Verslo informacinių duomenų bazių analizė

Uždaroji akcinė bendrovė

LR Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamentoSmulkaus ir vidutinio verslo skyriui

Mokslinio tyrimo darbo

„Verslo informacinių duomenų bazių analizė”“

Ataskaita

v.1.04

UAB „Tesauras“Direktorius

Ričardas Voldemaras

“Verslo informacinių duomenų bazių analizė” Ataskaita v.1.03

Turinys

1. Įvadas............................................................................................................................................32. Esamos padėties analizė...............................................................................................................4

2.1. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra........................................................42.2. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra.................................................................................72.3. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija...........................................................................102.4. Lietuvos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų asociacija...................................................112.5. Lietuvos pramoninkų konfederacija...................................................................................142.6. Verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai..............................................................152.7. Esamos situacijos SSGG (SWOT) analizė.........................................................................18

3. Kitos verslo duomenų bazės.......................................................................................................193.1. Lietuvos įmonių katalogas..................................................................................................193.2. Eniro Lietuvos importuotojų – eksportuotojų katalogas....................................................203.3. Užsienio pavyzdžiai...........................................................................................................21

4. Siūlomos integravimo kryptys....................................................................................................244.1. Kontekstas..........................................................................................................................244.2. Strateginiai aspektai...........................................................................................................274.3. Integracijos kryptys............................................................................................................28

5. Išvados........................................................................................................................................38Priedai.................................................................................................................................................39

UAB „Tesauras“ 1


1 lentelė. Tekste naudojamos santrumpos

Santrumpa ReikšmėLSVVPA Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra

LEPA Lietuvos ekonominės plėtros agentūraLVDK Lietuvos verslo darbdavių konfederacijaLPK Lietuvos pramonininkų konfederacija

LPPARA Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijaVIC Verslo informacijos centrasVI Verslo inkubatoriusIT Informacinės technologijosES Europos sąjunga

BPD Bendrasis programavimo dokumentasDB Duomenų bazė



1. Įvadas

Bendra Lietuvos strategija, patvirtinta 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumente, teigia, jog vienas iš Valstybės prioritetų yra gamybos sektoriaus plėtra, ir yra numatytos investicijos informacinių paslaugų potencialo panaudojimui. Taip pat teigiama, jog siekdama konkurencingumo lygio, kurį būtų galima lyginti su ES valstybėmis narėmis, Lietuva nusprendė sutelkti dėmesį į žinių ekonomikos, kurioje dominuotų naujosios technologijos, sukūrimą.

Parama bus skiriama įgijimui žinių, įgūdžių ir kvalifikacijos, kuri leistų Lietuvos gyventojams lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingiau konkuruoti pasaulio rinkose naudojantis informacinių technologijų ir komunikacijų teikiamais pranašumais. Tai sudarytų sąlygas verslo ir ekonomikos plėtrai, pagrįstai žiniomis, informacija, komunikacijomis ir informacinėmis technologijomis.

Taigi verslo informacinių bazių kūrimas ir palaikymas sutampa su bendra Lietuvos strategijos kryptimi. Kita vertus, tokios duomenų bazės sėkmė priklauso nuo jos panaudojamumo, informacijos aktualumo bei patogumo vartotojui ar konkrečiai tikslinei auditorijai.

Šio mokslinio tyrimo darbo tikslai – šiuo metu Lietuvoje veikiančių verslo informacinių duomenų bazių esamos padėties įvertinimas bei šių duomenų bazių galimų tarpusavio integravimo krypčių nustatymas.

„Verslo informacinė duomenų bazė“ šio dokumento kontekste reiškia aktualią verslui informaciją, nepriklausomai nuo tos informacijos pateikimo būdo bei techninės realizacijos.



2. Esamos padėties analizė

Esamos padėties analizės tikslas – ištirti ir susisteminti įvairių organizacijų interneto portaluose bei tinklapiuose pateikiamą verslo informaciją, duomenų bazes, jų patogumą bei aktualumą vartotojui, taip pat tinklapių, jų palaikymo problemas bei plėtros planus. Pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros (LSVVPA), Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA), Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) tinklapiuose pateikiamą informaciją, taip pat apžvelgta ir susisteminta verslo informacijos centrų (VIC) bei verslo inkubatorių (VI) informacinių bazių būklė.

2.1. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūraTinklapis - www.svv.lt (1 pav.).

1 pav. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros interneto portalo titulinis puslapis.

Savininkas - Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra.

Pateikiama svarbiausia informacija Naujienos. Šaltinis – spauda, informaciniai leidiniai, internetas, el. paštas. Interneto

portale skelbiamos tik didžiajai verslininkų daliai aktualios naujienos. Regioninį verslą ar siaurą verslininkų grupę dominančias naujienas skelbti vengiama. Pastaruoju metu padidėjo Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos siūlomų naujienų srautas. Pastovūs naujienų skelbėjai – Euroinfocentras, Mokesčių inspekcija.

Renginiai. Šaltinis – kaip ir naujienų.


http://www.svv.lt/


Teisės aktai. Pateikiami su verslu susiję teisės aktų pakeitimų projektai, priimami teisės aktai bei aktualios teisės aktų redakcijos.

Interneto portalo lankytojų grupės pradedantys verslininkai; verslininkai; savivaldybių bei kitų valstybinių įstaigų tarnautojai; studentai.

PalaikymasInterneto portalo palaikymo sąnaudos – 4-5 žmonės skiria apie 0,3 darbo dienos (vienas jų –

vadovas). Palaikymas apima naujienų paiešką spaudoje, internete, valstybiniuose leidiniuose, informacijos apie naujienas bei renginius paruošimą publikavimui portale, teisės aktų priėmimo eigos sekimą bei publikavimą. Žymi palaikymo proceso dalis susijusi su šiuo metu naudojamos interneto portalo turinio valdymo sistemos funkcionalumu – kai kurių pakeitimų atlikimas (pvz., pakeisti lentelėje esančią informaciją ar jos struktūrą) reikalauja iki keleto valandų darbo.

Numatoma plėtraDalį palaikymo problemų tikimasi išspręsti jau užsakyta bei diegiama nauja www.svv.lt portalo

turinio valdymo sistema „EasyWeb“ (darbų vykdytojas UAB „Linkarta“). Taigi artimiausiu metu numatoma pakeisti interneto portalo dizainą, struktūrą bei patį palaikymo procesą – pereiti prie modernesnės turinio valdymo sistemos. Šiuo metu portalas patalpintas išoriniame serveryje. Svarstoma galimybė įsigyti ar panaudoti vietos serverius bei talpinti interneto portalą vietiniame serveryje.

Bendras plėtros tikslas yra infrastruktūros pagerinimas, tinklapio valdymo priemonių funkcionalumo išplėtimas, užsienio kalbų (bent jau lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų) palaikymas.

Lankytojų srautas – apie 40 000 tinklapio vizitų per mėnesį.

Susietos sistemos, duomenų bazės

Internetinė tiekimo birža (www.ebirza.lt)Šis portalas yra Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros projektas, skirtas mažų

bei vidutinių ir didelių įmonių bendradarbiavimo skatinimui Lietuvoje prekių ir paslaugų tiekimo srityje. Portale pateikiama pirkėjų ar tiekėjų informacija, kurią savo iniciatyva įveda pačios įmonės. Pateikta informacija portale tampa matoma tik po LSVVPA darbuotojų patvirtinimo (pagrindinis šio patvirtinimo tikslas – necenzūrinio ar visiškai netinkamo turinio skelbimų filtravimas). Šiuo metu internetinėje tiekimo biržoje yra registruota apie 625 įmonių. Portale skelbiamos informacijos struktūra:

Įmonės pavadinimasTrumpas įmonės apibūdinimasDarbuotojų skaičiusKontaktinė informacija

AdresasTelefonas, faksas


http://www.ebirza.lt/

http://www.svv.lt/


El. paštasTinklapis

Įmonės teikiamų pasiūlymų ir siūlomų produktų aprašai (viena įmonė gali registruoti kelis pasiūlymus ar produktus) Kontaktinis asmuo

KalbosKontaktinė informacija

Visos duomenų bazėje užsiregistravusios įmonės kategorizuotos dviejų lygių kategorijų medžiu (pavyzdžiui – „Kinas“ „Meninių filmų gamyba“). Tačiau daugelis kategorijų neturi nei vienos priskirtos įmonės. Šios perteklinės kategorijos apsunkina paiešką naudojantis kategorijų sąrašu. Alternatyvus paieškos mechanizmas leidžia atlikti įmonės paiešką pagal produkto pavadinimą, pasiūlymo tipą (perka-parduoda), įmonės pavadinimą, apskritį ar kontaktinį asmenį.

Duomenų bazės internetinę vartotojo sąsaja (interfeisą) sukūrė „Noratus“.

Konsultacinių įmonių ir konsultantų duomenų bazė (http://consult.svv.lt)Ši duomenų bazė, taip pat kaip ir internetinė tiekimo birža, yra Lietuvos smulkaus ir vidutinio

verslo plėtros agentūros projektas, skirtas konsultacinėms įmonėms ir pavieniams konsultantams, norintiems paskelbti informaciją apie teikiamas paslaugas, bei verslininkams, ieškantiems verslo konsultacijų paslaugų. Įmonių registravimosi pobūdis panašus į Internetinės tiekimo biržos įmonių registravimą – portale pateikiamos registracijos formos pagalba. Šiuo metu konsultacinių įmonių duomenų bazėje yra užsiregistravę beveik 500 įmonių. Vartotojui pateikiamos informacijos apie įmonę struktūra:

Įmonės pavadinimasVadovo vardas pavardėKontaktinė informacija

AdresasTelefonas, faksasEl. paštasTinklapis

Įmonės konsultacinių sričių sąrašasĮmonės pristatymasKalbų, kuriomis teikiamos paslaugos, sąrašas

Paiešką duomenų bazėje galima atlikti pagal įmonės pavadinimą ar konsultantą, konsultacijų sritis, kalbą.

Duomenų bazės internetinė vartotojo sąsaja sukurta naudojant „SmartWeb“ sistemą (vykdytojas „Idamas“).

2.2. Lietuvos ekonominės plėtros agentūraTinklapis - www.lda.lt (lietuvių kalba www.lda.lt/export - 2 pav.).


http://www.lda.lt/export

http://www.lda.lt/

http://consult.svv.lt/


2 pav. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros tinklapio lietuviu kalba titulinis puslapis

Savininkas - Lietuvos ekonominės plėtros agentūra.

Pateikiama svarbiausia informacija Rekomendacijos pradedančiam eksportuotojui, eksporto terminologija, komercinė

dokumentacija ir pan. Nuorodos į užsienio šalių ekonominę ir prekybinę informaciją internete Straipsniai apie eksporto galimybes užsienio šalyse. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros departamentų tikslai bei veiklos rezultatai

Tikslinė auditorijaVisas dėmesys skiriamas eksportuojančioms ar eksporto produkciją gaminančioms įmonėms.

Lietuvos įmonių marketingas, populiarinimas užsienyje (dirbta su daugiau nei 2000 įmonių). Per ketvirtį suteikiama 1500-2000 individualių įmonių konsultacijų.

Lankytojų srautaswww.lda.lt – 15 000 (+-3 000) lankytojų per mėnesį, kurių sesija apima bent 6 puslapių

peržiūrą. Likę puslapiai – 10 000 lankytojų per mėnesį.

Plėtros planai


http://www.lda.lt/


LEPA siekia unifikuoti verslo pasiūlymus ir kitą verslo informaciją, pasiūlydama tarptautinę prekybą skatinančių organizacijų išvystytus standartus.

Šiais metais planuojama konsoliduoti palaikomas duomenų bazes jas visas apjungiant interneto portalo lygmenyje. Pačių duomenų bazių centralizavimo atlikti nesirengiama dėl šiuo metu taikomų nesuderinamų informacijos rinkimo standartų. Problemų kyla ir renkant informaciją atskirai duomenų bazei - pavyzdžiui, verslo pasiūlymus renka, saugo bei registruoja ir ambasados bei ekonomistai (per Užsienio reikalų ministeriją), ir komercijos atašė (11 asmenų, per Ūkio ministeriją). Visi gautieji verslo pasiūlymai apiforminami bei klasifikuojami pagal labai skirtingus standartus bei procesus.

Susijusios sistemos ir duomenų bazės

Eksporto DB (http://www.tradeport.lt/)Šioje duomenų bazėje pateikiami investiciniai pasiūlymai užsienio bendrovėms. Sukaupta

informacija apie eksportuojančias Lietuvos įmones (į duomenų bazę įtraukta apie 780 įmonių, apimančių žymią dalį viso Lietuvos eksporto). Ši duomenų bazė apima Lietuvos eksporto įmones, produktus, paslaugas. Įtraukiama informacija yra verifikuojama Lietuvos ekonominės plėtros agentūros. Ši duomenų bazė visiškai neapima maisto pramonės, kurią kuruoja kitos organizacijos. Šiame puslapyje pateikiami verslo pasiūlymai yra 4 krypčių – Lietuva - Lietuva, Užsienis - Lietuva, Lietuva - Užsienis, Visi - visiems. Prioritetas yra lietuviškų prekių ir paslaugų eksportas.

Fiziniame lygmenyje duomenų bazė susideda iš 3 dalių: Lietuvos įmonės – eksportuotojai, įmonių prekių – paslaugų duomenų bazė bei verslo pasiūlymai 4 kryptimis. Duomenų bazės priežiūra bei palaikymu užsiima LEPA. Papildoma nuoroda į Eniro importuotojų – eksportuotojų duomenų bazę.

Įmonės pavadinimasVadovo vardas pavardėKontaktinė informacija

AdresasTelefonas, faksasEl. paštasTinklapis

DirektoriusĮkūrimo metaiDarbuotojų skaičiusApyvarta (eurais)Eksporto procentinė dalis nuo apyvartosKontaktinis asmuo (pareigos, tel., el. paštas, faksas, kalbos)Pagrindinių produktų sąrašasŠalys, į kurias eksportuojama, bei procentaiVerslo patirtis (kapitalas, technologijos, produktyvumo apimtys, užsienio partneriai,


http://www.tradeport.lt/


standartai, kita informacija)

Investicinių projektų duomenų bazėĮmonės, kurioms reikalinga LEPA parama pritraukiant investicijas iš užsienio, turi galimybę

užpildyti tinklapyje pateikiamą anketą (http://www.lda.lt/docs/Investicinio_projekto_anketa.doc). Informacija, pateikta užpildytose anketose, yra įtraukiama į investicinių projektų Lietuvoje sąrašus, kurie yra platinami LEPA turimais informacijos kanalais užsienyje.

Euroinfocentras (http://www.eic-vilnius.lt/, http://www.eic.lt/, http://www.es-verslui.lt/)Finansuojamas iš Briuselio, priklauso 280-ties portalų europiniam tinklui. Vilniaus

Euroifnocentro tinklapyje dauguma nuorodų neveikiančios, turinys neparuoštas. Euroinfocentro puslapiuose pateikti ES reikalavimų tam tikroms prekių grupėms reikalavimai, Euroinfocentrų biuleteniai, ES teisės apžvalga, ES direktyvos. Pagrindinis numatytas šių tinklapių tikslas – vykdyti mini CRM („client relationship management“ – ryšių su klientais valdymas) funkciją – skelbti informaciją apie vykstančius seminarus, užsienio partnerius, jų vykdomus projektus ir pan. Palaikoma verslo pasiūlymų DB. Verslo pasiūlymai iš įmonių priimami faksu, el. paštu, telefonu, Word, Excel formatuose ir pan.

Phare projektas – apskričių įmonių duomenų bazėsŠio projekto metu sukurta Tauragės ir Klaipėdos apskričių investicinių sklypų (~280 sklypų)

ir pasiūlymų DB, kurios tolimesnį palaikymą ir vystymą perima LEPA (www.invest-in.lt). Šiuo metu pateikiama informacija tik apie šias dvi apskritis, planuojama plėtra naujoje platformoje.

Outsource2Lithuania (www.outsource2lithuania.lt)Tinklapį palaiko Infobalt asociacija (naudojantis LEPA infrastruktūra). Projekto tikslas –

pasiekti, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) įmonės taptų vienomis pirmaujančių IT paslaugų eksportuotojų Europoje. Taip pat siekiama kurti lietuviškus IT produktus bei sprendimus, juos eksportuoti, bei sudaryti gerą Lietuvos IT įvaizdį. Tinklapio techninė realizacija parengta profesionaliai, interfeisas aiškus ir patogus naudotojui, tačiau šiam momentui sukauptos informacijos kiekis nepakankamas, jog tinklapis taptų vertingas bei praktiškai naudojamas verslo santykių užmezgimui (tinklapyje skelbiama 17 Lietuvos informacinių technologijų įmonių, siūlančių IT paslaugų eksportą (outsourcing), tikslinis įmonių skaičius – 40).

Research&Development įmonių duomenų bazėLietuvos R&D įmonių ir projektų duomenų bazė. Sukaupta informacija apie 266 R&D

įmones. Informacinis palaikymas iš Lietuvos energetikos instituto. Techninis plaikymas – LEPA.

Planuojamas projektasŪkio ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija rengiasi paruošti patikimų karinės

pramonės gaminių eksportuotojų įmonių duomenų bazę.


http://www.outsource2lithuania.lt/

http://www.invest-in.lt/

http://www.es-verslui.lt/

http://www.eic.lt/

http://www.eic-vilnius.lt/

http://www.lda.lt/docs/Investicinio_projekto_anketa.doc


2.3. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija

Tinklapis - www.ldkonfederacija.lt (3 pav.).

3 pav. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tinklapio titulinis puslapis

Savininkas - Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Tinklapis sukurtas už Ūkio ministerijos skirtas lėšas.

Pateikiama informacija Savininko nuomone pagrindinis tinklapio akcentas – klausimų - atsakymų modulis.

Verslininkas ar kitas suinteresuotas asmuo gali užduoti su verslu susijusius klausimus, į kuriuos atsako paskirtas LVDK ekspertas. Visi klausimai - atsakymai yra laisvai prieinami.

Europos struktūrinių fondų modulis (už Ūkio ministerijos skirtas lėšas sukurtas tinklapio praplėtimo modulis) – įmonės ir verslininkai gali užregistruoti pasiūlymą Europos struktūrinių fondų paramai gauti. LVDK ekspertai nagrinėja šiuos pasiūlymus bei teikia pastabas ar išvadas apie pasiūlymo tinkamumą.

Naujienos tinklapyje ir elektroniniu paštu. Vartotojai turi galimybę užsisakyti pageidaujamų kategorijų (LVDK, verslo, Europos sąjungos ir t.t.) naujienas elektroniniu paštu. Naujienų šaltiniai – vartotojai, kiti tinklapiai (www.delfi.lt, www.svv.lt ir pan.).

Įmonių duomenų bazėIš viso LVDK vienija apie 1500 narių. Iš jų apie 600 yra užsiregistravę LVDK įmonių

duomenų bazėje. Viso tinklapio vartotojų – apie 5000 (fiziniai bei juridiniai asmenys, įskaitant


http://www.svv.lt/

http://www.delfi.lt/

http://www.ldkonfederacija.lt/


ministerijas ir pan.). Renkama pagrindinė informacija (įmonės pavadinimas, kontaktai, pobūdis (maža, smulki ar vidutinė), jos vykdomi projektai (turizmas, įmonės plėtra ir pan.)

PalaikymasTinklapio palaikymu užsiima 1 darbuotojas. Turiniui valdyti naudojama IDAMAS įdiegta

„SmartWeb“ sistema. Realiai funkcionuoja aukščiau paminėti moduliai, likę (forumas, projektai, diskusijos, svečių knyga ir pan.) yra arba nenaudojami, arba juose pateikiama informacija yra pasenusi. Tinklapis patalpintas į LVDK serverį, tačiau esant ryšio problemoms, būna perkeliamas į išorinį. Tinklapis visų darbuotojų naudojamas kaip darbo įrankis („SmartWeb“ teikiamos galimybės, pvz., CRM ir pan.)

Numatoma plėtraIšplėsti portalą pateikiant įmonių katalogą kartu su siūlomomis prekėmis (bei nuolaidų

sistema, pvz., LVDK nariams ir pan.), tą patį katalogą panaudoti verslo kontaktų tarp įmonių užmezgimo palengvinimui. Sukurti tarsi verslo bendruomenę, su produktų naujienų sistema, vidine informacine sistema, taip vadinamomis „verslas – verslui“ paslaugomis, teisinėmis konsultacijomis. Pagrindinis tikslas – skatinti bendruomeniškumą. Šalia planuojama sukurti uždarą darbo biržą – suvesti specialistų ieškančias kompanijas su gabiausiais studentais ir pan. Siekiant šių išvardintų tikslų buvo pradėtas tyrimas, surinkta detali informacija apie ~300 įmonių ir jų siūlomus produktus (su kainomis, nuolaidomis ir pan.). Plėtros įgyvendinimui ruošiamasi teikti projektų pasiūlymus struktūriniams fondams bei Ūkio ministerijai.

2.4. Lietuvos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų asociacijaTinklapis - www.chambers.lt (4 pav.).

4 pav. Lietuvos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų asociacijos tinklapio titulinis puslapis

Savininkas – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.


http://www.chambers.lt/


Tikslinė auditorijaVisi Lietuvos verslininkai (arba kiti galimi verslo registro naudotojai), gamintojai (brūkšninių

kodų išdavimo posistemė), ATA Carnet sistemos naudotojai (laikinas prekių išvežimas į užsienį)

Lankytojų srautasTikslaus skaičiaus nepavyko sužinoti, tačiau bendras apkrovimas nėra mažas. Baiminamasi,

jog esant dabartinei techninei bazei, išaugus lankytojų srautui, gali sulėtėti prioritetinės sistemos funkcijos – EAN, ATA Carnet ir CDB (centrinė duomenų bazė) informacijos valdymas. Todėl tinklapio nenumatoma aktyviai viešinti, reklamuoti tol, kol nebus atnaujinta techninė bazė.

Pateikiama informacija Pranešimai spaudai (informacija labai retai atnaujinama). Organizacijos struktūra ir kontaktai.

Susijusios sistemos ir duomenų bazės

Centrinė Duomenų Bazė (CDB)Ši duomenų bazė yra LPPARA verslo registro pagrindas. Kaupiami įvairūs įmonių duomenys

(kontaktiniai, įmonės registravimo duomenys, išduotos licencijos, leidimai, akcijos, įmonės veikla, turtas, sąskaitos, apyvartos, pavadinimai (kaip keitėsi istoriškai), asmenys (valdytojai, savininkai ir pan.), kapitalas, bankrotai, likvidavimo informacija, steigėjai), sistema taip pat parengta ūkininkų bei patentininkų (veikiančių pagal verslo liudijimus, amatininkų) informacijos kaupimui. Šis registras kiekvieną dieną atnaujinamas pagal valstybės įmonės Registrų centro (www.kada.lt) turimą informaciją (laikinai duomenų atnaujinimas sustabdytas iki naujos techninės įrangos įdiegimo, planuojama baigti darbus iki 2005 m. kovo mėnesio). Šiuo metu CDB yra duomenys apie 350 000 aktyvių įmonių.

ATA Carnet sistemaŠi sistema skirta laikinajam prekių išvežimui valdyti. Kaupiami duomenys apie klientus,

paraiškas išvežimui, išduotas išvežimo knygeles. Sistema suintegruota su Muitinės departamentu bei tarptautine ATA Carnet sistema (centrinė būstinė Paryžiuje). Sistema leidžia kontroliuoti kokios prekės yra išvežtos į kurią šalį, kiek šių prekių buvo realizuota (už ką savininkas susimoka mokesčius), kiek parsivežta atgal. Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą sistemos panaudojamumas sumažėjo 10 kartų, tačiau ji vis dar intensyviai naudojama bei numatoma, jog tokia bus ir ateityje.

EAN (brūkšninių kodų) sistemaŠi sistema yra prekių registras. Gamintojai, norėdami pardavinėti naują produktą, jį registruoja

šioje sistemoje bei gauna naują unikalų brūkšninį kodą. Sistema suintegruota su pasauline EAN sistema (centrinė būstinė Briuselyje). Pagal brūkšninį kodą, pasinaudojant EAN sistemos naudotojo interfeisu, galima sužinoti prekės kilmę bei gamintoją, taigi, sistema tarnauja ir vartotojų teisių gynimui (t.y., esant abejonėms, galima patikrinti, ar tikrai prekės gamintojas yra tas, kas skelbiamas). Registre yra įrašai apie 1500 gamintojų.


http://www.kada.lt/


5 pav. LPPARA vystomų ir palaikomų sistemų duomenų bazių sąsajos

Visų paminėtų verslo duomenų bazių (5 pav.) internetiniai naudojimo interfeisai yra pasiekiami iš LPPARA tinklapio.

PalaikymasVerslo registro bei kitų posistemių sukūrimą vykdė UAB „Prototechnika“, pagal darbų

vykdymo sutartį, ši įmonė šiuo metu užsiima ir sistemos palaikymu.Tinklapis praktiškai neatnaujinamas, visas dėmesys sutelktas į vidinės sistemos

funkcionalumo tobulinimą.

ProblemosPagrindinė identifikuota problema – dideli informacijos srautai bei iš to sekanti – brangus

internetinis ryšys. LPPARA sistema buvo sukurta iš valstybės biudžete numatytų lėšų, tačiau jos funkcionavimas, papildomų modulių plėtojimas, ryšio ir kitos paslaugos dengiamos iš LPPARA lėšų.

Numatoma plėtraAtnaujinti techninę bazę, paruošti patogesnius ir funkcionalesnius susietų verslo duomenų

bazių naudojimo interfeisus, atverti sistemą visuotiniam naudojimui (pradėti reklamuoti tinklapį), plėtoti papildomus sistemos modulius (e-DarboBirža darbuotojų ar darbo paieškai, unifikuota paslaugų ir prekių sistema e-Komercija prekių pirkimui, pardavimui bei eksportui ir pan.), modulius kvalifikaciniams egzaminams vykdyti ir valdyti (darbo biržos, profesinių mokyklų kvalifikaciniai egzaminai, numatoma apskaityti po daugiau kaip 10 000 egzaminų laikytojų, 30 000 egzaminų per metus).



2.5. Lietuvos pramoninkų konfederacija

Tinklapis - www.lpk.lt (6 pav.).

6 pav. Lietuvos pramoninkų konfederacijos tinklapio titulinis puslapis

Savininkas - Lietuvos pramoninkų konfederacija.

Tikslinė auditorijaIstoriškai Lietuvos Pramoninkų Konfederacija pirmiausiai apjungė pačias stambiausias

gamybines įmones, tačiau laikui bėgant jos nariais tapo ir daugelis smulkaus bei vidutinio verslo įmonių. Šiam momentui Lietuvos pramoninkų konfederacija vienija apie 2700 narių. Apie visus narius yra sukaupti kontaktiniai duomenys (įmonės pavadinimas, kontaktinis asmuo, el. paštas, telefonas), kurie saugomi el. pašto serveryje. Duomenys kategorizuojami dviem aspektais – pagal veiklos šaką (mediena, maistas, logistika, statybos ir pan., viso 36 šakinės grupės) bei regioną (Alytaus, Vilniaus ir t.t. – viso 8 regionai). Šios grupės persidengia – įmonė gali būti priskirta ir tam tikrai šakai, ir tam tikram regionui.

Šios kontaktinės informacijos pagrindu konfederacijos nariams el. paštu periodiškai siunčiama informacija (naujienos, projektų pasiūlymai ir pan.), atsiklausiama nuomonės tam tikrais klausimais (atsiliepimai apie rengiamus įstatymus, ruošiamus konfederacijos sprendimus ir pan.), siunčiami verslo pasiūlymai ar tarptautinių prekybos rūmų (http://www.iccwbo.org/) pranešimai.

Pateikiama informacija Įvairių konkursų, apdovanojimų, nominacijų organizavimas („Metų gaminys“, renkami

profesijų riteriai, garbės ambasadoriai ir pan.) bei nugalėtojų skelbimas. Konfederacijos struktūra, kontaktai, įstatai.


http://www.iccwbo.org/

http://www.lpk.lt/


Konfederacijos veiklos ataskaitos, rezultatai, dokumentai (pareiškimai įvairiais klausimais, deklaracijos ir pan.).

Naujienos. Nuorodos į šakines bei regionines asociacijas.

PalaikymasTinklapyje įdiegta 5 kontinentų turinio valdymo sistema „I-Manager“. Prie tinklapio dirba 1

specialistas – užsiima informacijos atnaujinimu, reagavimu į atsiliepimus.

SpecifikaPagrindinis išreikštas veiklos kriterijus – kuo operatyvesnis informacijos iš aukščiausio

lygmens (LPK) nuleidimas iki įmonių, ir atsakymo gavimas. Bendras scenarijus yra toks – LPK perduoda informaciją šakinėms ir regioninėms asociacijos, šios savo ruožtu pagal savo vidaus nustatytas kategorijas informaciją paplatina suinteresuotoms įmonėms, įmonės pateikia savo atsakymus asociacijoms, šios – LPK (dalis informacijos yra siunčiama tiesiogiai iš LPK įmonėms ir atgal, pasinaudojant jau minėtu kategorizavimu). Toks ryšio palaikymo modelis turi trūkumų – kadangi asociacijos yra nevienodai organizuotos ir aktyvios, įmonių atsakymai ateina labai nereguliariai, „greito“ nuomonių apklausimo suorganizuoti praktiškai neįmanoma. Kita problema – besikeičiantys įmonių kontaktiniai duomenys, pasyvesnės įmonės ne visada pasirūpina LPK ar asociacijų informavimu apie pasikeitimą bei tokiu būdu iškrenta iš komunikavimo proceso. Platinant pranešimus kyla problemų dėl informacijos gavimo patvirtinimo. Kai kurios aktyvesnės asociacijos sprendžia šią problemą savarankiškai (chemijos asociacija (http://www.chemija.lt/), statybininkų asociacija (http://www.statybininkai.lt/)). Siauros įmonių kategorizavimo (tik pagal šakas ir regionus – pvz., negalima išrinkti įmonių pagal tam tikrą darbuotojų skaičių) galimybės.

PlėtraŠiai dienai plėtros strategija nėra paruošta.

2.6. Verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai

Verslo paramos sistema, skirta pradedantiesiems verslininkams, įkurtoms naujoms ar plečiamoms įmonėms, buvo nepakankamai išvystyta ir neapėmė visos Lietuvos teritorijos (2001 m., „Bendrasis programavimo dokumentas“), todėl smulkaus ir vidutinio verslo paramos tinklo plėtros pasėkoje visoje Lietuvoje buvo įkurta eilė verslo informacijos centrų (VIC) bei verslo inkubatorių (VI). Šių įstaigų dalininkė yra valstybė, o Ūkio ministerija įgyvendina dalininko teises ir pareigas.

VIC bei VI veikia vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje, jų tikslas – verslo subjektams ar inkubuojamoms įmonėms lengvatinėmis sąlygomis teikti verslo informaciją, konsultacijų, mokymų paslaugas (VIC ir VI) bei pasiūlyti patalpų, techninės, biuro įrangos nuomą (VI).

Verslo informacijos centrai bei Verslo inkubatoriai supaprastina informacijos, paslaugų teikimą verslo subjektams, ir yra tarsi tarpinė grandis tarp LSVVPA bei periferijos verslininkų. Verslo informacinių duomenų bazių kaupimas šiuose centruose nėra reglamentuotas jokiais


http://www.statybininkai.lt/

http://www.chemija.lt/


norminiais aktais. Ūkio ministerijoje yra rengiama rekomendacinė VIC bei VI internetinės svetainės struktūra.

VIC biudžetą sudaro Ūkio ministerijos, savivaldybių teikiamos lėšos bei paties VIC gaunamos pajamos. Dėl nevienodo VIC biudžeto skirstymo (vieni VIC skiria daug dėmesio ir lėšų internetinio portalo paruošimui bei palaikymui, tuo tarpu kiti VIC šiam momentui neįžvelgia portalo teikiamos naudos, todėl lėšų iš viso neskiria), nevienodų savivaldybės regioninės plėtros planų, VIC internetinių puslapių būklė yra labai skirtinga.

Pasinaudojant nuorodomis iš LSVVPA portalo, buvo atlikta VIC tinklapių išorinė analizė. Analizės rezultatai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių tinklapių analizės suvestinė

Pavadinimas ir tinklapio adresas

Pasl

augo

s

Įkai

niai

Proj

ekta

i

Nau

jieno

s

Ren

gini

ai

Pastabos, ypatumai

Akmenėshttp://vic.akmene.lt

+ – – – –

Anykščiųhttp://vicanyksciai.lt

– – – + – įmonių katalogas (11 įmonių, 10 kategorijų),verslo informaciniai straipsniai

Biržųhttp://www.birzuvic.lt/

+/– – – – – Tik kontaktinė informacija. Labai silpnas apipavidalinimas, techninė realizacija.

Ignalinoshttp://www.ignalina.lt/vic.html

+ + – – + Silpnas apipavidalinimas bei techninė realizacija, nepatogus, yra vaizdavimo klaidų.

Kaišiadoriųhttp://verslas.kaisiadorys.lt

+ – – – – Tvarkingas puslapis, tačiau labai retai atnaujinama informacija.

Mažeikiųhttp://www.infocentras.mazeikiai.lt/

+ + – + +

Neįgaliųjųhttp://nvic.iti.lt

+ – – – + Silpnas apipavidalinimas bei techninė realizacija. Yra keletas tikslinei auditorijai skirtų straipsnių.

Pakruojohttp://pvic.w3.lt

+ + – + + Naujienos, skelbimai retai atnaujinami. Realizacija gera.

Raseiniųhttp://www.rvic.lt/lt/

+ + + + –

Skuodohttp://www.infoskuodas.lt/

+ + – + + Gera realizacija, atnaujinamas.

Šakiųhttp://www.verslas.sakiai.lt

– – – + – Gera realizacija, įmonių katalogas, įmonių mini-tinklapių kūrimo galimybė

Šilutės + – – – – Mažai verslo informacijos, orientuotas


http://www.verslas.sakiai.lt/

http://www.infoskuodas.lt/

http://www.rvic.lt/lt/

http://pvic.w3.lt/

http://nvic.iti.lt/

http://www.infocentras.mazeikiai.lt/

http://verslas.kaisiadorys.lt/

http://www.ignalina.lt/vic.html

http://www.birzuvic.lt/

http://vicanyksciai.lt/

http://vic.akmene.lt/


http://www.siluteinfo.lt į turizmą.Švenčioniųhttp://www.svic.lt

+ – + + + Įmonių, verslo pasiūlymų katalogas (nepatogus naudoti).

Tauragėshttp://www.tbic.lt

– – + + + Pateikti pranešimai garso įrašų formatu, nemažai įvairios informacijos. Gera realizacija.

„Verslininkų namai“ (Kauno)http://www.versloasociacija.lt

+ – + + +

Zarasųhttp://www.zarasai.lt

+ – – – – Įjungtas į Zarasų savivaldybės puslapį. Mažai informacijos.

Jurbarko, Lazdijų VIC internetinių tinklapių nurodytais adresais nėra. Neveikiančios nuorodos išryškina esamą komunikavimo tarp kai kurių VIC ir LSVVPA stoką.

Kai kurios savivaldybės, (pvz., Ignalinos, Zarasų, Visagino - http://www.iaeregionas.lt/ - 231, 191, 109 įmonės atitinkamai) kaupia savas įmonių bei nekilnojamojo turto duomenų bazes.

Papildomai buvo atlikta VIC ir VI nuomonės apklausa (anketos pateiktos prieduose). Į anketos klausimus atsakė 22 iš 43 įstaigų (penkioms įstaigoms anketos nepavyko nusiųsti nurodytu el. pašto adresu). Išanalizavus atsakymus paaiškėjo, jog požiūris į tinklapį, jo reikalingumą, informatyvumą bei priežiūrą ir plėtrą yra labai skirtingas, pradedant iniciatyviais centrais, sprendžiančiais šiuos klausimus (Kazlų Rūdos, Tauragės), ir baigiant pasyviu atsiribojimu (Biržų).

Atlikus anketų atsakymų analizę, nustatyta, kad:

Dauguma atsakiusiųjų VIC tinklapių centralizavimo idėją vertina teigiamai (išskyrus Biržų ir Anykščių VIC; Pasvalio VIC greitai ruošiasi turėti savo tinklapį ir nepritaria centralizavimui, motyvuojant tuo, kad rajono specifinė informacija liks nepastebėta tarp gausybės kitos informacijos; Plungės VIC tinklapio neturi, ir nepritaria centralizavimui dėl „būsimo mėnesinio mokesčio“). Pora centrų tokį integruotą tinklapį mato jau dabar - www.svv.lt. Pritariant centralizavimo idėjai dažniausiai pabrėžiama, jog taip pat svarbu turėti ir atskirą sritį, kurioje būtų talpinama specifinė konkretaus VIC informacija.

Tinklapių lankomumas retai matuojamas (Tauragės – 6000 lankytojų per mėn., Šakių VIC 617 per mėn., keletas kitų centrų prognozuoja ~400 per mėn. lankomumą; Druskininkų turizmo informacijos centras – virš 800 000 per mėn.).

Daugumos tinklapių palaikymo sąnaudos neaiškios. Iš atsakiusiųjų palaikymui sugaištamas laikas svyruoja nuo 1 iki 5 valandų per savaitę ar apie 200Lt per mėn. (prie Šilutės tinklapio dirba IT specialistas pusę etato).

Kai kurie tinklapiai yra sujungti ar dubliuojami vietos savivaldybių tinklapiuose, pvz., Ignalinos, Zarasų, Druskininkų (tik turizmo centro informacija).

Kai kuriems tinklapiams informaciją atnaujinti VIC darbuotojai neturi galimybių (pvz., Akmenės VIC).

Dalis tinklapių šiuo metu dar kuriama (pvz., Jurbarko, Plungės, Pasvalio VIC). Integracijos su kitomis sistemomis praktiškai nėra (tik keletas iniciatyvų, tokių kaip

Švenčionių tinklapio integravimas su „5 kontinentų“ informacine baze (naujienos) ir pan.).


http://www.svv.lt/

http://www.iaeregionas.lt/

http://www.zarasai.lt/

http://www.versloasociacija.lt/

http://www.tbic.lt/

http://www.svic.lt/

http://www.siluteinfo.lt/


Ribota talpa (pvz., Pakruojo VIC dėl ribotos talpos negali tinklapyje talpinti didesnės apimties bylų).

Apie pusę respondentų norėtų praplėsti tinklapio funkcionalumą ir (arba) pakeisti dizainą.

2.7. Esamos situacijos SSGG (SWOT) analizėStiprybės Silpnybės

LSVVPA interneto portalas dažnai atnaujinamas, pateikiama aktuali teisės aktų redakcija, naujienos, smulkaus ir vidutinio verslo aktualijos.

Nemažas LSVVPA tinklapio lankomumas (40 000 per mėn.).

LEPA turi sukaupę daug ir įvairių duomenų skirtingose duomenų bazėse.

LVDK turi paruošę internetinės biržos, verslo įmonių bendruomenės sukūrimo planą.

LSVVPA ir LEPA vykdo sistemų funkcionalumo atnaujinimą, integravimą.

LPPARA turi sukaupusi visą Lietuvos įmonių bei jų gaminamų produktų informaciją.

LPPARA sistema paruošta integravimui su trečių šalių sistemomis (yra suintegruota su keletu tarptautinių sistemų, Registrų centru).

Dauguma VIC ir VI tinklapių mažai žinomi, lankomi, ar palaikomi.

Visų organizacijų tikslinė auditorija yra skirtinga (išskyrus LSVVPA ir VIC bei VI).

Informacija saugoma daugelyje skirtingų duomenų bazių.

Kiekvienoje bazėje palyginti mažas sukauptų duomenų kiekis.

Kiekvienoje įmonėje duomenys saugomi skirtingu standartu.

LPK neturi jokios plėtros strategijos. Dalinai dubliuojamos kai kurios

funkcijos (pvz., LEPA bei LPPARA kaupia informaciją apie pasiūlymus eksportui; LPPARA turi pilną įmonių registrą, tuo tarpu kai kurie kiti projektai (pvz., LSVVPA eBirža) tik pradeda kaupti panašią informaciją).

Galimybės Grėsmės Sukurti vieną centralizuotą techninę

bazę, kurioje būtų apjungti visos šiuo metu atskiros sistemos (pvz., LSVVPA ir LEPA).

Sukurti šiuo metu atskirų sistemų integravimo priemonių tinklą (pvz., Web servisus).

Tikslingas LPPARA verslo registro panaudojimas (integruojant smulkesnes sistemas).

Organizacijos dėl konfidencialumo gali nenorėti viena kitai atskleisti visos sukauptos informacijos.

Organizacijos nepavaldžios vienai struktūrai, gali kilti keblumų vykdant bendrą strategiją ar pritaikant vieningą standartą.

Nevienodas organizacijų techninio pasiruošimo lygis.

Bendros strategijos, sutarimo, veiklos krypčių nustatymas tarp LSVVPA, LEPA, LVDK, LKP, LPPARA.



3. Kitos verslo duomenų bazės

Žemiau pateikti dviejų lietuviškų internetinių įmonių katalogų pavyzdžiai. Abiems pavyzdžiams būdingas geras dizainas, patogus ir aiškus naudojimas, greitas paieškos atlikimas pagal kategorijas, įmonės pavadinimą, vietovę ar kitus atributus (tinklapio ar el. pašto turėjimą ir pan.). Pagrindinis skirtumas nuo aukščiau paminėtų portalų yra tai, jog sekančiuose tinklapiuose orientuojamasi į vizito tinklapyje rezultatą – kuo mažesniu paspaudimų skaičiumi pateikti naudotojui jo ieškomą informaciją apie įmonę.

3.1. Lietuvos įmonių katalogasTinklapis - www.imones.lt (7 pav.).

7 pav. Lietuvos įmonių katalogo tinklapio paieškos puslapis

Savininkas - UAB Findeksa Lietuva.

Lankytojų srautas - vidutiniškai apie 8000 apsilankymų per dieną, virš 50 000 paspaudimų.

Tinklapyje skelbiama, jog yra užregistruota daugiau nei 64 000 įmonių. Apie įmonę pateikiamos informacijos struktūra:

Įmonės pavadinimasLogotipasKontaktinė informacija

Adresas


http://www.imones.lt/


Telefonas, faksasEl. paštasTinklapisĮmonės kodas

Raktažodžiai, apibūdinantys įmonęVerslo sričių aprašymas, kategorijosFilialų ir atstovų kontaktinė informacija

Tinklapyje vienu pelės paspaudimu galima patikrinti taip pat ir dominančios įmonės kreditingumą – ar įmonė yra įsiskolinusi, nemokanti skolų, dalyvaujanti teismuose ir panašiai. Įmonės kreditingumo informaciją yra pateikiama naudojantis trimis skirtingais šaltiniais.

3.2. Eniro Lietuvos importuotojų – eksportuotojų katalogasTinklapis - www.export-import.lt (8 pav.).

8 pav. Eniro Lietuvos importuotojų – eksportuotojų katalogo tinklapio paieškos puslapis

Savininkas - UAB Eniro Lietuva.

Kataloge sukaupta informacija apie daugiau nei 4000 įmonių. Pateikiamos informacijos apie įmonę struktūra:

Įmonės pavadinimasLogotipas


http://www.export-import.lt/


Kontaktinė informacijaAdresasTelefonas, faksasEl. paštasTinklapis

Veikla (aprašymas)Verslo sričių kategorijosRaktažodžiai, apibūdinantys įmonę

3.3. Užsienio pavyzdžiai

Tinklapis – eng.bestsme.com (9 pav.).

Savininkas – Korėjos smulkaus ir vidutinio verslo agentūra bei Smulkaus verslo korporacija.

9 pav. Korėjos smulkaus ir vidutinio verslo agentūros bei Smulkaus verslo korporacijos portalo titulinis puslapis

Tinklapio struktūraŠio tinklapio paskirtis – įvairių veiklos sričių įmonių pasiūlymų, produktų, kontaktų birža.

Portale kaupiama tinklapio naudotojų – užsiregistravusių įmonių bei jų siūlomų produktų, verslo pasiūlymų informacija.

Užsiregistravęs vartotojas savo individualioje portalo srityje gali stebėti dominančių kategorijų prekes bei įmones, teikti ir gauti pasiūlymus bei vykdyti realius užsakymus.

Prekybos informacijos skiltyje pateikiama informacija apie paskutinius pasiūlymus bei produktus, verslo galimybes, taip pat vykdoma valstybinė verslo įmonių „suvedimo“ programa, palengvinanti verslo partnerių suradimą (10 pav.).


http://eng.bestsme.com/


10 pav. Įmonės informacijos pateikimo Korėjos smulkaus ir vidutinio verslo agentūros bei Smulkaus verslo korporacijos portale pavyzdys

Produktų kataloge pateikiama kategorizuota (trijų lygių kategorijos) produktų informacija. Bendras siūlomų skirtingų produktų skaičius siekia per 70 000. Apie kiekvieną produktą pateikiama ši informacija:

PavadinimasAtvaizdas ar nuotrauka (keletas)AntraštėProduktą siūlanti kompanija, jos tinklapio adresas, registravimo dataProdukto aprašymasProdukto savybių sąrašasKontaktinė informacija:



Tiesioginis užsakymas naudojantis portalo sistema

TelefonasFaksasAdresas

Nuorodos į kitus tos pačios kompanijos siūlomos produktus.

Įmonių kataloge pateikiama detali informacija apie įmones:PavadinimasVeiklos sritisLogotipasKontaktinė informacija:

Kontakto užmezgimas naudojantis portalo sistema

TinklapisTelefonasFaksasAdresas

DirektoriusDarbuotojų skaičiusAprašymo atnaujinimo dataSertifikatai ir apdovanojimaiKomentarai apie įmonęUžregistruoti produktaiĮmonės apžvalga

Yra galimybė pridėti trimačius produktų atvaizdavimus, panoramines įmonės nuotraukas, video, vesti elektronines knygas ir pan.

Tinklapyje sukauptos informacijos gausa bei vientisumas yra tvirtas pagrindas tolimesnei plėtrai bei panaudojamumui. Lyginant su apžvelgtais lietuviškų verslo informacinių duomenų bazių ar tinklapių pavyzdžiais, išryškėja ten teikiamos informacijos siaurumas, pritaikymas tam tikrai siaurai tikslinei grupei (išskyrus LPPARA verslo registrą). Todėl dažnai yra vykdomos analogiškos, tačiau į tam tikrą tikslinę grupę nukreiptos iniciatyvos.



4. Siūlomos integravimo kryptys

4.1. Kontekstas

Iš esamos padėties apžvalgos matyti, jog šiuo metu Lietuvoje yra nemažai panašią informaciją kaupiančių verslo informacijos duomenų bazių, tačiau sukaupta informacija yra panaudojama skirtingais tikslais:

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros, Verslo informacijos centrų bei Verslo inkubatorių tikslinė auditorija – smulkios bei vidutinės įmonės. Pagrindinis teikiamos informacijos tikslas – padėti įeiti į rinką, surasti verslo partnerius, teikti informacijas apie galimas lengvatas, supažindinti su verslą reglamentuojančiais dokumentais, teikti teisines konsultacijas.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros tikslinė auditorija – eksportuojančios arba užsienio investicijoms atviros Lietuvos įmonės, jų kontaktai, patikimumas, gamybos apimtys, aktualių verslo pasiūlymų bazė, jų reklamavimas užsienyje.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tikslinė auditorija – konfederacijos nariai. Pagrindinis išreikštas veiklos tikslas – padėti konfederacijos nariams vykdyti verslo veiklą, pavyzdžiui, sukuriant internetinę biržą (pateikta koncepcija derinasi su 2.8 skyriaus Korėjos smulkaus ir vidutinio verslo agentūros portalo pavyzdžiu), teikiant įvairias nuolaidas bei privilegijas konfederacijos nariams. Tokiu būdu, matydami realią naudą, daugiau įmonių jungtųsi į konfederaciją bei tuo pačiu augtų internetinės biržos panaudojamumas bei teikiama nauda. Verslo bendruomenės sukūrimas.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos tikslinė auditorija – konfederacijos nariai, kaupiamos verslo duomenų bazės paskirtis – kontaktavimas bei informacijos apsikeitimas su konfederacijai priklausančiomis asociacijomis bei įmonėmis.

Privačių iniciatyvų tikslas – kaupti bei pateikti konkrečią informaciją apie konkrečią įmonę. Yra panašumų į geltonuosius puslapius. Šių tinklapių informacijos apimtys bei panaudojamumas žymiai lenkia aukščiau paminėtų atskirų organizacijų rodiklius.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos numatytos funkcijos – informacijos apie įmonių būklę bei verslo sąlygas šalyje bei užsienyje suteikimas, informacijos apie verslo pasiūlymus, muitus, mokesčius suteikimas, ATA knygelių išdavimas, EAN brūkšninių kodų suteikimas, konsultavimas pradedantiesiems verslininkams. Tikslas – toliau plėsti verslo registro funkcionalumą, unifikuoti įmonių, prekių, paslaugų, darbuotojų informaciją. Tvirtas pagrindas darbams šia linkme jau yra padėtas.



11 pav. Įmonių pobūdžio ir jas kuruojančių organizacijų priklausomybės diagrama

Atvaizdavus įmonių pobūdį bei jas kuruojančių organizacijų sąryšį (11 pav.), galima teigti, jog pačių smulkiausių įmonių pirminis informacijos teikėjas yra vietinis verslo informacijos centras ar verslo inkubatorius, taip pat Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Įmonei „atsistojus ant kojų“, prasiplėtus, jos tampa atstovaujamos LSVVPA, galbūt prisijungia į vieną ar kitą konfederaciją. Pramoninkų konfederacija vienija stambiausias Lietuvos gamybininkų įmones, tačiau laikui bėgant, kūrėsi įvairios šakinės ir regioninės asociacijos vienijančios smulkesnes įmones, ir šiuo metu šiai konfederacijai priklauso ir daugelis smulkių bei vidutinių įmonių. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra teikia savo konsultacijas ir paslaugas visoms pageidaujančioms įmonėms, tačiau pagrindinė veiklos sritis yra Lietuvos eksportuotojai. LPPARA verslo registre sukaupta visų įmonių bei jų produktų informacija.

Teikti kategoriškas išvadas apie esamą tinklapių padėti rizikinga tuo aspektu, jog dauguma jų yra tam tikrame plėtros etape:

LSVVPA portale diegiama nauja turinio valdymo sistema bei naujas dizainas. Ruošiamasi praplėsti tinklapyje siūlomą informaciją išnaudojant naujas technines galimybes.

VIC ir VI situacija labai įvairi – nuo tinklapio nebuvimo, visiškos stagnacijos iki aktyviai vykdomų plėtros projektų.

LEPA kuriamas naujas portalas, apjungsiantis eilę šiuo metu palaikomų portalų, taip pat ruošiamasi vykdyti kai kurių duomenų bazių apjungimą. Pakeitimus suplanuota realizuoti dar 2004 metais.

LVDK turi paruošę portalo plėtros bei naujos verslo duomenų bazės sukūrimo projekto planą. Projekto vykdymas šiuo metu nepradėtas.

LPK neturi paruoštos plėtros strategijos. LPPARA vykdo techninį atnaujinimą bei tolimesnę sistemos funkcionalumo plėtrą.

Tinklapiai patogiam ir funkcionaliam naudojimui nėra pilnai paruošti.



Taigi artimiausiu metu kai kurių verslo įmonių duomenų bazių apimtys, pritaikomumas bei panaudojamumas gali iš pagrindų pasikeisti.

Verslo informacinėse duomenų bazėse užregistruotų įmonių kiekių santykiai yra pavaizduoti 12pav. Šioje diagramoje pateikiamas pasiskirstymas tarp sąlyginai smulkių verslo informacinių duomenų bazių.

Verslo informacinėse duomenų bazėseužregistruotų įmonių kiekis

780

625600

500

280 17

Eksport.EbiržaLVDKKonsult.PhareO2L

12 pav. Verslo informacinėse duomenų bazėse užregistruotų įmonių kiekio santykinė diagrama

Prijungus privačias iniciatyvas bei LPPARA verslo registrą, proporcijų skirtumas ženkliai pasikeičia (žr. 13 pav.).



Verslo informacinėse duomenų bazėseužregistruotų įmonių kiekis

350000

64000

780625

2700

4000

600

500

17

280LPPARAImones.ltEniroLPKEksport.EbiržaLVDKKonsult.PhareO2L

13 pav. Verslo informacinėse duomenų bazėse užregistruotų įmonių kiekio santykinė diagrama, įvertinant privačias iniciatyvas bei LPPARA verslo registrą

Pasiskirstymas pagal tinklapių lankomumą pateikiamas 14 pav. (duomenų apie LPPARA tinklapį nėra):

14 pav. Verslo informaciją teikiančių tinklapių lankomumo statistika



4.2. Strateginiai aspektai

Sėkmingo integracijos proceso žingsniai turi sutapti su patvirtintos strategijos kryptimi. Kuriamos naujos iniciatyvos turėtų orientuotis į dar neapimtas informacijos ar paslaugų sritis, vengiant to paties dalyko dubliavimą.

Remiantis Bendruoju programavimo dokumentu, pagal 2001 m. atliktą studiją mažoms ir vidutinėms įmonėms labiausiai stigo teisės konsultacijų (36,9%). Be to, buvo paramos verslui ir konsultavimo finansinio valdymo klausimais poreikis (19,2%), darbuotojų pritraukimo paslaugų poreikis (11,9%) ir verslo valdymo paslaugų poreikis (11,6%). Nors jau pasiekta pažanga kuriant visą šalį apimančią viešąją paramos verslui infrastruktūrą, šio tinklo administraciniai gebėjimai ir paslaugų kokybė bei efektyvumas dar nepakankami.

Nors viešųjų paslaugų apimtis ir jų prieinamumas padidėjo (2003 m. I pusmetį mokymo paslaugas gavo 8700 įmonių – dvigubai daugiau nei lyginant su 2002 m., o konsultavimo paslaugas – atitinkamai 12 500 – ketvirtadaliu daugiau nei 2002 m.), viešųjų paramos paslaugų efektyvumą dar reikia didinti: gerinti įmonių informavimą apie tokias paslaugas, teikiamų paslaugų kokybę ir paramos verslui infrastruktūros teikiamų paslaugų poveikio stebėjimą ir vertinimą. Verslo inkubatorių teikiamomis inkubavimo paslaugomis jau yra pasinaudoję apytikriai 160 įmonių, kuriose sukurta 1000 darbo vietų, tačiau planuojama ir toliau plėtoti Lietuvoje veikiančius verslo informacijos centrus bei standartizuoti siūlomas paslaugas, kad visi centrai teiktų geros kokybės pagrindinę informaciją, konsultacijas ir mokymą, kad mažos ir vidutinės įmonės daugiau naudotųsi tokiomis paslaugomis.

Pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) dokumentą „Gairės pareiškėjams kvietimui teikti paraiškas konkursui „Elektroninė valdžia ir elektroninės paslaugos“ pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“, įgyvendinant paminėtus BPD prioritetinius tikslus, siekiama, kad iki 2008 metų pabaigos viešojo sektoriaus informacija viešojo administravimo institucijų informacinėse sistemose taptų interoperabili, jeigu tai leidžia įstatymai (pvz., duomenų apsaugos). Tam reikalinga tarpusavyje susieti sistemas, informaciją ir darbo metodus viešojo administravimo institucijose, tarp šių institucijų ar tarp jų ir verslo sektoriaus. Kur taikytina, projektai turi remti visapusę interoperabilią sąsają, taikant „globalų vieningą interoperabilų apsikeitimą duomenimis“ ir Interneto paslaugų interoperabilumo organizacijos (WS-I, arba Web Services Interoperability Organization (http://www.ws-i.org) interoperabilumo gaires ir priemones).

Minėtas interoperabilumas labai svarbus ir visoms kitoms įstaigoms ar įmonėms, kurios numato naudotis įvairiomis centralizuotomis informacinėmis sistemomis.

4.3. Integracijos kryptys


http://www.ws-i.org/


4.3.1. VIC ir VI integracija į bendrą sistemą

Atlikus analizę, matyti, jog LSVVPA veikla bei tikslai apima VIC ir VI veiklą. Verslo informacijos DB integracija šiame kontekste negali buti nagrinėjama, nes VIC ir VI tokių DB neturi, arba esamos DB yra pernelyg mažos apimties ir neatitinka DB sąvokos. Kyla klausimas – ar galima suintegruoti tinklapiuose pateikiamą informaciją, ir kokia būtų iš to gauta nauda?

Integracijos lygis šiuo metu – LSVVPA portale pateiktos nuorodos į atskirus VIC ir VI tinklapius (dalis kurių neveikia) bei daugumoje VIC ir VI tinklapių esančios nuorodos į LSVVPA.

Stipriosios pusės Silpnosios pusės LSVVPA, VIC ir VI nevaržomi jokių

standartų pagal poreikį ir galimybes gali plėtoti, palaikyti savo tinklapius.

Visa LSVVPA, VIC ir VI tinklapių sistema atvira praktiškai bet kokiems plėtros projektams.

Plėtojant bei palaikant atskirus VIC ir VI puslapius neišvengiamas nuolatinis techninių specialistų poreikis. Daug kartų atliekamas tas pats ar labai panašus darbas – papildomos sąnaudos.

Esant skirtingam atskirų savivaldybių požiūriui į internetinių technologijų pritaikymą VIC, kai kurie VIC neturi finansinių galimybių turėti internetinį puslapį.

Dabartinėje situacijoje galimi įvairūs veiksmų scenarijai. 3 lentelėje pateikiama alternatyva - techninį sistemos sprendimą palikti esamoje būsenoje; 4 lentelėje pateikta alternatyva - atskiros centrinio LSVVPA portalo srities suteikimas visiems VIC ir VI.

3 lentelė. Technino sistemos sprendimo palikimas esamoje būsenoje

Stipriosios pusės Jokių sąnaudų vykdant techninės integracijos projektą. Nusistovėjusi ir įprasta atskirų tinklapių palaikymo tvarka.

Techniniai integracijos veiksmai

Nėra.

Papildomi integracijos veiksmai

Verta suaktyvinti dialogą su VIC ir VI dėl kontaktinės informacijos atnaujinimo (tikslas – neveikiančių nuorodų, neteisingos ar pasenusios informacijos nebuvimas).

Parekomenduoti VIC ir VI savo tinklapiuose pateikti bent rekomenduojamoje struktūroje numatytą informaciją.

Integracijos rezultatas

Visa atskirų VIC informacija pasiekiama per centrinį LSVVPA portalą.

Tinklapių palaikymas vykdomas kiekviename VIC atskirai. Pateikiama sisteminga informacija.

Principinė schema



Schemos paaiškinimas

LSVVPA – Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros portalas, VIC – įvairių Verslo informacijos centrų portalai, linijos – nuorodos. Nuorodos į klaustukais pažymėtas sritis (???) – neveikiančios. Kai kurie VIC nepatenka į nuorodų tinklą.

Finansinis įvertinimas

Išlaidos minimalios.

4 lentelė. Atskiros centrinio LSVVPA portalo srities suteikimas visiems VIC ir VI

Stipriosios pusės Visa VIC ir VI portalo pagrindinė informacija tampa pasiekiama tiesiai iš centrinio LSVVPA portalo, nebereikalingi pertekliniai vizitai į lokalius VIC ir VI tinklapius.

Vartotojams tereikia įsiminti vieną adresą. Visa pateikiama informacija standartizuota. Neturintys galimybės turėti internetinį tinklapį VIC ir VI gali

skelbti norimą informaciją centriniame, visiems prieinamame ir dažnai lankomame portale.

Rekomenduojama atsisakyti lokalaus VIC ar VI tinklapio (arba, jei netenkina centrinio portalo teikiamos galimybės, centriniame portale pateikiama nuoroda į išorinį VIC ar VI tinklapį).

Naršant tam tikro atskiro VIC ir VI informaciją, šalia visada pateikiama naujausia informacija, aktuali bendrai visam smulkiam ir vidutiniam verslui (LSVVPA dalis).


Centrinio portalo turinio valdymo sistema turi palaikyti atskirų sričių administravimo galimybes – kiekvienas VIC ir VI gauna prisijungimą prie portalo administravimo programos su teisėmis į savo srities informacijos keitimą.



Centriniame portale įdiegtas VIC ir VI informacijos pateikimo modulis.


Paruošiamas bendras VIC ir VI pateikiamos informacijos standartas.

VIC ir VI informavimas apie naują informacijos pateikimo galimybę bei administravimo instrukcijų pateikimas ir apmokymų vykdymas.


LSVVPA, VIC ir VI informacija pateikiama viename portale. Kiekviena grupė atsakinga tik už savo srities palaikymą –

LSVVPA darbuotojai atnaujina ir palaiko bendrą LSVVPA informaciją, VIC ir VI darbuotojai atnaujina ir palaiko savo sričių informaciją.

Paprastesnė ir rezultatyvesnė informacijos paieška. Savo srities administravimui pakanka kompiuterio su priėjimu prie

interneto. Esant poreikiui informacijos atnaujinimą bei palaikymą galima atlikti iš bet kurio interneto prieigos taško (saugumo aspektus, žinoma, galima prisitaikyti prie konkrečių poreikių).

Principinė schema


LSVVPA – bendras Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros portalas. Atskiroje jo dalyje talpinami standartiniai informaciniai VIC puslapiai, kuriuose skelbiamos VIC naujienos, renginiai, informacija, kontaktai ir t.t. Iš šių VIC puslapių galimos nuorodos į VIC portalus.


Išlaidos – tinkamos portalo turinio sistemos (CMS) įdiegimas arba, esant galimybei, esamos modifikavimas. VIC srities modulio įdiegimas.Sutaupymas – galima atsisakyti atskirų VIC tinklapių (nereikia domeno vardo registracijos ir palaikymo mokesčio, tinklo serverio, išlaidų samdomiems specialistams bei etatiniam IT personalui).

4.3.2. Techninis duomenų bazių integravimas



Galimi integravimo variantai – fizinis smulkesnių duomenų bazių informacijos apjungimas į keletą didesnių, arba informacijos tarp duomenų bazių apsikeitimo standartų parengimas ir įdiegimas.

Fizinio duomenų apjungimo klausimą spręsti šiam momentui sunku, kadangi LEPA vykdoma plėtros programa iš esmės numato kelių duomenų bazių reorganizavimą, po kurio situacija gali tapti visiškai skirtinga. Praktinės grėsmės dėl fizinio informacijos apjungimo, yra:

Saugumas – skirtingos organizacijos gali pagrįstai nenorėti pateikti visos sukauptos informacijos į vieną centralizuotą bazę dėl konfidencialumo priežasčių.

Standartai – centralizuota duomenų bazė turi apimti visus atskirų duomenų bazių aspektus, taigi turi būti paruošta procedūra atskirų duomenų bazių informacijos transformavimui į centralizuotos duomenų bazės palaikomą struktūrą.

Efektyvumas – nutolusi centralizuota duomenų bazė gali netenkinti tam tikrų poreikių pvz., portalo, kuomet informacijos pateikimo greitis yra svarbus (šią grėsmę galima pašalinti perkeliant taip pat ir pačius portalus į centralizuotą techninę bazę).

Tačiau, paruošus vieną centralizuotą techninę bazę, neabejotinai sumažėtų palaikymo bei techninei įrangai skiriamos sąnaudos.

Verslo informacines duomenų bazes taip pat galima paruošti integracijai įdiegiant duomenų apsikeitimo sąsajas (interfeisus). Remiantis IVPK pateiktomis gairėmis, tinkama tokio apsikeitimo technologija yra apibrėžta WS-I organizacijos pateikiamose rekomendacijose (http://www.ws-i.org). Šios rekomendacijos informacijos perdavimui per internetą siūlo naudoti HTTP protokolą, duomenų paruošimui persiuntimui – SOAP protokolą, pačių duomenų reprezentacijai – XML protokolą (15 pav.). Tokia architektūra yra nepriklausoma nuo skirtingų organizacijų naudojamų informacinių, operacinių sistemų ar platformų.

15 pav. Atviro standarto informacijos mainų architektūra





Iš esmės bet koks duomenų srautas tarp sistemų gali būti perduodamas naudojant Web servisus, SOAP protokolą. Ši architektūra yra tarsi nutolusios procedūros kvietimas, kuomet nutolusioje sistemoje (serveryje) yra įvykdomas tam tikras programinis kodas ar procedūra bei grąžinamas atgalinis atsakymas (duomenys). SOAP protokolas yra palaikomas HTTP bei HTTPS (saugus HTTP) protokolų, taigi duomenys SOAP protokolu gali būti pasiekiami ir gaunami visur, kur tik yra interneto prieiga.

Taigi norint duomenų apsikeitimo lygyje suintegruoti bet kurias duomenų bazes, reikalinga apibrėžti pačių apsikeičiamų duomenų struktūrą bei iškvietimo standartus. Pavyzdžiui, išplečiant kontaktinių įmonės duomenų paieškos sistemą per keletą duomenų bazių, galima įdiegti tokio funkcionalumo Web servisą:

Funkcija ImoniųPaieškaUžklausimas Įmonės pavadinime yra raidžių rinkinys PavadinimoDalis.

Įmonės regionas yra Regionas. Įmonės veiklos sritis yra viena iš GalimosVeiklosSritys.

Atsakymas Visų rastų įmonių informacijos rinkinys (kiekvienai rastai įmonei grąžinama ĮmonėsPavadinimas, ĮmonėsAdresas, ĮmonėsTinklapis, ĮmonėsFaksas, ĮmonėsTelefonas, ĮmonėsAprašymas ir t.t.).

Jeigu sistemoje B yra įdiegtas Web servisas, palaikantis pavyzdyje pateiktą funkciją, išorinė sistema gali kreiptis į sistemą B ir gauti norimą informaciją (16 pav).

16 pav. Užklausų-atsakymų schema keičiantis informacija

Sistema A įvykdo užklausą bei kaip atsakymą gauna dviejų įmonių kontaktinę informaciją.

XML Web servisų sukūrimas bei eksploatavimas yra sąlyginai nebrangus, nereiklus techninei bazei, nesunkiai adaptuojamas variantas.

4.3.3. Duomenų bazių integravimo kryptys

Iš aptartųjų Lietuvos verslo įstaigų, vienokias ar kitokias funkcionuojančias įmonių duomenų bazes turi sukaupę LSVVPA ir LEPA. Lietuvos pramoninkų konfederacija sėkmingai naudoja Exchange tipo kontaktų sąrašą, LVDK aktualią informaciją saugo bei ja naudojasi funkcionalios internetinio tinklapio turinio valdymo sistemos pagalba. LPPARA turi sukūrę verslo registrą,



apimantį visą įmonių informaciją. Šiuo metu LSVVPA, LEPA, LPPARA informacinės sistemos yra plėtros stadijoje.

Galimos duomenų bazių integravimo alternatyvos išnagrinėtos 5 – 8 lentelėse.

5 lentelė. Apjungimas nuorodomis

Stipriosios pusės

Šiuo metu dauguma nagrinėtų portalų jau turi nuorodas į viena kitą Tinklapio palaikymas, funkcionalumo plėtra ar kitokie vidaus pakeitimai

niekaip neįtakoja išorinių sistemų.Techniniai integracijos veiksmai

Įmonės portale pridėti nuorodas į kitus tinklapius.


Nuorodas verta pateikti tituliniame puslapyje, kur jos būtų greičiau pastebimos. Tokiu būdų naudotojas galės greičiau pasiekti tą portalą, kurio informacija jam iš tiesų aktuali.


Visa atskirų VIC informacija pasiekiama per centrinį LSVVPA portalą. Tinklapių palaikymas vykdomas kiekviename VIC atskirai. Jei VIC pradeda sekti rekomendacijomis – bendroje sistemoje

pateikiama vieninga informacija.Principinė schema


Visa verslo duomenų bazių informacija pateikiama tų duomenų bazių savininkų tinklapiuose, tuo tarpu šie tinklapiai susieti nuorodomis.


Išlaidos minimalios.

6 lentelė. Paieškos verslo informaciniuose tinklapiuose mini portalo paruošimas

Stipriosios pusės

Ieškant verslo informacijos reikia žinoti tik vieną adresą. Palyginti nesudėtingas naujo verslo informacinio portalo įjungimas į

sistemą.Techniniai integracijos

Sukurti paieškos portalą. Įdiegti paieškos palaikymo variklius visuose išoriniuose verslo



veiksmai informaciniuose portaluose. Integracijos rezultatas

Naudotojas vykdo paiešką visuose portaluose vienu metu. Pagal paieškos rezultatus naudotojas patenka tiesiai į tą portalą, kuriame

yra jį dominanti informacija.Principinė schema


Visi portalai funkcionuoja taip, kaip šiuo momentu. Sukuriamas paieškos portalas bei visose palaikomose sistemos įdiegiami paieškos varikliai. Naudotojas, naudodamasis vienu paieškos portalu, pagal paieškos parametrus gauna tinkančių nuorodų rinkinį, kurių pagalba patenka į tą portalą, kuriame skelbiama naudotoją dominanti informacija.


Išlaidos – paieškos portalo sukūrimas, publikavimas internete, paieškos variklių kiekviename palaikomame portale sukūrimas bei įdiegimas.

7 lentelė. Vieningos techninės bazės paruošimas

Stipriosios pusės

Visa techninė bazė vienoje vietoje, mažesnis techninių specialistų ir techninės įrangos poreikis.

Visa informacija kaupiama vienoje duomenų bazėje. LPPARA iš dalies jau turi sukūrę tokią centralizuotą duomenų bazę.


Parengti techninę bazę. Perkelti duomenis iš išorinių sistemų į centrinę. Perkelti portalus į centrinę sistemą. Paruošti plačių galimybių administravimo priemones.


Visų portalų informacijos valdymui naudoti tą pačią turinio valdymo sistemą – apmokyti organizacijų atstovus dirbti su naująja sistema.


Iš išorės sistema gali atrodyti lygiai taip pat, kokia yra dabar, nesutrikdant sistemos naudotojų darbo ritmo, arba

visi portalai tampa vieno globalaus portalo sudedamosiomis dalimis. Naujoji sistema palyginti lengvai atnaujinama, integruojama,



administruojama. Ženkliai sumažėjusios palaikymo sąnaudos.

Principinė schema


Visos duomenų bazės apjungiamos į vieną centralizuotą, visi tinklapiai pateikiamą informaciją gauna iš vienos ir tos pačios duomenų bazės. Tam tikros informacijos pakeitimai vienu metu atsispindi visuose portaluose.


Išlaidos – bendrų duomenų struktūrų standartų parengimas, centralizuotos techninės bazės parengimas, duomenų iš dabartinių verslo duomenų bazių migravimas į naująją centralizuotą, portalų pritaikymas naujai duomenų bazės struktūrai. Žymiai brangesnis nei 2 ar 4 variantai.

8 lentelė. Duomenų apsikeitimo tarp sistemų tinklo paruošimas

Stipriosios pusės

Identifikavus konkrečios informacijos, esančios kitoje sistemoje, poreikį, paruošiamas ir įdiegiamas papildomas Web servisas – palyginti nesudėtingas sistemos modifikavimas ar plėtra.

Technologija nepriklausoma nuo platformų, naudojamų duomenų bazių ar informacinių sistemų.

Web servisai informacinėje sistemoje gali funkcionuoti kaip priedai – nereikalauja egzistuojančios sistemos plėtros ir pan.

Vienu ir tuo pačiu Web servisu gali naudotis daugelis išorinių informacinių sistemų.

Web servisai labai tinka tam tikros siauros informacijos išrinkimui iš globalių sistemų (pvz., LPPARA verslo registro).

Išsprendžiama saugumo problema – Web servisai pateikia tik tą informaciją, kurią informacijos savininkas leidžia pateikti (išsprendžiama techninės Web servisų specifikacijos lygyje).

Išsprendžiama duomenų struktūrų standartų problema – nesvarbu, kokia struktūra yra vidinėje verslo informacinėje duomenų bazėje – į išorines sistemas Web servisai ją pateikia kažkokiu sutartu unifikuotu standartu



(išsprendžiama techninės Web servisų specifikacijos lygyje). Galima imituoti paiešką informacinėje duomenų bazėje (tinkamai

paruošus apima 2 siūlomo varianto paieškos palaikomame portale variklį).


Tarp organizacijų suderinti apsikeičiamos informacijos protokolą (kokie užklausimo parametrai, kokie atsakymo parametrai ir pan.).

Paruošti bei informacijos šaltinio pusėje įdiegti Web servisą. Sistema, vykdanti užklausą į Web servisą, pritaikoma gautos iš Web

serviso informacijos apdorojimui.Integracijos rezultatas

Viena sistema gali naudotis įvairiais kitų sistemų turimais duomenimis be tiesioginio priėjimo prie duomenų bazių, taip išvengiant konfidencialios informacijos nutekėjimo.

Tarp sistemų perduodami tik tie duomenys, kurie iš tiesų yra reikalingi. Web servisų funkcionalumas pagal poreikį gali būti toliau plečiamas. Verslo informacinės duomenų bazės gali būti toliau sėkmingai

integruojamos su kitomis sistemomis (pvz., e-Grovernment, privačiomis iniciatyvomis (tokiomis kaip www.imones.lt) ir pan.).

Principinė schema


Verslo informacinės sistemos (paveikslėlyje – LSVVPA bei LEPA) turi sukaupusios tam tikros informacijos savo duomenų bazėse. Šią informaciją jos publikuoja tinklapyje. Tačiau taip pat, jos turi parengusios eilę Web servisų, kurių pagalba duomenų bazėse esančia informacija gali pasinaudoti išorinės sistemos. Išorinės sistemos, atlikdamos užklausas į publikuojamus Web servisus, šią


http://www.imones.lt/


informaciją sužino bei gali ja disponuoti (publikuoti savo tinklapyje, naudoti kitose aplikacijose, paieškose ir pan.) Web servisų pateikiama informacija priklauso tik nuo jų specifikavimo.Pvz., Web servisas E išorinėms sistemoms gali grąžinti visus nurodytos valstybės eksporto pasiūlymus, paskelbtus po nurodytos datos. Išorinė sistema užklausia šį Web servisą su parametrais „Vokietija“, „2004-12-10“ bei kaip atsakymą gauna visą eilę LEPA sistemoje užregistruotų pasiūlymų iš Vokietijos, paskelbtų po 2004 m. gruodžio 10 dienos. Gautą informaciją išorinė sistema gali panaudoti pagal savo poreikius (pvz., nauji verslo pasiūlymai išsiuntinėjami išorinės sistemos vartotojams ir pan.).Kitas pavyzdys – tariamas LPPARA Web servisas X pateikia visas nurodyto rajono įmones, kurių darbuotojų skaičius mažesnis už nurodytą bei kurios užsiima nurodyta veikla. Pvz., užklausa iš Anykščių VIC portalo „Anykščiai“, „10“, „Maistas“ grąžins visas Anykščių rajono maisto įmones, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių.


Išlaidos – Web serviso specifikavimas, plėtojimas, diegimas. Išorinių sistemų parengimas Web serviso naudojimui. Geras kainos ir rezultato santykis – galima diegti etapais, plėtojant tik reikalingą funkcionalumą.

5. Išvados

Šiame darbe apžvelgtos pagrindinės Lietuvos verslo informacinės duomenų bazės, jų paskirtis bei esamoji padėtis. Tyrimo metu buvo surengti susitikimai su keletu verslą kuruojančių organizacijų atstovų, kurių metu aptartos esamos informacinės sistemos, jų palaikymo, panaudojimo bei numatomos plėtros klausimai. Anketų pagalba surinkta informacija iš regioninių verslo informacijos centrų. Susisteminus esamos padėties analizės rezultatus, pasiūlytos kelios galimos šių informacinių duomenų bazių integravimo kryptys.

Apibendrinant galima teigti, jog svarbiausias žingsnis yra pačių integracijos tikslų bei bendros verslo informacinių sistemų strategijos nustatymas. Jų neturint, kyla grėsmė vykdyti keletą lygiagrečių, persidengiančių veiklų, ko pasėkoje auga sąnaudos, vyksta bereikalingas informacijos skaidymas ar dubliavimas.

Šiuo metu vykdomos LSVVPA, LEPA, LPPARA informacinių sistemų plėtros rezultatai gali stipriai įtakoti esamų verslo puslapių panaudojamumą, ko pasėkoje kai kurios išvados ar integracijos kryptys gali tapti nebeaktualios.



Priedai

Pateiktos 23 Verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių užpildytos anketos.


Documents

Verslo informacinių duomenų bazių analizė