiama, jei palenkus mėgintuvėlį į šoną aiškiai matysis pusiau kieta arba
kieta plazma, neigiama reakcija – skysta plazma.
Staphylococcus aureus nuo kitų stafilokokų gali būti atskirtas CAMP testo pagalba. Šis testas
atliekamas naudojant ţinomą Streptococcus agalactiae kamieną.Tuo tikslu ant kraujo agaro per
lėkštelės vidurį pasėjama Streptococcus agalactiae kultūra, o iš šonų statmenai ir 5 mm nuo
Streptococcus agalactiae pasėjimo linijos sėjama įtariamo stafilokoko kultūra. Jei pasėlių susidūrimo
zonoje susiformuoja kastuvėlio arba pusmėnulio pavidalo skaidri hemolizės zona, tokiu atveju
stafilokoką galima priskirti Staphylococcus aureus rūšiai.
Streptokokai patikrinami pagal jų sugebėjimą hidrolizuoti eskuliną. Aplink kultūras, kurios
hidrolizuoja eskuliną, ultravioletinių spindulių šviesoje (366 nm) matomos tamsios zonos, o kitur
eskulinas švyti neonu. Tarp eskuliną hidrolizuojančių streptokokų daţniausiai pasitaiko Streptococcus
uberis ir enterokokai (Enterococcus faecalis ir Enterococcus faecium).
Eskulino nehidrolizuojantys (eskulin -) streptokokai įvertinami pagal hemolizės tipą.Aiškias
α hemolizės zonas suformuoja Streptococcus dysgalactiae, kuris patvirtinamas C grupės streptokokų
latekso agliutinacijos testu.
Streptokokų serologinis nustatymas atliekamas su B ir C serologinių grupių serumais. Į
mėgintuvėlį įpylama 0,4 ml ekstraktinio reagento ir įdedama 2 – 5 panašias kolonijas, nemaišoma.
Mėgintuvėlis yra patalpinamas 10 minučių į termostatą 37oC. Po 5 minučių, mėgintuvėlis 3 sekundes
pakratomas ir vėl įdedamas 5 minutėms į termostatą. Kai ekstraktas paruoštas, į diagnostinę plokštelę
22
įlašinamas 1 lašas latekso reagento ir 1 lašas ekstrakto. Teigiama reakcija yra tada, jei agliutinacija
įvyksta per 30 sekundţių.
Gramneigiamos bakterijos testuojamos greituoju E. coli testu. Tam naudojama chromokulto
agaro terpė. Metodas paremtas tuo, kad koliforminėms bakterijoms būdingas fermentas β-D
galaktozidazė skaido Salmon-GAL substratą ir koliforminių bakterijų kolonijos nusidaţo raudona
spalva, o Escherichia coli būdingas fermentas β-D-gliukuronidazė skaido substratus X gliukuronidą ir
Salmon-GAL, ir Escherichia coli kolonijos nusidaţo tamsiai mėlyna ar violetine spalva. Kitos –
gramneigiamos bakterijos – bespalvės kolonijos. Testuojama bakterija nuo kraujo agaro su eskulinu
persėjama ant chromokulto agaro ir auginama 24 val 37°C temperatūroje. E. coli ant šios terpės uţauga
violetinės arba tamsiai mėlynos spalvos, kiti koliformai nusidaţo raudonos spalvos.Tamsiai mėlynos ar
violetinės kolonijos patikrinamos, uţlašinus ant jų po lašą Kovačo reagento. Jei po kelių sekundţių
reagentas nusidaţo vyšnine spalva – reakcija teigiama, kolonija yra tikrai E. coli. Proteus atpaţįstama iš
kolonijų išvaizdos. Tai greitai augančios bakterijos. Paprastai per parą jos išsiplečia per visą lėkštelės
agaro paviršių ir turi specifinį nemalonų kvapą.
2.3 Mikroorganizmų jautrumo antibiotikams nustatymas
Mikroorganizmų jautrumui antibiotikams nustatyti naudoti skirtingų koncentracijų „Oxoid“
kompanijos antibiotikų diskai: tetraciklino (30μg), gentamicino, (10μg), neomicino, (30μg),
novobiocino (30μg), cefaleksino (30 μg), penicilino (10 μg), amoksicilino (25 μg), kloksacilino (5 μg),
rifampicino( 5 μg), streptomicino (10 μg), ampicilino 10 μg, amoksicilino ir klovulaninės rūgšties (30
μg), enrofloksacino (5 μg). Pagal diskų gamintojo lenteles atskirai vertinta kiekviena antimikrobinė
medţiaga. Vertinimas atliktas pagal klinikines ribines atsparumo reikšmes.
Metodas: išaugusios 3 – 5 mikroorganizmų kolonijos yra nuimamos nuo agaro paviršiaus ir
išmaišomos su mėsos peptono sultiniu (po 4 ml). Kultivuojama 35 – 37oC temperatūroje. Po to pipete
paimamos kultūros ir paskleidţiamos ant mėsos peptono agaro. Apie 15 minučių palaukiama, kol
nudţius agaro paviršius. Antibiotikų diskai uţdedami ant uţsėto agaro paviršiaus (diskai išdėstomi ne
arčiau kaip 24 – 30 mm vienas nuo kito). Apverstos Petri lekštelės kultivuojamos termostate 16 – 24
valandas 35 – 37o C temperatūroje. Išmatavus zonų skersmenį milimetrais, įvertinamos jautrios, maţai
jautrios ir atsparios zonos.
23
2.4 Statistinė duomenų analizė
Tyrimų duomenys apdoroti aprašomosios ir statistinės analizės metodais statistiniu paketu
SPSS (SPSS Inc., 17 versija). Aprašomosios analizės metodu nustatyti kintamųjų rodiklių duomenų
skaičius (N) bei aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai (m±M). Veiksnių ( sezono, apskrities,
mėnesio) įtakos mastito sukėlėjų paplitimui analizė atlikta pavienių veiksnių įtakos (ANOVA) metodu.
Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas daugybinio palyginimo (Bonferonni) bei
porinių palyginimų metodais. Skirtumai laikomi patikimais, kai p
24
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1 Mastito sukėlėjų paplitimo analizė
2011 metų atliktų tyrimų duomenimis VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje iš 2315 ištirtų
mėginių Staphylococcus aureus rasta 33 proc. mėginių , Staphylococcus spp. - 11 proc . mėginių ,
Streptococcus agalictiae - 11proc. mėginių.,Streptococcus disgalactiae - 2 proc.,gramteigiamos
lazdelės – 5 proc., gramneigiamos – 13 proc.
Iš 2315 tirtų atvejų , mastito sukėlėjų nustatyta 2283 atvejai ( 98,62 proc.), 32 atvejai (1,38
proc.) mastito sukėlėjų nerasta (6 pav.)
Diagramoje matome mastitų sukėlėjų grafinę analizę :
Daţniausiai aptinkamas
Staphylococcus
aureus
33%
Staphylococcus spp.
21%Gramneigiamos
lazdelės
13%
Streptococcus
agalactiae
11%
Streptococcus spp.
11%
Streptococus
disgalactiae
2%
Mieliagrybiai
1%
Enterococcus spp.
3%
Gramteigiamos
lazdelės
5%
6 pav. 2011m. mastito sukėlėjų paplitimas
Analizuojant 2315 tirtų atvejų 2011m. daţniausiai mėginiuose buvo aptikti Stphylococcus
aureus - 33 proc., Staphylococcus spp - 21 proc.,gramneigiamos lazdelės – 13 proc.,Streptococcus spp-
11 proc., Streptococcus agalactiae – 11 proc.
Literatūros šaltiniuose (Sol et al.,1997) teigiama,kad S. aureus išskiriamas 19–40 proc.
bakteriologiškai tirtų pieno mėginių, o išgijimas nuo S. aureus sukelto mastito priklauso nuo karvės
amţiaus, SLS, laktacijos stadijos, paţeistų tešmens ketvirčių skaičiaus.Atlikę analizę nustatėme, kad
25
Lietuvos karvių mastitai taip pat daţniausiai sukeliami S. Aureus (33 proc.visų tirtų teigiamų
(mikroorganizmais uţkrėstų) mėginių).
3.2 Sezono įtaka mastito sukėlėjų paplitimui
Mastitu karvės gali sirgti bet kuriuo metų laiku. JAVmokslininkų tyrimų duomenimis,
temperatūrai nukritus iki -180C, karvės primilţis per parą gali sumaţėti nuo 0,5 iki 1,8 kg, o
temperatūrai pakilus iki +300C, primilţis sumaţėja net 2 -3,5 kg. Teigiama, kad aukšta temperatūra
ţalingesnė uţ ţemą ,o staigūs terminės aplinkos pokyčiai gali būti pavojingesni nei pastovi aukšta ar
ţema temperatūra ilgą laiką (Roth Z., et al. 2001).
Analizuojant 2011m. atliktus tyrimų duomenis matome, kad bakteriologiškai ištyrus
sergančių karvių pieno mėginius iš 2315 tirtų atvejų mastitais sergančių karvių skaičius maţiausias
buvo rugsėjo, sausio, vasario mėn., didţiausias – lapkritį, gruodį, spalį, rugpjūtį.
86 8799
113130
157
106
386
66
335
403
346
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
Sau
sis
Vasari
s
Ko
vas
Bala
nd
is
Geg
uţė
Bir
ţeli
s
Lie
pa
Ru
gp
jūti
s
Ru
gsėji
s
Sp
ali
s
Lap
kri
tis
Gru
od
is
Atv
eja
i
7 pav. Mastito sukėlėjų nustatymo atvejai
Taigi sergamumas mastitais priklauso nuo metų laiko. Literatūros šaltiniuose
(Špakauskas,2000) teigiama, kad karvės daţniausiai serga mastitu tvartiniu, o ne ganykliniu
laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu daţniausiai sutrinka medţiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių
medţiagų, pablogėja gyvulio laikymo sąlygos.Viena iš ligos prieţasčių tuo metu - prasta tvartų
ventiliacija. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, todėl tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna
aplinka sudaro palankias sąlygas tešmens uţdegimo sukėlėjams daugintis. Be to, tvartiniu laikotarpiu,
26
karvės suėda maţiau pašarų, sumaţėja produktyvumas, jos tampa jautresnės infekcijai ( Japertienė R.,
Japertas S. 2003). Iš literatūros šaltinių (Ţakas, 2002) taip pat ţinoma, kad pieno sudėtinės dalys ir jų
kiekiai piene kinta priklausomai nuo metų laiko, nes skirtingu metų laiku jos šeriamos skirtingos vertės
pašarais.
Iš diagramos pavaizduotos 8 pav. matome, kad visais metų laikais daugiausia atvejų
identifikuota Staphylococcus aureus.
4
8
18
2
65
154
150
111
38
51
80
77
119
230
247
141
26
38
34
20
44
51
81
78
20
74
143
66
14
17
11
9
12
15
41
11
11
1
2
0 50 100 150 200 250 300
Pavasaris
Vasara
Ruduo
Ţiema
Atvejai
Nėra augimo Staphylococcus spp. Streptococcus spp.
Staphylococcus aureus Gramteigiamos lazdelės Streptococcus agalactiae
Gramneigiamos lazdelės Streptococcus disgalactiae Enterococcus spp.
Mieliagrybiai
8 pav. 2011m. mastito sukėlėjų nustatymo atvejai skirtingu metų laiku
Galima patvirtinti teiginį, kad auksinis stafilokokas yra sunkiai išnaikinamas. Beveik 80 proc.
atsinaujinančių mastitų prieţasčių yra S.aureus. Sunkiausi infekcijos atvejai daţniausiai pasireiškia
šiltuoju ir lietingu metų laiku. Iš diagramos matome, kad 2011m. vasara ir ruduo buvo labai palankūs
patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Uţkrečiamas bakterijas šiltuoju metų periodu padeda
platinti įvairūs vabzdţiai ir musės.
3.3 Mastito sukėlėjų paplitimas skirtingose apskrityse
9 pav. pavaizduota mastito sukėlėjų įvairovė ir ištyrimo atvejų skaičius skirtingose
apskrityse.
27
15 3 4 3 5
113
3842
30
78
8892
109
1420 23
27 26
58
78
9
40
6267
125 124
146
161
2 513
17 2012
2920
2 5
2923
6457
43
31
1
1521
3831
54
81
62
83 1
5 512
17
3 1 413
812
1721
1 2 4 3 4
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
Alytaus Vilniaus Kauno Tauragės Marijampolės Panevėţio Šiaulių Klaipėdos
Atv
eja
i
Nėra augimo Staphylococcus spp. Streptococcus spp. Staphylococcus aureus
Gramteigiamos lazdelės Streptococcus agalactiae Gramneigiamos lazdelės Streptococcus disgalactiae
Enterococcus spp. Mieliagrybiai
9 pav. Mastito sukėlėjų nustatymo atvejai apskrityse.
Bet iš diagramos matyti, kad Staphylococcus aureus atvejų visose apskrityse identifikuota
daugiausiai: Klaipėdos – 161, Šiaulių – 146, Panevėţio 124, Marijampolės – 125, Tauragės – 67,
Kauno – 62, Vilniaus – 40, Alytaus – 9.Didelis mastitu sergančių karvių skaičius gali būti sąlygotas
sugrieţtintų standarto LST 1137:2003 „Ţalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir
įvertinimas“reikalavimų atskirose apskrityse, ūkininkų švietimo maisto ir veterinarijos tęstinio
mokymo centro kursuose ir naujos įrangos bei paţangesnės karvių laikymo, bei šėrimo technologijų
diegimo.Iš diagramos matyti, kad Marijampolės, Panevėţio, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse mastito
sukėlėjų identifikuota daugiausiai, jų įvairovė didesnė. Alytaus apskrityje, kuri priklauso Lietuvos
juodmargių veisimo zonai, pastebėtas maţiausias mastitu sergančių karvių skaičius. Tai galėjo įtakoti
didesnio pajėgumo įmonių pristatomam pienui keliami aukštesni reikalavimai ir grieţtesnis supirkimo
taisyklių laikymasis (atskiriamas sergančių mastitais karvių, švieţiapienių ir uţtrūkstančių karvių
pienas). Tai galėjo įtakoti ir pienininkystės ūkių dydis(daugiau stambių) ir geresnis veterinarinių –
sanitarinių taisyklių laikymasis.
28
3.4 Mastito sukėlėjų jautrumo antibiotikams analizė
Sergančių mastitu karvių gydymas turi būti labai tikslus – gydyti reikia tik tais antibiotikais,
kuriems jautrus sukėlėjas, kitaip bus skatinamas atsparių (antibiotikams) sukėlėjų dauginimasis.
Pagal 2011 m. VĮ „Pieno tyrimai“ surinktus mikrobiologinių tyrimų duomenis nustatėme
mastitų sukėlėjų jautrumą antibiotikams vertinant pagal jautrumo zoną nuo 1 iki 3 balų: 3 - jautrus, 2 -
vidutiniškai jautrus, 1 - atsparus. Gauti rezultatai pavaizduoti 10 – 17 diagramose.
Staphylococcus spp. vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
2.94 2.94 2.87 2.78 2.742.60 2.48 2.45 2.38 2.31
1.581.43
0.82
0.660.70
0.820.810.750.73
0.67
0.55
0.41
0.350.33
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
3.50
Gen
tam
icin
as
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Neo
mic
inas
Rif
am
pic
inas
Klo
ksacil
inas
Tetr
acik
lin
as
Cefa
leksin
as
Am
oksic
ilin
as
Str
ep
tom
ocin
as
En
ro
flo
ksacin
as
No
vo
bio
cin
as
Pen
icil
inas
0.00
0.10
0.20
0.30
0.40
0.50
0.60
0.70
0.80
0.90
Vid.
σ
10 pav. Staphylococcus spp. jautrumas antibiotikams
Lietuvos karvių mastito sukėlėjai daţniausiai yra Staphylococcus spp. genties bakterijos –
net 58,6 proc. visų diagnozuotų mastitų 2008 – 2010 metais (Klimienė ir kt.,2012).Todėl atsparumo
antibiotikams vertinimas yra svarbus rodiklis tinkamai parenkant gydymą. Mūsų tyrimai parodė, kad
staphylococcus spp genties bakterijos, vertinant pagal jautrumo zoną, buvo labai jautrios gentamicinui
(2,94±0,33) ir amoksicilinui su klovulanine rūgštimi(2,94±0,35), maţiau jautrios – tetraciklinui,
cefaleksinui, atspariausios – penicilinui (1,43±0,82; 10 pav.).
29
Streptococcus spp. vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
2.86 2.84
2.53
1.941.81 1.77 1.73 1.70
1.571.39
1.16 1.09
0.41
0.54
0.77
1.00 0.97
0.47
0.33
0.67
0.63
0.890.77
0.85
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
Am
oksic
ilin
as
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Gen
tam
icin
as
Pen
icil
inas
Rif
am
pic
inas
Klo
ksacil
inas
Neo
mic
inas
Cefa
leksin
as
En
rofl
oksacin
as
Tetr
acik
lin
as
Str
ep
tom
ocin
as
No
vo
bio
cin
as
0.00
0.20
0.40
0.60
0.80
1.00
1.20
Vid.
σ
11 pav. Streptococcus spp. jautrumas antibiotikams
Japertienės ir kitų Lietuvos tyrėjų duomenimis (2009) streptokokų sukeltą uţdegimą
veiksmingiausiai gydo penicilinas,ampicilinas,amoksicilinas ir kloksacilinas.Iš 11pav. diagramos
matyti, kad Streptococcus spp. genties bakterijos buvo jautriausios amoksicilinui (2,86±0,41), taip pat
amoksicilinui su klovulanine rūgštimi(2,84±0,54) ir gentamicinui(2,53±0,77),o atspariausios
novobiocino poveikiui( 1,09±0,38) .
Staphylococcus aureus vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
2.962.84
2.73 2.66 2.62
2.34 2.25 2.232.04
1.53 1.431.20
0.26
0.530.49
0.60
0.78 0.780.83
0.66
0.770.83
0.55
0.60
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
3.50
Gen
tam
icin
as
Klo
ksacil
inas
Neo
mic
inas
Rif
am
pic
inas
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Tetr
acik
lin
as
Cefa
leksin
as
En
rofl
oksacin
as
Str
ep
tom
ocin
as
Am
oksic
ilin
as
No
vo
bio
cin
as
Pen
icil
inas
0.00
0.10
0.20
0.30
0.40
0.50
0.60
0.70
0.80
0.90
Vid.
σ
12 pav . Staphylococcus aureus jautrumas antibiotikamas
30
Litertūros šaltiniuose teigiama( Japertienė, Japertas,2009), kad tešmens uţdegimo, kurio
sukėlėjas yra auksinis stafilokokas, gydymo veiksmingumas per 25 metus sumaţėjo apytiksliai nuo 80
iki 36,4 proc.Savaiminio pasveikimo daţnis per tą patį laikotarpį sumaţėjo nuo 45 iki 25 proc. Tai
skaičiai, kurie kelia nerimą. Taip yra dėl to, kad mastitą sukeliantys mikroorganizmai gerai prisitaikė
prie aplinkos.Iš mūsų diagramos matyti, kad S.aureus kultūros jautrios buvo gentamicinui (2,96±0,28),
taip pat kloksacilinui (2,84±0,53), o atspariausios buvo veikiant penicilinui (1,20±0,60; 12pav.).
Gramneigiamų lazdelių vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
2.87
2.372.21 2.13
1.97 1.90 1.85 1.741.52
1.26 1.241.100.41
0.86
0.71
0.87
0.75
0.86 0.850.89
0.75
0.620.65
0.30
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
3.50
Gen
tam
icin
as
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Neo
mic
inas
Tetr
acik
lin
as
En
rofl
oksacin
as
Am
oksic
ilin
as
Rif
am
pic
inas
Pen
icil
inas
Str
ep
tom
ocin
as
Cefa
leksin
as
Klo
ksacil
inas
No
vo
bio
cin
as
0.00
0.10
0.20
0.30
0.40
0.50
0.60
0.70
0.80
0.90
1.00
Vid.
σ
13 pav. Gramneigiamų lazdelių jautrumas antibiotikams
Pastaraisiais metais vis sunkiau gydyti karves, sergančias tešmens uţdegimu, kurį sukėlė
gramneigiamos bakterijos(ţarnų lazdelė).Literatūros duomenimis(Japertienė,Japertas,2009) gramnei-
giamas bakterijas veikia: kolistinas; amoksicilinas; gentamicinas; cefalosporinai; neomicinas; strepto-
micinas ir kiti antibiotikai. Gydymo trukmė 2-5 paros. Mūsų tyrimo duomenimis gramneigiamoms
lazdelėms didţiausią poveikį turėjo gentamicinas (2,87±0,41), taip pat amoksicilinas su klovulanine
rūgštimi(2,37±0,88),o atspariausios bakterijos buvo novobiocinui(1,10±0,30; 13 pav.).
31
Gramteigiamų lazdelių vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
2.86 2.792.57
2.38 2.31 2.26 2.242.04 1.97 1.86
1.621.38
0.46
0.64
0.88
0.931.00
0.74
0.900.85
0.780.780.72
0.55
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
3.50
Gen
tam
icin
as
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Am
oksic
ilin
as
Neo
mic
inas
Tetr
acik
lin
as
Pen
icil
inas
Rif
am
pic
inas
En
rofl
oksacin
as
Klo
ksacil
inas
Cefa
leksin
as
Str
ep
tom
ocin
as
No
vo
bio
cin
as
0.00
0.20
0.40
0.60
0.80
1.00
1.20
Vid.
σ
14 pav. Gramteigiamų lazdelių jautrumas antibiotikams
Koliforminės bakterijos paprastai uţteršia ţalią pieną. Kadangi pasterizuojant jos ţūva, šių
bakterijų tyrimas naudojamas kaip šiluminio apdorojimo arba popasterizacinės taršos indikatorius.
Koliforminių bakterijų buvimas pasterizuoto pieno produktuose leidţia spręsti apie blogas sanitarines
sąlygas arba blogus apdorojimo būdus technologinio proceso metu (Walstra, 1999).Jų gydymas
antibiotikais yra pakankamai efektyvus. Gramteigiamų lazdelių jautrumas labiausiai išryškėjo veikiant
gentamicinui (2,86±0,46),maţiau jautrios buvo neomicinui (2,38±0,78) ir tetraciklinui (2,31±0,78), o
atsparios buvo novobiocinui(1,38±0,64;14 pav.).
Streptococcus agalctiae vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
2.98 2.88
1.90 1.881.73 1.65
1.43 1.341.19 1.17
1.04 1.03
0.22
0.36
0.24
1.00 0.99
0.830.80
0.68
0.490.44
0.41
0.19
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
3.50
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Am
oksic
ilin
as
Pen
icil
inas
Klo
ksacil
inas
Rif
am
pic
inas
Gen
tam
icin
as
Cefa
leksin
as
En
rofl
oksacin
as
Tetr
acik
lin
as
Neo
mic
inas
No
vo
bio
cin
as
Str
ep
tom
ocin
as
0.00
0.20
0.40
0.60
0.80
1.00
1.20
Vid.
σ
15 pav. Streptococcus agalactiae jautrumas antibiotikams
32
Uţsienio tyrėjų duomenimis ( Bray, 2006) S. agalactiae bakterijos gyvena tešmenyje ir
negali egzistuoti uţ liaukos ribų ilgą laiką. Jie yra jautrūs penicilinui ir vieną kartą pašalinus, paprastai,
į bandą negrįţta, nebent yra perkamos uţkrėstos karvės. Streptococcus agalactiae rūšies bakterijos
priskiriamos prie kontaginių arba uţkrečiamųjų mikroorganizmų. Mūsų turimais duomenimis jos
jautriausios buvo amoksicilinui su klovulanine rūgštimi (2,98±0,22),o atspariausios streptomicinui(
1,03±0,24; 15 pav.).
Streptococcus disgalactiae vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
2.96 2.93
2.582.45 2.37
2.12
1.82
1.471.35
1.16 1.121.00
0.00
0.280.26
0.76
0.900.94
0.86 0.91
0.50 0.53
0.37
0.43
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
3.50
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Am
oksic
ilin
as
Gen
tam
icin
as
Klo
ksacil
inas
Pen
icil
inas
Rif
am
pic
inas
Cefa
leksin
as
Neo
mic
inas
En
rofl
oksacin
as
Str
ep
tom
ocin
as
Tetr
acik
lin
as
No
vo
bio
cin
as
0.00
0.10
0.20
0.30
0.40
0.50
0.60
0.70
0.80
0.90
1.00
Vid.
σ
16 pav. Streptococcus disgalactiae jautrumas antibiotikams
S. dysgalactiae gali gyventi beveik bet kur: tešmenyje, didţiajame prieskrandyje, išmatose ir
tvarte. Tai gali būti kontroliuojama su derama sanitarija ir vidutiniškai jautriais antibiotikais, yra spenio
galo paţeidimo rodiklis (Bray,2006). Atlikus turimų duomenų analizę,buvo nustatyta, kad
uţkrečiamosios Streptococcus disgalactiae bakterijos jautriausios buvo amoksicilinui su klovulanine
rūgštimi(2,96±0,28),maţiau atsparios buvo gentamicinui(2,58±0,76) ir kloksacilinui(2,45±0,90), o
atspariausios - novobiocinui(1,00±0,01; 16 pav.).
33
Enterococcus spp. vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai
3.002.88
2.65
2.21
1.89 1.84 1.73 1.711.47
1.35
1.06 1.04
0.32 0.30
0.19
0.520.61
0.840.88
0.99
0.830.86
0.77
0.000.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
3.00
3.50
Am
oksic
ilin
as+
klo
v.
rūg
šti
s
Am
oksic
ilin
as
Pen
icil
inas
Gen
tam
icin
as
Tetr
acik
lin
as
Klo
ksacil
inas
Cefa
leksin
as
Rif
am
pic
inas
Neo
mic
inas
En
ro
flo
ksacin
as
No
vo
bio
cin
as
Str
ep
tom
ocin
as
0.00
0.20
0.40
0.60
0.80
1.00
1.20
Vid.
σ
17 pav. Enterococcus spp. jautrumas antibiotikams
Enterococcus spp genties bakterijos jautriausios buvo, kaip ir streptokokai, amoksicilinui su
klovulanine rūgštimi(3,00±0,01), o atspariausios streptomicinui(1,04±0,19; 17 pav.).
Išanalizavus duomenis matyti, kad iš sergančių karvių pieno išskirti mikroorganizmai
vertinant pagal jautrumo zoną jautriausi buvo gentamicinui ir amoksicilinui taip pat amoksicilinui su
klovulanine rūgštimi. Svarbu paţymėti, kad ţinant kokiai grupei (kontaginių mikroorganizmų ar
aplinkos) priklauso pieno mėginiuose vyraujantys mikroorganizmai, pačiam ūkininkui nesunku
nustatyti ir šalinti mastito prieţastis.
Atlikus detalesnę duomenų analizę, buvo apskaičiuota koreliacinė priklausomybė tarp
antibiotikų (4 lentelė). Kad sergančių mastitu karvių gydymas būtų efektyvus, ne tik svarbu nustatyti
sukėlėjo jautrumą pagrindiniams Lietuvoje naudojamiems antibiotikams, bet ir įvertinti jų tarpusavio
ryšį. Koreliacinė priklausomybė tarp antibiotikų yra svarbus rodiklis, rodantis kaip stipriai antibiotikai
savo poveikiu sukėlėjams yra artimi vienas kitam. Tai leidţia ūkininkui rinktis, kuris antibiotikas jam
yra labiau prieinamas naudoti gydymui, tai pat – keisti juos vieną kitu.
34
4 lentelė. Antibiotikų koreliacijos statistiniai rodikliai
Tet – tetraciklinas; Klo – kloksacilinas; Gen – gentamicinas; Neo – neomicinas; Nov –
novobiocinas; Pen – penicilinas; Str – streptomicinas; Rif – rifampicinas; Amo – amoksicilinas;
Amo+k.r. – amoksicilinas+klovulaninė rūgštis; Cef – cefaleksinas; Enr – enrofloksacinas.
Tet Klo Gen Neo Nov Pen Str Rif Amo Amo+k.r. Cef Enr
Staphylococcus spp.
Cefaleksinas 0.47
Enrofloksacinas 0.47
Streprococcus spp.
Klosaciklinas 0.53
Streptomicinas 0.46
Cefaleksinas 0.53
Gramteigiamos lazdelės
Klosaciklinas 0.54 0.62
Neomicinas 0.47
Penicilinas 0.61 0.47
Streptomicinas 0.47
Rifampicinas 0.47
Amoksicilinas 0.54 0.61 0.47 0.66 0.58
Amoksicilinas+klov.r. 0.66
Cefaleksinas 0.62 0.47 0.58
Streptococcus agalactiae
Gentamicinas 0.46
Neomicinas 0.46
Penicilinas 0.46
Cefaleksinas 0.46
Gramneigiamos lazdelės
Klosaciklinas 0.5 0.47
Novobiocinas 0.5
Penicilinas 0.79 0.51
Amoksicilinas 0.79 0.69
Amoksicilinas+klov.r. 0.51 0.69
Cefaleksinas 0.47
Streptococcus disagalactiae
Neomicinas 0.47 0.53
Streptomicinas 0.47 0.46
Rifampicinas 0.53 0.46
Enterococcus spp.
Tetraciklinas 0.48
Klosaciklinas 0.48 0.58
Amoksicilinas 0.51
Cefaleksinas 0.58 0.56
35
Gramteigiamų lazdelių sukeltą uţdegimą galima gydyti streptomicinu arba neomicinu,
penicilinu arba cefaleksinu, rifampicinu arba amoksicilinu (r = 0,47), kloksacilinu arba amoksicilinu
(r= 0,54), penicilinu arba amoksicilinu (r = 0,61), amoksicilinu - cefaleksinu (r=0,58), kloksacilinu
arba cefaleksinu (r = 0,62). Ryšys matomas ir tarp amoksicilino ir amoksicilino su klovulanine rūgštimi
(r = 0,66).
Streptococcus spp. mikroorganizmų sukeltą uţdegimą galima gydyti cefaleksinu arba
kloksacilinu, nes tarp jų nustatyta vidutinė teigiama koreliacija (r = 0,53) ir streptomicinu arba
neomicinu (r = 0,46), nes taip pat yra vidutinė teigiama koreliacija.
Streptococcus agalctiae sukėlėjus galima gydyti neomicinu arba gentamicinu, taip pat -
cefaleksinu arba penicilinu (r = 0,46).
Tarp gydymui naudojamų antibiotikų novobiocino ir kloksacilino (r = 0,50), taip pat
cefaleksino ir kloksacilino (r = 0,47) ir amoksicilino + klovulaninė rūgštis ir penicilino (r = 0,51)
nustatyta vidutinė teigiama koreliacija gramneigiamų lazdelių sukelto uţdegimo gydymui. O tarp
amoksicilino ir penicilino buvo gauta stipri teigiama koreliacija (r = 0,79), taip pat tarp amoksicilino +
klovulaninė rūgštis ir amoksicilino (r = 0,69), taigi šie antibiotikai stipriai papildo vienas kitą ir esant
organizmo pripratimui prie vieno antibiotiko, galima keisti kitu.
Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija tarp antibiotikų neomicino ir streptomicino (r =
0,47), rifampicino ir streptomicino (r = 0,46) ir rifampicino ir neomicino (r = 0,53) rodo, kad jie gali
būti pakaitomis naudojami gydant disgalaktinio streptokoko rūšies bakterijų sukeltus mastitus. Panašūs
tarpusavio ryšiai pastebėti ir tarp tetraciklino ir kloksacilino (r = 0,48), cefaleksino ir kloksacilino (r =
0,58), amoksicilino ir penicilino (r = 0,51) ir cefaleksino bei enrofloksacino (r = 0,56), skirtų
enterokokų sukelto uţdegimo gydymui.
Neigiama atvirkštinė menkai išreikšta koreliacija, t. y. ryšio nebuvimas tarp gydymui
naudojamų antibiotikų buvo pastebėtas Staphylococcus aureus bakterijų sukeltam uţdegimui gydyti.
Auksinio stafilokoko gydymo veiksmingumas per 25 metus sumaţėjo apytiksliai nuo 80 iki 36,4 proc.
Savaiminio pasveikimo daţnumas per tą patį laikotarpį sumaţėjo nuo 45 iki 25 proc. Taip yra dėl to,
kad šie mastitą sukeliantys mikroorganizmai gerai prisitaikė prie aplinkos (Japertienė R., Japertas S.,
2009).
36
4. IŠVADOS
1. Iš 2315 tirtų pieno mėginių mastito sukėlėjai nustatyti 2283 atvejais ( 98,62 proc.).
2. Daţniausiai identifikuoti buvo Stphylococcus aureus - 33 proc., Staphylococcus spp (21
proc.), gramneigiamos lazdelės (13 proc.), Streptococcus spp bei Streptococcus agalactiae (11 proc.),
3. Mastitais daţniausiai karvės serga tvartiniu, o ne ganykliniu laikotarpiu. Maţiausias
sergančių karvių skaičius nustatytas rugsėjo mėn., didţiausias - lapkričio.
4. Mastito sukėlėjų įvairovė didelė visose apskrityse, daţniausiai nustatomas mastitų
sukėlėjas visose jose - Stphylococcus aureus.
5. Mastito sukėlėjai jautriausi buvo gentamicinui, amoksicilinui ir amoksicilino mišiniui su
klovulanine rūgštimi.
6. Nustatyta stipri teigiama koreliacija (r = 0,79) tarp mastito gydymui naudojamų
antibiotikų amoksicilino ir penicilino bei amoksicilino + klovulaninės rūgšties ir amoksicilino (r =
0,69).
37
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas, 2001. P. 1 – 104.
2. Batra T.R., McAllister A.J. A comparison of mastitis detection methods in dairy cattle. Can. J.
Anim Sci., 1984. 64. P. 305.
3. Booth J.M., The use of cowside tests for mastitis. Mastitis Newsletter, International Dairy
Federation. 1990. N. 15. P.2.
4. Bayat M., Vasheghani M. M., Razavi N. J. Effect of low - level helium-neon laser therapy on
the healing of third-degree burns in rats. Photochem Photobiol B. 2006. Vol. 83. P. 87–93.
5. David Bray, MS, and Brent Broaddus, MS. How to Reduce Mastitis and Somatic Cell Counts in
Your Dairy Herd. Department of Animal Sciences University of Florida, Gainesville. IFA
Dairy Extension University of Florida, Seffner, 2006.
6. Drackley J., Donkin S.S.,Reynolds C. K. Major Advances in Fundamental Dairy Cattle
Nutrition.J.Dairy Sci. 2006.Vol.89. P.1324 – 1336.
7. Eberhart R. J, Oliveira A. J., De Gallo C. R. O sistema petrifilm como alternativa aos metodes
traditionais para contagem total de microorganismos aerobios e coliformes totais em leite cru
refrigerado. Higiene Alimentar 2002, 16 (100), P. 116−126.
8. Gao X., Chen T., Xing D., Wang F., Pei Y., Wei X. Single cell analysis of PKC activation
during proliferation and apoptosis induced by laser irradiation. J Cell Physiol. 2006. Vol.206. P.
441– 8.
9. Haile-Mariam M., Bowman P. J., Goddard M. E. Genetic and environmental relationship
among calving interval, survival, persistency of milk yield and somatic cell count in dairy
cattle. Livestock Production Science. 2003. Vol.80.P.189-200.
10. Heald C. W., Kim T., Sischo W. M., Cooper J. B., Wolfgang D. R. A computerized mastitis
decision aid using farm-based records: an artificial neural network approach. J. Dairy Sci. 2000.
Vol. 83. P. 711-720.
11. Hurley W. L. Lactation biology. Departament of Animal Science university of Illinois. 2003. P.
43–233.
12. Japertienė R., dr. S. Japertas, Maţiau somatinių ląstelių - geresnė pieno produktų kokybė. LVA
Mano ūkis, ţurnalas (2006/3).
13. Japertas S. Kad pienas būtų kokybiškesnis. Mano ūkis. 2000. Nr. 1. P. 22.
14. Japertas S. Somatinės ląstelės – tešmens uţdegimo rodiklis. Mano ūkis. 1998. Nr. 12. P18 – 19.
38
15. Japertas S. Stresas ir pieno kokybė. Mano ūkis. 1999. Nr. 6. P. 4.
16. Japertas S., Minkevičius V. Pienas ir jo kokybė. Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“. 2001, 4 –
8p, 11 – 20 p, 30-31p.
17. Japertas S., Minkevičius V. Pienas ir jo kokybė. 2002. P. 56
18. Japertienė R., Japertas S. Tešmens uţdegimo poţymis- padidėjęs somatinių ląstelių skaičius.
Mano ūkis. 2003. N. 1. P. 26- 27.
19. Japertienė R., Japertas S. Tešmens uţdegimu sergančių karvių gydymas. Mano ūkis. 2009.
N5.P 1
20. Jodkonis L. Karvių slaptų mastitų bei patogeninių stafilokokų ir streptokokų piene nustatymas.
Daktaro disertacija. LVI, 1999. P.10-15.
21.. Koivula M., Negussie E., Mantysaari E.A. Genetic Parameters for Test-day Somatic Cell
Count at Different Lactation Stages of Finnish Dairy Cattle. Livestock Production Science,
2004. Vol. 90. P. 145 – 157.
22. Koivula M., Mäntysaari E. A., Negussie E., Serenius T. Genetic and Phenotypic Relationships
Among Milk Yield and Somatic Cell Count Before and After Clinical mastitis. J. Dairy Sci,
2005. Vol. 88. P. 827-833.
23. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė- Ambrozevičienė Č. Karvių mastitas. Tyrimai
Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005. N. 31. P. 67–76.
24. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė- Ambrozevičienė Č., Ruţauskas Mm,Šiugţdinienė
R.,Špakauskas V., Matusevičius A.,Pereckienė A.Stafilokokų, išskirtų iš karvių mastitinio
pieno, įvairovė ir atsparumas antimikrobinėms medţiagoms. Veterinarija ir zootechnika.2012
T. 57 (79).
25. Klimienė J. Nedelsdami gydykime mastitus. Valstiečių laikraštis. 2003. N. 12. P.6.
26. Klimaitė J. Karvių, sergančių slaptuoju mastitu, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Daktaro
disertacija. Kaunas, 2005. P. 138.
27. Kitchen B. J. Review of the progress of dairy science: bovine mastitis:milk compositionial
chantes and related diagnostic test. Journal of Dairy Research, 1981. 48. P. 167.
28. Klimaitė J., Aniulis E. Staphylococcus aureus treatment and efficacy of medications „
Noroclar“, „ Synolax LC“ and „ Synolax RTU“. International scientific conference proceedings.
Jelgara. 2004. P. 116 – 122.
29. Klimaitė J. Mastito, sukelto S. aureus gydymas. Vetinfo.2004. N. 6(28). P. 16-17.
39
30. Karua T. I., Pyatibrata L. V., Kolyakovb S. F., S., Afanasyevac N. I. Absorption measurements
of a cell monolayer relevant to phototherapy: Reduction of cytochrome c oxidase under near IR
radiation Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology 2005. Vol. 81, P. 98–106 .
31. Lansbergen L.M.T.E., Nielen M., Lam T.J.G.M., Pengov A., Schukken Y.H., Maatje K. Our
Industry today. Evaluation of a prototype on- line electrical conductivity system for detection of
subclinical mastitis. Journal of Dairy Science, 1994. 77. P. 1132- 1140.
32. LR ţemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”. Valstybės
ţinios. 2005. N. 135-4868.
33. Milner P., Page K.L., Walton A.W., Hillerton J.E. Detection of clinical mastitis by changes in
electrical conductivity of foremilk before visible changes in milk. Journalof Dairy Science,
1996. 79. N.1. P. 83- 86.
34. Mohebbi – Fani M.,Nazifi S.,Rowghari E., Namazi F. Associationsbetween serum mineral
status and suboptimal performance in dairy cows in fars province. International Journal of dairy
Sciense. 2007. Vol 2(3). P. 281 – 286.
35. Nielen M., Schukken Y.H. van de Broek J., Brand A., Deluyker H.A., Maatje K.
Relations between on- line electrical conductivity and daily milk production on a low somatic
cell count farm. Journal of Dairy Science. 1993, 76, N. 9, P. 2589- 2596.
36. Norman H. D., Miller R. H., Wright R., Wiggans G. R. Herd and state means for somatic cell
count from dairy herd improvement. J. Dairy Sci, 2000. Vol. 83. P. 2782 - 2788.
37. Paulauskas E.,Lazeris – alternatyva medikamentams, Lietuvos ţemės ūkio konsultavimo
tarnyba, 2010.P. 1.
38. Pieno supirkimo taisyklės (2001 05 09, Nr. 146). – Vilnius: Ţemės ūkio ministerija,
2001.(Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2009 m. gruodţio 10 d. įsakymo Nr. 3D-963
redakcija). P 10.
39. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas. 2007. P. 11–45.
40. Riaukienė D. Kodėl ne visas pienas kokybiškas? Mano ūkis. 1999. Nr. 2. P12 – 13.
41. Roth, Z., Arav, A.., Bor, A.., Zeron, Y., Braw-Tal, R.., Wolfenson, D. Improvement of quality
of oocytes collected in the autumn by enhanced removal of impaired follicles from preovulatory
heatstressed cows. Reproduction. 2001. 122. P. 737-744.
42. Sandholm M. Detection of inflamatory changes in milk. In; The bovine udder and mastitis (
Sanholm M., Honkanen – Buzalski T., Kaartinen L., Pyorala S., eds.) University of Helsinki,
1995:2. P. 89- 104.
40
43. Sargeant J. M., Schukken Y. H., Leslie K. E. Ontario bulk milk somatic cell
count reduction program: progress and outlook. J. Dairy Sci, 1998. Vol. 81. P. 1545-1554.
44. Shearer J.K., Bachan J.K., Boosinger J. The Production of Quality Milk. Dairy production
guide. September. 1992. P. 1 – 7.
45. Scott S., Laar P. H., Bostedt H. Uţtrūkusių karvių gydymo įtaka somatinių ląstelių skaičiui po
veršiavimosi.