Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ჰუმანიტარულ მეცნიერებათა და სამართლის ფაკულტეტის
შრომები
VIII
gamomcemloba `qarTuli universiteti~
Tbilisi 2018
saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulissaxelobis qarTuli universiteti
ეძღვნება საქართველოს
სახელმწიფოებრივი დამოუკიდებლობის აღდგენის
100 წლისთავს
ტომი გამოსაცემად მოამზადეს:
profesorma vaxtang gurulma da
istoriis doqtorma levan jiqiam
დიზაინი და დაკაბადონება:
Tamar qavJaraZe
© gamomcemloba `qarTuli universiteti~
© avtorTa jgufi
ISSN 2346-7657
ST. ANDREW THE FIRST CALLED GEORGIAN UNIVERSITY OF THE PATRIARCHATE OF GEORGIA
Works of Faculty of Humanities and Law
VIII
Is dedicated to the 100th anniversary of the restoration of state independence of Georgia
Publishing House `Georgian University~
Tbilisi 2018
THE COLLECTION WAS PREPARED FOR PUBLICATION
by Doctor of History, Professor Vakhtang Guruli
and Doctor of History Levan Jikia
DESIGN AND LAYOUT:
Tamar Qavzharadze
© Publishing House `Georgian University~
© Group of authors
ISSN 2346-7657
- 5 -
- 6 -
- 7 -
- 8 -
vaxtang gurulivaxtang guruliprofesori
Cveni Tavi Cvenadve gveyudnes (1918 wlis 26 maisi)
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis momzadeba da gamocxadeba
uaRresad rTul samxedro-politikur viTarebaSi moxda. es ganpirobebuli iyo pir-
veli msoflio omis pirobebSi Seqmnili saerTaSoriso viTarebiT, ruseTSi arsebuli
politikuri, socialuri da ekonomikuri krizisiT, saqarTveloSi qveynis garedan
inspirirebuli separatistuli moZraobiT, eTnikuri da religiuri konfliqtebiT.
dRemde saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis bevri mniSvnelovani sakiTxi
tendenciurad aris gaSuqebuli, aTwleulebis manZilze grZeldeba istoriuli proce-
sis politikuri Tu sxva mizniT gayalbeba, im epoqis gamoCenil saxelmwifo moRvaweTa
msoflmxedvelobisa da praqtikuli moRvaweobis arasworad warmoCena.
qvemoT vaqveynebT dokumentebsa da masalebs, romlebic obieqturad warmoaCenen saqa-
rTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis istorias.
#1. saqarTvelos meore interpartiuli krebis sxdomis oqmi 1917 wlis 16 aprili
qarTul interpartiul pirvel krebas, romelic moxda 1917 w. apri-
lis pirvel ricxvebSi da romelmac safuZveli Cauyara erTgvar SeTanxmebas
saqarTveloSi arsebul partiaTa Soris, oqmi ar uwarmoebia.
meore interpartiuli kreba Sesdga ama wlis aprilis 16, kviras. daeswrnen
erovnul-demokratebis, social-federalistebis da social-demokratebis
warmomadgenlebi, kerZod:
erovnul-demokratebidan: g. gvazava, g. Juruli, d. vaCnaZe, g. veSapiZe, s.
kedia da b. asaTiani.
socialist-federalistebidan: g. lasxiSvili, gr. rcxilaZe, i. baraTaSvi-
li, s. mdivani, s. fircxalava, s. dadiani, S. mesxiSvili.
social-demokratebidan: a. Cxenkeli, n. ramiSvili, g. faRava, g. giorgaZe, p.
sayvareliZe.
krebas agreTve daeswrnen: m. maCabeli, da v. TumaniSvili.
Tavmjdomared erTxmad irCeven a. Cxenkels, mdivnad _ p. sayvareliZes (...)
a. Cxenkeli: Cveni krebis mizania erovnul sakiTxSi SeTanxmeba. pirvel krebaze samma par-
tiam (social-demokratebi, socialist-federalistebi da nacional-demokratebi) gaakeTa
- 9 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
moxseneba da gaacno krebas Tavisi Sexeduleba saganze. sakiTxi orad gavyaviT: saqarTvelos
teritoria da erovnuli seimis kompetencia. pirvelze msjeloba pirvel krebaze gvqonda.
meoreze dRes gveqneba laparaki. pirvel _ teritoriul kiTxvaSi _ moxda erTgvari SeTanxme-
ba. saqarTvelos teritoriuli erTeulis sazRvrebi saerTod naCvenebia, Tumca dawvrilebiT
saxelobiTad CamoTvlili ar iyo yvela misi nawilebi. garda amisa, Tavis mxriv teritoriuli
sakiTxis ori mxare aRniSna: saqarTvelos erTeulis udao da sadao teritoria.
udao teritoria is aris, sadac qarTveloba umravlesobas Seadgens, qarTvelTa realuri
mosaxleobaa. sadao teritoria _ periferiebia, ganapira raionebia, sadac umravlesobas qa-
rTveloba ar Seadgens, an xalxis survili ar viciT saiT moisurvebs wasvlas. amnairad sadao
teritoriis bedi sabolood gadaWrili araa. am teritoriis sazRvrebSi saqme unda gadawydes
adgilobriv xalxis SekiTxviT da referendumiT.
qalaqi Tbilisi udao teritoriis sazRvrebSia Setanili. amaSi yvela partiis warmomadgenel-
ni SeTanxmdnen. sadao teritoriaSi referendumis garda ekonomikuri mosazrebiTac unda gvex-
elmZRvanela, zogierTebis azriT. magram ekonomikur mxares gansakuTrebuli gamoyofa aRar eW-
irveba, radgan xalxi referendumis dros mxedvelobaSi miiRebs mTels mdgomareobas, sakiTxis
yovel mxares, rogorc ekonomiurs, ise eTnografiuls da sazogadoebriv-kulturuls.
axla meore sakiTxze gadavideT. kompetenciis sagani gaviTvaliswinoT. rogorc vTqviT,
teritoriul sakiTxSi erTgvari SeTanxmeba moxda, Tumca am SeTanxmebisaTvis Camoyalibebuli
sax ear migvicia. roca kompetenciis kiTxvebSi movaxdenT azrTa gacvla-gamocvlas da saer-
Tod SevTanxmdebiT, isev davubrundebiT teritorias sabolovo gadawyvetilebis gamosatanad.
TavisTavad kompetenciis sakiTxi SegviZlia davanawiloT kamaTis nayofierebisaTvis Sem-
degnairad: 1. saqarTvelos teritorialuri erTeulis kompetencia; 2. am erTeulis damok-
idebuleba sxva amierkavkasiaSi arsebul teritorialur erTeulebTan da 3. am erTeulis da
sruliad ruseTis centris urTierTuli damokidebuleba. gTxovT, ilaparakoT am saganze.
g. gvazava: teritorialur sakiTxSi Cven ukve SevTanxmdiT. saqarTvelos teritorialur
erTeuls uflebaTa minimum mainc unda mieniWos. saerTo zogad saxelmwifuri saqmeebi ruseTis
centris xelSi iqmneba, danarCeni gadaecema adgilobriv erTeuls. Sinauri politikuri kiTx-
vebi saqarTvelom TviTon unda gadawyvitos. amgvari wyobilebis magaliTebi bevria, Tu gind
aviRoT Sveicaria, an CrdiloeT amerikis SeerTebuli Statebi. gansazRvra saerTo an kerZo
kiTxvebis did siZneles ar warmoadgens. yovelive es CamoTvlilia avtonomiur qveynebis kon-
stituciebSi. saerTo kiTxvebSi Tanxmobaa, aq centria baton-patroni. kerZo kiTxvebs uZRveba
avtonomiuri erTeuli. es Tu ase gvesmis yvelas, SeTanxmeba advilia. social-demokratebs da
Cvens Soris aris cota winaaRmdegoba. social-demokratiul programaSi decentralizaciis
moTxovna aris. rogor esmiT es social-demokratebs, rogori iqmneba es decentralizacia?
cxadia, ruseTSi respublika iqmneba. respublikas prezidenti eyoleba. marTva-gamgeoba ro-
gori iqmneba maSin CvenSi? agreTve sainteresoa vicodeT, rogor moewyoba saknonmdeblo da
samosamarTlo cxovreba.
S. mesxiSvili da n. ramiSvili sTxoven giorgi gvazavas, rom nacional-demokratebis azri
gamoTqvas kompetenciis Sesaxeb.
g. gvazava: Tu ruseTi federatiuli iqmneba, centris xelSi darCeba sayovelTao saqmee-
bi: aseTia jari, floti, saerTaSoriso politika, sabaJo, gadasaxadi, saxelmwifo biujeti,
zogierTi rkinis gza, telegrafi, fosta, zogi telefoni, savaWro politika, samoqalaqo da
sisxlis samarTlidan zogierTi sazogado kanonebi, magaliTad, Sesaxeb veqsilisa, bankisa, Ra-
latisa da sxva. samosamarTlo procesis SemuSaveba centrs eqmneba davalebuli. agreTve cen-
trma unda uzrunvelyos moqalaqeobrivi Tavisufleba. avtonomias neba eqmneba mxolod gaa-
farTovos es Tavisufleba. iq, centrSi, uflebaTa minimum iqmneba aRniSnuli, aq, avtonomiaSi,
- 10 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
maqsimumi. fuli, wona, zoma centris xelSia. danarCeni saqmeebi da maT Soris kanonmdebloba
avtonomiur erTeulSi wydeba. garantia _ federacia.
Tu unitaruli respublika ganxorcielda, maSin saqarTvelo 1783 w. xelSekrulebis
niadagze unda dadges. brZola wminda uflebriv xasiaTs Rebulobs. avtonomia am SemTxvevaSi
ufro vrceli da farTe Sinaarsis unda iyos. marTva-gamgeobis decentralizaciis TvaliT
Tu ganvixilavT kiTxvas, adgilobriv avtonomias SeiZleba eyolos sakuTari prezidenti. mTe-
li ruseTis respublikas eyoleba saerTo prezidenti, rasakvirvelia. amerikaSi adgilobriv
mmarTvels _ gubernators irCeven; inglisis kolobienSi _ centraluri mTavroba agzavnis;
SveicariaSi xalxi irCevs aRmasrulebel Zalas. kanonmdebloba saerToa da adgilobrivi. adg-
ilobriv kanonebs adasturebs centris warmomadgeneli. SeiZleba amgvarad warmoavidginoT
Cveni mdgomareoba. parlamenti demokratiuli unda iyos. amasTan, Cven vTxoulobT propor-
cionalur warmomadgenlobas umciresobebisaTvis _ sulerTia es umciresoba erovnuli iqneba
Tu politikuri. rac Seexeba samosamarTlo decentralizacias, yoveli saqme aqve unda Tav-
debodes. momrigebeli mosamarTle airCeva. iqmneba momrigebel mosamarTleTa kreba, saolqo
sasamarTlo da palata. senati aq unda iyos.
g. rcxilaZe: SeuZlebelia kiTxvis ise dasma, rogorc amas g. gvazava Sveba. erTi gansaz-
Rvruli dadebiTi moTxovnileba unda SevimuSavoT da ara ori, or sxvadasxva mosalodnel _
an federacia, an unitarizmi.
n. ramiSvili: ver gamigia, raT elian naklebs federatiul wyobilebis dros, an ratom mo-
viTxovoT meti unitaruli respublikis dros. pirdapir unda iTqvas, rom ruseTi federacia-
mde ar miva. es iqmneboda ekonomiurad ukandamxevi da politikurad SeuZlebeli. Cvens kiTxvas
sami ram axasiaTebs: samarTali, marTva-gamgeoba da kanonmdebloba.
sasamarTlo adgilobrivia, mosamarTleni _ arCeuli da ara daniSnuli. saqmis war-
moeba qarTul enaze iqneba, raRa Tqma unda. rogorc principi ki unda iyos braldebu-
lis enis xmareba, rogorc es gaviTarebul demokratiebSia. marTva-gamgeoba adgilobrivi
pirebis xelSia. aris sasoflo TviTmmarTveloba, samazro da kantonuri gamgeoba. cen-
tri anxorcielebs kanonebs adgilobrivi pirebis saSualebiT. umTavresia kanonmdebloba
erovnul-demokratebma winaT sTqves: centrs mxolod jaris, flotis da sx. same unda ek-
iTxebodeso. Cven vambobT: centris xelSi unda iyos umTavresi kanonebis gamocema, sisxlis
da samoqalaqo samarTali, socialuri kanonmdebloba, savaWro politika da sxv. federa-
cia ruseTSi, rogorc vTqviT, ar moewyoba. federacia sadac aris iqac izRudeba. iqmneba
farTo decentralizacia. TviT finlandiaSi ismeba kiTxva savaWro da sabaJo kedlebis
mospobis Sesaxeb. saqarTvelo sameurneo qveyanaa. aq ar iqmneba saxelmwifo, rogorc fin-
landia. es iqmneba ufro adgilobrivi erovnuli TviTmmarTveloba. Cven aq sxva erebTan
SeuTanxmeblad ver vimoqmedebT. mezoblebTan damokidebulebas gansazRvruli forma unda
mieces. amierkavkasiis seimi aucileblad saWiro iqmneba. zogierTi kiTxvebi (gza, arxi da
sxv.) erTad gadasawyveti eqnebaT aqaur erebs. seimi uTuod saWiroa, Tundac misi sesiebi
SezRuduli da xanmokle iyos. kulturuli kiTxvebi nacionaluri erTeulis xelSi gadava
erTianad.
S. mesxiSvili: rogor dgeba amier-kavkasiis seimi?
n. ramiSvili: amier-kavkasia cxaddeba erT mTlian erTeulad. mas eqneba Tavisi parlamen-
ti, anu seimi sazogado demokratiuli wesiT arCeuli. aseTi seimi SeiZleba, is aucilebelia
erebis SeTanxmebisaTvis.
g. rcxilaZe: sami SekiTxva: sakasacio sasamarTlo sad iarsebebs? marTva-gamgeobis saqmeebs
adgilobrivad swyveten Tu ara? ra kiTxvebSi eqneba kanonmdeblobis ufleba qarTul terito-
rialur erTeuls?
- 11 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
n. ramiSvili: am kiTxvebis detaluri gamokvleva aq SeuZlebelia. sakasacio saqmeebi zogi
centrSi gairCeva, zogi _ adgilobriv. aq misaRebia ufro Sereuli sistema. umTavresad ki sa-
samarTlo saqmeebi aqve gairCeva. marTva-gamgeoba iqmneba, rogorc sxva demokratiul qveyneb-
Si. kavSiri uda darCes centrTan. dawvrilebiT, Tu ra saxes miiRebs es urTierToba, axla Zne-
li saTqmelia. adgilobriv erTeulis kompetenciaSi ar Seva omi, zavi, samoqalaqo da sisxlis
samarTali, muSaTa kanonmdebloba, savaWro politika da sxva.
gr. veSapiZe: ukeTebs SekiTxvas samoqalaqo da sisxlis kanonebis Sesaxeb.
kreba adgens, rom SekiTxvebi oratorisadmi moispos.
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 6,
furclebi 1-8. manqanaze nabeWdi. dedani. akaki Cxenkelisa da pavle sayvareliZis xelrTva.
#2. saqarTvelos pirvel erovnul yrilobaze noe Jordanias moxsenebis _ `dRevandeli momenti da qarTveli eris politikuri mdgomareoba~ _
gamo misaRebi rezoluciis proeqtis SemmuSavebeli erovnul-politikuri seqciis sxdomis oqmi
19 noemberi 1917 weli
pirveli qarTuli erovnuli yrilobaerovnul-politikuri seqciis sxdomis oqmi
19 noemberi 1917 weli
interpartiuli sabWos davalebiT n. Jordanias mier wakiTxuli moxsen-
ebis _ `dRevandeli momenti da qarTveli eris politikuri mdgomareobis~
_ gamo rezoliuciebis SesamuSaveblad saqarTvelos pirvelma erovnulma
yrilobam gamoyo erovnul-politikuri seqcia, romelSiac Sevidnen yvela
politikur fraqciaTa warmomadgenlebi:
social-demokratebisagan: n. Jordania, gr. giorgaZe, v. juReli, gr. urataZe,
k. gvarjalaZe, m. klimiaSvili, g. faRava, d. oniaSvili.
socialist-federalistebisagan: giorgi laxsiSvili, gr. rcxilaZe, gr. gve-
lesiani, iason baqraZe, i. fancxava, s. fircxalava, dito uznaZe, akaki faRava.
social-demokratebisagan (alionelebisagan): p. sayvareliZe, d. suliaSvili,
leo Sengelaia, nik. qarcivaZe.
socialist-revolucionerebisagan: iv. gobeCia, ioseb gobeCia, par. sabaSvili.
nacional-demokratebisagan: giorgi gvazava, gr. veSapeli, vas. wereTeli,
Salva amirejibi, t. tabiZe, l. jafariZe, d. guramiSvili, ir. amirejibi.
seqciis TavmjdomareT yrilobis mier arCeuli iyo iv. gobeCia, mdivnad seqci-
am airCia akaki faRava. pirveli sxdoma daiwyo saRamos 10 s. sakrebulos darbazSi.
pirvelad rezoliuciis proeqts kiTxulobs n. Jordania:
`qarTuli erovnuli yriloba, moismina ra moxseneba n. Jordaniasi Sesaxeb dRevandeli
momentisa da qarTveli eris politikuri mdgomareobisa, adgens:
- 12 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
1. qarTveli eri, rogorc am asi wlis ganmavlobaSi, sdgas ruseTis orientaciis
niadagze.
2. qarTvel demokratiam dRidan Tavisi politikuri arsebobisa Tavisi svebedi
mWidrod daukavSira ruseTis demokratias da masTan erTad moqmedebiT fiqrobs
Tavisi politikuri, ekonomiuri da nacionaluri miswrafebani ganaxorcielos.
3. ruseTis SuagulSi gaCaRebuli samoqalaqo omis meoxebiT dRes ar arsebobs
erTi centraluri revoluciuri mTavroba, cnobili mTeli revoluciuri ruse-
Tis mier. am garemoebam aiZula yvela ganapira qveynebi da maT Soris amier-
kavkasiac Tavisi Sinauri saqmeebi Tavisive Zal-RoniT moagvaron da Sesaferi
dawesebulebani Seqmnan.
4. yriloba mxars uWers amierkavkasiis axlad Semdgar mmarTvelobis droebiT orga-
nos `amierkavkasiis komisariats~.
5. adgilobrivi mimdinare kiTxvebis saTanado gadawyveta da cxovrebaSi gatareba
aucileblad xdis amierkavkasiis warmomadgenelTa krebis mowvevas im deputatebi-
sagan, romelSic axlad irCevian ruseTis damfuZnebel krebisaTvis. ricxvi dep-
utatebisa unda iqmnas gamravlebuli Tanaxmad proporciulad miRebuli xmebisa
sxvadasxva partiebis mier.
6. yriloba saWirod scnobs amierkavkasiis seimSi Sesdges qarTvel deputatebisa-
gan qarTuli erovnuli sabWo nacionalur kiTxvaTa da saWiroebaTa gasarkvevad,
gasaZRolad da cxovrebaSi gasatareblad.
7. yvela am adgilobriv ZalTa Tavis moyra ara kmara yvela mimdinare saWiroeba-
Ta dasakmayofileblad. gansakuTrebiT saWiroebani kavkasiis frontis Senaxvisa,
kiTxva omisa da zavisa, sasursaTo, finansebisa da sx. Cveni ZiriTadi interesebi
moiTxoven dauyovnebliv aRdgenil iqmnas ruseTis revoliuciuri mTavroba da
mowveuli damfuZnebeli kreba.
8. ruseTis damfuZnebel krebas Cven movTxovT iseTi nacionaluri normebis Seqm-
nas qarTveli erisaTvis, romelic mas miscems saSvalebas Tavisufal kulturuli
ganviTarebisas. aseT normad migvaCnia saqarTvelos teritoriis sruli TviTm-
marTveloba sakuTari sakanonmdeblo krebiT adgilobriv kiTxvebze. teritoriis
sazRvrebi gaimijnebian dainteresebul mosazRvre ÿerebis TanxmobiT. saqarTve-
loSi momwyvdeuli nacionaluri umciresobani miiReben srul uflebriv garan-
tias kulturuli ganviTarebisas. yriloba saWiroT aRiarebs am mTavar kiTxvaSi
moxdes SeTanxmeba amierkavkasiis erTa Soris saerTo nacionaluri polatformiT
damfuZnebel krebis winaSe warsadgomad.
9. Tu ruseTis samoqalaqo omi gagrZeleba da damfuZnebeli krebis mowveva axlo mo-
mavalSi ver moxerxda unda iqmnas mowveuli adgilobrivi damfuZnebeli krebebi,
romelic urTierTis TanxmobiT daamyareben Sesafer demokratiul da nacionalur
weswyobilebas, rogorc TviToeul erovnul teritoriul erTeulSi, ise mTel
amierkavkasiaSi.
10. saqarTvelos damfuZnebel krebaze zrunva da misi mowveva evaleba erovnul
sabWos~.
am proeqtis wakiTxvis Semdeg sityva eZleva g. gvazavas. igi acxadebs: zogierTi mux-
li proeqtisa mexamuSeba. umjobesia pirveli da meore muxli gakvriT iyos gamoTqmuli.
amis garda amierkavkasiis seimSi seqciis gamoyofa ver aris saxeiro erisa da TviT so-
cial-demokratiisaTvisac. amierkavkasiis saarCevno olqSi areulia jarebi, ucxo mosax-
leoba qarTvel erSi. Tu yuradRebas mivaqcevT absenteizmsac maSin seimis qarTuli seqcia
- 13 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
ver iqneba namdvili warmomadgenloba qarTveli erisa. meore kidev, seimSi Cvens seqcias
saTanado mniSvneloba ar eqneba. aucilebelia saqarTvelos damfuZnebeli kreba, romlis
mowvevamdi yrilobis mier arCeuli sabWo unda moqmedebdes.
gr. rcxilaZe winadadebas iZleva SevudgeT proeqtis muxlebriv ganxilvas. amas mxars
uWeren vas. wereTeli, k. gvarjalaZe, winaaRmdegia gr. veSapeli. gadis rcxilaZis wina-
dadeba.
momxsenebeli kiTxulobs pirvel muxls da ganmartavs, Tu rad aris ase cxadaT ga-
tarebuli rusuli orientacia. igi ambobs: dRes obieqturi pirobebi, garda principialu-
ri mosazrebisa, iseTia, rom Cven cxadaT unda vaRiaroT rusuli orientacia. umTavresad
yuradsaRebia aq is garemoeba, rom Cvens frontze sdgas amdeni jari, romelic Tu Cven
sxva gzas davadeqiT, ukeTes SemTxvevaSi xels aiRebs frontis dacvaze.
g. lasxiSvili eTanxmeba Jordanias mosazrebas, magram zedmetaT miaCnia xazgasma am
mdgomareobisa, miT ufro, rom ruseTTan kavSiri gamoTqmulia meore muxlSi.
momxsenebeli kiTxulobs meore muxls.
veSapeli: rezoliuciebSi vilaparakoT iseT rameebze, rac yvelas gvaerTebs, fronti-
saTvis Cvens rezoliucias imdeni mniSvneloba ara aqvs. wminda rusuli orientacia Segvz-
Rudavs, radganac Cvenis yrilobis rezolucia marto Sin da frontze ar gaitaneba; amas
gareSenic gaigeben da Tu Cven iZulebuli SeviqeniT orientacia SevcvaloT momavalSi,
maSin aseTi rezoliucia gvavnebs.
i. baqraZe moiTxovs iseTi rezoliuciebi gamovitanoT, rac faqtiurad gatardeba
Cvens cxovrebaSi, sxvas Tavi davaneboT.
gr. rcxilaZe: avtoris redaqciiT pirveli muxli miuRebelia: fronti ifiqrebs amaT
gamarjveba undaTo. es rozoliucia iwereba ara frontisaTvis da sagareo saxelmwifoe-
bisaTvis aramed qarTveli xalxisaTvis. jer Cveni saWiroebani unda vaRiaroT da mere
vTqvaT visi daxmarebiT gavanaRdebT mas.
koniaSvili iZleva winadadebas amoiSalos pirveli muxli da Seswordes meore.
Jordania: pirveli muxli politikaa, meore empirizmi.
i. gobeCia: pirveli muxlis winaaRmdegi ara var, Tu daemateba: `revoliuciur ruseTTan~.
bolos SeTanxmebiT pirveli muxli uaryofilia da meore xdeba pirvel muxlad. meore
muxli ukamaTod miRebulia.
mesame muxlis Sesaxeb gr. veSapeli acxadebs, rom Cven partias (n. d.) unda qondes
adgili amierkavkasiis komisariatSi, vinaidan Cven sapatio adgili gviWiravs realur cx-
ovrebaSi.
rcxilaZe winadadebas iZleva mxari davuWiroT amierkavkasiis komisariats imdenaT,
ramdenaTac igi ganaxorcielebs revoliucionuri centrebis dadgenilebebs.
s. mdivani: komisariats mxari davuWiroT, Tu igi adgilobriv erTa politikurad Cam-
oyalibebas xels Seuwyobs.
Jordania: am muxlSi principialuri mxarea gamoTqmuli.
bolos es muxlic miRebulia.
gr. rcxilaZe acxadebs: socialist-federalistTa fraqciam ganixila proeqti da
Semdegi Sesworebani Seitana (kiTxulobs proeqts Secvlili saxiT). amas garda fraqciam
daadgina: gamovides xmis micemis dros sakuTaris gancxadebiT.
gvazava: saWiroa SeTanxmeba, amitom Cven mxolod iseTi rezoliucia unda miviRoT,
rac gamomdinareobs Jordanias moxsenebidan, romelic Cven moviwoneT. Tu deklaracie-
bi wavikiTxeT, Cven avireviT, radganac Semdegma oratorebma SeiZleba wina oratorebi
gaakritikon da maSin dausrulebeli kamaTi unda gaimarTos. 1 punqti (orientaciisa) unda
- 14 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
moixsnas, rogorc ara gamomdinare moxsenebidan. 2 da 3, rogorc gamomdinare moxsene-
bebidan da momentisa da ZalTa ganwyobilebis Sesaferisi, unda darCes.
gr. urataZe: taqtika gvavalebs orientacia ruseTisa vaRiaroT dRes. es srulebiTac
ar SegviSlis xels xval Secvlil pirobebis gamo sxva davadginoT.
juReli: daTmoba ar SegviZlia. an motivebic miiReT, an motivebic uaryaviT da praq-
tikuli rezoliuciebic... avirCioT mxolod sabWo da amiT gavaTaoT. pirveli muxli Cven
ar gvavalebs samudamoT ruseTis orientacias SevrCeT. 1 muxli gamomdinarea moxsen-
ebidan. Tu gvinda saqme gavakeToT da davaSoSminoT adgilobrivi rusuli elementebi da
petrogradic (sadac kavkasiis gamoyofaze laparakoben), taqtikuri mosazrebiT darCes
motivaciac.
p. sayvareliZe: vinc dakvirvebiT waikiTxavs proeqts, is sworeT gaigebs kidec. ori-
entaciaze iyo laparaki moxsenebaSi da Cvenc unda aRvniSnoT es rezoliuciebSi. deklara-
ciam SeiZleba dausrulebeli kamaTi gamoiwvios. unda Seiqmnas erTi erovnuli fronti.
orientacia darCes. amas moiTxovs politikuri sibrZne. deklaraciebi ar iqnes, e. i. darC-
es proeqti ise, rogorc aris. moxsenebam Cven SegvaerTa. xalxma moiwona. Cven unda dava-
dasturoT es.
ir. amirejibi: saWiroa zurgs ukan movixedoT. saqarTvelos mTeli aRmosavleTi bral-
sa sdebs karebis gaRebaSi. unda vizrunoT, rom zaralma ar gadaaWarbos sargeblobas.
al. wereTeli: Cveni fraqcia Zlier afasebs SeTanxmebas. Tu Cven ar gamovediT saku-
Tari azriT imitom, rom disonansi ar gvindoda Segvetana. praqtikuli muxlebi yvelas
gvaerTebs, motivacia ki vera. 1 muxlis winaaRmdeg ar SeiZleba raime gvqondes. mesame
muxli arsebiTad winaaRmdegia erTi fraqciis msofl mxedvelobisa. es muxli xalxze cud
STabeWdilebas moaxdens da Tu ruseTSi moispo anarqia, maSin am muxliT Cvenve vspobT
saSvalebas Cvens saWiroebaze vilaparakoT... Tu motivacia darCa, maSin aucilebelia
deklaracia, Tu ara da maSin deklaraciasac ar wavikiTxavT.
maisuraZe moiTxovs darCes motivacia da aRiarebul iqmnas ruseTis orientacia.
gvazava: aq raRac gaugebrobaa. uwin dasavleTTan kavSiri Tu ruseTis saSvalebiT
gvqonda, dRes SegviZlian pirdapir, uSvalo damokidebuleba viqonioT dasav. evropasTan.
amitom mxolod rusuli orientacia taqtikurad miuRebelia. ra aris ruseTi am momentSi?
ra STabeWdilebas moaxdens es filiandiaze, ukrainaze, yubanze, mTiulebsa, aderbaiJanze
da sxvaze. Cven gvinda kavSiri ruseTis demokratiasTan, magram ruseTis orientacia sxvag-
varad iqneba gagebuli. ar iqneba es sxva erebisaTvis brZolis gamocxadeba?
amierkavkasiaSi, garda ruseTisa, exlebian germaniis, safrangeTis, osmaleTis da sxvaTa
interesebi. sjobs gaCumeba. sakmarisia me-2 muxli. motivaciis sul moxsnaSi ar veTanxmebi
socialist-federalistebs. motivacia saWiroa SeTanxmebisaTvis.
n. Jordania: me da Cems partiul amxanagebsa ara gvaqvs survili vinmes movaxvioT Cveni
azri. es motivacia marto Cveni araa _ yvelasia. dilema isaa, rom or fronts Sua varT: ruse-
Tisa da kavkasiis. marto amierkavkasiis komisariatis daarsebam ra gamoiwvia frontze? _ isa,
rom jarebma es faqti gamoyofad miiRes da ganacxades: Tu asea Cven raRas vakeTebT aq? Tqven
daicaviT Tqveni frontio. saWiro Seiqmna depeSebiTa da SikrikebiT gafantva am burusisa.
qarumiZe: deklaraciebi, rom uarvyaviT kargi iyo, magram pirveli muxli namdvili kvin-
tesenciaa deklaraciis. uwin ruseTi Zlieri iyo, dRes igi usasoa. dRes ruseTSi ara Tu
ar aris, arc moCans iseTi Zalebi, romlebmac moagvaron raime. ruseTis saRi elementebi
sxvagan, evropaSi eZeben xsnas. Tu ruseTis orientacia gvargebs frontTan, gvazaralebs am
orientaciis mowinaaRmdege xalxebTan. Tu aq osmaleTi Semovida, xom javrs amoiyris Cvenze
amis gulisaTvis.
- 15 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
kamaTi dasrulebulad gamocxadda da SeTanxmebiT miRebul iqna 1 muxli: `qarTveli
eri, Resac rogorc mTels gasul saukunis ganmavlobaSi, dgas ruseTis orientaciaze~. amasTan
gadawyda 1 da 2 muxli SeerTdes. es daevala saredaqcio komisias, romelSic Sedian: Jorda-
nia, rcxilaZe, veSapeli da iv. gobeCia.
merve muxlSi socialist-federalistTa fraqciam moiTxova iq, sadac naTqvamia: `aseT
normaT migvaCnia saqarTvelos teritoriis sruli TviTmarTvTeloba sakuTari sakanonmdeb-
lo krebiT~, Setaniliyo kidev: `anu avtonomia~. am moTxovnam winaaRmdegoba gamoiwvia so-
cial-demokratebis zogierTi warmomadgenlebis mxriT, romelnic TavianT azrs imiT
asabuTebdnen, rom SinaarsiT aRiarebulia avtonomia, xolo es termini metia, radganac
Cveni massa amas ver gaigebs saTanadoT da agvimxedrdebao. aseT azrs icaven juReli, maisu-
raZe, gr. urataZe da sx. n. Jordania momxrea Setanil iqnas `anu avtonomia~-c. igi acxadebs:
Cven SeiZleba federaciac SevkraT. avtonomiis aRiareba ki dRes momwifebulia da vaRi-
arebT kidec am muxliT. Cemi azriT, `anu avtonomiac~ rom CavrToT, ara uSavs, radganac
namdvilad dRes ukve vaRiarebT avtonomias.
avtonomiis Setanas icaven socialist-revoliucionerebic. winaaRmdegi arian am Seswore-
bis nacional-demokratebi da radikal-demokratebi. radganac nawili social-demokratebis
daJinebiT winaaRmdegia am Sesworebis da maT mxari dauWires dasaxelebulma jgufebma. es
Sesworeba moixsna.
merve muxlis bolos amoiSala socialist-federalistTa winadadebiT: `saerTo nacio-
naluri platformiT damfuZnebeli krebis winaSe warsadgomaT~.
Semdeg aRiZra sakiTxi samahmadiano saqarTvelos Sesaxeb da erTxmad aRiares, rom sa-
mahmadiano saqarTvelos TviTmmarTvelobis aRiareba Setanil iqnas rezoliuciebSi.
seqciis Tavmjdomare iv. gobeCia
mdivani akaki faRava
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 29,
furclebi 21-24. manqanaze nabeWdi. dedani. ivane gobeCiasa da akaki faRavas xelrTva.
#3. saoqmo Canaweri saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis wevrebisa da antantis (inglisis, safrangeTis, amierikis
SeerTebuli Statebis, italiis) diplomatebis Sexvedris Sesaxeb
1917 wlis 8 dekemberi
saqarTvelos erovnuli sabWoaRmasrulebeli komitetisxdomis Jurnali
#9, 8 dekembers 1917 w.
daeswrnen: n. Jordania, Cxenkeli, mesxi, gobeCia, veSapeli, ramiSvili,
lomTaTiZe, sayvareliZe, s.jiblaZe, qarcivaZe, gvazava, rcxilaZe, farniaS-
vili, lasxiSvili, gegeWkori.
- 16 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
mowveulni: elCebi amerikisa, inglisis, safrangeTisa, italiisa, gener.
Sori.
Tavmjdomareobda n. Jordania
mdivnobda d. naxucriSvili
gansaxilveli sagani: n. Jordania miesalmeba elCebs. maTac upasuxes misalmebaze. Sem-
deg daiwyo azrTa gacvla-gamocvla, romlis drosac gamoirkva Tu ra azrisani arian Ta-
namedrove politikur da strategiul mdgomareobis Sesaxeb rogorc qarTveloba, agreTve
ucxo saxelmwifoTa elCebi. ucxoel elCebis azri aseTi iyo: qarTvelebi jarebis Sedgenas
agvianeben, unda daaSuron; disciplina jarSi srulebiT dacemulia, unda aRdgenil iqnas,
maSin Cvenc TqvenTan viqnebiT; jarSi Semdgari komitetebi ki unda moispos, radgan saqmes
vneben; Cven daxmareba SegviZlian gagiwioT fuliT, xalxiT da masaliT, iaraRis mowodeba
ki ar SegviZlian; exlandeli omis fronti unda daicvaT qarTvelebma da somxebma im xaz-
zed, sadac exla Txrilebia jarisa; mTavarsardali Tqveni (kavkasiis) da Cveni (mokavSireTa)
jarebisa erTi unda iyos da imazed iqneba damokidebuli jarebis ganawileba frontze,
poziciebis nacionalurad ganawileba SeuZlebelia; Cven vicnobT erTs mTlians ruseTs da
mis droebiTs mTavrobas, calke erebs ki _ rogorc ruseTis nawilebs, miT umetes, rom arc
qarTvelebs da arc somxebs ara hyavT TavianTi sakuTari mTavrobani, Cven amierkavkasiis
komisariati vicaniT mTavrobaT da urTierTobac gvaqvs masTan; amierkavkasia unda SeuTanx-
mdes samxreT-dasavleTis kavSirs, sadac Sevlen ukraina da cimbiric, mere ruseTi aRsdgeba
rogorc federatiuli erTeuli.
rumineTis frontidan modian ucxoeli aficrebi, romelnic gamodgebian instruqtore-
bad qarTul jarSi da SegiZliaT isargebloT. rac Seexeba mobilizacias unda moxdes igi
nawil-nawil raionebad: jer qarTvelebisa da somxebisa da Semdeg TaTrebisa, am ukanask-
nelTa gvian moxdes, maTi gawyoba da gamarTvac Segviandeba diplomatiurad, manamdis ki
qarTuli da somxuri jarebi poziciazed unda wavidnen.
Cvenebis moxseneba aseTia mokled: Cven jari gveyoleba male sakmao, magram iaraRi ara
gvaqvs sakmao, iaraRi Tqven mogveciT, Cven davicavT Cvens teritorias; Cven rom osmalos
win daudgeT ganmartoebuli xom ar davrCebiT, an mokavSireni ra gvaris daxmarebas gagvi-
weven? Cveni aficrebi Sesaferisni arian TavianTi movaleoba-mdgomareobisa; mobilizacias
Cven ver movaxdenT, SemoviRebT saxalxo milicias, romlisaTvisac mainc iaraRi gvWiria;
scnoben saqarTvelos, rogorc politikurs erTeuls, Tu ara?
Semdeg molaparakebisa, sja-baasi amave saganzed komitetma gadasdo Semdeg, amisTvis
daniSnul sagangebo sxdomaze.
Tavmjdomare n. Jordania
gamge p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 2,
furclebi 14-15. manqanaze nabeWdi. dedani. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli
komitetis sxdomaTa JurnalSi.
- 17 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
#4. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis dadgenileba saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisaTvis brZolaSi
germanofiluri sagareopolitikuri kursis aRiarebisa da konkretuli samoqmedo programis gansazRvris Sesaxeb
1918 wlis 14 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWo.aRmasrulebeli komiteti.
sxdomis Jurnali#58, 14 maiss 1918 w.
daeswrnen wevrni: g. lasxiSvili, g. gvazava, v. gobeCia, g. veSapeli, n.
xomeriki, p. sayvareliZe, g. rcxilaZe, s. jiblaZe; stumrebi: S. mesxiSvili,
g. qiqoZe, b. papava.
Tavmjdomareobda g. lasxiSvili
mdivnobda d. naxucriSvili
gansaxilveli sagani: b. gvazavam moaxsena komitets germaniis samxedro uwyebis war-
momadgenel b. kaizerTan da adgilobriv mosaxle germanelTa erovnul sabWos warmomad-
genlebTan kerZo saubris Sesaxeb. am saubris dros SemuSavebul iqna oTxi muxli pirobebi-
sa, romelic mosaubreTa azriT sasurvelia aRmasrulebelma komitetma gaugzavnos sazao
delegaciis Tavmjdomares b. a. Cxenkels cnobad da saxelmZRvanelod. es aris:
1. ecnobos germaniis sazao delegaciis Tavmjdomares general losovs, rom saqarT-
velos erovnul sabWos survili da Txovna, yovelnairad xeli Seuwyos germaniam
saqarTvelos saerTaSoriso da politikur-saxelmwifoebriv sakiTxebs, rac Sei-
Zleba umtkivneulod gadawyvetas.
2. eTxovos general losovs miiRos saTanado RonisZieba, rom germaniis jarma ganagr-
Zos svla Crdilo-kavkasiaSi, raTa imdenad dauaxlovdes saqarTvelos sazRvrebs,
rom SesaZlebeli iyos masTan kontaqtis daWera da saqarTvelo uzrunvelyofili
iqnas garedan mosalodneli raime safrTxisagan.
3. eTxovos general losovs, xeli Seuwyos germaniaSi myof qarTvel samxedro tyveebs,
rac SeiZleba male samSobloSi samxedro wesiT darazmulad dabrunebas.
4. eTxovos general losovs, vidre es saqme moxerxdebodes, dastovos saqarTveloSi
myofi germaneli tyveebi da miandos germaniis oficerT maTi samxedro organi-
zacia, raTa saqarTvelos mTavrobas SeeZlos saWiro SemTxvevaSi gamoiyenos es
jari Sinaur wesrigis dasacavad da anarqiasTan sabrZolvelad.
Tavmjdomare g. lasxiSvili
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1,
saqme 2, furceli 67. manqanaze nabeWdi saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli
komitetis sxdomis JurnalSi. dedani.
- 18 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
#5. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis dadgenileba saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis gamocxadebasTan
dakavSirebuli RonisZiebebis Sesaxeb1918 wlis 16 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWo.aRmasrulebeli komiteti.
sxdomis Jurnali#59, 16 maiss 1918 w.
sxdoma daiwyo saRamos 7 saaTze
daeswrnen: n. Jordania, g. lasxiSvili, n. xomeriki, g. gvazava, g. veS-
apeli, haidar beg abaSiZe, p. sayvareliZe, v. gobeCia, k. mesxi; stumrebi: ias.
lorTqifaniZe, S. mesxiSvili.
Tavmjdomareobda n. Jordania
mdivnobda d. naxucriSvili
gansaxilveli sagani: winadadeba p. sayvareliZisa, rom miendos aRmasrulebel komitets
an calke komisias saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebisaTvis moamzados yovelnairi
niadagi.
azrTa gaziarebis Semdeg miRebul iqna is winadadeba, rom prezidiumis wevrebs n. Jor-
danias, g. lasxiSvils da g. veSapels daevaloT daasaxelon sami wevri damoukideblobis
mosamzadebel komisiisa, romelTac TaTbiris Semdeg daasaxeles Semdegi pirni: n. ramiSvi-
li, d. vaCnaZe da S. mesxiSvili.
ganaCeni: arCeul iqnas komisia sami kacisagan, romelsac daevalos: 1. mTavrobasTan mo-
laparakeba da SeTanxmeba ltolvilTa saqarTveloSi denis SesaCerebel zomebis misaRebad;
SeiaraRebul ltolvilebs iaraRi aeyaroT; 2. qarTul jarTan da samxedro seqciasTan kon-
taqti iqonios da 3. somexTa erovnul sabWos acnobos, Tu ramdenad rTuldeba saqme ltolv-
ilTa saqarTveloSi gadmoxvewiT da ra zomebis miRebas fiqrobs igi sirTulis Tavidan asac-
ileblad.
am komisiis wevrebad arCeul iqnen: vl. gobeCia, Salva mesxiSvili, da gr. veSapeli,
romelTac evalebaT zemomoyvanili dadgenilebis Sesruleba.
Tavmjdomare n. Jordania
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 2,
furclebi 68-69. manqanaze nabeWdi saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli
komitetis sxdomis JurnalSi. dedani.
- 19 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
#6. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis dadgenileba saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebis mosamzadeblad Seqmnili
samTa komisiis Sesaxeb1918 wlis 17 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWo.aRmasrulebeli komitetis prezidiumis sxdomis Jurnali
#61, 17 maiss 1918 w.
daeswrnen: g. veSapeli, k. mesxi, p. sayvareliZe, g. gvazava; stumrebi:
d. vaCnaZe, S. mes xiSvili, gen. gabaSvili, polk. kargareTeli, podp. zaqari-
aZe.
gansaxilveli sagani: moxseneba saqarTvelos damoukideblobis ga-
mocxadebis samTa komisiis moqmedebis Sesaxeb.
amave komisiam warmoadgina gadasawyvetad kiTxvebi: 1. q.Tbilisis dacva
vis Cahbardes; 2. saqarTvelos damoukideblobis gamocxvadebis xelmZRvane-
li organo.
ganaCeni:
1. unda gamocxaddes samxedro (an saalyo) wesebi q. TbilisSi.
2. Tbilisis komendantad da garnizonis ufrosad dainiSnos generali axmeteli, mis
TanaSemwed polk. naqereliZe, romelTac unda imuSavon qarTul korpusis ufrosis
gen. gabaSvilis xelmZRvanelobiT.
xelmZRvanel organod iTvleba igive komisia da moqmedebs aRmasrulebel komitetis
prezidiumis xelmZRvanelobiT.
Tavmjdomare
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 2,
furceli 71. manqanaze nabeWdi saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis
sxdomis JurnalSi. dedani.
#7. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis mier SemuSavebuli dRis wesrigi da dadgenilebis proeqti erovnuli sabWos
1918 wlis 26 maisis sxdomisaTvis1918 wlis 24-25 maisi
sabWom ra dadgenilebani miiRos 26 maisis sxdomaze[1918 wlis 24-25 maisi]
1. saqarTvelos damoukideblobis aqti
2. kanonebis Sesaxeb:
- 20 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
droebiT ZalaSi darCes Zveli kanonebi da seimis dadgenilebani
3. finansebi:
a) droebiT darCes Zveli wesi fulis beWdvisa, sanam SemuSavdeba Cveni finansuri
sistema.
b) finansTa ministri iqneba qarTveli. eqspediciac mis gankargulebaSi iqneba. is
gaanawilebs fulis niSnebs provinciaSi da mezoblebisaTvis, nacionalur sabWoebTan Se-
TanxmebiT; eqspediciaSi TaTrebsa da somxebs eyolebaT TiTo warmomadgeneli.
4. rkinis gza:
Cvens xelSi iqneba mTeli sammarTvelo, sadao rac iqneba, gamoirkveva SeTanxmebiT.
5. erovnuli sabWo:
a) aRmasrulebeli komiteti uqmdeba.
b) sabWo irCevs Tavis axal prezidiums meore krebaze.
g) dadasturebul iqnes wevrTa da kandidatTa sia, sabWos reorganizaciis sakiTxi
miendos gansaxilvelad samandato komisias, romelsac daevaleba sabWos wevrTa da kandi-
datTa siis gadasinjva, samandato komisiis arCeva.
6. daarsdes rva saministro; sakontrolo organo calke iqneba. uqmdeba sasursaTo da
mzrunvelobis saministroebi. SeerTebulia finansTa da vaWroba-mrewvelobis, miwaTmoq-
medebisa da Sromis saministroebi.
Semdegi saministroebi iqneba:
1. Sinagan saqmeTa
2. sagareo
3. samxedro
4. finansTa da vaWroba-mrewvelobis
5. ganaTlebis
6. miwaTmoqmedebis da Sromisa
7. iusticiisa
8. gzaTa
ministrTa kabinetis Semadgenloba:
1. Tavmjdomare da Sinagan saqmeTa _ noe ramiSvili
2. sagareo _ akaki Cxenkeli
3. samxedro _ grig. giorgaZe
4. finansTa da vaWroba-mrewvelobisa _ giorgi Juruli
5. ganaTlebisa _ giorgi lasxiSvili
6. miwaTmoqmedebisa da Sromisa _ noe xomeriki
7. iusticiisa _ Salva mesxiSvili
8. gzaTa _ iv. lorTqifaniZe
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 12,
furclebi 127-128. manqanaze nabeWdi. dedani.
- 21 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
#8. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis sxdoma, miZRvnili saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisadmi
1918 wlis 25 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis sxdoma
25 maiss, 1918 w.
Ramis 11 saaTze
daeswrnen: n. Jordania, g. lasxiSvili, p. sayvareliZe, k. gvarjalaZe,
n. xomeriki, al. lomTaTiZe, s. jiblaZe, S. mesxiSvili, k. mesxi, n. ramiSvili,
ias. lorTqifaniZe, g. veSapeli, g. Juruli, al. asaTiani, i. maWavariani, d.
vaCnaZe, g. gvazava, ir. wereTeli, e. gegeWkori, k. CxeiZe, v. gobeCia.
Tavmjdomare n. Jordania
mdivani d. naxucriSvili
n. Jordania acnobs damswreT a. Cxenkelis depeSas da werils, sadac igi Txoulobs
daCqarebul iqnes saqarTvelos damoukideblobis gamocxadeba, radgan gviandeba da
aucilebeli kia.
Semdeg Tavmjdomare ganmartavs, rom survili iyo amaRam aTs saaTze Sekrebuliyo
seimi, romelic gamoacxadebda seims daSlilad da Semdeg sabWo gamoacxadebda saqarTve-
los damoukideblobas, magram seimis zogierTma fraqciebma Sekrebaze uari sTqves, mag-
aliTad musavatma ganacxada, rom maT jer ar ganuxilavT sakiTxi da azri ar SeumuSave-
biaT, Tu qarTvelebs surT damoukideblobis gamocxadeba, gamoacxadon, Cven xels ar
uSliT; somxebma ganacxades, rom SesamuSavebeli aqvT TavianTi gancxadeba da Txouloben
gadaidos seimis sxdoma xval diliT.
radganac Cven gvindoda maTTan TanxmobiT saqmis gakeTeba, magram radgan ar xerxdeba da
ar surT, Cven unda calke vimsjeloT. seimis kreba dRes ar moxdeba, daniSnulia xval dRis 12
saaTze. seimis Semdeg sabWo sasaxleSive gamoacxadebs saqarTvelos damoukideblobas.
Semdeg gaimarTa sja baasi imis Sesaxeb, Tu rodis gamocxaddes damoukidebloba; radgan
Zalian saWiroa am aqtis gamocxadeba, ramdenime oratori im azrisa iyo, rom dResve ga-
mocxadebuliyo aqti saqarTvelos damoukideblobisa.
magram n. Jordaniam ganmarta, rom dRevandeli gamocxadebiT saqme garTuldeba,
vinaidan seimi da misi mTavroba arsebobs, ar gauqmebula, maSin ori mTavroba iqneba, rac
SeuZlebelia; SeiZleba zogierTma winaaRmdegoba gagviwion, damoukidebeli saqarTvelo
ar scnon, maTTan Setakeba mogvixdeba; amitom gamocxadeba gadaideba saxvalioT.
radgan SeTanxmeba ar moxda, am or jgufs Soris, kenWi uyara sakiTxs: `saqarTvelos
damoukidebloba gamocxaddes dRes Tu xval.~
pirvels momxre aRmouCnda 6 xma
meores .... 4 xma
gadawyda gamocxadebuliyo dResve; amis gamo n. Jordaniam ganacxada: raki dResve ga-
mocxaddeba damoukideblobis aqti, igi pasuxismgeblobas ar kisrulobs mosalodnel Se-
degebisas.
magram mcire xnis Semdeg gamoirkva, rom damoukideblobis aqti jer SemuSavebuli ar
aris da ver iqneba wakiTxuli; ramac gamoiwvia Tavis Tavad aqtis gamocxadebis gadadeba
saxvalioT.
- 22 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
vinaidan saqme mainc saSuria, n. ramiSvilis winadadebiT gadawyda: xval, 26 maiss, diliT
10 saaTze moxdes seimis sxdoma, xolo 12 saaTze sabWosi.
n. Jordaniam Semoitana winadadeba: garkveul iqnes is sakiTxebi, romlebic xvalin-
del sabWos sxdomaze, damoukideblobis gamocxadebis Semdeg, unda iqnes ganxilul-dada-
sturebuli:
1. ra kanonebi iqneba saqarTveloSi.
damoukidebel saqarTveloSi droebiT imoqmedebs yvela is Zveli kanonebi da seimis dad-
genilebani, romelnic moqmedebdnen dRevandlamdis amierkavkasiaSi.
2. finansebi.
a) fulis beWdvis wesi darCes droebiT Zveli, vidre SemuSavdebodes Cveni sakuTari
finansuri sistema.
b) Cvens safinanso dawesebulebaSi warmodgenili eyolebaT TaTrebs da somxebs,
sanam fulis sistema iqneba Zveli.
3. rkinis gza.
rkinis gzis sammarTvelo Cvens xelSi iqneba, mxolod rac sadaoa, is gamoirkveva Se-
TanxmebiT mezoblebTan.
4. erovnuli sabWos organizacia.
a) aRmasrulebeli komiteti uqmdeba.
b) sabWo irCevs Tavis axal prezidiums meore krebaze.
g) arCeul iqnas samandato komisia, romelsac daevalos sabWos reorganizaciis
sakiTxis ganxilva, wevrTa da kandidatTa siis gadasinjva.
5. mTavrobis reorganizacia.
a) daarsdes rva saministro, sakontrolo organo daarsdes calke.
b) uqmdeba sasursaTo da mzrunvelobis saministroebi.
g) SeerTebulia: finansTa da vaWroba-mrewvelobis, miwaTmoqmedebis da Sromis
saministroebi.
d) saministroebi iqneba Semdegi:
1. Sinagan saqmeTa
2. sagareo
3. samxedro
4. finansTa da vaWroba-mrewvelobisa
5. ganaTlebis
6. miwaTmoqmedebis da Sromis
7. iusticiis
8. gzaTa
e) ministrTa kabinetis Semadgenloba:
1. Tavmjdomare da Sinagan saqmeTa _ noe ramiSvili
2. sagareo _ akaki Cxenkeli
3. samxedro _ grigol giorgaZe
4. finansTa da vaWroba-mrewvelobisa _ giorgi Juruli
5. ganaTlebis _ giorgi lasxiSvili
6. miwaTmoqmedebis da Sromis _ noe xomeriki
7. iusticiis _ Salva mesxiSvili
8. gzaTa _ ivane lorTqifaniZei
mcire kamaTis Semdeg yvela es winadadeba miRebul iqna.
- 23 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
wakiTxul iqna saqarTvelos damoukideblobis aqtis proeqti, SemuSavebuli komisiis
mier.
am proeqtis Sesaxeb gaimarTa kamaTi, romelic dasrulda imiT, rom proeqti Seswore-
bul iqnes kamaTis dros gamoTqmuli azrebis Tanaxmad. Sesworeba aqtis proeqtisa daeva-
la b. n. Jordanias.
kreba gaTavda 11 1/2 saaTze.
Tavmjdomare n. Jordania
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 49,
furclebi 1-4. manqanaze nabeWdi. dedani
#9. saqarTvelos erovnuli sabWos 1918 wlis 26 maisis sxdomis oqmi
saqarTvelos erovnul sabWos pirveli sxdoma kvira, 26 maisi, 1918 weli,
qalaqi Tfilisi, sasaxle
Tavmjdomareobs erovnul sabWos aRmasrulebel komitetis Tavmj-
domare noe Jordania.
prezidiumSi arian: giorgi lasxiSvili, grigol veSapeli, pavle sayva-
reliZe.
mdivnad aris erovnul sabWos mdivani ilia zurabiSvili.
kreba naSuadRevis 4 saaTsa da 40 wuTze iwyeba.
krebis gaxsna
Tavmjdomare: saqarTvelos erovnul sabWos sxdomas gaxsnilad vacxadeb.
noe Jordanias sityva
moqalaqeno! dRes Tqven aq mowme iyaviT erTi istoriuli da amave dros traRikul
aqtisa. am darbazSi mokvda erTi saxelmwifo da ai, axla, amave darbazSi, eyreba safuZveli
meore saxelmwifos.
am or saxelmwifoTa Soris, romelTaganac erTi mokvda da meore ibadeba, SeuZlebe-
lia yofiliyo interesTa winaaRmdegoba.
da Tu odesme pirveli aRsdgeba mkvdreTiT, darwmunebuli unda viyoT, maT Soris
mudam iqneba interesTa Tanxmoba (taSi).
saqarTvelos axali saxelmwifo, romelic dRes arsdeba, ar iqneba mimarTuli arc
erTi xalxisa, arc erTis saxelmwifos winaaRmdeg.
misi mizania dRevandel istoriul qartexilisagan daifaros Tavisi Tavi.
da roca amas moaxerxeb, igi daexmareba sxvebsac, vinc Cven qveyanasTan erTad Cavarda
did gansacdelSi! (taSi).
- 24 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
Tqven kargad iciT, saqarTvelo Cveulia brZolas Tavis arsebobis dasacavad. is sauku-
noebiT ibrZoda, raTa Tvisi sulieri vinaoba, nacionaluri organizmi da teritoria See-
narCunebina. magram igi ibrZoda mxolod Tavis dasacavad da ar ebrZoda sxvis arsebobas.
amasTanave igi ibrZoda ara marto qarTvelTaTvis, aramed im erebisTvisac, romelnic
mosaxleobdnen mis saxelmwifoebriv farglebSi; metsac vityvi, _ is ibrZoda Tvis far-
glebs gareSec, agreTve, sxvebis dasacavad.
es didi istoriuli magaliTi cxovelmyofel anderZaT darCa qarTvel xalxs da es
sruli garantiaa imisa, rom dRevandel qarTvel ers SerCenili aqvs misi ZiriTadi isto-
riuli midrekileba _ Seusabamos xolme Tvisi interesi sxva erTa interesebs.
swored amitom arc erTi eri _ Cvens qveyanaSi mcxovrebi, Tu Cvens saxelmwifos gareSe
myofi, ar unda ganicdides Cven gamo raime aRelvebas, sulier mtkivneulobas da wyenas.
da gana dRes seimSi ar ganacxades sxva da sxva oratorebmam rom ar aris iseTi eri,
romelic cudaT ixseniebdes qarTvel ers?!@
es aris imis Tavdebi, rom axali saxelmwifo, axali mTavroba savsebiT gaamarTlebs am
imedebs.
Cven gvsurs viqonioT megobruli urTierToba Cvens gareSe da Cvens Soris myof
erebTan.
Cven mivaqcevT gansakuTrebul yuradRebas im eris did tragedias, romlis erTi nawi-
li Cvens teritoriaze scxovrobs, xolo meore nawili Cvens gareSe. es aris somxoba.
Zvels anderZs dRevandeli qarTveloba gaixsenebs da somxis eri imave mfarvelobas
hpovebs CvenSi, romelsac hpovebda igi qarTvel mefeTa Soris! (xangrZlivi taSi).
Cven gvsurs keTilganwyobaSi viyoT amierkavkasiis mosaxleobis did umravlesobas-
Tan, musulmanebTan. Cven gvinda, rom maT mogvbaZon. daiarson aseTive saxelmwifo da
SeerTebis xeli gamogviwodon (mxurvale taSi).
amasTanave es damokidebuleba Cvens garSemo myof erebisa iqneba ufro mkvidri safuZ-
veli, romelic gaamagrebs Cvens norC saxelmwifos da agreTve am erebsac da saSualebas
mouspobs Cvens saerTo moqiSpeT wixli Cagvcen da dagvangrion. Cvens saxelmwifo far-
glebSi mosaxleobs sxva da sxva erTa umciresoba. vacxadeb, rom erovnuli umciresobani
iqnebian iseve uflebamosilni, rogorc iqneba Cveni saxelmwifos erovnuli umravlesoba
_ qarTveloba.
es erni, _ SeerTebulni erTis droSis qveS, Sehkraven kavSirs im erebTan, romelnic
Cveni qveynis farglebis gareSe imyofebian, _ da amiT warmoiSveba is saxelmwifoebrivi
kavSiri, romelic aRadgens aq, Cvens winaSe, daRupuls saxelmwifos.
es saxelmwifo iqneba kavkasiis konfederatiuli kavSiri (xangrZlivi taSi mTels darbazSi).
am rigad, Cveni savali gza, Cveni ideali unda iyos am kavSiris Sedgena. es kavSiri iqne-
ba is saxelmwifoebrivi organizmi _ saxelmwifoTa kavSiri, _ romelic saerTo Zal-Rone
Sekrebili, wardgeba gareSe mteris winaSe da daicavs Tavis Tavs (taSi).
ai, maSin SeiZleba aRsruldes is, rac seimma ver Seqmna.
da is, vinc axla Seugneblad midis amierkavkasiis farglebis gareSe _ SesaZlebelia
kvalad mobrundes da saerTo droSis qveS dadges.
amiT damyardeba amierkavkasiis erToba da aq mosaxle erebis Zliereba (xangrZlivi taSi
da ovaciebi).
exla momeciT neba gadavide im saganze, romlisTvisac Cven aq SevikribeniT.
Cven ukve gvaqvs SemuSavebuli aqti saqarTvelos damoukideblobisa, romelic wakiTx-
uli iqneba axla.
(noe Jordania naSuadRevis 5 saaTsa da 10 wuTze kiTxulobs damoukideblobis aqts)
- 25 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
aqtis wakiTxva aivanze
(myudroebis damyarebis Semdeg Tavmjdomaris winadadebiT erovnul sabWos mdivani ilia zurabiS-
vili sasaxlis aivanze gadis da iqidan ukiTxavs Tavmoyril xalxs damoukideblobis aqts. aivanze
aqtis kiTxvis dros sapatio darajTa razmi sdgas oris erovnul droSiT.
aqtis TiToeuli debuleba xalxSi dids enTuziazms iwvevs. vaSas Zaxili, taSi da ovaciebi
ganuwyvetelia).
rusuli Targmanis wakiTxva
(amave dros krebis darbazSi, Tavmjdomaris amxanagi grigol veSapeli, Tavmjdomaris
winadadebiT, kiTxulobs aqtis rusul Targmans, rasac mohyveba igive taSi da ovaciebi).
aqtis miReba da damtkiceba
Tavmjdomare: Tanaxma xarT miiRoT saqarTvelos damoukideblobis aqti Tu ara? gTx-
ovT aswioT xeli. vinaa winaaRmdegi? aravin. Tavi vin Seikava? aravin. saqarTvelos da-
moukideblobis aqti erTxmad iqmna miRebuli (xangrZlivi taSi. ismis xmebi: gaumarjos saqarTvelos!
gaumarjos!).
vTxov sabWos yvela wevrebs, rom krebis Semdeg movidnen aq da aqts xeli moaweron.
droebiT mTavrobis Semadgenloba
Tavmjdomare: exla neba miboZeT gamovacxado Cvenis droebiT mTavrobis Semadgen-
loba, romelic Sedgenilia [erovnul sabWos] aRmasrulebel komitetis mier, fraqciebis
warmomadgenlebTan SeTanxmebiT.
1. mTavrobis Tavmjdomare da Sinagan saqmeTa ministri noe ramiSvili.
2. sagareo saqmeTa ministri akaki Cxenkeli.
3. samxedro ministri grigol giorgaZe.
4. finansTa da vaWroba-mrewvelobis ministri giorgi Juruli.
5. ganaTlebis ministri giorgi lasxiSvili.
6. miwaTmoqmedebisa da Sromis ministri noe xomeriki.
7. iusticiis ministri Salva mesxiSvili.
8. gzaTa ministri ivane lorTqifaniZe.
(yvela zemoT aRniSnul pirT kreba da damswre sazogadoeba taSiT da ovaciebiT egebeba,
akaki Cxenkelis garda, romelic sazavo delegaciaSi imyofeba, yvela danarCenni darbazSi arian.
ministrebi mTavrobis adgils iWeren).
mTavrobis damtkiceba
(Tavmjdomaris SekiTxvaze kreba erTxmad amtkicebs zemoT dasaxelebul pirTa mTavrobaT arCevas).
- 26 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
arsebul kanonebis dadastureba
Tavmjdomare: axla saWiroa, vidre Cven SevudgebiT kanonebis gamocdebis muSaobas,
ZalaSi darCes yvela kanoni, romelic dRemde arsebobs da saqarTveloSi moqmedebs, sxva-
Ta Soris, seimis dadgenilebanic.
(kreba erTxmad iRebs am winadadebas).
finansebi
Tavmjdomare: amis garda, Cven unda miviRoT winadadeba finansebis Sesaxeb. vinaidan
safinanso saqme metis metad rTulia, saWiroa droebiT darCes Zveli wesi fulis beWdvi-
sa, sanam Cveni sakuTari saxelmwifoebrivi fulis sistema SemuSavdeba; e.i. amierkavkasiis
fulis saerTo sistema iqneba, musulmanebTan da somxebTan SeTanxmebiT.
giorgi gvazava: (adgilidan) eg sakiTxi dRes gadaidos!
Tavmjdomare: gadadeba SeuZlebelia. fuli yovel wams saWiroa da Cven ki fulis
sistemas saswrafod ver SevqmniT.
amasve Txoulobs mTavroba.
(kreba erTxmad iRebs Tavmjdomaris winadadeba finansuri saqmis Sesaxeb,
e.i. droebiT darCes Zveli wesi fulis sistemis).
samandato komisia
Tavmjdomare: agreTve saWiroa Cvens Semdeg krebas kanonebrivi xasiaTi mivceT. gam-
ovarkvioT vin aris wevri da vin kandidati. amisTvis unda avirCioT samandato komisia,
romelic Semdeg sxdomisTvis warmogvidgens moxsenebas. gTxovT daasaxeloT (asaxeleben):
1 Tevdore kikvaZes.
2. raJden arseniZes.
3. Salva miqelaZes.
4. iason lorTqifaniZes.
5. gizo anjafariZes.
6. kalenik qavTaraZes.
7. giorgi gvazavas.
(kreba erTxmad amtkicebs am Semadgenlobas).
Tavmjdomare: dRevandeli wesrigi dasrulebulia. am dReebSi Cveni mTavroba war-
moudgens sabWos deklaracias.
misalmebani
Tavmjdomare: axla Cven unda gadavideT krebis sagnis meore mxareze. aq imyofebian
erTa warmomadgenlebi, romelTac ganacxades survili miesalmon sabWos saqarTvelos da-
moukideblobis gamocxadebis gamo.
mahmadianTa warmomadgenlis fat-ali-xani xoelis sityva
mahmadianTa centralur komitetis saxeliT mogilocavT, damoukidebel saqarTvelos
moqalaqeno, Tqvens dRevandel bednierebas.
- 27 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
100 welze metia, rac saqarTvelo ibrZoda Tvis damoukideblobisaTvis da ai, dRes
agisruldaT is natvra, romelic Camarxuli iyo yovel qarTvel mamuliSvilis gulSi.
amierkavkasiis erebi cdilobdnen, rom SeeqmnaT erTi mTliani saxelmwifo, magram
dRevandel pirobebSi Cven es ver SevZeliT.
exla Cven vSordebiT erTmaneTs, rom SemdegSi ufro mtkiced SevkavSirdeT, Cveni gan-
Soreba ar iqneba xangrZlivi. ukve axloa is dRe, rodesac Cven saxelmwifoebriv cxovrebas
erTi mimdinareoba miecema.
Cven vgrZnobdiT ganSorebis aucileblobas, magram isic gvwams, rom male isev Sevka-
vSirdebiT.
neba momeciT, erTxel kidev mogilocoT amierkavkasiis yvela mahmadianis saxeliT:
gaumarjos damoukidebel saqarTvelos! (taSi).
adgilobriv polonelTa warmomadgenlis sityva
(Targmnilia rusuliT)
Cven, poloneTis Svilebi, mivesalmebiT mebrZol saqarTvelos Tavisufal Svilebs da
vusurvebT yovelive sikeTes.
gaumarjos saqarTvelos!
osebis warmomadgenlis sityva
giorgi gagloevi: amxanagebo da moqalaqeno!
am tribunaze me ganvicdi imave grZnobas, romelsac ganicdiT Tqven. es gasagebic aris.
me var warmomadgeneli ara marto osebisa, aramed saqarTvelos erovnul sabWos wevric.
TviT es faqti amtkicebs, rom am or ers Soris aris iseTi kavSiri, romelic aerTebT maT.
Cven gvwams, rom saqarTvelos demokratia Tavis droSas dabla ar dauSvebs. saqarTvelos
demokratiasTan erTad am droSis qveS ivlis Cveni demokratiac,
am imedebiT aRWurvili mivesalmebi am krebas. imedia, saqarTvelo aicdens im gansac-
dels, romelic mas moelis gareSe mtrisagan.
qarTvel mahmadianTa warmomadgenlis sityva
haidar beg abaSiZe: Zvirfaso Zmano! dRes Tqveni moZme qarTveli mahmadianebi gilocavT
saqarTvelos ganTavisuflebas. gilocavT mravaltanjul saqarTvelos damoukideblobas!
Cveni guli naRveliT ivseba, rodesac vigonebT, rom samahmadiano saqarTvelo dRes
Tu ara xval WirSic da lxinSi TqvenTan iqneba.
maS, gaumarjos dRes am saqarTvelos, Semdeg ki erovnul-teritoriulad SekavSire-
bul saqarTvelos!
germaniis kaizeris rwmunebulis sityva
(Targmna germanuliT geronti qiqoZem)
Tumca me Cemi mTavrobisagan ar maqvs oficialuri davaleba, magram me piradad
mogilocavT damoukideblobis damyarebas da vusurveb axlad daarsebul saxelmwifos
yovelive sikeTes da warmatebas!
- 28 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
amierkavkasiis germanelTa warmomadgeneli
(Targmna germanuliT geronti qiqoZem)
friki ulocavs krebas saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebas; gamosTqvams
survils, rom saqarTvelo aRsdges nangrevebidan, ganaxldes, rogorc feniqsi (faskunji)
da bolos erT taZarSi gamosWedos Tavis bedi.
gaumarjos saqarTvelos respublikas!
krebis daxurva
Tavmjdomare: krebis saxeliT madlobas vucxadeb maT, vinc Cven mogviloca da krebas
vxurav.
(kreba saRamos 5 saaTsa da 55 wuTze ixureba).”
saqarTvelos damoukideblobisa q t i
mraval saukuneTa ganmavlobaSi saqarTvelo arsebobda, rogorc damoukidebeli da
Tavisufali saxelmwifo.
meTvramete saukunis dasasruls, yovel mxriT mtrisgan Seviwrovebuli saqarTvelo,
Tvisis nebiT, SeuerTda ruseTs im pirobiT, rom ruseTi valdebuli iyo saqarTvelo ga-
reSe mtrisagan daecva.
ruseTis didis revoliuciis msvlelobam ruseTSi iseTi Sinagani wyobileba Sehqmna,
rom mTeli saomari fronti sruliad daiSala da rusis jarmac dauteva amierkavkasia.
darCnen ra Tvisis ZalRonis amarad, saqarTvelom da masTan erTad amierkavkasiam
TviT idves Tavs sakuTari saqmeebis gaZRola da patronoba da Sesaferi organoebic Seh-
qmnes; magram, gareSe ZalTa zegavleniT, amierkavkasiis erTa SemaerTebeli kavSiri dairR-
va da miT amierkavkasiis politikuri mTlianobac daiSala.
qarTvel eris dRevandeli mdgomareoba aucileblad moiTxovs, rom saqarTvelom sa-
kuTari saxelmwifoebrivi organizacia Sehqmnas, misis saSualebiT gareSe Zalis mier dapy-
robisagan Tavi gadairCinos da damoukidebel ganviTarebis mtkice safuZveli aagos.
amisda Tanaxmad saqarTvelos erovnuli sabWo, 1917 wlis 22 noembers arCeuli, saqa-
rTvelos erovnuli yrilobis mier, dRes sayovelTaod acxadebs:
1. amieridgan saqarTvelos xalxi suverenul uflebaTa matarebelia da saqarTvelo
sruluflebovani damoukidebeli saxelmwifoa.
2. damoukidebel saqarTvelos politikuri forma _ demokratiuli respublikaa.
3. saerTaSoriso omianobaSi saqarTvelo mudmivi neitraluri saxelmwifoa.
4. saqarTvelos demokratiul respublikas hsurs saerTaSoriso urTierTobis yvela
wevrTan keTilmezobluri ganwyobileba daamyaros, gansakuTrebiT-ki mosazRvre
saxelmwifoebTan da erebTan.
- 29 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
1. Salva aleqsi-mesxiSvili
2. noe ramiSvili
3. giorgi Juruli
4. giorgi lasxiSvili
5. grigol veSapeli
6. ivane lorTqifaniZe
7. kowia gvarjalaZe
8. daviT Ciqovani
9. noe xomeriki
10. leonti JRenti
11. petre geleiSvili
12. Tedore kikvaZe
13. daviT vaCnaZe
14. tite margvelaSvili
15. minadora toroSeliZe
16. noe Jordania
17. vl. gobeCia
18. pavle sayvareliZe
19. isidore ramiSvili
20. silibistro jiblaZe
21. a. WiaberaSvili
22. vlasa mgelaZe
23. giorgi gvazava
24. ioseb maWavariani
25. aleqsandre axmeteli
26. kote mesxi
27. rafiel CixlaZe
28. meliton rusia
29. daviT oniaSvili
30. d. javaxiSvili
31. Salva miqelaZe
32. raJden m. arseniZe
33. p. sabaSvili
34. haidar abaSiZe
35. ilia gogelia
36. i. a. baraTaSvili
37. k. i. jafariZe
38. m. klimiaSvili
39. pavle ingoroyva
40. ias. lorTqifaniZe
41. vaso wulaZe
42. eqvTime TayaiSvili
43. al. b. mdivani
44. grigol rcxilaZe
45. qr. raWveliSvili
46. iliko badriZe
47. a. qilanTarovi
48. biqtor Tevzia
49. iv. lev. CerqeziSvili
50. geronti qiqoZe
51. (?)
52. vasil wereTeli
53. rezo gabaSvili
54. aleqsandre asaTiani
55. sam. fircxalava
56. levan asaTiani
57. R. uznaZe
58. v. burjanaZe
59. m. zandukeli
60. niko eliava
61. akaki papava
62. svimon maWavariani
63. ar. jajanaSvili
64. ioseb abakelia
65. iosebi salayaia
66. konst. davariSvili
67. kale qavTaraZe
68. arsen mamulaiSvili
69. konstantine mayaSvili
70. noe cincaZe
71. aleqsandre lomTaTiZe
72. ioseb gobeCia
73. grigol naTaZe
74. filipe gogiCaiSvili
75. mixeil maCabeli
76. viqtor niniZe
77. T. constant. nik. afxazi.
78. gerasime maxaraZe
5. saqarTvelos demokratiuli respublika Taviss sazRvrebSi Tanasworad uzrunvel-
hyofs yvela moqalaqis samoqalaqo da politikur uflebebs, ganurCevlad erovnebi-
sa, sarwmunoebisa, socialur mdgomareobisa da sqesisa.
6. saqarTvelos demokratiuli respublika ganviTarebis Tavisufal asparezs gauxsnis
mis teritoriazed mosaxle yvela ers.
7. damfuZnebel krebis Sekrebamde mTelis saqarTvelos marTvagamgeobis saqmes uZRve-
ba erovnuli sabWo, romelic Sevsebuli iqneba erovnul umciresobaTa warmomadgen-
lebiT, da droebiTi mTavroba pasuxismgebelia sabWos winaSe.
- 30 -
vaxtang gurulivaxtang guruli
79. grigol qurdiani
80. irakli wereTeli
81. iliko fircxalaiSvili
82. iv. gobeCia
83. Salva qarumiZe
84. giorgi eraZe
85. vaso cabaZe
86. nikoloz CxeiZe
87. evgeni gegeWkori
88. giorgi anjafariZe
26 maisi, 1918. saqarTvelos damoukideblobis gamocxadeba. Tbilisi, 1919
(teqstis publikacia ix.: guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba.
Tbilisi, 2001, gv. 20-42).
- 31 -
swavla-aRzrdis saqme gansakuTrebiT
dawinaurda XI-XII saukuneebSi. skolebi Zir-
iTadad eklesia-monastrebTan arsebobda
. ar aris SemTxveviTi, rom opizis, oSkis,
Satberdis, berTas, xanZTis da sxva monas-
trebTan xSirad gvxvdeba Senobebi, rom-
lebic, albaT, aqve arsebuli skolebisaTvis
(seminariebisaTvis) iyo gankuTvnili.
XI-XII saukuneebis saqarTveloSi ekle-
sia-monastrebTan arsebuli skolebi ofi-
cialuri saxisa iyo, aswavlidnen Teolo-
gias, himnografias, liturgikasa da qarTul
mwignobrobas. amasTan, gavrcelebuli iyo
kerZo (saSinao) swavleba samefo karisa da
didgvarovani feodalebis SvilebisaTvis2.
umaRlesi ganaTlebis axal etaps war-
moadgenda XII saukunis aTiani wlebi, roca
saqarTveloSi araerTi akademia Seiqmna3.
`cxovreba mefeT-mefisa daviTisi“ metad
sainteresod gadmogvcems, rom daviT IV
aRmaSenebelma (1089-1125 ww.) 1106 wels
1 svimon gamsaxurdia. swavla-ganaTleba Zvel
saqarTveloSi. Tbilisi, 1975, gv. 14-15.
2 levan menabde. Zveli qarTuli mwerlobis
kerebi. t. I. nak. II. Tbilisi, 1962, gv. 532.
3 roin metreveli. gelaTi. Tbilisi, 2006, gv. 7.
`moigona aRSeneba monastrisa“ da `adgilsa
yovlad Suenierisa da yovliTurT unaklo-
sa aago taZari _ `viTarca meore cai gar-
daarTxa taZari yovlad wmidisa da ufro-
sad kurTxeulisa dedisa RmrTisa“. igi iyo
`aRmatebuli yovelTa winandelTa qmnul-
Ta“, ganTqmuli Tavisi ̀ sivrciTa da nivTTa
sikeTiTa da simravliTa, da moqnulobisa
SeusworeblobiTa“. es iyo gelaTi, sadac
dafuZnda sayovelTaod cnobili da im-
droindel wina aziaSi aRiarebuli gelaTis
akademia (universiteti). daviT aRmaSeneb-
lis istorikosi gelaTs uwodebs `yovli-
sa aRmosavleTisa meored ierusalimad,
saswavlod yovlisa keTilisad. moZRurad
swavlulebisad, sxuad aTinad, friad uaR-
ress missa saRmrToTa Sina wesTa...4“
saqarTvelos mefem Semoikriba im-
droindeli cnobili mecnierebi, romelTac
maRal ganaTlebasTan erTad axasiaTebdaT
`siwminde, sikeTe, sisrule, sulieriTa da
xorcieliTa saTnoebiTa aRsavseoba“. aq
daviTs mouwvevia ioane petriwi, romelic
4 cxovreba mefeT-mefisa daviTisi. qarTlis
cxovreba. Tbilisi, 2008, gv. 313-314.
roin metreveliroin metreveli
akademikosi
Strixebi universitetis istoriidansaqarTveloSi ganaTlebas WeSmaritad didi tradicia aqvs. marto is rad Rirs,
rom am Teqvsmeti saukunis win saberZneTSi siamayiT acxadebdnen: me ganaTleba
kolxeTSi miviReo. diax, kolxeTis anu fazisis ritorikuli skola (akademia) ga-
naTlebis mniSvnelovani centri iyo, sadac msoflio sxvadasxva qveynebis warmo-
madgenlebi swavlobdnen. swored aq miuRiaT ganaTleba berZen moRvaweebs evge-
niossa da Temistioss da zemomoyvanili sityvebic erT-erT maTgans ekuTvnis1.
- 32 -
roin metreveli roin metreveli
farTo masStabis mecnierul-filosofiur
moRvaweobas eweoda. aqve vxedavT qarTvel
sasuliero moRvawes, filosofoss, mweral-
sa da himnografs arsen iyalToels: masTan
erTad Savi mTidan saqarTveloSi samoR-
vaweod Camosulan Teofile xucesmonazoni
da ioane tariWisZe.
gelaTis akademiaSi, imdroindeli bizan-
tiuri umaRlesi skolebis msgavsad, iswav-
leboda mecnierebis Svidi ZiriTadi dargi:
gramatika, filosofia, ritorika, ariTmeti-
ka, geometria, musika da astronomia5.
qveynis istoriuli sirTuleebisa da
Znelbedobis gamo iyo periodebi, roca sxva
problemebTan erTad ganaTleba da kul-
turac mniSvnelovan kriziss ganicdida. XVIII
saukuneSi xalxma erTgvarad suli moiTqva
_ vaxtang VI-m ganaTlebisa da kulturisaT-
vis moicala. 1712 wels `vefxistyaosani“
gamoica da swavlul kacTa komisiam bevri
sasikeTo saqme gaakeTa6.
Tavisi didi ocneba _ universitetis
da arseba qarTvelma xalxma XX saukunemde
moitana. jer kidev XIX _ saukunis 50-60 _
iani wlebidan ibrZodnen erovnul gamaT-
avisuflebeli moZraobis Tavkacebi uni-
versitetis dafuZnebisaTvis, magram ver
axerxebdnen ruseTis xelisuflebis wi-
naaRmdegobis gamo.
qarTuli universitetis daarsebis
saki Txi mTeli sigrZe-siganiT daisva XX
saukunis dasawyisSi; am saqmis Taosani
ivane javaxiSvili iyo. mas gverdSi edgnen:
eqvTime TayaiSvili, ioseb yifSiZe, aka-
ki SaniZe, Salva nucubiZe. universitetis
daarsebamde monawileobas iRebda saqarT-
velos saistorio da saeTnografio sazo-
gadoebis (daaarsa eqvTime TayaiSvilma 1907
wels) mesveurebi7. didi muSaoba Ca tarda
mTeli saqarTvelos masStabiT. 1917 wlis
26 noembers gadawyda daarsebuliyo erTi
5 Salva nucubiZe. qarTuli filosofiis isto-
ria. t. I. gv. 433.
6 saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. IV.
Tbilisi, 1973, gv. 498-502.
7 roin metreveli. saqarTvelos saistorio da
saeTnografio sazogadoeba. Tbilisi, 1982.
sibrZnismetyvelebis fakulteti. sami
ganyofilebiT: humanitarul mecniereba-
Ta (filosofia, istoria, literatura,
enaTmecniereba, socialuri mecnierebani,
pedagogika, samaTematiko da sabunebisme-
tyvelo. dekembris damlevs presaSi gamo-
qveynda gancxadeba universitetSi stu-
dentTa miRebis Taobaze. 1918 wlis 13
ianvars Sedga profesorTa kolegiis pir-
veli oficialuri sxdoma. eswrebodnen: iv.
javaxiSvili, p. meliqiSvili, a. SaniZe, f.
gogiCaiSvili, e. TayaiSvili, S. nucubiZe,
i. yifSiZe. Tavmjdomareobda p. meliqiSvi-
li, mdivani iyo a. SaniZe. airCies gamgeoba.
iv. javaxiSvilis winadadebiT reqtorad
airCies petre meliqiSvili8.
* * *
gadawyda _ universiteti gaixsnas 1918
wlis 26 ianvars. 26 ianvari saqarTvelos
nikofsiidan darubandamde gamvrcobis, afx-
azTa da qarTvelTa, ranTa, kaxTa da somex-
Ta, SirvanSa da SahanSa mefis wmida daviT
aRmaSeneblis mosaxsenebeli dRea. qarTvel-
ma mamuliSvilebma universitetis mfarvel
wmindanad daviT aRmaSenebeli aRiares. da-
viTis epoqa ideali iyo qarTvelTaTvis.
rogorc zemoTac aRiniSna, daviT aRmaSen-
eblis mematiane gelaTis aSenebasa da aka-
demiis daarsebas `sxva aTinasa“ da `axal
ierusalims“ adarebs. aTeni swavla-aRzr-
disa da ganaTleba-sibrZnis centri iyo,
ierusalimi _ rwmenisa. gelaTma es ori
mZlavri fenomeni Seisisxlxorca da maRa-
li ganaTlebisa da Rrma rwmenis erTiano-
bis simbolod iqca9. amitom, ar iyo SemTx-
veviTi, rom Tbilisis universitetis gaxsna,
ivane javaxiSvilis winadadebiT, swored 26
ianvars gadawyda. amiT xazi gaesva im gare-
moebas, rom Tbilisis universiteti saqa-
rTvelos mravalsaukunovani ganaTlebisa
da kulturis did tradiciebze Seiqmna _ IV
8 roin metreveli. taZari. Tbilisi, 1993, gv.
18-44.
9 S. xidaSeli. ioane petriwi. Tbilisi, 1956.
- 33 -
roin metreveli roin metreveli
saukuneSi arsebuli fazisis ritorikuli
skolisa da XII saukunis gelaTisa da iyal-
Tos akademiebis memkvidre gaxda.
universitetis gaxsnasTan dakavSirebu-
li yvela saorganizacio sakiTxi ivane ja-
vaxiSvilma moagvara. raoden niSandoblivia
mose janaSvilis sityvebi: `iv. javaxiSvilma
ikisra yvelaze didi tvirTi _ guTnisdedo-
ba TviT qarTuli mZime Rrmad mxvneli guT-
nisa... javaxiSvilis mxneobam yovelive dab-
rkoleba dasZlia da axali lampari agvinTo,
qarTuli gimnaziis Senoba gviqcia erovnu-
li didebis taZrad, misi pirveli universi-
tetis savaned“.
dadga 26 ianvari 1918 wlisa... am dRes
wyneTis quCaze N40-Si mdebare gimnaziis Se-
nobaSi gaixsna pirveli qarTuli umaRlesi
saswavlebeli _ qarTuli universiteti...
misasalmebeli sityva warmoTqva universi-
tetis sazogadoebis Tavmjdomarem akaki Cx-
enkelma. aRfrTovanebuli sityviT gamovida
universitetis reqtori petre meliqiSvili.
man xazi gausva im amocanebs, romlebic uni-
versitetis winaSe idga: `vafuZnebT qarTul
universitets imisaTvis, rom saSualeba mi-
vceT Cven xalxs mSobliur enaze gaecnos
da aiTvisos mecnieruli WeSmaritebis sawy-
isebi da agreTve saSualeba mivceT Cvens
mecnierul Zalebs Seiswavlon Cveni samSob-
lo _ saqarTvelo da kavkasia“.
Semdeg i. yifSiZem waikiTxa moxsen-
eba qarTuli universitetis daarsebis
Sesaxeb. axladdaarsebul qarTul uni-
versitets miesalmnen sxvadasxva (ruse-
Ti, somxeTi, azerbaijani, poloneTi da
sxv.) kulturul-saganmanaTleblo dawe-
sebulebis warmomadgenlebi. movida bevri
misaloci depeSa. sruliad saqarTvelos
kaTalikos-patriarqma kirion III-m am dRes
sagangebo paraklisi gadaixada.
zeimis dasasruls gaTvaliswinebuli
iyo ivane javaxiSvilis leqcia, magram xalx-
is simravlis gamo es ver moxerxda... pir-
veli leqcia `adamianis pirovneba da misi
mniSvneloba Zvel qarTul saistorio- sa-
filosofio mwerlobaSi“ ivane javaxiSvilma
waikiTxa 1918 wlis 30 ianvars. ase daiwyo
qarTuli universitetis majiscema...
gaxsnisas universitetSi 369 studenti
iyo, 89 Tavisufali msmeneli. mas 7 profe-
sori, 5 profesoris moadgile, 2 mecnier
xelmZRvaneli da 3 leqtori hyavda. ai, ro-
gor gamoiyureboda qarTuli universite-
tis profesorTa kolegiumi 1918 wlis pir-
vel semestrSi:
reqtori _ damsaxurebuli profesori
petre meliqiSvili (qimiis doqtori), si-
brZnismetyvelebis fakultetis dekani _
profesori ivane javaxiSvili (qarTuli
filologiis magistri peterburgis univer-
sitetisa); sibrZnismetyvelebis fakultetis
mdivani _ profesori ioseb yifSiZe (qarTu-
li filologiis magistri peterburgis uni-
versitetisa); profesori andria benaSvili
(geodezia), profesori korneli kekeliZe
(saeklesio istoria, RvTismetyvelebis mag-
istri), profesori dimitri uznaZe (fsiqo-
logia), profesori filipe gogiCaiSvi-
li (politikuri ekonomika), profesoris
moadgile andria razmaZe (umaRlesi maTem-
atika), profesoris moadgile svimon aval-
iani (istoria), profesoris moadgile Salva
nucubiZe (filosofia), profesoris moadg-
ile giorgi axvlediani (enaTmecniereba),
mecnier xelmZRvaneli eqvTime TayaiSvili
(siZveleTmcodneoba), mecnier xelmZRvane-
li iustine abulaZe (sparsuli ena), leqto-
ri elene orbeliani (franguli ena), leqto-
ri artur laisti (germanuli ena), leqtori
ilia yifSiZe (germanuli ena), leqtori van-
da RambaSiZisa (inglisuri ena).
1918 wlis gazafxulze mZime samxe-
dro-politikuri viTareba Seiqmna. Tbiliss
osmalTa Semosevis safrTxe Seeqmna. april-
Si osmalebma baTumi daikaves. niSandobliv-
ia universitetis profesuris simtkice. maT
miiRes dadgenileba, ar daexuraT universi-
teti da gaegrZelebinaT leqciebis kiTxva.
im studentebs, romlebic omSi wavidnen,
gamotovebuli leqciebi ganmeorebiT unda
wahkiTxvodaT. mecnierebma gadawyvites, sa-
SiSroebis SemTxvevaSic universitetis Seno-
- 34 -
roin metreveli roin metreveli
baSi darCeniliyvnen da mis dacvaSi mieRoT
monawileoba. es dadgenileba 9 mecnierma
miiRo. ai isinic: petre meliqiSvili, ivane
javaxiSvili, eqvTime TayaiSvili, korneli
kekeliZe, akaki SaniZe, Salva nucubiZe, gi-
orgi axvlediani, filipe gogiCaiSvili da
ioseb yifSiZe.
Tbilisis qarTuli universitetis ger-
bi ivane javaxiSvilisa da eqvTime TayaiSvi-
lis winadadebiT Seqmna mxatvarma dimitri
SevardnaZem. man Zalzed moqnilad, xatovnad
warmosaxa masazrdoebeli dedis _ alma ma-
teris xorcSesxmuli simbolika _ Sveli,
romelic ZuZus awovebs nukrs. 1918 wlis
5 Tebervals profesorTa sabWom moiwona
gerbis nimuSi da miiRo igi. diax, Tbilisis
universiteti swored rom masazrdoebeli
dedaa _ alma materia. igi iubilaria _ asi
wlisa Sesrulda.
universiteti TandaTan izrdeboda.
1918 wlis oqtomberSi gaixsna samaTem-
atiko-sabunebismetyvelo fakulteti;
1921 wlis seqtemberSi _ agronomiuli
fakulteti;
1922 wlis 16 ianvars _ politeqnikuri
fakulteti;
1922 wlis oqtomberSi _ social-
ur-ekonomikuri fakulteti;
1918 wlis 3 seqtembers erovnulma
sabWom universiteti saxelmwifo universi-
tetad gamoacxada.
1919 wlis 24 dekembers ivane javaxiSvi-
li arCeul iqna reqtorad. am Tanamdeboba-
ze igi 1926 wlis ivnisamde muSaobda.
1920 wlis 9 maiss profesorTa sabWom
pirvelad Caatara disertaciis dacva _ do-
qtoris xarisxi mieniWa akaki SaniZes.
1923 wels daarsda universitetis stam-
ba, 1933 wels _ gamomcemloba.
1926 wlis 22 ivniss ivane javaxiSvi-
li reqtorobidan gaaTavisufles. daiwyo
universitetis e.w. reorganizacia, rac mis
faqtobriv daSla-daqucmacebaSi gamoixata.
1933 wlis ianvarSi universitetma xelax-
la miiRo saswavlo da samecniero dawese-
bulebis saxe.
ivane javaxiSvilis Semdeg, daniSnuli
reqtorebidan, samwuxarod, zogma ver ga-
moiCina Tavi da ivane javaxiSvilis lafSi
amosvrac ki moiwadina. nu gavkicxavT maT
da yovelive im drois produqtad CavT-
valoT. erTi ram ki aRsaniSnavia _ ivane
javaxiSvilis Semdeg daniSnuli 6 reqtori
(Tedo Rlonti, malaqia toroSeliZe, ivane
vaSaymaZe, aleqsandre erqomaiSvili, levan
aRniaSvili, karlo oragveliZe), romlebic
erTgulad emsaxurebodnen arsebul reJims,
amave reJimma dasaja _ eqvsive daxvrites.
sabednierod, universitetis reqtore-
bad sxvadasxva dros moRvaweobdnen ale-
qsandre janeliZe da niko kecxoveli, ilia
vekua da viqtor kupraZe, giorgi ZoweniZe
da evgeni xaraZe, daviT CxikviSvili da vaJa
okujava, nodar amaRlobeli da oTar ja-
fariZe. TiToeulma maTganma SeZlebisdag-
varad Tavisi Zala da Rone Cado sauniver-
siteto saqmianobaSi.
universitetis sasaxelod unda iTqvas,
rom qveynis ganviTarebis yvela etapze igi
RirsebiT asrulebda masze dakisrebul amo-
canas. aq dafuZnda da Semdgom ganviTarda
qarTuli mecnieruli skolebi: maTematikis,
fsiqologiis, fiziologiis, oriental-
istikis, fizikis, romlebmac msoflioSi
gaiTqves saxeli. universitetis profesur-
am Seqmna saqarTvelos mecnierebaTa aka-
demia (1941 w.).
XXI saukunis dasawyisma mwvave arCev-
anis winaSe daayena sazogadoeba. procesebi,
romlebic amJamad qveyanaSi mimdinareobs,
kvlav svams kiTxvas _ vin varT Cven? saiT
mivdivarT? aq mxolod civi gonebiT SeiZle-
ba gadawyvetilebis miReba. amocana erTia:
saqarTvelos yoveli moqalaqis mizani unda
iyos sayovelTao samamulo mSvidoba. ada-
mianebma TviTon unda moaxerxon gardaqmna.
radikalurad Sesacvlelia arsebuli ste-
reotipebi. aucilebelia sazogadoebrivi
Tanxmobis miRweva. TiToeul adamianSi jer
kidev arsebuli siZulvilisa da ngrevis in-
stinqti unda gardaiqmnas Senebisa da siy-
varulis unarad. ufali brZanebs: `iTxo-
- 35 -
roin metreveli roin metreveli
vdiT da mogeces Tquen; eZiebdiT da hpovoT;
irekdiT da gangeRos Tqven; rameTu yoveli,
romeli iTxovdes, moiRos da romeli eZieb-
des, povos, da romeli ireknkdes, ganeRos“.
(maTe, 7, 7-8). SevisminoT `saxarebis“ Segone-
ba-RaRadisi. dRes Cven unda gavimeoroT
mravalgzis ukve naTqvami _ Cvens qveyanas
sirTuleebidan gamoiyvans da gadaarCens ax-
algazrda Taobis aRzrda-ganaTleba. eris
ganaTleba, sazogadoebis gadarCenisa da
Semdgomi winsvlis realuri gzaa.
* * *
sagangebod unda aRiniSnos, rom gasuli
saukunis 90-ian wlebSi umaRlesi ganaTlebis,
mecnierebisa da kulturis ganviTarebis
saqmeSi, samecniero kadrebis momzadebisa
da qveynis sazogadoebriv cxovrebaSi Set-
anili didmniSvnelovani wvlilisTvis ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universitets, erTaderTs saqarTve-
loSi, gansakuTrebuli statusi mieniWa. XX
saukunis miwuruls (saerTod oTxmocdaa-
Tian wlebSi), saqarTveloSi ganviTarebulma
sazogadoebisa da ekonomikis cvlilebebis
globalurma xasiaTma aucilebeli gaxada
universitetis marTvisa da swavlebis or-
ganizaciis efeqturi meTodebis damuSaveba,
sabazro ekonomikis Sesabamisi menejmenti-
sa da marketingis farTo da safuZvliani
gamoyeneba. axal socialur-ekonomikur
pirobebSi ucvleli darCa universitetebis,
sazogadod, da metadre Tbilisis univer-
sitetis misia: ganaTlebis, mecnierebisa da
kulturis ganviTarebis uzrunvelyofa.
universitetis winaSe gamoikveTa ori
ZiriTadi amocana: pirveli _ saswavlo pro-
cesebis modernizacia msoflio standar-
tebis Sesabamisad, da meore _ arsebuli
in teleqtualuri potencialis, aseve mate-
rialur-teqnikuri bazis gadarCena-Senar-
Cuneba da ganviTareba. pirveli amocanis ga-
dasawyvetad universiteti saqmianobas jer
kidev 1992 wels Seudga, xolo 1994 wels
SemuSavda sauniversiteto ganaTlebis re-
formis koncefcia, romlis Tanamimdevru-
li ganxorcieleba imTaviTve daiwyo. am kon-
cefciis Sesabamisad Catarda kolosaluri
samuSao oretapiani swavlebis struqturisa
da Sinaarsis gansasazRvravad, misi saswavlo
literaturiT disciplinaTa programebiT,
leqciaTa kursebiT, saxelmZRvaneloebiTa
da damxmare saxelmZRvaneloebiT uzrun-
velsayofad10.
2004 wlisaTvis Tbilisis saxelmwifo
universiteti qveynis umTavresi da upirve-
lesi saswavlo-samecniero kompleqsi iyo.
igi aerTianebda meTaur universitets 22
fakultetiT, 8 filials saqarTvelos sx-
vadasxva regionSi (soxumis, siRnaRis, zug-
didis, mesxeTis, javaxeTis, qvemo qarTlis,
foTis), or samecniero-kvleviT da erT sas-
wavlo-samecniero instituts, kavkasiis bi-
znes skolas, 81 samecniero kvleviT-labo-
ratoriasa da centrs, saswavlo centrebsa
da bazebs, sam sauniversiteto skolas, li-
ceums, kolejs, samedicino saswavlebels,
samecniero biblioTekas, gamomcemlobasa
da stambas. meTaur universitetsa da mis
filialebSi studentTa raodenoba 30 000-
s aWarbebda. saxeldobr Tbilisis univer-
sitetSi 18 985 studenti swavlobda, fil-
ialebSi _ 11 498, kavkasiis biznes skolaSi
_ 457, sauniversiteto skolebSi, kolejebsa
da liceumSi _ 3 539 moswavle Rebulobda
ganaTlebas, mosamzadebel centrsa da spe-
cializebul mosamzadebel ganyofilebaze
1 400 abiturienti emzadeboda sauniversi-
teto ganaTlebis misaRebad. axalgazrdobis
aRzrdis saqmes, maRalkvalificuri kadre-
bis momzadebas imave periodSi emsaxurebo-
da 2 530 profesor-maswavlebeli, maTgan _
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli aka-
demiis 42 akademikosi da wevr-koresponden-
ti, 279 profesori an doqtori, 876 docenti
an mecnierebaTa kandidati, 1375 samecniero
xarisxis armqone pedagogi. aspiranturis
123 specialobaSi mecnierul wvrTnas gadi-
oda 728 axalgazrda. imave 2004 wlisaTvis
10 roin metreveli. universiteti dRes. Tbili-
si, 2003, gv. 6-7.
- 36 -
roin metreveli roin metreveli
bakalavrebis momzadeba 112 specialobiT,
magistrebisa ki 183 specialobiT xdeboda.
universitetis wiaRSi dabrunda samedicino
ganaTleba, Camoyalibda samecniero dawe-
sebulebebis asamblea. aq Semavali saswav-
lo bazebi gamoirCeodnen mZlavri materi-
alur-teqnikuri aRWurvilobiT da maRali
samecniero-inteleqtualuri potencialiT.
niSandoblivia, rom iuristebisa da eqimebis
momzadeba erT etapad xdeboda (Sesabamisad
5 da 6 wlis manZilze).
aqtiurad warimarTa swavlebis siste-
mebis daxvewa da meTodebis gaumjobeseba.
amitom iyo, rom lisabonSi (11. IV. 1997 w.)
evropuli regionis qveynebis umetesobam,
maT Soris saqarTvelom, aSS-m da kanadam
xeli moaweres `evropis regionSi umaRles
ganaTlebasTan dakavSirebuli kvalifik-
aciis cnobis konvencias“. civilizebuli
qveynebis mier gadaidga mniSvnelovani nabi-
ji umaRlesi ganaTlebisaTvis Ria evropuli
sivrcis Seqmnis gziT. `sorbonis deklara-
cia“ (25.V.1998 w.) acxadebs, rom `evropa
aris aramarto saerTo valuta da ekono-
mika, aramed, agreTve, saerTo codna“. Sem-
dgomSi boloniis deklaraciam (19. VI. 1999 w.) mxari dauWira sorbonis deklaracias
evropuli sivrcis konsolidaciis mxriv
enobriv, kulturul, religiur, mZime so-
cialur da saganmanaTleblo tradiciebis
gansxvavebaTa gaTvaliswinebiT, romlebic
arsebobs evrokavSiris wevr qveynebs Soris.
msoflio globalizaciasa da ganaTlebis
saerTo sistemis formirebas mieZRvna ev-
ropis universitetTa asociaciis asamblea
salamankaSi (29.III.2001 w.). ase rom, am kon-
venciisa da deklaraciebis safuZvelze uma-
Rlesi ganaTlebis sferoSi mniSvnelovani
amocana daisaxa _ Cveni kursdamTavrebule-
bi daeuflebodnen iseT Teoriul codnasa
da praqtikul unar-Cvevebs, romelic maT
konkurentunarianobas SesZenda msoflio
inteleqtualur bazarze.
umaRlesi ganaTlebis sferoSi re-
organizaciis principebis ganxorcieleba
qveynebs Soris kulturuli da samecniero
kontaqtebis arsebiTi gafarToebis safuZ-
velia. umaRlesi ganaTlebis principebis ma-
qsimalurad daaxloeba sxvadasxva qveyanaSi
winapirobaa imisa, rom moxdes studentebis,
profesor-maswavleblebis, samecniero kad-
rebis farTo urTierTgacvla. amis gareSe
warmoudgenelia maRali kvalifikaciis mqo-
ne specialistebis momzadeba, mecnierebis
ganviTarebis donis ganuxreli zrda da am
fonze Cveni qveynis perspeqtiuli ganvi-
Tareba. Tbilisis saxelmwifo universitets
arasodes uRalatia erovnuli principebi-
saTvis da bolomde SeinarCuna Rirseuli
roli qveynis inteleqtualuri ganviTarebi-
sa da qarTveli eris msoflio civilizaci-
asTan daaxloebis gzaze. Tbilisis saxel-
mwifo universitetis profesuras mWidro
kontaqtebi hqonda da aqvs msoflioSi aRi-
arebuli universitetebis mecnierebTan, ri-
Tac SenarCunebulia mecnieruli siaxleebis
da informaciis urTierTgacvla, Sesabamis-
ad ganuwyvetliv xdeboda da xdeba saswav-
lo gegmebisa da programebis modernizacia,
materialur-teqnikuri bazis Sevseba da ga-
naxleba. universitetSi samecniero muSao-
bas yovelTvis eniWeboda ganmsazRvreli
funqcia da mniSvneloba. axali XXI saukune
mecnierebisa da ganaTlebis prioritetis
niSniT xasiaTdeba.
Cveni mecnierebis sasaxelod unda
iTqvas, rom isini samecniero muSaobis
paralelurad udidesi ZalisxmeviT monaw-
ileobdnen saswavlo procesSi, rac praq-
tikulad gansazRvravs sauniversiteto ga-
naTlebis maRali donis SenarCunebas. esaa
erT-erTi parametri, romliTac Cveni uni-
versiteti mowinaveTa rigebSi iyo. wlebis
ganmavlobaSi rig saerTaSoriso programeb-
Si monawileobam Tavisi nayofi gamoiRo _
universitetma miiRo realuri daxmareba
samecniero-kvleviTi xelsawyo-aparatur-
is saxiT. amis Sedegad Seiqmna ramdenime
mZlavri eqsperimentuli baza, romlebSic
tardeboda gamokvlevebi msoflio stan-
dartebis doneze. ekonomikuri profilis
fakultetebis muSaobasa da ekonomikur
- 37 -
roin metreveli roin metreveli
reformaSi ekonomist profesor-maswavle-
belTa aqtiur CarTvaSi mniSvnelovan rols
asrulebda Tbilisis universitetis ekono-
mikuri ganaTlebisa da samecniero muSaobis
sakoordinacio sabWo. mas aqtiuri saqmiani
urTierTobebi hqonda qveynis ekonomiku-
ri profilis saministroebTan, uwyebebTan
da samecniero-kvleviT institutebTan.
amaze miuTiTebs isic, rom sabWos muSao-
baSi universitetelebTan erTad sistemat-
urad monawileoben finansTa, ekonomikis,
erovnuli bankis, saxelmwifo kancelariis,
kontrolis palatisa da sxva uwyebebis pa-
suxismgebeli muSakebi, agreTve masmediis
warmomadgenlebi.
metad sagulisxmo faqtad unda miviCni-
oT is, rom Tbilisis saxelmwifo universi-
tetis gamomcemlobam gaagrZela intensiu-
ri muSaoba da aramarto SeinarCuna aramed
gadaaWarba kidec 90-iani wlebis wina peri-
ods. magaliTad, 2002 wels universitetma
dabeWda 263 dasaxelebis naSromi 2 104 nabe-
Wdi Tabaxis odenobiT, 300-ze meti saswavlo
programa. moxda saxelmZRvaneloebis dax-
vewa da gamocema. warmatebiT ganxorciel-
da sauniversiteto programa _ `saxelmZR-
vaneloebi studentebisaTvis“. marto 2003
wels gamoica 152 dasaxelebis saswavlo
da saswavlo-meToduri xasiaTis wigni da
broSura. daibeWda 75 monografia, uamra-
vi sacnobaro literatura, weliwdeulebi,
samecniero SromaTa krebulebi. univer-
sitetis mier dastambulma bevrma wignma
sayovelTao aRiareba moipova, maT Soris
Tavisi unikaluri SinaarsiT, dizainiT da
poligrafiuli SesrulebiT _ `ivane javax-
iSvilis enciklopediurma leqsikonma“.
didi tradiciebis mqone universitetis
samecniero biblioTekis danayofebi sabib-
lioTeko dargis elitas warmoadgendnen
aramarto saqarTveloSi, mTel samxreT ka-
vkasiaSic. universitetis biblioTeka saqa-
rTvelos umaRlesi da saSualo specialuri
saswavleblebis meTodur centrad iTvle-
boda. SemuSavda strategiuli gegma, romlis
xorcSesxmamac farTo integraciis pirobe-
bi Seqmna, Zireuli gardaqmna dakavSirebu-
li iyo internetTan. msoflio sabiblioTe-
ko qselSi CarTvam uzrunvelyo Tbilisis
saxelmwifo universitetis biblioTekis ga-
farToeba da masobrivi sargebloba.
ukanasknel periodSi momxdarma kar-
dinalurma cvlilebebma, erovnuli suve-
renitetis aRdgenam, sabazro ekonomikis
principebze gadasvlam da demokratiuli
institutebis mSeneblobam Tvisobrivad
Secvala Tbilisis universitetis sagareo
urTierTobebis koncefcia da axali miznebi
da amocanebi dasaxa mis winaSe. ganisazRvra
axali prioritetebi, rac upirveles yovli-
sa, gulisxmobda studentebis gacvlas,
profesor-maswavleblebisa da axalgazrda
mecnierTa staJirebasa da erTobliv Tem-
atikaze muSaobas. amasTanave, gansakuTre-
buli yuradReba daeTmo saerTaSoriso da
regionul konsorciumebSi gaerTianebas da
am konsorciumebis farglebSi samecniero
da saswavlo-meTodologiur problematika-
ze erTobliv muSaobas. globalizaciis Ta-
namedrove etapze universiteti droulad
Caeba erTiani sakredito sistemis SemuSave-
basa da saakreditacio saqmianobaSi. swored
am sakiTxebs ganixilavda 2002 wlis gazaf-
xulze daniaSi da amave wlis oqtomberSi
SveicariaSi gamarTuli evropis universi-
tetebis asociaciis kongresebi. Tbilisis
universiteti aqtiurad TanamSromlobda
am organizaciebTan da monawileobda im
RonisZiebebSi, romlebmac kidev erTxel
daadastura evropisa da, zogadad, msoflio
universitetebis etapobrivi integraciis
aucilebloba.
Tbilisis universitetma 1994 wlidan,
umaRlesi ganaTlebis koncefciis miRebi-
sTanave, gadadga pirveli nabijebi reforme-
bis gzaze. sakmaod bevric gakeTda, rac
daadastura 2002 wlis Semodgomaze Tbili-
sis saxelmwifo universitetSi Camosulma
eqspertebis jgufma, romelsac xelmZRvan-
elobda aSS-is umaRlesi ganaTlebis sabWos
vice-prezidenti _ qalbatoni madelain gri-
ni. delegaciis wevrebs Soris iyvnen evro-
- 38 -
roin metreveli roin metreveli
puli kreditebis transferis sistemisa da
Sefasebis kriteriumebis SemmuSavebeli e.w
„boloniis procesis“ aRmasrulebeli Tavj-
domare da evropis universitetebis asoci-
aciis generaluri mdivani. eqspertTa jgu-
fis amgvari warmomadgenlobiTi done iyo
dasturi Tbilisis saxelmwifo universite-
tis saerTaSoriso avtoritetisa, evropuli
partniorebisa da organizaciebis survili
exilaT Tbilisis universiteti evropul
ojaxSi. eqspertebi Sexvdnen universitetis
xelmZRvanelebs, profesor-maswavleblebs,
administraciis warmomadgenlebs, studen-
tebs. miRebuli masalebisa da Sexvedrebis
safuZvelze maT SeimuSaves rekomendaciebis
kompleqsi, romelic metad sasargeblo iyo
sauniversiteto saqmianobisaTvis.
integraciis procesis daCqarebas emsax-
ureboda Tbilisis universitetis deleg-
aciis viziti venis universitetSi, romlis
reqtori amave dros evropis universitetis
asociaciis vice-prezidenti iyo (Semdeg
prezidenti gaxda). evropis erT-erTi uZve-
lesi da saintereso tradiciebis mqone ve-
nis universiteti didi avtoritetiT sarge-
blobda mTel msoflioSi da man gamoxata
survili, rom Tbilisis universiteti aqti-
urad Cabmuliyo „boloniis procesis“ Car-
CoebSi mimdinare RonisZiebebSi. swored am
universitetis SuamdgomlobiT Tbilisis
saxelmwifo universiteti 2002 wlis se-
qtemberSi berlinis kongresze gawevrianda
„boloniis procesSi“.
universiteti aqtiurad TanamSrom-
lobda iseT organizaciebTan, rogorebicaa
„evraziis universitetebis asociacia“(1994
wlidan-asociaciis Seqmnidan mokidebu-
li iyo damfuZnebeli-wevri.) da „Savi zR-
vis qveynebis universitetebis asociacia.“
„evraziis universitetebis asociaciis“ far-
glebSi Tbilisis saxelmwifo universitet-
ma aRadgina da Tvisebrivad axal safexurze
aiyvana urTierToba moskovis lomonosovis
saxelobisa da kievis universitetebTan,
erevnisa da azerbaijanis universitetebTan.
2000 wels aRdga didi xnis win Sewyvetili
urTierToba sankt-peterburgis universi-
tetTan, sadac aRmosavleTis fakultetze
gaixsna specialoba „kavkasiaTmcodneoba“
(somxur-qarTuli ganyofileba). universi-
tetma daxmareba gauwia sankt-peretburgel
kolegebs, saamisod SemuSavda programa,
romlis farglebSi sankt.peterburgSi miv-
lenili iqnen profesor-maswavleblebi le-
qciebis wasakiTxad. gaigzavna specialuri
literatura da sxvadsxva wignebi (saxelmZ-
Rvaneloebi).
2002 wlis seqtemberSi baqoSi gaimarTa
„Savi zRvis auzis qveynebis universitetebis
asociaciis“ generaluri asambleis sxdoma,
romlis ZiriTadi mizani iyo globalizaciis
procesSi universitetebis erTiani strate-
giisa da taqtikis SemuSaveba. am mxriv, upir-
veles amocanad iqca saswavlo programebis
daaxloeba da Sejereba, momdevno etapze
erTmaneTis diplomebis nostrificirebis
mizniT. aRsaniSnavia, rom ...partnioru-
li urTierTobis geografia sagrZnoblad
gafarTovda. vaSingtonis amerikuli uni-
versitetebis TaosnobiTa da dafinansebiT
Seiqmna saerTaSoriso konsorciumi amerik-
is, TurqeTisa da samxreT kavkasiis qveynebis
umaRlesi saswavleblebis monawileobiT.
ganisazRvra prioriteti: kavkasiaTmcod-
neoba, erToblivi samecniero proeqtebi,
TanamSromloba akademiur sferoSi. saqa-
rTvelos istorikosTa erovnuli komite-
ti gawevrianda istorikosTa msoflio
komitetSi (2002 w.).
kanadis sent-meris saxelobis universi-
tetTan Tbilisis saxelmwifo universitet-
ma Seqmna biznes-centri „kavkasia“, qveyana-
Si mcire da saSualo biznesisaTvis xelis
Sewyobis mizniT. Catarda treningebi bi-
znesmenebisa da studentebisaTvis. daarsda
konsorciumi, romelSic Tbilisis univer-
sitetTan erTad gaerTiandnen amerikuli
universitetebi: velsli koleji, viliams
koleji, amherst koleji da maunT holuoki
koleji. konsorciumis mTavari mizani iyo
studentebis gacvla. amerikeli studentebi
gaecnen universitets. paralelurad praq-
- 39 -
roin metreveli roin metreveli
tika gaiares sxvadasxva organizaciaSi, uw-
yebaSi da a. S. aseve qarTvelma studentebma
praqtika gaiares zemoaRniSnul kolejebSi.
sagrZnoblad gaizarda jorjiis saxel-
mwifo universitetis, Tbilisis saxelmwifo
da saqarTvelos teqnikuri universitetebis
erToblivi ZalisxmeviT daarsebuli kavka-
siis biznes-skolis avtoriteti, rac, upir-
velesad, gamoixateba studentebis raode-
nobis zrdiT rogorc bakalavriatSi, aseve
samagistro programebSi. wamyvani pedagoge-
bi Cabmulni arian biznesis skolis saswavlo
da samecniero-meTodologiur procesSi.
2002 wels, tradiciulad, Tbilsis uni-
versitetSi iuneskos mxardaWeriT gaimar-
Ta kavkasiologebisa da qarTvelologebis
msoflio kongresi, romelmac kidev erTx-
el warmoaCina mecnierebis am dargebis mniS-
vneloba msoflio masStabiT. kongresi eZ-
Rvneboda akademikos mari broses dabadebis
200 wlisTavs. niSandoblivia, rom iuneskos
xelSewyobiT universitetSi funqcionireb-
da sami erTeuli: okeanologiis, saavtoro
uflebaTa dacvis, arasamTavrobo orga-
nizaciebis Seswavlisa da maTTan muSaobis
kaTedrebi. 2002 wels Tbilisis saxelmwifo
universitetma tempusis proeqtebis mimar-
TulebiTac gadadga mniSvnelovani nabi-
jebi. Seiqmna konsorciumebi frang, berZen,
italiel, inglisel, espanel, portugaliel
kolegebTan erTad da am konsorciumebis
farglebSi momzadda proeqtebi.
Tbilisis saxelmwifo universitets
par tnioruli urTierTobebi hqonda msof-
lios mraval universitetTan. am mxriv,
erT-erTi uZlieresi partniori gaxlavT
zaarlandis universiteti, sadac qarTveli
studentebi garkveuli droiT swavlobd-
nen, profesor-maswavleblebi periodulad
muSaobdnen, axalgazrda mecnierebi gadi-
odnen staJirebas, tradiciulad igzavne-
bodnen studentebi bambergis, ienis, vene-
ciis, kairos, damaskis, beiruTis, Teiranis,
ankaris universitetebSi. XXI saukunis da-
sawyisSi Tbilisis universitetSi moimata
ucxoel studentTa ricxvma, romlebic eu-
flebodnen qarTul da rusul enebs, saqa-
rTvelos istorias da kulturas. inter-
netis wyalobiT sul ufro da ufro meti
ganacxadebi Semodis msoflios sxvadasxva
qveynebidan. warmatebiT muSaobda zafxulis
qarTvelologiuri skola. tradiciulad,
universitetSi mravali ucxoeli mecnieri
kiTxulobda leqciebs. saqarTvelo ofi-
cialurad gaxda frankofonuli sazoga-
doebis wevri qveyana, masSi universitetic
CaerTo. poloneTis saelCos daxmarebiT
aRdga urTierToba loZisa da varSavis
universitetebTan. aqtiuri urTierToba
iyo sxva saelCoebTanac. aRmosavleTmcod-
neobis fakultetze iranis saelCos dax-
marebiT gaixsna e.w. „iranis kabineti“. ru-
mineTis saelCos daxmarebiT xeli moewera
TanamSromlobis xelSekrulebas Tbilisisa
da buqarestis universitetebs Soris. xe-
lSekrulebis Tanaxmad, universitetebi aR-
iareben erTmaneTis diplomebs, orive uni-
versitetSi daiwyo, Sesabamisad, ruminuli
da qarTuli enebis swavleba.
universiteti aqtiurad TanamSrom-
lobda saqarTveloSi arsebul saerTaSo-
riso fondebTan. mravalma studentma Tu
profesor-maswavlebelma moipova grante-
bi. gansakuTrebiT aRsaniSnavia saqarTve-
loSi aSS-is saelCos saqmianoba saganmanaT-
leblo sferoSi. faqtobrivad, amerikis
saelCos mxardaWeriT aris ganpirobebu-
li „amerikis Seswavlis centris“ daarseba
(2001 w.) centrma garkveuli roli Seasru-
la „amerikanistikis“, rogorc specialo-
bis (igi dasavleT evropis enebisa da lit-
eraturis fakultetze iyo) ganviTarebis
saqmeSi.
gasuli saukunis 90-ian wlebSi grZelde-
boda sapatio doqtorad msoflioSi gamoCe-
nili mecnierebisa da politikosebis arCevis
tradicia. adre arCeuli didi mecnierebis
nikodime kondakovis (ruseTi), feliqs der-
elis (safrangeTi), hans fogtis (norvegia),
ananiaiS zaianCkovskis (poloneTi), devid
marSal langis (inglisi), rene lafonis (sa-
frangeTi), franc bolkis (germania) gver-
- 40 -
roin metreveli roin metreveli
diT 1991 wlidan saukunis bolomde sapatio
doqtorebad (sul 39 kaci) arCeul iqnen
mecnierebi: gert humeli, iulius asfalgi
(germania), hovard aronsoni (aSS), petro
kononenko (ukraina), devid adamsi, svetlana
Cervonnaia (ruseTi), qeTrin viviani (ingli-
si) karl horst Smidti (germania), givi mar-
gvelaSvili (germania) da sxv. politikosebi:
jorj Sulci (aSS), xusameTTin jindoruqi
(TurqeTi), butros butros Rali (gaero),
al aqbar haSemi rafsajani (irani), suleiman
demireli (TurqeTi), hans ditrix genSeri
(germania), jeims belingtoni (aSS), zbignev
bJeJinski (aSS) da sxv. niSandoblivia, rom
universitetis sapatio doqtorebi uSual-
od iyvnen dakavSirebuli saqarTvelosTan,
universitetTan da mraval sasikeTo saqmis
Taosnebad gamodiodnen (mecnieruli dax-
mareba, qvelmoqmedeba da sxv.).
saerTaSoriso gamocdileba gviCvenebs,
rom umaRlesi ganaTlebisa da universite-
tis roli gansakuTrebulia qveynis gar-
damaval periodebSi, miT umetes, saqarT-
velos dRevandel sinamdvileSi, rodesac
Camouyalibebelia ekonomika, mZime mdgo-
mareobaSia warmoebiTi urTierTobebi, ar-
aefeqturi da dauxvewavia mmarTvelobiTi
institutebis meqanizmebi. swored am dros
umaRles saswavlebels moeTxoveba moamza-
dos ara ubralod umaRlesi kvalifikaci-
is profesionalebi ama Tu im specialobiT,
aramed maRali moqalaqeobrivi mrwamsis,
faseulobaTa progresuli sistemisadmi
mkafio pozitiuri damokidebulebis mqone
erovnuli kadrebi, raTa maTgan saukeTe-
soebma _ saqmis, qveynis da momavlisadmi pa-
suxismgeblobiT gamsWvalulma, kanonisadmi
pativiscemisa da mis farglebSi pragmatuli
aqtivobis CvevebiT aRWurvilma patrioteb-
ma Seavson qveynis mmarTveli elitis rigebi.
universitets kargad aqvs gacnobierebuli
es didi erovnuli da saxelmwifoebrivi, da
amdenad, metad sapatio misia, da, sauniver-
siteto ganaTlebis reformebis procesSi
myofi, eswrafvis Seaxamos Tanamedrove sas-
wavlo-saganmanaTleblo meTodikebis dan-
ergva da axali drois Sesabamisi studentu-
ri aqtivobis xelSewyoba.
studentTa samecniero moRvaweoba,
maTi monawileoba samoyvarulo mxatvrul
SemoqmedebaSi, fizkulturul da sportul
RonisZiebebSi, maTi socialuri aqtivo-
ba _ es is mudmivi CamonaTvalia, saswavlo
process gareT studenturi saqmianobis
saxeebs rom warmoadgens, Tumca sxvadasx-
va dros icvleba am saqmianobaTa forma
da Sinaarsi, nawildeba xolme aqcentebi.
sauniversiteto ganaTlebis orsafexurian
sistemaze gadasvla studentTa samecniero
aqtivobis zrdiT aRiniSna. sistematurad
tardeboda da Tvisobrivad maRal doneze
mimdinareobda samecniero konferenciebi,
universitetelebi didi warmatebiT monaw-
ileobdnen respublikur Tu saerTaSori-
so forumebsa da daTvalierebebSi, saer-
TaSoriso fondebis mier grantuli wesiT
dafinansebul samecniero programebSi.
masobrivi gaxda sazRvargareTis univer-
sitetTa studentebTan erToblivi sas-
wavlo-samecniero gacvliTi praqtikebi,
saukeTeso studentTa grZelvadiani sas-
wavlo mivlinebebi msoflios wamyvan uma-
Rles saswavleblebSi. saswavlo gegmiT
gaTvaliswinebuli saleqcio da saaudi-
torio saswavlo procesis gare aqtivo-
bis es mimarTuleba, samecniero saqmiano-
bisken ltolva, cxadia, uSualo kavSirSia
arCeuli specialobiT profesiul zrdas-
Tan, amitom, didi samecniero sabWos gad-
awyvetilebiT igi centralizebuli wesiT,
samecniero nawilis patronaJiT warimarTe-
boda. axalgazrdul enTuziazms saTaveSi
`Tsu studentTa da aspirantTa samecniero
sazogadoeba“ edga, romlis ramdenime war-
momadgeneli (studenti) didi samecniero
sabWos wevri iyo, fakultetebze ki stu-
dentTa mniSvnelovani nawili monawile-
obda safakulteto samecniero sabWoebis
muSaobaSi.
bevr ucxoel eqsperts gamouTqvams
kmayofileba qarTveli studentebiT. ev-
ropis universitetTa asociaciasTan ar-
- 41 -
roin metreveli roin metreveli
sebuli ganaTlebis amerikuli sabWos vice
prezidentma madelain grinma studentebTan
Sexvedrebis Semdeg ganacxada: `gansakuTre-
biT movixible universitetis studentebiT,
maTi ganaTlebis maRali doniT, xalasi az-
rovnebiT, aqtiurobiT“. msgavsi Sefaseba
ufro amaRlebulad gamoxata sruliad ela-
dis mTavarepiskoposma, unetaresma qristo-
dulosma, rodesac klasikuri filologiis,
bizantinistikisa da neogracistikis saswav-
lo-samecniero institutis studentebTan
TanamSromlobis gamocdilebiT usazRvrod
kmayofilma, misTvis specialurad berZnul
enaze mowyobili Sexvedris monawileebs
vrceli qadagebiT mimarTa, Sexvedris
monawile 300-ze meti studenti daloca da
uklebliv yvela oqros jvriT daajildova.
universitetis studenti-axalgazr-
dobis ZiriTadi gazeTi gaxldaT `Tbili-
sis universiteti“, romelSic sistematu-
rad aisaxeboda sauniversiteto cxovreba
da studenturi Semoqmedeba. warmatebiT
Seavso sauniversiteto sagazeTo sivrce
gazeTma `qarTuli universiteti“, rome-
lic ufro mimoxilviT, saganmanaTleblo
Tu mxatvrul Tematikas aSuqebda. amasTan
erTad unda aRiniSnos aRmosavleTmocod-
neobis studentTa da aspirantTa aqtiuri
sagamomcemlo saqmianoba _ maT metad saW-
iro nabiji gadadges _ daafuZnes Jurnali
`aRmosavleTi“, romelic farTo mkiTxvels
acnobda aRmosavleTTan dakavSirebul mniS-
vnelovan kulturul, politikur Tu sain-
formacio masalas. samoyvarulo mxatvruli
SemoqmedebiT dainteresebul student-
Ta saqmianoba universitetSi, ZiriTadad,
warimarTeboda universitetis kulturisa
da xelovnebis centris bazaze. qarTveli
xalxis siyvaruli daimsaxura vokalur-
ma ansamblma `universiteti“. warmatebuli
iyo folkloruli ansamblisa da xalxuri
sakravebis ansamblis Semoqmedeba, maRal
doneze funqcionirebda kapela. warmatebu-
li gamodga plastikis Teatris dafuZne-
ba. centrTan warmatebiT agrZelebda
SemoqmedebiT saqmianobas Teatri studia
`mermisi“. studenti axalgazrdobis maso-
brivi gatacebis sagani iyo man-san-kan-elTa
konkursebi. universitetis gundma farTo
sazogadoebis mowoneba daimsaxura. uni-
versitetis man-san-kanelebma saerTaSo-
riso aRiarebac moipoves. warmatebuli
iyo universitetis xalxuri cekvis ansam-
blis gamosvlebi. yovelTvis gamorCeuli
zeimurobiT xasiaTdeboda xelovnebisa da
humanitarul profesiaTa fakultetis saan-
gariSo Tu saiubileo koncertebi, saxviTi
xelovnebis da samodelo gamofenebi.
universitetSi mniSvnelovani iyo fiz-
kulturuli moZraobac. tradiciuli iyo
Sida sauniversiteto Sejibrebi fexburT-
Si, kalaTburTSi, mZleosnobaSi, magidis
CogburTSi, minifexburTSi da sportis
sxva masobriv saxeobebSi. sistematiurad
ewyoboda masobrivi alpiniadebi saqarTve-
los mTian zonebSi. rac Seexeba sportul
Sejibrebebs universitetis studento-
bam rogorc gundur, ise pirad sportul
SejibrebaSi mraval STambeWdav warmate-
bas miaRwia. amaze naTlad metyvelebs ka-
laTburTelTa da fexburTelTa gundebis
monawileoba qveynis umaRles ligaSi. stu-
denturi aqtivobis mxardaWeris, sxvadasx-
va damoukidebeli jgufis iniciativisa
da sainterso winadadebebis waxalisebis
mizniT, da, meore mxriv, universitetis xe-
lmZRvanelobisa da studenturi jgufebis
urTierTSeTanxmebuli TanamSromlobis
mizniT Seiqmna studentTa momsaxurebisa
da sazogadoebasTan urTierTobis ganyo-
fileba. universiteti mxars uWerda axal,
saintereso ideebs, romelsac axalgazrde-
bi warmoadgendnen. arsebobda ramdenime da-
moukidebel iuridiul pirad gaformebuli
studenturi organizacia. TiTqmis yvela
fakultetze arCeuli iyo da saqmianobd-
nen studenturi sabWoebi, an studentTa da
aspirantTa kavSirebi, romlebic warmoad-
gendnen studentTa interesebs fakulte-
tis samecniero sabWoebSi. arsebobda stu-
denturi sauniversiteto profkavSiruli
organizacia.
- 42 -
roin metreveli roin metreveli
damoukidebel iuridiul pirs warmoad-
genda „studenturi saeqspedicio moZraoba“,
romelic saqarTvelos reqtorTa sabWosa
da saqarTvelos TanadgomiT mTeli qvey-
nis studenturi saeqspedicio moZraobis
warmmarTvelad iqca. am moZraobas, Tbili-
sis universitetis studentobis iniciativ-
iT, bevri sxva umaRlesi saswavleblis ax-
algazrdobac Seemata. maTi partnioruli
saqmianoba sruliad saqarTvelos patriarq-
is, uwmindesisa da unetaresis ilia meoris
locva-kurTxeviT mimdinareobda, TviTon
uwmindesi da unetaresi ramdenimejer es-
tumra samxreT saqarTveloSi saqvelmoqme-
do misiiT wasul studentebs. javaxeTSi
_ fokasa da baraleTSi Cveni studentebis
saqmianobas adgilobrivi mosaxleobis ara
mxolod kmayofileba gamoiwvia, maTi mrava-
li sayofacxovrebo problemis gadaWris
imedic miecaT. sagangebod unda aRiniS-
nos studentTa iniciativa kodoris xeobis
mosaxleobleobisTvis daxmarebis gawevis
Taobaze. am aqciaSi mTeli saqarTvelo Caeba
da ZnelbedobaSi myof xeobis mkvidrT ram-
denimejer miawodes ara mxolod fizikuri
(sakvebi, tansacmeli), sulieri sazrdoc
(saskolo wignebi da rveulebi).
* * *
winamdebare statia Tbilisis univer-
sitetis (`alma-materis“) cxovrebisa da
saqmianobis mxolod erT periods XX sauku-
nis 90-ian wlebsa da XXI saukunis dasawyiss
(2005 wlamde) warmoadgens. Semdgomi perio-
di Tavisi mZime problemebiT calke ganxil-
vas da Sefasebas imsaxurebs.
Tbilisis universitetis mudmivi amoca-
naa ganviTardes sistemurad. swored mod-
ernizaciis problemaa dRes mTavari. uni-
versiteti arsebobis mTel manZilze qmnida
umaRlesi skolis saintereso models. igi
mudmivad ixveweboda drois Sesabamisad da
gardaqmnaTa moTxovnilebisamebr; sruly-
ofda saswavlo process, swavlebis sistemis
racionalur mimarTulebas hqmnida, sauni-
versiteto mecnierebas anviTarebda, urT-
ierToba hqonda akademiur mecnierebasTan,
zrunavda teqnikuri srulyofisaTvis, yve-
lafers akeTebda studentTa codnis dau-
flebisa da SemoqmedebiTi ganviTarebisaT-
vis aucilebeli pirobebis Sesaqmnelad11.
migvaCnia, rom ivane javaxiSvilis saxe-
lobis Tbilisis saxelmwifo universiteti,
misi profesor-maswavlebloba da studen-
toba dResac qveynis samsaxurSia. igi mamu-
ls uSurvelad aZlevs Tavis Zalasa da
energias. vimedovnebT, rom `alma-materi“
Tavisi arsebobis 100 wlisTavze kvlavac
erTgulad emsaxureba deda-saqarTvelos,
cdilobs Rirseuli Svilebi _ specialiste-
bi da moqalaqeebi aRuzardos qveyanas.
11 ix. roin metreveli. universiteti dRes.
Tbilisi, 2003, gv. 23-45.
- 43 -
samwuxarod Sua saukuneebis saeklesio
dokumentebis simwiris gamo, gagviWirdeba
am sakiTxze srulfasovani msjeloba, magram
mainc SegviZlia vivaraudoT, rom saWiroe-
bis SemTxvevaSi eklesia mzad iyo gamoerCia
kaTolikos-patriarqis mosaydre. 1795 wels,
kievSi gardaicvala lixT-imereTis da afx-
azeTis kaTolikoz-patriarqi uwmidesi maq-
sime (abaSiZe). dasavleT saqarTvelos samR-
vdeloebis gadawyvetilebiT sakaTolikoso
taxts ganagebda dosiTeoz quTaTeli, ro-
gorc mosaydre.
1811-1812 wlebSi, ruseTis imperatoris
aleqsandre I-is brZanebiT, gauqmda rogorc
mcxeTis, aseve lixT-imereTis da afxazeTis
sapatriarqoebi amis Semdeg saqarTvelos
eklesias saTaveSi Caudga ruseTis wmida
sinods daqvemdebarebuli rusi egzarqose-
bi da kaTolikos-patriarqis mosaydreobac
istorias Cabarda.
1917 wlis 12 (25) marts, sveticxovelSi
rodesac gamocxadda saqarTvelos eklesi-
is avtokefaliis aRdgena, Seiqmna saqarTve-
los marTlmadidebeli eklesiis droebiTi
mmarTveloba, romelsac saTaveSi Caudga
guria-odiSis episkoposi leonide. igi faq-
tobrivad gafarToebul saeklesio krebis
mowvevamde saqarTvelos eklesias marTavda
mosaydris uflebiT.
1917 wlis 8-17 seqtembers, Tbilis-
Si mowveulma pirvelma saeklesio krebam
daamtkica saqarTvelos marTlmadidebe-
li eklesiis marTva-gamgeobis debuleba,
debulebis Tanaxmad (paragrafi #2. b. pun-
qti) gaCnda aseTi Canaweri `tfileli, ro-
gorc kaTolikosis uaxloesi adgilobrivi
mRvdelmTavari aris mosaydre kaToliko-
sisa“12. 1917 wlis 17 seqtembers, rode-
sac sruliad saqarTvelos kaTolikos-pa-
triarqad da mcxeTis mTavarepiskoposad
airCies episkoposi kirioni _ uwmidesi da
unetaresi kirion II. Tbileli mitropoli-
ti leonide (oqropiriZe) marTva-gamgeo-
bis debulebis Tanaxmad gamocxadda kaTo-
12 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
saeklesio kanonebis krebuli. Tbilisi, 2010, gv. 254.
sergo vardosaniZe sergo vardosaniZe
profesori
mosaydris instituti saqarTvelos marTlmadidebel eklesiaSisaqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesiis saWeTmpyroblis uwmidesi da
une taresi ilia II-is gadawyvetilebam senakisa da Cxorowyus mitropolit Sios sruli-
ad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis mosaydred daniSvnis Sesaxeb (2017 wlis 23
noembers) sazogadoebaSi gazarda interesi am sakiTxisadmi. zogierTma am ganCinebas
pirveli precedenti uwoda, vfiqrob amitom mniSvnelovania detalurad ganvixiloT
mosaydris instituti saqarTvelos marTlmadidebel samociqulo eklesiaSi.
- 44 -
sergo vardosaniZe sergo vardosaniZe
likoz-patriarqis mosaydred. saqarTvelos
sapatriarqos arqivSi daculia sakaToliko-
zo sabWos sxdomis ramdenime saoqmo Canaw-
eri, sadac irkveva, rom kirion II-is avadmy-
ofobis gamo sakaTolikozo sabWos sxdomas
Tavmjdomareobda kaTolikos-patriarqis
mosaydre Tbileli mitropoliti leonide,
romelmac wina sxdomaze uwmidesi da une-
taresi kirionis mier mirian beris (beqauri)
arqimandritis xarisxSi ayvana da diakoni
timoTes (bakuraZe) mRvdlad kurTxevis
gadawyvetileba gaauqma, magram momdevno
sxdomaze (1917 wlis 28 marti) uwmidesma da
unetaresma kirion II baTilad scno mosay-
dre leonides mier miRebuli ganCineba… es
is samwuxaro SemTxvevaa, rodesac moqmed
kaTolikos-patriarqs da mosaydres Soris
aSkarad dapirispirebaa.
1918 wlis 27 ivniss, martyofis mon-
asterSi, mokles sruliad saqarTvelos
kaTolikos-patriarqi uwmidesi da une-
taresi kirion II. saqarTvelos eklesiis
marTva-gamgeoba avtomaturad gadavida mo-
saydris, Tbileli mitropoliti leonides
xelSi. man saero xelisuflebas miawoda in-
formacia martyofSi momxdari tragikuli
movlenis Sesaxeb. mitropoliti leonide,
rogorc saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqis mosaydre, Tavis movaleobas as-
rulebda 1919 wlis 23 Tebervlamde, vidre
igi sveticxovelSi ar akurTxes sruli-
ad saqarTvelos kaTolikos-patriarqad.
misi gadawyvetilebiT 1920 wels miRe-
bul iqna saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesiis marTva-gamgeobis axali debule-
ba, romelic daamtkica meore saeklesio
krebam. debulebis Tanaxmad gaerTianda
mcxeTa-Tbilisis eparqia da daeqvemdeba-
ra sruliad saqarTvelos kaTolikos-pa-
triarqs. axal debulebaSi kaTolikosis
mosaydreze Caiwera: `kaTolikozis gar-
dacvalebis Semdeg gamoiwveva erT-erTi
mRvdelmTavari da iwodeba kaTolikozis
mosaydred, kaTolikozis arCevamde“13. 1921
13 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
saeklesio kanonebis krebuli“. Tbilisi, 2010, gv. 268.
wlis 11 ivniss, rodesac gardaicvala uw-
midesi da unetaresi leonide, sagangebod
Seikriba sakaTolikoso sabWos sxdoma, ro-
melsac eswrebodnen: mitropoliti nazari,
episkoposebi pirosi, daviTi, dekanozebi
kalistrate, naumi, epifane. sakaToliko-
so sabWom miiRo gadawyvetileba sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis mo-
saydred daemtkicebina cxum-bedineli mi-
tropoliti ambrosi (xelaia) da amis Sesax-
eb depeSiT acnoba mas, magram cxum-bediis
eparqiaSi Seqmnili rTuli viTarebis gamo
man realurad ver Seasrula mosaydris
movaleoba, igi quTaisSi gamarTul mesame
saeklesio krebaze (1923 wlis 1-5 seqtem-
beri) arCeul iqna sruliad saqarTvelos
kaTolikos-patriarqad.
1923 wlis 12 ianvars, saqarTvelos
ssr sagangebo komisiam, `Cekam“ `antisabWo-
Ta gamosvlebis“ braldebiT miiRo gad-
awyvetileba sruliad saqarTvelos kaTo-
likos-patriarq ambrosis da sakaTolikoso
sabWos wevrebis dapatimrebis Sesaxeb. pa-
triarqma ambrosim iTxova mcire dro, man
sapatriarqos blankian qaRaldze Tavisi
xeliT dawera Semdegi ganCineba: `Cemi dapa-
timrebis SemTxvevaSi saqarTvelos marTl-
madidebeli eklesiis droebiT mmarTvelad
vniSnav urbnel episkopos qristefores (cicqiSvils)“. miuxedavad imisa, rom
marTva-gamgeobis moqmedi debuleba mas
aZlevda mosaydris gamorCevis uflebas,
man es ar gaakeTa. episkoposi qristefore
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesi-
is droebiTi mmarTvelis rangSi eklesias
marTavda 1923-1925 wlebSi. 1925 wlis 10
marts, uwmidesi da unetaresi ambrosi pa-
timrobidan gaaTavisufles da droebi-
Ti mmarTvelis meufe qristefores posti
avtomaturad gauqmda. patriarqma ambro-
sim, 1925 wlis 30 oqtombers, dekanozi ka-
listrate cincaZe akurTxa episkoposad,
imave dRes mianiWa mitropolitoba, daa-
jildova bartyulaze briliantis jvris
tarebis uflebiT da gamoacxada sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis mud-
- 45 -
sergo vardosaniZe sergo vardosaniZe
miv mosaydred. ganCinebaSi gawerili iyo is
uflebebi, romelic mosaydres eZleoda ka-
Tolikos-patriarqis mier. kaTolikos-pa-
triarq ambrosis am gadawyvetilebam mR-
vdelmTavarTa erTi nawili gaanawyena da
daapirispira rogorc uwmides da unetares
ambrosisTan, aseve mosaydre kalistrates-
Tan. magaliTad 1926 wlis 8 dekembers qu-
TaTelma daviT kaWaxiZem aseTi Sinaarsis
depeSa gaugzavna uwmides ambrosis: `kaTo-
likos-patriarqi ambrosi da sakaTolikoso
sabWo Cems mimarT usamarTlod da ukanon-
od moiqca... Tqven daRupeT saqarTvelos
eklesia, Tqven araviTar zomebs ar Rebu-
lobT waqceuli eklesiis arsadgenad... am-
itom me qarTvel mRvdelmTavarTa Soris
uxucesma 5 dekembers wirvaze gamovacxa-
de Tavi kaTolikos-patriarq ambrosisa
da sakaTolikoso sabWosgan damoukideb-
lad“14. meufe daviTi ufro Sors wavida da
mosaydre mitropolit kalistrates aseTi
Sinaarsis werili miswera: `quTaTelma ga-
naCina coliani mitropoliti kalistrate
gagzavnil iqnas monasterSi raTa Tavisi
areuli azrebi daiwynaros... xolo Cems
mowinaaRmdege sakaTolikozo sabWos wev-
rebs?... panCuri“15.
uwmidesi ambrosis da mosaydre mi-
tropolit kalistrates mowinaaRmdege
mRvdelmTavrebma qristeforem, daviTma,
ioanem, simeonma, nestorma 1926 wlis 26-
27 dekembers sruliad saqarTvelos kaTo-
likos-patriarq ambrosisa da sakaToliko-
zo sabWos gverdis avliT quTaisSi Caatares
saeklesio kreba, gadayenebulad gamoacxa-
des sakaTolikozo sabWos Semadgenloba,
Seqmnes eklesiis droebiTi mmarTveloba,
gaatares igi Sinsaxkomis registraciaSi
rogorc saqarTvelos eklesiis erTaderTi
kanonieri mmarTveloba, maT aiZules kaTo-
likos-patriarqis mosaydre mitropoliti
kalistrate gadamdgariyo mosaydreobidan
14 saqarTvelos sapatriarqos arqivi, episkopos
daviT kaWaxiZis saqme 1866, furceli 7.
15 saqarTvelos sapatriarqos arqivi, episkopos
daviT kaWaxiZis saqme 1866, furceli 8.
(1926 wlis 30 dekemberi). 1927 wlis 4 ian-
vars, sruliad saqarTvelos kaTolikos-pa-
triarqs uwmidess da unetares ambrosis Ca-
moarTves sakaTolikoso kancelaria, saqmis
warmoebis ufleba. uwmides da unetares
ambrosis nerviulobis niadagze daemarTa
tvinSi sisxlis Caqceva, dakarga goneba da
29 marts RamiT 3 saaTze gardaicvala...
1927 wels gamarTul IV saeklesio
krebaze sruliad saqarTvelos kaTo-
likos-patriarqad arCeul iqna mitro-
politi qristefore(cicqiSvili), uwmidesi
da unetaresi qristefore III-is saxeliT,
krebam daamtkica saqarTvelos eklesiis
marTva-gamgeobis axali debuleba, sadac
mosaydris Sesaxeb aseTi Canaweri gakeT-
da: `rodesac kaTolikoz-patriarqi gar-
daicvleba, an mZime avadmyofobis Tu sxva
mizezTa gamo moklebul iqneba saSuale-
bas, gawios xelmZRvaneloba saeklesio
marTva-gamgeoba mas, sinodi gamoiwvevs
erT-erT mRvdelmTavars, daniSnavs mas ka-
Tolikoz-patriarqis Tanamosaydred; mo-
saydreoba uqmdeba, rodesac kaTolikoz-pa-
triarqi Tavis adgilzea“16. IV saeklesio
krebam quTaTel-gaenaTeli mitropoliti
daviTi gamoacxada sruliad saqarTvelos
kaTolikoz-patriarqis mosaydred. krebam
sakaTolikozo sabWos nacvlad Seqmna saka-
Tolikoso sinodi. sul male mosaydre da-
viTi daupirispirda kaTolikos-patriarq
qristefore III da moiTxova misi gadayene-
ba, magram 1930 wlis 12 Tebervals TviTon
iqna ganTavisuflebuli quTaisis eparqiis
mmarTvelis da mosaydris Tanamdebobidan.
1937 wels miRebul da 1945 wels damt-
kicebul saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesiis marTva-gamgeobis debulebis Ta-
naxmad `rodesac kaTolikoz-patriarqi
gardaicvleba, an mZime avadmyofobisa da
sxva mizezTa gamo moklebuli iqneba sa-
Sualebas gauwios xelmZRvaneloba saekle-
sio marTva-gamgeobas, mis adgils iWers is
mRvdelmTavari, mosaydris wodebiT, rom-
16 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
saeklesio kanonebis krebuli. Tbilisi, 2010, gv. 285.
- 46 -
sergo vardosaniZe sergo vardosaniZe
lis Sesaxeb kaTolikoz-patriarqis mdivan-
Tan iqneba misi uwmidesobis da unetareso-
bis werilobiTi gankarguleba; mosaydreoba
uqmdeba, rodesac kaTolikoz-patriarqi
Tavis adgilzea“17. 1943 wlis seqtemberSi
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqis uwmidesi da unetaresi kalistrates
gadawyvetilebiT sruliad saqarTvelos ka-
Tolikos-patriarqis mosaydred dadgenil
iqna mitropoliti melqisedeki (fxalaZe).
ai, ras werda mosaydred gamorCeul meufe
melqisedeks: `gTxovT Cems mier aRebul
gezs da mimarTulebas nu SecvliT, es ar
ivargebs, eklesiis da piradad TqvenTvi-
sac iqneba saziano“18 uwmidesi kalistrates
gardacvalebis Semdeg 1952 wlis 5 aprils
gamarTulma mecxre saeklesio krebam mo-
saydre mitropoliti melqisedeki airCia
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqad.
1958 welis 14 noembris uwmidesi da
unetaresi sruliad saqarTvelos kaTo-
likos-patriarqis melqisedek III-is brZa-
nebiT episkoposi daviTi (devdariani),
dainiSna kaTolikos-patriarqis qorepisko-
posad, xolo 1959 wlis 24 ivnisis brZanebiT
igi dajildovda skufiaze jvris tarebis
uflebiT da gamocxadda sruliad saqarT-
velos kaTolikos-patriarqis mosaydred...
1960 wlis 10 ianvars gardaicvala uw-
midesi da unetaresi melqisedek III, imave
dRes gaimarTa saqarTvelos marTlmadide-
beli eklesiis wmida sinodis sxdoma, ro-
melsac eswrebodnen: baTum-Semoqmedeli
da Wyondideli mitropoliti efremi (si-
damoniZe), bodbeli mitropoliti dimitri
(iaSvili), quTaTen-gaenaTeli mitropoli-
ti naumi (SavianiZe), urbneli episkoposi
_ mosaydre daviTi (devdariani), TeTriw-
yaroeli episkoposi zinobi (maJuga). sino-
dis sxdoma gaxsna bodbelma mitropolitma
dimitrim, romelmac wamoayena winadadeba
17 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
saeklesio kanonebis krebuli. Tbilisi, 2010, gv. 299.
18 sergo vardosaniZe. saqarTvelos marTlma-
didebeli eklesiis aswlovani matiane 1917-2017 ww.
Tbilisi, 2017, gv. 285.
mosaydred da gansvenebuli kaTolikos-pa-
triarqis damkrZalavi komisiis Tavmj-
domared daeniSnaT baTum-Semoqmedeli da
Wyondideli mitropoliti efremi. sinodis
sxdomaze mosaydre daviTma moixsna ufle-
bamosileba mitropolit efremis sasarge-
blod. mosaydred arCeuli mitropoli-
ti efremi X saeklesio krebam (1960 wlis
19-20 Tebervali) erTxmad airCia sruli-
ad saqarTvelos kaTolikos-patriarqad.
1972 wlis 17 marts kaTolikos-patriarqma
efrem II Seadgina werilobiTi gankargule-
ba: `Cemi gardacvalebis Semdeg Cems mosay-
dred datovebuli myavs 1 wlis vadiT ur-
bneli mitropoliti daviTi“19. 1972 wlis
7 aprils gardaicvala sruliad saqarT-
velos kaTolikos-patriarqi uwmidesi da
unetaresi efrem II. mitropoliti daviTi
Seudga mosaydris movaleobis Sesrulebas.
mosaydre mitropoliti daviTma 1972 wlis
10 aprils mitropolitoba miuboZa episko-
posebs zinobs da romanozs. 1972 wlis 1
ivniss XI saeklesio krebam sruliad saqa-
rTvelos kaTolikos-patriarqad airCia mo-
saydre-mitropoliti daviTi, uwmidesi da
unetaresi daviT V-is saxelwodebiT. 1977
wlis 9 noembers gardaicvala uwmidesi da
unetaresi daviT V. imave dRes, 19 saaTze,
Seikriba saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesiis wmida sinodi. gaxsnes gansven-
ebuli patriarqis seifi, magram mosaydris
vinaobis Sesaxeb werilobiTi gankargule-
ba ar aRmoCnda. marTva-gamgeobis moqmedi
debulebis Tanaxmad aucilebeli iyo mo-
saydris gamorCeva. wmida sinodis sxdomas
Tavmjdomareobda qirotoniiT uxucesi da
upiratesi mRvdelmTavari cxum-afxazeTis
mitropoliti ilia (SiolaSvili), mdivnad
airCies episkoposi ilarioni (samxaraZe).
sinodis sxdomaze cxum-afxazeTis mit-
ropoliti ilia (SiolaSvili) arCeul iqna
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqis mosaydred, magram es gadawyvetile-
19 sergo vardosaniZe. saqarTvelos marTlma-
didebeli eklesiis aswlovani matiane 1917-2017 ww.
Tbilisi, 2017, gv. 347.
- 47 -
sergo vardosaniZe sergo vardosaniZe
ba miuRebeli aRmoCnda mitropolit roma-
nozis (petriaSvili), mitropolit gaiozis
(keratiSvili) da episkopos ilarionisaTvis
(samxaraZe), romelTac gaaprotestes sino-
dis gadawyvetileba da werilobiT mimarTes
skkp centraluri komitetis generalur
mdivans leonid breJnevs: `Zvirfaso leo-
nid ilias Zev! saqarTvelos kaTolikos-pa-
triarq daviT V-is gardacvalebis Semdeg
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqis mosaydred gamocxadda mitropoli-
ti ilia (SiolaSvili). igi jer kidev 1972
wlidan qarTveli disidentebis mxardam-
Weri da wamqezebelia. moviTxovT moixsnas
misi kandidatura“20. analogiuri Sinaarsis
depeSebi gaigzavna saqarTvelos komparti-
is centraluri komitetis pirveli mdivnis
e.SevardnaZis saxelzec. Semdeg maT moin-
domes alternatiuli sinodis Seqmna da
kaTolikos-patriarqis mosaydred 91 wlis
mitropolit romanozis gamocxadeba. mo-
saydre-mitropoliti ilias oponentebma
1977 wlis 18 dekembers, 19 saaTze Seamt-
vries sapatriarqos Sesasvleli, SeiWrnen
kaTolikos-patriarqis samuSao oTaxSi,
daxies dokumenti, romliTac mosaydred
gamorCeuli iyo mitropoliti ilia, gaig-
zavna depeSebi rogorc saero xelisufle-
baSi, aseve adgilobriv marTlmadidebel
eklesiebSi, sadac ityobinebodnen, TiTqos
mitropoliti ilia gadayenebuli iyo mo-
saydris Tanamdebobidan...
es brZola gagrZelda 1977 wlis 23
dekembramde. am dros sionis sakaTedro
taZarSi gamarTulma XII saeklesio krebam
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqad airCia cxum-afxazeTis mitropoli-
ti, kaTolikos-patriarqis mosaydre ilia,
uwmidesi da unetaresi ilia II-is saxel-
wodebiT.
1995 wels saqarTvelos marTlma-
didebeli samociqulo eklesiis XIII ga-
farToebul krebaze damtkicebul mar-
Tva-gamgeobis debulebis IV Tavis IV-XIV
20 saqarTvelos sapatriarqos arqivi, fondi
298, furceli 1.
paragrafebSi gansazRvrulia sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis mo-
saydris ufleba-movaleobani. paragrafi 4:
`sruliad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqis gardacvalebis, gadadgomis an sxva
iseTi mizezis gamo, romelic SeuZlebels
xdis kaTolikos-patriarqisaTvis Tavisi
movaleobebis Sesrulebas, kaTolikos-pa-
triarqis mier dadgenili sapatriarqo
taxtis mosaydre marTavs eklesias axali
kaTolikos-patriarqis arCevamde. im SemTx-
vevaSi, roca sapatriarqo taxtis mosay-
dre dadgenili ar aris, qirotoniiT upi-
ratesi mRvdelmTavari avtomaturad xdeba
mosaydre. sruliad saqarTvelos kaTo-
likos-patriarqis gardacvalebis Semdeg
qirotoniiT upiratesi mRvdelmTavari wm.
sinodis wevrTa umravlesobis Tandaswre-
biT xsnis kaTolikos-patriarqis mier da-
tovebul anderZs da acxadebs sapatriarqo
taxtis mosaydris vinaobas. sruliad saqa-
rTvelos kaTolikos-patriarqis anderZiT
dadgenili sapatriarqo taxtis mosaydri-
sadmi kanonikuri morCileba saqarTvelos
eklesiis yoveli wevris movaleobaa. sa-
patriarqo taxtis daqvrivebidan 40 dRis
Semdeg, magram ara ugvianes ori Tvisa, sa-
patriarqo taxtis mosaydre iwvevs saqarT-
velos eklesiis gafarToebul krebas, ro-
melzedac moxdeba sruliad saqarTvelos
kaTolikos-patriarqis arCeva. saqarTve-
los eklesiis gafarToebuli krebis win
mosaydre iwvevs wm. sinods, sapatriarqo
kandidatebis SesarCevad. wm. sinodi irCevs
gafarToebul krebaze warsadgen 3 kandi-
dats. wm. sinodis yvela wevrs aqvs ufleba
warmoadginos erTi sapatriarqo kandida-
ti, maT Soris Tavisi Tavic. sami sapatri-
arqo kandidati, romlebic miiReben xmaTa
umravlesobas, kenWs iyrian gafarToebul
krebaze, rogorc patriarqobis kandidate-
bi. gafarToebuli krebis yvela monawiles
aqvs ufleba gamoTqvas azri kandidatTa
Sesaxeb. kaTolikos-patriarqis arCevis
kenWisyraSi monawileobas iReben mxolod
mRvdelmTavrebi. sruliad saqarTvelos
- 48 -
sergo vardosaniZe sergo vardosaniZe
kaTolikos-patriarqad arCeulad CaiTv-
leba is kandidati, romelic miiRebs kre-
bis monawile mRvdelmTavarTa xmebis nax-
evarze mets. Tu vercerTi kandidati ver
miiRebs xmaTa naxevarze mets, tardeba xe-
lmeore kenWisyra, roSelSic monawileobas
miiRebs is ori kandidati, romelic pirvel
kenWisyraSi miiRebs xmaTa umravlesobas“21.
21 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
saeklesio kanonebis krebuli. Tbilisi, 2010, gv. 316.
aseTi didi gzaa gasavleli sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriaris taxtze
asasvlelad. vusurvoT mravalJamieri si-
cocxle Cven did patriarqs ilia II-s, xolo
wmida sinodis wevrebs sifrTxile da go-
niereba deda eklesiisa da qarTveli eris
eklesiuri da saxelmwifoebrivi interese-
bis dasacavad warmoebul brZolaSi.
Sergo Vardosanidze
The Ins tute of Co-regency in Georgian Orthodox Church
Resume
There is compara vely scanty informa on with regard to the status and rights of the co-regent of the Catholicos-Patriarch in the history of Georgian Apostolic Orthodox Church of medieval centuries. More clearly the rights of the co-regent are men oned in the ruling resolu ons of enlarged church mee ngs of Georgian Church of 1917, 1920, 1927, 1945 and 1995. According to the ruling of 1917, a co-regent was the Metropolitan of Tbilisi; in other cases, a co-regent was selected either by the ac ng Catholicos-Patriarch, or the Catholic Council or Catholic Syn-od. There were cases when a co-regent selected by the Patriarch was dismissed by Synod and a new one was elected. Co-regency does not automa cally mean becoming the future Patriarch but it may have certain privileges with respect to other candidates. According to the decree of 23rd of November, 2017, His Holiness and Bea tude Ilia II selected Shio (Mujiri), Metropolitan of Senaki and Chkhorotsku as his regent but no part of Patriarch’s power was delegated to him.
- 49 -
1917 wlis Teberval-martSi ruseTSi
revolucia moxda, monarqia daemxo. Seiqmna
xelsayreli pirobebi saqarTvelos saxelm-
wifoebrivi damoukideblobis aRdgenisaT-
vis, magram am process seriozul winaaRm-
degobas uqmnida ruseT-osmaleTis kavkasiis
frontze ganlagebuli ruseTis armia, ro-
melic 1917 wlis ianvrisaTvis 200.000 ofi-
cersa da jariskacs iTvlida. Tavidanve
cxadi iyo, rom ruseTis armia saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdge-
nas ar dauSvebda da Tu es mainc moxdebo-
da, movlenaTa ganviTarebis mosalodneli
scenari aseTi iqneboda: 1. ruseTis armia,
petrogradidan miRebuli miTiTebis Tanax-
mad, saqarTvelos okupacias moaxdenda da
CanasaxSive Caklavda erovnuli moZraobis
did monapovars; 2. ruseTis armia fron-
tidan moixsneboda da samxreT kavkasiis
teritorias datovebda, rac xel-fexs gaux-
snida osmaleTis armias da saqarTvelos ok-
upaciis realur safrTxes Seqmnida. ase, rom
Tu saxelmwifoebrivi damoukideblobis aR-
dgenis sakiTxi realurad dadgeboda, sur-
daT Tu ar surdaT, qarTvel politikosebs
angariSi unda gaewiaT ruseTis armiisaTvis.
kavkasiis frontze ganlagebulma ruseTis
armiam garkveulwilad ganapiroba qarTuli
politikuri elistis strategia da taqtika
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRd-
genisaTvis brZolaSi.
1. viTareba kavkasiis frontze 1917 wlis Teberval-martis revoluciis mimdinareobis dros
ruseTis imperiis umaRlesi mTavar-
sardlis (imperator nikolai II-is) Stabi,
Stabis ufros infanteriis general, gener-
vaxtang gurulivaxtang guruli
profesori
samxedro-politikuri viTareba kavkasiis frontze 1917 wlis Teberval-martis revoluciis Semdeg (1917 marti-1918 wlis ianvari)
1914 wlis zafxulidan 1916 wlis bolomde kavkasiis frontze ruseTisa da osmaleTis
armiebs Soris aqtiuri sabrZolo moqmedebebi mimdinareobda. ruseTis armiam aramarto
osmaleTis armiis Setevis mogerieba scada, aramed SeteviTi brZolebi ganaxorciela da
osmaleTis sazRvrebSi SeiWra.
- 50 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
al-adiutant mixail aleqseevTan (1857-1918)
da generalTa jgufTan erTad 1917 wlis
gazafxul-zafxulis sabrZolo moqmede-
bebis gegmaze muSaobda. Stabis muSaobaSi aq-
tiurad monawilebda imperatori nikolai II.
kavkasiis frontze momavali sabrZolo mo-
qmedebebis gegmis SedgeniT iyo dakavebuli
kavkasiis mefisnacvali da kavkasiis armiis
mTavarsardali, imperatoris biZa, nikolai
I-is SviliSvili, didi mTavari, kavaleriis
generali, general-adiutanti nikolai ni-
kolais Ze romanovi (1856-1929). imperatori
nikolai II da mTeli samxedro-politikuri
elita fiqrobdnen, rom imperiis beds ger-
maniisa da avstria-ungreTis winaaRmdeg
dagegmili sabrZolo moqmedebebis warmate-
ba gadawyvetda, anu ruseTis bedi pirveli
msoflio omis frontebze wydeboda. sinamd-
vileSi ki ruseTis bedi Turme ara frontze,
aramed petrogradSi wydeboda. kavkasiis
mefisnacvali da kavkasiis armiis mTavar-
sardali nikolai romanovi petrogradidan
dRe-dReze eloda miTiTebebs 1917 wlis
gazafxulze osmaleTis armiis winaaRmdeg
gamiznuli sabrZolo moqmedebebis gegmis
damuSavebasTan dakavSirebiT, nacvlad amisa
1917 wlis 28 Tebervals man umaRlesi mTa-
varsardlis Stabis ufros general mixail
aleqseevisagan ukiduresad SemaSfoTebeli
depeSa miiRo. depeSa TbilisSi 28 Teber-
vals 19 saaTsa da 15 wuTze iyo gamogzavni-
li. umaRlesi mTavarsardlis Stabis ufro-
si kavkasiis armiis mTavarsardals ruseTis
imperiisaTvis uaRresad saSiSi movlenebis
Sesaxeb atyobinebda:
1. 1917 wlis 26 Tebervals 13 saaTsa
da 40 wuTze petrogradis samxedro olq-
is jarebis sardalma general-leitenantma
sergei xabalovma (1858-1924) mixail ale-
qseevs acnoba, rom 25 Tebervals armiam
da policiam ramdenjerme daSala muSaTa
demonstraciebi, Tumca 17 saaTze revolu-
ciuri simRerebiTa da wiTeli droSebiT
muSebi kvlav Seikribnen `sastumro ezos-
Tan~ (Гостинный двор). armiisa da policiis
mxridan gafrTxilebas muSebma imiT upasux-
es, rom revolverebidan gasroliT erTi
jariskaci daWres. amis Semdeg dragunTa
oceuli muSebs miuaxlovda da cecxli gax-
sna, ris Sedegadac 3 muSa mokles, 10 daW-
res. Sekrebili muSebi maSinve daiSalnen. 18
saaTze cxenosani Jandarmeriis razms muSeb-
ma xelyumbara esroles, daiWra 1 Jandarmi.
26 Tebervlis saRamom SedarebiT mSvidad
Caiara, am dRes petrogradSi 240.000 muSa
iyo gaficuli. 25 Tebervals sergei xaba-
lovma petrogradSi Sekrebebi, mitingebi
da demonstraciebi akrZala. 26 Tebervals
diliT dedaqalaqSi siwynare iyo. Semdeg vi-
Tareba kvlav daiZaba. 26 Tebervals 22 saa-
Tze ruseTis imperiis meoTxe saxelmwifo
saTaTbiros Tavmjdomarem, mixail rodi-
ankom (1859-1924) umaRlesi mTavarsardlis
Stabis ufross mixail aleqseevs acnoba,
rom petrogradSi movlenebi stiqiuri da
umarTavi gaxda, rac duqnebSi puris nakle-
bobam gamoiwvia, xolo puris arasakmarisi
raodenobiT gamocxoba xorblis fqvilis
SeferxebiT miwodebam ganapiroba.
2. 1917 wlis 27 Tebervals ruseTis im-
periis samxedro ministrma, infanteriis gen-
eralma mixail beliaevma (1864-1918) mixail
aleqseevs acnoba, rom dilidan zogierT
samxedro nawilSi mRelvareba daiwyo, rac
maleve iqna CaxSobili xelisuflebis erTgu-
li oficrebisa da jariskacebis mier. mar-
Talia, mRelvareba sabolood likvidire-
buli ar yofila, magram samxedro ministri
varaudobda, rom igi male dasruldeboda.
samxedro ministris optimizmi usafuZvlo
gamodga. petrogradis samxedro olqis jar-
ebis sardlma, generalma sergei xabalov-
ma meoTxe saxelmwifo saTaTbiros Tavmj-
domares, mixail roZiankos acnoba, rom 27
Tebervals SuadRisas samxedro olqis jar-
ebSi mRelvareba daiwyo, jariskacebma ofi-
crebs scemes da gaficul muSebs miemxrnen.
sergei xabalovi Tavis moxsenebaSi aRniSnav-
da, rom jer kidev 26 Tebervals pavlovskis
polkis saTadarigo batalionis erT-erTi
aseulis jariskacebma ganacxades, rom xalxs
ar esrodnen. winaaRmdegobis gawevis mcde-
- 51 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
lobisas jariskacebma batalionis meTauri
daWres. 27 Tebervals volinis polkis sas-
wavlo aseulma uari ganacxada demonstran-
tebis dasarbevad qalaqSi gasvlaze, ris Sem-
degac aseulis meTaurma Tavi moikla. amis
Semdeg aRniSnuli aseuli sxva saTadarigo
batalionebis kazarmebisaken gaemarTa da
ramdenime aseulis mimxroba moaxerxa. ser-
gei xabalovi petrogradis samxedro olqis
jarebiT muSebis winaaRmdeg brZolas Seu-
Zleblad miiCnevda da frontidan saimedo
jarebis petrogradSi gagzavnas iTxovda. 27
Tebervlis saRamos samxedro ministri mix-
ail beliaevi ityobineboda, rom erT-erTi
saartilerio batareis jariskacebma eSelon-
Si Casxdomasa da petrogradSi gamgzavrebaze
uari ganacxades. 27 Tebervals 21 saaTidan
22 saaTamde CrdiloeTisa da dasavleTis
frontebis sardlebs petrogradSi saimedo
samxedro nawilebis gagzavna ubrZanes. Ti-
Toeul fronts dedaqalaqSi gamocdili da
energiuli generlebis sardlobiT 2 saka-
valerio polki, 2 qveiTi polki da metyviam-
frqveveTa 1 razmi unda gaezavnaT. nikolai
II-is brZanebiT 27 Tebervals petrogradis
samxedro olqis jarebis sardlad gener-
al-leitenant sergei xabalovis nacvlad
artileriis generali, general-adiutanti
nikolai ivanovi (1851-1919) dainiSna, rome-
lic CrdiloeTis frontis jarebiT petro-
gradze unda daZruliyo. 27 Tebervals 24
saaTze mixail aleqseevma CrdiloeTisa da
dasavleTis frontis sardlebs infante-
riis generals, general-adiutant nikolai
ruzskis (1854-1918) da infanteriis general,
general-adiutant aleqsei everts (1857-1918)
acnoba, rom jarebi petrogradze salaSqrod
gaemzadebinaT, amasTan erTad uzrunve-
leyoT rkinigziT jarebis gadaadgileba. 27
Tebervals 24 saaTze samxedro ministrma
mixail beliaevma umaRlesi mTavarsardlis
Stabs acnoba, rom petrogradSi mdgomareo-
ba uaRresad kritikuli iyo _ policia da
jari qalaqs veRar akontrolebda. ministri
aRniSnavda, rom jariskacebi masiurad gada-
diodnen muSebis mxareze.
3. 1917 wlis 28 Tebervals Ramis 2 saa-
Tze umaRlesi mTavarsardlis Stabidan
dasavleTisa da CrdiloeTis frontebis sar-
dlebs ubrZanes: petrogradze salaSqrod
adre gamiznuli jarebis garda TiToeuli
frontidan damatebiT unda gamoeyoT qveiT-
Ta 1 da cxenosanTa 1 batarea. 28 Tebervals
Ramis 3 saaTze umaRlesi mTavarsardlis
Stabis ufrosma mixail aleqseevma moskovis
samxedro olqis sardals depeSiT acnoba,
rom qalaqSi mosalodneli areulobis Ta-
vidan asacileblad winaswar mieRo zomebi
da amasTan erTad uzrunveleyo rkinigzis
Seuferxebeli muSaoba. 28 Tebervals 13 saa-
Tze generalma sergei xabalovma nikolai II-s
acnoba, rom man petrogradSi wesrigis aR-
dgena ver SesZlo: petrogradis samxedro
olqis jarebis didi nawili ajanyebulTa mx-
areze gadavida, xolo im samxedro nawilebs,
romlebic xelisuflebis erTgulni darC-
nen, didi danakargi hqondaT. 28 Tebervals
saRamos ajanyebulma muSebma da maT mxareze
gadasulma jariskacebma petrogradis didi
nawili daikaves, xelisuflebis erTgulma
nawilebma zamTris sasaxlisaken daixies. 28
Tebervals 14 saaTze ajanyebulebma marias
sasaxle daikaves, sadac revoluciuri xeli-
suflebis Stabi moTavsda. 28 Tebervals 20
saaTsa da 25 wuTze sergei xabalovma mixail
aleqseevs acnoba, rom petrogradis samxe-
dro olqis jarebidan xelisuflebis erT-
guli darCa daaxloebiT 600 qveiTi da 500
cxenosani, romelTac 15 tyviamfrqvevi da
12 qvemexi gaaCndaT, TiTqmis amowuruli iyo
sabrZolo vaznebis maragi (sul darCenili
iyo 80 vazna). nikolai ivanovis sardlobiT
CrdiloeT frontidan peterburgisaken daZ-
ruli jarebi qalaqSi 1 marts, diliT unda
Semosuliyvnen. nikolai II 27-28 Tebervals
RamiT qalaq fskovidan, sadac imJamad uma-
Rlesi mTavarsardlis Stabi imyofeboda,
specialuri matarebliT carskoe selosaken
gaemarTa. umaRlesi mTavarsardlis StabSi
misuli cnobebis mixedviT, gvardiis 3 saTa-
darigo polki ajanybulTa mxareze gadavida
da ajanyebulebTan erTad daikava petre-pav-
- 52 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
les cixesimagris arsenali da samxedro
saministros saartilerio sammarTvelos Se-
noba. cota mogvianebiT samxedro ministrma
mixail beliaevma umaRlesi mTavarsardlis
Stabs acnoba: ajanyebulebma petrogradSi
TiTqmis yvela mniSvnelovani dawesebule-
ba daikaves; jariskacebi masiurad hyridnen
iaraRs da ajanyebulTa mxareze gadadiod-
nen; samxedro nawilebma, romelTac iaraRi
ar dahyares, neitraliteti gamoacxades;
qalaqis quCebSi stiqiuri Sejaxebebi mim-
dinareobda, ismoda uwesrigo srola, xolo
transporti ar muSaobda. samxedro ministri
ityobineboda, rom yvela ministri cocxali
iyo, Tumca saministroebi ar muSaobda. mix-
ail beliaevi aseve ityobineboda, rom gadau-
mowmebeli cnobiT, ruseTis imperiis saxelm-
wifo sabWos Tavmjdomare ivan SCeglovitovi
(1861-1918) daapatimres. meoTxe saxelmwifo
saTaTbiroSi politikuri partiis lidereb-
ma revolucionerebTan urTierTobis dam-
yarebis mizniT sabWo Seqmnes; gamocxadda,
rom daniSnuli iyo saxelmwifo saTaTbiros
damatebiTi arCevnebi muSebisa jariskacebis
kvotiT. samxedro ministrisagan miRebuli
cnobebis Semdeg male mixail aleqseevma ser-
gei xabalovisagan miiRo depeSa. generali
ityobineboda, rom igi movlenaTa ganviTare-
baze veraviTar gavlenas veRar axdenda.
petrogradSi ganviTarebuli movlen-
ebis aRweris Semdeg umaRlesi mTavarsard-
lis Stabis ufrosi generali mixail ale-
qseevi kavkasiis mefisnacvals da kavkasiis
armiis mTavarsardals nikolai romanovs
Seaxsenebda imperatorisa da samSolbos
mimarT wmindaTawminda valis Sesaxeb da
mouwodebda yvela Rone exmara, raTa kavka-
siis armiis jarebi xelmwifisadmi micemu-
li ficis erTgulni darCeniliyvnen.
cxadia, samefo ojaxis wevri, didi
mTavari nikolai romanovi mixail aleq-
seevis depeSis Semdeg mSvidad veRar iqne-
boda. igi kargad grZnobda, rom kavkasiis
armiaSi simSvidis didxans SenarCuneba ver
moxerxdeboda. yvelaferi damokidebuli
iyo sakuTriv ruseTSi da kerZod petro-
gradSi ganviTarebul movlenebze. 1917
wlis 1 marts nikolai romanovma umaRlesi
mTavarsardlis Stabis ufrosis moadgile
infanteriis generlis vladislav klem-
bovskis (1860-1921) depeSa miiRo. depeSa 1
marts 21 saaTsa da 15 wuTze iyo gamog-
zavnili. kavkasiis mefisnacvalma depeSi-
dan Seityo, rom moskovSi ajanyeba mimdin-
areobda, xolo moskovis samxedro olqis
jarebi meoTxe saxelmwifo saTaTbiros
Tavmjdomare mixail roZiankos xelmZRvan-
elobiT Seqmnili saxelmwifo saTaTbiros
droebiTi komitetis daqvemdebarebaSi
gadadiodnen. depeSaSi isic iyo aRniSnu-
li, rom meoTxe saxelmwifo saTaTbiros
droebiTi komitetis daniSnulebas Zveli
xelisuflebis Canacvleba warmoadgenda.
vladislav klembovskis depeSidan niko-
lai romanovma Seityo, rom kronStadtSi
dawyebuli ajanyebis Semdeg batliis samx-
edro-sazRvao floti, flotis sardlis
vice-admiral adrian nepeninis (1871-1917)
TanxmobiT, meoTxe saxelmwifo saTaTbi-
ros droebiTi komitetis daqvemdebare-
baSi gadasula. umaRlesi mTavarsardlis
StabSi miiCnevdnen, rom adrian nepenin-
is gadawyvetileba flotis gadarCenis
surviliT iyo gapirobebuli. Seqmnil
viTarebaSi mixail aleqseevs nikolai II-
Tvis depeSa gaugzavnia da rCeva miucia,
mTavrobis saTaveSi xalxis ndobiT aR-
Wurvili pirovneba Caeyenebina. fskovidan,
umaRlesi mTavarsardlis Stabidan, vla-
dislav klembovskis mier TbilisSi depe-
Sis gamogzavnis droisaTvis (1 marti, 21
saaTi da 15 wuTi) matarebeli, romliTac
imperatori carskoe seloSi gaemgzavra,
daniSnulebis adgilamde jer kidev ar iyo
misuli da sadgur dnosTan idga. matareb-
lis gatarebas win jariskacebi aRudgnen.
nikolai II iZulebuli gaxda, fskovSi dab-
runebuliyo. imperatoris fskovidan car-
skoe seloSi gamgzavrebis Semdeg mixail
aleqseevi qalaq mogilevSi Cavida, sadac
imJamad umaRlesi mTavarsardlobis banaki
imyofeboda.
- 53 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
1817 wlis 1 marts meoTxe saTaTbiros
Tavmjdomarem, mixail roZiankom kavkasiis
mefisnacvalsa da kavkasiis armiis mTavar-
sardals nikolai romanovs depeSa gaugzav-
na, romlis Sinaarsi aseTi iyo:
1. meoTxe saxelmwifo saTaTbiros
dro ebiTma komitetma Zalaufleba
Ta vis xelSi im mizniT aiRo, raTa
wesrigi daemyarebina qveyanaSi da
gansakuTrebiT petrogradSi;
2. saxelmwifo saTaTbiros droebiTi
komiteti armiasa da samxedro-sazR-
vao flots mouwodebda, daecva simS-
vide;
3. saxelmwifo saTaTbiros droebiTi
komiteti darwmunebuli iyo, rom
armia da samxedro-sazRvao flo-
ti erTi wuTiTac ar Seasustebda
brZolas gareSe mtris winaaRmdeg
da Zveleburi TavgamodebiT gaagr-
Zelebda samSoblos dacvisaTvis
brZolas;
4. saxelmwifo saTaTbiros droebiTi
komiteti petrogradSi ganlage-
buli jarebisa da misdami Tana-
grZnobiT ganwyobili mosaxleobis
mxardaWeriT, umokles droSi Se-
Zlebda zurgSi wesrigisa da saxel-
mwifo dawesebulebebis normaluri
funqcionirebis aRdgenas.
zemoTxsenebuli depeSis miRebidan ram-
denime saaTis Semdeg, 1917 wlis 1 martsve
nikolai romanovma mixail roZiankosagan
meore depeSa miiRo. meoTxe saxelmwifo
saTaTbiros Tavmjdomarem kavkasiis me-
fisnacvals acnoba, rom ruseTis imperiis
mTavroba _ ministrTa sabWo gauqmda da
mTeli aRmasrulebeli xelisufleba meoTxe
saxelmwifo saTaTbiros droebiTi komite-
tis xelSi gadavida.
umaRlesi mTavarsardlis Stabis ufro-
si mixail aleqseevi miuReblad miiCnevda
ruseTis imperiis mTavrobis _ ministrTa
sabWos gauqmebasa da aRmasrulebeli xeli-
suflebis meoTxe saxelmwifo saTaTbiros
droebiTi komitetis xelSi gadasvlas. amis
Taobaze aleqseevma 1917 wlis 1 marts qa-
laq mogilevidan sagangebo depeSiT mimar-
Ta meoTxe saxelmwifo saTaTbiros Tavmj-
domares mixail roZiankos, xolo depeSis
asli imave dRes TbilisSi nikolai roma-
novs gaugzavna. TbilisSi depeSa 2 marts
miiRes. depeSa Semdegi Sinaarsisa iyo:
1. ruseTis generaliteti da armia
erTguli iyo imperatorisa da sam-
Soblosi da pirnaTlad asrulebda
xelmwifisaTvis micemul fics, bo-
lomde ibrZoleblda mterze gamar-
jvebisaTvis;
2. generalitetisa da armiis mier mov-
aleobis Sesruleba aucileblad
iTxovda armiis marTva-gamgeobaSi
politikur ZalTa Caurevlobas;
3. meoTxe saxelmwifo saTaTbiros Tav-
mjdomarisa da saTaTbiros droebiTi
komitetis depeSebi umaRlesi mTa-
varsardlisa da umaRlesi mTavar-
sardlis Stabis ufrosisadmi, aseve
frontispira rkinigzebis sammarT-
veloebisadmi micemuli gankargule-
bani adastureben, rom meoTxe saxelm-
wifo saTaTbiros droebiT komitets
ar esmoda armiis marTva-gamgeobis
ZiriTadi principebi, ris gamoc Tav-
isi gankargulebebiT armiaSi simSvid-
is SenarCunebas ki ar uwyobda xels,
aramed hqmnida disciplinis darRve-
visa da areulobis gaZlierebis wina-
pirobebs, rac SeuZlebels gaxdida
omSi gamarjvebas;
4. umaRlesi mTavarsardlis Stabsa da
carskoe selos Soris, aseve samxe-
dro mmarTvelobis centralur or-
ganoebTan kavSiris Seferxebas samx-
edro mmarTvelobis sruli moSla
mohyveboda, rac umZimes mdgomareo-
baSi Caagdebda armias;
5. umaRlesi mTavarsardlobis StabSi
miRebuli cnobebis mixedviT, liter-
iT moZrav matareblebs sadgur
dnodan peterburgis mimarTulebiT
ar atarebdnen, rac warmoudgenlad
- 54 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
aZnelebda mterTan brZolas da qvey-
anaSi simSvidis damyarebas. aucile-
beli iyo sadgur dnodan Seuferxeb-
lad gaetarebinaT literiT moZravi
matareblebi, aRmdgariyo kavSiri
umaRlesi mTavarsardlobis Stabsa
da samxedro saministros central-
ur mmarTvelobas Soris;
6. umaRlesi mTavarsardlis Stabis gar-
da aravis ar unda gaeca gankargule-
bebi moqmedi armiisadmi, Semwydariyo
saxelmwifo saTaTbiros droebiTi
komitetis mier daniSnuli samxedro
saqmis armcodne agentebis mier uma-
Rlesi mTavarsardlis Stabisa da
samxedro saministros centraluri
mmarTvelobis mimowerisa da saubre-
bis kontroli, winaaRmdeg SemTxveva-
Si umaRlesi mTavarsardlobis Stabi
iZulebuli iqneboda urTierToba
Seewyvita xelisuflebis centralur
organoebTan.
mixail aleqseevis depeSidan aSkara
xdeba, rom umaRlesi mTavarsardlis Stabis
ufrosi ukve Riad upirispirdeboda aram-
arto meoTxe samexlmwifo saTaTbiros Tav-
mjdomares mixail roZinkos, aramed mTel
sakanonmdeblo xelisuflebas, ufro metic,
saxelmwifo saTaTbiros antisaxelmwifoe-
briv saqmianobaSi (armiis moqmedebis xelis
SeSlaSi) sdebda brals. ratom ayenebda ase
dawvrilebiT saqmis kursSi mixail aleqseevi
kavkasiis mefisnacvlas da kavkasiis armiis
mTavarsardals nikolai romanovs? niko-
lai romenovi imperatoris biZa da samefo
ojaxis erT-erTi gavleniani wevri iyo da
cxadia, igi yvelafers iRonebda romanovTa
dinastiis gadasarCenad.
1917 wlis 2 marts CrdiloeTis fron-
tis sardalma, infanteriis generalma, gen-
eral adiutantma nikolai ruzskim kavkasiis
armiis Stabis ufros, infanteriis generals
nikolai iudeniCs (1862-1933) sagangebo de-
peSiT acnoba ruseTSi axali xelisuflebis
daarsebis Sesaxeb. depeSa Semdegi Sinaarsi-
saa:
1. ruseTis imperator nikolai II-is
mier fskovSi 1917 wlis 2 marts 14
saaTze xelmowerili brZanebiT, ka-
vkasiis mefisnacvali da kavkasiis
armiis mTavarsardali, didi mTavari
nikolai nikolais Ze romanovi ruse-
Tis armiis umaRles mTavarsardlad
dainiSna;
2. ruseTis imperator nikolai II-is
mier fskovSi 1917 wlis 2 marts 14
saaTze xelmowerili brZanebiT Ta-
vadi giorgi evgenis Ze lvovi (1861-
1925) ruseTis ministrTa sabWos
Tavmjdomared dainiSna.
imperatoris orive brZaneba daegza-
vnaT: frontis sardlebs, baltiisa da Savi
zRvis samxedro-sazRvao flotis sard-
lebs, I, V da XII armiis sardlebs, XXXXII
saarmio korpusis meTaurs, moskovis samx-
edro olqis sardals da kavkasiis armiis
Stabis ufross. rodis miiRes TbilisSi
fskovidan 2 marts gamogzavnili tele-
grama, ucnobia.
1917 wlis 2 martsve fskovidan uma-
Rlesi mTavarsardlis Stabis kvartermais-
terma, general-leitenantma aleqsandr
lu komskim (1868-1939) samxedro nawil-
Si kavka siis mefisnacvlis TanaSemwes in-
fanteriis general nikolai ianuSkeviCs
(1868-1918) depeSiT acnoba, rom nikolai
II-is taxtidan gadadgoma gardauvali iyo.
ufro konkretulad depeSa Semdegi Sinaar-
sisa iyo:
1. 1917 wlis 2 marts 14 saaTsa da 30
wuTze mogilevidan umaRlesi mTavarsard-
lis Stabis ufrosma mixail aleqseevma
fskovSi ruseTis imperator nikolai II-s
gaugzavna didi mTavris nikolai romano-
vis depeSis teqsti, romelSic aRniSnuli
iyo: `general-adiutantma aleqseevma mTx-
ova, rom Seqmnil sabediswero viTarebaSi
mxari davuWiro mis mosazrebas: omis gamar-
jvebiT dasrulebisaTvis, rac ase aucile-
belia ruseTis keTildReobis, momavlisa
da dinastiis gadarCenisaTvis aucilebels
xdis gansakuTrebuli RonisZiebebis ga-
- 55 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
tarebas. me rogorc erTguli qveSevrdomi,
dadebuli ficis Sinaarsidan gamomdinare,
Tqvens imperatorobiT udidebulesobas
muxlmoyrili vTxov, gadaarCinoT ruseTi
da Tqveni memkvidre, radganc mwams ruse-
Tisa da memkvidrisadmi Tqveni wmidaTaw-
mida siyvarulisa. gadaeciT memkvidres
taxti. sxva gamosavali ar aris. rogorc
arasdros vloculob da RmerTs vevedre-
bi gagaZlieroT da Zala mogceT. gener-
al-adiutanti nikolai~. mixail aleqseev-
ma imperators aseve gaugzavna kavaleriis
general, general-adiutant aleqsei brusi-
lovisagan (1853-1926) miRebuli depeSis
teqsti. generali imperators udastureb-
da taxtisa da samSoblosadmi erTgulebas,
magram Seqmnil viTarebaSi mtris winaaRm-
deg brZolis gagrZelebisa da ruseTis
gadarCenisaTvis aucileblad miiCnevda
imperatoris gadagomas taxtis memkvidris
sasargeblod da radgan taxtis memkvidre
mcirewlovani iyo, regentad imperatoris
Zmis, mixail romanovis (1878-1918) daniS-
vnas. aleqsei brusilovi daaskvnida: `sxva
gamosavali ar aris. aucileblad unda iC-
qaroT, radgan saxalxo bunti sul ufro
Zlierdeba da did masStabebs iZens, bun-
ti saswrafod unda iqnas CaxSobili, wi-
naaRmdeg SemTxvevaSi bunts warmoud-
geneli katastrofuli Sedegebi mohyveba.
Tqveni gadadgomiT kanonieri memkvidris
saxiT gadarCeba dinastia~. daaxloebiT
imave Sinaarsis depeSebi iyo gamogzavni-
li dasavleTis frontis sardal aleqsei
evertisagan. rogorc mixail aleqseevi
imperators atyobinebda, nikoloz II-is
memkvidris sasargeblod taxtidan gadad-
gomas mxars uWerda CrdiloeTis fron-
tis sardali nikolai ruzski da meoTxe
saxelmwifo saTaTbiros Tavmjdomare mix-
ail roZianko. mixail aleqseevis mier ni-
kolai II-dmi gagzavnili depeSa, romelic
didi mTavris nikolai romanovis, aleq-
si brusilovis, aleqsei evertis, nikolai
ruzskis da mixail roZiankos mosazrebasac
Seicavda, ase mTavrdeboda: `Tqveno imper-
atorobiT udidebulesobav, Tqven Zalian
giyvarT samSoblo, romlis mTlianobisa
da damoukideblobis SenarCunebisaTvis
mterze gamarjvebis mopovebisaTvis miiReT
gadawyvetileba, romelic uzrunvelhyofs
ukiduresad mZime viTarebidan mSvidobianad
da keTilad gamosvlas. velodebi brZane-
bas. 2 marti, 1917 weli. general-adiutanti
aleqseevi, general-leitenanti lukomski~.
es depeSa fskovSi nikolai II-s 1917 wlis
2 marts 14 saaTsa da 30 wuTze gaugzavnes.
1917 wlis 2 marts, daaxloebiT 19 saa-
Tze nikolai II-m peterburgidan fskovSi
sagangebo misiiT Casuli ruseTis imperiis
saxelmwifo sabWos wevri aleqsei guCkovi
(1862-1936) da meoTxe saxelmwifo saTaTbi-
ros wevri vasili Sulgini (1878-1976) miiRo.
saubars eswrebodnen umaRlesi mTavarsard-
lis Stabis ufrosi, general-adiutanti mix-
ail aleqseevi, CrdiloeTis frontis sar-
dali, general-adiutanti nikolai ruzski
da CrdiloeTis frontis zurgis ufrosi,
infanteriis generali sergei savviCi (1863-
1939). saubrisas imperatorma aRniSna, rom
ar arsebobs msxverpli, romelic man samS-
oblos sakeTildReod ar gaiRos.
1917 wlis 3 marts TbilisSi mogile-
vidan umaRlesi mTavarsardlis Stabis
ufrosis mixail aleqseevis mier ruseTis
umaRlesi mTavarsardlis nikolai romano-
visadmi gamogzavnili depeSa miiRes, rome-
lic imperator nikolai II-is taxtidan ga-
dadgomas iuwyeboda. depeSa 14 saaTsa da 57
wuTze iyo gamogzavnili. mixail aleqseevi
werda: ̀ Tqveno imperatorobiT udidebule-
sobav, uqveSevrdomilesad mogaxsenebT,
rom 3 marts 12 saaTsa da 25 wuTze Crdi-
loeTis frontis Stabis ufrosisagan Sem-
degi Sinaarsis depeSa miviRe: `misma imper-
atorobiT udidebulesobam xeli moawera
brZanebulebebs mmarTveli senatisadmi min-
istrTa sabWos Tavmjdomared Tavad giorgi
evgenis Ze lvovisa da umaRles mTavarsard-
lad misi imperatorobiT udidebulesobis,
didi mTavris nikolai nikolais Zis daniS-
vnis Sesaxeb. amis Semdeg imperatorma ineba
- 56 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
da xeli moawera aqts taxtidan gadadgo-
misa da taxtis didi mTavris mixail ale-
qsandres ZisaTvis gadacemis Sesaxeb. misi
imperatorobiTi udidebulesoba dRes,
daaxloebiT 14 saaTze ramdenime dRiT,
dvinskis gavliT, umaRlesi mTavarsard-
lobis banakSi miemgzavreba. manifesti da
brZanebulebebi damatebiT gamoigzavneba
telegrafiT. 1917 wlis 3 marti, 13 saa-
Ti~. mixail aleqseevi nikolai romanovs
sTxovda, ecnobebina, Tu rodis SesZlebda
Tbilisidan gamgzavrebas da moqmed armi-
aSi Casvlas. generali nikolai romanovs
aseve sTxovda, ecnobebina, ra gankargule-
bebi unda gaecaT kavkasiis samefisnacvlos
da kavkasiis armiis marTvasTan dakavSire-
biT. mixail aleqseevis azriT, SeiZleboda
kavkasiis armiis mTavarsardlad kavkasiis
armiis Stabis ufrosi, infanteriis genera-
li nikolai iudeniCi daeniSnaT da misTvis
gadaecaT mTeli Zalaufleba.
1917 wlis 3 marts 12 saaTsa da 18
wuTze TbilisSi kavkasiis armiis StabSi
petrogradidan ruseTis ministrTa sabWos
Tavmjdomaris giorgi lvovis mier gamog-
zavnili depeSa miiRes. ruseTis umaRles
mTavarsardlad axlad daniSnuli nikolai
romanovi jer kidev TbilisSi imyofebo-
da. depeSa swored mis saxelze iyo gamog-
zavnili. depeSaSi vkiTxulobT: “umaRles
mTavarsardals. ama wlis (1917 wlis _ v. g.)
2 marts xelmwife imperatori mixail ale-
qsandres Zis sasargeblod Tavisi da tax-
ris memkvidris saxeliT gadadga. 3 marts
mixail aleqsandres Zem uari Tqva umaRles
xelisuflebaze, sanam ruseTis damfuZnebe-
li kreba saxelmwifo mmarTvelobis formas
ar gansazRvravda da mosaxleobas droebi-
Ti mTavrobisadmi morCilebisaken mouwo-
da, romelic saxelmwifo saTaTbiros mier
damfuZnebeli krebis mowvevamde mTeli
xelisufleba hqonda gadacemuli. dam-
fuZnebel krebas xalxis nebis safuZvelze
unda gadaewyvita saxelmwifo mmarTvelo-
bis forma. ministrTa sabWos Tavmjdomare
Tavadi lvovi~.
2. viTareba saqarTveloSi 1917 wlis Teberval-martis revoluciis Semdeg
1917 wlis 3 marts ruseTis umaRlesma
mTavarsardalma nikolai romanovma kavkasi-
is armiis mTavarsardlad nikolai iudeniCi
daniSna, romelic manmade kavkasiis armiis
Stabis ufrosi iyo.
imperatoris taxtidan gadadgoma da
axali xelisuflebis organizebis proce-
si bevr sirTuleebTan iyo dakavSirebuli.
amas daerTo kavkasiis armiis axali mTa-
varsardlis daniSvna. gamoricxuli ar iyo
movlenaTa stiqiuri ganviTareba, uwesri-
gobis dawyeba armiasa da samoqalaqo mo-
saxleobaSi. 1917 wlis 3 marts samoqalaqo
saqmeebSi kavkasiis mefisnacvlis TanaSemwem
general-leitenantma vladimir orlovma
(1868-1927) depeSa gaugzavna Tbilisis gu-
bernators polkovnik aleqsandr mandrikas
(1876-1928), romelSic Camoyalibebuli iyo
Seqmnil viTarebaSi wesrigis dacvis mizniT
gasatarebeli moRinsZiebebi. depeSa aseTi
Sinaarsisa iyo:
1. petrogradSi Seiqmna droebiTi mTav-
roba, romlis patriotul-saxelm-
wifoebriv daniSnulebas Seadgens
revoluciuri moZraobis CaxSoba da
romlis xelSi iqneba mTeli Zalau-
fleba, sanam kanonieri mTavroba ar
aRdgeba;
2. Seqmnil viTarebaSi yvela Tanamde-
bobis piri da dawesebuleba val-
debulia adgilebze yovelmxriv
dauWiros mxari droebiT mTavrobas,
raTa simSvide da wesrigi aRsdg-
es, saxelmwifoebrivi cxovreba ka-
lapotSi Cadges;
3. simSvidisa da wesrigis damyareba
gansakuTrebiT aucilebelia kavka-
siaSi, sadac mimdinareobs sabrZolo
moqmedebebi da sadac ruseTis armi-
am brwyinvale gamarjvebebi moipova;
4. uavgustesi mefisnacvali (didi
mTavari nikolai romanovi _ v. g.)
aucileblad miiCnevs, rom Tqven
- 57 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
gamonaxoT yovelgvari saSuale-
ba, raTa adgilebze SenarCunebuli
iqnas wesrigi da simSvide. am mizniT
Tqven unda miiwvioT Tbilisis qa-
laqis Tavi, qalaqis mamasaxlisi,
sazogadoebrivi organizaciebis gav-
leniani warmoamdgenlebi, sxvadasxva
erebis warmomadgenlebi, didi fab-
rikebisa da qarxnebis muSaTa warmo-
madgenlebi da misi imperatorobiTi
udidebulesobis kavkasiis mefis-
nacvlis saxeliT TxovoT saTana-
do yuradRebis moekidon simSvidis
dacvas da daarwmunoT isini, rom
ruseTs ukeTesi momavali eqneba. am
mizniT aucilebelia maTi Tanadgo-
ma eqscesebisa da demonstraciebis
Tavidan asacileblad. wesrigisa da
simSvidis SenarCuneba aucilebelia
ruseTis armiis mier omis warmatebiT
damTavrebisaTvis;
5. 1917 wlis 3 marts kavkasiis mefis-
nacvalma TbilisSi miiRo marTlma-
didebeli da sxva eklesiebis samR-
vdeloeba, romelTac mefisnacvals
simSvidisa da wesrigis dacvaSi sru-
li Tanadgoma aRuTqves;
6. qalaq Tbilisis saTaTbiroSi gaimar-
Teba sagangebo sxdoma, sxdomis
monawileebs qalaqis Tavi gaacnobs
kavkasiis mefisnacvlis Txovnas simS-
vidisa da wesrigis dacvaSi saTaTbi-
ros Tanadgomis Sesaxeb. Tbilisis
saTaTbiros sxdomis gadawyvetileba
kavkasiis yvela qalaqis saTaTbiros
ecnobeba, raTa am gziT moxdes er-
Tiani gegmis SemuSaveba;
7. kavkasiis mefisnacvalma simSvidi-
sa da wesrigis dacvaSi Tanadgomis
mizniT TavisTan miiwvia yvela poli-
tikuri mimarTulebis presis war-
moamdgenlebi;
8. TbilisSi simSvidisa da wesrigis
SenarCunebaze pasuxismgebloba ek-
isreboda Tbilisis gubernators
aleqsandr mandrikas. konkretulad
Tbilisis gubernators Semdego mi-
TiTebebi mieca:
a) im demonstraciebisa da manifesta-
ciebisaTvis, romlebic safrTxes ar
uqmnidnen simSvidesa da wesrigs, xe-
lisuflebas winaaRmdegoba ar unda
gaewia da mxolod demonstraciebi-
sa da manifestaciebis mSvidobianad
dasrulebisaTvis ezruna;
b) im demonstrantebisa da manifes-
tantebis winaaRmdeg, romlebic
aSkarad simSvidisa da wesrigis dar-
Rvevas isaxavdnen miznad, Zala, gan-
sakuTrebiT ki SeiaraRebuli poli-
cia da jari, mxolod ukisdures
SenTxvevaSi unda gamoeyenebinaT.
ukidures SemTxvevad miCneuli iyo
iseTi viTareba, roca demonstran-
tebi da manifestantebi mSvidobian
mowodebebs ar emorCilebodnen da
realuri safrTxe eqmneboda simS-
videsa da wesrigs.
9. Tu Tbilisis gubernatori simSvi-
disa da wesrigis dacvis procesSi
petrogradidan, meoTxe saxelmwifo
saTaTbirodan raime miTiTebebs
miiRebda, am miTiTebebis Sesaxeb
dauyovnebliv saqmis kursSi unda
Caeyenebina general-leitenanti
vladimir orlovi.
marTalia, didi mTavari nikolai roma-
novi ruseTis armiis umaRles mTavarsardlad
dainiSna, magram igi jerjerobiT TbilisSi
rCeboda, rac frontebze da qveynis SigniT
Seqmnil viTarebaSi damatebiT siZneleebs
qmnida. amis Sesaxeb 1917 wlis 3 marts uma-
Rlesi mTavarsardlis Stabis ufrosma mix-
ail aleqseevma sagangebo depeSiT acnoba ni-
kolai romanovs. depeSidan irkveva:
1. 1917 wlis 3 marts 18 saaTze meoTxe
saxelmwifo saTaTbiros Tavmj-
domares mixail roZiankos mogilevSi
myof mixail aleqseevisaTvis tele-
foniT ucnobebia, rom petrogradSi
simSvidis damyarebis nacvlad vi-
Tareba sul ufro iZabeboda;
- 58 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
2. mixail roZianko mixail aleqseevs
sTxovda 1917 wlis 2 marts nikolai
II-is mier taxtidan gadadgomis Ses-
axeb xelmowerili manifestis gamo-
qveynebisagan Tavi Seekavebina;
3. imperatoris gadadgomis Sesaxeb
manifestis gamoqveynebis SeCerebis
Sesaxeb mixail aleqseevTan saubram-
de mixail roZiankos CrdiloeTis
frontis sardal nikolai ruzski-
sTan usaubria. nikolai ruzskis
am saubris Canaweri mixail aleq-
seevisaTvis gaugzavnia. mixail ro-
Ziankos sityvasityviT uTqvams, ni-
kolai II-is gadadgomas da taxtis
memkvidris gamefebas kidev Seurig-
debodiT, rom ara samoqalaqo omis
safrTxeo. nikolai ruzskis mixail
roZiankosaTvis ukiTxavs, Tu aseTi
Sexeduleba gqondaT, amis Sesaxeb
dawvrilebiTi instruqcia ratom ar
mieciT fskovSi imperatorTan mo-
salaparakeblad Casul aleqsei gu-
Ckovsa da matvei Sulginso. mixail
roZiankos Tavi imiT umarTlebia,
rom aleqsei guCkovisa da matvei
Sulginis peterburgidan fskovSi
gamgzavrebis Semdeg petrogradSi
jariskacTa axalma ajanyebam if-
eTqa, jariskacebs mxari dauWires
muSebma da uwesrigobam mTeli qa-
laqi moicvao. jariskacebTan da
muSebTan molaparakeba 2 marts gvian
RamiT dasrulebula. xelisuflebis
warmomadgenlebi da ajanyebulebi
Semdegze SeTanxmebulan: ara ugvi-
anes eqvi Tvisa Seikribeboda ruse-
Tis damfuZnebeli kreba, romelic
gansazRvravda saxelmwifo mmarTve-
lobis formas, manmade ki mTeli Za-
laufleba saxelmwifo saTaTbirosa
(saTaTbiros droebiT komitetsa) da
saxelmwifo sabWos SeTanxmebiT Se-
qmnil mTavrobas unda dakisreboda.
rogorc nikolai ruzski acxadebda,
mixail roZianko absoluturad dar-
wmunebuli iyo am gegmis realobaSi.
mixail roZiankos sagangaSod miaCn-
da is, rom nikolai II-is taxtidan
gadadgomis Sesaxeb manifesti sxva-
dasxva gzebiT mainc cnobili gaxda
armiisa da samoqalaqo mosaxleobi-
saTvis;
4. nikolai ruzskis mier miwodebuli
masalis safuZvelze mixail aleq-
seevs aseTi STabeWdileba Seqmnia:
a) meoTxe saxelmwifo saTaTbiroSi
da mis droebiT komitetSi erTsu-
lovneba ar iyo. saTaTbiroSi gansa-
kuTrebiT Zlierdebodnen memarcx-
ene partiebi;
b) meoTxe saxelmwifo saTaTbiro-
sa da droebiTi komitetis Tavmj-
domare mixail roZiankoze Zlier
gavlenas axdendnen saTaTbiros me-
marcxene partiebi da muSaTa depu-
tatebis sabWoebi;
g) mixail roZiankos Sexeduleba,
rom romanovebis dinastiis Senar-
Cuneba samoqalaqo oms gamoiwvevda
memarcxene partiebis Zlieris zewo-
lis Sedegi iyo;
d) petrogradis garnizoni sab-
olood moeqca petrogradis mu-
SaTa da jariskacTa deputatTa
sabWos gavlenis qveS, rac safrTxes
uqmnida yvelas, maT Soris meoTxe
saxelmwifo saTaTbiros droebiT
komitetsac. gansakuTrebuli sa-
frTxe moqmed armias eqmneboda.
aseT viTarebaSi taxtidan gadad-
gomis Sesaxeb nikolai II-is manifesti
did areulobas gamoiwvevda armiaSi,
Seasustebda mis brZolisunariano-
bas da ruseTs did qaosSi gadaCexda;
5. mixail aleqseevi Seqmnili viTare-
bis analizis Sedegad aseT daskvnebs
akeTebda:
a) meoTxe saxelmwifo saTaTbiro
Tavmjdomare mixail roZiankosaT-
vis winadadeba unda miecaT, raTa
manifesti dauyovnebliv Sesuliyo
- 59 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
ZalaSi da amis Sesaxeb saqmis kursSi
CaeyenebinaT moqmedi armia;
b) SeTanxmebuli gegmiT moqmedebis
mizniT dauyovnebliv unda moewviaT
frontis sardlebis TaTbiri, rom-
lis Tavmjdomarec, Tuki inebebda,
umaRlesi mTavarsardali nikolai
romanovi unda yofiliyo, masve unda
ganesazRvra frontis sardlebis
TaTbiris droc.
6. Tu nikolai romanovi Tbilisidan
moqmed armiaSi ver Cavidoda, maSin
frontis sardlebis TaTbirs 1917
wlis 8 an 9 marts mixail aleqseevi
Caatarebda.
1917 wlis 4 marts, SuaRamisas, 24 saaT-
sa da 55 wuTze TbilisSi miiRes umaRlesi
mTavarsardlis nikolai romanovis saxelze
mogilevidan umaRlesi mTavarsardlis Sta-
bis ufros mixail aleqseevis mier 3 marts
19 saaTsa da 30 wuTze gamogzavnili depeSa,
romelic baltiis samxedro sazRvao flot-
Si revoluciuri gamosvlebis dawyebis Ses-
axeb ityobineboda.
4 marts mixail aleqseevma nikolai ro-
manovs acnoba, rom mixail aleqsandres Zem
damfuZnebeli krebis gadawyvetilebamde im-
peratoris taxtis dakavebaze uari ganacxa-
da. mixail aleqseevi SiSobda, rom am gad-
awyvetilebas axali areuloba SeiZleboda
gamoewvia.
1917 wlis 4 marts TbilisSi mogilevi-
dan miiRes mixail aleqseevis mier Ramis 1
saaTsa da 35 wuTze gamogzavnili depeSa,
romelic umaRles mTavarsardal nikolai
romanovs mouwodebda yvela Rone exmara,
raTa droebiTi mTavroba armiisa saqmiano-
baSi ar Careuliyo. 4 martsve dilis 6 saaT-
sa da 3 wuTze Tbilisidan mogilevSi gag-
zavnili depeSiT nikolai romanovma mixail
aleqseevs sruli Tanadgoma gamoucxada,
radgan isic miiCnevda, rom droebiTi mTav-
robis armiis saqmeSi Carevas didi uaryofi-
Ti Sedegebi mohyveboda.
1917 wlis 4 marts mixail aleqseevma
nikolai romanovs damaimedebeli ambavi ac-
noba: ajanyeba baltiis samxedro-sazRvao
flotSi CaxSobili iyo. 4 martsve mixail
aleqseevma nikolai romanovs kidev erTi
depeSiT aseTi ambavi amcno: “3 marts 20
saaTsa da 5 wuTze misma imperatorobiTma
udidebulesobam ineba mTavarbanakSi (gan-
lagebuli iyo mogilevSi _ v. g.) mobrZanda,
sadac, Cemamde moRweuli cnobebis mixedviT,
misi udidebulesoba ramdenime dRiT apirebs
darCenas. rogorc ki gairkveva Tu ramdeni
dRe apirebs darCenas misi udidebulesoba,
maSinve Sevatyobineb Tqven imperatorobiT
udidebulesobas.” nikolai II-is mogilevSi
Casvlas mixail aleqseevi arasasurvelad
miiCnevda. ufro SemaSfoTebeli iyo 4 marts
miRebuli kidev erTi depeSa. mixail aleq-
seevi nikolai romanovs atyobinebda, rom
petrogradSi muSebma policiisa da ofi-
crebis ganiarareba daiwyes. 4 martis me-
tad daZabuli dRe amiT ar dasrulebula.
kidev erTi telegramiT mixail aleqseevma
nikolai romanovs acnoba, baltiis flotis
ajanyebulma mezRvaurebma samxedro-sazR-
vao flotis sardali, vice-admirali adri-
an nepenini mokles da mis nacvlad flotis
sardlad vice-admirali andrei maqsimovi
(1866-1951) airCies. andrei maqsimovi mez-
RvaurTa nebas damorCilebia da 4 marts
16 saaTsa da 10 wuTze ruseTis droebiTi
mTavrobis samxedro ministr aleqsei gu-
CkovisaTvis ucnobebia, rom baltiis samxe-
dro-sazRvao flotis sardlis movaleobis
Sesrulebas Seudga. 4 martis mSfoTvare
dRe imiT dasrulda, rom mixail aleqseev-
ma nikolai romanovs kidev erTi samwuxaro
ambavi acnoba: armiaSi jariskacTa da ofi-
cerTa Soris ganxeTqileba Zlierdeboda da
mdgomareoba sul ufrodaufro iZabeboda.
nikolai romanovi, romelic jerjero-
biT kavkasiis mefisnacvlis movaleobasac
asrulebda, cdilobda TbilisSi movlena-
Ta radikalizacia ar daeSva. 1917 wlis 5
marts samoqalqo saqmeebSi mefisnacvlis
TanaSemwe general-leitenantma vladimir
orlovma Tbilisis gubernator polkovnik
aleqsandr mandrikas mefisnacvlis saxeliT
- 60 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
acnoba, rom wesrigisa da simSvidis dacvis
mizniT politikur partiebs, maT Soris so-
cial-demokratebsac, dayrdnoboda.
ruseTis armia da samxedro-sazRvao
flo ti sul ufrodaufro ixrwneboda, ra sac
Za lze ganicdida umaRlesi mTavarsardali
nikolai romanovi da umaRlesi mTavarsard-
lis Stabis ufrosi mixail aleqseevi, mTeli
samefo ojaxi. 1917 wlis 5 marts didma mTa-
varma sergei mixeilis Ze romanovma (1869-
1918) TbilisSi nikolai romanovs acnoba,
rom samefo ojaxis wevrebi, didi mTavre-
bi, mogilevSi, umaRlesi mTavarsardlobis
banakSi apirebdnen Sekrebas da iqve iwvevd-
nen nikolai romanovsac. nikolai romanovi
ruseTSi gasamgzavreblad emzadeboda. 1917
wlis 6 marts man mowodebiT mimarTa kavka-
siis mosaxleobas, raTa simSvide da wesrigi
daecvaT. savalalo viTareba SeiniSneboda
kavkasiis armiaSi, oficerTa da jariskac-
Ta urTierToba xSirad fizikuri angariSs-
worebiT mTavrdeboda. 1917 wlis 6 marts
nikolai romanovs acnobes, rom carskoe
seloSi mis misaRebad yvelaferi mzad iyo.
nikolai romanovs carskoe seloSi darCena
mogilievSi gamzavrebamde SeeZlo.
1917 wlis 6 marts kavkasiis mefis-
nacvalma nikolai romanovma vladimir
orlovis nacvlad samoqalo saqmeebSi me-
fisnacvlis TanaSemwis movaleobis aRms-
ruleblad v. v. aliSevski daniSna.
3. viTareba kavkasiis armiaSi 1917 wlis Teberval-martis revoluciis Semdeg
1917 wlis 7 marts jer kidev TbilisSi
myofma umaRlesma mTavarsardalma nikolai
romanovma gamosca brZaneba, romelic armi-
asa da samxedro-sazRvao flots droebiTi
mTavrobis cnobas avaldebulebda. 7 marts
TbilisSi telegrafiT miiRes nikolai II-is
mier xelmowerili manifesti taxtidan ga-
dadgomis Sesaxeb.
kavkasiis armiaSi ase Tu ise arsebuli
simSvide da wesrigi, cxadia, didxans ver
gagrZeldeboda. pirveli sagangaSo cnoba
qalaq yarsidan movida, romelic imxanad
ruseTis armias ekava. 1917 wlis 7 marts di-
lis 7 saaTsa da 55 wuTze kavkasiis armiis
Stabis ufrosma general-maiorma leonid
boxovitinovma (1871-1925) umaRlesi mTa-
varsardlis Stabis ufross aseTi Sinaarsis
depeSa gaugzavna: yarsis cixesimagris gar-
nizonis jariskacebma daapatimres cixes-
imagris komendanti general-maiori leonid
lindenbaumi (1868-1938), garnizonis Sta-
bis ufrosi polkoviki salamonovi, qalaq
yarsis komendanti polkovniki briukovec-
ki, sagzao-sarkinigzo cxenosani brigadis
meTauri polkovniki Suxovi, 280-e saTa-
darigo polkis meTauri polkovniki nikol-
ski, yarsis olqis samxedro gubernatori
general-maiori aleqsandr suSCinski (1855-
1933), vice-guneranatori Smerlingi da sxva
oficrebi. amis Semdeg samxedro Catarda
samxedro nawilebis warmomadgenelTa kreba,
romelmac yarsis cixesimagris droebiT
komendantad polkovniki karamiSevi airCia.
Seqmnil viTarebaSi karamiSevi Txoulobda
saswrafo gadawyvetilebas: an igi an sxva
vinme daeniSnaT cixe-simagris komendantad.
ruseTis umaRlesi mTavarsardlis ni-
kolai romanovis TbilisSi Seyovneba did
sirTuleebs qmnida armiis marTvaSi. uma-
Rlesi mTavarsardlis Stabis ufrosi mix-
ail aleqseevi daJinebiT iTxovda nikolai
romanovis moqmed armiaSi Casvlas. 1917 wlis
7 marts dilis 9 saaTze nikolai romanovi
Tbilisidan petrograds gaemgzavra. kavka-
siis mefisnacvlisa da kavkasiis armiis mTa-
varsardlis nikolai romanovis Tbilisidan
gamgzavrebis Semdeg viTareba daiZaba: ka-
zakTa me-2 divizis sardali general-maiori
aleqsandr kulebiakini (1870-?) ityobinebo-
da, rom 8 marts eCmiaZinSi ganlagebuli 25-e
msrolelTa polkis jariskacebi ajanydnen;
general-leitenanti fiodor Cernozubovi
(1863-1919) 8 marts urmiidan ityobineboda,
rom mzaddeboda jariskacTa mitingebi. ka-
vkasiis armiis mTavarsardali nikolai iu-
deniCi generlebTan erTad im RonisZiebebis
Sesaxeb msjelobda, romlTa gatarebis Se-
- 61 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
degad kavkasiis frontze areulobis Tav-
idan acileba SesaZlebeli gaxdeboda.
4. amierkavkasiis gansakuTrebuli komitetis (ozakomis) Seqmna
1917 wlis 2 marts ruseTis imperatoris
nikolai II-is taxtidan gadadgomis Semdeg,
roca qveyanas axali xelmwife-imperatori
ar hyavda, samarTlebrivi TvalsazrisiT
kavkasiaSi mefisnacvlis (mefis moadgilis)
Tanamdebobis arseboba aRar SeiZleboda.
warmoudgeneli iyo is, rom ruseTSi uma-
Rlesi sakanonmdeblo da aRmasrulebeli
xelisufleba 1917 wlis 3 martidan droe-
biTi mTavrobis xelSi iyo, xolo kavkasias
Zveli xelisuflebis warmomadgeneli _ me-
fisnacvali ganagebda. mefisnacvlis Tanam-
debobis gauqmeba da samxareo xelisuflebis
axali organos Seqmna gadaudebel saWiroe-
bas warmoadgenda. ruseTis droebiTma
mTavrobam da misma Tavmjdomarem giorgi
lvovma es saqme aleqsandr kerenskis (1881-
1970) miando. ramdenime dRiani konsulta-
ciebis Semdeg droebiTma mTavrobam Seqm-
na amierkavkasiis samxareo xelisuflebis
organo _ amierkavkasiis gansakuTrebuli
komiteti (ozakomi). ozakomi aseTi Semad-
genlobiT damtkicda: Tavmjdomare _ ruse-
Tis meoTxe saxelmwifo saTaTbiros wev-
ri, konstituciur-demokratiuli partiis
wevri vasili xarlamovi (1875-1957), wevre-
bi _ cnobili sazogado moRvawe, litera-
turaTmcodne da kritikosi, saqarTvelos
socialist-federalistTa partiis wevri
ivane (kita) abaSiZe (1870-1917 wlis 17 dekem-
beri), ruseTis meoTxe saxelmwifo saTaT-
biros wevri, musavatis partiis wevri memed
iusuf hajibaba jafarovi (1885-1938), ruse-
Tis meoTxe saxelmwifo saTaTbiros wevri,
daSnakTa partiis wevri miqael papajaniani,
igive mixeil papajanovi (1869-1929), ruse-
Tis meoTxe saxelmwifo saTaTbiros wevri
pavel pereverzevi (1871-1944). 1917 wlis 8
marts ruseTis droebiTi mTavrobis Tavm-
jdomare giorgi lvovma Tbilisis qalaqis
Tavs aleqsandre xatisovs (1874-1945) de-
peSiT acnoba, rom peterburgidan TbilisSi
gamoemgzavrnen amierkavkasiis gansakuTre-
buli komitetis wevrebi: vasili xarla-
movi, ivane (kita) abaSiZe, memed iusuf ha-
jibaba jafarovi, miqael papajaniani, pavel
pereverzevi. ozakomis wevrebi mgzavrobas
ramdenime dRe moundnen. mogvianebiT oza-
komis Semadgenloba Seicvala: kita abaSiZis
nacvlad ozakomis wevri gaxda qarTveli
social-demokrati akaki Cxenkeli, xolo
piotr pereverzevi droebiTi mTavrobis
ministrad airCies. ase, rom ozakomi aseTi
SemadgenlobiT muSaobda: vasili xarla-
movi, akaki Cxenkeli, memed iusuf hajibaba
jafarovi, miqael papajaniani.
5. revoluciuri gamosvlebi kavkasiis armiaSi
ruseTis 1917 wlis martis Teber-
val-martis revoluciis Semdeg Taviseburi
viTareba Seiqmna. ruseTis imperiis centra-
luri xelisuflebis samarTalmemkvidre _
ruseTis droebiTi mTavroba, romlis xel-
Si iyo umaRlesi sakanonmdeblo da aRmas-
rulebeli xelisufleba, qveyanaSi viTare-
bas ver akontrolebda. droebiTi mTavrobis
mier ruseTis guberniebsa da did qalaqebSi
daniSnuli adgilobrivi xelisuflebis or-
ganoebi an ozakomis msgavsi adgilobrivi
xelisuflebis organoebi controls ver
uwevdnen maTdami rwmunebul teritorias.
praqtikulad xelisuflebas adgilebze (did
qalaqebSi, guberniebSi, mazrebSi, soflebSi)
deputatTa sabWoebi flobdnen. magaliTad,
petrogradis muSaTa da jariskacTa depu-
tatTa sabWo (Tavmjdomare karlo CxeiZe)
realurad imaze did Zalauflebas flobda,
vidre ruseTis droebiTi mTavroba. aseTive
did Zalauflebas flobda moskovis muSaTa
da jariskacTa deputatTa sabWo, romel-
ic angariSs ar uwevda droebiTi mTavro-
bis mier moskovSi daniSnul xelisuflebis
organos da mis pirvel pirs. gansxvavebuli
viTareba arc amierkavkasiasa da konkretu-
lad saqarTveloSi iyo. Tbilisis muSaTa da
jariskacTa sabWo (Tavmjdomare noe Jor-
- 62 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
dania) qalaqSi xelisuflebis erTaderTi
realuri organo iyo da mis daukiTxavad
ozakomi nabisjas ver gadadgamda. ozakoms
angariSs ar uwevda amierkavkasiis muSaTa,
jariskacTa da glexTa deputatTa sabWoe-
bis samxareo centri (Tavmjdomare noe
Jordania). rac Seexeba ruseTis kavkasiis
armias, aq realur Zalauflebas jariskaTa
deputatTa sabWoebis samxareo centri (Tav-
mjdomare dimitri donkoi) flobda. igive
viTareba iyo mazrebsa da soflebSi. yove-
live zemoT aRniSnuli ase Tu ise mosaTmeni
iyo revoluciis Semdgom pirvel dReebSi.
Tu viTareba ucvleli darCeboda, xelisu-
flebis adgilobrivi (samxareo, sagubernio,
saqalqo, samazro) organoebi sabolood
daknindebodnen da mTeli marTva gamgeoba
deputatTa sabWoebis xelSi gadavidoda,
romelTac marTvis gamocdileba ar gaaCn-
daT. Seqmnili viTareba ukiduresad asus-
tebda armiis sabrZolo potencials. ami-
tom iyo, rom 1917 wlis 11 marts ruseTis
umaRlesi mTavarsardlis Stabis ufrosma
mixail aleqseevma gamosca brZaneba, romel-
Sic CamoTvlili iyo is RonisZiebebi, rom-
lis cxovrebaSi gatarebac jariskacTa dep-
utatTa sabWoebSi memarcxene elementebis
gavlenas Seamcirebda. brZanebaSi aRniSnu-
li iyo, rom droebiT mTavrobas realuri
Zalaufleba ar gaaCnia da am Zalauflebas
deputatTa sabWoebi flobdnen. mixail ale-
qseevi miiCnevda, rom Semdegi kompromisi
deputatTa sabWoebis mimarT damRupveli
iqneboda, xolo armia saimedod unda yo-
filiyo daculi jariskacTa deputatTa
sabWoebis gavlenisagan. armiaSi jariskacTa
deputatTa sabWoebis gavlenis Sesamcireb-
lad aucilebeli iyo oficerTa organize-
ba, xolo deputatTa sabWoebSi, romlebic
mxolod jariskacebisagan kompleqtdeboda,
_ oficrebis Seyvana. kavkasiis armiis mTa-
varsardali nikolai iudeniCi 11 martsve
gamoexmaura mixail aleqseevis brZanebas da
umaRlesi mTavarsardlis Stabis ufross
depeSiT acnoba, rom kavkasiis armiaSi ar-
sebul jariskacTa deputatTa sabWoebs
sardloba Tavis gavlenis qveS moaqcevda.
kavkasiis armiis mTavarsadlis optimizmi
usafuZvlo aRmoCnda. 1917 wlis 12 marts
polkovnikma riabininma nikolai iudeniCs
arasasiamovno ambavi amcno: trapizonSi
ganlagebul kavkasiis armiis nawilebSi ja-
riskacTa deputatTa sabWoebis iniciativiT
Zveli wesdebebi gauqmda da ZalaSi Sevida
jariskacTa mier SemuSavebuli axali wesde-
bebi. konkretulad ki movlenebi ase ganvi-
Tarebula:
1. 1917 wlis 9 marts trapizonSi ja-
riskacebi, mezRvaurebi, navsadguris
muSebi, sul 2.000 kaci Sekrebila.
Sekrebas oficerTa mcire raodeno-
bac daswrebia;
2. jariskacTa da mezRvaurTa Sekrebas
erTxmad gadauwyvetia policiisa da
Jandarmeriis samsaxurebis gauqmeba.
hauptvaxtidan jariskacTa ganTavi-
sufleba, maRaziebisa da sursaTis
sawyobebis gaZarcva oficrebisa da
Segnebuli jariskacebis wyalobiT
Tavidan yofila acilebuli;
3. RamiT trapizonSi jariskacTa dep-
utatTa sabWos mier daniSnuli pa-
truli morigeobda, patrulis Se-
mad genlobaSi jariskacebTan erTad
oficrebic iyvnen;
4. 9 marts saRamos samxedro nawilebis
meTaurebi da oficrebi samxe-
dro-savele sasamarTlos Tavmjdom-
aris monawileobiT Seqmnili viTare-
bis gasaanalizeblad Sekrebilan.
yvela SeTanxmebula imaze, rom ja-
riskacTa mitingebis didi xniT Tav-
idan acileba SeuZlebeli iqneboda.
portis komendantma ganacxada, rom
igi pasuxs ver agebda portSi myofi
mezRvaurebis moqmedebaze. krebaze
gamoTqmula azri, rom daxmarebis
mizniT samoqalaqo xelisuflebis
warmomadgenlebisaTvis miemarTaT;
5. 10 marts diliT miRebuli iqna gad-
awyvetileba droebiTi aRmasrule-
beli komitetis Seqmnis Sesaxeb.
- 63 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
aseve gadawyda Zalis gamoyeneba Tu
jariskacebis hauptvaxtidan ganTa-
visuflebas moiTxovdnen;
6. droebiTi aRmasrulebeli komite-
tis zogierTi wevris moTxovniT, aR-
masrulebeli komiteti jariskacTa
mitings unda daswreboda. komiteti
mitings daeswro;
7. polkovnik riabinins viTarebis
garTulebis SemTxvevisaTvis sa-
brZolvelad mzad hyavda qalaqis ga-
reubanSi ganlagebuli kazakTa pol-
ki da sanapiro dacvis artileria;
8. jariskacTa mitingi didi vneba-
Ta RelviT mimdinareobda, wamoy-
enebuli iqna hauptvaxtSi myofi
jariskacebis, maT Soris sisxlis
samarTlis damnaSaveebis, ganTavi-
suflebis moTxovna. sisxlisRvris
Tavidan acilebis mizniT droebiTi
aRmasrulebeli komitetis am moTx-
ovnas daeTanxma _ dapatimrebulebi
gaanTavisufles;
9. Tbilisidan brZanebis miRebamde
dro ebiT aRmasrulebel komitets
JandarmeriisaTvis saxeli Seucvlia
da “raionis dacvis samsaxu-
ri” uwodebia, saxeli SeucvliaT
policiisaTvisac da misTvis “samxe-
dro milicia” uwo debiaT. policiisa
da Jandarmeriis maRalCinosnebi Ta-
namdebobidan gada uyenebiaT.
6. sagubernio xelisuflebis likvidacia saqarTveloSi
simSvide arc samoqalaqo mosaxleobaSi
SeiniSneboda. 1917 wlis 13 marts Tbilisis
gubernatorma aleqsandr mandrikam mazre-
bis ufrosebs acnoba, rom Tbilisis guber-
natori da vice-gubernatori gadayenebuli
iyvnen Tanamdebobidan da qalaqSi mTeli
Zalaufleba Tbilisis deputaTa sabWos aR-
masrulebel komitets aeRo xelSi. 14 marts
quTaisis gubernatorma aleqsandr gudoviC-
ma (1869-1919) depeSiT acnoba Tbiliss, rom
misi gubernatoris Tanamdebobaze darCe-
na saziano iqneboda xalxis interesebisT-
vis. cxadia, quTaisis gubernatoris gad-
awyvetileba sulac ar iyo nebayoflobiTi
_ Tu igi ar gadageboda, igive dRe eloda,
rac Tbilisis gubernators.
7. wesrigis aRdgenis cda ruseTis armiaSi da viTareba kavkasiis frontze
cxadia, samxreT kavkasiasTan SedarebiT
gacilebiT ufro daZabuli viTareba iyo
peterburgSi, moskovSi da ruseTis moqmed
armiaSi (frontebze). droebiTma mTavrobam
da generalitetma miiRes gadawyvetileba,
rom frontze warmatebuli Seteva xelisu-
flebis avtoritets aamaRlebda. 1917 wlis
18 marts frontebis sardlebma da sxva
generlebma: kavaleriis generalma, gener-
al-adiutantma aleqsei brusilovma (1853-
1926), infanteriis generalma dimitri bal-
aninma (1857-1928), infanteriis generalma,
general-adiutantma dimitri SCerbaCevma
(1857-1932), kavaleriis generalma aleqsei
kaledinma (1861-1918) da infanteriis gen-
eralma piotr baluevma (1857-1923) sagange-
bo depeSiT acnobes kavkasiis armiis sar-
dals, nikolai iudeniCs, rom aucilebeli
iyo ruseT-osmaleTis frontze Setevis
dawyeba. 19 marts nikolai iudeniCma de-
peSiT acnoba samxreT-dasavleTis frontis
sardal aleqsei brusilovs, rom oslameTis
armiis winaaRmdeg Setevas daiwyebda.
gatarebuli RoniZiebebis miuxeda-
vad vercerT frontze da maT Soris verc
ruseT-osmaleTis kavkasiis frontze wes-
rigis aRdgena ver moxerxda. jariskacTa
deputatTa sabWoebis TviTnebobis Sedegad
samxedro nawilebis brZolisunarianoba
daqveiTda. 1917 wlis 1 aprils trapizo-
nis gamagrebuli raionidan sagangebo de-
peSiT mimarTes ruseTis droebiTi mTav-
robis samxedro ministrs aleqsei guCkovs,
iusticiis ministrs aleqsandr kerenskis,
petrogradis muSaTa, jariskacTa da mezR-
vaurTa deputatTa sabWos Tavmjdomares ni-
koloz (karlo) CxeiZes, droebiTi mTavrobis
- 64 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
Tavmjdomares giorgi lvovs. depeSaSi aR-
niSnuli iyo, rom trapizonis gamagrebuli
raionis sardlobasa da trapizonis muSaTa
da jariskacTa aRmasrulebel komitets So-
ris mudmivi konfliqti arsebobda. msgav-
si viTareba SeiniSneboda yvela frontze,
armiebSi, diviziebsa da polkebSi. 1917 wlis
16 aprils ruseTis armiis generaluri Sta-
bis oficerTa jgufma mowodebiT mimarTa
frontebis, armiebis, korpusebis, divi-
ziebisa da samxedro okrugebis Stabebis
oficrebs. mowodebis teqsti depeSiT ga-
daica, romelSic vkiTxulobT: “Cveni samS-
oblo da armia safrTxeSia.” safrTxis Tav-
idan acilebis erTaderT gzad generaluri
Stabis oficrebi armiaSi wesrigis aRdgenas
saxavdnen. mowodebas xels awerdnen gener-
aluri Stabis oficrebi: baranovski, lebe-
devi, salkoviCi, pronini, tixobrazovi, iuze-
foviCi, kiiaSCenko, koJevnikovi.
kavkasiis frontis mTavarsardal-
ma nikolai iudeniCma ramdenime RonisZie-
ba gaatara: Tanamdebobidan gadaayena ja-
riskacebisaTvis saZulveli oficrebi,
samxedro nawilebidan gaiwvia is oficre-
bi, romlebic xels uSlidnen urTierTo-
bis mogvarebas jariskacTa deputatebis
sabWoebTan, Tumca am RonisZiebebs viTare-
bis kardinalurad Secvla ar SeeZlo. ja-
riskacTa deputatTa sabWoebi samxedro
nawilebis erTaderT baton-patronad miiC-
nevdnen Tavs da arad agdebdnen samxedro
meTaurTa gankargulebebsa da brZanebebs.
1917 wlis 31 maiss kavkasiis armiis mTa-
varsardlad nikolai iudeniCis nacvlad
infanteriis generali mixail prJevalski
(1859-1934) dainiSna.
1917 wlis agvistos bolos infanteriis
genaralma lavr kornilovma (1870-1918) Ta-
namoazre generlebisa da oficrebis jguf-
Tan erTad saxelmwifo gadatrialebis
mowyoba da samxedro diqtaturis damyare-
ba gadawyvita. kavkasiis armiis generlebisa
da oficrebis jgufma mxari dauWira gen-
eral lavr kornilovs. droebiTi mTav-
robis Tavmjdomarem aleqsandr kerenskim
SeZlo saxelmwifo gadatrialebis Tavidan
acileba.
1917 wlis agvistoSi kavkasiis armiaSi
sul ufro gaZlierda jariskacTa deputat-
Ta sabWoebis gavlena. sxvadasxva samxedro
nawilis jariskacTa deputatTa sabWoebis
muSaobas koordinacias uwevda jariskacTa
deputatTa sabWoebis amierkavkasiis samx-
areo centri, romlis paralelurad moq-
medebda kavkasiis armiis komiteti. pirveli
organo metwilad politikuri sakiTxebiT
iyo dakavebuli, xolo meore _ samxedro
sakiTxebiT. jariskacTa deputatTa sabWoe-
bis amierkavkasiis samxareo cenrtTan Seiqm-
na droebiTi revoluciuri komiteti, ro-
melmac 1917 wlis 31 agvistos frontsa
da zurgSi moqmed jariskacTa deputatTa
sabWoebs revoluciuri komitetebis Seqmni-
saken mouwoda. mowodebaSi aRniSnuli iyo:
1. 1917 wlis 30 agvistos gaimarTa am-
ierkavkasiis muSaTa, jariskacTa da
glexTa deputatTa sabWoebis gaer-
Tianebuli centris kreba, romelsac
evgeni gegeWkori (1881-1954) Tavmj-
domareobda;
2. Seqmnili viTarebis gaanalizebis
Semdeg gadawyda kavkasiis droebiTi
centraluri revoluciuri komite-
tis Seqmna. komitetis SeqmnasTan da-
kavSirebuli sakiTxebis gadawyveta
evgeni gegeWkors daevala;
3. krebis gadawyvetilebiT kavka siis
droebiT centralur re volu ciur
komitetSi unda Sesu liyo yvela
revoluciuri da sa zogadoebrivi
organizacia, social-demokrati
men Sevikebis, social-demokrati
bol Sevikebis, so ci alist-revoluci-
onerebis, socialist-federal-
istebis da daSnakciutunis warmo-
madgenlebi. krebam airCia samxedro
saqmeTa komisia, samoqalaqo saqmeTa
komisia, dapatimrebis komisia. garda
amisa, krebam kavkasiis frontze gan-
lagebuli ruseTis armiis samxedro
nawilebSi komisrebi daniSna;
- 65 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
4. 1917 wlis 30-31 agvistos RamiT
daapatimres general lavr korni-
lovis gamosvlis monawileebi. Cxre-
kisas amoRebuli masaliT dadginda,
rom samxedro gadatrialeba kavkasi-
is armiaSic mzaddeboda. saqmes daC-
qarebuli tempiT iZiebdnen;
5. kavkasiis droebiTi centraluri
revoluciuri komiteti kavkasiis
armiis oficrebsa da jariskacebs
arwmunebda, rom samxedro diqtat-
uris damyarebis warumatebeli
cdis Semdeg petrogrdSi wesrigi
sufevda.
1917 wlis 6 seqtembers TbilisSi cno-
bili gaxda, rom ruseTis umaRles mTavar-
sardlad droebiTi mTavrobis Tavmjdomare
aleqsandr kerenski, xolo umaRlesi mTavar-
sardlis Stabis ufrosad mixail aleqseevi
dainiSna. 1917 wlis 9 seqtemebers kavkasiis
droebiTi revoluciuri komitetis Tavmj-
domarem evgeni gegeWkorma cirkularuli
depeSa daagzavna, romelic amierkavkasiis
gansakuTrebuli komitetis reorganizacias
exeboda. cirkularSi aRniSnuli iyo:
1. general lavr kornilovis ambox-
ebis dros amierkavkasiis gansa-
kuTrebulma komitetma (ozakomma)
mTeli Zalauflebis sakuTar xelSi
aReba scada;
2. amierkavkasiis ganasakuTrebu-
li komi teti reorganizacias saW-
iroebda: komitetis Semadgenloba-
Si unda SeeyvanaT revoluciuri da
socialisturi partiebis warmoam-
dgenlebi;
3. kavkasiis droebiTi revoluciuri
komiteti ozakomis reorganizaci-
asTan dakavSirebiT ukve daukav-
Sirda ru seTis droebiT mTavrobas,
miRweuli iqna SeTanxmeba, rom oza-
komis reorganizaciamde muSaobas
gaagrZelebda misi Zveli Semadgen-
loba. mosaxleobas misTvis saint-
ereso yvela sakiTxTan dakavSirebiT
kvlav ozakomisTvis unda miekiTxa.
evgeni gegeWkoris cirkularul tele-
gramasTan dakavSirebiT ozakomis Tavm-
jdomarem vasili xarlamovma Tbilisis
guberniis komisars depeSa gaugzavna, ro-
melSic aRniSnuli iyo, rom lavr korni-
lovis amboxebis dReebSi amierkavkasiaSi
Seqmnili organizaciebi, romlebic Zalau-
flebis xelSi aRebas apirebdnen likvidire-
buli iqnen.
ruseTis droebiTi mTavroba anarqi-
asTan brZolaSi uZluri aRmoCnda. mTavro-
bis saSinao da sagareo politka miuRebeli
iyo mosaxleobisaTvis. gansakuTrebiT ara-
popularuli iyo omis gamarjvebamde miy-
vanis mowodeba. ruseT-germaniis frontze
seriozulma marcxma, rasac didi msxverpli
mohyva, kidev ufro daZaba qveyanaSi arse-
buli politikuri da socialuri viTareba.
ruseTi SimSilobis zRvarze imyofeboda,
droebiTi mTavroba ki uperspeqtivo oms
ganagrZobda. Seqmnili viTarebiT kargad is-
argebles revoluciurma partiebma, pirvel
rigSi social-demokratma bolSevikebma da
armiasa da mosaxleobaSi droebiTi mTavro-
bis sawinaaRmdego agitacia gaaCaRes.
1917 wlis 24 oqtombers ruseTis Sina-
gan saqmeTa ministrma nikitinma Tbilisis
guberniis komisars depeSiT ubrZana, rom
gadamwyveti zomebi mieRo im Zalebis miam-
rT, romlebic Zalauflebis xelSi Cagdebas
Seecdebodnen. depeSa TbilisSi meore dRes,
25 oqtombers miiRes, anu maSin, rodesac
bolSevikebma petrogradSi kontrevoluci-
uri saxelmwifo gadatrialeba ukve ganax-
orcieles da droebiTi mTavrobac daamxes.
8. amierkavkasiis komisariatis Seqmna
1917 wlis 26 oqtombers amierkavkasiis
gansakuTrebuli komitetis Tavmjdomar-
is movaleobis aRmsrulebelma akaki Cxen-
kelma da komitetis wevrebma memed iusuf
hajibaba jafarovma, miqael papajanian-
ma depeSa gaugzavnes Tbilisis guberniis
komisars. romelSic petrogradSi ganvi-
Tarebuli movlenebis Setyobinebis Semdeg
- 66 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
ozakomis wevrebi komisars ase mimarTa-
vdnen: `winadadebas gaZlevT wesrigisa da
simSvidis SenarCunebis mizniT gadamwyveti
RonisZiebebi gaataroT, ar dauSvaT aravi-
Tari darRveva da TviTneburi gamosvle-
bi, mosaxleobas auxseniT Tu ra sazianoa
xelisuflebis dapyrobis mizniT uwesri-
gobis mowyoba, miTumetes damfuZnebeli
krebis arCevnebis win. ozakomi moqmedebs
yvela revoluciur organizaciasTan kav-
SirSi da Tavis mxriv viTarebis Sesabamisad
yvela RonisZiebas atarebs. ozakomis Tavm-
jdomaris magier Cxenkeli, ozakomis wevre-
bi papajanovi, jafarovi~.
TbilisSi petrogradSi ganviTarebuli
movlenebis Sesaxeb dawvrilebiTi informa-
cia ar gaaCndaT, Tumca bolSevikebis mier
saxelmwifo gadatrialebis mowyobis Sesax-
eb saqmis kursSi iyvnen. bolSevikebis mier
1917 wlis 24-25 oqtombers ganxorciele-
bul kontrrevoluciur saxelmwifo ga-
datrialebas gaemijnen da bolSevikebis ga-
mosvla dagmes:
1. 25 oqtombers _ kavkasiis armiis
sardlobam (mTavarsardali infan-
teriis generali mixail prJevalski,
Stabis ufrosi general-maiori ev-
geni lebedinski), generalitetma da
oficrobam;
2. 25 oqtombers _ amierkavkasiis ja-
riskaTa deputatTa sabWoebis samx-
areo sabWom (Tavmjdomare dimitri
donskoi);
3. 26 oqtombers _ kavkasiis armiis
samxareo sabWom;
4. 3 noembers _ amierkavkasiis muSaTa,
jariskacTa da glexTa deputatTa
sabWoebis samxareo centrma.
bolSevikebis mier ganxorcielebuli
saxelmwifo gadatrialeba ar cno amierka-
vkasiis arcerTma politikurma Zalam, garda
qarTveli, somexi da azerbaijaneli bolSe-
vikebisa. 1917 wlis 24-25 oqtombris saxelm-
wifo gadatrialebisa da ruseTis droebiTi
mTavrobis damxobis Semdeg mis mier daniSnu-
li samxareo xelisuflebis organo _ amier-
kavkasiis gansakuTrebuli komiteti (oza-
komi) samarTlebrivi TvalsazrisiT aRar
SeiZleboda samxareo xelisuflebis saTave-
Si darCeniliyo. amierkavkasiis politikur-
ma Zalebma icodnen, rom sabWoTa ruseTis
mTavroba didxans aRar daayovnebda amier-
kavkasiaSi samxareo xelisuflebis axali
organos daniSvnas. qarTvelma, somexma da
azerbaijanelma politikurma moRvaweebma
gadawyvites sabWoTa ruseTis mTavrobisaT-
vis daeswroT da TviTon SeeqmnaT samxareo
xelisuflebis organo. am mizniT kavkasiis
sazogadoebrivi uSiSroebis komitetis ini-
ciativiT 1917 wlis 11 noembers TbilisSi,
saxalxo saxlSi, muSaoba daiwyo samxareo
TaTbirma. TaTbirze warmomadgenlebi ga-
mogzavnes:
1. amierkavkasiis muSaTa, jariskacTa
da glexTa samxareo centrma;
2. amierkavkasiis jariskaTa deputatTa
sabWoebis samxareo sabWom;
3. kavkasiis armiis samxareo sabWom;
4. Tbilisis muSaTa da jariskacTa dep-
utatTa sabWoebis aRmasrulebelma
komitetma;
5. Tbilisis saqalaqo saTaTbirom;
6. kavkasiis sazogadoebrivi uSiSroe-
bis komitetma;
7. amierkavkasiis gansakuTrebulma ko-
mitetma;
8. qarTvelma social-demokratebma me-
n Sevikebma;
9. qarTvelma social-demokratma bol-
Sevikebma;
10. qarTvelma socialist-revoluci-
onrebma;
11. qarTvelma socialist-federalis-
tebma;
12. qarTvelma erovnul-demokratebma;
13. somexma daSnakebma;
14. azerbaijanelma musavatebma;
15. fosta-telegrafis TanamSromlebma;
16. amierkavkasiis sasursaTo sammarTve-
lom;
17. TbilisSi arsebulma profkavSirul-
ma organizaciebma.
- 67 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
TaTbirs eswrebodnen kavkasiis armi-
is mTavarsardali, infanteriis generali
mixail prJevalski, kavkasiis armiis Sta-
bis ufrosi, general-maiori evgeni leb-
edinski (1873 -?), kavkasiis armiis Stabis
general-kvartermaisteri, general-maiori
vladimir levandovski (1873-1946), kavkasiis
armiis movlinebuli ingliseli da frangi
oficrebi, amerikis SeerTebuli Statebis
konsuli. sul TaTbirs 100 kaci eswreboda.
TaTbiri 12 saaTze evegeni gegeWkorma
gaxsna. man mokled daaxasiaTa 1917 wlis 24-
25 oqtombersa da Semdeg dReebSi ganviTare-
buli movlenebi _ bolSevikebis mier mowyo-
bili saxelmwifo gadatrialeba da droebiTi
mTavrobis damxoba. evgeni gegeWkorma saxel-
mwifo gadatrialebas ruseTis demokratiis
winaaRmdeg mimarTuli qmedeba uwoda. evge-
ni gegWkori saSiS movlenad miiCnevda imas,
rom bolSevbikebis mier ganxorcielebuli
saxelmwifo gadatrialebis Semdeg amier-
kavkasia centralur ruseTs moswyda, ro-
gorc finansuri, ise sursaTiT momaragebis
TvalsazrisiT. amierkavkasiis jariskaTa
deputatTa sabWoebis samxareo sabWos Tav-
mjdomarem dimitri donskoim aRniSna, rom
Seqmnil viTarebaSi aucilebeli iyo amier-
kavkasiis demokratiis gaerTianeba, Tumca
ganvlilma periodma aCvena, rom demokra-
tiuli Zalebi or banakad gaiyo da ganx-
eTqileba dRiTidRe Zlierdeboda. dimitri
donskoim aRniSna, rom arsebobda saSiSroe-
ba ganxeTqileba kavkasiis armiaSic dawyebu-
liyo. donskoimac yuradReba gaamaxvila im
mosalodnel uaryofiT movlenebze, rome-
lic ruseTidan amierkavkasiaSi fulis niS-
nebis Semodinebisa da xorbliT momaragebiT
Sewyvetas mohyveboda, xolo bolSevikebis
batonoba petrogradSi safrTxes uqmnida
rogorc centralur ruseTs, ise amierkavka-
sias. dimitri donskoim yuradReba gaamaxvi-
la im faqtze, rom amierkavkasiaSi xalxis
ndobiT aRWurvili samxareo xelisuflebis
ararseboba kidev ufro Zabavda viTarebas
da daaskvna: amierkavkasiis gansakuTrebuli
komiteti (ozakomi) TviTon grZnobda, rom
xalxis masebis mxardaWera ar hqonda, ris
gamoc man gadadgomis gadawyvetileba miiRo
da amjerad mxolod mimdinare saqmeebTan
dakavSirebiT sakancelario samuSaoebs as-
rulebda. TaTbirze dimitri donskois am
daskvnas kamaTi ar gamouwvevia. Semdeg don-
skoi damfuZnebeli krebis arCevnebs Seexo
da aRniSna, rom amierkavkasiis mosaxleoba
da kavkasiis armia ruseTis damfuZnebel
krebaSi 45 delegats irCevda. momxseneblis
azriT ukeTesi iqneboda amierkavkasiis samx-
areo xelisuflebis mmarTvelobis forma
damfuZnebel krebas ganesazRvra, magram
es dros moiTxovda, xolo samxareo xeli-
suflebis organizeba dauyovnebliv unda
momxdariyo. moxsenebis dasasruls dimitri
donskoim aRniSna, amierkavkasiis axali samx-
areo xelisufleba droebiTi iqneba, xolo
samxareo xelisuflebis formas sabolood
damfuZnebeli kreba gadawyvetso. donsko-
is moxsenebis safuZvelze TaTbirma aseTi
rezolucia miiRo:
1. ruseTis damfuZnebel krebaSi amier-
kavkasiis mosaxleobidan da amier-
kavkasiis frontidan delegatebis
arCevamde amierkavkasiis mmarTve-
loba gadavides amierkavkasiis sazo-
gadoebrivi uSiSroebis komitetis
xelSi, romelSic Sevlen revolu-
ciur demokratiuli, centraluri,
sazogadoebrivi, oficialuri da
erovnuli organoebis warmomadgen-
lebi;
2. ruseTis damfuZnebel krebaSi arCev-
nebis Semdeg damfuZnebel krebas
eTxovos amierkavkasiis samxareo
xelisuflebis droebiTi organos
Seqmna, romlis Semadgenloba da xa-
siaTi ganisazRvros Semdegi princi-
pebis dacviT:
a) amierkavkasiis samxareo xelisu-
flebis organos politika SeuTan-
mxdes ruseTis demokratiis poli-
tikas da masTan erTad gadawyviros
saerTo saxelmwifoebrivi amocanebi;
b) avtonumiurad gadawydes mxolod
- 68 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
adgilobrivi mniSvnelobis mimdin-
are sakiTxebi;
g) amierkavkasiis samxareo xelisu-
flebis droebiTma organom mmarTv-
elobiTi funqcia unda SeinarCunos
damfuZnebeli krebis meir ruseTis
centraluri xelisuflebis organi-
zebamde;
d) amierkavkasiis samxareo xelisuf-
lebis droebiTi organo Tavis
saqmianobaSi unda daeyrdnos mu-
SaTa, ja riskacTa da glexTa dep-
utatTa sab Woebs da adgilobrivi
TviTmmarTvelo bis organoebs.
TaTbirze gansxvavebuli rezolu-
cia aravis Seutania, arc dimitri donkois
rezoluciis Sesworeba mouTxovia vinmes,
bolSevikebma TaTbiri dasrulebamde da-
toves, rezoluciisaTvis kenWi aRar uyri-
aT, radgan darbazSi mowinaaRmdegeTagan
aRaravin imyofeboda. dokumentSi Caiwera,
rom rezolucia erTxmad iqna miRebuli.
amierkavkasiis politikur ZalTa
TaTbiris Semdeg, 1917 wlis 15 noembers
miRebuli iqna gadawyvetileba samxareo
xelisuflebis organos _ amierkavkasiis ko-
misariatis Seqmnis Seasaxeb. amierkavkasiis
komisariatis Semadgenloba ase ganisazRvra:
1. evgeni gegeWkori _ Tavmjdomare,
Sro mis saministros saqmeTa komisa-
ri da sagareo urTierTobaTa samin-
istros saqmeTa komisari;
2. akaki Cxenkeli _ Sinagan saqmeTa sa-
ministros saqmeTa komisari;
3. dimitri donskoi _ samxero da sazR-
vao saministros saqmeTa komisari;
4. x. karCikiani _ finansTa saministros
saqmeTa komisari;
5. Salva aleqsi-mesxiSvili _ saxalxo
ganaTlebis saministros saqmeTa ko-
misari da iusticiis saqmeTa saminis-
tros komisari;
6. memed iusuf hajibaba jafarovi _ vaW-
robisa da mrewvelobis saministros
saqmeTa komisari;
7. xudadaT bei meliq-aslanovi _ gze-
bze mimosvlis saministros saqmeTa
komisari;
8. a. neruCevi _ miwaTmoqmedebis samin-
istros saqmeTa komisari;
9. g. ter-gazariani _ sursaTis saminis-
tros saqmeTa komisari;
10. amazasp (amo) oganjaniani _ sazo-
gadoebrivi mzrunvelobis saminis-
tros saqmeTa komisari;
11. xalil bei hajibaba xasmamedovi _
saxelmwifo kontrolis saqmeTa ko-
misari.
1917 wlis 18 noembers amierkavkasiis ko-
misariatma mxaris mosaxleobas deklaraci-
iT miamrTa, romelSic aRniSnuli iyo:
1. amierkavkasiis komisariati samxareo
xelisuflebis funqcias Seasruleb-
da ruseTis damfuZnebeli krebis
mowvevamde;
2. amierkavkasiis komisariati daicavda
1917 wlis Tebrval-martis revolu-
ciis monapovars, daamyarebda revo-
luciur wesrigs, aRkveTda samoqa-
laqo omis saSiSroebas;
3. amierkavkasiis komisariati ruseTis
revoluciis mier aRiarebuli erTa
TviTgamorkvevis principidan gamom-
dinare xels Seuwyobda amierkavkasi-
aSi erovnuli sakiTxis gadaWras;
4. amierkavkasiis komisariati ibrZo-
lebda zavis dauyovnebliv dadebi-
saTvis;
5. amierkavkasiis komisariati yovel
Rones ixmarda finansebis mosawes-
rigeblad, armiisa da mosaxleobis
sursaTiT mosamarageblad da SimS-
ilis Tavidan asacileblad, trans-
portis muSaobis gasaumjobeseblad;
6. amierkavkasiis komisariati uzrun-
velhyofda sazogadoebis uSiSroe-
bas, zavis dadebis SemtxvevaSi armi-
is demobilizaciis organizebulad
Catarebas, warmoebasa da ganawile-
baze kontrolis damyarebas, Sromis
uflebis dacvas, demokratiuli
erobis SemoRebas, sasamarTlos re-
- 69 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
organizacias, agraruli sakiTxis
gadaWras, amierkavkasiaSi mcxovrebi
erebis mSvidobian Tanaarsebobas.
9. droebiTi zavi ruseT-osmaleTis kavkasiis frontze
amierkavkasiis komisariati energiulad
Seudga ruseT-osmaleTis kavkasiis fron-
tze drobiTi zavis dadebisaTvis mzade-
bas. saqmes aferxebda erTi umniSvnelova-
nesi garemoeba: amierkavkasiis komisariati
samxareo xelisuflebis organo iyo da mas
osmaleTTan droebiTi zavis dadebaze mo-
laparakebis dawyeba ruseTis centraluri
xelisuflebis nebarTvis gareSe ar SeeZlo.
1917 wlis 25 oqtombris Semdeg ruseTis yo-
fili imperiis teritoriis udides nawils
sabWoTa ruseTis mTavroba akontroleb-
da, romelsac amierkavkasiis komisariati
ar cnobda. osmaleTTan droebiTi zavis
nebarTva amierkavkasiis komisariats ruse-
Tis umaRlesi mTavarsardlobis banakidan
SeiZleboda mieRo, magram man bolSevikebis
mier saxelmwifo gadatrialebis mowyobis
Semdeg male funqcionireba Sewyvita. aseT
gaurkvevel viTamrebaSi iniciativa osmale-
Tis mxarem ikisra, rac amierkavkasiis komis-
ariatisaTvis molaparakebis dawyebis for-
malur sababs warmoadgenda.
1917 wlis 21 noembers gaimarTa amier-
kavkasiis komisariatis sxdoma, romelsac
evgeni gegeWkori da akaki Cxenkeli Tavmj-
domareobdnen. sxdomas eswrebodnen Salva
aleqsi-mesxiSvili, memed iusuf hajibaba ja-
farovi, dimitri donskoi, x. karCikiani, xu-
dadaT bei meliq-aslanovi, amazasp (amo) ogan-
janiani, g. tergazariani. sxdomaze mowveuli
iyvnen kavkasiis frontis mTavarsardali,
infanteriis generali mixail prJevalski
da kavkasiis frontis Stabis ufrosi, gen-
eral-maiori evgeni lebedinski. dRis wes-
rigSi idga erTi sakiTxi: general mixail
prJevalskis gancxadeba imis Taobaze, rom
man kavkasiis frontze osmaleTis armiis
mTavarsardal ferik vehib mehed haSasagan
droebiTi zavis dadebis Taobaze werili
miiRo. sakiTxis ganxilvis Semdeg amierka-
vkasiis komisariatma daadgina:
1. ruseTSi ar arsebobs erTi, cen-
traluri yvelasagan aRiarebuli
xelisufleba, umaRlesi mTavar-
sardlobis banaki samoqalaqo omis
pirobebSi daiSala. Seqmnil poli-
tikur viTarebaSi amierkavkasi-
is komisariatma droulad miiCnia,
daTanxmdes osmaleTis mTavarsard-
lobis winadadebas, dauyovnebliv
Sewyvitos sabrZolo moqmedebebi ka-
vkasiis frontze, aRar ganaxorcie-
los jarebis aranairi strategiuli
gadajgufeba, romelic uaryofiT
gavlenas iqoniebs mesopotamiaSi
ganlagebuli inglisis armiis mdgo-
mareobaze;
2. winadadeba mieces kavkasiis fron-
tis mTavarsardals, general mix-
ail prJevalskis upasuxos kavkasiis
frontze ganlagebuli osmaleTis
jarebis mTavarsardals da pasuxis
Sesaxeb saqmis kursSi Caayenos mes-
opotamiaSi ganlagebuli inglisis
armiis sardali;
3. kavkasiis armiisa da mosaxleobisad-
mi mowodebaSi ganmartebul iqnas
droebiTi zavis mizani, raTa armia
da mosaxleoba Segnebulad moekidos
sazavo molaparakebas;
4. amierkavkasiis komisariatis gad-
awyvetilebis Sesaxeb ecnobos mokav-
Sire saxelmwifoebisa da neitralu-
ri saxelmwifoebis konsulebs.
1917 wlis 21 noembersve, amierkavka-
siis sxdomis dasrulebis Semdeg, gaimar-
Ta amierkavkasiis muSaTa, jariskacTa da
glexTa deputatTa sabWoebis samxareo cen-
tris sagangebo sxdoma. sxdomas noe Jor-
nadia Tavmjdomareobda. sxdomaze moxsen-
ebiT gamovida amierkavkasiis komisariatis
Tavmjdomare evgeni gegeWkori, romelmac
damswreT gaacno droebiTi zavis dadebis
Taobaze komisariatis dadgenileba. gamosv-
lis dasasruls evgeni gegeWkorma ganacxa-
- 70 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
da: `Cven veswrafiT davdoT demokratiuli
zavi~. samxareo centrma erTxmad miiRo
dadgenileba: `amierkavkasiis komisariatis
moqmedeba mowonbul iqnas~.
1917 wlis 22 noembers kavkasiis fron-
tis mTavarsardalma generalma mixail
prJevalskim da kavkasiis frontis Stabis
ufrosma general-maiorma evgeni lebe-
dinskim, amierkavkasiis komisariatis dad-
genilebis Sesabamisad, droebiTi zavis
dadebis Taobaze kavkasiis frontze osma-
leTis armiis mTavarsardals ferik vehib
mehmed faSas upasuxes. mixail prJevalskim
da lebedinskim osmalo sardals acnobes,
rom Tanaxmani iyvnen sabrZolo moqmede-
bebis Sewyvetaze da sazavo molaparakebis
dawyebaze. amasTan erTad, isini, ferik ve-
hib mehmed faSas sTavazobdnen, rom misi
Tanxmobis SemTxvevaSi osmalo da rusi
samxedro specialistebisagan Seqmniliyo
komisia, romelic droebiTi zavis pirobebs
SeimuSavebda. mixail prJevalskim da evgeni
lebedinskim osmalo sardals isic acnobes,
rom sazavo molaparakebasTan dakavSirebiT
saqmis kursSi Caayenebdnen mesopotamiaSi
ganlagebul inglisis armiis sardals. 22
noembersve mixail prJevalskim da evgeni
lebedinskim depeSa gaugzavnes mesopotami-
aSi ganlagebuli inglisis armiis sardals.
telegramaSi aRniSnuli iyo: kavakasiis
frontze ganlagebuli osmaleTis armiis
mTavarsardali ferik vehib mehmed faSa
dazavebis iniciativiT gamovida, amierka-
vkasiis komisariatma saWirod CaTvala os-
maleTis mxaris winadadeba mieRo da sazavo
molaparakeba daewyo. mixail prJevalski da
evgeni lebedinski inglisel sardals piro-
bas aZlevdnen, rom osmaleTTan molapar-
akebis dros aucileblad gaiTvaliswinebd-
nen mesopotamiaSi ganlagebuli inglisis
armiis sardlobis interesebs. 22 noem-
bersve amierkavkasiis komisariatma sazavo
molaparakebasTan dakavSirebiT mowodebiT
mimarTa kavkasiis armiasa da mosaxleobas.
mowodebas xels awerda amierkavkasiis ko-
misariatis mTeli Semadgenloba.
kavkasiis frontis mTavarsardalma am-
ierkavkasiis komisariatTan SeTanxmebiT
droebiTi zavis SemuSavebis mizniT Seqmnili
komisiis Tavmjdomared general-maiori ev-
geni viSinski (1873-1920) daniSna. droebiTi
zavis pirobebis SemuSavebis procesSi viS-
inskis 1917 wlis 25 noembers damtkicebuli
Semdegi instruqciiT unda exelmZRvanela:
1. dauyonebliv unda Sewyvetiliyo sa-
brZolo moqmedebebi ruseT-osmale-
Tis kavkasiis frontze;
2. dauSvebeli iyo starategiuli gada-
jgufebis mizniT jarebis gadaadg-
ileba, gansakuTrebiT ki osmaleTis
jarebis gadasrola mesopotamia-si-
riis frontze, sadac inglisis
armia iyo ganlagebuli. Tu osmale-
bi strategiul gadajgufebas mainc
moaxdendnen, es CaiTvleboda sa-
brZolo moqmedebebis ganaxlebad;
3. jarebs ufleba eZleodaT dislok-
aciis adgilidan moexdinaT mcire
masStabis, arastrategiuli mniSvne-
lobis gadaadgileba;
4. omis dros ruseTis armiis mier da-
kavebul osmaleTis teritoriaze
Seqmnil samoqalaqo administraci-
ul organoebs (adgilobrivi mmarT-
velobis organoebs) igive uflebe-
bi unarCundebodaT ra uflebiTac
sargeblobdnen sazavo molaparake-
bis dawyebamde;
5. sazavo molaparakebis mxareebi sade-
markacio xazis dadgenis Semdeg
miniWebuli teritoriis sruli ba-
ton-patroni xdebodnen, rogorc
samxedro ise administraciuli
TvalsazrisiT;
6. sademarkacio xazis dadgenis Semdeg
adgilobriv SeuiaraRebel mosax-
leobas ufleba eZleoda sademarka-
cio xazis meore mxareze gadasuli-
yvnen;
7. Tu adgilobrivi mcxovrebi sade-
markacio xaziT dadgenil neitral-
ur zonaSi Caidenda iseT danaSauls,
- 71 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
romelic safrTxes uqmnida adgilo-
briv mcxovrebTa simSvides, damna-
Save dasasjelad xelSemkvrel mxa-
reebs gadaecemebodaT. Tu romelime
mxare Zebnili damnaSavis gadacemas
moiTxovda, meore mxare valdebuli
iyo dauyonebliv Seesrulebina es
moTxovna;
8. yvelaferi unda gakeTdes imisaTvis,
rom sademarkacio xazis dadgenisas
SenarCunebuli iqnas is teritoria,
romelic ruseTis armias ukavia;
9. droebiTi zavi imoqmedebda sab-
oloo zavis dadebamde. Tu saboloo
zavi ar daideboda, xelSemkvrel mx-
areebs ufleba ar hqondaT daerRvi-
aT sademarkacio xazi. sademarkacio
xazis darRvevamde damrRvev mxares
meore mxare Svidi dRiT adre unda
gaefrTxilebina;
10. Sav zRvaze droebiTi zavis moq-
medebis pirobebs damatebiTi xe-
lSekruleba gansazRvravda;
11. droebiTi zavis pirobebi sademark-
acio xazis sqemasTan erTad or eg-
zemlarad unda SeedginaT da xel-
Semkvrel mxareebs xelmowerebiT
daedasturebinaT. xelSemkvrel mx-
areebs gadaecemodaT dokumentis
TiTo egzemplari;
12. sazavo molaparakebis procesSi da
droebiTi zavis dadebis Semdeg Ses-
aZlebeli iyo qurTTa laSqris mxri-
dan warmoqmniliyo safrTxe, radgan
qurTebi aranair xelisuflebas ar
cnobdnen. mosalodneli iyo, rom
qurTebi moindomebdnen im terito-
riis dakavebas, romelsac omamde
flobdnen, rasac qurTebis mxridan
qristiani mosaxleobis darbeva Sei-
Zleba mohyoloda;
13. molaparakebis procesSi qurTTa
sakiTxic unda ganxiluliyo, osma-
leTis mTavrobas unda aeRo val-
debuleba, rom qurTebi droebiTi
zavis pirobebs daemorCilebodnen.
Tu qurTebi droebiTi zavis pirobebs
daarRvevdnen da mtrul moqmedebas
daiwyebdnen, ruseTis armia Sesabam-
is RonisZiebebs gaatarebda.
droebiTi sazavo xelSekrulebis dade-
bis droisaTvis ruseT-osmaleTis kavkasiis
fronti qalaq trapizonidan vanis tbamde
iyo gadaWimuli da misi sigrZe 500 verss
udrida. frontze ganlagebuli iyo 200.000
oficeri da jariskaci.
droebiTi zavis dadebis Taobaze mo-
laparakeba qalaq erZinjanSi daiwyo. kavka-
siis frontis mTavarsardalma mixail prJe-
valskim sazavo molaparakebaze gasagzavni
delegacia aseTi SemadgenlobiT daamtkica:
general-maiori evgeni viSinski _ amierkavka-
siis frontis Stabis ufrosi; polkovniki
benzengri _ 156-e elisavetopolis polkis
meTauri; jariskaci smirnovi; arSak jemalian-
ci; privat-docenti biqtor Tevzaia; kapitani
verdinski _ kavkasiis armiis Stabis oficeri,
Tarjimani. molaparakebaze osmaleTis del-
egacia aseTi SemadgenlobiT gamocxadda:
polkovniki iumer liutfi _ osmaleTis me-3
armiis generaluri Stabis ufrosi; maiori
hesru _ osmaleTis me-3 armiis oficeri; kapi-
tani iakubi _ osmaleTis me-3 armiis Tarjima-
ni. droebiTi zavis pirobebis SesamuSaveblad
delegaciebi qalaq erZinjanSi Cavidnen da
1917 wlis 2 dekembers 18 saaTze pirveli sx-
doma daiwyo. droebiTi sazavo xelSekruleba
qalaq erZinjanSi xelmowerili iqna 1917 wlis
5 dekembers 15 saaTze.
erZinjanis droebiTi sazavo xelSek-
rulebis pirobebi aseTia:
1. xelSekruleba savaldebulod Ses-
asrulebeli iyo xelSemkvreli mxa-
reebisaTvis 1917 wlis 5 dekembris
pirveli saaTidan da moqmedebda
saboloo zavis dadebamde. erTi mx-
aris mier xelSekrulebis darRveva
SeiZleboda mas Semdeg, rac meore
mxare xelSekrulebis darRvevisa da
sabrZolo moqmedebebis ganaxlebis
Taobaze 14 dRiT adre iqneboda ga-
frTxilebuli;
- 72 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
2. xelSekrulebis ZalaSi SesvlisTanave
ruseT-osmaleTis kavkasiis frontze
orive mxare dauyonebliv wyvetda sa-
brZolo moqmedebebs (xelSekrulebis
TandarTul rukaze frontis xazi
iwyeboda Savi zRvis sanapiroze da
grZeldeboda mervan-CarCallis CaT-
vliT _ v. g.). sabrZolo moqmedebebis
SewyvetasTan erTad orive mxares
dauyonebliv unda Seewyvita saavia-
cio frenebi sademarkacio xazis gas-
wvriv 10 versis siganis zolze (da-
saSvebi iyo mxolod sademarkacio
xazis ganaTeba raketebiTa da pro-
JeqtorebiT _ v.g.);
3. sademarkacio xazi dawvrilebiT aRi-
wereboda sagangebo danarTSi war-
modgenili aqtiTa da sqemiT. Sesabam-
isi sademarkacio xazi dadgindeboda
kavkasiis me-7 saarmio korpusisa da
kavkasiis 1-li sakavalerio korpu-
sis mier dakavebuli poziciebis gas-
wvriv. am monakveTze sademarkacio
xazis dadgenaSi monawileoba unda
miiRos kavkasiis me-7 saarmio kor-
pusis, kavkasiis 1-li sakavalerio
korpusis, aseve osmaleTis mxaris
mier daniSnuli samxedro nawilebis
warmomadgenlebma;
4. droebiTi sazavo xelSekrulebis
ZalaSi Sesvlis Semdeg xelSem-
kvrelma mxareebma aRar unda moax-
dinon jarebis operatiul-strate-
giuli gadaadgileba, gadajgufeba
da tvirTis gadazidva, rezervidan
sademarkacio xazis mimarTulebiT
jarebis gadayvana. gansakuTrebiT
dauSvebelia jarebis gadasrola
mesopotamia-siriis frontis mimar-
TulebiT, am pirobis darRveva CaiT-
vleba sabrZolo moqmedebebis ga-
naxlebad. ZalaSi rCeboda jarebis
gadaadgilebis Taobaze 1917 wlis
2 dekembris 18 saaTamde gacemuli
yvela brZaneba. yvela brZaneba da
gankarguleba gacemuli 1917 wlis
2 dekembris 18 saaTis Semdeg unda
gauqmebuliyo;
5. xelSemkvreli mxareebis jarebs
ufleba hqondaT gadaadgilebuli-
yvenen im teritoriaze, romelic
sademarkacio xazis gansazRvrasTan
erTad dadginda. gadaadgilebis mi-
zani ar unda yofiliyo ukve arsebu-
li sajariso nawilebis gaZliereba;
6. xelSemkvrel mxareebs droebiTi za-
vis moqmedebis periodSi ar unda
daewyoT sabrZolo moqmedebebisaT-
vis mzadeba, Tumca ufleba hqondaT
sabrZolo mzadyofnaSi hqonodaT da
saWiroebis SemTxvevaSi SeekeTebinaT
kidec safortifikacio nageboba-
ni. saswavlo srolebi SeiZleboda
ganexorcielebinaT SaSxanebidan da
tyviamfrqvevebidan da isic sade-
markacio xazis 15 versis moSorebiT.
saswavlo srolebis Sesaxeb xelSem-
kvrel mxareebs erTmaneTi droulad
unda gaefrTxilebinaT;
7. xelSemkvrel mxareebs ufleba ar
hqondaT sadazvervo moqmedebebi
ewarmoebinaT sademarkacio xazs
iqiT arsebul meore mxaris teri-
toriaze;
8. xelSemkvreli mxareebs, rogorc
samxedroebs, ise adgilobriv mosax-
leobas ekrZalebodaT sademarkacio
xaziT dadgenil neitralur zonaSi
Sesvla. jarSi gasawvev asaks miRweu-
li yvela mamakaci, romelic TviTne-
burad Sevidoda sademarkacio xaziT
gansazRvrul neitralur zonaSi,
samxedro tyved CaiTvleboda. gam-
onaklisi daiSveboda im jariskace-
bisaTvis, romlebic neitralur zo-
naSi sasmeli wylisaTvis an saTbobis
mosapoveblad Sediodnen. am SemTx-
vevaSi neitralur zonaSi Sesvla
mxolod im adgilebSi SeiZleboda
sadac jariskacebi wylisa da saTbo-
bisaTvis droebiTi zavis dadebamde
Sediodnen;
- 73 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
9. droebiTi zavis moqmedebis period-
Si warmoqmnili yvela gaugebroba
unda gaerCiaT xelSemkvreli mxaree-
bis warmomadgenlebs. warmomadgen-
lebis Sexvedris adgili yvela konk-
retul SemTxvevaSi parlamentiorTa
meSveobiT dadgindeboda. parla-
mentiorebs arzrum-rifeies gzaze
unda emoZravaT;
10. sademarkacio xaziT dadgenil
neitraluri zonis mcxovreblebis
mier danaSaulis Cadenis SemTxeva-
Si, romelsac SeiZleba adgilobrivi
mosaxleobis simSvide daerRvia,
damnaSave xelSemkvreli mxareebis
SeTanxmebiT daisjeboda. xelSem-
kvreli mxareebi valdebulni iyvnen
erTmaneTisaTvis gadaecaT Zebnili
damnaSave;
11. osmaleTis mxares yoveli Rone unda
exmara raTa qurTebs droebiTi za-
vis pirobebi daecvaT. Tu qurTebi
zavis pirobebs daarRvevdnen, ruse-
Tis armia mis mier kontrolirebad
teritoriaze Sesabamis RonisZiebebs
gaatarebda;
12. xelSemkvrel mxareebs ufleba hqon-
daT warmoedginaT winadadebebi
droebiTi zavis zogierTi muxlis
Sesworebis an saerTod Secvlis Ses-
axeb. winadadebebs ganixilavda xel-
Semkvreli mxareebis mier Seqmnili
erToblivi komisia. Tu ruseTi ger-
maniasTan da mis mokavSireebTan zavs
dadebda, am zavis pirobebi saval-
debulo iqneboda ruseT-osmaleTis
kavkasiis frontisaTvis;
13. Sav zRvaze ruseTisa da osmale-
Tis samxedro flotebs Soris
ZalaSi Sedioda droebiTi zavi. am
zavis dawvrilebiT pirobebs Sei-
muSavebda xelSemkvreli mxareebis
samxedro-sazRvao flotebis war-
momadgenelTa erToblivi komis-
ia. xelSemkvreli mxareebis samxe-
dro-sazRvao Zalebis xomaldebsa
da safren aparatebs ekrZalebo-
daT gadaelaxaT xmeleTidan zRvis
sivrceze dadgenili 10 versiani
zoli. am pirobis darRveva CaiTvle-
boda sabrZolo moqmedebebis ganax-
lebad;
14. droebiTi zavis teqsti Sedgenili
iyo rusul da Turqul enebze. xe-
lSemkvrel mxareebs gadaecemodaT
orive enaze arsebuli teqstis TiTo
egzemplari, xelmowerili da Sesa-
bamisi wesiT damowmebuli.
ruseT-osmaleTis kavkasiis frontze
sademarkacio xazis dawvrilebiT aRwera
da sqema, rogorc droebiTi sazavo xe-
lSekrulebis mesame muxliT iyo gansaz-
Rvruli, calke dokumentis saxiT unda
darTvoda xelSekrulebis ZiriTad teqsts.
sademarkacio xazi ase ganisazRvra:
1. Savi zRvis sanapirodan dersimamde
(firandax-daRis da foxtur-daRis
mTebamde) gadioda ruseTisa da osma-
leTis jarebis mowinave poziciebis
sangrebs Soris;
2. frontis danarCen monakveTze sade-
markacio xazi gadioda Semdeg so-
flebze, dasaxlebul punqtebze,
mdinareebsa da mTebze:
`a) rusebisaTvis: firandax-daRis
da foxtur-daRis mTebidan ak-babas
mTaze, siblos (ker sinodis) mTaze
(simaRle 2405), aqtaSis mTaze, goS-
mir-daRis mTaze (simaRle 2460),
SeiTan-daRis qedze, joris-daRis
qedze, sofel bagCaze, solunis
xidis CrdiloeTiT, sofel izrakze
(sofel tiknikidan samxreT-dasav-
leTiT 7 versze), sofel muha-
darir-keize (sofel nur-kaCakidan
samxreT-dasavleTiT 2 versze),
ruseTis jaris barianis pozici-
is sangrebis gaswvriv vanis tbamde,
vanis tbaze tbis samxreT sanapiros
paralelurad 5 versis moSorebiT,
kunZul ak-tamar-adasis CaTvliT,
mdinare penda kanis-derasis Ses-
- 74 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
arTavamde, mTaze (simaRle 2800,
sofel gumberanidan Crdilo-dasav-
leTiT 3 versze), sari-daRis mTaze
(simaRle 3150), mervanze da Semdeg
kavkasiis me-8 calke korpusisa komi-
siis gadawyvetilebis mixedviT (ru-
sul dedanSi: а) Для Русских: от горы Фирандах-даги через гору Ак-баба, гора Сиблос (Кер Синод) Даги (2405), гора Акташ, гора Гошмир-даги (2460), хребет Шейтан-даги, хребет Джорис-даг, сел. Багча, северная оконечность Солунского моста, сел. Израк (в 7 верстах к ю-з. от селения Нур-качак), правый фланг Барианской позиции и вдоль передовых окопов ея к берегу Ванского озера, затем по ванскому озеру паралельно южному берегу его, в 5 верстах от последнего, до острова Ак-тамар-адаси (включительно), далее устье реки Пенда Карис-дераси и через гору 2800 (в 3 верстах к с-з. от сел. Гумберана), гору Сары-даг (3150), Мерване и далее, согласно решения комиссии VII кавказского отдельного корпуса).
b) osmalebisaTvis: foxtur-daRis
mxridan katir-Tefes mTaze, mar-
jan-daglaris mTaze (simaRle 3449),
karija-kalas mTaze (simaRle 3200),
sofel mordokanze (belumeridan
samxreT-dasavleTiT 6 versze),
sofel kipolarze, sofel iukari-
kairze (sofel farjadidan samx-
reT-aRmosavleTiT 5 versze), sofel
mustafa-bekin-kalgize (sanan-daSis
mTidan 2 versiT samxreTiT), sofel
Comakze, sofel zagnize (kigidan
Crdilo-dasavleTiT 6 versze),
sofel porSalikze (kigidan Crdilo-
aRmosavleTiT 4 versze), avik-
daRis mTaze (simaRle 2300, sofel
xosankidan Crdilo-dasavleTiT 3
versze), gullar-jabolze (simaRle
2200), sofel sagnisze, sofel
ognoSze, Sirafendin-daglarze
(simaRle 2350), bindar-Tapasis mTi-
dan samxreTiT 6 versze, sofel
aSa gi- kirvazze, boglan-gediSis
uRe l te xilze, iukari-kirvazidan
sa m xreTiT 5 versze, sofel kol-
ze (sofel emaratidan samxreTiT 4
versze), mdinare murad-Cais gayole-
biT solunis xidis samxreT kideze,
sofel kirgan-komze (sofel tiki-
nikidan samxreT-aRmosavleTiT 5
versze), sofel bazak-burze (sofel
nur-kaCakidan samxreT-dasav leTiT
4 versze), sofel muSegaSenze, vanis
tbis gaswvriv arsebul osmaleTis
jaris sangrebze, vanis tbis samx-
reT sanapiroze mdinare ariC-dara-
sis SesarTavamde, mdinare arig-da-
rasis gaswvriv sofel arig-vankamde
(ak-tamaris yuridan samxreTiT 8
versze), xavalit-xab-daRis mTaze
(sofel gumberanidan dasavleTiT
7 versze), sofel ari-komze (Satani-
dan Crdilo-aRmosavleTiT), mTaze
(simaRle 2400, sofel aSkanidan
aRmosavleTiT 4 versze), julam-
erkze (rusul dedanSi: б) Для Турок:
от горы Похтур-даг через гору Катыр-тапа, гору Марджан-даглари (3449), гора Кариджа-кала (3200), селение Мордокан (в 6 верстах к ю-з. от Белумера), селение Киполар, селение Юкарикаир (в 5 верстах к юго-востоку от селения Фарджадин), селения Мустафа-Бекин-Кавги (в 2 верстах к югу от горы Санан-даш), сел. Чомак, сел. Загни (в 6 верстах к северо-западу от Киги), сел. Поршалык (в 4 верстах к северо-востоку от Киги), гора Авик-даи (2300, в -3х верстах к северо-западу от селю Хосанк), ур. Гуллар Джаболи (2200), сел. Сагнис, сел. Огнош, Ширафендин-Даглари (2350 в 6 верстах к югу от горы Биндар-тапаси), сел. Ашаги-кирваз, перевал Боглан-гедиш от Юкари-кирваза 5 верст к югу), сел. Кол (в 4 верстах к югу от сел. Змарат), далее вдоль Мурад-чая до южной оконечности Солунского моста. От последнего на селение Кыргна-ком (в
- 75 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
5 верстах юго-западу от сел. Нур-качак), сел. Мушегашен и далее Ванского озера вдоль передовых окопов. Затем южный берег Ванского озера до устья реки Арич-дараси, вдоль реки Ариг-дараси, далее на селение Ариг-Ванк (в 8 верстах к югу от залива Ак-тамар), гора Хавалит-хаб-даг (от сел. Гумберана 7 верст к западу), сел. Ари-ком (в верстах к северо-востоку от Шатана), гора 2400 (в 4 верстах к востоку от селения Ашкан), Джуламерк.”).
sademarkacio xazi ise iqna gavlebuli,
rom igi gadioda an soflebsa da dasaxle-
bul punqtebze, an wyalgamyofebze. Tu wy-
algamyofebi ar iyo, ori geografiuli pun-
qti erTmaneTs swori xaziT ukavSirdeboda.
sademarkacio xazis dadgenisas moxseniebu-
li soflebi, dasaxlebebi, mTebi, mdinaree-
bi da sxv. aRniSnuli iyo osmaleTis armiis
generaluri Stabis rukaze (masStabi 1:200
000). rusuli teqstis dadgenisas gamoye-
benuli iyo igive rukis asli. dadginda, rom
osmaleTis armiis generaluri Stabis mier
gamocemuli rukiT unda exelmZRvanelaT
sazavo xelSekrulebis dadebis Semdeg war-
moSobili sadavo sakiTxebis gadaWrisas.
10. viTareba 1917 wlis 5 dekembris droebiTi zavis dadebis Semdeg. kavkasiis frontis daSla
amierkavkasiis komisariats da kavkasiis
frontis sardlobas, rogorc zemoT aRvniS-
neT, osmaleTTan droebiTi zavis dadebis
mizniT molaparakebis dawyeba sabWoTa ruse-
Tis mTavrobasTan ar SeuTanxmebia. aman,
cxadia, ukiduresad gaaRiziana sabWoTa
ruseTis politikuri liderebi: vladimir
lenini, ioseb stalini, lev trocki da sxv.
sabWoTa ruseTma bolSevikebis mier ganxor-
cielebuli kontrrevoluciuri saxelmwifo
gadatrialebisTanave 1917 wlis 25 oqtomb-
ers pirvel msoflio omis monawile saxelm-
wifoebs zavis dadebis winadadebiT mimarTa.
cxadi iyo, rom imxanad sayovelTao zavis
dadeba SeuZlebeli iyo, ramac ganapiroba
is, rom sabWoTa ruseTma germaniasTan da
mis mokavSireebTan separatiuli zavis dade-
ba gadawyvita. ruseTis omidan gamosvla
xels ar aZlevda antantas (inglisi, safran-
geTi), Tumca sabWoTa ruseTma mainc Tavisi
gaitana da germaniasTan separatiuli zavis
dadebisaTvis mzadeba daiwyo. 1917 wlis 14
noembers germaniam, romelsac ruseTis omi-
dan gamosvla samxedro-strategiuli Tval-
sazrisiT did upiratesobas aZlevda, sabWo-
Ta ruseTis mTavrobas separatiuli zavis
dadebis mizniT molaparakebaze daeTanxma.
19 noembers sabWoTa ruseTis delegacia ad-
olf ioffes (1883-1927) xelmZRvanelobiT
qalaq brest-litovskSi Cavida, sadac ger-
maniis aRmosavleTis frontis sardlobis
Stabi imyofeboda. 21 noembers daiwyo ger-
maniisa da misi mokavSireebis molaparakeba
sabWoTa ruseTTan. molaparakeba maleve
Sewyda da mxolod 2 dekembers ganaxlda.
1917 wlis 4 dekembers mxareebi SeTanxmd-
nen, rom 28 dRiT sabrZolo moqmedebebs
Sewyvetdnen. ase, rom molaparakeba erZinj-
ansa da brest-litovstkSi paralelurad
mimdinareobda. cxadia, es garkveul uxerx-
ulobas qmnida, imis gamo, rom osmaleTi,
rogorc mxare orive molaparakebaSi monaw-
ileobda. 1917 wlis 12 dekembers, rodesac
erZinjanSi droebiTi zavi ukve dadebuli
iyo, xolo brest-litovstkSi sazavo mo-
laparakeba jer kidev ar iyo dasrulebuli,
general-maior evgeni viSinskim kavkasiis
frontis general-kvartermaisteris meSve-
obiT gaavrcela cnoba imis Sesaxeb, rom er-
ZinjanSi sazavo molaparakebisas brest-li-
tovstkSi dawyebuli molaparakebis sakiTxi
ar ganuxilavT.
1917 wlis 5 dekembris droebiTi zavis
dadebis Semdeg, kavkasiis frontis sard-
lobis survilis miuxedavad, ruseTis armi-
is sademarkacio xazze Sekaveba SeuZlebeli
iyo. marTalia jariskacebs ganumartes, rom
droebiTi zavis dadebis miuxedavad SeiZle-
boda sabrZolo moqmedebebi kvlav ganax-
lebuliyo, magram jariskacebis didi naw-
ili frontis mitovebas da Sin dabrunebas
apirebda. 1917 wlis 18 dekembers kavkasiis
- 76 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
armiis sardalma general-leitenantma ilia
odiSeliZem (1865-1925), romelic 1917 wlis 2
oqtombers kavkasiis armiis sardlad dainiS-
na, kavkasiis pirveli saarmio korpusisadmi
sagangebo brZaneba gamosca. brZanebaSi aR-
niSnuli iyo: `kavkasiis pirveli korpusis
nawilebi TviTneburad toveben fronts da
gadian zurgSi ise, rom maTi warmomadgen-
lebisagan Seqmnili komisiis mier dadgenili
rigisa da vadebis dacvac ki ar surT. amitom,
Tu korpusis nawilebi sadme gzaSi, an sari-
yamiSSi ver ipovnian Senobebs (yazarmebs _ v.
g.), purs da SeSas, anda sariyamiSis rkinigzas
gamousadegar mdgomareobaSi naxaven, damna-
Saveni iqnebian TviTon korpusis nawilebi,
radgan maT ar isurves Cemi warmomadgenlebis
mosmena. me da meTaurTa Semadgenlobas urCi
nawilebis ugnur moqmedebaze yovelgvari pa-
suxismgebloba moxsnili gvaqvs~. 1917 wlis
19 dekembers kavkasiis armiis qveiTTa pir-
veli saTadarigo brigadis ufross ebrZana
frontidan Sin mimavali jariskacebisaTvis
iaraRi CamoerTmia.
kavkasiis frontze ganlagebul ruse-
Tis armiaSi wesrigi moiSala. frontis
sardloba iZulebuli gaxda am faqts Segue-
boda. Seqmnil viTarebaSi, rodesac ruseTis
armia kavkasiis fronts tovebda, amierka-
vkasiis komisariatma gadawyvita erovnuli
samxedro formirebebis Seqmna daewyo. es
formirebebi aucilebeli iyo imisaTvis,
rom sabrZolo moqmedebebis ganaxlebis
SemTxvevaSi amierkavkasia osmalebis Se-
memotevisagan daecva. 1917 wlis 30 dekem-
bers general-maiorma evgeni lebedinskim,
romelic kavkasiis frontis mTavarsardlis
mixail prJevalskis kavkasiidan wasvlis Sem-
deg, 1917 wlis dekembridan mis movaleobas
asrulebda, 28 dekembers gamosca brZaneba,
romelic erovnuli samxedro SenaerTebis
Seqmnis gamo kavkasiis armiis daSlis wesebs
gansazRvravda. brZanebis Sinaarsi aseTia:
1. mas visac ar surda kavkasiis
frontze samsaxuri, gaigzavne-
ba iq saidanac gaiwvies armiaSi da
daeqvemdebareba adgilobrivi samx-
edro nawilis meTaurs. am gankar-
gulebis Sesrulebis sistema da
wesi ganisazRvreba yovel konk-
retul SemTxvevaSi, amisaTvis gam-
oyofili xelmZRvaneli pirebis da
daTxovnis komisiis mier;
2. jariskacebis samsaxuridan daTxovna
ganxorcieldeba gansazRvrul pun-
qtebSi, romelsac SearCevs meTaurTa
Semadgenloba da daTxovnis komisia;
3. samxedro samsaxuridan daTx-
ovnilTagan razmebis Seqmna da maT-
Tvis eSelonebis gamoyofva moxde-
ba kavkasiis frontis Stabis mier
gacemuli saxelmZRvanelo miTiTe-
bebis safuZvelze;
4. kavkasiis frontis Turqestanis meo-
re korpusi gadayvanil iqnas Tur-
qestanSi, sadac moxdes samxedro
mosamsaxureTa armiidan daTxovna;
5. kavkasiis frontis 39-e qveiTi da
kavkasiis me-2 msroleli diviziis
qoneba gadaeces formirebis pro-
cesSi myof rusuli korpusis pir-
vel da meore diviziebs. maTve ga-
daeceT kavkasiis frontis pirveli
korpusis qoneba;
6. kavkasiis frontis kazakTa pir-
veli divizia dabrundes mudmivi
dislokaciis adgilze (ruseTSi)
da daeqvemdebaros adgilobriv
samxedro xelmZRvanelobas. kazak-
Ta pirveli diviziis frontidan
gamgzavrebis Sesaxeb damatebiTi
brZaneba gamoicema;
7. kavkasiis frontidan wasuli samxe-
dro nawilebis Stabebis likvidaciis
Sesaxeb brZaneba mogvianebiT gamoi-
cama, brZanebis gamocemamde Stabebs
sruli pasuxismgebloba ekisrebad
samxedro nawilis qonebis dacvaze;
8. kavkasiis frontis aviaciis Sesax-
eb, frontis general-kvartermais-
terTan SeTanxmebiT gankargulebas
gamoscems frontis aviaciis in-
speqtori;
- 77 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
9. rkinigzis muSaobaze pasuxismgeblo-
ba ekisrebaT Sesabamis organoebs;
10. diviziis samxedro meTaurebs, ara
udables diviziis meTaurisa ufle-
ba aqvT miiRon gadawyvetileba da-
sustebuli samxedro nawilis likvi-
daciis Sesaxeb;
11. saboloo zavis dadebamde kavkasiis
frontis dacva daekisroT: somex-
Ta, qarTvelTa, muslimTa, rusTa da
ukrainelTa da sxva erovnebis war-
momadgenelTagan formirebul samx-
edro SenaerTebs.
es brZaneba praqtikulad imas moas-
wavebda, rom sardloba kavkasiis frontis
daSlas Seegua, Tumca kargad xedavda, rom
sabrZolo moqmedebebis ganaxlebis SemTx-
vevaSi erovnuli samxedro formirebebi da-
kisrebul amocanas ver Seasrulebdnen. 1917
wlis 31 dekembers evgeni lebedinskim ka-
vkasiis frontis general-kvartermaisters
sagangebo brZanebiT erovnuli samxedro
formirebebis wesi gaacno. es wesi evgeni
lebedinskis ar SeumuSavebia. am SemTxvevaSi
man mTlianad ixelmZRvanela amierkavkasiis
komisariatis 1917 wlis 18 dekembris dad-
genilebiT, romelsac xels awerdnen evgeni
gegeWkori da dimitri donskoi. brZanebaSi
aRniSnuli iyo:
1. axali samxedro formirebebi iqmne-
boda erovnuli principis mixedviT;
2. garda somxebis, qarTvelebis,
muslimebis, ukrainelebis, po-
lonelebis, berZnebis, asirielebis,
osebis erovnuli samxedro formire-
bebisa dauyonebliv daiwyos rusuli
korpusis formireba;
3. kavkasiis armiis oficrebi da ja-
riskacebi, romelTac aRar surT ka-
vkasiis frontze samsaxuri, Sesabamis
daniSnulebis adgilze damatebiTi
gankargulebis safuZvelze gaigza-
vnebian;
4. erovnul samxedro formirebebSi
Caricxuli oficrebi da jariskace-
bi samxedro samsaxurSi unda darC-
nen saboloo zavis dadebamde;
5. erovnul samxedro formirebebSi
samsaxuri CaiTveleba namdvil samx-
edro samsaxurad;
6. kavkasiis frontze darCenili ofi-
crebisa da jariskacebis material-
uri mdgomareobis gaumjobesebis
mizniT sagangebo gankarguleba ga-
moicema;
7. kavkasiis frontze moxaliseTa samx-
edro samsaxuri gaTanabrebulia
kavkasiis armiis oficerTa da ja-
riskacTa samsaxurTan;
8. erovnuli samxedro formirebebis
oficrebsa da jariskacebs iseTive
materialuri uzrunvelyofva eqne-
baT, rogoric aqvT kavkasiis armiis
oficrebsa da jariskacebs. erovnu-
li samxedro formirebebis Sina-
ganawess gansazRvraven Sesabamisi
erovnuli organizaciebi.
11. ruseTis armiis gasvla kavkasiidan
1917 wlis 5 dekembris erZinjanis droe-
biTi zavis Semdeg, rogorc zemoT iyo aR-
niSnuli, ruseTis kavkasiis frontma daS-
la daiwyo. 1917 wlis dekemberSi kavkasiis
frontis mTavarsardlis Tanamdeboba dato-
va infanteriis generalma mixail prJeval-
skim, romelic am Tanamdebobaze kavkasiis
frontis Stabis ufrosma, general-maiorma
evgeni lebedinskim Secvala. frontis sard-
loba praqtikulad jarebs veRar marTavda
da mxolod imas cdilobda, rom kavkasiis
frontidan ruseTisaken jarebi minimalu-
ri wesrigis dacviT mainc gamgzavrebuli-
yvnen da didi raodenobiT oficrebisa da
jariskacebis gadaadgilebaas stiqiuri da
umarTavi xasiaTi ar mieRo, ufro metic,
kavkasiis frontis sardloba imazec ki wav-
ida, rom amierkavkasiis komisariatis azrs
daeTanxma da kavkasiis frontis daSlis Sem-
deg erovnuli samxedro formirebebis Se-
qmna SesaZleblad miiCnia. cxadia, kavkasiis
frontis sardloba am nabijiT jaris uma-
- 78 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
rTavi masisagan raRac nawilis (erovnuli
samxedro formirebebis) gamoyofas cdi-
lobda. erovnuli samxedro formirebebi
samxreT kavkasiaSi darCebodnen da maTze pa-
suxismgeblobas ukve ara frontis sardlo-
ba, aramed saqarTvelos, somxeTis, azerbai-
janis da sxva xalxebis erovnuli sabWoebi
iRebdnen. miuxedavad amisa, kavkasiis fron-
tis sardloba mainc didi problemis winaSe
idga: ruseTSi mimavali kavkasiis frontis
jarebisaTvis unda gamoeyo sarkinigzo eS-
elonebi da SeemuSavebina maTi moZraobis
grafiki. eSelonebi unda gamoyofiliyo ro-
gorc oficrebisa da jariskacebsiaTvis, ise
sakavalerio cxenebisa da SeiaraRebisaT-
vis. morodiorobis Tavidan asacileblad
aucilebeli iyo yoveli eSelonis sursaTiT
momarageba. yvela es sakiTxi ase Tu ise mog-
varebadi iyo. iyo kidev erTi sakiTxi, rom-
lis gadawyveta did siZneleebTan iyo dakav-
Sirebuli. kavkasiis frontze ganlagebulma
samxedro nawilebma 1917 wlis 5 dekembris
dorebiTi zavis dadebis Semdeg SeiaraRebisa
da sabrZolo saWurvlis, aseve sakavalerio
cxenebis didi nawili gayides, magram kidev
darCa SeiaraRebisa da sabrZolo saWurvlis
seriozuli maragi, aseve sakavalerio cx-
enebis didi raodenoba. samxedro nawilebs
yovelive amis ruseTSi gatana undodaT, rac
marto damatebiTi eSelonebis gamoyofis
problemas ar qmnida. somxeTis, saqarTve-
losa da azerbaijanis erovnul sabWoebs ar
surdaT frontidan daZrul ruseTis jar-
ebs Tan hqonodaT SeiraReba da sabrZolo
saWurveli, radgan aravin icoda, Tu ras
moimoqmedebda demoralizebuli da praq-
tikulad ukve morodiorTa brbod qceuli
ruseTis jari. ruseTis jaris SeiraRebas-
Tan erTad jaris gadaadgilebis winaaRm-
degi iyvnen saqarTvelosa da azerbaijanis
erovnul sabWoSi. frontidan ruseTis jari
SeiraRebiT daiZreboda Tu SeiraRebis ga-
reSe, amas kavkasiis frontis sardloba ve-
Rar gadawyvetda, radgan armias ukve ja-
riskacTa deputatTa sabWoebi ganagebdnen
da ara generlebi da oficrebi. es ki imas
niSnavda, rom process sruliad umarTavi
xasiaTi SeiZleboda mieRo.
umniSvnelovanesi problema iyo isic,
Tu ra marSrutiT moxdeboda kavkasiis
frontis jarebis gayvana ruseTSi. yvelaze
moxerxebuli da usafrTxo iyo jarebis
gayvana aleqsandropoli (gimri) _ Tbilisi
_ elisavetopoli _ baqos sarkinigzo xaz-
iT. iyo meore savaraudo marSutic: ale-
qsandropoli (gimri) _ Tbilisi _ gori _
samtredia _ baTumi (an foTi). es gza moux-
erxebeli iyo imis gamo, rom imxanad sar-
kinigzo xazi afxazeTze ar gadioda, ris
gamoc ruseTSi jarebis gayvana SeuZlebe-
li iyo. foTSi an baTumSi rusebi gemebSi
unda gadamsxdariyvnen da CrdiloeT Savi
zRvispireTis navsadgurebamde mieRwiaT. es
TavisTavad Zalze rTuli iyo, radganc ka-
vkasiis frontis sardlobas ar SeeZlo ofi-
cerTa da jariskacTa uzarmazari masisaT-
vis baTumsa da foTSi saWiro raodenobiT
gemebi daexvedrebina. gasaTvaliswinebeli
iyo isic, rom omis pirobebSi Sav zRvaze mg-
zavroba uxifaTo ar iyo.
kavkasiis frontidan ruseTis armiis gay-
vanis isedac rTuli procesi moulodnelad
kidev ufro garTulda. sabWoTa ruseTis
politikurma xelmZRvanelobam gadawyvita,
kavkasiis frotidan daZruli jarebi saqa-
rTveloSi, somxeTsa da azerbaijanSi sabWo-
Ta xelisuflebis damyarebisaTvis gamoey-
enebina. SemuSavebuli iqna gegma, romlis
realizeba somex bolSevik stefane Saumians
(1878-1918) daevala. gegmis ganxorciele-
baSi stefane Saumians unda daxmarebodnen
qarTveli, somexi da azerbaijaneli bol-
Sevikebi. gegma aseTi iyo: aleqsandropol-
idan (gimridan) rusi jariskacebiTa da ofi-
crebiT datvirTuli eSelonebi TbilisSi
unda Semosuliyvnen, saidanac maTi nawili
elisavetopolis (ganjis) gavliT faqosaken
gaemarTeboda. rogorc ki pirveli eSeloni
baqos miaRwevda, bolSevikebis gavlenis qveS
moqceuli jariskacTa deputatTa sabWoebis
daxmarebiT daiwyeboda ajanyeba da mTeli
sarkinigzo xazi, masze mdebare qalaqebiT
- 79 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
(elisavetopoli, baqo da sxv.), rusebis xe-
lSi aRmoCndeboda. amis Semdeg gacilebiT
advili iqneboda sabWoTa xelisfulebis
damyareba mTel azerbaijanSi. eSelonebis
meore nawili TbilisSi Semosvlis Semdeg
dasavleT saqarTvelosaken gaemarTeboda
da rogorc ki pirveli eSelonebi sazRvao
navsadgurebs, baTumsa da foTs, miaRwe-
vdnen, aqac daiwyeboda ajanyeba da mTeli
sarkinigzo xazi masze mdebare qalaqebTan
(Tbilisi, gori, xaSuri, samtredia, foTi,
baTumi da sxv.) erTad rusebis xelSi aR-
moCndeboda, ris Semdegac daiwyeboda saqa-
rTvelos mTeli teritoriis okupacia da
sabWoTa xelisuflebis damyareba.
am movlenis Sesaxeb arsebuli qar-
Tuli wyaroebis mixedviT dgindeba, rom
aleqsandropolidan daZruli eSelone-
bi ruseTSi Tbilisi-elisavetopoli-baqos
gavliT ar apirebdnen dabrunebas. stefane
Saumians gadawyvetili hqonda yvela eSelo-
ni Tbilisze gavliT baTumisa da foTisak-
en gaetarebina da pirvel rigSi saqarTve-
los okupacia moexdina. yovel SemTxvevaSi
1917 wlis dekembris bolos saqarTvelos
erovnul sabWoSi stefane Saumianis saidum-
lo gegma am saxiT Seityves. ar aris gamor-
icxuli, rom saqarTvelos erovnul sabWo-
Si stefane Saumianis gegmis yvela detali
zustad ar scodnodaT. dro ar iTmenda da
qarTvelma politikosebmac im informaciis
gaTvaliswinebiT daiwyes moqmedeba, rasac
erovnuli sabWo flobda. erTi ram Tav-
idanve cxadi iyo: formirebis procesSi my-
ofi pirveli qarTuli korpusi da saxalxo
gvardia TbilisSi ruseTis eSelonebis Se-
mosvlas win ver aRudgeboda. TiTqmis yve-
la eSelonSi Ria vagonebze ganlagebu-
li artileriidan rusebi qalaqs cecxls
gauxsnidnen, ris Semdegac Setevaze qveiTi
jari gadmovidoda. saqarTvelos erovnul
sabWoSi SemuSavda metad maxvilgonivruli
gegma: aleqsandropolidan amamlis, Sagalis,
uzunlarisa da sadaxlos gavliT daZru-
li ruseTis jaris eSelonebi TbilisSi ar
unda daeSvaT. amisaTvis saWiro iyo aegoT
ramdenime kilometris sigrZis axali sar-
kinigzo xazi, romlis erTi bolo Tbili-
sidan sakmao manZilis moSorebiT aleqsan-
dropoli-Tbilisis rkinigzasTan iqneboda
SeerTebuli, xolo meore bolo _ Tbili-
si-baqos sarkinigzo xazTan. axali sarkin-
igzo xaziT SesaZlebeli gaxdeboda ale-
qsandropolidan daZruli ruseTis jaris
eSelonebi TbilisSi Semousvlelead ga-
suliyvnen Tbilisi-baqos xazze da gza gae-
grZelebinaT baqosaken. aleqsandropol-
idan daZruli eSelonebi rkinigzelebTan
SeTanxmebiT ise amoZraves, rom im adgils,
saidanac marjvniv axal sarkinigzo xazze
unda gadaexviaT, RamiT miaRwies. rkinigzis
axali xazi swrafad aigo, Tumca am gegmas
Tavisi nakli hqonda: bolosdabolos ruse-
bi xom gaigebdnen, rom TbilisSi Sesvlis
nacvlad elisavetopolSi aRmoCndebodnen
da SeeZloT maT ukan momavali eSelonebi
gaefrTxilebinaT. garda amisa, TbilisSi
rusebis eSelonebis arSeSveba saqarTvelos
did safrTxes acilebda Tavidan, magram se-
riozul safrTxes uqmnida azerbaijans.
damatebiT agebuli sarkinigzo xaz-
iT aleqsandropilidan momavali ruseTis
jaris eSelonebma gaiares sadgurebi aR-
stafa da Zegami da sadgur SamqorTan SeC-
erdnen. ufro zustad rom vTqvaT, rusebi
SeaCeres elisavetopolis muslimTa nacio-
naluri komitetis daqvemdebarebaSi myofma
da amierkavkasiis komisariatis mier elis-
avetopolSi winaswar gagzavnilma javSnian-
ma matarebelma. rusebis pirveli eSeloni
Samqors 3 versze 1918 wlis 6 ianvars miuax-
lovda. rogorc Cans, am droisaTvis saqarT-
velosa da azerbaijanis erovnul sabWoebSi
ruseTis winaaRmdeg sabrZolvelad garkveu-
li koordinacia arsebobda. amas gvafiqre-
binebs is, rom 1918 wlsi 6 ianvars muSaTa,
jariskacTa da glexTa deputatTa sabWoe-
bis amierkavkasiis samxareo centris Tavmj-
domarem noe Jordaniam depeSebi daugzavna
muSaTa, jariskacTa da glexTa deputatTa
yvela adgilobriv sabWos. cxadia, depeSa
miiRes elisavetopolSic. ai depeSis teqs-
- 80 -
vaxtang guruli vaxtang guruli
ti: `vinaidan ruseTSi mimaval samxedro naw-
ilebs Tan miaqvT iaraRi da Tu droebiTi
zavi warmatebiT ar damTavrda, erovnuli
nawilebi SeiZleba ise darCnen, rom sakmao
iaraRi ar eqnebaT frontis dasacavad. mu-
SaTa, jariskacTa da glexTa deputatTa
sabWoebis samxareo centrma daadgina wina-
dadeba misces yvela sabWos, miiRon zomebi
mimavali nawilebisaTvis iaraRis CamosarT-
mevad da yoveli SemTxvevis Sesaxeb acnobon
samxareo centrs~. mogvianebiT noe Jorda-
nia amtkicebda, rom am depeSaze mas xeli ar
mouweria, magram faqtia, rom samxareo cen-
tris gadawyvetileba arsebobda da depeSac
namdvilad daegzavna adgilobriv sabWoebs.
arsebobs meore dokumentic. esaa javSniani
matareblis meTaur rotmist afxazavas de-
peSa elisavetopolSi mdgar muslimTa cx-
enosani polkis meTaur, polkovnik levan
maRalaSvils (1879-1926). depeSa 1918 wlis
7 ianvars 15 saaTzea gagzavnili. afxazava
werda: `modis xuTi SeiaraRebuli eSeloni
qvemexebiT, Seipyres sabWos warmoamdgenle-
bi, movdivar javSniani matarebliT winaaRm-
degobis gasawevad. gTxovT daxmarebas yove-
li gvareobis airaRiT~.
1918 wlis 9-12 ianvars azerbaijanel-
Ta da qarTvelTa jarma ZiriTadad sadgur
SamqorTan, aseve sadgur aRstafasTan cx-
are brZolebis Sedegad erTi cnobiT 2.000,
xolo meore cnobiT 5.000 rusi oficeri da
jariskaci gaanadgures, xelT igdes 15.000
SaSxana, 70 tyviamfrqvevi da 20 qvemexi.
gadarCenilma rusebma sxvadasxva gzebiT
baqomde CaaRwies. 9-12 ianvris brZolebSi
gansakuTrebiT gamoiCines Tavi azerbai-
janis erovnuli sabWos wevrebma adil xan
ziiatxanovma (1870-1957), aslan bei safiki-
urdskim (1881-1937), m. rustambekovma, aseve
polkovnikma levan maRalaSvilma.
rusuli sabWoTa istoriografia da
Tanamderove rusuli istoriografia amt-
kicebs, rom saqarTvelos okupaciis geg-
ma frontidan daZrul ruseTis jarebs ar
hqoniaT. sawinaaRmdegos amtkicebda ioseb
stalini 1918 wlis 26 da 27 marts gazeT
`pravdaSi~ gamoqveynebul werilSi `amier-
kavkasiis kontrrevolucionerebi social-
izmis niRbiT~. stalini werda: `Cven vlapa-
kobT revoluciur jariskacebze, romlebic
TurqeTis frontidan brundebodnen sa-
zavo molaparakebis dawyebis Semdeg. am
jariskacebs unda gamoevloT Tbilisze,
antisabWoTa koaliciis (gulisxmobs amier-
kavkasiis komisariats _ v. g.) dedaqalaqze.
bolSevikebis xelSi isini SeiZleba serio-
zuli safrTxe gamxdariyvnen amierkavkasiis
komisariatis arsebobisaTvis. es safrTxe
savsebiT realuri iyo. da ai aq, am safrTxis
winaSe, gaqra yvela da yovelgvari `social-
isturi saJRaruno~. mJRavndeba koaliciis
kontrrevoluciuri xasiaTi. komisariati
da `nacionaluri sabWoebi~ iaraRs hyrian
frontidan momaval nawilebs, muxanaTurad
utexen maT srolas...~
ase daasrula arseboba kavkasiis front-
ma. ruseTis jarma saqarTvelo datova, ma-
gram arcTu didi xniT.
vaxtang gurulivaxtang guruli
- 81 -
Vakhtang Guruli
Military-Poli cal situa on on Caucasus front a er revolu on in February-March of 1917
(March 1917-January 1918)
Resume
In February and March of 1917 there was a revolu on in Russia, which crushed down monarchy. At this me The First World War (1914-1918) was s ll going on. From August of 1914 military ac ons were held at Caucasian front between Russia and Turkey. At the me of revolu on during February and March of 1917 Russian army was intruded on the territory of Osman Empire, the front line was stretched from Trabzon to Vani Lake. Russian army (200.000 oficers and soldiers) was dislo-cated on the front line. Great Duke Nikolai Romanov, uncle of the Imperor Nikolai II was Caucasian Deputy of The Tsar and the commander of Caucasian front. Nikolai Romanov was replaced by general Mikhail Prjevalski, who le his post in December of 1917 and from the 5th January of 1918 general Evgeni Lebedinski was the com-mander of Caucasian front.
The process of consolida on of na onal movement and figh ng for indepen-dence was interrupted by Russian army in Caucasus, which was protec ng interests of Russian state and could not accept restora on of independence of Georgia. The situa on remained the same un l Janury of 1918, when Russian army le South Caucasus.
vaxtang gurulivaxtang guruli
- 82 -
jemal karaliZejemal karaliZe
profesori
baTumis sazavo konferencia (1918 wlis 11 maisi-4 ivnisi)
saqarTvelos Tavisi mravalsaukunovani istoriis manZilze xSirad uxdeboda brZola
rogorc saxelmwifoebrivi suverenitetis aRdgenisa da dacvisaTvis, ise teritori-
uli mTlianobis SenarCunebisaTvis. XIX saukunis dasawyisSi saqarTvelo ruseTis
SemadgenlobaSi moeqca. qarTvel mamuliSvilTa araerTi Taobis cda aRedginaT damou-
kidebloba, XIX saukunis manZilze uSedego aRmoCnda.
pirveli msoflio omis dawyebis Semdeg
evropaSi moRvawe qarTvelebma Camoayalibes
saqarTvelos damoukideblobis komiteti da
aqtiuri saqmianoba daiwyes sanukvari miznis
_ saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukide-
blobis aRsadgenad. germania, romelic msof-
lios xelaxali gadanawilebisaTvis ibrZoda,
aRmosavleTis sakiTxs gansakuTrebul mniS-
vnelobas aniWebda. igi gegmavda ruseTis
gandevnas baltiispireTidan, ukrainidan da
kavkasiidan. aRniSnul regionebSi antiru-
suli ganwyobilebis gaZliereba germaniis
interesebSi Sedioda. jer kidev 1914 w. da-
sawyisSi germaniis mTavrobam davaleba mis-
ca Tavis warmomadgenlebs separatistuli
moZraobebis gaZlierebis Taobaze. msgavsi
davaleba saqarTvelosTan dakavSirebiT
omamde mieca peterburgSi germaniis elCs
purtalessac22. amdenad saqarTvelos damou-
kideblobis komitetis erovnuli interesebi
pasuxoda germaniis sagareo-politikur geg-
mebs. germaniis sagareo saqmeTa saministros
da damkoms Soris molaparakebebis Sedegad
gaformda SeTanxmeba, romliTac germania
22 Ш. И. Басилая. Закавказья в годы первой мировой войны. Сухуми, 1968, стр. 89.
gamarjvebis SemTxvevaSi scnobda saqarTve-
los damoukideblobas, Tavis mxriv damkom-
ma ruseTis winaaRmdeg propagandis piroba
dado23. aseve gadawyda germaniis mokavSire
osmaleTSi qarTuli legionis Camoyalibe-
ba, romlis meSveobiTac komiteti apirebda
ruseTis winaaRmdeg sabrZolo operaciebSi
monawileobis miRebas kavkasiis frontze24.
magram damoukideblobis komitetis ger-
manul orientacias saqarTveloSi moqmedma
politikuri Zalebis umravlesobam mxari ar
dauWira. Sesabamisad kavkasiaSi antirusu-
li ajanyebis dawyeba ver moxerxda. 1915-
1916 wlebSi saomari moqmedebebi kavkasiis
frontze ruseTis sasargeblod warimarTa.
magram gaWianurebulma omma Sinapolitiku-
ri viTareba gaamwvava ruseTSi, rasac Se-
degad 1917 wlis Tebervlis demokratiuli
revolucia mohyva. romanovebis dinastiis
batonobasTan erTad dasrulda maTi admin-
istraciuli erTeulis, kavkasiis samefis-
nacvlos, arsebobac. ruseTis xelisufleba-
23 malxaz sioriZe. saqarTvelos damo uki deb-
lobis komiteti (1914-1918). baTumi, gv. 38.
24 revaz grZeliZe. saqarTvelos damouki-
deblobis erovnuli komiteti (1914-1918 ww.). Tbilisi,
1995, gv. 7.
- 83 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
Si mosulma droebiTma mTavrobam 1917 wlis
9 martis dadgenilebiT amierkavkasiaSi Se-
qmna gansakuTrebuli komiteti (ozakomi)25.
magram ruseTis droebiTma mTavrobam omis
pirobebSi ver SeZlo qveynis gaZRola, ramac
mcirericxovan bolSevikebs SesaZlebloba
misca gadatrialebis gziT 1917 wlis 24-
25 oqtombers aeRoT Zalaufleba. ruseT-
Si Seiqmna bolSevikuri mTavroba v. lenin-
is meTaurobiT. meore dRes, axali stiliT
8 noembers bolSeviebis mTavrobam gamos-
ca dekreti uaneqsio da ukontribucio za-
vis Sesaxeb. axali reJimi ar scnes antan-
tis qveynebma, arc ruseTis generalitetma
da qveynis teritoriuli erTeulebis um-
ravlesobam, maTSoris amierkavkasiamac. aseT
viTarebaSi izolaciaSi moqceulma bolSevi-
kurma mTavrobam, romelic Tavdapirvelad
metad sustad gamoiyureboda, ZiriTad amo-
canad daisaxa omidan saswrafod gamosvla da
mTeli Zalebis mobilizacia qveynis SigniT
Zalauflebis SenarCuneba-ganmtkicebisaTvis.
droebiTi mTavrobis damxobiT uflebamo-
sileba dakarga amierkavkasiis xelisuflebis
organom _ ozakomma. imdroindeli amierka-
vkasiis ZiriTadi politikuri Zalebi ar sc-
nobdnen ra ruseTis axal, bolSevikur reJims
1917 wlis 15 noembers Seqmnes axali mmarTve-
lobiTi organo _ ami erkakasiis komisariati,
romlis xelmZRva nelic gaxdaT cnobili qa-
rTveli menSeviki evgeni gegeWkori.
kavkasiis frontis sardloba mxardaW-
eras ucxadebda amierkavkasiis komisariats,
rogorc oficialur xelisuflebas, magram
male samxedro nawilebSi imZlavra bolSe-
vikTa gavlenam. kavkasiis frontma moSla
daiwyo. aseT viTarebaSi osmaleTis mxaris
winadadeba saomari moqmedebebis Sewyvetis
Taobaze misaRebi iyo rogorc kavkasiis
frontis rusuli sardlobisaTvis, ise am-
ierkavkasiis komisariatisaTvisac. ase ga-
formda 1917 wlis 18 dekembris erzinjanis
xelSekruleba, romelic 14 punqts moicav-
25 saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. VI.
Tbilisi, 1972, gv. 416.
da26. leninis mTavroba kargad xvdeboda, rom
omis gagrZelebis aranairi SesaZlebloba
ar gaaCnda. amitom daiwyo sazavo molapa-
rakebebi brest-litovskSi germaniasa da
mis mokavSireebTan 1917 wlis 3 dekembers.
SeTanxmdnen droebiTi zavis dadebaze. aqve
miwveul iqna osmaleTis delegaciac. erz-
injanis SeTanxmebis Semdeg osmalebi Cqar-
obdnen amierkavkasiis komitetTan saboloo
zavis gaformebas, raTa aq gamoTavisufle-
buli samxedro Zalebi inglisis winaaRmdeg
gaegzavna siriasa da mesopotamiaSi. amas
moiTxovda misi mokavSire germaniac27. 1918
wlis ianvarSi osmaleTma amierkavkasiis
mTavrobas oficialurad SesTavaza dazave-
bisaTvis molaparakebebis dawyeba, 16 ianvars
ki brest-litovskSi mimdinare molaparake-
bebze delegaciis gagzavna28. magram amierka-
vkasiis mesveurebma es SeTavazeba upasuxod
datoves. rogorc amierkavkasieli, ise `qa-
rTveli politikosebi imedovnebdnen, rom
ruseTSi sabWoTaA wyobileba didxans ver
iboginebda, bolos da bolos SesaZlebeli
gaxdeboda damfuZnebeli krebis mowveva
da demokratiuli wyobilebis damyareba~29.
swored amiT aixsneba amierkavkasiis xeli-
suflebis pasiuroba. amitomac iyo, rom am-
ierkavkasiaSi am dros damoukidebeli poli-
tikuri erTeulebi ar Camoyalibda. saxeze
iyo mxolod sabWoTa ruseTisagan gamdgari
amierkavkasia komisariatiT saTaveSi, rome-
lic Tavs ikavebda damoukideblobis ga-
mocxadebisagan. erTiani ruseTis aRdgenis
motrfiale amierkavkasia ki arc osmaleTs
awyobda da arc germanias. rasac daemata
brest-litovskSi sabWoTa delegaciis mx-
riv, drois gayvanis mizniT, molaparakebis
xelovnurad gaWianureba30.
26 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись , 1919, стр. 18-23.27 samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis
narkvevebi. aWara. t. III. baTumi, 2008, gv. 406.
28 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись , 1919, стр. 52.29 merab vaCnaZe, vaxtang guruli. qarTuli so-
cial-demokratiis istoria (1892-1918). Tbilisi, 1999,
gv. 301.
30 История дипломатии. Москва, 1965, стр. 86-91.
- 84 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
brest-litovskis konferenciaze ger-
maniam da misma mokavSireebma isargebles ra
ruseTis politikuri izolaciiT da sruli
uunarobiT gaewia qmediTi winaaRmdegoba,
wauyenes mas aSkarad kabaluri pirobebi.
amis miuxedavad lenini daJinebiT moiTxo-
vda trockisagan mieRoT germaniis nebi-
smieri moTxovna. aseT viTarebaSi gaformda
1918 wlis 3 marts brestis xelSekrule-
ba, romlis ZaliT ruseTis armias unda
daetovebina anatoliis teritoria. aseve
osmaleTs ubrundeboda 1877-1878 ww. Oomam-
de mis SemadgenlobaSi myofi yarsis, arta-
anisa da baTumis olqebi.
amierkavkasiis xelisufleba rTul vi-
TarebaSi ver gaerkvia. 1918 wlis 6 ianvars
ruseTSi bolSevikebma damfuZnebeli kreba
garekes da Zalaufleba ganimtkices. amis mi-
uxedavad komisariatma osmaleTs SemoTava-
zebul sazavo molaparakebebze uari uTx-
ra. 1918 w. 10 Tebervals sruliad ruseTis
damfuZnebeli krebis amierkavkasieli dep-
utatebisagan komisariatma amierkavkasiis
seimi moiwvia.
1918 wlis 12 Tebervals osmalebma
daarRvies droebiTi zavi da samxedro moq-
medebebi ganaaxles. axla ukve amierkavkasiis
seimma sTxova osmaleTs sazavo molaparake-
bebis dawyeba. osmaleTi Cqarobda brestis
zaviT miniWebuli uflebis realizebas.
gadawyda sazavo molaparakebebis gamarTva
q. trapizonSi. 1918 wlis 8 marts amierka-
vkasiis delegacia a. Cxenkelis meTaurobiT
baTumidan kreiser `karol karliT” trapi-
zonSi Cavida. molaparakebebis mzadebisas
10 marts osmaleTis sardlobam moiTxova
brestis sazavo pirobebis Sesruleba. os-
maleTis delegacia sazRvao departamentis
xelmZRvanelis kapitan husein rauf-beis
xelmZRvanelobiT trapizonSi mxolod 12
marts Cavida31. aSkara iyo, rom osmalebi
brestis sazavo xelsekrulebis gaformebis
Semdeg gamomwvevad iqceodnen. trapizo-
nis sazavo konferencia oficialurad 1918
31 samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis
narkvevebi. aWara. t. III. baTumi, 2008, gv. 417.
wlis 14 martidan 5 aprilamde mimdinare-
obda. am xnis manZilze Sedga konferenciis
eqvsi plenaruli sxdoma, ori TaTbiri da
mravali kerZo xasiaTis Sexvedra. molapa-
rakebebi rTul pirobebSi mimdinareobda _
osmaleTis mxare kategoriulad moiTxovda
brestis zavis pirobebis Sesrulebas. am-
ierkavkasiis delegaciis moTxovniT, sa-
kuTar mTavrobasTan SesaTanxmeblad, gad-
awyda konferencia SeewyvitaT garkveuli
xniT. 22 marts delegaciis ramdenime wevri
(r. kaCaznuni, i. haidarovi da g. lasxiSvi-
li) TbilisSi gamoemgzavra seimisaTvis mox-
senebis gasakeTeblad. delegaciis ZiriTadi
nawili a. Cxenkelis meTaurobiT trapizon-
Si darCa da muSaobas ganagrZobda32.
25 marts seimis sxdomam moismina del-
egaciis wevrTa moxseneba trapizonSi mim-
dinare molaparakebebis Sesaxeb. sxdomam
ver miiRo konkretuli gadawyvetileba da
delegaciis meTaurs misca damoukidebeli
moqmedebis sagangebo uflebamosileba33.
Tbilisidan delegacia 29 marts trapizon-
Si faqtobrivad xelcarieli dabrunda. 4
aprils osalebi baTumis olqis sazRvrebSi
SemoiWrnen34.
5 aprils gaimarTa trapizonis kon-
ferenciis bolo, meeqvse sxdoma. osmale-
Tis delegaciam werilobiTi ultimatumiT
moiTxova 48 saaTis vadaSi miecaT pasuxi
teritoriebis gadacemis Taobaze. a. Cxen-
kelma Seqmnili viTareba depeSiT acnoba
e. gegWkors. Tbilisidan pasuxi ar Canda.
miuxedavad imisa, rom amierkavkasiis mTav-
roba winaaRmdegi iyo, brestis zavis cno-
bis gadawyvetilebas amierkavkasiis sazavo
delegaciis yvela wevrma dauWira mxari,
garda haidar abaSiZisa35, romelsac sxdo-
misaTvis Semdegnairad miumarTavs: vaskvni,
32 malxaz sioriZe. samxreT-dasavleT saqarTve-
lo 1914-1918 wlebSi. baTumi, 2002, gv. 206.
33 samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis
narkvevebi. aWara. t. III. baTumi, 2008, gv. 420.
34 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись , 1919, стр. 153-152.35 malxaz sioriZe. samxreT-dasavleT saqar-
Tvelo 1914-1918 wlebSi. baTumi, 2002, gv. 12.
- 85 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
rom delegacias ukve gadawyvetili aqvs
aRiaros brest-litovskis xelSekrule-
ba. sxva araferi damrCenia, gamovTqva Cemi
Rrma mwuxareba Tqven mier miRebuli gad-
awyvetilebis _ brestis xelSekrulebis
cnobis gamo. me vlaparakob baTumis olq-
is nawilTan dakavSirebiT, ufro misi ori
monakveTis gamo _ kintriSis da gonios. am
nawilis mosaxleoba saqarTvelos danarCen
nawilTan dakavSirebulia Zalian mWidrod.
revoluciis dasawyisidan, jer kidev 1905
wlidan, baTumis olqis am nawilis demokra-
tia xelixelCakidebuli ibrZoda amierka-
vkasiis demokratiasTan erTad da verc ki
warmoudgenia Tavisi arseboba saqarTve-
los gareT, amierkavkasiis gareT. goniosa
da qobuleTis dabruneba TurqeTisaTvis,
uzarmazari dartyma iqneba aq mcxovrebi
mosaxleobisaTvis. me, rogorc am kuTxis
Svili, rogorc samuslimano saqarTvelos
Svili, sastik protests gamovTqvam Tqveni
gadawyvetilebis gamo36.
amierkavkasiis delegaciis mier brestis
zavis cnobis Semdeg generalma vehib- faSam
Seteva SeaCera da baTumis komendant g. mdi-
vans, qalaqis dacla or dReSi mosTxova. 14
aprils osmalebma baTumi daikaves.
amrigad, trapizonis samSvidobo kon-
ferencia uSedegod damTavrda, mxareTa in-
teresebis mkveTrad gansxvavebulobis gamo.
amierkavkasieli politikosebis azriT, kon-
ferencias unda moetana saboloo zavi os-
maleTTan omamdel sazRvrebSi. am motiviT
isini bolo momentamde eridebodnen kon-
ferenciis CaSlas da danaSaulebriv umo-
qmedobas iCendnen qveynis Tavdacvisunaria-
nobis ganmtkicebis saqmeSi37.
amierkavkasiis mTavrobam yvela SesaZ-
lo nabiji gadadga osmalTa Setevis SesaCe-
reblad: daxmarebisaTvis mimarTa germanias,
ingliss, TviT rsfsr-c. magram uSedegod.
aseT viTarebaSi seimma gamoacxada damou-
36 trapizonis sazavo konferencia (dokumen-
tebis krebuli). gamosacemad moamzada n. zosiZem. ba-
Tumi, 1998, gv. 130.
37 samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis
narkvevebi. aWara. t. III. baTumi, 2008, gv. 215.
kidebloba 22 aprils da airCia axali mTav-
roba a. Cxenkelis meTaurobiT. man mimarTa
osmaleTs molaparakebebis ganaxlebis moTx-
ovniT. gadawyda molaparakebebis gagrZele-
ba baTumSi. viTareba Zalze rTuli iyo.
osmalebi ar apirebdnen dakavebuli ozurge-
Tis, axalcixisa da axalqalaqis mazrebidan
jaris gayvanas. am dros ki amierkavkasiis
saxelmwifos aSkarad aklda erTsulovneba.
amierkavkasiis demokratiul federaciul
respublikas Seqmnis dRidan Rrnida winaaRm-
degobani. rogorc ki daisva sakiTxi samoka-
vSireo saxelmwifos SigniT erovnul-ter-
itoriuli gamijvnisa, aSkara gaxda, rom
qarTvelebi, somxebi da azerbaijanelebi
sazRvrebis dadgenisas warmoqmnil proble-
mebs ver gadaWridnen, ver SeTanxmdebodnen.
imTaviTve naTeli gaxda, rom samive eris
politikuri xelmZRvaneloba ver SeTanx-
mdeboda verc sagareo politikuri kur-
sis sakiTxSic: qarTvelebi germanofiluri,
somxebi anglofiluri, xolo azerbaijan-
elebi Turqofiluri sagareo politikuri
kursis mimdevrebi iyvnen. Tu yovelive amas
davumatebT religiur faqtors, cxadi gax-
deba axlad Seqmnili saxelmwifos sisuste,
misi uperspeqtivoba38.
Seqmnil kritikul viTarebaSi erTa-
derT, realur mxardamWerad Ggermania
ikveTeboda. axali ar iyo, rom amierkavka-
siisadmi did interss iCenda osmaleTis
mokavSire da ufrosi partniori germaniac.
amitom, rodesac aSkara gaxda, rom osma-
leTi ar apirebda brestis xelSekrulebiT
dakmayofilebas da kavkasiis dapyrobas
fiqrobda, saqmeSi germanelebic Caerivnen.
maT osmaleTis mTavrobas moTxoves Setevis
SeCereba da amierkavkasiis respublikasTan
sazavo molaparakebis ganaxleba39.
saqarTvel-germaniis daaxloebas real-
uri safuZveli hqonda. saqarTvelos Ger-
mania sWirdeboda TurqeTis agresiisagan
38 merab vaCnaZe, vaxtang guruli. qarTuli so-
cial-demokratiis istoria (1892-1918). Tbilisi, 1999,
gv. 303.
39 malxaz sioriZe. narkvevebi baTumis istori-
idan. Tbilisi, 2011, gv. 104.
- 86 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
TavdacvisaTvis, xolo saxelmwifoebrivi
damoukideblobis gamocxadebis Semdeg _
damoukideblobis garantad. germanias saqa-
rTvelo sWirdeboda Tavisi aRmosavluri
politikis forpostad40.
baTumis sazavo konferencia mimdin-
areobda or etapad (1918w. 11-26 maisi da
31 maisi _ 4 ivnisi) pirvelad amierkavkasi-
is federaciul respublikas da osmaleTs
Soris, xolo meore etapze am ukanasknelsa
da amierkavkasiis damoukidebel respub-
likebs Soris41. amierkavkasiis delegacias
xelmZRvanelobda a. Csxenkeli, xolo osma-
leTisas _ iusticiis ministri halil-bei;
baTumis konfereciaze germaniamac moav-
lina sakuTari delegacia fon losovis
(germaniis samxedro rwmunebuli konstan-
tinepolSi), graf Sulenburgis (omamde
germaniis generaluri konsuli TbilisSi)
da aRmosavleTis saqmeTa specialistis o.
vezendonkis SemadgenlobiT. maT davalebu-
li hqondaT aelagmaT osmalTa gazrdili
teritoriuli pretenziebi da ar daeSvaT
maTTvis brestis xelSekrulebiT gaTval-
iswinebulze metis daTmoba42.
baTumis konferenciis periodSi, samxe-
dro RonisZiebebTan erTad, osmaleTi cdi-
lobda mieRwia amierkavkasiis federaciuli
respublikis politikuri reorganizaci-
isaTvis, misi kavkasiis erTian saxelmwifod
gardaqmniT. am gegmiT CrdiloeTkavkasieli
muslimanebi azerbaijanelebs SeuerTde-
bodnen, ris Sedegac isini umravlesobaSi
aRmoCndebodnen da kavkasiis saxelmwifoc,
maTi azriT osmalur orientacias daadge-
boda43. am mizniT osmaleTis delegacias
Camohyvnen da konferencias daeswrnen
agreTve axlad gamocxadebuli CrdiloeT
kavkasiis mTielTa respublikis warmomad-
40 merab vaCnaZe, vaxtang guruli. qarTuli so-
cial-demokratiis istoria (1892-1918). Tbilisi, 1999,
gv. 218.41 malxaz sioriZe. narkvevebi baTumis istori-
idan. Tbilisi, 2011, gv. 104.
42 malxaz sioriZe. narkvevebi baTumis istori-
idan. Tbilisi, 2011, gv. 105.
43 samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis
narkvevebi. aWara. t. III. baTumi, 2008, gv. 427.
geneli h. bamati da mTavrobis Tavmjdomare
a. Cermoevi44.
proosmaluri kavkasiis saxelmwifos
Seqmna samomavlod saSiSroebas uqmnida am
regionSi germaniis interesebs, xolo qa-
rTveli da somexi xalxisaTvis aseT saxl-
mwifoSi gaerTianeba damRupveli iqneboda.
amitomac germanelebma osmalur variants
daupirispires kavkasiis federaciuli res-
publikis daSlis da calkeul politikur
erTeulebad dayofis gegma45.
konferenciis gaxsnisTanave gamovlin-
da uTanxmoebebi, rogorc amierkavkasiis da
osmaleTis, aseve am ukanasknelis da germani-
is delegaciebs Soris. amierkavkasiis del-
egacia Tanaxma iyo molaparakeba waremarTaT
brestis xelSekrulebis safuZvelze. amave
azris iyo germaniis mxarec. halil-beim ga-
nacxada, rom amierkavkasiis mTavrobam CaS-
ala trapizonis konferencia, ris gamoc
saqme mivida xelaxal samxedro Setakebamde,
daiRvara sisxli, amitom `Semdgomi molapa-
rakeba brest-litovskis zavis moTxovnebs
ver daefuZnebao.” sanacvlod man wamoayena
sazavo xelSekrulebis axali proeqti, rom-
liTac osmalTa xelSi damatebiT unda ga-
dasuliyo axalqalaqis, axalcixis, aleqsan-
dropolisa da eCmiaZinis raionebi46.
konferenciis procesSi dapirispireba
gamoiwvia aleqsandropol-julfis sarki-
nigzo xazis gamoyenebis moTxovnis mizniT
osmaleTis 14 maisis notam:
Нота Оттоманской делегацiи о пропусков турецкой армiи черезъ
Закавказье«Имъю честь Сообщить Вашему Превосхо-
дительству Дословный переводъ письма, полу-ченнаго мною только что отъ его Превосходи-тельства Вехиба-Паши, Главнокомандующаго Оттоманскими армiями На Кавказскомъ фронтъ.
44 malxaz sioriZe. narkvevebi baTumis istori-
idan. Tbilisi, 2011, gv. 105.
45 samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis
narkvevebi. aWara. t. III. baTumi, 2008, gv. 427.
46 malxaz sioriZe. narkvevebi baTumis istori-
idan. Tbilisi, 2011, gv. 106.
- 87 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
«Его Превосходительству Министру Юсти-цiи, Предсъдателю Омператорской Оттаман-ской делегацiи.
Какъ Вашему Превосходительству извъстно, стратегическая необходимость ръшающей важ ности ставить армiямъ, коими я имъю честь командовать, задачу Противодействовать опера цiиямъ англичанъ въ придълахъ Персiи, а также дъйствiямъ, производяшимся противъ шестой императорской армiи. Считаю долгомъ вслъдствiе сего сообщить Вашему Превосходительству, что я нахожусь во властной необходимости отдать безъ дальнъйшаго Промедленiя приказъ о продвиженiй войскъ, Требуемомъ настоящимъ положенiемъ Совмъстныя усилия, Которыя мы паявили оба, въ теченiе двухъ дней, со всъмъ добрымъ желанiем и искренность, не достигли, къ сожалънiю, для нас возможности использовать дружественнымъ образомъ желъзнодорожную линiю Александрополь _ Джульфа. Между тъмъ я не могу терять ни одной минуты, чтобы намъ эту возможность. Прежде чъмъ отдать приказъ объ осуществленiи этого важного вопроса, находящагося въ тъсной связи съ единствомъ (общимъ планомъ) нашихъ военныхъ операцiй я въ подробностяхъ выяснилъ ръшающiя ихъ причины Г-ну Прудсъдателью Закавказской делегацiи, а равно армянскимъ делегатомъ, при чёмъ, я пояснилъ имъ, что еслибы вопросъ не былъ улаженъ дружественно и немедленно, движенiе, имеющее бить предпринятымъ, не должно отнюдь было бы быть понятымъ. Какъ боевые операцiи. Нынъ, я прошу Ваше Превосходительство, _ каковая просьба и Составляетъ предметъ моего сообщенiя _ немедленно увъдомить кавказскую делегацiю , во избъжанiе того, чтобы она не была непровильно освъдомлена, что продвиженiе войскъ начнётся завтра, съ ранняго утра. Я отдалъ приказъ Командующему фронтомъ, что, если не будетъ противодъйствiя оружiемъ, продвиженiе будетъ очень дружественнымъ, ничъе споко-йствiе и безопасность не будетъ нарушены и мы будемъ уважать и соблюдать право каждого безразлично. Позвольте прибавить
что это движенiе имъетъ исключительно локализированый характеръ: на фронтахъ, кои не составляютъ обект а нашего движенiя, мы отнюдь не покинемъ нашихъ позицiй и , поскольку мы не подвергнемся нападенiю , мы не предпримемъ никакого враждебного дъйствiя.
Благоволите также указать, что я имъю твердую надежду, что эти движенiя, которыя будутъ производимы частью моихъ армiй не встретять отнюдь противодъйствiя и что въ лояльности и безукоризненном поведенiи моихъ войскъ будетъ имъть полную увъренность.»
Доводя до свъдънiя Вашего Превосхо дитель-ства объ изложенномъ, пользуюсь случаемъ ... Хилиль-бей»
Батумъ , 14 мая 1918 года47.
amierkavkasiis delegaciam protesti
gamoTqva am notiT sakuTari suverenite-
tis Selaxvis gamo da moiTxova es sakiTxi
oTxTa kavSiris qveynebs erToblivad ganex-
ilaT:
Протестъ Закавказской делегацiиНижеподписавшiйся, Министръ Иностран-
ныхъ дълъ Закавказское Республики, получивъ сего 15 мая, въ 6 ч. Утра, сообшенiе отъ 14 сего мая касательно прохода турецкихъ войскъ предпринятаго по территорiи Закавказской Республики, имъетъ честь сообщить его Превосходительству Халилъ-Бею, Министру Юстицiи, Предсъдателю Делегацiи Отто-манской Имперiи, что онъ протестуетъ самымъ формальнымъ и самымъ энергичнымъ образомъ противъ этого акта, являющагося прямымъ нарушенiем суверенитета Закавказской Респуб-лики независимость которой Была признана блистательной Портой, какъ это сообщилъ офицiально Правительству Республики Его Превос-ходительство Вехибъ-Мехмедъ-Паша, Гла в но ко-ман дующiй турецкими армiями на Кав казскомъ фронтъ, телеграммой отъ 27 апръля 1918 года.
Нижеподписывшiйся имъетъ честь просить одновременно Его Превосходительство
47 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись , 1919, стр. 270-269.
- 88 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
ХалилЪ-Бея, Сообщить вышеизложенный про-тестъ Императорскому Оттоманскому пра-вительству, а равно другимъ держивать четверного Союза, ....
Это заявленiе дълается, одновременно Генералъ _ Маiору Ф. Лоссову, Предсъдателю делегацiи Германской Имперiи.
А. ЧхенкелиБатумъ 15 мая 1918 г.48
osmalTa pasuxi aseTi iyo:
Отвътъ Оттоманской делегацiи на 1-й меморандумъ Закавказской делегацiи
« .....Моё правительство Настаиваетъ на
своемъ взглядъ, что Брестъ-Литовскiй договоръ не мо жетъ служить исключительной основой нас то ящихъ переговоровъ, Взглядъ, о коемъ мною было Вамъ категорически сообщено въ выше упомянутомъ заседанiи одновременно съ изложенiемъ побуди тельныхъ къ тому основанiй. ....
Присоединенiе въ будущемъ Австро-Вен-грiи и Болгарiи къ договору, составляющему предметъ нынъшиных переговоровъ, есть опять _ таки вопросъ, касающiйся одныхъ толь-ко Союзныхъ правительствъ.
Примите, Г. Предсъдатель, уверенiе въ моемъ высокомъ уваженiи. Халил-бей»
Батумь, 15 мая 1918г. , №15, а.49
amierkavkasiisa da osmaleTis delega-
ciebis mwvave diskusiaSi Carevas cdilobs
germaniis warmomadgeneli:
Письмо начальника Германской делекацiи ген. Фонъ-Лоссова
Председателю кавказской делегацiи.«Въ отвътъ на Ваше письмо отъ 15 сего
моя за №1919 , имъю честь увъдомить васъ, что я сообшилъ, по телеграфу, Императорскому
48 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 271.49 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 273-272.
Правительству, а равно Правительствмъ Ав-стро-Венгрiи и Болгарiи вашъ протестъ противъ вступленiя турецкихъ войскъ на территорiю Закавказской Республики. Вмъстъ съ тъмъ, я обратился къ Начальнику Императорской Оттоманской делегацiи съ нотой, въ коей я высказываю ему свое мнънiе по вопросу о действiяхъ турецкаго правительства.
Лоссовъ”.Батумь, 16 мая 1918г., №113 50
molaparakebis procesSi amierkavkasi-
is delegacia moiTxovda jerovan damok-
idebulebas, rogorc mxarisadmi _
Нота Закавказской делегацiи в дополненiе ко 2-му меморандуму«… 2. Делегацiя Закавказской Республики,
дъйствительно, согласна на заключенiе между Республикой, съ одной, стороны, четырьмя союзными державами с другой, спецiальной конвенцiи (дополнительной къ основному договору), на время продолженiе войны, по нъкоторымъ вопросамъ военнаго значенiя, связаннымъ съ нынъшей общей войной.
3. Делегацiя Закавказской Республики прин имаетъ къ свъдънiю, что необходимость отдъленiе вопросовъ, имъющихъ общiй интересъ для всъхъ союзныхъ державъ и Закавказской Республики, отъ вопросовъ, интересуюшихъ однъхъ лишь От томанскую имперiю и Закавказскую Республику, признана делегацiей Оттоманской имперiи...
Между тъмъ, едва ли возможно отрицать у Закавказья, какъ одной изъ договаривающихся сторонъ, право высказыв аться по вопросамъ, относящимся къ выъясненiю того, съ какою другою договаривающеюся стороною или сторонами называнная сторана предлагаетъ вступить въ договорныя отношенiя .
А. Чхенкели»Батумъ, 17 мая 1918 г. 31251
50 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 278.51 Документы и материалы по внешней политике
- 89 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
osmaleTis mxare amierkavkasiis warmo-
madgenelTa samarTlian protests Semdge-
nairad pasuxobs:
Отвътъ Оттоманской делегацiи на протестъ Закавказской делегацiи«Я имълъ честь получить Ваше письмо
отъ 15 сего моя, заключающее протестъъ, который Ваше Превосходительство сочли необходимымъ сдълать противъ движенiя Турецкихъ войскъ. имеющаго въ виду достичь возможности дружественнаго использованiя желъзнодорожной линiи Александропол _ Джульфа.
Я долженъ, въ ответь, напомнить Ва-шему Превосходительству, что я уже имълъ честь предупредить словесно 13 мая о влас-тной необходимости, въ коей находилось командованiе Оттоманской Армiей, произвести стратегическое движенiе и предложить, однов-ременно дружественное соглашенiя въ этомъ смыслъ, прося дать благопрiятный отвътъ на послъзавтра днёмъ. Не получивъ отвъта, я пос лалъ мое сообшенiе отъ 14 мая, въ ночь, в 2\11 ч., Черезъ посредство моего секретаря. Я, равнымъ образомъ, имълъ случай сдълать такое же заявленiе армянскимъ членамъ Вашей делегацiи. Мы побуждаемся къ этому действiю продолженiемъ всеобщей войны, которая поста-вила Императорскую армiю въ необходимость принять мъры предосторожности противъ угрожающаго движенiя ея враговъ путёмъ мирнаго занятiя указанной линiи.
Что же касается до сегодняшней ноты, то я не могу ещё на неё ответить, такъ какъ считаю, что мнъ необходимо было бы повидаться съ отсутствующимъ въ настояшее время командующимъ Турецкой армiей для обозрънiя фактовъ, въ ней изъясненныхъ . Я не могу, тъмъ не менъе, не указать, что изъ этого документа, кажется мнъ, надлежить сдълать выводъ, что никакого приказа не дано еще войскамъ Закавказской Республики, съ предписаниемъ не противодъйствовать
Закавказья и Грузии, Тифлись , 1919, стр. 282-281.
движенiю Оттоманскихъ армiй. Я долженъ Отклонить отъ себя всякую ответственность за нежелательныя послъдствiя, которыя это замедленiе можетъ произвести на положенiе, и безъ того достаточно тяжкое.
Присовокупляю, что я всё еще готовъ на зак люченiе дружественнаго соглашенiя въ цъляхъ окончанiя борьбы и избiжанiя, такимъ образомъ, непрiятныхъ осложненiй. Примите и проч. Халилъ”.
Батумъ, 17 мая 1918г., № 120, а.52
Seqmnil mwvave viTarebaSi mxareebs So-
ris Suamdgomlobas germaniis warmomad-
geneli generali fon-losovi kisrulobs _
Письмо ген. Фонъ-Лоссова на имя Предсъдателя Закавказское делегацiи
`Батумскiе Переговоры не подвергаются вперёдъ и сношенiя имъвшiя мъсто ме жду оттоманскими и закавказскими Представи-телями, не имъли до сихъ поръ успъха (или не пришли къ концу). Такъ какъ, однако, в интересахъ всъхъ сторонъ достигнут какъ можно скоръе результата, то я имъю честь предложить Вам г. Министръ, мои добрые услуги в качествъ посредника. я прошу Васъ не отказать мнъ в сообщенъи офицiальнымъ порядком готова _ ли Закавказская делегацiя принять моё предложенiе, и пользуюсь этимъ случаемъ, чтобы возобновить, г. Министръ, уверенiе въ высокомъ уваженiи Ф. Лоссовъ.
Батумъ, 19 мая 1918г., № 172 53
swored germaniis CareviT daCqarda
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damou-
kideblobis gamocxadebis sakiTxi. baTum-
Si Cavida noe Jordania. gaecno ra Seqmnil
situacias, gadawyda saqarTvelos da-
moukideblobis aRdgena, rasac 1918 wlis
26 maisis istoriuli movlena mohyva. am
droisaTvis aWara da mTeli samxreT-dasav-
52 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 283-282.53 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 293.
- 90 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
leT saqarTvelo, aseve samcxe-saaTaba-
gos didi nawili (borjomamde), osmaleTis
mier iyo okupirebuli54. damoukideblobis
gamocxadebis Semdeg 31 maiss kvlav ganax-
lda molaparakebebi baTumSi. osmaleTis
delegacia ar icvlis pozicias da ase pa-
suxobs ukve damoukidebeli saqarTvelos
delegaciis kanonier moTxovnas:
Отвътъ Оттаманской делегацiиПолучено в 11 час. 55 мин. По Тифлисскому времени 31/VН. Рамишвили«Господину Рамишвили, Председателю гру-
зинской делегацiи и т. д., и т. д.,и т. д.Господинъ Претседатель!Я только что получилъ Ваше письмо,
за №1, въ которомъ Вы мнъ сообщаете о провозглашенiи независимости Грузiи и Вы меня спрашиваете, относится ли нота Им-ператорской Отттоманской делегацiи ад-ре сованная 26 мая с. г. За №31 делегацiи За-кавказской Республики, въ равной степени и къ новой Грузинской Республикъ.
Въ ответъ, я имъю честь увъдомить Васъ, что такъ какъ провозглашенiе каждаго государства изъ Конфедерацiи, составляющей федеративную Закавказскую Республику, ниче-го не мъняетъ въ условiяхъ, обусловившихъ предъявленiе вышеупомянутой ноты отъ 26 мая, Императорская делегацiя считаетъ, что она относится естественно и къ Грузинской Республикъ.
Вследствiе истеченiя срока, назначеннаго въ названной нотъ, прошу прислать мнъ отвътъ самое позднее къ 12 час. ночи сего вечера.
Примите, Господинъ претсъдателъ, увъре-нiе въ моёмъ глубокомъ почтенiи.
Халилъ.Батумъ, 31 мая 1918г., № 33, с.55
54 vaxtang guruli. saqarTvelos sazRvrebi
saerTaSoriso xelSekrulebebSi (1918-1921). Tbilisi,
2013, gv. 9.
55 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 340.
saqarTvelos delegacia 1918 wlis
31 maisis sapasuxo notiT gamoxatavs os-
maleTTan keTilmezobluri urTierTobebis
mzadyofnas56.
1918 wlis 4 ivniss baTumSi gaformda
osmaleTsa da saqarTvelos respublikas So-
ris mSvidobisa da megobrobis xelSekrule-
ba, romelic moicavda 12 ZiriTad muxls, 3
danarTs 19 muxliT, damatebiT xelSekrule-
bas 6 muxliT da damatebiTi xelSekrulebis
danarTs 14 punqtiT. xelSekrulebas calke
erTvis dadgenilebebi baqo-baTumis navTob-
sadenisa da amierkavkasiis sarkinigzo xazis
moZravi Semadgenlobebis funqcionirebis
Sesaxeb57.
xelSekrulebis pirveli muxli miu-
TiTebda:
Статья 1. Между Императорскимъ Оттоманскимъ
Правительствомъ и Грузинской Республикой будетъ прочный миръ и постоянная дружба.58
Tu yuradRebiT gavecnobiT xelSek-
rulebis srul teqsts naTeli gaxdeba ro-
mel `mtkice mSvidobasa da mudmiv mego-
brobaze“ SeiZleba iyos saubari xelmomwer
mxareebs Soris.
xelSekrulebis meore muxli adgenda
saqarTvelosa da osmaleTs Soris saxelm-
wifo sazRvars:
Статья 2.Следуюшщая пограничная линiя Разделяет
Оттоманскую империю отъ республикъ Грузiи, Арменiи Азербайджана. Граница начинается тамъ, гдъ ръка Чолокъ впадаетъ въ Чёрное море, и совпадаетъ со старой границей до войны 1877 г. между Оттоманской Имперiуй и россiей до горы Шавнобудъ и, проходя по вершинамъ горъ, достигаетъ горъ Хальхама и Мепискаро(
56 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 341-340.57 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 365-343.58 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 344.
- 91 -
jemal karaliZe jemal karaliZe
по гранецъ 1856 г.) тамъ она поворачиваетъ къ югу, проходит по вершинъ горы Пирсагадъ и въ 2-хъ километрахъ къ югу отъ Абастумана, поворачивая на съверо-востокъ, доходитъ до горы Кархульдагъ; отсюда , направляюсь сначала на 5 километровъ къ съверо-востоку и потомъ къ юго-востоку, достигаетъ мъстности Горкель, пересекаетъ реку Куру въ 2-хъ километрахъ к югу от Ацкуръ ....
Окончательное опредъленiе пограничной линiи будетъ совершаться на мъстахъ же комиссiей, состоящей изъ членовъ объих сторонъ...59
aRsaniSnavia, rom danarTisa da da-
matebiTi SeTanxmebis muxlebic xazs usvams
osmalTa upiratesobas, gansakuTrebiT iseT
sakvanZo sakiTxebSi, rogoric iyo religiu-
ri da samxedro xasiaTis:
Статья 6Въроисповъданiя и обычаи Мосульманъ,
проживающихъ въ Грузiи будутъ уважаемы. Имъ будетъ обеспечена свобода совъсти и отправленiя богослуженiя.
Имя Его Императорского Величества Султана будетъ произноситься в публичныхъ молитвахъ мусульманъ.60
Дополнительный договоръ между Оттоманской Имперiй и Грузинской
РеспубликиСтатья 1
Правительство Грузинской Республики приступить немедленно къ демобилизацiи своихъ войскъ. Ихъ численный составъ, равно какъ и во ен-ные округа, куда они будутъ назначены, Будутъ установлены, на все время все время всеобшей войны, по соглашенiю между Императорскимъ Оттоманскимъ Правительствомъ и Правитель-ствомъ Грузин ской Республики.
Оттоманское Правительство будетъ
59 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 345-344.60 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 346.
дер жать на Границахъ Грузiи войско только въ количествъ, необходимомъ для охраны границъ въ мирное время....
Одишелидзе. Вехибъ.
Батумъ, 4 Июня 1918 г.61
baTumis xelSekruleba yovelmxriv
mZime iyo saqarTvelos demokratiuli re-
spublikisaTvis. imxanad Seqmnil urTules
samxedro-politikur viTarebaSi saqarTve-
lo iZulebuli gaxda, daedo damamcirebeli
zavi. osmaleTis mier okupirebuli teri-
toriis omis gziT dabruneba saqarTvelos
imxanad ar SeeZlo. osmaleTis mier wamoy-
enebuli pirobebis miRebas urCevda saqa-
rTvelos mokavSire germania. osmaleTTan
urTierTobis mogvarebis gareSe saqarTve-
los demokratiul respublikas saerTaSor-
iso asparezze damkvidrebis mizniT pirveli
nabijebis gadadgma gauWirdeboda62.
amitom gaxda saqarTvelos demokrati-
uli respublikis mTavroba iZulebuli gae-
formebina esoden mZime xelSekruleba, ro-
melmac Zala dakarga 1918 wlis oqtomberSi,
mas Semdeg rac osmaleTi pirvel msoflio
omSi damarcxda da iZulebuli gaxada mud-
rosis zavze moewera xeli.
61 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлись, 1919, стр. 358.62 vaxtang guruli. saqarTvelos sazRvrebi
saerTaSoriso xelSekrulebebSi (1918-1921). Tbilisi,
2013, gv. 10.
- 92 -
Jemal Karalidze
Batumi Peace Conference (11 May - 4 June, 1918)
Resume
During many centuries, Georgia struggled to protect state sovereignty and ter-ritorial integrity. From this perspec ve, the period 1918-1921 is the most important.
The interna onal situa on created at the end of the First World War made it possible to fulfill the wish of Georgian patriots _ Restora on of Georgian State Independence.
A er the Bolsheviks’ come to power in Russia and a er signing the Treaty of Brest, the situa on in Transcaucasia became tense. The O oman Empire categor-ically demanded giving back the territories under the terms of the Treaty of Brest. The a empt of the Transcaucasian authori es to reach the agreement with the Ot-toman Empire at Trabzon Conference ended without results.
Nego a ons con nued at Batumi Peace Conference and had two stages. From the beginning of the conference, it was clear that O oman Empire was not going to give up. More than that, the O oman Empire was not sa sfied with the Treaty of Brest and demanded new territories.
In this cri cal situa on, German representa ves’ advice was taken into consid-era on, which ended in dissolu on of Transcaucasian Socialist Federa ve Republic. Georgia gained independence.
The ar cle deals with the descrip on of Batumi Peace Conference and its re-sults.
jemal karaliZejemal karaliZe
- 93 -
saqarTvelos parlamentma 1918 wlis 22
noembers miiRo damfuZnebeli krebis arCev-
nebis debuleba63. debuleba aTi Tavisgan
Sedgeba. debulebis mixedviT arCevnebi saqa-
rTveloSi unda yofiliyo sayovelTao (orive
sqesis monawileobiT), Tanaswori, pirdapiri
da faruli. damfuZnebeli krebis wevrad
unda aerCiaT 130 deputati. arCevnebSi xmis
micema SeeZlo saqarTvelos moqalaqes 20
wlis asakidan, Tu is 1914 wlis 19 ivlisamde
(Zveli stiliT) miwerili iyo saqarTvelos
romelime teritoriaze. arCevnebSi monawil-
eobis ufleba ar hqonda regularul jar-
Si myof pirebs, giJad Seracxilebs, Wkuidan
SeSlilebs, yru-munjebs (Tu isini sxvisi mz-
runvelobis qveS imyofebodnen), sasjelmis-
jilebs, kerZod: katorRamisjilebs sasje-
63 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 84.
lis gasvlidan 10 wlis ganmavlobaSi; visac
misjili hqonda gada saxleba, sasjelis mox-
da gamasworebel saxlSi sasjelis moxdidan
5 wlis ganmavlobaSi. xmis ufleba CamoerT-
vaT aseve qurdobisTvis dasjilebs, qonebis
mimTviseblebs, gamflangvelebs, sasjelmis-
jilebs siyalbisTvis, mevaxSeobisTvis, qr-
Tamis aReba-micemisTvis, garyvnilebis xe-
lSewyobisTvis.
arCevnebSi monawileobis ufleba Camo-
erTvaT pirebs, romlebic braldebuli
iyvnen sakanonmdeblo dawesebulebebis,
TviTmarTvelobis organos arCevnebTan da-
kavSirebiT, sasjelis moxdidan 3 wlis gan-
mavlobaSi; samxedro pirebs, romlebic samx-
edro samsaxuridan gaiqcnen.
saarCevno komisiebi
arCevnebis Casatareblad Seiqmna res-
publikis centraluri, saqalaqo, samazro,
levan jiqia levan jiqia istoriis doqtori
saqarTvelos damfuZnebeli krebis arCevnebi (1919 წ.)
1918 wlis 26 maiss saqarTvelom erovnuli saxelmwifoebrioba aRidgina. dakomple-
qtda koaliciuri mTavroba sxvadasxva politikuri partiebis warmomadgenlebisa-
gan, sakanonmdeblo organos funqcia daekisra ufro adre formirebul saqarTvelos
erovnul sabWos, romelsac 1918 wlis 8 oqtombers saqarTvelos parlamenti ewoda.
miuxedavad imisa, rom saqarTvelos parlamenti aerTianebda politikuri partiebis,
regionebis, eTnikuri umciresobebis, religiuri aRmsareblobebis warmomadgenlebs, is
mainc ver CaiTvleboda umaRlesi legitimaciis sakanonmdeblo organod, radgan ar iyo
mosaxleobis mier arCeuli. Sesabamisad, gadawyda saqarTveloSi damfuZnebeli krebis
arCevnebi Catarebuliyo.
- 94 -
levan jiqia levan jiqia
soflis sazogadoebisa da soflis wvrili
saarCevno komisiebi. soxumisa da zaqaTa-
lis olqebSi arCevnebis Catareba daevala
soxumisa da zaqaTalis saolqo saarCevno
komisiebs.
respublikis centraluri saarCevno
komisia airCa saqarTvelos parlamentis
21 wevrisagan. komisia Tavisi Semadgen-
lobidan TviTon irCevda Tavmjdomares,
Tavmjdomaris moadgiles, mdivansa da
xazinadars64. komisiis Tavmjdomared air-
Cies social-demokrati aleqsandre lom-
TaTiZe, moadgiled _ socialist-revolu-
cioneri ivane gobeCia, xazinadrad _
erovnul-demokrati giorgi gvazava, mdivnad
_ social-demokrati _ ana soloRaSvili65.
centralur saarCevno komisias dae-
matnen im politikuri partiebis warmo-
madgenlebi, romlebic daregistrirdnen
arCevnebSi.
centraluri saarCevno komisiis fun-
qciebi Semdegnairad ganisazRvra: arCevnebis
momzadebaze da msvlelobaze kontroli,
samazro, saqalaqo da saolqo komisiebis
droulad Seqmnaze da maT muSaobaze meT-
valyureoba; saolqo, samazro da saqalaqo
komisiebis mier saarCevno ubnebis danaw-
ilebis damtkiceba; vadebis gansazRvra,
rodis unda daewyoT saqalaqo da soflis
wvril komisiebs saarCevno siebis Sedgena,
gamoqveyneba da am procesze kontroli;
politikuri partiebis mier warmodgenili
sakandidato siebis miReba da ganxilva, maTi
danomvra, gamoqveyneba, am informaciis mi-
wodeba masze daqvemdebarebuli komisiebi-
sTvis; gankargulebis gacema saarCevno kon-
vertebis, saarCevno baraTebis da yuTebis
damzadebaze; xmebis daTvlaze kontroli,
gamarjvebulis gamovlena; damfuZnebel
krebaSi arCeuli deputatebis siis Sedge-
na da maTTvis saTanado mandatis gadacema;
64 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 86-87.
65 saqarTvelos damfuZnebeli kreba. 1919.
Tbilisi, 2016, gv. 18.
arCevnebTan dakavSirebiT Sedgenili yvela
dokumentaciis damfuZnebeli krebisaTvis
gadacema; arCevnebis Casatareblad xazini-
dan gamoyofili Tanxebis gankargva66.
samazro saarCevno komisia dakompleqt-
da erobis gamgeobis wevrebidan, xolo iq,
sadac erobis reforma jer kidev ar iyo
gatarebuli samazro qalaqis TviTmmarTv-
elobis gamgeobas daevala Seeqmna komisia
mazraSi moqmedi yvela politikuri partiis
warmomadgenlebisagan. samazro komisia Tav-
isi Semadgenlobidan irCevda Tavmjdomares,
Tavmjdomaris moadgiles, xazinadarsa da
mdivans. samazro komisiis SemadgenlobaSi
aseve Sevidnen daregistrirebuli politi-
kuri partiebis an jgufebis TiTo warmo-
madgenlebi.
samazro saarCevno komisiebs evalebo-
daT: sasoflo sazogadoebis da wvrili sa-
soflo saarCevno komisiebis Seqmna da ma-
Tze kontroli; soflis sazogadoebis da
wvrili soflebis saarCevno ubnebad day-
ofis informaciis miwodeba centraluri
saarCevno komisiisaTvis; saarCevno siebis
Sedgena da gamoqveyneba; saarCevno yuTebis
damzadeba da dagzavna; saarCevno siebTan
an sxva sakiTxTan dakavSirebiT Semosuli
gancxadebebisa da saCivrebis ganxilva; amom-
rCevlebisTvis sakandidato siebis gacnoba;
mazraSi gamarjvebulis gamovlena; arCev-
nebTan dakavSirebiT Seqmnili dokumentaci-
is centraluri saarCevno komisiisTvis ga-
dacema67.
im qalaqebSi, romelTa mosaxleoba 2
000 aRemateboda unda daarsebuliyo cal-
ke mTavari saqalaqo saarCevno komisia,
romelsac daakompleqtebda qalaqis sabWo
Tavisi Semadgenlobidan sxvadasxva poli-
tikur partiaTa warmomadgenlebisagan.
qalaq TbilisSi saqalaqo saarCevno komis-
ia dakompleqtda cxra wevrisgan, quTaissa
66 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 87-88.
67 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 88.
- 95 -
levan jiqia levan jiqia
da foTSi _ Svid-Svidi wevrisgan, xolo
danarCen qalaqebSi _ xuTi wevrisgan. saqa-
laqo komisiebs Tavisi Semadgenlobidan
unda amoerCiaT Tavmjdomare, Tavmjdom-
aris moadgile, xazinadari da mdivani.
debulebis Sesabamisad saqalaqo saarCev-
no komisiebSi Sediodnen im politikuri
partiebisa da jgufebis warmomadgenlebi,
romelTac centralur saarCevno komisias
warudgines sakandidato siebi.
saqalaqo saarCevno komisiebSi Tavmj-
domaris moadgilis arCeva savaldebulo
iyo mxolod Tbilisis, quTaisisa da foTis
saarCevno komisiebSi.
saqalaqo saarCevno komisiebis fun-
qciebi Semdegnairad ganisazRvra: Sesabami-
si qalaqis saarCevno ubnebad dayofa; maT
daqvemdebarebaSi myofi saarCevno komis-
iebze kontroli; informaciis wardgena
centralur saarCevno komisiaSi Sesabami-
si teritoriis saarCevno ubnebad dayofis
Sesaxeb; amomrCevelTa siebis Sedgena da ga-
moqveyneba; saarCevno yuTebis damzadeba da
ganawileba; amomrCevelTa siebTan da saubno
saarCevno komisiebis mier kanonis darRvev-
asTan dakavSirebiT Semosuli gancxadebebis
ganxilva; amomrCevlebisTvis sakandidato
siebis droulad gacnoba; arCevnebSi gamar-
jvebulis gamovlena; arCevnebTan dakav-
SirebiT Seqmnili yvela dokumentaciis cen-
tralur saarCevno komisiaSi gadagzavna.
qalaqis teritoriaze Seqmnili saubno
saarCevno komisiis Tavmjdomares niSnavda
saqalaqo saarCevno komisiis prezidiumi,
xolo saqalaqo saarCevno komisiis Tavmj-
domare, Tavis mxriv, qmnida komisias qalaq-
is masStabiT moqmedi politikuri partiebis
war momadgenlebisagan. komisia Tavisi Se-
ma d genlobidan irCevda Tavmjdomaris mo-
ad gilesa da mdivans. saubno saarCevno
ko misiis SemadgenlobaSi Sediodnen centra-
lur saarCevno komisiaSi daregistrire-
buli politikuri partiebis an jgufebis
warmomadgenlebi.
qalaqis teritoriaze arsebuli saub-
no saarCevno komisiis movaleoba iyo
saarCevno baraTebis (biuletenebis) daTv-
la da arCevnebTan dakavSirebiT Seqmnili
dokumentaciis saqalaqo saarCevno komi-
siisaTvis gadacema68.
soflis sazogadoebis saarCevno komi-
sias akompleqtebda samazro saarCev-
no komisia Svidi wevris SemadgenlobiT.
komisia Tavisi Semadgenlobidan irCevda
Tavmjdomares, mdivansa da xazinadars.
komisiaSi sruluflebiani wevris saxiT
Sediodnen im politikuri partiebis an
jgufebis TiTo warmomadgenlebi, rom-
lebmac sakandidato sia warudgines cen-
tralur saarCevno komisias.
soflis sazogadoebis saarCevno komi-
sias evaleboda: wvrili sasoflo er-
TeulebisaTvis saarCevno masalisa da
saarCevno yuTebis miwodeba; Tavisi saarCev-
no teritoriis saarCevno ubnebad dayo-
fa da am informaciis miwodeba samazro
saarCevno komisiisTvis; wvrili sasoflo
saarCevno komisiebis Sedgena; amomrCevel-
Ta siebis Sedgena da amomrCevelTa aRwer-
aze momuSave jgufis muSaobaze kontroli;
saarCevno baraTebis winaswar daTvla; sa-
Civrebis miReba da misi samazro saarCevno
komisiisaTvis gadacema; arCevnebTan daka-
vSirebiT Seqmnili dokumentaciis samazro
saarCevno komisiaSi gadagzavna.
wvril sasoflo saarCevno komisias
akompleqtebda soflis sazogadoebis saar-
Cevno komisia samazro saarCevno komisi-
asTan SeTanxmebiT. komisia xuTi wevrisa-
gan unda dakompleqtebuliyo. aRniSnuli
komisia iqmneboda igive principiT, rogorc
sxva komisiebi. wvril sasoflo saarCevno
komisiis moqmedebis areali 2-3 versis ra-
diusiT Semoifargleboda. wvril sasoflo
saarCevno komisiaSi sruluflebiani wevris
statusiT Sediodnen im politikuri par-
tiebis an jgufebis TiTo warmomadgenle-
bi, romelTac sakandidato sia wardgenili
hqondaT centralur saarCevno komisiaSi.
68 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 88-89.
- 96 -
levan jiqia levan jiqia
wvril sasoflo saarCevno komisiis mov-
aleobas Seadgenda: amomrCevelTa aRweraze
momuSave jgufisaTvis yovelmxrivi dax-
marebis aRmoCena; saarCevno yuTidan amoRe-
buli konvertebis daTvla (gauxsnelad) da
maTi raodenobis Sefardeba amomrCevelTa
raodenobasTan; arCevnebTan dakavSirebiT
Seqmnili dokumentaciis soflis sazoga-
doebis saarCevno komisiisaTvis gadacema69.
soxumis saolqo saarCevno komisia
unda Seeqmna qalaq soxumis gamgeobas cxra
wevris SemadgenlobiT olqis teritoriaze
moqmed politikur partiaTa Soris ZalTa
ganwyobilebis mixedviT. soxumis saolqo
saarCevno komisia Tavisi Semadgenlobidan
irCevda Tavmjdomares, Tavmjdomaris
moadgiles, mdivansa da xazinadars. sox-
umis saolqo saarCevno komisiaSi srulu-
flebiani wevris statusiT Sediodnen im
politikuri partiebis an jgufebis TiTo
warmomadgenlebi, romlebsac sakandida-
to sia hqondaT wardgenili centralur
saarCevno komisiaSi.
soxumis saolqo saarCevno komisias ise-
Tive movaleobebi hqonda, rogorc samazro
saarCevno komisias.
zaqaTalis saolqo saarCevno komis-
ia unda Seeqmna respublikis centralur
saarCevno komisias olqis teritoriaze
moqmed politikur partiaTa Soris ZalTa
ganwyobilebis mixedviT cxra wevris Semad-
genlobiT. komisia Sedgeboda Tavmjdomar-
is, Tavmjdomaris moadgilis, mdivnisa da
xazinadrisagan.
zaqaTalis saolqo saarCevno komisia-
Si sruluflebiani wevris statusiT unda
Sesuliyvnen im politikuri partiebis an
jgufebis TiTo warmomadgenlebi, romleb-
mac centralur saarCevno komisiaSi waradg-
ines sakandidato siebi.
zaqaTalis saolqo saarCevno komisias
iseTive movaleobebi hqonda, rogorc samaz-
ro saarCevno komisias.
69 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 90-91.
soxumisa da zaqaTalis olqebSi sof-
lis sazogadoebisa da wvrili sasoflo
saarCevno komisiebis dakompleqtebis wesi
da movaleobebi iseve ganisazRvra, rogorc
mazrebis teritoriaze arsebuli saarCevno
komisiebisaTvis70.
saarCevno siebi
amomrCevelTa siebi cal-calke dgebo-
da TiToeul saarCevno ubanSi. dauSvebeli
iyo amomrCevlis or sxvadasxva siaSi Seyva-
na. amomrCevelTa siebis Sedgena evaleboda
qalaqebSi qalaqis mTavar saarCevno komi-
sias, soflebSi _ Sesabamis samazro saarCev-
no komisias, soxumisa da zaqaTalis olqebSi
_ saolqo saarCevno komisias.
amomrCevelTa siebis Sedgenaze muSao-
bis dawyebas gansazRvravda respublikis
centraluri saarCevno komisia.
amomrCevelTa siaSi unda SeeyvanaT
saarCevno uflebis mqone is amomrCeveli,
romelic konkretuli saarCevno ubnis ter-
itoriaze cxovrobda amomrCevelTa siis
Sedgenis dawyebamde, Tundac droebiT yo-
filiyo am teritoriidan wasuli.
vinc saarCevno ubanSi amomrCevelTa
siebis Sedgenis dawyebis Semdeg dabrunde-
boda konkretul teritoriaze, SesaZle-
beli iyo misi amomrCevelTa siaSi Seyvana,
Tu warudgenda Sesabamis gancxadebas saub-
no saarCevno komisias. msgavsi gancxadebis
wardgena komisiaSi SesaZlebeli iyo amom-
rCevelTa siebis gamoqveynebidan xuTi dRis
ganmavlobaSi. aseT ganmcxadebels unda
warmoedgina aseve meore gancxadeba, rom-
lis mixedviT is unda amoeRoT Zveli sacx-
ovrebeli adgilis teritoriaze Sedgenili
amomrCevelTa siidan.
amomrCevelTa siaSi dafiqsirebuli
unda yofiliyo amomrCevlis gvari, saxeli,
mamis saxeli, wlovaneba, erovneba, sarwmu-
noeba, icoda Tu ara wera-kiTxva, romeli
skola hqonda damTavrebuli, profesia, sad
70 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 91.
- 97 -
levan jiqia levan jiqia
iyo miwerili 1914 wlis 19 ivlisamde (Zveli
stiliT). gvarebi siaSi anbanuri Tanmimdev-
robiT unda yofiliyo dalagebuli.
savaldebulo iyo amomrCevelTa siis
arCevnebamde ormoci dRiT adre gamo-
qveyneba, raTa yvelas SeZleboda misi drou-
lad gacnoba. siis gamoqveynebidan aTi dRis
ganmavlobaSi adgilobrivi administraciis
warmomadgenlebs SesaZlebloba eZleodaT
protesti ganecxadebinaT amomrCevelTa
siis sisworesTan dakavSirebiT, xolo xmis
uflebis mqone amomrCevels SesaZlebloba
hqonda saCivari Seetana, rom sia arasworad
iyo Sedgenili an ar iyo srulyofili. pro-
testebisa da saCivrebis Setana samazro an
saqalaqo (soxumisa da zaqaTalis olqebi-
saTvis _ saolqo) saarCevno komisiebSi iyo
SesaZlebeli71.
sakandidato siebi
amomrCevels SeeZlo mxolod erTi kan-
didatisTvis mieca xma. sakandidato siis
centralur saarCevno komisiaSi wardgena
SesaZlebeli iyo arCevnebamde araugvianes
ocdaaTi dRiT adre. TiToeul politikur
partias centralur saarCevno komisiaSi
unda waredgina xmis uflebis mqone ormoc-
daaTi mxardamWeris xelmowera, sadac mi-
eTiTeboda amomrCevlis gvari, saxeli, mamis
saxeli da sacxovrebeli adgili. saval-
debulo iyo aseve sakandidato siaSi Set-
anili piris werilobiTi gancxadeba, rom is
Tanaxma iyo eyara kenWi. Tu erTi da imave
amomrCevlis xelmowera aRmoCndeboda er-
Tze met sakandidato siaSi, namdvilad miiC-
neoda is xelmowera, romelic yvelaze adre
Sevidoda centralur saarCevno komisiaSi.
sakandidato siis Semomtan jgufs SeeZlo
daesaxelebina Tavisi warmomadgeneli cen-
tralur saarCevno komisiaSi. Tu jgufi ar
daasaxelebda warmomadgenels, maSin aseTad
CaiTvleboda piri, romelsac pirvels hqonda
mxardamWeris gancxadebaze xeli mowerili.
71 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 92-94.
dauSvebeli iyo erTi kandidatis or si-
aSi Seyvana.
Tu centralur saarCevno komisiaSi
wardgenili sakandidato sia xarvezs Sei-
cavda, es ecnobeboda jgufis warmomad-
genels sami dRis ganmavlobaSi. xarvezebis
gasworeba SesaZlebeli iyo arCevnebamde
araugvianes ocdaoTxi dRisa.
sakandidato siebi centraluri saarCev-
no komisiis mier unda danomriliyo maTi
wardgenis rigiTobis mixedviT. sakandidato
siebi centraluri saarCevno komisiis Seno-
baSi unda gamoqveynebuliyo arCevnebamde
araugvianes ocdasami dRisa da es informa-
cia unda miewodebinaT samazro, saolqo da
saqalaqo saarCevno komisiebs72.
damfuZnebeli krebis arCevnebze poli-
tikuri partiebis rigiTi nomeri ganisaz-
Rvra Semdegnairad:
1. saqarTvelos social-demokratiuli
muSaTa partia;
2. saqarTvelos erovnul-demokrati-
uli partia;
3. saqarTvelos socialist-revoluci-
onerTa partia;
4. somxeTis revoluciuri federacia
`daSnakcutiunis~ saqarTvelos bi-
uro;
5. saqarTvelos socialist-federal-
istTa sarevolucio partia;
6. saqarTvelos muslimTa erovnuli
sabWo;
7. saqarTvelos radikal-demokrati-
uli glexTa partia;
8. saqarTvelos miwis mesakuTreTa
erovnuli partia;
9. saqarTvelos memarcxene socialist-
federalistTa `maSvralTa~ partia;
10. saqarTvelos erovnul-xalxosnuri
da sazogadoebriul-Temosnuri So-
Ta rusTavelis partia;
11. damoukidebelTa (upartioTa) kavSi-
ri;
72 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 94-96.
- 98 -
levan jiqia levan jiqia
12. borCalos mazris mcxovreb muslim-
Ta jgufi;
13. ruseTis social-demokratiuli mu-
SaTa partia (bolSevikebis);
14. esTetiuri liga patriotebisa;
15. saqarTvelos elinTa demokratiuli
jgufi73.
politikur partiebs an jgufebs See-
ZloT arCevnebamde araugvianes TxuTmeti
dRisa SeerTebinaT sakandidato siebi da
es informacia miewodebinaT centraluri
saarCevno komisiisTvis. aucilebeli iyo
siebis gaerTianebis msurveli TiToeuli
jgufis warmomadgenlis werilobiTi Tanx-
moba. centraluri saarCevno komisia val-
debuli iyo sakandidato siebis gaerTianebis
Sesaxeb informacia gaesajarovebina gancxa-
debis miRebidan araugvianes meore dRisa74.
saarCevno baraTebis (biuletenebis) gacema da daTvla
saarCevno baraTis nimuSs adgenda da
aqveynebda centraluri saarCevno komisia
arCevnebamde araugvianes ocdaTxuTmeti
dRisa.
TiToeuli saarCevno baraTi Seicavda
gamoqveynebul sakandidato sias, masSi cvl-
ilebis Setana dauSvebeli iyo. saarCevno
baraTSi miTiTebuli iyo warmomdgeni orga-
nizaciis saxeli da miniWebuli nomeri.
konvertebi saarCevno baraTebisTvis
iyo erTnairi, gaumWvirvale, sufTa, romel-
zec centraluri saarCevno komisiis beWedi
unda yofiliyo dasmuli.
yvela daregistrirebuli sakandidato
siisaTvis unda dabeWdiliyo Tanabari ra-
odenobis saarCevno baraTebi.
saarCevno baraTebSi sakandidato siis
teqsti ibeWdeboda qarTulad, magram siis
warmomdgen jgufs ufleba hqonda moeTx-
ova ama Tu im ubnisaTvis sxva enaze teqs-
73 saqarTvelos damfuZnebeli kreba. 1919.
Tbilisi, 2016, gv. 19.
74 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 96.
tis Targmna. msgavsi gancxadebis Semomtani
jgufi valdebuli iyo TviTon warmoedgina
Targmanis teqsti.
baraTebs da konvertebs centraluri
saarCevno komisia damzadebisTanave agza-
vnida mTavar saqalaqo, samazro da saolqo
komisiebSi.
saqalaqo saarCevno komisiebi winaswar
amzadebdnen TiToeuli amomrCevlisTvis
saxelobiT mowmobas qalaqis macxovreblebi-
sTvis, sadac miTiTebuli iyo amomrCevlis
saxeli, mamis saxeli, gvari, amomrCevlis
metsaxeli, misamarTi, saarCevno ubani da
amomrCevlis saarCevno rigiTobis nomeri,
dro da adgili, sadac xma unda mieca amom-
rCevels.
SeniSvna: saxelobiTi mowmoba saval-
debulo mxolod qalaqis mosaxleobisTvis
iyo. gansakuTrebul SemTxvevebSi saarCevno
komisiebs ufleba hqondaT daeSvaT amom-
rCeveli arCevnebze sxva oficialuri doku-
mentis warmodgenis SemTxvevaSi.
mTavari saqalaqo da soflis saarCevno
komisia valdebuli iyo daerigebina TiToeu-
li amomrCevlisTvis TiTo cali saarCevno
baraTi da saxelobiTi mowmoba arCevnebamde
araugvianes Svidi dRisa.
amomrCevels, romelsac ar hqonda
miRebuli saxelobiTi mowmoba da saarCev-
no baraTi, SeeZlo is mieRo qalaqis mTavar
komisiaSi arCevnebis dRemde, saarCevno ba-
raTebi ki _ qalaqis saubno saarCevno komi-
siaSi arCevnebis dRes.
saqalaqo da soflis sazogadoebis
saarCevno komisiebi amzadebdnen pir-amoW-
ril saarCevno yuTebs da ugzavnidnen maT
saubno saarCevno komisiebs.
SeniSvna: Tu obieqturi mizezebis gamo
ver moxerxdeboda saarCevno yuTebis damza-
deba, SesaZlebeli iyo gamoeyenebinaT mza
yuTebi, Tu isini wayenebul moTxovnebs ak-
mayofilebdnen.
qalaqis TviTmmarTveloba da soflis
sazogadoebis saxalxo dawesebulebebi val-
debuli iyvnen saarCevno komisiebisTvis
daeTmoT Senoba (oTaxi) arCevnebisaTvis.
- 99 -
levan jiqia levan jiqia
savaldebulo iyo TiToeul saarCevno
ubanSi yofiliyo erTi an ramdenime mofare-
buli adgili (kabina), sadac amomrCeveli
daafiqsirebda politikur nebas.
komisiis Tavmjdomare valdebuli iyo
gaesinja iyo Tu ara saarCevno yuTi dauz-
ianebeli da carieli. saarCevno baraTebis
gacemis procesSi komisiis sxdomaze
aucileblad unda yofiliyo komisiis wevr-
Ta erTi mesamedi mainc.
plakatebis darigeba, mowodebis gakvra
da saerTod yovelgvari saarCevno agitacia
akrZaluli iyo rogorc oTaxebSi, sadac
saarCevno baraTebis gacema mimdinareobda,
agreTve kibeebze, gasasvlelebSi, saarCevno
Senobis Sesaval karebTan. komisiis Tavmj-
domare valdebuli iyo Tvalyuri edevnebi-
na saarCevno procesisaTvis da darRvevebis
SemTxvevaSi dauyovnebliv unda mieRo zome-
bi im piris Senobidan gasayvanad, vinc ar-
Rvevda wesebs.
dauSvebeli iyo saarCevno SenobaSi Sei-
araRebuli da nasvami pirebis SeSveba.
saWiroebis SemTxvevaSi Tavmjdomares
ufleba hqonda, komisiis dadgenilebiT,
moeTxova milicielebis an jariskacebis
gamogzavna. am SemTxvevaSi milicielebi da
jariskacebi srulad unda damorCilebod-
nen Tavmjdomares.
wesrigis darRvevis SemTxvevaSi komi-
sias ufleba hqonda milicielebi da ja-
riskacebi SenobaSi Seeyvana, sadac arCevnebi
mimdinareobda.
arCevnebis TariRs gansazRvravda saqa-
rTvelos parlamenti da is grZeldeboda
sami dRis ganmavlobaSi75. damfuZnebeli
krebis arCevnebis TariRad 1919 wlis 14, 15
da 16 Tebervali ganisazRvra76. arCevnebis
dReebSi saubno saarCevno komisiebis Senoba
Ria unda yofiliyo saarCevno baraTebis ga-
sacemad dilis cxra saaTidan saRamos cxra
75 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 98-99.
76 saqarTvelos damfuZnebeli kreba. 1919.
Tbilisi, 2016, gv. 19.
saaTamde qalaqebSi, xolo soflebSi _ di-
lis rva saaTidan saRamos rva saaTamde.
amomrCevels unda waredgina saarCevno
komisiisaTvis piradobis mowmoba, komisi-
is wevri amomrCevlis siaSi daafiqsirebda
amomrCevlis monacemebs, amis Semdeg amom-
rCeveli komisiisagan miiRebda konverts
saarCevno baraTis mosaTavseblad.
SeniSvna: soflebSi, sadac pirado-
bis mowmobis qona ar iyo savaldebulo,
amomrCevlis vinaobas amowmebda saarCevno
komisia.
konvertis miRebis Semdeg amomrCeveli
Sedioda saarCevno kabinaSi, afiqsirebda Ta-
vis gadawyvetilebas, saarCevno baraTs aT-
avsebda konvertSi, dabrundeboda saarCevno
yuTTan da dabeWdil konverts gadascemda
komisiis Tavmjdomares, romelic mis Tval-
win konverts agdebda saarCevno yuTSi.
arCevnebis samive dRes saarCevno Seno-
bis karebi unda daketiliyo saRamos 9 saa-
Tze qalaqebSi da 8 saaTze soflebSi. kare-
bis Caketvis Semdeg saarCevno baraTebis
miReba unda gagrZelebuliyo mxolod imaT-
gan, vinc karebis daketvamde Sevidoda Se-
nobaSi xmis misacemad. saarCevno baraTebis
miRebis dasrulebis Semdeg Tavmjdomare
xmis micemas dasrulebulad gamoacxadebda
da saarCevno yuTs daluqavda. amis Semdeg
yvela iq myofi datovebda saarCevno Seno-
bas da kari dailuqeboda Tavmjdomaris gan-
kargulebiT meore dRis dilamde da Seno-
bis karebTan darajs daayenebdnen.
arCevnebis mesame dRes saarCevno Seno-
bis karebi unda daketiliyo cxra saaTze
qalaqebSi da rva saaTze soflebSi, ris
Semdegac saarCevno baraTebis miReba mox-
deboda mxolod im amomrCevlebisagan, rom-
lebic karebis daketvamde iyvnen Sesulebi
saarCevno oTaxSi. amis Semdeg komisiis Tav-
mjdomare kenWisyras dasrulebulad gamo-
acxadebda. komisias pirvelad konvertebi
unda daeTvala gauxsnelad. Tu konvertebis
raodenoba ar daemTxveoda arCevnebSi ga-
mocxadebul amomrCevelTa raodenobas, Ses-
abamisi SeniSvna unda SeetanaT oqmSi, Semdeg
- 100 -
levan jiqia levan jiqia
daiwyeboda konvertebis gaxsna da saarCevno
baraTebis daTvla.
centraluri saarCevno komisiis mier
damzadebul saarCevno baraTTan erTad nam-
dvilad CaiTvleboda is baraTi, romlis
teqsti daemTxveoda centraluri komisiis
mier dabeWdili saarCevno baraTis teqsts.
SeniSvna: gansakuTrebul SemTxveva-
Si namdvil baraTad SeiZleba CaTvliliyo
sufTa qaRaldze xeliT dawerili an dabeW-
dili Sesabamisi nomeri.
Tu komisiaSi romelime baraTze eWve-
bi gaCndeboda, sakiTxi xmaTa umravleso-
biT unda gadawyvetiliyo. Tanabari xmebis
SemTxvevaSi upiratesoba eniWeboda Tavmj-
domaris xmas.
oqmSi unda Caweriliyo Tavmjdomar-
is yvela gankarguleba, komisiis dadge-
nilebebi, aseve amomrCevelTa mier komi-
siaSi Setanili gancxadebebi. oqmSi unda
dafiqsirebuliyo TiToeuli sakandida-
to siis mier miRebuli xmebis raodenoba,
aseve im baraTebis raodenoba, romlebic
namdvilad ar CaiTvleboda (aucilebeli
iyo gadawyvetilebis mizezis dafiqsireba).
oqmisTvis xeli unda moewera komisiis Tav-
mjdomares, mdivans, komisiis wevrebsa da
damswre pirebs Tu isini moisurvebdnen.
oqmebi unda gaegzavnaT mTavar saqalaqo
da samazro saarCevno komisiebSi. oqmebTan
erTad calke paketebad unda gaegzavnaT:
komisiis mier namdvilad CaTvlili saarCev-
no baraTebi; baraTebi, romlebic komisiam
namdvilad CaTvala, magram komisiis rome-
lime wevrs sadavod miaCnda; komisiis zogi-
erTi wevris Sexedulebis miuxedavad komi-
siis mier aranamdvilad miCneuli baraTebi;
komisiis mier aranamdvilad miCneuli ba-
raTebi.
samazro, saolqo da saqalaqo komisiebi
miRebuli oqmebisa da saarCevno baraTebis
ganxilvis Semdeg sabolood gadawyvetd-
nen, Tu romeli baraTebi unda CaTvliliyo
namdvilad da ramdeni xma hqonda miRebuli
mazraSi, qalaqSi, an olqSi TiToeul sakan-
didato sias.
samazro, saolqo da saqalaqo saarCevno
komisiis oqmebi saarCevno ubnis oqmebTan er-
Tad unda gaegzavnaT centralur saarCevno
komisiaSi. centralur saarCevno komisiaSi
aseve unda gaegzavnaT namdvilad miCneuli,
magram komisiis romelime wevrisTvis sadao
baraTebi, komisiis zogierTi wevris azris
miuxedavad komisiis mier aranamdvilad miC-
neuli baraTebi da is baraTebi, romelTa
namdvilobas komisia ar daadasturebda.
samazro da saqalaqo komisiis sxdome-
bi, romelzec saubno saarCevno komisiebis
oqmebis ganxilva da saarCevno baraTebis
daTvla mimdinareobda, sajaro iyo77.
arCevnebis Sedegebis garkveva
centraluri saarCevno komisia samazro
da saqalaqo saarCevno komisiebidan miRe-
buli oqmebis safuZvelze daTvlida xmebs,
romlis Semdegac damfuZnebeli krebis wevr-
Ta raodenoba danawildeboda warmodgenil
sakandidato siebs Soris im proporciiT,
rac miRebuli hqonda mTeli respublikis
masStabiT TiToeul sakandidato sias.
Tu arCevnebi ar Catardeboda ramden-
ime saarCevno ubanSi da amasTan am ubnebis
amomrCevelTa saerTo raodenoba Seadgenda
mTeli respublikis amomrCevelTa aranak-
leb erT meaTeds, centraluri saarCevno
komisia dauyovnebliv gascemda aseT ubneb-
Si xelmeored arCevnebis daniSvnis gankar-
gulebas. Tu aseTi saarCevno ubnebis amom-
rCevelTa saerTo raodenoba naklebi iyo
mTeli respublikis amomrCevelTa erTi me-
aTedis, an Tu meorejer daniSnuli arCevne-
bi ar Catardeboda, maSin xmebis saerTo daT-
vlis dros centraluri saarCevno komisia
aseT ubnebs mxedvelobaSi ar miiRebda.
TiToeuli sakandidato siis mier mTel
respublikaSi miRebuli xmebis raodeno-
ba gaiyofoda TandaTanobiT erTze, orze,
samze da a. S. msgavsi gayofis Sedegad miRe-
buli ricxvidan gamocalkevdeboda yvelaze
77 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 100-102.
- 101 -
levan jiqia levan jiqia
didi nawiladebi 130-dan (asarCevi deputa-
tebis raodenoba).
Tu ramdeni mandati ergeboda TiToeul
sakandidato sias, gairkveoda Semdegnairad:
sakandidato siis mier miRebuli xmebi gaiy-
ofoda saarCevno koeficientze.
Tu xmebis ganawilebis dros bolo
sadeputato mandatis misaRebad Tanabari
xmebi eqnebodaT or an met sakandidato sias,
maSin upiratesoba eniWeboda im sakandida-
to siis warmomadgenels, romelsac ufro
meti xma hqonda miRebuli. Tu sakandidato
siebSi dasaxelebul kandidatebs miRebuli
eqnebodaT xmebis Tanabari raodenoba, maSin
sakiTxi kenWisyriT wydeboda.
Tu romelime sakandidato sias masSi
dasaxelebuli wevrebis raodenobaze meti
mandati ergeboda, es mandati gaucemeli
rCeboda.
SeerTebul sakandidato siebs Soris
xmebi nawildeboda zemoT naCvenebi wesis
Sesabamisad. Tu SeerTebuli sakandidato
siebis romelime subieqts kandidatebis
ricxvi Semoakldeboda, maSin sadeputa-
to mandati ergeboda SeerTebuli siis im
subieqts, romelsac sakmarisi kandidate-
bi hyavda da sxvebTan SedarebiT meti xma
hqonda miRebuli.
siaSi Setanili kandidati damfuZnebeli
krebis wevrTa siaSi Sedioda im rigiTobiT,
rogorc es dafiqsirebuli iyo sakandidato
siaSi78.
damfuZnebeli krebis wevrobaze uaris Tqma
Tu romelime deputati uars ityoda
damfuZnebeli krebis wevrobaze, mis adgils
daikavebda misi Semdgomi kandidati im si-
idan, saidanac iyo es deputati arCeuli.
Tu arCevnebis dros sakandidato sie-
bi SeerTebuli iyo da erT SeerTebul sia-
Si kandidati araa, maSin ganTavisuflebul
adgils daikavebs SeerTebuli siis is sub-
78 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 102-104.
ieqti, romelsac kandidatebi hyavs da ro-
melsac arCevnebSi meti xma aqvs miRebuli.
Tu romelime siaSi an yvela seerTebul
siaSi kandidati ar aris damfuZnebeli kre-
bis wevrobaze uaris mTqmelis adgilis da-
sakaveblad, maSin ganTavisuflebuli adgi-
li vakanturi rCeba79.
arCevnebis Tavisuflebisa da sisworis dacva
vinc Camoxevda, zemodan rames gadaa-
farebda an Secvlida sajarod gamokrul
saarCevno mowodebas, cnobas an sakandi-
dato sias, daisjeboda dapatimrebiT ara
umetes erTi Tvisa an dajarimdeboda ara
umetes samasi maneTiT.
vinc SeiWreboda im SenobaSi, rome-
lic arCevnebis winaswari agitaciisTvis
iyo gamoyofili da sakandidato siis war-
momdgeni jgufis gankargulebaSi iyo, an
gaanadgurebda, an daazianebda arCevnebis
winaswari agitaciisaTvis gamiznul liter-
aturas, romelic saTanado organizaciis
gankargulebaSi iyo, an vinc daemuqrebo-
da an ZaldatanebiT mimarTavda im pirTa
winaaRmdeg, romlebic am organizaciebis
saxeliT moqmedebdnen, daisjeboda dapa-
timrebiT ara umetes eqvsi Tvisa.
vinc ganzrax yalb cnobas gamoaqveyneb-
da kandidatis pirovnebis an misi piradi
cxovrebis Sesaxeb im mizniT, rom ndoba
daekarga mas an mis mier warmodgenil orga-
nizacias daisjeboda dapatimrebiT.
vinc warmoadgenda kandidatobis Tanx-
mobaze yalb an gadakeTebul gancxadebas,
daisjeboda gamasworebel saxlSi dapatim-
rebiT.
aseTive sasjeliT daisjeboda is, vinc
centralur saarCevno komisiaSi warmoad-
genda kandidatis gancxadebas, rom is Ta-
naxma iyo kenWi eyara damfuZnebeli krebis
wevrobaze da warmomdgenma icoda, rom es
gancxadeba yalbi an gadakeTebuli iyo.
79 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 104.
- 102 -
levan jiqia levan jiqia
vinc gaavrcelebda iseT sakandidato
siebs, an iseT saarCevno baraTebs, romelTa
siyalbec gamavrcelebelma icoda, is dais-
jeboda satusaRoSi dapatimrebiT.
vinc Seecdeboda sakandidato siebis
warmomdgenTa mier mowveuli saarCevno
krebebisTvis xeli SeeSala, daisjeboda sa-
tusaRoSi gamomwyvdeviT.
Tu msgavsi qmedeba ramdenime Sei-
araRebuli piris mier iyo Cadenili, rasac
Sedegad zemoxsenebuli krebis an komisiis
muSaobis Sewyveta mohyveboda, damnaSave
daisjeboda gamasworebel saxlSi gamomwy-
vdeviT.
eklesiebSi, RvTismsaxurebis adgileb-
Si damfuZnebeli krebis saarCevno agita-
cia akrZaluli iyo. misi damrRvevi dais-
jeboda satusaRoSi gamomwyvdeviT ara
umetes eqvsi Tvisa.
vinc pirovnebaze ZaladobiT, muqa-
riT, motyuebiT, Zalauflebis borotad
gamoyenebiT, an ekonomikuri mdgomareobis
gamoyenebiT xels SeuSlida amomrCevlis
politikuri nebis dafiqsirebas, daisjebo-
da satusaRoSi gamomwyvdeviT. msgavsi mcd-
elobac dasjadi iyo.
vinc ZaladobiT, muqariT, saarCevno
siebis an saarCevno baraTebis da yuTebis
gafuWebiT, an saarCevno komisiis wevrebze
ZaladobiT xels SeuSlida arCevnebis nor-
malurad Catarebas saarCevno komisiis Se-
nobaSi, daisjeboda gamasworebel saxlSi
gamomwyvdeviT.
vinc daSinebiT Seecdeboda amomrCevlis
arCevnebze misvlaSi xelis SeSlas, daisjeb-
oda gamasworebel saxlSi CamwyvdeviT ara
umetes sami wlisa. dasjadi iyo aseve msgav-
si qmedebis mcdelobac.
vinc winaswar agitacias gaswevda im Se-
nobaSi, sadac arCevnebi mimdinareobda an ar
daemorCileboda saarCevno komisiis Tavmj-
domaris gankargulebas daetovebina saarCev-
no Senoba, daisjeboda dapatimrebiT.
vinc amomrCevels gadaibirebda dapire-
biT, misTvis an misi ojaxis wevrisTvis pira-
di an qonebrivi sargeblobis micemiT, raTa
am ukanasknels ar mieRo monawileoba dam-
fuZnebeli krebis arCevnebSi, daisjeboda
satusaRoSi CamwyvdeviT. dasjadi iyo aseve
msgavsi qmedebis Cadenis mcdelobac.
aseTive sasjeliT daisjeboda amom-
rCeveli, romelic moiTxovda piradi sarge-
blis miRebas xmis misacemad.
vinc gaumaspinZldeboda amomrCevels
im mizniT, rom xma mieca Tavis an sxva piris
sasargeblod, daisjeboda datusaRebiT.
vinc icoda, rom mas saarCevno xmis
ufleba ar hqonda da mainc miscemda xmas
damfuZnebeli krebis arCevnebze, daisjebo-
da datusaRebiT.
aseTive sasjeliT daisjeboda is, vinc
damfuZnebeli krebis arCevnebis dros er-
Tze metad miscemda xmas, an sxvis magier
(Tundac TxovniT) miscemda xmas.
vinc ganzrax daamaxinjebda arCevnebis
Sedegebs saarCevno baraTebis CamorTmevis,
daTvlis an gamoqveynebis dros, an gaz-
rax gaafuWebda baraTebs, an gaitacebda
micemul saarCevno baraTebs, an Caamateb-
da rames saarCevno baraTebSi, daisjebo-
da gamasworebel saxlSi CamwyvdeviT ara
umetes sami wlisa. dasjadi iyo msgavsi dan-
aSaulis Cadenis mcdelobac.
vinc kanonis winaaRmdeg gamoaaSkaraveb-
da xmis micemis saidumloebas, daisjeboda
datusaRebiT.
saarCevno komisiis wevri an sxva Tanam-
debobis piri, romelic ganzrax daarRvevda
damfuZnebeli krebis saarCevno debulebas
im mizniT, rom gavlena moexdina arCevnebis
msvlelobaze ama Tu im sakandidato siis
sasargeblod Tu sazianod, daisjeboda da-
tusaRebiT.
sasamarTlos ufleba hqonda zemoaR-
niSnuli sasjelebis garda damnaSavisTvis
miesaja: sakanonmdeblo dawesebulebebsa
da TviTmmarTvelobis organoebSi saarCev-
no uflebis CamorTmeva xuTi wlis vadiT
ganaCenis gamoqveynebidan; fuladi jarima
araumetes sami aTasi maneTisa; Tu damna-
Save Tanamdebobis piri iyo, samsaxuridan
daTxovna.
- 103 -
levan jiqia levan jiqia
zemoT aRniSnul saqmeebs, romelic iT-
valiswinebda datusaRebas an ufro mkacr
sasjels, ixilavda saolqo sasamarTlo naf-
ic msajulTa monawileobiT, danarCen saq-
meebs _ momrigebeli mosamarTle80.
* * *
1918 wlis dekembridan 1919 wlis Te-
bervlamde mimdinareobda saqarTvelos dam-
fuZnebeli krebis winasaarCevno kampania. 1919
wlis 14, 15 da 16 Tebervals arCevnebi gaimar-
Ta Semdeg mazrebsa da qalaqebSi: Tbilisis,
Telavis, siRnaRis, TianeTis, duSeTis, goris,
Sorapnis, quTaisis, leCxumis, raWis, axali
senakis, zugdidisa da ozurgeTis mazrebSi;
qalaqebSi: Tbilisi, Telavi, siRnaRi, gori,
xaSuri, surami, yvirila, WiaTura, quTaisi,
xoni, samtredia, axali senaki, zugdidi, foTi,
ozurgeTi da lanCxuTi.
centralurma saarCevno komisiam ar
miiRo qalaq duSeTis Sedegebi da dadgeni-
li wesiT ganmeorebiTi arCevnebi daniSna.
wvrilmani darRvevebi iyo sxvadasxva saqa-
laqo da sasoflo ubnebze, romelTa Sede-
gebi gauqmda, radgan, saarCevno debulebiT,
am ubnebis amomrCevelTa ricxvi saerTo ra-
odenobis meaTedze naklebi iyo.
arCevnebze amomrCevelTa aqtiurobis
maCvenebeli daaxloebiT 60% Seadgenda.
saqarTvelos damfuZnebel krebaSi po-
li tikurma partiebma mandatebi Semdegnai-
rad miiRes:
• saqarTvelos social-demokratiuli
muSaTa partia _ 109 mandati;
• saqarTvelos erovnul-demokrati-
uli partia _ 8 mandati;
• saqarTvelos socialist-federal-
istTa sarevolucio partia _ 8 man-
dati;
• saqarTvelos socialist-revolu-
cio nerTa partia _ 5 mandati.
saqarTvelos damfuZnebeli krebis pir-
veli sazeimo sxdoma 1919 wlis 12 marts, 12
80 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Semdgene-
li e. gurgeniZe. Tbilisi, 1990, gv. 104-108.
saaTsa da 10 wuTze TbilisSi, damfuZnebeli
krebis sasaxlis TeTr darbazSi gaimarTa
(axlandeli moswavle axalgazrdobis sasax-
le). reglamentis Sesabamisad, sxdomisTvis
unda exelmZRvanela darbazSi myof uxuces
deputats. aseTi aRmoCnda social-demokra-
ti silibistro jiblaZe (radgan niko ni-
kolaZe TbilisSi ar imyofeboda), xolo
mdivnis movaleobas yvelaze axalgazrda _
social-demokrati giorgi (gogita) faRava
asrulebda.
deputatebma damfuZnebeli krebis Tav-
mjdomared karlo CxeiZe airCies, xolo
Tavmjdomaris moadgiled _ aleqsandre
lomTaTiZe. deputatebma Sesabamisi xel-
mowerebiT gadaamtkices 1918 wlis 26 maisis
saqarTvelos damoukideblobis aqti81.
damatebiTi arCevnebis meore etapi 1919
wlis 19 maiss gaimarTa. arCevnebi Catarda
Semdeg punqtebSi:
qalaq Tbilisis 50-e ubanSi, qalaq
duSeTSi, gomborSi, bolnis-xaCinsa da dag-
eT-xaCinSi, soxumis olqSi, kerZod, arCev-
nebi Catarda qalaqebSi: soxumi, oCamCire,
gudauTa da gagra.
Sedegebis gadaangariSebis Semdeg so-
cial-demokratiulma partiam sami man-
dati dakarga, TiTo mandati miemataT
erovnul-demokratiul partiasa da social-
ist-revolucionerTa partias. erTi manda-
ti moipova miwis mesakuTreTa erovnulma
partiam.
damfuZnebeli krebis mesame damatebiTi
arCevnebi gaimarTa 1919 wlis 18 seqtembers
Semdeg punqtebSi: borCalos, axalcixis, ax-
alqalaqis mazrebSi, duSeTis mazris mTi-
uleTsa da xevsureTis TemebSi, focxovis
raionsa da svaneTis TemebSi, qalaqebSi _
axalcixesa da axalqalaqSi.
Sedegebis gadaangariSebis Semdeg so-
cial-demokratiulma partiam dakarga oTxi
mandati, TiTo mandati miemataT social-
ist-federalistTa partiasa da miwis mesa-
81 saqarTvelos damfuZnebeli kreba. 1919.
Tbilisi, 2016, gv. 20.
- 104 -
levan jiqia levan jiqia
kuTreTa erovnul partias. erTi mandati
dakarga erovnul-demokratiulma partiam
da sami mandatiT damfuZnebel krebaSi Se-
vida somxeTis revoluciuri federacia
`daSnakcutiunis~ saqarTvelos biuro.
saqarTvelos damfuZnebeli krebis dep-
utats SeeZlo paralelurad sxva sajaro
da kerZo samsaxurSi yofiliyo dasaqmebu-
li, Tumca gasamrjelos mxolod erTgan
miiRebda. deputati, romelic arasapatio
mizeziT or Tves ar daeswreboda sxdomebs,
damfuZnebeli krebidan gairicxeboda. dam-
fuZnebeli krebis sxdomis gasamarTavad
saWiro iyo wevrTa mesamedis _ 50 deputa-
tis _ gamocxadeba. Tavisi muSaobis ganmav-
lobaSi saqarTvelos damfuZnebelma krebam
mxolod samjer ver Sekriba kvorumi. arasa-
patiod gamcdeni deputatebis statisti-
ka periodulad cxaddeboda sxdomebze da
deputatebs xelfasis nawili eqviTebodaT82.
saqarTvelos damfuZnebelma krebam Ta-
visi arsebobis manZilze araerTi sxdoma
Caatara da araerTi kanoni da dadgenile-
ba miiRo. gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo
damfuZnebeli krebis mier 1921 wlis 21
Tebervals saqarTvelos pirveli konsti-
tuciis miReba. 1921 wlis Teberval-martSi
sabWoTa ruseT-saqarTvelos omis Sedegad
saqarTveloSi sabWoTa reJimi damyarda.
saqarTvelos damfuZnebelma krebam miiRo
dadgenileba emigraciaSi gamgzavrebuliyo
da iqidan gaegrZelebina brZola saqarT-
velos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRsadgenad.
82 saqarTvelos damfuZnebeli kreba. 1919.
Tbilisi, 2016, gv. 20-21.
- 105 -
levan jiqia levan jiqia
Levan Jikia
Elec ons of the Cons tuent Assembly of Georgia
Resume
On May 26, 1918 the State Independence was restored in Georgia. The Coali-on Government was recruited with the different poli cal representa ves; func on
of the legisla ve body was charged to the Georgian Na onal Board formed earlier which got the name of Parliament of Georgia on October 8, 1918. Despite the Par-liament of Georgia combined and gathered the representa ves of poli cal par es, regions, ethnic minori es, various religions it could not be considered to be a su-preme legi ma on legisla ve body as it was not elected by society. Respec vely it was determined to hold elec ons of the Cons tuent Assembly in Georgia.
On November 22, 1918 the Parliament of Georgia adopted the regula ons on elec ons of Cons tuent Assembly. According to the regula ons women were grant-ed the right to par cipate in the elec ons and also to be candidates of elec ons themselves. Fi een poli cal par es and groups were registered in the central elec-
ons commission. The elec ons of Cons tuent Assembly were held on February 14, 15 and 16, 1918. Due to the objec ve reasons (climate condi ons, armed conflicts) the elec ons were held on several territories of Georgia later (on May 19, 1919 and September 18, 1919). Finally the votes were distributed in the Cons tuent As-sembly as follows: Social-Democra c Laborers’ Party of Georgia _ 102 mandates, Na onal-Democra c Party of Georgia _ 8 mandates, Socialist-Revolu onists Party of Georgia _ 6 mandates; Revolu onary Federa on of Armenia “Dashnaktsu uns”, Georgian Bureau _ 3 mandates, Socialist-Federalists Revolu onary Party of Georgia _ 9 mandates, Land Owners Na onal Party of Georgia _ 2 mandates. The Cons tu-ent Assembly has adopted a lot of important regula ons during its existence.
In February-March, 1921 the Red Army of the Soviet Russia made annexa on and occupa on of Georgia. The most members of Georgian Government and the Cons tuent Assembly le Georgia and emigrated from the country.
- 106 -
1919 wlis 7 marts, paraskevs, gaimarTa
saqarTvelos parlamentisa da damfuZnebe-
li krebis centraluri saarCevno komisiis
gaerTianebuli sxdoma, romelzec gadawyda,
rom saqarTvelos damfuZnebeli krebis pir-
veli sxdoma 1919 wlis 12 marts, oTxSabaTs,
12 saaTze Catarebuliyo83. amave sxdoma-
ze SeimuSaves dRis wesrigi. reglamentis
mixedviT sxdoma unda gaexsna damfuZnebeli
krebis uxuces wevrs. damfuZnebeli krebis
uxucesi wevri niko nikolaZe TbilisSi ar
imyofeboda, amitomac es pativi silibistro
jiblaZes ergo. mdivnis funqcia damfuZne-
beli krebis yvelaze axalgazrda wevrs gi-
orgi (gogita) faRavas unda Seesruleba.
damfuZnebeli krebis pirveli sxdomis dRis
wesrigi aseTi iyo: sityva unda warmoeTqva
silibistro jiblaZes (uxuces wevrs), unda
gamarTuliyo damfuZnebeli krebis Tavmj-
domaris arCevnebi, sxdomaze unda waekiTx-
aT saqarTvelos damoukideblobis aqti,
romelsac damfuZnebeli krebis wevrebi
xels moawerdnen. garda amisa, mdivans unda
waekiTxa misaloci depeSebi da werilebi84.
83 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 9
marti, #55, gv. 2.
84 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 9
qalaq Tbilisis TviTmmarTvelobam
miiRo dadgenileba 12 marts, damfuZne-
beli krebis pirveli sxdomis gamarTvis
dRes TviTmmarTvelobis sasaxle (erevnis
moedanze) xaliCebiT, erovnuli droSebiTa
da yvavilebiT moerTo, aseve qalaqis yve-
la dawesebulebaSi gamoefinaT erovnuli
droSebi. am RonisZiebisTvis qalaqis TviT-
mmarTvelobam 5000 maneTi gamohyo85.
damfuZnebeli krebis pirvel sxdomaze
dasaswrebad specialuri saSvebi daibeWda,
romelic Semdegnairad gadanawilda:
1. saqarTveloSi arsebuli erovnul
umciresobaTa yvela sabWosTvis _
TiTo saSvi;
2. qarTuli da saqarTveloSi arsebu-
li ucxouri presis warmomadgenels
_ TiTo saSvi;
3. samazro erobas _ 1;
4. saerobo centrs _ 1;
5. qalaqTa kavSirs _ 2;
6. qalaq Tbilisis sabWos _ 2;
7. saxalxo gvardias _ 5;
marti, #55, gv. 2; gazeTi `saqarTvelos respublika~,
1919, 11 marti, #56, gv. 2.
85 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 9
marti, #55, gv. 2.
levan jiqia levan jiqia istoriis doqtori
saqarTvelos damfuZnebeli krebis pirveli sxdomasaqarTvelos damfuZnebeli krebis arCevnebSi (pirvel etapze) warmatebas oTxma wamyvanma
politikurma partiam miaRwia: saqarTvelos social-demokratiulma partiam, saqarTvelos
erovnul-demokratiulma partiam, saqarTvelos socialist-federalistTa partiam, saqa-
rTvelos socialist-revolucionerTa partiam.
- 107 -
levan jiqia levan jiqia
8. general-gubernators _ 1;
9. miliciis ufross _ 1;
10. fosta-telegrafis ufross _ 1;
11. samxedro saministros _ 3;
12. qarTul universitets _ 1;
13. qarTul wiTel jvars _ 1;
14. wera-kiTxvis gamavrcelebel sazo-
gadoebas _ 1;
15. saxelmwifo Teatrs _ 1;
16. saistorio-saeTnografio sazogado-
ebas _ 1;
17. filarmoniul sazogadoebas _ 1;
18. saxalxo universitets _ 2;
19. sasoflo komisias _ 5;
20. muSaTa sabWos _ 5;
21. rkinigzis komitets _ 5;
22. vaWarTa da mrewvelTa sazogadoebas
_ 3;
23. fosta-telegrafis raionis gamgeo-
bas _ 2;
24. Tbilisis konservatorias _ 2;
25. partiaTa warmomadgenlebs _ 30;
26. yofil deputatebs _ 21;
27. damfuZnebeli krebis komisias _ 7;
28. profesiul kavSirs _ 10;
29. parlamentis kancelarias _ 3;
30. mTavrobis kancelarias _ 286.
12 marts, dilis 11 saaTidan daiwyo
Sekreba sasaxlesTan sxvadasxva profesi-
ulma da muSaTa organizaciebma TavianTi
droSebiT, SenobasTan aseve moiyares Tavi
sxvadasxva saswavleblebis moswavleebma,
romlebic internacionals da qarTul himns
mRerodnen. sasaxle garedan morTuli iyo
droSebiTa da yvavilebiT.
dilis TerTmetis naxevridan daiwyes
sasaxleSi Sekreba damfuZnebeli krebis
wevrebma, mTavrobis wevrebma, ucxo saxel-
mwifoTa warmomadgenlebma da mowveulma
stumrebma.
damfuZnebeli krebis darbazSi Sua adg-
ili saqarTvelos social-demokratiuli
fraqciis warmomadgenlebma daikaves, mar-
jvena _ erovnul-demokratiuli fraqciis,
86 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 11
marti, #56, gv. 3.
marcxena _ socialist-revolucionerTa
da socialist-federalistTa fraqciebma.
prezi diumSi marcxniv dasxdnen mTavrobis
wevrebi noe Jordanias meTaurobiT. marcx-
niv pirvel loJaSi imyofebodnen: saqarTve-
los kaTolikos-patriarqi leonide, semina-
riis reqtori, dekanozi korneli kekeliZe,
dekanozi kalistrate cincaZe. momdevno
loJebSi isxdnen: inglisis warmomadgene-
li sandersi, safrangeTis _ kapitani gas-
feni, amerikis SeerTebuli Statebis _ mei-
ni, Sveicariis _ berlemoni, espaneTis da
niderlanebis _ pereslianti, poloneTis
_ astrovski, sparseTis _ mazareT doule,
saberZneTis _ manulidi, somxeTis _ saaki-
ani da Tumanovi, azerbaijanis _ jafarovi,
mTielTa respublikis _ jabaRievi da axun-
dovi, ukrainis _ kulinski, litvis _ daili-
da, Cexoslovakiis _ svatoSi da baSkireTis
_ monatovi. marjvena da pirdapir loJebSi
moTavsdnen diplomatiuri misiis warmomad-
genlebi, qarTuli da ucxouri presis war-
momadgenlebi87.
aleqsandre nevelis saxelobis samxe-
dro taZris ezoSi ganTavsdnen Tbilisis
garnizonis jaris nawilebi da milicielebi.
sionis sakaTedro soboroSi paraklisi iqna
gadaxdili88.
saqarTvelos damfuZnebeli krebis pir-
veli sxdoma 12 saaTsa da 13 wuTze gaixsna,
romelsac social-demokrati silibistro
jiblaZe Tavmjdomareobda, mdivnobda aseve
social-demokrati giorgi (gogita) faRava.
silibistro jiblaZem Sekrebili sazoga-
doebis winaSe Semdegi sityva warmoTqva:
`batonebo!
am dResac moveswariT! Cemi grZel cx-
ovrebis miwurulSi bevri bednieri dRe gam-
Tenebia. magram es dRe yvelaze unetaresia.
Cemma xnovanobam wilaT marguna gaxsna am
diadi, am ormagi dResaswaulisa. batonebo,
dido batonebo, damfuZnebel krebis wevr-
87 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 3.
88 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 3.
- 108 -
levan jiqia levan jiqia
no! upirveles yovlisa, neba miboZeT mogiZ-
RvnaT Cemi gulwrfeli, gulis siRrmidan
amoRebuli salami! neba miboZeT mogilo-
coT es diadi dRe, dRe Cveni xalxis davaS-
kacebisa, misi srulwlovanobisa! neba mome-
ciT didis mokrZalebiT mivesalmo da dabla
Tavi daukra ucxo saxelmwifoebis warmo-
madgenlebs (taSi). salami did britaneTs
(taSi; deputatebi fexze adgomiT miesalme-
bian britaneTis warmomadgenlebs) am akvans
demokratiisas (taSi). neba miboZeT mivesal-
mo safrangeTis samSoblos revoliuciisas
(taSi da ovacia). neba miboZeT mivesalmo
amerikas bumberaz SeerTebul Statebs sim-
bolos Tavisuflebisas (mxurvale taSi da
ovacia), patara Sveicarias (taSi da ova-
cia) am yvela devnilTa mfarvels. me mwams,
me mjera, rom didi da maRali kultura am
kulturul saxelmwifoebis, mohfens Tavis
Zleva mosils sxivs Cven norCsa da patara
respublikas. gaumarjos ruseTis yvela
erebs, romlebic ganTavisufldnen, TviT-
mpyrobeli mefis brWyalebidan (taSi). mive-
salmebi Cven mezobel respublikebs, ader-
beijans (taSi), somxeTs (taSi) da mTielTa
respublikas (taSi). vesalmebi sparseTis
warmomadgenels (taSi). vesalmebi polo-
neTis axal respublikis warmomadgenlebs
(taSi), narmandmonis, litvisa da ukraini-
sa (taSi), vesalmebi saberZneTs, ispanias da
holandias (taSi). axla neba miboZeT mxur-
vale salami miuZRvna Cvens mTavrobas da
mis belad i. n. Jordanias (mxurvale taSi).
maT RirseulaT atares mZime qudi monomax-
isa, romelic maTda uneburaT daaxura maT
uCveulo momentsa. vaSa, vaSa Tqven mxneobas,
vaSa Tqven gamWriaxobasa da saqmianobasa.
batonebo, damfuZnebel krebis wevr-
no! neba miboZeT kvlav Tqven mogesalmoT!
keTili iyos Tqveni fexis Semodgma am TeTr
darbazSi, sadac vin icis, ramdeni Savi saqme-
ni gakeTebula! bednieri iyos Tqveni aq
dabinaveba, aq, am Tqven saxlSi, romelsac
sxvebi hpatronobdnen, romelSiac xalxis
mtrebi xalxis xarjze qeifobdnen da dros
atarebdnen, xalxis borkilebs sWednen da
amagrebdnen. kurTxeul iyos safuZveli im
axal saxelmwifoebrivi Senobis, romlis
asagebaT Tqven brZandebiT mowodebuli.
metad seriozul momentSi dagakisra Tqven
droTa brunvam es Tqveni mZime movaleoba.
Cven mowameni varT, batonebo, iseT ambebis,
moZraobis, cvalebadobisa, romlis msgav-
si aseTi farTo masStabiT ar axsovs msof-
lio istorias. moZraoba _ cvalebadoba
sulTa cxovrebisa, magram es yvelasaTvis
gasagebi WeSmariteba, winaT TviT udidesi
mecnierebisTvisac warmoudgeneli da mi-
uwdomeli saidumloeba iyo. filosofos
aristotels verc ki warmoedgina saxel-
mwifoebrivi cxovreba gareSe monobis in-
stitutisa. es xdeboda imitom, rom procesi
ganviTarebisa, moZraobisa metis-metaT nel
nabijiT midioda. dRes sul sxva suraTi iS-
leba Cvens Tval win. dRes istoria TiTqos
gamoerkva saRaTas Zilidan, amoifSvnita
Tvalebi da pirvelaT ixila Tavisi codve-
bi: es saSineli, gulSemzaravi sizantiT da
zmorviT CoCva da xoxva. man TiTqos igrZno
mTeli mTeli simZime am codvebis da ai Tavi-
si warsulis asanazRaureblaT auSva Tavisi
dabmuli, maTi merani. Cven vxedavT, ra Tav-
bru damsxmeli siswrafiT mieCqareba win es
merani, da Cven vxedavT, ra saSinel ryevas
da ngrevas iwvevs are-mareSi es moZrao-
ba. ingreva saxelmwifoebi, ispoba, Tumca
dro-moWmuli, magram jer kidev Zleva mosi-
li wodebebi, nafotiviT imsxvreva taxtebi
RvTis mier mironcxebulTa, romelTa erTi
saxeli SiSis zars scemda mTel qveyniere-
bas. erTi sityviT, cxovreba veRar eteva
Tavis tanSi, gafacicebiT kans icvlis ganax-
lebis-gadaxalisebis gzaze dgeba, sazoga-
doebriv urTierTobaTa axal iskvneba. Tav-
is TavaT ismeba sakiTxi, ra davkargeT Cven,
da ra SeviZineT, Cven am saerTaSoriso oron-
trialSi. pasuxi moklea: davkargeT is, ris
dakargva da damarxva yovelTvis Seadgenda
Cveni demokratiis saocnebo sagans, mis pir-
vel ideals, wyevla krulviT gaduSviT me-
fis TviTmpyrobeloba im ufskrulSi, rom-
lis piramdis miiyvana man mravali tanjuli
- 109 -
levan jiqia levan jiqia
da wamebuli mSromeli xalxi. ai, batonebo,
sidiade Tebervlis da martis revoliucii-
sa. bednieri aris es axali Taoba, romelmac
mxoloT ixila damarxva, magram Tavis norC
sxeulze saSineli ar uwvnia brWyalebi or-
Tavian arwivis reJimis. magram, es cotaa, es
ar kmara. ar kmara marto dangreva Zvelisa.
saWiroa mefis TviTmpyrobelobis nangreve-
bze xalxis TviTmpyrobelobis gamagreba, Zv-
elis saflavze axal mtkice saZirkvlis da-
fuZneba. da ai aqedan warmodgeba Cveni meore
ideali: srul uflebian damfuZnebeli yri-
loba. damfuZnebeli yriloba es gvirgvinia
revoliuciisa, mis monapovarTa ganmtkice-
baa. mTeli 9 Tve atara ruseTis demokratiam
idea am yrilobisa, bolos didi vaivaglaxiT
da tanjviT warmoSva man es yriloba. magram,
aqve gamoaSkaravda sisuste, am demokrati-
isa. man ver SesZlo misi movla patronoba,
da ai erT cxovelisa ar iyos, dabadebisTa-
nave STanTqa mSobelma Tavis Sobili. ok-
tombris gadatrialebam gadauSva anarqi-
is morevSi didi gemi didi revoliuciisa.
locva-kurTxeviT moigonebs momavali Tao-
ba, madlieri Taoba Cvens demokratias da
mis mTavrobas, romelmac erTaT erTma ar
dahkarga goneba, ar mieca sasowarkveTile-
bas _ am saerTo gancdis dros. mxolod am
demokratiam gadaarCina Cveni patara navi
mware xvedrs, didi revoliuciis, didi gemi-
sa, romelzedac mTel 100 wlis ganmavlobaSi
mikruli iyo magari jaWviT. mxoloT man erT-
ma aacila es navi aTasgvar dabrkolebas da
kldeebs, anarqiis uZiro zRvaSi amozidulT
da moiyvana aq, am samSvidoboSi, am diadi, am
Zvirfas ganZiT, damfuZnebeli krebiT. cxa-
dia, es didi saqme aris Sedegi ara ubralo,
brma da bednieri SemTxvevis, rogorc zo-
gierTni fiqroben, aramed Cven demokrati-
is im swori politikuri sibrZne-simwifisa,
razedac es iyo mogaxsenebdiT. ar aris dar-
gi iseTi rTuli da saidumloebiT moculi,
rogorc politika. da vai im xalxs, romlis
politikur xelmZRvanelebs ar Seswevs gam-
Wriaxoba Caixedon am saidumloebis siRrme-
Si da gaikvlion gza am iSviaT xelovnebis
bnel labirintSi. TviTeuli nabiji moudeT
gadadgmuli am sferoSi SeiZleba gaxdes
sabediswero nabijad mTeli xalxisaTvis. aba
ra xeiri daayares batonebo TavianT xalxs im
politikurma partiebma, romlebic mxolod
sxva xalxis daRupvaze, sxvis ubedurebaze
ocneboben. meore cocxali magaliTi. ras
fiqroben da ras cdiloben Cveni fexmardi
komunist-bolSeviki? mTel qveyniereba-
ze da ara marto ruseTis cxovrebaze, so-
cializmis xelaT ganxorcielebaze da erTi
muWa wiTel armielebis xiStebiT veberTela
ruseTis glexTa am umaRles socialur same-
foSi gadatyorcnas.
sul sxva airCia Cvenma demokratiam.
kacT Wamiaobas da mezobelTa mZulvare-
bas man daupirdapira WeSmariti demokra-
tiuli principi erTa solidarobisa da
keTil-ganwyobilebisa, komunistTa dam-
Rupvel eqsperimentebs win daxeduleba
da Sors mWvreteloba. Cveni survili iyo
ruseTis demokratiasTan erTad brZola
da Wirsa da lxinSi masTan yofna, masTan si-
cocxle. magram mware sinamdvilem gvimtyu-
na da gagvicrua es imedebi. anarqiis tal-
Rebma mogvwyvita mas da oblaT gagvriya. da
roca Cven angariSi gauwieT am sinamdviles,
magraT SemovibareT, SemovibekneT pirve-
lad mTel amier-kavkasiis da Semdeg Cven
respublikis farglebSi. Cvenma `keTilis
mosurneebma~ daiwunes da dagmes es Cveni
taqtika. Semdeg roca Cveni da Cveni ganmar-
toebul respublikis mdgomareoba imde-
nad garTulda, rom amgvarad daisva kiTxva
Cveni fizikuri yofna ar yofnisa da roca
Cven ar yofnas yofna varCieT, da karzed
mosul gansacdels Tavi davaxwieT, es imave
Cvenma `keTilis msurvelebma~ aramc Tu
dagviwunes, aramed pirdapir damalulad
demokratiul principis Ralatad Camog-
varTves da astexes saSineli gangaSi, qveya-
na iqceva, Cven Tan mivyvebiT, Tqven ki raRac
sakuTar arsebobaze foCixobTo. aseTia ba-
tonebo, buneba buSmenTa moralisa. rode-
sac amoSiSvlebuli xmlebiT Tavs gesxmian,
karg saqmes Svrebian! roca Tavs icavT ve-
- 110 -
levan jiqia levan jiqia
ragul Tavdasxmidganes _ cudze ucude-
sia! davutovoT buSmenebs maTi buSmenuri
morali da gavswioT win, im Cven gziT swori
gziT, romelmac ara erTxel gamogviyvania
gamousvleli Cixidgan, romelmac Segvanar-
Cuna Zvirfasi monapovari revoliuciisa.
batonebo, dRes am revoliuciis, ru se-
Tis revoliuciis 2 wlis Tavia. Cveni demokra-
tia, madlieri demokratia ar daiviwyebs did
amags ruseTis demokratiisas, muxlis modre-
kiT movixseniebT am demokratiis gmirebs,
romelTac Tavi dasdves sakacobrio samsx-
verploze. 2 weliwadia, rac mopovebul Cvens
Tavisuflebas emuqrebian yovel mxridan
mozRvavebuli mtrebi. saxeli da dideba Cven
xalxis rCeul Svilebs, saxalxo gvardia da ax-
algazrda jars, romelTac Tvisi Tavdadebu-
li mamacobiT SeinarCunes, daicves, Segvinax-
es da Cagvabaren Tqven es Tavisufleba (taSi).
awi, batonebo, Tqvens xelT aris bedi am Cven
qarcecxlSi gamotarebuli avla didebisa.
ver vityviT, rom sruliad uzrunveli, daz-
Rveuli iyos es Tavisufleba mosalodnel
saSiSroebisagan, vinaidan ar sCans dasasru-
li im xaosisa, romlis alSi Caagdo mTeli ga-
naTlebuli kacobrioba saSinelma msoflio
omma. magram erTi ram ki SeiZleba aq iTqvas
gadaWriT: xalxi, romelmac mraval saukune-
Ta ganmavlobaSi daicva Tavisi vinaoba, xalxi,
romelmac ar SeeSinda CrdiloeTis susxian
zamTris, romelmac gamoiCina unari TviTmpy-
robelobis sqeli da civi yinvis qveS politi-
kuri da moqalaqobrivi zrdaganviTareba _ es
xalxi ar daiRupeba da arc daRupavs mopoe-
bul Tavisuflebas. maS, gaumarjos Tavisu-
fal demokratias, saqarTvelos Tavisufali
da damoukidebeli respublikisa, gaumarjos
saqarTvelos damfuZnebel krebas. erTxel
kidev giZRvniT Cems gulwrfel salams da
kidev gisurvebT warmatebas da Tavisufal
muSaobas (xangrZlivi taSi). damfuZnebel kre-
bis muSaobisaTvis saWiro aris Rirseuli da
daxelovnebul xelmZRvanelis arCeva. inebeT
batonebo dasaxeleba kandidatebisa~89.
89 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 2-3.
silibistro jiblaZis sityvis Sem-
deg social-demokratma noe cincaZem so-
cial-demokratiis fraqciis saxeliT wa-
moayena damfuZnebeli krebis Tavmjdomared
nikoloz CxeiZis, xolo moadgiled _ ale-
qsandre lomTaTiZis kandidaturebi. dan-
arCeni partiis warmomadgenlebs kandida-
turebi ar dausaxelebiaT. damfuZnebeli
krebis wevrebma erTxmad dauWires mxari
orive kandidaturas (Tavi aravis Seukave-
bia, winaaRmdegac aravis miucia xma)90.
nikoloz CxeiZe TbilisSi ar imyofe-
boda, Sesabamisad, Tavmjdomaris adgili
aleqsandre lomTaTiZem daikava91, romel-
mac Semdegi sityviT mimarTa Sekrebil
sazogadoebas:
`moqalaqeno, xalxis ndobiT aRWurvi-
lno, mesveurno saqarTvelos demokrati-
ul respublikisa, uwinares yovlisa miiReT
Cemi mxurvale madloba da dabali salami im
diad ndobisTvis, romelic me gamomicxa-
deT, da romliTac me damakisreT aseTi sapa-
tio, magram masTanve friad mZime movaleoba.
nu Tu dResac gamoCndeba iseTi vinme, vinc
gabedavs da ityvis, rom saqarTvelos da mis
demokratias ar Seswevs gonebrivi, sulieri
da fizikuri Zala, rom aramc Tu mtkice
saZirkveli Cauyaros saxalxo, saerovno
saqmes, aramed ganamtkicos am saZirkvelze
uryeveli, miuvali cixe-simagre xalxis ne-
ba-survilebis, misi saxelmwifoebriobis
gamomxatveli da damgvirgvinebeli. ai, dRe-
vandeli dRe moqalaqeno, aSkarad RaRadebs
imas, rom saqarTvelo da misi xalxi mom-
wifebulia, mtkicedaa Semdgari Tavis saku-
Tar fexze da TviT gamosWedavs Tavis saku-
Tar beds. dRevandeli dRe amis saukeTeso
gamomxatvelia. dRevandeli zeimi aSkarad
metyvelebs amas. me Cems Tavs nebas mivcem
movigono sami momenti istoriisa ukanask-
nel saukunis ganmavlobaSi. momenti,
rodesac 19 saukunis ganTiadze maSindel-
90 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 3.
91 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 3.
- 111 -
levan jiqia levan jiqia
ma saqarTvelos mesveurebma saukeTesod
dainaxes Tavis xalxis da Tavis eris bed-iR-
bali mosazRvre did saxelmwifosTvis Cae-
barebinaT. Tqven iciT moqalaqeno, Tu ra
pirobebSi moxda es istoriuli aqti, Tqven
iciT, ras gamoeloda saqarTvelo, rogorc
saxelmwifoebrivi erTeuli maSin dadebu-
li xelSekrulebisagan da ra miiRo man
sinamdvileSi. magram isic iciT, rom is didi
saxelmwifo, romelmac mas Tavis mfarve-
loba aRuTqva, sxva rasmes saqarTvelos ver
miscemda. iq did ruseTSi xalxi gminavda
TiTon maSindel saxelmwifoebriv reJimis
sastik salteebSi gaWedili; da Cven gvesmis
Tu ratom am nairi politika iqmna nawar-
moebi maT mier patara saqarTvelos Sesaxeb.
saWiro iyo, rom dabadebuliyo axali Zala
axali gzis gamkafavi xalxis gansaTavisu-
fleblad. da mecxramete saukunis meore
naxevarSi gaCnda kidec es Zala, romelic
Seudga axali gzis, axali politikuri gezis
gamonaxvas. es gza iyo gza saerTo, Zmuri
im xalxTan, romlis saxelmwifoebriv saz-
RvrebSi saqarTvelo moaqcia istoriul-
ma msvlelobam. da ai am saerTo gziT iara
Cvenma xalxma, Cvenma demokratiam da Tqven
iciT, moqalaqeno, Tu ra Sedegebi mohyva
aseT brZolis gzas _ SeerTebulma Zalam
ruseTis da saqarTvelos demokratiebisam,
daangria TviTmpyrobeloba, es Zir moWmu-
li, Zir dampali saxelmwifoebrivi weswyo-
bileba, da istoriis wiaRSi gadaisrola is
erTxel da samudamod. es moxda 27 Teber-
vals ori wlis winad, es meore istoriuli
momenti. dRes 12 marts wlis Tavia am diadi
gadatrialebisa, Tu gadaavlebT Tvals am
ori wlis ambavs, movigonebT mokled ra xde-
boda iq, da ra xdeboda aq CvenSi, ras miaRwi-
es iq, da ra gvaqvs aq CvenSi, patara saqarT-
veloSi. saqarTvelos demokratia aq iseTi
mdidari gamodga, rom mas, visac dascinod-
nen kidec, ra SeuZlian am patara da ganuvi-
Tarebels xalxs da erso, mas, moqalaqeno,
Tamamad SeuZlian sTqvas, rom maSindeli
didi ruseTis, didi demokratiis brZolis
dros TviTmpyrobelobis winaaRmdeg Cveni
xalxis Svilni saukeTeso mebrZolni da xe-
lmZRvanelni iyvnen im sabediswero brZo-
laSi, da es oqros asoebiT aRibeWdeba is-
toriaSi. da Tu dRes es movigoneT Tqven
winaSe, es imisTvis, rom erTxel kidev gai-
gon, rom saqarTvelos SeuZlian aramc Tu
Tavis sakuTar saqmeebs gauZRves, aramed
sxvasac daexmaros. Tqven iciT, moqalaqe-
no, rom manam, sanam ruseTis bediRbals da
ruseTis demokratiis vaJkacur Tav ganwir-
ul brZolis dros ruseTSi batonobda is
politikur saxelmwifoebrivi aRmSeneblo-
bis sibrZne, romelic dResaa saqarTvelo-
Si, ruseTis erTiani demokratiuli fronti
uryeveli iyo. is, rac man am politikis dam-
arcxebis Semdeg ganicada ruseTma, aaSkar-
avebs Tqven winaSe romeli gza da gezi yo-
fila xalxisaTvis sasargeblo dRevandel
socialur politikur pirobebSi. es iyo er-
Tad erTi gza, rom ruseTis gaerTianebuli
demokratiuli ojaxi ar gapartaxebuliyo
da demokratiis suverenobis adgili jgu-
fis batonobas da Zaldatanebas ar daeWira.
marTalia dRes ruseTi mborgav zRvas war-
moadgens, marTalia boboqrobs iq sazoga-
doebrivi cxovreba, magram, moqalaqeno, es
imis momaswavebeli rodia TiTqos demokra-
tia Tavis navTsayudels gadadiodes,
piriqiT mas umzadeben xangrZliv damarcx-
ebas da kidev ufro met Savbnel dReebs.
damarcxda saerTo gziT siaruli ruseTis
demokratiasTan, gaCnda meore SesaZleblo-
ba. Cven mogvwyvites ruseTs, Cven Cvens sa-
kuTar Zalis da bedis anabara dagvtoves aq,
maSin rodesac Cven vicodiT, rom gvyavda
iseTi mezobeli, sadac aziuri despotiuri
weswyobilebas jer kidev mkvidri safuZve-
li aqvs da dRes Tu ara, xval am despotizmis
msxverpli unda gavmxdariyaviT. dadga meo-
re momenti, rodesac kavkasionis qedis aqeT
mcxovreb xalxTaTvis Seiqmna iseTi mdgo-
mareoba, saerTo ZaliT SesaZlebeli iyo
saerTo keTildReobis gamoWedva, magram es
ese ar moxda. me aq ar gamoudgebi mizezebis
gamorkvevas. es istorias mivandoT. dad-
ga aseTi mdgomareoba, roca TviTeul ers,
- 112 -
levan jiqia levan jiqia
TviTeul demokratias TviT unda ezrunva
Tavis Tavze da ai gasul wlis 26 maisidan
dawyobili dRevandlamdin, saqarTvelos
demokratia viTa gaafrTebuli lomi ebrZ-
vis, rom SeinarCunos monapovari didebul
revoliuciisa Tavis miwa wyalze. ase moi-
surva saqarTvelos demokratiam Tavisi Ta-
vis gamorkveva da am gzas adgia is dResac.
ai Sedegi Tavganwirul brZolisa moqalaqe-
no, man Tavisi wminda droSa, saqarTvelos
demokratiis saukeTeso Svilebis sisxliT
ganbanili, moitana aq, ai am damfuZnebel
krebaSi da mogiwodaT Tqven, rom ganagr-
ZoT es saSviliSvilo, damoukideblobisT-
vis saarsebo mniSvnelilobis saqmis keTeba.
moqalaqeno, Cven gvinda erTi ram. nuravin
SegviSlis xels am muSaobis dros, Cven
gvinda ganvacxadoT aqedan da gvsurs, rom
es Cveni gancxadeba isminos mTelma kaco-
briobam da saTanado angariSi gauwios mas,
Cven gvinda azia davtovoT, evropis saerTo
xalxTa ojaxSi SevideT, da Cveni ZaliT, da
sxvis daxmarebiTac, Tu es daxmareba vis-
mesgan gveRirseba gavxdeT sworuflebi-
ani wevri evropiul xalxebTan, evropiul
demokratiaTa da maT saxelmwifoTa saer-
To ojaxisa (taSi). Cven gvinda, rom gaigos
es yvelam, gauwios amas angariSi, me mgoni
rom is evropis saxelmwifoebi, romlis war-
momadgenlebi dRes arian aq, didi brita-
neTi, ganTqmuli Tavis demokratiul kon-
stituciiT, didi revoliuciis akvani didi
safrangeTi, demokratiuli Sveicaria, didi
amerika, amas saTanado angariSs gauweven, da
marTlac, rom Cven gvergeba wili am sakaco-
brio lozungis ganxorcielebis dros,
romlis ZaliT mcire eris da mis demokra-
tias saSualeba unda mieces Tavis sakuTari
bedi TiTon gamosWedos (taSi). dasasrul,
batonebo, xazi gausvaT kidev erT garemoe-
bas. aq arian warmomadgenelni Cven mezobel
saxelmwifoebisa, norC respublikebisa,
me nebas vaZlev Cem Tavs, mivmarTo maT mx-
olod erTi surviliT. Cven xelT aris Cve-
ni xalxisa, Cveni demokratiis bed-iRbali,
Cven SegviZlian davangrioT am erebis bed-
niereba, samudamo saflavi moumzadoT maT
da maTs idealebs. magram Cven xelT aris
agreTve gamovWedoT maTTvis saukeTeso
momavali da me mgonia, rom es SegveZleba
mxolod maSin, rodesac Cven, mezoblebTan
erTad, saerTo gziT xeli xelT Cakidebu-
li, Zmurad vivliT. maSin Cveni mtrebi arc
ise saSiSroebi iqmnebian. me visurveb, rom
ai aseTi gza agveRo Cven yvelas da saer-
To gonebrivi, sulieri da fizikuri Zal-
Ta SeerTebiT gvebrZolna saukeTeso mo-
mavlisTvis (taSi).
erTxel kidev momeciT neba, uRrmesi
madloba mogiZRvnaT im did ndobisTvis, da
TqvenTan erTad SevZaxo! gaumarjos Tavi-
sufal, damoukidebel, demokratiul saqa-
rTvelos damfuZnebel krebas, gaumarjos
Cvens stumrebs da maT saxelmwifoebs da
maT mier warmodgenil demokratias (taSi).
Semdegi sakiTxi, romlis gadawyveta
da gadaWra dRevandel wesrigSi aris na-
varaudevi, es gaxlavT Semdegi, aqti damou-
kideblobisa, neba momeciT mogaxsenoT: ...
kiTxulobs... exla batonebo keTil inebeT
da xeli moawereT am didebul aqts, me neba
momeciT daviwyo mTavrobis Tavmjdom-
ariT (xels aweren aqts). Semdeg sakiTxebi
dRevandel wesrigSi aRar aris Semotani-
li. aris winadadeba, am winadadebaSi aris
ori sakiTxi, erTi Sesaxeb Semdgom sxdomis
dRis daniSvnisa, da meore dRiur wesri-
gis mier. winadadeba aris Semotanili so-
cial-demokratiis fraqciis mier. am wina-
dadebiT morigi sxdoma unda dainiSnos zeg
14 marts dilis 12 saaTze. jer es sakiTxi
unda gadavwyvitoT. sxva winadadeba ar aris.
neba momeciT uyaro kenWi. vin aris momxre,
rom sxdo ma dainiSnos 14-s. winaaRmdegi ar-
avin aris. maSasadame damfuZnebel krebis
sxdoma iqneba 14 marts 12 saaTze. Semdegi
sakiTxi Seexeba dRiur wesrigs damfuZneb-
el krebisa, winadadeba gaxlavT Semdegi:
pirvel sakiTxad gaxlavT prezidiumis da-
narCen wevrebis arCeva da meore, mTavrobis
moxseneba. es ori sakiTxi mxolod aqvs ganz-
raxuli social-demokratiis fraqcias, Tu
- 113 -
levan jiqia levan jiqia
isurvebT raimes damatebas, am cvlilebas
TiTon im krebaze gadaswyvetT, radganac
damfuZnebel krebas surs, rom jer-jero-
biT dRiur wesrigSi iyos ori sakiTxi, pir-
veli, prezidiumis arCeva da meore, mTav-
robis moxseneba. amiT dRevandeli sxdoma
gaTavebulia. aris erTi winadadeba da Txov-
na, me mgoni, rom krebas araferi eqneba sawi-
naaRmdego. ai, aq aris sinematografiuli da
fotografiuli aparati da Txoulobs es
didebuli momenti aRbeWdili iqmnes.
batonebo, dRiuri wesrigi gaTavebulia
da unda mogaxsenoT, rom damoukideblobis
aqti erTxmaT aris miRebuli~92.
deputateebi fexze mdgomni usmend-
nen aleqsandre lomTaTiZes, rodesac is
saqarTvelos damoukideblobis aqts kiTx-
ulobda. deputatebma aqtze xelismowera
13 saaTsa 30 wuTze daiwyes. sanam grZel-
deboda aqtze xelismowera, silibistro
jiblaZe, noe ramiSvili da sxvebi sasaxlis
win Sekrebil sazogadoebasTan mividnen da
miesalmnen qarTul da rusul enebze. xalxi
oratorebis gamosvlebs `gaumarjos saqa-
rTvelos~ ZaxiliT Sexvda93.
saqarTvelos damoukideblobis aqts
damfuZnebeli krebis 99 wevrma moawera xeli
(vinc eswreboda sxdomas). sasaxlis aivanze
orkestrma saqarTvelos himni daukra, ro-
melsac xalxi `vaSas~ ZaxiliT Sexvda. saqa-
rTvelos damfuZnebeli krebis pirveli sx-
doma 13 saaTsa da 45 wuTze daixura94.
14:00 saaTze damfuZnebeli krebis Tav-
mjdomaris moadgilem aleqsandre lomTa-
TiZem da samxedro ministrma aleqsandre
nevelis saxelobis samxedro taZris gala-
vanTan saqarTvelos mexuTe qveiTi polkis
jariskacebs pirveli samxedro droSa ga-
dasces95.
92 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 15
marti, #59, gv. 2.
93 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 3.
94 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 3.
95 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 14
marti, #58, gv. 3.
amdenad, saqarTvelos pirveli arCeuli
parlamentis _ damfuZnebeli krebis pirveli
sxdoma 1919 wlis 12 marts Catarda. sxdomas
eswrebodnen sruliad saqarTvelos kaTo-
likos-patriarqi, uwmidesi da unetaresi
leonide, sasuliero pirebi, mTavrobis, sxva-
dasxva dawesebulebebis, ucxo saxelmwifoTa
warmomadgenlebi. sxdomaze damtkicda saqa-
rTvelos damoukideblobis aqti, romelic
deputatebma masze xelmoweriT daadastures.
- 114 -
levan jiqia levan jiqia
Levan Jikia
The first mee ng of Cons tuent Assembly of Georgia
Resume
The first mee ng of Cons tuent Assembly of Georgia was held on the 12th of March, 1919 in Tbilisi. According to the regula ons the first mee ng of the cons t-uent assembly was to be opened by the elder Deputy. Mr. Niko Nikoladze was not in Tbilisi at that me and respec vely this honor was granted to Mr. Silibistro Jibladze who made a great speech and addressed to the depu es and audience. At the very first mee ng Mr. Nikoloz Chkheidze was chosen as the chairman of the cons tuent assembly and Mr. Aleksandre Lomta dze _ as the Deputy to the chairman. As Ni-koloz Chkheidze was not in Tbilisi Mr. Aleksandre Lomta dze chaired the mee ng. At the first mee ng the Independence Act of Georgia was approved that was con-firmed by the depu es’ signatures.
- 115 -
damoukideblobis deklaraciis miRe-
ba da qarTuli saxelmwifos aRdgena, buneb-
rivia, ar iyo istoriuli SemTxveviToba. es
epoqaluri movlena, Tu SeiZleba ase iTq-
vas, winaswar iyo gansazRvruli procesTa
mdinarebiT, erovnul-ganmaTavisuflebeli
moZraobis saukunovan tendenciaTa nakadiT
da istoriuli kanonzomierebis realizaci-
is aqts warmoadgenda.
qarTvelma erma da misma sazogado-
ebriv-politikurma Zalebma moxerxebulad
gamoiyenes pirveli msoflio omis Sedegad
gamowveuli e. w. „imperiebis krizisi“ (dai-
Sala germaniis, avstria-ungreTis, ruseTi-
sa da osmaleTis imperiebi), saerTaSoriso
sistemis struqturuli transformaciisa
da msoflio wesrigis cvlilebis morigi
procesi da am procesis farglebSi, ruse-
Tis caristuli imperiis ngrevis kvalobaze
aRadgines qarTuli erovnuli saxelmwifo-
ebrioba.
1918 wlis 26 maisi uaRresad Rirebuli
da mniSvnelovani TariRia saqarTvelos
istoriaSi. es Rirebuleba da mniSvnelad-
oba upirateswilad gansazRvrulia im ga-
remoebiT, rom 26 maisi aris 1918-1921 ww.
saqarTvelos demokratiuli respublikis
mesaZirkvle, „damoukideblobis 1028 dRis“
safuZvelCamyreli. es „1028 dRe“, saqarT-
velos pirveli respublikis qronometraJi
rom Semoxaza, sruliad gansakuTrebuli
stadiaa qarTveli erisa da qarTuli sa-
xelmwifos mravalsaukunovan istoriaSi.
swored 26 maisma da misiT safuZvelCayril-
ma „1028 dRem“ Seqmna axali tipis qarTuli
saxelmwifoebrivi organizmi da sociopo-
litikuri landSafti _ respublikanizmi,
kon stitucionalizmi, parlamentarizmi,
mra val partiuli demokratia sampolusiani
partiul-politikuri sistemiT, sayovel-
Tao saarCevno ufleba, socialuri soli-
daroba, samarTlebrivi da prevenciuli
saxelmwifos sawyisebi, tipologiurad da
funqciurad axleburi diplomatiuri sis-
tema. Tanamedrove saxelmwifoebrivi yofie-
rebis yvela es mxare pirvelad saqarTvelos
istoriaSi 26 maisma Seqmna da daamkvidra.
amdenad, 26 maisi aris qarTuli politikuri
modernis amosavali TariRi.
rac Seexeba 26 maisis fenomenis asaxvas
qarTul socialur cnobierebaSi da kon-
kretulad istoriografiaSi: ukve meoTxed
saukuneze metia, rac sdr warmoadgens is-
toriuli Semecnebis obieqts, komunistu-
dazmir jojuadazmir jojua
profesori
saqarTvelo da evropa 1918-1921 wlebSi1918 wlis 26 maiss saqarTvelos erovnulma sabWom miiRo damoukideblobis aqti
da Camoayaliba pirveli koaliciuri mTavroba. ase Caeyara safuZveli qarTuli
saxelmwifoebriobis Tvisobrivad axal struqturas _ saqarTvelos demokratiul
respublikas.
- 116 -
dazmir jojua dazmir jojua
ri ideologiis marwuxebisagan Tavisufa-
li istoriografiis, ase vTqvaT, sagnobriv
faqtors. am mxriv bevri ram aris gakeTe-
buli: konceptualuri da meTodologiuri
pluralizmis pirobebSi Seswavlilia ro-
gorc 1918-1921 ww. istoria mTlianobaSi,
iseve imdroindeli saSinao da sagareo po-
litikis, saxelmwifoebrivi da instituciu-
ri mSeneblobis, socialur-ekonomikuri da
kulturuli ganviTarebis calkeuli arse-
biTi mxareebi. SeiZleba iTqvas, rom ukve
arsebobs „saqarTvelos demokratiuli re-
spublikis istoria“, rogorc kompleqsuri,
sistematizebuli da struqturulad mTli-
ani modeli, romelSic Tavs iyris Sesabamisi
sferos yvela an TiTqmis yvela aspeqti.
magram saWiroa sakvlevaZiebo procesis
Semdgomi ganviTareba, axali sadiskusio sa-
kiTxebisa da problemuri Sreebis gamoyofa
da kvleva, gansakuTrebiT im sferoebSi, sa-
dac dasmuli problemebi bolomde gadawy-
vetili ar aris an gadawyvetilia garkveuli
ideologiuri mimarTulebis safuZvelze.
aseTi sakiTxebia, magaliTad, 1918 wlis 24
ivnisis samTavrobo cvlileba, „demokrati-
uli socializmis“ Teoriisa da praqtikis
xedva (wvrili sakuTreba, biznesis ganviTa-
reba, agraruli sfero, erovnuli sakiTxi
da sxv.), municipaluri ganviTareba regio-
nebis mixedviT, „saingilos sakiTxi“, samxe-
dro-politikuri pretorianizmi (saxalxo
gvardiisa da misi Stabis gavlena politi-
kur procesebze), diferencirebuli insti-
tuciuri kvlevebi (damfuZnebeli kreba, ar-
mia, sasamarTlo sistema da a. S.).
mniSvnelovani problemuri Sreebis ga-
moyofa SeiZleba sdr-s sagareo politikisa
da diplomatiis sferoSi, romlebic dRemde
ar qceula specialuri kvlevis obieqtad.
aseTebia, magaliTad, qarTuli diplomatiu-
ri sistemis formireba, sagareo-politiku-
ri prioritetebis konceptualuri analizi
(n. Jordanias cnobili formula _ „mirCevnia
dasavleTis imperialistebi aRmosavleTis
barbarosebs“!), qarTuli diplomatiis spe-
cifikuri saqmianoba qveynis damoukideblo-
bis strategiuli saerTaSoriso garantiebis
uzrunvelyofis TvalsazrisiT, germanuli
da britanuli garantiebis SedarebiTi Ses-
wavla, urTierTobani arazesaxelmwifoeb-
Tan da ruseTis antibolSevikur centreb-
Tan da a. S. am problemebis specialuri
kvleva, cxadia, axal faqtebsac warmoaCens
da axal-axal realiebs Semoitans Cvens is-
toriul azrovnebaSi. cxadia isic, rom am
procesSi ganze unda gadavdoT movlenebis
calmxrivi Sefaseba, ideuri eqstazisi da
erTgvari heroizmi. kvleva unda daeyrdnos
racionalur analizs, faqtebis detaliza-
cias, formulirebaTa sizustes da argu-
mentaciis sicxades, rac, Tavis mxriv, xels
Seuwyobs axali kvleviTi sqemebisa da stra-
tegiebis gamokveTas.
swored amgvar kvleviT interess eqvem-
debareba winamdebare narkvevi, romelic Se-
exeba 1918-1921 ww. saqarTvelos saerTaSo-
riso politikis mniSvnelovan seqtors _
urTierTobas evropis wamyvan saxelmwifo-
ebTan, imdroindeli globaluri politikis
ZiriTad aqtorebTan. imTaviTve aRvniSnavT,
rom narkvevi miznad ar isaxavs aRniSnuli
problemis yovlismomcvel da srulyofil
gadmocemas. misi amocana ufro mokrZale-
buli da konkretulia, saxeldobr: evropis
mTavar saxelmwifoebTan saqarTvelos ur-
TierTobis ZiriTadi tendenciebis da evro-
puli orientaciis arsebiTi, niSandoblivi
faqtorebis, „evropuli politikis“ integ-
raciuli rolis warmoCena.
saqarTvelos pirveli respublikis sa-
gareo politikis arsebiTi mimarTuleba
iyo evropis saxelmwifoebTan mWidro po-
litikuri, diplomatiuri, strategiuli,
savaWro-ekonomikuri da kulturuli ur-
TierTobebis damyareba da SeZlebisdagva-
rad intensiuri ganviTareba. evropeizms,
rogorc sagareo politikis prioritets
erTgvarad avsebda da konkretul-taqtiku-
ri TvalsazrisiT zurgs umagrebda evro-
pocentrizmis diplomatiuri koncefcia. es
koncefcia emyareboda proevropuli kursis
pirveladobis da Seuqcevadobis principebs.
- 117 -
dazmir jojua dazmir jojua
es kursi saqarTvelosTvis iyo istoriuli,
tradiciuli, dafuZnebuli kulturul-ge-
netikur kodze da civilizaciur arqetipeb-
ze. meore mxriv, evropocentrizmi gulisx-
mobda evropuli orientaciis (ase vTqvaT,
evrodiplomatiis) centralur adgils sa-
qarTvelos demokratiuli respublikis sa-
gareo politikis saerTo procesSi.
evropeizmi, rogorc sagareo politikis
prioriteti, da evropocentrizmi, rogorc
diplomatiuri koncefciis safuZveli _ es
ori fenomeni sistemur mTlianobaSi qmni-
da saqarTvelos pirveli respublikis saer-
TaSoriso politikis bazas.
saqarTvelos sagareo orientaciis,
saerTaSoriso politikis prioritetebi-
sa da diplomatiuri koncefciis ZiriTadi
principebi xazgasmul iqna damoukideblo-
bis aqtis or muxlSi:
mesame muxliT gamocxadda eventual-
uri neitralitetis kursi: „saerTaSoriso
omianobaSi saqarTvelo mudmivi neitralu-
ri saxelmwifoa“.
meoTxe muxlSi ki dafiqsirda saqarT-
velos demokratiuli respublikis survili
„saerTaSoriso urTierTobis yvela wevrTan
keTilmezobluri ganwyobilebis“ da nor-
maluri, urTierTsasargeblo urTierTo-
bebis damyarebisaken96.
magram saWiro iyo 1918 wlis konkret-
ul-istoriul viTarebaSi arsebuli saer-
TaSoriso koniunqturidan gamomdinare,
saqarTvelos politikuri arsebobis uz-
runvelyofa _ anu aucilebeli iyo damou-
kideblobis uzrunvelyofa strategiuli
saerTaSoriso garantiebiT. es garemoeba
axalgazrda qarTuli diplomatiis winaSe
ayenebda sasicocxlo mniSvnelobis prob-
lemaTa mTel wyebas _ 26 maisis deklaraci-
iT gamocxadebuli suverenitetis saer-
TaSoriso cnobas da mis garantirebas,
ucxoeTis qveynebTan diplomatiuri da
sakonsulo urTierTobebis damyareba-gan-
96 aleqsandre bendianiSvili. saqarTvelos pir-
veli respublika (1918-1921 w.w.). Tbilisi, 2001, gv.
100.
mtkicebas, ruseTis bolSevikuri reJimi-
sa da antibolSevikuri centrebis mxridan
agresiuli politikis blokirebas, evro-
pis wamyvan saxelmwifoebTan politikuri,
savaWro-ekonomikuri da kulturuli urT-
ierTkavSirebis ganviTarebas da a. S. amasTan,
damoukideblobis gamocxadebis momentSi qa-
rTuli sagareo politikis interesebi arse-
biTad koncentrirebuli iyo erT umTavres
prioritetze _ damoukideblobis global-
ur legalizaciaze da saerTaSoriso safuZ-
vlebis Seqmnaze. am mxriv ki yvelaze per-
speqtiuli mimarTulebebis arCeva xdeboda
saerTaSoriso arenaze ZalTa Tanafardobis
konfiguraciis mixedviT. 1918 wlis gazaf-
xul-zafxulSi saerTaSoriso ZalTa gan-
lagebam da, ase vTqvaT, globalurma kon-
teqstma saqarTvelos politikuri elita
progermanul orientaciaze daayena: arCeul
iqna progermanuli kursi da saqarTvelos
damoukideblobis, misi sazRvrebis dacvis,
aseve osmaleTis imperiis aneqsionisturi
politikis neitralizaciis garanti gaxda
germania da misi hegemonobis qveS moqmedi e.
w. „centralur-evropuli bloki“.
1918 wlis 11 maisi-4 ivnisis baTumis
sazavo konferenciaze germaniam gadamwyve-
ti gavlena moaxdina saqarTvelos damou-
kideblobis gamocxadebis ideis praqti-
kul doqtrinad gadaqcevaze. amasTan, isic
unda aRiniSnos (es gvinda Tu ar gvinda,
eWvmiucemeli faqtia), rom swored ger-
maniis delegaciis erTgvarma zewolam ga-
napiroba qarTveli politikuri mesveure-
bis (gansakuTrebiT n. Jordanias jgufis)
saboloo da Seuqcevadi dadgoma damou-
kideblobisa da ruseTisagan iuridiuli
gamoyofis platformaze. amas naTlad
adasturebs germaniis delegaciis meTau-
ris, gen. fon losovisa da ak. Cxenkelis
separatuli molaparakebebi, ak. Cxenkelis
saidumlo werilebi baTumidan erovnuli
sabWosa da n. Jordanias misamarTiT 12-
14 maiss, n. Jordanias konfidencialuri
viziti baTumSi da misi saidumlo molapa-
rakeba fon losovTan 21-22 maiss, aseve
- 118 -
dazmir jojua dazmir jojua
sakuTriv erovnul sabWoSi sakiTxis ganx-
ilvis masalebi97.
fon losovTan molaparakebis safuZ-
velze, ak. Cxenkelma Seadgina specialuri
gegma, romlis Tanaxmad zavi unda dade-
buliyo ara marto osmaleTTan, aramed mis
mokavSireebTanac anu germaniasa da avst-
ria-ungreTTan. amasTan, germaniasTan zavs
unda hqonoda samxedro-politikuri xel-
Sekrulebis forma da unda uzrunveleyo
saqarTvelos saerTaSoriso mfarveloba
germaniis mxridan, osmaleTis agresiisagan
dacvis saxiT.
saqarTvelos damoukideblobis ga-
mocxadebidan mesame dRes, 1918 wlis 28
maiss q. foTSi saqarTvelos sagareo saqme-
Ta ministrma akaki Cxenkelma da germaniis
warmomadgenlobis meTaurma fon losovma
xeli moaweres 6 saxelSekrulebo da sakon-
vencio dokuments. foTis SeTanxmebaTa pa-
ketSi yvelaze mTavari iyo „germania-saqa-
rTvelos droebiTi SeTanxmeba winaswari
urTierTdamokidebulebis damyarebis Ses-
axeb“. SeTanxmebis mixedviT, germania de
faqto cnobda saqarTvelos damoukide-
blobas da kisrulobda mis saerTaSoriso
proteqcias, maT Soris osmaleTis agresiis
aRkveTas, am ukanasknelze Sidakoaliciuri
zewolis gziT. saqarTvelo aRiarebda 1918
wlis 3 martis brestis zavis pirobebs, ne-
bas aZlevda germanias omis damTavrebamde
esargebla saqarTvelos sanavsadguro da
sarkinigzo infrastruqturiT.
droebiTi SeTanxmeba male unda Se-
cv liliyo saxelmwifoTaSorisi xelSek-
rulebiT. yovlismomcveli sabaziso
xe l Sekrulebis momzadebasTan dakavSire-
buli sakiTxebis mosawesrigeblad germani-
aSi gaigzavna delegacia, romlis Semadgen-
lobaSi Sediodnen ak. Cxenkeli, n. nikolaZe
da sagareo saqmeTa saministros mTavari
saxelmwifo mrCeveli z. avaliSvili. deleg-
97 ix. vaxtang guruli. 1918 wlis 26 maisi
(narkvevi. dokumentebi da masalebi). Tbilisi, 2011;
apolon silagaZe, vaxtang guruli. saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena 1917-
1918. Tbilisi, 1998.
acias imavdroulad germaniaSi saqarTvelos
diplomatiuri misiis funqciebic hqonda.
ori damatebiTi SeTanxmebidan, pirveli
exeboda saqarTvelos mier germaniaSi sesx-
is aRebis finansur da teqnikur sakiTxebs,
paritetul sawyisebze qarTul-germanuli
samTo-samrewvelo saaqcionero sazogadoe-
bis daarsebas, germaniis valdebulebebs
saqarTvelosTan sazRvao komunikaciis uz-
runvelyofisa da samrewvelo saqonlisa da
pirveladi moTxovnilebis sagnebis Semota-
nis sferoSi. meore damatebiTi SeTanxmeba
awesrigebda saqarTveloSi mcxovrebi ger-
maneli kolonistebis uflebriv mdgomareo-
basTan dakavSirebul sakiTxebs98.
uaRresad didi mniSvneloba hqonda
germaniis mxridan saqarTvelos damoukide-
blobis saerTaSoriso xazis uzrunvely-
ofis dapirebas da ruseTisagan gamoyofis
samarTlebrivi proceduris mxardaWeris
mzadyofnas. saqarTvelos mTavrobisadmi
imave 28 maiss gagzavnil saidumlo werilSi
generali fon losovi aRniSnavda: „germaniis
mTavroba acxadebs, rom mzad aris daexmaros
saqarTvelos mTavrobas ruseTis mTavrobas-
Tan ruseTis imperiis Semadgenlobidan ga-
mosvlis gamo molaparakebaSi da, gamoyofis
Semdeg, icnos saqarTvelo Tavisufal da da-
moukidebel saxelmwifod... germania miiRebs
zomebs, raTa daxmareba gauwios saqarTve-
los sazRvrebis dacvaSi da mezobel saxel-
mwifoebTan urTierTganwyobilebis dam-
yarebaSi... amasTan davsZenT, rom germanias
saqarTvelos sazRvrebSi Semaval miwa-wylad
miaCnia yofili tfilisisa da quTaisis gu-
berniebi da soxumis olqi“99.
germaniam Zalian mcire period-
Si Seasrula es proteqcionistuli val-
debulebebi, cxadia, sakuTari interesebisa
98 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 86-87.
99 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 89; rusudan dauSvili. 8 epizo-
di qarTul-germanuli urTierTobebis istoriidan.
Tbilisi, 2014, gv. 120-122.
- 119 -
dazmir jojua dazmir jojua
da strategiuli gansazRvrulobis CarCo-
Si. 1918 wlis 27 agvistos xelmowerili
germania-ruseTis damatebiTi oqmis (e. i.
brestis xelSekrulebis damatebis) XIII mux-
lSi aRniSnuli iyo, rom ruseTi Tanaxmaa
germaniam scnos saqarTvelos damoukide-
bloba. saqarTvelos suverenitetis saer-
TaSoriso aRiarebis „evropuli fanjris“
gaRebasTan erTad, es TavisTavad bol-
Sevikuri ruseTis mxridan saqarTvelos
de faqto cnobasac niSnavda da, amdenad,
didmniSvnelovani aqti iyo.
germaneli tyveebisagan Sedgenili
SeiaraRebuli SenaerTi axalSeqmnil qar-
Tul erovnul nawilebTan erTad uSual-
od monawileobda osmaluri agresiis Ses-
aCereblad gamiznul brZolebSi guriis
frontzec (mag., natanebis xidTan) da qvemo
qarTlSic (md. xramTan). swored germani-
is aqtiuri samxedro mxardaWeriT SeZlo
saqarTvelom orive strategiul mimar-
Tulebaze stabiluri TavdacviTi xazebis
Seqmna. xolo foTis SeTanxmebebis Semdeg
ki osmaluri intervenciis masStabebis ga-
farToeba, 1918 wlis 4 ivnisis iZulebiTi
xelSekrulebiT gansazRvruli teritori-
uli sivrcis (baTumis olqi, axalcixisa
da axalqalaqis mazrebi) farglebs gareT,
faqtobrivad gamoiricxa.
germaniam maleve daniSna saqarTveloSi
sakuTari diplomatiuri warmomadgenloba
graf verner fon Sulenburgis meTaurobiT.
ivnisis meore naxevarSi saqarTvelos teri-
toriaze Semovida germaniis samxedro-saeqs-
pedicio korpusi gen. fridrix kres fon
kresenStainis sardlobiT. germaniis sa-
jariso nawilebis yofnas saqarTvelos ter-
itoriaze aSkarad gamoxatuli partnioru-
li strategiuli servitutis forma hqonda.
es jari Semosuli iyo saqarTvelos mTav-
robis TanxmobiT, mis mTavar daniSnulebas
warmoadgenda qveynis sazRvrebis dacva da
upirates SemTxvevebSi moqmedebda saqarT-
velos mTavrobis gankargulebebis Tanaxmad
an saqarTvelos mTavrobasTan SeTanxmebuli
strategiuli mmarTvelobis reJimSi.
avstria-ungreTis samxedro misias
meTaurobda generali frankenStaini. ger-
maniis diplomatiurma da samxedro misiebma
mniSvnelovani daxmareba gauwies saqarTve-
los saxelmwifoebrivi organizmis gamarT-
visa da Sinapolitikuri stabilizaciis
damyarebaSi, aseve saxelmwifoebrivi mSene-
blobis araerT sferoSi nayofieri safuZv-
lebis CayraSi (mag., saqarTvelos samxedro
saministros da generaluri Stabis Camoy-
alibebaSi, SeiaraRebuli Zalebis SeqmnaSi,
pirveli qarTuli erovnuli samxedro do-
qtrinis Sedgenasa da sxv.)100. mTlianobaSi
germaniis warmomadgenloba TavSekavebulad
moqmedebda, pativs scemda saqarTvelos su-
verenul uflebebs, ZiriTadad moRvaweob-
da axalfexadgmuli qarTuli saxelmwifos
sasicocxlo saWiroebebze operatiuli rea-
girebis atmosferoSi.
sakmaod nayofierad da konstruqciul
viTarebaSi warimarTa saqarTvelos deleg-
aciis molaparakebebi berlinSi germaniis
mTavrobis warmomadgenlebTan da umaRlesi
ierarqiis calkeul jgufebTan 1918 wlis
ivnis-agvistoSi. sagangebod unda aRiniS-
nos, rom es gaxlavT axali tipis qarTu-
li saxelmwifos diplomatiuri aqtivobis
pirveli talRa da es talRa ukavSirdeba
swored evropasTan, am SemTxvevaSi ger-
maniasTan urTierTobebis ganviTarebas. es
iyo qarTuli evropeizmis da diplomatiu-
ri evropocentrizmis pirveli praqtikuli
gamovlineba saqarTvelos istoriaSi, maTi
erTgvari warmatebisa da pragmatuli re-
alizaciis konteqstSi. swored am garemoe-
bas usvamda xazs z. avaliSvili, rodesac
werda: „germaniis orientaciaSi“ Tavidanve
iyo raRac ufro Rrma, raRac uSualod da-
kavSirebuli eris TviTdamkvidrebis Seg-
nebasTan, im erisa, romelic knindeboda
mecxramete da meoce saukunis ganmavloba-
Si ruseTis saxelmwifoebriobis pirobebis
gamo. aq Tavi iCina miswrafebamac, ramde-
100 fr. k. kresenStaini. Cemi misia kavkasiaSi (ger-
manulidan Targmna n. muSkudianma). quTaisi, 2002, gv.
23-58.
- 120 -
dazmir jojua dazmir jojua
nadac SeiZleba uSualod davaxlovebodiT
evropas, romelic warmodgenili hqonda qa-
rTvel ers, rogorc umTavresi kera yovel-
gvari kulturuli moZraobisa“101.
TvalsaCino qarTveli diplomatisa da
sdr-s sagareo politikis erT-erTi arqite-
qtoris es sityvebi globaluri procese-
bisadmi saqarTvelos Tvisobrivad axlebu-
ri mimarTebis da saerTaSoriso funqciis
adaptaciis guldasmiT gaazrebis Sedegia.
1918 wlis mais-noembris germanuli ori-
entacia, saqarTvelos strategiuli da us-
afrTxoebiTi interesebis TvalsazrisiTac
da axalSeqmnili qarTuli saxelmwifos
saerTaSoriso politikis prioritetebis
kuTxiTac, gacilebiT vrceli da integri-
rebuli platforma iyo, vidre sakuTriv
germaniasTan samokavSireo urTierToba.
es iyo zogadevropuli veqtoris, evropul
sistemaSi srulfasovani CarTvis, „ruseTis
orientaciaze“ uaris Tqmis da evropasTan
daaxloebis strategiiT misi Canacvlebis
gamovlineba. es iyo evropuli orientaciis
pirveli varianti, ase vTqvaT, adaptaciuri
faza (romelsac z. avaliSvili „germanul
anu Suaevropul variants“ uwodebs. meore
varianti, ase vTqvaT, koncentraciis an kon-
solidaciis faza iqneba urTierToba antan-
tasTan, romelsac z. avaliSvilis analogiiT
SeiZleba vuwodoT britanul-franguli anu
dasavleTevropuli varianti).
rac Seexeba konkretulad „germanul
orientacias“, Sinaarsobrivad is iTval-
iswinebda saqarTvelo-germaniis xangr-
Zliv da nayofier TanamSromlobas samx-
edro-strategiuli mokavSireobis (e. i.
blokuri diplomatiisa da aliansebis
sistemaze orientirebuli sagareo poli-
tikis) safuZvelze; germanias unda daecva
saqarTvelos damoukidebloba da usafrTx-
oeba, unda ezruna saqarTvelos demokra-
tiuli respublikis suverenitetis saer-
TaSoriso cnobisaTvis, unda aRmoeCina
101 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 128.
fulad-sakredito da ekonomikuri daxmare-
ba. amis sanacvlod germanias eTmoboda gan-
sazRvruli politikuri da strategiuli
upiratesobani saqarTveloSi, aseve pref-
erenciebi ekonomikisa da sanavsadguro da
sarkinigzo infrastruqturis sferoebSi102.
yvelaze arsebiTi globaluri upirateso-
ba germaniisaTvis imaSi mdgomareobda, rom
saqarTvelosTan aliansiT mas eZleoda saku-
Tari „aRmosavluri politikis“ interesebis
ganxorcielebis efeqturi SesaZleblobani.
qarTul-germanuli monarqistuli ali-
ansis proeqti (romelic garkveul jgufebSi
SemuSavda da iTvaliswinebda saqarTveloSi
„avtonomiuri monarqiis“ aRdgenas vilhelm
II-is umcrosi vaJiSvilis, princ ioahim ho-
hencolernis gamefebiT da maCablis asul-
ze misi daqorwinebiT) imTaviTve uaryofil
iqna da arc SeutaniaT berlinis molapar-
akebebis dRis wesrigSi.
1918 wlis 12 ivliss berlinSi xelmow-
eril iqna saqarTvelo-germaniis ekonomi-
kuri xelSekrulebebi (exeboda WiaTuris
manganumis saaqcionero sazogadoebis, Wia-
Tura-Sorapnis sarkinigzo xazis saeqsp-
loatacio saaqcionero sazogadoebisa
da foTis navsadguris saeqsploatacio
saaqcionero sazogadoebis daarsebas), xolo
15 agvistos _ finansuri konvencia grZel-
vadiani kreditis Sesaxeb.103 3 oqtombrisaT-
vis faqtobrivad mzad iyo xelmowerisaT-
vis saqarTvelo-germaniis yovlismomcveli
CarCo xelSekruleba, rogorc samokavSireo
politikuri urTierTobebis momavali le-
galuri bazisi.
magram 1918 wlis oqtomber-noembris
movlenebma radikalurad Secvales ZalTa
ganlageba msoflioSi da mTeli saerTaSo-
riso sistemis geopolitikuri struqturis
transformaciasac daudes saTave. noembris
102 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 133-134.
103 mamia dRvilava. saqarTvelo-germaniis ur-
TierToba 1918-1921 w.w. disertacia istoriis mecnie-
rebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveb-
lad. Tbilisi, 1997, gv. 82.
- 121 -
dazmir jojua dazmir jojua
revoluciam germaniaSi, rasac mohyva ho-
hencolernTa monarqiis damxoba, da pirvel
msoflio omSi antantis mier germaniisa da
misi mokavSireebis damarcxebam (11 noembris
kompienis pleriminaluri dazavebis safuZ-
velze) wertili dausva qarTuli diplo-
matiis progermanul kurss. urTierTobebi
germaniasTan grZeldeboda, magram maT ar
hqondaT strategiuli Semadgeneli da min-
imaluri kontaqtebis xaziT viTardebod-
nen. samxedro misiam, cxadia, datova saqa-
rTvelos teritoria, xolo diplomatiur
warmomadgenlobas, graf fon Sulenburgis
gawvevis Semdeg xelmZRvanelobda doqtori
rauSneri104.
pirveli msoflio omis Semdeg axlo aR-
mosavleTis umetesi nawili da samxreT ka-
vkasia gaxda didi britaneTis eqskluziuri
kontrolis zona, faqtobrivad britanuli
geostrategiuli regioni. jer kidev 1917
wlis 23 dekembers inglisma da safrangeT-
ma xeli moaweres parizis konvencias „ruse-
Tis sakiTxSi“ antantis politikis koor-
dinaciis Sesaxeb. es ganapiroba ruseTSi
momxdarma bolSevikurma gadatrialebam
da qveynis omidan gamosvlam. „ruseTis
sakiTxad“ antantis mesveurTa Tvalsawi-
erSi moiazreboda problemaTa kompleq-
si, dakavSirebuli ara marto bolSevikur
reJimTan da ruseTis teritoriaze samo-
qalaqo omis dros arsebul antibolSevi-
kur centrebTan, aramed caristuli eqsim-
periis yofil sivrceSi TviTgamorkveul
erovnul saxelmwifoebTanac. amdenad,
antantis strategiul gegmebsa da poli-
tikur doqtrinebSi saqarTvelo ganix-
ileboda „ruseTis sakiTxis“ nawilad da,
SeiZleba iTqvas, ruseTis TeTrgvardiuli
dajgufebebis (umTavresad general deni-
kinis restavraciuli reJimis) interesebis
prizmaSi. es faqtori SemdgomSi xdeboda
garkveuli Sida daZabulobisa da faruli
krizisebis gamomwvevi saqarTvelo-antan-
tis urTierTobebSi.
104 guram SaraZe. saqarTvelos demokratiuli re-
spublika da sagareo politika. Tbilisi, 2003, gv. 146.
parizis konvenciis teritoriuli
muxlebis Tanaxmad, franguli interese-
bis zonaSi Sevida yirimi, besarabia da
ukraina, xolo samxreT kavkasia (anatoli-
asTan erTad) britanuli gavlenis zonaSi
aRmoCnda. antanta-TurqeTs Soris 1918
wlis 30 oqtombers xelmowerili mudro-
sis xelSekrulebis ZaliT, TurqeTs unda
daecala samxreT kavkasia. saqarTvelo-
saTvis am faqts, cxadia, dadebiTi mniSvn-
eloba hqonda: 1918 wlis 4 ivnisis baTumis
kabaluri xelSekrulebis denonsacia da
TurqeTis mier okupirebuli terito-
riebis datoveba iZleoda samuslimano
saqarTvelosa da axalcixe-axalqalaqis
mazrebze teritoriuli suverenitetis
aRdgenis SesaZleblobas.
Seqmnili viTarebis pirobebSi yvelaze
upirvelesi amocana iyo Secvlili saer-
TaSoriso koniunqturisadmi adaptaciuri
reJimis Camoyalibeba da mis farglebSi
uaRresad frTxili da pragmatuli moq-
medeba. saqarTvelos usafrTxoebis uz-
runvelyofis, misi damoukideblobis aR-
iarebis da saerTaSoriso garantiebis
sakiTxi logikurad daukavSirda antantis
koaliciasTan, masSi Semaval saxelmwi-
foebTan (omis Sedegebis geostrategiuli
ganzomilebis gamo _ ZiriTadad inglisTan)
urTierTobebis daregulirebas. qarTuli
diplomatiac uSualod gadaerTo evropu-
li orientaciis meore variantze _ dasav-
leTevropul, proantantur variantze. es
transformacia, romelic saqarTvelosa-
gan absoluturad damoukidebeli garemoe-
bebis gamo moxda da romeli garemoebebis
sakuTrivkavkasiur aspeqtSic ki saqarTve-
lo ufro zewolis obieqti iyo, vidre mo-
qmedi subieqti, savsebiT axsnadia „inter-
esis“ kategoriis safuZvelze. mas yvelaze
reliefurad warmoaCens h. palmerstonis
cnobili sityvebi: „Cven ara gvyavs mud-
mivi mokavSireebi da mudmivi mtrebi, Cven
gvaqvs mudmivi, maradiuli interesebi.“
interesis kategoria saerTaSoriso poli-
tikaSi ganmsazRvrelia, xolo megobarTa
- 122 -
dazmir jojua dazmir jojua
anu mokavSireTa da mterTa _ pirobiTi
da gansazRvruli, ganpirobebuli intere-
siT. interesis ucvleli uzenaesobis qveS
pirobaTa SecvliT icvlebian megobrebic
da mtrebic. es diplomatiis algoriTmia.
swored saerTaSoriso wesrigis arsebuli
sistemis Secvlam da am cvalebadobiT ga-
mowveulma pirobaTa cvlam, saqarTvelos
erovnul-saxelmwifoebrivi interese-
bis uzenaesobis safuZvelze ganapiroba
sagareo orientaciis Secvla 1918 wlis Se-
modgomaze. amasTan, es iyo evropuli ori-
entaciis erTgvari konsolidacia _ gad-
asvla am orientaciis britanul-frangul
variantze, diplomatiuri veqtoris gada-
misamarTeba berlinidan parizsa da lon-
donSi. amgvari gadamisamarTeba, rogorc
wesi, aRiniSna Sesabamisi samTavrobo-sau-
wyebo cvlilebiTac: akaki Cxenkelis na-
cvlad, romelic ganasaxierebda qarTuli
diplomatiis progermanul xazs, 1918 wlis
26 noembers saqarTvelos sagareo saqmeTa
ministrad dainiSna proantanturi kursis
aqtiuri momxre ev. gegeWkori.
n. Jordanias mTavrobam daiwyo garkveu-
li urTierTobebis damyareba inglisTan da
safrangeTTan. arsebiTad es iyo erTgvari
diplomatiuri JondaJi saqarTvelos damou-
kideblobis aRiarebis winaswar pirobebTan
dakavSirebiT. imis gamo, rom germaniasTan
TanamSromlobis pirobebSi faqtobrivad
SeuZlebeli iyo inglis-safrangeTSi qarTu-
li diplomatiuri misiebis funqcionireba,
sawyis etapze gamoyenebul iqna neitralur
qveynebSi arsebuli arxebi, kerZod: ingli-
sisa da safrangeTis saelCoebi norvegiaSi
da niderlandebisa da SvedeTis saelCoebi
konstantinopolSi. aRniSnul diplomati-
ur warmomadgenlobebSi specialuri misia
daekisra z. avaliSvils.
1918 w. 7 seqtembers z. avaliSvili q.
qristianiaSi Sexvda safrangeTis elCs J.
bapsts da gadasca mas nota saqarTvelos
damoukideblobis gamocxadebis Sesaxeb.
elCTan saubarSi qarTvelma diplomatma
xazi gausva im garemoebebs, romlebmac ai-
Zules saqarTvelos mTavroba germaniasTan
TanamSromlobaze.105
9 seqtembers z. avaliSvils specialu-
ri audiencia hqonda norvegiaSi inglisis
elCTan, mansfeldt k. fidneisTan. azrTa
gaziarebis dros qarTvelma diplomatma
inglisis elCis winaSe gaakeTa gancxadeba,
rom saqarTvelom Tavis droze germanias
sTxova mfarveloba da daxmareba osmaleTis
agresiis SekavebisaTvis. amave dros, ger-
mania-saqarTvelos urTierTobis sakiTxi
man ruseTis bolSevikuri reJimis winaaRm-
deg brZolis saerTo strategiis fonze
warmoadgina da aRniSna: „germania samxreTSi
arsebiTad akeTebda imasve, rasac akeTeben
mis winaaRmdeg meomari mokavSireebi Crdi-
loeTSi, e. i. bolSevizmis lokalizacias“106.
Sexvedraze inglisis elCs gadaeca nota
1918 wlis 26 maisis aqtis Sesaxeb da memo-
randumi damoukideblobis aRiarebaze sa-
qarTvelos oficialuri Txovnis Sesaxeb.
avaliSvilis misiis meore etapi wari-
marTa konstantinopolSi, 1918 w. oqtomber-
Si. 14 oqtombers is Sexvda niderlandebis
elCs (romelic icavda inglisisa da safran-
geTis interesebs) da SvedeTis elCs (icavda
aSS-is interesebs). aqac dRis wesrigSi idga
tradiciuli sakiTxebi _ saqarTvelos da-
moukideblobis cnoba, germaniasTan iZule-
biTi TanamSromlobis „gamarTleba“ da a. S.
garda amisa, qarTvelma diplomatma scada
niadagis mosinjva baTumis olqis saqarT-
velosTvis gadacemis sakiTxTan dakavSire-
biT. magram es mcdeloba amao gamodga107.
rogorc Cans, baTumis olqis britanuli
okupacia mudrosis dazavebis xelmoweramde
iyo dagegmili.
amrigad, norvegiasa da konstantino-
polSi z. avaliSvilis misias ori mTavari
105 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukideb-
loba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 97-98.
106 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 97-98.G
107 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 114.
- 123 -
dazmir jojua dazmir jojua
mizani hqonda: 1) germaniasTan TanamSrom-
lobis gamo antantis saxelmwifoTa winaSe
saqarTvelos reabilitacia; 2) inglisTan
da safrangeTTan momavali urTierTobebi-
saTvis pirobebis Semzadeba. SeiZleba iTq-
vas, rom misiam miaRwia Tavis daniSnulebas
da garkveuli roli Seasrula imdroindel
saerTaSoriso politikaSi „saqarTvelos sa-
kiTxis“ genezisis kuTxiT.
saqarTvelo-inglisis (da zogadad sa-
qarTvelo-antantis) urTierToba daiwyo
samxedro-strategiuli faziT da, ase vT-
qvaT, „samxedro diplomatiiT“. 1918 wlis
30 oqtombris mudrosis dazavebis pirobe-
bi, sxvaTaSoris, iTvaliswinebdnen saqarT-
veloSi inglisis samxedro yofnas.
1918w. 29 noembers safrangeTis par-
lamentSi gamosvlisas sagareo saqmeTa mi-
nistrma f. piSonma aRniSna, rom baTumSi,
odesasa da rumineTSi ganlagdebodnen mo-
kavSireTa jarebi. amasTan, man warmoadgina
premier-ministr J. klemansos instruqcia
generlebisadmi, romlis Tanaxmad antantis
strategiul amocanas Seadgenda ukrainis,
kavkasiis da aRm. ruseTis dacva bolSevike-
bis Tavdasxmebisagan da TavdacviTi fron-
tis Seqmna108.
SeiaraRebuli Zalebis dislokaciis
sakiTxze saqarTvelos mTavrobasTan aqti-
urad muSaobda inglisis politikuri misia
polkovnik jordanis meTaurobiT. 1918w.
24 dekembris notaSi e. gegeWkorma Tanxmo-
ba ganacxada saqarTveloSi inglisis jaris
Semosvlaze da aRuTqva yovelgvari daxma-
reba109.
1918w. 22 dekembers baTumis navsadgur-
Si Semovida didi britaneTis samxedro-sa-
zRvao xomaldebis jgufi da gadmosxa 20
aTasiani kontingenti. 25 dekembers brita-
nuli jaris pirveli batalioni Semovida
TbilisSi. dekembris bolosTvis ZiriTadSi
dasrulda saqarTveloSi inglisis jarebis
108 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 204.
109 Документы и материалы по внешней политике Закавказья и Грузии. Тифлис, 1919, gv. 427.
dislokacia: maT daikaves mniSvnelovani ad-
ministraciul-strategiuli punqtebi (Tbi-
lisi, quTaisi, samtredia, mcxeTa, gori,
duSeTi, jvris uReltexili da sxv.), baTu-
mi-Tbilisis sarkinigzo xazi, mniSvnelovani
navsadgurebi (baTumi, foTi da soxumi), sa-
dac moaxdines sazRvao Zalebis aRwera da
kontroli daaweses portebis funqcionire-
baze.
saqarTveloSi myofi samxedro Zalebi
erTiandebodnen britaneTis 27-e diviziaSi.
maT xelmZRvanelobda general-maiori fo-
restie-uokeri, romelic mogvianebiT dai-
niSna amierkavkasiaSi britaneTis jarebis
mTavarsardlad.
saqarTvelos danarCeni teritoriisag-
an gansxvavebiT, q. baTumsa da baTumis ol-
qSi ingliselebma politikuri mmarTvelo-
bis funqciebic aiRes da konstantinopolis
britanul mTavarsardlobas uSualod daq-
vemdebarebuli saokupacio reJimi daaweses:
Seqmnes sageneralgubernatoro, romlis sa-
TaveSi Caayenes general-maiori kuk-koli-
si110.
amdenad, saqarTvelo-inglisis ur-
TierToba „samxedro diplomatiis“ faziT
daiwyo da ingliselebi saqarTveloSi, um-
Tavresad, saomari miznebiT da „ruseTis
sakiTxSi“ d. loid jorjis mTavrobis pro-
TeTrgvardiuli strategiuli amocanebis
ganxorcielebisaTvis modiodnen. amitom
maT interesebSi ar Sedioda (yovel SemTx-
vevaSi, uaRresad minimizebuli iyo) poli-
tikuri da ekonomikuri gegmebi, maT Soris
saqarTvelos damoukideblobis cnoba da
misi dacva. amasTan, saqarTvelos yofili
progermanuli orientaciis faqtoric mo-
qmedebda da qmnida undoblobisa da erT-
gvari sifrTxilis atmosferos. londoni-
saTvis es ar iyo mxolod diplomatiuri
orientaciis veqtoris „mexsiereba“, aramed
omis daskvniT etapze qarTul-germanuli
aliansi, aliansi, romelic uzrunvelyof-
da strategiul derefans germaniisaTvis
110 r. cuxiSvili. inglis-saqarTvelos urTi-
erToba 1918-1921 w.w. Tbilisi, 1995, gv. 21.
- 124 -
dazmir jojua dazmir jojua
inglisur axlo aRmosavleTSi SesaWrelad.
swored aRniSnuli garemoebebiT unda yo-
filiyo ganpirobebuli inglisis dest-
ruqciuli pozicia saqarTvelo-somxeTis
urTierTobebSi (1918 w. oqtombris kon-
fliqtisa da dekembris omis dros), aseve
saqarTvelosa da denikinis reJimis samxe-
dro konfliqtis dros (1918-1919 ww.).
inglis-saqarTvelos urTierTobis da-
sawyisi inglisisaTvis pirveli msoflio
omisa (antigermanizmi) da ruseTis imperiis
ganviTarebis („ruseTis sakiTxSi“ prodenik-
inizmi) saerTo kanonzomierebebiT iyo gan-
pirobebuli. urTierTobebis ganpirobeba
sakuTriv saxelmwifoTaSorisi da diploma-
tiuri kanonzomierebebiT, maTi „aRnusxva“
realuri interesebiT moxda mogvianebiT da
amaSi, sxvaTaSoris, didi roli Seasrula
parizis sazavo konferenciam.
parizis sazavo konferencia mimdina-
reobda 1919 wlis 18 ianvridan 1920 wlis 21
ianvramde. mis umTavres daniSnulebas war-
moadgenda pirveli msoflio omis Sedegebis
saxelSekrulebo gaformeba da saerTaSo-
riso urTierTobaTa axali sistemis, „ver-
sal-vaSingtonis sistemis“ (igive „versalis
geopolitikuri epoqis“) Camoyalibeba. ger-
maniasTan (1919w. 28 ivniss versalSi) da mis
yofil mokavSireebTan (avstriasTan 1919w.
12 seqtembers sen-JermenSi, bulgareTTan
1919w. 27 noembers neiaSi, ungreTTan 1920w.
4 ivniss trianonSi, TurqeTTan 1920w. 10 ag-
vistos sevrSi) sazavo xelSekrulebebis da-
debis garda, konferenciam Seqmna pirveli
universaluri saerTaSoriso organizacia
_ erTa liga (ligis statuti miRebul iqna
1919 wlis 28 aprils).
parizis sazavo konferencia, rogorc
globaluri diplomatiis aqti, uaRresad
specifikur da progresuli tendencie-
bis ganmaviTarebel movlenas warmoadgen-
da msoflio diplomatiis istoriaSi. amave
TvalsazrisiT, konferenciis „moedani“ qm-
nida saqarTvelos damoukideblobis saer-
TaSoriso aRiarebisaTvis warmatebuli
brZolis koniunqturas. ratom? pirvel
msoflio oms Sedegad mohyva ramdenime im-
periis daSla da teritoriuli danawevre-
ba. germaniis, ruseTis, avstria-ungreTisa
da osmaleTis imperiebis daSlis Sedegad
warmoiSva erovnul saxelmwifoTa siste-
ma. germaniis imperiis dezintegracias ar
gamouwvevia axali saxelmwifoebis Seqm-
na, radganac es iyo koloniuri, Talasok-
ratiuli imperia da yofili metropoliis
kontrolisagan gamoTavisuflebeli te-
ritoriebi isev koloniebad gadanawilda
omSi gamarjvebulTa Soris. nawilobrivi
analogiiT igives Tqma SeiZleba osmaleTis
imperiazec, romlis araTurquli terito-
riebis umetes nawilSi inglis-safrangeTis
samandato reJimebi damyarda. rac Sexeba
ruseTisa da avstria-ungreTis imperiebis
daSlas, am procesebs Sedegad mohyva axali
erovnuli saxelmwifoebis warmoqmna. amas-
Tan, axali saxelmwifoebi Seiqmna erovnuli
TviTgamorkvevis formiT da ara aRniSnuli
imperiebis metropoliuri teritoriebis
miTvisebis safuZvelze, ris gamoc is isto-
riuli samarTlianobis aqts warmoadgenda.
erTi sityviT, dasrulda venis kon-
gresis mier 1814-1815 wlebSi dafuZnebuli
geopolitikuri epoqa, romelic emyarebo-
da teritoriuli sivrcis kontrolis im-
periul princips. daiwyo axali, versalis
geopolitikuri epoqa ZalTa axali balan-
siT (inglis-safrangeTis bloki) da gavle-
nis zonebis axali sazRvrebiT (centralu-
ri da samxreT-aRmosavleT evropa-mcire
azia-axlo aRmosavleTi-kavkasia). am zo-
nebSi moeqcnen axali saxelmwifoebi. saer-
TaSoriso politikis Tvisobrivi siaxle
saerTaSoriso urTierTobebis sistemaSi
am qveynebis CarTvis, maTTan politiku-
ri da ekonomikuri urTierTobebis damya-
rebis saWiroebis gacnobierebaSi mdgo-
mareobda. yovel SemTxvevaSi ase Canda v.
vilsonis „14 punqtis“, d. loid jorjis
„fontenblos memorandumis“, a. brianis
„deklaraciis“, „otel kriionis komisiis
oqmis“ da parizis konferenciis sxva do-
kumentebis teqstebidan.
- 125 -
dazmir jojua dazmir jojua
amgvaradve dainaxa saerTaSoriso pro-
cesis axali pulsacia saqarTvelos mTav-
robamac (oRond denikinTan da somxeTTan
konfliqtebis dros inglisis mier gamoCeni-
li poziciis gamo odnav muq da realistur
ferebSi). 1918 wlis 21 noembris sxdomaze
damtkicebul iqna parizis konferenciaze
gasagzavni saqarTvelos delegacia n. Cxei-
Zis (Tavmjdomare), ir. wereTlis, d. Ram-
baSiZis, k. gvarjalaZis da z. avaliSvilis
(mTavari mrCeveli) SemadgenlobiT. delega-
cias hqonda specialuri uflebamosileba,
ganexila da mieRo oficialuri gadawyveti-
lebani, Seesrulebina saelCosa da sakonsu-
los funqciebi, ewarmoebina dainteresebul
saxelmwifoebTan savaWro-ekonomikuri da
finansuri xasiaTis molaparakebani da a.
S. misi mTavari daniSnuleba ki iyo parizis
konferenciis platformis gamoyeneba sa-
qarTvelos damoukideblobis saerTaSori-
so cnobisaTvis, saerTaSoriso politikis
suverenuli subieqtis xarisxSi.
delegacia evropaSi funqcionirebda
1919w. martidan 1920w. bolomde (n. CxeiZe
TbilisSi dabrunda 1920w. 22 dekembers111).
akreditaciisa da uflebamosilebis cnobis
Semdeg is gaxda sdr-s umTavresi diploma-
tiuri misia da politikuri warmomadgen-
loba ucxoeTSi.
1919 wlis 14 marts saqarTvelos deleg-
aciam parizis sazavo konferencias warud-
gina memorandumi. „saqarTvelos respub-
likis delegacias aqvs pativi, _ aRniSnuli
iyo memorandumSi, _ acnobos did saxelm-
wifoebs, romelTa warmomadgenlebma Tavi
moiyares versalis sazavo konferenciaze,
cnon saqarTvelos damoukidebloba. deleg-
acia am saxelmwifoebis yuradRebas miaqcevs
Txovnis Rrma saxalxo xasiaTs. saqarTvelos
damoukidebloba _ es aris cocxali realo-
ba, romelic elis mxolod didi saxelmwi-
foebis mier aRiarebas...“112
111 nestan kirTaZe. evropa da damoukidebeli
saqarTvelo (1919-1923 ww.). Tbilisi, 1997, gv. 40.
112 ilia tabaRua. saqarTvelo da evropis saxel-
mwifoebi 1918-1921. _ gazeTi `Tbilisi~, 1989, 12
ivlisi.
memorandums Tan erTvoda saqarTvelos
teritoriis ruka, qveyanaSi arsebuli poli-
tikuri mdgomareobis lakonuri analizi da
ekonomikuri resursebis (maT Soris evro-
pasa da azias Soris satranzito funqciis)
aRweriloba.
magram aRniSnul etapze parizis saza-
vo konferenciam uari Tqva saqarTvelos
damoukideblobis aRiarebaze, „ruseTis
sakiTxis“ farglebSi da ruseTis TeTrg-
vardiuli moZraobis lozungis _ „erTiani
da ganuyofeli ruseTis“ _ mxardaWeris
safuZvelze. 1919 wlis konkretul-isto-
riul viTarebaSi TeTrgvardiuli, igive
restavraciuli moZraoba sakmaod mZlavri
faqtori iyo rogorc TviT ruseTSi, iseve
saerTaSoriso arenaze. mTeli saerTaSor-
iso samyaro ruseTis liderad aRiarebda
admiral a. kolCaks („kanonieri umaRlesi
mmarTvelis“ xarisxSi), xolo legitimur
mTavrobad e.w. „omskis direqtorias“. admi-
ral a. kolCakisa da general a. denikinis
SeiaraRebuli SenaerTebi akontrolebdnen
samxreT, samxreT-dasavleT da aRmosav-
leT ruseTis mniSvnelovan nawils. garda
amisa, restavraciuli moZraoba xasiaTde-
boda ara mxolod teritoriebis samxedro
kontroliT, aramed kontrolirebad re-
gionebSi im droisaTvis stabiluri anti-
bolSevikuri saxelisuflebo struqture-
biT. restavraciuli moZraoba gavleniani
politikuri faqtori iyo evropaSic Tavisi
diplomatiuri warmomadgenlobebiT, maT
Soris misiiT parizis konferenciaze, ro-
melsac xelmZRvanelobda yofili sagareo
saqmeTa ministri s. sazonovi.
damoukideblobis cnobaze uaris Tqmis
sanacvlod, antantis umaRlesma sabWom
miiRo winaswari idea saqarTveloze saman-
dato proteqtoratis gavrcelebis Sesaxeb.
amasTan, es periodi obieqturad daemTxva
didi britaneTis globalur strategiaSi da
konkretulad „kavkasiur politikaSi“ momx-
dar cvlilebebs. 1919 wlis martSi qveynis
xelisuflebis umaRles eSelonebSi moxda
axali gadajgufeba, ramac gavlena moaxdina
- 126 -
dazmir jojua dazmir jojua
sagareo-politikur kursze; sagareo saqme-
Ta ministri gaxda j.n. kerzoni, samxedro
ministri _ u. CerCili, armiis generaluri
Stabis ufrosi _ h. vilsoni. am sameulma
daiwyo aSkara zewola premier-ministr d.
loid jorjze sagareo politikaSi kore-
qtivebis Setanis moTxovniT. axali kursis
saerTo sistemaSi Sevida britanuli domi-
naciis regionebSi samxedro okupaciis masS-
tabebis Semcireba da moskovis bolSeviku-
ri reJimis winaaRmdeg brZolis gamkacreba.
axali prioritetebis pirveli nawili dRis
wesrigSi ayenebda amierkavkasiidan inglisis
jarebis evakuaciis sakiTxs. „Cven gavarkvi-
eT, _ wers u. CerCili, _ Semdegi RonisZie-
bebis aucilebloba... dauyovnebliv Sewydes
kavkasiaSi baqo-baTumis avantiura da Cveni
jarebi gamoyvanil iqnan im sapasuxismgeblo
mdgomareobidan, romelSiac isini aRmoCnd-
nen...”113 am garemoebamve warmoSva saqarTve-
loSi inglisis jarebis italiuri jarebiT
Canacvlebis da italiis samandato prote-
qtoratis damyarebis samxedro-politi-
kuri gegma. axali kursis meore nawili ki
ganapirobebda aRniSnul etapze oficial-
uri londonis distancirebas saqarTvelos
damoukideblobis cnobisagan, radganac
bolSevikuri reJimis winaaRmdeg brZolis
gamkacreba TavisTavad gulisxmobda TeTrg-
vardiuli moZraobis mier deklarirebuli
„erTiani da ganuyofeli ruseTis“ ideis mx-
ardaWeras. principSi analogiur poziciaze
idga oficialuri parizic114.
italiis jarebis saqarTveloSi gan-
lagebis gegma da saqarTvelo-italiis sa-
mandato paqtis idea, romlebic mTliano-
baSi SeiZleba daxasiaTdes rogorc samxreT
kavkasiaSi proitaliuri blokis Seqmnis
geostrategiuli proeqti, Zalian saintere-
so sakiTxia da, amave dros, specifikuric
saqarTvelo-evropis urTierTobebis Tval-
sazrisiT.
113 У. Черчиль. Мировой кризис. Москва, 1932, стр. 108.114 nestan kirTaZe. evropa da damoukidebeli
saqarTvelo (1919-1923 w.w.). Tbilisi, 1997, gv. 31-32.
1919 wlis 15 marts, parizis konfer-
enciis „oTxTa sabWos“ (J. klemanso, v.
vilsoni, d. loid jorji, v. orlando)
erT-erTi sxdomis dros, d. loid jorj-
ma italiis premier-ministrs v. orlandos
SesTavaza saqarTveloze italiis mandatis
dawesebis idea115. italielebma SesaniSna-
vad icodnen, rom britanuli diplomati-
is es manevri gamiznuli iyo saerTaSoriso
politikis sxva mimarTulebebisagan, ker-
Zod balkanur-adriatikuli da mcire azi-
uri regionaluri interesebisagan italiis
Camocilebisaken. magram oficialuri romi
daTanxmda aRniSnul SeTavazebaze da Seud-
ga am mimarTulebiT aqtiuri politikis ga-
tarebas.
loid jorjis SeTavazebidan ramden-
ime dReSi, parizis konferenciaze italiis
delegaciis generaluri mdivani l. a. mare-
skoti Sexvda britanel kolegebs da aniSna
maT italiis mzadyofnaze _ mieRo mandati
saqarTveloze (da azerbaijanze)116.
22 marts, mefis viqtor-emanuel III-is
sanqciiT, italiis ministrTa kabinetma
miiRo winaswari gadawyvetileba saqarT-
velosa da azerbaijanSi SeiaraRebuli Za-
lebis gagzavnis Sesaxeb. gadawyvetilebam
gansazRvra moqmedeba sami mimarTulebiT:
1. TbilisSi italiis samxedro misiis
gagzavna, romelsac daevaleba adgilze
gaecnos saqarTveloSi arsebul viTare-
bas, raTa mTavrobas mieces saboloo
gadawyvetilebis miRebis saSualeba; 2.
italiis armiis umaRlesi sardlobis mier
saqarTveloSi gasagzavni samxedro naw-
ilebis momzadeba; 3. italiisa da inglisis
armiebis generalur Stabebs Soris amier-
kavkasiidan inglisis jarebis evakuaciisa
da italiis jarebis Seyvanis operatiuli
sakiTxebis gadawyveta117.
115 C. Sforza. L’Italia dal 14 al 44, quale lo la vidi. Roma, 1945, gv. 85.116 Л. Альдрованди Марескотти. Диплома-тическая война. Москва, 1944, gv. 234.117 Archivio Storico del Ministero degli Esteri (ASME), Pos. 46, Caucaso, Allegato E., f. 41.
- 127 -
dazmir jojua dazmir jojua
24 marts parizSi erTmaneTs Sexvdnen
inglisisa da italiis armiebis generaluri
Stabebis ufrosebi _ gen. h. vilsoni da gen.
a. diaci. Sexvedraze ganixiles jarebis Sec-
vlis proceduruli sakiTxebi da saqarT-
veloSi italiuri SenaerTebis dislokaci-
asTan dakavSirebuli problemebi.
rac Seexeba saqarTvelos pozicias
sakiTxTan dakavSirebiT: qarTuli mxare
zogadad mandats, cxadia, miiCnevda sa-
qarTvelos damoukideblobis da suvereni-
tetis alternativad. mandatis arsis gan-
sazRvris es formula sruliad garkveviT
dafiqsirda saqarTvelos delegaciis spe-
cialur TaTbirze, romelic parizSi 1919
wlis 23 marts gaimarTa118. n. CxeiZe da ir.
wereTeli umarTebulod miiCnevdnen sa-
mandato proteqtoratze daTanxmebas da
moiTxovdnen damoukideblobis cnobaze
orientirebuli strategiuli kursis bo-
lomde miyvanas.
TaTbirze gansxvavebuli Tvalsazri-
siT gamovida z. avaliSvili. misi azriT,
damoukideblobis formaluri cnoba da
saqarTvelos „ganaTlebul erTa ojaxSi“
miReba strategiuli sagareo-politiku-
ri amocanaa. magram raki am etapze es ver
xerxdeba, saqarTvelos sWirdeba gareSe
daxmareba mandatari saxelmwifosagan.
miT umetes, rom mandati ganxorcieldeba
erTa ligis, rogorc uzenaesi institu-
tis, uflebiT, zedamxedvelobiT da kon-
troliT.
1919 wlis aprilis dasawyisSi n. Cxei-
Ze Sexvda parizis konferenciaze itali-
is delegaciis wevrs s. rajis da mrCevels
p. toretis. italielebma qarTuli mxare
daarwmunes imaSi, rom „inglisis jarebis ga-
moyvanis Semdeg saqarTveloSi ganlagebuli
italiuri jarebi ar Caerevian qveynis Sin-
aur saqmeebSi da maTi iq yofna daemorCile-
ba imave pirobebs, ra pirobebiTac iyvnen in-
gliselebi. saqarTvelos damoukideblobis
118 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukideb-
loba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 256-258.
cnobas konferenciaze italia yovelgvarad
Seuwyobs xels“119.
1919 wlis 8 aprils d. loid jorjma
da v. orlandom xeli moaweres SeTanxmebas
saqarTveloSi (da azerbaijanSi) samxedro
okupaciis pirobebis Sesaxeb, xolo 26 ap-
rils parizis konferenciis „oTxTa sabWom“
saqarTveloze italiuri mandatis dawesebis
punqti Seitana e. w. „pirobebis minimalur
sqemaSi“.
1919 wlis 9 maisidan 2 ivnisamde saqarT-
veloSi imyofeboda italiis samxedro-po-
litikuri misia (90-mde wevriT), generalu-
ri Stabis polkovnikis m. gabas meTaurobiT.
sayuradReboa, rom misiis SemadgenlobaSi
Sedioda italiis samefo dinastiis gavleni-
ani warmomadgeneli, savoiis princi edmondi.
saqarTveloze italiis mandatis dawesebis
SemTxvevaSi igi unda gamxdariyo „italiis sa-
mefos umaRlesi komisari saqarTveloSi“.
misiam aqtiuri diplomatiuri da poli-
tikuri saqmianoba awarmoa Tbilissa da re-
gionebSi, hqonda intensiuri molaparakebebi
samTavrobo struqturebsa (n. JordaniasTan
(14 maiss), e. gegeWkorTan (14 da 17 maiss), samxe-
dro ministris moadgile gen. gedevaniSvilT-
an (22 maiss) da sxv.) da damfuZnebel krebaSi
(13 maiss). 27 maiss misiis wevrebi estumrnen
tyibulsa da WiaTuras, geologiis cnobili
profesoris j. navarezes TanxlebiT. maT
daaTvalieres madnebi da gaecnen iq arsebul
saeqspluatacio reJimebs120.
saqarTveloSi misiis moRvaweobis121 aR-
weriloba m. gabam italiis mTavrobas 1919 w.
ivnisis dasawyisSi warudgina. gabas angari-
Sis safuZvelze, 10 ivniss italiis ministr-
Ta kabinetma miiRo moqmedebis xuTpunqtiani
strategiuli gegma: 1. samxedro Zalebis gan-
lageba strategiul obieqtebSi, sarkinigzo
xazis gaswvriv da dislokaciis sxva adg-
ilebSi; 2. samoqalaqo cxovrebis aRdgena da
119 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 261.
120 gazeTi `saxalxo saqme“, 1919, 28 maisi.
121 dazmir jojua. saqarTvelo-italiis urTier-
Toba 1919-1921 wlebSi. Tbilisi, 1997, gv. 76-96.
- 128 -
dazmir jojua dazmir jojua
wesrigis damyareba, saqarTvelos mTavrobi-
sa da adgilobrivi administraciebis fun-
qciebSi Carevis gareSe; 3. saxelmwifos dax-
marebiTa da kerZo iniciativis saSualebiT
bunebrivi resursebis _ qvanaxSiris, mangan-
umis, spilenZisa da sxv. _ eqspluatacia; 4.
aqtiuri muSaoba mrewvelobisa da soflis
meurneobis dargebSi; 5. saqarTveloSi xel-
sayreli klimaturi pirobebis gamo, ital-
ielTa migraciis xelSewyoba122.
gadawyvetilebis miRebidan oriode kvi-
raSi ukve srul mzadyofnaSi iyo amierka-
vkasiaSi gasagzavni italiis saeqspedicio
korpusi (me-12 saarmio korpusi, sami msx-
vili SenaerTis _ ori qveiTTa diviziisa
da alpur msrolelTa polkis Semadgenlo-
biT) 40 aTasi jariskaciT, romlis sardlad
da iniSna generali penela. misi ZiriTadi
birTvi ukve gadasxmuli iyo samxedro-sa-
transporto xomaldebSi da q. torontos
navsadguridan foTis mimarTulebiT gasv-
lis brZanebas elodeboda. magram 1919 wlis
ivnisSi italiaSi ganviTarebuli politiku-
ri krizisis Sedegad v. orlandos kabineti
gadadga da 23 ivniss axali mTavroba Camoay-
aliba f. nitim.
f. nitim, zogadi liberaluri doqtrin-
idan gamomdinare, gamoacxada axali kursi
„saqarTvelos sakiTxSi“ _ samxedro-strate-
giuli aqtivobebis nacvlad yuradRebis ga-
datana diplomatiur-politikur mxardaW-
erasa da ekonomikuri kavSirurTierTobebis
ganviTarebaze.
man pirvelive samTavrobo aqtiT gaau-
qma v. orlandos kabinetis gadawyvetileba
saqarTveloSi jarebis gagzavnis Sesaxeb.
amave periodSi analogiuri nabijebis
gadadgma daiwyo oficialurma londonmac.
saqarTveloSi inglisis politikis axali
periodis dasawyiss ganasaxierebda jarebis
gayvana (1919 wlis seqtemberSi) da politi-
kuri warmomadgenlobis meTaurad o. uor-
dropis daniSvna (1919w. agvistoSi)123.
122 Archivio Storico del Ministero degli Esteri (ASME). Pos 46, Caucaso, Allegato E, f. 41.123 r. cuxiSvili. inglis-saqarTvelos urTier-
saqarTveloSi italiuri samxedro eqs-
pediciis proeqtis CaSla, iseve rogorc
evropis wamyvan saxelmwifoTa politikis
zogadi tendencia, rogroc ukve aRvniS-
neT, ganpirobebuli iyo „ruseTis sakiTx-
iT“, konkretulad _ misi TeTrgvardiuli
segmentiT. evropa uars ambobda ruseTis
danawilebis legitimaciaze da saqarTve-
los damoukideblobis cnobaze, rogorc
amgvari legitimaciis pirobaze, ruseTis
restavraciuli moZraobisadmi angariSis
gawevis gamo. Tumca evropuli politikis
saerTo sistemaSi es sakiTxi sabolood
gansazRvruli ki ar iyo, aramed imyofe-
boda „gayinvis“ mdgomareobaSi, an, vTqvaT,
konservaciis fazaSi. yvelaferi damok-
idebuli iyo ruseTis samoqalaqo omis
mimdinareobaze.
1919 wlis 26 maiss antantis umaRlesma
sabWom nota gaugzavna „ruseTis umaRles
mmarTvels“ admiral kolCaks, am ukanaskne-
lis politikuri programisa da saerTaSo-
riso urTierTobebSi ruseTis politikis
ZiriTadi principebis warmodgenis TxovniT.
kolCakis sapasuxo notam, romelic 1919
wlis 4 ivnisiT TariRdeba124, kidev erTxel
daadastura ruseTis reaqciuli pozicia
ararusi erebis TviTgamorkvevis sakiTx-
Si. kolCakma kategoriulad moiTxova, rom
sakavSiro koaliciis saxelmwifoebs xeli
aeRoT „erovnuli jgufebis“, „kavkasiisa da
kaspiispira teritoriebis“ iuridiul aRi-
arebaze. sagulisxmoa, rom kolCaki saqarT-
velos moixsenebda ara saxelmwifod, aramed
„kavkasiis teritoriad“.
kolCakis notam didi aRSfoTeba gamoi-
wvia evropaSi myof erovnul saxelmwifoTa
diplomatiur misiebSi.
1919 wlis 18 ivniss gamoqveynda maTi
erToblivi deklaracia, romelsac xels
Toba 1918-1921 w.w. Tbilisi, 1995, gv. 67; beqa kobaxiZe.
samxreT kavkasiaSi misi udidebulesobis umaRlesi ko-
misris _ ser oliver uordropis roli qarTul-bri-
tanuli saxelmwifoebrivi urTierTobebis WrilSi.
Tbilisi, 2014, gv. 9-21.
124 Б. Штейн. “Русский вопрос“ на Парижской конференции. Москва, 1949, გვ. 243.
- 129 -
dazmir jojua dazmir jojua
awerdnen CxeiZe (saqarTvelo), TofCibaSe-
vi (azerbaijani), meerovici (latvia), sido-
renko (ukraina), luSkeviCi (belorusia) da
priska (estoneTi). „gavecaniT ra „oTxTa
sabWosa“ da kolCaks Soris mimoweras, _ aR-
niSnuli iyo deklaraciaSi, _ didi saxelm-
wifoebis winaSe vacxadebT mtkice protests
da Txovnas politikuri damoukideblobis
uswrafesi cnobis Sesaxeb“125.
1919-1920 wlebis mijnaze samxe-
dro-strategiuli viTareba ruseTis sa-
moqalaqo omis frontebze radikalurad
Seicvala bolSevikuri reJimis sasargeb-
lod, Sesabamisad, Seicvala politikuri
mimarTeba evropaSi „ruseTis sakiTxisadmi“.
evropuli politikis saorientacio xazi
mniSvnelovanwilad swored ruseTis Te-
Trgvardiuli moZraobis mTavari Zalebis
ganadgurebam Secvala: „ruseTis sakiTxi“
im saxiT, ra saxiTac is aferxebda (ufro
metic, pirdapir blokavda) saqarTvelos
damoukideblobis cnobas, faqtobrivad
moixsna evropuli politikis velidan.
„ruseTis sakiTxis“ irgvliv saerTaSo-
riso-politikuri koniunqturis SecvlaSi
mniSvnelovani roli Seasrula antantis
umaRlesi sabWos 1919 wlis 12-13 dekem-
bris londonis TaTbirma. TaTbirma uaryo
ruseTSi pirdapiri samxedro intervenci-
is taqtika da axal prioritetad gansazR-
vra ruseTis farglebs gareT bolSevizmis
gavrcelebis Sekaveba, J. klemansos sity-
vebiT, „ruseTis sazRvrebis gayolebaze
ekliani mavTulis gavlebiT“126. maSasadame,
evropis did saxelmwifoTa axal strate-
giaSi fundamenturi roli erovnul sa-
xelmwifoebs daekisraT.
londonis TaTbirze diskusiis saga-
ni gaxda sakiTxi imis Sesaxeb, Tu ra for-
maluri saxe unda mieRo ruseTis irgvliv
organizebul „eklian mavTuls“. franguli
proeqti iTvaliswinebda antibolSevikur
125 Б. Штейн. “Русский вопрос“ на Парижской конференции. Москва, 1949, გვ. 244.126 Б. Штейн. “Русский вопрос“ на Парижской конференции. Москва, 1949, გვ. 386.
saxelmwifoTa federaciis Seqmnas, romel-
Sic Sevidodnen baltiis qveynebi, fine-
Ti, poloneTi, rumineTi, saqarTvelo da
azerbaijani. d. loid jorjma ki wamoaye-
na winadadeba, rom aRniSnuli saxelmwifo-
ebis damoukidebloba cal-calke ecnoT da
maTTvis daxmareba gaewiaT. saboloo rezo-
lucias safuZvlad „britanuli winadadeba“
daedo127.
1920 wlis 10 ianvars parizis konfe-
renciis xelmZRvanelma organoebma miiRes
uaRresad mniSvnelovani gadawyvetilebebi:
delegaciebis meTaurTa umaRlesma sabWom
daadgina saqarTvelosTvis (da azerbaija-
nisTvis) ekonomikuri da samxedro daxma-
rebis (iaraRisa da tyvia-wamlis miwodebis)
gaweva, xolo sagareo saqmeTa ministrebis
sabWom _ misi damoukideblobis de faqto
aRiareba. am ukanasknelis formalur safuZ-
vlad miRebul iqna e. gegeWkoris 1920 wlis
6 ianvris nota saqarTvelosTvis politi-
kuri da strategiuli daxmarebis Txovnis
Sesaxeb.
1920 wlis 11 ianvars parizis konferen-
ciis umaRlesma sabWom scno saqarTvelos
demokratiuli respublikis damoukideblo-
ba de faqto128. es iyo didi mniSvnelobis is-
toriuli movlena, romelmac metad sainte-
reso furceli Cawera saqarTvelo-evropis
urTierTobebis istoriaSi.
1920 wlis pirvel naxevarSi evropis wamy-
van saxelmwifoebTan saqarTvelos urTier-
Tobis centraluri sakiTxi iyo „baTumis
sakiTxi“. baTumsa da mis olqze saxelmwifo
suverenitetis aRdgena saqarTvelos demo-
kratiuli respublikisaTvis strategiul
problemas warmoadgenda. magram Seqmnili
viTarebis Tavisebureba imaSi mdgomareobda,
rom sakiTxi saerTaSoriso politikis Semad-
geneli nawili iyo da misi pozitiuri gadawy-
vetis garantiebis Seqmna antantis koaliciis
prerogativas warmoadgenda.
127 Б. Штейн. “Русский вопрос“ на Парижской конференции. Москва, 1949, გვ. 391.128 dazmir jojua. saqarTvelo-italiis urTier-
Toba 1919-1921 wlebSi. Tbilisi, 1997, gv. 121-123.
- 130 -
dazmir jojua dazmir jojua
rodesac 1919 w. seqtemberSi inglisis
jarebma datoves danarCeni saqarTvelos
teritoria, isini darCnen baTumis olqSi.
SenarCunebul iqna britanuli saokupacio
reJimic sageneral-gubernatoros saxiT
(general-gubernatori kuk-kolisi).
qarTuli xazi „baTumis sakiTxSi“ iyo
calsaxa da ukompromiso _ samxedro-saok-
upacio reJimis gauqmeba da regionze saqa-
rTvelos iurisdiqciis aRdgena. qarTuli
pozicia emyareboda (da amdenad iyo samar-
Tlianic da Seuqcevadic) samuslimano saqa-
rTvelos warmomadgenelTa yrilobis (erT-
gvari plebiscitis) mier 1919 w. 31 agvistos
miRebul rezolucias, romelmac moiTxova
baTumis olqis saqarTvelosTan SeerTeba129.
1920 wlis ianvar-TebervalSi baTumis
olqSi gaaZlieres TavianTi ZirgamomTxreli
saqmianoba proTurquli da prodenikinuri
orientaciis Zalebma. saqarTvelos xelisu-
flebam kargad gaaanaliza Seqmnili saganga-
So situacia da olqis samudamo dakargvis
Tavidan acilebis mizniT gadawyvita samxe-
dro berketebis amoqmedeba: Tebervlis meo-
re naxevarSi n. Jordanias mTavrobam dai-
wyo regionSi samxedro saministrosa da
saxalxo gvardiis qvedanayofebis Seyvana
natanebi-qobuleTisa da axalcixe-artaan-
is mimarTulebiT. am faqtma gaamwvava saqa-
rTvelo-inglisis urTierToba da didi
zewolis Sedegad saqarTvelom SeaCera
operacia martis dasawyisSi. Tumca axal-
cixe-artaanis mimarTulebaze qarTulma
jarma moaswro garkveuli teritoriebis
dakaveba, eruSeTisa da artaanis istori-
ulad qarTul provinciebSi britanuli
saokupacio administraciis gauqmeba da
saqarTvelos adgilobrivi saxelisufle-
bo struqturebis Seqmna.
antantis umaRlesi sabWos londonis
konferenciaze (1920 w. 12 Tebervali-10
aprili) „baTumis sakiTxi“ specialuri
ganxilvis sagani gaxda. 13 marts miRebul
iqna „baTumis sakiTxis“ daregulirebis min-
129 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1919, 2 se-
qtemberi.
imaluri sqema (maqsimaluri anu saboloo
formula unda mieRo momaval san-remos
konferencias ): baTumi cxaddeboda „Tav-
isufal qalaqad“ erTa ligis mmarTvelo-
bis qveS, xolo navsadgurSi wesdeboda Ta-
visufali statusi _ „porto franko“. am
samarTlebrivi da teritoriuli reJimis
dacvis mizniT ingliss, safrangeTsa da
italias unda SeeqmnaT gaerTianebuli gar-
nizoni proporciuli wesiT (TiTo-TiTo
batalioniT).
rac Seexeba baTumis olqs, minimalu-
ri sqema iTvaliswinebda mis danawilebas
saqarTvelosa da somxeTs Soris. olq-
is samxreTi nawili (arTvinis raioni) da
trapizonis vilaieTis nawili (istoriuli
lazistani) unda gadasuliyo somxeTis
SemadgenlobaSi130.
londonis konferenciis gadawyvetile-
bam masobrivi ukmayofileba gamoiwvia saqa-
rTveloSi. qveyanas gadauara masobrivi sap-
rotesto aqciebis talRam. 1920 wlis 19
marts damfuZnebelma krebam miiRo Semdegi
„rezolucia baTumis sakiTxis gamo“:
`1. miendos mTavrobas mtkice nabiji
gadadgas mokavSireTa mimarT, raTa
baTumi da misi olqi saqarTvelos
daubrundes;
2. daevalos damfuZnebeli krebis
prezidiums, mimarTos mokavSireTa
parlamentebs, raTa maT mxari dau-
Wiron qarTveli eris sasicocxlo
interesebis ganxorcielebas _ ba-
Tumis olqis saqarTvelosaTvis dab-
runebis sakiTxSi~131.
1920 wlis 18-26 aprilis san-remos
konferenciaze „baTumis sakiTxis” ganxil-
va mwvave debatebis fonze mimdinareobda.
amasTan, SeimCneoda evropis saxelmwifoTa
poziciebis garkveuli koreqtireba „ru-
sul sakiTxSi“. kerZod, maspinZeli mxaris
_ italiis iniciativiT, 25 aprilis sxdom-
130 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukide-
bloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi.
Tbilisi, 2011, gv. 202.
131 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1920, 23
marti.
- 131 -
dazmir jojua dazmir jojua
aze konferenciam miiRo gadawyvetileba
ruseTTan savaWro-ekonomikuri SeTanxme-
bebis dadebis Sesaxeb132. antantis umaRlesi
ekonomikuri sabWos mudmivmoqmed komitets
daevala Sesabamisi molaparakebebis warmoe-
ba e.w. „krasinis misiasTan“.
san-remos konferenciis 23 aprilis ses-
iaze ganixiles „baTumis sakiTxis“ samxedro
aspeqtebi. marSal foSis xelmZRvanelobiT
moqmedi “samxedro eqspertTa komitetis“
mier momzadebuli daskvna emyareboda lon-
donis konferenciis „minimaluri sqemis“
moTxovnebs, magram italiis delegaciam
uari Tqva baTumSi samxedro qvedanayofebis
gagzavnaze. aman faqtobrivad CaSala „ba-
Tumis sakiTxis“ daregulirebis britanuli
proeqti da saerTod sakiTxic moxsna dRis
wesrigidan.
1920 wlis 7 maiss xelmoweril iqna
saqarTvelo-sabWoTa ruseTis xelSekrule-
ba, romlis ZaliTac bolSevikurma reJim-
ma aRiara saqarTvelos damoukidebloba,
suvereniteti da arsebuli sazRvrebi. xe-
lSekrulebis mexuTe muxlis Tanaxmad, n.
Jordanias mTavroba valdebulebas kisru-
lobda, xelSekrulebiT cnobil saqarTve-
los sazRvrebSi ar daeSva ucxo saxelmwi-
foTa jarebis ganlageba.
1920 wlis 10 ivniss inglisis mTavrobam
miiRo dadgenileba baTumis okupaciis mox-
snisa da mTeli olqis saqarTvelosTvis ga-
dacemis Sesaxeb133. 28 ivniss e. gegeWkorma
da polkovnikma stoqsma xeli moaweres saqa-
rTvelo-inglisis politikur SeTanxmebas
baTumisa da misi olqis saqarTvelosTvis
gadacemis Sesaxeb134. 7 ivliss saqarTvelos
SeiaraRebuli Zalebi baTumSi Sevidnen. ba-
Tumsa da mis olqze aRdgenil iqna saqa-
rTvelos suvereniteti, olqis sagangebo
komisrad dainiSna b. CxikviSvili.
1920 wlis agvisto _ 1921 wlis ianvarSi
gaimarTa saqarTvelos sagareo saqmeTa min-
132 E. Serra. Ni e la Russia. Bari, 1975, p. 104.133 r. cuxiSvili. inglis-saqarTvelos urTier-
Toba 1918-1921 ww. Tbilisi, 1995, gv. 107.
134 r. cuxiSvili. inglis-saqarTvelos urTier-
Toba 1918-1921 ww. Tbilisi, 1995, gv. 109.
istris e. gegeWkoris oficialuri viziti
evropaSi. vizitis ZiriTadi mizani iyo, ev-
ropis saxelmwifoebTan ormxrivi urTier-
Tobebis Semdgomi gaRrmavebis tradiciul
xazTan erTad, saqarTvelos damoukideblo-
bis de iure aRiarebis da erTa ligaSi gawev-
rianebis sakiTxebis aqtualizacia.
1920 wlis 30 agvistos romSi e. ge-
geWkori Sexvda italiis premier-ministrs
j. jolitis da sagareo saqmeTa ministrs
k. sforcas. Sexvedram urTierTsimpatiebi-
sa da konstruqciuli dialogis viTarebaSi
Caiara, ganxilul iqna ormxrivi ekonomikuri
urTierTobebis ganviTarebis sakiTxebi135.
ZiriTadi sakiTxis irgvliv italiis xe-
lmZRvanelobam daadastura keTilganwyo-
biTi damokidebuleba saqarTvelos saer-
TaSoriso statusis mimarT. miRweul iqna
SeTanxmeba, rom antantis umaRlesi sabWos
winaSe italia dasvamda saqarTvelos da-
moukideblobis formalur-iuridiuli
cnobis sakiTxs.
safrangeTSi e. gegeWkors Sexvedrebi
hqonda prezident a. milieranTan, mTav-
robis Tavmjdomare J. leigTan da sagareo
saqmeTa ministr a. brianTan. parizis 1920
wlis 30 seqtembrisa da 1 oqtombris molapa-
rakebebis dros saqarTvelom miiRo safran-
geTis mtkice mxardaWera „damoukideblobis
de iure cnobis sakiTxSi, romelic aravi-
Tar ryevasa da eWvs ar iwvevs. saqarTvelos
respublikis damoukideblobis iuridiulad
cnoba yvela did saxelmwifoTa mier daag-
virgvinebs safrangeTis sagareo politikas
saqarTvelos sakiTxSi“136.
1920 wlis 18 seqtembers e. gegeWkori
londonSi Sexvda inglisis premier-minis-
trs d. loid jorjs da sagareo saqmeTa
ministr j. kerzons. aqac, cxadia, ganxilul
iqna saqarTvelos damoukideblobis for-
maluri aRiarebis irgvliv arsebuli prob-
lemebi137.
135 dazmir jojua. saqarTvelo-italiis urTier-
Toba 1919-1921 wlebSi. Tbilisi, 1997, gv. 176.
136 nestan kirTaZe. evropa da damoukidebeli
saqarTvelo (1919-1923 w.w.). Tbilisi, 1997, gv. 36
137 nestan kirTaZe. evropa da damoukidebeli
- 132 -
dazmir jojua dazmir jojua
4 oqtombers saqarTvelos sagareo
saqmeTa ministri miwveul iqna inglisis par-
lamentis TemTa palataSi, sadac is Sexvda
liberaluri da konservatiuli fraqciebis
warmomadgenlebs. e. gegeWkorma maT gaac-
no saqarTveloSi arsebuli viTareba da mis
irgvliv Seqmnili regionaluri situacia,
gadasca TemTa palataSi gansaxilvelad mem-
orandumi da nota saqarTvelos damoukide-
blobis cnobis TxovniT.
aRniSnul periodSi saqarTvelo-ev-
ropis urTierTobebis yvelaze aqtualuri
da, amave dros, niSandoblivi sakiTxi gax-
da erTa ligaSi saqarTvelos gawevrianebis
sakiTxi. masSi erTbaSad da Tanac reliefu-
rad gamovlinda, erTi mxriv, saqarTvelos
sruliad kanonzomieri swrafva saerTaSo-
riso organizaciaSi gawevrianebisaken da,
meore mxriv, evropis did saxelmwifoTa
specifikuri, strategiuli interesebis
Taviseburi gagebiT nakarnaxevi taqtikuri
midgomebi. es pirvel rigSi exeba ingliss
da konkretulad d. loid jorjis politi-
kur kurss: rodesac globaluri politikis
konteqstidan sruliad uceremoniod amoag-
deb bolSevikuri ruseTisa da qemalisturi
TurqeTis gaerTianebuli agresiis safrTx-
is qveS mdgom saqarTvelos, romelsac didi
mniSvneloba aqvs „aRmosavlur barbaroso-
basTan“ sazRvarze evropis civilizaciis
dacvis saqmeSi, da mas gacvli e. w. „kras-
inis misiasTan“ ekonomikuri molaparakebis
amwuTier Sedegebze, es oden konkretuli
interesis prioriteti ar gaxlavT da arc
mxolod „makiavelisturi diplomatiis“ gam-
ovlineba. es ufro strategiuli azrovnebis
sruli kolafsia im qveynis mxridan, romel-
ic, amerikuli izolacionizmisa da „monros
doqtrinis“ moqmedebis pirobebSi, war-
moadgenda wamyvan zesaxelmwifos maSindel
msoflioSi. saqarTvelos mxardaWera cal-
saxad amovarda inglisis geopolitikuri ge-
gmebidan da man Tavidan aicila misi dacvis
valdebuleba, rac yvelaze koncentrirebu-
saqarTvelo (1919-1923 w.w.). Tbilisi, 1997, gv. 38.
li saxiT swored erTa ligaSi „saqarTvelos
sakiTxis“ ganxilvis dros gamomJRavnda.
rogorc ukve aRvniSneT, parizis saza-
vo konferenciam erTa ligis statuti 1919
wlis 28 aprils daamtkica. is ZalaSi Sevida
1920 wlis 10 ianvars. erTa ligis pirveli
asamblea mowveul iqna JenevaSi 1920 wlis 15
noembers. misi pirveli generaluri mdivani
gaxda. e. driumoni.
statutis meaTe muxlSi aRniSnuli iyo:
„ligis wevrebi Tavs movaled Tvlian, pativ-
iT moepyran da yovelive gareSe Tavdasxmis-
gan daicvan teritoriuli xelSeuxebloba
da saxelmwifos exlandeli damoukideblo-
ba ligis yvela wevrisa. Tu adgili eqneba
Tavdasxmas, muqaras an Tavdasxmis saSiSroe-
bas, ligis sabWo moisazrebs im saSualebebs,
romlebic uzrunvelyofen miRebuli mova-
leobis sisruleSi moyvanas“138.
saqarTvelos gawevrianeba erTa li-
gaSi formalur-iuridiuli valdebulebis
kuTxiT niSnavda ligis wevri saxelmwifoe-
bis koleqtiuri aqciebis ganxorcielebas
sabWoTa ruseTis mimarT, am ukanasknelis
saqarTveloze Tavdasxmis SemTxvevaSi.
sxva sakiTxia, rogor daicavda erTa liga
Tavisi wesdebis meaTe muxlis pirobebs139.
Tumca 20-iani wlebis dasawyisis saerTaSo-
riso cxovrebaSi amisi Teoriuli, wminda
hipoTeturi SesaZlebloba mainc arsebob-
da. miTumetes, rom maSin ruseTi ar iyo
aRiarebuli saerTaSoriso samarTlis su-
bieqtad.
magram nebismier SemTxvevaSi erTa li-
gis wevroba ganapirobebda saqarTvelos
organul CarTulobas versal-vaSingtonis
138 guram SaraZe. saqarTvelos pirveli respub-
lika da sagareo politika. Tbilisi, 2003, gv. 171.
139 Semdgomma movlenebma daadastures, rom
erTa ligam ver Seasrula Tavisi ZiriTadi funqcia
_ saerTaSoriso mSvidobisa da usafrTxoebis uzrun-
velyofa, wevri qveynebis dacva gareSe intervenciebi-
sagan. misi strategiuli Cavardnebi ZiriTadSi modis
30-ian wlebze _ iaponia-CineTis (1931-1933 w.w. manju-
riis krizisi da 1937 w.), bolivia-paragvais (1932-1934
w.w.), italia-eTiopiis (1935-1936 w.w.), italia-alba-
neTis (1939 w.) da sabWoTa kavSir-fineTis (1939-1940
w.w.) omebis dros. verc erT SemTxvevaSi erTa ligam
ver daicva agresiis obieqti saxelmwifo.
- 133 -
dazmir jojua dazmir jojua
saerTaSoriso sistemaSi da misi sagareo
politikuri mdgomareobis ganmtkicebas.
saqarTvelos warmomadgenlobebma ev-
ropaSi gaaCaRes cxoveli diplomatiuri
saqmianoba erTa ligis mimarTulebiT. am
procesSi aqtiurad monawileobdnen qarT-
veli diplomatebi _ z. avaliSvili, Sveica-
riaSi saqarTvelos warmomadgeneli m. sum-
baTaSvili, saqarTvelos warmomadgeneli
erTa ligasTan x. SaviSvili da sxv.
1920 wlis 12-16 oqtombers q. milanSi
gaimarTa erTa ligis asociaciaTa IV kongre-
si. masSi „erTa ligis saqarTvelos sazoga-
doebas“140 warmoadgenda italiaSi qarTuli
diplomatiuri misiis wevri n. jayeli. misi
moxsenebis Semdeg kongresma miiRo saqarT-
velos gawevrianebisadmi keTilganwyobili
rezolucia141.
erTa ligis wevrobis msurvel saxel-
mwifoTa kandidaturebis SesarCevad erTa
ligis asambleam Seqmna mexuTe komisia. saqa-
rTvelos gawevrianebis sakiTxs ixilavda am
komisiis mesame qvekomisia norvegieli di-
plomatis, f. nansenis xelmZRvanelobiT142.
miuxedavad qvekomisiis dadebiTi re-
komendaciisa, mexuTe komisiam Tavis daskv-
naSi uari Tqva saqarTvelos miRebaze. daskv-
na Sedgeboda Semdegi ori punqtisagan: „a)
saqarTvelos Suamdgomloba ganxilul iqna
TanagrZnobiT, magram mdgomareoba krebas
ar aZlevs nebas gamoitanos saboloo dad-
genileba;
b) krebis Semdgomi gadawyvetilebebis
molodinSi saqarTvelos SeuZlia monawil-
eoba miiRos ligis saerTo mniSvnelobis te-
qnikur organizaciebSi“143.
1920 wlis 16 dekembers erTa ligis asam-
bleam, aTi xmiT Tormetis winaaRmdeg (sakiTx-
is dadebiTad gadawyvetas saWiroebda 16 xma,
140 Seiqmna 1919 w. 7 dekembers damfuZnebeli kre-
bis vice-spikeris aleqsandre lomTaTiZis Tavmjdo-
mareobiT.
141 dazmir jojua. saqarTvelo-italiis urTier-
Toba 1919-1921 wlebSi. Tbilisi, 1997, gv. 182-184.
142 nestan kirTaZe. evropa da damoukidebeli
saqarTvelo (1919-1923 ww.). Tbilisi, 1997, gv. 156.
143 guram SaraZe. saqarTvelos pirveli respub-
lika da sagareo politika. Tbilisi, 2003, gv. 175.
anu wevrTa saerTo raodenobis (24) ori mes-
amedi), uari Tqva saqarTvelos miRebaze. ami-
si erTaderTi mizezi iyo inglis-safrange-
Tis obstruqcia. „inglisisa da safrangeTis
opoziciam erTa ligis wevrad saqarTvelos
arCeva SeuZlebeli gaxada“ _ werda saqarTve-
los delegacia n. Jordanias.
zustad amave dros britanulma diplo-
matiam gadadga morigi destruqciuli nabi-
ji: 1920 wlis 22 dekembers ruseTis warmo-
madgenel l. krasinTan Sexvedrisas d. loid
jorjma im regionebs Soris, sadac ruseTs
xeli unda aeRo antiinglisur moqmedebaze,
daasaxela mcire azia, sparseTi, avRaneTi da
indoeTi, maSin, rodesac adre SemuSavebuli
savaWro xelSekrulebis proeqtis preambu-
laSi kavkasiac iyo dasaxelebuli144. amiT
loid jorjis mTavrobam oficialurad
daadastura ruseTis interesebis zonad
saqarTvelo.
1920 wlis 24 dekembers e. gegeWkorma
notiT mimarTa italiis sagareo saqmeTa mi-
nistrs k. sforcas. „aiRebs ra Tavis Tavze
saqarTvelos damoukideblobis de iure cno-
bis sakiTxis dayenebas mokavSireTa winaSe, _
werda qarTveli ministri, _ am iniciativiT
italia aRmouCens qarTvel xalxs umniSvne-
lovanes samsaxurs, romelsac is arasodes ar
daiviwyebs“145. sforcam gegeWkoris mimarTva,
saqarTvelos damoukideblobis iuridiuli
cnobis saTanado argumentaciasTan erTad
antantis umaRles sabWoSi 1921 wlis 24 ian-
vars waradgina. sakiTxi ganixiles antantis
wevri saxelmwifoebis premier-ministrTa da
sagareo saqmeTa ministrTa gaerTianebul se-
siaze. 26 ianvars sesiam miiRo dadgenileba,
romelic iTvaliswinebda saqarTvelos iu-
ridiul aRiarebas misi oficialuri warmo-
madgenlis mier warmodgenili „formaluri
Txovnis“ safuZvelze. e. gegeWkorma dauyov-
nebliv waradgina aseTi Txovna oficialuri
notis saxiT.
144 r. cuxiSvili. inglis-saqarTvelos urTier-
Toba 1918-1921 w.w. Tbilisi, 1995, gv. 115.
145 dazmir jojua. saqarTvelo-italiis urTier-
Toba 1919-1921 wlebSi. Tbilisi, 1997, gv. 185.
- 134 -
dazmir jojua dazmir jojua
1921 wlis 27 ianvars antantis umaRles-
ma sabWom miiRo aqti saqarTvelos respu-
blikis damoukideblobis de iure cnobis
Sesaxeb.
27 ianvris aqti, misgan gamomdinare po-
litikuri, uflebrivi da ekonomikuri Se-
degebiT, didi mniSvnelobis movlenas war-
moadgenda damoukidebeli saqarTvelos
istoriaSi. pirvelad istoriaSi saqarT-
velos saxelmwifom miiRo saerTaSoriso
uflebaunarianoba da gaxda saerTaSoriso
samarTlis sruluflebiani subieqti.
magram evropuli politikisa da saqa-
rTvelo-evropis urTierTobebis WrilSi,
konkretuli saerTaSoriso praqtikis kon-
teqstSi, de iure aRiarebis aqts ver mieni-
Wa gadamwyveti mniSvneloba. masSi ar iyo
Cadebuli is politikuri da strategiuli
gegmebi, romlebic saqarTvelos damoukide-
blobis saerTaSoriso garantiebis uzrun-
velyofis winapirobebs Seqmnidnen. evropis
mxridan es moralur-politikuri aqsio-
ma ufro iyo, vidre samarTlebrivi norma
an mxardaWeris valdebuleba. Tumca, Tav-
isTavad, esec mniSvnelovani iyo.
saqarTvelos pirveli respublikis
sagareo politikaSi garkveuli adgili eka-
va urTierTobebs vatikanTan. es urTier-
Tobebi emyareboda xangrZliv da mdgrad
diplomatiur tradicias, momdinares jer
kidev XIII saukunidan. 1919 wlis agvisto-de-
kemberSi saqarTveloSi moRvaweobda romis
papis benediqt XV-is (1914-1922) specialuri
warmomadgeneli a. delpuCi. sagulisxmoa,
rom saqarTveloSi romis papis diplomati-
uri warmomadgeneli iyo vatikanis aRmosav-
leTmcodneobis institutis reqtori.
1920 wlis 19 noembers papma daamtki-
ca saqarTveloSi gasagzavni specialuri
diplomatiuri misiis Semadgenloba, romel-
Sic Sedioda iezuitTa ordenis sami patri.
isini gamoemgzavrnen saqarTveloSi, magram
bolSevikebis mier qveynis okupaciis gamo
ukan gabrundnen146.
146 murman papaSvili. saqarTvelo-romis ur-
TierToba VI-XX ss. Tbilisi, 1995, gv. 336.
saqarTvelos evropuli politikis
erT-erT ganmsazRvrel sferos warmoad-
genda „ekonomikuri diplomatia“ _ evropis
qveynebTan urTierToba ekonomikur sfero-
Si. diplomatiuri saqmianobis am sfer-
om saqarTveloSi 1918-1921 wlebSi gansa-
kuTrebuli daniSnuleba SeiZina, radganac
evropidan ekonomikur-finansuri daxmare-
bis miRebaze didad iyo damokidebuli ara
marto qarTuli ekonomikis fexze dayeneba
da msoflio omiT gamowveuli sameurneo
ngrevis aRmofxvra, araned politikuri
damoukideblobis SenarCuneba-ganmtkice-
ba. qarTuli „ekonomikuri diplomatiis“
umTavresi mizani iyo evropis qveynebTan
iseTi ekonomikuri, finansuri da savaWro
kavSirurTierTobebis damyareba, romlebic
xels Seuwyobdnen ekonomikuri qaosisa da
CamorCenilobis likvidacias, Seqmnidnen
baziss axali damoukidebeli ekonomikis
SeqmnisaTvis. amave mizandasaxulobiT war-
moebda n. Jordanias mTavrobis sakoncesio
politika.
„ekonomikuri diplomatiis“ da sakonce-
sio politikis principebs eqvemdebareboda
saqarTvelos demokratiuli respublikis
ekonomikuri urTierTobebi germaniasTan,
italiasTan, inglisTan, safrangeTTan da
evropis sxva qveynebTan.
1919 wlis seqtember-oqtomberSi saqarT-
veloSi imyofeboda da vaWroba-mrewvelobisa
da finansTa da miwaTmoqmedebis saministro-
ebTan molaparakebebs awarmoebda italiuri
oligarqiis cnobili warmomadgeneli a. kor-
si. 8 seqtembers man memorandumiT mimarTa
saqarTvelos mTavrobas, romelSic Camoyal-
ibebuli iyo saqarTvelosa da italias Soris
ekonomikur urTierTobaTa ganviTarebis pri-
oritetuli mimarTulebani (pirdapiri sazR-
vao kavSiris organizacia, SeTanxmebis dadeba
saqarTvelodan nedleulis eqsportze, qar-
Tul-italiuri saaqcio sazogadoebis Seqmna
soliduri sawesdebo kapitaliT da a. S.)147.
147 saqarTvelos erovnuli arqivis saistorio
centraluri arqivi, fondi 1891, aRwera 2, saqme 1,
furclebi 10-11.
- 135 -
dazmir jojua dazmir jojua
1919 wlis bolos evropaSi imyofeboda
saqarTvelos kooperativTa kavSiris Tavmj-
domare e. darCia. is safrangeTisa da ital-
iis kooperaciul centrebTan awarmoeb-
da molaparakebebs sxvadasxva ekonomikur
sakiTxebTan dakavSirebiT148.
1919 w. dekemberSi qarTuli bonebis
emisia ganxorcielda italiis finansuri
saagentos daxmarebiT. aRsaniSnavia, rom
emisiisaTvis saWiro qaRaldic italiaSi
iqna SeZenili.
italia warmoadgenda faqtobrivad pir-
vel saxelmwifos, romelmac moawyo saqarT-
velosTan sazRvao-satransporto kavSiri.
sazRvao tranzitis mimarTulebani iyo _
taranto-konstantinopoli-foTi da taran-
to-venecia-konstantinopoli-baTumi. 1920
wlis damdegidan gaizarda saqarTvelos
navsadgurebSi xomaldebis saerTo tonaJi.
1920 wlis 15 Tebervlidan 21 martamde
saqarTveloSi imyofeboda italiis ekono-
mikuri misia, romelsac meTaurobda omis
Sedegebis likvidaciis yofili ministri,
senatori e. konti. saqarTvelos mTavrobas-
Tan molaparakebebis Semdgom „kontis mis-
iam“ SeimuSava „italia-saqarTvelos kom-
paniis“ Seqmnis proeqti. proeqtis Tanaxmad,
kompanias unda hqonoda finansuri da sam-
rewvelo sawarmos forma149. ganixiles aseve
saqarTvelosTvis finansuri da samrewvelo
kreditis gamoyofis sakiTxebi.
1920 wlis martSi TbilisSi daarsda
„italia-kavkasiis gamnaRdebeli banki“, ro-
melic Seiqmna italiis sadiskonto bankis
finansuri fondis bazaze da romlis sawes-
debo kapitalic 40 mln. liras Seadgenda150.
banki mniSvnelovan rols asrulebda saqa-
rTvelos eqsportis sakredito bazis Seqm-
naSi, saqarTveloSi Semosatani saimporto
148 saqarTvelos erovnuli arqivis saistorio
centraluri arqivi, aRwera 1, saqme 319, furceli 108.
149 saqarTvelos erovnuli arqivis saistorio
centraluri arqivi, fondi 1891, aRwera 1, saqme 619,
furclebi 13-16.
150 saqarTvelos erovnuli arqivis saistorio
centraluri arqivi, fondi 1861, aRwera 2, saqme 181,
furceli 17.
saqonlis SekveTisa da satransporto ga-
dazidvebis uzrunvelyofaSi.
1920 wlis aprilSi saqarTvelos mTav-
robam evropis qveynebSi gaagzavna sagange-
bo ekonomikuri misia, finansTa da vaWro-
ba-mrewvelobis ministris k. kandelakis
meTaurobiT. paralelurad parizSi, lon-
donsa da romSi daarsda saqarTvelos
komerciuli saagentoebi151.
ramdenimeTviani molaparakebebis Sem-
deg misiam SeZlo sami msxvilmasStabiani
ekonomikuri xelSekrulebis dadeba: 1920
wlis oqtomberSi k. kandelakma xeli moaw-
era _ tyvarCelis qvanaxSiris sabadoebis sa-
koncesio xelSekrulebas italiis koncern
„ilvasTan“, SeTanxmebas „qarTul-frangu-
li anonimuri sazogadoebis“ Seqmnisa da
safrangeTisaTvis abreSumis mrewvelobis
sawarmoebis mSeneblobis koncesiis gada-
cemis Sesaxeb da xelSekrulebas inglisis
sagareo vaWrobis bankTan 1,5 mln. girvan-
qa sterlingis finansuri kreditis miRebis
Sesaxeb.
saqarTvelos sakmaod intensiuri savaW-
ro-ekonomikuri urTierTobani hqonda aseve
evropis saxelmwifoTa kerZo firmebTan
da kompaniebTan, maT Soris skandinaviis
qveynebSic152.
1921 wlis dasawyisSi saqarTvelos
irgvliv strategiuli viTareba sagrZno-
blad gauaresda. regionalur doneze es ga-
mowveuli iyo sabWoTa ruseTisa da qemal-
isturi osmaleTis aliansis SeqmniT (1920
wlis aprilis bolos am aliansma imsxverpla
azerbaijanis, xolo dekembris damdegs somx-
eTis damoukidebloba), globalur doneze
ki _ evropis saxelmwifoTa neitralitetiT
da gansakuTrebiT oficialuri londonis
aramarTlzomieri politikiT.
1921 wlis 11-12 Tebervlis Rames dai-
wyo sabWoTa ruseTis jarebis intervencia
151 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1920, 31
marti.
152 jambul anCabaZe. saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobis ekonomikuri politikis is-
toriidan (1918-1921). Tbilisi, 2009, gv. 152-153; 185-
187; 190-194.
- 136 -
dazmir jojua dazmir jojua
saqarTvelos winaaRmdeg. saerTaSoriso
samarTlis fundamenturi normebisa da
1920 wlis 7 maisis xelSekrulebis uxeSi
darRveviT ruseTma ganaxorciela agresi-
uli Tavdasxma axalgazrda respublikis wi-
naaRmdeg. 25 Tebervals interventebma dai-
kaves Tbilisi, 2 marts _ xaSuri, 4 marts
_ soxumi, 13 marts _ quTaisi. 18 marts
saqarTvelos mTavrobam da damfuZnebelma
krebam qveyana datoves da konstantinopo-
lis gavliT safrangeTSi Cavidnen.
damoukideblobis aRiarebis Semdeg
saqarTvelos mieca SesaZlebloba, evropis
qveynebSi Seeqmna srulfasovani diplo-
matiuri warmomadgenlobani. 1921 wlis
29 ianvars mTavrobis specialuri dadge-
nilebiT, evropaSi saqarTvelos diplo-
matiuri misia gardaiqmna regularul
diplomatiur warmomadgenlobad. evropis
qveynebSi (didi britaneTi, safrangeTi,
italia, belgia, serbia-xorvatia-sloveni-
is federacia, Cexoslovakia, dania, norve-
gia, SvedeTi, espaneTi, rumineTi, portu-
galia) sruluflebian elCad da sagangebo
despanad dainiSna a. Cxenkeli153. magram a.
Cxenkelis saagremano audienciebi safran-
geTis prezident a. milieranTan 25 Teber-
vals parizSi, lord kerzonTan 19 marts
londonSi da italiis mefe viqtor-eman-
uel III-Tan 8 aprils romSi, okupirebuli
saqarTvelos saerTaSoriso mdgomareobis
SecvlaSi, cxadia, veraviTar rols ver
Seasrulebdnen.
amrigad, 1918-1921 ww. saqarTvelos
demokratiuli respublikis urTierTobebi
evropis saxelmwifoebTan warmoadgens ro-
gorc ormxrivi diplomatiisa da saqarTve-
los evropuli politikis gamovlinebas, is-
eve versal-vaSingtonis sistemis farglebSi
mimdinare saerTaSoriso procesis Semad-
genel elements.
saqarTvelos evropuli politikisa da
evrodiplomatiis mTavari mizani iyo sabWo-
153 saqarTvelos erovnuli arqivis saistorio
centraluri arqivi, harvardis mikrofirebis fondi,
saqme 688.
Ta ruseTis aneqsionisturi politikisa da
hegemonisturi ambiciebis Sekaveba. maSinde-
li saerTaSoriso viTarebis farglebSi es
mizani miuRweveli darCa.
miuxedavad amisa, saqarTvelom bevri
ram SeiZina evropuli orientaciis am sam-
wledSi da pirvel rigSi es iyo evropuli
strategiuli kulturis fundamenturi
niSnebi _ saxelmwifoebrivi mSenebloba,
diplomatia, molaparakebebis xelovneba,
aqcenti savaWro-ekonomikur kavSirurT-
ierTobebze da a.S. saqarTvelosa da evro-
pas Soris mimdinareobda intensiuri di-
alogi da politikuri diskursis xasiaTi
arsebiTad gansazRvruli iyo axali tipis
strategiuli kulturis ZiriTadi mimar-
TulebebiT. evropasTan urTierTobebis
meSveobiT qarTul politikur leqsikonSi
bevri axali cneba gaCnda da politikuri
elitis strategiuli azrovnebac sagrZno-
blad amaRlda. saqarTvelom swored evrop-
idan aiRo saxelmwifoebrivi mSeneblobis,
politikuri da partiuli sistemebis, kon-
stituciuri wyobis (1921w. konstitucia
evropuli konstitucionalisturi kon-
cefciebis dadebiT sinTezs warmoadgens),
socialuri mowyobis modelebi.
Tanamedroveobis aswliani gadasaxe-
didan es yvelaferi ganvlili gzaa, sauku-
nis winandeli warsulis gamocdilebaa. ma-
gram ganvlil gzas erTi uaRresad saWiro
da evristikuli faseulobis mqone Tviseba
aqvs _ mudmivi da ganuyofeli kavSiri dRe-
vandelobasTan. saqarTvelos pirveli res-
publikis evropuli sagareo politikisa da
evropocentristuli diplomatiis gamoc-
dileba did samsaxurs gauwevs Tanamedrove
saqarTvelos, evropuli da evroatlanti-
kuri integraciis kursis arsebiTi mimar-
Tulebebis gansazRvraSi.
P.S. im evropul saxelmwifoTa CamonaT-
vali, romlebmac aRiares saqarTvelos da-
moukidebloba de faqto da de iure (cnobis
aqtis miRebis qronologiuri Tanmimdevro-
biT):
- 137 -
dazmir jojua dazmir jojua
1. germania _ 1918 w. 10 ivniss de faqto
da 1920 w. 24 seqtembers de iure;
2. avstria _ 1918 w. 18 ivniss de faqto
da 1921 w. 17 Tebervals de iure;
3. didi britaneTi _ 1920 w. 11 ianvars
de faqto da 1921 w. 27 ianvars de
iure;
4. safrangeTi _ 1920 w. 11 ianvars de
faqto da 1921 w. 27 ianvars de iure;
5. italia _ 1920 w. 11 ianvars de faqto
da 1921 w. 27 ianvars de iure;
6. Cexoslovakia _ 1920 w. 8 aprils de
faqto;
7. belgia _ 1920 w. 26 agvistos de faq-
to da 1921 w. 27 ianvars de iure;
8. Sveicariis konfederacia _ 1920 w.
noemberSi de faqto;
9. poloneTi _ 1921 w. 28 ianvars de fa-
qto;
10. rumineTi _ 1921 w. 18 Tebervals de
iure;
11. luqsemburgi _ 1921 w. 23 Tebervals
de iure.
Dazmir Jojua
Georgia and Europe in 1918-1921Resume
On the 26th of May 1918, the Na onal Council of Georgia accepted the Act of Independence and founded the first coali on government. Thus qualita vely new structure of Georgian statehood _ Democra c Republic of Georgia _ was founded.
The main direc on of the foreign policy of the Democra c Republic of Geor-gia was establishment of close poli cal, diploma c, strategic, trade-economic and cultural rela ons and their intensive development with European countries. The diploma c concept of eurocentrism was based on the principles of primacy and in-conver bility of the pro-European course, on the central posi on of Eurodiplomacy in the common process of the foreign policy of Georgia.
In May-November 1918 European priority of the foreign policy was revealed in pro-German orienta on. Po agreements as of the 28th of May 1918 and Berlin Conven ons as of the 12th of July 1918 created the basis of Georgian-German stra-tegic rela ons.
But the defeat of Germany in the First World War and November Revolu on put an end to pro-German orienta on of Georgia. The country switched to the oth-er op on of European poli cs _ pro-Antanta course and related the task of obtain-ing interna onal guarantees for independence to the rela ons with England-France coali on.
Since December 1918 ll September 1919 the Bri sh troops were in Georgia. In March-June 1919 the issue of establishment of Italian mandate and disloca on
- 138 -
dazmir jojua dazmir jojua
of the Italian con ngent consis ng of forty thousand soldiers were on the agenda of Paris Conference. However, the geopoli cal reasoning of “Russian issue” took this issue from the agenda of the global poli cs.
On the 11th of January 1920 the Supreme Council of Antanta recognized inde-pendence of Georgia de facto. The “Batumi issue” was decided in the same context: Bri sh occupa on regime was terminated on the basis of the agreement between Georgia and Britain as of the 28th of June 1920 and the region was reinstated to jurisdic on of Georgia.
On the 27th of January 1921 the Supreme Council of Antanta officially con-firmed interna onal legal capacity of Georgia, as it recognized its independence de jure.
These facts were of great importance for Georgia. They have made much inter-es ng recordings in the history of Georgia-Bri sh rela ons.
Russian and Georgian War of February-March 1921 and occupa on of Georgia by Soviet Russia terminated Georgian-European rela ons. Immigrant legal govern-ment of Georgia moved to Paris and maintained rela ons with European countries, as well con nued figh ng for restora on of independence of the country.
- 139 -
XX saukunidan moyolebuli gaxSirda
qarTveli samRvdeloebis krebebi, romleb-
zec iTxovdnen saqarTvelos samociqulo
eklesiis TviTmwyemsobis (avtokefaliis) aR-
dgenas. 1917 wlis ianvar-TebervalSi ruse-
Tis imperiaSi Seqmnilma socialur-ekonomi-
kurma da politikurma krizisma imperatori
nikoloz II-e aiZula taxtidan gadamdgariyo.
aRniSnuli viTarebiT yvelaze kargad qarT-
velma avtokefalistebma isargebles. 1917
wlis 12 marts (25) sveticxovlis sapatri-
arqo taZarSi miiRes saqarTvelos marTl-
madidebeli samociqulo eklesiis avtoke-
faliis aRdgenis aqti, saeklesio krebis
mowvevamde Seqmnes saqarTvelos eklesiis
droebiTi mmarTveloba, droebiTi mmarTv-
elobis Tavmjdomared daniSnes guria-odi-
Sis episkoposi leonide oqropiriZe...
1917 wlis 12 (25) martis sveticx-
ovlis damoukideblobis aqts, romel-
sac saqarTvelos eklesiis avtokefaliis
aRdgena mohyva, didi sixaruliT Sexvd-
nen sazogadoebis sxvadasxva fenisa Tu
politikuri partiebis warmomadgenlebi.
avtokefaliisaTvis brZolam, romelSic
aqtiurad monawileobdnen qarTveli sa-
suliero pirebi da inteligenciis cno-
bili warmomadgenlebi, sasurveli Sedegi
gamoiRo. 1917 wlis 25 marts mRvdelmTa-
varma leonide oqropiriZem ganacxada _
“Cven movaleni varT damoukidebel ekle-
sias maleve gverdiT amovuyenoT damou-
kidebeli saqarTvelo“. da marTlac, ma-
leve 1918 wlis 26 maiss qarTvelma xalxma
saqarTvelos damoukidebloba gamoacxa-
da.
gvanca burduligvanca burduli
istoriis doqtori
saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 1918-1921 wlebSi1811 wlidan 1917 wlamde saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo ekle-
sia ruseTis eklesiis uwmidesi da umarTebulesi sinodis danamatad aqcies. am
drois ganmavlobaSi eklesias marTavdnen rusi egzarqosebi, romlebic amave
dros sasuliero sferoSi pirnaTlad axorcielebdnen ruseTis dampyroblur
politkas. swored aRniSnuli politikis Sedegi iyo Semdegi movlenebi: qarTu-
li wirva-locvis, galobis eklesia-monastrebidan gandevna, qarTuli saekle-
sio kanonikuri tradiciebis ugulebelyofa, brZola qarTuli enis, litera-
turis, saqarTvelos istoriis, qarTveli eris erovnuli Rirsebis winaaRmdeg.
- 140 -
gvanca burduli gvanca burduli
1918 weli Zalze mniSvnelovani iyo
eklesiisaTvis. aRsdga saqarTvelos saxel-
mwifoebrivi damoukidebloba. qarTveli
xalxi, suverenuli saxelmwifos mqone eri,
warsdga msoflios winaSe. 1918 wlis 28 maiss
Sedga sakaTolikoso sabWos kreba, romelic
gaimarTa saqarTvelos saxelmwifoebrio-
bis aRdgenis aRsaniSnavad. krebam daadgina
Sesabamisi sazeimo RonisZiebebiT aReniSna
es didmniSvnelovani aqti, romlisTvisac
eklesia, ruseTis mier saqarTvelos aneqsi-
is pirveli dRidanve iRvwoda.
uwmidesi da unetaresi kirion II-is
tragikuli aRsasrulis Semdeg, jer ro-
gorc patriarqis mosaydre, Semdeg sruli-
ad saqarTvelos kaTolikos-patriarqi leo-
nide urTules periodSi xelmZRvanelobda
saqarTvelos samociqulo eklesias. uwmide-
si leonide moeswro saqarTvelos Tavisu-
flebas da bolSevikuri ruseTis mier mis
okupacias154...
mitropolitma leonidem udidesi roli
Seasrula 1917 wlis 12 (25) martidan 1917
wlis seqtembramde saqarTvelos marTlma-
didebeli samociqulo eklesiis droebiTi
mmarTvelobis saqmianobaSi. igi xelmZRvan-
elobda droebiTi mmarTvelobis sxdomebs,
romlis muSaobaSic monawileobdnen saqa-
rTvelos eklesiis mRvdelmTavrebi, sasu-
liero da saero pirebi. droebiTi mmarTv-
elobis sxdomebze ixileboda saqarTvelos
eklesiis uflebrivi mdgomareobis, saxel-
mwifosa da eklesiis saeklesio qonebis,
yofil saegzarqososTan damokidebulebis
sakiTxebi155.
miuxedavad imisa, rom saqarTvelo-
Si imxanad arsebul mravalricxovan par-
tiebs Soris cxare brZola mimdinareobda,
bolSevikebis garda yvela miesalmeboda
saqarTvelos eklesiis avtokefalias. ma-
gram am mxriv erovnul-demokratebi da so-
154 sergo vardosaniZe. sruliad saqarTvelos ka-
Tolikos-patriarqi uwmidesi da unetaresi leonide
(1861-1921). Tbilisi, 2014, gv. 3.
155 sergo vardosaniZe. sruliad saqarTvelos ka-
Tolikos-patriarqi uwmidesi da unetaresi leonide
(1861-1921). Tbilisi, 2014, gv. 39.
cial-federalistebi gamorCeulni iyvnen.
1917 wlis 23 agvistos egzarqosyofil-
ma platonma Tbilisi datova, rogorc
erovnul-demokratiuli partiis wevri da-
viT vaCnaZe gadmogvcems mas Seukrebia samo-
camde SeiaraRebuli kaci da daukavebia
yofili egzarqosis sasaxle. sionis ezo-
Si patara oTaxSi Sekedlebuli qarTuli
eklesiis aRmasrulebeli komiteti kaTa-
likoz-patriarqis mosaydris leonides xe-
lmZRvanelobiT gadavida egzarqosis sa-
saxleSi. `leonidem axeda cariel kedlebs,
sadac winaT rusi egzarqosebis suraTe-
bi ekida da erT wams SeCerda. me vacnobe
Cemi gankarguleba egzarqosebis suraTebis
Camoxsnis Sesaxeb. leonidem pirjvari ga-
daiwera da warmoTqva: aRsrulda... ufalo
Segviwyale da dagvifare~156.
uwmides da unetares leonides ur-
Tules periodSi mouwia moRvaweoba. rTu-
li iyo saqarTvelos rogorc saSinao, aseve
sagareo mdgomareoba. 1919 wlis oqtomb-
erSi uwmidesi da unetaresi leonide mi-
tropolit ambrosisa da dekanoz kalis-
trate cincaZis TanxlebiT soxumSi Cavida.
inaxula adgilobrivi qarTuli garnizoni,
romelTac miesalma da aRniSna, rom bed-
niereba xvdaT wilad, rom emsaxuron Ta-
vianT samSoblos. 21 oqtombers misi uw-
midesoba estumra axali aTonis monasters,
sadac paraklisi gadaixada. 22 oqtombers
soxumSi gaimarTa eparqiis kreba, romelsac
daeswrnen afxazeTis mTavrobisa da qalaqis
warmomadgenelni. krebaze gaimarTa disku-
sia cxum-afxazeTis eparqiis problemebze.
uwmidesma da unetaresma leonidem saka-
Tolikoso sabWosa da Tavisi saxeliT ga-
nacxada, rom saqarTvelos marTlmadidebe-
li eklesia yvelafers gaakeTebda eparqiis
aRorZinebisaTvis. uwmidesi leonidesaTvis
naTeli iyo, Tu ra rTul pirobebSi mouwe-
vda saqmianoba157.
156 sergo vardosaniZe. sruliad saqarTvelos ka-
Tolikos-patriarqi leonide (1918-1921 ww.). Tbilisi,
2000, gv. 14.
157 sergo vardosaniZe. sruliad saqarTvelos ka-
Tolikos-patriarqi uwmidesi da unetaresi leonide
- 141 -
gvanca burduli gvanca burduli
1918 wels saqarTveloSi saxelmwifo
mmarTveloba xelSi aiRo im droisaTvis
xalxSi popularulma social-demokrati-
ulma partiam, misma `menSevikurma~ frTam.
aman asaxva pova mis damokidebulebaSi saqa-
rTvlos eklesiisadmi. cxadia, maT ver Sea-
fases saqarTvelos eklesiis mniSvneloba.
saqarTvelos demokratiuli respub-
likis xelisufleba aTeisturi iyo. xeli-
suflebis mier miRebuli sakanonmdeblo
aqtebiT saqarTvelos marTlmadidebeli
samociqulo eklesia mZime mdgomareobaSi
aRmoCnda. 1918 wels social-demokrati-
ulma mTavrobam gaauqma sasuliero saswav-
leblebi, riTac eklesias mouspo saSualeba
sasuliero kadrebi moemzadebina. parlamen-
tis 1918 wlis 26 noembris gadawyvetilebiT
saswavleblebSi aikrZala saRvTo rjulis
swavleba. 1918 wlis 3 dekembris mTavrobis
gankargulebiT eklesias CamoerTva samo-
qalaqo registraciis ufleba. eklesiis
winaaRmdeg iyo mimarTuli damfuZnebeli
krebis mier 1919 wlis 17 ivliss zogierTi
saeklesio uqme dRis gauqmeba158.
eklesiasa da saxelmwifos Soris ar-
sebul problemebs kargad asaxavs uwmide-
si da unetaresi leonides saqarTvelos
mTavrobis Tavmjdomaris noe Jordaniasad-
mi gagzavnili werilebi: `+159~. samwuxarod
mTavrobis Tavmjdomarem upasuxod datova
patriarqis Txovna, amitom uwmidesma leon-
idem ganmeorebiTi weriliT mimarTa mas.
agraruli sakiTxis gadawyvetis dros
social-demokratiulma mTavrobam ekle-
sias araTu daubruna is saeklesio miwebi da
qoneba, romelic man avtokefaliis gauqme-
bis dros dakarga, aramed saxelmwifos
mflobelobaSi gadavida is mcire saeklesio
miwebic, romelic mas egzarqosobis dros
hqonda. eklesia saxelmwifosagan mcire
subsidiebs da naturalur ulufas iRebda,
magram 1920 wlis mTavrobis gankargulebiT
(1861-1921). Tbilisi, 2014, gv. 56.
158 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
eklesia 1918-1921 wlebSi.– meufeananiainfo.159 saqarTvelos sapatriarqos arqivi. mitro-
polit leonides fondi 6443, furceli 1-3.
21 maisis dekretiT saeklesio qoneba saxel-
mwifo sakuTrebad gamocxadda. Seqmnil
komisias daevala maTi muzeumebSi Tavmoyra.
samwuxarod, rogorc aRiniSna saqarTvelos
demokratiuli respublikis mTavrobam sa-
Tanadod ver daafasa saqarTvelos eklesi-
is saukunovani Rvawli eris winaSe, kerZod
isic ki daiviwyes, rom eklesia TviTve iyo
erT-erTi umTavresi fuZemdebeli im saxel-
mwifosi, romelsac imJamad menSevikebi mar-
Tavdnen. am faqtma male saTanado Sedegebi
gamoiRo.160
1920 wlis 27 ivniss gamarTulma saqa-
rTvelos II-e saeklesio krebam imsjela
mTavrobis mier eklesiis mimarT gamot-
anili gadawyvetilebis Sesaxeb da aRniS-
na, rom didad ilaxeboda eklesiisa da
morwmune eris interesebi. saeklesio kre-
bis gadawyvetilebebi mTavrobas ecnoba.
sakaTalikoso sabWo winaaRmdegi ar iyo
eklesiis saxelmwifosagan gamoyofisa.
eklesia ukmayofilebas gamoTqvamda imis
gamo, rom aRniSnuli sakiTxis gadawyvetas
demokratiuli mTavroba aTeisturi pro-
pagandis fonze axdenda. male, 1920 wlis
oqtomber-noemberSi mTavrobam Camoayal-
iba saxelmwifosagan eklesiis CamoSorebis
proeqti, romlis safuZvelze eklesia gan-
Tavisuflda saxelmwifo funqciebisagan,
gardacvalebis, qorwinebisa da dabadebis
registraciis movaleobisagan, eklesia
materialurad damoukidebeli xdebo-
da saxelmwifosagan, xolo saxelmwifo
ar Caereoda Sidasaeklesio saqmeebSi.
kanon-proeqti 24 muxlisagan Sedgeboda.
mTavrobam am kanonproeqtiT erovnuli
eklesia uflebrivad gauTanabra sxva re-
ligiur aRmsareblebs. proeqtma aRaSfo-
Ta samRvdeloeba, sistematurad ewyoboda
eparqiuli krebebi, sadac samRvdeloeba
msjelobda eklesiaSi Seqmnil mZime mdgo-
mareobaze161.
160 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
eklesia 1918-1921 wlebSi.– meufeananiainfo.161 mitropoliti anania jafariZe. saqarTvelos
eklesia 1918-1921 wlebSi.– meufeananiainfo.
- 142 -
gvanca burduli gvanca burduli
saqarTvelos demokratiuli respub-
likis mTavrobam saqarTvelos eklesias
faqtiurad undobloba gamoucxada da re-
ligiis Sesaxeb miRebuli kanoniT igi gau-
Tanabra saqarTvelos moqmed sxvadasx-
va konfesiebis erTaderTi dadebiTi rac
saqarTvelos demokratiuli respublikis
mTavrobam gaakeTa es iyo 1920 wlis 17 Te-
bervlis mTavrobis dadgenileba kavkasiis
sinodaluri kantoris gauqmebis Sesaxeb,
xolo 7 agvistos dadgenilebiT rusuli,
berZnuli da osuri samrevloebi daeqvemde-
bara saqarTvelos eklesias. amiT dasrulda
samwliani gaurkvevloba, urTierTdapirisp-
ireba da intrigebi, romelsac mimarTavda
ruseTis sinodi saqarTvelos eklesiis wi-
naaRmdeg, roca maT daarses amierkavkasiis
saegzarqoso da masSi gaaerTianes araqar-
Tuli mrevli. isini edavebodnen saqarTve-
los sakaTolikosos qonebas, eklesia-monas-
trebs. marTalia oficialurad 1920 wlidan
isini iZulebulni gaxdnen damorCilebodnen
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqs, magram 1921 wlis Tebervlis Semdeg,
rodesac saqarTvelo kvlav ruseTis saok-
upacio jarebiT aivso rusuli samrevloebi
kvlav daupirispirdnen saqarTvelos kaTo-
likos-patriarqs da aRar emorCilebodnen
mas. ra Tqma unda maT ukan isev ruseTis
eklesia idga162.
1921 wlis 21 Tebervals Sedga saqarT-
velos sakaTalikoso sabWos sagangebo sxdo-
ma, romelic mieZRvna saqarTvelos saxel-
mwifoebrivi damoukideblobis dakargvis
safrTxes. qveyanaSi Tebervlis dasawyisSi
SemoiWra ruseTis XI armia, romelic Tbili-
sisaken moiwevda. sxdomam miiRo mimarTva:
a) eklesiebSi gadaxdil iqnes paraklisebi
mtrisagan saqarTvelos gansaTavisufleb-
lad; b) eklesiebSi winamZRvrebma ganumar-
ton xalxs dRevandeli omis mniSvneloba; g)
samrevlo sabWoebma gaiRon qonebrivi xarji
omis saWiroebaTa dasakmayofileblad; d)
162 sergo vardosaniZe. sruliad saqarTvelos ka-
Tolikos-patriarqi uwmidesi da unetaresi leonide
(1861-1921). Tbilisi, 2014, gv. 66-67.
samrevlo-sabWoebma miiRon zomebi taZre-
bis gaZlierebisa da siwmideTa dasacavad;
d) Sekrebil iqnes nebayoflobiT Sewirulo-
ba aRniSnuli saWiroebisaTvis; e) krebuli
daexmaros jarSi gawveulTa ojaxebs.
22-23 Tebervals mTavrobam miiRo dad-
genileba Tbilisis datovebis Sesaxeb. saka-
Tolikoso sabWom ki dadgenileba saekle-
sio ganZeulobis (Tbilisis, sveticxovlis
eklesia-monastris xatebi da sxva siwmidee-
bi) quTaisSi evakuaciis Sesaxeb. ganZis us-
afrTxoebaze pasuxismgebloba daekisra
episkopos daviT kaWaxiZes da arqimandrit
pavle jafariZes. 24 Tebervals Tbilisi
datova uwmidesma leonidem da quTaisSi
wavida. mTavrobam miiRo erTaderTi swori
ga dawyvetileba muzeumebSi Tavmoyrili
saeklesio ganZeuli gaetana ucxoeTSi (sa-
qar TveloSi darCenili siwmideebi bolSe-
vikebma oqro-vercxlis zodebad Camoasx-
es, xolo maTTvis usargeblo siwmideebi
gaanadgures). saqarTvelos respublikis
demokratiuli mTavroba emigraciaSi gaemg-
zavra 1921 wlis 11 marts, 13 marts kaTo-
likos-patriarqi TbilisSi dabrunda. imave
wlis 11 ivniss igi gardaicvala, fiqroben,
rom igi mowamles, meore azriT, igi rusis
jaris mier Semotanilma Savi Wiris epidemi-
am imsxverpla.
bolSevikuri ruseTis mier saqarTve-
los aneqsiis Semdeg saxelmwifom gaatara
sagangebo meToduri RonisZiebani, raTa
saerTod moespo eklesia bolSevikebma, cxa-
dia, eklesia sabolood gamoyves saxelmwi-
fosagan, e.i. samRvdeloeba sarCo-sabadebe-
lis greSe datoves.
1921 wlis 1-5 seqtembers, sruliad saqa-
rTvelos kaTolikos patriarqis leonides
gardacvalebis Semdeg, gelaTSi Semdgarma
mesame saeklesio krebam kaTolikos-patri-
arqad airCia ambrosi xelaia.
- 143 -
gvanca burduli gvanca burduli
madli, kurTxeva, wyaloba RvTisa da
mdabali salami Tqvenda, yovlad patiosanno
Cemo TanaZmebo, iveriis eklesiis mRvdelm-
Tavr-moZRvarno!
madli, kurTxeva, wyaloba RvTisa, tk-
bili da dabali mRvdelmTavruli salami
Tqvenda, saqarTvelos eklesiis sayvarel-
no Zeno da asulno. umaRlesad bednieri
var, rom gangebam wilad marguna gaziare-
ba TqvenTan erTad am Cveni deda eklesiis
saxuravis qveS im diadi sixarulisa, rome-
lis gancdiTac gabrwyinvebul-gaSuqebulia
dRes mTeli ruseTi. sayvarelno msmenelno!
mdgomare wlis gazafxulis piri oqros di-
droni asoebiT Caiwera ruseTis saxelmwifos
istoriaSi da es axlad dawerili kabadoni
rusTa cxovrebis istoriis ubrwyinvales
furclad darCeba saukunod. am gazafxulis
brwyinvale mzis sxivebma gaalxves, daadnes,
orTqlad aqcies CrdiloeTisaTvis Cveu-
lebrivi metad sqeli Tovli da am gamqral
Tovls Tan gahyva TviTmpyrobelobiTi,
monarqiuli marTva-gamgeoba saxelmwifosi,
marTva-gamgeoba, romelic suls uxuTavda
yvela moqalaqes, xundebs adebda dids da
pataras xelebsa da fexebze, civi TovliviT
susxavda, aWknobda, xSavda da Zirian-fes-
vianad anadgurebda yvelafers, riTac ki
lamazi, sayvareli da mimzidvelia kacis
cxovreba. ruseTis Zlierma erma Zirs das-
ca, Semusra, samudamod damarxa monarqizmi
da am brwyinvale gamarjvebam samxiarulod
aamoZrava, aaxmaura, gazafxulis adidebu-
li mdinaresaviT, aazvirTa da Cveulebrivis
cxovrebis kalapoti daatovebina mas. saer-
To mxiarulebaa ruseTis uzarmazar qvey-
nis yovel kuTxeSi, qalaqebsa da soflebSi
frialeben wiTeli droSebi, xalxi umReris
Tavisuflebas, xalxi zeimobs monobis bork-
ilebis damsxvrevas, xalxi SehRaRadebs Tav-
isi ganaxlebis salocav xats. bednier rusis
eris mayrionis mZlavrma gugunma Cvenamdi-
nac moawia da qarTvelebic gulsavsebiT vi-
ziarebT am dResaswauls; saqarTvelos qa-
laqebisa, dabebisa da soflebis mkvidrnic
aRfrTovanebiT egebebian ruseTis ganaxle-
bas. yvela Cvengani ukve eziara eris zeims
Tavis mSobel qalaqsa da sofelSi, Tavisi
cxovrebisa, Tu samsaxuris adgilze, magram
mainc ver gavmZRarvarT sixaruliT da axla
aq, yvelasagan miviwyebul mcxeTaSi, mogvi-
yria Tavi dResaswaulis gadasaxdelad.
ucilobeli WeSmaritebaa, rom sasixarulo
movlena da ambavi maSin ufro Rrmavdeba,
met simZlavres iZens da metad swvdeba ka-
cis guls, rodesac ukanaskneli ganicdis
sixaruls Tavis sakuTar Wers qveS, Tavisi
mSoblebisa, naTesavebisa, mezoblebisa da
megobrebis wreSi. mcxeTa Cveni erovnebis
dasabamis akvania, embazia qristian qarTv-
elobisa, sveticxoveli saerTo sulieri
dedaa qarTvelebisa da imitomaa, rom am say-
ovelTao sulieri Sveba-lxenis dRes yvelam
movaSureT am Cvenis sulisa da gonebis sa-
kuTar saganZurs, rom mxurvaleT davukoc-
noT am Cvens moxuc deda-taZars tkbili de-
dobrivi ZuZuebi da miT gavaRrmavoT Cveni
sixaruli.
aq, ai am oblad mziral saflavis qveS
ganisvenebs Cvenis eris siqaduli, aspinZis
omis gmiri, ukvdavi patara kaxi. rogorc
viciT, mefe ereklem piroba Sekra ruse-
Tis dedofal ekaterinesTan. am pirobiT
ruseTi da saqarTvelo iwodbian mokav-
Sireebad, ruseTs mxolod daxmareba unda
gaewia saqarTvelosTvis, romelic, yovel
SemTxvevaSi, rCeboda Tavisufal da da-
moukidebel samefod. magram ar gaumarTla
erekles molodini, ruseTis mefeebma gada-
laxes maTganve xelmowerili aqti, saqa-
rTvelo gamoacxades ubralo guberniad
da qarTvel xalxs daadges, mZime uReli
monobisa. as Cvidmetis wlis ganmavlobaSi
qarTvel ers aRar gasTenebia sasixarulo
dRe da amis gamoisobiT cecxli ekideboda
erekles Zvlebs dRevandlamde, mis suls
sityva episkopos leonidesi,mcxeTis sakaTalikoso taZarSi warmoTqmuli 12 [25] marts
- 144 -
gvanca burduli gvanca burduli
mosveneba hqonda dakarguli. dRes Cveni
eris sulis amomxdeli monarqizmi daimsx-
vra da visTvis unda gvexarebina es amba-
vi, Tu ara ereklesaTvis! gaixare suliT
da moasvene Seni Zvlebi, qarTveli eris
dido guSago, Cveno patara kaxo! gaqra
mTelis ruseTis mborkavi Zali! magram Sen
xom ubralo Suris maZiebeli ar iyavi, Sen
xom Seni eris Tavisufleba da bedniereba
gwyuroda, gaixare saflavSi: ukve irekeba
samxiarulo zari Senis eris damoukide-
blobis aRdgenisa! gars SemovrtymivarT am
Sens saflavs im mizniT, rom aq davdvaT qa-
lma da kacma wmida fici sayvareli samSob-
los aRdgenisa, demokratiul principebze
damyarebul marTva-gamgeobiT. metsac gax-
arebT: aqamdin rom mwared itanjebodi da
Tvali ver gagesworebina am wmida svetisT-
vis, radganac misi damcirebisa, garatake-
bis da dauZlurebis mizezad Sens Tavsa
sTvlidi, radganac pirvelma Sen gadadgi
nabiji im mefeebisken, romlebmac saqarTve-
losTan erTad eklesiac SegibRales, dRes
aRdgenilad, Tavisuflad da damoukideb-
lad acxadebs Tavis Tavs; dReidan swyvets
yovelgvar damokidebulobas rusis sinod-
Tan da eyrdnoba mxolod da martooden,
Tavis sakuTar Tavs! Zmebo da moqalaqe-
no! dRes pirvelad Sesrulda am didebul
taZarSi wirva swored im wesiT, rogori-
Tac sruldeboda mis damoukideblobis
dros da miT Caedga mtkice safuZveli misi
TviT arsebobisa. dReidan iniSneba droe-
biTi mmarTveloba ganTavisuflebul ekle-
siis saqmeebis mwarmoeblad da daidgineba
oqmi, rom arCeul iqmnes ara Soreul mo-
mavalSi saqarTvelos damoukidebel ekle-
siis kaTalikozi. gavitanoT es ambavi Cvens
qveyanaSi kidiTi-kide, vacnoboT igi Cvens
ers da daniSnul dros saqarTvelos yov-
el kuTxidan, saingilodan dawyebuli Savi
zRvis napirebamde, warmoviyvanoT warmo-
madgenlebi, rogorc sasuliero, ise sae-
ro wodebisa, rom aq, am dedaeklesiis wi-
aRSi, maT xma miscen sayovelTao, faruli,
sworkenWis yriT mas, visac eri isurvebs
kaTalikosad. aq xma erisagan gamorCeuls
RmerTic Tavis arCeulad scnobs.
mironis madinebelo sveto cxovelo!
Sen scxe mironi Cvengan dawyebul saqmes
damiec gamarjveba saqarTvelos Tavisufal
eklesias. amin.
episkoposi leonide
gazeTi `saqarTvelo~, 1917, #67, 24 marti, gv. 1-2.
saqarTvelos eklesiis avtokefaliaSesxma, Tqmuli agvistos 3 [16]-s samadlobelo paraklisis
gadaxdis win ruseTis droebiT mmarTvelobis mier saqarTvelos eklesiis avtokefaliis damtkicebis gamo
moZRvarno qristesno, sulierno Svil-
no, qristes mier dedebo da debo! dastkbiT,
gaixareT, aRfrTovandiT da yvelam xalisiT
aaJRereT saRmrTo sixarulis gulis simebi.
Sesrulda TviTeuli morwmune qarTve-
lis didi xnis idumali gulis wadili: gare-
SeTagan zRaprad cnobil-miCneuli qarTuli
eklesiis Tavisufleba, marTalia, SecvliT,
Cven rom gvindoda ara srulebiT im saxiT,
magram mainc ukve arsebuli faqtia dRes; iv-
eriis eklesiis TviTTaobam, Tumc SekveciT,
magram mainc xorci Seisxa; mkaTaTvis oc-
daxuT ricxvs ruseTis droebiTma mmarTv-
elobam daadastura Cveni eklesiis konsti-
tucia da es ambavi ciuri zaris CamorekviT
efineba saqarTvelos. dReidan CrdiloeTi
- 145 -
gvanca burduli gvanca burduli
veRar gasWedavs qarTveli kacis sinidisisa
da rwmenisaTvis Semzarav xundebs, dReidan
sveticxovelSi, sionSi, alaverdSi, gelaT-
Si, martvilSi da sxvagan alagi aRar eqneba
ucxo enaze mRvdelTmsaxurebas da qadage-
ba-moZRvrebas, amieridan qarTveli eklesia
xelaxla Seeqsov-SeeduRa pirvelsa da meo-
re anton kaTalikosTa droindeli eklesiis
sxeuls da, cxadia, amis Semdeg TavisTavad
gascviva mas is zRmurdlebi, romlebiTac
igi ase dasaxiCrebulia dRes ucxoelTa
sazizRari gavlenis mizezebiT. es qarTvel-
Ta sayvareli sioni, guSin
leCaq-axdili da Seuracxyofili,
dRe idan, iveriis saukuniTgan mfarvelis
RvTis mSoblis meoxebiT xelaxla Seimosavs
saxelsa da didebas, samSoblo enaze sa-
soebiani wirva-locviT da moZRvreba-qad-
agebiT guls gagviTbobs didsa da pataras
da sul Cqara Semogvikrebs Tavis garSemo,
„viTarca saxed Seikribnis mfrinvelman
marTveni Tvisni qveSe frTebTa TvisTa.“
dReidan qarTul eklesiaSi wmida gundru-
kad daekmeva Cveni mnaTobebis _ wmida ni-
nosi, qeTevan dedoflisa, daviT aRmaSeneb-
lisa, Tamar mefisa, gabriel, ioane, eqvTime
da giorgi mTawmindelebis mimarTuleba da
amas Sedegad mohyveba guladi, mxne, ganvi-
Tarebuli da azriani axalgazrda saqarT-
velo. dRevandelisTana dRis Seqmnas See-
wirnen zvarakebad filadelfos kiknaZe _
SuamTis monastris mRvdel-monazoni, cno-
bili mwignobar-mgalobeli arqimandriti
tarasi da ukeTilSobilesi qarTveli dimi-
tri yifiani. am dRes natrulobdnen da uga-
lobdnen grigoli da vaxtang orbelianebi,
giorgi da rafiel erisTavebi, didi ilia
WavWavaZe, ukvdavi akaki da sxv. Cven, Cven
gvarguna gangebulebam saRmrTo wilad Cve-
ni beTlemis gamobrwyinebis ambis gagoneba
da xilva da aman gamabedvina Tqveni mowve-
va taZarSi mxurvale madlobis Sesawiravad
zeciuri mamisadmi, rom Rirsgvyo esodeni
bednierebisa. magram eklesiis ganTavisu-
flebiT Cven pirveli nabiji gadavdgiT Ta-
visuflebisaken, niskarti vkariT da marto
gavbzareT tlanqi naWuWi monobisa. Tavisu-
flebas moklebul samSobloSi Tavisufali
eklesiis mdgomareobac sabralisia. amitom
didma da pataram naTlad SevignoT, rom
dReidan am wmida ninos sxivmfeni jvaris
mudmivi Cvendami Zaxili iqneba is, rom Cven-
mier ganTavisuflebul da damoukidebel
samSobloSi eklesias urRvevel zRuded da
galavnad gars SemomavloT politikurad
Tavisufali saqarTvelo. ismineT ese, sam-
Soblos Zeno da asulno, da miyaviT yuri
Tqveni!
episkoposi leonide.
gazeTi `saqarTvelo~, 1917, #175, mariamobisTvis
10 [23], gv. 3.
sityva Tqmuli sveticxovlis taZarSi avtokefaliis wlis Tavze
saxeliTa mamisaTa, da ZisaTa, da sulisa
wmidisaTa. adamianTa sabednierod arsebobs
saRmrTo da Zvirfasi sityva Tavisufleba, rom-
lis marto gagoneba sixarulis frTebs asxavs
da saamo ocnebaTa fiandazad efineba gagebu-
li kacis sulsa da gonebas. dedamiwa ar iZleva
meore Rirebulobas, meore iseT saunjes, rom
gverdSi amoudges, daedaros da Seefardos Ta-
visi mniSvnelobiT Tavisuflebas.
Zvirfasia, magaliTad, swavla-ganaT-
leba, didi bednierebaa jansaRoba da dRe-
grZeloba, sagrZnobeli sikeTea simdidre,
magram Tu kaci moklebulia Tavisuflebas,
Tu misi arseboba dafuZnebuli ar aris Ta-
- 146 -
gvanca burduli gvanca burduli
visuflebis saRmrTo niWze, uqmi, gamousa-
degari da yovelgvar mniSvneloba-Rirsebas
moklebulia misTvis swavlac, simdidrec
da jansaRoba-dRegrZelobac. „Sevqmnad
kaci xatad da msgavsad Cvenda“-o, brZana
RmerT-kacis Seqmnis win da ai swored es Rv-
Tisadmi msgavseba da xatebaa is Tavisufle-
ba, romliTac kaci kacobs, is madliani Zala,
romelic adamians ganacdevinebs qveyanaze
mefobas, aziarebs ukvdavebas da miafrens
ganusazRvreli winsvlisa, goneba-zneobrivi
ganviTarebisa da sisrulisaken. amitom
srulebiT bunebrivi da gasagebia, rom ka-
cis gulsa da gonebas ase Zalumad swyuria
Tavisufleba da im naTel wams, rodesac igi
(kaci) xelT gdebulobs amqveyniur saunje-
Ta Soris uZvirfases saRirals, ubrwyinva-
les da usaRmrToes dResaswaulad isaxavs
TavisTvis da Tavisi modgma-CamomavlobisT-
vis. weliwadi Sesrulda, Zvirfasno, rom
samSoblo eklesiis Tavisuflebas vezia-
reniT, weliwadi gavida, rac am didebuli
taZris TaRebis qveS pirvelad CavisunTqeT
Tavisufali eklesiis haeri, SarSan am dros
iyo, rom morwmune qarTveloba, saqarTve-
los yvela kuTxeebidan mozRvavebuli am
mama-papaTa Tavmosawoni samlocvelos far-
To galavanSi, mxiarulebiT afrialebda
Tavisuflebis sanatrel droSas, SarSan am
dros iyo, rom qarTvelma samRvdeloebam
pirvelad Seswira am taZarSi samSoblosa
da erisaTvis usisxlo msxverpli ruseTis
eklesiisagan damoukideblad! ra mogvita-
na, ra SegvZina, ra gvapovnina axali ekle-
siis Tavisuflebis aRdgenam, ikiTxavs vinme
Tqvengani. didi da driadi mniSvnelobis az-
rTa da rwmenaTa sakeTilo Secvla-Sefaseba.
Tu warsuli wlis martis Tormetamde ucx-
oTa ZaladobiTi mbrZaneblobis gamo Cve-
ni eklesiis cxovrebaSi TiTqmis araviTari
uflebrivi alagi ara hqonda daTmobili
eklesiis sxeulis udides da uZlieres naw-
ils _ ers, Tu mrevls eklesiis meumfrose-
ni Sescqerodnen ise, rogorc marto sakreW
faras da arafers ar ekiTxeboda mas, garda
xarjebis gawevisa, naCvenebi droidan Ziri
gamoeTxara da bolo moeRo aseT ukuRmar-
Tobas da eklesiis marTva gamgeobaSi mTa-
vari alagi daeTmo eris survils, eris nebi-
syofas. aq, sveticxovelSi, warsuli wlis
martis Tormets imas dResaswaulobda da
zeimobda qarTveloba, rom am dRidan igi
dadginda da gamocxadda erovnuli eklesi-
is srul uflebian patron-batonad da mis
daukiTxavad SeuZlebeli gaxda eklesiis
cxovrebaSi raime cvlilebisa da brZanebis
gatareba, ai, ra SesZina da ra apovnina Cvens
ers axali mSoblio eklesiis Tavisuflebis
aRdgenam! didia aseTi SeZena da Tavisi vi-
TarebiT igi udris frinvelis kvercxis im
beWeds, romelic ucdomeli niSania Tavis
droze kvercxidan saRi cocxali arsebis
gamoCekisa. ra Sedegebi mohyva cxovreba-
Si am SeZenaso, riTi gaaukeTesa man Cveni
moqalaqobao, ikiTxavs vinme. Cemda sava-
lalod, Cemda samwuxarod da Cemda gulis
dasawyvetad, unda gamogitydeT, rom ve-
rafers sanugeSos ver vpoveb saTqmelad
dasmul kiTxvaze sapasuxod. eklesiis gan-
Tavisuflebidan aramc Tu ar amoRebula
da ar gaumjobesebula zneobrivad Cveni
moqalaqoba, piriqiT, am didebuli istori-
uli faqtis Semdeg iseT borot movlenaTa
hqoniaT masSi alagi, romlebic amourecxel
laqad darCebian samudamo da Cveni zneobis
matianeSi. aseTia, sxvaTa Soris, is uRvTo
awiokeba, is gaukiTxavi Zarcva-rbeva, uman-
ko bavSvebisa, WaRara mosili mandilos-
nebisa da mamakacebis is Seubralebeli xo-
cva-Jleta, romelic jerac ar SeCerebula
goris mazraSi ra romelic saSiSari cecx-
lis enasaviT amoxeTqavs xolme xan kaxeTSi,
xan duSeTis mazraSi da xan imereTSi. bolo
wlis ganmavlobaSi Cveni sabralo samSoblo
moZmeTagan daxocil qarTvelTa sisxlis
tbadaa qceuli da yvelani moZmeTa sisxlis
gubeebSi davtoveT! sad aris aq qristeanoba,
sad aris Tavisufleba, Segneba da goniereba,
an RvTis msgavseba da xateba kacTa Soris?!
ara, zeimi da dResaswauli ki ara, ufro
Sesaferi da marTebuli iqmneboda dRisa da
adgilisaTvis, rom didsa da pataras fer-
- 147 -
gvanca burduli gvanca burduli
fli da nacari gadagvebnia Tavze da, ZaZa
Semosilebs, niSnad Rrma mwuxarebisa moZme-
Ta amoJletis gamo, saqveyno glova-tirili
gagvemarTa am Cveni eris Wirisa da lxinis
WaRara mowamis samlocvelos ezoSi. magram,
ra viciT, sayvarelno, rom aq mosulebs
swored erTi grZnobebi ar moutaniaT gu-
liT am RvTiv-brwyinvale sveticxovlis win
farulad gansacxadeblad? vin dagvajerebs,
rom aq mosul qudosan mandilosnebSi zogi-
erTni mware cremlebis RvriT aRTqmas ar
sdeben sveticxovlis qveS damarxul sau-
flo kvarTis win imaze, rom dReidan maTi
arsebobis sagnad gaxdeba mxolod moyvas-
Tadmi Tavdadebuli samsaxuri, vin dag-
varwmunebs, rom sveticxovlis win mdgom
mlocvelTa simravlisagan ocisa, ocdaaTi
kacis guls mainc ar ecxoba am wams saRmr-
To mironi dReidan RvTis saTno da moZme-
Ta sasikeTo cxovrebis kvalze dadgomisa
da es xom srulebiT sakmarisia CvenTvis, es
xom marTla sadResaswaulo da sasixaruloa
yvelasTvis, es xom xelaxla mogvibrunebs
zecieri mamis mowyale guls, es xom utyuari
windia imisi, rom gais am dros moZmeTa mosi-
yvaruleTa ricxvi gaorkecdeba Cven Soris,
mesame wels gaaTkecdeba da ase amgvarad
marad win vivliT zneobriv ganviTarebaSi,
sanam ar mivaRwevT „yvelani erTobasa sarw-
munoebisasa da mecnierebasa Zisa RvTisasa,
mamakacad srulad, sazomad hasakisa savse-
bisa mis qristesisa, raTa arRa-ra viyvneT
yrma CCvil, Relva aRtexil da mimotacebul
yovlisa mas qarsa moZRvrebisasa, siveragiTa
da kacTaTa da zakulebaTa manqanebisa mis
mimarT sacTunebisa (efes. 4,13-14). ucbad
da SeberviT ara rigdeba-ra. RmerTi Rmer-
Tia, magram qveynis Seqmnas imanac eqvsi dRe
moandoma. as Cvidmeti wlis manZilze dRe da
Ram ganuwyvetlad gvTiSavda, gvmduRravda,
Zvlebs gvidnobda, gvafiCxebda, gvZravda da
gvyinavda CrdiloeTis qvis mtexi zamTari
da ra safiqrebelia, rom erTi wlis gazafx-
ulis mzis naz sxivebs gaelxvoT da gaednoT
srulebiT is warmoudgeneli sisqis yinuli,
romliTac Seborkil-gadalesilia mTeli
Cveni sulieri arseba! yvelas genaxvebaT, ra
umweoT da uazroT awydeba xolme midamos
gazafxulis pirze mzis pirveli sxivebiT
skidam gamotyuebuli, sicivisagan dabuxu-
li, futkari, magram gadis dro, dgeba zaf-
xuli da madliani „RvTis muSakic“ dRiTi
dRe frTebs Slis, Ronierdeba, sicocxlis
ZaliT ivseba da bolos jarasaviT trials
wyobilobs yvavilebiT dafenil vel-mind-
vrebSi skaSi wasaRebi Taflisa amosawuwnad.
raki warsuli wlis martis Tormetidan
agvecra sinidisis Tavisuflebis siyvaruli,
raki ramdenimes Cagvisaxa mSoblio eklesi-
is ganTavisuflebis ganzraxva, CvenTvinac
yovlisave mizezis gareSe dadgeba sanatre-
li zafxuli, Cvenc aucileblad gavaCaRebT
SemoqmedebiT muSaobas, momaval wlebSi aq
mosulebi Cvenc gaRonierebulebi futkre-
biviT zneobrivad datvirTulebi viqnebiT
Taflisa da cvilis msgavsi Zvirfasi, saa-
mo, sasargeblo da sasaxelo saqmeebiT,
grZnobebiT, mimarTulebiT da sulis gan-
wyobilebiT. axla ki am Cveni erovnuli Sara-
vandedisa da siamayis saTayvanebeli erekles
kubos win fici davdoT radganac Cvens say-
varel samSoblos gareSe mtrebi mosdgomian
karze da akleba damonebiT emuqrebian piri-
dan lukmas gamovicliT, ukanasknel perangs
gavyidiT, sulidan dawyebuli xmarebisagan
gacveTil cocxamde yvelafers samSoblos
samsxverploze davdebT da qali da kaci,
xnieri da axalgazrda, jansaRi da uZluri
deda samSoblos winaSe imiTi gamovisyidiT
samoqalaqo brZolis warmoebiT Cadenil
Secodebas, rom mtled davedebiT, samsx-
verplo fTilebad SevewirebiT mas da ise
guladad SevebrZolebiT mis (samSoblos)
dasamoneblad gamzadebul mtris razmebs,
rogorc erekles drois sasaxelo aspinZis
omis qarTveli gmirebi.
dedao RvTisao, gvismine da gagvimar-
jve! amin.
mitropoliti leonide.
gazeTi `saqarTvelo~ 1918, #93, 17 maisi, gv. 3-4.
- 148 -
gvanca burduli gvanca burduli
saqarTvelos dedaqalaqi Tbilisi maisis
vardiviT ayvavebula da, erovnul droSebis
tyeSi Camjdari, wminda wylis lalis kria-
losniviT saocnebod brWyvialebs cxra Tva-
li mzis sxivebze. mZlavr skidan gamosul
axal nayari futkrebisaviT gamovfenilvarT
yvelani karze da simRera-musikiT vlaRobT,
vzeimobT, vdResaswaulobT da vmxiarulobT
qali da kaci, moxuci da axalgazrda, swavlu-
li da uswavleli, muSa da saxelmwifo mox-
ele, mxedari da vaWari.
raSia saqme? ra moxda Cvens cxovrebaSi
iseTi, rom ase ucbad dagvviwyebia yvelas
yoveldRiuri dardi da varami, ase Tanabrad
mogvdebia didsa da pataras usazRvro mx-
iaruleba? iqneba dRevandelma dRem dagva-
saCuqra Tamar mefis, daviT aRmaSeneblis,
SoTa rusTavelis msgavsi pirovnebiT, an
iqneba Cvens qveyanaSi aRmovaCineT Zvirfasi
Tval-margalitisa da oqro-vercxleulobis
uamravi zinaTebi da amis gamoa, rom samx-
iarulod gagvixsnia yvelas Subli da guli,
esaa mizezi dRevandeli Cveni Sveba-lxeni-
sa? ara! yvela es, gindac erTad aRebuli,
ar kmara, metad mcire da mdarea imisaTvis,
rom ase aRfrTovandes, fexze dadges, bed-
nierebis fialad iqces da mzebr gabrwyindes
mTeli eri. dRes Cven viTvaliswinebT imis
SeZenas, riTac kaci kacobs da Tavi moswons.
dRes qarTveli eri dResaswaulobs saku-
Tari Tavis povnas. es dRe wlis Tavia Cveni
samSoblos kisridan politikuri monobis
saTakilo uRlis axdisa; es dRe wlisTavia,
rac saqarTvelo Seiqmna damoukidebel, Ta-
visufal, suverenuli uflebebiT mosil
qveynad _ ai, ras igonebs, ras dResaswau-
lobs da ras umReris dRes mTliani saqarT-
velo „erTiTa guliTa da erTiTa piriTa“
kidiT kidemde! ai, ris gamo ametyvelebu-
la dRes saqarTveloSi ueno, fexi audgams
kuts, Tvalis Cini miscemiaT brmebs da say-
vareli Svilebis dammarxvel sabralis mS-
oblebs mware tirili SeucvliaT mayrul-
ze! esaa mizezi, rom sasikvdined gadadebul
avadmyofebsac ki guli aRar dasdgomiaT
saxlebSi da uTxovniaT mokeTeTaTvis saka-
ceebiT gareT gatana, rom ramdenime wamiT
mainc ganicadon mSoblio eris saerTo lx-
ini! dastkbiT, Zvirfasno moqalaqeno! ix-
areT da ibedniereT, Cemo sasiqadulo su-
liero Svilebo, am Seudarebeli, saRmrTo
da iSviaTi wamiT! social-politikuri Ta-
visufleba da damoukidebloba samSoblo-
si _ amis mopovebisTvisaa, rom guli ucems
Segnebul adamians, esaa, rom enatreba yvel-
as, vinc Rirseulad atarebs quds da kacis
saxels. SeiyvareT, SeitkbeT, sisxl-xorcad,
sunTqvad, meore bunebad gaixadeT, sayva-
relno, samSoblos damoukideblobisaTvis
zrunva da TavganwirviT samsaxuri. yve-
lafers SeelieT, yvelaferi dasTmeT, nu-
raviTar msxverpls nu daeridebiT samSob-
los damoukideblobis gansamtkiceblad da
gwamdeT, rom amaze sasaxelos, amaze saqe-
bars, amaze saTnos, amaze ufro sasikeTos
da saxeiros rogorc TqvenTvis, ise Tqve-
ni CamomavlobisaTvis TviT RmerTic verc
rames gagonebT, da verc risames garigebas
SegaZlebinebT Tqvens sicocxleSi. Tavi-
sufleba yvelaferia TviTeuli pirovnebi-
sTvinac da mTeli erisTvinac. magram unda
vicodeT, rom Tavisufleba metad nazi
da azizi bunebisaa. igi marto iqa xeirobs
da fesvebs idgams, sadac trialebs „suli
uflisa,“ ese igi sadac adamiani adamians
scnobs, erTi meores afasebs, TviTeulis
pirovneba xelSeuxebel saunjedaa cnobili,
sxvisadmi samsaxuri, sxvisTvis Tavisdadeba,
sxvisi amaRleba da gaxareba sakuTar bed-
nierebadaa aRiarebuli, sadac yvelam icis
sakuTari Tavis alagmva, SezRudva, daWera
da Seviwroveba, rom mezobels, Tavis msgavs
Sesxma warmoTqmuli saqarTvelos damoukideblobis pirveli wlisTavis zeimobis dRes,
saqarTvelos kaTolikoz-patriarqis leonidis mier
- 149 -
gvanca burduli gvanca burduli
adamians araviTari ziani, araviTari usiam-
ovneba, araviTari mwuxareba da simware ar
miayenos arc sityviT da arc saqmiT. esaa
erTad-erTi piroba qveyanaze saTayvano Ta-
visufleba-damoukideblobis ganmtkicebisa.
aqeTken viqonioT yvelam guli da goneba,
mas vetrfodeT, es SeviZinoT da saqarTve-
loc sul mokle droSi Seiqmneba dedamiwis
mdidar saxelganTqmul, Zlier da uZlevel
nawilad. mogilocavT, mamuliSvilebo, sam-
Soblos damoukideblobis wlisTavs, viT
qristes brwyinvale aRdgomis dRes!
RmerTma akurTxos, aRadginos, gana-
Zlieros mkvidrTa raodenobiT da aRavsos-
sulier materialuri dovlaTiT xativiT
salocavi sayvareli saqarTvelo! amin!
kaTolikoz-patriarqi leonide.
gazeTi `saqarTvelo~, 1919, #223, 16
RvinobisTve, gv. 3.
sruliad saqarTvelos kaTolikoz-patriarqis mowodeba
Zeno qarTlisao! sruliad saqarTvelos
vaJkacno da qalno!
madli da kurTxeva ieso qristesi
Tqvenda. saukunoebSi ganwirul saqarTve-
los saRmrTo gangebam arguna xvedri, gax-
des samared skviTebisa, romelTac Semusres
da dasces ruseTi da romelnic azia- ev-
ropaSi mxolod yvelafers angrevdnen da
anadgurebdnen. TiTqos ukeTurni uaxlo-
vdebodnen Cvens deda qalaqs da damSeulni
elodnen TbilisSi gemrieli puriT da Rvin-
iT gaZRomas, Tbilisis ganTqmul abanoebSi
dasufTavebas, magram rogorc arasodes,
mtkvari pirs ar ibrunebs ukuRma, ise Cveni
veragi mteri, ver miaRwevs borot ganzrax-
vas, RmerTi ar aRirsebs mas saqarTvelos
dapyrobas, yovlad wmida RvTis mSobeli
cecxlad Seargebs mas Cveni mamulis pur-
sa da Rvinos, romelsac qarTveloba vxma-
robT sefiskverad da zedaSed. sayvarel-
no, frontis zurgSi myofno! SevinarCunoT
sruli darbaisloba, gulis simSvide da xa-
siaTis simtkice. nu mivecemiT im saSiSar da
cru xmebs, romlebsac avrceleben xolme
mxolod Cveni mtrebi, xalxSi SiSisa, saso-
warkveTilebisa da areulobis gamosawvevad.
endeT Cems WaRaras, rogorc veraviTari
Zala ver moglejs Tavis Ziridan kavka-
sions, Tu ara miwis qveSeTidan amoxeTqi-
li Zliereba, ise veraviTari bolSevikebi
da somex-aderbeijanelebi veras daakleben
saxelovan kaxel-qiziyelisa TuS-fSav-xe-
vsur-mTielebisa, utexi qarTlelebisa da
amay imer-odiSar- afxazebisagan Semdgar
saqarTvelos laSqars, Tu frontis zur-
gi mtkiced gveqneba daculi. amas gTxovT,
Cemo sulierno Zeno da asulno, samSoblos
siyvaruliT, amaze gevedrebiT mTeli Cemi
arsebiT, amas mivaqcev Tqven mTavar yur-
adRebas, danarCeni yvelaferi Cvens xelT
aris da iqneba.
RmerTma akurTxos da Cqari Zleva-mo-
silebiT Semosos Cveni amayi laSqari! yovlad-
wmida RvTismSobelma daicvas da daifaros
Tavisi dedobrivi kalTiT misi wilxdomili
saqarTvelo! qeba, dideba da maradisoba qa-
rTvel ers!
sruliad saqarTvelos
kaTalikoz-patriarqi leonide
- 150 -
gvanca burduli gvanca burduli
Gvantsa Burduli
The Georgian Apostolic Orthodox Church in 1918-1921
Resume
Two most critical periods of the 2000 year-old history of the Apostolic Church of Georgia are to be attributed to the 19th-20th centuries. They were the abolition of its autocephaly by the Russian royal court and its restoration, gained by the striving of the Georgian nation and clergy. Starting from the year 1811, this Church, the stronghold of Christianity for the entire Caucasus, was transformed into an additional part of the Russian bureaucracy. Before Russia›s presence in Georgia, the Church had been an owner of immense property. She had been an economically independent institution by which she was profoundly different from the Russian Church.
From the XX century, the congrega ons of the Georgian clergy became fre-quent, requiring restora on of the autocephaly of the Georgian Apostolic Church. The social-economic and poli cal crisis in the Russian Empire in January-February 1917 forced Emperor Nikoloz II to resign from the throne. Georgian autocephalists used the best of the situa on. On March 12, 1917, the Georgian clergy finally suc-ceeded in restoring the autocephaly of the Church.
The year 1918 was very important for the Church. Georgian state indepen-dence was restored. Despite that fact Patriarch of All Georgia Leonide (oqropiridze) had a hard me and had difficul es with him. It was hard for Georgia as a home and foreign state. The Government of the Democra c Republic of Georgia was atheist. With the legisla ve acts adopted by the authori es, the Orthodox Apostolic Church of Georgia turned out to be in serious condi on.
- 151 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe profesori
terminologiuri Secdomebi da arsgayalbebuli simboluri TariRebi(baTumis mxaris Sesaxeb 1918-1921 wlebSi Seqmnili oficialuri
dokumentebis zogi terminiis analizi sainformacio omis konteqstSi)
sainformacio omi, rogorc demografiuli resursis marTvis procesi, mudam iyo
didi Tu mcire omebis erT-erTi mniSvnelovani waxnagi. mosaxleobis cnobierebis
marTvis, kerZod, ganwyobebis Camoyalibebis, aseve, informirebisa Tu dezinformire-
bis TvalsazrisiT, sainformacio Setevasa Tu sainformacio Tavdacvas udidesi mniS-
vneloba eniWeba Tanamedrove msoflioSi163.
humanitaruli mecnierebebi (enaT-
mecniereba, istoriografia, literatur-
is istoria, eTnologia...) qmnida, qmnis da
momavalSic Seqmnis farTo sazogadoebis
makonsolidirebel Tu damanawevrebel,
maorientirebel Tu madezorientirebel
winapirobebs (/safuZvlebs). pozitiuri Tu
negatiuri Sedegi damokidebulia rogorc
kvlevis sizusteze, ise kvlevis damfinanse-
belTa mizanzec; samwuxarod, xSirad, ama Tu
im qveynis xelisuflebis mier mizanmimarTu-
lad xdeba istoriuli faqtebis gayalbebac
da ideologemebis SemuSavebac, raTa sasur-
veli mimarTulebiT moimarTos mocemuli
miwa-wylis mflobeli xalxis cnobiereba,
saboloo jamSi, aseTi xelisuflebis miza-
nia demografiuli resursis marTviT Tav-
isi gavlena daitovos (Tu ganavrcos) sxva
saxelmwifos samizne teritoriaze. iSviaTi
araa realuri istoriis uneblie damaxin-
jebac, rac, aseve, SeiZleba mowinaaRmdegem
gamoiyenos sainformacio omSi; Sesabamisad,
saxelmwifoTa Soris xangrZlivad normal-
izebuli urTierTobebis Camosayalibeblad
arsebiTi mniSvneloba aqvs obieqtur kvleva-
sa da akademiur kvalifikaciebs. sainforma-
cio omis konteqstSi warmodgenil statiaSi
gaanalizebulia:
• baTumis mxaris, baTumis olq-
is, samuslimano saqarTvelosa da
aWaris aRmniSvneli qarTuli da ru-
suli saxelebis urTierTmi marTeba
da terminebis erTmaneTSi aRre-
viT gamowveuli is azrTa sxvadasx-
vaoba, romelic Tavs iCens aWaris
avtonomiuri respublikis Seqmnis
163 dRes rogorc arasodes, globluri qselisa
Tu Tanamedrove teqnologiebis pirobebSi, Zalian
gaiolebulia sazogadoebis informireba Tu dezin-
formireba.
- 152 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
samarTleblivi safuZvlebis kvlevi-
sas.
• sabWoTa saqarTveloSi 25 Tebervli-
sa da TurqeTSi 7 martis sadResas-
waulo dReebad gamocxadebis ide-
ologizebuli motivacia.
baTumis mxare, baTumis olqi da aWaris avtonomiuri respublika
bolo periodis istoriografiuli
kvle vebis mixedviT 1921 wlis 16 ivliss
bolSevikebis mier aWaris avtonomiuri re-
spublikis Seqmna unisonSia saqarTvelos
demokratiuli respublikis 1921 wlis kon-
stituciiT baTumis mxarisaTvis (samusli-
mano saqarTvelosaTvis) gaTvaliswinebul
statussa da 1919 wlis 31 agvistos samusli-
mano saqarTvelos (baTumis mxaris) mosaxle-
obis mier gamoxatul nebasTan164. davimow-
meb bolo wlebSi gamoqveynebul ramdenime
naSroms (damowmebul naSromebSi samar-
Tlianadaa aqcentirebuli, rom 1918-1921
wlebSi ruseTma da osmaleTma saqarTvelos
okupacia moaxdines):
vaxtang guruli: `aWaraSi TurqeTis,
xolo Semdeg ruseTis xangrZlivma batono-
bam, TurqeTisa da ruseTis antiqarTul-
ma politikam garkveuli niadagi moumzada
aWaris avtonomiis ideas (xazi Cemia _ t. f.).
es idea popularuli iyo aWaraSi saqarTve-
los demokratiuli respublikis arsebobis
periodSi (1918-1921 ww.). aWaris avtonomia
saqarTvelos demokratiuli respublikis
SemadgenlobaSi, rogorc aRvniSneT, dadas-
turda saqarTvelos 1921 wlis konstituci-
iT (xazi Cemia _ t. f.), Tumca, ruseTis mier
saqarTvelos dapyrobis gamo igi praqtiku-
lad ar ganxorcielda~ (saqarTvelos isto-
ria, XX saukune, saxelmZRanelo istoriis
fakultetis studentebisaTvis; Tb., 2003,
gv. 114);
164 samuslimano saqarTvelos mosaxleobis neba
gamoixata 1919 wlis 31 agvistos baTumSi Catarebul
samuslimano saqarTvelos delegatTa pirvel yri-
lobaze (xelmowerili dokumentisa da misi varian-
tebis Sesaxeb ix. qvemoT).
uCa oqropiriZe: memed abaSiZem `SeZ-
lo regionis progresuli Zalebis Tavis
irgvliv gaerTianeba da brZolis gamarjve-
biT dagvirgvineba _ 1919 wlis 31 agvistos
qarTvel muslimanTa pirvel yrilobaze
miRebuli dadgenilebiT, romlis mixedvi-
Tac samuslimano saqarTvelo (aqac da qve-
moTac xazi Cemia _ t. f.) deda-samSoblos-
Tan samaradisod SeerTebulad gamocxadda
farTo avtonomiis safuZvelze. aWaris
avtonomiis Seqmnis samarTlebrivi safuZve-
li aris swored 1919 wlis 31 agvistos isto-
riuli aqtiT samuslimano saqarTvelos mo-
saxleobis mier gamoxatuli neba da am nebis
1921 wlis 21 Tebervals konstituciuri
damtkiceba saqarTvelos ZiriTad kanonSi”
(u. oqropiriZe, aWaris avtonomiis Seqmna,
Tbilisi, 2011, gv. 221);
nazi daSniani: “1919 wlis 31 agvis-
tos baTumSi Seikriba musliman qarTvel-
Ta warmomadgenloba, romelmac SeimuSava
mimarTva saqarTvelos damfuZnebeli kre-
bisa da parizis sazavo konferenciisadmi.
am mimarTvaSi baTumi, iseve, rogorc mTeli
aWara (xazi Cemia _ t. f.), aRiarebuli iyo
saqarTvelos nawilad avtonomiuri mmarT-
velobis uflebiT. saqarTvelos damfuZne-
belma krebam 1919 wlis 25 dekembers aWaris
olqi baTumiTurT (xazi Cemia _ t. f.) saqa-
rTvelos ganuyofel nawilad gamoacxada,
rac aRiarebulia ruseT-saqarTvelos 1920
wlis 7 maisis xelSekrulebiTac~ (n. daSni-
ani, dokumentebi baTumis olqis saqarTve-
losTan SemoerTebis Sesaxeb /1920 weli/;
baTumi, 2013, gv. 185)165;
guguli kukulaZe: “1878 wlis 20 se-
qtembers kavkasiis mefisnacvalma mixeil ni-
kolozis Zem moawera xeli debulebas, rom-
lis Tanaxmadac Seiqmna baTumis olqi. mas
saTaveSi edga samxedro gubernatori. pir-
vel samxedro gubernatorad dainiSna gen-
165 aWaris dedasamSoblosTan dabrunebis 135
wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso samecniero
konferencia. samxreT-dasavleTi saqarTvelo (is-
toria, arqeologia, eTnologia). III. konferenciiis
masalebi, 2013 h p://archives-ajara.gov.ge/text_files/ge_file_233_1.pdf;
- 153 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
eralmaiori konstantine komarovi (Батумь и его окрестности, Бат. 1906: 105). samxedro
da administraciul saqmeebSi igi kavkasiis
armiis mTavarsardals emorCileboda. imave
wels baTumis olqi administraciulad dai-
yo baTumis (baTumis, kintriSis da gonios
ubnebi), arTvinis (artanujis, arTvinis da
SavSeTis ubnebi) da aWaris (zemo aWaris, qve-
mo aWaris da maWaxlis ubnebi) okrugebad...
1903 wlis 17 marts ruseTis imperatorma
nikoloz II-m xeli moawera baTumis olqis
aRdgenis dadgenilebas, xolo 1903 wlis 1
ivnisidan igi damoukidebel erTeulad Cam-
oyalibda. baTumis olqi Sedgeboda baTumisa
da arTvinis okrugebisagan (xazi Cemia _ t.
f.), romelic iyofoda 7 ubnad. amaTgan 4
ubani iyo baTumis okrugSi (kintriSi, go-
nio, qveda da zeda aWara), xolo 3 ubani
_ arTvinis okrugSi (arTvini, artanuji,
SavSeT-imerxevi). baTumis olqi moicavda 6
195 kv. verss; baTumis olqis dedaqalaqad
dasaxelda baTumi~ (g. kukulaZe, saqarTve-
los parlamentis roli qveynis teritori-
uli mTlianobis SenarCunebisTvis brZolis
procesSi 1918-1920 ww. (samxreT-dasavleT
saqarTvelo); istoriis doqtoris akademi-
uri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
disertacia, baTumi, 2016)166.
ara mxolod damowmebul avtorebTan,
aramed mTlianad qarTulenovan samecnie-
ro literaturaSi mocemul konteqstSi
arasworadaa Targmnili rusuli terminebi:
область, округ; paralelurad, araiSviaTad,
aWara gaTanabrebulia `samuslimano saqarT-
velosTan~ (rac seriozuli Secdomaa). pir-
vel rigSi gavaanalizebT bolo citirebaSi
damowmebul terminebs:
mefisnacvalis mier xelmowerili do-
kumentis dedanSi gamoyenebuli orive ter-
minebi: область da округ imTaviTve (1878
wlidanve!) qarTulad sworad unda Targm-
niliyo; mag., 1906 wlis rusul dokumen-
166 g. kukulaZe imowmebs 2008 wels gamo-
qveynebul jemal karaliZis naSroms `baTumis olqis
aRdgena (1903 weli), saistorio macne XVI-XVII, (Srome-
bis krebuli), baTumi, 2008.
tSi (dedanSi) gamoyenebuli Sesityveba:
Батумская область (`baTumis oblasti~) moi-
cavs `baTumis mxares~167; Sesabamisad, qar-
Tul TargmanSi unda iyos `baTumis mxare~
da ara _ “baTumis olqi”; xolo iq, sadac
rusul teqstSia Батумский округ, Sesabamis
qarTul TargmanSi barbarizmiani Sesityve-
bis nacvlad unda iyos `baTumis olqi~.
aqve warmovadgenT rusuli da qarTuli
terminebis Turqul paralelebsac:
область _ mxare _ osmaluri vilaieTi _
safaSo (romelsac marTavda faSa). область-is sazRvrebi mcirediT aRemateboda vilae-
Tis sazRvrebs. Tanamedrove TurqulSi mx-
aris (regionis, rogorc administraciuli
erTeulis) aRsaniSnavad aris termini `ili~.
округ _ olqi _ osmaluri sanjayi. san-
jayi igivea rac liva168; termini liva 1874
wlidan dasturdeba. Tanamedrove Turqul
istoriografiaSi gamoyenebulia, aseve,
termini `bolge~ (1941 wlidan). sanjayi
(liva) iyofa kazebad: kaza igivea rac dRe-
vandeli ̀ ilCe~; Sdr., Zveli ̀ nahie~ _ raioni.
kaza aris nahieze didi da ilze patara ter-
itoria169.
vfiqrob, cxadia, rom didi sifrTxil-
iT unda movekidoT terminebis Targmnas.
zemoTqmulis gaTvaliswinebiT 1906 wlis
rusuli dokumentis qarTulenovani in-
167 adreul gamokvlevebSi osmaleTis mier
okupire buli samxreT-dasavleT saqarTvelos aRsan-
iSnavad `baTumis mxaris~ nacvlad, istoriografiuli
literaturis analogiiT, mec viyenebdi termins: `ba-
Tumis olqi~, oRond, vazustebdi rom es iyo mTlianad
e. w. `samuslimano saqarTvelo~; ix., mag., Cemi werili:
`1921 wlis bolSevikuri okupacia da baTumis olqis
(aWara-qobuleTi, arTvin-SavSeTi) sabediswero danawev-
reba~, sadac gakeTebuli maqvs aseTi SeniSvnac: `dRemde
TiTqmis yvela gamokvlevasa Tu enciklopediaSi `ba-
Tumis olqi~ gaigivebulia gacilebiT mcire teritor-
isTan _ aWarasTan; Sesabamisad, baTumis mTliani olqis
mosaxleobis survili, sxva qarTvelebTan erTad moq-
ceuliyvnen erTian saxelmwifoebriv velSi, gamocxa-
debulia mxolod aWaris mosaxleobis nebad~ (h p://put-karadze1.blogspot.com/2014/02/1921.html).168 Sdr.: Turquli okupaciis dros jer iyo zemo
da qvemo aWaris sanjanyebi. isini Semdeg kazebad ga-
dakeTda imitom, rom 1851 wlidan Seiqmna lazistanis
sanjayi.
169 arabuli wamomavlobis `nahie~ sparsul enaSi
mxolod soflis/qalaqis ̀ ubans~ niSnavs. Turquli ma-
sala dazustda prof. roin yavreliSvilTan.
- 154 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
terpretacia ase unda gamoiyurebodes (aq
gavmarTavT bolo abzacs):
`1903 wlis 17 marts ruseTis impera-
torma nikoloz II-m xeli moawera Батумская область-is (anu baTumis mxaris) administraci-
uli erTeulis aRdgenis dadgenilebas; 1903
wlis 1 ivnisidan igi damoukidebel erTeu-
lad Camoyalibda. baTumis mxare Sedgeboda
baTumisa da arTvinis olqebisagan, romel-
ic iyofoda 7 ubnad. amaTgan 4 ubani iyo
baTumis olqSi (kintriSi, gonio, qveda da
zeda aWara), xolo 3 ubani _ arTvinis olq-
Si (arTvini, artanuji, SavSeT-imerxevi).
Батумская область (= baTumis mxare) moicavda
6 195 kv. verss. baTumis mxaris dedaqalaqad
gamocxadda baTumi~.
baTumis mxarisa da baTumis olqis ru-
suli rukebi ase gamoiyureba:
baTumis mxare /oblasti/ (1)170:
aTumis mxare /oblasti/ (2)171:
170 h ps://en.wikipedia.org/wiki/Batum_Oblast171 h ps://commons.wikimedia.org/wiki/File:Batumskaya_oblast.jpg
- 155 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
gacilebiT mcire teritorias _ mxolod amJamindel aWaras _ moicavs baTumis olqi /
okrugi/ (damatebulia mxolod maWaxelas xeobis zeda nawili)172:
rusuli Tu osmaluri dokumentebis
Targmanebis dazustebaze dRes ufro arse-
biTia terminologiuri aRreviT gamowveuli
istoriografiuli uzustobebis gasworeba,
ramdenadac dResac aris mcdeloba, miiC-
qmalos leninisa da aTa-Turqis revolu-
ciuri xelisuflebebis mier saqarTvelos
winaaRmdeg 1921 wlis 16 marts Cadenili an-
tiqarTuli qmedeba; kerZod, is, rom saqarT-
velos demokratiuli respublikis kanon-
Sdr., baTumis mxaris (oblastis) zemoT damowmebuli ruka, romelzec mxolod ba-
Tumis olqi (okrugi) davtoveT dedniseuli foniT:
172 h ps://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0%B0%D1%82%D1%83%D0%BC%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D0%BE%D0%BA%D1%80%D1%83%D0%B3
- 156 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
ieri xelisuflebis de faqto da de iure
arsebobis pirobebSi ruseTma da osmaleTma173
1921 wels moskovSi gadainawiles kavkasia
da gaiyves saqarTveloc. am xelSekrulebiT
gayves baTumis mxarec (`baTumis oblasti~):
bolSevikebma da aTaTurqis xelisu-
flebam saqarTvelos demokratiuli xeli-
suflebisa da samuslimano saqarTvelos
mosaxleobis nebis sawinaaRmdegod, e.w.
neitraluri teritoriis saxiT, gamoacxa-
des aWaris avtonomia, romelic moicavda
ara baTumis mxares (baTumisa da arTvinis
olqebs), aramed, mxolod baTumis olqs zemo
maWaxelis gamoklebiT174. aRvniSnavT imasac,
rom saerTaSoriso molaparakebebisa Tu
garigebebis dros SeiZleba terminologi-
urma siWrelemac gansazRvra samxreT-dasav-
leT saqarTvelos zogi provinciis bedi175.
baTumis mxaris konteqstSi terminolo-
giuri bundovneba Tu aRreva ara mxolod
Tanamedrove istoriografiul gamokv-
levebSi, aramed 1918-1921 wlebSi Seqmnil
masalebSic xSirad gvaqvs, magram am Tval-
sazrisiT unakloa saqarTvelos respublikis
1921 wlis 21 Tebervlis konstitucia. samag-
173 sulTnis (osmaleTis) xelisuflebis stam-
bolSi arsebobis miuxedavad, 1920 wels ankaraSi Seiqm-
na revoluciuri mTavroba; 1921 wels ki _ `TurqeTis
didi erovnuli krebis mTavroba~ (romelic 1921 wels
namdvilad ar iyo legitimuri xelisufleba!). ankaris
mTavrobam 1923 wels daarsa `TurqeTis respublika~.
aqve aRvniSnav imasac, rom Sua saukuneebSi sxva xalx-
ebis miwa-wyalze osmaleTis saxelmwifo daarses Sua
aziidan mosulma oRuzTa Stos qais tomis warmomad-
genlebma osman pirvelis meTaurobiT, romelTac 1453
wlis 29 maiss aiRes konstantinepoli (amJamindeli
stamboli). qarTvelTa istoriuli saxelmwifos samx-
reT-dasavleTi nawili osmaleTis imperiam iaraRis
ZaliT daipyro XVI-XVII saukuneebSi.
174 menSevikuri mTavrobis mier navaraudevi `ba-
Tumis mxaris avtonomia~ da bolSevikebis mier Se-
qmnili `aWaris avtonomiuri respublika~ arsebiTad
gansxvavdeba: am ukanasknelSi saerTod ar moiazreba
istoriuli tao-klarjeTi.
175 `oblastisa~ da `okrugis~ aRrevis erTi sain-
tereso magaliTi mogvawoda prof. vaxtang gurulma
(risTvisac mas did madlobas movaxsenebT): brest-li-
tovskis sazavo xelSekrulebis meoTxe muxlis meo-
re abzacSi ixsenieba ardaganis (artaanis), yarsisa da
baTumis okrugebi; teqstSi ar Cans arTvinis okru-
gi; aSkaraa, rom xelSekrulebaSi daSvebulia Secdo-
ma: `baTumis okrugis~ nacvlad unda iyos `baTumis
oblasti~. am da sxva xelSekrulebebSic iSviaTi ar
aris msgavsi lafusebi.
aliTod SevapirispirebT 1918-1921 wlebSi
Seqmnil ramdenime dokuments, romelic aT-
valsaCinoebs, rom samxreT-dasavleT saqa-
rTvelos mcxovrebTa warmomadgenlobi-
Ti yrilobis monawilenic da saqarTvelos
centraluri xelisuflebac erTiani gegmiT
cdilobda saqarTvelos saxelmwifos aRor-
Zinebas, romlis nawilic unda gamxdariyo
`samuslimano saqarTveloc~ (sul mcire,
baTumisa da arTvinis olqebi); kerZod,
samuslimano saqarTvelos avtonomias unda
moecva aWarac, maWaxelic, lazeTis nawil-
ic, SavSeT-imerxevic da taos didi nawilic.
saqarTvelos centraluri xelisuflebisa
da samxreT-dasavleT saqarTvelos warmo-
madgenelTa saerTo midgomas warmoaCens
qvemoT damowmebuli istoriuli dokumen-
tebis saerTo terminologiac; Sdr.:
`samuslimano saqarTvelos ganmaTavi-
suflebeli komitetis”176 mier organizebu-
li yrilobisa da 1918-1921 wlebSi arsebuli
saqarTvelos mTavrobis dadgenilebebi.
1918-1921 wlebis qarTulenovan doku-
mentebs Soris aRsaniSnavia `baTomis olq-
is musulman qarTvelTa warmomadgenlebis~
yrilobis177 pirvel (31. 08. 1919 w.) da meo-
176 1918 wlis aprilSi baTumSi osmaleTis saok-
upacio jaris Sesvlis Semdeg aWaris mkvidrTa aqtiur-
ma nawilma, romelmac kargad icoda rogorc mSobli-
uri kuTxis, aseve, zogadad, saqarTvelos istoria,
okupirebuli teritoria datova da samoRvaweod
TbilisSi gadavida. maT 1918 wlis 15 maiss saqarTve-
los dedaqalaqSi daarses `samuslimano saqarTvelos
ganmaTavisuflebeli komiteti~; Tavmjdomared air-
Cies memed abaSiZe; wevrebad: h. abaSiZe (moadgile), s.
diasamiZe (mdivani), x. TxilaiSvili, k. ServaSiZe, z.
abaSiZe, s. baJaniZe, q. noRaideli, i. qaTamaZe da sxv.
(sixaruliZe 1973: 124). komitetma Tavisi politiku-
ri mrwamsi Camoayaliba dokumentSi: `programa da in-
struqcia samuslimano saqarTvelos ganmaTavisufle-
beli komitetisa“, romelic 3 Tavisa da 79 muxlisagan
Sedgeboda. programas Tavidan bolomde laitmotivad
gasdevda samuslimano saqarTvelos dedasamSoblos-
Tan SeerTebis idea (dokumentisaTvis analizisa da
Sesabamisi samecniero literaturis mimoxilvisaTvis
ix.: u. oqropiriZe 2011: 124); sxva sityvebiT rom vTq-
vaT, `samuslimano saqarTvelos ganmaTavisuflebeli
komitetis~ mizani iyo ara mxolod aWaris, aramed os-
maleTis mier okupirebuli mTeli samxreT-dasavleT
saqarTvelos SemoerTeba saqarTvelos demokratiul
respublikasTan.
177 baTumis olqis warmomadgenelTa yrilobam
airCia samuslimano saqarTvelos mejlisi (sabWo)
memed abaSiZis TavmjdomareobiT da erTxmad daadgina
- 157 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
re (01. 09. 2919) sxdomebze miRebuli dad-
genilebebi. sayuradReboa, rom Cvenamde
pirveli dadgenilebis sami variantia moR-
weuli; amaTgan ori (xelmouwereli vari-
antebi!) mxolod TbilisSia daculi. es
da bevri sxva garemoebac cxadyofs, rom
pirveli dadgenilebis proeqti `samusli-
mano saqarTvelos ganmaTavisuflebelma
komitetma~ centralur xelisuflebasTan
SeTanxmebiT moamzadda. mravlismetyveli
faqtia isic, rom baTumSi miRebuli orive
dadgenileba saqarTvelos centralurma xe-
lisuflebam daadastura 1 seqtembersve.
`baTomis olqis musulman qarTvelTa
warmomadgenlebis~ yrilobis dadgenile-
bebSi terminebi: `samuslimano saqarTvelo~
da `baTumis olqi~ sinonimebia da miemarTe-
ba termins: Батумская область (baTumis mxare).
pirvel dadgenilebas xels aweren rogorc
baTumis olqis (okrugis), aseve, arTvinis
olqis (okrugis) warmomadgenlebi; meore
dadgenilebas yrilobis saxeliT awers xels
memed abaSiZe.
baTomis olqis musulman qarTvelTa
warmomadgenlebis yrilobis dadgenileba
(1919-1921 dauTariRebeli. samoqalaqo ga-
naTlebis ganyofileba. pavle sayvareliZis
piradi arqivi saqarTvelos parlamentis
erovnuli biblioTeka)178; dadgenilebis pir-
veli xelmouwereli proeqti:
“Cven baTomis olqis musulman qarT-
velT warmomadgenelni erTxmaT vmowmobT
RvTisa da qveynis winaSe: rom Cven, baTomis
olqis (qvemoT damowmebul masalaSi xazgas-
ma yvelgan Cemia _ t. f.) mkvidrni mraval
saukuneTa istoriiT, sisxl-xorciT [xe-
liT minaweri: sisxliT da xorciT] da ide-
baTumisa da arTvinis olqebis (aWara, borCxa, arTvi-
ni, SavSeTi da taos didi nawili) SemoerTeba danarCen
saqarTvelosTan avtonomiis safuZvelze; yrilobam
Tavisi delegacia gaagzavna parizis sazavo konfer-
enciaze (am yrilobis Catarebis aucileloba Seqmna
ufro adre Turquli okupaciis dros gayalbebulma
plebiscitma).
178 h p://www.nplg .gov.ge/gsdl/cg i -b in/ l ibrary.exe?e=d-01000-00---off-0cons te--00-1----0-10-0---0---0prompt-10---4-------0-1l--11-ka-50---20-about---00-3-1-00-0-0-11-1-0u Zz-8-00&a=d&c=cons te&cl=CL3.2&d=HASH01bcd-62c7c80716abbe48890
alebiT [xeliT minaweri: kulturiT da zne-
CveulebiT] mudam ganuyreli vyofilvarT
[xeliT minaweri: viyaviT da varT] Cveni
deda-samSoblo saqarTvelodan [xeliT Cas-
worebuli: saqarTvelosTan], rom Cveni mx-
are usamarTlod moswyvites saqarTvelos
sxeuls brestlitovskis ZaldatanebiTi xe-
lSekrulebiT, romelic ukugdebul iqmna,
mTeli amier-kavkasiis mier saTanado pro-
testiT mokavSireTa winaSe da romelic aw
ukve gabaTilebulia mokavSireTa brwyin-
vale gamarjvebiT.
viRebT ra mxedvelobaSi, rom qalaqi
baTomi mudam qarTuli yofila, rom Tur-
qebis Semosevam mravali qarTveli aiZula
daetovebina aq Tavisi kera da amiT qalaqs
qarTuli elferi daekarga, rom aw baTomi
gadaiqca budeT, sadac Tavs iyrian mrava-
li borotganzraxuli elementebi, romel-
nic lamoben Cveni samSoblos politikis
amRvrevas da Zirs uTxrian mokavSireTa da
saqarTvelos Soris keTilganwyobilebas;
viTvaliswineb ra qalaq baTomis mniSvn-
elobas saqarTvelos aRorZinebisaTvis da
am qalaqis da mTeli mxaris momaval dace-
ma-ganadgurebas im SemTxvevaSi Tu awindeli
gamourkveveli mdgomareoba aq Seicvala;
gamovsTqvamT mTeli Cveni kuTxis mcx-
ovrebTa neba-yoflobiT mxurvale survils
da mtkice gadawyvetilebas, raTa baTomi da
misi olqi kvlav SeuerTdes saqarTvelos
respublikas, rogorc misi ganuyofeli da
udavo nawili am mxaris mkvidrTa sabed-
nieroT, sazogadoebriv wesis da mSvidobi-
anobis ganmtkicebis da gamarjvebul mokav-
SireT Rirsebis triumfisaTvis.
inebos RmerTma, Cveni patara kuTxe gu-
lis siRrmidan amoZaxilma xmam miaRwios maT
gul-yuramdis, visganac damokidebulia misi
bedis gadawyveta da agvisruldes Cveni nat-
vra da miswrafeba~.
baTomis olqis musulman qarTvelTa
warmomadgenlebis yrilobis dadgenileba
(1919–1921 dauTariRebeli. samoqalaqo
ganaTlebis ganyofileba. pavle sayvarel-
iZis piradi arqivi saqarTvelos parlamen-
- 158 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
tis erovnuli biblioTeka) xeliT minaweri:
baTomis olqis musulman qarTvelTa warmo-
madgenlebis yrilobis dadgenileba179 (dad-
genilebis meore xelmouwereli proeqti):
`Cven Semdeg xangrZlivi siCumisa mogve-
ca ra SeZleba vauwyoT mTels qveyanas Cveni
eris survilebi, vmowmobT:
1. Cveni eri qarTveli eris Stoa, Cveni
mxare xangrZliv istoriis msvlelo-
baSi yovelTvis Seadgenda saqarTve-
los saxelmwifos nawils.
2. brest-litovskis ZaldatanebiT xe-
lSekrulebiT Cveni mxare moSore-
bul iqna saqarTvelodan da exla,
roca es xelSekruleba gabaTilebu-
lia mokavSireT gamarjvebiT, Cvens
ers swyuria SeerTeba deda-saqarT-
velosTan.
3. awindeli gamourkveveli mdgomareo-
bam gardaqmna baTomi da mTels Cvens
mxares politikur avanturizmis sa-
gnaT, igi spobs am kuTxis ekonomi-
ur keTildReobas, xels uwyobs ara
sasurvel borot-ganzraxul ele-
mentebis moqmedebas da iwvevs mcx-
ovrebTa aforiaqebas.
4. Cveni eris interesebi, Cveni samSob-
lo saqarTvelos interesebi, mTe-
li amierkavkasiis interesebi da
did saxelmwifoT Rirseba, romel-
Tac daangries brest-litovskis xe-
lSekruleba iTxoven, rom baTomis
da misi olqis gamourkvevel mdgo-
mareobas bolo moeRos da Cveni mx-
are deda-saqarTvelos daubrundes.
amas vmowmobT Cven Cveni eris neba-yo-
flobis Tanaxmad da gvwams, rom Cveni RaRa-
di Sesmenil iqneba maT mier visganac damok-
idebulia Cveni olqis bed-iRbali~.
baTomis olqis musulman qarTvelTa
warmomadgenlebis yrilobis dadgenileba.
gamoqveynebuli. werili dadasturebuli
179 h p://www.nplg .gov.ge/gsdl/cg i -b in/ l ibrary.exe?e=d-01000-00---off-0cons te--00-1----0-10-0---0---0prompt-10---4-------0-1l--11-ka-50---20-about---00-3-1-00-0-0-11-1-0u Zz-8-00&a=d&c=cons te&cl=CL3.2&d=HASH-973200f8359eca75e4428f
iyo xelmowerebiT180. es varianti gaigzavna
erTa ligaSic181:
baTumis olqis musulman qarTvelTa
warmomadgenlebi, Sekrebilni qal. baTumSi,
ricxviT asi, 1919 w. agvistos 31-sa, kviras,
vacxadebT erTxmad RvTisa da qveynis wi-
naSe!
1. baTumis olqis mkvidrni (rusuli
terminebis araswori Targmanis gamo
aqac SecdomiT `olqia~ gamoyenebu-
li! wesiT, unda iyos `mxaris~ _ t.
f.), sarwmunoebiT muslmanebi, isto-
riiT, sisxliTa da xorciT, eniT, kul-
turiT da adaTebiT qarTvelebi varT,
muslimani qarTvelebi, da terito-
riulad da ekonomikurad yovelTvis
Cveni mxare, deda samSoblos _ saqa-
rTvelos ganuyofel nawils Sead-
genda.
2. baTomis olqis awindeli mdgo-
mareoba autanel pirobebSi ayenebs
mTel xalxs, arTmevs marTva-gam-
geobaSi monawileobis uflebas da
saSualebas, aZlierebs upasuxismge-
blo jgufebis politikur TareSs
da xels uwyobs mSvidobianobis da
keTilganwyobis damarRvevel ada-
mianTa borot ganzraxulobas. amis
gamo SeuZlebelia mSvidobiani gan-
viTareba.
3. baTomis olqis mkvidrTa politi-
kuri, ekonomikuri da kulturuli
saWiroebani, agreTve amierkavkasiis
yvela eris interesi da urTierTSo-
ris keTilmezobluri ganwyobileba
da did saxelmfwifoTa Rirseba Tx-
oulobs, rom bolo moeRos olqis
dRevandel mdgomareobas. saxelm-
wifoebrivi wesiereba damyardes da
180 yrilobis monawile begebis zog xelmow-
eras Tan axlavs sagvareulo beWedi (zogi xelmowera
arabuli asoebiTaa. es dokumenti gaigzavna erTa li-
gaSi). dokumenti xelmowerebiTurT gamoqveynebulia
a. silagaZisa da v. gurulis mier wignSi: saqarTvelos
ganuyoflobisaTvis brZolis istoriidan. nakveTi I.
memed-beg abaZiZe. dokumentebi da masalebi. Tbilisi,
1996, gv. 33-37.
181 h p://blogger.ge/post/2022#sthash.5tOauGNP.dpuf
- 159 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
xalxma mSvidobiani keTildReobiT
cxovreba moipovos.
4. vinaidgan es SesaZlebelia mxolod
musliman qarTvelebis ganTavisu-
flebiT da saqarTvelos respub-
likasTan SeerTebiT, amitom gam-
ovsTqvamT Seuryevel nebisyofas da
mtkice gadawyvetilebas:
amieridan da samaradisod baTu-
mi da misi olqi SeuerTdes Tavis
bunebriv samSoblos _ saqarTvelos
respublikas samuslimano saqarTve-
los farTe avtonomiis niadagze da
am avtonomiis farglebSi erovnul
umciresobaT mieniWoT CvenTan Ta-
naswori politikuri da moqalaqeo-
brivi ufleba.
5. dadgenileba es ecnobos parizis sa-
zavo konferencias da eTxovos saqa-
rTvelos respublkikis mTavrobas,
miiRos yoveli zoma Cveni dadge-
nilebis gansaxorcieleblad182:
182 a. silagaZe, v. guruli, saqarTvelos ganyoflo-
bisaTvis brZolis istoriidan. nakveTi I. memed-beg aba-
SiZe. dokumentebi da masalebi. Tbilisi, 1996, gv. 33-37.
garkveulwilad saxecvlili es varianti gamoqveynebuli
aqvs g. kukulaZesac (damowmebulia: scssa, fondi 1861,
aRwera 2, saqme 42, furclebi 1-3); ix.: guguli kukulaZe.
saqarTvelos parlamentis roli qveynis teritoriuli
mTlianobis SenarCunebisTvis brZolis procesSi 1918-
1920 ww. (samxreT-dasavleT saqarTvelo); istoriis do-
qtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
disertacia, baTumi, 2016, gv. 69.
- 160 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
1919 wlis pirvel seqtembers baTumis
yrilobaze miRebul iqna meore dadgenile-
bac (1919 weli, 1 seqtemberi; samoqalaqo
ganaTlebis ganyofileba; sea. fondi 1833,
aRwera 1, saqme 191, furceli 186)183:
183 h p://www.nplg .gov.ge/gsdl/cg i -b in/ l ibrary.exe?e=d-01000-00---off-0cons te--00-1----0-10-0---0---0prompt-10---4-------0-1l--11-ka-50---20-about---00-3-1-00-
baTumis olqis musliman qarTvelTa
warmomadgenlebis yrilobam, romelic Ses-
dga qalaq baTumSi, qalaqis TviTmarTvelo-
bis SenobaSi, Tavis muSaobis meore dRes,
pirvel seqtembers 1919 w., miiRo Semdegi
dadgenileba:
0-0-11-1-0u Zz-8-00&a=d&c=cons te&cl=CL3.2&d=HASH-016c169ed77092ac1f09551b
- 161 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
1. samuslimano saqarTvelos deda-sam-
Soblo saqarTvelos demokratiuli
respublikis farglebSi unda hya-
vdes Tavis avtonomiuri mTavroba.
2. samuslimano saqarTvelos sakanon-
deblo parlamenti unda hyavdes.
3. samuslimano saqarTvelos avtonomi-
uri mTavroba Sinagan saqmeebSi unda
iyos sruliad damoukidebeli. es
saqmeebia:
a/ sarwmunoebrivi saqme, b/ samo-
samarTlo, v/ saadministracio,
g/ samoswavlo, e/ sameurneo, savaW-
ro-samrewvelo da sxva ekonomiuri
saqmeebi da v/ sxva Sinauri saqmeebi.
4. samuslimano saqarTvelos avtono-
miuri mTavroba mTel saqarTvelos
mTavrobasTan erTad gansazRvrul
pirobebSi unda awarmoebdes Sem-
deg saqmeebs: samxedros, safinansos,
sagareos, fosta-telegrafs, rkinis
gzebs da sabaJos.
5. avtonomiur samuslimano saqarTve-
los ZiriTadi kanonebi SemuSavebu-
li unda iqnas mowveul damfuZnebel
krebis mier.
6. yriloba baTumis olqis mcxovrebTa
interesebis da uflebebis dasacve-
lad da agreTve olqis marTva-gamge-
obisaTvis irCevs 37 wevrisagan Semd-
gar mejliss.
7. mejliss ufleba eZleva miiRos saW-
iro RonisZiebani, raTa samuslimano
saqarTvelo farTe avtonomiurad
SeuerTdes saqarTvelos demokrati-
ul respublikas; amisaTvis mas eva-
leba aRZras Suamdgomloba samusli-
mano saqarTvelos farTe avtonomiis
damtkicebisaTvis rogorc saqarTve-
los respublikis, agreTve parizis
sazavo konferenciis winaSe.
8. mejliss evaleba aRZras Suamdgom-
loba inglisis mTavrobisa da mis
mokavSireTa winaSe: a/ raTa baTumis
olqis marTeblobis ufleba gadae-
ces TviT olqis mcxovreblebs, b/
moxdes saswrafo axali arCevnebi
qalaqis TviTmarTvelobisa, b/gadae-
ces fosta-telegrafi saqarTvelos
mTavrobas saerTo warmoebisaTvis
da d/ gadmotanil iqnas q. baTumSi
natanebis sabaJo agreTve saerTo
warmoebisaTvis.
yrilobis Tavmjdomare memed-beg abaSiZe
aSkaraa, rom yrilobis monawilesaTvis
mTeli `samuslimano saqarTvelo~ da `ba-
Tumis olqi~ sinonimebia.
1919 wlis pirvel seqtembersve saqarTve-
los mTavrobam daamowma orive dadgenileba
(amonaweri saqarTvelos respublikis mTav-
robis 1919 w. 1 enkenisTvis sxdomis oqmi-
dan. 1919 weli, 1 seqtemberi; samoqalaqo ga-
naTlebis ganyofileba. sea. f. 1833, aRwera
1, saqme 191, furceli 185)184
moismines:
moxseneba mTavrobis Tavmjdomari-
sa: baTomis olqis qarTvel musulmanebis
warmomadgenelTa yrilobis mier miRebuli
ori dadgenileba. (wardgenilni mTavrobaSi
delegaciis saSualebiT dasadastureblad).
daadgines:
saqarTvelos demokratiuli respub-
likis mTavrobam moismina ra baTomis olq-
is qarTvel musulmanTa warmomadgenlebis
yrilobis mier a/w. 31 agvistos da 1 seqtem-
bers miRebuli rezoliuciebi, daadgina:
1. baTomis olqis qarTvel musulman-
Ta warmomadgenlebis yrilobis mier
1919 wels agvistos 31 miRebuli
dadgenileba dadasturebul iqmnas.
2. 1919 w. 1 seqtembris dadgenileba
miRebul iqmnas principialurad da
gadaeces damfuZnebel krebis sakon-
sititucio komisias dawvrilebiTi
ganxilvisaTvis.
xelmoweril dokumentebSic da dadge-
nilebebis proeqtebSic naTladaa naTqvami,
rom samuslimano saqarTvelos anu baTomis
184 h p://www.nplg .gov.ge/gsdl/cg i -b in/ l ibrary.exe?e=d-01000-00---off-0cons te--00-1----0-10-0---0---0prompt-10---4-------0-1l--11-ka-50---20-about---00-3-1-00-0-0-11-1-0u Zz-8-00&a=d&c=cons te&cl=CL2.11&d=HASH0f7f-88be3e9ec9e17f4fd6
- 162 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
olqis (/mxaris) mosaxleobis delegatebi
iTxoven ara sakuTriv baTumis okrugis, anu
aWaris avtonomias, aramed mTliani samus-
limano saqarTvelos _ baTumisa da arTvinis
okrugebis avtonomias. es Txovna adekvatu-
ri da gauorebeli terminologiiT (aq ukve
aRar gamoiyeneba termini: `olqi~) aisaxa
saqarTvelos damfuZnebeli krebis mier
1921 wlis 21 Tebervals miRebul konsti-
tuciaSi, sadac aseTi Canaweria:
`Tavi 11. avtonomiuri mmarTveloba;
muxli 107: `saqarTvelos respublikis
ganuyofel nawilebs _ afxazeTs soxumis
olqi, samuslimano saqarTvelos (baTomis
mxare) da zaqaTalas zaqaTalis olqi, eniWe-
baT adgilobriv avtonomiuri mmarTveloba.
muxli 108. wina muxlSi moxsenebul
avtonomiur mmarTvelobaTa debulebani
SemuSavebel iqneba calke kanoniT~185.
amrigad, saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobis oficialur te-
qstebSi, 1921 wlis saqarTvelos konsti-
tuciasa da 1919 wlis agvisto-seqtemberSi
Catarebuli muslimani qarTvelebis yrilo-
bis dadgenilebebSi avtonomiis konteqstiT
warmodgenilia erTnairi midgoma, rac ga-
moxatulia identuri terminologiiT186; es
aTvalsaCinoebs saqarTvelos maSindeli xe-
lisuflebisa da “samuslimano saqarTvelos
ganmaTavisuflebeli komitetis~ saerTo mi-
zans _ saqarTvelos saxelmwifos terito-
riuli mTlianobis aRdgenas; kerZod, orive
mxaris mizani iyo osmaleTis mier okupire-
185 saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTlebrivi aqtebis krebuli (1918-1921). 1990,
gv. 476.
186 faqtia isic, rom samxreT-dasavleT saqa-
rTvelos zerele codnis gamo istorikosebisa Tu
sazogado moRvaweebis didi nawili maSinac da dResac
saqarTvelos erTi patara kuTxis _ `aWaris~ _ saxels
aigivebs mTlianad “samuslimano saqarTvelosTan~; ix.:
mag. noe Jordanias 1918 wlis 25 dekemberis mimarT-
vis teqsti: `mTavroba acxadebs, rom is samuslimano
saqarTvelos aZlevs avtonomias. TviTon aWaris war-
momadgenlebi gamoscemen kanonebs, romlebiTac Ta-
vianTi gemovnebiTa da sindisiT moawyoben Tavis cx-
ovrebas, mtkice kanonebiT uzrunvelyofen TavianTi
rwmenis uflebebs, moagvareben adgilobriv saqmeebs
da maT TavianT mSobliur mxareSi daamyareben bed-
nierebas“ (gazeTi `erToba“, 1919, №9).
buli mTeli samxreT-dasavleT saqarTve-
los (da ara _ mxolod aWaris!) SemoerTeba
dedasamSoblosTan. paralelurad, orive
mxares surda ruseTis imperiis mier dat-
erorebuli muslimani qarTvelebis ndobis
mopoveba da maTi integrireba qarTuleno-
van saxelmwifoSi.
Sdr.: sul sxva mizani, Sesabamisad, sul
sxva terminologia hqondaT bolSevikebs (mi-
zani uTuod apirobebs terminologiis Ser-
Cevas!):
bolSevikebma ugulebelyves rogorc
saqarTvelos demokratiuli respublikis
konstitucia, ise samuslimano saqarTve-
los warmomadgenelTa yrilobis dadge-
nilebebi; zogadad, qarTveli eris sasi-
cocxlo interesebs da 1921 wlis 16 marts
moskovSi ruseT-osmaleTis antiqarTuli
garigebiT gadainawiles saqarTvelos ter-
itoria187. agresorebma baTumi mis garSemo
arsebuli mcire teritoriT faqtobrivad
or imperias Soris gardamaval zonad ga-
moacxades (porto-frankod)188, romelic
sami Tvis Semdeg, 1921 wlis 16 ivliss e.
w. revkomis dekretiT `gaaformes~ `aWaris
(/aWaristanis) avtonomiur respublikad~.
187 1821 wlis 16 marts ruseT-osmaleTis garige-
bis Sesaxeb araferi icodnen giorgi mazniaSvilma,
grigol lorTqifaniZem da sxva gmirma qarTvelebma,
romlebmac gmiruli brZoliT baTumi gaaTavisufles
Turqi askerebisagan.
188 Статья II: Турция соглашается уступить Грузии Суверенитет над портом и городом Батумом и территорией, лежащей к северу от границы, указанной в ст. I-й нынешнего договора и составляющей часть Батумского округа, при условии что:1) Население местностей, указанных в настоящей статье договора будет пользоваться широкой местной автономией в административном отношении обеспечивающей каждой общине будет предоставлена возможность установить земельный закон соответствующий его положениям.2) Турции будет предоставлен свободный транзит всяких товаров, отправляемых в Турцию или из нее через Батумский порт, беспошлинно, без учинения каких-либо задержек и без обложения их какими бы то ни было сборами, с предоставлением Турции прав пользоваться Батумским портом без взимания за то специальных сборов. h p://www.amsi.ge/istoria/sab/moskovi.html. interpretaciisaT-
vis ix.: aseve: o. gogoriSvili. baTumis olqi umZimes
1920-1921 wlebSi._ krebuli `samxreT-dasavleT saqa-
rTvelo mezobel saxelmwifoTa geopolitikuri in-
teresebis konteqstSi. 2009, gv. 239-240; h p://www.archives-ajara.gov.ge/text_files/en_file_170_1.pdf
- 163 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
aWaris avtonomiis Seqmnidan mxolod
3 Tvis Semdeg, 1921 wlis 13 oqtombers,
moewera xeli yarsis xelSekrulebas189. Se-
sabamisad, aralogikuria, aWaris avtonomi-
is safuZvlad yarsis xelSekruleba mi-
viCnioT190; Sdr.: yarsis xelSekruleba
xelmowerilia moskovis marioneti ara-
legtimuri revkomis warmomadgenlebis
mier da ukanonoa saqarTvelo kanonieri
xelisuflebis samarTlebrivi bazidan ga-
momdinare. droSi acdenac rom ar iyos,
ruseT-osmaleTis 16 martis antiqarTu-
li garigebas namdvilad ver `gaalegit-
imurebs~ yarsis xelSekrulebaze moskovis
mier amierkavkasiaSi daniSnuli marionet-
uli mTavrobebis (revkomebis) warmomad-
genelTa xelmowerebi191.
saqarTvelos interesebisa da baTumis
mxaris warmomadgenelTa 31 agvistos yri-
lobis dadgenilebis ignorirebiT, ruseTi-
sa da osmaleTis revoluciuri xelisufle-
189 ix. yarsis xelSekrulebis Sesabamisi punqti:
Статья 6: Турция соглашается уступить Грузии сюзеренитет над городом и портом Батум и территорией, лежащей к северу от границы, указанной в ст. 4 настоящего Договора и составляющей часть Батумского округа, при условии, что:1) население местностей, указанных в настоящей статье, бу-дет пользоваться широкой местной автономией в админи-стративном отношении, обеспечивающей каждой общине ее культурные и религиозные права, и население будет иметь возможность установить в указанных местностях земельный закон, соответствующий его пожеланиям;2) Турции будет обеспечен свободный транзит всяких това-ров, отправляемых в Турцию или из нее, через Батумский порт, беспошлинно, без учинения каких-либо задержек и без обложения их какими бы ни было сборами, с предоставле-нием Турции права пользоваться Батумским портом без взи-мания за то специальных сборов / h ps://en.wikisource.org/wiki/Treaty_of_Kars/190 zogi dResac ulogikod cdilobs gaamarT-
los aWaris avtonomiis arseboba da aWaris avtonomiis
Seqmnis safuZvlad yarsis xelSekrulebas ulogikod
acxadebs; ix. mag., `ra uflebebi aqvs TurqeTs aWaris
avtonomiaze da ra ekonomikur upiratesobebs aZlevs
mas yarsis xelSekruleba~ h p://repor ori.ge/old/aww.ge/geworld.ge,?menuid=74&id=52557&lang=1 (27 ianvari, 2015.
12:45).
191 geopolitikur konteqstSi moskovisa da yar-
sis antiqarTuli xelSekrulebebis Sesaxeb msjelo-
bisaTvis vrclad ix.: t. futkaraZe. geopolitikuri
interesebis Sejaxeba amierkavkasiaSi: baTumi 1878,
1920, 1991, 2008; krebuli: `samxreT-dasavleT saqa-
rTvelo mezobel saxelmwifoTa geopolitikuri in-
teresebis konteqstSi~. 2009, gv. 111-136. h p://www.scribd.com/doc/3809567/batumi-geostrategia; h p://www.ar-chives-ajara.gov.ge/text_files/en_file_170_1.pdf
bebis 1921 wlis 16 martis garigebiT orad
gayofili amierkavkasiis ruka ase gamoi-
yureba:
dRes eWvi aRaravis ar unda eparebodes,
rom 1921 wlis martSi rogorc bolSevike-
bis, ise, qemalisturi TurqeTis mizani iyo
saqarTvelos saxelmwifos ganadgureba da
qarTveli eris enobriv-eTnikur-religiuri
danawevreba. am konteqstSia gansaxilveli
orive mxaris mcdelobac, qarTvelobisagan
gaemijnaT aWaris mosaxleoba da SeeqmnaT
axali eTnikuri jgufi: `aWarlebi~; amito-
mac qurTistanis, Turqistanis, lazistanis
da sxva msgavss terminTa analogiiT Seqmnes
yovlad ulogiko termini: aWaristani192.
postsabWoTa saqarTveloSic da me-
zobel saxelmwifoebSic dResac arian re-
ligiur grZnobebze orientirebuli radi-
kaluri jgufebi, romlebic xels uSlian,
rogorc qristian da musliman qarTvelTa
erTianobas, aseve, saqarTvelos moqalaqeTa
konsolidacias da cdiloben, gaamarTlon
saqarTvelos kanonieri xelisuflebebisa
da aWaris mosaxleobis nebis gareSe agre-
sorebisagan Seqmnili (/arsebuli) aWaris
avtonomia. es jgufebi (Tu maTi lobiste-
bi) cdiloben, danergon `SiSis sindromi~,
rom, TiTqosda, aWaris avtonomiis gauqme-
bis SemTxvevaSi Seilaxeba adgilobrivi mo-
saxleobis religiuri193 Tu ekonomikuri (/
biznes) interesebi. sinamdvileSi, Cemi dak-
virvebiT, saqarTveloSi qarTvelTa avtono-
mia ar emsaxureba arc aWaris mosaxleobis da
arc, zogadad, qarTveli eris interesebs194;
192 rogorc wesi, indoevropuli warmomav-
lobis -stan `adgili~ (h ps://ru.m.wikipedia.org/wiki/-%D1%81%D1%82%D0%B0%D0%BD) daerTvis eTnonims
da ara _ geografiul saxels; Sdr.: qurT-istan-i:
qurTebis adgili). aWarlebis, megrelebis, lazebis
svanebis calke eTnikur jgufebad gamocxadebaze i.
stalins mogvianebiT uari aTqmevina l. beriam gasu-
li saukunis 30-ian wlebSi (sakiTxis istoriis Sesaxeb
ix.: t. futkaraZe. qarTvelebi. 2005, gv. 43-44; t. fu-
tkaraZe, e. dadiani, r. Serozia. evropuli qartia re-
gionuli an umcireobis enis Sesaxeb da saqarTvelo.
quTaisi, 2010, gv. 29-48; t. futkaraZe. qarTvelologi-
is Sesavali. Tbilisi, 2014, gv. 27-33).
193 religiuri uflebebis dacvis perseqtivis
Sesaxeb ix.: qvemoT (gv. 17).
194 am Temaze vrclad sxvagan gvaqvs msjeloba;
- 164 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
metic: saqarTvelos damoukideblobis aR-
dgenis Semdeg saqarTveloSi qarTvelTa
avtonomia iuridiuli nonsensia.
aqve xazgasmiT aRvniSnav:
1991 wlis 31 martis referendumi-
sa da 9 aprilis damoukideblobis aqtis
gamocxadebis Semdeg iyo logikuri da
samarTlebrivi safuZvlebi, aseve, aWaris
mosaxleobis realuri ganwyobac da mzaobac,
referendumis gziT gauqmebuliyo aWaris
ukanono avtonomiuri saxelmwifobrivi war-
monaqmni; kerZod:
a) 1990 wlis 28 oqtombers arCeuli
saqarTvelos kanonieri xelisflebis pir-
velma pirma, zviad gamsaxurdiam araerTxel
ganacxada:
`saqarTvelos respublika avtonomias
mtkice konstituciuri garantiiT aZlevs
afxaz xalxs, xolo aWaris avtonomiis
sakiTxi gadawydeba referendumiT~195. sain-
teresoa imis aRniSvnac, rom “saqarTvelos
damoukideblobis aqtis~ erT-erT proeq-
tze zviad gamsaxurdias xeliT Camatebulia
igive Sinaarsis teqsti196:
ix.: t. futkaraZe. „vis sWirdeba aWaris avtonomia“._
gazeTi „axalgazrda komunisti“, 1990 wlis 17 marti;
ix., aseve, wignSi: t. futkaraZe. afsirtedan gamsaxur-
diamde. Tbilisi, 1999, gv. 31-35.
195 saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos
Tavmjdomaris zviad gamsaxurdias gamosvla 9 aprils: h p://dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/7924/1/Sakartvelos-Respublika_1991_N70.pdf. ix.: aseve, prezident zviad gamsaxurdias gamosvla
7 ivniss: gazeTi „saqarTvelos respublika“, |#114
(134), 1991, saqarTvelos respublikis prezidentis
zviad gamsaxurdias gamosvla saqarTvelos respub-
likis uzenaesi sabWos sesiaze 1991 wlis 7 ivniss //
saqarTvelos respublika. _ 1991. _ 11 ivnisi. _ № 114
(134). _ 1gv. h p://www.nplg.gov.ge/gsdl/cgi-bin/library.ex-e?e=d-01000-00---off-0preziden--00-1----0-10-0---0---0prompt-10---4-------0-1l--11-ka-50---20-about---00-3-1-00-0-0-11-1-0ut-fZz-8-00&a=d&cl=CL4.12&d=HASH01b1e 69c3fceb644ebfcf2. ix., aseve: j. xecuriani. 9 aprilidan 9 aprilamde._
krebuli: `saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWo
da 9 aprilis damoukideblobis aqti~; Tbilisi, 2016,
gv. 27-25; t. futkaraZe, saqarTvelos respublikis
uzenaesi sabWos orientirebi Tanamedrove geopoli-
tikur konteqstSi._ krebuli `saqarTvelos respub-
likis uzenaesi sabWo da 9 aprilis damoukideblobis
aqti~. Tbilisi, 2016, gv. 45-59.
196 krebuli `saqarTvelos respublikis uze-
naesi sabWo da 9 aprilis damoukideblobis aqti~,
Tbilisi, 2016, gv. 29.
b) saqarTvelos saxelmwifoebrivi da-
moukideblobis aqtis gamocxadebidan ma-
leve, prezidentTan Cveni SeTanxmebis Sem-
deg, zemo aWaris (xulos, Suaxevisa da
qedis) raionebis prefeqtebma, batonebma:
beJan gobaZem, sandro beriZem da SoTa fut-
karaZem TavianTi raionebis soflebis yvela
sakrebuloSi Caatares sakrebulos depu-
tatTa sxdomebi da ganixiles referendumis
mizanSewonilobis sakiTxi. uklebliv yvela
soflis sakrebuloTa deputatebis absolu-
turma umravlesobam xelmowerebiT daadas-
tura moTxovna saqarTvelos respublikis
uzenaes sabWos winaSe, rom Catarebuliyo
referendumi aWaris avtonomiis gauqmebis
mizniT197. referendumis Catarebis ideas
daupirispirda aWaris avtonomiuri res-
publikis uzenaesi sabWos Tavmjdomared
axaldaniSnuli aslan abaSiZe (romelmac
Tavidan zviad gamsaxurdias piroba mis-
ca, rom prefeqtebTan erTad organizebas
gauwevda referendumis Catarebas). aWaris
avtonomiis SesanarCuneblad aslan abaSiZem
dagegma Zaladobaze orientirebuli mitin-
gi 1991 wlis 22-23 aprils. me 22 aprilsve
wavedi TbilisSi, rom centraluri xeli-
suflebisaTvis realuri viTareba gamecno.
prezidentma saprezidento arCevnebamde
(arCevnebi daniSnuli iyo 1991 wlis 26 maiss)
Tavi Seikava aslan abaSiZis gadayenebisa-
gan da mTxova, dagvebalansebina viTareba.
me meore dResve, 23 aprils davbrundi ba-
TumSi. prefeqtebis mxridan konstruqciuli
poziciis miuxedavad, aslan abaSiZe mainc
aaqtiurebda misgan marTul mcirericxovan,
magram agresiul jgufs, ramdenadac aba-
SiZis mizani iyo Zalauflebis SenarCuneba
da gamyareba; es ki SeuZlebeli gaxdeboda
197 me, rogorc saqarTvelos respublikis uzen-
aesi sabWos wevri, 1991 wlis martidan viyavi qalaq
baTumis prefeqti; Sesabamisad, sakmarisi informa-
cia mqonda aWaraSi arsebul viTarebazec da sagareo
Tu saSinao safrTxeebzec. axlac, 26 wlis Semdeg,
vfiqrob, rom, rom ara aslan abaSiZis destruqciuli
qmedeba, 1991 wlis zafxulSi realuri SesaZlebloba
iyo, warmatebiT Catarebuliyo referendumi ukanon-
od Seqmnili aWaris avtonomiis mizanSeuwonlobis
Sesaxeb.
- 165 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
aWaris avtonomiuri respublikis gauqmebis
SemTxvevaSi. imxanad aslan abaSiZes aravi-
Tari avtoriteti ar hqonda xalxSi, Sesa-
bamisad, situaciis normalizacia SesaZle-
beli iyo. procesi CixSi Sevida 1991 wlis
30 aprils aslan abaSiZis kabinetSi nodar
imnaZis mkvlelobis gamo198... saprezidento
arCevnebis Semdeg prezidentma prefeqtebs
gvTxova, ukeTesi droisaTvis gadagvedo
referendumis Catareba da gveTanamSrom-
la aslan abaSiZesTan. me aslan abaSiZesTan
TanamSromlobaze uari vTqvi da 1991 wlis
ivnisSi Cemi nebiT uari vTqvi qalaq baTumis
prefeqtobazec. 1991 wlis ivnisidanve ba-
ton zviadis SemoTavazebiT, saqmianoba gava-
grZele saqarTvelos respublikis uzenaesi
sabWos adamianis uflebaTa dacvis komitetis
pasuxismgebeli mdivnis Tanamdebobaze.
prorusuli Zalebis destruqciuli
qmedebis gamo saqarTvelos erovnulma xe-
lisuflebam 1991 wels ver ganaxorciela
Tavisi gegmebi ara mxolod baTumis mxare-
Si, aramed, zogadad, saqarTveloSi. Cve-
ni marcxi didwilad ganapiroba maltaSi
ruseT-amerikis garigebamac, romlis Sede-
gadac gasuli saukunis 90-ian wlebSi Ses-
aZlebeli gaxda sabWoTa imperiis velidan
gasuliyvnen mxolod aRmosavleT evropisa
da baltiis saxelmwifoebi199.
dRes saqarTvelo ruseTTan saomar
situaciaSia, Sesabamisad, arc axla aris
sakmarisi winapirobebi, rom referendumis
wesiT gauqmdes imTaviTve ukanonod Seqmni-
198 informaciisaTvis ix.: `mkvleloba aslan aba-
SiZis kabinetSi~ h ps://lessonsgeo.wordpress.com/1991/05/01/%E1%83%9B%E1%83%99%E1%83%95%E1%83%9A%E1%83%94%E1%83%9A%E1%83%9D%E1%83%91%E1%83%90-%E1%83%90%E1%83%A1%E1%83%9A%E1%83%90%E1%83%9C-%E1%83%90%E1%83%91%E1%83%90%E1%83%A8%E1%83%98%E1%83%AB%E1%83%98%E1%83%A1/199 msjelobisaTvis ix.: t. futkaraZe. afsir-
tedan gamsaxurdiamde. Tbilisi, 1999; t. futkaraZe.
saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos orien-
tirebi Tanamedrove geopolitikur konteqstSi._
krebuli `saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWo
da 9 aprilis damoukideblobis aqti~. Tbilisi, 2016,
gv. 45-59. dRes sxva realobaa; msoflioSi arsebu-
li amJamindeli geopolitikuri konfiguracia xel-
sayrel pirobebs qmnis, ganmtkicdes saqarTvelos da-
moukidebloba.
li es saxelmwifoebrivi warmonaqmni. Tum-
ca, kidev erTxel gavimeoreb, arc osmale-
Tis nangrevebze aRmocenebul TurqeTs da
arc ruseTs aranairi legitimuri ufleba
ara aqvT, Caerion aWaris avtonomiis bedis
gadawyvetaSi, ramdenadac aWaris avtonomi-
is safuZveli _ moskovis xelSekrule-
ba gaformda saqarTvelos xelisuflebis
monawileobis gareSe da yarsSi viTomda
`daadastures~ amierkavkasiaSi butafori-
ulad Seqmnilma `revkomebma~.
saqarTvelos arc erTi kanonieri xeli-
sufleba ar aris valdebuli, gaiTvaliswin-
os ukanono, miT umetes, saqarTvelosadmi
mtrulad ganwyobil mxareTa antiqarTuli
garigebis Sedegebi; saqarTvelos aranairi
legitimuri valdebuleba ara aqvs, Seinar-
Cunos ukanonod Seqmnili aWaris avtono-
miuri respublika, ramdenadac, kavkasiaze
kontrolis mosurne didi geopolitikuri
moTamaSeebis garigebiT, 1921 wels saqarT-
velo mravalmxrivad dazaralda.
saqarTveloSi qarTvelTa avtonomiis Se-
narCunebas saqarTvelos xelisuflebas ar
avaldebulebs arc erTi sxva saerTaSoriso
dokumenti, romelzec xeli mowerili aqvs
saqarTvelos kanonier xelisuflebas. Cemi
Rrma rwmeniT, es ulogiko avtonomia saqa-
rTvelos saxelmwifos gamowvevebis kon-
teqstSi arasodes Seasrulebs pozitiur
rols; mag., tyuilad hgonia vinmes, rom saqa-
rTveloSi qarTvelTa avtonomiis SenarCu-
neba xels Sewyobs afxazeTis avtonomiaze
kontrolis aRdgenas. saqarTvelos saxelm-
wifoebriv sivrceSi afxazeTis avtonomiuri
respublika Tu cxinvalis mxare usisxlod
da umtkivneulod dabrundeba mxolod saqa-
rTvelos sruli deokupaciis Semdeg.
aWaris avtonomiuri respublikis dRes ar-
seboba ver gamarTldeba religiuri faqtori-
Tac: avtonomiis Seqmnis momentidan vidre
saqarTvelos damoukideblobis aRdgenamde
(09. 04. 1991) aTeisturi bolSevikuri (/komu-
nisturi) xelisufleba, moskovisa Tu yarsis
xelSekrulebebiT aRebuli valdebulebis
sapirispirod, aviwroebda muslimanur re-
- 166 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
ligias (iseve, rogorc qristianobas), rasac
1923-1990 wlebSi egueboda TurqeTis xelisu-
flebac (ruseT-osmaleTisaTvis savaldebu-
lo xelSekrulebebis arsebobis miuxedavad!).
rogorc aRiniSna, saqarTvelos kanonier xe-
lisuflebas ar daudia arc moskovisa da arc
yarsis xelSekrulebebi; Sesabamisad, saqarT-
velos legitimuri xelisufleba angariSval-
debuli ar aris arc erTi mezobeli saxelm-
wifos winaSe; rac mTavaria, damoukideblobis
aRdgenis Semdeg (09. 04. 1991) saqarTvelo-
Si saerTaSoriso standartebis mixedviTaa
daculi yvela konfesiis warmomadgenelTa
ufleba. arsebiTia isic, rom bevri aWareli
daubrunda winaprebis rwmenas _ qristianobas;
Sesabamisad, aWaris adgilobrivi mosaxleo-
bis didi nawili isev qristiania. dRes aWara
aris msoflios unikalurad tolerantuli
sivrce, sadac mravali faqti gvaqvs, roca
erT ojaxad cxovroben qristiani da muslima-
ni pirebi. miuxedavad cakleuli radikaluri
jgufebis arsebobisa, Tanamedrove kvlevebi
adasturebs, rom saqarTveloSi maRalia sxva
religiis warmomadgenlebisadmi Semwynare-
bluri damokidebulebis procenti200.
zemoTqmulidan gamomdinare, aralogi-
kuria, wina planze gamovitanoT religiis as-
peqtiT aWaris avtonomiis dacvis lozungi.
avtonomiis arseboba/ararseboba namdvilad
arafers ucvlis muslimanTa uflebebis
dacvis perspeqtivas, ramdenadac religiu-
ri uflebebis dacvis yvela berketi isedac
adgilobrivi (municipaluri) Tu saqarT-
velos centraluri xelisuflebis xelSia.
aqve aRvniSnav:
sxvadasxva geopolitikuri veqtoris
mqone gare Zalebisagan marTuli da, faqto-
brivad, mxolod finansuri interesebis mqone
calkeuli radikaluri jgufebi dResac
cdiloben, aWaraSi, zogadad saqarTveloSi,
daZabon situacia. aWaraSi (/saqarTveloSi)
destabilizacia mxolod saqarTvelos da-
200 specialuri kiTxvarebis safuZvelze war-
moebuli kvlevis Sedegebis cxrilisaTvis ix.: xatia
wiklauri. morwmuneebisa da aTeistebis Rirebuleba-
Ta kvleva saqarTveloSi. Tbilisi, 2018, gv. 284-285.
moukideblobis mowinaaRmdege qveynebsa Tu
klanebs aZlevs xels.
dRes saqarTvelos samoqalaqo sazoga-
doeba dainteresebulia, rom saqarTvelo-
Si iyos Rirseuli mSvidoba (da ara _ dam-
arcxebulis mSvidoba). 1991 wlis 9 aprilis
damoukideblobis aRdgenis Semdeg aRiare-
buli saerTaSoriso sazRvrebis gaTvalis-
winebiT, TurqeTis misamarTiT saqarTvelos
mxridan teritoriuli pretenziebi dRis
wesrigSi ar dgas. Tanamedrove mocemulo-
biT, wesiT, amJamad TurqeTi saqarTvelos
strategiuli partnioria, ruseTi ki _ ok-
upanti: ruseTs saqarTvelos istoriuli
mxareebis _ afxazeTisa da cxinvalis mxaris
_ okupantad miiCnevs mTeli civilizebuli
msoflio; Sesabamisad, saqarTvelos amJamin-
deli prioritetia deokupacia _ saqarTve-
los teritoriuli mTlianobis aRdgena 1991
wlis sazRvrebis farglebSi. Tanamedrove
realobaSi TurqeTTan mimarTebiT mTavaria,
TurqeTSi moqceuli istoruli qarTuli
miwebis avtoqTon mcxovrebTac da muhajir
qarTvelTa STamomavlebsac hqondeT `re-
gionuli an umciresobis enebis Sesaxeb evro-
puli qartiiT~, gaeros ̀ erovnul, religiur
da enobriv umciresobaTa deklaraciiTa~ da
`erovnul umciresobaTa Sesaxeb evrosabWos
CarCo-konvenciiT~ gaTvaliswinebuli eno-
briv-kulturuli uflebebi.
25 Tebervali da 7 marti _ sazeimo dReebi Tu tragikuli dReebi?
1921 wlis 25 Tebervals bolSevikuri
ruseTis armiam daikava Tbilisi.
1921 wlis 7 marts aTaTurqis samxedro
SenaerTebma daikaves arTvini, 11 marts ki
_ baTumic. 1921 wlis Teberval-martSi de
iure da de faqto isev arsebobda saqarTve-
los kanonieri xelisufleba _ saqarTvelos
pirveli respublikis mTavroba. Sesabamisad,
rogorc 25 Tebervals, aseve, 7 marts mezo-
belma didma saxelmwifoebma arakanonierad
daikaves da Semdgom miierTes saqarTvelos
teritoria.
realuri istoriis miuxedavad 1922-
- 167 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
1990 wlebSi 25 Tebervals sabWoTa imperiaSi
saqarTvelos mosaxleobas azeimebdnen ro-
gorc revoluciis dRes _ menSevikebisagan
saqarTvelos ganTavisuflebis dRes. es
iyo cinizmi: axalaRorZinebuli saqarTve-
los damoukidebeli saxelmwifos kanonieri
xelisuflebis damxobis dRes okupantebi
saqarTvelos mosaxleobas unaTlavdnen,
rogorc `sadResaswaulo dRes~.
saqarTvelos respublikis damoukide-
blobis aRdgenis Semdeg (1991 wlis 9 apri-
li) 25 Tebervali realuri istoriis gaT-
valiswinebiTaa saxeldebuli: 25 Tebervali
aris sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos
okupaciisa da aneqsiis dRe.
7 marti TurqeTSi dRemde aRiniSneba
arTvinis ganTavisuflebis dRed: faqto-
brivad, dRemde arsebuli oficialuri
xelisuflebis kvalifikaciiT, TurqeT-
ma 1921 wlis 7 marts saqarTvelosagan
(mtrisagan!) gaaTavisufla arTvinis olqi.
7 marts iqaur qarTvelTa monawileobiT
dRemde imarTeba didi zeimi mTeli Turqe-
Tis masStabiT (gansakuTrebiT im qalaqeb-
Si, sadac eTnikuri qarTvelebi cxovro-
ben)201. sinamdvile sxvagvaria: 7 marts
TurqeTma saqarTvelos meored waarTva
saqarTvelos istoriuli teritoria _
baTumis olqis nawili da arTvinis olqi
(tao-klarjeTis didi nawili).
1991 wlis 9 aprils saqarTvelos da-
moukideblobis aRdgenis gamocxadebis Sem-
deg mTelma msofliom saqarTvelo cno im
sazRvrebSi, romelic saqarTvelos hqonda
1991 wlis mdgomareobiT. saqarTvelosa da
TurqeTs Sorisac daido xelSekruleba; Se-
sabamisad, dRes TurqeTTan teritoriuli
pretenziebis dayeneba ver Tavsdeba saer-
TaSoriso samarTlebriv CarCoebSi; Tumca,
arc isaa mosawoni da keTilmezoblobis ga-
moxatuleba, rom 7 marts TurqeTi aRniS-
201 h p://www.08olay.com/7-mart-artvinin-dusman-is-galinden-kurtulusun-hikayesi.html (2017 wlis 6 martis mas-
alas vimowmebT 2018 wlis 1 marts);h ps://www.facebook.com/erolalkan.vaketli/posts/10156267634799170 suraTi ga-
moqveynebulia feisbuqis bevri momxmareblis mier (01.
03. 2018).
navs qarTvelebisagan arTvinis ganTavisu-
flebis dRed.
Cveni msjeloba ase SeiZleba SevajamoT:
mosaxleobis ganwyobisa da swori ori-
entirebis Camoyalibebis TvalsazrisiT
arsebiTia obieqturi kvlevebi da maT sa-
fuZvelze saskolo Tu sauniversiteto
saxelmZRvaneloebis Seqmna. istoriuli re-
a lobis adekvaturad aRweriTa da swori
kva lifikaciiT xeli unda Seewyos mezobel
saxelmwifoTa mSvidobian Tanaarsebobas.
warmodgenil moxsenebaSi sainformacio
omis konteqtstSi ganvixileT is termi-
nologiuri uzustobebi, romelic gvaqvs is-
toriografiaSi baTumis mxarisa da baTumis
olqis, aseve, aWaris avtonomiis Seqmnis sa-
fuZvlebis gansazRvris mimarTulebiT; ker-
Zod:
1. baTumis mxaris Sesaxeb 1918-1921
wlebSi Seqmnili oficialur doku-
mentebSi aRreulia an mizanmimarTu-
ladaa gayalbebuli iseTi rusule-
novani da qarTulenovani terminebis
Sinaarsi, rogoricaa: `baTumis mx-
are~, Батумская область, Батумский округ, `baTumis olqi~, `samuslimano
saqarTvelo~, `aWaris avtonomia~...
terminebis dazustebis SemTxvevaSi,
ueWveli gaxdeba, rom, erTi mxriv,
`samuslimano saqarTvelos ganmaT-
avisuflebeli komiteti~ da 1919
wlis agvisto-seqtembris qarTvel
muslimanTa yriloba, meore mxriv,
ki saqarTvelos demokratiuli re-
spublikis xelisufleba, ibrZod-
nen, rom samuslimano saqarTvelo,
anu, baTumis mxare _ baTumisa da
arTvinis olqebi _ aWara-qobuleTi,
maWaxela, livana, WaneTis (lazeTis)
nawili, SavSeT-imerxevi, taos didi
nawili _ saqarTvelos SemoerTeboda
avtonomiis formatiT. ̀ samuslimano
saqarTvelos ganmaTavisuflebeli
komiteti~ da saqarTvelos demokra-
tiuli xelisuflebis xelisufleba
SeTanxmebulad moqmedebdnen.
- 168 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
2. saqarTvelos xelisuflebaSi ruse-
Tis mier dasmulma bolSevikurma
xuntam ruseT-osmaleTis 1921 wlis
14 martis antiqarTuli garigebis sa-
fuZvelze (da ara mosaxleobis nebi-
sa Tu qarTveli eris interesebis
Sesabamisad!) saqarTvelos kuTvnili
teritoria, kerZod, baTumis mxaris
didi nawili gadasca osmaleTs; 16
ivliss ki Seqmna aWaris avtonomia,
rogorc or imperias Soris gardama-
vali zona; Sesabamisad, saqarTvelos
kanonier xelisuflebas arc erTi
saerTaSoriso samarTlebrivi doku-
menti ar avaldebulebs, SeinarCunos
saqarTveloSi eTnikur qarTvel-
Ta avtonomia. arsebiTia isic rom
aWaris avtonomiuri saxelmwifoe-
bri warmonaqmnis arseboba dRes ver
gamarTldeba religiuri faqtoriT.
3. 1921 wlis 25 Tebervals, axalaRor-
Zinebuli saqarTvelos damoukide-
beli saxelmwifos kanonieri xeli-
suflebis damxobis dRes, sabWoTa
okupantebi saqarTvelos mosaxleo-
bas azeimebdnen, rogorc ganTavisu-
flebis dRes. saqarTvelos respub-
likis damoukideblobis aRdgenis
Semdeg (1991 wlis 9 aprili) 25 Te-
bervali realuri istoriis gaT-
valiswinebiTaa saxeldebuli: 25 Te-
bervali aris sabWoTa ruseTis mier
saqarTvelos okupaciisa da aneqsiis
dRe. 7 marti TurqeTSi dRemde aRin-
iSneba arTvinis ganTavisuflebis
dRed; arada, 1921 wlis 7 marts bol-
Sevikur ruseTTan da TurqeTTan da-
marcxebuli saqarTvelos samxedro
SenaerTebi iZulebulni gaxdnen,
droebiT daetovebinaT saqarTvelos
istoriuli teritoria _ arTvinis
olqi: 1921 wels TurqeTma saqarT-
velos saxelmwifos meored waarTva
saqarTvelos istoriuli teritoria
_ arTvinis olqi (tao-klarjeTis
didi nawili), Sesabamisad, am dRis
sazeimod aRniSvna `mtrisagan gan-
Tavisuflebis~ dRis kvalifikaciiT,
rbilad rom vTqvaT, Crdils ayenebs
saqarTvelo-TurqeTis amJamindel
strategiul partniorobas.
4. 1991 wlis 9 aprils saqarTvelos
saxelmwifos damoukideblobis aR-
dgenis gamocxadebis Semdeg mTel-
ma msofliom saqarTvelo cno im
sazRvrebSi, romlebic saqarTvelos
hqonda 1991 wlis mdgomareobiT. saqa-
rTvelosa da TurqeTs Sorisac dai-
do xelSekruleba; Sesabamisad, dRes
TurqeTTan teritoriuli preten-
ziebis wamoyeneba ver Cajdeba saer-
TaSoriso samarTlebriv CarCoebSi;
ruseTi ki dRes okupanti saxelm-
wifoa, ramdenadac mas okupirebu-
li aqvs msoflios mier aRiarebuli
saqarTvelos teritoriis mexuTedi
_ afxazeTi da cxinvalis mxare.
5. saxelmwifoTa Soris xangrZlivad
normalizebuli urTierTobebis
CamoyalibebisaTvis gansakuTrebu-
li mniSvneloba aqvs humanitarul
mecnierebebSi obieqtur kvlevasa da
istoriuli movlenebis akademiur
kvalifikacias.
- 169 -
tariel futkaraZe tariel futkaraZe
Tariel Putkaradze
Terminological Errors and Fraudulent Symbolic Dates
(Analysis of official documents concerning Batumi created in 1918-1921 in the context of news war)
Resume
In the official documents concerning Batumi created in 1918-1921, the Rus-sian-language and Georgian terms such as “Batumi side”, “Батумская область”, “Батумский округ”, “Batumi district”, “Muslim Georgia”, “Adjara Autonomies” are deliberately fabricated.
The essence of February 25 and March 7 was inten onally falsified by the Sovi-et Union or Turkey; In par cular: the Russian Communist Empire declared the date of the invasion of Georgia _ 25 February, 1921 _ the day of libera on of Georgia. The Turkish authori es did the same on March 7: On March 7, 1921 Georgian mil-itary units defeated by the Bolshevik Russians had to leave the historic territory of Georgia _ the Artvin district. The Turkish government celebrates March 7 as the day of Artvin libera on.
- 170 -
qarTuli mwerlobis klasikosi kon-
stantine gamsaxurdia, rogorc mwerali
da rogorc adamiani, gamoirCeoda pirdap-
irobiT, principulobiTa da SeuvalobiT.
pirovnebas xom swored is ganapirobebs,
ramdenad TavisTavadia misi msoflxedva,
cxovrebiseuli pozicia, xolo mwerlur da
moqalaqeobriv patiosnebas is ganapirobebs,
Tu ramdenad gulwrfelad warmoaCens igi am
Tavis pozicias, ramdenad principulia Ta-
visi mosazerebebis gadmocemisas. am mxriv
Cveni mwerali marTlac sanimuSoa dRevan-
deli mozardisaTvis, gansakuTrebiT, roca
saqme mis salocav xats, samSoblos, exeba.
magram mainc, roca bolSevikuri Zalau-
flebis zeobis xans, 1926-1929 wlebSi iw-
ereba moTxroba, romlis mTavari saTqmelia
is, Tu rogor Semodioda CvenSi sabWoTa xe-
lisufleba, `xalxTa bednierebis~ momtani
wyobileba, sinamdvileSi ki, ra sabediswero
rols asrulebda ara erTeulebis, aramed
sazogadod, adamianTa bed-iRbalze, ro-
gor aforiaqebda, angrevda da anadgureb-
da maT yofas, ojaxur simyudroves da ra
tkivilis fasad ujdebodaT adamianebs es
yovelive... cxadia, moqalaqeobriv gmirobas
utoldeba amgvar Temebze wera da fiqri.
savsebiT obieqturad SeniSnavs amasTan da-
kavSirebiT kritikosi nodar grigalaSvili
Tavis gamokvlevaSi, romelic did mwerals
eZRvneba: ̀ did niWs, did gabedulebas da ti-
tanur Sromas SeuZlia avadmdinari epoqis
sawinaaRmdego mimarTulebiT svla ise, rom
ufro didi kvali datovos STamomavlobi-
saTvis~202. amitomac Cven yuradRebas vamax-
vilebT konstantine gamsaxurdias mwerlur
202 nodar grigalaSvili. skolaSi Sesaswavli qa-
rTveli mwerlebi. Tbilisi, gv. .317.
irine tabataZeirine tabataZe
Tbilisis 180-e sajaro skolis qarTuli enisa
da literaturis maswavlebeli
`patara~ adamiani da misi didi tkivilebi(konstantine gamsaxurdias moTxroba `didi iosebi~)
epoqaluri gardatexebi da socialuri Zvrebi, adamianze xSirad waruSlel zegav-
lenas axdens, sul erTia, socialuri kibis romel safexurze dgas igi. es zegavlena
ara mxolod materialuri an ekonomikuri xasiaTisaa, aramed, da rac mTavaria, zneo-
brivi da fsiqologiuri, radgan yoveli met-naklebad mniSvnelovani Tu araarsebi-
Ti movlena adamianis SigniT ileqeba, swored es TvaliT uxilavi, saidumlo Sree-
bia arsebiTi da saintereso mkiTxvelisaTvis, romelsac saSualeba eZleva, Tvali
gaadevnos adamianis sulier feriscvalebas, misi sulis Sinagan moZraobas, raTa
ukeT SeigrZnos, ra rTuli gziT uvlia adamians, ramdeni gadautania, ra unaxavs da
ra ganucdia, sanam iseTad Camoyalibdeboda, rogoric mweralma gagvacno.
- 171 -
irine tabataZe irine tabataZe
gabedulebaze, `marTlis Tqmis~ wyurvilze.
man xom, rom ityvian, `cxel kvalze~ daafiq-
sira istoriuli movlenebi, lamis fo-
tografiuli sizustiT aRbeWda Tbilisis
quCebSi wiTelarmielTa gamoCenamde da ga-
moCenis momentSi datrialebuli movlenaTa
korianteli... mwerlobis amgvari istori-
uli rolis Sesaxeb samarTlianad SeniSnavda
kritikosi akaki baqraZe: `qarTvelma xalxma
sityvakazmul mwerlobas gansakuTrebuli
misia daakisra. igi eris winamZRolad aRiara.
es ganapiroba qarTveli xalxis istoriulma
cxovrebam~203. sxvaTa Soris, am istoriuli
misiis xorcSesxmas emsaxureba cnobili cis-
feryanwelis kolau nadiraZis leqsi `25 Te-
bervali, 1921 w.~, romelic win uZRvis kon-
stantine gamsaxurdias moTxrobas204. leqsi
TbilisSi wiTlebis Semosvlas eZRvneba da
masSic, iseve, rogorc moTxrobaSi, mravali
istoriuli realiaa gacocxlebuli:
`Tovda da Tbiliss ebura Talxi,
dumda sioni da dumda xalxi.
ZilRviZrad iyo qalaqi Cemi,
saSinelebas kvlav sWedda grdemli _
isev golgoTa, sisxli da cremli!
mSobelo dedav, isev gagyides,
isev wamebis jvari agkides,
ar Segibrales, kvlav ar dagindes!~
rogorc vxedavT, nawyvetSi leqsis pa-
Tosi sruliad naTlad aris gamoxatuli
da es aris protesti axali, Zaladobrivad
mosuli xelisuflebis mimarT. aSkaraa, rom
xelovanTa damokidebuleba istoriuli mov-
lenisadmi sruliad gansxvavebulia imisgan,
risi mosmenac xelisufalT swyurodaT, _qa-
rTvelobam sixaruliTa da aRfrTovanebiT
ar miiRo ruseTis wiTeli xelisufleba! ra
didi gabeduleba unda hqonoda mwerals(po-
ets), rogori maRali unda yofiliyo mas-
Si gancda sakuTari daniSnulebisa, rom ase
xmamaRla da garkveviT eTqva mkiTxvelisaT-
vis sakuTari saTqmeli...
203 აkaki baqraZe. mwerlobis moTviniereba.
Tbilisi, 1990, gv. 3.
204 kolau nadiraZe. ̀ 25 Tebervali, 1921 w.~. avtor-
Ta koleqtivi. IX klasis saxelmZRvanelo. gv. 301.
swored ase esmis mwerlobis istori-
uli misia konstantine gamsaxurdias, roca
miznad isaxavs Tavis `did iosebSi~ iseTi
faqizi Temis xorcSesxmas, rogoric aris
adamianTa bediswera socialuri gardatex-
ebis epoqaSi.
moTxroba mecxre klasSi iswavleba.
asakobriv-fsiqologiuri barieri am sir-
Tulis moTxrobis daZlevisaTvis savsebiT
misaRebia, Tematur-ideuri da mxatvruli
Taviseburebebis gamokveTa ki, maswavleblis
swori gzamkvleobis SemTxvevaSi, _ sruli-
ad daZlevadi. imis gaTvaliswinebiT, Tu ra
moTxovnebia wayenebuli mecxreklaselis
saazrovno donis warmosaCenad da gansavi-
Tareblad, moTxroba ara marto socialuri
TvalsazrisiT imsaxurebs Cvens yuradRebas,
aramed, rogorc moswavleTa gonebriv-in-
teleqtualuri zrdis kargi saSualeba. am
mxriv moTxroba erovnuli saswavlo gegmis
standartis zogierT moTxovnas srulad ak-
mayofilebs: qarT. IX. 3 moswavles SeuZlia
msjeloba gansxvavebuli teqstebis enobriv
Taviseburebebze. qarT. IX. 6. moswavles
SeuZlia problemur an sadavo sakiTxebze
sxvadasxva Tvalsazrisis Semcveli mxat-
vruli da aramxatvzruli teqstebis gaaz-
reba-gaanalizeba da maT mimarT sakuYTari
damokidebulebis gamoxatva. qarT. IX. 1.
moswavles SeuZlia moisminos da audito-
riis winaSe warmoadginos sxvadasxva Tval-
sazrisi sadavo an problemur sakiTxze.
qarT. IX. 2. moswavles SeuZlia diskursiis
monawileTa metyvelebis mosmena da Sefase-
ba sakomunikacio amocanisa da auditoriis
gaTvaliswinebiT205. am moTxovnebs moTxro-
ba sruliad akmayofilebs, metic ,mSvenier
sulier-gonebriv sazrdos aZlevs mas, vinc
moindomebs, lev tolstoisa ar iyos, SeZlos
`azrovneba guliT~, anu moindomebs gaisig-
rZeganos movlenaTa tragikuli msvleloba
da maTi gavlena adamianTa bedisweraze.
XX saukunis damdegis qarTuli lit-
eraturis erTi gamorCeuli Tviseba misi
205 h p://ncp.ge/fi les/ESG/2011-2016/qartuli%20ena%20da%20literatura.pdf.
- 172 -
irine tabataZe irine tabataZe
mravalferovneba da Tematuri siWrelea.
saintereso da axali Tema e. w. `patara ada-
mianis~ problemaa, romelmac XX saukunis
pirveli ocwleulis Cveni mwerlebis yur-
adReba da didi daintereseba gamoiwvia. k.
gamsaxurdias `didi iosebi~ erT-erTi, ro-
gorc ityvian, mwerluri gamarjvebaa am
Temaze Seqmnil teqstebs Soris.
ukve aRvniSneT, Tu ramdenad mwvave is-
toriuli sinamdvile airCia mweralma fon-
ad Tavisi personaJis sulieri da xorcieli
cxovrebis warmoCenisaTvis. amitom moTx-
robis Seswavlac swored istoriul mov-
lenaTa Sexseneba-gacnobiT unda daiwyos.
saxelmZRvanelo amis karg saSualebas iZle-
va, radgan moTxroba Tematurad moTavse-
bulia TavSi, romelsac `literatura da
istoria~ hqvia206. imisaTvis, rom moswavles
sakmaod vrceli moTxrobis Seswavla da an-
alizi ar gauWirdes, winaswar gamovkveTT
ramdenime aspeqts, romlebic aucileblad
migvaCnia moTxrobis pirvelgacnobis etapis
daZlevisaTvis:
1. Sesavali _ istoriuli eqskursi XX
saukunis damdegis saqarTveloSi;
2. moTxrobis Tematuri mravalferov-
nebis warmoCena Sesaval minileqcia-
Si;
3. istoriuli movlenebi da adamianebi;
4. pirovnebis sulieri gradacia_ didi
iosebis sulier-zneobrivi cvlile-
bebi misi cxovrebis kvaldakval;
5. moTxrobis mTavari saTqmeli da
amisTvis saWiro mxatvruli aqsesu-
ari.
saTauri yoveli nawarmoebis `savizito
baraTia~. raki moTxrobis saTaurad `didi
iosebi~ aurCevia avtors, ginda_arginda,
bibliur marTal iosebTan mihyavxar fiqrs.
pirveli emociuri damokidebuleba mkiTx-
vels swored aq uCndeba, roca aRmoCndeba,
rom mTavari gmiri erTi mekurtne raWvelia,
206 vaxtang rodonaia, avTandil arabuli, nino na-
kudaSvili, marine xuciSvili. qarTuli ena da liter-
atura. 9. Tbilisi, 2012, gv. 306-334. (statiaSi gamoy-
enebuli nawyvetebi moTxrobis am gamocemidan iqneba
citirebuli).
romelsac ase Tavisi fizikuri sididis gamo
eZaxian da meti araferi! aq moulodnelobis
efeqti mkiTxvelze aSkarad imoqmedebs da
moswavlis provocirebisTvis pirveli nabi-
jic gadadgmulia.
meore nabiji moTxrobis istoriuli as-
peqtia. meti dokumentalizmisaTvis avtori
moTxrobas konkretul TariRs usvams: moq-
medeba 1921 wlis 25 Tebervals iwyeba.. ro-
gor egebebian Tbiliselebi am dRes (Rames)?
irgvliv qaosi, gaurkvevloba, SiSi gamefe-
bula: `damfrTxali moqalaqeni saSineli
ambebis molodinSi iyvnen~; `aiyarnen, nayar
futkarsaviT azuzundnen, aborgdnen, azva-
vdnen; erTi nawili qalaqidan gaixizna Tavi-
si bargiT, nawilic mousvenrad quCebSi daw-
rialebda~; `garbodnen bargiT datvirTuli
Jokeiani, bluziani moqalaqeebi, mihqrodnen
etlebi, zuzunebda moedanze mdgari brbo
(...) yayanebda, rogorc pilates momlodine
ebraeloba did paraskevs~._ ai, aseTi `dra-
matuli qaosi~ uZRvis win bolSevikuri Za-
lebis TbilisSi Semosvlas da, Sesabamisad,
axali formaciis Seqmnas, romelic Tavisi
gaurkvevlobiT, ucxoobiT aSinebs rigiT
moqalaqes, aforiaqebs qalaqis yoveldRi-
urobas.
gasagebia, rom saxelmwifoebrivi mniS-
vnelobis istoriuli movlena roca xdeba,
aq konkretuli adamianuri tkivilebi da
gancdebi angariSSi Casagdebi ar aris, arc
aravin aniWebs amas raime mniSvnelobas...
garda mwerlisa. mwerali is adamiania, visT-
visac swored adamiania Zvirfasi yovelTvis,
yovelgvar situaciaSi. sxvaTa Soris, CvenT-
vissaintereso movlenebze araCveulebrivad
zusti da saintereso mignebebi aqvs mweral
nodar grigalaSvils zemoT dasaxelebul
naSromSi: `pirovneba SeiZleba iyos zneo-
brivi an uzneo, samarTliani an usamarTlo.
saxelmwifo ar SeiZleba iyos zneobrivi an
uzneo, igi mxolod samarTliania an us-
amarTlo da, roca Cven xSirad saxelmwifos
zneobaze vlaparakobT, meqanikurad tolo-
bis niSans vsvamT samarTlianobasa da zneo-
bas Soris.
- 173 -
irine tabataZe irine tabataZe
is, rac uzneobad iTvleba pirovnebi-
saTvis, SeiZleba samarTlianad CaiTvalos
saxelmwifosaTvis. magaliTisaTvis, kacis
mier kacis mokvdineba yvelaze saSineli
codvaa, maSin, roca imave aqts saxelm-
wifo samarTlianobis saxeliT sCadis~207.
im rTul epoqaSi, romelsac acocxlebs
mwerali konstantine gamsaxurdia Tavis
moTxrobaSi, erTmaneTSia areuli yvela
adamianuri Rirebuleba, samarTlianoba da
usamarTloba, zneoba da uzneoba. swored
amas usvams xazs mwerali, roca Tbilisuri
qaosis suraTs ase monumenturad da mxat-
vruli efeqtiT xatavs.
adamiani, romlis irgvlivac movlenebi
viTardeba, e. w. ̀ fskeris~ adamiani~ gaxlavT,
mekurtne iosebi. moTxrobis SesavalSi is
erTi dabneuli, uiniciativo kacia, sayov-
elTao qaosis mxolod gverdidan macqera-
li, xan romel jgufs aetuzeba, iqneb rame
gaarkvios, da xan romels, aTas Wor-mar-
Tals ismens, ai, Tundac aseTs: `gaiqca da
mere rogor! aba, ra egona mag nacarqeqias208,
bagrationTa gvirgvini arc ise ioli satare-
belia!~ an kidev: `_generali m...209 moixsna?
_moixsna. im mxareze gvardielebma mTlad
gaaSiSvles fronti~. amgavri `Wor-mar-
Tlis~ burusiTaa moculi erT-erTi perso-
naJis naambobic: `Cems Tvalwin sanitarul
etls daeca yumbara da Tvrameti wlis qa-
lwuli210, SroSaniviT nazi arseba, WianWvel-
asac rom ar gasresda fexiT, aitaca aseTma
yumbaram da im adgilze mxolod adamianis
sxeulis naglejebi vipoveT merme~. amgvari
tragikulobisa da gaurkvevlobis situa-
cia sruliad damaxasiaTebelia politikuri
207 nodar grigalaSvili. skolaSi Sesaswavli qa-
rTveli mwerlebi. Tbilisi, 1997, gv. 363.
208 igulisxmeba noe Jordania (1868-1953), saqa-
rTvelos demokratiuli respublikis mTavrobis Tav-
mjdomare (avtorTa koleqtivis SeniSvna).
209 igulisxmeba generali giorgi mazniaSvili,
romelic foniWalis raions icavda somxeTidan SemoW-
rili rusuli bolSevikuri XI armiis nawilebisagan
(avtorTa koleqtivis SeniSvna).
210 igulisxmeba maro mayaSvili, 19 wlis mowy-
alebis da, romelic Tbilisis misadgomebTan daiRupa
ruseTis XI armiasTan brZolis dros (avtorTa kole-
qtivis SeniSvna).
cvlilebebis xanisaTvis, amitomac veTanx-
mebiT mweral oTar WilaZes, rom mwer loba
politikur cxovrebaSi ar ereva (ar unda
ereodes)211, magram isic WeSmaritebaa, rom
cxovreba `politikasTan pirdapiraa dakav-
Sirebuli~. xolo Tu mwerloba Tavis mTa-
var miznad cxovrebiseuli av-kargis asaxvas
miiCnevs, cxadia, is verafriT ver dadgeba
Sors im movlenebisagan, romlebmac ada-
mianTa cxovrebasa da yofaze sabediswero
gavlena unda moaxdinon. ai, ase, sruliad
moulodnelad da SeumCnevlad SeiZleba aR-
moCndes CaTreuli movlenaTa epicentrSi
iseTi sruliad apolitikuri da, SeiZleba
iTqvas, asocialuri adamianic ki, rogoric
didi iosebia.
didi iosebi erTi uRimRamo adamiania,
mwerali gviyveba, rom imdenad uiniciativo
adamiani yofila, raWidan ZmisSvilebma ga-
moaZeves, memkvidreobad araferi argunes.
ase aRmoCnda igi TbilisSi, aRmnoCnda, mis-
da sdamwuxarod, epoqaluri qariSxlebis
dros. marTalia, mas sruliad ar exeba is
aJiotaJi, sayovelTao daZabuloba, romel-
ic qalaqSi gamefebula, radgan `dasakargavi
araferi gaaCnda~, magram movlenaTa epicen-
trSi moqceuli xom afiqsirebs `Tmagawewi-
li, namtiralevi qalebi~ rogor cdilo-
ben gadaarCinon ojaxis qoneba, damalon,
gagzavnon, Tan waiRon... xedavs didi iose-
bi, ojaxis diasaxlisi rogor `alagebda,
stenida, zogs isev iRebda, ganze awyob-
da~... aseT viTarebaSi gana SeiZleba adami-
ani gulgrili darCe Tundac sruliad ucxo
adamianebis bedis mimarT? da didi iosebic
aRmoCnda aseT aristokratul ojaxSi, ro-
melic iZulebulia gaecalos Tavisi saxlis
kedlebs, gaaRwios samSvidobos da amitom
cdilobs, Tan waiRos, risi waRebac SeuZlia,
servizia Tu oqrouli, tansacmeli TubavS-
vis saTamaSo... mekurtne iosebi, maT dasax-
mareblad quCidan Semoyvanili, marTalia,
sruliadac ar ganekuTvneba maT socialur
211 oTar WilaZe. win maradisobaa! Tbilisi,
2005, gv. 67.
- 174 -
irine tabataZe irine tabataZe
fenas da amdenad, bolSevikuri ideologiis
mixedviT, mtruli ganwyoba unda hqondes am
mdidrebisadmi, magram mwerali garkveviT,
erTmniSvnelovnad aRniSnavs im adamianuri
TanagrZnobis Sesaxeb, romelsac moucavs
mekurtnis guli am daZabulobis macqerals:
`muSa iosebi am budeaforiaqebuli xalx-
is sibralulma moicva~. rogor SeiZleba
waikiTxo moTxrobis es monakveTebi da Tana-
grZnobiT ar ganimsWvalo im sazogadoebis
mimarT, romelic Tavisdauneburad msxver-
pli aRmoCnda politikuri TamaSebisa, mos-
wavlesac uTuod unda mivaniSnoT mwerlis
humanisturi ganwyobis gamomxatvel fra-
zebsa da monakveTebze.
da ai, weRandeli mekurtnis xelSi am
wuTidan `arzmanebuli simdidre~ gadadis,
yvelaferi is, risi waRebac ojaxma ver Se-
Zlo, axla misi aRmoCnda. konstantine gam-
saxurdia didi mxatvruli damajereblobiT
aRwers adamianis sulis faruli moZraobis
yovel niuanss, imas, Tu rogor miiRo ioseb-
ma es axali realoba, rogor gaiTavisa da
moergo Tavis axal rols, axal statuss.
jer erTi, usaTuod unda gamaxvildes yur-
adReba imaze, rom quCidan Semosuli iosebi,
xedavs ra am sayovelTao foriaqs, qaoss, in-
arCunebs bibliur simSvides da amiT TiTqos
erTgvarad amSvidebs kidec sxvas, imas, vi-
sac `exarbeboda gulis siRrmeSi mekurtnis
uebari sidarbaisle~. rac mTavaria, mwer-
ali xazs usvams Tavisi gmiris Sinagan pa-
tiosnebas, SesaSur TavdaWerilobas: `sax-
lis patrons erTxelac ar SeuniSnavs, rom
mekurtnes romelime nivTisaTvis Tvali
gaeyolebina Surisagan areuli, sCanda, uc-
nobi iyo misTvis yovelive Tvalboroteba~.
cxadia, es didi Rirsebaa adamianisa, radgan
sxvaa, roca ar gaqvs da sjerdebi Sens uqon-
lobas, magram roca uecrad aRmoCndebi am
uzarmazari simdidris winaSe da mainc in-
diferentuli rCebi, es mekurtnisaTvis nam-
dvilad Rirsebad unda miviCnioT.
didi iosebis cxovrebis axali etapi
mitovebuli binis gacnoba-daTvalierebaa.
igi TandaTan Sedis am, misTvis aqamde uc-
nob samyaroSi, romelsac nivTebis meSveo-
biT unda gaecnos. marTlac, iosebi mxolod
ecnoba aqaurobas, misTvis Sinagani barieri
jer ar gadarRveula, rac Tundac iqidanac
naTelia, rom mTeli dRis uWmeli, xedavs
ra gaSlil sufras, ver ekareba mas: `ioseb-
ma dahxeda saWmels, magram moekrZala naox-
aris Wamas~. ai, amgavri sulieri aristokra-
tizmi gamoavlina k.gamsaxurdias personaJma
socialuri ryevis, ufro sworad, ngrevis
epoqaSi, riTac mweralma swored imas gaus-
va xazi, rom dabali fenis warmomadgeneli
SeiZleba sulierad sulac ar iyos dabali.
jerjerobiT, yovel SemTxvevaSi, didi iose-
bi inarCunebs sulier simSvides da cdunebis
codvas ar emorCileba. ra Tqma unda, gve-
smis, rom es viTareba sayovelTao ar aris,
piriqiT, mwerali didi damajereblobiT
aRwers, ra xdeboda imRamindeli Tbilisis
quCebSi, rom `oqromWedlis maRazias mosax-
vevSi amtvrevda gaxulignebuli brbo~; rom
`im Rames dahkles viRac garewrebma sasaxlis
baRSi ukanaskneli romantiuli gedi~; gana-
CeniviT ismis moTxrobaSi aseTi Semzaravi
fraza: viRac moxuci qali `ijda da stiro-
da Cumad, adgilis dedas miagavda, sakuTari
Svilebis mier gaZarcvulsa da yelgamoW-
rils~. rogor ar aRviqvaT es yoveli mwer-
lis Sinagan protestad im xelisufelbis
mimarT, romlis mosvlamac gamoiwvia es qa-
osi da ganukiTxaoba! Tundac momavali say-
ovelTao bednierebisa da samarTlianobis
saxeliT, SeiZleba ase dasce sazogadoeba
da amdeni tkivili miayeno mas?!
am fonze ramdenad Zvirfas, Rirseul
adamianad unda miviCnioT didi iosebi, ro-
melic, rogorc aRvniSneT, am etapze inar-
Cunebs sulier Rirsebas, ar iqceva ubralo
mZarcvelad, sxvisi ubedurebiT ar sarge-
blobs da imas, rac mas ar Seuqmnia, arc
exarbeba.
axali etapi didi iosebis sulieri
gardaqmnisa iwyeba maSin, roca sadguris
quCidan, `im aurzaurisa da ganukiTxavi
Zaladobisagan~, romelic `garTxmuliyo
qalaqze~, TiTqos `Sin~ `Semoriyuli~ me-
- 175 -
irine tabataZe irine tabataZe
kurtne uecari aRmoCenas akeTebs: `upa-
trono bina unda miesakuTrebina~. mwerali
damajereblad gvixatavs, ra mohyva am gad-
awyvetilebas: `ucnaurma sixarulma aanTo
misi mimqrali sulis odnav mbJutavi pa-
truqi~. maSinve adamianis tvinSi Cndeba mom-
devno moqmedebis gegma, damyarebuli pir-
vel arazneobriv qmedebaze: `dReidan mis
cxovrebas axali mimarTuleba unda mieRo.
am satiale kurtans Tavidan moicilebda,
binas gaaqiravebda, marto aveji rom gaey-
ida, ramdenime wels esec eyofoda~. ai, ase
nel-nela da Tavisda uneburadac ki me-
kurtne iosebi eufleba im qonebas, romel-
ic arasodes yofila misi da romelic brma
bedisweris wyalobiT axla mas ekuTvnis:
`kedlis saaTebi, samzareulos WurWeli, ga-
nier CarCoebSi Casmuli suraTebi, xaverdis
portierebi, karadebi, magidebi~... personaJ-
Si iwyeba Rrma sulieri gradacia, romelic
sadamde miiyvans mas, jer ucnobia.
albaT mkiTxvels (moswavles) daebade-
ba aseTi kiTxva: ki, magram, vTqvaT, iosebma
uari Tqva bedis mier SemoCeCebul am sim-
didreze. ramdenad damajerebeli iqneba es
altruizmi ubralo mokvdavis mxridan? ase
rom waeyvana mwerals Txroba, rom amjera-
dac iosebs Seekavebina Tavi sxvisi simdid-
risagan, iqneboda Tu ara mwerali marTali,
Tu adamianis bunebaa aseTi, is moiTxovs,
miiRos miwieri sikeTe maSin, roca mas
sTavazobs bediswera da ar eurCos mas? amg-
vari dilemisagan albaT isev mweralma unda
ixsnas mkiTxveli, mas unda mivendoT, miT
ufro, rom moTxrobis mTavar saTqmelamde
swored movlenaTa amgvarma ganviTarebam
unda migviyvanos.
cxovrebis axali etapi, bunebrivia, ax-
ali fsiqologiuri StrixebiT unda aRibe-
Wdos. marTlac, mwerali xazs usvams per-
sonaJis sulier gradacias: iosebis sulze
gabatonebuli sagnebi jadosnurad moqmede-
ben: `beber muxas rom gazafxulze mwvane
ylortebi gamouva, ase apirebda ukanask-
nelad ayvavebas didi iosebis mWknari cx-
ovreba~. da Cveni iosebic `meojaxeobs~:
`aveji mialaga. darCenili sufris safenebi
magidebze gadaafara. samzareuloSic wesri-
gi daamyara~. ase ibudebs adamianSi misTvis
aqamde sruliad ucxo _mesakuTris fsiqo-
logia, romelic karnaxobs mas, mouaros, up-
atronos aw ukve ̀ Tavis~ qonebas. am sulieri
gardaqmnis vizualuri gamoxatuleba, metic
misi mwvervali iyo karadaSi napovni Zveli
patronis Coxa-axaloxi, romelic iosebma
Tavidan, ubralod, moirgo: `moizmana Coxa.
Tavze qarvisferi boxoxi daixura. (...) riT
ar hgavda mixakisfer CoxaSi gamowyobili
didi iosebi mamamisis mebatones _ ros-
tom wereTels. masac swored aseTi Coxa
ecva~. Tavdajerebulobisa da TviTkmayo-
filebis gamomxatvelia mwerilis morigi
fraza: `mTeli saaTebi trialebda sarkis
win~. da ai, Sedegic: `am batonurma darba-
zebma, am saucxovo avejma, brWyviala lius-
trebma, xaverdis portierebma, aznaurulma
Coxa-axaloxma, monadire ZaRlma, auarebe-
li simdidris dauflebam didi iosebi wam-
ierad gardaqmna~. ase, wamierad, gardaiqmna
gamrje mekurtne... raWvel mebatoned! ra
saintereso mignebaa: k. gamsaxurdia glex-
uri fsiqologiis am Strixs SesaniSnavad
warmoaCens: mdabiosaTvis misi ocnebis zR-
vari, fantaziis mwvervali Tavisi batonia!
gamodis, rom xelisufleba, romelic Tav-
is mowodebas imaSi xedavs, rom `mSromeli
masa~ mebatonis fizikuri da moraluri ze-
wolisagan ixsnas, Tavad uwyobs xels imas,
rom igi (`masa~) pirvelsave SesaZleblobis
SemTxvevaSi mas (mebatones) daemsgavsos!
aqve ar SeiZleba uyuradRebod davto-
voT erTi detali: mekurtne iosebis gareg-
nuli gardaqmna mxolod saxlSi, ase vTqvaT,
sarkeebis win xdeba. Tavad gvixsnis mwerali
amgvari mdgomareobis Sinagan meqanizms: `sa-
ocar ormag cxovrebas eweoda didi iosebi~.
es `ormagi cxovreba~ mweralma ase dagvix-
ata: quCaSi iosebi isev mekurtned Cacmuli
dadis, xolo Sin, axal sacxovrisSi, `rostom
wereTlad~ iqceva. am gaorebas SedarebiT ad-
vili axsna aqvs: `quCaSi ver bedavda baton-
uri Coxa-axaloxiT gamosvlas~. maSasadame,
- 176 -
irine tabataZe irine tabataZe
iosebi jer kidev uxerxulad grZnobs Tavs
axal ampluaSi, mTlad ver gauTavisebia igi.
magram mwerali xazgasmiT migvaniSnebs, rom
Sinagani gardaqmna ukve dawyebulia, sulieri
barieri ukve gadarRveulia. roca moxucma
Ciqilianma qalma bargis gadazidvaSi dax-
mareba cota uxeSad sTxova (`ei, muSa, gviS-
vele bargis gadazidvaze~)“, didma iosebma
odnav iTakila aseTi momarTva, erTi nabiji
ukan gadasdga. `me muSa aRara var~. wailuR-
luRa~. ase dasrulda `fskeris adamian-
is~ Sinagani transformaciis procesi: man
xmamaRla gamoxata protesti Tavisi social-
uri statusis mimarT!
konstantine gamsaxurdia msuyed, dam-
ajereblad aRwers, rogori gavlena iqo-
nia `Ciqiliani dedakacis~ mimarTvam mis
gmirze, rogor dausva wertili misi cx-
ovrebis Zvel periods da dasabami misca
axals, xolo sazogaadoebrivi masStabiT
am procesis Sinagani meqanizmis gadmocemas
erTgvari ironiuli fraziT aRwevs: ̀ aki am-
bobdnen: Tavadebi gaglexdebian da glexebi
gaTavaddebiano~. iosebi Tvlis, rom is, da
albaT sxva yvela misnairic, am procesis
monawileni arian.
ra Tqma unda, vxvdebiT, rom didi iose-
bi sruliad moumzadebeli Sexvda cxovre-
bis amgvar gardaqmnas, misTvis sruliad
moulodneli iyo `waRma-ukuRma motriale~
bedis amgvari Semobruneba. magram ra gavle-
nas axdens es yovelive mis amJamindel yo-
faze? ra cvlilebebs iwvevs axali social-
uri statusi martokacSi? mwerali, cxadia,
am kiTxvebs gverds ar uvlis, piriqiT,
swored amaze amaxvilebs yuradRebas. pir-
vel rigSi, didi iosebi, raki mekurtneobas
Tavs anebebs, Tavis rCenis wyaros eZebs da
poulobs kidec: `iswavla iosebma sakomis-
io maRaziisa da `dezertirkis~ gzebi. xan
erT nivTs gamoiCrida iRliaSi, xan _ meo-
res. yidda, agiravdebda~. ai, ase iqca kurt-
nis TreviT dauyvedrebeli lukmis mWameli
iosebi Cveulebriv spekulantad! am axal,
araRirseul, statuss male meorec miema-
ta: man mouxSira Rvinis smas da sardafeb-
Si loTobas. ase rom, SegviZlia davaskvnaT:
`sayovelTao bednierebis~ momtanma axal-
ma droebam iosebs mxolod Sinagani dace-
ma da sulieri ukusvla arguna! marTalia,
zrunaven iosebze xelisuflebis warmomad-
genelni, bina ki CamoarTves, magram sardaf-
Si miuCines sacxovrebeli, mekurtne aRaraa,
magram meezoved daayenes magram siaxlesx-
Tan Segueba ioli rodia, mwerali SeniSnavs,
`ar moswonda iosebs Tavisi axali xelo-
ba~. iosebi sakmaod kritikulia Tavisi md-
gomareobis mimarT, mwerali wers, rom is
realurad afiqsirebs Tavs gadaxdenilis
fass: `rogor Tvalmiuwvdenel simaRleze
astyorcna erTbaSad bedisweram da ra male
dairRva misi ocnebis gojila~! albaT, Zne-
lia, aseTi didi socialuri ryvebis mdgo-
mareobaSi adamianma swori arCevani akeTo
da ar Secde. mekurtnes ki ara, didi da se-
riozuli ganaTlebis mqoneTac ki uWirT
aseT viTarebaSi fons gasvla, maS, ra unda
gvikvirdes ubralo, martoxela kacisa, ro-
melic Tavbrudaxveulia warmatebisagan da
gaognebuli, Secdomebs uSvebs... Cans, kon-
stantine gamsaxurdia, rogorc humanisti
mwerali, gulgrilad ver egueba Tavisi
gmiris sulier daqveiTebas, xolo Tavisi
mwerluri poziciis saCveneblad igi sakma-
od farTomasStabian wiaRsvlas akeTebs:
`waqceul didkacebs istorikosebi ise mis-
cvivdebian, rogorc irmis leSs _ mglebi.
gacilebiT ufro Znelia patara adami-
anebis zraxvebs gaarTva Tavi.
me ar vTakilob patara adamianebis
sulSi momxdari aRrevis gamosaxvas. ami-
tomac guldasmiT Seviswavle didi iosebis
cxovreba, TiTqmis yovelive aq moTxrobili
Cemi zedmiwevniTi dakvirvebis Sedegia, zogi
ki TanadamswreTagan gamokiTxuli, magram
mravalgzis sinamdvilesTan Sewamebuli~.
amgvari lirikuli wiaRsvlis mizani
isaa, rom dagvarwmunos, ramdenad `erT-
gulia~ mwerali Tavisi gmirisa, rogor `ud-
gas~ mas mxarSi da rogor ganicdis mis yovel
cxovrebiseul warmateba-warumateblobas.
aq ar SeiZleba ar gavumaxviloT bavSvebs
- 177 -
irine tabataZe irine tabataZe
yuradReba imaze, rom literaturis mTa-
vari Rirebuleba da mowodeba yovelTvis
iyo adamianis zneobrivi TviTSegnebis ama-
Rleba, rom am mxriv literaturas uzomod
didi SesaZleblobebi aqvs. `literaturas
da xelovnebas SeuZlia ara marto mimar-
Tuleba misces adamianis ama Tu im qcevas,
aramed mas ZaluZs gadaiqces adamianis moq-
medebis Sinagan motivad~212 amgvari humanu-
ri mosazrebebiT aris ganmsWvaluli k. gam-
saxurdiac, roca Tavis sulierad waqceul
gmirs marto ar tovebs da... mkiTxvelisaT-
vis moulodnelad, TviT aRmoCndeba moTx-
robis moqmedi piri, didi iosebis mezobeli
da misi areuli cxovrebis yuris mgdebeli.
meti damajereblobisaTvis Cafiqrebul am
mwerlur `eSmakobas~ Sedegad is mohyva, rom
igi nabij-nabij aRnusxavs iosebis cxovre-
bis am monakveTs, arcTu mTlad Rirseuls.
sanam yofili mekurtnis cxovrebisa da
sulieri degradirebis process Seexeba,
mwerali morig vrcel wiaRsvlas akeTebs
istoriul realobaSi. ukve aRvniSneT, igi
epoqaluri siaxleebis majiscemas Zli-
er da zustad grZnobs, grZnobs da kidec
asaxavs moTxrobaSi, oRond amjerad yur-
adReba gvinda sxva aspeqtze gavamaxvi-
loT, kerZod, Tu rogor icvleba social-
uri yofa, rogor aRmoCnda `istoriul
sanagveze~ bevri xeloba da ostati, indus-
trializaciis epoqis sabediswero gavle-
na rogori mtkivneulia adamianebisaTvis.
am movlenaTa centrSi mwerlisaTvis misi
personaJi dgas, mas mimarTavs Sinagani mo-
nologis mxatvruli xerxis gamoyenebiT:
`bedisweram gadmogtyorcna am amRvreul,
daberdul, ganadgurebul, domxaliviT
areul tfilisSi. uTuod imave bedisweram
aria Seni cxovrebis etli da, rogorc
vatyob, mrude bilikebze Segayena Senac~...
ase moamzada mweralma Tavisi mkiTxveli
imis gasagebad, Tu ra axal codvas aziara
cxovrebam misi iosebi, ara mxolod ̀ didi~,
aramed `marTalic~.
212 grigol kiknaZe. literaturis Teoriisa da
istoriis sakiTxebi. Tbilisi, 1978. gv. 355.
didi SoTa gvafrTxilebs, `...Tavia si-
crue yovlisa ubadobisa~, marTlac, momx-
dari ar aRmoCnda bolo wertili. TviTu-
aryofis gzaze damdgari iosebis sulieri
daRmasvla gagrZelda, metic, man saSiSi saxe
miiRo: meezove iosebi yalbi fulis gasaRe-
bis maqinaciaSi Cabmula! personaJi_mwerali
mogviTxrobs, rom roca man ostats xuTia-
Tasiani boni(fulis erTeuli) gauwoda da
am ukanasknels xurda ar aRmoaCnda, `amaso-
baSi duqanSi daZenZil nabdis jubaSi gamo-
fuTnuli, Warmagi kaci Semovida...
mas mwyrisferi Cabalaxi exura da xe-
lSi moyviTalo Cemodani ekava~. ostat-
ma fulis daxurdaveba sTxova mosuls da
manac ̀ amoalaga marjvena ubidan daZonZili,
ZgideebSemocveTili, WuWyiani bonebis das-
ta~. fulis daxurdavebis Semdeg mwerali
ostats gangeb ekiTxeba mis vinaobas. `_eg
erTi raWvelia, Zvelad mekurtned iyo, axla
bazarSi fulebs axurdavebs~. SeiZleba fu-
lis daxurdavebaSi saTakilo araferi iyos,
magram mwerals rom ar moswons iosebis
arCevani, momdevni frazac metyvelebs: `ase-
Ti tipi me mravali minaxavs tfilisSi. (...)
moxuci Sromis invalidebi quCa-quCa dadi-
odnen da ioli garjiT Tavs irCendnen~. arc
es subieqturi faqtori SeiZleba miviCnioT
did ubedurebad, didi ubedureba mere mox-
da, roca man(mweralma) sigaretis gamyid-
vels ostatisagan xurdaSi aRebuli aTasbo-
niani gauwoda, xolo am ukanasknelma fuli
ar aiRo, radgan yalbi iyo. bankis moxelem
ki igi advilad daarwmuna, rom yalbi boni
eWira xelT.
es ki ukve saxelmwifoebrivi masStabis
danaSaulia! Tavi rom davaneboT imas, rom
iosebma dakarga Zili da mosveneba, radgan
Sinaganad sufTa, patiosani adamianisaTvis
Znelia erTbaSad amxela `naxtomis~ ukusv-
la, cxadia, saxelmwifos winaSe Cadenil da-
naSauls aravin gapatiebs!
konstantine gamsaxurdia, Cemi azriT,
metad Tamam svlas akeTebs, roca iose-
bis yalbisqmnadobis moTaved students
asaxelebs. diax, es is studenti givia, rome-
- 178 -
irine tabataZe irine tabataZe
lic aseve cxovrobs maT saxlSi da romelic
did iosebTan megobrobs. swored mis bina-
Si Catarda Cxreka, romlis Sedegad `Cekam~
Cveni saxlis sardafSi amerikuli sabeWdi
manqana, didZali yalbi bonebis negativebi,
valcetebi, Srifti...~ aRmoaCina. ase iqca
mekurtne iosebi damnaSaved, xolo intele-
qtualuri Sromis frontze `moRvawe~ stu-
denti, mis ideur STamagoneblad da am ideis
praqtikul ganmaxorcieleblad.
vin icis, sad da rogor dasruldeboda
iosebis cxovreba, Tu ara misi ZvelisZveli
megobari berbera, romlis gadarCenasac See-
wira kidec moxuci raWveli. Cven aqamde Seg-
nebulad araferi vTqviT berberasa da iose-
bis urTierTobaze, romelic Zalian waagavs
i. turgenevis `mumus~ cnobil siuJets. ber-
bera 25 Tebervlis Rames gaicno iosebma
im axal binaSi, romlis patronadac mou-
lodnelad iqca iosebi. saxlis patronebs
ZaRlis wayvanis saSualeba ar hqondaT da
igi datoves. es Zvirfasi jiSis, kargad gaz-
rdili da movlil-napatiebi ZaRli iosebis
areul-dareuli cxovrebis ganuyrel naw-
ilad iqca. maSinac, roca, ase vTqvaT, `or-
mag~ cxovrebas eweoda, iosebs gverdSi es
ZaRli edga, merec, roca iosebi meezoved
iqca da sardafSi dasaxlda, `berberas Zvi-
rad daujda binis gamocvla, gaxda, epilep-
tiuri krunCxva Seeyara~. mwerali aRniSnavs,
rom pativi aeyara ZaRls, `quCis talaxSi
amoigangla mSvenieri berbera da daemsgavsa
Tavadis qals, JamTa siaviT mrecxav qalad
gadaqceuls~. ase rom, berberac erTgvari
msxverplia droTa cvlilebisa, epoqaluri
gardaqmnebisa. Tumca patroni Zveleburad
erTgulia misi, rac SeuZlia, uvlis kidec.
Tu berbera mowmea iosebis dacemisa,
berbera aRmoCndeba swored misi daRupvis
mizezic: mwerali xedavs, rogor moqris
daRmarTSi avto, romlis borblebSic unda
moeqces berbera, `didi iosebi win gaqanda
berberas misaSveleblad~, magram swored
am dros is TviTon aRmoCnda manqanis bor-
blebqveS! ase dasrulda didi iosebis cx-
ovreba, tragikulad, magram amaRlebulad.
mwerali migvaniSnebs, rom iosebi, romel-
ic areuli, qariSxliani epoqis nacartutam
bevri atara aRma-daRma, sabolood damnaSa-
vis codviTac ki daeca, magram misi Sinagani
patiosneba, humanizmi mainc veraferma ware-
cxa, ZaRlis sicocxle misTvis sakuTarze
faseuli aRmoCnda!
ase aRmoCnda moTxrobis finalSi
`fskeris~ adamiani didi iosebi yvelaze ma-
Rali Rirebulebis matarebeli _ marTalia,
igi daeca, damdablda, magram masSi mTa-
vari gadarCa _ humanizmis gancda usulo
da ityvi `megobris~ mimarT. dRes, roca
sazogadoeba, samwuxarod, Zlier daSorda
qirstianuli kacTmoyvareobisa da gulSe-
musvrilebis, TanagrZnobis idealebs, roca
bavSvebsac ki daetyoT gagulgrilebis se-
nis Semoteva, mwerlis amgvari ganwyoba da
Canafiqri uTuod xazgasmiT unda iqnes war-
moCenili.
wero mxatvruli simarTliT, erTguleb-
de damajereblobis princips, _ yvelaferi
ar aris mwerlis mxatvrul-esTetikuri sam-
yaros gaazrebisaTvis, metic, albaT sruli-
ad arasakmarisicaa. roca konstantine gam-
saxurdias moTxrobis esTetikur mxareze
gavamaxvilebT yuradRebas, unda SevniSnoT,
rom jguf `akademiuri mwerlobis~ erT-er-
Ti aqtiuri wevri k. gamsaxurdia marTlac
gamoirCeva akademizmiT, weris kulturis
daxvewilobiT. `esTetikuri azris istori-
aSi saukuneebis ganmavlobaSi gabatonebu-
li iyo e. w. `esTetikuri triadis~: sikeTis,
mSvenierebisa da WeSmaritebis sinTezi~213.
moTxroba `didi iosebi~ am mxrivac mwer-
lis niWierebis saukeTeso gamomxatvelia.
mis mier moTxrobaSi gamoyenebuli araer-
Ti mxatvruli saxe(Sedarebebi, metaforebi,
istoriuli aluziebi) am mxriv uxv masalas
aZlevs moTxrobiT dainteresebul mkiTx-
vels, moswavle iqneba es Tu xandazmuli
mkiTxveli. xolo Txrobis stili _ TviTmx-
ilvelis funqciiT mwerlis aRWurva _ Txro-
bis damajereblobas da emociur zegavlenas
213 levan beburiSvili. mwerlobis `moTviniere-
ba~ grZeldeba. Tbilisi, 2012, gv. 127.
- 179 -
irine tabataZe irine tabataZe
gansakuTrebulad zrdis. Tavisi mrwamsiT
mwerali amaRlebul mizans emsaxureba: erTi
`patara~ adamianis cxovrebis, Wir-varamisa
da zeasvla-dacemis gziT miaRwios mkiTx-
velis `gaadamianurebas~ (g. doCanaSvili).
urTulesi epoqis mxatvrul prizmaSi gar-
datexis amocana mravalmxrivi safrTxis
Semcvelia, miT ufro Tu es sabWoTa epoqis
istoriaa. mwerali konstantine gamsaxurdia
am amocanas erTi SexedviT, ubralo, patara
moTxrobaSi SesaniSnavad arTmevs Tavs.
Irine Tabatadze
“Li le” human and their big painsResume
Konstan ne Gamsakhurdia’s story “Great Joseph” is a successful try of describ-ing historical peripeteia in an ar s c manner. It describes the main event of XX century intruding of 11th Bolshevick army in Tbilisi and establishing of new Soviet government. The main interest of the writer is to describe life of ordinary people during the era of historical events and their impact of the people. The main charac-hter _ Great Josph _ is so called “bo om” person, who carries cargo for living and unexpectedly becomes an owner of a big property.
Konstan ne Gamsakhurdia describes with great ar s c manner what kind of spiritual and phycological changes Great Joseph has as a result of events which de-velop in an enormously fast way, how has he follen down and become a criminal. Also moral falldown of Great Joseph becomes dangerous, however in a cri cal mo-ment it appears that the main human values _ love and talent of self-sacrifa on _ are s ll alive in the mind of the cargo carrier. Great Joseph was sacrified to this talent shown to his four-legged friend.
The great ar s c and emo onal value of the story is strengthen with incon-spicuous and moral values. Using acute historical background for discribing such a sensi ve and complicated ma er gives more importance to the story, which is shown in this ar cle.
1 1 saqarTvelos damoukideblobis aqtisaqarTvelos damoukideblobis aqti
8 8 vaxtang gurulivaxtang guruli, Cveni Tavi Cvenadve gveyudnes , Cveni Tavi Cvenadve gveyudnes (1918 wlis 26 maisi)
31 31 roin metreveliroin metreveli, Strixebi universitetis istoriidan , Strixebi universitetis istoriidan
43 43 sergo vardosaniZe,sergo vardosaniZe, mosaydris instituti saqarTvelos mosaydris instituti saqarTvelos
marTlmadidebel eklesiaSi marTlmadidebel eklesiaSi
49 49 vaxtang guruli,vaxtang guruli, samxedro-politikuri viTareba kavkasiis samxedro-politikuri viTareba kavkasiis
frontze 1917 wlis Teberval-martis revoluciis Semdeg frontze 1917 wlis Teberval-martis revoluciis Semdeg
(1917 marti-1918 wlis ianvari)
82 82 jemal karaliZe,jemal karaliZe, baTumis sazavo konferencia baTumis sazavo konferencia
(1918 wlis 11 maisi-4 ivnisi)
93 93 levan jiqia,levan jiqia, saqarTvelos damfuZnebeli krebis arCevnebi saqarTvelos damfuZnebeli krebis arCevnebi (1919 w.)
106 106 levan jiqia,levan jiqia, saqarTvelos damfuZnebeli krebis pirveli sxdoma saqarTvelos damfuZnebeli krebis pirveli sxdoma
115 115 dazmir jojua,dazmir jojua, saqarTvelo da evropa 1918-1921 wlebSi saqarTvelo da evropa 1918-1921 wlebSi
139 139 gvanca burduli,gvanca burduli, saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo
eklesia 1918-1921 wlebSieklesia 1918-1921 wlebSi
151 151 tariel futkaraZetariel futkaraZe, terminologiuri Secdomebi da , terminologiuri Secdomebi da
arsgayalbebuli simboluri TariRebi arsgayalbebuli simboluri TariRebi
(baTumis mxaris Sesaxeb 1918-1921 wlebSi Seqmnili oficialuri dokumen-
tebis zogi terminiis analizi sainformacio omis konteqstSi)
170 170 irine tabataZeirine tabataZe, `patara~ adamiani da misi didi tkivilebi , `patara~ adamiani da misi didi tkivilebi
(konstantine gamsaxurdias moTxroba `didi iosebi~)
5
8
3131
4343
4949
8282
9393
106106
115115
139139
151151
170170
sarCevisarCevi
INDEPENDENCE ACT OF GEORGIA
VAKHTANG GURULI, Our fate was in our hands (26 May 1918)
ROIN METREVELI, Accents from university history
SERGO VARDOSANIDZE, The Ins tute of Co-regency in Georgian Orthodox
Church
VAKHTANG GURULI, Military-Poli cal situa on on Caucasus
front a er revolu on in February-March of 1917
(March 1917-January 1918)
JEMAL KARALIDZE, Batumi Peace Conference (11 May-4 June, 1918)
LEVAN JIKIA, Elec ons of the Cons tuent Assembly of Georgia (1919)
LEVAN JIKIA, The first mee ng of Cons tuent Assembly of Georgia
DAZMIR JOJUA, Georgia and Europe in 1918-1921
GVANTSA BURDULI, The Georgian Apostolic Orthodox Church in 1918-1921
TARIEL PUTKARADZE, Terminological Errors and Fraudulent Symbolic Dates
(Analysis of official documents concerning Batumi created in 1918-1921
in the context of news war)
IRINE TABATADZE, „Li le“ human and their big pains
5
8
3131
4343
4949
8282
9393
106106
115115
139139
151151
170170
CONTENTSCONTENTS