Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos

BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR

BENDRUOMENIŲ CENTRŲ

VEIKLOS IR GALIMYBIŲ PLĖTOJIMO TYRIMAS

Užsakovas: LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paslaugų teikėjas: BGI Consulting, UAB

Vilnius, 2011 m. gruodis

Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011

2

TURINYS

ĮVADAS..................................................................................................................................................... 3

1. BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS SĄVOKA IR VAIDMUO ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE ......... 5

2. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR JAS VIENIJANČIŲ ASOCIACIJŲ SKAIČIUS ............................ 9

2.1. Bendruomeninių organizacijų žemėlapis ................................................................................ 9

2.2. Bendruomenines organizacijas vienijančios asociacijos ....................................................... 11

3. ĮSITRAUKIMĄ Į BENDRUOMENINĘ VEIKLĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI ................................................ 13

3.1. Dalyvavimo bendruomeninėje veikloje motyvai ................................................................... 16

3.2. Socialinės – demografinės bendruomeninės organizacijos narių charakteristikos .............. 18

4. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ORGANIZACINIAI IŠTEKLIAI .................................................. 22

4.1. Bendruomeninių organizacijų žmogiškieji ištekliai ............................................................... 22

4.2. Bendruomeninių organizacijų finansavimo šaltiniai ............................................................. 26

4.3. Bendruomeninių organizacijų infrastruktūriniai ir organizaciniai ištekliai ............................ 28

5. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMA VEIKLA ................................................................ 32

5.1. Bendruomeninių organizacijų tikslai ir vykdomos veiklos .................................................... 32

5.2. Bendruomeninių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos ............................................. 35

5.2.1. Bendruomeninių organizacijų šiuo metu teikiamos socialinės paslaugos .................... 37

5.2.2. Priežastys, dėl kurių bendruomeninės organizacijos neteikia socialinių paslaugų ....... 40

5.2.3. Socialinių paslaugų poreikis ir perspektyvos ................................................................. 41

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ............................................................................................................. 45

NAUDOTI ŠALTINIAI ............................................................................................................................... 51

PRIEDAS 1. Bendruomeninių organizacijų apklausos techniniai duomenys ......................................... 53

PRIEDAS 2. Bendruomeninių organizacijų skaičius ............................................................................... 55


3

ĮVADAS

Bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas

atliktas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu.

Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvoje veikiančių bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių

centrų paplitimą, veiklos pobūdį ir veiklos plėtojimo galimybes.

Tyrimo uždaviniai – nustatyti bendruomeninių organizacijų, bendruomeninių centrų ir jų

asocijuotų struktūrų skaičių; išanalizuoti įsitraukimą į bendruomeninę veiklą lemiančius

veiksnius; sudaryti bendruomenių paplitimo žemėlapį; išanalizuoti bendruomeninių

organizacijų išteklius; ištirti bendruomeninių organizacijų veiklą; ištirti bendruomeninių

organizacijų įsitraukimą į socialinių paslaugų teikimą ir jų gebėjimus šioje srityje.

Tyrimas inicijuotas ir atliktas įgyvendinant Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m.

programą1. Šios programos paskirtis – skatinti bendruomeninių organizacijų plėtrą socialinės

veiklos vykdymo ir savitarpio pagalbos stiprinimo kryptimi, kad vietos bendruomenėse būtų

teikiama daugiau socialinių paslaugų ir į jų teikimą įsitrauktų kuo daugiau bendruomenės narių.

Tyrimo ir Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programos tikslai padiktavo

pagrindinius klausimus, į kuriuos siekta atsakyti tyrimo metu.

Tyrime analizuojama bendruomeninės organizacijos sąvoka ir pasiūlyti pagrindiniai kriterijai,

kuriais remiantis identifikuotos šalyje veikiančios bendruomeninės organizacijos ir sudarytas

bendruomeninių organizacijų žemėlapis pagal savivaldybes.

Tyrimo metu atliktos bendruomeninių organizacijų apklausos metu nustatyti bendruomeninių

organizacijų turimi organizaciniai ištekliai: žmogiškieji ištekliai, materialinis turtas, naudojamų

patalpų pobūdis ir kita. Atskiras dėmesys buvo skirtas bendruomeninių organizacijų

finansavimui ir jų pajamų iš skirtingų finansavimo šaltinių struktūrai.

Tyrime apibendrinama bendruomeninių organizacijų vykdoma veikla, akcentuojant socialines ar

su jomis susijusias paslaugas. Taip pat analizuojami gyventojų dalyvavimo bendruomeninėje

veikloje motyvai, priežastys galinčios paskatinti ar, atvirkščiai, sumažinti gyventojų aktyvumą.

Sudarant tyrimo objektą atitinkančių bendruomeninių organizacijų sąrašą ir žemėlapį, plačiai

buvo naudotos VĮ Registrų centras duomenų bazės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR

finansų ministerijos pateikiama paramos gavėjų duomenų bazė. Papildomai buvo peržiūrėti

vietos veiklos grupių pateikiami jų veiklos teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų

sąrašai.

Atsakant į iškeltus klausimus pagrindinis duomenų šaltinis buvo šalyje veikiančių

bendruomeninių organizacijų apklausa. Bendruomeninių organizacijų apklausą pagal tyrimo

ekspertų parengtą klausimyną atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB „RAIT“. Apklausa ad-

hoc (atskiro tyrimo) būdu atlikta 2011 m. spalio 28 – lapkričio 11 d. Apklausta 300

bendruomeninių organizacijų, veikiančių visoje šalies teritorijoje. Su dalimi apklausoje

dalyvavusių bendruomeninių organizacijų, kurios apklausos metu nurodė teikiančios socialines

1 Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programa, patvirtinta LR socialinės apsaugos ir darbo

ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-31


4

paslaugas, buvo susisiekta papildomai ir atlikti tiesioginiai interviu, pagilinantys žinias apie jų

teikiamų paslaugų tipą, periodiškumą, finansavimo šaltinius ir pan.

Tyrimo metu taip pat atlikti kokybiniai interviu su bendruomenines organizacijas vienijančių

asociacijų atstovais bei nevyriausybinio sektoriaus ekspertais.

Kadangi į bendruomeninių organizacijų apklausos imtį nepateko religinės bendruomenės ir

bendrijos taip pat galinčios vykdyti bendruomenines veiklas, buvo atlikti papildomi kokybiniai

interviu su religinių organizacijų atstovais.


5

1. BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS SĄVOKA IR VAIDMUO

ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE

Tyrimo objektas

Vienareikšmiškai apibrėžti bendruomenines organizacijas sudėtinga. Bendruomeninės

organizacijos sąvoka savyje talpina bent du požymius – prasminį ir formos. Bendruomenė žymi

tam tikrą ryšį tarp ją sudarančių subjektų: „bendruomenė – istoriškai susiformavusi grupė

žmonių, susijusių tarp savęs gamybiniais santykiais; kolektyvas, kurį sieja bendri interesai“;

„bendruomeninis – bendruomenei priklausantis, susijęs su bendruomene“2. Organizacija reiškia,

kad ryšys tarp subjektų turi būti kažkaip apibrėžtas: organizacija – žmonių, visuomeninių grupių,

valstybių, turinčių bendrą veikimo programą, organizacija3.

Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktuose bendruomeninės organizacijos sąvokos

bendro apibrėžimo nėra, tačiau bendruomeninės organizacijos sąvoka siaurinama, siejant ją prie

konkrečios gyvenamosios vietovės:

Bendruomeninė organizacija - asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės

bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios

paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje4.

Bendruomenių organizacijos – tai kaimiškose vietovėse, miesteliuose ir miestuose veikiančios

vietos bendruomeninės organizacijos, taip pat religinės bendruomenės ir bendrijos5.

Kaimo bendruomenė - kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių

ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos

asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti

bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus,

susijusius su gyvenimu kaimynystėje6.

Analizuojant galiojančių teisės aktų nuostatas, galime išskirti šiuos bendruomeninės

organizacijos požymius:

- Organizacija įkurta gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventojų;

2 Lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 1941-2002

3 Ten pat

4 LR vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533, Žin., 1994, Nr. 55-1049

5 Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programa, patvirtinta LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-31

6 LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, 2002 m. birželio 25 d., Nr. IX-987, Žin., 2002, Nr. 72-3009

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5884&b=



6

- Organizacijos paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu

kaimynystėje;

- Organizacijos veikla apibrėžiama konkrečia gyvenamąja vietove (kaimu, miestu, miesto

dalimi ar pan.)

Bendruomeninių organizacijų paskirtis iš esmės yra įgyvendinti viešuosius interesus, jos atitinka

viešojo juridinio asmens statusą ir gali būti įregistruojamos keliomis juridinio asmens teisinėmis

formomis. Juridinių asmenų pavadinimuose taip pat naudojamos įvairios - bendruomeninių

organizacijų, bendruomenės centrų, bendruomenės komitetų ir pan. - sąvokos.

Bendruomeninės organizacijos juridinis statusas aukščiau minėtuose teisės aktuose nėra

vienareikšmiškai apibrėžtas, paliekant tam tikrą laisvę steigėjams. LR žemės ūkio, maisto ūkio ir

kaimo plėtros įstatyme nurodyta, jog finansinės paramos gavimo tikslais organizacijos turi būti

įsteigtos LR asociacijų įstatymo arba LR viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. LR vietos

savivaldos įstatyme nurodoma, kad bendruomeninė organizacija yra asociacija, taigi greičiausiai

turėtų būti steigiama LR vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.

Asociacija - iš tiesų pati populiariausia teisinė forma, kuria registruojamos bendruomeninės

organizacijos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis bendruomeninės organizacijos sąvoką

atitinkančių juridinių asmenų taip pat registruojami kaip viešosios įstaigos, labdaros ir paramos

fondai.

Reikia pastebėti, kad Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programoje prie

bendruomenių organizacijų taip pat priskiriamos religinės bendruomenės ir bendrijos. Religinės

bendruomenės bei bendrijos pirmiausiai sietinos su įsitraukusių asmenų vertybiniais/

dvasiniais interesais, tačiau bent dalies religinių bendruomenių bei bendrijų veikla susijusi ir su

konkrečia vietove (pavyzdžiui, parapijomis), todėl jų vaidmuo bendruomeniniame gyvenime

taip pat gali būti svarbus. Tiesa, „religinė bendruomenė ar bendrija“ taip pat yra ir juridinio

asmens teisinis statusas neapimantis „tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų“, todėl

svarbu akcentuoti, kad šio tyrimo tikslais religinė bendruomenė ar bendrija suprantama plačiau

nei apima taip pat vadinama juridinio asmens teisinė forma, t.y. šia sąvoka apimamos visos

religinės bendruomenės ir bendrijos.

Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių bendruomeninių organizacijų apibrėžimų, kurie iš

esmės priklauso nuo to, kokiu požiūriu ar iš kokios perspektyvos analizuojama bendruomeninė

veikla. Pripažįstama, kad vienareikšmiškas bendruomenių apibūdinimas yra problematiškas.

Literatūroje yra išskiriamos trys pagrindinės bendruomenių formos: natūrali teritorinė kaimo

bendruomenė, neteritorinė bendruomenė ir galiausiai kompleksiška šiuolaikinė bendruomenė,

nenuneigiant teritoriškumo – lokalumo7. Visgi, analizuojant LR teisės aktų nuostatas, panašu,

kad kalbant apie bendruomenines organizacijas teritoriškumo principas yra kritiškai svarbus

faktorius, todėl, pavyzdžiui, interesų pagrindu susivieniję žmonės, gyvenantys skirtinguose

miestuose, nėra laikomi bendruomeninėmis organizacijomis formaliuoju požiūriu.

7 Daiva K. Kuzmickaitė, Lietuvos bendruomenių tipologija ir ypatumai, „Socialinė ekonomika: vietos bendruomenės poreikiai ir galimybės“, Socialinės ekonomikos institutas, 2004


7

Taigi, apibendrintai, bendruomeninė organizacija – tai gyvenamosios vietovės gyventojus

atstovaujanti organizacinė struktūra8 . Dėl nepakankamo atitikimo aukščiau įvardintiems

bendruomeninės organizacijos kriterijams, į tyrimo objektą nepatenka tokios organizacijos kaip

Daugiabučių namų savininkų bendrija ir Sodininkų bendrija, kurios nors ir atitinka

teritoriškumo kriterijų, tačiau yra labiau orientuotos į ūkinę veiklą – nekilnojamo turto valdymą,

naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą.

Tyrimo ataskaitoje sąvoka bendruomeninė organizacija apima visas bendruomeninių

organizacijų požymius atitinkančias organizacijas, nepriklausomai nuo to, kokie terminai

naudojami jų pavadinimuose (bendruomenė, bendruomenės centras, bendruomenės komitetas,

bendruomenės iniciatyva ar pan.).

Bendruomeninių organizacijų vaidmuo

Analizuojant bendruomeninių organizacijų plačiąja prasme vaidmenį, mokslinėje literatūroje

dažnai naudojama socialinio kapitalo sąvoka. Gali būti įvairių socialinio kapitalo apibrėžimų,

tačiau apibendrinant jis suvokiamas kaip esamų ar potencialių bendruomenėje esančių resursų

aktyvavimas/išnaudojimas pasitelkiant santykių tinklus, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą9.

Socialinis kapitalas apima ryšius, santykius, vertybes, organizacijas, kurie įtakoja žmonių

bendravimą ir susitelkimą.10 Svarbu pažymėti, kad socialinis kapitalas yra viešoji gėrybė, todėl

jis yra prieinamas nepriklausomai nuo asmens socialinio statuso, pajamų, išsilavinimo ar pan.11

Tačiau socialinis kapitalas nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda gali padidėti

jį intensyviai vartojant.12

Galima išskirti kelias pagrindines kryptis mokslinėje literatūroje, kuriomis analizuojama

socialinio kapitalo svarba bendruomenės gerovės kūrimui: socialinis kapitalas traktuojamas

kaip svarbus socialinės kontrolės13 faktorius, pavyzdžiui, bendruomenės, kuriose efektyviai

veikia socialinės kontrolės mechanizmai, pasižymi mažesniu nusikalstamumo lygiu; socialinis

kapitalas analizuojamas kaip bendruomenės atgaivinimo, plėtros, sanglaudos skatinimo

faktorius. Kaip ten bebūtų, visais atvejais yra nagrinėjama, kaip individualūs ryšiai, tinklai,

vertybės kreipia asmenis į bendruomenines veiklas. Socialinio kapitalo tyrimuose įvairių formų

8Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008. 2(11).50-62

9 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore. Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital. Urban Institute Justice Policy Center, 2004

10 Grootaert, Christiaan and Thierry van Bastelaer. Understanding and Measuring Social Capital. The World Bank, 2002.

11 Robert D. Putnam. Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Vilnius: Margi raštai, 2001

12 Ostrom, Elinor. Social Capital: A Fad or a Fundamental Concept? „Social Capital: A Multifaceted Perspective“, The World Bank, 2000.

13 Socialinė kontrolė gali būti apibrėžta kaip vertybinė, bendruomenėje išreiškiama pozicija, vertinimas konkrečių poelgių klausimais, pavyzdžiui, bendruomenės nario negerbimas dėl jo įvykdyto smurtinio nusikaltimo


8

bendruomeninės organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis bendrų

vertybių bei ryšių iškėlimą ir išlaikymą.14

Bendruomeninės organizacijos priskirtinos struktūriniam socialiniam kapitalui, kuris apima

labiau objektyvias ir išoriškai tyrinėtinas socialines struktūras. Struktūrinis socialinis kapitalas

taip pat yra susijęs su kognityviuoju socialiniu kapitalu, kuris apima subjektyviąsias ir sunkiau

apčiuopiamas bendruomeniškumo savybes, t.y. bendrai priimtus požiūrius ir elgesio normas,

bendrąsias vertybes, pasitikėjimą ir pan. Šie lygmenys iš esmės gali egzistuoti vienas be kito. 15

Kita vertus, abiejų šių lygmenų egzistavimas gali veikti sinergiškai vienas kito atžvilgiu.

Pavyzdžiui, R. Putnamas įvairias savanoriškas organizacijas (tarp jų ir bendruomenines) laiko

svarbiu tarpininku tarp visuomenės, gyventojų ir politinio lygmens. Jis pabrėžia savanoriškų

organizacijų svarbą stiprinant pasitikėjimą ir horizontalius socialinius tinklus16. Mokslininkų

darbuose taip pat pabrėžiamas bendruomeninių organizacijų vaidmuo įgalinant bendruomenes,

skatinant jų plėtrą. Bendruomeninės organizacijos vertinamos kaip faktorius, paskatinantis

gyventojų ryšius ir bendrą veiklą, turintis įtakos asmeninėms nuostatoms ir motyvuojantis veikti

savo ir bendruomenės interesais. Kai kurie tyrimai teigia, kad bendruomenės, kuriose labiau

išreikštas formalus instrumentinis dalyvavimas veikloje, yra sėkmingesnės sprendžiant

socialinio, politinio ir pan. pobūdžio problemas. Kartu tokia formali instrumentinė organizacija

gali turėti didesnį potencialą daryti įtaką norimiems gyvenamosios vietovės pokyčiams17.

Detaliau analizuojant ryšius tarp bendruomenės narių ir jų išraiškos formas, susiduriama su

skirtingais lygmenimis, kuriuose šie ryšiai veikia. Pavyzdžiui, tiriant bendruomenės elgesį esant

nepalankiai saugumo atžvilgiu situacijai, socialinės dezorganizacijos (arba socialinės ekologijos)

teorija socialinius bendruomenės sąryšius siūlo analizuoti trimis lygmenimis: privatus,

vietinis/lokalus, viešas. Privatus lygmuo – tai motyvacija ir elgesys kylantis iš vietos gyventojų

asmeninių, tarpusavio ryšių. Vietinis/lokalus lygmuo – tai platesni, daugiau vietos gyventojų (ne

tik tiesiogiai pažįstamus) jungiantys ryšiai, kurie įprastai realizuojami per įvairias vietos

institucijas (mokyklas, religines organizacijas, savanoriškas organizacijas ar pan.). Viešas lygmuo

– veikla orientuota į išorę, bendruomenės interesų komunikavimą platesniu mastu, pavyzdžiui,

kreipiantis į valdžios institucijas dėl investicijų į bendruomenės infrastruktūrą. Bendruomeninės

organizacijos, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, pirmiausiai priskirtinos vietiniam/lokaliam

lygmeniui ir vertintinos kaip antrinis, išplėstas gyventojų tarpusavio ryšių ratas. 18 Tais atvejais,

kai bendruomenės organizacijos užsiima ne tik gyventojų laisvalaikio organizavimo ar pan.

veikla, bet ir atstovauja bendruomenės interesus platesniu mastu, jų veikla išsiplečia iki viešojo

lygmens.

14 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore. Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital, Urban Institute Justice Policy Center, 2004

15 15 Daiva K. Kuzmickaitė. Lietuvos bendruomenių tipologija ir ypatumai. „Socialinė ekonomika: vietos bendruomenės poreikiai ir galimybės“, Socialinės ekonomikos institutas, 2004

16 Robert D. Putnam, Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Margi raštai, 2001

17 Sapna Swaroop, Jeffrey D. Morenoff, Building Community: The Neighbourhood Context of Social Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006

18 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore, Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital, Urban Institute Justice Policy Center, 2004


9

Gyventojų dalyvavimas visuomeninėje veikloje plačiąja prasme yra naudingas ir viešosios

politikos tikslais kaip priemonė, stiprinanti viešosios politikos sprendimų kokybę, pasitikėjimą

demokratija ir viešojo sektoriaus sprendimais, sprendimų skaidrumą ir viešojo sektoriaus

atskaitomybę. Visuomenės dalyvavimas viešojoje politikoje organizuotomis formomis laikomas

vienas iš sėkmės faktorių užtikrinant aktyvius sprendimų priėmėjų ir visuomenės ryšius ir

visuomenės įtraukimą į viešosios politikos sprendimų priėmimo procesą19.

2. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR JAS VIENIJANČIŲ

ASOCIACIJŲ SKAIČIUS

2.1. Bendruomeninių organizacijų žemėlapis

Pagal ankstesniame poskyryje aptartus kriterijus, kuriais apibrėžiama bendruomeninė

organizacija – veiklos teritorija, organizacijos paskirtis, organizacijos teisinis statusas – tyrimo

metu šalyje buvo identifikuota daugiau kaip 1800 bendruomeninių organizacijų. Taip pat yra

registruota daugiau kaip 1000 religinių bendruomenių ir bendrijų statusą turinčių juridinių

asmenų.

Didžiausia bendruomeninių organizacijų koncentracija nustatyta kaimiškose vietovėse.

Bendruomeninių organizacijų skaičius čia didžiausias tiek kiekybine, tiek ir gyventojų įtraukties

prasme. Atliktos bendruomeninių organizacijų apklausos duomenimis, kaimiškose vietovėse

veikiančios bendruomeninės organizacijos vidutiniškai vienija 76 konkrečios gyvenamosios

vietovės gyventojus (narystės būdu). O miestuose veikiančios bendruomeninės organizacijos -

155.

Vienoje gyvenamojoje vietovėje gali veikti kelios bendruomeninės organizacijos, atstovaujančios

skirtingas gyventojų grupes ar užsiimančios skirtinga veikla. Tyrimo metu atliktos apklausos

metu nustatyta, kad 46,3 proc. bendruomeninių organizacijų jų gyvenamojoje vietovėje veikia ne

vienos.

Bendruomeninių organizacijų tankumas skiriasi ne tik kaimo ir miesto vietovėse. Taip pat

pastebėti skirtumai pagal savivaldybes ar net regionus.

Didžiausiu bendruomeninės veiklos intensyvumu išsiskiria Panevėžio ir Alytaus apskritys.

Daugumoje šių apskričių savivaldybių 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 13

bendruomeninių organizacijų. Panaši situacija ir Utenos bei Marijampolės apskrityse – čia

beveik visose savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka 10 ir daugiau bendruomeninių

organizacijų.

Santykinai žemesnis bendruomeninių organizacijų tankis Telšių ir Tauragės apskrityse. Čia gana

didelė koncentracija savivaldybių, kuriose 10 tūkst. gyventojų tenka mažiau kaip 7

bendruomeninės organizacijos. Tokia situacija atrodo kiek išskirtinė visos šalies kontekste,

19 OECD Handbook on Information, Consultation and Public Participation in Policy-making, Organisation For Economic Co-Operation And Development (OECD), 2001


10

kadangi šiose apskrityse nėra didžiųjų miestų, kuriuose bendruomeninės veiklos intensyvumas

įprastai mažesnis.

Didžiųjų miestų savivaldybės pasižymi mažiausiu bendruomeninių organizacijų tankiu, kuris

jose neviršija 4 bendruomeninių organizacijų 10 tūkst. gyventojų, o neretai net nesiekia vienos

bendruomeninės organizacijos 20 tūkst. gyventojų (Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų

savivaldybės).

Pav. 1. Bendruomeninių organizacijų tankumas pagal savivaldybes (10 000 gyventojų tenkančių bendruomeninių organizacijų skaičius). Šaltinis: LR statistikos departamento duomenys ir tyrimo metu sudaryta bendruomeninių organizacijų duomenų bazė

Tyrimo duomenimis, pagrindinis bendruomeninių organizacijų skaičiaus augimas prasidėjo

2002 m., o piką pasiekė 2003-2004 m. Šis staigus kilimas pirmiausiai sietinas su Europos

Sąjungos LEADER+ tipo priemonėmis, kurių lėšos buvo skirtos įvairioms kaimo bendruomenių

iniciatyvoms įgyvendinti. Pakankamai intensyvus bendruomeninių organizacijų steigimosi

tempas išlaikytas ir po 2004 m. Tik pastaraisiais metais kuriasi mažiau naujų bendruomeninių

organizacijų. Tai gali būti susiję su jau pakankamai išplėtotu bendruomeninių organizacijų tinklu

kaimiškose vietovėse. Nauja bendruomeninių organizacijų steigimosi banga galėtų kilti, jeigu

bendruomeniniai procesai suintensyvėtų miestuose.


11

Kaip jau buvo minėta, Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programoje prie

bendruomenių organizacijų taip pat priskiriamos religinės bendruomenės ir bendrijos. Šio

tyrimo kontekste aktualiausios tos religinių bendruomenių ir bendrijų organizacijos, kurios

sietinos su konkrečia vietove, taigi, pirmiausiai tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų

parapijos, taip pat kitų religinių bendruomenių centrai veikiantys konkrečiuose teritoriniuose

vienetuose.

7154

53

15

53

61

97

1

119

Romos katalikai (lotynų apeigų) Graikų apeigų katalikai

Evangelikai liuteronai Evangelikai reformatai

Ortodoksai (stačiatikiai) Sentikiai

Judėjai Musulmonai sunitai

Karaimai Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos

Pav. 2. Tradicinių religinių bendruomenių ir kitų religinių bendruomenių skaičius šalyje, 2011 m. Šaltinis: LR statistikos departamentas ir VMI paramos gavėjų duomenų bazė

Plačiausią bendruomenių tinklą visos šalies teritorijoje turi Romos katalikų bažnyčia. Parapijos

beveik tolygiai padengia visą šalį. Kitų didžiausių tradicinių religinių bendruomenių – ortodoksų

(stačiatikių), sentikių, evangelikų liuteronų – parapijos taip pat pasiskirsčiusios visoje šalyje,

tačiau jų tinklas retesnis, parapijos veikia ne visose savivaldybėse. Didesnė sentikių parapijų

koncentracija yra šiaurės rytų Lietuvoje – Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų rajonuose.

Evangelikų liuteronų parapijos labiausiai koncentruojasi vakarų ir pietvakarių Lietuvoje –

Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko rajonuose. Dalis tradicinių religinių

bendruomenių labiau susijusios su konkrečia vietove, pavyzdžiui, karaimai ar musulmonai

sunitai, ir veikia pakankamai lokaliai.

2.2. Bendruomenines organizacijas vienijančios asociacijos

Bendruomeninių organizacijų dalyvavimas stambesnėse asocijuotose struktūrose pirmiausiai

yra svarbus siekiant jų tikslų. Kaip nurodo tyrime dalyvavę asocijuotų struktūrų atstovai,

ekspertai, gilesnė diskusija su centrinės ir netgi vietos institucijomis yra galima tik per


12

asocijuotas bendruomeninių organizacijų struktūras. Būtent tai paskatino bendruomenines

organizacijas steigti savivaldybės lygmens asocijuotas struktūras, o vėliau jungtis ir visos šalies

mastu.

Pav. 3. Bendruomeninių organizacijų dalyvavimas asocijuotų struktūrų veikloje (n=300)

Daugiau kaip pusė bendruomeninių organizacijų dalyvauja vienos savivaldybės

bendruomenines organizacijas vienijančių asociacijų veikloje. Visos šalies bendruomenines

organizacijas vienijančių asociacijų veikloje dalyvauja mažiau, tik apie 12 proc. visų

bendruomeninių organizacijų. Apie ketvirtadalį bendruomeninių organizacijų apskritai

nedalyvauja asociacijų veikloje.

Savivaldybių lygmens asocijuotas struktūras galima skirti į bendruomeninių organizacijų

asociacijas (sąjungas) ir vietos veiklos grupes. Iš esmės abu šie organizacijų tipai yra asocijuotos

struktūros, tačiau vietos veiklos grupės yra platesnis organizacijų susivienijimas, kadangi jungia

privačias, visuomenines, valstybines ir vietos valdžios organizacijas. Vietos veiklos grupės – tai

ES iniciatyvos LEADER+ paskatintas reiškinys, skirtas kaimiškųjų vietovių plėtrai. Šiuo metu

vietos veiklos grupės apima visas šalies kaimiškąsias savivaldybes ir, be kitų organizacijų, vienija

nemažą dalį bendruomenių. Šiuo metu šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė bei, skirtingų šaltinių

duomenimis, registruota 31 bendruomeninių organizacijų asociacija.

Kitos savivaldybėse veikiančios asocijuotos struktūros – išskirtinai bendruomenines

organizacijas vienijančios asociacijos. Šiuo metu tokios asociacijos veikia maždaug pusėje šalies

savivaldybių.

52%

7%

12%

5%

24%

Savivaldybės bendruomeninesorganizacijas vienijantiasociacija

Apskrities bendruomeninesorganizacijas vienijantiasociacija

Visos šalies bendruomeninesorganizacijas vienijantiasociacija

Kito pobūdžiobendruomenines organizacijasvienijanti asociacija

Nedalyvauja asociacijų veikloje


13

3. ĮSITRAUKIMĄ Į BENDRUOMENINĘ VEIKLĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Dalyvavimas – būdas, kuriuo bendruomenės narys ar pati bendruomenė veikia ekonominius,

socialinius, kultūrinius ir politinius procesus, susijusius su savo gyvenimu20. Pastebima, kad

bendruomeninės organizacijos sėkmė priklauso nuo to, kiek vietos gyventojų pavyksta

pritraukti 21 . Tačiau aktyvinimo procesas nėra paprastas, o gyventojų įsitraukimas į

bendruomenių ir visuomeninių organizacijų veiklą priklauso nuo daugybės objektyvių ir

subjektyvių faktorių. Šie faktoriai gana plačiai analizuojami mokslinėje literatūroje, kurioje

galima rasti pakankamai prieštaringų įrodymų, dar kartą patvirtinančių reiškinio

įvairiapusiškumą ir sudėtingumą. Visgi tam tikras grupes faktorių, motyvuojančių dalyvauti

bendruomeninėje, visuomeninėje veikloje, galima išskirti.

Problemos kaip motyvuojantis faktorius.

Kai kuriose mokslinėse studijose, ypač nagrinėjančiose bendruomenių įtaką nusikalstamumo

konkrečiose vietovėse mažinimui, nustatytas ryšys tarp gyvenamosios aplinkos problemų lygio

ir dalyvavimo bendruomeniniuose judėjimuose. Teigiama, kad asmenys, norėdami užsitikrinti ar

padidinti savo šeimos, turto saugumą linkę jungtis į organizuotas bendruomenes, kurios

matomos kaip įrankis esamoms problemoms spręsti22. Šiuos teiginius patvirtina ir kiti tyrimai23,

kurių metu analizuotas gyventojų įsitraukimo į visuomenines veiklas fenomenas. Nustatyta, kad

dalyvavimą pirmiausiai skatina konkrečių viešųjų paslaugų plačiąja prasme poreikis, ypač

tuomet, kai šis poreikis yra ilgalaikis, esamos paslaugos netenkina gyventojų ir nėra galimybių

šių paslaugų „išvengti“. Esant kitoms lygioms sąlygoms, kuo didesnis, ilgesnis laike, mažiau

pertraukiamas šis poreikis, tuo didesnė gyventojų motyvacija dalyvauti visuomeninėje veikloje

sprendžiant konkrečią problemą. Tiesa, gyventojai labiau linkę imtis aktyvių priemonių, kuomet

jų kompetencija tinkama įvertinti esamų paslaugų kokybei ir kuomet šioms jų netenkinančioms

paslaugoms nėra alternatyvų.

Dalis tyrimų24 visgi nurodo esant skirtumus tarp problemos kaip motyvacijos dalyvauti

formaliose bendruomeninėse organizacijose, kurių tikslai labiau funkciniai ar politiniai, ir

neformaliuose bendruomeniniuose susivienijimuose, kurių tikslai labiau susiję su asmens

vertybių raiška, pomėgiais ir pan. Didėjant trūkumams, problemoms, kurie kelia

nepasitenkinimą gyventojams, didėja dalyvavimas būtent formaliose, į problemų sprendimą

orientuotose organizacijose. Visgi ši priklausomybė nėra linijinė ir, problemoms pasiekus tam

tikrą ribą, gyventojų įsitraukimas į organizuotas struktūras ima mažėti. Tiesa, šios išvados negali

20 Irmina Matonytė. Žmogaus socialinė raida ir pilietinė visuomenė. Viešosios politikos studijos 1(2): 4-20, Viešosios politikos tyrimų centras, 2002

21 Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008. 2 (11). 50-62.

22 Morris Janowitz. The Community Press in an Urban Setting. University of Chicago Press, 1967

23 Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services: Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005

24 Sapna Swaroop, Jeffrey D.Morenoff, Building Community: The Neighbourhood Context of Social Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006


14

būti priimamos vienareikšmiškai, kadangi gyvenamosios vietos problemos yra įvairialypis

reiškinys ir jų įtaka bendruomeninei veiklai gali būti įvairi.

Bendruomenės stabilumas.

Dar vienas faktorius, su kuriuo mokslinėje literatūroje siejamas dalyvavimas bendruomeninėje

veikloje – bendruomenės stabilumas arba sėslumas. Vietos bendruomenė neretai apibrėžiama ir

suprantama kaip tarpasmeninių ryšių tinklų bei formalių ir neformalių organizacijų, sąsajų,

dažnai kylančių iš šeimos tradicijos, visuma25. Šiandieninėje besikeičiančioje ir mobilioje

visuomenėje, toks supratimas, matyt, pirmiau sietinas su kaimo vietovėmis, kurioms labiau

būdingas sėslumas, gyventojai retai keičia gyvenamąją vietą26. Kalbant apie sėslumo įtaką

bendruomeninių veiklų aktyvumui, pastebėta, kad didesnis bendruomenių aktyvumas

pasireiškia tose vietovėse, kuriose migracijos mastas yra santykinai nedidelis ir gyventojų ratas

yra pakankamai stabilus. Įdomu, kad bendruomenės stabilumas veikia kaip skatinantis

pozityvus faktorius įtraukiant naujus narius, nepriklausomai net nuo jų pačių gyvenimo

konkrečioje vietovėje trukmės. Dar daugiau, gyvenamosios vietovės bendras stabilumas gali

didinti pasitenkinimą bendruomene ir skatinti į ją įsitraukti tiek vietovės senbuvius, tiek ir

naujai atvykusius27. Kai kurios teorijos28 netgi svarsto, kad didelis gyventojų mobilumas

konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ir reti kaimynų tarpusavio ryšiai iš esmės nulemia žemą

asmenų įsitraukimą į bendruomenines veiklas, nepriklausomai nuo tokių faktorių kaip vietovės

urbanizacijos lygis ar socialinės demografinės asmens charakteristikos.

Individualūs ir kolektyviniai motyvai.

Visgi, esant toms pačioms ar panašioms aplinkybėms (problemoms, bendruomenės sėslumui ir

pan.), vieni gyventojai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, o kiti išlieka pasyvūs. Mokslinėje

literatūroje galima rasti įvairias vidinių motyvų klasifikacijas ir jų sąveikos teorijas. Pakankamai

didelė dalis jų remiasi racionalaus pasirinkimo teorija ir iš esmės teigia, kad asmenys dalyvauja

bet kokioje veikloje jeigu jiems asmeniškai tai naudinga, bet ne dėl bendrų tikslų. Kita vertus,

nepaisant to, kad asmeninė nauda gaunama dalyvaujant visuomeninėse veiklose dažnai yra

mažesnė nei įdėtos pastangos, dalis žmonių dalyvauja bendruomeninėse ar pan. veiklose. Ši

kontraversija rodo, kad apsiriboti vien itin racionaliais motyvais analizuojant žmonių motyvaciją

būtų pernelyg siauras požiūris.

25 John Kasarda, Morris Janowitz. Community Attachment in Mass Society. American Sociological Review 39:328-39, 1974

26 Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2 (11). 50-62, 2008.

27 Robert J. Sampson. Local Friendship Ties and Community Attachment in Mass Society: A Multilevel Systemic Model. American Journal of Sociology 94:774-802, 1988

28 Robert J. Sampson. Linking the Micro- and Macro Level Dimensions of Community Social Organization. Social Forces 70:1, September 1991


15

Kai kurie mokslininkai29 siūlo analizuojant motyvaciją derinti individualius ir kolektyvinius

motyvus, t.y. tiek požiūrį, kad asmens motyvaciją lemia juos tenkinanti asmeninė grąža, tiek

požiūrį, kad motyvaciją dalyvauti visuomeninėje veikloje stiprina asmenų poreikis išreikšti

bendrus tikslus, poreikis pademonstruoti pritarimą bendroms vertybėms, poreikis jaustis

bendruomenės dalimi.

Lietuvoje atlikto tyrimo metu30 nustatyta, kad labiausiai dalyvaujančius asmenis motyvuoja

tokie nematerialūs asmeniniai stimulai kaip savirealizacija ar vertinga patirtis. Iš kolektyvinių

stimulų stipriausiai veikia bendrumo jausmas (buvimo bendruomenės dalimi jausmas) ir

bendros vertybės. Tačiau bendrų tikslų siekimas kaip motyvuojantis stimulas nėra stiprus.

Bendruomeninių organizacijų vaidmuo.

Nereikia pamiršti ir vadinamosios „pasiūlos pusės“, kuri gali būti ne mažiau svarbi negu aptarti

faktoriai, sukuriantys visuomeninės veiklos poreikį. Jeigu dalis asmenų įsitraukia į visuomenines

veiklas vedini asmeninės iniciatyvos, tai daliai yra svarbus „būti pakviestam“ faktorius. Šiuo

atveju agento vaidmenį bene geriausiai atlieka egzistuojantys socialiniai tinklai, kuriuose

dalyvauja potencialūs bendruomeninės organizacijos nariai.31

Demografinės, socialinės charakteristikos.

Kalbant apie asmenų, dalyvaujančių visuomeninėje veikloje, socialines demografines

charakteristikas, vienareikšmiškų atsakymų nėra. Visgi tam tikros tendencijos yra pastebimos.

Išsilavinimas plačiąja prasme (įgyta kvalifikacija, ankstesnė patirtis ir pan.) beveik be išimties

yra svarbus faktorius darantis įtaką dalyvavimui visuomeninėje veikloje. Dar daugiau, labiau

išsilavinę asmenys yra ne tik labiau linkę įsitraukti į veiklas, bet jų dalyvavimui taip pat būdingas

didesnis intensyvumas ir indėlis lyginant su žemesnio išsilavinimo asmenimis32.

Kai kuriose studijose33 dar patikslinama, kad labiau išsilavinę, aukštesnes pajamas turintys

asmenys aktyviau dalyvauja bendrų reikalų sprendimo, gyventojų atstovavimo tikslais įkurtų

organizacijų veikloje, tačiau dalyvavimas organizacijose, kurios sukurtos pomėgių, tautybės,

religinių įsitikinimų ar pan. pagrindu, daug mažiau priklausomas nuo socialinių demografinių

charakteristikų.


30 Rigita Tijūnaitienė. Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose motyvacijos raiška ir plėtojimas, daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas (03 s)

31 Grant Jordan, William A. Maloney. How Bumble-bees Fly: Accounting for Public Interest Participation, Political Studies Volume 44, Issue 4, 1996 32 Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services: Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005, ISSN 0144-5596

33 Sapna Swaroop, Jeffrey D.Morenoff, Building Community: The Neighbourhood Context of Social Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006,

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/post.1996.44.issue-4/issuetoc


16

Su šiomis išvadomis galima sieti ir pastebėjimus, jog bendruomeninės organizacijos gali būti

silpnos ir nepakankamai aktyvios tose vietovėse, kuriose mažai vidurinės klasės gyventojų34.

Kita vertus, dalis tyrimų rodo, kad gyventojų pajamos nėra kritiškai svarbus faktorius, lemiantis

dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir dalyvavimo intensyvumą35, todėl reiškinys negali būti

vertinamas vienareikšmiškai.

Aptartas mokslinėje literatūroje analizuojamas dalyvavimo bendruomeninėje veikloje

tendencijas didele dalimi patvirtina ir šio tyrimo rezultatai.

3.1. Dalyvavimo bendruomeninėje veikloje motyvai

Šio tyrimo metu atliktos bendruomeninių organizacijų apklausos metu bendruomeninių

organizacijų atstovai buvo klausiami, kokius tris motyvus galėtų išskirti kaip pagrindinius,

skatinančius jų bendruomenės narius įsitraukti į bendruomenines veiklas.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Poreikis bendrauti, neužsidaryti namuose

Tikisi su kaimynų pagalba, bendrai efektyviau spręsti ūkinius, organizacinius gyvenamosios aplinkos …

Nori pasidalinti savo žiniomis, patirtimi su bendruomenės nariais, prisidėti prie bendros gerovės

Poreikis dalyvauti saviveiklos kolektyvuose, kultūrinėje veikloje, savirealizacija

Noras jungtis prie aktyvių žmonių, lyderių

Galimybė asmeninėmis pastangomis prisidėti prie bendruomenės klausimų sprendimo

Saugumo jausmas, geresnės galimybės pažinti kaimynus

Nes taip elgiasi kaimynai, nenori iškristi iš bendro konteksto

Kita

Procentai

Mo

tyva

i

Pav. 4. Motyvai, dėl kurių gyventojai dalyvauja bendruomeninių organizacijų veikloje (bendruomeninių organizacijų atstovų nuomonė, n=300)

Pasitvirtino kituose tyrimuose nustatyta tendencija, kad stipriausi yra individualūs motyvai,

tokie kaip bendravimo poreikis, savirealizacija. Šiuos motyvus svarbiais laiko beveik visi

respondentai, o daugiau kaip pusė aiškiai prioritetizuoja juos kitų motyvų atžvilgiu (iš trijų

34 William Julius Wilson. When Work Disappears: The World of the New Urban Poor, Knopf


Problemos Individualūs

motyvai Kolektyviniai motyvai


17

nurodytų motyvų du arba net visi trys buvo asmeninio pobūdžio). Kolektyviniai stimulai, tokie

kaip noras prisidėti prie bendruomenės tikslų siekimo, savo turimas žinias panaudoti

bendruomenės naudai, taip pat pakankamai reikšmingi, nors jų svarba kiek mažesnė lyginant su

asmeninio pobūdžio motyvais. Kita vertus, svarbu pastebėti, kad neretai asmeninių ir

kolektyvinių motyvų skirtis labai trapi ir jie gali būti glaudžiai susiję (pavyzdžiui, pagalba

sprendžiant bendruomenės problemas ir savirealizacija atliekant šį veiksmą), todėl visus šiuos

motyvus derėtų vertinti vienodai atsakingai.

Kitas svarbus šalies bendruomeninių organizacijų narių įsitraukimo ir, matyt, apskritai

bendruomeninių organizacijų veiklos motyvas – ūkinių problemų sprendimas. Gyventojų

nepasitenkinimas esamomis viešosiomis paslaugomis, jų trūkumas, noras gerinti gyvenamąją

aplinką skatina juos jungtis ir ūkinius klausimus spręsti bendrai. Daugiau kaip pusė

bendruomeninių organizacijų mano, kad vienas iš pagrindinių stimulų, skatinančių jų narius

dalyvauti bendruomeninėje veikloje, yra noras su kaimynų pagalba efektyviau spręsti ūkinius

klausimus, organizacinius reikalus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Kalbant apie santykį tarp skirtingų motyvų grupių reikia pastebėti, kad maždaug pusė

bendruomeninių organizacijų labiau akcentuoja asmeninio pobūdžio motyvus, o apie trečdalis

visas motyvų grupes laiko vienodai svarbiomis.

0 20 40 60 80 100

Žmonės neaktyvūs, jie tiesiog nenori dalyvauti jokioje veikloje

Žmonės nenori dalyvauti visuomeninėje veikloje, vykdyti savanoriškas veiklas

Bendruomeninės organizacijos vykdoma veikla daliai gyventojų yra neaktuali, neįdomi

Žmonės labai užsiėmę, neturi laiko

Žmonės turi finansinių sunkumų: negali susimokėti narystės mokesčio ir pan.

Žmonės nepalankiai žiūri/ nuogąstauja dėl politinių partijų bandymų įtakoti bendruomenines …

Žmonės nepasitiki kaimynais, bendromis savanoriškomis iniciatyvomis

Nepakanka informacijos apie bendruomeninės organizacijos veiklą, galimybes prie mūsų jungtis

Kita

Procentai

Ned

alyv

avim

o p

riež

asty

s

Pav. 5. Priežastys, dėl kurių gyventojai nedalyvauja bendruomeninių organizacijų veikloje (bendruomeninių organizacijų atstovų nuomonė, n=300)

Priežastys, dėl kurių dalis gyventojų nedalyvauja bendruomeninėje veikloje, pirmiausiai

siejamos su individualiomis asmenų nuostatomis ir savybėmis. Bendruomeninių organizacijų

atstovų nuomone, pagrindinės priežastys yra bendras žmonių neaktyvumas ir nenoras įsitraukti

į visuomenines veiklas. Daugiau kaip pusė bendruomeninių organizacijų, nurodydamos tris

nedalyvavimo priežastis, bent dvi jų siejo su asmeninėmis gyventojų savybėmis. Apie trečdalis

bendruomeninių organizacijų mano, kad nedalyvavimo priežastys yra įvairios – asmeninės


18

gyventojų savybės, bendruomeninės organizacijos veikla, objektyvios priežastys (laikas,

finansinės galimybės ir pan.). Tik mažiau kaip dešimtadalis bendruomeninių organizacijų

atstovų manė, kad gyventojai organizacijos veikloje nedalyvauja, kadangi ji yra jiems neaktuali,

nesuteikiama pakankamai informacijos apie organizacijos veiklą ar nepasitikima

bendruomeninės organizacijos veiklos skaidrumu. Gali būti, kad gyventojų apklausos rezultatai

parodytų kiek kitokias priežastis, kadangi pačios visuomeninės organizacijos vykdomos veiklos

ir vaidmuo bendraujant su potencialiais organizacijos nariais taip pat yra svarbus faktorius.

Tiek bendruomeninės organizacijos, tiek ir asocijuotų bendruomenių struktūrų atstovai,

ekspertai, kaip vieną iš nepalankių faktorių, stabdančių bendruomeninių organizacijų plėtrą

minėjo politinių partijų pastangas daryti įtaką bendruomenėms, dalyvauti jų veikloje. Tokios

aplinkybės mažina pasitikėjimą bendruomeninėmis organizacijomis kaip nepriklausomais

gyventojų susivienijimais, kelia abejones jų tikslais. Dėl šių priežasčių ilgalaikius, į

bendruomenės poreikius orientuotos organizacijos turėtų atsiriboti nuo politinių partijų įtakos.

Mokslinėse publikacijose pastebima gyvenamosios vietovės stabilumo, gyventojų sėslumo įtaka

dalyvavimo bendruomeninių organizacijų veikloje intensyvumui. Atliktame tyrime šis faktorius

nebuvo plačiai analizuotas, tačiau dalis rezultatų patvirtina kitų tyrimų iškeltas prielaidas.

Nustatyta, kad intensyviausiai bendruomeninėje veikloje dalyvauja kaimo gyventojai. Visos

bendruomeninės organizacijos, kuriose dalyvauja pusė ir daugiau jų apimamos gyvenamosios

teritorijos gyventojų, veikia kaimo vietovėse. Žinoma, tai galėtų būti susiję su tuo, kad kaimo

gyvenamosios vietovės įprastai yra mažesnės už miesto, todėl bendruomeninės veiklos

iniciatoriams lengviau pabendrauti su daugeliu potencialių narių, santykinai nedidelis

bendruomeninės organizacijos veikloje dalyvaujančių asmenų kiekis jau sudaro nemenką visų

gyventojų dalį ir pan. Tačiau tyrimai rezultatai šios prielaidos nepatvirtino. Nors miesto

gyvenamosiose vietovėse veikiančiose bendruomeninėse organizacijose vidutiniškai yra 155

nariai, o kaimo – 76 nariai, visgi santykinai didesnis mieste veikiančių bendruomenių dydis

nulemtas tik kelių organizacijų. Vidurinė bendruomeninės organizacijos narių skaičiaus reikšmė

- mediana36 - miesto bendruomeninėse organizacijose tik 42 ir yra netgi mažesnė už kaimo,

kurio bendruomeninių organizacijų narių skaičiaus vidurinė reikšmė yra 52. Tai rodo, kad

kaimo bendruomeninėse organizacijose neretai dalyvauja ne tik didesnis procentas vietos

gyventojų, kas gali būti nulemta gyvenamosios vietovės dydžio, bet organizacijos taip pat yra

didesnės narių skaičiumi, lyginant su miesto bendruomenėmis.

3.2. Socialinės – demografinės bendruomeninės organizacijos narių

charakteristikos

Atliktos apklausos metu taip pat siekta nustatyti, kokiomis socialinėmis - demografinėmis

charakteristikomis pasižymi aktyviausi bendruomeninių organizacijų nariai.

36 Reikšmė, kuri dalina duomenų eilutę į dvi lygias dalis, t.y. pusė bendruomeninių organizacijų turi tiek pat arba mažiau narių negu medianos reikšmė, o pusė bendruomeninių organizacijų – tiek pat arba daugiau narių negu medianos reikšmė.


19

73,3

42,3

36,7

27,0

23,7

21,7

15,3

14,0

11,3

0 20 40 60 80 100

Moterys

Brandaus amžiaus/pensinio amžiaus

Besimokantys ar dirbantys

Bendruomenėje veikiančių meno kolektyvų nariai

Jauni

Turintys aukštesnes nei vidutines pajamas

Nedirbantys

Turintys žemesnės nei vidutines pajamas

Vyrai

Procentai

Po

žy

mis

Pav. 6. Aktyviausių bendruomenės narių socialinės – demografinės charakteristikos (viena bendruomeninė organizacija galėjo nurodyti tris jos narius geriausiai apibūdinančias charakteristikas), n=300

Labiausiai su narystės aktyvumu koreliuojantis socialinis – demografinis požymis – lytis. Moteris,

kaip aktyvias bendruomeninės organizacijos nares, paminėjo 73,3 proc. bendruomenių

organizacijų atstovų – tai buvo dažniausiai minėtas požymis. Tuo tarpu vyrus paminėjo tik 11,3

proc. bendruomeninių organizacijų atstovų ir tai buvo rečiausiai minėtas aktyvų bendruomenės

narį aprašantis požymis.

Kaip aktyvūs nariai dažnai buvo minėti brandaus/pensinio amžiaus asmenys (42,3 proc.

bendruomeninių organizacijų). Mažiau aktyvūs jauni asmenys. Juos kaip aktyviausius narius

minėjo 23,7 proc. bendruomeninių organizacijų.

Pajamų kriterijus bendruomeninių organizacijų nuomone nėra labai svarbus faktorius,

nulemiantis aktyvų dalyvavimą bendruomeninėje veikloje. Visgi, kaip šiek tiek labiau aktyvūs

apibūdinti aukštesnes nei vidutines pajamas turintys asmenys.

Dažniausiai pasitaikę dviejų požymių deriniai buvo brandaus/pensinio amžiaus moterys (31

proc. bendruomeninių organizacijų), besimokančios/dirbančios moterys (22 proc.

bendruomeninių organizacijų) ir moterys, dalyvaujančios bendruomenėje veikiančiuose meno

kolektyvuose (20 proc. bendruomeninių organizacijų).

Siekiant detaliau nustatyti, kaip amžius ir išsilavinimas daro įtaką bendruomenės narių

aktyvumui, bendruomeninių organizacijų atstovų buvo paprašyta nurodyti, kokia dalis jų

bendruomenės narių patenka į skirtingas amžiaus ir išsilavinimo grupes.


20

62,4

40,7

21,2

28,1

12,9

22,6

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Miesto bendruomeninės organizacijos

Kaimo bendruomeninės organizacijos

Aukštasis/aukštesnysis

Profesinis

Vidurinis

Žemesnis nei vidurinis

Pav. 7. Bendruomeninių organizacijų aktyvių narių pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc. (n=300)

Matyti, kad daugiausiai aktyvių narių turi aukštąjį/aukštesnįjį išsilavinimą (40,7 proc. visų narių

kaimo bendruomenėse ir 62,4 proc. miesto bendruomenėse). Kaimo bendruomenėse apie pusę

narių sudaro asmenys su vidutiniu išsilavinimu (profesiniu arba viduriniu). Miesto

bendruomenėse asmenų su vidutiniu išsilavinimu yra mažiau (apie trečdalį). Narių, turinčių

mažesnį nei vidurinis išsilavinimą, tiek kaimo, tiek miesto bendruomenėse dalis santykinai

nedidelė.

Lyginant su statistiniais šalies gyventojų išsilavinimo duomenimis, toks bendruomenės narių

pasiskirstymas pagal išsilavinimą iš esmės atitinka bendras tendencijas. Visgi reikia pastebėti,

kad asmenų su aukštuoju/aukštesniuoju išsilavinimu dalis bendruomeninėse organizacijose yra

didesnė negu visos šalies mastu (remiantis LR statistikos departamento duomenimis, šalies

gyventojai turintys aukštąjį/aukštesnįjį išsilavinimą sudaro apie 32 proc.). Kitų išsilavinimo

grupių proporcijos šalies mastu ir bendruomeninėse organizacijose taip ženkliai nesiskiria.

Darytina išvada, kad aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys labiau linkę dalyvauti

bendruomeninių organizacijų veikloje. Šie tyrimo rezultatai sutampa su aukščiau aptartomis

kitų mokslinių tyrimų išvadomis.


21

14,7

28,9

40,6

15,9

19,2 20,0

33,2

27,7

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

45,0

18-26 27-40 41-60 61 ir vyresni

Pro

cen

tai

Amžius

Kaimo gyventojai, dalyvaujantys bendruomeninių organizacijų veikloje

Visi kaimo gyventojai

Pav. 8. Kaimo bendruomeninių organizacijų narių ir visų kaimo gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Šaltinis: LR statistikos departamento ir tyrimo duomenys

Stebint gyventojų aktyvumą bendruomeninėje veikloje pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad

aktyviausiai dalyvauja 27-40 metų ir 41-60 metų amžiaus grupių gyventojai. Šiuo požiūriu tiek

miesto, tiek kaimo bendruomenėse situacija labai panaši. Tačiau miesto bendruomenėse,

lyginant su kaimo, aktyviau dalyvauja 61 metų ir vyresni asmenys.

Pav. 9. Miesto bendruomeninių organizacijų narių ir visų miesto gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Šaltinis: LR statistikos departamento ir tyrimo duomenys

12,6

30,2

40,3

16,8 16,6

25,0

34,9

23,5

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

45,0

18-26 27-40 41-60 61 ir vyresni

Pro

cen

tai

Amžius

Miesto gyventojai, dalyvaujantysbendruomeninių organizacijų veikloje

Visi miesto gyventojai

Aktyviausiai kaimo

bendruomenėse

dalyvauja vidurinių

amžiaus grupių asmenys

Miesto bendruomenėse,

lyginant su kaimo, šiek tiek

aktyvesni vyriausios

amžiaus grupės asmenys


22

4. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ORGANIZACINIAI IŠTEKLIAI

4.1. Bendruomeninių organizacijų žmogiškieji ištekliai

Bendruomeninių organizacijų samdomi darbuotojai

Nagrinėjant bendruomeninių organizacijų žmogiškuosius išteklius, reikia pastebėti, kad didžioji

dauguma bendruomeninių organizacijų neturi samdomų darbuotojų - tokių darbuotojų turinčių

organizacijų yra tik 3,7 proc. iš visų apklaustų organizacijų. Vidutiniškai bendruomeninėse

organizacijose, kurios turi samdomų darbuotojų, dirba po 2 tokius darbuotojus – du trečdaliai iš

jų turi tik po 1 ar 2 ir tik keletas organizacijų turi daugiau nei 2 samdomus darbuotojus. Daugiau

samdomų darbuotojų turi tos bendruomeninės organizacijos, kurių veiklos kryptys – socialinių

paslaugų, pagalbos teikimas bendruomenės nariams, renginių ir švenčių organizavimas.

Pav. 10. Samdomi darbuotojai bendruomeninėse organizacijose (n=300)

Tai, ar bendruomeninė organizacija turi samdomų darbuotojų, nepriklauso nuo bendruomenės

narių skaičiaus.

Pareigybės, kurias dažniausiai užima samdomi darbuotojai – pirmininko, buhalterio ar

finansininko, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo. Tik keletas iš apklaustų

bendruomeninių organizacijų turi samdomų darbuotojų, užimančių tokias pareigybes kaip

administratorė, asmuo tvarkantis aplinką ar atsakingas už elektros ūkio priežiūrą ir pan.

Vidutiniškai bendras samdomų darbuotojų darbo laikas sudaro 2 etatus kiekvienoje iš tokių

organizacijų. Įvertinus organizacijos samdomų darbuotojų skaičių, kiekvienas darbuotojas

vidutiniškai dirba kiek daugiau nei 0,5 etato.

Didelę dalį bendruomenės veiklų atlieka bendruomenės nariai, veikiantys visuomeniniais,

savanoriškais pagrindais.

4%

96%

Turi samdomų darbuotojų

Neturi samdomųdarbuotojų


23

Savanorių, kurie nėra bendruomeninės organizacijos nariai, dalyvavimas bendruomenės

veikloje

Bendruomeninių organizacijų veikloje gana svarbų vaidmenį atlieka ir savanoriai, nesantys

bendruomeninės organizacijos nariais. Beveik du trečdaliai respondentų (61 proc.) teigia, kad

bendruomenės veikloje tam tikrą dalį darbų atlieka būtent savanoriai. Į konkrečios

bendruomeninės organizacijos veiklą dažniausiai įsitraukia 10-19 savanorių – 2010 m. tiek

savanorių dalyvavo daugiau nei trečdalio bendruomeninių organizacijų veikloje. Dar kiek

daugiau nei trečdalis savo veikloje pritraukė iki 9 savanorių.

Pav. 11. Savanorių dalyvavimas bendruomeninių organizacijų veiklose bei dalyvavusių skaičius 2010 m. (n=300)

Savanoriai dažniau dalyvauja didesnių bendruomenių veikloje. Tačiau reikia pastebėti, kad

savanorių dalyvavimas bendruomeninių organizacijų veikloje nepriklauso nuo to, kokia yra

organizacijos paskirtis ir tikslai. Taip pat savanorių įsitraukimui į veiklą neturi įtakos tai, ar

organizacija turi patalpas veiklai administruoti ir vykdyti.

Bendruomeninių organizacijų apklausos rezultatai rodo, kad savanorių įsitraukimas ir jų indėlis

į organizacijų veiklą yra labai svarbus ir reikalingas, o kai kuriais atvejais tampa netgi kritiniu

veiksniu – be savanoriškos veiklos kai kurios bendruomeninės organizacijos negalėtų

funkcionuoti, o neradus pakankamai savanorių kartais tenka nutraukti ar apriboti suplanuotas

veiklas. Apie pusė apklaustų bendruomeninių organizacijų tvirtina, kad kyla nemažai problemų

ieškant bei pritraukiant patikinimus savanorius bendruomenės veikloms vykdyti. Apie trečdalis

organizacijų susiduria su problemomis paruošdami savanorius veiklai, vėliau – juos išlaikant

bendruomenės veikloje.

61%

39%

Savanoriaidalyvaujaveikloje

Savanoriainedalyvaujaveikloje

35,0

37,8

12,2

4,4

1,1

4,4

5,0

0 10 20 30 40

1-9

10-19

20-29

30-39

40-49

50-59

>60

Procentai

Be

nd

ruo

me

nė

s v

eik

loje

d

aly

va

vu

sių

sa

va

no

rių

sk

aič

ius

20

10

m.


24

Pav. 12. Savanorių vaidmuo bendruomeninėse organizacijose (n=300)

Žmogiškųjų išteklių gebėjimai

Kadangi bendruomeninės organizacijos veikia iš esmės savanoriškais pagrindais, gebėjimai ir

kompetencijos sukauptos organizacijoje priklauso nuo to kokie konkretūs asmenys yra

bendruomenės nariai. Pavyzdžiui, jeigu vienas ar keli iš aktyvių narių bus įmonių buhalterijos

specialistas, bendruomeninė organizacija greičiausiai neturės didesnių keblumų šioje veiklos

srityje. Kita vertus, jeigu bendruomenės nariai neturi kažkokių konkrečių bendruomenės

veikloje reikalingų gebėjimų, tai tampa problema, kadangi labai reta bendruomenė gali samdyti

darbuotojus.

Tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusei bendruomeninių organizacijų trūksta finansavimo

šaltinių paieškos, taip pat projektų valdymo įgūdžių. Dar kiek daugiau nei trečdaliui

bendruomeninių organizacijų trūksta teisinės sistemos, teisės aktų taikymo žinių, užsienio kalbų

įgūdžių. Reikia pastebėti, kad šių gebėjimų stoka yra bendra daugumai bendruomeninių

organizacijų, nepriklausomai nuo to, kokią veiklą jos vykdo.

Mažiausiai bendruomeninės organizacijos jaučia kompiuterinio raštingumo įgūdžių trūkumą

(4,7 proc. bendruomeninių organizacijų). Kompiuterinio raštingumo įgūdžių trūkumas

išskirtinai būdingas bendruomeninėms organizacijoms, atstovaujančioms kaimo vietoves.

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Be savanoriškos veiklos, savanorių indėlio mūsųbendruomenė neegzistuotų

Dalį suplanuotų veiklų turėjome nutraukti,kadangi nepakanka savanorių galinčių ir

norinčių prisidėti

Kyla daug problemų ieškant ir pritraukiantpatikimus savanorius mūsų veiklos vykdymui

Susiduriame su problemomis apmokydami/paruošdami veiklai savanorius

Susiduriame su problemomis išlaikydamisavanorius savo veikloje

Didžiąją dalį veiklų mūsų organizacijoje atliekaorganizacijos nariai, papildomi savanoriai beveik

nereikalingi

VISIŠKAI SUTINKU

SUTINKU

NEI SUTINKU NEINESUTINKU

NESUTINKU

VISIŠKAI NESUTINKU


25

Pav. 13. Bendruomeninėms organizacijoms trūkstamų gebėjimų sritys (n=300)

Su organizacijoms reikalingais įgūdžiais susijusiuose įvairiuose mokymuose dalyvauja kiek

mažiau nei du trečdaliai bendruomeninių organizacijų. Per pastaruosius 2 metus tokiuose vienos

dienos ar ilgesniuose mokymuose dalyvavo 70 proc. apklaustų bendruomeninių organizacijų

darbuotojai, valdymo organų atstovai ar savanoriai. Tokiuose mokymuose rečiau dalyvauja

mažos, iki 25 narių turinčios bendruomenės.

Pav. 14. Bendruomenių organizacijų, dalyvavusių dienos ar ilgesniuose mokymuose, susijusiuose su organizacijai reikalingais įgūdžiais, dalis (n=300)

Įvairiuose trumpalaikiuose, t.y. trumpesniuose nei viena diena, mokymuose per pastaruosius 2

metus dalyvavo dar didesnė dalis bendruomeninių organizacijų – niekur nedalyvavusių

organizacijų yra tik apie 14 proc. Daugiausiai bendruomeninės organizacijos dalyvavo

trumpalaikiuose mokymuose, susijusiuose su įvairiomis finansavimo programomis (63,3 proc.),

bendruomeninės veiklos organizavimu (47,7 proc.).

49,3

46,0

39,0

34,3

21,0

17,0

15,7

15,0

11,0

8,0

4,7

0 10 20 30 40 50 60

Finansavimo šaltinių paieška

Projektų valdymas

Teisinės sistemos išmanymas, teisės aktų taikymas

Užsienio kalbos

Organizacijos buhalterijos tvarkymas

Strateginis planavimas

Efektyvi komunikacija su valdžios institucijomis

Organizacijos valdymas, vadyba

Socialinės veiklos organizavimas

Komunikacija su vietos bendruomene

Kompiuterinis raštingumas

Procentai G

eb

ėji

mų

sri

tys

70%

30% Dalyvavo

Nedalyvavo


26

Pav. 15. Bendruomenių organizacijų, dalyvavusių trumpalaikiuose mokymuose, dalis (n=300)

Trumpalaikiuose mokymuose rečiau dalyvauja mažos, iki 25 narių turinčios bendruomenės.

Tikėtina, kad aktyvesnį didesnių organizacijų dalyvavimą lemia platesni organizaciniai poreikiai.

4.2. Bendruomeninių organizacijų finansavimo šaltiniai

Daugumos bendruomeninių organizacijų metinis pajamų biudžetas siekia kelis tūkstančius litų.

Kiek daugiau nei trečdalio bendruomenių metinės pajamos 2010 m. buvo iki 1 tūkst. litų.

Metines pajamas, didesnes nei 10 tūkst. litų turėjo 15 proc. bendruomeninių organizacijų.

Didesnes nei 50 tūkst. litų metines pajamas turėjo tik keletas bendruomeninių organizacijų.

Nedidelė dalis bendruomeninių organizacijų 2010 m. pajamų apskritai neturėjo (5 proc.).

Mažos bendruomeninės organizacijos kiek dažniau nei didelės 2010 m. visai neturėjo pajamų.

Tačiau reikia pastebėti, kad bendruomeninių organizacijų, turinčių daugiau narių, metinės

pajamos nebūtinai yra didesnės, pavyzdžiui, pajamų virš 10 tūkst. arba net 50 tūkst. litų turi ir

dalis mažesnių organizacijų.

Metinis pajamų biudžetas labiau priklauso nuo to, iš kokių šaltinių gaunamos pajamos.

Bendruomeninės organizacijos, kurių metinės pajamos 2010 m. viršijo 50 tūkst. litų, dalyvavo

savivaldybės/valstybės, taip pat ES ar EEE ir Norvegijos paramos programų lėšomis

finansuojamuose projektuose. Taip pat pastebima tendencija, kad bendruomenių, kurios

daugiau kaip pusę metinių pajamų surenka iš narystės mokesčio arba iš skiriamo 2 proc.

gyventojų pajamų mokesčio, bendros metinės pajamos yra mažesnės – 64,5 proc. bendruomenių,

daugiau kaip pusę pajamų surenkančių iš narystės mokesčio, bendros metinės pajamos neviršija

1 tūkst. litų.

63,3

47,7

34,7

4,0

14,3

0 20 40 60 80

Įvairios finansavimo programos ir galimybės gauti jų paramą

Bendruomeninės veiklos organizavimas

Bendruomeninių organizacijų valdymas

Kitoje

Niekur nedalyvavo

Procentai M

ok

ym

ų s

rity

s


27

Pav. 16. Bendruomeninių organizacijų metinės pajamos 2010 m. (n=300)

Bendroje bendruomeninių organizacijų pajamų šaltinių struktūroje pakankamai aiškiai išsiskiria

2 proc. gyventojų pajamų mokestis, narystės mokestis ir savivaldybės/valstybės skiriamos lėšos

įvairiems projektams finansuoti. Bendroje visų apklaustų organizacijų metinių pajamų

struktūroje pajamos iš skiriamo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio 2010 m. vidutiniškai sudarė

beveik trečdalį visų gaunamų metinių pajamų. Dar vidutiniškai po ketvirtadalį visų metinių

pajamų sudarė narystės mokestis bei savivaldybės/valstybės lėšos, skiriamos projektams

finansuoti. Mažiausią dalį bendroje metinių pajamų struktūroje sudarė pačios organizacijos

uždirbtos pajamos, taip pat pajamos iš kitų šaltinių, tokių kaip asmeninės lėšos, labdara ir pan.

Bendruomenės dydis reikšmingos įtakos pajamų šaltinių struktūrai neturi – panaši dalis tiek

mažą, tiek didelį narių skaičių turinčių bendruomenių didelę dalį pajamų surenka iš skiriamo 2

proc. gyventojų pajamų mokesčio, savivaldybės ar valstybės finansuojamų projektų, taip pat

narystės mokesčio.

Pav. 17. Bendruomeninių organizacijų metinių pajamų struktūra pagal finansavimo šaltinius 2010 m. (n=282)

39%

28%

10%

9%

7%

2% 5%

<1000 Lt

1001-3000 Lt

3001-5000 Lt

5001-10000 Lt

10001-50000 Lt

>50000 Lt

Pajamų neturėjo

25%

32%

24%

3%

12%

2% 2% Narystės mokestis

2 procentų gyventojų pajamų mokestis

Savivaldybės/valstybės finansuojami projektai

ES, Norvegijos paramos programų lėšomis finansuojamiprojektaiKiti fizinių/juridinių asmenų piniginiai įnašai, aukos

Organizacijos uždirbtos pajamos

Kiti šaltiniai


28

Daugumoje bendruomeninių organizacijų vienas iš finansavimo šaltinių yra 2 proc. gyventojų

pajamų mokesčio lėšos (80,9 proc. bendruomeninių organizacijų), taip pat narystės mokestis

(76,6 proc. bendruomeninių organizacijų). Nemaža dalis bendruomeninių organizacijų bent dalį

finansavimo gauna iš savivaldybės/valstybės finansuojamų projektų (53,2 proc.). Mažiausiai

bendruomeninių organizacijų bent dalį veiklai reikalingo finansavimo gauna iš pačios

organizacijos generuojamų pajamų (7,4 proc.), taip pat įgyvendindamos ES ar EEE ir Norvegijos

paramos programų lėšomis finansuojamus projektus (7,8 proc.).

Ženklią dalį (daugiau kaip pusę) metinių pajamų beveik trečdalyje bendruomeninių organizacijų

sudaro 2 proc. gyventojų pajamų mokestis, ketvirtadalyje bendruomeninių organizacijų –

savivaldybės, valstybės finansuojamų projektų lėšos.

Pav. 18. Bendruomeninių organizacijų, kurios daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų 2010 m. gavo iš nurodytų finansavimo šaltinių, dalis (n=282)

Didžiosios daugumos bendruomeninių organizacijų metinės pajamos surenkamos iš keleto

skirtingų, dažniausiai dviejų ar trijų finansavimo šaltinių ir tik 12,8 proc. organizacijų visos

metinės pajamos 2010 m. buvo gautos iš vieno finansavimo šaltinio, daugiausiai – iš narystės

mokesčio ar skiriamo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Iš vieno šaltinio pajamas dažniau

surenka mažesnės bendruomeninės organizacijos, turinčios iki 50 narių.

4.3. Bendruomeninių organizacijų infrastruktūriniai ir organizaciniai

ištekliai

Bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos

Didžioji dalis (80,7 proc. respondentų) bendruomeninių organizacijų turi patalpas savo veiklai

administruoti. Dažniausiai – tai savivaldybei ar seniūnijai priklausančios patalpos (65,7 proc.).

Likusi dalis bendruomeninių organizacijų naudojasi daugiausia bendruomenės narių

nuosavomis (7,4 proc.), kultūros centro (7 proc.) patalpomis, o nuosavas patalpas,

priklausančias bendruomeninei organizacijai, turi tik 5,8 proc. respondentų.

31,2

24,1

22,0

11,0

3,2

1,8

1,8

0 5 10 15 20 25 30 35

2 procentų gyventojų pajamų mokestis

Savivaldybės/valstybės finansuojami projektai

Narystės mokestis

Kiti fizinių/juridinių asmenų piniginiai įnašai,…

ES, Norvegijos paramos programų lėšomis…

Organizacijos uždirbtos pajamos

Kiti šaltiniai

Procentai

Fin

an

sav

imo

ša

ltin

iai


29

Pav. 19. Bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos veiklai administruoti (n=300) bei patalpų savininkas (n=242)

Patalpomis veiklai administruoti bendruomeninės organizacijos dažniausiai naudojasi

nemokamai arba moka tik už komunalines išlaidas – atitinkamai 51,7 ir 43 proc. Ir už patalpų

nuomą, ir komunalines išlaidas moka tik 2,1 proc. bendruomeninių organizacijų. Likusi dalis

bendruomeninių organizacijų turi padengti tam tikras išlaidas, pavyzdžiui, elektros ar vandens ir

pan.

Pav. 20. Turimų patalpų, skirtų veiklos administravimui, išlaikymo kaštai (n=242)

Panaši situacija susiklosčiusi ir su patalpomis, kurias bendruomeninės organizacijos naudoja

savo veiklos vykdymui – bendruomenės meno kolektyvų veiklai, renginiams ir pan. Daugiau nei

pusė respondentų nurodė, kad naudojasi savivaldybei ar seniūnijai priklausančiomis patalpomis

(57,2 proc.). Taip pat nemaža dalis naudojasi kultūros centro (16,2 proc.), švietimo įstaigos (11,4

proc.) patalpomis. Nuosavas patalpas veiklai vykdyti turi 4,8 proc. apklaustų bendruomeninių

organizacijų.

81%

19%

Patalpasturi

Patalpųneturi

5,8

5,8

65,7

1,2

7,0

5,8

7,4

0 10 20 30 40 50 60 70

Nuosavos, bendruomeninėsorganizacijos

Nuomojamos/gaunamos išprivačių asmenų

Savivaldybei/seniūnijaipriklausančios patalpos

Religinės organizacijos

Kultūros centro patalpos

Švietimo įstaigos

Bendruomenės nario/nariųnuosavos patalpos

Procentai

Ka

m p

rik

lau

so p

ata

lpo

s

2,1

43,0

51,7

3,3

0 10 20 30 40 50 60

Reikia mokėti ir už nuomą, ir už komunalines išlaidas

Reikia mokėti tik už komunalines išlaidas

Nereikia mokėti už nieką

Kita

Procentai

Ar

mo

ka

ma

už

pa

talp

as/

ko

mu

na

lin

es

išla

ida

s


30

Pav. 21. Bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos bendruomeninei veiklai vykdyti (n=300) bei patalpų savininkas (n=229)

Kiek daugiau nei pusė bendruomeninių organizacijų patalpomis veiklai vykdyti naudojasi

nemokamai, o daugiau nei trečdalis moka tik už komunalines išlaidas. Ir už patalpas, ir

komunalines išlaidas moka tik keletas bendruomeninių organizacijų. Dar keletas jų moka tik dalį

tam tikrų išlaidų, susijusių su patalpomis, pavyzdžiui, moka dalį komunalinių išlaidų.

Pav. 22. Turimų patalpų, skirtų veiklos vykdymui, išlaikymo kaštai (n=229)

Daugumos apklaustų bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos veiklai ir

administracinėms veikloms vykdyti priklauso tam pačiam subjektui, pavyzdžiui, tai yra

savivaldybei ar seniūnijai priklausančios patalpos. Apie 15 proc. bendruomeninių organizacijų

veiklos administravimui ir veiklai vykdyti naudojasi patalpomis, kurios priklauso skirtingiems

subjektams, t.y. minėtas funkcijas vykdo ne tose pačiose patalpose. Pusė apklaustų

bendruomeninių organizacijų tiek patalpomis administravimo veikloms, tiek veiklai vykdyti

naudojasi nemokamai. Dar kiek daugiau nei trečdalis moka tik už komunalines išlaidas.

Didelės bendruomenės, kurių narių skaičius siekia 100 ir daugiau, dažniau turi patalpas veiklai

administruoti bei veiklai vykdyti nei bendruomenės, vienijančios nedidelį skaičių narių. Tačiau

76%

24%

Patalpas turi

Patalpų neturi4,8

3,5

57,2

0,9

16,2

11,4

5,7

0 10 20 30 40 50 60 70

Nuosavos, bendruomeninėsorganizacijos

Nuomojamos/gaunamos išprivačių asmenų

Savivaldybei/seniūnijaipriklausančios patalpos

Religinės organizacijos

Kultūros centro patalpos

Švietimo įstaigos

Bendruomenės nario/nariųnuosavos patalpos

Procentai

Ka

m p

rik

lau

so p

ata

lpo

s

1,3

39,7

56,8

2,2

0 20 40 60

Reikia mokėti ir už nuomą, ir už komunalines išlaidas

Reikia mokėti tik už komunalines išlaidas

Nereikia mokėti už nieką

Kita

Procentai

Ar

mo

ka

ma

už

pa

talp

as/

ko

mu

na

lin

es

išla

ida

s


31

bendruomenės, turinčios mažiau narių, dažniau turi nuosavas, bendruomenei priklausančias

patalpas, be to, dažnai naudojasi bendruomenės narių nuosavomis patalpomis.

Dėl santykinai nedidelio miesto bendruomenių skaičiaus bendrai ir atitinkamai nedidelės jų

dalies respondentų imtyje vienareikšmiškas išvadas daryti sudėtinga, tačiau preliminariais

duomenimis miesto bendruomenių situacija patalpų klausimu prastesnė, lyginant su kaimo

vietovėse veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis. Patalpas veiklai administruoti ir

veiklai vykdyti turi apie 50 proc. miestuose veikiančių bendruomeninių organizacijų ir virš 80

proc. kaimo bendruomenių. Situacijos priežastys gali būti įvairios, bet žinant, kad dažniausiai

patalpas bendruomeninėms organizacijoms suteikia savivaldybė ar seniūnija, tai galima sieti su

savivaldos institucijų disponuojamų patalpų kiekiu. Miestuose laisvų patalpų klausimas įprastai

yra aštresnis. Kita vertus, kaimiškose vietovėse galbūt veikia ir asmeninių tinklų faktorius –

vietos valdžios institucijos ir vietos gyventojai yra arčiau vieni kitų, bendruomenės labiau

pastebimos bendrame vietos kontekste ir pan., todėl kai kuriais atvejais jos turi geresnes sąlygas.

Bendruomeninių organizacijų naudojama įranga

Analizuojant, kokią minimalią biuro techniką ir turtą turi bendruomeninės organizacijos,

apklausos rezultatai atskleidžia, kad pusė organizacijų turi kompiuterį su pagrindine įranga, o

nemaža dalis – tokią įrangą, kaip spausdintuvas (38 proc.), kopijavimo aparatas (27,3 proc.),

skaitytuvas (17,3 proc.). Mobilųjį telefoną, interneto ryšį turi apie ketvirtadalį bendruomeninių

organizacijų – po 22,3 proc. Kita bendruomeninių organizacijų turima biuro technika ar turtas

apima projektorių, televizorių, muzikos, garso aparatūrą ir pan.

Pav. 23. Bendruomeninių organizacijų, turinčių nurodytą biuro techniką/turtą, dalis (n=300)

7,0

22,3

27,3

47,7

38,0

17,3

22,3

18,3

1,0

13,0

0 10 20 30 40 50 60

Laidinis telefonas

Mobilus telefonas

Kopijavimo aparatas

Kompiuteris su pagrindine programine įranga

Spausdintuvas

Skaitytuvas (skeneris)

Interneto ryšys

Internetinis tinklapis

Automobilis

Kita

Procentai

Tu

rim

a b

iuro

te

chn

ika

/tu

rta

s


32

5. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMA VEIKLA

5.1. Bendruomeninių organizacijų tikslai ir vykdomos veiklos

Vietinių organizacijų (plačiąja prasme) veikla skirta atlikti daugelį funkcijų, tiesiogiai teikiant

gyventojams finansines, švietimo, socialines ir kt. paslaugas. Bendruomeninės organizacijos taip

pat gali atlikti daugelį šių funkcijų, taip pat veikti kaip stiprus agentas, skatinantis

bendruomenės solidarumą, pavienių individų veikimą kolektyvinių interesų vardan ir pan. Net

jeigu asmuo dalyvaujantis organizacijos veikloje jaučiasi galintis veikti ir daryti įtaką rūpimų

problemų sprendimui, būtent organizacija yra tas daugeliu atvejų būtinas mechanizmas,

suteikiantis priėjimą prie finansavimo šaltinių, vietos valdžios ar pan.37 Organizacijos taip pat

yra svarbi veiklos tęstinumo prielaida iš veiklos pasitraukus atskiriems jos nariams.38

Vietinių, taip pat ir bendruomeninių, organizacijų veikla gali būti įvairi. Mokslinėje literatūroje

siūlomos įvairios vietos organizacijų klasifikacijos, pavyzdžiui39, pagal veiklos tikslus galima

skirti – konkrečioms problemoms spręsti skirtos organizacijos; paslaugas teikiančios

organizacijos; tikėjimu, vertybėmis grįstos organizacijos; socialines, laisvalaikio paslaugas

teikiančios organizacijos; kasdienines paslaugas gyventojams teikiančios organizacijos.

Bendruomeninės organizacijos, grįstos gyventojų naryste, gali būti išskirtas kaip atskiras vietos

organizacijos tipas. Kita vertus, bendruomeninė organizacija gali būti faktiškai bet kurių kitų

išvardintų paslaugų teikėjas.

Dar 2004 m. atliktas Lietuvos bendruomenių tyrimas40, kurio duomenimis dažniausios Lietuvos

kaimo bendruomenių veiklos ir bendruomeninių organizacijų tikslai buvo: gyventojų telkimas

bendrai veiklai, jų bendruomeniškumo ugdymas; bendruomenės ekonominių, socialinių,

aplinkosaugos ir kitų problemų sprendimas; kultūros ir sporto renginių organizavimas; vaikų ir

jaunimo užimtumo organizavimas; gyventojų švietimas, mokymų rengimas, informacijos sklaida.

Kultūrinės veiklos dominavimas laikomas tipine bendruomeninio judėjimo vystymosi stadija.

Tokia veikla padeda sutelkti žmones, mažinti nepasitikėjimą, kurti bendruomeniškumo

atmosferą. Ilgainiui bendruomenės subręsta ir kitokiai veiklai, ima galvoti apie bendruomenės

verslą, galimybę teikti socialines paslaugas ar imasi verslo iniciatyvų.41

37 Margot Breton. On the Meaning of Empowerment and Empowerment-oriented Social Work Practice. Social Work with Groups, 17 (3), 1994



40 Vilma Gegužienė, R. Žiliukaitė. Kaimiškųjų bendruomenių organizacijos: tyrimo rezultatų apžvalga, Projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, Atviros Lietuvos fondas, 2004

41 Alvydas Aleksandravičius, Jan Žukovskis. Kaimo bendruomenių raida ir jų veiklos tikslai: siekiant

darnumo visuomenėje. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 1 (25). ISSN 1822-6760.


33

Bendruomeninių organizacijų vykdomos veiklos įvairovę patvirtina ir atliktos apklausos

rezultatai. Apklausoje dalyvavusios bendruomeninės organizacijos buvo paprašytos nurodyti

tris pagrindinius jų veiklos tikslus.

Pagrindiniu bendruomeninių organizacijų tikslu išlieka gyventojų telkimas bendrai veiklai,

pavyzdžiui, gyvenamosios aplinkos tvarkymui, įvairių bendruomenės švenčių organizavimui,

kitų panašių veiklų vykdymui. Didžiausia bendruomeninių organizacijų dalis vienu iš savo

veiklos tikslu įvardija įvairių renginių ir švenčių organizavimą (76,7 proc.), taip pat

gyvenamosios aplinkos tvarkymą (66,7 proc.). Apie ketvirtadalis bendruomeninių organizacijų

savo paskirtimi laiko socialinių paslaugų, pagalbos teikimą, taip pat bendruomenės ūkinių

klausimų sprendimą.

Pav. 24. Bendruomeninių organizacijų paskirtis, tikslai (n=300)

Atsižvelgiant į bendruomeninių organizacijų paskirtį, pagrindinės jų vykdomos veiklos

susijusios tiek su bendruomeninės veiklos vykdymu, tiek su jos administravimu.

Tiesiogiai vykdydamos savo paskirtį didžioji dalis bendruomeninių organizacijų organizuoja

bendruomenės šventes ir renginius, talkas. Beveik du trečdaliai organizacijų atstovauja

bendruomenės interesus valstybės institucijose. Taip pat bendruomeninės organizacijos

gyventojams teikia tokias paslaugas, kaip pagalba seniems žmonėms, vaikų ir jaunimo

laisvalaikio užimtumo organizavimas ir pan., kurių dalis plačiau aptariamos 5.2 poskyryje.

Natūralu, kad tarp svarbiausių bendruomeninių organizacijų veiklų patenka ir dalinai

administracinės, organizacinės veiklos. Viena iš pagrindinių bendruomeninių organizacijų veiklų

– organizuoti bendruomenės narių susirinkimus, kelti aktualius klausimus. Nemaža dalis

bendruomeninių organizacijų taip vykdo bendruomenės iniciatyvų finansavimo paiešką (86

proc.), koordinuoja įvairius bendruomenės projektus (78 proc.).

Kitos veiklos, kurias vykdo kai kurios bendruomeninės organizacijos – labdara, su religiniais

poreikiais susijusios ir pan. veiklos.

76,7

66,7

45,3

25,7

24,0

21,0

18,0

9,3

9,0

4,0

0,7

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Renginių, švenčių organizavimas

Gyvenamosios aplinkos tvarkymas

Bendrų interesų atstovavimas valdžios institucijose

Socialinių paslaugų, pagalbos teikimas

Bendruomenės ūkinių reikalų tvarkymas

Kultūra

Bendruomenės saugumo klausimų sprendimas

Sportas

Švietimas

Kita

Religinių poreikių tenkinimas

Procentai

Pa

skir

tis,

tik

sla

i


34

Kitų vietos lygiu veikiančių bendruomenių, pavyzdžiui, religinių bendruomenių parapijų, veikla

kartais gali būti dalinai panaši į bendruomeninių organizacijų veiklą. Religinių bendruomenių ir

bendrijų veiklos pobūdis ir aktyvumas priklauso nuo konkrečios parapijos, tačiau dažniausios į

visą bendruomenę orientuotos veiklos yra susijusios su pagalba sunkumų patiriantiems

asmenims, vaikų ir jaunimo užimtumu. Natūralu, kad religinės bendruomenės ir bendrijos

neužsiima gyvenamosios vietovės ūkinių problemų sprendimu, bendruomenės narių interesų

atstovavimu sprendžiant ūkinius klausimus ir pan.

Pav. 25. Bendruomeninių organizacijų vykdomos veiklos (n=300)

Didesni skirtumai tarp kaimo ir miesto bendruomeninių organizacijų vykdomų veiklų

nenustatyti. Tiesa, galima įžvelgti tam tikras tendencijas, sietinas su specifiniais vietovės

poreikiais ir esama paslaugų pasiūla - kaimo bendruomeninės organizacijos dažniau vykdo

tokias veiklas kaip gyvenamosios aplinkos tvarkymas (68,8 proc. kaimo bendruomeninių

organizacijų lyginant su 48,4 proc. miesto bendruomeninių organizacijų), renginių ir švenčių

organizavimas (78,1 proc. kaimo bendruomeninių organizacijų palyginus su 64,5 proc. miesto).

Bendruomeninių organizacijų paskirtis ir vykdomų veiklų specifika lemia būtinybę

bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, ypač su vietos valdžios institucijomis. Apklausos

rezultatai rodo, kad visos bendruomeninės organizacijos bendradarbiauja su tokiomis vietos

valdžios institucijomis kaip savivaldybė, seniūnija ir pan. Beveik pusė bendruomenių su

minėtomis institucijomis bendradarbiauja nuolat, o daugiau nei trečdalis – dažnai. Tai, kad

bendruomeninių organizacijų veikloje svarbios vietos valdžios institucijos patvirtina ir šiame

tyrime analizuojama bendruomeninių patalpų situacija – dažniausiai patalpas veiklai vykdyti ir

administruoti bendruomenės gauna iš savivaldybės ar seniūnijos.

Bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis intensyvumas nepriklauso nei nuo

bendruomenės dydžio, nei nuo bendruomenės tikslų.

97,0

96,7

93,7

86,0

78,0

69,7

69,0

55,3

46,3

14,7

0 20 40 60 80 100

Renginių organizavimas

Bendruomenės susirinkimų organizavimas

Teritorijos tvarkymas / talkų organizavimas

Finansavimo paieška

Bendruomenės projektų koordinavimas

Bendruomenės narių interesų atstovavimas valstybėsinstitucijose

Paslaugų bendruomenės nariams teikimas

Strateginis organizacijos vystymo planavimas

Bendruomenės apklausos, tyrimai

Kita veikla

Procentai

Vy

kd

om

os

ve

iklo

s


35

Pav. 26. Bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis dažnumas (n=300)

Intensyvesnis bendradarbiavimas su įvairiomis kitomis organizacijomis ir institucijomis bei

platesnis šių subjektų įsitraukimas į bendruomeninių organizacijų veiklą galėtų turėti teigiamos

įtakos siekiant bendruomenių tikslų ir uždavinių. Du trečdaliai bendruomenių tvirtina, kad

vietos valdžios institucijos galėtų prisidėti prie geresnio, efektyvesnio bendruomenių tikslų

įgyvendinimo. Dar kiek daugiau nei pusė bendruomenių teigia, kad aktyvesnis privačių verslo

kompanijų įsitraukimas turėtų teigiamo poveikio bendruomenių veiklai.

Pav. 27. Organizacijos, kurios galėtų prisidėti prie geresnio, efektyvesnio bendruomeninių organizacijų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo (n=300)

5.2. Bendruomeninių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos

Buvo minėta, kad socialinių paslaugų teikimas bendruomenės iniciatyva laikomas aukštesne

bendruomenių raidos pakopa, kuomet nebeapsiribojama kultūrine ar laisvalaikio organizavimo

veikla.

6%

11%

38%

45%

Retai

Kartais

Dažnai

Nuolat

75,7

38,0

9,3

57,7

37,0

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Vietos savivaldos

Centrinės valdžios

Religinės

Privačios verslo kompanijos

Vietinės švietimo įstaigos

Procentai

Org

an

iza

cijo

s


36

LR socialinių paslaugų įstatyme42 socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, kuriomis

suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar

visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai

rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Kaip nurodoma LR

socialinių paslaugų įstatyme ir detalizuojama Socialinių paslaugų kataloge 43 , socialinės

paslaugos yra skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias.

Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos

paslaugos. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens

namuose. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamas informavimas, konsultavimas,

maitinimo organizavimas, aprūpinimas drabužiais, asmeninės higienos paslaugos ir pan.

Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos, kai bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka. Jos

skirstomos į socialinę priežiūrą, kuri yra kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros

nereikalaujanti pagalba (pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, laikinas apnakvindinimas

ir pan.), ir socialinę globą, kuri yra kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti

pagalba.

Teisės aktuose numatyta, kad bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą teikia

socialinių paslaugų įstaigos, o jų paslaugos turi atitikti reglamentuotus bendrosioms socialinėms

paslaugoms, socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus. Socialinę globą gali teikti įstaigos,

turinčios licenciją teikti socialinę globą.

Socialinių paslaugų, kurias teikia ar galėtų teikti bendruomeninės organizacijos, spektras

pakankamai platus, tačiau, akivaizdu, kad į jį patenka ne visos teisės aktuose minimos socialinės

paslaugos.

Pirmiausiai, turint omenyje, kad bendruomeninės organizacijos yra kaimynystėje gyvenančių

asmenų susivienijimai, skirti spręsti bendrus klausimus ar leisti laisvalaikį, joms nepriskirtinos

socialinės paslaugos, kurioms teikti reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra. Žinoma, atskirais

atvejais, dėl atskirų bendruomenės narių gebėjimų/išsilavinimo/patirties įmanomas ir tokių

santykinai sudėtingų paslaugų teikimas, tačiau tai greičiau atskirų organizacijų specifika, bet ne

visai imčiai taikytina siekiamybė.

Neretu atveju bendruomenės organizacija yra greičiau kaip asmenis, norinčius padėti įvairių

sunkumų turintiems kaimynams, vienijanti organizacija (asociacija), bet ne paslaugų teikėjas.

Bendruomenės narių vieni kitiems teikiamos paslaugos/pagalba gali ne visada tiksliai atitikti

Socialinių paslaugų kataloge aprašytas paslaugas, tačiau jų pobūdis iš esmės atitiktų socialinių

paslaugų tikslą - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes

savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip

pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Akivaizdu, jeigu tokias paslaugas teiktų bendruomeninė organizacija kaip juridinis asmuo, jai

būtų keliami kur kas didesni formalūs reikalavimai (darbuotojų išsilavinimui, patalpoms ir t.t.).

42 LR socialinių paslaugų įstatymas, patvirtintas 2006 m. sausio 19 d., Nr. X-493, Žin., 2006, Nr. 17-589

43 Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93



37

Kita vertus, įvykdžiusi šias sąlygas bendruomeninė organizacija greičiau taptų socialinių

paslaugų centru su kiek kitomis (nors ir dalinai persidengiančiomis) funkcijomis lyginant su

tradicine bendruomenine organizacija. Todėl šio tyrimo metu tiriant bendruomeninių

organizacijų vykdomas veiklas, formuojant klausimyną buvo pasiremta Socialinių paslaugų

katalogu kaip socialiniu paslaugų sąrašu, tačiau jis buvo transformuotas (subendrintas) į

stambesnes kategorijas, siekiant nustatyti, kokias paslaugas galėtų teikti bendruomeninės

organizacijos visgi netapdamos įprastomis socialinių paslaugų įstaigomis. Pavyzdžiui, kelių

senyvo amžiaus asmenų gyvenančių kaimynystėje dienos priežiūra vieno kaimyno namuose -

toks atvejis į socialinių paslaugų katalogą tiesiogiai tarsi ir nepakliūna, tačiau gali būti visiškai

realus bendruomenių gyvenime. Taip pat šiek tiek buvo išplėstas galimų socialinių paslaugų

gavėjų ratas, kadangi iš interviu su bendruomenines organizacijas vienijančiomis

organizacijomis paaiškėjo, kad pakankamai svarbi funkcija bendruomenių veikloje tenka ir vaikų

priežiūros paslaugoms.

Šiame tyrime paslaugų teikimo modelis neakcentuojamas, todėl sąvoka „bendruomeninės

organizacijos teikiamos socialinės paslaugos“ naudojama nepriklausomai nuo to, ar paslaugos

teikiamos, pavyzdžiui, bendruomenės įsteigtame centre ar jos narių asmeniškai.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinių paslaugų teikimas nėra išskirtinė

bendruomeninių organizacijų funkcija, skirtingai nuo, pavyzdžiui, bendruomenės interesų

atstovavimo vietos valdžios institucijose ar einamųjų ūkinių klausimų sprendimo. Taigi

socialinių paslaugų teikėjų ratas gali būti pakankamai įvairus, o bendruomenės neretai gali rasti

alternatyvas pačios tiesiogiai neužsiimdamos socialine veikla. Be vietos valdžios organizuojamų

socialinių paslaugų, labai svarbi ir su bendruomene glaudžiai susijusi socialinė veikla neretai yra

vykdoma ir religinių bendruomenių ar jų įsteigtų organizacijų. Platų parapijų tinklą turinčios

tradicinės religinės bendrijos yra svarbus veikėjas pagalbos bendruomenėms srityje. Pavyzdžiui,

Lietuvos Katalikų Bažnyčios karitatyvinė veikla apima veiklas nuo vaikų priežiūros, pagalbos

vienišoms motinoms iki senyvo amžiaus žmonių globos, o paslaugų tinklas apima visą šalį,

ortodoksų (stačiatikių) atskiros parapijos aktyviai veikia jaunimo užimtumo srityje ir pan.

Konkrečioje parapijoje vystoma veikla įprastai priklauso nuo vietos poreikių, pagal kuriuos gali

kisti ir teikiamos pagalbos spektras. Bažnyčios tikslai pirmiausiai susiję su dvasine sfera, todėl

socialinės paslaugos labiausiai suvokiamos kaip pagalbos artimam, kenčiančiajam priemonės,

dvasinė pagalba, bet ne galutinis tikslas. Taigi jos gali būti labiau įvairios, prisitaikančios prie

situacijos, lyginant su išskirtinai į socialinių paslaugų teikimą orientuotų organizacijų veikla.

Neretai bažnytinių organizacijų veikla konkrečioje vietovėje priklauso ir nuo pačios gyventojų

bendruomenės aktyvumo.

5.2.1. Bendruomeninių organizacijų šiuo metu teikiamos socialinės paslaugos

Siekiant išsiaiškinti, ar ir kokias socialines paslaugas teikia bendruomeninės organizacijos,

tyrimo metu joms buvo užduoti keli susiję klausimai, taip pat su dalimi organizacijų atlikti

tiesioginiai interviu. Reikia pastebėti, kad socialines paslaugas bendruomeninės organizacijos

traktuoja laisviau negu jos apibrėžiamos Socialinių paslaugų kataloge. T.y. neretai bet kokio


38

pobūdžio ir dažnio pagalba kaimynystėje gyvenantiems, sunkumų turintiems asmenims

bendruomeninių organizacijų traktuojama kaip socialinės paslaugos.

Socialines paslaugas, pagalbą bendruomenės nariams kaip vieną iš trijų pagrindinių savo tikslų

nurodė ketvirtadalis tyrime dalyvavusių bendruomeninių organizacijų. Atskirai domintis

socialinėmis paslaugomis, jas teikiančios nurodė jau kiek daugiau nei pusė bendruomeninių

organizacijų. Aiškinant šį skirtumą ir giliau analizuojant respondentų atsakymų pasiskirstymus,

darytina išvada, kad maždaug penktadaliui visų bendruomeninių organizacijų socialinių ar su

jomis susijusių paslaugų teikimas yra viena iš svarbiausiųjų veiklų (patenka į tris svarbiausius

tikslus), o trečdaliui - labiau antrinė, retesnė veikla. Likusi pusė bendruomeninių organizacijų

socialinių paslaugų apskritai neteikia.

54%

46% Teikia socialines paslaugas

Neteikia socialinių paslaugų

Pav. 28. Bendruomeninių organizacijų veikla teikiant socialines paslaugas (n=300)

Bendruomeninės organizacijos, kurios įvairia apimtimi teikia socialines paslaugas, nurodo, kad

jų teikiamų socialinių paslaugų spektras pakankamai įvairus.

1/5 visų arba 1/3 socialines

paslaugas teikiančių bendruomeninių

organizacijų tai laiko vienu iš

pagrindinių savo tikslų


39

0,7

2,3

4,0

4,0

4,3

4,7

6,7

9,7

10,3

40,7

99,3

97,7

96,0

96,0

95,7

95,3

93,3

90,3

89,7

59,3

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės nariųnamuose

Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre

Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre

Kita

Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose

Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės centre

Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose

Pagalba namuose: asmeninės higienos paslaugos,pagalbos buityje paslaugos

Pristatymas į namus: maisto pristatymas, kitųreikalingų prekių pristatymas

Konsultacinės/informacinės paslaugosbendruomenės nariams dėl reikiamos socialinės…

Procentai

Soci

alin

ės p

asla

ugo

s

Paslaugas teikia

Paslaugų neteikia

Pav. 29. Bendruomeninių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos (n=300)

Labai aiškiai dominuoja informacinės/ konsultacinės paslaugos bendruomenės nariams, apie

jiems reikalingų socialinių paslaugų prieinamumą įvairiose socialines paslaugas teikiančiose

institucijose. Tokias paslaugas teikia net trys ketvirtadaliai socialines paslaugas teikiančių

bendruomeninių organizacijų arba 40 proc. visų bendruomeninių organizacijų. Kitoms

socialinėms paslaugoms bendruomeninėse organizacijose skiriamas kur kas mažesnis dėmesys.

Kita populiariausia socialinių paslaugų grupė po konsultacinių paslaugų yra paslaugos socialinių

paslaugų gavėjo namuose – maisto, reikalingų prekių pristatymas į namus ir pagalbos buityje,

higienos paslaugos. Bent vieną iš šių paslaugų bendruomenės nariams teikia apie penktadalį

socialines paslaugas organizuojančių bendruomeninių organizacijų. Sudėtingesnes priežiūros,

teikiamos dienos metu, paslaugas tarp kitų socialinių paslaugų teikia tik apie dešimtadalis ar

mažiau bendruomeninių organizacijų, o tarp visų bendruomeninių organizacijų tokių tėra keli

procentai.

Papildomai pasikalbėjus su bendruomeninėmis organizacijomis, kurios nurodė teikiančios

dienos priežiūros, pagalbos buityje paslaugas, nustatyta, kad daugeliu atveju šios paslaugos yra

ne kasdieninės, o organizuojamos kelis kartus per metus – iš anksto nustatytu metu arba kilus

poreikiui. Pavyzdžiui, dalis bendruomeninių organizacijų suorganizuoja kaimynų talkas ir

pavasarį bei rudenį sutvarko senyvo amžiaus ar turinčių negalią bendruomenės narių kiemus,

parūpina malkų ir pan.

Kasdien veikiantys dienos centrai veikia retose bendruomenėse. Dažniausiai tai susiję su patalpų,

finansavimo ar specialių profesinių žinių poreikiu. Bendruomenėse veikiantys dienos centrai

dažniausiai koncentruojasi tik į vieną iš socialinių grupių – vaikus, pagyvenusius asmenis ar

neįgaliuosius – ir lėšas veiklai vykdyti gauna iš specialių valstybės ar tarptautinių programų.

Bendruomeninių organizacijų atstovai sutinka, kad bendruomenėje yra įvairių poreikių asmenų


40

ir dažnai norėtų vykdyti platesnę veiklą, tačiau esamos finansavimo galimybės iš esmės leidžia

arba specializuotis vienoje srityje ir tapti konkurencingu konkrečių socialinių paslaugų teikėju,

arba vykdyti įvairias veiklas, tačiau savanoriškais pagrindais, savo asmeniniais resursais.

Esamą bendruomeninių organizacijų būklę socialinių paslaugų atžvilgiu tam tikra prasme galima

apibūdinti kaip pereinamąją – vyrauja paslaugos labiau panašios į kaimynų tarpusavio pagalbą

(maisto pristatymas į namus, pagalbos buityje paslaugos), o sudėtingesnės, nuolatinumo

reikalaujančias dienos priežiūros paslaugos teikiamos dar pakankamai retai.

5.2.2. Priežastys, dėl kurių bendruomeninės organizacijos neteikia socialinių

paslaugų

Jau minėtos finansavimo, žmogiškųjų išteklių problemos, stabdančios socialinių paslaugų plėtrą

bendruomenėje, gali būti papildytos ir keletu kitų priežasčių. Tai, kad apie pusė bendruomeninių

organizacijų visai neteikia socialinių paslaugų, o tos, kurios teikia, labiausiai koncentruojasi į

informacinio/konsultacinio pobūdžio paslaugas gali būti nulemta ir kitų aplinkybių. Pirmiausiai,

kaip buvo aptarta ankstesniame poskyryje, organizuotas bendruomeninis judėjimas mūsų šalyje

yra pakankamai naujas reiškinys. Natūralu, kad organizacijos yra pirmose savo vystymosi

etapuose, kuriuose įprastai dominuoja ūkinės, kultūrinės veiklos. Antra, tokia situacija gali būti

nulemta ir pakankamai išvystyto socialinių paslaugų teikėjų tinklo šalyje. Nors socialinėms

paslaugoms keliami vis aukštesni reikalavimai, o jų pasiūla nėra visiškai pakankama, visgi

esminiai, pirminiai poreikiai daugeliu atveju, matyt, yra patenkinti. Galbūt tai dalinai paaiškina ir

konsultacinių/informacinių paslaugų populiarumą – socialinių paslaugų alternatyvų yra,

bendruomenės nariams tiesiog kartais trūksta informacijos. Kita vertus, ši prielaida reikalauja

gilesnio tyrimo, kadangi tyrimo metu nenustatyti skirtumai tarp kaimo ir miesto gyvenamosiose

vietovėse veikiančių bendruomeninių organizacijų teikiamų socialinių paslaugų, nors kaimo

vietovėse viešų socialinių paslaugų prieinamumas yra mažesnis. Vienintelė paslauga, kurią

atskirais atvejais teikia kaimo bendruomenės ir neteikia miesto – vaikų priežiūros paslaugos.

Bendruomenes vienijančių asociacijų atstovai, ekspertai patvirtino dalį šių prielaidų. Jų manymu,

daugeliu atveju įprastų socialinių paslaugų teikimas yra savivaldybių funkcija, jos finansuojamos

biudžeto lėšomis, todėl bendruomeninės organizacijos nėra linkusios savanoriškai imtis šių

paslaugų teikimo. Juolab, kad ypač sudėtingesnės paslaugos reikalauja išteklių ir gebėjimų.

Pačios bendruomeninės organizacijos prie priežasčių, kodėl nesiima organizuoti jų nariams

aktualių socialinių paslaugų, pirmiausiai nurodė finansavimo problemas (78,7 proc.

bendruomeninių organizacijų), kita populiariausia priežastis – papildomų patalpų poreikis (36,0

proc. bendruomeninių organizacijų) taip pat didele dalimi sietina su lėšų trūkumu. Žinoma, yra

ir kitos aktualios priežastys, dėl kurių dalis socialinių paslaugų bendruomenėse galėtų būti

teikiama tik išskirtinais atvejais. Pirmiausiai, tai – asmenų, turinčių reikiamas kompetencijas ir

žinias, trūkumas (31,7 proc. bendruomeninių organizacijų). Taigi, galvojant apie

bendruomeninių organizacijų aktyvinimą teikiant socialines paslaugas, reikėtų svarstyti apie tas

paslaugas, kurių teikimas nereikalauja itin specifinių profesinių žinių, paslaugos gavėjai nėra itin

probleminė grupė ir pan.


41

Pav. 30. Priežastys, dėl kurių bendruomeninės organizacijos neteikia socialinių paslaugų, kurios jų nariams būtų aktualios (viena bendruomeninė organizacija galėjo nurodyti 2 aktualiausias priežastis)

5.2.3. Socialinių paslaugų poreikis ir perspektyvos

Visgi įvairių paslaugų poreikis yra. Konkrečios socialinės paslaugos neteikiančių

bendruomeninių organizacijų buvo paklausta, ar, jų nuomone, ta paslauga būtų aktuali

bendruomenės nariams, ar yra tokios paslaugos poreikis.

78,7

36,0

31,7

18,7

10,0

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Reikalingas papildomas veiklos finansavimas

Reikalingos papildomos patalpos

Savo bendruomenėje neturime asmenų, kurieturėtų reikalingas kompetencijas tokioms

paslaugoms teikti

Nespėjame vykdyti kitų veiklų, todėl nenorimeimtis jų dar daugiau

Kita

Procentai

Pri

eža

sty

s


42

Pav. 31. Socialinės paslaugos, kurios bendruomeninių organizacijų nuomone gyventojams būtų aktualios (šiuo metu tokių paslaugų atsakiusios bendruomeninės organizacijos neteikia)

Vėlgi, aktualiausiomis laikomos informacinės/konsultacinės paslaugos. Jos būtų aktualios 40

proc. bendruomenių, kurių organizacijos tokių paslaugų šiuo metu neteikia. Beveik

ketvirtadaliui bendruomenių būtų aktualios šiuo metu neteikiamos buitinės pagalbos, higienos

paslaugų namuose paslaugos. Taip pat prie aktualiausių paslaugų priskirtinos senyvo amžiaus

žmonių ir vaikų priežiūros paslaugos. Papildomai bendruomeninių organizacijų atstovai

dažniausiai kaip reikalingas minėjo tokias kitas paslaugas kaip skalbyklos paslaugos, pirties

paslaugos ir pan.

40,4

24,4

23,2

20,3

17,5

14,1

13,2

12,9

6,8

3,5

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Konsultacinės/informacinės paslaugos bendruomenėsnariams dėl reikiamos socialinės pagalbos paslaugų…

Pagalba namuose: asmeninės higienos paslaugos,pagalbos buityje paslaugos

Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose


Pristatymas į namus: maisto pristatymas, kitų reikalingųprekių pristatymas

Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose

Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre

Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose

Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre

Kita

Procentai S

oci

ali

nė

s p

asl

au

go

s


43

43,1

38,1

36,9

36,1

35,0

34,2

31,8

24,3

23,4

0 10 20 30 40 50


Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose

Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose

Konsultacinės/informacinės paslaugos bendruomenės nariams dėl reikiamų …

Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės centre

Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės centre

Pagalba namuose: asmeninės higienos paslaugos, pagalbos buityje paslaugos

Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose

Pristatymas į namus: maisto pristatymas, kitų reikalingų prekių pristatymas

ProcentaiSo

cial

inės

pas

lau

gos

Pav. 32. Bendruomeninių organizacijų, planuojančių per artimiausius 2 metus pradėti teikti jų nariams aktualias socialines paslaugas, dalis

Nepaisant to, kad šiuo metu bendruomeninės organizacijos dar nėra labai aktyvios socialinių

paslaugų teikime, jų siekiai ir planai šioje srityje vertintini optimistiškai. Nemaža dalis

bendruomeninių organizacijų nurodo, kad per artimiausius metus jos norėtų pasiūlyti savo

nariams aktualias socialines paslaugas, kurių iki šiol neteikė. Netgi jeigu dalis šių planų nebus

įgyvendinti, tokios bendruomeninių organizacijų nuostatos rodo, kad bendruomeninės

organizacijos save suvokia ne tik kaip gyventojų atstovą santykiuose su vietos valdžia ar

laisvalaikio organizatorių, bet ir kaip pilnavertį bendruomenės gerovės kūrėją, aktyvų veikėją

užpildant bendruomenei trūkstamų paslaugų nišą.

Toks bendruomeninių organizacijų požiūris ir savo vaidmens suvokimas leidžia svarstyti apie

galimybes transformuoti socialinių ir kitų paslaugų bendruomenėms sistemas. Kokybinių

interviu su asocijuotų bendruomeninių organizacijų atstovais, ekspertais metu ne kartą buvo

išsakyti pasiūlymai, kad dalis viešųjų paslaugų kartu su joms skirtu finansavimu galėtų būti iš

savivaldybių lygmens perkeltos arčiau paslaugų gavėjų ir juos vienijančių organizacijų,

pavyzdžiui, seniūnijoms ar pačioms bendruomeninėms organizacijoms, priklausomai nuo

konkrečių veiklų pobūdžio. Šio tyrimo metu nebuvo analizuota, koks būtų tinkamiausias viešųjų

paslaugų ir lėšų joms teikti perskirstymo mechanizmas, tačiau matomas tam tikras potencialas

daugiau savarankiškumo ir sprendimų priėmimo perleisti patiems gyventojams. Dalinai šią

hipotezę gali patvirtinti ir tas faktas, kad iš visų aktualių paslaugų bendruomeninės

organizacijos artimiausiu metu dažniausiai ruošiasi teikti vaikų priežiūros paslaugas – 43,1 proc.

bendruomenės centre ir 38,1 proc. bendruomenės narių namuose. Būtent vaikų priežiūros

paslaugų finansavimo modelis pastaruoju metu keičiasi. Pereinama prie finansavimo „krepšelių“,

kas leidžia į paslaugų teikėjų rinką įsilieti naujiems veikėjams, pavyzdžiui, bendruomeninėms

organizacijoms. Taip pat, siekiant suaktyvinti privačias vaikų priežiūros iniciatyvas, yra

mažinami reikalavimai patalpoms, kuriose teikiamos paslaugos, ir pan. Tikėtina, kad atitinkami


44

pokyčiai kitų viešųjų paslaugų srityse, liberalizuojant rinką ir sukuriant geresnes finansavimo

galimybes, prisidėtų prie bendruomeninių organizacijų aktyvesnio įsitraukimo į socialinių

paslaugų teikimą. Žinant, kad socialinės paslaugos yra pakankamai kompleksiškos,

reikalaujančios atsidavimo bei nuolatinumo, akivaizdu, kad vienkartinė parama jų teikimui nėra

pakankama. Todėl kol joms prieinamas momentinis, projektinis finansavimas, natūralu, kad

dauguma teikiamų paslaugų taip pat yra labiau „proginės“, trumpalaikės negu tęstinės.


45

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Kodėl

bendruomeninės

organizacijos

svarbios?

Siekiant šalies socialinio ir ekonominio augimo tikslų, be kitų priemonių

labai svarbu pasitelkti ir esamus ar potencialius vietos bendruomenių

resursus, tinklus, tarpusavio pasitikėjimą, t.y. socialinį kapitalą. Visgi

socialinis kapitalas nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda

gali padidėti jį intensyviai vartojant, todėl įvairių formų bendruomeninės

organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis bendrų

vertybių bei ryšių iškėlimą ir išlaikymą, socialinio kapitalo stiprinimą.

Gyventojų dalyvavimas visuomeninėje veikloje, bendruomenių įsitraukimas

sprendžiant aktualius gyvenamosios aplinkos, kultūrinius, socialinius,

saugumo klausimus, taip pat yra svarbi priemonė, stiprinanti viešosios

politikos sprendimų kokybę, pasitikėjimą demokratija ir viešojo sektoriaus

sprendimais, sprendimų skaidrumą ir viešojo sektoriaus atskaitomybę.

Stebint užsienio šalių, aktyviausių mūsų šalies bendruomenių veiklą ir

patirtį, akivaizdu, kad daugeliu atveju bendruomeninių organizacijų

potencialas dar nėra pilnai išnaudojamas, o jų indėlis į socialinės ir

ekonominės gerovės kūrimą kitomis aplinkybėmis galėtų būti didesnis.

Todėl bendruomenių stiprinimas, plėtra ir palaikymas svarbus visuose

viešosios politikos lygmenyse.

Kiek

bendruomeninių

organizacijų

turime?

Atlikto bendruomeninių organizacijų tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu

veikia per 1800 bendruomeninių organizacijų, atstovaujančių konkrečios

gyvenamosios vietovės gyventojus. Aktyviausias organizuotas

bendruomeninis judėjimas šalyje prasidėjo 2003-2004 m.

Didžiausia bendruomeninių organizacijų koncentracija Panevėžio ir Alytaus

apskritims priklausančiose savivaldybėse. Čia 10 tūkst. gyventojų tenka 13

ir daugiau bendruomeninių organizacijų.

Mažiausia koncentracija didžiuosiuose miestuose, kur 10 tūkst. gyventojų

dažnai tenka mažiau nei viena bendruomeninė organizacija. Taip pat

santykinai mažesniu bendruomeninio judėjimo intensyvumu pasižymi

Telšių ir Tauragės apskričių savivaldybės.

Kas skatina

jungtis į

bendruomenines

organizacijas?

Stipriausi motyvai, skatinantys gyventojus jungtis į bendruomenines

veiklas, yra individualūs - bendravimo poreikis, savirealizacija.

Kolektyviniai motyvai, tokie kaip noras prisidėti prie bendruomenės tikslų

siekimo, savo turimas žinias panaudoti bendruomenės naudai taip pat

pakankamai reikšmingi, nors jų svarba kiek mažesnė lyginant su asmeninio

pobūdžio motyvais. Gyventojų nepasitenkinimas esamomis viešosiomis

paslaugomis, jų trūkumas, noras gerinti gyvenamąją aplinką taip pat

skatina juos jungtis ir ūkinius klausimus spręsti bendrai. Daugiau kaip pusė

bendruomeninių organizacijų mano, kad vienas iš pagrindinių stimulų,

skatinančių jų narius dalyvauti bendruomeninėje veikloje, yra noras su


46

kaimynų pagalba efektyviau spręsti ūkinius klausimus, organizacinius

reikalus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Tyrimo rezultatai patvirtino kitų mokslinių tyrimų išvadas, kad svarbus

požymis, lemiantis dalyvavimą bendruomeninėje veikloje, yra išsilavinimas.

Aukštesnio išsilavinimo asmenys labiau linkę dalyvauti bendruomeninėje

veikloje. O pajamų faktorius nėra toks svarbus. Tyrimo rezultatai taip pat

parodė labai ryškią moterų dalyvavimo tendenciją.

Kodėl kartais

trūksta aktyvumo?

Kol kas bendruomeninės organizacijos linkusios manyti, kad į jų veiklą

gyventojai neįsitraukia dėl asmeninių savybių (pasyvumas, nenoras vykdyti

savanoriškų veiklų ir pan.) ir priežasčių (trūksta laiko, lėšų ir pan.). Visgi,

kaip rodo kiti tyrimai, nedalyvavimo priežastys taip pat sietinos ir su

konkrečios organizacijos strategija ir veiksmais. Atlikto tyrimo

respondentai taip pat pripažįsta, kad daliai žmonių bendruomeninių

organizacijų veikla yra tiesiog neįdomi.

Kaip sudominti

bendruomeninių

organizacijų

veikla daugiau

gyventojų?

Taigi platesnis gyventojų susidomėjimas bendruomenine veikla priklauso

nuo organizacijos veiklos lauko ir kartu jos aktyvumo pristatant savo veiklą

bei kviečiant gyventojus susipažinti, prisijungti, pasiūlant jiems konkrečias

naudas (asmeniniai interesai) ir parodant galimą jų indėlį siekiant

bendruomenės tikslų (kolektyviniai interesai). Siekiančioms ilgalaikių

tikslų bendruomenėms taip pat labai svarbu atsiriboti nuo politinių partijų

poveikio, kadangi tai yra vienas iš faktorių, iškreipiančių tikrąją

bendruomenės vertę ir atstumiančių gyventojus.

Skatinant bendruomenių plėtrą bendruomeninės organizacijos taip pat

galėtų aktyviau naudoti įvairius socialinius tinklus (pavyzdžiui, vietos

mokyklos bendruomenė, asmeniniai tinklai ir pan.), kuriuose jau dalyvauja

potencialūs bendruomeninės organizacijos nariai. Renkantis tinkamus

komunikavimo kanalus reikėtų atkreipti dėmesį į pastebėjimą, kad

bendruomeninių organizacijų veikloje labiau linkę dalyvauti aukštesnį

išsilavinimą turintys asmenys, o tipinis bendruomeninėje veikloje šiuo

metu intensyviai dalyvaujantis asmuo yra moteris – brandaus/pensinio

amžiaus arba studijuojanti/dirbanti.

Kokie

bendruomeninių

organizacijų

žmogiškieji

resursai?

Bendruomeninis judėjimas kol kas labiausiai grįstas savanorišku

bendruomenės narių darbu. Nemaža dalis bendruomeninių organizacijų

(apie du trečdalius) atskiroms savo veikloms vykdyti taip pat prisitraukia

savanorių iš šalies. Pastarųjų indėlį itin svarbiu organizacijos tikslų

siekimui laiko daugiau kaip 40 proc. bendruomeninių organizacijų.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria bendruomeninės

organizacijos – savanorių pritraukimas ir išlaikymas veikloje.

Kokios

bendruomeninių

organizacijų

pajamos?

Daugumos bendruomeninių organizacijų metinis pajamų biudžetas siekia

kelis tūkstančius litų, o trečdalio yra net mažesnis kaip 1 tūkst. litų.

Didesnes nei 50 tūkst. litų metines pajamas turėjo tik keletas

bendruomeninių organizacijų ir dažniausiai tai yra ES ar kitų fondų lėšomis


47

įgyvendinamų projektų indėlis.

Bendroje visų bendruomeninių organizacijų pajamų šaltinių struktūroje

pakankamai aiškiai pagal svarbą išsiskiria 2 proc. gyventojų pajamų

mokestis (apie trečdalį visų pajamų), narystės mokestis (apie ketvirtadalį

visų pajamų) ir savivaldybės/valstybės skiriamos lėšos įvairiems

projektams finansuoti (apie ketvirtadalį visų pajamų).

Kokiu materialiniu

turtu disponuoja

bendruomeninės

organizacijos?

Bendruomeninės organizacijos įprastai turi patalpas administraciniams

reikalams (80,7 proc. respondentų) ir bendruomeninės veiklos vykdymui

(76,0 proc. respondentų). Kaimo vietovėse veikiančių bendruomeninių

organizacijų situacija šiuo atžvilgiu geresnė – patalpas turi virš 80 proc.

kaimo bendruomenių ir apie 50 proc. miesto bendruomenių. Dažniausiai

patalpos yra suteiktos savivaldybės ar seniūnijos (beveik du trečdaliai

atvejų). Kai kuriais atvejais naudojamos kultūros centro, vietos švietimo

įstaigos patalpos, kurių savininkas taip pat gali būti savivaldos institucija ar

jos įsteigtos viešosios įstaigos. Maždaug pusė bendruomeninių organizacijų

neturi mokėti nei už suteiktas patalpas, nei už komunalines išlaidas. Likusi

dalis turi mokėti tik už komunalines išlaidas. Ir tik pavienės organizacijos

turi mokėti tiek už patalpų nuomą, tiek ir už komunalines išlaidas.

Siekiant stiprinti bendruomenines organizacijas visose gyvenamosiose

vietovėse, prasminga svarstyti geriau įvairialypei bendruomeninei veiklai

pritaikytos infrastruktūros plėtojimo galimybes ne tik kaimiškose

vietovėse, bet ir miestuose. Nepaisant to, kad miestuose tradiciškai geriau

išvystyta viešųjų paslaugų pasiūla, nemaža dalis miesto, ypač nuo centro

nutolusių miesto dalių, gyventojų visgi stokoja prieinamų susibūrimo vietų

artimoje gyvenamojoje aplinkoje. Todėl svarstytinos daugiafunkcių,

bendruomenės ar pan. centrų plėtros galimybės ir miestų gyvenamosiose

vietovėse. Žinoma, tokiais atvejais svarbu papildomai įvertinti konkrečius

poreikius, viešųjų lėšų naudojimo efektyvumą, savivaldybių interesą ir

galimybes prisidėti prie tokių centrų išlaikymo ir veiklos finansavimo.

Bendruomeninių organizacijų turimas turtas, biuro technika nėra gausi. Tik

keli procentai bendruomeninių organizacijų turi nuosavas patalpas. Apie

pusė bendruomenių organizacijų turi joms priklausantį kompiuterį su

pagrindine programine įranga, kiek daugiau nei trečdalis – spausdintuvą,

dar mažesnė dalis – kopijavimo aparatą. Internetinį ryšį turi apie

penktadalis bendruomeninių organizacijų, o internetinį tinklapį – kiek

mažiau nei penktadalis bendruomeninių organizacijų. Pagal tai kaip vyksta

bendruomeninių organizacijų veikla, atsižvelgiant į kitas aplinkybes

(pavyzdžiui, šio tyrimo metu 78 proc. respondentų anketas užpildė

internetu), galima teigti, kad bendruomenės nariai dažnai bendruomenės

tikslais naudoja asmeninę ar jų darbovietėse prieinamą įrangą.

Kokie

bendruomeninių

organizacijų

Pagrindinis bendruomeninių organizacijų tikslas - gyventojų telkimas

bendrai veiklai, pavyzdžiui, gyvenamosios aplinkos tvarkymui, įvairių

bendruomenės švenčių organizavimui, kitų panašių veiklų vykdymui.


48

tikslai ir

pagrindinės

veiklos?

Didžiausia bendruomeninių organizacijų dalis savo paskirtimi įvardina

įvairių renginių ir švenčių organizavimą (76,7 proc.), gyvenamosios

aplinkos tvarkymą (66,7 proc.). Socialinių paslaugų, pagalbos

bendruomenės nariams teikimą kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų

nurodo 25,7 proc. bendruomeninių organizacijų.

Tiesiogiai vykdydamos savo paskirtį didžioji dalis bendruomeninių

organizacijų organizuoja bendruomenės šventes ir renginius, talkas. Beveik

du trečdaliai organizacijų atstovauja bendruomenės interesus valstybės

institucijose.

Tarp svarbiausių bendruomeninių organizacijų veiklų patenka ir dalinai

administracinės, organizacinės veiklos. Nemaža dalis bendruomeninių

organizacijų taip vykdo bendruomenės iniciatyvų finansavimo paiešką (86

proc.), koordinuoja įvairius bendruomenės projektus (78 proc.).

Kokias socialines

ir susijusias

paslaugas teikia

bendruomeninės

organizacijos?

Tarp socialinių ar joms artimų paslaugų, kurias nurodo teikiančios

bendruomeninės organizacijos, aiškiai dominuoja informacinės/

konsultacinės paslaugos bendruomenės nariams, apie reikalingų socialinių

paslaugų prieinamumą įvairiose socialines paslaugas teikiančiose

institucijose. Tokias paslaugas teikia 40,7 proc. visų bendruomeninių

organizacijų. Beveik pusė bendruomeninių organizacijų, nurodžiusių, kad

teikia socialines paslaugas, apsiriboja tik informacinėmis/konsultacinėmis

paslaugomis.

Kitas, be informacinių/ konsultacinių paslaugų, teikia 27,7 proc.

bendruomeninių organizacijų. Populiariausia, nors ir ženkliai atsiliekanti

nuo informacinių/ konsultacinių, socialinių paslaugų grupė yra paslaugos

socialinių paslaugų gavėjo namuose – maisto, reikalingų prekių pristatymas

į namus ir pagalbos buityje, higienos paslaugos (10,3 proc. visų

bendruomeninių organizacijų). Dažniausiai tokios paslaugos yra teikiamos

ne nuolat, bet tam tikromis progomis (pavyzdžiui, aplankant senyvus,

negalią turinčius bendruomenės gyventojus prieš šventes) ar pasiūlant

sezoninę pagalbą (pavyzdžiui, malkų suruošimas prieš žiemą). Dalis

bendruomeninių organizacijų veikia kaip tarpininkai, padedantys

gyventojams gauti, išdalinantys reikalingą pagalbą maisto produktais ar

buities prekėmis iš specializuotų labdaros organizacijų, fondų.

Tokios paslaugos kaip vaikų priežiūra ar pan. dar pakankamai retos ir

įprastai teikiamos tų bendruomeninių organizacijų, kurios dalyvauja LR

socialinės apsaugos ministerijos ar kitų institucijų remiamose paramos

programose.

Svarbu pastebėti, kad skirtingai negu, pavyzdžiui, bendruomenės interesų

atstovavimas vietos valdžios institucijose, socialinių paslaugų teikimas nėra

išskirtinai bendruomeninių organizacijų funkcija. Socialines paslaugas

teikia vietos valdžios įsteigtos organizacijos, įvairios nevyriausybinės

organizacijos, taip pat labai svarbi ir su bendruomene glaudžiai susijusi


49

socialinė veikla dažnai vykdoma religinių bendruomenių ar jų įsteigtų

organizacijų. Tiesa, religinės bendruomenės tradiciškai rūpinasi dvasine

pagalba, o jų organizuojamos ir teikiamos socialinės paslaugos suvokiamos

kaip priemonė, bet ne tikslas. Taigi šios paslaugos gali būti labiau įvairios,

prisitaikančios prie situacijos, lyginant su išskirtinai į socialinių paslaugų

teikimą orientuotų organizacijų veikla, jos yra labiau priklausomos nuo

bendruomenės aktyvumo.

Kodėl neteikiama

daugiau socialinių

paslaugų?

Pagrindinės priežastys, kodėl socialinių paslaugų teikimas dažnai nėra

prioritetinė bendruomeninių organizacijų veikla, yra įvairios.

Bendruomeninės organizacijos įvardina finansavimo problemas (78,7 proc.

bendruomeninių organizacijų), papildomų patalpų poreikį (36,0 proc.

bendruomeninių organizacijų), taip pat didele dalimi sietiną su lėšų

trūkumu.

Svarbi priežastis ir asmenų, turinčių reikiamas kompetencijas bei žinias,

trūkumas (31,7 proc. bendruomeninių organizacijų). Žinios, kurių trūkumą

jaučia bendruomeninės organizacijos, susijusios tiek tiesiogiai su vykdoma

veikla (pavyzdžiui, teikiant sudėtingesnes, tęstines socialines paslaugas),

tiek ir su sunkumais randant finansavimo šaltinius ir administruojant

įvairių programų ir fondų paramos lėšas. Pastebima, kad labai dažnai itin

didelė laiko ir pastangų dalis išeikvojama administraciniams dalykams,

atsiskaitymui už gautas lėšas, todėl paramos efektyvumas ir nauda

bendruomenei yra santykinai nedidelė.

Bendruomenes organizacijas vienijančių asociacijų atstovai, ekspertai

nurodo, kad esant dabartinei situacijai, kuomet didžioji dalis socialinių

paslaugų ir joms skirtų finansų sukoncentruoti savivaldybių organizacijose,

didelių pokyčių taip pat tikėtis sunku. Norint bendruomenines organizacijas

plačiau įtraukti į socialinių paslaugų teikimą, joms turėtų būti sudarytos

palankesnės priėjimo prie finansavimo šaltinių sąlygos. Kita vertus, svarbu

nepamiršti, kad bendruomeninės organizacijos įprastai teikia specifinius

bendruomenės poreikius atitinkančias paslaugas, t.y. nebūtinai paraidžiui

atitinka biudžeto lėšomis finansuojamų socialinių paslaugų

reglamentuojančius teisės aktus, taip pat bendruomeninės organizacijos

susiburia greičiau veiklos vykdymui negu administravimui. Jeigu esami/

galimi finansavimo šaltiniai kelia griežtas ir bendruomeninės organizacijos

prigimties neatitinkančias sąlygas, bendruomeninės organizacijos turi

persiorganizuoti (pavyzdžiui, į socialinių paslaugų teikimo organizaciją)

arba išlaikyti esamą veiklą, deja, nepasinaudojant galimu finansavimu.

Būtent griežtos, nepakankamai lanksčios ir keliančios aukštus reikalavimus

viešojo finansavimo sąlygos kartais tampa tam tikro bendruomeninių

organizacijų neveiklumo socialinių paslaugų srityje priežastimi.

Socialinės

paslaugos: kur

esame ir ką

Apibendrinant, esamą bendruomeninių organizacijų būklę socialinių

paslaugų atžvilgiu tam tikra prasme galima apibūdinti kaip pereinamąją –

vyrauja paslaugos labiau panašios į kaimynų tarpusavio pagalbą (maisto


50

daryti? pristatymas į namus, pagalbos buityje paslaugos), o sudėtingesnės,

nuolatinumo reikalaujančias dienos priežiūros paslaugos teikiamos dar

pakankamai retai.

Galvojant apie bendruomeninių organizacijų aktyvinimą teikiant socialines

paslaugas, reikėtų svarstyti apie tas paslaugas, kurių teikimas nereikalauja

itin specifinių profesinių žinių, paslaugos gavėjai nėra itin probleminė

grupė ir pan.

Rekomenduojama giliau išanalizuoti galimybes liberalizuoti didesnio

spektro viešųjų socialinių paslaugų teikimą, sudaryti sąlygas dėl viešųjų

lėšų konkuruoti ir bendruomeninėms organizacijoms ar kitoms vietos

institucijoms. Tokiu būdu dalis savivaldybių funkcijų (ne tik socialinės

apsaugos, bet ir kultūros, švietimo ir pan. srityse) galėtų būti atliekamos

pasitelkiant ir bendruomenines organizacijas. Kaip jau buvo minėta,

siekiant išlaikyti tam tikrą specifinį bendruomeninių organizacijų vaidmenį

ir neskatinti jų tapti tiesiog paslaugų teikėjais, finansavimo sąlygos turėtų

būti pakankamai lanksčios.

Svarstytinas nacionalinių/ savivaldos/ įvairių fondų paramos programų,

kurių potencialūs naudos gavėjai yra bendruomeninės ar panašios

organizacijos, administravimo reikalavimų paprastinimas, pavyzdžiui,

administravimo kaštams taikant vienodo dydžio normos metodą44 ar pan.

Svarbus ir nuolatinis palaikymas, iniciatyvos stiprinant bendruomeninių

organizacijų narių organizacinius ir administracinius gebėjimus, reikalingus

teikiant paslaugas bendruomenės nariams, ieškant ir naudojant prieinamų

finansavimo šaltinių paramą ir t.t. Siekiant aktyvesnio bendruomenių

vaidmens plėtojant socialines paslaugas, vietos verslus, išnaudojant vietos

potencialą, svarstytina galimybė dažniau įgyvendinti tęstinius

bendruomenių praktinių gebėjimų ugdymo projektus, kurių metu būtų

užtikrinama nuolatinė mentorystė ir bendruomenės mokymasis realios

veiklos pagrindu.

44 Vienodo dydžio norma – tai procentinis dydis, taikomas nustatyti netiesiogines projektų išlaidas, t.y.

išlaidas susijusias su projekto administravimu (pavyzdžiui, darbo užmokestis darbuotojams už laiką,

skirtą administruoti projektui, kanceliarinių prekių pirkimo išlaidos, transporto išlaidos ir pan.). Vienodo

dydžio normos dydis priklauso nuo paramos programos pobūdžio, projektų finansinės apimties ir pan.

(pavyzdžiui, projektams, įgyvendinamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros programą,

taikomos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą

taisyklės, patvirtintos LR finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112). Didžiausia tinkamų

finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų

sumą padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos. Skirtingai nuo tiesioginių išlaidų,

projektų vykdytojai paramą administruojančiai institucijai neturi teikti netiesioginių projekto išlaidų,

paskaičiuotų taikant vienodo dydžio normą, pagrindimo ir tokių išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų.


51

NAUDOTI ŠALTINIAI

LR vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533, Žin., 1994, Nr. 55-1049

LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, 2002 m. birželio 25 d., Nr. IX-987, Žin.,

2002, Nr. 72-3009

LR socialinių paslaugų įstatymas, patvirtintas 2006 m. sausio 19 d., Nr. X-493, Žin., 2006, Nr. 17-

589

Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programa, patvirtinta LR socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-31

Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m.

balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93

Lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 1941-2002

Alvydas Aleksandravičius, Jan Žukovskis. Kaimo bendruomenių raida ir jų veiklos tikslai: siekiant

darnumo visuomenėje. Management theory and studies for rural business and infrastructure

development. 2011. Nr. 1 (25). ISSN 1822-6760.

Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore. Measuring Local Institutions and Organizations: The

Role of Community Institutional Capacity in Social Capital. Urban Institute Justice Policy Center,

2004

Christiaan Grootaert and Thierry van Bastelaer. Understanding and Measuring Social Capital. The

World Bank, 2002.

Daiva K. Kuzmickaitė. Lietuvos bendruomenių tipologija ir ypatumai. „Socialinė ekonomika: vietos

bendruomenės poreikiai ir galimybės“, Socialinės ekonomikos institutas, 2004

Elinor Ostrom. Social Capital: A Fad or a Fundamental Concept? „Social Capital: A Multifaceted

Perspective“, The World Bank, 2000.

Grant Jordan, William A. Maloney. How Bumble-bees Fly: Accounting for Public Interest

Participation, Political Studies Volume 44, Issue 4, 1996

Irmina Matonytė. Žmogaus socialinė raida ir pilietinė visuomenė. Viešosios politikos studijos 1(2):

4-20, Viešosios politikos tyrimų centras, 2002

John Kasarda, Morris Janowitz. Community Attachment in Mass Society. American Sociological

Review 39:328-39, 1974

Margot Breton. On the Meaning of Empowerment and Empowerment-oriented Social Work

Practice. Social Work with Groups, 17 (3), 1994

Morris Janowitz. The Community Press in an Urban Setting. University of Chicago Press, 1967

OECD Handbook on Information, Consultation and Public Participation in Policy-making,

Organisation For Economic Co-Operation And Development (OECD), 2001

Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services:

Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005





http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/post.1996.44.issue-4/issuetoc


52


Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005,

ISSN 0144-5596


Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005,

ISSN 0144-5596

Rigita Tijūnaitienė. Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose motyvacijos raiška ir

plėtojimas, daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas (03 s)

Robert D. Putnam, Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Margi raštai,

2001

Robert J. Sampson. Linking the Micro- and Macro Level Dimensions of Community Social

Organization. Social Forces 70:1, September 1991

Robert J. Sampson. Local Friendship Ties and Community Attachment in Mass Society: A Multilevel

Systemic Model. American Journal of Sociology 94:774-802, 1988

Sapna Swaroop, Jeffrey D. Morenoff, Building Community: The Neighborhood Context of Social

Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006

Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“.

Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008. 2 (11). 50-62.

Vilma Gegužienė, Žiliukaitė, R.. Kaimiškųjų bendruomenių organizacijos: tyrimo rezultatų

apžvalga, Projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, Atviros Lietuvos fondas, 2004

William Julius Wilson. When Work Disappears: The World of the New Urban Poor, Knopf


53

PRIEDAS 1. Bendruomeninių organizacijų apklausos techniniai

duomenys

Bendruomeninių organizacijų apklausą pagal tyrimo ekspertų parengtą klausimyną atliko rinkos

ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „RAIT“.

Apklausa atlikta 2011 m. spalio 28 – lapkričio 11 d. Apklausa vykdyta ad-hoc (atskiro tyrimo) būdu.

Apklausos rezultatų paklaida neviršija 5,1 proc.

Imties dydis – 300 bendruomeninių organizacijų, atitinkančių šios ataskaitos 1 skyriuje aprašytą

bendruomeninės organizacijos sąvoką.

Respondentams atrinkti buvo naudojama kvotinė atranka, įvertinant Lietuvos bendruomeninių

centrų pasiskirstymą pagal rajonus bei miesto/kaimo reprezentuojamą bendruomenę.

Atitinkamai bendruomeninių organizacijų kiekiui miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse

buvo apklausta 31 miesto gyventojus atstovaujanti bendruomeninė organizacija ir 269 kaimo

gyventojus atstovaujančios bendruomeninės organizacijos. Respondentų pasiskirstymas pagal

šalies savivaldybes pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

Lentelė 1. Respondentų pasiskirstymas pagal savivaldybes

Akmenės r. Alytaus m. Alytaus r. Anykščių r. Birštonas Biržų r. 4 1 7 5 1 8 Druskininkai Elektrėnai Ignalinos r. Jonavos r. Joniškio r. Jurbarko r. 2 4 5 3 6 5 Kaišiadorių r. Kalvarijos Kauno m. Kauno r. Kazlų Rūda Kėdainių r. 5 2 10 7 2 9 Kelmės r. Klaipėdos m. Klaipėdos r. Kretingos r. Kupiškio r. Lazdijų r. 7 2 7 5 4 6 Marijampolės r. Mažeikių r. Molėtų r. Neringa Pagėgių r. Pakruojo r. 7 6 4 0 2 6 Palanga Panevėžio m. Panevėžio r. Pasvalio r. Plungės r. Prienų r. 1 1 8 8 4 8 Radviliškio r. Raseinių r. Rietavas Rokiškio r. Skuodo r. Šakių r. 7 10 2 5 4 7 Šalčininkų r. Šiaulių m. Šiaulių r. Šilalės r. Šilutės r. Širvintų r. 2 3 6 7 4 4 Švenčionių r. Tauragės r. Telšių r. Trakų r. Ukmergės r. Utenos r. 4 5 6 4 5 4 Varėnos r. Vilkaviškio r. Vilniaus m. Vilniaus r. Visaginas Zarasų r. 6 10 9 6 1 6

Visos bendruomeninės organizacijos turėjo lygias galimybes patekti į atranką. Rezultatai

atspindi visų Lietuvos bendruomeninių organizacijų atstovų nuomones bei pasiskirstymą

Reprezentatyvi anketinė Lietuvos bendruomeninių centrų apklausa buvo atlikta internetu, prieš

tai telefonu paprašant bendruomeninių organizacijų dalyvauti apklausoje ir nurodyti savo

elektroninį paštą. Apklausa atlikta naudojant iš anksto parengtus klausimynus, kuriuos užpildė

respondentai.


54

Lentelė 2. Lauko darbų suvestinė

Užpildė internetu 236

Nebaigė pildyti 23

Visiškai nepildė anketų 70

Apklausta telefonu 64

Telefonu atsisakė dalyvauti apklausoje 74

VISO apklausta 300


55

PRIEDAS 2. Bendruomeninių organizacijų skaičius

Bendruomeninių organizacijų skaičius šalies savivaldybėse buvo nustatytas tyrimo metu,

naudojant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pateikiama paramos

gavėjų duomenų bazės ir VĮ Registrų centras duomenų bazių duomenis. Duomenų papildymo

tikslais taip pat buvo peržiūrėti vietos veiklos grupių pateikiami jų veiklos teritorijoje veikiančių

bendruomeninių organizacijų sąrašai.

Lentelė 3. Bendruomeninių organizacijų skaičius pagal savivaldybes

Savivaldybė Bendruomenių

organizacijų skaičius

Savivaldybė Bendruomenių

organizacijų skaičius

Alytaus m. 3 Rokiškio r. 37

Alytaus r. 44 Akmenės r. 26

Druskininkai 10 Joniškio r. 39

Lazdijų r. 33 Kelmės r. 39

Varėnos r. 38 Pakruojo r. 38

Birštonas 6 Radviliškio r. 42

Jonavos r. 22 Šiaulių m. 8

Kaišiadorių r. 29 Šiaulių r. 43

Kauno m. 42 Jurbarko r. 28

Kauno r. 60 Pagėgiai 18

Kėdainių r. 53 Šilalės r. 37

Prienų r. 35 Tauragės r. 33

Raseinių r. 57 Mažeikių r. 33

Klaipėdos m. 3 Plungės r. 20

Klaipėdos r. 49 Rietavas 12

Kretingos r. 29 Telšių r. 33

Neringa 1 Anykščių r. 38

Palanga 3 Ignalinos r. 26

Skuodo r. 25 Molėtų r. 26

Šilutės r. 32 Utenos r. 24

Kalvarija 18 Visaginas 2

Kazlų Rūda 20 Zarasų r. 30

Marijampolės r. 39 Elektrėnai 23

Šakių r. 38 Šalčininkų r. 18

Vilkaviškio r. 59 Širvintų r. 23

Biržų r. 43 Švenčionių r. 25

Kupiškio r. 24 Trakų r. 30

Panevėžio m. 2 Ukmergės r. 37

Panevėžio r. 57 Vilniaus m. 46

Documents

Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos