Vandens resursų panaudojimas ekoturizmo plėtrai Latvijoje ir Lietuvoje

(Projektas LLI-349 Learn Eco Travel)

Veikla T1.9. Švento ežero biologinės įvairovės tyrimai

Rezultatas T1.9.1 ŠVENTO EŽERO BIOĮVAIROVĖS (VANDENS BESTUBURIŲ) TYRIMŲ ATASKAITA

Projekto partneris PP7: Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija

Siekiant skatinti ekologinio turizmo plėtrą, projektas padės gerinti vandens objektų infrastruktūrą ir jų prieigą neįgaliesiems, bus kuriami nauji ekologinio turizmo produktai, taip didinant lankytojų skaičių regione. Aplinkos apsaugos klausimai bus keliami visuomeninės veiklos metu, pavyzdžiui, nuotykių stovyklose, turizmo festivaliuose, praktiniuose seminaruose, kuriuose dalyvaus turizmo specialistai, vaikai, šeimos su vaikais, vietos gyventojai ir turistai. Projekto metu bus nustatyta ekoturizmo situacija ir jos plėtros galimybės pasienio teritorijoje Latvijoje ir Lietuvoje. Latvijos ir Lietuvos turizmo ekspertų dalyvavimu bus plėtojami 3 nauji bendri ekoturizmo maršrutai Latgalos ir Aukštaitijos, vienas iš jų - neįgaliesiems.

Siekiant įvairinti poilsį prie vandens telkinių, bus įsigyta įvairių tipų įranga, taip pat atsižvelgiant į jo naudojimo galimybes asmenims turintiems negalią. Bus supirkta įranga: įvairios valtys, paplūdimio neįgaliųjų vežimėliai, SUP - lentos, vandens dviračiai, katamaranai, gelbėjimosi liemenės, vandens kamuoliai, lauko treniruokliai, taip pat paukščių ir gyvūnų stebėjimo įranga (teleskopas, žiūronai). Sabalunkų stovyklavietė Gražutės regioniniame parke taps pirmaja pilnai pritaikyta poilsiui žmonėms turintiems negalią.

Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 525 465,06 EUR.

Ši informacija yra parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už informacijos turinį atsako Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

2

ŠVENTO EŽERO BIOĮVAIROVĖS

(VANDENS BESTUBURIŲ) TYRIMAI

ATASKAITA

Mokslinių tyrimų paslaugų pirkimo sutartis Nr. VP-16.

Vykdytojai – dr. Kęstutis Arbačiauskas, dr. Giedrė Višinskienė

Vilnius 2018

3

Turinys

Įvadas.......................................................................................................................……… 4

Ankstesnių tyrimų apžvalga...................................................................…....................…..4

Medžiaga ir metodai………………………………………...……………………......……7

Medžiagos surinkimas ir apdorojimas………………...………….................8

Duomenų analizė - ekologinės būklės įvertinimas…...…………..................9

Švento ežero makrobestuburių įvairovė.............................................................………....10

Švento ežero ekologinė būklė…..…………...................................................…………....16

Rekomendacijos…..…………...................................................……….....................……18

Literatūra.............................................................................................................................19

Priedas.................................................................................................................................20

4 Įvadas

Ežeras Šventas slūgso šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, Gražutės regioninio parko

teritorijoje. Jo plotas – 4,259 km², vidutinis gylis – 6,38 m, didžiausias gylis – 18,2 m. Tai ledyninės

kilmės, didžiausias Lietuvoje nenuotakus ežeras. Ežerui būdingi unikalūs iki beveik 3 m aukščio

vandens lygio svyravimai. Didžioji baseino dalis (60,4 %) apaugusi mišku, baseino pelkėtumas

nedidelis, tik 6,6%. Dugnas duobėtas, padengtas dumblingu sapropeliu, atabradas smėlėtas, kai kur

akmenuotas. Valstybinio ežerų monitoringo duomenimis Švento ežeras yra vienas švariausių

Lietuvos ežerų, pasižymi dideliu vandens skaidrumu ir yra priskiriamas (bent jau praeito šimtmečio

pabaigoje buvo priskiriamas) mezotrofiniams ežerams su oligotrofiškumo bruožais (Kavaliauskienė

1996)). Šis ežeras yra paukščių ir retų augalų apsaugai svarbi teritorija. Ežero unikalumą ir vertę

patvirtina įsteigtos saugomos teritorijos – Švento botaninis bei Švento kraštovaizdžio draustiniai

(http://grazute.lt/).

Šiame darbe toliau bus 1) pateikta rasta informacija apie ankstesnius Švento ežero vandens

bestuburių tyrimus, 2) aprašyti atliktų tyrimų metodai ir ežero ekologinės būklės/kokybės vertinimo

būdai, 3) apžvelgta nustatyta vandens bestuburių įvairovė, 4) įvertinta ežero būklė naudojant

Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD) reikalavimus atitinkančius rodiklius ir galiausiai

5) bus pateiktos gamtosauginės rekomendacijos.

Ankstesnių tyrimų apžvalga

Senesniais laikais Švento ežere gyveno plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus), tačiau apie 1940

m. jie jau buvo išnykę (Šeštokas 1969). Daugiau jokių pranešimų apie vėžius šiame ežere nebuvo.

Nerasti vėžiai ir pastaraisiais metais (Vaitonio asm. pran.). Visumoje ežeras turėtų būti tinkamas

plačiažnypliams vėžiams ir jame tikrai vertėtų suformuoti šių vertingų vėžių populiaciją. Ežeras yra

uždaras, randasi saugomoje teritorijoje, todėl svetimkraščių invazinių vėžių patekimo tikimybė į šį

ežerą būtų maža. Paminėsime, kad plačiažnyplis vėžys sparčiai nyksta Lietuvos mastu ir jau yra

įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą, todėl ežeras galėtų tarnauti šių autochtoninių vėžių lietuviško

genofondo išsaugojimui. Visgi atkurti plačiažnyplių vėžių populiaciją Švento ežere kol kas, matyt,

neįmanoma, nes į ežerą gana gausiai prileista ungurių. Paskutiniai įžuvinimai atlikti 2013 ir 2014

m. kasmet suleidžiant po 11 tūkstančių paaugintų ungurių (Vaitonio asm. pran.). Tokie įžuvinimai

Švento ežere sunkiai suprantami ir jokio racionalaus pagrindimo neturi, nes ežeras yra nenuotakus.

Švento ežeras yra ledyninės kilmės, gana gylus ir nedidelio produktyvumo, todėl jo profundalėje,

t.y. žemiau termoklyno, vasaros metu turėtų būti pakankamos deguonies koncentracijos

šaltamėgiams ledynmečio reliktiniams vėžiagyviais. Iš šių vėžiagyvių rašytiniuose šaltiniuose

5 paminėta tik keturspyglė šoniplauka (Pallaseopsis quadrispinosa), kuri praeito amžiaus viduryje

buvo gana gausi (Gasiūnas 1959). Dėl ežerų eutrofikacijos ši rūšis Lietuvoje nyksta ir yra įtraukta į

Lietuvos Raudonąją knygą. Ar dar gyvena keturspyglė šoniplauka Švento ežere, lieka neaišku, nes

šios rūšies buvimą tinkamų nustatyti tyrimų pastaraisiais dešimtmečiai ežere niekas neatliko. Kiti

ledynmečio reliktiniai vėžiagyviai, reliktinė mizidė (Mysis relikta) ir planktoniniai irklakojai

ilgauodegis kalanas (Limnocalanus macrurus) ir ežerinė euritemora (Eurytemora lacustris) ežere

nebuvo stebėti (Grigelis ir Arbačiauskas 1996).

Švento ežere Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) vykdo šio ežero ekologinės būklės stebėseną.

Į šią stebėseną įeina ir vandens makrobestuburių tyrimai. Per 2013–2016 m. laikotarpį AAA

darbuotojai Švente identifikavo viso 64 makrobestuburių taksonus (1 lentelė). Rasta apsiuvų

Trichoptera (21 taksonas), žirgelių (Odonata) ir moliuskų Mollusca (po 11 taksonų), lašalų

Ephemeroptera (8 taksonai), dvisparnių Diptera (3 taksonai), dėlių Hirudinea, mažašerių kirmėlių

Oligochaeta, vėžiagyvių Crustacea ir vabalų Coleoptera (po 2 taksonus), bei drugių Lepidoptera ir

kabasparnių Megaloptera (po 1 taksoną). Pagal šiuos stebėsenos tyrimus ežeras įvertintas, kaip geros

arba labai geros būklės (AAA, http://gamta.lt)

1 lentelė. Švento ežero vandens makrobestuburiai identifikuoti stebėsenos tyrimuose 2013–2016 m.

Nr. Grupė Šeima Apibūdintas taksonas 1 2 3 4

1 Oligochaeta Oligochaeta Oligochaeta 2 Lumbriculidae Lumbriculus sp. 3 Hirudinea Erpobdellidae Erpobdella octoculata 4 Glossiphoniidae Hemiclepsis marginata 5 Crustacea Asellidae Asellus aquaticus 6 Gammaridae Gammarus lacustris 7 Odonata Coenagrionidae Erythromma najas 8 Ischnura elegans 9 Ischnura pumilio 10 Coenagrion sp. 11 Coenagrion puella 12 Coenagrionidae 13 Gomphidae Onychogomphus forcipatus ssp. 14 Gomphus vulgatissimus 15 Aeshnidae Anax imperator 16 Corduliidae Epitheca bimaculata 17 Libellulidae Orthetrum cancellatum 18 Diptera Chironomidae Chironomidae 19 Tipulidae Tipula sp. 20 Ceratopogonidae Bezzia sp.

1 2 3 4

21 Ephemeroptera Heptageniidae Kageronia fuscogrisea

6 22 Leptophlebiidae Leptophlebia marginata 23 Leptophlebia vespertina 24 Paraleptophlebia sp. 25 Paraleptophlebia submarginata 26 Habrophlebia fusca 27 Baetidae Cloeon dipterum 28 Cloeon simile 29 Trichoptera Hydroptilidae Hydroptila tineoides 30 Limnephilidae Halesus radiatus 31 Halesus digitatus 32 Limnephilus sp. 33 Limnephilus politus 34 Limnephilus decipiens 35 Limnephilus flavicornis 36 Limnephilus fuscicornis 37 Limnephilus germanus 38 Limnephilus rhombicus 39 Limnephilus stigma 40 Limnephilus nigriceps 41 Anabolia laevis 42 Anabolia nervosa 43 Nemotaulius punctatolineatus 44 Leptoceridae Mystacides azurea 45 Molannidae Molanna angustata 46 Sericostomatidae Notidobia ciliaris 47 Sericostoma personatum 48 Polycentropodidae Cyrnus flavidus 49 Phryganeidae Phryganea striata 50 Megaloptera Sialidae Sialis lutaria 51 Lepidoptera Pyralidae Cataclysta lemnata 52 Coleoptera Gyrinidae Gyrinus sp. 53 Scirtidae Elodes sp. 54 Gastropoda Lymnaeidae Lymnaea auricularia 55 Lymnaea truncatula 56 Lymnaea stagnalis 57 Lymnaea sp. 58 Viviparidae Viviparus viviparus 59 Bithyniidae Bithynia tentaculata 60 Planorbidae Gyraulus sp. 61 Gyraulus albus 62 Anisus sp. 63 Bivalvia Unionidae Anodonta cygnaea 64 Dreissenidae Dreissena polymorpha

Medžiaga ir metodai

7

Tyrimai atlikti Švento ežere (1 pav.) 2018 m. rugsėjo 14 d. Ežeras randasi Gražutės regioniniame

parke Zarasų rajone.

1 paveikslas. Švento ežeras tyrimų dieną, 2018-09-14

8 Medžiagos surinkimas ir apdorojimas

Ežere atlikti du tyrimai. Pirma, naudojant 60 cm pločio epibentinę dragą atlikti gaudymai

įvairiuose, nuo 5 iki 17 m gyliuose siekiant nustatyti nektobentosinių ledynmečio reliktinių

vėžiagyvių buvimą ežere. Atlikti 5 gaudymai traukiant dragą dugnu apie 10-20 m.

Antru tyrimu surinkta medžiaga ežero eulitoralėje, t.y. įbrendamuose, iki 1 m litoralės giliuose.

Šiuo tyrimu siekta įvertinti litoralės dugno makrobestuburių įvairovę ir pagal makrobestuburių

sąrankos sandarą nustatyti ežero ekologinę būklę. Medžiaga surinkta naudojant pusiau kiekybinį

tyrimo metodą (O’Hare ir kt. 2007). Šis metodas dabar yra oficialiai naudojamas Lietuvos

lėtatėkmių vandens telkinių (ežeras, tvenkinys, vandens saugykla) stebėsenai ir būklei vertinti.

Metodo esmė - vandens telkinio įbrendamos litoralės dalies (iki 1 m gylio) pagrindinių

makrobuveinių tyrimas. Šios pagrindinės makrobuveinės tai makrofitais neapaugusio „kieto

dugno“, teikiant pirmenybę akmenuotam dugnui, makrobuveinė, ir augalų sąžalynų makrobuveinė.

Imstai „kieto dugno“ makrobuveinėje imami „dugno vartymo“ (kick) būdu, ir makrofitų

makrobuveinėje – augalų „šlavimo“ (sweep) būdu. Abiem atvejais naudojama tyrimo pastanga

sudaro 3 min „gryno gaudymo“. Medžiaga surinkta standartiniu rankiniu panardinamu tinklu (angos

dydis – 25 x 25 cm, tinklo akytumas – 0,5 mm). Informacijai apie rūšinę įvairovę papildyti, be

standartinių mėginių dar surenkamas „rinkimo“ mėginys. Procedūra tokia – iš vandens iškeliami

įvairūs objektai (mediena, akmenys, makrofitai su šaknimis ir pan.) ir nuo jų nurenkami kuo

įvairesni gyvūnai paimant ne daugiau kelių tos pačios rūšies atstovų. Rinkimo pastanga taip pat

standartizuojama – gyvūnai renkami 1 min „gryno rinkimo. Surinkti imstai toliau užfiksuojami

formaldehido tirpalu. Laboratorijoje gyvūnai išrenkami, suskirstomi taksonominėmis grupėmis ir

užfiksuojami 70% spiritu. Galiausiai, surinkti gyvūnai apibūdinami ir suskaičiuojami.

Medžiagai surinkti parinktos abiejų pagrindinių ežero makrobuveinių reprezentatyvios vietos.

Imstas nuo makrofitų paimtas pietrytinėje ežero dalyje, kur krantas gausiai apaugęs nendrynais

(55.602424, 26.315291 WGS), o dugno vartymo imstas surinktas šiaurrytinėje ežero dalyje

esančioje seklumoje ir priekrantėje (55.61685, 26.31119 WGS) (2 pav.). Šioje vietoje dugną sudarė

smėlis, žvirgždas ir nedideli, iki 10 cm skersmens akmenys apaugę perifitonu sudarytu iš

melsvadumblių ir titnagdumblių.

Skirtingi vandens makrobestuburiai identifikuoti iki tokio taksonominio lygio, kuris atitinka

sukurto lėtatėkmių vandens ekosistemų būklės vertinimo metodo reikalavimus (Šidagytė ir kt.

2013). Daugumoje atvejų gyvūnai apibūdinti iki rūšies, išskyrus mažašeres ir plokščiąsias kirmėles

(iki klasės), dvisparnius (iki šeimos ar pošeimio) ir kai kuriuos moliuskus, žirgelius, vabalus ir

apsiuvas (iki genties). Kai kuriais atvejais gyvūnai budinti iki aukštesnio nei metodas

9

2 paveikslas. Eulitoralės makrobestuburių tyrimų vietos Švento ežere, A – mėginys nuo kieto dugno, B – mėginys nuo makrofitų

rekomenduoja taksono dėl jauno individų amžiau, kai tiksliai nustatyti rūšį nėra galimybių. Surinkti

makrobestuburiai saugomi Gamtos tyrimų centre.

Duomenų analizė - ekologinės būklės įvertinimas

Švento ežero ekologinė būklė įvertinta Lietuvos ežerų makrobestuburių indeksu - LEMI

(Šidagytė ir kt. 2013). Tai multimetrinis indeksas. Jis yra keturių makrobestuburių sąrankos rodiklių

ekologinės kokybės santykių (EKS) aritmetinis vidurkis (2 lentelė). Sudėtiniai LEMI rodikliai yra

ASPT balai, biologinės įvairovės rodiklis pirmasis Hilo efektyvių taksonų skaičius H1, bendras

vabalų genčių ir lašalų bei ankstyvių rūšių skaičius #CEP ir bendra vabalų, žirgelių ir ankstyvių

individų dalis bendrijoje %COP. Kaip jau minėta, LEMI tenkina BVPD reikalavimus keliamus

vertinimo metodams pagal makrobestuburius. Šis metodas vertina makrobestuburių gausumą,

sudėtį, įvairovę bei jautrių ir tolerantiškų taršai ar antropogeniniams poveikiams taksonų santykį.

LEMI skirsto vandens telkinius į penkias kokybės klases. Atsižvelgus į šio metodo interkalibracijos

Centrinio-Baltijos regiono ežerų grupėje rezultatus (Böhmer ir kt. 2014) penkių kokybės klasių ribos

yra tokios:

0,75 - 1,00 – labai gera būklė;

0,51 - 0,74 – gera;

0,41 - 0,50 – vidutinė;

0,21 - 0,40 – bloga;

0,00 - 0,20 – labai bloga.

10 2 lentelė. Lietuvos ežerų makrobestuburių indekso (LEMI) sudėtiniai rodikliai ir jiems standartizuoti naudojamos etaloninės bei apatinės vertės.

Rodiklis Vertinami bendrijos aspektai Paaiškinimas Etaloninė

vertė Apatinė

vertė

ASPT Jautrių ir toleruojančių taršą taksonų santykis

Vidutinis BMWP (Armitage ir kt. 1983) šeimos balų skaičius 5.8 1

H1 Įvairovė, santykinis rūšių gausumas

Pirmasis Hilo efektyvių taksonų skaičius (Hill 1973) 18 1

#CEP Sudėtis, įvairovė, jautrių taršai taksonų skaičius

Bendras vabalų genčių ir lašalų bei ankstyvių rūšių skaičius 12 0

%COP Sudėtis, santykinis gausumas, jautrių taršai individų skaičius

Bendra vabalų, žirgelių ir ankstyvių dalis bendrijoje 0.2 0

Visumoje, kaip rodo atlikta analizė (Šidagytė ir kt. 2013), tiek dugno vartymo tiek ir šlavimo

imstai atskirai yra pakankami reprezentatyviai įvertinti ežero būklę. Tai LEMI paskaičiuotas abiem

šiems imstams atskirai. Paminėsime, kad rinkimo mėginyje rasti taksonai, kurių nebuvo pusiau

kiekybiniuose (vartymo ir šlavimo) imstuose, buvo pridėti prie imsto taksonominio sąrašo suteikiant

pridėtam taksonui 1 individo gausumą. Galiausiai, LEMI paskaičiuotas ir apjungus vartymo ir

šlavimo mėginius. Švento ežero ekologinei būklei įvertinti taip pat panaudoti ir kai kurie kiti plačiai

Europoje naudojami vandens telkinių ekologinio vertinimo pagal makrobestuburių fauną rodikliai:

EPT (Ephemeroptera, Plecoptera ir Trichoptera bendras rūšių skaičius), BMWP (Biological

Monitoring Working Party balų suma), BMWP-PL (tas pat rodiklis modifikuotas Lenkijai) ir ASPT

(Average Score Per Taxon – BMWP rodiklio modifikacija). Vandens makrobestuburių įvairovė

įvertinta pagal Shannon-Wiener‘io ir Simpson‘o įvairovės indeksus.

Švento ežero makrobestuburių įvairovė

Tyrimo metu vandens skaidrumas ežere buvo gana didelis ir siekė 7,1 m pagal Secchi diską. Tai

visumoje patvirtina, kad Švento ežeras yra švarus, nedidelio pirminio produktyvumo vandens

telkinys. Gaudymais draga įvairiuose gyliuose nuo 5 iki 17 m jokių vėžiagyvių nepagauta. Buvo

atlikti penki gaudymai. Manome, kad panaudojome pakankamą tyrimo pastangą ir šis tyrimas

leidžia teigti, kad keturspyglė šoniplauka P. quadrispinosa Švento ežere dabar yra išnykusi.

Paminėtina, kad su draga pasemtas iš giluminės ežero dalies dumblas buvo pilkos spalvos, o tai

rodo, kad priedugnyje galėtų būti pakankamai deguonies keturspyglės šoniplaukos gyvenimui. Ši

šoniplauka yra atspariausia deguonies stygiui tarp Lietuvoje sutinkamų ledynmečio reliktinių

aukštesniųjų vėžiagyvių (Grigelis ir Arbačiauskas 1996). Visgi reprezentatyviam deguoninių sąlygų

ežero giluminėje dalyje įvertinimui reikėtų specialių tyrimų. Jei išaiškėtų, kad tos sąlygos yra

pakankamos, galima rekomenduoti reintrodukuoti keturspyglę šoniplauką į Švento ežerą. Šiame

kontekste paminėsime, kad keturspyglė šoniplauka 1990-aisiais gyveno ženkliai didesnio pirminio

produktyvumo greta esančiame Luodžio ežere. Paskutinio tyrimo metu apie 2010 m. ši šoniplauka

11 ežere jau nerasta ir tai sako, kad visgi ji jame išnyko (Arbačiausko neskelbti duomenys).

Pažymėsime, kad keturspyglė šoniplauka tiek Švento tiek ir Luodžio ežere galėjo išnykti ir dėl vieną

kartą susidariusių letalių rūšiai abiotinių sąlygų ežere.

Atlikto Švento ežero eulitoralės tyrimo rezultate viso identifikuoti 93 vandens makrobestuburių

taksonai – 29 taksonai kieto dugno makrobuveinėje, 74 makrofitų makrobuveinėje ir 39 taksonai

rasti rinkimo mėginyje (3 lentelė). Paminėsime, kad papildomi buvo pagautos dvi skraidančios

pakrantėje apsiuvų rūšys, kurios nebuvo rastos lervinėje stadijoje – Anabolia laevis ir Limnephilus

politus, abiejų po 1 patiną. Taigi Švento ežere viso rasti 95 makrobestuburių taksonai. Pagal

apibūdintų taksonų skaičių aiškiai dominavo apsiuvos (3 pav.). Viso nustatyti 23 apsiuvų taksonai

– 18 apibūdinti iki rūšies ir 5 iki genties. Apsiuvų faunos turtingumas (richness) didesnė buvo, kaip

ir tikėtina, makrofitų makrobuveinėje. Joje rasta 16 taksonų, kieto dugno makrobuveinėje

identifikuoti 7 taksonai. Tik 3 taksonai yra bendri šioms makrobuveinėms (3 lentelė). Kiek mažiau

taksonų priklausė kitoms makrobestuburių grupėms. Viso rasta 15 taksonų moliuskų, 11 – vabalų,

po 10 – žirgelių ir dvisparnių, 6 – dėlių, po 5 – lašalų ir vandens blakių, ir kiek mažiau drugių,

mažašerių ir plokščiųjų kirmėlių, vėžiagyvių, kabasparnių ir vandens erkių (3 pav., 3 lentelė).

3 paveikslas. Skirtingų makrobestuburių grupių taksonų skaičius rastas Švento ežere 2018 m.

3 lentelė. Švento ežero eulitoralės makrobestuburių taksonominis sąstatas ir gausumas (individai mėginyje) „kieto dugno“ (KD) ir makrofitų (MF) makrobuveinėse bei rinkimo imste (IR). Pilkai pažymėti taksonai neįtraukiami į LEMI skaičiavimą, Ad. – suaugėlis, Lv. – lerva

Grupė Šeima Apibūdintas taksonas KD MF RI 1 2 3 4 5 6

Turbellaria Turbellaria Turbellaria 11

1

1

1

2

3

5

5

6

10

10

11

15

23

0 5 10 15 20 25

Erkės

Kabasparniai

Vėžiagyviai

Kirmėlės

Drugiai

Blakės

Lašalai

Dėlės

Dvisparniai

Žirgeliai

Vabalai

Moliuskai

Apsiuvos

Taksonų skaičius

12

Oligochaeta Oligochaeta Oligochaeta 64 17 Hirudinea Erpobdellidae Erpobdella octoculata 2 3 Erpobdella testacea 13 4 1 Erpobdella lineata 1 Glossiphoniida

e Helobdella stagnalis 7 4

Glossiphonia complanata 1 Alboglossiphonia heteroclita 2 Crustacea Asellidae Asellus aquaticus 1 71 3 Hydrachnidia Hydrachnidia Hydrachnidia 8 2 Hemiptera Notonectidae Notonecta glauca 1 Nepidae Nepa cinerea 1 2 Ranatra linearis 6 Corixidae Micronecta minutissima 3 1 Veliidae Microvelia reticulata 3 Odonata Coenagrionida

e Erythromma najas 8 2

Ischnura elegans 2 9 2 Coenagrion sp. 35 1 Gomphidae Onychogomphus forcipatus 11 2 Gomphus vulgatissimus 3 Aeshnidae Anax imperator 1 Aeshna sp. 1 Corduliidae Cordulia aenea 3 Libellulidae Libellula quadrimaculata 3 2 Lestidae Lestes sp. 1

Diptera Chironomidae Chironominae 49 330 8 Orthocladiinae 36 10 2 Tanypodinae 1 265 Ceratopogonid

ae Ceratopogonidae 1 10 2

Tabanidae Chrysops sp. 3 Limoniidae Limoniidae 5 Muscidae Muscidae 1 Dixidae Dixidae 1 Sciomyzidae Sciomyzidae 1 Chaoboridae Chaoboridae 2

Ephemeroptera

Heptageniidae Kageronia fuscogrisea 2 1 Caenidae Caenis horaria 3 66 2 Caenis luctuosa 3 Leptophlebiida

e Leptophlebia sp. 5 18 3

Baetidae Cloeon dipterum 180 2 Trichoptera Hydroptilidae Hydroptila sp. 4

Agraylea sp. 2 Orthotrichia costalis 1 Limnephilidae Halesus radiatus 2 Limnephilus sp. 3 69 3 Limnephilus nigriceps 1 1 2 3 4 5 6 Nemotaulius punctatolineatus 1 14 4 Leptoceridae Athripsodes bilineatus 1 Athripsodes cinereus 4 Athripsodes aterrimus 24 Mystacides azurea 2 3 1

13

Mystacides longicornis/nigra 26 11 Triaenodes bicolor 8 Molannidae Molanna angustata 21 3 Sericostomatid

ae Notidobia ciliaris 3

Polycentropodidae

Holocentropus dubius 6 Cyrnus sp. 105 Phryganeidae Phryganea grandis 1 4 Agrypnia picta 2 1 Agrypnia pagetana 1 Agrypnia obsoleta 1 Agrypnia sp. 31 Psychomyiidae Lype phaeopa 2

Megaloptera Sialidae Sialis lutaria 6 Lepidoptera Pyralidae Parapoynx stratiotata 1

Elophila nymphaeata 2 Cataclysta lemnata 5

Coleoptera Dytiscidae Platambus maculatus Ad. 1 Hydroglyphus hamulatus Ad. 26 Acilius canaliculatus Ad. 1 Ilybius fenestratus Ad. 6 Ilybius sp. Lv. 4 1 Hygrotus versicolor Ad. 2 Noteridae Noterus clavicornis Ad. 5 1 Noterus crassicornis Ad. 5 Gyrinidae Gyrinus sp. Ad. 2 2 Haliplidae Haliplus sp. Ad. 1 Chrysomelidae Donacia sp. Lv. 1 1

Gastropoda Lymnaeidae Stagnicola corvus 3 Stagnicola sp. 2 Lymnaea stagnalis 1 5 2 Radix balthica 8 Viviparidae Viviparus viviparus 1 Succineidae Succinea sp. 1 3 Acroloxidae Acroloxus lacustris 5 Physidae Physa fontinalis 19 Planorbidae Planorbis carinatus 3 Gyraulus albus 6 Anisus vortex 14 Bathyomphalus contortus 7 Planorbarius corneus 2 1 Valvatidae Valvata piscinalis 1

Bivalvia Sphaeriidae Pisidium sp. 5 23 2 Viso rūšių: 29 74 39

Viso individų: 251 1540 91

14

Lyginti AAA 2013-2016 m. ir šio tyrimo duomenis apie Švento ežero makrobestuburių fauną

nėra visai korektiška, nes skyrėsi medžiagos rinkimo metodikos ir laikas. AAA tyrimai atlikti

pavasarį, vegetacijos sezono pradžioje, o mūsų tyrimai – rudenį, vegetacijos sezono pabaigoje. Abu

šie sezonai yra tinkamas laikas makrobestuburių tyrimams. Visumoje galima teigti, kad šių tyrimų

duomenys papildo vienas kitą. Iš viso per abu tyrimus identifikuoti 133 vandens makrobestuburių

taksonai (1 priedas). Abiejų tyrimų duomenimis daugiausia taksonų priklausė apsiuvoms,

moliuskams ir žirgeliams. 2018 m. kiek daugiau rasta vabalų, dvisparnių ir dėlių taksonų. Tuo tarpu

valstybinės stebėsenos tyrimuose daugiau buvo lašalų ir vėžiagyvių taksonų. Gali būti, kad tos

pačios makrobestuburių rūšys viename tyrime buvo apibūdintos iki genties taksonominio rango, o

kitame tyrime - iki rūšies rango. Pavyzdžiui, lašalai rudenį dažnai būna dar jauni ir dėl to neturi

aiškių rūšies požymių, kurie atsiranda pavasarį prieš virstant suaugėliu. Apibendrinant aptartus

tyrimus, viso Švento ežere nuo 2013 m. registruoti 133 dugno makrobestuburių taksonai (1 priedas).

Tikras litoralės makrobestuburių rūšinis turtingumas turėtų būti ženkliai didesnis. Atlikus daugiau

tyrimų neabejotinai būtų rasta ir iki šiol neregistruotų ežere maktobestuburių rūšių.

Makrobestuburių biologinė įvairovė Švento litoralėje 2018 m. tyrimo duomenimis buvo aukšta

ir pagal Shannon-Wiener‘io indeksą siekė iki 2.41–3.43 vertinant pagal skirtingus imstus.

Priminsime, kad šio indekso vertės didėja didėjant rūšių skaičiui bendrijoje ir didėjant rūšių

pasiskirstymo vienodumui. Tipiškos vandens makrobestuburių didelės bioįvairovės vertės pagal

Shannon-Wiener‘io indeksą būna tarp 1,5 ir 3,5. Simpson‘o indeksas irgi buvo aukštas ir

skirtinguose mėginiuose kito nuo 0,86 iki 0,97. Šis indeksas rodo tikimybę, kad du individai

atsitiktinai paimti iš imties bus skirtingų rūšių..

Pagal individų gausumą surinktoje medžiagoje aiškiai dominavo dvisparniai, kurių daugumą

sudarė uodų trūklių lervos (daugiausiai priklausančios Chironominae ir Tanypodinae pošeimiams)

(4 pav., 3 lentelė). Antroje vietoje pagal gausumą buvo apsiuvos, trečioje – lašalai. Kitų grupių

makrobestuburių rasta mažiau (4 pav.).

Dauguma Švento ežere rastų makrobestuburių rūšių yra tipiški lėtatėkmių vandens telkinių

atstovai. Kai kurios plastiškos rūšys taip pat randamos ir upėse. Retų makrobestuburių rūšių įrašytų

į Lietuvos Raudonąją knygą Švento ežere neaptikome. Visumoje paminėtinos dvi rečiau Lietuvoje

aptinkamos rūšys. Tai dusioms priklausantis vabalas Hydroglyphus hamulatus (Coleoptera,

Dytiscidae) (5 pav.) ir imperatoriškasis laumžirgis Anax imperator (Odonata, Aeshnidae) (6 pav.).

Dusia H. hamulatus yra gana retai sutinkama Europoje. Kieto dugno makrobuveinėje pagauti

viso 26 šios dusios suaugėliai. Ši nedidelė dusia užauga iki 2 mm ilgio. Iki šiol Lietuvoje buvo

žinoma tik viena H. hamulatus radimvietė Lietuvoje – Varėnos r., Puvočiuose, 1993 m.

15

4 paveikslas. Skirtingų makrobestuburių grupių individų gausumas surinktoje medžiagoje Švento ežere 2018 m.

5 paveikslas. Dusia Hydroglyphus hamulatus, Švento ežeras, 2018-09-14. G. Višinskienės nuotrauka

3

4

5

10

19

30

36

42

47

58

140

175

361

0 50 100 150 200 250 300 350 400

Kabasparniai

Erkės

Drugiai

Blakės

Dėlės

Vabalai

Vėžiagyviai

Žirgeliai

Kirmėlės

Moliuskai

Lašalai

Apsiuvos

Dvisparniai

Individų skaičius

16

6 paveikslas. Imperatoriškasis laumžirgis Anax imperator (https://www.flickr.com/photos/)

(įrašas S. Pileckio kartotekoje). Apie šio vabalo radimvietę ir paplitimo ypatumus parengėme

straipsnį Lietuvos Entomologų draugijos leidiniui (Višinskienė ir Arbačiauskas 2018).

Imperatoriškasis laimžirgis A. imperator (sin. didysis karališkasis laumžirgis) buvo įrašytas į

ankstesnio leidimo Lietuvos Raudonąją knygą. Kaip ir daugumą žirgelių lervų, imperatoriškojo

laumžirgio lervą aptikome makrofitų makrobuveinėje. Šio žirgelio, kaip ir visų kitų žirgelių, lervos

yra plėšrios, gyvena 1-2 metus, suaugėliai skraido birželio-rugsėjo mėnesiais.

Švento ežero ekologinė būklė

Kaip minėta ankstesnių tyrimų apžvalgoje, pagal ežerų stebėsenos 2013-2016 m. duomenis

Švento ežeras vertinamas kaip geros arba labai geros būklės vandens telkinys (AAA,

http://gamta.lt). 2017-2018 m. ežero stebėsena nevykdyta.

Didelė svarba vertinant vandens telkinio būklę suteikiama jautriems taršai makrobestuburių

taksonams, pagal kurių buvimą, sudėtį bei gausumą vertinama tyrimo vietos ekologinė kokybė.

Taršai jautriems gyvūnams tradiciškai priskiriami lašalai (Ephemeroptera), ankstyvės (Plecoptera)

ir apsiuvos (Trichoptera). Šių vabzdžių rūšių bendras skaičius (EPT) dažnai naudojamas kaip

vandens telkinio būklės rodiklis. Švento ežero litoralėje viso registravome 23 apsiuvų ir 5 lašalų

taksonus (ankstyvių nerasta). Taigi EPT indeksas yra lygus 28, o tokia šio indekso vertė būdinga

labai geros būklės vandens telkiniams. EPT dalis bendrijoje, t.y. EPT individų santykis su visais

kitais makrobestuburiais, taip pat buvo santykinai aukštas – 34%.

Kaip nurodyta metoduose, LEMI ir kiti kokybės rodikliai skaičiuoti trimis būdais – atskirai

surinktiems dugno vartymo ir makrofitų šlavimo imstams papildant juos rinkimo duomenimis, ir

apjungus abiejų imstų duomenis. Toliau šie būdai žymimi trumpiniais, atitinkamai, V+R, Š+R ir

17 V+Š. Skaičiuojant visais trimis būdais LEMI priskyrė Švento ežerą prie labai geros būklės vandens

telkinių: LEMI (V+R) = 0,88; LEMI (Š+R) = 0,82 ir LEMI (V+Š) = 0,92 (4 lentelė).

Pagal kitus vandens telkinių ekologinio vertinimo rodiklius – BMWP, BMWP-PL ir ASPT –

Švento ežeras taip pat priskirtinas labai geros kokybės klasės vandens telkiniams (4 lentelė). Tik

kieto dugno makrobuveinės imstas pagal originalią BMWP sistemą priskyrė ežerą prie geros

kokybės klasės vandens telkinių.

4 lentelė. Švento ežero priskyrimas ekologinės kokybės klasėms pagal makrobestuburių rodiklius LEMI, BMWP, BMWP-PL ir ASPT. Skliausteliuose nurodomos kokybės klasių ribos pagal naudotus rodiklius. Trumpiniai: V+R – vartymo ir rinkimo imstai, Š+R – šlavimo ir rinkimo imstai, V+Š – vartymo ir šlavimo imstai.

Klasės LEMI BMWP BMWP-PL ASPT

L. gera

(0,75 - 1,00) (>150) (>100) (> 4,81) V+R Š+R V+Š

Š+R V+Š V+R Š+R V+Š V+R Š+R V+Š

0,88 0,82 0,92 223 217 112 166 159 5,72 5,87 5,87

Gera (0,51 – 0,74) (101 – 150)

(70 – 100) (4,21 – 4,80) V+R 143

Vidutinė (0,41 – 0,50) (51 – 100) (40 – 69) (3,61 – 4,20) Bloga (0,21 – 0,40) (16 – 50) (10 – 39) (3,01 – 3,60) L. bloga (0,00 – 0,20) (0 – 15) (< 10) (< 3,0)

Atliktas 2018 m. Švento ežero eulitoralės makrobestuburių tyrimas akivaizdžiai rodo, kad šis

ežeras priskirtinas prie labai geros ekologinės būklės vandens telkinių. Toks įvertinimas gautas

naudojant tiek atskirus skirtingose makrobuveinėse paimtus imstus, tiek apjungiant informaciją iš

abiejų makrobuveinių. Reiktų pasakyti, kad siekiant nustatyti kuo daugiau makrobestuburių rūšių,

gal kiek per didelė tyrimo pastanga panaudota rinkimo imstui, jei lygintume su standartine

rekomenduojama procedūra. Tačiau ši padidinta tyrimo pastanga vargu ar galėjo reikšmingai

paveikti ežero priskyrimą kokybės klasei, nes būklės įvertinimai pagal LEMI yra arčiau maksimalių

verčių.

18 Rekomendacijos

1. Pagal eulitoralės makrobestuburių sąstatą Švento ežeras priskirtinas prie labai geros ekologinės

būklės ežerų; tokią ežero būklę būtina palaikyti toliau ribojant antropogeninę veiklą ir

poveikius ežero baseine ir priekrantėje.

2. Rekomenduojame tęsti makrobestuburių tyrimus siekiant pilniau dokumentuoti ežero

makrobestuburių fauną; tikslinga būtų atlikti specialius retų makrobestuburių rūšių paieškos

tyrimus.

3. Ištyrus deguonies koncentracijų sezoninės kaitos hipolimnione dėsningumus ir nustačius šių

sąlygų tinkamumą ledynmečio reliktiniams vėžiagyviams, rekomenduojame atkurti ežere

keturspyglės šoniplaukos populiaciją reintrodukuojant rūšį iš kitos jos radimvietės.

4. Išgaudžius ežere ungurius ar ženkliai sumažinus jų gausumą, rekomenduojame atkurti ežere

plačiažnyplių vėžių populiaciją; leisti ungurius į Švento ežerą nerekomenduojame.

5. Rekomenduojame įtraukti vietos bendruomenę, ypač moksleivius, į Švento ežero stebėseną ir

apsaugą; panaudojant gerąją užsienio šalių patirtį galima sukurti paprastus, bet pakankamai

informatyvius ežero stebėsenos metodus, kuriuos galėtų atlikti specialistų konsultuojami

neabejingi gamtosaugai piliečiai ar moksleiviai.

19 Literatūra

Armitage P. D., Mos, D., Wright J. F., Furse M. T., 1983. The performance of a new biological

water quality score system based on macroinvertebrates over a wide range of unpolluted running-

water sites. Water Research 17: 333–347.

Aplinkos apsaugos agentūra, http://gamta.lt (prisijungta 2018 m. lapkritį).

Böhmer J., Arbačiauskas K., Benstead R., Gabriels W., Porst G., Reeze B., Timm H., Poikane S.

(ed.), 2014. Water Framework Directive Intercalibration Technical Report|: Central Baltic Lake

Benthic invertebrate ecological assessment methods. JRC Technical Reports; Luxembourg:

Publications Office of the European Union, ISBN: 978-92-79-35457-1, 77 p.

Gasiūnas I., 1959. Lietuvos ežerai, kuriuose gyvena reliktiniai vėžiagyviai. Mūsų girios 3: 35-37.

Grigelis A., Arbačiauskas K., 1996. Ledynmečio reliktiniai vėžiagyviai Baltijos aukštumų

ežeruose. Žuvininkystė Lietuvoje 2: 21-34.

Hill M. O., 1973. Diversity and evenness: a unifying notation and its consequences. Ecology 54,

427–432.

Kavaliauskienė J., 1996. Lietuvos ežerų dumbliai. Vilnius, Geografijos institutas 261 p.

O’Hare M. T., Tree A., Neale M. W., Irvine K., Gunn I. D., Jones J. I., Clarke R. T., 2007. Lake

benthic macroinvertebrates I: improving sampling methodology. Science Report:

SC030294/SR1. Science. Environment Agency, Almondsbury, Bristol, 20 p.

Šeštokas J., 1969. Vėžių paplitimas, išteklių būklė ir jų atstatymo galimybės Lietuvoje. Biologijos

mokslų kandidato disertacija. Vilnius 281 p.

Šidagytė E., Višinskienė G., Arbačiauskas K., 2013. Macroinvertebrate metrics and their integration

for assessing the ecological status and biocontamination of Lithuanian lakes. Limnologica 43(4):

308–318.

Višinskienė G., Arbačiauskas K. 2018. On the occurrence of rare aquatic beetle Hydroglyphus

hamulatus (Gyllenhal, 1813) (Coleoptera, Dytiscidae) in Lithuania. Bulletin of the Lithuanian

Entomological Society, Lietuvos entomologų draugija, spaudoje

20 1 priedas. Švento ežero vandens makrobestuburiai rasti 2013-2016 (AAA) ir 2018 m.

Nr. Grupė Šeima Apibūdintas taksonas AAA 2018 1 2 3 4 5 6

1 Turbellaria Turbellaria Turbellaria + 2 Oligochaeta Oligochaeta Oligochaeta + + 3 Lumbriculidae Lumbriculus sp. + 4 Hirudinea Erpobdellidae Erpobdella octoculata + + 5 Erpobdella testacea + 6 Erpobdella lineata + 7 Glossiphoniidae Helobdella stagnalis + 8 Glossiphonia complanata + 9 Alboglossiphonia heteroclita + 10 Hemiclepsis marginata + 11 Crustacea Asellidae Asellus aquaticus + + 12 Gammaridae Gammarus lacustris + 13 Hydrachnidia Hydrachnidia Hydrachnidia + 14 Hemiptera Notonectidae Notonecta glauca + 15 Nepidae Nepa cinerea + 16 Ranatra linearis + 17 Corixidae Micronecta minutissima + 18 Veliidae Microvelia reticulata + 19 Odonata Coenagrionidae Erythromma najas + + 20 Ischnura elegans + + 21 Ischnura pumilio + 22 Coenagrion sp. + + 23 Coenagrion puella + 24 Coenagrionidae + 25 Lestidae Lestes sp. + 26 Gomphidae Onychogomphus forcipatus + + 27 Gomphus vulgatissimus + + 28 Aeshnidae Anax imperator + + 29 Aeshna sp. + 30 Corduliidae Epitheca bimaculata + 31 Cordulia aenea + 32 Libellulidae Orthetrum cancellatum + 33 Libellula quadrimaculata + 34 Diptera Chironomidae Chironomidae + 35 Chironominae + 36 Orthocladiinae + 37 Tanypodinae + 38 Ceratopogonidae Bezzia sp. + 39 Ceratopogonidae + 40 Chaoboridae Chaoboridae + 41 Tabanidae Chrysops sp. + 42 Limoniidae Limoniidae + 43 Muscidae Muscidae + 44 Dixidae Dixidae + 45 Sciomyzidae Sciomyzidae +

21

2 3 4 5 6

46 Tipulidae Tipula sp. + 47 Ephemeroptera Heptageniidae Kageronia fuscogrisea + + 48 Caenidae Caenis horaria + 49 Caenis luctuosa + 50 Leptophlebiidae Leptophlebia marginata + 51 Leptophlebia vespertina + 52 Leptophlebia sp. + 53 Paraleptophlebia sp. + 54 Paraleptophlebia submarginata + 55 Habrophlebia fusca + 56 Baetidae Cloeon dipterum + + 57 Cloeon simile + 58 Trichoptera Hydroptilidae Hydroptila tineoides + 59 Hydroptila sp. + 60 Agraylea sp. + 61 Orthotrichia costalis + 62 Limnephilidae Halesus radiatus + + 63 Halesus digitatus + 64 Limnephilus sp. + + 65 Limnephilus politus + + 66 Limnephilus decipiens + 67 Limnephilus flavicornis + 68 Limnephilus fuscicornis + 69 Limnephilus germanus + 70 Limnephilus rhombicus + 71 Limnephilus stigma + 72 Limnephilus nigriceps + + 73 Anabolia laevis + + 74 Anabolia nervosa + 75 Nemotaulius punctatolineatus + + 76 Leptoceridae Mystacides azurea + + 77 Mystacides longicornis/nigra + 78 Athripsodes bilineatus + 79 Athripsodes cinereus + 80 Athripsodes aterrimus + 81 Triaenodes bicolor + 82 Molannidae Molanna angustata + + 83 Sericostomatidae Notidobia ciliaris + + 84 Sericostoma personatum + 85 Polycentropodidae Cyrnus flavidus + 86 Cyrnus sp. + 87 Holocentropus dubius + 88 Phryganeidae Phryganea striata + 89 Phryganea grandis + 90 Agrypnia picta + 91 Agrypnia pagetana + 92 Agrypnia obsoleta + 93 Agrypnia sp. +

22

94 Psychomyiidae Lype phaeopa + 95 Megaloptera Sialidae Sialis lutaria + + 96 Lepidoptera Pyralidae Cataclysta lemnata + + 97 Parapoynx stratiotata + 98 Elophila nymphaeata + 99 Coleoptera Gyrinidae Gyrinus sp. Ad. + + 100 Haliplidae Haliplus sp. Ad. + 101 Dytiscidae Platambus maculatus Ad. + 102 Hydroglyphus hamulatus Ad. + 103 Acilius canaliculatus Ad. + 104 Ilybius fenestratus Ad. + 105 Ilybius sp. Lv. + 106 Hygrotus versicolor Ad. + 107 Noteridae Noterus clavicornis Ad. + 108 Noterus crassicornis Ad. + 109 Scirtidae Elodes sp. + 110 Chrysomelidae Donacia sp. Lv. + 111 Gastropoda Lymnaeidae Lymnaea auricularia + 112 Lymnaea truncatula + 113 Lymnaea stagnalis + + 114 Lymnaea sp. + 115 Stagnicola corvus + 116 Stagnicola sp. + 117 Radix balthica + 118 Viviparidae Viviparus viviparus + + 119 Succineidae Succinea sp. + 120 Acroloxidae Acroloxus lacustris + 121 Physidae Physa fontinalis + 122 Bithyniidae Bithynia tentaculata + 123 Planorbidae Planorbis carinatus + 124 Gyraulus albus + + 125 Gyraulus sp. + 126 Anisus vortex + 127 Anisus sp. + 128 Bathyomphalus contortus + 129 Planorbarius corneus + 130 Valvatidae Valvata piscinalis + 131 Bivalvia Sphaeriidae Pisidium sp. + 132 Unionidae Anodonta cygnaea + 133 Dreissenidae Dreissena polymorpha +