Upload
fleta
View
86
Download
6
Embed Size (px)
DESCRIPTION
VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS. VIETOS PL Ė TROS STRATEGIJ Ą Į GYVENDINAN ČIŲ ASMEN Ų MOKYMAS. V šĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTAS Lektorė Erika Ribašauskienė Kelmė, 2012 m. kovo 1 5 d. SANTRUMPOS. - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS
VšĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTASLektorė Erika RibašauskienėKelmė, 2012 m. kovo 15 d.
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ ĮGYVENDINANČIŲ ASMENŲ MOKYMAS
SANTRUMPOSSANTRUMPOS
VVG - vietos veiklos grupė
VPS – vietos plėtros strategija
VP – vietos projektas
EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai
KPP 2007-2013 m. – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa
AKTUALUMASAKTUALUMAS
Vietos veiklos grupių (VVG) veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų (Synthesis, 2006). 2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės gauna svarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taigi tiek VVG veiklos, tiek vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo vertinimo svarba dar labiau padidėja, nes būtina užtikrinti kuo efektyvesnį paramos lėšų panaudojimą.
MOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAIMOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI
Tikslas – suteikti pagrindines žinias apie vietos veiklos grupės veiklos vertinimo metodus ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėseną, siekiant sklandžiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą.
Uždaviniai:•pagilinti žinias apie LEADER metodo principus susipažinti su VVG veiklos vertinimo pagrindiniais principais, modeliais, jų taikymo galimybėmis•susipažinti su VPS įgyvendinimo stebėsenos pagrindiniais principais ir informacijos panaudojimo galimybėmis.
SĄVOKOSSĄVOKOS
Monitoringas (angl. monitoring) - sistemingas (nuolatinis ar periodinis; sistemingai parinktose vietose) tam tikro svarbaus reiškinio (aplinkos taršos, žmogaus sveikatos būsenos, švietimo sistemos kokybės ir kt.) stebėjimas, renkant informaciją, reikalingą sistemos valdymui, reiškinių paieška ir aptikimas. Monitoringui dažnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių prognozavimas.Monitoringui paprastai reikalingi kvalifikuoti žmonės, gebantys rinkti informaciją ir ją apibendrinti bei techninė įranga. Lietuvių kalboje monitoringas dar vadinamas ir stebėsena. Daug kur siūloma monitoringą vadinti stebėsena. Tačiau nemažai specialistų su tuo nesutinka, laiko tai netinkamu atitikmeniu.Prieštaravimai grindžiami tuo, kad dažnai monitoringas apima ne tik patį stebėjimą, bet ir susijusį prognozavimą, tam tikrų išvadų darymą. Tai yra, monitoringas dažnai yra daugiau, negu tik stebėjimas.
VVG VEIKLOS VERTINIMAS
LEADER IR PARTNERYSTĖ
Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria
partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją valdyti
Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi VIETOS
VEIKLOS GRUPĖS (VVG) formą
VVG veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR
Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų,
savo veiklą grindžia įstatais
PARTNERYSTĖ REIKALINGA
sujungti atskiras kaimo gyventojų grupių (kaimo bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų) iniciatyvas vietos problemoms spręsti
ryšiams tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų užtikrinti
naujam požiūriui į vietos išteklių (gamtinių, materialinių-finansinių ir žmogiškųjų) panaudojimą skatinti
lankstesniam, labiau vietovės specifikai pritaikytam kaimo plėtros valdymui
VVG VAIDMUO
Nacionalinė ir regioninė valdžia
Kaimo bendruomenės
Vietos veiklos Vietos veiklos grupėgrupė
Dialogas
Dialogas
Sieja iniciatyvas ir interesus
Rengia ir įgyvendina
vietos plėtros
strategiją
VVG TIKSLAI pagal savo veikos kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą atstovaujamame
regione. Aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas
telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti
skatinti ir palaikyti vietines kaimo žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse
teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo
organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms
įgyvendinti skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis
organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos žmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams
ir kitiems materialiems bei nematerialiems ištekliams panaudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių plėtrai
PAVYZDINĖPAVYZDINĖ VVG VVG ORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRAORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA
VALDYBA
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO
VADOVAS
Vietos projektų
vertintojas, -ai
Vietos plėtros strategijos
įgyvendinimo prižiūrėtojas
Administratorius
Viešųjų
pirkimų
komisija
Ryšių su
bendruomenėmis ir moky
mų darbo grupė
Ekonominės veiklo
s įvairini
mo darbo grupė
Kaimo atnaujinimo darbo grupė
Tarptautinio bendradarbiavimo darbo grupė
Finansininkas
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (1)
Organizacijų veiklos vertinimo modeliai tebelaikomi vadybos teorijos naujove. Populiariausi iš jų: Subalansuotųjų rodiklių (Kaplan, Norton, 1996) (vertinimo aspektai: finansinis ir nefinansinis – klientų pasitekinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai įmonės viduje) Valdymo pultoVeiklos prizmės Vertinimo matricosPaslaugų kokybės Nuolat kuriami nauji modeliai
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (2)
Kito, pastaruoju metu populiarėjančio modelio, pavadinto ―Veiklos prizme autoriai siūlo išskirti visai kitokius vertinimo aspektus. Vertinant įmonės veiklą pagal jų modelį, veiklos vertinimo prizmės sienos - vertinimo aspektai - yra penki . Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely, Adams, Kennerley, 2002):
I aspektas. Suinteresuotų asmenų pasitenkinimas. Kas yra pagrindiniai įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai, lūkesčiai? II aspektas. Strategijos. Kokia strategija reikalinga įmonei, kad užtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų
poreikių ir lūkesčių patenkinimą? III aspektas. Veiksmai. Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti? IV aspektas. Galimybės. Kokių galimybių reikia, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai? V aspektas. Suinteresuotų asmenų indėlis. Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (1)
Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos teoriją ir jos atšaką - organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą, kuri apjungė į vientisą metodologiją geriausius, praktikos patikrintus elementus, iš įvairių veiklos vertinimo būdų:tradicinės kontrolės, kuomet tikrinama, ar veikla atitinka standartus strateginio valdymo projektų vertinimo metodologijos nuomonių tyrimo ir t.t.
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (2)
Pagrindinis organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo modelio uždavinys – pasiūlyti vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms dabartiniu laikotarpiu. Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai dažniausiai ir siūlomi laikyti svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.
KOMPLEKSINIO VEIKLOS VERTINIMO MODELIO BRUOŽAI
siekti veiklos vertinimą atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą keletu veiklos vertinimo aspektų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti parenkami glaudžiai susiejant juos su organizacijos veiklos sėkmės veiksniais bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais vertinamuoju laikotarpiu
naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą, skaičių, kad esminių rodiklių analizės dėka galima būtų priimti konkrečios organizacijos valdymo tobulinimui svarbius sprendimus (pvz. populiarusis Subalansuotųjų rodiklių modelis, net ir didžiulėse korporacijose rekomenduoja visą įmonės veiklą stengtis įvertinti naudojant ne daugiau kaip 25–30 rodiklių)
VVG VEIKLOS VERTINIMO MODELIAI
Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, dar labai trūksta vertinimo modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG.
Plačiausiai ES žinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003), skirtas suomių VVG savęs vertinimui, remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amžiaus 7 dešimtmetyje, ir skirtas atskirų projektų vertinimui
Pastaruoju metu vis plačiau taikoma, vertinant veiklą ne tik verslo, bet ir pelno nesiekiančiose organizacijose, įmonių veiklos kompleksinio vertinimo teorija. Ją VVG veiklos vertinimui adaptuoti rekomenduoja ir Europos Komisija ataskaitoje, pateikiančioje Leader plius programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006)
KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO IŠVADOS?IŠVADOS?
Vertinimo tikslas –
•išmatuoti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir to dėka surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses•išsiaiškinti kiek VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose–normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus
Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda:
•suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai
•gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsižvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per vertinamąjį laikotarpį
KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI?KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI?
VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindžiamas:
•bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais
•ES paramos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais
•VVG veiklos patirtimi
KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI?VEIKSNIAI?
•Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis •Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams •Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą •Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio •Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė •Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą •VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą •Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių •Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai •Noras mokytis ir lavinti įgūdžius •Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje
Modifikuota pagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007
VVG VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ MATRICAVVG VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ MATRICA
Vertinimo aspektai
Visa VVG
veikla
Veikla skirta
darniam vystymui
lygioms galimybėms
regioninei plėtrai
informacinei visuomenei
IŠTEKLIAI
PROCESAS
PASIEKTI REZULTATAI
SVARBIAUSI VVG VEIKLOS VERTINIMO ASPEKTAI SVARBIAUSI VVG VEIKLOS VERTINIMO ASPEKTAI IR VEIKSMAI JIEMS VALDYTIIR VEIKSMAI JIEMS VALDYTI
Vertinimo aspektai
Veiksmai jiems valdyti
IŠTEKLIAI • išteklių paieška• gyventojų skatinimas domėtis ir dalyvauti
kaimo raidos procesuose
PROCESAS • vadybos ir administravimo gebėjimų ugdymas
• naujų vadybos metodų diegimas • bendradarbiavimo VVG viduje ir su išorės
partneriais stiprinimas
PASIEKTI REZULTATAI
• gyventojų lūkesčius ir poreikius atitinkančių strateginių tikslų parinkimas
IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTASIŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS
Išteklių aspektas suprantamas kaip žmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu siekiama išsiaiškinti, kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir užsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus, kiek žmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami už tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama jų struktūra, kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.
PROCESO VERTINIMO ASPEKTASPROCESO VERTINIMO ASPEKTAS
Proceso vertinimo aspektas skirtas išsiaiškinti, kaip sekasi organizuoti VVG darbą, ir kokie VVG atliktos veiklos mastai. Šis vertinimo aspektas matuojamas VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir įgyvendinant įvairius projektus, apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais, analizuojant, ar pavyksta laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje (ypač tarp VVG narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybę, vadybinius ir administracinius gebėjimus, valdant turimus žmogiškuosius, finansinius ir materialius išteklius.
PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTASPASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS
Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu turi būti siekiama išmatuoti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą remiamasi sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydžiu bei jo atitikimu planinėms užduotims.
SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (1)REIKŠMES? (1)
Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla dar vienas svarbus klausimas, susijęs su geros veiklos etalono pasirinkimu, nes joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigdami, kad VVG veikla gera ar bloga, o taip pat, kad ji pagerėjo ar pablogėjo, visada turime nurodyti, su kuo lyginame.
Sisteminiu požiūriu egzistuoja tik trys, iš esmės skirtingi lyginimo tikslai: 1. palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y. įvertinti savo pačios pasikeitimą per laiką 2. palyginti VVG veiklos charakteristikas su su kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis 3. pasiektus rezultatus palyginti su planinėmis užduotimis arba nustatytais veiklos standartais
SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (2)REIKŠMES? (2)
Vertinimo aspektai Rodiklio reikšmės pasikeitimas lyginant su
baziniais metais
Rodiklio reikšmė
lyginant su kitomis VVG
Planinės rodiklio reikšmės
įgyvendinimo procentas
IŠTEKLIAI + +
PROCESAS + +
PASIEKTI REZULTATAI +
Rezultatai laikytini pasiektais, jei planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo procentas ne mažesnis kaip 80 proc.
KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ? ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ?
Planinių rodiklio reikšmių įgyvendinimo procentas
Poveikis
< 5 veiklos bankrotas
5-25 grėsmė veiklos tęstinumui
26-50 ženklus veiklos pablogėjimas
51-80 nedidelis veiklos pablogėjimas
> 80 veiklos rezultatai pasiekti
Modifikuota pagal : A. Wynne
VERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYSVERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYS
•Kiekybinis vertinimas
VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistikaAtliekama vertinimo rodiklių skaitinių reikšmių dydžio ir dinamikos analizė
•Kokybinis vertinimas
VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų apklausos duomenys
KADA ATLIKTI VERTINIMĄ?KADA ATLIKTI VERTINIMĄ?
•kasmet
•įpusėjus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (tarpinis vertinimas)
•baigus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (galutinis vertinimas)
VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO ETAPAI ETAPAI
1 etapas. VVG veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė (surenkamos pagrindinių kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamą veiklos laikotarpį analizė) 2 etapas. VVG veiklos kokybės analizė (šis etapas grindžiamas apklausa, kurios metu išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą)
3 etapas. VVG veiklos specifikos išryškinimas (šiame vertinimo etape analizuojami kokybiniai rodikliai struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus (darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės)
4 etapas. VVG veiklos stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas (atliekama ankstesnių etapų metu surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai signalizuojantys apie VVG veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses. Veiklos silpnąsias puses nurodys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės pablogėjo lyginant su praeitimi arba yra žymiai mažesnės nei kitose panašiose VVG, bei rodikliai, kurių faktinės reikšmės mažesnės už planines. Veiklos stipriąsias puses nurodys išteklių ir proceso aspektus charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitose panašiose VVG arba žymiai pagerėjo lyginant su praeitimi, bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines užduotis)
VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRESVPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRES
•Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, (2007). - http://www.zum.lt/min/ failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf •Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties ,,LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549
•Bendrosios stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas, 2007 (The Common Monitoring and Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture and Rural Development, 2007)
VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS KONSTRAVIMO VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS KONSTRAVIMO PRINCIPAIPRINCIPAI
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (1)PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (1)
Eil. Nr. Rodikliai Prieš VPS
įgyvendinimąPo VPS
įgyvendinimo
1.Vietos projektai, kuriems paramą skiria VVG pagal KPP 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones (vnt.):
1.1. Vietos projektai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“
1.2. Vietos projektai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 1.3. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ 1.4. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“
1.5. Vietos projektai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones (aiškiai išvardinkite priemones)
2. Paramos gavėjų skaičius (vnt.):
2.1. Paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“
2.2. Paramos gavėjai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 2.3. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ 2.4. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“
2.5. Paramos gavėjai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones (aiškiai išvardykite priemones)
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (2)PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (2)
Eil. Nr. Rodikliai Prieš VPS
įgyvendinimąPo VPS
įgyvendinimo
3. Bendra investicijų suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (Lt):
3.1. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo atnaujinimu
3.2. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo paveldu
4. Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo vietos projektai, skaičius (vnt.)
5. Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius (vnt.) 6. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius (vnt.)
7. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius (vnt.)
8. Sukurtų darbo vietų skaičius (vnt.): 8.1. Sukurtų darbo vietų vyrams skaičius
8.2. Sukurtų darbo vietų moterims skaičius
8.3. Sukurtų darbo vietų jauniems (iki 30 metų) asmenims skaičius
9.Vietos projektų pobūdis (proc.):– pelno – ne pelno
10. Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius (procentais nuo visų VVG teritorijos gyventojų)
11. Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius (vnt.)
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“
Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt.
Tikslas - reikšmė 2013 m.
Produkto Kaimų, kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo ir plėtros projektai, skaičius
kaimų skaičius
Kaimo atnaujinimo projektų skaičius projektų skaičiuspagal investicijų pobūdį:
sutvarkyta ir (arba) sukurta viešųjų erdvių, išsaugota ir atnaujinta kultūrinio kraštovaizdžio komponentų, sutvarkyta privažiavimų pastatyta, rekonstruota, suremontuota, pritaikyta, sutvarkyta kaimo vietovėms svarbių statinių ar objektųįsteigta tradicinių amatų centrų
Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi pagerintomis paslaugomis, skaičius
gyventojų skaičius
Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)
gyventojų dalis, proc.
Migracijos saldo* 1000 gyventojų
* Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) – (gimusių skaičius (y) – mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių
didinimas“ didinimas“
Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt.
Tikslas - reikšmė 2013 m.
Produkto Paramą gavusių projektų skaičius projektų skaičiuspagal investicijų pobūdį:
paremta socialinių, kultūrinių kaimo gyventojų ir organizacijų iniciatyvų
paremta švietėjiškų, pažintinių kaimo gyventojų veiklų
Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius
gyventojų skaičius
Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, teigiančių, kad pagerėjo kaimo socialinė kultūrinė aplinka, dalis)
gyventojų dalis, proc.
Migracijos saldo* 1000 gyventojų
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt.
Tikslas - reikšmė 2013
m.Produkto Paramą gavusių mikroįmonių skaičius projektų
skaičiuspagal pareiškėjo statusą: juridinis asmuo
fizinis asmuopagal amžių:iki 30 metų
30 metų ir vyresnipagal įmonės rūšį: naujai įsteigtos
jau veikiančios pagal investicijų pobūdį:paslaugoms
amatamsRezultato Sukurtų darbo vietų skaičius iš viso* darbo vietų
skaičiuspagal lytį:vyrai
moteryspagal amžių:iki 30 metų
30 metų ir vyresniPoveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo
aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)
gyventojų dalis, proc.
17,6
41,2
29,4
5,95,9 Bent po vieną projektą buvo
paremta kiekvienoje KB
Paremti didesnės KB daliesprojektai
Paremti tik kai kurių KB projektai
Paremti keli vienos kaimobendruomenės projektai
Neatsakė
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai
didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau
A.Sukurta geresnė fizinė infrastruktūra (tvarkomi keliai,
vandentiekis ir kt.)- 8,0 28,0 28,0 32,0 4,0
B. Sukurta geresnė socialinė infrastruktūra
(steigiami/tvarkomi vaikų darželiai, mokyklos, stadionai ir
kt.)
3,8 19,2 15,4 26,9 30,8 3,8
C. Mažesni emigruojančių (išvykstančių) iš kaimo srautai - 3,7 22,2 14,8 55,6 3,7
D. Stipresnis bendruomeniškumo jausmas, aktyvesni vietos
gyventojai10,0 43,3 23,3 13,3 6,7 3,3
E. Didesnis vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičius
(organizuojamos šventės, jaunimo stovyklos, sporto
renginiai ir kt.)
10,3 48,3 24,1 13,8 - 3,4
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai
didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau
A. Organizuojami kultūriniai renginiai, meno kolektyvų veikla, kūrybinės dirbtuvės
6,7 33,3 36,7 16,7 3,3 3,3
B. Įsigyjamos kultūros veiklai reikalingos priemonės,
stiprinama materialinė bazė12,9 32,3 22,6 25,8 3,2 3,2
C. Plėtojamas tradicinis menas ir amatai (plėtojama kalvystė,
audimas, pynimas ir kt.)7,1 14,3 28,6 25,0 21,4 3,6
D. Atnaujinami ir šiuolaikiniams poreikiams pritaikomi kultūros
paveldo objektai 3,7 29,6 18,5 25,9 18,5 3,7
E. Puoselėjamas nematerialus paveldas (saugojamos tarmės ir
kt.)- 11,1 7,4 40,7 29,6 11,1
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai
didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau
A. Didesnės kaimo gyventojų pajamos - - 23,1 23,1 46,2 7,7
B. Reklamuojamos vietos prekės ir paslaugos - 11,5 11,5 42,3 26,9 7,7
C. Plėtojamas vietos turizmas - 19,2 11,5 46,2 15,4
7,7D. Sudarytos galimybės kaimo gyventojams dirbti ne žemės
ūkio sektoriuje6,9 - 20,7 44,8 27,6 -
E. Sudarytos geresnės sąlygos realizuoti vietos produktus
(įrengiamos prekyvietės, amatų centrai, perdirbimo cechai ir kt.)
3,7 3,7 29,6 29,6 33,3 -
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai
didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau
A. Didesnė aplinkosauginė savimonė (savanorystė tvarkant
aplinką, šiukšlių rūšiavimas ir kt.)
10,3 24,1 34,5 13,8 17,2 10,3
B. Plintantis ekologinis gyvenimo būdas(ekologinis ūkininkavimas,
sveika gyvensena ir kt.) 7,1 21,4 28,6 32,1 10,7 7,1
C. Gerinamas kraštovaizdis (valomi vandens telkiniai,
kertami krūmai, šienaujamos pakrantės ir kt.)
- 33,3 30,0 30,0 6,7 -
D. Tausojami gamtos ištekliai (saugomos vertingos teritorijos,
taupomas vanduo ir kt.)- 18,5 25,9 29,6 25,9 -
E. Energetinių išteklių tausojimas (medžio, šiaudų granulių
gamyba kurui, vėjo ir saulės energijos naudojimas ir kt.)
- 11,1 14,8 37,0 37,0 -
SOCIALINĖ SRITISSOCIALINĖ SRITISPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.
1. Fizinės infrastruktūros gerinimui (kelių, vandentiekio ir 1. Fizinės infrastruktūros gerinimui (kelių, vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarkymui ir kt.)nuotekų tinklų tvarkymui ir kt.)
28,4 28,4
2. Bendruomeniškumo stiprinimui, kaimo gyventojų 2. Bendruomeniškumo stiprinimui, kaimo gyventojų aktyvinimuiaktyvinimui
25,3 25,3
3. Socialinės infrastruktūros gerinimui (vaikų darželių, mokyklų, stadionų, aikštynų
15,8
4. Emigruojančių (išvykstančių) kaimo gyventojų srautų mažinimui
15,8
5. Vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičiaus didinimui
14,7
KULTŪRAKULTŪRAPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.
1. Meno kolektyvų materialinės bazės stiprinimui1. Meno kolektyvų materialinės bazės stiprinimui 26,326,32. Tradicinio meno ir amatų plėtojimui (kalvystės, audimo, 2. Tradicinio meno ir amatų plėtojimui (kalvystės, audimo, pynimo plėtojimui ir kt.)pynimo plėtojimui ir kt.)
24,224,2
3. Kultūros paveldo objektų atnaujinimui ir pritaikymui 3. Kultūros paveldo objektų atnaujinimui ir pritaikymui šiuolaikiniams poreikiamsšiuolaikiniams poreikiams
24,224,2
4. Kultūrinių renginių organizavimui 17,95. Nematerialaus paveldo puoselėjimui (tarmės saugojimui, senųjų vietovardžių, garvių pavadinimų rinkimui ir užrašymui ir kt.)
7,4
EKONOMIKAEKONOMIKAPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.
1. Kaimo gyventojų pajamų didinimui1. Kaimo gyventojų pajamų didinimui 30,4 30,4 2. Galimybių kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio 2. Galimybių kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio sektoriuje sudarymuisektoriuje sudarymui
29,3 29,3
3. Geresnių sąlygų realizuoti vietos produktus sudarymui (prekyviečių, amatų centrų, perdirbimo cechų įrengimui ir kt.)
17,4
4. Vietos turizmo plėtojimui 14,1 5. Vietos prekių ir paslaugų reklamavimui 8,7
APLINKAAPLINKAPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.
1. Kraštovaizdžio gerinimui (vandens telkinių valymui, 1. Kraštovaizdžio gerinimui (vandens telkinių valymui, krūmų kirtimui, pakrančių šienavimui ir kt.)krūmų kirtimui, pakrančių šienavimui ir kt.)
29,529,5
2. Aplinkosauginės savimonės didinimui (savanorystės 2. Aplinkosauginės savimonės didinimui (savanorystės tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimo populiarinimui ir kt.)tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimo populiarinimui ir kt.)
27,4 27,4
3. Ekologinio gyvenimo būdo skatinimui (ekologinio ūkininkavimo, sveikos gyvensenos skatinimui ir kt.)
16,8
4. Energetinių išteklių tausojimui (medžio, šiaudų granulių naudojimui kuro gamybai, vėjo ir saulės energijos naudojimui ir kt.)
16,8
5. Gamtos išteklių tausojimui (gamtos požiūriu vertingos teritorijų saugojimui, vandens taupymui ir kt.)
9,5
35,3%
20,6%
35,3%
8,8%Siekiant užtikrinti papildomaspajamas bendruomenės nariams
Siekiant didinti bendruomenėsnarių užimtumą
Siekiant sudaryti galimybeskaimo bendruomenei kaupti lėšassavo veiklos tęstinumuiNeatsakė
5,9%
23,5%
64,7%
5,9%Atstovaujami ne gyventojų, betVVG atskirų socialinių grupiųinteresaiAtstovaujami mažos gyventojųdalies VVG teritorijoje interesai
Atstovaujami daugumos gyventojųVVG teritorijoje interesai
Neatsakė
20,6%
58,8%
14,7%
5,9%Rengiant strategiją dalyvavo tikVVG nariai
Gyventojai domėjosi strategijosrengimu, tačiau menkai jamedalyvavoGyventojai aktyviai dalyvavorengiant strategiją
Neatsakė
6,9 7,4
56,2
28,6
0
20,7
33,3
43,8
60,7
4
72,4
59,3
010,7
96
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Ūkininkai Vietosverslininkai
KB ir NVO Savivaldybė Kiti kaimogyventojai
NeaktyviaiGana aktyviaiLabai aktyviai
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai
efektyvusefektyvus nei efektyvus,
nei neefektyvus
nelabai efektyvus
neefektyvus
nežinau
Kaimo gyventojų informavimas apie VPS
įgyvendinimą (VP paraiškų surinkimą, reikalavimus
pareiškėjams ir kt.)
9,7 54,8 12,9 3,2 9,7 9,7
Su VPS įgyvendinimu susijusių darbų paskirstymas ir
koordinavimas tarp VVG narių 6,2 50,0 12,5 15,6 3,1 12,5
VVG narių kvalifikacijos tobulinimas 9,4 56,2 6,2 12,5 - 15,6
ES ir nacionalinės finansinės paramos panaudojimas 6,2 65,6 6,2 6,2 3,1 12,5
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai
efektyvusefektyvus nei efektyvus,
nei neefektyvus
nelabai efektyvus
neefektyvus
nežinau
VVG įvaizdžio formavimas (internetinė svetainė, VVG
ženklo sukūrimas ir kt.)10,0 53,3 13,3 6,7 6,7 10,0
Visuomenės informavimas apie VVG veiklą 9,4 56,2 3,1 15,6 6,2 9,4
Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas 3,1 43,8 21,9 9,4 3,1 18,8
Dalyvavimas VVG tinkle 6,2 53,1 12,5 9,4 3,1 15,6
Dalyvavimas Lietuvos kaimo tinklo veikloje 3,1 50,0 18,8 9,4 3,1 15,6