LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA

Irmos Geraltauskait÷s

Viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s įvertinimas Alytaus ir Lazdijų rajonuose

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadov÷:

dr. Elena Bartkien÷

Kaunas, 2010 m.

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „pavadinimas“

1. Yra atliktas mano pačios: 2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje: 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2010 12 09 Irma Geraltauskait÷ (data) (autorius vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2010 12 09 Irma Geraltauskait÷ (data) (autorius vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

.......................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................... (data) (vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ

HIGIENOS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretor÷s vardas, pavard÷) (parašas)

TURINYS

SANTRAUKA 5

ĮVADAS 7

I. LITERATŪROS APŽVALGA 9

1.1 Viešai tiekimo geriamojo vandens kokyb÷ 9

1.2 Mikrobiniai geriamojo vandens rodikliai 11

1.3 Indikatorin÷s geriamojo vandens analit÷s 13

1.4 Toksin÷s analit÷s 16

II. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 19

2.1 Tyrimų objektai 19

2.2 Mikrobiologinių, indikatorinių ir toksinių (cheminių) kokyb÷s rodiklių

nustatymo geriamajame vandenyje metodika

19

2.2.1 Mikrobiologinių kokyb÷s rodiklių nustatymo geriamajame vandenyje

metodikos

19

2.2.2 Toksinių kokyb÷s rodiklių nustatymo geriamajame vandenyje

metodika

21

2.2.3 Indikatorinių kokyb÷s rodiklių nustatymo geriamajame vandenyje

metodika

23

2.3 Statistin÷ analiz÷ 23

III. REZULTATAI 24

3.1 Viešai tiekiamojo geriamojo vandens kiekybinis gyventojų, maisto įmonių

bei vaikų ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas

24

3.2 Viešai tiekiamo geriamojo vandens Alytaus apskrityje mikrobiologiniai

rodikliai

26

3.2.1 Žarninių lazdelių (Esherichia coli) 100 ml palyginamojo įvertinimo

2007–2009 metų viešai tiekiamojo geriamojo vandens Lazdijų ir Alytaus

rajonuose rezultatai

27

3.2.2 Žarninių enterokokų 100 ml palyginamasis įvertinimas 2007–2009

metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

28

3.3 Viešai tiekiamo vandens Alytaus apskrityje indikatoriniai rodikliai 29

3.3.1 Koliforminių bakterijų skaičiaus 100 ml palyginamasis įvertinimas

2007–2009 metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir

Alytaus rajonuose

29

4

3.3.2 Kvapo ir skonio slenksčio, spalvos bei drumstumo palyginamasis

įvertinimas 2007–2009 metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje

Lazdijų ir Alytaus rajonuose

30

3.3.3 Vandenilio jonų koncentracijos pH vnt palyginamasis įvertinimas

2007–2009 metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir

Alytaus rajonuose

31

3.3.4 Savitojo elektrinio laidžio palyginamasis įvertinimas 2007–2009

metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

32

3.3.5 Permanganato indekso, chlorido ir geležies palyginamasis

įvertinimas 2007–2009 metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje

Lazdijų ir Alytaus rajonuose

32

3.3.6 Amonio palyginamasis įvertinimas 2007–2009 metais viešai

tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

33

3.4. Viešai tiekiamo vandens Alytaus apskrityje toksiniai (cheminiai) rodikliai 35

IV. IŠVADOS 39

V. PADöKA 40

VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS 41

VII. SUMMARY 44

VIII. PRIEDAI 45

5

SANTRAUKA

Autorius: Irma Geraltauskait÷

Tema:“ Viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s įvertinimas Alytaus ir

Lazdijų rajonuose“ Darbo vadov÷: dr. Elena Bartkien÷ Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija,

Veterinarijos fakultetas, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra.

Darbo apimtis: 59 puslapiai, 11 lentelių, 16 paveikslai.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių tiekiamo

geriamojo vandens kokybę ir saugą 2007–2009 metais.

Tyrimo objektu pasirinktos Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviet÷s. Informacijos

šaltiniais pasirinkta: Alytaus apskrities VMVT Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotoms

institucijoms teikiamos valstybin÷s geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s kontrol÷s statistin÷s

2007–2009 metų ataskaitos ir Alytaus apskrities VMVT laboratorijos 2007–2009 metų atliktų

mikrobiologinių ir cheminių (toksinių) tyrimų protokolai.

Išanalizavus min÷tų ataskaitų ir protokolų duomenis, atlikta statistin÷ duomenų analiz÷ ir

aprašomasis tyrimas.

Nustatytos 2007–2009 metais viešai tiekiamo geriamojo vandens geresnio aprūpinimo

tendencijos Alytaus ir Lazdijų rajonuose: 2007 metais viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu

buvo aprūpinta 27,5 proc. gyventojų (2008 metais 29,3 proc.; 2009 metais 31,3 proc.).

Išanalizavus mikrobiologinius vandenviečių rodiklius nustatyta, kad: Lazdijų rajono

didesniame nei Alytaus rajono vandenviečių vandens m÷ginių kiekyje nustatytos žarnin÷s

lazdel÷s (atitinkamai 3,64 proc. ir 1,73 proc.) ir žarniniai enterokokai (atitinkamai 3,74 proc.

ir 2,46 proc.).

Išanalizavus indikatorinius geriamojo vandens rodiklius 2007–2009 metais Lazdijų ir

Alytaus rajonuose, nustatyta, kad viršijusių leistiną drumstumo kiekį m÷ginių skaičius Lazdijų

rajone sumaž÷jo 41,5 proc., o Alytaus rajone 26,7 proc. Iš 182 ištirtų m÷ginių tik 2 viršijo

nustatytą vandenilio jonų leistiną koncentraciją (Pivašiūnų 5,47 pH; Mikolavo 5,44 pH). Visi

išanalizuoti m÷giniai atitiko savitojo elektrinio laidžio vert÷s reikalavimus. 2 m÷giniai iš 39

m÷ginių neatitiko permanganato indekso reikalavimų (Miroslavo (5,4 mg/l O2) ir Gerv÷nų

(6,5 mg/l O2). 1 m÷ginys iš 50 išanalizuotų m÷ginių neatitiko chlorido normos (Krokiakaukis

302 mg/l). Bendrosios geležies DLK viršijo daugiau negu pus÷ išanalizuotų m÷ginių. Daugiau

nei pus÷je 2007–2009 metais atliktų Lazdijų (68,3 proc.) ir Alytaus (61,8 proc.) rajonų

vandenviečių vandens tyrimų amonis viršija didžiausią leistiną kiekį.

6

Išanalizavus 2007–2009 metų Alytaus ir Lazdijų rajonų vandenviečių vandens atliktų

tyrimų rezultatus nustatyta, kad nitritų ir nitratų kiekiai neviršijo DLK nei vienoje

vandenviet÷je.

Nustatyta, kad 2007–2009 metų laikotarpiu Lazdijų ir Alytaus rajonų tiekiamas

geriamasis vanduo, dažniausiai neatitikdavo HN 24:2003 reikalavimų: indikatoriniai

geriamojo vandens rodikliai (bendrosios geležies kiekis 66,9 proc., amonio kiekis 63,9 proc.,

ir drumstumas 46,5 proc.).

7

ĮVADAS

Nedaug šalių pasaulyje tiekia gyventojams g÷lą požeminį vandenį. Dažniausiai

naudojamas valytas ir cheminiu būdu apdorotas paviršinis upių ir ežerų vanduo, kuris

rodikliais neprilygsta požeminiam. Lietuva vienintel÷ iš Baltijos, o gal būt ir Europos šalių,

naudojanti viešam vandens tiekimui vien tik požeminį vandenį. Netgi tokio aukšto

ekonominio lygio šalis kaip JAV savo piliečiams tiekia net 80 procentų cheminiu būdu

apdoroto paviršinio vandens [Vilniaus vandenys, 2009].

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis 80 procentų atvejų infekcin÷mis

ligomis užsikrečiama per vandenį – net 500 mln. žmonių kasmet suserga d÷l blogos jo

kokyb÷s arba stygiaus [Visuomen÷s sveikatos vartai, 2009].

Geriamojo vandens kokyb÷ – teis÷s aktų nustatyta geriamojo vandens savybių visuma,

leidžianti tenkini išreikštus ir numanomus vandens vartotojų poreikius [LR Geriamojo

vandens įstatymas, 2001].

G÷las vanduo vartojamas labai plačiai: buityje, komunaliniame ūkyje, pramon÷je,

energetikoje, žem÷s ūkyje, žuvininkyst÷je ir kitose ūkio šakose. Kuo daugiau suvartojama

vandens, tuo daugiau įvairių toksinių medžiagų su nuotekomis pakliūna į aplinką ir tuo pačiu

grįžta į vandens šaltinius. D÷l šių priežasčių labai svarbu, kad visi vandens kontroliniai

tyrimai, atliekami pagal standartus laboratorijose, būtų kruopščiai vykdomi ir atliekama jų

analiz÷ bei sekamos gautų rezultatų tendencijos.

Geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemon÷s turi būti gaminamos ir naudojamos

taip, kad normaliomis arba numatytomis sąlygomis į geriamąjį vandenį nepatektų sudedamųjų

dalių ar naudojamų medžiagų kiekis, pažeidžiantis higienos normoje HN 24:2003 nustatytus

rodiklius ir tiesiogiai ar netiesiogiai galintis kelti pavojų geriamojo vandens vartotojų

sveikatai [HN 24:2003].

Žem÷je vandens netrūksta. Žmogui belieka tik jį paimti ir teisingai paskirstyti taip, kaip

jam reikia. Bet svarbiausia jis turi apdairiai saugoti šį labiausiai paplitusį ir niekuo

nepakeičiama gamtos turtą.

Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių tiekiamo

geriamojo vandens kokybę ir saugą 2007–2009 metais.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Alytaus apskrities Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Sveikatos

apsaugos ministerijos įgaliotoms institucijoms teikiamos valstybin÷s geriamojo vandens

saugos ir kokyb÷s kontrol÷s statistinių 2007–2009 metų ataskaitų rezultatus.

8

2. Atlikti palyginamąjį įvertinimą Lazdijų ir Alytaus rajonų tiekiamo geriamojo

vandens kokyb÷s mikrobiologinių rodiklių tyrimų rezultatų 2007–2009 metų laikotarpiu.

3. Išanalizuoti ir atlikti palyginamąjį įvertinimą Lazdijų ir Alytaus rajonų tiekiamo

geriamojo vandens kokyb÷s indikatorinių rodiklių tyrimų rezultatų 2007–2009 metų

laikotarpiu.

4. Išanalizuoti ir atlikti palyginamąjį įvertinimą Lazdijų ir Alytaus rajonų tiekiamo

geriamojo vandens kokyb÷s cheminių rodiklių tyrimų rezultatų 2007–2009 metų laikotarpiu.

5. Nustatyti, kokie kokyb÷s rodikliai 2007 – 2009 metų laikotarpiu Lazdijų ir Alytaus

rajonų tiekiamo geriamojo vandens, dažniausiai neatitikdavo HN 24 2003 reikalavimų.

9

I. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Viešai tiekimo geriamojo vandens kokyb÷

Lietuvos gyventojų, vartojančių viešai (centralizuotai) tiekiamą geriamąjį vandenį

procentas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis yra mažas. Jeigu daugumoje ES

šalių viešuoju (centralizuotu) geriamojo vandens tiekimu yra aprūpinti 95 ir daugiau procentų

gyventojų, tai Lietuvoje jų – vos 75 procentai. Kiti 25 procentai Lietuvos gyventojų

geriamuoju vandeniu turi apsirūpinti individualiai – iš šachtinių šulinių, versmių ir t.t.

[Respublikinis mitybos centras, 2007].

Geriamasis vanduo laikomas pagrindiniu maisto šaltiniu turinčiu svarbios įtakos

gyvenimo kokybei ir sveikatos būklei [Chirila, 2010].

Geriamasis vanduo tai:

1) bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti

kitoms namų ūkio reikm÷ms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo

tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas;

2) bet koks vanduo, naudojamas maisto įmon÷se maisto produktams gaminti, perdirbti,

konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstyb÷s institucija nusprendžia, kad vandens

kokyb÷ nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei;

3) yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad

jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką

negu ta, kuri teis÷s aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama

teis÷s aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teis÷s aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir

tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programin÷ priežiūra [LR

geriamojo vandens įstatymas, 2001].

Gamtoje esantis vanduo n÷ra tik vandenilio ir deguonies junginys, jame yra daug įvairių

ištirpusių mineralinių druskų, kurių sud÷tyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų,

sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt.. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių

vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų,

vadinamų būtinaisiais elementais – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt.. Be šių

gamtin÷s kilm÷s medžiagų vandenyje gali būti teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos

produktų ir kt., bei specialiai vandenį ruošiant prid÷tų medžiagų (pvz., dezinfektantų). Visa

tai, apsprendžia ne tik vandens saugą, bet ir jo juslines savybes: skonį, kvapą, spalvą

[Bartkevičiūt÷ ir kt., 2006; Gray, 2008; Barrell, 2000].

10

Centralizuotas vandens tiekimas – techninių priemonių visuma, skirta aprūpinti g÷lu

geriamuoju vandeniu vandenviet÷s teritorijoje esančią gyvenamąją vietovę [Visuomen÷s

sveikatos vartai, 2009].

Lietuvoje centralizuotas vandens tiekimo gyventojams sistemas turi ne tik didieji miestai

bei rajonų centrai, bet ir daugelis mažų miestelių ir kaimo gyvenviečių.

Centralizuoto vandens tiekimo atveju yra naudojamas vandentiekio skirstomasis tinklas,

kurį sudaro įvairaus skersmens vamzdžių ir siurblių bei talpyklų sistema, per kurią

vandenviet÷se paruoštas vanduo yra tiekiamas vartotojams. Vandenviečių apsaugai nuo

užteršimo yra įrengiamos sanitarin÷s apsaugos zonos. Šias zonas sudaro vandenviet÷ ir jas

supanti teritorija, kurioje ribojama ūkin÷ veikla. Pirmoji zona – griežto režimo zona, skirta

vandenviet÷s įrenginių apsaugai. Joje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su vandens

gavyba. Antroji ir trečioji zonos yra ūkin÷s veiklos apribojimų zonos. Sanitarin÷s apsaugos

zonos bei jų ribos yra įteisintos Lietuvos įstatymais, jų ribos yra žymimos teritorijų planuose

bei natūroje [Visuomen÷s sveikatos vartai, 2009].

Vanduo, kaip ir oras, yra gyvybiškai žmogui svarbus gamtos komponentas, nes netekęs

12–20 procentų vandens, kaip teigia medikai, žmogaus organizmas žūsta, apsinuodijęs savo

paties apykaitos produktais [Juodkazis ir Marcinonis, 2008].

Žmonijai svarbu ne tik tai, kad geriamojo vandens būtų pakankamai, bet kad jis būtų ir

geros kokyb÷s. Paprastai sakoma: švarus vanduo – sveikatos šaltinis. Geriausios kokyb÷s yra

g÷las požeminis vanduo [Vilniaus vandenys, 2009].

Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s

reikalavimai“ ir Europos Sąjungos teis÷s aktuose, reglamentuojančiuose geriamojo vandens

saugą ir kokybę, nurodyta, kad geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai:

a) jame n÷ra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių kelti potencialų pavojų

žmonių sveikatai;

b) geriamasis vanduo atitinka nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius)

rodiklius;

c) užtikrinama vandens šaltinių apsauga nuo taršos, o vykdoma vandens programin÷

priežiūra (steb÷sena) leidžia nustatyti ar vanduo atitinka reikalaujamus rodiklius geriamojo

vandens vartojimo vietose [Respublikinis mitybos centras, 2007].

Vandens kokyb÷ labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų savybių

bei jų kiekių. Mūsų šalyje pagrindiniai vandens terš÷jai yra pramon÷, žem÷s ūkis ir namų

ūkis.

Visuose norminiuose aktuose teigiama, kad geriamasis vanduo būtų skaidrus, be kvapo,

drumzlių ir nuos÷dų. Jame neturi būti užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų ar cheminių

11

sveikatai kenksmingų medžiagų. Nors požeminis vanduo yra gana švarus ir apsaugotas nuo

išorin÷s taršos, tačiau tiekiant vandenį galimi įvairūs atvejai, kaip pavyzdžiui įrengimų

montavimas, remonto darbai, avarijų likvidavimas, kurių metu gali būti užteršiamas vanduo

[HN 24:2003].

Lietuvoje yra trys pagrindin÷s žinybos, kurios atsako už geriamojo vandens higieninę

būklę, tai Aplinkos ministerija, kuri išduoda leidimus požeminio vandens telkinio

projektavimui ir statybai; Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina, kad higieniniai

reikalavimai, skirti žalio ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens kokyb÷s rodikliai atitiktų

PSO rekomendacijas ir ES direktyvas ir Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)

savo teritorijoje vykdo geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s kontrolę.

Geriamasis vanduo mums yra gyvybiškai svarbus, bet jei jis užterštas, tai gali tapti ligų

priežastimi. Kasmet did÷ja oro ir dirvožemio užterštumas, tam tikra teršalų dalis patenka ir į

požeminius vandenis. Tod÷l būtina pasirūpinti geriamojo vandens kokybe, nuolat jį tikrinti ir

valyti.

1.2 Mikrobiniai geriamojo vandens rodikliai

Geriamojo vandens higienos požiūriu svarbios yra patogenin÷s žarnyno užkrečiamąsias

ligas sukeliančios bakterijos ir virusai, tačiau, norint jas nustatyti reikia atlikti specialius

mikrobiologinius tyrimus [Hunter, 2003; Juodkazis, Marcinonis, 2008].

PSO duomenimis 80 procentų atvejų infekcin÷mis ligomis užsikrečiama per vandenį.

Dauguma žarninių infekcijų suk÷l÷jų priskiriama enterobakterijoms – Enterobacteriaceae

šeimai. Iš patogeninių enterobakterijų svarbios Salmonella ir Shigella genčių bakterijos.

Atskiros Salmonella rūšys sukelia vidurių šiltinę, parafitą A ir B bei maisto toksikoinfkcjas.

Šigelos sukelia dizenteriją bei maisto toksikoinfekcijas. Salmonelos ir šigelos dauginasi tik

žmogaus ir kitų šiltakraujų gyvūnų organizmuose, tačiau patekusios į aplinką ilgai išlieka

gyvos: vandenyje salmonelos išlaiko gyvybingumą keletą savaičių, šigelos – keletą m÷nesių ir

daugiau [Gray, 2008; Masteikien÷, 2002].

Sanitariškai įvertinti vandens kokybę – vadinasi nustatyti jo pavojingumą žmogaus

sveikatai. Tiesioginę gr÷smę kelia patogeniniai mikroorganizmai, tačiau aptikti juos

vandenyje gana sunku, nes jų būna sąlygiškai mažai, jie pasiskirstę netolygiai, nustatymo

būdai sud÷tingi, nepalankiomis tyrimo sąlygomis daugelis jų žūva. Tod÷l naudojamasi

netiesioginiais nustatymo būdais [Masteikien÷, 2002; Barrell, 2000].

12

Mikrobin÷ geriamojo vandens būkl÷ tiriama netiesioginiais mikrobiniais metodais.

Vandenyje ieškomi ne patys užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikrobai, kurių laboratorinis

nustatymas ilgai užtrunka, o užkrečiamųjų ligų suk÷l÷jų „palydovai” – indikatoriniai

mikroorganizmai. Paprastai nustatoma žarnin÷ lazdel÷ (E. coli). Žarnin÷ lazdel÷ yra mikrobas,

pastoviai gyvenantis žmonių ir gyvulių žarnyne. Ji pati kokio nors susirgimo nesukelia, tačiau

radus ją vandenyje, sakoma, kad vanduo yra užterštas. Tai rodo, kad į vandenį gal÷jo patekti

fekalijų, o su jomis ir patogeninių bakterijų infekcinių ligų suk÷l÷jų: vidurių šiltin÷s,

dizenterijos, salmonelioz÷s ir kt.. Geriamajame vandenyje neturi būti ligas sukeliančių

mikroorganizmų ir virusų [Hunter, 2003; Edberg, 2000; Ašmenskas ir kt., 1997].

Pagrindinis požeminio vandens mikrobiologinio užterštumo rodiklis – koliformin÷s

bakterijos. Koliforminių bakterijų buvimas (Escherichia, Enterobacter, Klebsiella) rodo

šviežią fekalinį užterštumą. Klostridijos, kurių vandenyje yra daug kartų mažiau už žarnines

lazdeles, sudaro sporas, tod÷l ilgą laiką išbūna vandenyje ir rodo seną fekalinį užterštumą

[Masteikien÷, 2002].

HN 24:2003 nurodomi du geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai: žarnin÷s lazdel÷s

Escherichija coli ir žarniniai enterokokai.

Žarnin÷ lazdel÷ Escherichija – tai klasikin÷ koliformin÷ bakterija, plačiai išplitusi

aplinkoje ir susijusi tik su žmogaus ir gyvūnų žarnyno veikla. Geriamasis vanduo higieniniu

požiūriu laikomas švarus, jeigu 100 ml m÷ginyje nei žarninių lazdelių, nei enterokokų n÷ra.

Tiriant bendrą koliforminių bakterijų kiekį, 100 ml jų taip pat neturi būti. Indikatoriumi gali

būti ir kolonijas sudarantys bakterijų vienetai (nustatomi esant 22 ºC temperatūrai), kurių

skaičius, atliekant geriamojo vandens programinę priežiūrą, netur÷tų ryškiai keistis [Juodkazis

ir Marcinonis, 2008; Hunter, 2003; Barrell, 2000].

Mikroorganizmų – patogeninių bakterijų – poveikis žmogaus organizmui visuomet yra

ūmus. Geriamasis vanduo turi būti saugus nes jis naudojamas gaminant maistą prausiantis ir

skalbiant. Tod÷l mikrobiniai reikalavimai yra griežti ir jų laikytis būtina besąlygiškai. Tik taip

galima išvengti jų rizikos – ūminių infekcinių susirgimų ir epidemijų [Bartram J., ir kt. 2003

Barrell, 2000].

Vienas iš paprasčiausių ir pakankamai patikimų vandens valymo būdų yra virinimas.

Pra÷jus 5 minut÷ms nuo vandens užvirimo, žūva visi patogeniniai mikroorganizmai ir virusai,

sumaž÷ja vandens kietumas. Didžiausias šio metodo trūkumas – vienu metu sunku užvirti

daug vandens [Vilniaus vandenys, 2009].

13

1.3 Indikatorin÷s geriamojo vandens analit÷s

Indikatorinis rodiklis – mikrobinis, cheminis ar fizinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su

kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis gamtinio vandens

savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis kontroliuojamas tam, kad

būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s pažeidimo požymius, įsp÷ti apie

pavojų ir imtis atitinkamų priemonių [HN 24:2003].

Indikatoriniai vandens kokyb÷s rodikliai įvertina: juslines vandens savybes – spalvą,

skonį, kvapą, drumstumą. Bendrą mineralizaciją parodo savitasis elektros laidis, o užteršimą

organin÷mis medžiagomis – amonis, bendroji organin÷ anglis (C), permanganato skaičius,

vandenilio jonų koncentracija pH. Aliuminis (Al), chloridas (Cl–), bendroji geležis (Fe),

manganas (Mn), sulfatas (SO42-) neturi įtakos žmogaus sveikatai, tačiau padidintos šių

medžiagų koncentracijos gali stipriai pakeisti vandens savybes – skonį, spalvą, kvapą,

drumstumą. Geriamojo vandens leistini indikatoriniai rodikliai pateikti 1.1 lentel÷je [HN

24:2003; Ašmenskas ir kt., 1997].

1.1 lentel÷. Geriamojo vandens leistini indikatoriniai rodikliai [HN 24:2003] Rodiklio Mato Specifikuota

pavadinimas vienetas rodiklio vert÷ 1. Aliuminis µg/l 200 2. Amonis mg/l 0,50 3. Chloridas mg/l 250 4. Lūžin÷s klostridijos

(Clostridium perfringens) ir jų sporos

Skaičius 100 ml vandens

0

5. Spalva − Priimtina vartotojams ir be nebūdingų pokyčių

mg/l Pt (λ = 436 nm)

30

6. Savitasis elektrinis laidis µS cm -1 20 0C tempera-

tūroje

2500

7. Vandenilio jonų koncentracija

pH vienetai 6,5 − 9,5

8. Bendroji geležis µg/l 200 9. Manganas µg/l 50 10. Kvapo slenkstis − Priimtinas vartotojams ir

be nebūdingų pokyčių 11. Permanganato indeksas mg/l O2 5,0 12. Sulfatas mg/l 250 13. Natris mg/l 200 14. Skonio slenkstis − Priimtinas vartotojams ir

be nebūdingų pokyčių Lentel÷s tęsinys 13 psl.

14

1.1 lentel÷s tęsinys. Geriamojo vandens leistini indikatoriniai rodikliai Rodiklio Mato Specifikuota

pavadinimas vienetas rodiklio vert÷ 15. Kolonijas sudarantys

vienetai 22 0C temperatūroje

Skaičius 1 ml vandens

Be nebūdingų pokyčių

16. Koliformin÷s bakterijos Skaičius 100 ml vandens

0

17. Bendroji organin÷ anglis mg/l Be nebūdingų žymių pokyčių

DV pagal forma-ziną

4

19. Radiologiniai rodikliai 19.1. Tričio tūrinis aktyvumas Bq / l 100 19.2. Metin÷ efektin÷ doz÷ mSv per metus 0,10

Jusliniai rodikliai, dar vadinami estetiniais išskiriami pagal fizikines savybes. Jie yra

keturi – spalva, kvapo ir skonio slenksčiai bei drumstumas. Jie nustatomi tik jutimo organais,

neatliekant analitinio kiekybinio vertinimo [Juodkazis, Marcinonis, 2008].

Normaliai vandenyje yra daugiau ar mažiau mineralinių junginių – kalcio, magnio, natrio,

geležies ir kitų druskų. Mineralin÷s medžiagos teikia vandeniui savotiškai malonų skonį,

tačiau per didelis mineralinių medžiagų kiekis vandenį daro neskanų ir netinkamą gerti.

Vandens mineralizacijai maž÷jant, jo skonis blog÷ja. Vanduo be druskų (distiliuotas) yra netgi

kenksmingas [Monarca, 2006].

Vandenilio jonų koncentracija matuojama sutartiniais vienetais pH, kurio reikšm÷s gali

būti nuo 0 iki 14. Gamtoje esančio vandens (neutralus vanduo) pH=7. Jei šis rodiklis did÷ja

nuo 7 iki 14, tai vanduo tampa šarminiu. Profilaktikai ir gydymui naudojamo šarminio

vandens pH=8,0–10,5. Jeigu pH maž÷ja nuo 7 iki 1, tai vanduo tampa rūgštiniu. Profilaktikai

ir gydymui naudojamo rūgštinio vandens pH=5,5–2,5. Koncentracijos skirtumas per 0,5 pH

didel÷s reikšm÷s neturi.

Savitasis elektrinis laidis (SEL) – rodiklis, kuris netiesiogiai rodo bendrąją vandens

mineralizaciją, kurią galima nustatyti laboratorijoje analitiniu būdu, tačiau tai reikalauja

nemažai darbo sąnaudų.

Kuo didesnis savitasis elektros laidis, tuo didesn÷ vandens mineralizacija. Bendroji

mineralizacija – vienas svarbiausių geriamojo vandens kokyb÷s rodiklių. Pagal ankstesnius

norminius aktus vanduo buvo laikomas kokybiškas, jeigu druskų buvo nustatoma ne daugiau

kaip 1000mg/l, tačiau paskaičiavus pagal HN 24:2003 nustatytą ribinę SEL vertę (2500

µS/cm) apskaičiuota bendroji mineralizacija bus 1250 mg/l, t.y. šiek tiek didesn÷ nei prieš tai

Lietuvoje galiojusiuose teis÷s aktuose [Juodkazis ir Marcinonis, 2008].

15

Nuo kalcio ir magnio druskų kiekio priklauso ne tik juslin÷s savyb÷s, bet ir vandens

kietumas. Kietas vanduo sveikatai nekenksmingas. Gerdami kietesnį vandenį, žmon÷s mažiau

serga širdies ligomis ir hipertonija, o vartodami minkštą vandenį – dažniau. Neįrodyta, kad

kietas vanduo sukelia akmenligę, netgi atvirkščiai, kai kurie autoriai teigia, kad tuose

rajonuose, kur vanduo minkštas, inkstų akmenlig÷ gyventojų tarpe labiau paplitusi, negu

tuose, kur vanduo kietas. Tačiau per didelis vandens kietumas nepageidautinas tiek

pramon÷je, tiek ir namų ūkyje. Kietame vandenyje blogiau verda daržov÷s, blogiau užsipliko

arbata ir žymiai daugiau sunaudojama muilo prausiantis ir skalbiant. Ypač nepageidautinas

kietas vanduo garo katilams. Šiuo atveju jis turi būti minkštinamas [Monarca, 2006].

Organinę taršą atspindinčios analit÷s gali nekelti jokio rūpesčio, jeigu jų vert÷s atliekant

pastovią programinę priežiūrą, nekinta ir neviršija nurodytų normų. Tačiau jų kiekio

did÷jimas verčia susirūpinti, nes tokiu atveju galima tarša iš aplinkos. Tod÷l yra labai svarbi

geriamojo vandens šaltinių apsauga. Atsižvelgiant į vietos sąlygas, turi būti nustatytos

sanitarin÷s apsaugos zonos bei jų priežiūra, reglamentuojanti tose vietose ūkinę ir pramoninę

veiklą [Gray, 2008].

Amonis, tai azoto junginys, kuris susidaro pūvant baltymin÷ms medžiagoms. Patekus į

vandenį net ir nedideliam kiekiui organinių medžiagų, pasigamina amoniako. Natūraliai jo

aptinkama geležies turinčiame požeminiame vandenyje [Ašmenskas ir kt., 1997].

Natūraliomis sąlygomis amonio koncentracija vandenyje dažniausiai svyruoja nuo 0,2 iki

0,3 mg/l, tačiau kai aplinka teršiama intensyviai, ypač koncentruotos taršos organine

medžiaga židiniuose, jo yra gerokai daugiau – iki 30–60 mg/l. Amonis n÷ra toksiškas

junginys, tačiau geologin÷je aplinkoje, kur daug deguonies (8–10 mg/l), jis gali virsti

kenksmingomis medžiagomis. Kai deguonies pakankamai, jis oksiduojasi iki galutinių

azotinių junginių produktų – nitratų, kurie priskiriami toksinių geriamojo vandens ingredientų

kategorijai [Juodkazis, Marcinonis, 2008].

Į indikatorinių rodiklių sąrašą jis įtrauktas kaip patikimas aplinkos būkl÷s rodiklis,

nusakantis vandeningųjų sluoksnių hidrocheminę būklę bei nitrifikacijos ir denitrifikacijos

procesus.

Permanganato indeksas – tai vandens kokyb÷s rodiklis, susijas su organin÷s medžiagos

buvimu geriamajame vandenyje. Geriamasis vanduo tinkamas vartoti, kai permanganatin÷s

oksidacijos rodiklis yra iki 6,5 mg O2/l [Judkazis ir kt., 2003].

Net ir nedidelis geležies bei mangano kiekis pablogina vandens savybes. Vanduo įgauna

savotišką kvapą, skonį, spalvą (nuo geležies – rudą, mangano – juodą), padid÷ja jo

drumstumas. Geležis žmogaus organizmui labai reikalingas elementas, nes būdamas kraujo

sud÷tyje, susijungia su deguonimi, o kraujas deguonį išnešioja po visą organizmą. Tokiu būdu

16

mūsų audiniai gauna deguonį. Tačiau vandenyje geležis yra nemalonus reiškinys, nes daug

geležies turintis vanduo, iš gilaus artezinio šulinio pakeltas į žem÷s paviršių, jungiasi su oro

deguonimi, ir geležis išsiskiria rūdžių pavidalu [Vilniaus vandenys, 2009].

Nors vandens geležis ir nežalinga mūsų sveikatai, tačiau skonio sumetimais ir d÷l

netinkamumo naudoti ūkio reikalams, jos kiekis geriamajame vandenyje normuojamas. Jei

vandenyje yra daug geležies, reikia statyti geležies šalinimo įrenginius [Vyšniauskas, 2006].

Jeigu chloridų koncentracija vandenyje yra didesn÷ nei 250 mg/l, atsiranda nemalonus

prieskonis. Didesn÷s chlorido vandenyje koncentracijos suaktyvina vamzdžių koroziją, d÷l

kurios vandenyje padid÷ja geležies koncentracija ir vandens drumstumas [Juodkazis,

Marcinonis, 2008].

1.4 Toksin÷s analit÷s

Toksinių analičių vert÷s parodo vandens užteršimą nuodingomis, sveikatai

kenksmingomis, medžiagomis. Tai bet kokios kilm÷s medžiagos, jų toksinai, trąšos,

pesticidai, jų sud÷tin÷s dalys ar skilimo produktai, radioaktyvieji izotopai ar kitos medžiagos,

kurių buvimas geriamajame vandenyje gali tur÷ti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai, o

taip pat bloginti vandens savybes. Jų kiekis ir nukrypimai priklauso nuo vietinių gamtinių

veiksnių (hidrogeologinių) ir nuo išorin÷s taršos [Vilniaus vandenys, 2009]. Geriamasis

vanduo vartojimo vietose turi atitikti 1.2 lentel÷je pateiktus toksinius (cheminius ) rodiklius.

1.2 lentel÷. Toksiniai (cheminiai ) rodikliai [HN 24:2003]

Rodiklio pavadinimas Mato

vienetas Ribin÷ rodiklio vert÷, ne

daugiau kaip 1. Akrilamidas µg/l 0,10 2. Stibis µg/l 5,0 3. Arsenas µg/l 10 4. Benzenas µg/l 1,0 5. Benzpirenas µg/l 0,010 6. Boras mg/l 1,0 7. Bromatas µg/l 25 (nuo 2008 m. gruodžio 26 d.−10) 8. Kadmis µg/l 5,0 9. Chromas µg/l 50 10. Varis mg/l 2,0 11. Cianidai µg/l 50 12. 1,2-dichloretanas µg/l 3,0 13. Epichlorhidrinas µg/l 0,10 14. Fluoridas mg/l 1,5 15. Švinas µg/l 25 (nuo 2013 m. gruodžio 26 d.−10)

Lentel÷s tęsinys 16 psl.

17

1.2 lentel÷s tęsinys. Toksiniai (cheminiai ) rodikliai

Rodiklio pavadinimas Mato

vienetas Ribin÷ rodiklio vert÷, ne

daugiau kaip 16. Gyvsidabris µg/l 1,0 17. Nikelis µg/l 20 18. Nitratas mg/l 50 19. Nitritas mg/l 0,50 20. Pesticidai 20.1. Aldrinas µg/l 0,030 20.2. Dieldrinas µg/l 0,030 20.3. Heptachloras µg/l 0,030 20.4. Heptachlorepoksidas µg/l 0,030 20.5. Kiti pesticidai µg/l 0,10 20.6. Pesticidų suma µg/l 0,50 21. Daugiacikliai aromatiniai

angliavandeniliai µg/l 0,10

22. Selenas µg/l 10 23. Tetrachloretenas ir

trichloretenas µg/l 10

24. Haloformų suma µg/l 150 (nuo 2008 m. gruodžio 26 d. −100)

25. Vinilo chloridas µg/l 0,50

Metalai (chromas (Cr), gyvsidabris (Hg), kadmis (Cd), nikelis (Ni), švinas (Pb), varis

(Cu), stibis (Sb), nuodingos medžiagos (arsenas (As), cianidas, (Cn), chlororganiniai junginiai

(1,2 – dichloretanas, tetrachloretenas, trichloretenas, epichlorhidrinas, vinilo chloridas,

pesticidai, angliavandeniliai (daugiacikliniai aromatiniai, benzpirenas, benzenas), tai

medžiagos, kurių padidinti kiekiai gali atsirasti d÷l intensyvios žmogaus veiklos [Runyan,

2002; Gulis, 2004 ].

Nitratas (NO3) ir nitritas (NO2)– susidaro yrant baltymin÷ms medžiagoms. Be to, nitratų

gali atsirasti ir su lietaus vandeniu, kuriame beveik visuomet yra azoto rūgšties. Šių azoto

oksidų pavojingumas pasireiškia tuo, kad skrandyje nitritai su aminais sudaro

kancerogeninius junginius. D÷l vykstančių oksidacijos – redukcijos reakcijų, nitritai gali virsti

nitratais ir atvirkščiai. Pagrindin÷ padidinto nitratų kiekio priežastis yra organin÷s ir

mineralin÷s (azotin÷s) trąšos, naudojamos žem÷s ūkyje. Tod÷l ypač daug jų randama

šachtiniuose šuliniuose. Nitratai yra pavojingi žmogui, ypač kūdikiams (iki 6 m÷nesių

amžiaus) – galimi ūmūs (kartais net letaliniai) sunkios ligos methemoglobinemijos atvejai,

nes nitritai „atima“ iš kūdikio kraujo deguonį. Jie pasunkina deguonies pernešimą su krauju iš

plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pam÷lsta oda ir

gleivin÷s. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, ir kūdikis gali mirti. Reikia prisiminti, kad

nitratai ir nitritai didina v÷žio riziką [World Health Organization, 2003; Ašmenskas ir kt.,

1997; Juodkazis ir Marcinonis, 2008; SAM, 2009; Self , Waskom, 2010].

18

Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ir spalvos. Nitratais

užterštas geriamasis vanduo gali padidinti riziką susirgti v÷žiu, kadangi nitratai yra

endogeniškai paverčiami nitritais ir po to vykstančių reakcijų metu susidaro N – nitrozo

junginiai, kurie yra labai kancerogeniški ir gali veikti sistemiškai. Šie pavojingi sveikatai

teršalai nepašalinami vandenį virinant ar filtruojant įprastais buitiniais vandens filtrais. Apie

vandens saugą galima spręsti tik atlikus laboratorinius tyrimus [Weyer ir kt. 2001, SAM,

2009].

Gamtinio vandens teršimo pavojus smarkiai did÷ja vystantis urbanizacijai ir pramonei.

Tod÷l visų kategorijų vandenviet÷ms turi būti nustatytos vandens apsaugos zonos.

Toksinių medžiagų kontrol÷ geriamajame vandenyje yra labai svarbi ir aktuali.

19

II. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimų objektai

Tyrimo objektu pasirinktos Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviet÷s.

Informacijos šaltiniais pasirinkta:

1. Alytaus apskrities VMVT Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotoms institucijoms

teikiamos valstybin÷s geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s kontrol÷s statistin÷s 2007–2009

metų ataskaitos;

2. Alytaus apskrities VMVT laboratorijos 2007–2009 metų atliktų mikrobiologinių ir

cheminių (toksinių) tyrimų protokolai.

Išanalizavus min÷tų ataskaitų ir protokolų duomenis, atlikta statistin÷ duomenų analiz÷ ir

aprašomasis tyrimas, kuriame išnagrin÷ti duomenys apie:

1. Viešai tiekiamojo geriamojo vandens kiekybinį gyventojų, maisto įmonių bei vaikų

ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą;

2. Viešai tiekiamo geriamojo vandens Lazdijų ir Alytaus rajonuose mikrobiologinius

rodiklius;

3. Viešai tiekiamo geriamojo vandens Lazdijų ir Alytaus rajonuose indikatorinius

rodiklius;

4. Viešai tiekiamo geriamojo vandens Lazdijų ir Alytaus rajonuose toksinius cheminius

rodiklius.

Duomenų statistiniam apdorojimui pasirinktas Microsoft Office Excel (2007) analiz÷s

įrankių paketas ir SPSS 11 programa.

2.2 Mikrobiologinių, indikatorinių ir toksinių (cheminių) kokyb÷s rodiklių

nustatymo geriamajame vandenyje metodika

2.2.1 Mikrobiologinių kokyb÷s rodiklių nustatymo geriamajame vandenyje

metodikos

M÷ginio pa÷mimas. Mikrobiologiniams geriamojo vandens kokyb÷s tyrimams vanduo

imamas iš gręžinių. Atsukus gręžinio čiaupą vanduo leidžiamas apie 30 min, kad į imamą

m÷ginį nepatektų mikroorganizmų iš aplinkos. Į sterilų stiklinį butelį įpilama 500 ml vandens

ir kuo greičiau užkemšama kamščiu. Ant butelio užrašoma m÷ginio pa÷mimo data ir

20

identifikavimo numeris. Žarninių lazdelių (E. coli) tyrimai atliekami sezoniškai (keturis kartus

per metus), žarninių enterokokų ir kolonijas sudarančių vienetų (22 oC temperatūroje) – vieną

kartą per metus.

Žarninių enterokokų nustatymas geriamajame vandenyje. Žarniniams enterokokams

geriamajame vandenyje nustatyti naudojamas membraninio filtravimo metodas. Metodo esm÷

– žarninių enterokokų skaičiavimas pagrįstas tam tikro kiekio vandens m÷ginio filtravimu per

membraninį filtrą, kurio akelių dydis (0,45 µm) yra pakankamas bakterijoms sulaikyti. Filtras

dedamas ant standžios atrankiosios terp÷s, kurios sud÷tyje yra natrio azido ir 2, 3, 5 -

trifeniltetrazolio chlorido, bespalvių dažų, kuriuos žarniniai enterokokai redukuoja iki

raudonos spalvos formazano. Būdingos kolonijos yra iškilusios arba ištisai, arba tik centre

nusidažiusios raudona, kaštonine arba rožine spalva (2.1 pav.).

2.1 pav. Žarniniai enterokokai ant atrankiosios terp÷s

Jei yra būdingų kolonijų, reikia jas patvirtinti, perkeliant membraną su visomis

kolonijomis ant tulžies eskulino azido agaro, pašildyto iki 44 °C temperatūros. Žarniniai

enterokokai ant šios terp÷s hidrolizuoja eskuliną per 2 h. Galutinis produktas – 6, 7-

dihidroksikumarinas kartu su trivalent÷s geležies jonais sudaro rusvos ar juodos spalvos

junginį, kuris pasklinda terp÷je (2.2 pav.).

2.2 pav. Žarniniai enterokokai hidrolizavę eskuliną

Šis metodas ypač tinka dideliems vandens tūriams, kuriuose yra nedidelis kiekis žarninių

enterokokų, tirti [Vandens kokyb÷. Žarninių enterokokų aptikimas ir skaičiavimas, 2000].

Žarninių lazdelių koliforminių bakterijų nustatymas geriamajame vandenyje. Žarninių

lazdelių tyrimas paremtas membraniniu filtravimu, po to einančiu kultivavimu ant

diferencin÷s standžiosios terp÷s ir ieškomų organizmų skaičiavimu m÷ginyje. Šį metodą

21

sudaro dvi dalys, pamatinis standartinis tyrimas ir neprivalomas greitasis tyrimas. Standartinį

tyrimą sudaro membranos inkubavimas ant atrankiosios terp÷s, po to biochemiškai

apibūdinamos būdingos laktozę skaidančios kolonijos, per 2–3 dienas aptinkamos ir

suskaičiuojamos žarnin÷s lazdel÷s. Greitasis metodas aptikti žarnines lazdeles žmonių

vartojamame vandenyje tik per 24 h, šis metodas gali būti naudingas ypatingais atvejais, kai

reikia skubios informacijos. Greitasis tyrimas paremtas membraniniu filtravimu, po to

einančiu kultivavimu atrankiomis sąlygomis ir žarninių lazdelių skaičiavimu m÷ginyje. Jei

standartinis ir greitasis tyrimai daromi lygiagrečiai, galutinis žarninių lazdelių rezultatas turi

būti didesnis. Būdingos kolonijos ant membranos skaičiuojamos kaip laktozę skaidančios

bakterijos. Koliformin÷ms bakterijoms ir žarnin÷ms lazdel÷ms aptikti atsitiktinai pasirenktos

būdingos kolonijos pers÷jamos patvirtinamiesiems tyrimams daryti, t.y. oksidaz÷s ir indolo

gamybai [Vandens kokyb÷. Žarninių lazdelių ir koliforminių bakterijų aptikimas ir

skaičiavimas. 2000].

2.2.2 Toksinių kokyb÷s rodiklių nustatymo geriamajame vandenyje metodika

M÷ginio pa÷mimas. Indikatoriniams ir cheminiams geriamojo vandens kokyb÷s tyrimams

Alytaus apskrityje vandenviet÷se vanduo imamas iš gręžinių. Atsukus gręžinio čiaupą vanduo

leidžiamas apie 30 min., po to iškaitinamas, kad į imamą m÷ginį nepatektų mikroorganizmų iš

aplinkos. Į plastikinę tarą įpilami 2 litrai vandens.

Savitojo elektrinio laidžio nustatymas geriamajame vandenyje. Tarptautiniame standarte

tiksliai apibr÷žtas visų tipų vandens savitojo elektrinio laidžio matavimo metodas. Savitasis

elektrinis laidis gali būti naudojamas šių vandenų kokybei kontroliuoti: a) paviršinių, b)

vandens tiekimo ir valymo įrenginių, c) nuotekų. Taikant šį metodą, gali būti atlikta visų

joninių sud÷tinių dalių analiz÷. Kai kuriais atvejais svarbūs yra absoliutūs dydžiai, kitais

atvejais – reikšmingi tik santykiniai skirtumai. Savitasis elektrinis laidis matuojamas, kai

m÷ginys ir prietaisas, esantys tiesioginiame kontakte, pasiekia pusiausvyrą 25 ºC [Vandens

kokyb÷. Savitojo elektrinio laidžio nustatymas 1999].

Amonio kiekio nustatymas geriamajame vandenyje. Rankinis spektrometrinis metodas

taikomas amonio kiekiui vandenyje nustatyti. M÷lynos spalvos junginio kolorimetrinis

matavimas, esant šviesos bangos ilgiui 655 nm. Šis junginys susidaro reaguojant amoniui su

salicilato ir hipochlorito jonais bei veikiant katalizatoriui natrio nitroprusidui.

Hipochlorito jonai susidaro vykstant N, N'–dichloro 1,3,5–triazino 2,4,6 (1H, 3H, 5H)

trijono Na druskos (natrio dichloroizocianuratas) šarminei hidrolizei. Chloramino reakcija su

22

Na salicilatu vyksta esant pH 12,6 ir veikiant katalizatoriui natrio nitroprusidui. Taip

nustatomas visų m÷ginyje esančių chloraminų kiekis. Natrio citratas, įeinantis į reagento

sud÷tį, panaikina katijonų, ypač kalcio ir magnio, neigiamą poveikį [Vandens kokyb÷.

Amonio kiekio nustatymas. 1 dalis. Rankinis spektrometrinis metodas 1998].

Geležies nustatymas geriamajame vandenyje. Geležies kiekis geriamajme vandenyje

nustatomas spektrofotometriniu metodu, vartojant fenantroliną. Šis metodas tinka nustatyti

geležies koncentraciją nuo 0,01 iki 5 mg/l. Šio metodo esm÷ – pilant fenantrolino tirpalą į

tiriamąjį m÷ginį, susidaro oranžinis kompleksinis junginys, kurio spalvos intensyvumas

nustatomas spektrofotometriškai. Spalvos intensyvumas proporcingas geležies kiekiui. Jeigu

geležis yra netirpios formos, geležies oksidų arba kompleksinių junginių pavidalu, tie

junginiai suardomi ir ištirpinami [Vandens kokyb÷. Geležies nustatymas. 1995].

Chloridų kiekio nustatymas geriamajame vandenyje. Chloridų kiekis vandenyje

nustatomas titrimetrin÷s analiz÷s metodu nustatant vandenyje ištirpusį chloridą. Metodas tinka

tiesiogiai nustatyti ištirpusį chloridą, kurio koncentracija nuo 5 mg/l iki 150 mg/l. vanduo

titruojamas sidabro nitratu, naudojant chromato indikatorių. D÷l daugelio trukdžių metodas

netinka labai užterštam vandeniui su mažu chlorido kiekiu. Trukdžiai įprastos koncentracijos

gruntinio vandens, paviršinio vandens ir geriamojo vandens sudedamosios dalys netrukdo

nustatymui. Taikyti metodą trukdo: medžiagos, sudarančios netirpius sidabro jonų junginius.

Jei reikia, bromido ir jodido jonai gali būti nustatyti atskirai ir pagal tai pataisytas chlorido

nustatymo rezultatas, junginiai, kurie su sidabro jonais sudaro kompleksinius junginius, pvz.,

amonio ir tiosulfato jonai, junginiai, kurie redukuotų chromato jonus, įskaitant geležies (II) ir

sulfito jonus. Šie trukdžiai didina chlorido koncentracijos vertę [Vandens kokyb÷. Chloridų

kiekio nustatymas. Titravimas sidabro nitratu, vartojant chromato indikatorių 1998].

Permanganato indekso nustatymas geriamajame vandenyje. Jis taikomas vandenims,

kuriuose chlorido jonų koncentracija mažesn÷ negu 300 mg/l. M÷giniai, kurių permanganato

indeksas didesnis negu 10 mg/l, prieš analizuojant tur÷tų būti skiedžiami. Apatin÷ optimali

nustatymo riba yra 0,5 mg/l. Tyrimo principas – m÷ginys su žinomu kalio permanganato

kiekiu ir sieros rūgštimi 10 min kaitinamas verdančio vandens vonioje. Šiek tiek

permanganato redukuojama m÷ginyje esančiomis oksiduojamomis medžiagomis; suvartotas

permanganato kiekis nustatomas įpylus oksalato tirpalo perteklių, kuris nutitruojamas

permanganatu [Vandens kokyb÷. Permanganato indekso nustatymas, 1995].

23

2.2.3 Indikatorinių kokyb÷s rodiklių nustatymo geriamajame vandenyje metodika

Nitratų nustatymas geriamajame vandenyje. Nitratų kiekis geriamajame vandenyje

nustatomas spektrofotometriniu metodu, vartojant sulfosalicilo rūgštį. Šio metodo principas –

geltonos spalvos junginio, susidariusio nitrato jonams reaguojant su sulfosalicilo rūgštimi

šarmin÷je terp÷je, spektrofotometrinis matavimas. Pagrindiniai trukdžiai atliekant šį tyrimą

yra chloridai, ortofosfatai, magnis ir dvivalentis manganas. Kad būtų išvengta kalcio ir

magnio druskų nus÷dimo įpilama dinatrio etilendinitrilotetraacetato dihidrato (EDTANa2), o

kad būtų pašalintas nitrito jonų trukdymas pridedama natrio azido. Mažiausia nitratų

koncentracija, kurią galima nustatyti šiuo metodu yra 0,2 mg/l [ Vandens kokyb÷. Nitratų

kiekio nustatymas. 2005].

Nitritų nustatymas geriamajame vandenyje. Nitritų kiekis geriamajame vandenyje

nustatomas molekulin÷s absorbcijos spektrofotometriniu metodu. Šio metodo principas –

reaguojant nitritams, esantiems analizuojamame m÷ginyje, su 4–aminobenzen–sulfonamido

reagentu ir veikiant ortofosforo rūgščiai susidaro diazonio druska, kuri su N – (1– naftil)–1,2

– diaminoetandihidrochloridu sudaro dažiklį, nudažantį tirpalą rožine spalva. Pagrindiniai

trukdžiai atliekant šį tyrimą yra chloraminai, chloras, tiosulfatai, natrio polifosfatai ir

trivalent÷ geležis. Mažiausia nitritų koncentracija, kurią galima nustatyti šiuo metodu yra

0,001–0,002 mg/l [Vandens kokyb÷. Nitrito kiekio nustatymas. 1999].

2.3 Statistin÷ analiz÷

Statistinei duomenų analizei atlikti buvo pasirinktas Microsoft Office Excel (2007)

analiz÷s įrankių paketas. SPSS 11 programa buvo paskaičiuotas statistiškai patikimas (p)

skirtumas tarp vidutinių duomenų reikšmių.

24

III. REZULTATAI

Siekiant išsiaiškinti, viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybę Lazdijų ir Alytaus

rajonuose 2007–2009 metais buvo atlikta vandens kokyb÷s tyrimų rezultatų analiz÷.

Analizei pasirinktų Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių vandens tyrimų rezultatai

pateikti 1 priede. Vandens kokyb÷ analizuota pagal mikrobiologinius: žarninių lazdelių (E.

coli) skaičių, žarninių enterokokų skaičių; indikatorinius rodiklius: kvapo ir skonio slenksčius,

vandenilio jonų koncentraciją, spalvą, drumstumą, savitąjį elektrinį laidį, amonio kiekį,

permanganato indeksą, chlorido kiekį, bendrosios geležies kiekį; toksinius (cheminius):

nitratų ir nitritų kiekius. Išnagrin÷tos statistin÷s Alytaus apskrities VMVT 2007–2009 metų

ataskaitos ir tyrimų protokolai.

3.1 Viešai tiekiamo geriamojo vandens kiekybinio aprūpinimo protokolų ir ataskaitų

(2007–2009 metų) analiz÷s rezultatai

Geriamojo vandens viešasis tiekimas tai – ūkin÷ komercin÷ veikla, skirta nepertraukiamai

vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis geriamąjį vandenį tiekti gyvenamajai

vietovei, jos daliai ar grupei vandens vartotojų daugiau kaip 60 parų per metus. Viešajam

tiekimui priskiriama ir nekomercin÷ veikla, kai geriamuoju vandeniu aprūpinama

individualiai, jeigu vandens tiekimo įrenginiais per parą patiekiama daugiau kaip 10 m3

vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų [Lietuvos Respublikos geriamojo

vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327)].

Atlikus statistinę duomenų analizę kiekybinio aprūpinimo viešai tiekiamojo geriamojo

vandens gyventojams, maisto įmon÷ms bei vaikų ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros

įstaigoms, nustatyta, kad 2007–2009 metais Lazdijų ir Alytaus rajonų gyventojų dalis,

aprūpinama viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu, labai reikšmingai nepadid÷jo. Šiuo metu

apie 36,7 proc. Alytaus rajono gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, tuo tarpu

Lazdijų rajone viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu yra aprūpinti tik 25,9 proc. gyventojų,

t.y. 6354 gyventojai iš 24 528 (3.1 pav.).

25

3.1 pav. Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybių gyventojų dalis procentais vartojančių viešai tiekiamą geriamąjį vandenį

Pagal gautus tyrimų rezultatus galima teigti, kad tokios viešai tiekiamojo vandens

tendencijos vyrauja d÷l to, kad dauguma Lazdijų rajono gyventojų gyvena kaimo vietov÷se,

kur n÷ra viešai tiekiamo geriamojo vandens.

Lazdijų rajone yra daugiau gyventojų, kurie aprūpinami geriamuoju vandeniu

individualiai, t.y. net ¾ visų gyventojų. Šios tendencijos Lazdijų rajone išliko beveik

nepakitusios per visą analizuojamąjį laikotarpį.

Gyventojų individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandenių procentas Alytaus rajone

sumaž÷jo 7,5 procentiniais punktais. (3.2 pav.).

3.2 pav. Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybių gyventojų dalis (procentais) individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įstatymo 13 straipsnio ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu numatytą nuostatą –

užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimą ir siekiant,

kad iki 2014 metų gruodžio 31 dienos ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldyb÷s

gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiek÷jo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų

26

tvarkymo paslaugomis, per likusius metus, kasmet Lazdijų rajone pasiekiamumą reik÷tų

didinti daugiau nei 10 proc., panašios tendencijos ir Alytaus rajono savivaldyb÷je [LR

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas 2006].

3.1 lentel÷je matyti, kad 2009 metais 81,6 proc. Lazdijų rajono ir 98,1 proc. Alytaus

miesto ir rajono maisto tvarkymo įmonių naudoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį.

2009 metais 100 procentų Alytaus rajone veikusių vaikų įstaigų buvo aprūpinamos

viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu. Per visą analizuojamąjį 2007–2009 metų laikotarpį tik

viena vaikų ugdymo įstaiga (Lazdijų rajone), kurioje geriamasis vanduo buvo naudojamas iš

pavienių gręžinių ar šachtinių šulinių.

3.1 lentel÷. Lazdijų ir Alytaus rajonų maisto įmonių aprūpinimas geriamuoju

vandeniu 2007–2009 metais Lazdijų raj. Alytaus raj. 2007 m. 2008 m. 2009 m. p* 2007 m. 2008 m. 2009 m. p*

Savivaldyb÷je veikiančių maisto įmonių skaičius

116 131 125 0,031 488 508 579 0,004

Vnt. 93 113 102 0,690 484 508 568 0,004 Naudojančių viešai tiekiamą geriamąjį vandenį maisto įmonių Proc. 80,2 86,3 81,6 99,2 100,0 98,1

Vnt. 23 18 23 0,001 4 0 11 0,024 Iš pavienių gręžinių ir šachtinių šulinių tiekiamam į rinką maistui tvarkyti vandenį naudojančios maisto įmon÷s Proc. 19,8 13,7 18,4 0,8 0 1,9

p* – statistinis patikimumas (skirtumų patikimumas statistiškai nereikšmingas p > 0,05; statistiškai reikšmingas p < 0,05; patikimumas labai reikšmingas < 0,01)

Nustatyta, kad per tiriamąjį 2007–2009 metų laikotarpį visos Lazdijų ir Alytaus rajonų

asmens sveikatos priežiūros įstaigos vartojo viešai tiekiamą geriamąjį vandenį.

3.2 Viešai tiekiamo geriamojo vandens Lazdijų ir Alytaus rajonų mikrobiologinių

rodiklių analiz÷s rezultatai

Mikroorganizmų – patogeninių bakterijų – poveikis žmogaus organizmui visuomet yra

ūmus. Tod÷l mikrobiologiniai reikalavimai yra griežti ir jų laikytis būtina besąlygiškai. Tik

taip galima išvengti rizikos susirgti ūmiomis infekcin÷mis ligomis bei išvengti epidemijų.

Geriamasis vanduo vartojimo vietose turi atitikti HN 24:2003 pateiktus mikrobinius

rodiklius (3.2 lentel÷).

3.2 lentel÷. Geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai [HN 24:2003] Rodiklio pavadinimas M÷ginio tūris, ml Ribinis mikroorganizmų

skaičius 1. Žarnin÷s lazdel÷s

(Escherichia coli) 100 0

2. Žarniniai enterokokai 100 0

27

Tiekti mikrobinių reikalavimų neatitinkantį vandenį negalima. Susidarius tokiai

situacijai, būtina informuoti visuomenę ir nedelsiant imtis priemonių vandens kokyb÷s

gerinimui. Pagrindin÷ priemon÷ yra vandens dezinfekavimas stipriais oksidatoriais. Tod÷l

geriamasis vanduo pastoviai profilaktiškai yra chlorinamas. Chlorinimas – labiausiai paplitęs

vandens nukenksminimo būdas. Vienas iš paprasčiausių ir pakankamai patikimų vandens

valymo būdų yra virinimas. Pra÷jus 5 min. nuo vandens užvirimo, žūva visi patogeniniai

mikroorganizmai ir virusai, sumaž÷ja vandens kietumas. Didžiausias šio metodo trūkumas -

vienu metu sunku užvirti daug vandens [Vilniau vandenys, 2010; HN 24:2003].

3.2.1 Žarninių lazdelių (Esherichia coli) 100 ml palyginamojo įvertinimo 2007–2009

metų viešai tiekiamojo geriamojo vandens Lazdijų ir Alytaus rajonuose rezultatai

Alytaus apskrities VMVT tarnybos laboratorija per 2007–2009 metus atliko 397 vandens

kokyb÷s tyrimus (110 Lazdijų rajono, 289 Alytaus rajono), taikant žarninių lazdelių (E. coli)

aptikimo ir skaičiavimo membraninio filtravimo metodą (LST EN ISO 9308–1:2000). Kaip

matyti iš 4.2 ir 4.3 lentel÷se pateiktų duomenų 2007–2009 metų laikotarpiu devyniuose

m÷giniuose buvo nustatyta žarninių lazdelių (E. coli), viršijusių HN 24:2003 mikrobinius

reikalavimus. Iš ištirtų Lazdijų rajono vandenviečių vandens 110 m÷ginių 4 (3,64 proc.)

nustatyta žarninių lazdelių. Alytaus rajone per analizuojamą laikotarpį buvo ištirti 287

m÷giniai, žarninių enterokokų rasta 5 (1,73 proc.) m÷giniuose. Daugiausiai žarninių lazdelių

buvo nustatyta 2007 metais.

3.3 lentel÷. 2007–2009 metais Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių vandens atlikti žarninių lazdelių (E. coli) tyrimų rezultatai

Metai p* Analizuoti duomenys 2007 2008 2009

Atliktų tyrimų skaičius 126 123 148 0,055 Žarninių lazdelių (E. coli) viršijusių ribinį mikroorganizmų skaičių skaičius

5 1 3 0,001

Žarninių lazdelių (E. coli) viršijusių ribinį mikroorganizmų skaičių dalis (proc.)

3,91 0,81 2,03

Vandens tiekimo objektų, kuriuose nustatyti pažeidimai skaičius

4 1 2 0,001

p* – statistinis patikimumas (skirtumų patikimumas statistiškai reikšmingas p < 0,05; patikimumas labai reikšmingas < 0,01)

Kaip matyti iš 3.4 lentel÷je pateiktų duomenų per 2007 metus net du kartus mikrobinis

užterštumas žarnin÷mis lazdel÷mis buvo nustatytas Lazdijų rajono Seirijų vandenviet÷je.

28

3.4 lentel÷. Mikrobinis viešai tiekiamo geriamojo vandens užterštumas Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviet÷se 2007–2009 metais

Data Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijos pavadinimas

Žarn. lazdel÷s (E. coli) 100 ml

Žarn. enterokokai 100 ml

2007-05-28 Junčionys (Alytaus raj.) 28 >100 2007-06-13 Luksn÷nai (Alytaus raj.) 9 5 2007-06-15 Seirijai (Lazdijų raj.) 11 neaptikta 2007-08-01 Makniūnai (Alytaus raj.) neaptikta >150 2007-08-08 Mikolavas (Alytaus raj.) 5 neaptikta 2007-09-14 Seirijai (Lazdijų raj.) 18 25 2007-09-14 Kučiūnai (Lazdijų raj.) neaptikta 26 2008-06-10 Luksn÷nai (Alytaus raj.) neaptikta Neaptikta 2008-06-25 Mikalavas (Alytaus raj.) 12 6 2008-09-17 Simnas (Alytaus raj.) neaptikta 6 2008-11-26 Alov÷ (Alytaus raj.) neaptikta >150 2009-06-01 Teizai (Lazdijų raj.) 6 5 2009-06-01 Teizai (Lazdijų raj.) 6 Neaptikta 2009-08-17 Kumečiai (Alytaus raj.) 9 Neaptikta 2009-08-17 Aleknonių (Alytaus raj.) neaptikta 94 2009-12-17 Krosna (Lazdijų raj.) neaptikta 5

3.2.2 Žarninių enterokokų 100 ml palyginamasis įvertinimas 2007–2009 metais

viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

Alytaus apskrities VMVT laboratorija per 2007–2009 metų laikotarpį atliko 391 žarninių

enterokokų aptikimo ir skaičiavimo membraninio filtravimo metodu vandens tyrimą (ISO

7899-2:2000). Iš Lazdijų rajono vandenviečių vandens 107 ištirtų m÷ginių žarninių

enterokokų rasta 4 (3,74 proc.) m÷giniuose. Alytaus rajono vandenviečių vandens m÷ginių

per analizuojamą laikotarpį buvo ištirti 284, žarninių enterokokų aptikta 7 (2,46 proc).

Per analizuojamą 2007–2009 metų laikotarpį dažniau Alytaus rajone viešai tiekiamame

geriamajame vandenyje buvo aptikta žarninių enterokokų, nei žarninių lazdelių.

Daugiau nei 100 žarninių enterokokų 100 ml vandens nustatyta Alytaus rajono Junčionių,

Makniūnų ir Alov÷s vandenviet÷se (3.4 lentel÷).

29

3.5 lentel÷. 2007–2009 metų Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių vandens atlikti žarninių enterokokų tyrimai

Metai p* Analizuoti duomenys 2007 2008 2009

Atliktų tyrimų skaičius 125 123 143 0,041 Žarninių enterokokų viršijusių ribinį

mikroorganizmų skaičių skaičius 5 3 3 0,001

Žarninių enterokokų viršijusių ribinį mikroorganizmų skaičių dalis (proc.)

4,00 2,44 2,10

Vandens tiekimo objektų, kuriuose nustatyti pažeidimai skaičius

5 3 3 0,032

p* – statistinis patikimumas (skirtumų patikimumas statistiškai reikšmingas p < 0,05; patikimumas labai reikšmingas < 0,01)

Geriamasis vanduo higieniniu požiūriu laikomas švarus, jeigu 100 ml m÷ginyje n÷ra nei

žarninių lazdelių, nei enterokokų.

3.3 Viešai tiekiamo geriamojo vandens Lazdijų ir Alytaus rajonuose

indikatorinių rodiklių analiz÷s rezultatai

3.3.1 Koliforminių bakterijų skaičiaus 100 ml palyginamasis įvertinimas 2007–2009

metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

Alytaus apskrities VMVT laboratorija per 2007–2009 metų laikotarpį atliko 114

koliforminių bakterijų aptikimo ir skaičiavimo membraninio filtravimo metodu (ISO 9308-

1:2000) tyrimus iš Lazdijų (17) ir Alytaus (97) rajonų vandenviečių vandens m÷ginių (3.6

lentel÷). Koliforminių bakterijų buvo rasta 4 m÷giniuose iš jų 3 Alytaus rajone, 1 Lazdijų

rajone .

3.6 lentel÷. 2007–2009 metų Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių vandens atlikti koliforminių bakterijų tyrimai

Metai p* Analizuoti duomenys

2007 2008 2009

Atliktų tyrimų skaičius 39 37 38 0,0001

Koliforminių bakterijų viršijusių ribinį mikroorganizmų skaičių skaičius

1 2 1 0,0001

Koliforminių bakterijų viršijusių ribinį mikroorganizmų skaičių dalis (proc.)

2,56 5,41 2,63

Vandens tiekimo objektų, kuriuose nustatyti pažeidimai skaičius

1 2 1 0,0001

p* – statistinis patikimumas (skirtumų patikimumas labai reikšmingas < 0,01)

30

Du metus iš eil÷s t. y. 2007– 2008 metais, koliforminių bakterijų nustatyta Alytaus rajono

Mikolavo vandenviet÷s vandenyje 3.7 lentel÷). 2008 metais šių bakterijų dar nustatyta

Alytaus rajono Luksn÷nų vandenviet÷s vandenyje, o 2009 metais Lazdijų rajono Teizų

vandenviet÷s vandenyje.

3.7 lentel÷. Viešai tiekiamo geriamojo vandens užterštumas koliformin÷mis bakterijomis Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviet÷se 2007–2009 metais

Data Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijos pavadinimas

Koliformin÷s bakterijos, 100

ml 2007-08-08 Mikolavas (Alytaus raj.) 5 2008-06-10 Luksn÷nai (Alytaus raj.) 4 2008-06-25 Mikalavas (Alytaus raj.) 6 2009-06-01 Teizai (Lazdijų raj.) 6

3.3.2 Kvapo ir skonio slenksčio, spalvos bei drumstumo palyginamasis įvertinimas

2007–2009 metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus

rajonuose

Vandens spalva priklauso nuo jame esančių koloidų ir kitų priemaišų. Paprastai geriamojo

vandens spalvotumas neturi viršyti 30 mg/l Pt. Vandens spalva nustatoma pagal LST EN

ISO 7887:2000.

Pagal 1 priede pateiktus duomenis, Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos

tarnybos laboratorija per 2007–2009 metų laikotarpį atliko 69 spalvos nustatymus ir Lazdijų

rajono vandenviečių vandens m÷ginių, iš jų trečdalyje m÷ginių (23) spalvos nustatymo

rezultatai viršijo HN 24:2003 nurodytą normą 30 mg/l Pt. Alytaus rajono vandenviečių

vandens m÷ginių spalva buvo nustatin÷jama tik 2007 metais, per šį laikotarpį atlikti 104

vandens nustatymo tyrimai, leistiną normą viršijo ketvirtadalis (26) tirtų vandens m÷ginių.

Kaip matyti iš 3.8 lentel÷je pateiktų duomenų 2007–2009 metų laikotarpį buvo ištirti 98

Lazdijų rajono vandenviečių m÷giniai, iš kurių daugiau nei pus÷je (54) nustatytas didesnis

nei laidžia HN 24:2003 vandens drumstumas. Alytaus rajono ištirti 293 vandens m÷giniai, iš

kurių 43,7 proc. (128) nustatytas didesnis nei leidžiama drumstumas. Lyginant trijų metų

drumstumo nustatymo vandenviečių vandenyse duomenis stebimas rodiklių g÷r÷jimas.

Lyginant 2007 metų tyrimų rezultatus su 2009 metų matoma, kad viršijusių leistiną

drumstumo kiekį m÷ginių skaičius Lazdijų rajone sumaž÷jo 41,5 proc., o Alytaus rajone 26,7

proc.

31

3.8 lentel÷. 2007–2009 metų Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių vandens atlikti drumstumo nustatymo tyrimai Lazdijų raj. p* Alytaus raj. p*

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Atliktų tyrimų skaičius 31 28 39 0,002 104 92 97 0,572

Vnt. 7 12 25 0,004 43 56 66 0,021 Priimtini vartotojams ir be nebūdingų pokyčių Proc. 22,6 42,9 64,1 41,3 60,9 68,0

Vnt. 24 16 14 0,001 61 36 31 0,025 Viršiją higienos normos HN 24:2003 didžiausią leistiną vienetą pagal formaziną 4

Proc. 77,4 57,1 35,9 58,7 39,1 32,0

p* – statistinis patikimumas (skirtumų patikimumas statistiškai nereikšmingas p > 0,05; statistiškai reikšmingas p < 0,05; patikimumas labai reikšmingas < 0,01)

Vandens kvapas ir skonis Alytaus apskrities VMVT laboratorijoje Lazdijų ir Alytaus

rajonų vandenviečių vandens m÷giniuose buvo nustatin÷jamas iki 2008 metų kovo m÷nesio,

tod÷l turimi tik vienų metų tyrimų rezultatai. Per šį laikotarpį ištirta po 39 Lazdijų rajono

vandenviečių vandens m÷giniai nustatin÷jant skonį ir kvapą, ir po 104 Alytaus rajono.

Iš 1 priede pateiktų tyrimų rezultatų matyti, kad jeigu vandens m÷ginį n÷ra nustatytas

didesnis nei leistina higienos normoje HN 24:2003 drumstumas ar spalvos intensyvumas tai

vanduo kvapo ir skonio atžvilgiu yra priimtinas vartotojui ir be nebūdingų pokyčių. Jeigu

nustatytas bent vieno iš nurodytų rodiklių (spalvos ir drumstumo) padid÷jimas vanduo skonio

ir kvapo atžvilgiu yra su silpnais ar vidutiniais pokyčiais. Vandens kvapas ir skonis

nustatomas organoleptiškai.

Iš 39 Lazdijų rajono vandenviečių vandenų tirtų m÷ginių skonio ir kvapo atžvilgiu tik

trečdalis (13) yra priimtini vartotojams be nebūdingų pokyčių. Alytaus rajono iš 104 tirtų

m÷ginių daugiau nei ketvirtadalis (30) yra priimtini vartotojams.

3.3.3 Vandenilio jonų koncentracijos pH vnt palyginamasis įvertinimas 2007–2009

metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

Kaip matyti iš 1 priede pateiktų duomenų per 2007–2009 metų laikotarpį Alytaus

apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorija atliko 104 Alytaus rajono

vandenviečių vandens ir 78 Lazdijų rajono vandenviečių vandens vandenilio jonų

koncentracijos matavimus.

Leistina vandenilio jonų koncentracija yra 6,5–9,5 pH. Iš ištirtų 182 m÷ginių, leistinų HN

24:2003 reikalavimų neatitiko 2 Alytaus rajono vandenviečių: Pivašiūnų 5,47 pH ir

Mikolavo 5,44 pH vandens m÷giniai.

32

3.3.4 Savitojo elektrinio laidžio palyginamasis įvertinimas 2007–2009 metais viešai

tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

Savitasis elektrinis laidis matuojamas 20ºC temperatūroje, specifikuota rodiklio vert÷

neturi būti didesn÷ kaip 2500 µS cm -1. Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos

tarnybos laboratorija per 2007 – 2009 metų laikotarpį atliko 183 Lazdijų ir Alytaus rajonų

vandenviečių vandens tyrimus, kaip matyti iš 1 priede pateiktų duomenų nei vienos

vandenviet÷s vanduo neviršijo leistinos 2500 µS cm -1 vert÷s.

3.3.5 Permanganato indekso, chlorido ir geležies palyginamasis įvertinimas 2007–

2009 metais viešai tiekiamajame geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

Permanganato indeksas Alytaus apskrities VMVT laboratorijoje buvo nustatin÷jamas iki

2008 metų, tod÷l turimi duomenys yra tik 2007 metų (pateikti 3.9 lentel÷je). Iš 9 Lazdijų

rajono vandenviečių pateiktų m÷ginių nei vienas neviršijo leidžiamos koncentracijos, pagal

HN 24 : 2003. Iš 30 Alytaus rajono vandenviečių vandenų m÷ginių leižiamą koncentraciją

viršijo du m÷giniai: Miroslavo (5,4 mg/l O2) ir Gerv÷nų (6,5 mg/l O2).

Chloridas, 2007–2009 metų laikotarpiu, iš Lazdijų rajono vandenviečių vandenų buvo

nustatin÷jamas 20 kartų, nei viename iš tirtų m÷ginių nenustatytas padid÷jimas. Iš Alytaus

rajono vandenviečių 30 tirtų m÷ginių, viename nustatyta padid÷jusi chlorido koncentracija

(302 mg/l).

3.9 lentel÷. Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių vandenų permanganato indekso, chlorido, geležies ir amonio 2007–2009 metų tyrimų rezultatai

Lazdijų raj. Alytaus raj. Analit÷ Leidžiama norma HN (direktyva)

Tyrimų skaičius

Neatitikimų skaičius

Koncentracija nuo – iki

Tyrimų skaičius

Neatitikimų skaičius

Koncentracija nuo – iki

Permanganato indeksas mg/l O2

5,0 (5,0) 9 0 1,0-3,3 30 2 1,0-6,5

Chloridas mg/l

250 (250) 20 0 1,5-51,0 30 1 2,6-302

Geležis µg/l 200 (200) 31 21 25 – 4600 111 74 25-4600

Amonis mg/l 0,5 (0,5) 104 71 0,016 – 2,5 228 141 0,016-4,8

3.9 lentel÷je ir 3.3 paveiksle pateikti analizuojamų Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių

bendrosios geležies tyrimų rezultatai. Kaip matyti iš gautų rezultatų bendrosios geležies DLK

2007 metais iš Lazdijų rajono vandenviečių vandens m÷ginių neviršijo tik Lazdijų ir Veisiejų,

33

t. y. buvo ištirta 10 m÷ginių iš jų 8 m÷giniuose (80 proc.) buvo nustatytas bendrosios geležies

padid÷jimas. 2008 metais iš 9 vandens m÷ginių neviršijo tik Lazdijų vandenviet÷je (77,8

proc.) 2009 metais bendrosios geležies DLK viršijo 6 iš 12 (50 proc.) atliktų Lazdijų rajono

vandenviečių vandens tyrimų.

Alytaus rajone bendrosios geležies DLK viršijimas 2007 metais nustatytas 32 iš 42 tirtų

(76,2 proc.) vandenviečių m÷ginių. 2008 metais buvo ištirti 31 m÷ginys didesnis nei leistina

bendrosios geležies kiekis nustatytas 21 m÷ginyje (67,7 proc.). 2009 metais buvo padid÷jimas

buvo nustatytas 21 iš 38 (55,3 proc.)vandens m÷ginių.

3.3 pav. Lazdijų ir Alytaus rajonų 2007 – 2009 metų vandenviečių vandens tyrimų rezultatų pasiskirstymas pagal bendrosios geležies DLK (200 µg/l)

Tendencijos tiek Lazdijų, tiek Alytaus rajonų vandenviet÷se labai panašios. Abiejuose

rajonuose žiūrint bendrą trijų metų vidurkį matoma, kad ⅔ tirtų vandens m÷ginių viršija

bendrosios geležies DLK.

3.3.6 Amonio palyginamasis įvertinimas 2007–2009 metais viešai tiekiamajame

geriamajame vandenyje Lazdijų ir Alytaus rajonuose

3.9 lentel÷je 3.4 paveiksl÷lyje pateiktus duomenis matyti, kad daugiau nei pus÷je atliktų

Lazdijų (68,3 proc.) ir Alytaus (61,8 proc.) rajonų vandenviečių vandens tyrimų amonis

viršija didžiausią leistiną kiekį.

Analizuojant 3.4 paveiksle pateiktus tyrimų duomenis vandenvietes išskirsčiau pagal jas

aptarnaujančias įmones (UAB Lazdijų vanduo, SĮ Simno komunalininkas, SĮ Daugų

komunalininkas). Kaip matyti pagal 3.4 pav. per visą analizuojamą 2007–2009 metų

34

laikotarpį didžiausias amonio kiekis iš Lazdijų rajono vandenviečių nustatytas Krosnos

vandenviet÷s vandenį.

3.4 pav. Lazdijų rajono (UAB Lazdijų vanduo) vandenviet÷se nustatytas amonio kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01).

Alytaus rajone didžiausias amonio kiekis per analizuojamą laikotarpį nustatytas Simno

vandenviet÷s vandenį (3.5 ir 3.6 pav.). Daugelyje rajonų vandenviečių analizuojant duomenis

pasteb÷ta amonio maž÷jimo vandenviečių vandenyje tendencijos.

3.5 pav. Alytaus rajono (SĮ Simno komunalininko) vandenviet÷se nustatytas amonio kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01).

35

3.6 pav. Alytaus rajono (SĮ Daugų komunalininko) vandenviet÷se nustatytas amonio kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01).

3.4 Viešai tiekiamo vandens Alytaus apskrityje toksiniai (cheminiai) rodikliai

Išanalizavus 2007–2009 metų Alytaus ir Lazdijų rajonų vandenviečių vandens atliktų

tyrimų rezultatus nustatyta, kad nitritų ir nitratų kiekiai neviršijo DLK (nitritų=0,5 mg/l,

nitratų DLK=50 mg/l), nei vienoje vandenviet÷je.

3.7 pav. Lazdijų rajono vandenviet÷se nustatytas nitritų kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01).

36

3.8 pav. Lazdijų rajono vandenviet÷se nustatytas nitratų kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01).

3.9 pav. Alytaus rajono Simno komunalininko vandenviet÷se nustatytas nitritų kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01).

3.10 pav. Alytaus rajono Simno komunalininko vandenviet÷se nustatytas nitratų kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01 išskyrus Lusn÷nus, Vankiškius, Krokialaukį, Verebiejus, Aleknonis ir Geištarus kurių p=0,17).

37

3.11 pav. Alytaus rajono Daugų komunalininko vandenviet÷se nustatytas nitritų kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01).

3.12 pav. Alytaus rajono Daugų komunalininko vandenviet÷se nustatytas nitratų kiekis 2007-2009 m. (duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi p < 0,01, išskyrus Venciūnus, Daugus, Rim÷nus, Pivašiūnus, Mikolavą, Gerv÷nus, Eičiūnus, Butrimonis ir Punią, kurių p=0,17).

Kaip matyti 4.7 paveiksle didžiausias nitritų kiekis Lazdijų rajono nustatytas 2007

metais Metelių vandenviet÷je (0,086 mg/l), o Alytaus rajone Makniūnų vandenviet÷je

0,9 mg/l (3,9 ir 3.11 pav.). Nitratų didžiausias kiekis Lazdijų rajone nustatytas 2009

metais Teizų vandenviet÷je (3.8 pav.), o Alytaus rajone 2007 metais Užupio

vandenviet÷je (3.10 ir 3.12 pav.). Lyginant rajonų vandenviečių nitritų tyrimų duomenis

pasteb÷ta, kad Lazdijų rajono vandenviečių vandenyje yra dvigubai daugiau nitritų nei

Alytaus rajono vandenviečių vandeny (3.13 pav.). Alytaus rajono vandenviečių

vandenyje nitritų kiekis kiekvienais metais maž÷jo.

38

3.13 pav. Nitritų koncentracijos kitimas Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviet÷se

2007–2009 metais

Analizuojant Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių nitritų tyrimų duomenis nustatyta,

kad Lazdijų rajono vandeviečių vandeny nitratų kiekis 2007 metais buvo mažesnis nei

Alytaus rajono vandenviečių vandeny. Tačiau nuo 2008 metų Lazdijų rajono vandenviečių

vandeny nitratų kiekis reikšmingai išaugo ir Alytaus vandenviečių vandenų nitratų kiekį

viršijo daugiau nei du kartus (3.14 pav.).

3.14 pav. Nitratų koncentracijos kitimas Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviet÷se

2007–2009 metais Nei vienas Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečiuo vandens tirtų m÷ginių neviršijo

didžiausios leistinos nitritų ir nitratų koncentracijos.

39

IV. IŠVADOS

1. Nustatytos 2007–2009 metais viešai tiekiamo geriamojo vandens geresnio aprūpinimo

tendencijos Alytaus ir Lazdijų rajonuose:

a) 2007 metais viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu buvo aprūpinta 27,5 proc. gyventojų;

b) 2008 metais viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu buvo aprūpinta 29,3 proc. gyventojų;

c) 2009 metais viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu buvo aprūpinta 31,3 proc. gyventojų.

2. Išanalizavus mikrobiologinius vandenviečių rodiklius nustatyta, kad:

a) Lazdijų rajono didesniame nei Alytaus rajono vandenviečių vandens m÷ginių kiekyje

nustatytos žarnin÷s lazdel÷s (atitinkamai 3,64 proc. ir 1,73 proc.);

b) Lazdijų rajono didesniame nei Alytaus rajono vandenviečių vandens m÷ginių kiekyje

nustatyti žarniniai enterokokai (atitinkamai 3,74 proc. ir 2,46 proc.).

3. Išanalizavus indikatorinius geriamojo vandens rodiklius 2007–2009 metais Lazdijų ir

Alytaus rajonuose, nustatyta:

a) viršijusių leistiną drumstumo kiekį m÷ginių skaičius Lazdijų rajone sumaž÷jo 41,5

proc., o Alytaus rajone 26,7 proc.;

b) iš 182 ištirtų m÷ginių tik 2 viršijo nustatytą vandenilio jonų leistiną koncentraciją

(Pivašiūnų 5,47 pH; Mikolavo 5,44 pH);

c) visi išanalizuoti m÷giniai atitiko savitojo elektrinio laidžio vert÷s reikalavimus;

d) 2 m÷giniai iš 39 m÷ginių neatitiko permanganato indekso reikalavimų (Miroslavo (5,4

mg/l O2) ir Gerv÷nų (6,5 mg/l O2).

e) 1 m÷ginys iš 50 išanalizuotų m÷ginių neatitiko chlorido normos (Krokiakaukis 302

mg/l);

f) bendrosios geležies DLK viršijo daugiau negu pus÷ išanalizuotų m÷ginių;

g) daugiau nei pus÷je 2007–2009 metais atliktų Lazdijų (68,3 proc.) ir Alytaus (61,8

proc.) rajonų vandenviečių vandens tyrimų amonis viršija didžiausią leistiną kiekį.

4. Išanalizavus 2007–2009 metų Alytaus ir Lazdijų rajonų vandenviečių vandens atliktų

tyrimų rezultatus nustatyta, kad nitritų ir nitratų kiekiai neviršijo DLK nei vienoje

vandenviet÷je.

5. Nustatyta, kad 2007–2009 metų laikotarpiu Lazdijų ir Alytaus rajonų tiekiamas

geriamasis vanduo, dažniausiai neatitikdavo HN 24:2003 reikalavimų: indikatoriniai

geriamojo vandens rodikliai (bendrosios geležies kiekis 66,9 proc., amonio kiekis 63,9 proc.,

ir drumstumas 46,5 proc.).

40

V. PADöKA

Nuoširdžiai d÷koju darbo vadovei dr. Elenai Bartkienei už pagalbą, d÷mesingumą,

rūpestį ir kantrybę. Taip pat noriu pad÷koti Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir

veterinarijos tarnybos viršininkui Romui Černiui ir laboratorijos ved÷jai Jūratei Nenortienei

už suteiktą galimybę magistro darbą atlikti laboratorijoje, už pagalbą ir suteiktus duomenis.

41

VI. LITERATŪRA

1. Ašmenskas J., Baubinas A., Obelenis V., Šimkūnien÷ B. Aplinkos medicina. Vilnius

„Avicena“, 1997.

2. Bartkevičiūt÷ R., Čeponyt÷ Z., Drulyt÷ I., Greičiuvien÷ A., Kudirkait÷ R., Glebavičiūt÷

I., Septilkien÷ V., Stankevičien÷ L., Kolosovskis E. Maisto produktai: sauga ir kokyb÷.

Lietuvos vartotojų institutas, 2006.

3. Bartram J., Cotruvo J., Exner M., Fricker C., Glasmacher A. Heterotrophic Plate

Counts and Drinking-water Safety tthe Significance of HPCs for Water Quality and Human

Health. World Health Organization, 2003. 257 p.

4. Barrell R., Hunter P., Nichols G. Microbiological standards for water and their

relationship to health risk. Commun Dis Public Health. No. 1, 2000.

5. Chirila E., Bari T., Barbes L. Drinking water quality assessment in Constanta town.

Ovidius University Annals of Chemistry. Volume 21, 2010No. 1. P. 87-90.

6. Edberg S.C, Rice E.W, Karlin R.J, Allen M.J. Escherichia coli: the best biological

drinking water indicator for public health protection. Society of Applied Microbiology. No.

29. 2000. 106–116 p.

7. ES Tarybos direktyva d÷l žmon÷ms vartoti skirto vandens kokyb÷s (98/83/EB) 1998

m. lapkričio 3 d.

8. Gray N.F. Drinking water quality Problems and Solutios. 2008. 489 p.

9. Gulis G., Pakosova A.; Majdan M.; Cerhan J. Nitrates in Drinking Water: Scope of

the Problem and Health Effects in Central and Eastern Europe. Epidemiology, 2004.

10. Hunter P. R. Drinking water and diarrhoeal disease due to Escherichia coli. Journal of

Water and Health, 2003.

11. http://www.ams.lt/aplinkosauga/index.php?Lang=34&ItemId=31736

12. http://www.ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/12/12ger.html

13. http://www.drusvand.lt/nuorodos

14. http://www.europa.eu.int/eur-lex

15. http://www.is.lt/vilniaus_vsc/3_vanduo.htm

16. http://www.infolaukas.lt/lt/aptartos-viesai-tiekiamo-geriamojo-vandens-problemos/1993/

17. http://www.sam.lt/go.php/lit/Ka_reikia_zinoti_apie_geriamaji_vandeni/434

18. http://www.siauliuvandenys.lt/Veikla/Vandens-tiekimas/Geriamojo-vandens-kokybes-

kontrole

19. http://www.vandenys.lt

20. http://www.vsv.lt/mokymas/Aplinka_ir_sveikata/670.html

42

21. http://www.vpu.lt/socpedagogika/isgyvenimopedagogika/2v7/

22. http://www.vv.lt/lt/vandentiekis/irenginiai.php

23. http://www.vvspt.lt/naujienos.php?p=n20050104

24. Juodkazis V., Arustien÷ J., Klimas A., Marcinonis A.. Organic matter in fresch

groundwater in Lithuania, 2003.

25. Juodkazis V. Geriamasis vanduo – aktuali Lietuvai dabarties problema. Geologijos

akiračiai, 2004.

26. Juodkazis V., Kučingis Š. Geriamojo vandens kokyb÷ ir jos norminimas. Vilnius:

Vilniaus universiteto leidykla, 1999.

27. Juodkazis V. Marcinonis A. Aplinkos hidrogeologija. Vilnius: Vilniaus univertsiteto

leidykla, 2008.

28. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327).

29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „D÷l Lietuvos higienos

normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“ patvirtinimo 2003

m. liepos 23 d. Nr.V-455.

30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minstro ir Lietuvoa Respublikos valstybin÷s

maisto ir veterinarios tarnybos diriaktoriaus 2002 m. rugs÷jo 27 d. įsaymas Nr. 476/442 D÷l

informacijos apie geriamojo vandens saugą teikimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 98-

4379).

31. Lietuvos Respublios vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr.104-2615; 2000, Nr. 61-1816;

2003, Nr. 36-1544).

32. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. rugs÷jo 3 d. Nutarimas Nr. 1388

Vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens

programin÷s priežiūros tvara, patvirtinta (Žin., 2002, Nr. 87-3753).

33. Lietuvos Respublikos Vlastybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002

m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 643 Valstybin÷ geriamojo vandens kontrol÷s tvarkos

patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 3-99).

34. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas 2006

m. liepos 13 d. Nr. X-764 . Valstyb÷s žinios, 2006-07-27, Nr. 82-3260

35. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

36. Mokrik R. Hidrogeochemija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006.

37. Monarca S., Donato F., Zerbini I., Calderon R.L., Craun G.F., Review of

epidemiological studies on drinking water hardness and cardiovascular diseases. Eur J

Cardiovasc Prev Rehabil. 2006 .495-506 p.

43

38. Nitrate and nitrite in Drinking-water Background document for development of WHO

Guidelines for Drinking-water Quality, 2003. 21p.

39. Pečiulis J. Vandens mikrobiologijos ir chemijos pagrindai. Vilnius : Mokslas, 1990.

40. Pocius A., Rutkovien÷ V., Mozgeris G. Ūkininkavimas ir geriamo vandens kokyb÷.

Kaunas-Akademija , 1996.

41. Runyan C. Nitrate in Drinking Water College of Agriculture, Consumer and

Environmental Sciences New Mexico State University, 2002.

42. Respublikinio mitybos centro 2007 m. ataskaita.

43. Self J.R., Waskom R.M. Nitrates in Drinking Water. Updated Wednesday, 2010.

44. Vandens kokyb÷. Amonio kiekio nustatymas. 1 dalis. Rankinis spektrometrinis

metodas (LST ISO 7150-1:1998).

45. Vandens kokyb÷. Chloridų kiekio nustatymas. Titravimas sidabro nitratu, vartojant

chromato indikatorių (Moro metodas) (LST ISO 9297:1998).

46. Vandens kokyb÷. Geležies nustatymas. Spektrometrinis metodas naudojant 1,10-

fenantroliną (LST ISO 6332:1995 ).

47. Vandens kokyb÷. Nitratų kiekio nustatymas. 3 dalis. Spektrometrinis metodas,

vartojant sulfosalicilo rūgštį (LST ISO 7890-3:1998).

48. Vandens kokyb÷. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulin÷s absorbcijos spektrometrinis

metodas (LST EN 26777:1999).

49. Vandens kokyb÷. Permanganato indekso nustatymas (LST EN ISO 8467:2000).

50. Vandens kokyb÷. pH nustatymas (LST ISO 10523:2008).

51. Vandens kokyb÷. Savitojo elektrinio laidžio nustatymas (LST EN 27888:1999).

52. Vandens kokyb÷. Spalvos nustatymas (LST EN ISO 7887:2000).

53. Vandens kokyb÷. Žarninių enterokokų aptikimas ir skaičiavimas. 2 dalis.

Membraninio filtravimo metodas (ISO 7899-2:2000).

54. Vandens kokyb÷. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir koliforminių bakterijų

aptikimas ir skaičiavimas. 1 dalis. Membraninio filtravimo metodas (ISO 9308-1:2000).

55. Vyšniauskas A. Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo Kauno mieste. Kauno

visuomen÷s sveikatos centras, 2006.

56. Weyer P.J., Cerhan J.R., Kross B.C., Hallberg G.R., Kantamneni J., Breuer G., Jones

M.P., Zheng W., Lynch C.F. Municipal Drinking Water Nitrate Level and Cancer Risk in

Older Women: The Iowa Women's Health Study. Environmental Research. No. 80, 2001.

110–123 p.

44

VII. SUMMARY

The aim of this work: analyze and evaluate quality and safety of drinking water in

Lazdijai and Alytus districts watering-places in year 2007–2009.

In order to find out the quality of centrally supplied drinking water in Lazdijai and Alytus

districts in year 2007–2009, analysis of water exploration results was carried out. Water

quality was analysed according to the microbiological indicators: number of intestinal bacilli

(E. coli), number of intestinal enterococi; indicated indicators: dalles of smell and taste,

concentration of hydrogen ion, color, turbidity, specific conductivity, ammonia content,

permanganate index, chloride content, total iron content; toxic (chemical) indicators: nitrate

and nitrite levels. Statistical annual reports and study protocols of year 2007–2009 of Alytus

district Public food and veterinary office were examined.

36,7 per cent of Alytus district residents used publicly supplied drinking water, while

only 25,9 per cent of Lazdijai district population were provided with publicly supplied

drinking water in year 2009. The majority of 81,6 per cent Lazdijai district and 98,1 per cent

Alytus town and district food production companies used publicly supplied drinking water.

From 110 water samples of Lazdijai district watering-places, 4 (3,64 percent) were with

intestinal bacilli. During the analyzed period were examined 287 samples in Alytus district,

intestinal enterococci in 5 (1,73 per cent) were wound. There were found intestinal

enterococci in 4 (3,74 per cent) water samples from 107 examined in Lazdijai watering-

places. There were analysed 284 water samples of Alytus district waterin-places during the

analyzed period, intestinal enterococci detected in 7 (2,46 per cent).

From 39 Lazdijai district watering-places tested water in respect of taste and smell only a

third (13) is acceptable to consumers without irregular changes. From 104 Alytus district

tested water samples over a quarter (30) is acceptable to consumers. Comparing the analysis

results of year 2007 with year 2009 shows that amount of samples exceeding the allowed

turbidity level decreased 41,5 per cent in Lazdijai district and 26,7 per cent in Alytus district.

182 samples were tested, allowed HN 24:2003 specifications didn’t meet two Alytus district

watering-places: Pivašiūnai pH 5,47 and Mikolavas pH 5,44 water samples. Looking at the

overall three year average in both districts shows that ⅔ of tested water samples exceeded

total iron MAA (maximum allowed amount). More than in half of performed water analysis

of Lazdijai and Alytus districts watering-places ammonium exceeded maximum allowed

amount.

Analysis of Alytus and Lazdijai district watering-places water testing results showed that

nitrite and nitrate levels didn’t exceed MAA in none of the watering-places.

45

VIII. PRIEDAI

46

1 priedas. 2007–2009 metais atliktų Lazdijų ir Alytaus rajonų vandenviečių vandens tyrimų rezultatai

b – be pašalinio kvapo ar skonio; s – silpnas pašalinis skonis ar kvapas; v- visutinis skonis ar kvapas Mikrobiologiniai Indikatoriniai Toksiniai

Normatyvinis dokumentas ir ÷minio

÷mimo vieta Kol

ifor

m.

bakt

erij

os, s

k. 1

00

ml

Žar

n. la

zdel

÷s

(E.c

oli

) sk

. 100

ml

Žar

n. E

nter

okok

ai

sk

. 100

ml

Kva

po s

lenk

stis

Sko

nio

slen

ksti

s

Van

deni

lio

jonų

ko

ncen

trac

ija

pH

vnt.

Spa

lva,

mg/

l Pt

Dru

mst

umas

Sav

itas

is e

lekt

rini

s la

idis

, µS

/cm

esa

nt

20°C

Am

onis

, mg/

l

Per

man

gana

to

inde

ksas

, mg/

l O2

Chl

orid

as, m

g/l

Gel

ežis

mg/

l

Nit

rita

s, m

g/l

Nit

rata

s , m

g/l

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Lietuvos HN 24:2003 "Geriamojo vandens

saugos ir kokyb÷s reikalavimai"

0 0 0 6.5 - 9.5

30 4 2500 0,5 5,0 250 200 0,5 50

ES Tarybos Direktyva 98/83/EB "D÷l žmon÷ms

vartoti skirto vandens kokyb÷s"

0 0 0

Pri

imti

nas

vart

otoj

ui ir

be

neb

ūdin

gų p

okyč

ių

6.5 - 9.5

Priimtinas vartotojui ir

be nebūdingų pokyčių

2500 0,5 5,0 250 200 0,5 50

2007.03.05 Miškiniai 0 0 v v 7,20 33 29,8 533 0,93

2007.03.05 Kučiūnai 0 0 s s 7,20 27 16,8 548 0,82

2007.03.05 Veisiejai 0 0 s s 7,00 26 8,0 616 1,28

2007.03.05 Varn÷nai 0 0 v v 7,08 37 56,9 629 1,64

2007.03.05 UA

B "

Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 0 0 s s 7,14 38 19,2 490 0,94

2007.03.20 Geištarai 0 0 s s 7,13 14 45,1 649 1,35

2007.03.20 Miroslavas 0 0 v v 6,96 46 4,4 641 2,25 1,76

2007.03.20 Miroslavas 0 0 b b 7,10 23 1,2 655 1,90 <0,025

2007.03.20 Vankiškiai 0 0 s s 7,14 17 22,5 775 1,90

2007.03.20 Luksn÷nai 0 0 s s 7,20 12 15,5 689 2,06

2007.03.20 Verebiejai 0 0 s s 6,99 21 5,1 891 1,09 1,12

2007.03.20 Verebiejai 0 0 b b 7,00 8 2,4 890 1,28 0,87

2007.03.20 Aleksonys 0 0 v v 6,90 21 33,0 914 1,53

2007.03.20 Krokelaukis 0 0 s s 6,98 11 19,3 1614 2,06 1,10

2007.03.20 Krokelaukis b b 7,01 18 8,2 1612 2,05 0,68 2007.03.20

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Simnas(prieš valymą) 0 0 s s 6,92 13 18,1 810 3,15 1,34

47

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 2007.03.20 Simnas (po valymo) b b 7,15 9 3,1 801 3,09 0,40

2007.03.20 Kumečiai 0 0 v v 6,99 19 6,1 766 1,53

2007.03.21

Preniūnai 0 0 b b 7,05 6 0,1 792 0,58

2007.03.21 Kirsna 0 0 b b 7,26 4 1,2 509 2,40 1 2,7 0,27 0,036 0,8

2007.03.21

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Metaliai 0 0 v v 7,17 7 3,2 640 1,38 1 6,6 0,88 0,086 1,1

2007.05.25 Venciūnai 0 0 s s 7,26 19 11,9 613 0,45

2007.05.25 Alov÷ 0 0 v v 7,27 20 4,7 643 1,42

2007.05.25 Kanč÷nai 0 0 b b 7,50 8 0,3 412 <0,016

2007.05.25 Daugai. (po Fe) 0 0 b b 7,08 9 0,2 576 0,08

2007.05.25 Daugai (ppieš Fe) 0 0 s s 7,43 12 21,9 574 0,50

2007.05.25 Rim÷nai 0 0 v v 7,34 21 20,0 397 0,33

2007.05.25 Meškasalis 0 0 s s 6,96 25 3,7 576 0,29

2007.05.25 Makniūnai 0 0 b b 7,04 12 0,2 556 <0,016

2007.05.25 SĮ

"Dau

gų k

omun

alin

inka

s"

Nemunaitis 0 0 b b 7,30 12 0,6 581 0,58

2007.05.25 Lazdijai 0 0 0 b b 7,13 12 0,4 699 0,48 2,18 1,5 0,055 0,02 <0,17

2007.05.25

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 0 0 0 v s 7,15 26 10,4 502 0,62 1,45 6,88 1,68 0,042 <0,17

2007.05.28 Pivašiūnai 0 0 b b 5,47 1 0,1 461 0,26

2007.05.28 Mikolavas 0 0 s s 5,44 36 24,4 549 0,38

2007.05.28 Junčionys 28 >100 b b 7,39 15 3,7 529 0,26

2007.05.28 Gerv÷nai 0 0 s s 7,01 51 37,4 595 0,80

2007.05.28 Kedonys 0 0 s s 7,04 27 23,8 668 0,77

2007.05.28 Eičiūnai 0 0 s s 7,15 38 33,6 586 0,90

2007.05.28 Butrimonys 0 0 v v 7,01 41 62,9 879 0,72

2007.05.28 Punia 0 0 v v 7,14 37 59,2 605 0,9

2007.05.28 Vaisodis 0 0 b b 6,96 5 0,1 916 0,12

2007.05.28

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Užupis 0 0 b b 6,86 9 0,4 673 0,12

2007.05.30 Miškiniai 0 0 v v 7,30 43 32,4 543 0,70

2007.05.30 Kučiūnai 0 0 v v 7,18 27 25,4 551 0,70

2007.05.30 Veisiejai 0 0 s s 7,23 11 5,4 629 1,29 1,04

2007.05.30

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Varn÷nai 0 0 v v 7,10 63 17,8 634 1,36

48

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2007.06.13 Simnas (pieš Fe) 0 0 s s 6,84 23 26,4 839 2,56 4,4 47,8 2,55 <0,006 <0,17

2007.06.13 Luksn÷nai 9 5 s s 7,24 28 15,5 706 1,67 2,2 2,6 2,00 <0,006 <0,17

2007.06.13 Vankiškiai 0 0 s s 7,08 30 31,1 800 1,67 3,7 4,4 3,10 <0,006 <0,17

2007.06.13 Krokialaukis 0 0 s s 7,02 25 10,7 1665 1,66 3,57 302 1,38 <0,006 <0,17

2007.06.13 Verebiejai 0 0 s s 6,94 16 1,10 915 0,90 2,2 86,8 0,72 <0,006 <0,17

2007.06.13 Aleknonys 0 0 s s 6,93 28 18,6 943 1,19 3,57 98,8 1,48 <0,006 <0,17

2007.06.13 Simnas. (po Fe) 0 0 b b 6,91 10 0,3 828 2,57 3,05 42,8 <0,025 <0,01 <0,17

2007.06.13 Kumečiai 0 0 s s 6,98 26 16,7 790 1,25 3,7 31,5 2,20 <0,006 <0,17

2007.06.13 Miroslavas 0 0 b b 6,84 39 1,10 667 1,48 5,4 11,5 0,34 <0,006 <0,17

2007.06.13 Geištarai 0 0 s s 7,05 31 20,9 675 1,10 3,06 5,8 2,60 <0,006 <0,17

2007.06.13

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Praniūnai 0 0 s s 7,25 5 0,1 686 0,65 1 5,8 0,06 <0,006 <0,17

2007.06.15 Krosna 0 0 s s 7,23 18 0,3 515 2,00

2007.06.15 Meteliai 0 0 s s 7,0 43 44,0 648 1,10

2007.06.15

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 11 0 s s 7,17 41 8,2 497 0,77

2007.08.01 Venciūnai 0 0 0 v v 7,2 13 15,6 619 0,72 1,87 7,9 1,36 0,012 <0,17

2007.08.01 Alov÷ 0 0 0 v v 7,28 16 34,5 630 1,50 3,7 10,2 1,07 0,012 ,0,17

2007.08.01 Kanč÷nai 0 0 0 b b 7,38 16 0,9 397 <0,016 1,7 1,56 <0,025 <0,006 0,9

2007.08.01 Daugai. (prieš Fe) 0 0 0 v v 7,5 8 19,5 583 0,50 1,9 4,4 1,60 0,019 <0,17

2007.08.01 Daugai (po Fe) 0 0 0 b b 7,16 17 0,9 581 0,45 2,4 2,4 <0,025 <0,006 <0,17

2007.08.01 Daugai 0 0 0 b b 7,2 17 0,9 550 0,15 1 4,0 <0,025 0,008 <0,17

2007.08.01 Rim÷nai 0 0 0 v v 7,48 13 12,6 391 0,39 1 4,4 0,78 0,018 <0,17

2007.08.01 Meškasalis 0 0 0 v v 7,08 17 19,2 580 0,48 3 7,2 1,64 0,045 <0,17

2007.08.01 Makniūnai 0 0 >150 b b 7,2 19 1,1 506 <0,016 2 2,6 <0,025 0,09 1,1

2007.08.01 Nemunaitis 0 0 0 v v 7,2 8 15,8 573 0,71 2,4 11,3 1,00 0,033 <0,17

2007.08.01

SĮ

"Dau

gų k

omun

alin

inka

s"

Užupis 0 0 0 s s 7,1 15 11,8 616 0,74 1,7 5,4 0,67 0,016 11,8

2007.08.08 Makniūnai 0 0 2007.08.08 Pivašiūnai 0 0 0 b b 7,4 3 0,1 461 <0,016 1,2 2,8 <0,025 <0,006 <0,17 2007.08.08 Mikolavas 5 5 0 b b 7,35 75 46,2 556 0,49 3,7 9,9 3,60 0,04 <0,17

2007.08.08 Gerv÷nai 0 0 0 v v 7,07 92 21,4 606 0,84 6,5 9,9 2,10 0,039 <0,17

2007.08.08 Kedonys 0 0 0 v v 7,1 56 0,84 670 0,85 4,5 7,8 1,70 0,05 <0,17

2007.08.08 Eičiūnai 0 0 0 v v 7,2 64 0,85 595 1,10 3,5 8,5 2,50 0,036 <0,17

2007.08.08

SĮ

"Dau

gų

kom

unal

inin

kas"

Butrimonys 0 0 0 v v 7,03 36 1,1 887 0,45 2,9 30,5 3,60 0,042 <0,17

49

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2007.08.08 Punia 0 0 0 v v 7,19 76 46 646 1,02 3,7 10,6 4,00 0,037 <0,17

2007.08.08 Vaisodis 0 0 0 v v 7,1 40 86,4 822 0,56 3,7 31,9 4,30 0,052 <0,17

2007.08.08

Mikalavas 0 0 0

2007.08.23 Luksn÷nai 0 s s 7,1 40 19,4 703 1,67

2007.08.23 Vankiškiai 0 v v 7,02 23 38,2 804 1,53

2007.08.23 Krokialaukis 0 b b 6,91 7 0,2 1650 1,45 <0,025

2007.08.23 Verebiejai 0 s s 6,87 14 3 905 0,88 0,77

2007.08.23 Aleksonys 0 v v 6,88 26 43,6 926 1,29

2007.08.23 Simnas (po Fe) 0 b s 6,83 23 0,6 865 1,60

2007.08.23 Kumečiai 0 v v 6,96 27 23 789 1,20

2007.08.23 Simnas 0 b s 6,7 22 0,8 866 0,84

2007.08.23 Miroslavas 0 s s 6,71 31 4,9 686 1,58

2007.08.23 Geištarai 0 v v 7,15 37 27,7 675 1,00

2007.08.23

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Praniūnai 0 b b 7,24 7 0,2 713 0,64

2007.09.14 Lazdijai 0 0 b b 7,49 9 0,2 693 0,46

2007.09.14 Miškiniai 0 0 v v 7,15 47 16,7 537 0,58

2007.09.14 Kučiūnai 0 26 b b 7,16 37 21,5 544 0,50 <0,006 <0,17

2007.09.14 Veisiejai 0 0 0 b b 7,05 14 0,8 623 0,97 2,7 5,8 0,18

2007.09.14 Varn÷nai 0 0 v v 7,18 38 13,7 626 1,35

2007.09.14

UA

B "

Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 18 25 s s 7,26 36 13,5 495 0,71

2007.10.10 Kučiūnai 0

2007.10.10 Miškiniai 0 0 0 s s 7,05 29 9,6 524 0,30 3,3 3,2 0,45 0,028 <0,17

2007.10.10

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 0 0

2007.11.07 Luksn÷nai 0 0 v v 7,1 20 14 709 2,00

2007.11.07 Vankiškiai 0 0 v v 7,2 20 28 796 2,10

2007.11.07 Krokialaukis 0 0 v v 7,0 10 1,4 1649 2,40

2007.11.07 Verebiejai 0 0 v v 7,0 12 5,3 910 1,80

2007.11.07 Aleknonys 0 0 v v 7,0 46 18,6 935 1,50

2007.11.07 Simnas 0 0 s s 6,9 8 1,6 812 4,30

2007.11.07 Simnas 0 0 s s 6,8 9 2,4 802 4,80

2007.11.07 Simnas 0 0 s s 6,95 11 2,8 808 4,80

2007.11.07 SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Kumečiai 0 0 v v 7,0 36 19,7 783 1,20

50

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 2007.11.07 Miroslavas 0 0 s s 6,9 74 7,9 665 1,8 2007.11.07 Geištarai 0 0 v v 7,07 23 18,8 6,72 1,54 2007.11.07

Praniūnai 0 0 b b 7,11 11 0,4 697 0,84

2007.11.14 Venciūnai 0 0 v v 7,12 51 20 620 1,16

2007.11.14 Alov÷ 0 0 s s 7,06 25 42 631 1,80

2007.11.14 Kanč÷nai 0 0 b b 7,4 8 0,3 415 <0,016

2007.11.14 Daugai (po Fe) 0 0 b b 7,18 15 0,5 580 0,50

2007.11.14 Daugai 0 0 b b 7,22 9 0,4 583 0,30

2007.11.14 Daugai 0 0 b b 7,13 16 1 578 0,45

2007.11.14 Rim÷nai 0 0 s s 7,4 26 20,1 385 0,50

2007.11.14 Meškasalis 0 0 s s 7,01 59 7,2 578 1,00

2007.11.14 Makniūnai 0 0 b b 7,13 12 0,5 519 <0,016

2007.11.14 Nemunaitis 0 0 s s 7,08 12 0,3 578 0,65

2007.11.14

SĮ

"Dau

gų k

omun

alin

inka

s"

Užupis 0 0 s s 7,04 39 3 621 1,29

2007.11.19 Lazdijai 0 0 b b 7,3 36 4,8 703 1,50

2007.11.19 Miškiniai 0 0 s s 7,1 35 11,1 545 0,87

2007.11.19 Kučiūnai 0 0 0 b b 7,15 20 16,1 550 0,86 2,1 4,4 0,43 0,07 <0,17

2007.11.19 Veisiejai 0 0 b b 6,99 22 6,1 622 1,40 0,43

2007.11.19 UA

B "

Laz

dijų

va

nduo

"

Varn÷nai 0 0 0 s s 7,06 43 14,8 625 1,54 2 4 0,51 0,066 <0,17

2007.11.21 Pivašiūnai 0 0 b b 7,21 1 0,1 463 <0,016

2007.11.21 Kedonys 0 0 s s 6,98 28 5,8 667 1,00

2007.11.21 Gerv÷nai 0 0 s s 6,92 48 19,3 603 1,28

2007.11.21 Mikalavas 0 0 s s 7,1 18 39,2 552 0,60

2007.11.21 Butrimonys 0 0 v v 6,99 23 74,4 873 0,74

2007.11.21 Eičiūnai 0 0 v v 7,13 25 13,5 601 1,38

2007.11.21 Punia 0 0 v v 7,09 24 46,4 616 1,25

2007.11.21

SĮ

"Dau

gų

kom

unal

inin

kas"

Vaisodis 0 0 v v 7,01 24 33,2 759

2007.12.05 Lazdijai. (po Fe) 0 0 s s 7,25 17 15 693 1,90

2007.12.05 Krosna 0 0 b b 7,2 14 0,5 519 1,15

2007.12.05

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Meteliai 0 0 b b 7,19 15 0,1 637 1,10

2007.12.10 Krokialaukis 0,20

2007.12.10 SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas"

Miroslavas 1,04

51

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2008.03.04 Seirijai 0 0 s s 7,4 13,3 493 1,00

2008.03.04 Varn÷nai 0 0 s s 6,9 15,7 638 1,50

2008.03.04 Veisiejai 0 0 s s 7,1 4,8 635 1,40

2008.03.04 Kučiūnai 0 0 s v 7,2 60,1 544 0,80

2008.03.04 Miškiniai 0 0 v v 7,2 22,4 536 0,87

2008.03.04 Lazdijai 0 0 b b 7,5 0,1 471 <0,016

2008.03.04 Krosna 0 0 b b 7,05 0,1 522 2,30 0,43

2008.03.04 Meteliai 0 0 b b 7,0 3,4 641 1,29 1,07

2008.03.04

UA

B "

Laz

dijų

van

duo"

Lazdijai 0,10

2008.03.31 Lazdijai 0 0 0 6,96 14 0,4 703 0,45 0,075 0,06 1,6

2008.03.31 Kučiūnai 0 0 6,9 73 8,3 547 0,67

2008.03.31 Miškiniai 0 0 6,9 48 17,0 547 0,61

2008.03.31

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 0 0 7,01 57 4,3 500 0,84

2008.06.09 Praniūnai 0 0 0 0,1 0,32 <0,006 <0,17

2008.06.10 Luksn÷nai 4 0 0 27,3 2,60 <0,006 <0,17

2008.06.10 Vankiškiai 0 0 0 27,2 2,50 0,012 <0,17

2008.06.10 Miroslavas 0 0 0 8,4 0,94 0,013 1,1

2008.06.10 Geištarai. 0 0 0 0,1 0,04 0,008 <0,17

2008.06.10 Kunečiai 0 0 0 8,5 2,15 0,013 <0,17

2008.06.10 Krokialaukis 0 0 0 7,7 1,95 0,008 <0,17

2008.06.10 Verebiejai 0 0 0 2,9 0,87 <0,006 <0,17

2008.06.10 Aleknonys 0 0 0 17,9 3,60 0,013 <0,17

2008.06.10 Ąžuoliniai 0 0 0 0,1 0,03 <0,006 <0,17

2008.06.10 Simnas 0 0 0 1,5 <0,025 0,053 4,38

2008.06.10

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Simnas 0 0 0 0,1 0,056 <0,006 <0,17

2008.06.12 Varn÷nai 0 0 7,33 58 21,1 627 1,35

2008.06.12 Veisiejai 0 0 7,07 58 21,1 636 1,35

2008.06.12 Lazdijai 0 0 7,4 1 0,1 482 <0,016

2008.06.12 Meteliai 0 0 6,94 25 1,0 637 0,97

2008.06.12 UA

B "

Laz

dijų

va

nduo

"

Krosna 0 0 7,06 24 0,8 521 2,4

2008.06.16 Luksn÷nai 0

2008.06.17

SĮ

"Sim

no

kom

unal

i

nink

as"

Venciūnai 0 0 0 14,4 1,80 <0,006 <0,17

52

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 2008.06.17 Alov÷ 0 0 0 0,2 0,05 0,045 4,2

2008.06.17 Užupis 0 0 0 0,3 0,11 0,04 <0,17

2008.06.17 Nemunaitis 0 0 0 0,4 0,28 0,024 1,5

2008.06.17 Makniūnai 0 0 0 0,2 <0,025 <0,006 0,5

2008.06.17

SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas "

Meškasalis 0 0 0 3,8 3,05 <0,006 <0,17

2008.06.25 Rim÷nai 0 0 0 10,8 2,15 <0,006 <0,17

2008.06.25 Daugai 0 0 0 2,6 1,32 <0,006 <0,17

2008.06.25 Daugai 0 0 0 1,4 0,51 <0,006 <0,17

2008.06.25 Daugai 0 0 0 0,1 0,28 <0,006 <0,17

2008.06.25 Kanč÷nai 0 0 0 0,1 0,01 <0,006 5,3

2008.06.25 Mikalavas 6 12 6 11,2 1,16 0,047 <0,17

2008.06.25 Kedonys 0 0 0 20,2 2,20 0,014 <0,17

2008.06.25 Gerv÷nai 0 0 0 7,3 3,85 0,013 <0,17

2008.06.25 SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Pivašiūnai 0 0 0 0,1 0,03 <0,006 <0,17

2008.06.26 Eičiūnai 0 0 0 27,0 3,50 <0,006 <0,17

2008.06.26 Butrimonys 0 0 0 26,0 4,60 <0,006 <0,17

2008.06.26 Punia 0 0 0 7,0 0,20 0,012 <0,17

2008.06.26 SĮ

"Dau

gų

kom

unal

inin

kas

"

Vaisodžiai 0 0 0 2,9 2,45 <0,006 <0,17

2008.07.01 Miškiniai 0 0 0 7,09 30 22,8 541 0,59 2,2 4,60 <0,006

2008.07.01 Kučiūnai 0 0 0 7,09 22 30,0 558 0,52 5,7 2,60 0,01

2008.07.01

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 0 0 0 7,20 15 9,0 500 <0,016 4,4 1,50 <0,006

2008.08.05 Simnas 0 0

2008.08.05 SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas"

Daugai 0 0

2008.09.02 UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Veisiejai 0 0 7,18 43 3,8 632 1,28

2008.09.17 Praniūnai 0 0 0,1 0,83

2008.09.17 Geištarai 0 0 0,3 1,38

2008.09.17 Miroslavas 0 0 0,8 1,55

2008.09.17 Vankiškiai 0 0 30,1 2

2008.09.17

SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas"

Luksn÷nai 0 0 24,2 2,2

53

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2008.09.17 Krokialaukis 0 0 2,4 1,72

2008.09.17 Verebiejai 0 0 0,6 0,9

2008.09.17 Aleknonys 0 0 12,8 1,3

2008.09.17 Ąžuoliniai 0 0 0,3 1,1

2008.09.17 Simnas 0 0 1,2 4,14

2008.09.17 Simnas 0 6 2,9 4,1

2008.09.17 Simnas 0 0 1,1 3,7

2008.09.17

SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas"

Kumečiai 0 0 9,2 1,7

2008.09.19 Venciūnai 0 0 12 1,1

2008.09.19 Alov÷ 0 0 0,5 1,0

2008.09.19 Užupis 0 0 0,1 0,09

2008.09.19 Nemunaitis 0 0 0,3 <0,016

2008.09.19 Makniūnai 0 0 0,4 <0,016

2008.09.19

SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas"

Meškasalis 0 0 1,5 0,3

2008.09.23 Rim÷nai 0 0 18,2 0,6

2008.09.23 Daugai 0 0 0,2 0,7

2008.09.23 Kanč÷nai 0 0 0,1 <0,016

2008.09.23 Mikalavas 0 0 23,1 0,36

2008.09.23 Pivašiūnai 0 0 0,7 <0,016

2008.09.23 Gerv÷nai 0 0 14,7 0,9

2008.09.23 Kedonys 0 0 6,8 0,9

2008.09.23 Eičiūnai 0 0 22,7 1,2

2008.09.23 Butrimonys 0 0 30,0 1,37

2008.09.23 Punia 0 0 0,3 0,05

2008.09.23

SĮ

"Dau

gų k

omun

alin

inka

s"

Vaisodis 0 0 1,1 0,36

2008.10.08 Varn÷nai 0 0 0 1,8 4,3 0,71 0,06

2008.10.08 Lazdijai 0 0 7,16 1 0,1 487 0,06

2008.10.08 Krosna 0 0 6,80 11 2,5 520 2,5

2008.10.08

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Meteliai 0 0 7,13 16 0,4 636 0,99

2008.11.04 Lazdijai (po Fe) 0 0 7,20 9 0,6 704 0,12 0,82

2008.11.04 Miškiniai 0 0 7,12 17 21,0 542 0,4 2008.11.04

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Kučiūnai 0 0 7,14 12 28,5 564 0,5

54

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2008.11.04 Seirijai 0 0 7,19 11 12,4 503 0,9

2008.11.25 Praniūnai 0 0 0,4 0,8

2008.11.25 Geištarai 0 0 0,9 0,91

2008.11.25 Miroslavas 0 0 13,7 1,19

2008.11.25 Vankiškiai 0 0 10,2 1,3

2008.11.25 Luksn÷nai 0 0 17,1 1,9

2008.11.25 Kumečiai 0 0 6,6 1,05

2008.11.25 Simnas 0 0 3,5 4,0

2008.11.25 Simnas 0 0 6,8 3,4

2008.11.25 Ąžuoliniai 0 0 1,3 0,9

2008.11.25 Aleknonys 0 0 8,9 1,53

2008.11.25 Verebiejai 0 0 2,1 0,9

2008.11.25

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Krokialaukis 0 0 2,0 0,5

2008.11.26 Venciūnai 0 0 0,1 0,2

2008.11.26 Alov÷ 0 >150 0 0,3

2008.11.26 Užupis 0 0 0,1 0,35

2008.11.26 Nemunaitis 0 0 0,1 <0,016

2008.11.26 Makniūnai 0 0 0,1 <0,016

2008.11.26

SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas"

Meškasalis 0 0 0,2 0,28

2008.12.02 Rim÷nai 0 0 21,3 0,3

2008.12.02 Daugai 0 0 0,5 0,67

2008.12.02 Daugai 0 0 0 0,06

2008.12.02 Daugai 0 0 0,5 0,22

2008.12.02 Mikalavas 0 0 6,9 0,27

2008.12.02 Pivašiūnai 0 0 0 0,07

2008.12.02 Gerv÷nai 0 0 9,9 1,1

2008.12.02 Kedonys 0 0 9,4 0,69

2008.12.02 SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Kanč÷nai 0 0 0,2 0,04

2008.12.05 Butrimonys 0 0 0 0,7

2008.12.05 Eičiūnai 0 0 11,4 1,1

2008.12.05 Punia 0 0 0,7 <0,016

2008.12.05 SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas

"

Vaisodis 0 0 0,5 0,29

55

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2009.02.24 Lazdijai (po Fe) 0 0 7,21 0,3 690 0,74

2009.02.24

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

" Lazdijai 0 0 7,13 15 0,7 698 0,38

2009.03.24 Kučiūnai. 0 0 7,12 25 4,1 556 1,03

2009.03.24 Miškiniai 0 0 7,23 68 36,1 543 0,9

2009.03.24 Veisiejai 0 0 6,98 59 23 637 1,09

2009.03.24 Varn÷nai 0 0 7,16 29 33,4 634 1,3

2009.03.24 Lazdijai 0 0 0,1 0,05

2009.03.24 Seirijai 0 0 0,1 0,08

2009.03.24 Meteliai 0 0 4,5 1,03

2009.03.24 Krosna 0 0 7,3 2,2

2009.03.24

UA

B "

Laz

dijų

van

duo"

Teizai 0 0 1,0 0,14

2009.04.02 Praniūnai 0 0 0 1,0 0,05 <0,006 2,6

2009.04.02 Geištarai 0 0 0 0,6 0,05 0,019 <0,17

2009.04.02 Miroslavas 0 0 0 0,4 0,20 <0,006 <0,17

2009.04.02 Vankiškiai 0 0 0 2,0 0,62 <0,006 <0,17

2009.04.02 Luksn÷nai 0 0 0 16 2,00 <0,006 <0,17

2009.04.02 Kumečiai 0 0 0 0,4 0,92 <0,006 5,3

2009.04.02 Simnas 0 0 0 0 0,10 <0,006 <0,17

2009.04.02 Simnas 0 0 0 5,9 0,55 <0,006 <0,17

2009.04.02 Simnas 0 0 0 0,4 <0,025 <0,006 <0,17

2009.04.02 Ąžuoliniai 0 0 0 1,5 0,05 0,008 2,65

2009.04.02 Aleknonys 0 0 0 20,7 3,70 <0,006 <0,17

2009.04.02 Verebiejai 0 0 0 0,4 0,65 <0,006 <0,17

2009.04.02 Krokialaukis 0 0 0 7,3 2,00 <0,006 <0,17

2009.04.02

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Ūdrija 0 0 0 0,6 0,10 <0,006 2,65

2009.04.03 Venciūnai 0 0 0 0,6 0,15 <0,006 1,7

2009.04.03 Alov÷ 0 0 0 0 0,08 <0,006 4,2

2009.04.03 Makniūnai 0 0 0 0 0,04 <0,006 1,0

2009.04.03 Meškasalis 0 0 0 3,3 4,10 <0,006 1,0

2009.04.03 Užupis 0 0 0 0,5 0,23 <0,006 2,1

2009.04.03

SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas"

Nemunaitis 0 0 0 0 0,24 <0,006 1,4

56

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2009.04.07 Vaisodis 0 0 0 7,6 2,75 <0,006 <0,17

2009.04.07 Norgelišk÷s 0 0 0 20,2 2,30 <0,006 <0,17

2009.04.07 Punia 0 0 0 0,2 0,16 0,008 <0,17

2009.04.07 Butrimonys. 0 0 0 0,1 0,64 <0,006 <0,17

2009.04.07 Eičiūnai 0 0 0 24,4 3,00 <0,006 <0,17

2009.04.07 Pivašiūnai 0 0 0 0,3 0,08 <0,006 <0,17

2009.04.07 Mikalavas s.t. 0 0 0 20,0 2,20 <0,006 <0,17

2009.04.07 Kedonys s.t. 0 0 0 2,9 2,25 0,01 2,65

2009.04.07 SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Gerv÷nai 0 0 0 5,1 3,37 <0,006 <0,17

2009.04.08 Kanč÷nai 0 0 0 0,4 0,33 <0,006 <0,17

2009.04.08 Daugai 0 0 0 0,2 <0,025 <0,006 <0,17

2009.04.08 Daugai 0 0 0 0,2 <0,025 <0,006 <0,17

2009.04.08 Daugai 0 0 0 0,5 0,04 <0,006 <0,17

2009.04.08

SĮ

"Dau

gų

kom

unal

inin

kas

"

Rim÷nai 0 0 0 0,8 2,60 <0,006 <0,17

2009.06.01 Teizai 6 6 0 6,2 0,10 <0,006 6,6

2009.06.01

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Teizai 0 6 5 4,25

2009.06.08 Lazdijai 0 0 0,4 0,64 <5 0,08 0,03 <1,8

2009.06.08

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Teizai 0 0

2009.06.15 Lazdijai 0 0 <0,03 9 <0,025 <0,012 8

2009.06.15 Miškiniai 0 0 0,7 <5 4,50 0,06 <1,8

2009.06.15 Kučiūnai. 0 0 0,7 <5 2,85 0,05 <1,8

2009.06.15 Veisiejai 0 0 <0,03 5,5 <0,025 <0,012 4

2009.06.15 Varn÷nai 0 0 1,4 51 1,54 0,04 <1,8

2009.06.15

UA

B "

Laz

dijų

va

nduo

"

Seirijai 0 0 <0,03 9,7 <0,025 <0,012 <1,8

2009.06.22 Teizai 0 0 0,24

2009.06.22 Meteliai 0 0 6,9 18 0,8 644 0,26

2009.06.22

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Krosna 0 0 7,3 22 5,6 528 2,06

2009.08.17 Praniūnai 0 0 0,1 0,58

2009.08.17 Geištarai 0 0 0,4 0,3

2009.08.17 Miroslavas 0 0 4,1 1,3 2009.08.17

SĮ

"Sim

no

kom

unal

inin

kas

"

Vankiškiai 0 0 0,3 1,1 0,075

57

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 2009.08.17 Luksn÷nai 0 0 76,6 1,8

2009.08.17 Kumečiai 9 0 28,5 0,6

2009.08.17 Simnas 0 0 2,8 3,6

2009.08.17 Simnas 0 0 0,5 2,8

2009.08.17 Simnas 0 0 0,4 2,5

2009.08.17 Ąžuoliniai 0 0 0,4 0,7

2009.08.17 Aleknonys 0 94 12,1 1,2

2009.08.17 Verebiejai 0 0 5,7 0,8

2009.08.17 Krokialaukis 0 0 2,6 1,3 0,37

2009.08.17

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Ūdrija 0 0 0,2 0,7

2009.08.19 Punia 0 0 <0,4 <0,03

2009.08.19 Butrimonys. 0 0 <0,4 0,61

2009.08.19 Eičiūnai 0 0 31,5 1

2009.08.19 Kedonys 0 0 22,4 0,7

2009.08.19 Gerv÷nai 0 0 23,8 0,88

2009.08.19 Pivašiūnai 0 0 <0,4 <0,03

2009.08.19 Mikalavas 0 0 13,9 0,3

2009.08.19 Kanč÷nai 0 0 <0,4 <0,03

2009.08.19 Daugai 0 0 <0,4 0,06

2009.08.19 Daugai 0 0 <0,4 <0,03

2009.08.19

SĮ

"Dau

gų k

omun

alin

inka

s"

Rim÷nai 0 0 25,3 0,45

2009.08.20 Vaisodis 0 0 24,5 0,38

2009.08.20 Venciūnai 0 0 <0,4 <0,03

2009.08.20 Alov÷ 0 0 0,6 0,41

2009.08.20 Meškasalis 0 0 21,9 0,38

2009.08.20 Makniūnai 0 0 <0,4 <0,03

2009.08.20 Nemunaitis 0 0 <0,4 <0,03

2009.08.20 Užupis 0 0 0,4 0,08

2009.08.21 Kumečiai 0 0

2009.08.21 SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Alov÷ 0 0

2009.09.14 Lazdijai 0 0 7,2 21 1,2 714 0,09

2009.09.14

UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

"

Lazdijai 0 0 7,7 2 <0,4 516 <0,03

58

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 2009.09.14 Veisiejai 0 0 7,2 11 0,4 644 0,8

2009.09.14 Varn÷nai 0 0 7,3 16 14,8 649 1,5

2009.09.14 UA

B

"Laz

dijų

va

nduo

" Seirijai 0 0 7,6 4 <0,4 512 0,03

2009.09.22 Lazdijai 0 0 7,4 20 0,8 714 0,58

2009.09.22 Kučiūnai. 0 0 7,1 9 23,5 546 0,71

2009.09.22 Miškiniai 0 0 7,3 29 10,1 544 0,64

2009.09.22 Teizai 0 0 7,3 15 2,5 673 0,035

2009.09.22 Meteliai 0 0 7,2 14 0,5 652 0,71

2009.09.22

UA

B "

Laz

dijų

va

nduo

"

Krosna 0 0 7,3 10 4,6 529 0,9

2009.11.11 Praniūnai 0 0 <0,4 0,8

2009.11.11 Geištarai 0 0 0,9 <0,03

2009.11.11 Miroslavas 0 0 2,8 0,06

2009.11.11 Vankiškiai 0 0 1,3 0,96 0,06

2009.11.11 Luksn÷nai 0 0 17,4 1,67

2009.11.11 Kumečiai 0 0 11,6 1,15

2009.11.11 Simnas 0 0 <0,4 0,7

2009.11.11 Simnas 0 0 0,6 0,06

2009.11.11 Ąžuoliniai 0 0 0,6 1,1

2009.11.11 Aleknonys 0 0 17,6 1,15

2009.11.11 Verebiejai 0 0 4,2 0,8

2009.11.11 Krokialaukis 0 0 1,1 1,35 0,62

2009.11.11

SĮ

"Sim

no k

omun

alin

inka

s"

Ūdrija 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.13 Venciūnai 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.13 Alov÷ 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.13 Meškasalis 0 0 23,8 0,7

2009.11.13 Makniūnai 0 0 <0,4 0,4

2009.11.13 Nemunaitis 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.13

SĮ

"Dau

gų

kom

unal

inin

kas"

Užupis 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.16 Vaisodis 0 0 63,1 0,29

2009.11.16 Punia 0 0 1,5 0,12

2009.11.16 Butrimonys. 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.16 Eičiūnai 0 0 17,7 1,2 2009.11.16

SĮ

"Dau

gų

kom

unal

inin

kas"

Kedonys 0 0 12,7 0,38

59

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 2009.11.16 Gerv÷nai 0 0 25,0 0,96

2009.11.16 Pivašiūnai) 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.16 Mikalavas 0 0 30,7 0,39

2009.11.16 Kanč÷nai 0 0 <0,4 <0,03

2009.11.16 Daugai 0 0 0,8 0,5

2009.11.16 Daugai 0 0 1,0 0,5

2009.11.16

SĮ

"Dau

gų

kom

unal

inin

kas"

Rim÷nai 0 0 16,5 0,33

2009.12.15 Lazdijai 0 0 0,8 0,28

2009.12.15 Lazdijai 0 0 0,9 <0,03

2009.12.15 Lazdijai 0 0 0,5 <0,03

2009.12.15 Lazdijai 0 0 1,1 0,7

2009.12.15 Lazdijai 0 0 0,9 0,09

2009.12.15 Lazdijai 0 0 0,1 <0,03

2009.12.15 UA

B "

Laz

dijų

van

duo"

Teizai 0 0 0,2 <0,03

2009.12.17 Miškiniai 0 0 40,1 0,7

2009.12.17 Kučiūnai. 0 0 99,8 0,6

2009.12.17 Veisiejai 0 0 1,2 0,9

2009.12.17 Varn÷nai 0 0 7,9 1,5

2009.12.17 Seirijai 0 0 <0,4 0,1

2009.12.17 Meteliai 0 0 0,4 0,5 0,185

2009.12.17 UA

B "

Laz

dijų

van

duo"

Krosna 0 5 1,9 1,8 0,28