„VIETOS BENDRUOMENIŲ

VEIKLA VILNIAUS MIESTE IR

SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ“

DOC.DR. S

AULIUS NEFA

S,

R IMANTAS M

ICKA

Turinys:

1.Kodėl demokratinėje visuomenėje svarbu vietos savivaldybė ir vietos bendruomenė?

2.Vietos bendruomenių įvairovė ir veiklos principai.

3.Socialinės partnerystės samprata , principai, tikslai.

4.Aktualu – teritorinė partnerystė.

1.Kodėl demokratinėje visuomenėje svarbu vietos savivaldybė ir vietos bendruomenė?

DEMOKRATIJOJE SVARBU:

Vietos savivaldybėir

Vietos bendruomenė.

SAVIVALDYBĖS PASKIRTIS:

Teikti paslaugas gyventojams atliekant šias funkcijas: švietimas, socialinė apsauga, sveikatos apsauga, kultūra, gamtos apsauga, infrastruktūra, administravimas, komunalinės paslaugos ir kt.

VIETOS BENDRUOMENĖS PASKIRTIS:

Vartoti vietos savivaldybės teikiamas paslaugas.Ar tik?

Demokratijoje: būti paslaugų teikėju/vertintoju.

VIETOS BENDRUOMENĖS SKIRTINGOS: Neaktyvios bendruomenės – jos trūksta

kontaktų, organizacijų ar fizinių susitikimų vietų bendr. nariams. Svarbu aiškintis tokių bendruomenių poreikius.

Besimokančios bendruomenės- jau turi plėtros iniciatyvių patirties. Tokiose bendruomenėse taikomas labiau organizuotas poreikių aiškinimosi procesas, vykstantis veikiant pačios bendruomenės sudarytoms grupėms .

Veiklios bendruomenės - tokia bendruomenė, kuri turi socialinių ir bendruomenės gebėjimų išsiaiškinti plėtros ir vietos sąlygų gerinimo galimybes.

BENDRUOMENĖS VEIKLOS PRINCIPAI: 1. Subsidiarumas2. Bendradarbiavimas ir partnerystė 3. Bendros vizijos turėjimas ir

propagavimas 4. Atsižvelgimas į poreikius 5. Galių suteikimas 6. Kokybė 7. Plėtros tęstinumas

PATNERYSTĖS SAMPRATA: Analizuojant partnerystės sąvokas, vykdomas funkcijas bei veiklos

principus siekiama išsiaiškinti privataus, valstybinio ir savanoriško sektorių

sąveiką, todėl vadovaujamasi įvairiomis teorijomis (Racionalaus sprendimo

– H.Simon), ţmonių priklausymo įvairioms organizacijoms ( G. Torsvik, R.

Putman), Viešojo intereso (J. Rawls), visuotinio dalyvavimo valdyme( C.

Kerr, W. Gellerman), motyvacijos ( A. Maslow, F. Hercberg) ir kitomis

teorijomis, susijusiomis su valdymu, organizavimu, bendradarbiavimu,

planavimu ir kaimo plėtra

• Partnerystė - savivaldybės, jos institucijų ir nevyriausybinių

organizacijų, kaip piliečių grupių, veikiančių bendruomenės labui,

lygiavertis bendradarbiavimas visose srityse, kuriose abi pusės turi

pakankamai kompetencijos, vengiant tarpusavio konkurencijos.

Trišalė socialinė partnerystė : Lietuvoje yra labiau išvystyta trišalė

socialinė partnerystė – kai diskusijose bei priimant sprendimus dalyvauja darbuotojų, darbdavių bei vykdomosios, vietos valdžios institucijų atstovai.

Pastaruoju metu skatinama ir teritorinė socialinė partnerystė .

Socialinės partnerystės principai Darbo kodeksas įtvirtina socialinei

partnerystei būdingiausias principines nuostatas. Tai:

laisvos kolektyvinės derybos, Savanoriškumas ir savarankiškumas

priimant įsipareigojimus, Galiojančios teisinės sistemos

nepažeidžiamumas, realus įsipareigojimų vykdymas

Objektyvios informacijos suteikimas, tarpusavio kontrolė ir atsakomybė,

Šalių lygiateisiškumas, geranoriškumas ir pagarba teisėtiems savitarpio interesams .

Socialinio dialogo lygmenys ir formos:

Socialinio dialogo lygmenys ir formos priklauso nuo keliamų tikslų, partnerių prigimties, jų skaičiaus. Socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama įvairiuose lygmenyse ( nacionaliniame, tarpšakiniame, teritoriniame ir įmonės lygmenyje) skirtingomis formomis (dvišalis tarp darbdavių ir profesinių sąjungų) , trišalis (tarp apskrities bei savivaldybių institucijų, darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų).

PARTNERYSTĖ: SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ – apibūdinama kaip

valstybės, darbdavių, darbuotojų, savivaldos organizacijų ir valdžios sąveika bei bendradarbiavimas įvairiose srityse ir įvairiuose lygmenyse.

VIETOS PARTNERYSTĖ apima savitarpio santykių ir vienybės sistemos formavimą vietos ar regiono lygiu.

Pagrindinis tikslas – sudaryti geresnes regiono plėtros galimybes ir sustiprinti veiklą tarp sektorių.

FUNKCIJOS: Siekia sujungti savanoriško (NVO ), viešojo ir privataus

sektoriaus iniciatyvas ir veiksmus plečiant kaimo vietoves. Užtikrina geresnį išteklių panaudojimą ir jų nukreipimą į

aktualių problemų sprendimą ( pvz. nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis)

Sudaro didesnes galimybes plėtoti santykius taro teritorijų, individų, organizacijų, padeda stiprinti bendruomenę.

Įtraukia vietos ţmones į bendrą veiklą bei skatina labiau įsitraukti į sprendimus, susijusius su įvairių paslaugų teikimu vietovėje.

Stiprina regioninių tinklų įtaką sprendţiant problemas. Stiprina institucijų bei ţmonių gebėjimus, skatina principo”

iš apačios į viršų” taikymą ir kt.

NAUDA: Gausesnė ir daugiau nuomonių

atspindinti informacija. Skirtingų interesų atstovavimas. Tikslesnis problemos sprendimas. Didesni pajėgumai. Rengiamų projektų skaidrumas ir pan.

Teritorinės partnerystės tikslai : Partnerystės formavimas tampa būtinybe ir beveik neišvengiama sąlyga, vykdant pokyčius ir plėtros procesus vietose. Teritorinės partnerystės tikslas – geriau vystyti miesto rajono ar regiono galimybes .

Tyrimas 2014 - Vilniaus bendruomenės, jų gyvybingumo ir veiklos analizė.

Atsakė

- Bendravimo 16- Partnerystės 16- Informacijos pasikeitimo 16- Projektų 16- Seminarų Mokymų 16

Kokius spręstinus klausimus deleguotumėte ir kokios pagalbos tikitės iš VBA?

Tyrimas 2014 - Vilniaus bendruomenės, jų gyvybingumo ir veiklos analizė.

Atsakė

- Pritraukti aktyvių žmonių16

- Bendravimas su savivaldybe ir kitomis įstaigomis16

- Rengti ir rašyti projektus bei jų ataskaitas16

- Pritraukti jaunimą16

Kas sekasi sunkiausiai? Iki 5 sričių.

Tyrimas 2014 - Vilniaus bendruomenės, jų gyvybingumo ir veiklos analizė.

Atsakė

- Seniūnija padeda 6

- Seniūnija nepadeda 10

- Seniūnaičiai padeda 6

- Seniūnaičiai nepadeda 10

Kuo jums padeda seniūnijos ir seniūnaičiai?

„Laisvieji radikalai“ – seniūnaičiai, neprisijungę prie

esamų Vietos bendruomeninių organizacijų

Seniūnaičiai - Vietos

bendruomeninių organizacijų nariai

Vietos bendruomeninės

organizacijos

Vilniaus savivaldybės administracija

Seniūnijos Vilniaus miesto savivaldoje dalyvaujantys subjektai

Natūrali Seniūnaičių, Vietos

bendruomeninių org., Seniūnijų ir administracijos

sąveika

Parengė: Martynas Demšė, VBA, 2014

Meras - 1

Tarybos nariai - 51

Administracija – 1

Seniūnijos – 21

Vietos bendruomeninės organizacijos – 30

Seniūnaičiai - 166

Seniūnaičių, Seniūnijos ir administracijos sąveika, kai nėra Bendruomeninių org. Tuomet seniūnaičiai patys buria komandą ir kuria vietos bendruomeninę organizaciją

Seniūnijos seniūnaičių sueigos

Seniūnijose suformuotos Vietos

bendruomenių tarybos

Meras ir Taryba

Išvados:

1. Mus domina vietos bendruomenės, kurios vadovaujasi partnerystės principu nes dėka jo vyrauja nuomonių įvairovė, atstovaujami skirtingi interesai, vyksta skaidresnė veikla.

Išvados:

2. Atlikus tyrimą Vilniaus bendruomenėse paaiškėjo, kad sunkiausiai sekasi bendrauti su savivaldybe ir kitomis organizacijomis, bet tuo pačiu vyrauja siekis bendravimo, partnerystės.

Išvados:

3. Parengtas teorinis modelis leidžia tikėtis, kad Vilniaus mieste sprendžiant problemas dalyvaus politikai, administracija, seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos ir tai įtvirtins partnerystės principą.