Versta is: S. Kierkegaard. Samlede Vaerker, ed. A. B . Drachmann et al., 20 vol., Kabenhavn 1963-4

Knygos leidimq. pareme Atviros Lietuvos fondas

I S S N 1392-1673 I S B N 9986-590-40-X

© Vertimas j lietuviq kalbq, jvadas ir paaiskinimai -JolitaAdomeniene, 1997

T U R I N Y S

I V A D A S 9

P R A T A R M E 3 3

I Z A N G A 3 6

P I R M A D A L I S

L I G A MIRCIAI YRA NEVILTIS 3 9

A Kad neviltis yra liga mirciai 3 9

A Neviltis yra liga dvasioje, Paciame, kaip tokia j i gali buti trejopa: beviltiskai nejsisqmoninti, kad turi Pat} (netikra neviltis); beviltiskai nenoreti buti paciu savimi; beviltiskai noreti buti paciu savimi 3 9

B Nevilties galimybe ir tikrove 41

C

Neviltis yra: „Liga mirciai" 45

B Sios ligos (nevilties) visuotinumas 50

5

c Sios ligos (nevilties) pavidalai 58

A Neviltis, traktuojama nereflektuojant, ar j i jsis^moninta, ar ne, o reflektuojant tiktai sintezes momentus 59

a) Neviltis zvelgiant is apibrezties: „baigtinybe - begalybe" 59

a) Begalybes neviltis yra baigtinybes trukumas 60 [3) Baigtinybes neviltis - begalybes trukumas 63

b) Neviltis, zvelgiant is apibrezties: „galimybe - butinybe" 66

a) Galimybes neviltis yra butinybes trukumas 67 (3) Butinybes neviltis yra galimybes trukumas 69

B Neviltis, zvelgiant is apibrezties: „s^moningumas" 75

a) Neviltis, nezinanti esanti neviltis, arba beviltiskas nezinojimas, kad turi Pat}, amzinq Pat} 76

b) Neviltis, jsisjjmoninusi, jog yra neviltis, taip pat jsis^-moninusi, jog turi Pat}, kur vis delto yra kazkas amzina, ir kuri dabar arba beviltiskai nenori buti savimi, arba be­viltiskai nori buti savimi 82

a) Beviltiskai nenoreti biiti savimi - silpnumo neviltis 85

1) Neviltis del to, kas zemiska arba del kazko zemisko 85

6

2) Nusivylimas amzinu arba neviltis del sav^s paties 99

^ ) Neviltis - beviltiskai noreti buti savimi, priesgyna 107

A N T R A D A L I S N E V I L T I S YRA NUODEME 117

A Neviltis yra nuodeme 117

PlRMAS SKYRIUS 120

Paties jsis^moninimo laipsniai (Apibreztis: „Dievo akivaizdoje") 120

PRIEDAS 125

Nuodemes apibrezime glddi papiktinimo galimybe; bendra pastaba apie papiktinim^i 125

ANTRAS SKYRIUS 132

Sokratiskasis nuodemes apibrezimas 132

TRECIAS SKYRIUS 144

Kad nuodeme - ne neigimas, o teigimas 144

PRIEDAS P R I E A 149

Taciau ar tam tikra prasme nuodeme netampa didele retenybe? (Moralas) 149

B Nuodemes tqstinumas 154

7

A Nuodeme nusivilti del savo nuodemes 159

B Nuodeme nusivilti nuodemiti atleidimu. (Papiktinimas) 165

C Nuodeme - atsisakyti krikscionybes modo ponendo, pareiksti, kad j i neteisybe 181

P A A I S K I N I M A I 193 R O D Y K L E 207

I V A D A S

Krikscionybe arba tapimas krikscioniu yra kaip ir kiekvienas radikalus gydymas: zmogus atideda

ji kaip galima ilgiau. • , 1 ' . (S0ren Kierkegaard, Papirei I A 89,

1835 spalio 9)

Originalus knygos virselis byloja, kad Ligos mirciai amo-rius - Anti-Climacus, o isleido S0renas Kierkegaardas. Nieko nuGstabaus - tik sjsyk paslaptingasis leidejas galejo pasirasyti ir savo pavarde, taip paversdamas j ^ vykusiu pseudonimu siam niuriam kiariniui, mat Kierkegaardas reiskia kapines - gimines pavarde buvo Kirkegaardas (etimologiskai tai reiskia svento-riij - baznycios kiem^, o nuo palaidojimq sventoriuje zodis erne reiksti tiesiog kapines), bet Kierkegaardo tevas Michaelis Peder-senas Ki(e)rkegaardas atvyk^s ir prasikiir^s Kopenhagoje jter-pe j savo pavard^ raid^ e. Taciau autorius-leidejas savo nauj^jj pseudonimEj rinkosi ne atsitiktinai ir ne sjjmojus jam riipejo. Bet apie visk^ is eiles.

Liga mirciai isleista. 1849 metij liepos 30 d. Parasyta per stebetinai trumps laik^, daugiausia 1848 metij kovo-geguzes menesiais. Pirmojo varianto pataisymai ir pakeitimai negausiis, bet labai svarbus paciam rasytojui. Taciau sis karstligiskas rasy-mas byloja ne apie netiket^, staigq autoriij uzvaldziusj impulsjj ir skubot^ jo patenkinimq, o veikiau apie ilgai besikaupusio ria-

' Soren Kierkegaards Papirer [Dienorasciai irUzrasai], Gyldendalske Bo-ghandel- Nordisk Forlag, 1909-1948. Toliau vadinama Pap.

9