VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS

ATSKAITOMYBĖS

STANDARTAI

Lektorė Ona Dadonienė

III dalis

2009 m.

2

20-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS

Standartas netaikomas:

valstybės finansinei paramai, teikiamai kaip mokesčių lengvatos VSS;mokesčių ir socialinių įmokų pajamų, taip pat kitų pajamų, kurias administruojantis VSS, remdamasis teisės aktų nustatyta tvarka, privalo neatlygintinai pervesti į biudžetą, sumoms, kurioms taikomas 9-asis VSAFAS;tiesioginiams grynųjų pinigų ar kito turto įnašams į VSS grynąjį turtą.

3

20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR

REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE

VSS finansavimo sumos pagal šaltinius skirstomos į:

finansavimo sumas iš valstybės biudžeto;

finansavimo sumas iš savivaldybės biudžeto;

finansavimo sumas iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų;

finansavimo sumas iš kitų šaltinių.

4



VSS finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į:

finansavimo sumas nepiniginiam turtui įsigyti, kurios apima ne tik finansavimo sumas turtui, tokiam kaip IMT, NT, investicijos į kitų subjektų nuosavybės vertybinius popierius, BT ir atsargos, įsigyti, bet ir finansavimo sumas, gautas nemokamai arba už simbolinį atlygį įsigytą nepiniginį turtą, kuris apskaitoje registruojamas tikrąja verte;

finansavimo sumas kitoms išlaidoms kompensuoti.

5



Prie finansavimo sumų nepriskiriama:

sumos, gautos teisės aktų nustatyta mokesčių pajamų perskirstymo tarp atskirų savivaldybių tvarka;palūkanos, kurių nereikia mokėti pagal beprocentes paskolas arba paskolas, teikiamas už sumažintas palūkanas;turtas, VSS gautas naudoti panaudos, veiklos nuomos, pasaugos ir kitais pagrindais, kurio apskaitą toliau tvarko turto davėjas;trečiųjų asmenų neatlygintinai suteiktos paslaugos (techninė pagalba, savanoriškas darbas ir kitos), kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta ir kurios nėra reikšmingos VSS.

6



Gautos ir gautinos finansavimo sumos, išskyrus Valstybės / savivaldybės biudžeto asignavimus, pripažįstamos ir registruojamos gavėjo apskaitoje kaip turtas ir kaip finansavimo sumos, jeigu jos atitinka abu šiuos kriterijus:

finansavimo sumų gavėjas užtikrina, kad tenkinamos finansavimo sumų davėjo jam nustatytos sąlygos finansavimo sumoms gauti.

yra finansavimo sumų davėjo sprendimų ar kitų raštiškų įrodymų, kad finansavimo sumos bus suteiktos ir pinigai bus pervesti ar kitas turtas bus perduotas.

7



Finansavimo sumos registruojamos ir tuo atveju, jei turtas gaunamas iš kitų asmenų nemokamai (dovanojimo, paveldėjimo ar kitu būdu) arba už simbolinį atlygį.

Registruojama finansavimo suma yra lygi:

gauto turto tikrajai vertei arbagauto turto tikrosios vertės ir simbolinio atlygio, jei yra, skirtumui.

8



VSS finansavimo sumas didina:

gautinos finansavimo sumos;

gautos finansavimo sumos gavimo momentu;

nemokamai gautas turtas.

9



VSS finansavimo sumas mažina:

į biudžetą arba asignavimų valdytojui grąžintos arba grąžintinos finansavimo sumos;kitiems subjektams pervestos arba perduotos gautos finansavimo sumos jų arba davėjo funkcijoms ir programoms vykdyti;VSS panaudotos finansavimo sumos savo patirtoms sąnaudoms finansuoti;turto perdavimas kitam subjektui;turto pardavimas kitam subjektui;ilgalaikio turto, įsigyto iš finansavimo sumų arba gauto nemokamai, nuvertėjimo nuostoliai 22-ajame VSAFAS nustatyta tvarka.

10

20-asis VSAFASSUTEIKTŲ IR PERDUOTŲ KITAM VSS FINANSAVIMO SUMŲ

REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Paprastai tik valstybė, savivaldybės ir išteklių fondai, pervedę ar pripažinę pervestinomis finansavimo sumas, patiria finansavimo sąnaudų.

Kiti VSS gali patirti finansavimo sąnaudų šiais atvejais:

jei VSS uždirbo pajamų, ir šias lėšas skyrė finansuoti kitų subjektų turto įsigijimui ar kitoms išlaidoms;jei VSS pervedė lėšas ne VSS.

VSS, gaunantys finansavimo sumas, kurias perduoda kitiems VSS arba panaudoja savo veiklai finansuoti, išskyrus valstybę, savivaldybes ir išteklių fondus, finansavimo sąnaudų nepatiria.

11

20-asis VSAFASFINANSAVIMO PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA

Kai finansavimo sumos (gauti asignavimai arba pavedimų lėšos) skirtos paties VSS veiklai finansuoti, t. y. nepiniginiam turtui įsigyti ar kitoms išlaidoms kompensuoti, šios finansavimo sumos yra mažinamos, jas pripažįstant finansavimo pajamomis remiantis šio standarto nuostatomis.

12

20-asis VSAFASFINANSAVIMO PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA

Siekdamas užtikrinti pajamų ir sąnaudų palyginimą, VSS, patyręs sąnaudų, kurios vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais turi būti kompensuotos, kai netenkinamas nustatytas gautinų finansavimo sumų pripažinimo kriterijus:

patirtų sąnaudų sumą registruoja kaip sukauptas sąnaudas, taip pat sukauptas finansavimo pajamas (sukauptas gautinas sumas) ir finansavimo pajamas,

apie tai pateikdamas pažymą VSS, kuris kitą ataskaitinį laikotarpį suteiks (perduos) finansavimo sumas toms sąnaudoms kompensuoti.

Finansavimo sumų davėjas, gavęs pažymą, registruoja savo apskaitoje sukauptą įsipareigojimą kaip finansavimo sąnaudas ir sukauptas finansavimo sąnaudas.

13

20-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Aukštesniojo lygio AR turi būti pateikta informacija apie finansavimo sumas pagal šio standarto 2 priede pateiktą formą (VSS, finansavimo sumas gavę ne iš visų pateiktoje formoje nurodytų finansavimo šaltinių, pildydami ją, jiems neaktualias eilutes gali panaikinti).

Žemesniojo lygio AR turi būti pateikta tokia informacija apie finansavimo sumas (VSS, finansavimo sumas gavę ne iš visų pateiktose formose nurodytų finansavimo šaltinių, pildydami jas, jiems neaktualias eilutes gali panaikinti):

finansavimo sumos, išskyrus pavedimų ir kitas lėšas, pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį pagal šio standarto 3 priede pateiktą formą;pavedimų ir kitos lėšos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį gavėjo apskaitoje pagal šio standarto 4 priede pateiktą formą.

14

20-asis VSAFASBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

VSS, taikydamas šį standartą pirmą kartą, turi įvertinti nepiniginį turtą, kaip nurodoma kituose VSAFAS ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose VSAFAS taikymą pirmą kartą.

Pradinėje žemesniojo lygio finansinės būklės ataskaitoje pagal VSAFAS finansavimo sumos yra prilyginamos balansinei IMT, NT, finansinio turto, BT ir atsargų vertei.

15

20-asis VSAFASUŽDUOTIS

BĮ pagal patvirtintą programos sąmatą pirko patalpų valymo paslaugas. Vykdytojas, atlikęs darbus 2010-01-31 d. pateikė 500 Lt sąskaitą faktūrą.

2010-02-03 d. BĮ pateikė mokėjimo paraišką, neviršijančią patvirtintos sąmatos sav. administracijai.

2010-02-05 d. BĮ pervedamos finansavimo sumos iš sav. biudžeto.2010-02-06 d. BĮ sumoka Vykdytojui.Atvaizduokite buhalterinių sąskaitų korespondencijas.

Sąskaitų planas

2225001 Gautinos finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto 2282601 Kitos sukauptos pajamos 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto asignavimai) 4152001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto išlaidoms (gautinos) 4252001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto dalis kitoms išlaidoms (gautos) 4252002 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms (panaudotos) 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams 7025001 Panaudotų finansavimo sumų iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms

pajamos 8712001 Kitų paslaugų sąnaudos

16


SprendimasRegistruojama mokėtina suma už paslaugas:D 8712001 Kitų paslaugų sąnaudos 500

LtK 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams 500 Lt

Pripažįstamos finansavimo pajamos suma, lygia pripažintoms sąnaudoms, ir sukauptos pajamos:

D 2282601 Kitos sukauptos pajamos 500 LtK 7025001 Panaudotų finansavimo sumų iš sav. biudžeto kitoms išlaidoms

pajamos 500 Lt

Pateikus s-bei mokėjimo paraišką, registruojamos gautinos finansavimo sumos:

D 2225001 Gautinos finansavimo sumos iš sav. biudžeto 500 LtK 2282601 Kitos sukauptos pajamos 500 LtD 4252002 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto kitoms išlaidoms (panaudotos)

500 Lt

K 4152001 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto išlaidoms (gautinos) 500 Lt

17


Gavus lėšas pagal pateiktą mokėjimo paraišką, registruojamos įplaukos ir gautos finansavimo sumos:

D 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto asignavimai) 500 Lt

K 2225001 Gautinos finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto 500Lt

D 4152001 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto išlaidoms (gautinos) 500 LtK 4252001 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto dalis kitoms išlaidoms (gautos)

500 Lt

Registruojamas apmokėjimas vykdytojui:D 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams 500 LtK 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto

asignavimai) 500 Lt

18


Sąskaitų likučiai 2010-02-06 d.:

2225001 Gautinos finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto – 0 L2282601 Kitos sukauptos pajamos – 0 Lt2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto

asignavimai) – 0 Lt4152001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms

(gautinos) – 0 Lt4252001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto dalis kitoms

išlaidoms (gautos) – (500 Lt)4252002 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms

(panaudotos) – 500 Lt6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 0 Lt7025001 Panaudotų finansavimo sumų iš savivaldybės biudžeto kitoms

išlaidoms pajamos – (500 Lt)8712001 Kitų paslaugų sąnaudos – 500 Lt

19

21-asis VSAFAS

BENDROSIOS NUOSTATOS;

SANDORIŲ UŽSIENIO VALIUTA PIRMINIS PRIPAŽINIMAS;

VALIUTINIŲ STRAIPSNIŲ VERTINIMAS PO PIRMINIO PRIPAŽINIMO.

20

21-asis VSAFASVALIUTINIŲ STRAIPSNIŲ VERTINIMAS PO PIRMINIO

PRIPAŽINIMO

Nepiniginių straipsnių, t. y.:turto, vertinamo ir apskaitoje registruojamo įsigijimo savikainos metodu, ir įsipareigojimų, vertinamų ir apskaitoje registruojamų savikainos metodu, įsigijimo savikaina (savikaina), nustatyta užsienio valiuta, perskaičiuojama ir apskaitoje registruojama FA rinkinio valiuta taikant pirminio pripažinimo (sandorio) dieną galiojusį valiutos kursą ir vėliau dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo neperskaičiuojama.

Nepiniginių straipsnių, t. y.: turto ir įsipareigojimų, vertinamų ir apskaitoje registruojamų tikrosios vertės metodu, tikroji vertė, nustatyta užsienio valiuta, perskaičiuojama ir apskaitoje registruojama FA rinkinio valiuta taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį užsienio valiutos kursą.

21


VSS, taikydamas šį standartą pirmą kartą, inventorizuoja ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusius sąskaitų, kuriose registruotos sumos, pirminiuose apskaitos dokumentuose išreikštos užsienio valiuta, likučius, perskaičiuoja juos ir registruoja apskaitoje pagal valiutos kursą, galiojusį perėjimo prie šio standarto dieną.

Visi dėl šio standarto taikymo atsirandantys pakeitimai apskaitoje turi būti registruojami pagal 7-ojo VSAFAS reikalavimus.

22


BĮ 2010-11-15 d. nusprendžia pirkti techninę literatūrą už 1000 USD iš lėšų, gautų pardavus BĮ turtą ir nusiperka 1000 USD. Valiutos kursas 2.7 Lt. 2010-12-15 d. BĮ sumoka 100 USD avansą. Literatūra gaunama 2011-01-10 d. ir pardavėjas pritaiko 50 USD nuolaidą, apie kurią BĮ sužino tik 2011-01-10 d. Valiutos kursas 2.8 Lt.

Atvaizduokite susijusias buhalterinių sąskaitų korespondencijas, įskaitant pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymą 2010-12-31 d.

Sąskaitų planas

1209401 Kito ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams 2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais ( .....) – 2 700 Lt2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose JAV doleriais 3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas 3100002 Sukauptas praėjusių metų perviršis ar deficitas 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka

23


Sprendimas1. 2010-11-15 d. BĮ nusiperka 1000 USD. Valiutos kursas 2.7 Lt.

Registruojamas 1 000 USD pirkimas už 2 700 Lt:D 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD –

2 700 LtK 2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais (...) – 2 700 Lt

2. 2010-12-15 d. BĮ sumoka 100 USD avansą. Valiutos kursas 2.7 Lt. Registruojamas 100 USD (ekvivalentas – 270 Lt ) išankstinis apmokėjimas:

D 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 270 Lt

K 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 270 LtLiko sumokėti 900 USD.2010-12-31 d. perskaičiuojamas valiutos likučio kursas banke. Valiutos kursas 2.6 Lt 900 x 2.6 = 2340 Lt.2010-12-31 d. perskaičiuojamas išankstinio mokėjimo valiutos kursas. Valiutos kursas 2.6 Lt 100 x 2.6 = 260 Lt.

24


3. Pripažįstama neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (valiutai banke) (2010-12-31 d.)

D 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 90 LtK 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 90 Lt

4. Pripažįstama neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (išankstinio apmokėjimo vertei) (2010-12-31 d.)

D 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 10 LtK 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 10 Lt

5. Metų pabaigoje uždaromos pajamų ir sąnaudų sąskaitos (2010-12-31 d.)

D 3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas – 100 Lt

K 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 100 Lt

25


6. Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas perkeliamas į sukauptą praėjusių metų perviršį ar deficitą (2011-01-01 d.)

D 3100002 Sukauptas praėjusių metų perviršis ar deficitas – 100 LtK 3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas – 100 Lt

7. 2011-01-10 d. registruojama mokėtina suma –950 USD (ekvivalentas – 2 660 Lt)

D 1209401 Kito IMT įsigijimo savikaina – 2 660 LtK 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 2 660 Lt

8. Registruojama išankstinio 100 USD (280 Lt)apmokėjimo suma, mažinama mokėtina suma tiekėjui ir pripažįstama teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka ((2,8 – 2,6)*100 USD) (2011-01-10 d.)

D 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 280 LtK 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 260 LtK 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 20 Lt

26


9. Registruojamas 850 USD (2 380 Lt) mokėjimas tiekėjui ir pripažįstama teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (2011-01-10 d.)

D 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 2 380 Lt

K 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 2 210 Lt

K 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 170 Lt

10. Registruojamas 50 JAV dolerių (140 Lt) konvertavimas ir pripažįstama teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (2011-01-10 d.)

D 2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais ( .....) – 140 Lt

K 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 10 LtK 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 130 Lt

27


Sąskaitų likučiai (2010-01-10 d.):

1209401 Kito ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina – 2 660 Lt2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 0 Lt2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais ( ....) –

140 Lt2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 0 Lt3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas – 0 Lt3100002 Sukauptas praėjusių metų perviršis ar deficitas – 100 Lt7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – (200 Lt)8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 0 Lt

28


Standarte vartojamos sąvokos:

Įplaukų duodantis VSS turtas – turtas, kurį VSS valdo, juo disponuoja ir jį naudoja įplaukoms iš komercinės veiklos gauti.Įplaukų duodančio turto naudojimo vertė – dabartinė vertė grynųjų būsimųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti įplaukų duodantį VSS turtą naudojant ir (arba) jį perleidus.Įplaukų duodančio turto vienetas – mažiausias turto vienetas, kurį nuolat naudojant gaunamos įplaukos, paprastai nepriklausančios nuo įplaukų, gaunamų naudojant kitą turto vienetą.Įplaukų neduodančio turto naudojimo vertė – dabartinė turto vertė, apskaičiuojama įvertinus įplaukų neduodančio turto panaudojimo galimybes.VSS turto nuvertėjimas – į apskaitą įtraukto turto vieneto balansinės vertės sumažėjimas.VSS turto nurašymas iš apskaitos – turto vieneto išbraukimas iš tą turtą valdančio, naudojančio ir juo disponuojančio VSS buhalterinės apskaitos registrų.

29

22-asis VSAFASNEMATERIALIOJO IR ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO

NUVERTĖJIMO POŽYMIAI

Pagrindiniai turto nuvertėjimo požymiai yra šie:

Išoriniai požymiai:

reikšmingai sumažėjusi turto teikiamų paslaugų ar juo gaminamų produktų paklausa;per ataskaitinį laikotarpį turto rinkos vertė sumažėjo reikšmingai daugiau, negu būtų sumažėjusi dėl įprastinio turto naudojimo per tą patį laikotarpį;per ataskaitinį laikotarpį VSS veiklos technologinėje, teisinėje aplinkoje arba vyriausybės politikoje įvyko reikšmingų pokyčių, susijusių su VSS turimo turto naudojimo apimtimi ir pobūdžiu, kurie daro neigiamą poveikį VSS veiklos rezultatams.

30



Vidiniai požymiai:yra įrodymų, kad turtas ar turto dalis yra sugadinta;VSS turi turto, kuris dar nėra visiškai nudėvėtas (amortizuotas), tačiau jau nebenaudojamas veikloje;per ataskaitinį laikotarpį įvyko (arba jie yra tikėtini netolimoje ateityje) reikšmingų ilgalaikių pokyčių, susijusių su turto naudojimo apimtimi ir pobūdžiu, tokių kaip:

turto galimybių neišnaudojimas (prastovos); planuojama nutraukti ar restruktūrizuoti veiklą, kurią vykdant naudojamas šis turtas; planuojama perleisti turtą anksčiau, negu iki tol tikėtasi, ir panašūs pokyčiai, darantys neigiamą poveikį VSS veiklos rezultatams.

31



VSS turi nebaigtų statyti objektų, kurių nežadama užbaigti arba kuriuos užbaigti būtų ekonomiškai nenaudinga;iš turto nuomos gaunamos pajamos nepadengia to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų to turto eksploatavimo išlaidų;turtui eksploatuoti ir prižiūrėti reikia daugiau išlaidų, nei buvo numatyta iš pradžių;pinigų srautai iš įplaukų duodančio turto naudojant jį uždirbamos pajamos yra reikšmingai mažesni nei buvo numatyta;yra informacijos iš VSS darbuotojų, valstybės tarnautojų ar padalinių, parodančios, kad turto naudojimo vertė yra žymiai mažesnė nei tikėtasi. Tai galėtų būti pranešimai apie nenaudojamą turtą ir panašiai.

32

22-asis VSAFASTURTO GRYNOJI REALIZAVIMO VERTĖ

Jei nuolat naudojamas atskiras turto vienetas neduoda įplaukų, kurias būtų galima pagrįstai atskirti nuo kito turto duodamų įplaukų, VSS turi apskaičiuoti įplaukų duodančio turto vieneto (šiuo atveju visos turto grupės), kuriam tas turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Jei atskiras turto vienetas neduoda įplaukų, VSS gali pasirinkti įvairių požymių, pagal kuriuos turtas grupuojamas į įplaukų duodančius vienetus (šiuo atveju į turto grupes).

Pvz.: turtas gali būti priskiriamas prie tam tikros turto grupės pagal struktūrinius padalinius, įplaukų pobūdį ir pan.

33

22-asis VSAFASĮPLAUKŲ DUODANČIO TURTO NAUDOJIMO VERTĖ

Įplaukų duodančio turto vieneto naudojimo vertė yra lygi grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinei vertei, kuri apskaičiuojama diskontuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus, kuriuos numatoma gauti naudojant turtą ir jį perleidžiant.

34


Apskaičiuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus, įtraukiamos šios įplaukos ir išmokos:įplaukos, numatomos gauti nuolat naudojant turtą;numatomos išmokos, susijusios su to turto naudojimu;numatomos remonto ir eksploatavimo išlaidos, reikalingos išlaikyti turto būklei tokiai, kad turtas atitiktų nustatytą pirminį jo pajėgumą;įplaukos, numatomos gauti perleidus turtą, jei jos yra pagrįstai tikėtinos.

35


Apskaičiuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus, neįtraukiamos šios numatomos įplaukos ir išmokos:

kurios susidarytų dėl būsimo reorganizavimo, jeigu nėra įsipareigojimo jo vykdyti;

kurios susidarytų dėl būsimųjų investicijų ar rekonstrukcijos, kuri pagerintų turto naudingąsias savybes ir (ar) padidintų jo vertę;

susijusios su finansine veikla (pvz.: palūkanos).

36

22-asis VSAFASĮPLAUKŲ NEDUODANČIO TURTO NAUDOJIMO VERTĖ

Turto naudojimo vertei nustatyti gali būti naudojami šie būdai:

proporcingo nuvertėjimo;

nudėvėtų (amortizuotų) turto atkūrimo išlaidų;

turto naudojimo galimybių proporcijos;

turto remonto (rekonstravimo) išlaidų.

37

22-asis VSAFASPROPORCINGO NUVERTĖJIMO BŪDAS

Turto naudojimo vertė yra apskaičiuojama taip:

NV = LV * N, kai

NV – turto naudojimo vertė;LV – turto balansinė vertė prieš turto nuvertėjimo įvertinimą;N – turto dalis, kuri gali būti naudojama po įvykių, lėmusių turto

nuvertėjimą..

Pavyzdys. Gaisro metu buvo apgadintas keturių aukštų administracinis pastatas. Dėl

gaisro ir gesinimo metu padarytų nuostolių vienas pastato aukštas yra nebetinkamas naudoti. Pastato balansinė vertė prieš gaisrą sudarė 1 000 000 litų. Kadangi ¼ (25 %) pastato dalis netinkama naudoti, tinkama naudoti liko ¾ (75 %) pastato. Pastato naudojimo vertė po gaisro sudaro 750 000 litų (1 000 000 * 75 % = 750 000).

Turto nuvertėjimo nuostoliai sudaro 250 000 litų (1 000 000 – 750 000 = 250 000).

38

22-asis VSAFASNUDĖVĖTŲ (AMORTIZUOTŲ) TURTO ATKŪRIMO IŠLAIDŲ

BŪDAS

Taikant nudėvėtų (amortizuotų) turto atkūrimo išlaidų būdą turto naudojimo vertė nustatoma taip:

NV = TAI - SN, kai

NV – turto naudojimo vertė;TAI – turto atkūrimo išlaidos. Tai tokios išlaidos, kurias VSS patirtų, jei atkurtų turtą, jį

rekonstruodamas ar keisdamas į kitą turtą taip, kad būtų išlaikyta prieš turto nuvertėjimą buvusi turto teikiama ekonominė nauda.

Turto atkūrimo išlaidos yra lygios turto pakeitimo (naujo įsigijimo) arba pasigaminimo išlaidoms – priklausomai nuo to, kurios yra mažesnės;

SN – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, apskaičiuota pagal tokį nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą, kad atitiktų esamo nudėvėto (amortizuoto) turto prieš jo nuvertėjimo vertinimą būklę.

Dažniausiai tai yra toks pats nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas, koks buvo prieš turto nuvertėjimo vertinimą.

39

22-asis VSAFASTURTO NAUDOJIMO GALIMYBIŲ PROPORCIJOS BŪDAS

Taikant turto naudojimo galimybių proporcijos būdą, turto naudojimo vertė yra nustatoma taip:

NV = (TAI – SN) * p, kai

NV – turto naudojimo vertė;TAI – turto atkūrimo išlaidos;SN – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma;p – numatoma panaudoti pajėgumo dalis (proporcija).

40

22-asis VSAFASTURTO REMONTO (REKONSTRAVIMO) IŠLAIDŲ BŪDAS

Taikant turto remonto (rekonstravimo) išlaidų būdą turto naudojimo vertė nustatoma taip:

NV = (TAI – SN) – TRI, kai

NV – turto naudojimo vertė;TAI – turto atkūrimo išlaidos;SN – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma;TRI – turto remonto (rekonstravimo) išlaidos – išlaidos,

reikalingos turto naudingumui atkurti iki lygio, buvusio prieš ūkinį įvykį, dėl kurio sumažėjo turto vertė.

41

22-asis VSAFAS

IŠANKSTINIŲ APMOKĖJIMŲ IR KITO TRUMPALAIKIO TURTO NUVERTĖJIMAS

TURTO NUVERTĖJIMO PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA

NT IR IMT NUVERTĖJIMO PANAIKINIMAS

IŠANKSTINIŲ APMOKĖJIMŲ IR KITO TRUMPALAIKIO TURTO NUVERTĖJIMO PANAIKINIMAS

42


AR apie kiekvieną turto grupę turi būti pateikta ši informacija:

nurodoma turto nuvertėjimo nuostolių suma, pripažinta buhalterinėje apskaitoje ir parodyta veiklos rezultatų ataskaitoje ir (arba) grynojo turto pokyčių ataskaitoje;nurodoma panaikintų ar sumažintų turto nuvertėjimo nuostolių suma, pripažinta buhalterinėje apskaitoje ir parodyta veiklos rezultatų ataskaitoje ir (arba) grynojo turto pokyčių ataskaitoje.

43


Apie visus per ataskaitinį laikotarpį pripažintus, panaikintus ar sumažintus turto nuvertėjimo nuostolius turi būti pateikta tokia informacija, t. y. nurodoma:

įvykiai ir aplinkybės, dėl kurių jie buvo pripažinti, panaikinti ar sumažinti;atskiro turto pobūdis; veiklos segmentas, kuriame šis turtas naudojamas;

44


ar turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis jo grynąja realizavimo verte ar naudojimo verte;jei turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis grynąja realizavimo verte, – grynosios realizavimo vertės nustatymo būdas (t. y. ar pardavimo kaina buvo nustatyta remiantis aktyviosios rinkos kainomis ar kuriuo kitu būdu);jei turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis jo naudojimo verte, – būdas, taikytas apskaičiuojant naudojimo vertę.

45


Žemesniojo lygio AR turi nurodytos pagrindinės įvertinimų prielaidos, kuriomis buvo remtasi nustatant turto atsiperkamąsias vertes per ataskaitinį laikotarpį, įvertinimo prielaidų keitimai, dėl kurių pasikeitė IMT ir NT atsiperkamoji vertė ar išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto grynoji vertė, taip pat tokių keitimų priežastys.

Prielaidų, kuriomis remiantis vertintas nuvertėjimas keitimo pavyzdžiai:pasikeičia atsiperkamosios vertės nustatymo būdas (pvz., praėjusį ataskaitinį laikotarpį atsiperkamoji vertė buvo nustatoma remiantis grynąja realizavimo verte, o ataskaitinį laikotarpį – naudojimo verte);kai atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo verte, įvertinimas gali pasikeisti, jei pasikeičia grynųjų būsimųjų pinigų srautų suma, skaičiavimo laikotarpis ar diskonto normos;kai atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis grynąja realizavimo verte, įvertinimas gali pasikeisti, jei pastaroji reikšmingai padidėja.

46

22-asis VSAFASPAVYZDYS

1. Registruojamas gautinų sumų nuvertėjimas:D 8709XXX Nuvertėjimo, nurašytų sumų, atidėjinių sąnaudosK 21XXXX3 Išankstinių apmokėjimų nuvertėjimas

arbaK 22XXXX3 Per vienerius metus gautinų sumų nuvertėjimas

2. Registruojamas gautinų pajamų nuvertėjimo kompensavi-mas (jei nuvertėjimas registruojamas gautinoms sumoms už parduotą ilgalaikį turtą arba atsargas):D 69531XX Sukauptos pervestinos sumosK 744XXXX Prekių, turto, paslaugų gautinų sumų nuvertėjimo ir nurašymo kompensavimas

47


Standartas taikomas darbo užmokesčio ir kitų išmokų pinigais ir natūra, mokamų pagal sutartis, teisės aktus arba numatomų mokėti pagal VSS neatšaukiamąjį pasižadėjimą, apskaitai:išmokų darbuotojams ir VSS, kaip darbdavio, įmokų darbuotojų naudai:

darbo užmokesčio pagal darbo sutartis ar kitus darbo ar tarnybos apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus;kitų išmokų, kurias privaloma mokėti pagal teisės aktus (pvz.: išeitinių išmokų);darbdavio įmokų į išteklių fondus arba įmokų kitiems subjektams darbuotojo naudai (pvz.: draudimo bendrovėms);

atlygio už suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises pagal kitas nei darbo sutartis, kurios apskaitos tikslais pagal šį standartą priskiriamos prie su darbo santykiais susijusių sutarčių. Šiame standarte laikoma, kad sutartis atitinka darbo santykių esmę, jei joje susitariama dėl Darbo kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų ir darbo apmokėjimo sąlygų;darbdavio socialinių išmokų.

48


Standartas netaikomas apskaitai:socialinės paramos ir pašalpų pagal teisės aktus, užtikrinančius socialines garantijas, mokamų iš išteklių fondų; išmokų, mokamų iš išteklių fondų darbuotojams, jų šeimų nariams ar kitiems asmenims pasibaigus darbo (tarnybos) laikotarpiui, išskyrus mokamų iš darbdavio lėšų;išmokų darbuotojams nutraukus su jais darbo sutartį dėl subjekto restruktūrizavimo, kurioms taikomas 18-asis VSAFAS ,,Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“;piniginių dovanų ir laimėjimų (prizų), premijų ir valstybės stipendijų, skiriamų sportininkams, kultūros ir meno kūrėjams, mokslininkams ir kitiems, stipendijų studentams ir kitų panašių išmokų, kurių apskaitai taikomos 11-ojo VSAFAS nuostatos.

49

24-asis VSAFASIŠMOKŲ GRUPAVIMAS

Išmokų darbuotojams, kurias moka VSS, rūšys pagal įsipareigojimo pobūdį:

išmokos darbuotojams, tiesiogiai susijusios su darbo santykiais, tokios kaip darbo užmokestis, darbo užmokestis už kasmetines atostogas, vienkartinės išmokos, ir darbdavio socialinio draudimo įmokos;išeitinės išmokos;išmokos darbuotojams už suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises pagal kitas nei darbo sutartis, savo ekonomine prasme atitinkančias darbo sutartis;darbdavio socialinės išmokos darbuotojams (pvz.: išlaidų kompensacijos, vienkartinės pašalpos ir pan.);kitos išmokos, kurių negalima priskirti prie išvardytų išmokų (pvz.: nemokamai suteikiamas būstas, apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, draudimo įmokos, nemokamai perduodamas turtas ar teikiamos paslaugos).

50

24-asis VSAFASTRUMPALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

Mokamas ne darbo laikas skirstomas į:

kaupiamąjį; nekaupiamąjį.

Kaupiamąjį mokamą ne darbo laiką galima perkelti ir išnaudoti būsimaisiais laikotarpiais, jei einamąjį laikotarpį sukauptas mokamas ne darbo laikas buvo nevisiškai išnaudotas (pvz.: nepanaudotos kasmetinės atostogos).

51

24-asis VSAFASTRUMPALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

Kaupiamasis ne darbo laikas gali būti:

mokamas (pvz.: nutraukus darbo santykius, darbuotojai turi teisę gauti pinigines kompensacijas už nepanaudotą sukauptą mokamą ne darbo laiką) arba nemokamas (kai išeinantys iš darbo darbuotojai neturi teisės gauti piniginių išmokų).

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai atsiranda tada, kai darbuotojai atlieka darbą, suteikiantį jiems teisę į būsimą kaupiamąjį mokamą ne darbo laiką.

52

24-asis VSAFASILGALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

Ilgalaikių išmokų darbuotojams sąnaudos pripažįstamos iš karto visai ilgalaikio įsipareigojimo sumai, priėmus sprendimą arba pagal prievolę mokėti tokias išmokas,

išskyrus jei ilgalaikės išmokos dydis priklauso nuo darbo ar tarnybos arba su darbu

susijusių santykių trukmės, įsipareigojimas proporcingai kaupiamas ir pripažįstamas sąnaudomis per visą darbo ar tarnybos laiką.

Vertinant šį įsipareigojimą, turi būti atsižvelgta į tikimybę, kad reikės mokėti tokią išmoką, ir laikotarpį, už kurį mokėjimas turėtų būti atliktas, bei į kasmet sukauptinos sumos reikšmingumą.

Jei išmokos dydis yra vienodas visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į ištarnautą laiką ar kitas su konkrečiu darbuotoju susijusias aplinkybes, šių išmokų sąnaudos pripažįstamos tada, kai įvyksta įvykis ar atsiranda aplinkybės, dėl kurių numatoma mokėti išmoką.

IŠEITINĖS IŠMOKOS.

ĮMOKOS MOKĖTOJO NAUDAI.

53


Žemesniojo lygio AR teikiama ši informacija:

vidutinis per ataskaitinį laikotarpį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį darbuotojų skaičius;asmenų, kurie teikė paslaugas ir atliko darbus pagal kitas nei darbo sutartis, savo ekonomine prasme atitinkančias darbo santykių esmę, skaičius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis pripažintų išmokų asmenims, suma;priežastys, jei reikšmingai padidėjo ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis pripažintų išmokų darbuotojams suma.

54


200X-06-30 d. BĮ „A“ savo dviem darbuotojams apskaičiavo 4 500 Lt darbo užmokesčio už einamąjį mėnesį. BĮ „B“ apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos yra 4 500 Lt * 30,98% = 1394,10 Lt. Išskaičiuotas darbuotojų valstybinio socialinio draudimo ir PSD įmokos yra 4 500 Lt * 9 % = 405 Lt. BĮ „A“ apskaičiavo, kad birželio mėn. NPD buvo 40 Lt. Išskaičiuotas GPM yra (4 500 Lt–40 Lt)*15 % = 669 Lt. Darbo užmokestis bus išmokėtas iš finansavimo sumų, gautų iš valstybės biudžeto. 200X-06-30 d. BĮ „A“ pateikia mokėjimo paraišką valstybės iždui. Valstybės iždas 200X-06-30 d. perveda pinigus BĮ „A“, kuri tą pačią dieną išmoka darbo užmokestį darbuotojams.Atvaizduokite buhalterinių sąskaitų korespondencijas.

Sąskaitų planas

2224001 Gautinos finansavimo sumos iš valstybės biudžeto 2282601 Kitos sukauptos pajamos 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais (biudžeto asignavimai) 4142001 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (gautinos) 4242001 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (gautos) 4242002 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (panaudotos) 6921001 Mokėtinas darbo užmokestis 6922001 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 6923001 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 7024001 Panaudotų finansavimo sumų iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms pajamos8701001 Darbo užmokesčio sąnaudos 8702001 Valstybinio socialinio draudimo sąnaudos

55


Sprendimas1. Registruojamos darbo užmokesčio sąnaudos (200X-06-30 d.)D 8701001 Darbo užmokesčio sąnaudos – 4 500 LtD 8702001 Valstybinio socialinio draudimo sąnaudos – 1 394,10 LtK 6921001 Mokėtinas darbo užmokestis – 3 426 LtK 6922001 Mokėtinos Valstybinio socialinio draudimo ir PSD įmokos – 1 799,10 LtK 6923001 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 669 Lt

2. Registruojamos finansavimo pajamos (200X-06-30 d.)D 2282601 Kitos sukauptos pajamos – 5 894,10 LtK 7024001 Panaudotų finansavimo sumų iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms pajamos

– 5 894,10 Lt

3. Pateikiama mokėjimo paraiška lėšoms iš valstybės biudžeto gauti ir registruojamos gautinos finansavimo sumos (200X-06-30 d.)

D 2224001 Gautinos finansavimo sumos iš valstybės biudžeto – 5 894,10 LtK 2282601 Kitos sukauptos pajamos –

5 894,10 LtD 4242002 Finansavimo sumos iš valst. biudž. kitoms išlaidoms (panaudotos)–5 894,10 Lt K 4142001 Finansavimo sumos iš valst. biudž. kitoms išlaidoms (gautinos) – 5 894,10 Lt

56


4. Registruojamos įplaukos ir gautos finansavimo sumos (200X-06-30 d.)D 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais (biudžeto asignavimai)

– 5 894,10 LtK 2224001 Gautinos finansavimo sumos iš valstybės biudžeto – 5 894,10 LtD 4142001 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (gautinos) –

5 894,10 LtK 4242001 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (gautos) –

5 894,10 Lt

5. Registruojamas išmokėtas darbo užmokestis, sumokėtos valstybinio soc. draudimo ir GPM sumos (200X-06-30 d.)D 6921001 Mokėtinas darbo užmokestis – 3 426 Lt

D 6922001 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos – 1 799,10 LtD 6923001 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 669 LtK 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais (biudžeto asignavimai) – 5 894,10 Lt

57


Sąskaitų likučiai (200X-06-30 d.):

2224001 Gautinos finansavimo sumos iš valstybės biudžeto – 0 Lt2282601 Kitos sukauptos pajamos – 0 Lt2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais (biudžeto asignavimai) – 0 Lt4142001 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (gautinos) – 0 Lt4242001 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (gautos) – (5 894,10 Lt)4242002 Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms (panaudotos) –

5 894,10 Lt6921001 Mokėtinas darbo užmokestis – 0 Lt6922001 Mokėtinos Valstybinio socialinio draudimo įmokos – 0 Lt6923001 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 0 Lt7024001 Panaudotų finansavimo sumų iš valstybės biudžeto kitoms išlaidoms pajamos –

(5 894,10 Lt)8701001 Darbo užmokesčio sąnaudos – 4 500 Lt8702001 Valstybinio socialinio draudimo sąnaudos – 1 394,10 Lt

58

25-asis VSAFASFA RINKINYJE TEIKTINŲ SEGMENTŲ NUSTATYMAS

VSS finansinėse ataskaitose turi būti pateikta informacija apie šiuos segmentus pagal atliekamas valstybės funkcijas:

bendros valstybės paslaugos;gynyba;viešoji tvarka ir visuomenės apsauga;ekonomika;aplinkos apsauga;būstas ir komunalinis ūkis; sveikatos apsauga; poilsis, kultūra ir religija;švietimas;socialinė apsauga.

59

25-asis VSAFASSEGMENTŲ APSKAITOS POLITIKA

Segmentams nepriskiriama:

finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos;

kitos veiklos pajamos ir sąnaudos;

nuosavybės metodo įtaka – VSS grynojo perviršio dalies, susidarančios iš nuosavybės metodu apskaitoje parodomų kontroliuojamų, asocijuotųjų VSS, jungtinės sutarties subjektų investicijų ar kitų investicijų.

60


VSS apie kiekvieną segmentą pagal valstybės funkcijas AR turi pateikti informaciją pagal priede nustatytą formą už ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpius (pateikiamos dvi atskiros ataskaitos – už ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpius).AR turi būti pateikta AP dėl segmentų informacijos klasifikavimo ir jos pokyčiai, jei tokių buvo.Apie kiekvieną antrinį segmentą AR VSS turi pateikti pagal savo AP nustatytą ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpių informaciją.

61


Standartą taiko išteklių fondų administratoriai ar tvarkytojai išteklių fondų apskaitai tvarkyti ir FA rinkiniams rengti.

Standartas netaikomas:fondams, kurie nepripažįstami VSS. Šie fondai įtraukiami į kitų VSS apskaitą pagal atskiras programas ir rodomi šių subjektų FA rinkiniuose;mokesčių fondams, kurių buhalterinė apskaita tvarkoma ir FA sudaromos vadovaujantis kitais VSAFAS;fondų administratorių ar tvarkytojų buhalterinei apskaitai tvarkyti ir FA rinkiniams parengti.

62

26-asis VSAFASPAGRINDINIAI REIKALAVIMAI IŠTEKLIŲ FONDŲ APSKAITAI

TVARKYTI IR FA SUDARYTI

Išteklių fondo apskaitą tvarko išteklių fondo administratorius atskirai nuo savo įstaigos apskaitos pagal patvirtintą individualų fondo SP.

Išteklių fondo metinių FA rinkinį sudaro šios FA:

finansinės būklės ataskaita;

veiklos rezultatų ataskaita;

pinigų srautų ataskaita;

grynojo turto pokyčių ataskaita;

finansinių ataskaitų AR.

63

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

ŽEMESNIOJO LYGIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO APTARIMAS, REKOMENDACIJOS

64

ŽEMESNIOJO LYGIO FA SUDARYMO APTARIMAS, REKOMENDACIJOS

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS PARENGIMAS

Į finansinės būklės ataskaitą perkeliamos VSS 1-6 klasės sąskaitų likučių sumos. Iki FA sudarymo uždaromos 7, 8 ir 9 klasės sąskaitos.

Jeigu privalomojo bendrojo SP sąskaitų nepakanka tam, kad sąskaitų likučius būtų galima tiesiogiai priskirti konkretiems finansinės būklės ataskaitos str., VSS gali: papildyti savo individualaus SP sąskaitas pagal požymius ir sukurti atskiras registravimo sąskaitas arba naudoti kitus grupavimo būdus.

65


VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS PARENGIMAS

Į veiklos rezultatų ataskaitas mokesčių arba išteklių fondų administratorius, arba VSS į atitinkamų ataskaitos str. „Ataskaitinis laikotarpis“ skiltį įrašo 2 arba 3 prieduose nurodytų 7-9 klasės sąskaitų grynųjų apyvartų sumas, sukauptas per ataskaitinį laikotarpį, prieš užregistruodamas pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo operaciją.

66


VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS PARENGIMAS

Į veiklos rezultatų ataskaitos skiltį „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“ perkeliamos praėjusio ataskaitinio laikotarpio atitinkamų str. sumos.

Kadangi veiklos rezultatų ataskaitoje duomenys pateikiami nuo metų pradžios, į tarpines veiklos rezultatų ataskaitas praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenys perkeliami taip: į ataskaitinio laikotarpio I ketv. ataskaitą – praėjusių metų I ketv. grynųjų apyvartų sumos, į ataskaitinio laikotarpio II ketv. ataskaitą – praėjusių metų pirmojo ir II ketv. grynųjų apyvartų sumos, į III ketv. ataskaitą – praėjusių metų I, II ir III ketv. grynųjų apyvartų sumos.

67


GRYNOJO TURTO POKYČIO ATASKAITOS PARENGIMAS

Grynojo turto pokyčių ataskaitos 1-10 str. ir skilčių duomenys perkeliami iš praėjusių metų grynojo turto pokyčių ataskaitos atitinkamų 10-19 str. ir skilčių.

Ataskaitinio laikotarpio sumos įrašomos iš grynojo turto pokyčių ataskaitos parengimo lentelėje nurodytų sąskaitų.

Ataskaitinio laikotarpio grynojo turto pokyčio ataskaitos 6 skilties 19 str. ir 10 str. sumos turi būti lygios finansinės būklės ataskaitos str. F Grynasis turtas ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir pradžios sumoms.

Rengiant grynojo turto pokyčių ataskaitą pirmą kartą, ji pradedama pildyti nuo 10 str.

68


PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS PARENGIMAS

5-asis VSAFAS numato, kad rengiant pinigų srautų ataskaitą duomenys apie pinigų įplaukas ir išlaidas (išmokas) gali būti gaunami iš VSS, t. y. pagal pinigų ir pinigų ekvivalentų sąskaitų judėjimą.

Rengiant pinigų srautų ataskaitą šios ataskaitos str., rodantys pinigų padidėjimą, susiejami su 24 sąskaitos debeto apyvarta (įplaukomis), įtraukiant tik atitinkamame str. nurodytas sumas.

Str., rodantys pinigų sumažėjimą, susiejami su 24 sąsk. kredito apyvarta (išmokomis), įtraukiant tik atitinkamame str. nurodytas sumas.

69



VSS kontroliuojamo VSS mažumos dalis (toliau – mažumos dalis) – kontroliuojamo VSS grynojo perviršio ar deficito arba grynojo pelno ar nuostolio ir grynojo turto arba nuosavo kapitalo dalis, tenkanti nekontroliuojantiems subjektams.

Prestižas – turtas, kuris įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp investuotojo sumokėtos kainos ir jam tenkančios įsigytojo subjekto grynojo turto dalies tikrosios vertės ir iš kurio investuotojas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.

70

14-asis VSAFASSUBJEKTŲ JUNGIMAI

Apskaitoje prie subjektų jungimų priskiriami šie atvejai:

vieno ar daugiau VSS prijungimas prie kito tos pačios teisinės formos VSS, kuriam pereina visas reorganizuojamo VSS turtas ir įsipareigojimai;

dviejų ar daugiau tos pačios teisinės formos VSS sujungimas į naują VSS, kuriam pereina visas reorganizuotų VSS subjektų turtas ir įsipareigojimai.

reorganizuojamo VSS turto ir įsipareigojimų išdalijimas kitiems veikiantiems VSS;

71


vieno reorganizuojamo VSS pagrindu naujų dviejų ar daugiau VSS, kuriems tam tikromis dalimis pereina (padalijama) reorganizuoto VSS turtas ir įsipareigojimai, įsteigimas;

subjekto nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę daryti reikšmingą poveikį tam subjektui arba jį kontroliuoti, įsigijimas iš ne VSS;

subjekto steigimas, kai įstatinis kapitalas formuojamas iš turtinių įnašų (išskyrus BĮ, kurios neturi dalininkų kapitalo).

72


Subjektų jungimų apskaitai, taikomi du metodai:

jungimo balansinėmis vertėmis metodas;pirkimo metodas.

Steigiant subjektą, kai įstatinis kapitalas formuojamas iš turtinių įnašų, turtinį įnašą perduodantis VSS turi įvertinti perduodamo turto tikrąją vertę.

Skirtumas tarp turto balansinės ir tikrosios vertės registruojamas kaip finansinės ir investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

73


Pavyzdys.

Miesto savivaldybės administracija steigia VšĮ „A“ ir perduoda jai nepiniginį įnašą – t. y. pastatus, kurių balansinė vertė steigimo momentu yra lygi 10 000 000 litų.

Prieš perduodant nepiniginį įnašą, pastatai buvo įvertinti nepriklausomų turto vertintojų ir nustatyta, kad pastatų tikroji vertė yra 15 000 000 litų.

Miesto savivaldybės administracija apskaitoje registruoja 15 000 000 litų investiciją į VšĮ „A“, mažina ilgalaikio materialiojo turto balansinę vertę 10 000 000 litų ir registruoja 5 000 000 litų finansinės ir investicinės veiklos pajamų.

74

14-asis VSAFASPIRKIMO METODAS

Pirkimo metodas yra taikomas įsigyjant subjektą, kuris bus laikomas kontroliuojamu arba asocijuotuoju, iš kito subjekto.

Taikant pirkimo metodą:

nustatoma įsigijimo diena; nustatoma subjekto įsigijimo savikaina;nustatomas įsigyjamojo subjekto turtas ir įsipareigojimai;nustatoma mažumos dalis;apskaičiuojamas ir apskaitoje registruojamas prestižas (neigiamas prestižas).

Pirkimo metodas pradedamas taikyti įsigijimo dieną. Įsigijimo dieną investuotojas privalo užregistruoti investiciją

apskaitoje ir rodyti ją atskirose FA.

75

14-asis VSAFASPRESTIŽAS

Prestižas turi būti amortizuojamas per nustatytą jo naudingo tarnavimo laiką, dažniausiai per 5 metus nuo pirminio pripažinimo, tačiau išimtiniais atvejais gali būti nustatomas ilgesnis prestižo naudingo tarnavimo laikas, bet ne ilgesnis nei 15 metų.

Prestižas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą.

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį amortizacijos suma pripažįstama finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis tik konsoliduotosiose FA, kai prestižas susidarė įsigyjant kontroliuojamą VSS, ir atskirose bei konsoliduotosiose FA, kai prestižas susidarė įsigyjant asocijuotąjį subjektą arba kontroliuojamąjį ne VSS.

76

14-asis VSAFASINVESTICIJOS Į ASOCIJUOTUOSIUS SUBJEKTUS

Pirminio pripažinimo metu investicijų į asocijuotuosius subjektus apskaitai taikomas pirkimo metodas, o po pirminio pripažinimo – nuosavybės metodas.

Investicijų į asocijuotuosius subjektus nuvertėjimas vertinamas ir apskaitoje registruojamas remiantis 17-ojo VSAFAS nuostatomis, taikomomis finansinio turto, kuris neregistruojamas tikrąja verte todėl, kad jo tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, nuvertėjimui.

Kai keli VSS kartu tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina valstybės ar savivaldybės dalininko teises į tą patį asocijuotąjį subjektą, investicijos į tokį asocijuotąjį subjektą įtraukiamos į šių VSS FA taikant nuosavybės metodą, kiekvienam šiam VSS tenkančiai daliai.

77

14-asis VSAFASNUOSAVYBĖS METODAS

IV = ĮS + PD + GTD – PA – N

IV – investicijų į asocijuotuosius subjektus balansinė vertė arba balansinė vertė perėjimo prie VSAFAS dieną;

ĮS – investicijų įsigijimo savikaina;PD – asocijuotojo subjekto grynojo perviršio ar deficito (grynojo

pelno ar nuostolio) dalis, po įsigijimo tenkanti investuotojui;GTD – asocijuotojo subjekto grynojo turto po įsigijimo dalis,

susijusi su tiesiogiai grynojo turto (nuosavo kapitalo) sąskaitose užregistruotomis operacijomis (pvz.: IMT perkainojimo rezervas, valiutos perkainojimo rezervas ir pan.), tenkanti investuotojui;

PA – prestižo amortizacijos suma (tik tais atvejais, kai taikomas pirkimo metodas ir susidaro prestižas);

N – investicijų į asocijuotąjį subjektą ir prestižo nuvertėjimo suma.

78

14-asis VSAFASNUOSAVYBĖS METODAS

Pavyzdys.

20X2 metais miesto savivaldybės administracija įsigijo bendrovės akcijų, suteikiančių 25 proc. balsų visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime.

20X3 metais asocijuotoji bendrovė pardavė savivaldybei prekių už 40 000 litų ir iš to uždirbo 10 000 litų grynojo perviršio. 40 proc., t. y. už 16 000 litų, iš asocijuotosios bendrovės įsigytų prekių 20X3 m. gruodžio 31 d. nebuvo miesto savivaldybės administracijos sunaudota ar perparduota.

Asocijuotosios bendrovės 20X3 m. grynasis perviršis (grynasis pelnas) sudarė 50 000 litų. Bendras nerealizuotasis tarpusavio sandorių grynasis perviršis sudaro 4 000 litų (10 000 x 40 % = 4 000), o miesto savivaldybės administracijai tenkanti dalis – 1 000 litų (4 000 x 25% = 1 000).

Taikant nuosavybės metodą, savivaldybės administracijos FA yra rodoma 11 500 litų (50 000 x 25 % – 1 000 = 11 500) investicijų į asocijuotuosius subjektus vertės padidėjimo suma ir ta pačia suma nuosavybės metodo įtakos straipsnio padidėjimas.

79


VSS, taikydamas šį standartą pirmą kartą, investicijų į asocijuotuosius subjektus balansines vertes perėjimo prie VSAFAS dieną prilygina asocijuotojo subjekto nuosavo kapitalo dalies, tenkančios VSS, dydžiui.

Pagal šio standarto aukščiau esantį punktą apskaičiuota suma, atsižvelgiant į investicijos finansavimo šaltinį, apskaitoje yra registruojama grynojo turto arba finansavimo sumų sąskaitose.

80

15-asis VSAFASKONSOLIDUOTŲJŲ FINANANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

LRV NUTARIMASDĖL LR VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ

KONSOLIDUOTOSIOMS ATASKAITOMS RENGTI SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2008 m. liepos 16 d. Nr. 730Nustatyti, kad:

Konsoliduotųjų FA rinkinius rengia LR VSS grupių FA konsoliduoti sąraše (toliau vadinama – konsolidavimo schema) nurodyti atsakingi už I, II ir III konsolidavimo lygių atitinkamų konsoliduotųjų FA rinkinių parengimą VSS. Prie VSS grupės konsoliduotųjų FA rinkiniui rengti priskiriamas atitinkamai už

I, II arba III konsolidavimo lygio konsoliduotųjų FA rinkinio parengimą atsakingas VSS ir jo kontroliuojami VSS (III ir žemesniems konsolidavimo lygiams), taip pat šių subjektų kontroliuojami VSS (IV ir žemesniems konsolidavimo lygiams).

81


Šiame nutarime VSS kontroliuojamu VSS laikomas

VSS-ui atskaitingas ir (arba) pavaldus VSS ir (arba) VSS, kuriame kitas VSS atlieka steigėjo funkcijas, taip pat VSS, kuriam kitas VSS daro lemiamą poveikį teisės aktų nustatyta tvarka.

VSS, atsakingas už III konsolidavimo lygio konsoliduotųjų FA rinkinio rengimą, privalo Finansų m-jai raštu nurodyti jo kontroliuojamus VSS ir šių subjektų kontroliuojamus VSS (pagal III ir žemesnius konsolidavimo lygius) iki tų metų, kurių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius VSS privalo pirmą kartą parengti pagal LR VSAĮ, spalio 1 dienos.

Vėliau apie VSS grupėje per ataskaitinius metus įsteigtus naujus, likviduotus, reorganizuotus VSS, pavaldumą ar kitą svarbią konsolidavimui informaciją, nustatytą VSAFAS, patvirtintuose finansų ministro įsakymais, VSS Finansų m-jai privalo raštu pranešti iki kitų ataskaitinių metų sausio 15 dienos.

82


Už savo ir tvarkomo išteklių fondo FA rinkinių, priskiriamų III konsolidavimo lygiui ir konsoliduojamų tiesiogiai į valstybės konsoliduotųjų FA rinkinį, parengimą atsako atskirai kiekvienas nurodytas atsakingas už tų FA rinkinių parengimą VSS.

VSS grupė atitinkamos savivaldybės konsoliduotųjų FA rinkiniui rengti susideda iš savivaldybės iždo, Privatizavimo fondo ir kitų išteklių fondų, jeigu jie sudaryti, savivaldybės administracijos ir visų tos savivaldybės kontroliuojamų subjektų.

83



Savikainos metodas – apskaitos metodas, pagal kurį investicijos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina. Pritaikius savikainos metodą veiklos rezultatų ataskaitoje rodomos tik pajamos iš investicijos, kurios gaunamos paskirsčius subjekto, į kurį buvo investuota, nepaskirstytą grynąjį pelną, tokios kaip dividendai ir kitos tiesioginės išmokos.

VSS grupės FA rinkinių konsolidavimas – vienai VSS grupei priklausančių VSS FA rinkinių jungimas į vieną konsoliduotųjų FA rinkinį taikant VSAFAS.

84

15-asis VSAFAS VSS SUBJEKTŲ KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI

Pvz.: Ūkio ministerija ir jos kontroliuojamos UAB „A“ ir UAB „B“ (Ūkio ministerija turi po 70 proc. balsų UAB „A“ ir UAB „B“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose) valdo po dalį UAB „C“ akcijų. Akcininkų dalys yra tokios:

VSS grupei priklausantys subjektai ir šios grupės subjektų kontroliuojami ne VSS

Grupės subjektui tenkantis balsų skaičius UAB „C“ visuotiniame akcininkų susirinkime

Ūkio ministerija 10

UAB „A“ 30

UAB „B“ 20

Bendras grupės turimas balsų skaičius UAB „C“ visuotiniame akcininkų susirinkime

60

Kadangi Ūkio m-jos grupės subjektų turimų balsų dalis UAB „C“ visuotiniame akcininkų susirinkime viršija 50 proc., Ūkio m-jos grupė įgyvendina netiesioginę teisę į UAB „C“ kontrolę.

85

15-asis VSAFASKONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ REIKALAVIMAI

Rengianti konsoliduotąsias FA VSS grupė yra laikoma ekonominiu vienetu, todėl VSS grupės subjektų tarpusavio ūkinės operacijos ir jų rezultatai yra eliminuojami.

Konsoliduotosiose FA rodomi tik ūkinių operacijų su VSS grupei nepriklausančiais VSS rezultatai (perviršis arba deficitas).

Konsoliduotosiose FA turi būti rodomas visas konsoliduojamų subjektų turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas paskutinę metinio ataskaitinio laikotarpio dieną, ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, pinigų įplaukos ir išmokos.

86


Jei VSS grupė netiesiogiai kontroliuoja ne VSS, kontroliuojančiajam VSS tenkanti proporcinga subjekto balsų skaičiaus dalyvių susirinkime dalis gali būti mažesnė nei 50 proc.

Tokiu atveju nuosavybės metodas turi būti pritaikytas proporcingai kontroliuojančiajam subjektui tenkančiai daliai.

Pavyzdys.

Proporcinga Ūkio ministerijai tenkanti UAB „C“ balsų skaičiaus visuotiniame akcininkų susirinkime dalis yra mažesnė nei 50 proc.:10 % + 70 % x 30 % + 70 % x 20 % = 45 %.

87


Prieš rengiant VSS grupės konsoliduotąsias FA, būtina:

suderinti visų VSS grupės konsoliduojamų subjektų tarpusavio ūkines operacijas (pajamas ir sąnaudas, įplaukas ir išlaidas) per ataskaitinį laikotarpį ir likučius (gautinų ir mokėtinų sumų, suteiktų ir gautų paskolų, grąžintinų ir gautinų finansavimo sumų ir pan.) paskutinę metinio ataskaitinio laikotarpio dieną;koreguoti apskaitos įrašus, jeigu derinant VSS tarpusavio ūkines operacijas ir likučius nustatoma klaidų ar netikslumų;užsienio šalyse įregistruotų konsoliduojamų subjektų FA straipsnių sumas perskaičiuoti į nacionalinę valiutą pagal 21-ojo VSAFAS nuostatas.

88

15-asis VSAFASKONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINĖS BŪKLĖS IR VEIKLOS

REZULTATŲ ATASKAITŲ SUDARYMAS

Kontroliuojančiojo VSS grupės investicijos į konsoliduojamus subjektus ir VSS grupei tenkanti konsoliduojamų subjektų grynojo turto dalis yra eliminuojamos, o prestižo suma iš finansinio turto iškeliama į nematerialiojo turto straipsnį.

Apskaičiuojama ir pripažįstama ataskaitinio laikotarpio prestižo amortizacija.

Prestižo amortizacijos suma rodoma veiklos rezultatų ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

89

15-asis VSAFASKONSOLIDAVIMO PROCEDŪROS

Konsoliduotosios FA sudaromos laikantis šių konsolidavimo procedūrų:

kontroliuojančiojo ir konsoliduojamų subjektų FA (finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita ir AR lentelės) sujungiamos eilutė po eilutės sudedant tų pačių straipsnių sumas;eliminuojamos visos metinio ataskaitinio laikotarpio konsoliduojamų subjektų tarpusavio ūkinės operacijos:

VSS grupės subjektų sandoriai (pajamos ir sąnaudos).

90


VSS grupei priklausančių subjektų išmokos kitiems tos grupės subjektams. VSS grupės subjektų tarpusavio gautinos ir mokėtinos sumos (įskaitant gautinas ir mokėtinas finansavimo sumas).grynasis perviršis ar deficitas, atsiradęs iš VSS grupei priklausančių subjektų tarpusavio sandorių, kuris finansinės būklės ataskaitoje yra įskaičiuotas į turto ar įsipareigojimų vertę (t. y. grynasis perviršis ar deficitas nėra uždirbtas iš sandorio su trečiąja šalimi), ir pan.eliminuojamos investicijos į VSS grupei priklausančius konsoliduojamus subjektus, šių investicijų nuvertėjimo sumos ir konsoliduojamų subjektų dalininkų kapitalas.

91


kiekvieno VSS, kurio FA yra konsoliduojamos, grynojo turto ir ataskaitinių metų grynojo perviršio ar deficito dalis, tenkanti dalininkams, kurie nėra kontroliuojančiojo VSS grupės subjektai, konsoliduotosiose FA turi būti išskiriama ir rodoma kaip mažumos dalis.

Rengiant nacionalinį FA rinkinį ir valstybės konsoliduotųjų FA rinkinį, turi būti eliminuojamos mokesčių fondų ir valstybės socialinės apsaugos fondų 9-ajame VSAFAS nustatytų mokesčių ir socialinių įmokų pajamos, gautinos mokesčių ir socialinių įmokų sumos ir pervestinos sumos konsoliduojamiems subjektams.

92


VSS grupei nepriklausantiems dalininkams tenkanti konsoliduojamų subjektų grynojo turto dalis turi būti rodoma atskirame konsoliduotosios finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „Mažumos dalis“ ir nepriskiriama nei prie grynojo turto, nei prie įsipareigojimų.

VSS grupei nepriklausantiems dalininkams tenkanti konsoliduojamų subjektų ataskaitinio laikotarpio grynojo perviršio ar deficito dalis konsoliduotojoje veiklos rezultatų ataskaitoje turi būti išskiriama ir rodoma straipsnyje „Mažumos daliai tenkanti grynojo perviršio ar deficito dalis“.

93

15-asis VSAFASINVESTICIJŲ Į KONSOLIDUOJAMUS SUBJEKTUS IR KONTROLIUOJAMUS

NE VSS APSKAITA ATSKIROSE KONTROLIUOJANČIOJO SUBJEKTO FA

Kontroliuojantysis subjektas savo atskirose FA rodo:

investicijas į konsoliduojamus subjektus, taikydamas savikainos metodą (įsigijimo savikaina apskaičiuojama pagal 14-ojo VSAFAS nuostatas), o

investicijas į kontroliuojamus ne VSS – taikydamas nuosavybės metodą.

Tuo atveju, kai VSS turi tik kontroliuojamų ne VSS, VSS rengia tik atskiras FA.

94

15-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ

ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Informaciją pateikti pagal 6-ojo VSAFAS reikalavimus.

Jeigu VSS FA įtraukiamos į VSS grupės konsoliduotąsias FA, nors VSS grupei priklauso nuosavybės vertybinių popierių, teikiančių 50 ar mažiau proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, būtina nurodyti priežastis, dėl kurių šis VSS laikomas kontroliuojamu.

Jeigu kontroliuojamo VSS FA neįtraukiamos į VSS grupės konsoliduotąsias FA, konsoliduotajame AR turi būti nurodytos to priežastys.

95

15-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ

ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Visi pokyčiai VSS grupėje pavyzdžiui: VSS grupei priklausančių BĮ pavaldumo pasikeitimas, VSS grupei priklausančių VSS nuosavybės vertybinių popierių pardavimas, naujų VSS įsteigimas, naujų VSS vertybinių popierių įsigijimas, VSS grupei priklausančių subjektų papildomų nuosavybės vertybinių popierių įsigijimas ir pan.,

įvykę metiniu ataskaitiniu laikotarpiu, turi būti nurodyti konsoliduotajame AR.

96


Taikant šį standartą pirmą kartą:

investicijų į konsoliduojamas sveikatos priežiūros VšĮ balansinės vertės apskaitoje prilyginamos investicijų įsigijimo savikainai.

Tuo atveju, kai investicijų į konsoliduojamas sveikatos priežiūros VšĮ įsigijimo savikainos negalima patikimai įvertinti, šių investicijų įsigijimo savikaina yra prilyginama konsoliduojamos sveikatos priežiūros VšĮ, į kurią investuota, dalininkų įnašų, tenkančių VSS, balansinei vertei.investicijų į kontroliuojamus ne VSS balansinės vertės atskirose ataskaitose prilyginamos šių subjektų nuosavo kapitalo dalies, tenkančios VSS, dydžiui.

Dėkoju už dėmesį!Lektorė Ona Dadonienė

UAB “Mentoringas”

Direktorė - auditorėTel. 8 5 2499855Mob. 8 698 22027

El. paštas: [email protected]

www.mentoringas.lt

Documents

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI