PROGRAMOS „LEADER“ IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS,

ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS,

STIPRINIMAS

LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL

DEVELOPMENT STRATEGIES STRENGTHENING

Metodinė medţiaga

Parengė Erika Ribašauskienė

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus tyrėja,

LEADER metodo ekspertė, konsultantė

Kaunas, 2010

2

TURINYS

Įvadas ........... 3

1. VIETOS VEIKLOS GRUPĖS VEIKLOS VERTINIMAS ......... 3

1.1. LEADER metodo principai ......... 3

1.2. LEADER suformuota vietos partnerystės samprata ir jos vertinimas, pagrįstas naujausios kartos

organizacijų veiklos vertinimo kompleksine metodika ........ 8

1 praktinis darbas. PARENGTI RODIKLIUS VVG VEIKLAI VERTINTI ........ 23

2 praktinis darbas. ĮVERTINTI VVG VALDYMO EFEKTYVUMĄ IR PARENGTI JO PROFILĮ ...... 27

2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA ......... 30

2.1. Vietos plėtros strategijos stebėsenos esmė ir tikslai, pagrindiniai principai ......... 30

2.2.Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėsenos sąsajos su informaciniais ir komunikaciniais

procesais ....... 36

3 praktinis darbas. PARENGTI VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIUS........ 36

Literatūra ........... 37

3

ĮVADAS

LEADER metodas Lietuvoje įgyvendinamas gana sparčiai. Paramą vietos plėtros strategijoms

(VPS) įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) gavo 51 Lietuvos

vietos veiklos grupė (toliau – VVG). Vietos veiklos grupės, kaip ir kitos organizacijos, patiria

sunkumų, susijusių tiek su visoms organizacijoms keliamais reikalavimais veikti nuolat

besikeičiančioje, visuotinių ir tinklaveikos dėsnių valdomoje aplinkoje, tiek ir su pokyčiais

įgyvendinant LEADER metodą. Vietos veiklos grupių veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių

jos vadybos elementų 2007–2013 m. laikotarpiu ir ateityje siekiant sklandţiai, skaidriai ir efektyviai

įgyvendinti VPS.

Tikslai – pateikti pagrindinių ţinių apie VVG veiklos vertinimo metodus ir VPS stebėseną

siekiant sklandţiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą. Pristatyti VVG veiklos

vertinimo principai, pagrįsti naujausios kartos organizacijų veiklos vertinimo kompleksine

metodologija naudojant visose VVG tuos pačius vertinimo principus ir pagrindinius rodiklius bei

atsiţvelgiant į kiekvienos VVG veiklos specifiką, išaiškinta VPS stebėsenos esmė, pagrindiniai

principai ir sąsajos su informaciniais ir komunikaciniais procesais, įgyvendinimo stebėsenos ir

kontrolės informacijos naudojimo galimybės.

Leidinys skiriamas pradėjusiems VVG veiklą bei įgyvendinantiems VPS nariams, norintiems

taikyti veiklos vertinimo, VPS įgyvendinimo stebėsenos principus.

1. VIETOS VEIKLOS GRUPĖS VEIKLOS VERTINIMAS

1.1. LEADER metodo principai

Kaimo plėtros politika tampa vis svarbesnė Bendrosios ţemės ūkio politikos (BŢŪP) dalis.

Sprendţiant ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, skatinamas tvarusis Europos kaimiškųjų

vietovių vystymasis taikant LEADER metodą. LEADER – tai prancūziškos frazės „Kaimo plėtros

darbų sąsajos“ (Liaison entre actions de développement rural) trumpinys. Kaip matyti iš pavadinimo,

tai greičiau kaimo plėtros įgyvendinimo vietos kaimo bendruomenėse metodas, o ne nustatytas

įgyvendintinų priemonių rinkinys.

LEADER metodas ES pradėtas taikyti 1991 metais, jo paskirtis atitinka bendrosios ES kaimo

plėtros politikos principus t. y. plėtojant politikos priemones pirmiausia reikia kreipti dėmesį į kaimo

vietovių bei kraštovaizdţio įvairovę, vietos ypatumų gausą, nes tai didţiausias ES kaimo vietovių

turtas.

Kaimo plėtros politikos poţiūriu LEADER metodas buvo pristatytas kaip Bendrijos iniciatyva,

finansuojama iš ES struktūrinių fondų. Išskiriami tokie LEADER etapai: LEADER I (1991–1993 m.),

LEADER II (1994–1999 m.) ir LEADER+ (2000–2006 m.). Minėtais laikotarpiais valstybėse narėse ir

regionuose buvo vykdomos pavienės LEADER programos, finansuojamos ES lygmeniu. Nuo 2007 m.

LEADER metodas įtrauktas į bendrąją ES kaimo plėtros politiką lygiomis teisėmis kaip ir kitos

pagrindinės kaimo plėtros kryptys.

4

Patirtis parodė, kad LEADER yra svarbus veiksnys, skatinantis ieškoti naujų kaimo problemų

sprendimo būdų, ir tampa savita laboratorija, kurioje kuriami vietos pajėgumai ir išbandomi nauji

kaimo bendruomenių poreikių tenkinimo būdai. LEADER skatina kaimo vietovių gyventojus ieškoti

naujų būdų, kaip tapti ar išlikti konkurencingoms ir tinkamai naudoti turimus išteklius, ypač vietos

savitumus, nes tai padeda tiems naudos gavėjams, kurie pagal kitas kaimo plėtros programas daţnai

negauna jokios pagalbos arba jos gauna nedaug: kultūrai, natūraliai aplinkai gerinti, architektūros

paminklams ir paveldo pastatams restauruoti, kaimo turizmui, gamintojų ir vartotojų ryšiams gerinti ir

kt. Be to, taikant LEADER metodą, kaimo problemos nagrinėjamos holistiškai t. y. kaimo plėtros

elementai nagrinėjami kaip nedaloma visuma ir jiems taikomos specialiai sukurtos politikos priemonės.

Nuo 1991 m., t. y. LEADER metodo taikymo pradţios, labai padidėjo ES teritorijos dalis, kurioje šis

metodas taikomas ir gerokai išaugo VVG skaičius ir LEADER skiriamas finansavimas (1 lentelė).

1 lentelė. LEADER metodo genezė

LEADER etapai VVG skaičius, vnt. Teritorija, kurioje

taikomas metodas, km2

ES finansavimas, mln. eurų

Leader I 217 367 000 442

Leader II 906 1 375 144 1 755

Leader+ 893 1 577 386 2 105,1

Šaltinis. Europos Komisija.

LEADER metodą sudaro septyni pagrindiniai principai, kuriuos svarbu vertinti kaip nedalomą

visumą (1 pav.).

1 pav. Pagrindiniai LEADER principai

LEADER

metodas

Į vietovę orientuota vietos

plėtros strategija

Darbas tinkle

Bendradarbiavimas

Naujoviškumas

Strategijos rengimas ,,iš

apačios į viršų“

Partnerystė

Integruota ir

daugiasektorinė veikla

5

Partnerystės kaimo regionuose yra pagrindiniai veikėjai, diegiantys naujoves. Siekiant inicijuoti

naujoves bei struktūrinius pokyčius kaimo regionuose, reikia pereiti nuo buvimo veikėju prie buvimo

partneriu. Partnerystė tampa kaimo vietovių darnios plėtros atspirties taškas, nes būti partneriu, t. y. ko

nors dalimi, – tai kurti bendras strategijas, kurių tikslas – pirmiausia atsiţvelgti į kaimo ţmogų ir jo

aplinką. Partnerystės kūrimas yra tarsi kopimas į kalną siekiant, kad individai ir jų organizacijos jaustų

pasitenkinimą dirbdami kartu. O principo Iš apačios į viršų esmę sudaro aktyvus vietos veikėjų

bendradarbiavimas ir įsitraukimas į vietos plėtros procesus. Tai yra LEADER įgyvendinimo pagrindas.

Taikant šį principą, suteikiama galimybė vietos organizacijoms ir gyventojams dalyvauti formuojant ir

įgyvendinant vietos politiką, inicijuoti permainas kaimo vietovėse ir aktyviai jas įgyvendinti. Principas

Iš apačios į viršų skatina įtraukti į problemų nustatymo ir sprendimo procesus bendruomenės narius,

galinčius pasiūlyti sprendimo būdus, pagrįstus vietos problemų bei išteklių suvokimo samprata. Šiuo

principu paremta vietos plėtros strategija geriau atspindi realią kaimo situaciją, vietos gyventojų

poreikius ir lūkesčius, nes dėl ribotų išteklių išskiriami vietos plėtros prioritetai, strategija tampa labiau

priimtina ir suprantama kaimo gyventojams. Integruoto požiūrio principas siekia spręsti ne atskirų

sektorių problemas, o parengti skirtingų sektorių plėtrą apimančią vietos plėtros strategiją. Vietos

veiklos grupių rengiamos vietos plėtros strategijos turi daugiasektorinį pobūdį, kurio esmė priklauso

nuo gebėjimo sujungti ekonomikos, socialinio, kultūros ir aplinkos sektorių veiklas. Bendradarbiaujant

šiems sektoriams, galima rasti tinkamus sprendimus ir kurti naują pridėtinę bendros veiklos vertę. Be

to, taikant LEADER metodą, ne tik surandami nauji, originalūs problemų sprendimo būdai – sukaupta

gerąja patirtimi, naujomis idėjomis dalijamasi nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. O darbas

tinkluose sieja įvairių sektorių subjektus, padeda įveikti atskirų kaimo vietovių atskirtį.

Teritorinis principas – vienas iš svarbiausių LEADER metodo visumą apimančių principų – į

vietovę orientuota vietos plėtros strategija. Remiantis į vietovę orientuotu principu tikslinė kaimo

plėtos politikos įgyvendinimo vietovė yra nedidelė, vienalytė, socialiai nesusiskaidţiusi teritorija,

daţnai siejama bendrų tradicijų, vietos ypatumų, kurioje vyrauja siejantis bendrumo jausmas ar bendri

poreikiai ir lūkesčiai. Tokioje teritorijoje galima lengviau nustatyti vietos pranašumus ir trūkumus,

pavojus ir galimybes, vidinį potencialą ir didţiausias tvariojo vystymosi kliūtis. Tai suteikia galimybę

pasirinkti faktinius poreikius ir vietos konkurencinius pranašumus tiksliau atitinkančią veiklą.

Įgyvendinant LEADER, vietos savitumai sudaro konkurencingos, patrauklios vietovės plėtrą.

Galima teigti, kad LEADER metodas gali gerai veikti įvairiomis aplinkybėmis ir skirtingose

vietovėse, todėl jį naudojant, kaimo politikos formavimo mechanizmą galima pritaikyti labai įvairiems

kaimo vietovių poreikiams. Dėl to jis tapo sudėtine kaimo plėtros politikos dalimi, o įvertinus tai, kad

LEADER skatina vietos gyventojus ir organizacijas dalyvauti rengiant ir įgyvendinant tvariojo

vystymosi strategiją, 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu LEADER įtrauktas į visas nacionalines ar

regionines kaimo plėtros programas.

Lietuvoje LEADER metodas pradėtas įgyvendinti 2004 metais. Tais pačiais metais buvo

įregistruotos 29 VVG, kurios kreipėsi dėl paramos bandomosioms integruotoms strategijoms rengti. Jos

gavo paramą ir parengė strategijas. Konkurso būdu buvo atrinkta 10 VVG bandomųjų integruotų

strategijų, kurioms įgyvendinti skirta ES parama iki 0,5 mln. Lt kiekvienai.

Strategijos buvo rengiamos pagal tam tikras bandomųjų integruotų strategijų rengimo gairėse

numatytas temas. Bandomųjų integruotų strategijų pasiskirstymas pagal temas pateiktas 2 lentelėje.

6

Daugiausia, net 20 (74 proc. iš visų parengtų), bandomųjų integruotų strategijų buvo rengiamos

pagal temą ,,Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas“. Pagal šią temą buvo parengta ir

įgyvendinta daugiausia strategijų – šešios, arba 60 proc. iš visų įgyvendintų strategijų skaičiaus. Šešios

parengtos ir trys paremtos bandomosios integruotos strategijos, susijusios su tinkamiausiu gamtos ir

kultūros išteklių panaudojimu. Vietos produktų vertės didinimo tema buvo parengta ir įgyvendinta

viena bandomoji integruota strategija. Nė viena strategija nebuvo parengta pagal temą ,,Techninių ir

mokslinių ţinių panaudojimas“.

2 lentelė. Bandomųjų integruotų strategijų pasiskirstymas pagal temas

Strategijos tema

Pateiktų

strategijų skaičius

Atrinktų

strategijų skaičius

Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas 20 6

Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas 6 3

Vietos produktų vertės didinimas 1 1

Techninių ir mokslinių ţinių panaudojimas 0 0

Iš viso 27 10

Šaltinis. Leader+ pobūdžio priemonės įgyvendinimo monitoringas (2008).

Bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimas buvo vertinamas pagal Lietuvos 2004–2006

metų BPD (jo priede) patvirtintus pasiekimo, rezultatų bei poveikio rodiklius ir jų planuojamas pasiekti

reikšmes: pasiekimo rodikliai – paremtų mokymo kursų skaičius (180), parengtos strategijos (30),

paremtų VVG skaičius (7), išmokytų naudos gavėjų skaičius (veiklos pabaigoje) (vyrų / moterų)

(2000); rezultatų rodikliai – bendras sukurtų / išlaikytų darbo vietų skaičius (vyrų / moterų) (120);

poveikio rodikliai – sukurtų / išlaikytų darbo vietų skaičius (vyrų / moterų) (110) (3, 4, 5 lentelės).

BPD priedo pakeitimuose buvo nustatyta ir minėtų rodiklių apskaičiavimo tvarka.

3 lentelė. LEADER+ pobūdţio priemonės pasiekimo rodiklių įgyvendinimo vertinimas

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio

kodas

Planuojamas

pasiekti

rodiklis, vnt.

Pasiektas

rodiklis,

vnt.

Įgyvendinimo

lygis, proc.

arba kartais

Paremtų mokymo kursų skaičius A1 180 385 2,1 k.

Parengtos strategijos B1 30 27 90 proc.

Paremtų VVG skaičius C1 7 10 1,4 k.

Išmokytų naudos gavėjų skaičius (veiklos

pabaigoje) (vyrų / moterų)

D1 2000 7285

1967/ 5318

3,6 k.

Šaltinis. NMA ataskaitų duomenys.

7

A1 rodiklis – tai pagal sritį „Įgūdţių įgijimas“ surengtų mokymų skaičius; B1 – VVG parengtų ir

pateiktų paramai gauti bandomųjų integruotų strategijų skaičius; C1 – skaičius VVG, įgyvendinusių

projektus pagal veiklos sritį „Bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimas“; D1 – vyrų ir moterų,

dalyvavusių veiklos srities „Įgūdţių įgijimas“ mokymuose, skaičius.

Visi rodikliai pagrįsti dokumentais (projektų paraiškomis, finansavimo sutartimis,

įgyvendinimo ataskaitomis).

4 lentelė. LEADER+ pobūdţio priemonės rezultatų rodiklio įgyvendinimo vertinimas

Rodiklio pavadinimas Rodiklio

kodas

Planuojamas

pasiekti

rodiklis, vnt.

Pasiektas

rodiklis, vnt.

Įgyvendinimo

lygis, proc.

Bendras sukurtų / išlaikytų darbo vietų

skaičius (vyrų, moterų)

A2 120 27

1/26

23

Šaltinis. NMA ataskaitų duomenys.

A2 rodiklis nustatytas pagal LR finansų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 1K-254.

Skaičiuojamos tik tiesiogiai projekto įgyvendinimo metu sukurtos / išlaikytos nuolatinės ir laikinos

darbo vietos. Laikinosios darbo vietos skaičiuojamos kaip sukurtos darbo vietos, jei perskaičiavus

taikant 40 valandų per savaitę darbo laiką, jos uţimtos ne trumpiau kaip 26 savaites. Rodiklis

skaičiuojamas sumuojant visuose projektuose nurodytas sukurtas / išlaikytas nuolatines ir laikinas

darbo vietas vyrams ir moterims. Pasiekimą patvirtinantis dokumentas – VVG parengta projekto

įgyvendinimo ataskaita.

5 lentelė. LEADER+ pobūdţio priemonės poveikio rodiklio įgyvendinimo vertinimas

Rodiklio pavadinimas Rodiklio

kodas

Planuojamas

pasiekti

rodiklis, vnt.

Pasiektas

rodiklis, vnt.

Įgyvendinimo

lygis, proc.

Sukurtų papildomų / išlaikytų darbo vietų

skaičius (vyrų / moterų)

A3 110 186

95/91

169

Šaltinis. NMA ataskaitų duomenys.

A3 rodiklis nustatytas pagal LR finansų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 1K-254:

1)„Dėl įgyvendinto projekto per dvejus–trejus ateinančius metus projekto vykdytojų ir (arba) jų

partnerių numatomos sukurti nuolatinės ir laikinos darbo vietos“; 2) projekto vykdytojo duomenimis,

projekto įgyvendinimo metu dėl įgyvendinto projekto ne projekto vykdytojo ir (arba) jų partnerių

sukurtos nuolatinės ir laikinos darbo vietos. Rodiklis skaičiuojamas sumuojant visų projektų vykdytojų

nurodytas sukurtas papildomas darbo vietas vyrams ir moterims.

8

Reikia paminėti, kad LEADER+ pobūdţio priemonės rezultatų ir poveikio rodikliai projektų

įgyvendinimo ataskaitose buvo pateikiami nesilaikant nustatytos rodiklių apskaičiavimo metodikos, nes

VVG nebuvo nurodyta, kokia tvarka ir kokiais duomenimis remiantis reikia šiuos rodiklius

apskaičiuoti.

1.2. LEADER suformuota vietos partnerystės samprata ir jos vertinimas, pagrįstas

naujausios kartos organizacijų veiklos vertinimo kompleksine metodika

Vietos veiklos grupės samprata

Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją

valdyti. Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi vietos veiklos grupės (VVG) formą. VVG veikia

laikydamasi LR Konstitucijos, LR asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savo veiklą

grindţia įstatais.

Partnerystė reikalinga (2 pav.):

– suvienyti atskiras kaimo gyventojų grupių (kaimo bendruomenės, verslo ir viešojo

sektoriaus atstovų) iniciatyvas vietos problemoms spręsti;

– uţtikrinti ryšius tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų;

– skatinti naują poţiūrį į vietos išteklių (gamtinių, materialinių finansinių ir ţmogiškųjų)

naudojimą;

– lanksčiai valdyti vietovės specifikai pritaikytą kaimo plėtrą.

2 pav. Vietos veiklos grupės vaidmuo

Nacionalinė ir regioninė valdţia

Kaimo bendruomenės

VViieettooss vveeiikkllooss

ggrruuppėė

Dialogas

Dialogas

Sieja iniciatyvas ir

interesus

Rengia ir

įgyvendina vietos

plėtros strategiją

9

Vietos veiklos grupės tikslai:

– pagal veikos kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą atstovaujamame regione,

aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas;

– telkti suinteresuotų vietos valdţios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų

pastangas dėl tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti;

– skatinti ir palaikyti vietos kaimo ţmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo,

kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse;

– teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo

plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo;

– organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą;

– organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti;

– skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis

organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir uţsienyje;

– ieškoti naujoviškų veiksmingų būdų vietos ţmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams ir

kitiems materialiesiems bei nematerialiesiems ištekliams naudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių

plėtrai.

VVG rekomenduojama tokia organizacinė administracinė struktūra:

10

3 pav. Vietos veiklos grupės pavyzdinė organizacinė - administracinė struktūra

Vietos veiklos grupės vertinimo metodinės prielaidos

Vietos veiklos grupių veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų

(Synthesis, 2006). Kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu VVG gaus nemaţą finansinę paramą iš Europos

ţemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŢŪFKP), tai šio elemento svarba dar labiau padidėja, nes būtina

uţtikrinti kad veiksmingai būtų panaudojamos paramos lėšos.

Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, labai trūksta vertinimo

modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG. Plačiausiai ES

ţinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003) suomių VVG vertinti, jis

remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amţiaus 7 dešimtmetyje ir skirtas

atskiriems projektams vertinti. H. Keränen metodika pateikia tik labai bendro pobūdţio gaires,

mąstymo modelius, loginę vertinimo veiksmų seką, nenurodo jokių konkrečių VVG veiklos vertinimo

aspektų, nepateikia pagrindinių veiklos vertinimo rodiklių pavyzdţių. Šioje metodinėje medţiagoje

siūlomas VVG veiklos vertinimo modelis, pagrįstas naujausios kartos organizacijų veiklos vertinimo

kompleksine metodologija, pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip atlikti svarbiausių VVG veiklos

aspektų vertinimą naudojant visose VVG tuos pačius vertinimo principus ir pagrindinius rodiklius

atsiţvelgiant į kiekvienos VVG veiklos specifiką. Šį modelį galima pritaikyti vertinant Lietuvos VVG

veiklą, nes nereikia specialių vadybos ţinių ir galima suformuoti informacinę bazę ir palyginti VVG

veiklą tarpusavyje.

VALDYBA

VIETOS PLĖTROS

STRATEGIJOS

ĮGYVENDINIMO

VADOVAS

Vietos projektų

vertintojas

Vietos plėtros

strategijos

įgyvendinimo priţiūrėtojas

Administratorius

Viešųjų

pirkimų

komisija

Ryšių su

bendruo-

menėmis

ir

mokymų

darbo

grupė

Ekonomi-

nės veiklos

įvairinimo

darbo

grupė

Kaimo

atnaujini-

mo darbo

grupė

Tarptauti-

nio

bendradar

biavimo

darbo

grupė

Finansininkas

11

Pastaruoju metu viešajame sektoriuje vis plačiau taikomi verslo vadybos principai: tradicinės

viešojo administravimo priemonės keičiamos viešąja vadyba arba rinkos tipo sprendimų mechanizmais.

Kuriant VVG vertinimo modelį, reikėtų pasinaudoti naujausia įmonių veiklos kompleksinio vertinimo

teorija, kuri pastaruoju metu vis plačiau taikoma vertinant veiklą ne tik verslo, bet ir pelno

nesiekiančiose organizacijose: įvairiose asociacijose, savivaldos įstaigose, biudţetinėse įstaigose ir pan.

Tai rekomenduojama ir Europos Komisijos uţsakymu parengtoje ataskaitoje, pateikiančioje LEADER+

programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006).

Nors organizacijos veiklos vertinimo modeliai, vadinami ,,švieslentėmis“, „valdymo pultais“ ir

pan., jie tebelaikomi vadybos teorijos naujove (versle jie pradėti taikyti paskutiniajame XX a.

dešimtmetyje, o viešajame sektoriuje – XXI a.), praktiškai jie plinta labai sparčiai. Kaip populiariausius

galima paminėti subalansuotųjų rodiklių, valdymo pulto, veiklos prizmės, vertinimo matricos, paslaugų

kokybės modelius, be to, nuolat kuriami nauji, šiuo principu grindţiami modeliai (Slatkevičienė,

Vanagas, 2001; Vidickienė, 2004).

Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius, mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos

teoriją ir jos atšaką – organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą– kuri apjungė į vientisą metodologiją

pagal geriausius praktiškai patikrintus elementus iš įvairių veiklos vertinimo būdų: tradicinės kontrolės

(kai tikrinama, ar veikla atitinka standartus), strateginio valdymo, projektų vertinimo metodologijos,

nuomonių tyrimo ir kt.

Pagrindinis organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo modelio uţdavinys – pasiūlyti

vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio

autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms

konkrečiu laikotarpiu. Apibendrinti veiklos tikslai ir sėkmės veiksniai daţniausiai siūlomi laikyti

svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi

pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendţiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.

Tiek mokslinėje literatūroje, tiek praktiškai naudojamuose kompleksinės veiklos vertinimo

modeliuose išskiriami skirtingi vertinimo aspektai. Pavyzdţiui, garsiojo subalansuotųjų rodiklių

modelio autoriai R. Kaplanas ir D. Nortonas siūlo keturis privalomus vertinti organizacijos veiklos

aspektus, pagal kuriuos vėliau turi būti parinkti organizacijos strategiją atitinkantys rodikliai t. y.

procesai organizacijos viduje, finansiniai ištekliai, mokymasis ir naujovės, klientai.

Modelio veiklos prizmė autoriai siūlo išskirti kitokius vertinimo aspektus. Vertinant veiklą pagal

jų modelį, veiklos vertinimo aspektai yra penki. Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely,

Adams, Kennerley, 2002):

Organizacijų veiklos vertinimo modeliai, laikomi vadybos teorijos naujove:

– subalansuotųjų rodiklių (Kaplan, Norton, 1996) (vertinimo aspektai: finansinis ir

nefinansinis – klientų pasitenkinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai įmonės viduje);

– valdymo pulto;

– veiklos prizmės;

– vertinimo matricos;

– paslaugų kokybės;

– Nuolat kuriami nauji modeliai.

12

I aspektas. Suinteresuotų asmenų tenkinimas.

Kas yra pagrindiniai įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai, lūkesčiai?

II aspektas. Strategijos.

Kokia strategija reikalinga įmonei, kad uţtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų poreikių ir

lūkesčių tenkinimą?

III aspektas. Veiksmai.

Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti?

IV aspektas. Galimybės.

Kokių reikia galimybių, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai?

V aspektas. Suinteresuotų asmenų indėlis.

Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?

Tai tik keli pavyzdţiai iš pastaruoju metu plačiai taikomų organizacijų vadyboje veiklos

vertinimo modelių, kurie labiausiai tiktų tokio tipo organizacijai kaip VVG. Kiekvienas įmonės ar kitos

rūšies organizacijos vadovas pasirenka tokį vertinimo modelį, kuris labiausiai priimtinas jo valdymo

stiliui. Vieni naudojasi universaliais, mokslininkų sukurtais modeliais, kiti mėgina kurti savo modelį.

Svarbiausia – laikytis esminio šių veiklos vertinimo modelių aspekto, t. y. veiklos vertinimą

atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą

keletu veiklos vertinimo kriterijų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti parenkami glaudžiai

siejant juos su organizacijos veiklos sėkmės veiksniais bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais

vertinamuoju laikotarpiu. Be to, svarbu naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą,

skaičių, kad vadovai galėtų priimti konkrečios organizacijos valdymui tobulinti svarbius sprendimus

(populiarusis subalansuotųjų rodiklių modelis net ir didţiulėse korporacijose rekomenduoja visą

įmonės veiklą įvertinti naudojant ne daugiau kaip 25–30 rodiklių).

Pateikdami informaciją, sugrupuotą pagal keletą svarbiausių veiklos sėkmės veiksnių, minėti

modeliai padeda vadovams nepamiršti kokio nors svarbaus organizacijos veiklos aspekto. Praktinėje

veikloje kiekvienas organizacijos vadovas turi savo poţiūrį į tai, kas svarbiausia, ir tam skiria

daugiausia dėmesio. Tačiau daţnai nutinka taip, kad dėl to apleidţiamos kitos tos rūšies organizacijoms

svarbios veiklos tobulinimo sritys. Veiklos vertinimo modeliai priverčia visapusiai įvertinti

organizacijos veiklą, nes kiekvienam modelyje nurodytam veiklos vertinimo aspektui privalu parinkti

bent keletą rodiklių ir atlikti jų skaitinių reikšmių dydţio ir dinamikos analizę.

Atsiţvelgiant į visus naujosios vertinimo sistemos kūrimo metodologijos pranašumus, vertėtų ją

taikyti ir Lietuvos VVG veiklai vertinti. Tai padėtų gauti labiau sistemišką ir kompleksinį VVG veiklos

vaizdą nei naudojant tradicinius veiklos vertinimo principus, kuriuos iki šiol taiko dauguma Lietuvos

VVG, atliekančių savo veiklos vertinimą, kai apsiribojama tik veiklos atitikimo formaliems

standartams kontrole.

Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai daţniausiai siūlomi laikyti svarbiausiais

organizacijos vertinimo aspektais. Parenkama keletas vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi

pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendţiama, ar organizacija dirba gerai, ar blogai.

Vietos veiklos grupės vertinimo modelis

13

Nors VVG yra specifinė organizacija pagal savo organizacinę struktūrą ir veiklos pobūdį bei

atsakomybės ribas, ji gali sėkmingai naudotis anksčiau pristatytais ar į juos panašiais populiariais

veiklos vertinimo modeliais (pvz., Austrijos nacionalinis LEADER tinklas nuo 2005 metų moko savo

šalies VVG veiklos vertinimui naudoti subalansuotųjų rodiklių modelį). Tai gana universalūs modeliai,

kurie, pasitelkus fantaziją, gali būti pritaikomi bet kokio tipo organizacijai. Tačiau taikyti juos

praktiškai nėra lengva, nes reikia, kad vertintojai turėtų bendrųjų vadybos ţinių ir gerai išmanytų

strateginio VVG valdymo metodus. Be to, naudojant Lietuvos VVG veiklos vertinimui įvairius minėtus

modelius, nebus įmanoma palyginti VVG veiklą tarpusavyje, nes labai skirsis kiekvienoje VVG

naudojami vertinimo rodikliai.

Rengiant VVG veiklos vertinimo modelį buvo keliamas uţdavinys – pasiūlyti vieningą visoms

Lietuvos VVG tinkantį veiklos vertinimo modelį, leidţiantį palyginti VVG veiklą tarpusavyje, taip pat

išskirti vertinimo aspektus ir pagrindinius rodiklius, atitinkančius VVG – specifinės organizacijos –

veiklos ypatumus ir sėkmės veiksnius.

VVG veiklos vertinimo modelis buvo parengtas laikantis tokios pat metodikos, kaip ir kuriant

populiarųjį subalansuotųjų rodiklių metodą. Ši organizcijos veiklos vertinimo sistema, pagrįsta rodiklių

subalansavimo principu, buvo sukurta Harvardo universiteto profesorių R. Kaplano ir D. Nortono, kai

1990 m. Nolan Nort institutas (JAV) skyrė lėšų paţangių organizacijų veiklos pasiekimų vertinimo

tyrimams. Tai buvo vienerių metų trukmės projektas, kurio metu R. Kaplanas ir D. Nortonas

išanalizavo dvylikos klestinčių JAV gamybinių ir paslaugų įmonių veiklą. Išsiaiškinę pagrindinius

vadovavimo šioms įmonėms principus, veiklos tobulinimo sritis ir veiklos sėkmės veiksnius, juos

apibendrino ir apjungę su strateginio valdymo teorija sukūrė subalansuotųjų rodiklių modelį.

Laikantis analogijos principo, pristatomas VVG veiklos vertinimo modelis grindţiamas

bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais bei ES paramos 2007–2013

m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais. Parenkant rodiklius, kurie tiktų

kompleksiniam VVG veiklos vertinimui, taip pat remtasi 2004–2006 m. parengtų 10 bandomųjų

Lietuvos VVG integruotų veiklos strategijų analize.

Kas vertinama?

Šis veiklos vertinimo modelis skirtas kompleksiškai vertinti VVG veiklą, o ne tik jos vadovybės

administravimo gebėjimus. VVG veikla suprantama kaip atstovavimas įvairių VVG teritorijos

gyventojų interesams ir veiksmų, naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą bei telkiant kaimo

gyventojų pastangas, inicijavimas ir įgyvendinimas. VVG turi pasiūlyti ir atsakyti uţ integruotos vietos

plėtros strategijos įgyvendinimą (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 62 straipsnis), todėl jos

veiklos sėkmė neatsiejama nuo to, kaip pavyko įgyvendinti vietos plėtros strategijų projektus, kiek jie

padarė įtakos regiono ekonominei, socialinei ir gamtosaugos raidai. VVG, siekianti įgyvendinti visus

jai keliamus uţdavinius, 2007–2013 metų KPP įgyvendinimo laikotarpiu turės atlikti šiuos pagrindinius

veiksmus:

– rengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją, susidedančią iš bendradarbiavimo, pelno ir ne

pelno projektų;

– pildyti vietos plėtros strategiją, atsiţvelgiant į laikui bėgant išryškėjusius naujus regiono

poreikius ir galimybes finansuoti papildomus projektus;

14

– rengti ir įgyvendinti įgūdţių įgijimo ir aktyvumo skatinimo projektus;

– administruoti VVG veiklą.

Vertinant VVG veiklą, minėti veiksmai turi būti vertinimo objektas.

VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindţiamas:

• bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais;

• ES paramos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais

reikalavimais;

• VVG veiklos patirtimi.

Kam gali būti naudojamos vertinimo išvados?

Pagrindinis VVG veiklos vertinimo tikslas – įvertinti svarbiausius VVG veiklos aspektus ir

surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses. Tokia kompleksinė savo veiklos analizė padeda

aiškiai suvokti, kas jau nuveikta ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai.

VVG veiklos vertinimo išvados gali būti naudingos ne tiki VVG, bet ir kitiems jos veikla

suinteresuotiems asmenims, organizacijoms ar valdţios institucijoms. Taigi VVG veiklos įvertinimas

pagal šią metodiką gali būti naudojamas tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant

sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsiţvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per

vertinamąjį laikotarpį.

Tačiau reikia nepamiršti, kad svarbiausias VVG veiklos vertinimo uţdavinys – surasti veiklos

sritis, kurias reikėtų tobulinti gerinant VVG vadybą, o ne detaliai išsiaiškinti, kiek VVG narių veiksmai

atitinka įvairiuose teisiniuose – normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Vertinimo tikslas :

• įvertinti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG

veiklos puses;

• išsiaiškinti, ar VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose normatyviniuose

dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda:

• suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai,

• gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant

sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsiţvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per

vertinamąjį laikotarpį.

Kada atlikti vertinimą?

Išsamų VVG veiklos vertinimą būtina atlikti pasibaigus VVG parengtos vietos plėtros

strategijos įgyvendinimo laikotarpiui. Tačiau atsiţvelgiant į tai, kad šis programavimo laikotarpis

apima gana ilgą laikotarpį – 7 metus, reikėtų atlikti ir tarpinius kasmetinius vertinimus. Jie padėtų

15

pastebėti veiklos trūkumus strategijos įgyvendinimo eigoje ir operatyviai juos likviduojant sėkmingiau

įgyvendinti strategijoje išsikeltus tikslus.

Be to, analizuojama vertinimo metodika tinka ir VVG vietos plėtros strategijos rengimo

stadijoje. Šios vertinimo sistemos rengimo metodologija akcentuoja tai, kad jeigu vertinimo rodikliai ir

jų planinės skaitinės reikšmės pagal visus siūlomus vertinimo aspektus parenkami ne baigiantis

strategijos įgyvendinimo laikotarpiui, bet dar prieš ją rengiant, tai leidţia tobulinti strategiją.

VVG veiklos vertinimas gali būti atliekamas:

• kiekvienais metais;

• įpusėjus įgyvendinti vietos plėtros strategiją (tarpinis vertinimas);

• baigus įgyvendinti vietos plėtros strategiją (galutinis vertinimas).

Pagrindiniai VVG veiklos sėkmės veiksniai

Išanalizavus literatūrą bei Lietuvos ir kitų Europos šalių kaimo judėjimų aktyvistų nuomones,

išsakytas viešų renginių ar interviu su jais metu, galima įvardyti šiuos pagrindinius daţniausiai

minimus VVG veiklos sėkmės veiksnius (Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas &

Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007):

Integruota ir darni kaimo raida;

Vietos plėtros strategijos atitiktis regiono gyventojų poreikiams;

Didţiosios visuomenės dalies dalyvavimas VVG veikloje;

Idėjinė motyvacija dirbti savanoriškais pagrindais nesiekiant atlygio;

Bendradarbiavimas su socialiniais ekonominiais partneriais;

Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai valdyti grupės veiklą;

Grupės narių kompetencija;

Pastovūs finansavimo šaltiniai;

Gebėjimas gauti fondų paramą;

Gebėjimas kaupti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių;

Tarptautiniai ir tarpregioniniai ryšiai įgyjant ţinių bei iš kitų teritorijų pritraukiamos

finansinės investicijos ir ţmogiškieji ištekliai;

Noras mokytis ir lavinti įgūdţius;

Ryţtas diegti naujoves.

Atliekant VVG veiklos vertinimą, visi svarbiausi VVG veiklos sėkmės veiksniai turi būti

transformuoti į rodiklių sistemą, kuri leistų kiekybiškai įvertinti VVG atliktus darbus bei jų kokybę ir

juos palyginti su kitų VVG veikla. Siekiant įvertinti visą VVG veiklą, siūloma veiksnius sugrupuoti į

tris grupes, charakterizuojančias: VVG turimus išteklius, jų naudojimo proceso eigą ir pasiektus veiklos

rezultatus.

Toks grupavimas padeda nuosekliai nagrinėti visą VVG veiklos eigą ir padalinti ją į

komponentus, reikalaujančius skirtingų valdymo priemonių, kurios turėtų būti taikomos norint

16

išnaudoti visus svarbiausius VVG veiklos sėkmės veiksnius. Pagrindinės priemonės valdyti turimus

išteklius pateiktos lentelėje.

6 lentelė. Svarbiausi VVG veiklos vertinimo aspektai ir priemonės jiems valdyti

Vertinimo aspektai Valdymo priemonės

IŠTEKLIAI • išteklių paieška;

• gyventojų skatinimas domėtis ir dalyvauti kaimo raidos procesuose.

PROCESAS • vadybos ir administravimo gebėjimų ugdymas;

• naujų vadybos metodų diegimas;

• bendradarbiavimo tarp VVG narių ir su išorės partneriais stiprinimas.

PASIEKTI

REZULTATAI

• gyventojų lūkesčius ir poreikius atitinkančių strateginių tikslų parinkimas.

Svarbiausi VVG veiklos vertinimo aspektai turėtų būti: ištekliai, procesas, pasiekti rezultatai.

Išteklių aspektas suprantamas kaip ţmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į

VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu, siekiama išsiaiškinti,

kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir uţsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus,

ar ţmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami uţ tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių

pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama jų struktūra, kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.

Proceso vertinimo aspektas skirtas išsiaiškinti, kaip sekasi organizuoti VVG darbą, ir kokie

VVG atliktos veiklos mastai. Šis vertinimo aspektas matuojamas VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir

įgyvendinant įvairius projektus, jų apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais,

analizuojant, ar pavyksta laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje (ypač

tarp VVG narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais ekonominiais partneriais

kokybę, vadybinius ir administracinius gebėjimus, valdant turimus ţmogiškuosius, finansinius ir

materialiuosius išteklius.

Pasiektų rezultatų aspektu siekiama vertinti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį

regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą, remiamasi

sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydţiu bei jo atitikimu

planinėms uţduotims. Pasiekimų (produkto), rezultato ir poveikio rodikliai turėtų būti parenkami pagal

ES remiamų projektų vertinimui taikomą metodiką.

Kokiais rodikliais vertinti pasirinktus VVG veiklos vertinimo

aspektus?

VVG veiklos vertinimo rodikliai turėtų būti parenkami naudojantis 6 lentele, susidedančia iš

bendro VVG veiklos vertinimo pagal 3 aspektus – išteklius, procesą ir pasiektus rezultatus – bei

17

analizuojant kai kuriuos bendruosius rodiklius pagal tai, su kokiu veiklos turiniu buvo susiję tam tikri

VVG turimi ištekliai, jų naudojimo procesas ir pasiekti rezultatai.

Be to, svarbiais VVG veiklos vertinimo kriterijais taip pat reikėtų laikyti ES struktūrinės

paramos bendruosius horizontaliuosius prioritetus: darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės

plėtros, informacinės visuomenės. Parinkus vertinimo rodiklius pagal šiuos prioritetus galima

išanalizuoti VVG veiklos turinį, nuo kurio taip pat priklauso, ar sėkmingai bus sprendţiamos

kaimiškosios teritorijos problemos.

Vietos veiklos grupės vertinimo kriterijų lentelė.

7 lentelė. Vietos veiklos grupės veiklos vertinimo kriterijų lentelė

Vertinimo

aspektai

Visa VVG veikla Veikla skirta

darniam

vystymui

lygioms

galimybėms

regioninei

plėtrai

informacinei

visuomenei

IŠTEKLIAI

PROCESAS

PASIEKTI

REZULTATAI

Išteklių aspektas

Vertinant VVG veikloje panaudotus išteklius, siūloma juos sugrupuoti pagal rūšis.

Atsiţvelgiant į tai, kad vienu iš pagrindinių VVG veiklos sėkmės veiksnių laikomas gebėjimas įtraukti į

VVG veiklą visuomenę, į pirmą vietą vertinant turėtų būti iškelti žmogiškieji ištekliai.

Ţmogiškuosius išteklius, įtrauktus į VVG veiklą, siūloma charakterizuoti kiekybiniais rodikliais

pateiktais 8 lentelėje.

8 lentelė. Ţmogiškųjų išteklių vertinimui rekomenduotini kiekybiniai rodikliai

Rodikliai Baziniai metai Vertinamieji metai Pasikeitimas, palyginti su

baziniais metais, proc. =3/2*100

1 2 3 4

Savanorių, dalyvavusių VVG

veikloje, skaičius, vnt.

18

VVG narių skaičius, vnt.

VVG veikloje dalyvaujančių

bendruomenių skaičius, vnt.

Gyventojų, dalyvavusių VVG

projektų renginiuose, skaičius

Teritorinio bendradarbiavimo

partnerių skaičius

Tarptautinio

bendradarbiavimo partnerių

skaičius

Antra svarbi išteklių grupė, kurią turi sekti kiekviena VVG – finansiniai ištekliai. Nors

daugumoje VVG didţiąją dalį sudarys ES paramos lėšos, svarbus veiklos plėtros ir organizacijos

stabilumo ateityje veiksnys yra VVG gebėjimas rasti kitų rėmėjų. Todėl ieškant veiklos tobulinimo

rezervų, turėtų padėti vertinimo ataskaitos rodikliai, rodantys finansinių išteklių kilmę. Atlikus

finansinių išteklių struktūros analizę pagal jų šaltinius ir palyginus savo struktūrą su kitų VVG

finansinių išteklių struktūra, galima gauti daug naudingos informacijos apie tai, kur slypi dar

neišnaudotos finansavimo paieškų sritys. Finansinių išteklių struktūra turėtų būti apskaičiuojama kaip

iš skirtingų šaltinių gauta lėšų, skirtų panaudoti per vertinamąjį laikotarpį (pvz., metus), dalis visų

finansinių išteklių, numatytų naudoti per vertinamąjį laikotarpį, išreikšta procentais.

Finansinius išteklius, įtrauktus į VVG veiklą, siūlytume charakterizuoti kiekybiniais rodikliais

pateiktais 9 lentelėje.

9 lentelė. Finansiniams ištekliams vertinti rekomenduotini kiekybiniai rodikliai

Rodikliai Baziniai metai Vertinamieji metai Pasikeitimas, palyginti su

baziniais metais, proc.

punktais

=3-2

1 2 3 4

EŢŪFKP lėšų dalis VVG

administruojamose lėšose,

proc.

Kitų ES paramos fondų lėšų

dalis VVG administruojamose

lėšose, proc.

Projektų vykdytojų įnašo dalis

VVG administruojamose

lėšose, proc.

19

Rėmėjų įnašo dalis VVG

administruojamose lėšose,

proc.

VVG skolintų lėšų dalis VVG

administruojamose lėšose,

proc.

Siekiant gerinti papildomo finansavimo paiešką, VVG teks atlikti detalesnę savo rėmėjų

analizę, pvz., rodiklį Rėmėjų įnašo dalis išskaidyti į smulkesnes struktūrines dalis atskirai

apskaičiuojant iš savivaldybės, valstybės, labdaros ir paramos fondų ir kt. pelno nesiekiančių

organizacijų ir verslo sektoriaus gautų lėšų dalį. Galima dar smulkiau skaidyti finansinių išteklių

struktūrą, pvz., rodiklis Privataus sektoriaus lėšos gali būti išskaidytas į fizinių asmenų ir verslo

organizacijų paramą.

Minėtus kiekybinius rodiklius reikėtų papildyti subjektyvias VVG narių arba VVG teritorijos

gyventojų nuomones išreiškiančiais rodikliais, pvz.:

ţmogiškųjų išteklių įtraukimo į VVG veiklą sėkmė, balais;

VVG narių sudėtis teritorijos gyventojų interesų atstovavimo poţiūriu, balais;

VVG vadovybės noras diegti naujoves ir mokytis, balais;

finansinių išteklių VVG veiklai paieškos sėkmė, balais.

rodiklių skaitinės reikšmės gaunamos apklausų būdu.

Proceso aspektas

Vertinant VVG veiklos procesą, pirmiausia reikėtų apibūdinti VVG veiklos aktyvumą,

surandant tokius rodiklius, kurie apibūdintų VVG veiklos apimtis.

Aspekto vertinimo eigoje labai svarbu procesų eigos sklandumas ir kokybė. Pagrindiniai

kiekybiniai rodikliai, tinkami šiam VVG veiklos aspektui charakterizuoti, susiję su VVG gebėjimu

laiku panaudoti turimus finansinius išteklius. Vertinant finansinių išteklių naudojimo procesą, svarbu

sekti VVG projektams panaudotų lėšų dydţio ir VVG turimų lėšų santykį, kad būtu galima operatyviai

reaguoti, jei tarp šių pinigų srautų susidaro nemaţų skirtumų. Šis finansinių išteklių panaudojimo

proceso aspektas aktualiausias atliekant tarpinius vertinimus, tačiau gali atsitikti ir taip, kad pasibaigus

vietos plėtros strategijos ar kurio nors atskiro projekto įgyvendinimo laikui, dar bus likę nepanaudotų

lėšų. Toks faktas liudija apie VVG nesugebėjimą uţtikrinti sklandaus lėšų panaudojimo proceso.

Proceso aspektą siūloma charakterizuoti kiekybiniais rodikliais pateiktais 10 lentelėje.

10 lentelė. Proceso aspekto vertinimui rekomenduotini kiekybiniai rodikliai

Rodikliai Baziniai metai Vertinamieji metai Pasikeitimas, palyginti su

baziniais metais, proc.

(* proc. punktais)

=3/2*100

1 2 3 4

20

VVG pateiktų paraiškų skaičius,

vnt.

VVG pateiktų kaimo gyventojų

mokymo ir įgūdţių ugdymo

paraiškų skaičius, vnt.

Paramos įsisavinimo mastas, proc.

Suorganizuota konsultacijų vietos

projektų vykdytojams, vnt.

Įgyvendinta VVG veiklos viešinimo

priemonių, vnt.

Įvertintų vietos projektų paraiškų

skaičius, vnt.

Vietos projektų, kuriems skirta

parama, skaičius, vnt.

Minėtus kiekybinius rodiklius taip pat reikėtų papildyti kokybiniais rodikliais, išreiškiančiais

subjektyvias VVG narių nuomones dėl sklandus išteklių naudojimo proceso. Kokybinių rodiklių

skaitinės reikšmės gaunamos apklausų būdu.

Pasiektų rezultatų aspektas

Pasiektų rezultatų aspektą siūloma charakterizuoti kiekybiniais rodikliais pateiktais 11 lentelėje.

11 lentelė. Pasiektų rezultatų aspekto vertinimui rekomenduotini kiekybiniai rodikliai

Rodikliai Tikslas - reikšmė 2013

m.

Vertinamieji metai Planinės rodiklio reikšmės

pasiekimo, proc.

=3/2*100

1 2 3 4

Įgyvendintų vietos projektų

skaičius, vnt.

Įgyvendintų vietos projektų

vertė, Lt

Sukurta darbo vietų, vnt.

Sėkmingai mokymo kursus

baigusių kaimo gyventojų

skaičius, vnt.

21

Kaimo vietovės, kuriose

įgyvendinami projektai

skaičius, vnt.

Kaimo gyventojų, kurie

naudojasi projekto

rezultatais, skaičius, vnt.

Sukurtų inovatyvių produktų

ar paslaugų skaičius, vnt.

Vertinant VVG veiklą pagal projektų, susijusių su VVG parengtos vietos plėtros strategijos

tikslais, įgyvendinimo rezultatus, svarbu atsiţvelgti į vertinamojo laikotarpio bendruosius strateginius

kaimo raidos tikslus.

Vertinant šį VVG veiklos aspektą, gali būti naudojami visi pasiekimų (produkto), rezultato ir

poveikio rodikliai, parinkti pagal ES remiamų projektų vertinimui taikomą metodiką.

Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu, pagrindiniu sėkmės kriterijumi turi būti

laikomas gebėjimas pasiekti planines minėtų rodiklių reikšmes per pasirinktą laikotarpį.

Kadangi dauguma VVG įgyvendina įvairius projektus, naudojant minėtus rodiklius sunku gauti

apibendrintą vaizdą apie pasiektus rezultatus. Net jeigu dalis planinių uţduočių neįgyvendinta, jos nėra

lygiavertės, todėl ne visada reikėtų mechaniškai paskaičiuoti, kokia dalis planinių rodiklių nebuvo

įgyvendinta. Be to, visada yra tikimybė, kad nebuvo kokybiškai atliktas planavimo procesas. Todėl

minėtus kiekybinius rodiklius reikėtų papildyti apklausos būdu gauta subjektyvia VVG narių nuomone,

kaip VVG sekėsi siekti norimų rezultatų, balais.

Su kuo lyginti VVG veiklos vertinimo rodiklių reikšmes?

Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla klausimas, kaip pasirinkti geros veiklos etaloną, nes

joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigiant, kad VVG veikla gera ar bloga, kad ji pagerėjo ar

pablogėjo, visada reikia nurodyti, su kuo lyginama.

Sisteminiu poţiūriu yra trys iš esmės skirtingi lyginimo tikslai:

1. Palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y. įvertinti pasikeitimą per tam

tikrą laiką.

2. Palyginti VVG veiklos charakteristikas su kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis.

3. Pasiektus rezultatus palyginti su planinėmis uţduotimis arba nustatytais veiklos standartais.

Vertinant pagal išteklių aspektą, reikėtų susitelkti į pirmųjų dviejų tikslų siekį, nes tiksliai

suplanuoti pritrauktų išteklių dydį ilgesniam laikotarpiui yra sudėtinga. Laikydami orientyru planinius

skaičius, tampame priklausomi nuo to, ar teisingai buvo suplanuota.

Vertinant pagal proceso aspektą, daugiausia dėmesio reikėtų skirti naujoms VVG

charakteristikoms lyginti su senomis, t. y. su bazinėmis pasirinktų metų rodiklių reikšmėmis bei veiklos

apimtis lyginti su kitų panašių VVG veiklos apimtimis, jei tokia informacija prieinama.

Vertinant pagal pasiektų rezultatų aspektą, reikėtų elgtis priešingai: daugiausia dėmesio skirti

faktiniams pasiekimams lyginti su planinėmis uţduotimis, nes palyginti naujus VVG pasiekimus su

senais arba su kitų VVG pasiekimais ne visada įmanoma, kadangi jie gali būti visiškai skirtingi savo

turiniu.

22

Vyraujantys lyginimo etalonai pagal VVG veiklos vertinimo aspektus pateikiami 12 lentelėje.

12 lentelė. Vyraujantys lyginimo etalonai pagal VVG veiklos vertinimo aspektus

Vertinimo aspektai Rodiklio reikšmės

pasikeitimas lyginant su

baziniais metais

Rodiklio reikšmė

lyginant su kitomis VVG

Planinės rodiklio reikšmės

įgyvendinimo procentas

IŠTEKLIAI + +

PROCESAS + +

PASIEKTI

REZULTATAI

+

Vertinant pagal pasiektų rezultatų aspektą, svarbiausia atsiţvelgti į tai, kaip sekėsi įgyvendinti

VVG paremtuose projektuose numatytus vertinimo rodiklius.

Naujai susikūrusioms VVG, kurios dar neturi savo veiklos istorijos, planuojant veiklą ir

vertinant pirmuosius veiklos metus ypač naudinga lyginti su kitų VVG rodikliais, charakterizuojančiais

veiklą.

Kadangi planavimo metu galima padaryti klaidų, vertinant rezultatus reikėtų orientuotis ne į

šimtaprocentinį planinių rodiklių įgyvendinimą. Nepavykusiais projektais galima laikyti tuos

įgyvendintus projektus, kuriuose planuoti rezultatų rodikliai maţesni negu 80 proc. (13 lentelė).

13 lentelė. Planinių rodiklių reikšmių įgyvendinimo poveikio vertinimas

Planinių rodiklio reikšmių įgyvendinimo procentas Poveikis

< 5 Veiklos bankrotas

5-25 Grėsmė veiklos tęstinumui

26-50 Ţenklus veiklos pablogėjimas

51-80 Nedidelis veiklos pablogėjimas

> 80 Veiklos rezultatai pasiekti

23

Šaltinis. Modifikuota pagal A. Wynne

VVG veiklos vertinimo ataskaitos rengimo etapai

VVG veiklos vertinimą sudaro dvi dalys:

• Kiekybinis vertinimas – VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistika,

atliekama vertinimo rodiklių skaitinių reikšmių dydţio ir dinamikos analizė;

• Kokybinis vertinimas – VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų apklausos duomenys.

Atlikti VVG veiklos vertinimą vadovybė turėtų 4 etapais:

1 etapas. VVG veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė. Surenkamos pagrindinių

kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamąjį veiklos

laikotarpį analizė.

2 etapas. VVG veiklos kokybės analizė. Šis etapas grindţiamas apklausa, kurios metu

išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą.

3 etapas. VVG veiklos specifikos išryškinimas. Šiame vertinimo etape analizuojami kokybiniai

rodikliai struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus (darnaus vystymosi,

lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės).

4 etapas. VVG veiklos stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas. Atliekama ankstesnių etapų metu

surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai

apie VVG veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses. Veiklos silpnąsias puses atspindės rodikliai, kurių

skaitinės reikšmės pablogėjo arba yra ţymiai maţesnės nei kitose panašiose VVG, bei tie, kurių

faktinės reikšmės maţesnės uţ planines. Veiklos stipriąsias puses rodys išteklių ir proceso aspektus

charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitų panašių VVG arba ţymiai

pagerėjo palyginti su praeitimi bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines

uţduotis.

1 praktinis darbas. PARENGTI RODIKLIUS VVG VEIKLAI VERTINTI

IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS (ţmogiškieji ištekliai)

Rodikliai Baziniai

metai

Vertinamieji

metai

Pasikeitimas, palyginti su

baziniais metais, proc.

=3/2*100

1 2 3 4

25

IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS (finansiniai ištekliai)

Rodikliai Baziniai

metai

Vertinamieji

metai

Pasikeitimas, palyginti

su baziniais metais,

proc.

=3/2*100

1 2 3 4

26

PROCESO VERTINIMO ASPEKTAS

Rodikliai Baziniai

metai

Vertinamieji

metai

Pasikeitimas, palyginti

su baziniais metais,

proc.

=3/2*100

1 2 3 4

27

PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS

Rodikliai Baziniai

metai

Vertinamieji

metai

Pasikeitimas, palyginti

su baziniais metais,

proc.

=3/2*100

1 2 3 4

28

2 praktinis darbas. ĮVERTINTI VVG VALDYMO EFEKTYVUMĄ IR PARENGTI JO PROFILĮ

A. VVG valdymas

A1. Valdyba Balai A2. Misija ir vizija Balai A3. Vadovavimas kasdieninei

veiklai

Balai

Valdybos vaidmuo VVG

Misijos apibrėţtumas VVG vadovo vaidmuo

Išorinė valdybos veikla – visapusis

gyventojų interesų atstovavimas

Veiklos ir misijos atitikimas Visuomenės įtraukimo į VVG veiklą

sėkmė, balais

VVG narių sudėties suderinimas

pagal teritorijos gyventojų interesų

atstovavimo poţiūrį

Vizijos aiškumas Papildomų finansinių išteklių VVG

veiklai paieškos sėkmė

Vidurkis Vidurkis Vidurkis

B. VVG darbo organizavimas

B1. Planavimas Balai B2. Dalijimasis informacija Balai B3. Darbų paskirstymas

Balai

Planų konkretumas

Komunikacijos būdų įvairovė Darbų paskirstymo aiškumas

Planų ir rezultatų perţvalga

Susirinkimų organizavimas Darbų koordinavimas

Planų savalaikis įgyvendinamumas Gaunamos informacijos

tvarkymas ir naudojimas

Visiškai neišnaudojamas visų VVG

narių potencialas

Vidurkis Vidurkis Vidurkis

29

C. VVG išteklių valdymas

C1. Ţmogiškųjų išteklių valdymas Balai C2. Finansinių išteklių valdymas

Balai

Ţmogiškųjų išteklių kompetencija Finansavimo šaltinių kiekis

Ţmogiškųjų išteklių mokymas ir kvalifikacijos

tobulinimas

Ūkinė veikla / išsilaikymas

Konfliktų sprendimas

Ilgalaikiai finansavimo planai

Darbuotojų skatinimas

Vietinės paramos naudojimas

VVG vadovų noras diegti naujoves ir mokytis patiems Finansinių išteklių naudojimo efektyvumas, proceso

skaidrumas ir atitikimas normatyviniams dokumentams

Vidurkis Vidurkis

D. VVG išoriniai ryšiai

D1. Viešieji ryšiai Balai D2. Ryšiai su kitomis organizacijomis

Balai

VVG įvaizdţio formavimas

Ţinios apie panašias organizacijas

Prisistatymas Bendradarbiavimo būdų įvairovė

Ryšiai su ţiniasklaida Dalyvavimas asociacijų veikloje

Vidurkis Vidurkis

30

VVG VEIKLOS EFEKTYVUMO PROFILIS

Eil.

Nr.

VVG valdymas VVG darbo organizavimas VVG išteklių

valdymas

VVG išoriniai ryšiai

Vald

yb

a

Mis

ija, viz

ija

Vad

ovavim

as

kasd

ien

inei

vei

kla

i

Pla

navim

as

Dali

jim

asi

s

info

rmaci

ja

Darb

ų

pasi

skir

stym

as

Ţm

ogiš

kų

jų i

štek

lių

vald

ym

as

Fin

an

sin

ių i

štek

lių

vald

ym

as

Vie

šiej

i ry

šiai

Ryši

ai

su k

itom

is

org

an

izaci

jom

is

5.

4.

3.

2.

1.

Ant atitinkamą kriterijų grupę ţyminčios linijos reikia paţymėti tos grupės vertinimo vidurkį. Paţymėtus taškus sujungti atkarpomis.

Gauta kreivė atspindi VVG veiklos efektyvumą: kuo arčiau ,,1“ nusileidţia kreivė, tuo daugiau dėmesio reikėtų skirti VVG veiklai tobulinti

toje srityje. Po pusės metų ar metų atliekant kitą tyrimą, rezultatą reikia ţymėti tame pačiame profilyje kitokia linija ar spalva – taip bus

lengviau palyginti dviejų tyrimų rezultatus.

2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

2.1. Vietos plėtros strategijos stebėsenos esmė ir tikslai, pagrindiniai principai

Stebėsena (angl. monitoring) – tai sistemingas (nuolatinis ar periodinis; sistemingai parinktose

vietose) tam tikro svarbaus reiškinio (aplinkos taršos, ţmogaus sveikatos būsenos, švietimo sistemos

kokybės ir kt.) stebėjimas, renkant informaciją, reikalingą sistemai valdyti, reiškinių paieška ir

aptikimas. Stebėsenai daţnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių

prognozavimas. Stebėsenai paprastai reikalingi kvalifikuoti ţmonės, gebantys rinkti informaciją ir ją

apibendrinti bei techninė įranga.

Apibendrintai galima teigti, kad vietos plėtos strategijos stebėsena – tai faktinės projekto

paţangos ir eigos lyginimas su planu, gilinantis į esamų išteklių būklę, veiklas ir rezultatus ir siekiant

numatyti reikalingus pakeitimus.

Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo vertinimo tikslas – nustatyti, ar vietos plėtros strategija

atitiko visus planuotus lūkesčius, ir panaudoti įgytą patirtį būsimiems projektams tobulinti.

Pagrindiniai dokumentai, kurie numato vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo

stebėsenos gaires 2007–2013 m. laikotarpiu (pav.) yra šie:

• Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, (2007). – http://www.zum.lt/min/

failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf,

• Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties ,,LEADER metodo

įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės,

patvirtintos LR ţemės ūkio ministro 2007 m. gruodţio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549;

• Bendrosios stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas (The Common Monitoring and

Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture

and Rural Development, 2007).

32

4 pav. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėsenos principai

33

2007–2013 m. vietos plėtros strategijos VVG rengiamos orientuojantis į Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 m. programos 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos

įvairinimas“ tikslus.

Daugelio VVG rodikliai, apibūdinantys VVG projektų pasiekimus, yra šie:

atnaujintų ir išsaugotų objektų kaime skaičius (gali būti skaidomas į visuomeninės paskirties

pastatus; kaimo paveldo objektus; kraštovaizdţio komponentus);

sutvarkytų ar naujai sukurtų laisvalaikio, sporto, kultūros ir turizmo viešosios infrastruktūros

objektų skaičius;

atnaujintais ar naujai sukurtais objektais besinaudojančių kaimo gyventojų dalis;

naujai įsteigtų darbo vietų skaičius;

naujai įsteigtų įmonių skaičius;

paramą gavusių mikroįmonių ir kaimo gyventojų, dirbančių pagal verslo liudijimą ar

individualios veiklos paţymėjimą, skaičius;

naujai įsteigtų kaimo turizmo sodybų skaičius;

papildomų vietų kaimo turizmo sodybose skaičius;

turistų skaičiaus kaimo turizmo sodybose pasikeitimas, proc.;

naujų produktų ar paslaugų, pateiktų rinkai, rūšių skaičius.

14 lentelė. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo prieţiūros rodikliai

Eil. Nr. Rodikliai

Prieš VPS

įgyvendinimą

Po VPS

įgyvendinimo

1. Vietos projektai, kuriems paramą skiria VVG pagal KPP 3

krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo

ekonomikos įvairinimas“ priemones (vnt.):

1.1. Vietos projektai pagal priemonę „Perėjimas prie ne ţemės ūkio

veiklos“

1.2. Vietos projektai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir

plėtrai“

1.3. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos

skatinimas“

1.4. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

1.5. Vietos projektai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas

priemones (išvardyti priemones)

2. Paramos gavėjų skaičius (vnt.):

2.1. Paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne ţemės ūkio

veiklos“

2.2. Paramos gavėjai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir

plėtrai“

2.3. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos

skatinimas“

2.4. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

2.5. Paramos gavėjai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas

34

priemones (išvardyti priemones)

3. Bendra investicijų suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir

plėtra“ (Lt):

3.1. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo

atnaujinimu

3.2. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo

paveldu

4. Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi kaimo

atnaujinimo vietos projektai, skaičius (vnt.)

5. Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius (vnt.)

6. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius (vnt.)

7. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdţio komponentų ir

visuomeninės paskirties erdvių skaičius (vnt.)

8. Sukurtų darbo vietų skaičius (vnt.):

8.1. Sukurtų darbo vietų vyrams skaičius

8.2. Sukurtų darbo vietų moterims skaičius

8.3. Sukurtų darbo vietų jauniems (iki 30 metų) asmenims skaičius

9.

Vietos projektų pobūdis (proc.): – pelno

– ne pelno

10. Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais,

skaičius (procentais, iš visų VVG teritorijos gyventojų)

11. Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius (vnt.)

15 lentelė. Pavyzdiniai vietos plėtros strategijos prieţiūros rodikliai pagal

priemonę ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo

vnt.

Tikslas - reikšmė

2013 m.

Produkto Kaimų, kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo ir

plėtros projektai, skaičius

kaimų

skaičius

Kaimo atnaujinimo projektų skaičius projektų

skaičius

Pagal investicijų pobūdį:

Sutvarkyta ir (arba) sukurta viešųjų erdvių, išsaugota

ir atnaujinta kultūrinio kraštovaizdţio komponentų,

sutvarkyta privaţiavimų

Pastatyta, rekonstruota, suremontuota, pritaikyta,

sutvarkyta kaimo vietovėms svarbių statinių ar objektų

35

Įsteigta tradicinių amatų centrų

Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi pagerintomis

paslaugomis, skaičius

gyventojų

skaičius

Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo

aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų,

kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)

gyventojų

dalis, proc.

Migracijos saldo* 1000

gyventojų

* Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) –

(gimusių skaičius (y) – mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).

16 lentelė. Pavyzdiniai vietos plėtros strategijos prieţiūros rodikliai pagal

priemonę ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių didinimas“

Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo

vnt.

Tikslas - reikšmė

2013 m.

Produkto Paramą gavusių projektų skaičius projektų

skaičius

Pagal investicijų pobūdį:

Paremta socialinių, kultūrinių kaimo gyventojų ir

organizacijų iniciatyvų

Paremta švietėjiškų, paţintinių kaimo gyventojų

veiklų

Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų

rezultatais, skaičius

gyventojų

skaičius

Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo

aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų,

teigiančių, kad pagerėjo kaimo socialinė

kultūrinė aplinka, dalis)

gyventojų

dalis, proc.

Migracijos saldo* 1000

gyventojų

* Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) –

(gimusių skaičius (y) – mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).

17 lentelė. Pavyzdiniai vietos plėtros strategijos prieţiūros rodikliai

pagal priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“

Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo

vnt.

Tikslas - reikšmė

2013 m.

Produkto Paramą gavusių mikroįmonių skaičius projektų

skaičius

Pagal pareiškėjo statusą:

juridinis asmuo

fizinis asmuo

36

Pagal amţių:

iki 30 metų

30 metų ir vyresni

Pagal įmonės rūšį:

naujai įsteigtos

veikiančios

Pagal investicijų pobūdį:

paslaugoms

amatams

Rezultato Sukurtų darbo vietų skaičius iš viso* darbo vietų

skaičius

pagal lytį:

vyrai

moterys

Pagal amţių:

iki 30 metų

30 metų ir vyresni

Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo

aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų,

kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)

gyventojų

dalis, proc.

*Sukurtų darbo vietų skaičius turi būti nustatomas pagal LR finansų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr.

1K-254. Skaičiuojamos tik tiesiogiai projekto įgyvendinimo metu sukurtos / išlaikytos nuolatinės ir laikinos

darbo vietos. Laikinos darbo vietos skaičiuojamos kaip sukurtos darbo vietos, jei perskaičiavus taikant 40

valandų per savaitę darbo laiką, jos uţimtos ne trumpiau kaip 26 savaites.

Atliekant VPS įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, įprastai naudojami tokie komunikacijos

būdai:

Projekto ataskaitos – reguliari, dokumentuota, apibendrinamoji informacija apie projektą

(paţangos ir finansiniai rodikliai pagal loginės struktūros lentelę, veiklos planą ir biudţetą). Neuţtenka

paprastai pasakyti, kad viskas vyksta pagal planą, reikia ir įrodymų. Tokios ataskaitos turi būti vienodo

formato, kad būtų galima palyginti ataskaitinius laikotarpius, ir turi parodyti paţangą loginės struktūros

lentelė rodiklių link.

Projekto eigos apžvalga ir aptarimai – projekto komandos susitikimai, kuriuose aptariama,

kaip įgyvendinami projekto veiklos planai ir biudţetas, nustatomos einamosios problemos.

37

2.2. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėsenos sąsajos su informaciniais ir

komunikaciniais procesais

3 praktinis darbas. PARENGTI VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIUS

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŢIŪROS RODIKLIAI

Priemonė

Tikslas

Uţdaviniai

Rodiklis Matavimo vnt. Rodiklio tipas Tikslas - reikšmė 2013

m.

Produkto

Rezultato

Poveikio

38

LITERATŪRA

1. LEADER metodo Lietuvoje įgyvendinimo optimizavimas / Emilija Kairytė. Vilnius: Lietuvos agrarinės

ekonomikos institutas, 2008.

2. Nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumo tyrimo metodika. Organizacijų vystymo centras. Vilnius,

2008.

3. ES LEADER observatorija; http://ec.europa.eu/agriculture/rur/leaderplus/

4. Komisijos reglamentas (EB) 2006 m. gruodţio 15 d., Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento

(EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos ţemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŢŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo

taisykles.

5. LEADER and the European rural model, LEADER Teaching kit,

http://ec.europa.eu/agriculture/rur/leader2/dossier_p/en/contents.htm

6. LEADER įgyvendinimo apţvalga. Patirtis, pamokos, perspektyvos. Vilnius: Programos LEADER ir

ţemdirbių mokymo metodikos centras, 2008.

7. Lietuvos LEADER programos tinklapis; http://www.leaderplius.lt

8. Sėkmingų Lietuvoje vykdytų projektų pavyzdţiai. Vilnius: Alka, 2006.

9. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos ţemės ūkio fondo kaimo plėtrai

(EŢŪFKP) paramos kaimo plėtrai.

10. Vietos veiklos grupių bandomųjų strategijų įgyvendinimo gerosios patirties pavyzdţiai. I ir II d. – Vilnius:

Vizualinių komunikacijų studija, 2008.

11. LEADER+ pobūdţio priemonės įgyvendinimo monitoringas / Dr. R. Naujokienė. Vilnius: VšĮ Europos

regioninės politikos institutas, 2008.

12. LEADER programos įgyvendinimo Lietuvoje stebėsenos atlikimas ir rekomendacijų efektyviam programos

įgyvendinimui uţtikrinti parengimas. Tyrimo ataskaita. Tyrimo koordinatorius doc. dr. Jonas Čaplikas.-

Akademija, 2005.

13. VVG veiklos analizė. Tyrimo koordinatorius doc. dr. Vilma Atkočiūnienė.- Akademija, 2005.

14. ,Leader+ priemonės įgyvendinimo monitoringas. Tyrimo ataskaita. Tyrimo koordinatorius doc. dr. Jonas

Čaplikas. Akademija, 2007.

15. LEADER+ programos įgyvendinimo palyginamoji analizė, Taikomojo tyrimo ataskaita. Vadovė dr. V.

Atkočiūnienė. Akademija, 2003.

16. Kaimo plėtra 2007–2013 m. Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas. Ţemės ūkio ir kaimo plėtros

generalinis direktoratas, 2006.

17. Slatkevičienė G., Vanagas P. Veiklos kompleksinio vertinimo sistema: sudarymo teorija ir metodai. Kaunas:

Technologija, 2001.

18. Stankevičienė J., Dudėnienė V., (2005), Virtuali organizacija – kuo ji ypatinga?// Ekonomika ir vadyba:

aktualijos ir perspektyvos, Nr.5, Šiaulių universitetas, p. 360–365.

http://www.smf.su.lt/documents/konferencijos/Galvanauskas%202005/2005%20m.%20leidinys/Stankeviciene_

Dudeniene.pdf

19. Vidickienė D. Įmonių veiklos vertinimo sistema: naujausios verslo vertinimo tendencijos. Vilniaus

universiteto leidykla, 2004.

20. Vidickienė D., Gineitienė Z. Lietuvos kaimo lyderių poreikis bendradarbiauti su Europos šalių

visuomeninėmis kaimo raidos organizacijomis. Ţemės ūkio mokslai, 2002, Nr. 4 (priedas), 72–77 p.

21. Олескин А.В., Кировская Т.А., ИЕРАРХИЧЕСКИЕ И СЕТЕВЫЕ СТРУКТУРЫ В СОЦИУМЕ И В

БИОСИСТЕМАХ// Институт проблем экологии и эволюции им. А.Н. Северцова РАН

http://www.sevin.ru/fundecology/biopolitics/bp05-3.html