58

Neretai tvirtinama, esà vikingø bûta beraðèiø, o tainetiesa. Tikrai, jie neturëjo raðytinës literatûros ðiuolai-kine ðio þodþio prasme, kadangi neturëjo knygø, taèiaufonetinis raðtas jiems buvo þinomas. Tai vadinamasis ru-nø raðtas, o ðios grafinës sistemos raidës savo ruoþtu va-dintos runomis. Runø raðtu naudotasi ávairiems tikslams,taèiau kokiu mastu jis ið tikrøjø buvo naudojamas prak-tiniais tikslais � pavyzdþiui, uþraðyti þiniai, pasakojimuiarba paþymëti nuosavybei, � tebëra klausimas. Ðiaip artaip, runø vartojimo prekyboje árodymø, bent jau vikingø

Vikingø runosbei runø akmenys

Raymond Ian PAGE

laikais, reta. Jie kur kas gausesni bei átikinamesni, kasi-nëjant vëlyvøjø viduramþiø gyvenvietes, tokias kaip Tron-heimas (Trondheim) ar Bergenas (1, 2 pav.).

Vikingø laikais runø þenklai paprastai raiþyti medyje,kaule, metaluose bei kalti akmenyje. Taèiau patys ðie rað-menys � ne vikingø iðradimas: Ðiaurës Europoje jie var-toti jau daugelá ðimtmeèiø prieð vikingus, o seniausi iðlikærunø áraðai yra maþdaug ið II m. e. amþiaus. Nëra runosnë bûtent skandinavø nuosavybë. Daugelis kitø germanøtautø vartojo jas kur kas anksèiau, ypaè tai pasakytina

1

2

3

1 pav. Lazdelës pavidalo runø eti-ketë su runø áraðais. Turi keturiasgrupes árantø, po ðeðias kiekvieno-je, þyminèiø atsiskaitymus. Runøáraðas kiek vëlesnis nei árantos.Prieðakinëje pusëje paraðyta sik-muntaras¿k, kitoje � ¦ena (�Sig-mundo sokas�, t.y. maiðas). XII a.pradþia, Skandinavija. Medis; ilgis7,1 cm, plotis 1,8 cm, storis 1 cm.Tronheimo municipalinë bibliote-ka N 91694 / FU408, Norvegija.

2 pav. Runø lazdelë. Runomis uþ-raðyta: �Ðiuos pinigus tau siunèiaThorkiellas uþ pipirus�. Joks doku-mentas neleidþia nustatyti, kokiusbûtent pinigus. Tai pats seniausiasNorvegijoje pipirø paminëjimas.Apie 1200 m., Norvegija. Medis; il-gis 10,7 cm, plotis 0,9 cm, storis 0,4cm. Bergeno istorijos muziejusBRM 29622, Norvegija.

3 pav. Kaulas, ið abiejø pusiø iðrai-þytas runomis, sudaranèiomis fut-harkà. Pilna vikingø laikø runøabëcëlë (futhark : hnias : tblmR),nors keletas runø, nulûþus kaului,apgadintos (prapuolusios runø l, mir R virðutinës dalys), o runos n ir isukeistos vietomis. Kitoje pusëje poantràsyk paþymëtos runos b ir a.XII a., Sigtuna, Ðvedija. Ðonkau-lis; ilgis 14,5 cm, plotis 3,6 cm. Sig-tunos muziejus 5429, Ðvedija.

KITOS KULTÛROS

59

4 pav. Dvi pagrindinës vikingø laikø runø atmainos. Vir-ðuje �ilgaðakës� runos, apaèioje � �trumpaðakës�.

5 pav. Stelos su kryþiumi fragmentai, aptikti Andreaso baþ-nyèios (Kirk Andreas) ðventoriuje apie 100 m nuo kapiniø.Pirmoji pusë (deðinëje) interpretuojama kaip �Dievø sau-lëleidis�, skandinavø mitologijos Paskutinis mûðis: vilkasFenris bepraryjàs vienaaká dievà su varnu ant peties � Odi-nà. Antroji � kaip �Pergalingoji krikðèionija�, áasmenintakunigo su kryþiumi ir knyga (galimas daiktas, kilnojamualtoriumi) rankose, parbloðkusio pagonybës gyvatæ; ið krað-to � þuvis, krikðèionybës simbolis. Iðlikæs pakraðtyje runøáraðas byloja: �Ðá kryþiø pastatë Thorwaldas�. X a., Menosala. Aukðtis 35 cm, plotis 19 cm, storis 6 cm. Menkso(Manx) muziejus IOMMM cross 128.

4

7

8

6

6 pav. Pailga vario lydinio dirþo sagtis truputá iðlenktais krað-tais. Vienas ið galø nusklembtas, su trimis kniedëmis prie dirþopritvirtinti. Iðorinë pusë papuoðta taisyklingomis nikeliuoto-mis pynëmis ið specialios sidabrinës vielos. Vidinëje pusëje ru-nomis paraðyta: �Domnallo Ruonio Galvos kardas�. Áraðas kar-tu liudija dirþà buvus kardo reikmeniu, matyt, kardasaièiu. Sa-vininko vardas leidþia spëti jo skandinaviðkà arba airiðkà kil-mæ. Sagties forma unikali, nors ir primena senesnes, IX�X a.keltø, skyrium britø bei airiø, kraðtuose gamintas sagtis. Apie1100 m., Airija. Vario lydinys, sidabras, nikelis; ilgis 9,8 cm.Airijos nacionalinis muziejus Dubline X2893.

7 pav. Vienas ið Dubline rastø runø uþraðø. Nugludinto ragopavirðiaus (10,7×1,5 cm) pradþioje paraðyta: hurn : hiartaR...(�elnio ragai...�). XI a., kilmë skandinaviðka. Elnio ragas; ilgis59,5 cm, plotis 9 cm, storis 3,5 cm. Airijos nacionalinis muzie-jus Dubline E172:9630.

8 pav. Ðukø makðtis, dalis didesnio ansamblio, buvusi pritvir-tinta geleþinëmis kniedëmis. Antroje pusëje � runø áraðas se-nàja islandø kalba: kamb : ko¦an : kiari :¦orfastr (�Thorfastaspadarë graþias ðukas�). Rasta 1851 m. X a., kilmë anglo-skan-dinaviðka. Elnio ragas; ilgis 12 cm. Britø muziejus M&LA1867,3�20,1; Anglija.

KITOS KULTÛROS

5

60

9

10

12

14

13

11

9 pav. Kapo akmuo ið Sent Polio (Saint Paul). Ak-meninës skrynios, arba sarkofago, galinë plokðtë suiðkaltu skulptûriniu bareljefu bei iðlikusiomis daþøþymëmis. Runø áraðas byloja, jog �ðá akmená pastatëGinna ir Tokis�. XI a. pradþia, Sent Polio kapinës,Londris, Anglija. Klintinis akmuo; aukðtis 47 cm,plotis (maks.) 57 cm, storis 10 cm. Londono muzie-jus 4075.

10 pav. Runø lazdelë. Aptikta laive netoli Volinouosto Lenkijoje tarp kitø skandinaviðkos kilmësdaiktø. Fragmentas, tekstas nepilnas ir sunkiai in-terpretuojamas. XI a., kilmë skandinaviðka. Kukme-dis; ilgis 14,7 cm, plotis 1 cm, storis 0,3 cm. Volinas695/79 IHKMPAN.

11 pav. Kaulas su runomis, ið kuriø tegalima áskaity-ti tu... Raidës iðraiþytos peiliu. Kaulas rastas VIII�IX a. kulto vietos pakraðtyje, prie pastatø 1�3. Vi-kingø epocha, Riûgenas, kilmë skandinaviðka. Gy-vulio kaulas; ilgis 8,1 cm. Ðtralzundo Kultûros isto-rijos muziejus Hd.648, Vokietija.

12 pav. Runø lazdelë. Viename ðone iðraiþytas runøáraðas ið 52 þenklø, kitame � dar trys þenklai. Tai nau-jesniojo 16 raidþiø futharko runos, t.y. vadinamo-sios trumpaðakës, arba ðvedonorvegiðkos, IX�X am-þiais paplitusios Ðvedijoje bei Norvegijoje. Áraðo in-terpretacija ginèytina. Sulig Kiiliu, tai uþkeikimas ge-ram laimikiui, o pati lazdelë � strëlës nuolauþa, nau-dota uþ spàstø virþá. Sulig Høstu, tekstas gali sietissu ant skydo pavaizduotais trimis skandinavø mito-loginiais motyvais bei pirmosiomis skaldø poemo-mis. Krausës nuomone, èia turime þuvusiam kariuiatminti skirtà eilutæ. IX a., Staraja Ladoga (sluoks-nis E2), Sankt Peterburgo sritis, Rusija, kilmë skan-dinaviðka. Medis; 42 x 1,5 � 2,6 cm. St. PeterburgoValstybinis Ermitaþas LS � 1969.

13 pav. Amuletas su runomis, vienas ið dviejø identiðkø amu-letø ið Gorodiðèës. Pailga bronzos plokðtelë su kilpele paka-binimui ið bronzinës vielos, áverta skylutën paèiame uþapva-linto galo pakraðty. Plokðtelës pavirðiuje árëþtos maginës ru-nos, interpretuotinos maþdaug taip: �Tenepristinga tau nar-sos ir vyriðkumo�. Apie 1000 m., Gorodiðèe, Rusija, kilmëskandinaviðka. Bronza; ilgis 5,8 cm. St. Peterburgo Materia-linës kultûros istorijos institutas NOE � 83/RG�355, Rusija.

14 pav. Runø akmuo ið Berezanës. Apatinë stelos dalis nu-skelta. Virðutiná uþapvalintà kraðtà juosia runø uþraðas: �Ðáantkapá (hvalf ) patatë Granë savo bendraþygio Karlo atmi-nimui�. Ðiaip jau hvalf reiðkia skliautà, taèiau XII�XIII a. Ðve-dijoje ðiuo þodþiu vadinti plokðti arba karsto pavidalo antka-piniai akmenys. Berezanë buvo svarbi stotis pakeliui �ið va-riagø á graikus�. Nenuostabu tad, jog vienintelis (vikingø � D.R.) runø akmuo Rytø Europoje yra bûtent èia. XI a., Bereza-në, Dnepro þiotys, Ukraina. Kilmë skandinaviðka. Klintinisakmuo; aukðtis 47 cm, plotis 48 cm, storis 12 cm. Odesos ar-cheologijos muziejus A � 50378, Ukraina.

KITOS KULTÛROS

61

15 pav. Pirëjo liûtas. Ant ðio antikinio marmurinio liûto, andai sto-vëjusio Atënø uoste, ðonø vikingai XI amþiuje iðkalë ilgà ðvediðkostiliaus �runø gyvatæ�. Uþraðas praktiðkai neáskaitomas, �gyvatë�su runomis ðiandien jau bemaþ visai iðdilusi. Dabar liûtas saugo-mas Venecijos arsenale, kur já kaip trofëjø 1687 m. atsigabeno do-þas Morosinis. 1854 m. nuotrauka.

16 pav. Runø lazdelë. Rasta 1953 m., ði lazdelë turi tris runø uþra-ðus visuose keturiuose savo ðonuose. Runos priklauso �trumpaða-kiø� rûðiai, labiausiai paplitusiai Ðiaurës Atlanto normanø ðalyseGrenlandijos kolonizavimo laikais. Reikðmë didele dalimi lieka ne-áminta, nors panaðu, kad uþraðai padaryti maginiais tikslais, juolabkad juose akivaizdþios mitologinës uþuominos. Viena ið pasiûlytøinterpretacijø tokia: �Jûroje, jûroje, jûroje Asø prieglobstis. Bib-rau yra vardas padangiø mergelës�. Apie 1000 m., Narsako (Nars-saq) griuvësiø ansamblis, Grenlandija, kilmë skandinaviðka. Puðis;ilgis 43 cm. Danijos nacionalinis muziejus Kopenhagoje, be inven-torizacijos numerio.

apie þemyno germanus (saksus, frankus, burgun-dus, alamanus bei kt.), gotus, frizus ir anglosaksus.

Be to, runø raðtas ne visur vienodas: priklau-somai nuo vietos ir laiko, runos ávairuoja. Vikin-gø epochos Skandinavijoje vartotus runø raðme-nis sudarë ðeðiolika tam tikra tvarka iðrikiuotø rai-dþiø. Pagal pirmøjø ðeðiø runø fonetinæ reikðmæði �abëcëlë� vadinta futhark (3 pav.) Taèiau net irðios vienos epochos runø raðtas nebuvo vienaly-tis. Bûta dviejø pagrindiniø jo atmainø (4 pav.):tai �trumpaðakës runos� (taip pat dar vadintos�ðvedø�norvegø runomis�, nors vartotos ne tikÐvedijoje ir Norvegijoje) ir �ilgaðakës runos� (taippat dar vadintos �danø runomis�). Negana to, bû-ta dar vietiniø ir tiesiog individualiø variantø, o irminëtos dvi pagrindinës vikingø epochos runø rað-menø atmainos ne visuomet grieþtai skyrësi � prie-ðingai, jos buvo maiðomos, kaip tai liudija Menosaloje ásikûrusiø skandinavø runø áraðai.

Jau ið pirmo þvilgsnio á vikingø epochos runøraðto pagrindines atmainas matyti, kad ði grafinësistema buvo nepajëgi þymëti visø senovës skan-dinavø kalbos garsø. Nepilna yra runø balsiø ei-lë: balsiams i, a bei u runos yra, o ðtai tokiam ápras-tam balsiui kaip e � nëra; didþiàjà dalá vikingøepochos neturëjo runø raðmenys ir atskiro þen-klo balsiui o. Dël priebalsiø, tai dusliesiems k beit þymëti runø bûta, o jø skardiesiems atitikme-nims g bei d � ne; ir atvirkðèiai, skardþiajam bruna buvo, o jo dusliajam atitikmeniui p � ne. Uþ-tat raðant kai kuriuos skandinavø kalbos þodþiusrunø raiþytojams iðkildavo tam tikrø keblumø. Pa-vyzdþiui, þmogui, kuris iðkalë runomis du didþiuo-sius Elingo (Jelling) akmenis paminklus Jutlandi-joje, teko paminëti Danijos karaliø, þinomà Gor-mo vardu. Pati artimiausia lytis, kokià tik raiþyto-jas galëjo rasti, buvo kurmR, kadangi jo raðmeny-se nebuvo raidþiø garsams g ir o. Karalius Haral-das Mëlynadantis èia vadinamas haraltr, nes ne-turëta runos garsui d. Be to, runø raiþytojai dargipasiþymëjo savo ortografinëmis keistenybëmis:prieð kai kuriuos priebalsius jiems daþnai pasitai-kydavo nepaþymëti n arba m. Todël minëtuose Elin-go akmenyse þodis �karalius� (klasikinëje senojojeskandinavø kalboje konungr) ortografiðkai iðëjæskunukR, o þodis kumbl (�paminklas�) uþraðytaskubl. Turint galvoje dargi tai, kad kai kuriuos þo-dþius gana áprasta buvo savavaliðkai trumpinti, oskiriant juos vienà nuo kito bei dedant skyrybosþenklus irgi nebuvo grieþtai laikomasi taisykliø, tam-pa aiðku, kodël runø áraðø interpretacija pasilieka

16

15

KITOS KULTÛROS

62

17 pav. Alkûnramstis (?). Keturkampis medþio gaba-las uþapvalintais kampais galuose suplonëja, o viena-me baigiasi iðdroþta zoomorfine galva su didelëmis ilti-mis praviruose nasruose. Kitame, kairiajame þandikau-lyje iðrëþtos runos halki (matyt, vyriðkas vardas Helgi).Funkcija neaiðki, ið skirtingø prielaidø paminëtinos dvi:tai alkûnramstis arba vairo rankena. XI a. (?), Amera-los griuvësiø ansamblis, Grenlandija, kilmë skandina-viðka. Medis; ilgis 39 cm, plotis 5,1 cm, storis 3,8 cm.Danijos nacionalinis muziejus Kopenhagoje D12016.

18 pav. Raðtuota stela. Virðutinës dalies kairëje pusëje� dvi vertikalios runø eilës, tik ið dalies teáskaitomos:...fu¦r...et...fu¦orkh.... Pastarasis antrosios eilës uþraðas� tai runø �abëcëlës� futharko pradþia. Apatinës da-lies deðinëje, vertikalioje juostoje � kitas, ilgesnis, irgitik ið dalies áskaitomas runø uþraðas: �... pastatë ðá ak-mená Hiorulfui, savo broliui, atminti...� Apatinæ stelosdalá uþima puoðnus laivas. Virðutinës dalies atvaizdaiinterpretuojami kaip scenos ið Valhalos: ietis ðalia vie-no palûþusio, o kito jau gulinèio þmogaus virðuje deði-nëje ir kairiau skrendantis paukðtis � tai, þinoma, mû-ðio scena. Apaèioje ant aðtuoniakojo þirgo (Odino þir-go Sleipniro?) raitas didvyris joja Valhalon, deðinëjerankoje laikydamas tauræ. Jo pasitikti iðeina valkirija,ant apdaro su ðleifu apsigobusi pelerinà, o galvà pasi-puoðusi ilga kasa. Dar ji iðtiesusi neða kaþkoká sunkiaiatpaþástamà daiktà (kitose stelose tai geriamasis ragas).Uþ jos ðuo, o kiek arèiau kita valkirija tiesia ragà vyruisu kirviu rankoje. Tai, be abejo, þuvæ kariai Valhaloje(èion patekti galëjo tik mûðio lauke kritusieji). Virðujeiðsiskiria pati Valhala, kilniøjø buveinë su keletu durø,kurion po mûðio kità rytà áþengæ, didvyriai be paliovospuotauja. VIII�IX a., Gotlandas, Ðvedija. Klintinis ak-muo (raudonas daþas ðiuolaikinis); aukðtis 175 cm. Stok-holmo valstybinis istorijos muziejus 4171.

uþdaro specialistø (runologø) rato reikalas, ir patys spe-cialistai dël kai kuriems þodþiams ar posakiams teikia-mos prasmës toli graþu ne visada sutaria.

Vikingø epochos runø áraðø geografinis pasiskirs-tymas gana keistas: jø aptinkama Danijoje, Norvegijo-je bei Ðvedijoje (be to, kur kas ávairesniø, nes Ðvedijo-je jø kur kas gausiau nei kitose ðalyse, ypaè po 1000metø), o ðtai Islandijoje bûtent ið vikingø laikø nerastanë vieno runø teksto, nors vykdami ásitvirtinti á ðià sa-vo naujà kolonijà skandinavai tikrai pasiëmë su savimiir runø raðtà, mat runø áraðø randama pakeliui Orknio,Ðetlando, Hebridø salose bei Ðkotijoje. Palyginti retajø ir Anglijoje bei Airijoje, taèiau stulbinanèiai gausuMeno saloje (5�9 pav.). O ðtai Normandijoje vëlgi ne-þinoma në vieno. Vikingai raiþë runas ir pietinio Balti-jos kranto prekybinëse kolonijose (10, 11 pav.), taippat rytø ðalyse: rasta áraðø Rusijoje (12�14 pav.), Kon-stantinopolyje bei [netoli Atënø esanèiame Graikijos

uoste � D. R.] Pirëjuje (15 pav.). Runø aptinkama irtoli Atlanto vandenyne, normanø buvusiø kolonijøGrenlandijoje vietose (16, 17 pav.). Neretai tvirtina-ma net Ðiaurës Amerikoje esant runø tekstø pëdsakø,taèiau dar në vienas rimtas tyrinëtojas nëra pripaþinæsjø autentiðkais viduramþiø vikingø áraðais.

Toks netolygus runø tekstø pasiskirstymas gali bûtitiesiog skirtingo gyventojø tankio pasekmë, taèiau atro-do labiau átikëtina, kad èia savo vaidmená suvaidino so-cialinës struktûros skirtumai, kadangi skirtingø visuo-menës grupiø ir prie skirtingø politiniø bei teisiniø sis-temø, vyravusiø skirtingose srityse, runos buvo vartoja-mos nevienodai noriai.

Geriausiai iki mûsø dienø iðlikæ runø raðto pamin-klai, kartu teikiantys daugiausia þiniø apie vikingø bûdà,� tai tekstai, iðkalti akmenyse, tiek tamtyè pastatytuoseir nutaðytuose, tiek savo vietoje tebegulinèiuose netai-syklinguose luituose vos aplygintais ðonais (18�23 pav.).

17

18

KITOS KULTÛROS

63

19 a, b pav. Elingo akmuo, iðlikæs in situ tarp dviejø impozantiðkø kal-vø. Já pastatydino karalius Haraldas (m. apie 987 m.), ávedæs Danijojekrikðèionybæ. Akmuo triðonis, vienas ðonas visas iðkaltas horizontalio-mis runø eilutëmis, kituose dviejuose virð vienos iðtisinës runø juostosiðkalti bareljefai. Uþraðe skaitome: �Savo tëvui Gormui ir motinai Thy-rei atminti ðá paminklà ásakë pastatyti karalius Haraldas � Haraldas,kuris laimëjo sau visà Danijà ir Norvegijà ir kuris danus atvertë á krikð-èionybæ�. Pirmajame ið dviejø ðonø pavaizduotas Kristus, antrajame �gyvatës apvytas �didysis þvëris�. Granitas; aukðtis 243 cm. Elingas, Jut-landija, Danija. 19 b � liejinys Danijos nacionaliniame muziejuje Ko-penhagoje 965.

20 pav. Akmuo, Gormo Vyresniojo pastatydintas savo þmonai karalie-nei Thyrei atminti.

21 pav. Puoðtø akmenø kapas. Karsto plokðtës surastos po baþnyèiosgrindimis, ant jø � sûnaus iðkaldintas uþraðas motinai atminti. XI a.,Ardrës baþnyèia, Gotlandas, Ðvedija. Smiltainis su raudonø daþø þy-mëmis apaèioje ir runomis; plokðtës aukðtis 48�50 cm, ilgis 82�83 cm.Stokholmo valstybinis istorijos muziejus 11118:I�II, V�VI.

19a

21

KITOS KULTÛROS

19b

20

64

22 24

23

26

25

KITOS KULTÛROS

65

22 pav. Runø akmuo. Tekstà galima perskaityti maþdaug taip: �Gullauga liepëiðgrásti ðá kelià uþ savo dukros Gillaugos, Ulvo þmonos, sielà. Raiþë Öpiras�.Savo stiliumi akmuo yra bûdingas XI a. Uplando runø paminklø pavyzdys. Iðsi-skiria jis nebent tuo, kad yra vienos moters pastatydintas kitai moteriai atminti(apie 40 proc. Uplando runø áraðø uþsakyti moterø). Motina, grásdinanti keliàuþ savo dukros sielà, � krikðèioniðka tema: keliø tiesimas ir tiltø statymas buvolaikomi Dievui patinkanèiais darbais, ir Baþnyèia juos labai greitai átraukë á savoindulgencijø sistemà. Öpiro bûta itin produktyvaus raiþytojo: jo vardu pasiraðy-ta apie penkiasdeðimt runø tekstø. XI a., Laga, Uplandas, Ðvedija. Granitas;aukðtis 145 cm, ilgis 84 cm, plotis 34 cm. Upsalos universiteto muziejus U489.

23 pav. Runø akmuo. Seniausios þinios apie ðá akmená siekia XVII a., kai jisbuvo paguldytas prieðais pagrindiná altoriø Ðv. Petro baþnyèios griuvësiuose. Jautada akmens bûta aptrupëjusio. Nors ir apgadintas, jo uþraðas pritraukia dëme-sá: �Ðá akmená pastatë... Svenas... kuris atsivedë (savo giminæ) á Sigtunà...� Visøátikimiausia, jog Svenas bus parsivedæs �savo giminæ� (þmonà?) á Sigtunà tam,kad uþsitikrintø krikðèioniðkas laidotuves, o akmuo buvo pastatytas bûtent Ðv.Petro baþnyèios kapinëse. XI a. pabaiga, Sigtuna, Uplandas, Ðvedija. Smiltainis;aukðtis 92 cm, ilgis 75 cm, plotis 8 cm. Sigtunos muziejus U 395.

24 pav. Vienas ið keturiø runø akmenø, þyminèiø �Jarlabankës kelià� á Tebá.Uþraðe sakoma: �Ðá akmená sau pastatë ir ðá kelià uþ savo sielà nutiesë tebebû-damas gyvas Jarlabankë, kuriam vienam priklauso visas Tebis. Tepadeda jamDievas�. XI a., Uplandas, Ðvedija. Aukðtis 2,2 m.

25 pav. Didysis Elingo runø akmuo, karaliaus Haraldo Mëlynadanèio apie 965metus pastatydintas Danijos krikðto progra. Po Nukryþiuotojo atvaizdu paraðy-ta: �... ir danus pavertë krikðèionimis�.

26 pav. Gripsholmo runø akmuo, pastatytas vikingø didvyriui Haraldui, IngvaroDidþiojo Keliautojo broliui, atminti. Abu sutiko savo mirtá garsiajame þygyje árytus. Uþraðas baigiasi graþia strofa, ðlovinanèia ðio þygio dalyviø narsà. Apie1050 m. Siodermanlandas, Ðvedija.

27 pav. Lazda su pabaisos galva, kurios karèius vaizduoja augalinio ornamentopynë. Runomis iðraiþytas savininko vardas Ulfkil. Apie 1050 m., Lundas, Ðvedi-ja. Medis (klevas); ilgis 98,5 cm. Lundo kultûros muziejus KM 59.126:795.

28 pav. Pakabukas su runø áraðu. Iðvirðinëje pusëje � augalinis ornamentas, vidi-nëje � smeigtukas su runø áraðu: lukislina. Áraðas interpretuojamas bent ketu-riais skirtingais bûdais, taèiau galimas daiktas, jog tai tiesiog papuoðalo savinin-ko vardas. X a. pradþia, Viborgas, Jutlandija, Danija. Paauksuota bronza; ilgis8,3 cm, plotis 3,8 cm. Danijos nacionalinis muziejus Kopenhagoje C7429.

29 pav. Ið penkiø dvigubø vielø pinta antkaklë su runø áraðu antroje pusëje: furu: trikia : frislats : a : uit : auk : uiks : fotum : uir : skiftum (�Mes iðëjome prieð frizusir laimëjome didelá karo grobá�). XI a., Lenvikas, Tromsas, Norvegija. Sidabras;ilgis 19 cm. Tromso muziejus Ts 1649.

Gausiausia tokiø akmenø Ðvedijoje, ypaè tokiose jos sri-tyse kaip Uplandas (Uppland), Siodermanlandas (Söder-manland), Esterjotlandas (Östergöttland), Vesterjotlan-das (Västergöttland) bei Smolandas (Småland), nors ap-tinkama jø ir Elando bei Gotlando salose. Taip pat ne-maþai jø Danijoje, áskaitant ir dabartinës Ðvedijos pakran-èiø sritis, tuomet priklausiusias Danijos karalystei. Paga-liau keletas dar þinoma Norvegijoje. Daþniausiai tokieakmenys � tai vieði pareiðkimai, todël jie paprastai staty-ti iðkilumose, kad visø ir kiekvieno bûtø gerai matomi;

jø pasitaiko ir palei kelius, prie tiltø ar brastø, taip patvietose, kur vykdavo politiniai teisiniai suëjimai. Kartaisjie yra dalis iðtiso áspûdingo ansamblio, kaip antai Glaven-drupas Fiûno saloje (Fyn, Danija). Kartais akmuo su ru-nomis pastatomas ið eilës akmenø sudëto laivo kontûropirmgalyje. Gali runø akmenys bûti sustatyti ir ðalia kitskito, kaip kad siekdamas áamþinti savo ðlovæ, Tebyje(Täby, Uplandas) abiejuose grindinio galuose padarë vie-tinis valdovas vardu Jarlabanke, didþiuodamasis, kad jampriklauso visas Tebis su apylinkëmis ir kad jis iðgrindë

27

28

29

KITOS KULTÛROS

66

32 pav. Kaulas � galvijo slankstelis aplûþusiaisgalais � su runø uþraðu: kysmik, t.y., taisyklingasen. skandinavø kalba, Kyss mik! (�Pabuèiuokmane!�). Apie 1050�1100 m., Oslas, Norvegi-ja. Gyvulio kaulas; ilgis 10 cm. Oslo universite-tas C 33448/6097.

30 pav. Rannveigo namelio pavidalo skrynutë relikvijoms. Apaèio-je � apie 1000 metus padarytas runø áraðas: Ranvaik : a : kistu :thasa : (�Ði skrynutë priklauso Rannveigui�). Áraðas rodo, kad apie1000 m. ji pateko pas skandinavus. Relikvijos rodo dëþutæ buvusnaudojamà jau po krikðto. VIII a. pabaiga su vëlesniais priedais,radimvietë neþinoma, minimas Norvegijos Karaliðkojo rinkinio sà-raðe 1737 m., kilmë airiðka arba ðkotiðka. Vario spalvos lydinys,alavas, emaliuotas medis (kukmedis); aukðtis 10 cm, ilgis 13,5 cm,plotis 5,3 cm. Danijos nacionalinis muziejus Kopenhagoje 9084.

31 pav. Baþnyèios pavidalo antkapinisakmuo, stogo kraigas kiek uþapvalin-tas. Ilguosius ðonus puoðia ðventøjø fi-gûros, viduryje � Kristus, rodantis sa-vo stigmas. Abiejose stogo plokðtumo-se kiek nusitrynæ runø áraðai: �Ðá ak-mená Karlas padirbdino savo giminai-èiui Björnui, Sveno ir Bänkfridos sû-nui ið Hamerbiaus, atminti, savo... Poðiuo akmeniu ilsisi ramybëje Bänkfri-dos... sûnus�. Apie 1130 m., Bûtðirkosbaþnyèia (Botkyrka), Siodermanlandas,Ðvedija. Smiltainis; ilgis 172 cm, plotis50 cm, aukðtis 55 cm. Stokholmo vals-tybinis istorijos muziejus 3841.

33 pav. Svarstykliø lëkðtelë � varinis dubenëlis iðgaubtu dugnu, sudangteliu. Ant sienelës runomis iðraiþyta: �Ðias taureles (=svars-tykliø lëkðteles) Djärvas gavo ið vieno Sembos (arba Þiemgalos)gyventojo... O ðias runas iðraiþë Vämundas. Paukðtis sudraskë (iðsiaubo) iðblyðkusá vagá, pats maèiau, kaip já rijo lavonø gegutë�.Semba � tai sritis ties Gdansko/ Dancigo álanka pietvakariniameBaltijos jûros krante. Þiemgala � sritis Vidurio Latvijoje ties Dau-guva. Ðiø srièiø bûta svarbiø skandinavø pirkliams. Antai vienasrunø áraðas ið Siodermanlando pasakoja apie ðvedà vardu Svenas,kuris �savo iðtaigingu laivu (knÕrr) daþnai plaukæs pro Þiemgalàaplink Duomesnæ (iðkyðulys ðiauriniame Kurðe)�. Antroji uþraðodalis � tai uþkeikimas nuo vagies. �Lavonø gegutë� mena va»nà,pasipenintá mûðio lauke. Uþkeikimas sudëtas skaldø poezijai bû-dingu metru dróttkv�tt, senovës skandinavø kalba jis skamba: Fulgvelva sl�it falvan. Fann�k gaug a nas auka. XI�XII a., Sigtuna, Up-landas, Ðvedija. Vario lakðtas; skersmuo 10 cm, aukðtis 7,8 cm. Stok-holmo valstybinis muziejus 14513.

34 pav. Runø lazdelë. Runos iðraiþytos visuose keturiuose prieð tainugludintuose ðonuose. Prieðakinëje pusëje dar iðrëþtas graikiðkaskryþius. Uþraðo pradþia runar : iak : risti reiðkia �(ðias) runas aðrëþiau (raðiau)�. Visas tekstas sudëtas Edoms bûdingu metruliódahãttr. Interpretacija gana kebli, nors galimas daiktas, jog taitiesiog satyrinë strofa, XI a. pabaigoje sukurta kokioje nors Ðlesvi-go tavernoje. XI a. pabaiga, Ðlesvigas, Vokietija, kilmë skandina-viðka. Medis; 12,8 x 1,2 x 1,1 cm. Ðlesvigo archeologinis kraðtotyrosmuziejus SL 1. 73 13. 21, Vokietija.

30

31

32

KITOS KULTÛROS

67

37 pav. Runø lazdelë su visuose keturiuose ðonuose iðraiþytomis runomis.Tai meilës eilës lotynø ir sen. skandinavø kalbomis. Pirmoji skandinaviðko-jo uþraðo dalis skaitoma maþdaug taip: �Vienà ankstø rytà mano sielà pa-traukë nepaprasto, neapsakomo groþio moteris�. Antroji uþraðo dalis liekadiskutuotina. Treèiajame ðone skaldo strofà lydi Vergilijaus citata: Omniavincit Amor, et nos cedamus Amori. Paskutinis, ketvirtasis ðonas iðraiþytasjau kita ranka, mëginusia pamëgdþioti pirmàjà. Apie 1200 m. arba XIII a.pradþià, Bergeno senamiestis, Norvegija. Medis; ilgis 21,7 cm, plotis 1,5cm, storis 1,3 cm. Bergeno istorijos muziejus BM 18910.

35 pav. Lentelës raðymui su runomis. Runø þenklaimedyje gerai matomi, taèiau nesudaro iðtiso uþra-ðo. Iðorinëse lenteliø pusëse pastebimi þmoniø, gy-vûnø ir augalø pieðiniai, taip pat máslingas runø ára-ðas uisakuri (plg. liet. visakurys ar visa kuri � D. R.).Abiejø lenteliø kraðtuose � po tris skylutes áriðimui,taigi ðiodvi lenteles galima buvo uþversti kaip kny-gà. Tam tikru smaigu � stiliumi � vaðke buvo raðo-mos þinutës ar pastabos, pieðiama bei skaièiuoja-ma, o paskui kitu stiliaus galu visa iðtrinama. Kar-tais aptinkamos skandinavø viduramþiø miestuose,tokios lentelës vël prikelia klausimà tiek apie runøreikðmæ, tiek apie raðto paplitimà juose apskritai.Apie 1125�1175 m., Tronheimas, Norvegija. Medissu vaðko ir raudonø daþø pëdsakais; aukðtis 30 cm,plotis 11,5 cm ir 11,6 cm. Tronheimo senienø mu-ziejus N58120/FM230, N59338/ FM230.

36 pav. Kaulas su runomis uþraðyta lotyniðkamaldele. Vienoje pusëje iðraiþyta: ... manas :kruks : maria : matra : tomina..., o kitoje � kruks: markus : kruks : lukus : kruks : ma. Maldelë,arba formulë, atspindi liaudies tikëjimus vidu-ramþiø Sigtunoje. Kaulas su maldele Dievo mo-tinai galëjo bûti dëvimas kaip amuletas. Tekstàiðraiþæs þmogus mokëjo ir runas, ir lotynø kal-bà. Tarp beraðèiø parapijieèiø bûtent kunigasbuvo vienas ið nedaugelio galëjusiø raðyti abiemkalbomis. XII a., Sigtuna, Uplandas, Ðvedija.Ðonkaulis; ilgis 13,3 cm, plotis 3,9 cm. Sigtunosmuziejus 2841.

34

33

36

35

37

KITOS KULTÛROS

68

kelià (24 pav.). Runø áraðas taip pat galëjo puoðti uolossienà, kaip antai Hilerðiuje (Hillersjö, Uplandas), kuriotekstas prasideda grieþtu kreipimusi á praeivá: �Skaityk!�,lydimu ilgo dëstymo ápëdiniø sekos, kurios dëka moterisvardu Gerlaug paveldëjo ir ðitaip apjungë keletà savoþento ðeimos valdø.

Vieni ið garsiausiø yra Elingo runø akmenys Jutlan-dijoje, sudarantys dalá grandiozinio kultinio ir kapø an-samblio, ið pradþiø pagoniðko, vëliau krikðèioniðko, ku-riuo Danijos karaliðkoji dinastija vieðai paskelbë apiesavo didybæ (20 pav.). Pirmasis akmuo, nedaug teaptaðy-tas ir gana paprastos iðvaizdos, pastatytas karalienës gar-bei: �Ðá paminklà pastatydino karalius Gormas savo þmo-nai Thyrei, Danijos ðlovei (atminti)�. Antrasis akmuo,didingiausias ið visø runø paminklø, pastatydintas juod-viejø sûnaus karaliaus Haraldo, � tai milþiniðkas trikam-pis luitas su áspûdingai iðpuoðtais dviem ðonais ir ilgu,iðkilmingu áraðu treèiame, nusitæsusiu ir á abu pirmuo-sius (19, 20, 25 pav.). Karaliaus Haraldo èia nesusilaiky-ta nepasigyrus: ið tikrøjø ir kiti ðaltiniai patvirtina, kadbûtent jis savo valdþioje suvienijo Danijà, pajungë tamtikram savo siuzerenitetui kai kurias Norvegijos sritis irkad bûtent jam valdant X a. pabaigoje danai tapo at-versti krikðèionybën. Taigi, pagarbiai pastatytas karalið-kajai porai atminti, ðis Elingo runø akmuo kartu ákûnijaDanijos monarchø dinastijos politinæ propagandà.

Panaðiais tikslais, tik kur kas þemesniu lygiu, vikingøpastatyta ir daugybë kitø runø paminklø. Daþnai runøakmenys statyti mirusiems atminti, taèiau ir tokiu atve-ju jie atliko socialiná vaidmená: apie asmens, ypaè tur-tingo bei átakingo, mirtá runø áraðu bûdavo paskelbiamataip, kad sykiu bûtø iðspræstas ir paveldëjimo bei kiti sumirtimi susijæ teisiniai klausimai. Tokia pusiau oficialirunø akmenø funkcija itin reikðminga tapdavo tada, kaijuose bûdavo paskelbiama apie toli nuo gimtøjø namøiðtikusià mirtá. Tai liudija daugybë runø áraðø, mininèiøþygius á sveèias ðalis bei mûðius tolimuose kraðtuose. Norstoks ávykis visø pirma lietë velionio ápëdinius, aiðkiai ávar-dijamas áraðe bûdavo ir akmená pastatæs artimesniø artolimesniø giminaièiø paþástamas asmuo. Taip pat èiapabrëþiami velionio nuopelnai, kas paaiðkina patosà, sukuriuo daugelis runø akmenø pasakoja apie jø ðlovina-mø skandinavø þygius.

Runø áraðai taip pat atskleidþia vikingø nuotykius to-kiais atþvilgiais, kurie beveik neatsispindi kituose ðalti-niuose, bûtent jø socialinæ organizacijà ir ypatingà iðti-kimybæ. Be to, jie patvirtina visà eilæ to meto ávykiø beipaaiðkina juos mums, suteikdami neákainojamos infor-macijos apie vikingø etines vertybes. Nedidelëje Bere-zanës saloje Dnepro þiotyse laidodami savo draugà Kar-là ðvedai apibûdina já kaip félagi, t.y. �prekybos partne-

38 pav. Apavas su runomis. Runos iðsiuvinëtos iðilgai praskiepoiki pat kojûgalio. Uþraðà sudaro lotyniðkas posakis: imulilamor-vicithomniaoth. Pirmosios runos neiððifruojamos, tolesnës me-na Vergilijaus citatà Amor vincit omnia. Paskutinës dvi runosgali bûti iðkreiptas jungtukas et (�ir�). Galima spëti, jog citatostæsinys nos cedamus Amori buvo iðsiuvinëtas ant kito bato iðporos. XII a. pabaiga, Bergeno senamiestis, Norvegija. Oda; il-gis 34 cm, plotis 16 cm. Bergeno istorijos muziejus BRM 52927.

39 pav. Kaulas su runø uþraðu apie karaliðkàsias dorybes. Kiek-vienoje pusëje raiþyta kitos rankos. Ant ágaubtojo ðono paraðy-ta: Konungr i�R matar b�str. Hann (?) mest. Hann i�R th�kke-li(gr) (�Karalius yra visø dosniausias, jis (davë?) daugiausia, jisyra mylimiausias�). Ðis uþraðas daro gana neblogà áspûdá apiekaraliðkàjà valdþià viduramþiø Skandinavijoje. Apie 1100�1150m., Sigtuna, Uplandas, Ðvedija. Ðonkaulis; ilgis 24,4 cm, plotis1,2�2,9 cm. Sigtunos muziejus 22145.

38

39

KITOS KULTÛROS

69

rá� (paþodþiui, �kuris þygin ádëjo savo pinigus�). Taigi netik paprasèiausiai áamþinamas draugo atminimas, bet kar-tu paskelbiama, kad þygio vadovybë jam lieka skolingair ásipareigoja gràþinti Karlo ðeimai jo pelno dalá (14pav.). Karaliaus Sveno kariuomenei apgulus Hedebiaustvirtovæ Jutlandijos pietuose, vienas ið puolusiøjø varduSkardis þuvo. Jis buvo Sveno hemth�igi, paþodþiui �pri-imtasis á namus� � ðiuo terminu veikiausiai vadinti kara-liaus sargybos nariai. Svenas tad pastato jo iðtikimybeiatminti akmená su runø uþraðu: �Dalyvavusiam þygyje áVakarus, o dabar ðtai Hedebiuje þuvusiam�. Ðitaip jis kar-tu prisiima atsakomybæ uþ jo tarnyboje þuvusá þmogø.

Runø akmenyse daþniausiai minimi áprasti vikingøuþsiëmimai � karo ir prekybiniai þygiai. Èia runø akme-nys irgi papildo kitø ðaltiniø teikiamà informacijà. Ge-rai þinoma, jog Anglijà X a. pabaigoje XI a. pradþiojeuþkariavo danai, valdomi Sveno ir Knuto. Taèiau runøakmenys praneða mums, kad pastarøjø kariuomenes su-darë ne tik danai. Vezbyje (Väsby, Uplandas) ðvedas var-du Ale savo paties ðlovei pastatë akmená ir iðkalë jameðtai toká sakiná: �Jis talkino danams Anglijoje kartu suKnutu�. Galtelande (Austadgeris, Norvegija) buvo ak-muo, dabar jau sudauþytas, kurá pastatë kaþkoks Arn-steinas savo sûnui Biorui atminti. �Jis þuvo mûðyje, Knu-tui uþkariaujant Anglijà�, iðkalta ðiame akmeny.

Runø akmenyse kartais atsispindi ir tas milþiniðkasuþmojis, kuriuo skandinavai pasiþymëjo nuo pat vikingøepochos pradþios. Viename, pavyzdþiui, minimas Ragn-valdas, �buvæs sargybos vadu Graikijoje� (Edas, Uplan-das). Turimas galvoje Bizantijos bazilëjaus varangø va-das. Kitame � Spialbodë, �palaidotas Ðventojo Olafo baþ-nyèioje Novgorode� (Ðiûsta, t.y. Sjusta, Uplandas), ku-rio tikrumà patvirtina ir kituose ðaltiniusoe minima Ðven-tojo Olafo baþnyèia rusø mieste Novgorode Didþiajame.Taip pat Svenas, �savo iðtaigingu laivu daþnai plaukæspro Þiemgalà (Vidurio Latvija Dauguvos þemupyje) ap-link Duomesnæ (lat. Domesne, vietovë á ðiauræ nuo Kur-ðo)� (Mervala, t.y. Mervalla, Siodermanlandas). Gudve-ras, �kartu su danais lankæsis Vakarø Anglijoje, didvy-riðkai puolæs saksø miestus� (Grinda, Siodermanlandas).Antai Vedoje (Uplandas) esama runø akmens, kuriameminimas Arnmundas, �nusipirkæs ðá ûká ir praturtëjæs ry-tuose, Rusijoje�. O ðtai Ulundos (Uplandas) runø ak-menyje vyras pagerbtas eilëmis: �Á tolimàjà Graikijà bebaimës jis keliavo, kad ásigytø turto � ápëdiniui savo�.

Taèiau ne visi þygiai baigdavosi taip laimingai. Dau-gelio Ðvedijos srièiø ir visø pirma Meloreno (Mälar) eþe-ro apylinkiø vyrams teko dalyvauti viename itin praþû-tingame þygyje á rytus, vadovaujamam ðvedo Ingvaro,islandø �Sagos apie Ingvarà, didá keliautojà� herojaus.Ðie vyrai akivaizdþiai sudarë patá ðvedø aristokratø þie-

dà, turëjo nuosavus laivus ir iðlaikë savo águlas. Daugu-ma jø taip ir nebesugráþo, kaip kad liudija jiems atmintipastatyti runø akmenys (26 pav.): pavyzdþiui, Gunnlei-fui, �kritusiam rytuose su Ingvaru�; Bankei, �vairavu-siam nuosavà laivà á rytus Ingvaro karioje�; Skardei, �ku-ris leidosi su Ingvaru á rytus ir sutiko mirtá Serklande(neabejotinai viena ið musulmoniðkø ðaliø ties Volgosþemupiu ir Kaspijos jûra)�.

Tai tik keletas pavyzdþiø ið nepaprastai turtingo vi-kingø epochos runø akmenø lobyno. Kai kurie ið jø me-na suvis taikià veiklà gimtoje ðalyje, kaip antai ûkio dar-bai, aukðtuomenës svetingumas, keliø tiesimas bei tiltøstatyba, prieglaudø keleiviams iðlaikymas. Susilaukë dë-mesio èia ir mokesèiai, ir moterø gyvenimas (22 pav.).Tai liudija itin graþus runø paminklas Norvegijoje � di-dþiulis iðpuoðtas Dinos (Dynna, Oplandas) akmuo, pa-statytas motinos savo dukrai Astridai, �jaunai gabiai mer-gaitei ið Hedelando (Hadeland)� atminti.

Mums neatrodo ámanoma tiksliai nustatyti mokëju-siø skaityti runø áraðus skaièiaus, taèiau jo, be abejo, bû-ta gana reikðmingo, nes kitaip nebûtø buvæ prasmës tiekdaug raðyti. Taip pat mums neþinoma, kaip runø buvomokomasi, kaip buvo ruoðiami runø raiþytojai. Taèiaunëra jokiø abejoniø, kad raiþyti sugebëjo net ir kai kurienemokðos, nes daugiau ar maþiau prasmingø keverzo-niø aptinkame ant kuo ávairiausiø daiktø (27�29 pav.).Gana vieno pavyzdþio: ant akivaizdþiai airiðkos kilmësskrynios, ásigytos kaip grobis vikingø reido metu ir par-sigabentos á Skandinavijà, dugno galima áskaityti tokánuosavybæ þymintá uþraðà: �Ði dëþë priklauso Rannvei-gui� (30 pav.). Ar asmenys, palikæ tokius �paraðus�, bu-vo pajëgûs paraðyti ilgesná tekstà, � klausimas. Áraðai suakivaizdþiomis klaidomis arba iðvis sunkiai interpretuo-jami, matyt, rodo, kad jø autoriø bûta nelabai mokytø.Ðiaip ar taip, reikia pasisaugoti ið runø raðmenø darytipernelyg apibendrinanèias iðvadas apie raðtingumà vi-kingø laikø bei apskritai viduramþiø Skandinavijoje, nes,nors ir paplitæ, jie, regis, tikrai tebuvo prigijæ gana siau-rame socialiniame bei intelektualiniame rate.

Su vikingø epochos pabaiga runas vartoti nebuvoliautasi: skandinavai jomis teberaðë ir vëlyvaisiais vidu-ramþiais, ir paskui. Runas ðalia lotyniðkø raidþiø mato-me ant krikðèioniðkø laidojimo paminklø (31 pav.), irjuolab plaèiai jos tebevartotos pirkliø nuosavybei þymë-ti. Runomis viduramþiø mietuose buvo raðomi asmenið-ko pobûdþio laiðkai, runos atsirasdavo ir ðiaip be dides-nio reikalo vedþiojant raiþikliu (1, 2, 3, 32�39 pav.).

Ið prancûzø kalbos vertë Dainius RAZAUSKAS

Versta ið: Page R. I. Les runes et les pierres runiques // Les Vikings...Les Scandinaves et l�Europe 800�1200. � Paris, 1992. � P. 162�165.

KITOS KULTÛROS