169
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti istoriis, arqeologiisda eTnologiis departamenti vladimer bibileiSvili qarTuli reJisoruli xelovnebis formirebis ZiriTadi principebi (XX saukunis 10iani wlebi) specialoba: xelovnebis istoria da Teoria xelovnebis istoriisa da Teoriis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili disertacia mecnier-xelmZRvaneli: xelovnebaTmcodneobis mecnierebaTa doqtori, profesori vasil kiknaZe baTumi – 2012

vladimer bibileiSvili · upirobod qarTuli Teatris pirveli profesionali reJisorebis damsaxurebaa, risi warmoCena warmoadgens sadisertacio kvlevis meTodologiur safuZvels. SromaSi gamoyenebulia

  • Upload
    others

  • View
    19

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti

ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti

istoriis, arqeologiisა da eTnologiis departamenti

vladimer bibileiSvili

qarTuli reJisoruli xelovnebis formirebis

ZiriTadi principebi

(XX saukunis 10iani wlebi)

specialoba: xelovnebis istoria da Teoria

xelovnebis istoriisa da Teoriis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili

disertacia

mecnier-xelmZRvaneli: xelovnebaTmcodneobis mecnierebaTa doqtori, profesori vasil kiknaZe

baTumi – 2012

2

S i n a a r s i

Sesavali: ------------------------------------------------------------------------------------

Tavi I. qarTvel mweralTa da msaxiobTa reJisura –

gardamavali etapi -----------------------------------------------------------------------

1. mweralTa reJisura -------------------------------------------------------------

2. msaxiobTa reJisura -------------------------------------------------------------

Tavi II. aleqsandre wuwunavas reformistuli Ziebebi ------------------

1. aleqsandre wuwunava qarTul dramaSi -----------------------------------

2. aleqsandre wuwunava qarTul operaSi -----------------------------------

3. aleqsandre wuwunava qarTuli mxatvruli

kinos fuZemdebeli ----------------------------------------------------------------

Tavi III. brZola sinTezuri TeatrisaTvis

1. valerian SalikaSvili ----------------------------------------------------

Tavi IV. brZola profesiuli reJisoruli

principebis damkvidrebisaTvis ----------------------------------------------------

1. mixeil qoreli -----------------------------------------------------------------------------

2. akaki faRava ----------------------------------------------------------------------------------

daskvna ------------------------------------------------------------------------------------

gamoyenebuli literatura --------------------------------------------------------

3

Sesavali

sakvlevi Temis aqtualoba. me_20 saukunis 900-iani 10_iani wlebi

didi gardatexebisa da revoluciuri cvlilebebis epoqaa. ilias, akakis

da sxva moRvaweebis brZola erovnuli TviTmyofadobis SenarCunebisaTvis

upirvelesad swored Teatris asparezze gamoCnda. mwerlebma da

msaxiobebma garkveuli Teoriuli winamZRvrebi Seqmnes da farTod

daamkvirdes reJisoris funqciis gazrdis aucileblobis idea. sakvlevi

Tema emyareba konkretul istoriul realobebs, ruseTis imperiis

sinamdvileSi erovnuli faseulobebis SenarCunebisaTvis brZolas, radgan

samxatvro Teatris meTodologiuri principebis gamoyeneba pirvel

profesionalebs swored erovnuli kulturis warmosaCenad surdaT.

Cveni SexedulebiT, aRniSnuli epoqis mecnieruli kvleva

aqtualuria, upirveles yovlisa, imis gamo, rom am periodidan iwyeba

qarTul TeatrSi reJisoris profesiis Camoyalibebisa da ganviTarebis

procesi. Aaseve, mniSvnelovania, im TvalsazrisiT, rom es periodi

naklebad aris Seswavlili qarTul TeatrmcodneobaSi.

axalma saukunem Teatris winaSe axali esTetikuri da

sazogadoebrivi problemebi daayena. upirvelesad ki wina planze

warmoCnda fsiqologiuri realizmis problema, romelic dakavSirebuli

iyo ansamblur TeatrTan da saerTod axlebur reJisorul azrovnebasTan.

me_20 saukunis 900-iani 10_iani wlebidan qarTul TeatrSi gaizarda

speqtaklisadmi profesiuli midgomis aucilebloba. warmodgenis

ansamblis Seqmna erT-erTi upirvelesi problema iyo reJisoris

damoukideblobisaTvis brZolaSi. ansamblis sakiTxi ar iyo marto wminda

mxatvruli problema. msaxiobTa urTieTobebisa da reJisuris bevri

problema gadaexlarTa erTmaneTs. SemoqmedebiTi da organizaciuli

sakiTxebi moiazreboda erT mTlianobaSi, ris gamoc kidev ufro

izrdeboda Teatris reJisor-mmarTvelisa da reJisor xelovanis

funqciebi.

qarTulma Teatrma didi gza gaiara sul raRac oc weliwadSi. es

iyo mZafri winaaRmdegobebis wlebi. TeatrSi xdeboda axlis Zieba, Zvelis

konservacia, maTi kontrastuli Sepirispirebebi, rwmenis ganmtkiceba,

imedgacrueba, daSveba da amaRleba, realizmis, naturalizmis,

4

simbolizmis tradiciebis ucnauri Sereva da ,,saerTo planSi~ gaTqvefa.

maTi Sinagani winaaRmdegobani, Zveli scenuri aqseqsuarebis ganaxlebis

mcdeloba, mayureblis ganwyobilebaTa xSiri monacvleoba, gastro-

liorTa speqtaklisagan warmoqmnili impulsebi, qarTvel moRvaweTa

aqtiuri saqmianoba _ yvelaferi es arsebiTad warmoadgenda qarTuli

Teatris modernistul _ ganmanaxlebel moZraobas.

dasavleT evropis reJisurisagan gansxvavebiT qarTuli Teatris

reJisuram profesiuli formirebis da ganviTarebis igive safexurebi

gaiara, magram ufro neli tempiT da mogvianebiT, Tumca isic unda

aRiniSnos, rom droSi gansxvavebac istoriulad ar aris didi,

daaxloebiT 25-30 wels moicavs.

me-20 saukunis dasawyisSi gaZlierda reJisoris profesiuli

damoukideblobisaTvis brZola, romelsac did impulss aZlevda rusuli

Teatri. kerZod, moskovis samxatvro Teatri. saqarTvelo nawili iyo didi

rusuli imperiisa da es niSnavda, ara mxolod, Cvens saxelmwifoebriv

qveSevrdomobas, aramed did kulturul urTierTobasac. saqarTvelo

peterburgisa da moskovis gziT ukavSirdeboda dasavleT evropul

civilizacias.

aseTi midgoma exeba ara mxolod rusul-qarTul Teatralur

urTieTobebs, aramed zogadad erebs Soris kulturuli

urTierTmimarTebis process. igi Tanabrad exeba globalizaciis

Tanamedrove epoqasac, rodesac udidesia kulturaTa gavrcelebis areali

da qveynebs Soris interkulturuli kontaqtebi. faqtiurad, es aris

disertaciis erT-erTi aqtualuri sakiTxi, romelic ase mniSvnelovania

kulturuli memkvidreobis Seswavlis da gamokvlevis TvalsazrisiT.

kvlevis miznebi da amocanebi. sadisertacio Sromis ,,qarTuli

reJisoruli xelovnebis formirebis ZiriTadi principebi~ mTavari

mizania, mecnierulad iqnas gaazrebuli pirvel profesional reJisorTa

istoriuli damsaxureba qarTuli Teatris ganaxlebis saqmeSi, maTi

Rvawli Teatris sinTetizaciis procesSi msaxiobebisa da reJisorebis

urTierTobebis, winaaRmdegobaTa daZlevisa da mxatvruli harmonizaciis

miRwevis saqmeSi, speqtaklis mTlian gadawyvetaSi.

pirveli qarTveli profesionali reJisorebis a. wuwunavas, m.

qorelis, v. SalikaSvilis da a. faRavas (e. w. ,,qarTveli mxatelebi.”)

5

didi Zalisxmevis Sedegad xdeba reJisoris profesiis axleburi gaazreba.

swored, am periodidan iwyebs damkvidrebas axali Teatralur-esTetikuri

principebi, amieridan axali reJisuris mTavar mizans warmoadgens

msaxiobis xelovnebis ukeT warmoCena, profesiuli ostatobis amaRleba

da rac mTavaria, speqtaklis ansambluroba.

aRniSnuli kvlevis ZiriTadi mizani da amocanaa im winaaRmdegobebiT

aRsavse epoqis warmoCena_analizi, romelic xasiaTdeba mwvave

dapirispirebiT Zveli Taobis msaxiobebsa da axali Taobis reJisorebs

Soris. Uunda aRiniSnos, rom reJisura qarTul TeatrSi mwvave brZoliT

ikvlevda gzas profesiuli unar-Cvevebis damkvidrebisaTvis, magram

msaxiobebi advilad ar Tmobdnen poziciebs, radgan tradiciulad

TeatrSi isini liderebi iyvnen, da aqeadan gamomdinare, reJisorebSi isini

metoqesa da mociles xedavdnen. qarTul TeatrmcodneobaSi, am epoqis

realiebidan arsebobs istoriuli masalebi, imis naTelsayofad Tu

rogor mZvinvarebdnen Zveli Taobis msaxiobebi, roca reJisori moiTxovda

damorCilebodnen mis nebas.

faqtiurad, me_20 saukunis 900-iani 10_iani wlebi - es aris

gardamavali etapi qarTul Teatris ganviTarebis gzaze, sadac,

TandaTanobiT mweralTa da msaxiobTa reJisuris adgils ikavebs

profesiuli reJisura.

istoriuli simarTle moiTxovs, rom srulad garkveviT aRiniSnos

me-20 saukunis pirvel ocwleulSi rusul-qarTuli Teatraluri

urTieTobebis roli da mniSvneloba. igi arc Semdeg wlebSi Sewyvetila,

magram Cveni sadisertacio Tema uSualo kavSirSia am urTier-

TobasTan swored pirvel ocwleulSi.

es aris moskovis samxatvro Teatris didi warmatebis epoqa. igi

moskovs aqcevs msoflio Teatrebis yuradRebis centrSi. Uunda

aRiniSnos, rom samxatvro Teatris fuZemdeblebs k. stanislavskisa da

nemirov-davCenkos imdenad didi avtoriteti hqondaT, rom isini TavianTi

avtoritetiTac ki did gavlenas axdendnen ruseTis koloniebis

Teatrebze, maT Soris qarTulze. miT ufro didi iyo gavlena, roca

swored samxatvro TeatrSi gaiares staJireba pirvelma qarTvelma

profesionalma reJisorebma a. wuwunavam, m. qorelma, v. SalikaSvilma da

a. faRavam. amdenad gasagebia, rom maT xSirad moixseniebdnen, rogorc

6

qarTvel ,,mxatelebs~. maT SeiTvises da Rrmad gaiazres fsiqologiuri

realizmis principebi da mxatiseuli gamocdileba.

aRsanaSnavia, rom disertaciis farglebSi, aseve, safuZvlinad aris

gamokvleuli pirveli qarTveli profesionali reJisorebis a. wuwunavas,

m. qorelis, v. SalikaSvilis da a. faRavas baTumSi moRvaweobis periodi.

axalma Taobebma gaafarToes Teatris Tvalsawieri, aamaRles misi

profesiul-esTetikuri kultura. modernizaciis procesSi kidev ufro

mkafiod gamoCnda qarTuli Teatris didi SesaZleblobebi. Cemi

disertaciis mizania, am farTo SesaZleblobaTa gaanalizeba_warmoCena,

Ziebebis rTuli kompleqsidan gamoyofa, rasac aramarto didi esTe-

tikuri, aramed Rrma erovnuli mniSvnelobac aqvs.

kvlevisaTvis gamoyenebuli meTodebi. Cveni kvlevis meTodi

SedarebiT analizs emyareba. pirvel etapze SeviswavleT qarTuli

profesiuli reJisuris ganviTarebis winapirobebi. disertaciis

farglebSi aqtiurad aris dasmuli speqtaklis ansamblurobis problema.

sadisertacio Temis irgvliv gavecani didZal masalas, samecniero

Sromebs, reJisorTa werilebs, presas. qarTul TeatrmcodneobaSi am

periodze arsebuli mecnieruli literaturis safuZvliani damuSavebisa

da maTi SedarebiTi analizis safuZvelze gamovikvlie me-19 saukunis

bolos da me-20 saukunis pirvel ocwleulSi mwerlobasa da TeatrSi

mimdinare reformistuli procesebi. sadisertacio TemaSi warmodgenilia

SedarebiTi analizi da kvleva, romelic moicavs gardamaval etaps

reJisuris profesionalizaciis rTul da winaaRmdegobebiT aRsavse

gzaze. speqtaklis erT mTlianobaSi gaazreba, misi sinTetizacia

upirobod qarTuli Teatris pirveli profesionali reJisorebis

damsaxurebaa, risi warmoCena warmoadgens sadisertacio kvlevis

meTodologiur safuZvels.

SromaSi gamoyenebulia Temis kvleva-Ziebis winare istoria, wignebi

da sxva publikaciebi, rogorc Cemi sakvlevi Temis fundamentaluri

mniSvnelobis wyaroebi, rac mecnieruli keTilsindierebiT aris

damowmebuli da miTiTebuli.

mecnieruli siaxle. dRemde es Tema ar yofila sagangebod Seswav-

lili da gamokvleuli. wimamdebare sadisertacio naSromis farglebSi

pirvelad gaxda SesaZlebeli me_20 saukunis 900-iani - 10_iani wlebis

7

qarTuli Teatris reJisuris Sesaxeb arsebuli informaciis Tavmoyra,

misi kvleva da gaanalizeba. aRniSnuli periodis qarTuli Teatris

Seswavlis safuZvelze sadisertacio TemaSi gamoikveTa is

winaaRmdegobebi, romelic xels uSlida profesiuli reJisuris

damkvidrebasa da ganviTarebas. Aaseve, TemaSi gamokvleulia da srulad

warmoCinda pirveli qarTveli profesionali reJisorebis roli da

Rvawli qarTuli Teatrisa da zogadad reJisuris profesiis

ganviTarebaSi, romelmac, Tavis mxriv, udidesi gavlena moaxdina da gza

gaukvala Tanamedrove reJisuras.

naSromis Teoriuli da praqtikuli mniSvneloba. sadisertacio

naSromi sasargeblo iqneba XX saukunis 900-iani 10-iani wlebis

mkvlevarTaTvis. aseve, maTTvis, vinc dainteresdeba am epoqis saqarT-

velos Teatralur samyaroSi mimdinare procesebiT. masala SeiZleba

gamoyenebul iqnas Teatrmcodneobis mimarTulebiT leqciebis,

seminarebisa da specialuri kursebis momzadebisas.

disertaciis struqtura da Sinaarsi.

disertaciis struqtura. sadisertacio Tema moicavs kompiuterze 177

nabeWd gverds. igi Sedgeba Sesavalis, 4 Tavis, 8 qveTavisa da daskvniTi

nawilisgan. teqsts erTvis gamoyenebuli literaturis sia (77

dasaxeleba).

naSromis ZiriTadi Sinaarsi.

Sesavali. naSromis SesavalSi saubaria sakvlevi Temis aqtualobaze,

kvlevis miznebze da amocanebze, kvlevisaTvis gamoyenebul meTodebze,

mecnieruli siaxleze, naSromis Teoriul da praqtikuli mniSvnelobaze,

disertaciis struqturaze da Sinaarsze, naSromis ZiriTadi debulebebis

amsaxvel publikaciebze.

Tavi I. qarTvel mweralTa da msaxiobTa reJisura _ gardamavali

etapi

qveTavi I. mweralTa reJisura. pirvel qveTavSi aRwerilia qarTuli

profesiuli reJisuris ganviTarebis winapirobebi. Pprofesiuli

reJisuris winamZRvrebis kvleva warmoadgens qveTavis mTavar Temas.

gansakuTrebiT aRsaniSnavia im mweralTa Rvawli, romlebmac reJisoris

funqcia iTaves. am periodis moRvaweebs Soris pirvel rigSi unda

8

davasaxeloT gamoCenili qarTveli mwerlebi: qarTuli profesiuli

Teatris aRmdgeneli giorgi erisTavi, ilia WavWavaZe da akaki wereTeli.

Teatris istoriis am etapze reJisoris roli jer kidev ver amaRlda

damoukidebeli xelovnebis donemde, igi ufro organizatoris, menejeris,

mmarTvelis rols asrulebda.

qveTavSi farTod ganxilulia mweralTa (g. erisTavis, a. wereTelis,

i. WavWavaZis) reJisuris Taviseburebebi: ,,remarkebis reJisuris~ sakiTxi,

erTsaxovneba, literaturuli Teatris principebis mZlavroba da a. S.

g. erisTavma itvirTa qarTuli profesionaluri Teatris aRdgena.

sagulisxmoa, rom erisTavs Tavidan ar hyavda profesionali msaxiobebi.

man dasi TandaTanobiT Tavis principebs aziara. repeticiebis parale-

lurad aswavlida sasceno xelovnebas, Teatris istorias, scenis

teqnikas. g. erisTavi rogorc organizatori da speqtaklis SemoqmedebiTi

xelmZRvaneli, qmnida reJisuras. masSi gaerTianda Teatris direqtoris,

piesis avtoris, pirveli msaxiobis Sroma sxvadasxva elementebis

erToblivi moazreba, maTi erT garkveul organizaciul principebze

dafuZneba saSualebas iZleoda ukeT warmoCeniliyo reJisor-

organizatoris roli.

XІX saukunis 80-ian wlebSi mudmivmoqmedi profesiuli Teatris

Seqmna SeuZlebeli iqneboda, rom ilia WavWavaZesa da akaki wereTels

Tavisi werilebiT fsiqologiuri atmosfero ar SeeqmnaT axali

TeatrisaTvis. profesiuli Teatri moiTxovda, rom mas saTaveSi yoloda

niWieri reJisor-organizatori, speqtaklebi unda momzadebuliyo

profesionalurad, Teatrs unda hqonoda repertuari. pirvel rigSi

saWiro iyo, rom profesiuli Teatri ganTavisuflebuliyo scenis

moyvareTa Cvevebisagan. gansakuTrebuli yuradReba daeTmo msaxiobis

ostatobas da sasceno metyvelebis daxvewas. wina planze wamoiwia

ansamblis problemam, speqtaklis scenografiis sakiTxebma.

gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs Teatris Teoriis sferoSi. igi

ufro maRal safexurze dgas vidre praqtikuli reJisura. qarTvel

mweralTa da msaxiobTa naazrevSi meti siRrme da mravalmxrivobaa. ufro

metadac igrZnoba azrovnebis maStabebi. ase magaliTad: ilia WavWavaZem da

akaki wereTelma TiTqmis yovelmxriv ganixiles reJisuris sferosTan

9

dakavSirebuli problemebi. Tanadroulobis doneze gaanalizes qarTul

TeatrSi mimdinare procesebi.

profesionaluri daostatebisaTvis brZola, msaxiobTa da reJisorTa

urTierToba gaivlis sxvadasxva safexurebs, magram maT mudmivad aqvT

erTnairi problemebi. igi TiTqmis mTels istorias gasdevs sxvadasxva

formiTa da masStabebiT. am brZolaSi erT-erTi umniSvnelovanesi

movlena iyo `mudmivi Teatris piroba~, romelsac xeli moawera Teatris

damfuZnebel msaxiobTa jgufma. es aris xelSekruleba, romelmac

gansazRvra msaxiobTa da reJisorTa ufleba-movaleobebi. reJisuris

istoriisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs dokuments, sadac

naTlad Cans reJisoris didi funqcia Teatris cxovrebaSi. aq

erTmaneTTan aris dakavSirebuli rogorc administraciul-

organizaciuli, aseve SemoqmedebiTi sakiTxebi. isini erTmaneTSia

gadajaWvuli.

qveTavi II. msaxiobTa reJisura.

pirveli Tavis meore qveTavSi gamokvleulia qarTuli reJisuris

istoriaSi erT-erTi gardamavali etapi, romelic cnobilia `msaxiob-

reJisorTa~ epoqis saxeliT. Aam epoqas safuZveli Caeyara me-19 saukunis

80-ian wlebSi da ,,msaxiobTa reJisuris~ periodi gagrZelda me-20

saukunis 10-ian wlebamde. me-19 saukuneSi masobrivi xasiaTi hqonda

`msaxiobTa reJisuris~ praqtikas, arsebiTad es aris msaxiobis da

reJisoris, am ori profesiis Tanaarsebobis, urTierTSerwymis epoqa,

sadac lideris mdgomareoba ukaviaT cnobil msaxiobebs v. abaSiZes, l.

mesxiSvils, k. mesxs, k. yifians, v. gunias da sxvebs. isini wlebis

manZilze SesaniSnavad xelmZRvanelobdnen dasebs. didi warmatebiT

reJisorobdnen da qarTul reJisuras amdidrebdnen praqtikuli da

Teoriuli moRvaweobiT.

me-19 saukunis 80-iani wlebidan v. abaSiZe mogvevlina, ara marto,

rogorc msaxiobi da reJisori, aseve is SesaniSnavi reJisor-pedagogic

gaxldaT. igi Tvlida, rom garkveuli meTodologiis gareSe SeuZlebeli

iyo msaxiobTa aRzrda - ,,msaxiobTa gawvrTna~. igi msaxiobebs ,,simarTlis

xelovnebas~ aswavlida. misi Sexedulebebi, praqtikuli saqmianoba xels

uwyobda reJisuris poziciis ganmtkicebas, Tumca wuTiTac ar iviwyebda

msaxiobis udides rols TeatrSi.

10

msaxiobebi grZnoben reJisoris saWiroebas, magram misi uflebebis

gazrdasac ver eguebian. v. abaSiZis da k. yifianis Sexedulebebi

reJisuris Sesaxeb mxardaWeras pouloben sxva msaxiob – reJisorTa

SromebSi, magaliTad v. gunia ,,mxars uWerda reJisoris rolis zrdas

axal TeatrSi~, magram amasTanave ,,icavs msaxiobis individualobis

SenarCunebas rogorc pirobas axali Teatris ganviTarebisas. v. gunia iyo

didi Teatraluri moRvawe, msaxiobi, reJisori, kritikosi, dramaturgi.

man ganmarta reJisoris roli da adgili TeatrSi da misi

uflebamosileba. Mmagram, miuxedavad imisa, rom emxroboda reJisoris

uflebebis gazrdas, mis damoukideblobas, praqtikaSi, rogorc msaxiobi,

mainc ver egueboda reJisoris diqtats.

Cveni SexedulebiT, Teatris xelmZRvaneli unda iyos maRali

esTetikuri gemovnebis, kritikuli azrovnebis, mcodne da ganviTarebuli,

ese igi reJisori, romelic artistebis da sazogadod scenis sruli da

damoukidebeli batoni unda iyos. unda sufevdes saocari simorCile da

gagoneba. ese igi disciplina.

pirveli, vinc daundobli brZola gamoucxada scenis moyvareobas

da msaxiobur individualizms, TeatrSi ganamtkica disciplina da

daamkvidra rolze saerTo muSaobis praqtika iyo kote mesxi. mas

icnobdnen, rogorc SesaniSnav msaxiobs da am periodisaTvis is ukve

daxelovnebuli reJisoric iyo. k. mesxi kargad erkveoda literaturisa

da xelovnebis sakiTxebSi. iyo farTod ganaTlebuli adamiani da aqedan

gamomdinare, dasi angariSs uwevda mis Sexedulebebs.

didi roli iTamaSa reJisoris profesiis Camoyalibebis saqmeSi

lado mesxiSvilma cnobilma msaxiobma da reJisorma. mas ar

akmayofilebda mxolod speqtaklis garegnuli mxare. wina planze

wamoswia speqtaklis mTlianoba, misi ansambluroba. l. mesxiSvilisTvis

axlobeli iyo gmiris Ziebis Tema, amitom mas itacebda fsiqologiuri

Janris nawarmoebi. rac mTavaria, mesxiSvilis reJisorul praqtikaSi

mniSvne-lovani adgili eWira ansamblurobis sakiTxs. Tavis speqtaklebSi,

did Tu patara rolebze muSaobis dros erTnair yuradRebas uTmobda.

uyuradRebod arc masobriv scenebs tovebda.

Tavi II. aleqsandre wuwunavas reformistuli Ziebebi

qveTavi I. al. wuwunava dramaSi

11

meore Tavis pirvel qveTavSi ganxilulia aleqsandre wuwunavas

reformistuli Ziebebi dramaSi da gaanalizebuli misi udidesi

obieqturi roli dramis raJisuris profesiul ganviTarebaSi.

aleqsandre wuwunava swored maSin movida qarTul TeatrSi,

rodesac XIX saukunis Teatri icvleboda, asparezze gamodioda axali

Taoba, romelsac mxatvruli ideebi epoqis Sesabamisad unda gamoexata.

wuwunava Zalian axalgazrda movida qarTul TeatrSi da Tan

novatoruli suli moitana. is iyo pirveli qarTveli profesionali

reJisori romelmac meoce saukunis pirveli naxevris qarTul dramaSi,

operasa da kinoSi Rrma kvali datova. amiT, man qarTvel reJisorTa

Soris gansakuTrebuli adgili daimkvidra. reJisura axali xelovneba

iyo qarTul Teatralur sivrceSi jer ar gamoCeniliyvnen marjaniSvili

da axmeteli, swored wuwunavam moumzada niadagi profesiuli reJisuris

Teatris sazogadoebriv avtorirets.

wuwunavasTvis iseve rogorc sxva ,,qarTveli mxatelebisaTvis~

speqtaklis ansamblurobisaken swrafvas erovnuli safuZveli gaaCnia.

aRsaniSnavia al. wuwunavas axalgazrda profesionali reJisoris mier

dadgmuli pirveli piesa, italieli dramaturgis gabriele d’ anuncios

,,iorios asuli~. axalgazrda reJisoris sasaxelod unda iTqvas, rom man

scenismoyvareni SemoqmedebiTad gardaqmna. dadga ansambluri speqtakli,

scenaze yvela cxovrobda da batonobda koleqtiur TamaSSi. aseve,

reJisorma gansakuTrebuli yuradReba miaqcia mxatvrobas. izruna

speqtaklis ara marto teqnikur, aramed esTetikur mxareze.

,,saxalxo saxlSi~ muSaobis periodSi wuwunava arc erovnul drama-

turgias iviwyebs dgams qarTvel dramaturgTa piesebs: paulo ireTelis

,,qristines” (ninoSvilis mixedviT), i. gedevaniSvilis ,,msxverpls”, tr.

ramiSvilis ,,mezoblebs”, n. SiukaSvilis ,,megobrebs”, n. nakaSiZis ,,vin

aris damnaSave”. marTalia, es speqtaklebi erTnairi mxatvruli donis ar

iyo magram am dadgmebSi profesionali reJisori ar Ralatobs mis mier

arCeul mxatvrul_esTetikur princips.

a. wuwunava Tbilisis qarTuli dramis TeatrSi iwyebs i.

gedevaniSvilis eqspresionistul piesis ,,msxverplis~ dadgmas. Ees

speqtakli sayuradReboa, imitom rom brwyinvale dekoracia, mxatvruli

ostatobiT Seqmnili mizanscenebi, rolis ze amocanis gamWol

12

moqmedebaSi efeqturi gaxsna, specialurad Seqmnili musika, metyveli

aqtoiorTa saxeebi, sceniuri gamomsaxvelobis axali saSualebebi da

ansambluroba warmoadgens al. wuwunavas reformistuli ideebis,

Tetaris sinTetizaciis brwiyvane magaliTs.

,,msxverplma~ kidev erTxel daamtkica reJisoris, rogorc

speqtaklis erTaderTi organizatoris udidesi mniSvneloba.

al. wuwunavam profesiul qarTul TeatrSi daamkvidra reJisoris

hegemoniis roli. man daimorCila aqtioruli individualizmi gadawyvita

mizanscenebis problema da speqtakli erT mTlian mxatvrul azrs

dauqvemdebara.

qarTul TeatrSi kote marjaniSvilisa da sandro axmetelis

mosvlamde iyo al. wuwunavas epoqa.

qveTavi II. al. wuwunava qarTuli saopero reJisuris fuZemdebeli

meore Tavis pirvel qveTavSi ganxilulia aleqsandre wuwunavas

fuZemdebluri roli qarTul saopero reJisuraSi.

imdroisaTvis, rodesac wuwunava, 1918 wlis 18 maiss, menSevikuri

mTavrobis mier Tbilisi operis Teatris komisrad dainiSna, ar

arsebobda qarTuli erovnuli saopero xelovnebis tradiciebi.

wuwunava iwyebs zrunvas qarTuli musikaluri kulturis

asayvaveblad. Tavdauzogavad Sromobs erovnuli kadrebis gamosavlenad

da maTi aRzrdisaTvis. misi iniciativiT iqmneba saopero komisia. aseve,

wuwunavam Tavi mouyara dasis potenciur Zalebs. Aamave periodSi misi

Zalisxmevis Sedegad, qarTuli operis saZirkvelis Cayris mizniT, qarTul

enaze iTargmna rubinSteinis opera ,,demoni~, romelic Tematurad axlos

idga saqarTvelosTan.

pirveli qarTuli operis dimitri arayiSvilis ,,Tqmuleba SoTa

rusTavelze~ dadgmiT reJisori wuwunava da mxatvari zalcmani

upirispirdeba Zvel saopero Teatris pompezur dekoraciebs. reJisorma

saopero dadgmaSi gansakuTrebuli yuradReba miaqcia istoriuli

personaJebis gaadamianurebas.

zaqaria faliaSvilis operam ,,abesalom da eTeri~ udidesi

adgili daimkvidra Cveni eris kulturul cxovrebaSi. wuwunavas

SemoqmedebiTi biografia ,,abesalom da eTeris~ or erTmaneTisagan

13

gansxvavebul dadgmas moicavs. pirveli daidga 1919 wels, xolo meore

1936 wels. am or speqtakls erTmaneTisagan marto drois faqtori ar

ganasxvavebs. mTavari mainc reJisoris gansxvavebuli konceptualuri

gadawyvetaa. pirveli dadgma reJisorma legendad warmosaxa. wuwunavas

amgvari reJisoruli interpretacia nawarmoebis, bunebiT iyo nakarnaxevi.

pirvel dadgmaSi reJisorma mxatvrul simarTles miaRwia, rasac im

droisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda, radgan is

daupirispirda maSindel saopero TeatrisaTvis damaxasiaTebel pompezur

butaforiulobas. ,,abesalom da eTeris~ meore dadgma ki antikur

tragediis principiT gadawyvita.

zaqaria faliaSvilis ,,daisis~ reJisorul interpretaciaSi

wuwunavam moaxdina lirikul-intimuri da gmirul-patriotuli Janrebis

gawonasworeba da saxalxo warmodgenaSi ganxorcieleba. wuwunavas

dadgma axal sityvad, axal etapad iqca ,,daisis~ scenur cxovrebaSi.

wuwunavas mier dadgmuli viqtor doliZis opera ,,qeTo da kote~

Cveni qveynis kulturul cxovrebaSi mniSvnelovan movlenad iqca.

warmatebis mTavari faqtori, operis komikur sawyisebSi unda veZeboT.

doliZis operis Zlieri mxare, upirveles yovlisa misi dauSreteli

iumoria. operis mTavari Rirseba mis mkveTr komediurobaSia. ,,qeTo da

kote~ komikur-satiruli operaa. mas ideur simaxviles aniWebs

momxibvleli satira Zveli Tbilisis mesCanur sazogadoebaze, romelic

pirvelad viqtor doliZem gamoiyena qarTuli saopero Teatris scenaze.

kompozitori da reJisori ,,xanumas~ siuJets SemoqmedebiTad miudgnen da

axali originali nawarmoebi miiRes.

wuwunavas operis TeatrSi mravalwliani moRvaweobis periodSi

samma operam z. faliaSvilis ,,abesalom da eTerim~, ,,daisma~, v. doliZis

,,qeTo da kotem~ mis reJisorul biografiaSi gansakuTrebuli adgili

daikava. misi SemoqmedebiTi energia erovnuli operis aRorZinebisken iyo

mimarTuli da uazarmazari wvlili Seitana saopero xelovnebis

ganviTarebaSi.

qveTavi III. Aal. wuwunava qarTuli mxatvruli kinos fuZemdebeli

meore Tavis mesame qveTavSi saubaria aleqsandre wuwunavas

fuZemdeblur rolze qarTul mxatvrul kinomatografiaSi. aleqsandre

14

wuwunava iyo pirveli reJisori, romelmac safuZveli Cauyara qarTul

mxatvrul kinos.

al. wuwunavam 1917 wels gadaiRo pirveli qarTuli

srulmetraJiani filmi ,,qristine~. Uunda aRiniSnos, rom filmi

,,qristine~ Tavisi realizmiTa da fsiqologiurobiT gansxvavdeboda

mdare gemovnebisa da mxatvruli mwiri melodramebisagan. reJisorma

filmSi gadmosca gmiris sulieri drama, piradi gancdebi, romelic didi

fsiqologiuri simarTliT aris naCvenebi.

wuwunava filmSi ,,vin aris damnaSave~ kinoxelovnebis SesaZleb-

lobebis gamoyenebiT mayurebels ekranze uCvenebs soflis dResaswaulze

gurul cxenosanTa jiriTs, cxenosnur triukebs. gurulebis gamgzavrebas

amerikaSi da cirkSi guruli cxenosnebis gamosvlas.

Cveni azriT, saqarTvelos montaJuri kinoxelovnebis principebi

danergili ar iyo am filmSi, kinomontaJis mxriv raime axali migneba ar

igrZnoba, magram filmSi gvaocebs msaxiobis ostatoba, kinematografiuli

saxis Seqmnis realisturi manera da xasiaTis gaazrebuli siRrme.

reJisori garegnul plastikur saSualebebs ar kmayofildeboda da

msaxiobebisagan Sinagan wvas moiTxovda da aqcenti TvalebiT

metyvelebaze gadahqonda. aseve, reJisoris gamarjvebiT SeiZleba

CaiTvalos film ,,vin aris damnaSavis~ ansambluroba.

wuwunava 1926 wels avqsenti cagarelis piesis mixedviT iRebs

pirvel qarTul kinokomedias ,,xanumas~, manamde mas ,,xanuma~ dadgmuli

hqonda dramatul TeatrSi da operis TeatrSi viqtor doliZis ,,qeTo da

kote~. al. wuwunavas filmi ,,xanuma~ umTavresad qarTuli Teatris

msaxiobTa gamofenaa. swored Teatris msaxiobebma Semoitanes

TviTmyofadobis damaxasiaTebeli is SemoqmedebiTi elementebi, romelic

ase Zalian sWirdeboda ociani wlebis qarTul kinoxelovnebas.

,,qristines~ gadaRebidan ramdenime wlis Semdeg wuwunava kvlav

ubrundeba fsiqologiur dramas da 1927 wels iRebs films ,,ori

monadire~ i. elifTeriZis (zurabiSvili) amave saxelwodebis moTxrobis

mixedviT. filmSi maqsimaluri koncentrireba personaJis sulis

moZraobaze, qcevis Taviseburebaze, instiqtur movlinebazea mimarTuli.

yovelive es mowmobs, rom wuwunava pirveli Seexo fsiqoanalizis Temas

qarTul kinoSi. filmSi ikveTeba rogorc eqspresionizmis, aseve

15

siurealizmis motivebi. kamera ,,ixedeba~, ,,iWreba~ personaJis sulier

samyaroSi da codviT damZimebuli adamianis qvecnobier, farul nakads

gamoavlens. ZiriTadi epizodebi eTmoba personaJis sizmrebs, avadmyofur

xilvebs, halucinaciebs, amgvarad, danaSaulis Tema erT-erTi gamWoli

motivi xdeba wuwunavas SemoqmedebaSi.

,,ori monadiris~ Semdeg a. wuwunava iwyebs socialuri mxatvruli

filmis ,,janyi guriaSi~ gadaRebas. manamde a. wuwunavam am nawarmoebis

inscenireba da warmatebuli dadgma ganaxorciela TeatrSi. speqtaklSi

masiuri scenebis saintereso reJisorul gadawyvetas erTxmad

aRniSnavdnen kritikosebi.

kinonawarmoebis ,,janyi guriaSi~ scenari, iseve rogorc danarCeni

mis mier gadaRebuli filmebis scenari Tavad reJisorma dawera.

romanisagan gansxvavebiT filmSi ukana planze gadaitana calkeul

gmirTa piradi cxovreba, xolo wina planze xalxis masa gamoiyvana.

xalxis erTianobaSi ikveTeba calkeul gmirTa portretebi. romanis

zogierTma gmirma filmSi sruliad axali Tvisebebi SeiZines. reJisori

icavs nawarmoebis fabulas, peripetiebs, magram dramatul moqmedebebs

xalxis SuagulSi, masobriv scenebSi warmarTavs. originalurad da

dinamiurad CarTo filmis siuJetSi uZvelesi xalxuri sanaxaoba: xatoba,

jvarze daficeba, nadimi, alaia, jiriTi, lelo da a.S.

al. wuwunavam mxolod xuTi filmi gadaiRo ,,qristine~, ,,vin aris

damnaSave~, ,,xanuma~, ,,ori monadire~ da ,,janyi guriaSi~. aRnaSnivia, rom

arcerTi maTgani ar aris tipiuri sabWoTa Tematikis da socialisturi

realizmis meTodiT Seqmnili.

Tavi III. brZola sinTezuri TeatrisaTvis.

mesame TavSi ganxilulia valerian SalikaSvilis SemoqmedebiTi

cxovrebis is ZiriTadi aspeqtebi, romlebsac gansakuTrebuli mniSveloba

hqonda qarTuli profesiuli Teatris ganviTarebisaTvis. valerian

SalikaSvili iyo Teatraluri moRvawe, mas mravalmxrivi niWi hqonda. iyo

msaxiobi, reJisori, pedagogi, dramaturgi, publicisti da sazogado

moRvawe. sul raRac TxuTmeti weli imoRvawa qarTul scenaze da

samudamod daimkvidra sapatio adgili qarTul xelovnebaSi.

16

Cveni azriT, SalikaSvils Tavisi niWierebiTa da aqtioruli

ostatobis wyalobiT SeZlo gadaelaxa ampluis sazRvrebi da mieRwia

Janrul mravalferovnebisaTvis. amaze mis mier gansaxierebuli rolebi

metyveleben: iago (,,otelo~), Stokmani (,,doqtor Stokmani~), tirezia

(,,oidipos mefe~), lefevri (,,madam sen Sermeni~), darispani (,,darispanis

gasaWiri~), suleiman xani (,,Ralati~), elizbar erisTavi (,,Tamar

batoniSvili~) da sxva. man Tavisi xanmokle samsaxiobo karieris manZilze

asamde roli Seasrula.

v. SalikaSvili fsqologiur-realisturi tipis msaxiobi iyo. mis

aqtiur bunebas organulad Serwya samxatvro Teatris stili. misi

mniSvnelovani namuSevrebi mainc fsiqologiur realizms ganekuTvneba.

maT Soris aRsaniSnavia ibsenis ,,doqtori Stokmani~, dimovis ,,ismine

israel~, kldiaSvilis ,,darispanis gasaWiri~ da sxva.

v. SalikaSvili ufro grZnobis aqtiori iyo vidre garegani

formebisa, magram kargad esmoda, rom mayurebelTa emociebisaTvis didi

mniSvneloba hqonda Sesafer formiT ametyvelebul grZnobebs, amitom

mudam zrunavda, rom es ori momenti Sexmatkbilebulad gamoeyenebina da

am mxrim, dasaxul mizans yovelTvis aRwevda.

SalikaSvili cdilobda ufro Rrmad Cawvdomoda Teatraluri

xelovnebis arss, radgan xedavda Teatris ganaxlebis aucileblobas da

am sapasuxismgeblo saqmeSi reJisoris adgils da mniSvnelobas. rogorc

sxva ,,qarTveli mxatelebi~ SalikaSvilic gansakuTrebul yuradRebas

uTmobda speqtaklis ansamblurobis sakiTxs. v. SalikaSvilis Rirseba

rogorc reJisorisa, is aris, rom ,,epizoduri rolebi wina planze

wamoiwia da sazogadoebis yuradRebis Rirsi gaxda~. marTlac Zneli iyo

gastroliori msaxiobis survilebis Sefardeba speqtaklis

interesebisaTvis, magram SalikaSvili am brZolaSi marto ar iyo,

ansamblis sakiTxSi erT poziciaze idgnen sxva ,,qarTveli mxatelebic~,

isini erTad ibrZodnen axali Teatraluri principebis danergvisaTvis.

SalikaSvili iyo axali tipis, axali yaidis reJisori. Tavisi

moRvaweobis manZilze cdilobda praqtikul saqmianobiT daemtkicebina

stanislavskis formula: ,,ar arsebobs didi da patara rolebi, arseboben

didi da patara msaxiobebi~.

17

SalikaSvilma moskovis samxatvro TeatrSi iswavla gmiris

socialuri yofis asaxvisas detalebis sizustis mniSvneloba da gmiris

Rrma fsiqologiuri gancdebis gadmocema. piesis dadgmis dros zogjer

mogzaurobda kidec zogierTi tipaJisa da adgilis Sesaswavlad, magram

samxatvro Teatris principebs fanatikurad rodi misdevda zogjer

ewinaaRmdegeboda kidec, amis naTeli magaliTia ioseb gedevaniSvilis

,,sinaTle~. reJisorma speqtaklSi gamoiyena musika, sabaleto nomrebi.

SalikaSvilis speqtakli ,,sinaTle~ Teatraluri simbolizmis

Taviseburi gamovlena da amave dros, modernizaciis seriozuli cdaa.

rodesac amas vambobT, viTvaliswinebT garemoebaTa mTel rigs, romlebic

mimarTulebis ganviTarebaze axdendnen zegavlenas da iwvdnen erovnul

niadagze mis uCveulo transformacias. pirvel rigSi mxedvelobaSi unda

miviRoT qarTuli mxatvruli azrovnebis mZlavri da amouSreteli

romantikuli tradicia, romlis kvali naTlad ikiTxeba originaluri

dramaturgiis yvela mimarTulebis, maT Soris simbolistur nimuSebSic.

,,sinaTlis~ poetikis mxatvruli Taviseburebani qarTuli kulturis

siRrmidan modioda da mWidrod da erwymoda qarTul literaturul

tradicias, xalxur Semoqmedebasa da saukunis msoflmxedvelobas. aq

nacnobi simboloebis saxiT gvevlinebian da eris SegnebaSi

damkvidrebuli cxovrebiT ganagrZoben arsebobas.

SalikaSvili did yuradRebas aqcevda dekoratiul mxatvrobas.

maSindel Teatrs ar hqonda saSualeba yvela piesa sxvadasxva

dekoraciebSi daedga, magram Teatris mZime materialuri mdgomareobis

miuxedavad SalikaSvili mainc axerxebda, rom speqtakls Tavisi

dekoraciuli samyaro hqonoda.

SalikaSvili didi enTuziazmiTa da siyvaruliT dgamda qarTul

piesebs, aqezebda axalgazrda qarTvel mwerlebs piesebis dasawerad da

sixaruliT dgamda maT nawarmoebebs. aseve, SalikaSvils hqonda unari

amoecno axalgazrda msaxiobebSi talanti da gabedulad niSnavda maT

wamyvan rolebze.

1918 wels dramatulma sazogadoebam daarsa sasceno xelovnebis

studia. studias xelmZRvanelobda g. jabadari. damdgmel reJisorad

miwveul iqnen v. SalikaSvili da k. SaTiriSvili. studielebi iyvnen v.

anjafariZe, m. Wiaureli, a. vasaZe, S. RambaSiZe, S. aRsabaZe, g. sarCimeliZe

18

SalikaSvili samxatvro TeatrSi miRebuli gamocdilebis safuZ-

velze cdilobs danergos iseTi sarepeticio Cvevebi da meTodebi,

romlebic saqarTveloSi iSviaTobas warmoadgenda: piesis wakiTxva, misi

ganxilva, ideis amoxsna, rolebis swori ganawileba, calkeul xasiaTebze

muSaoba. igi gansakuTrebul yuradRebas uTmobda msaxiobis saerTo

ganaTlebis gafarToebas, kulturul zrdas, sceniuri gemovnebis

Camoyalibebas da profesiuli SezRudulobis winaaRmdeg brZolas.

SalikaSvili niWieri artisti, reJisori da amasTanave nayofieri

dramaturgi iyo. mis kalams ekuTvnis Svidi piesa: ,,gadaWrili muxa~ drama

oTx moqmedebad, ,,uniadagoni~ komedia oTx moqmedebad, ,,upretenzio

komedia~ komedia sam moqmedebad, ,,ojaxi~ drama xuT moqmedebad, ,,Cvenebi~

komedia sam moqmedebad, ,,gawyvetili jaWvi~ drama sam moqmedebad,

,,moqalaqis sizmari~ SarJi erT moqmedebad. hqonda naTargmni mravali

piesa: riJkovis ,,pirveli mercxali~, hauptmanis ,,feiqrebi~, mirbos ,,Jan da

madlena~ da sxva. maT Soris bevri komediebi da vodevilebi.

unda aRiniSnos, rom Cveni azriT, SalikaSvilis werilebi Teatris

Sesaxeb dResac ar aris interess moklebuli. SalikaSvili ocnebobda,

rom saqarTveloSi Seqmniliyo ,,idealuri~ Teatri. radgan, SalikaSvili

udides mniSvnelobas aniWebda Teatris rols eris sulier cxovrebaSi,

Tvlis, rom qarTul Teatrs unda hqondes marto misTvis damaxasiaTebeli

,,namdvili saxe, viwro nacionaluri mimarTuleba~.

v. SalikaSvilis kalams ekuTvnis statiebi, narkvevebi, originaluri

da Targmnili piesebi. magram is pirvelyovlisa mainc reJisori da

msaxiobi iyo. igi axl gzebs eZebda SemoqmedebaSi da am ZiebaSi

daiferfla kidec. misi reJisura aRorZinebuli qarTuli Teatris

winadRea.

Tavi IV. brZola reJisoruli principebis damkvidrebisaTvis.

meoTxe TavSi ganxilulia mixeil qorelisa da akaki FfaRavas

Semoqmedeba.

qveTavi I. mixeil qoreli. meoTxe Tavis pirvel qveTavSi gaanalizebulia

miexeil qorelis reJisoruli moRvaweobis is ZiriTadi aspeqtebi,

romlebmac mniSvnelovnad Seuwyves xeli qarTuli profesiuli reJisuris

principebis damkvidrebas. mixeil qoreli im Taobis pirveli

19

profesionali reJisorebis warmomadgenelia, romlebmac qarTul TeatrSi

brZola gamoucxada aqtiorul individualizms da cdilobdnen

daenergaT koleqtiuri Semoqmedeba.

qorelma pirvelad quTaisSi daiwyo moRvaweoba, man dasadgmelad

gorkis ,,ukanasknelni~ airCia (es piesa im dros ruseTSi akrZaluli iyo,

qorelma ki gabeda misi dadgma). ,,ukanasknelis~ arCeva ganapiroba erTi

mxriv piesis aqtualobam, meores mxriv Teatraluri interesiT piesa

warmoadgenda SesaniSnav masalas msaxiobis piesaze muSaobis im meTodis

Sesaswavlad, romelsac moskovis samxatvro Teatrma daudo safuZveli da

romlis mimdevari da praqtikaSi ganmxorcielebeli qoreli gaxlda.

marTalia mas moskovis samxatvro TeatrSi ar umuSavia, magram moskovSi

swavlis dros misi xSiri stumari iyo da xSirad repeticiebsac

eswreboda.

quTaisis TeatrSi qorelma Semoikriba axalgazrdoba da samxatvro

Teatris gamocdilebis momarjvebiT daiwyo namdvili profesiuli

reJisoruli muSaoba. dasi metwilad axalgazrdebidan Seadgina,

romlebsac mTeli guliT ,,axali wesiT~ muSaoba ewada. aRsaniSnavia, rom

piesaze muSaobas mixeil qoreli yovelTvis magidasTan iwyebda da

scenaze maSin gadadioda, rodesac msaxiobisaTvis garkveuli iyo

TviTeuli rolis saxe. is rolebis zepirad codnas moiTxovda

msaxiobebisagan. harmoniuli dialogisTvis rom mieRwia, msaxiobebisagan

moiTxovda partnioris rolis ara mxolod replikebis, aramed mTeli

teqstis codnas da partnioris mTeli yuradRebiT mosmenas. msaxiobebs

aswavlida Tu am wess daicavdnen, scenaze TiToeuli sityva

gacocxldeboda da speqtaklis mxatvrul mTlianobas miaRwevdnen.

speqtaklSi yvela msaxiobTa TamaSSi igroZnoboda reJisoris mier

daculi mxatvruli zomiereba.

1920 wlis ivnisSi akaki faRavas iniciativiT Seiqmna axali

dramatuli dasi. dasSi reJisorebad muSaobdnen m. qoreli, al. wuwunava,

k. andronikaSvili da axalgazrda al. axmeteli. 1920 wlis 15 oqtombers

dRevandeli rusTavelis Teatris SenobaSi gaixsna qarTuli dramis

sezoni. S. dadianis ,,guSindelniT~, romlis reJisura m. qorels

ekuTvnoda.

20

marjaniSvilis mosvliT 1922 wels rusTavelis saxelobis TeatrSi

axali era daiwyo. marjaniSvili afasebda qorelis reJisuras da pativs

scemda, rogorc erudirebul da kulturul adamians. 1923 wels mixeil

qoreli iwyebs muSaobas germaneli eqspresionisti dramaturgis ernest

toleris ,,kaci masaze~. qorels toleris piesaze muSaoba TiTqmis

damTavrebuli hqonda, roca k. marjaniSvili Caeria repeticiebSi.

marjaniSvilma ar miiRo qorelis dadgmis gaazreba da rogorc Teatris

samxatvro xelmZRvanelma, radikalurad Caeria piesis interpretaciaSi.

Seitana ra garkveuli koreqtivebi dadgmaSi da faqtiurad gansazRvra

speqtaklis ideuri mizandasaxuloba da azrobrivi aqcentebi.

qveTavi II. akaki faRava

mesame Tavis meore qveTavSi aRwerilia akaki faRavas reJisoruli

da pedogiuri moRvaweoba da ZiriTadi aqcetdebi dasmulia mis obieqtur

rolze qarTuli profesiuli Teatraluri skolis Camoyalibebis saqmeSi.

akaki faRava aris qarTuli Teatrisa da saTeatro ganaTlebis

uaRresad didi damsaxurebis mqone moRvawe, romelic ara marto erT-erTi

pirveli profesionali reJisoria, aramed aris umaRlesi saTeatro

ganaTlebis fuZemdebeli saqarTveloSi.

Teatris siyvarulma da Teatris saSualebiT Tavisi qveynisa da

xalxis samsaxuris ideam gadaawyvetina moskovis universitetis

filologiuri fakultetis studenti akaki faRava 1909 wels Sesuliyo

moskovis samxatvro Teatris studiaSi da samxatvro Teatris

fuZemdeblebisa da nemiroviC-danCenkos xelmZRvanelobiT daxelov-

nebuliyo reJisuraSi. faRavas inteleqtualur da reJisorul

SemoqmedebiT zrdaSi gadamwyveti roli Seasrula maSindelma moskovis

samxatvro Teatrma. swored im periodSi (1908-1915 w.w.) yalibdeboda

stanislavskis e. w. ,,sistema~. studiis damTavrebis Semdeg igi muSaobas

iwyebs samxatvro TeatrSi reJisoris TanaSemwed.

akaki faRava ori umaRlesi ganaTlebiT sareJisoro da

pedagogiuriT saqarTveloSi brundeba. aRsaniSnavia, rom am droisaTvis

moskovis samxatvro Teatris principebi fesvebs imagrebs qarTul scenaze.

1914 wlis 12 ivniss Teatraluri sazogadoebis yrilobaze faRavas

moxsenebam ,,sasceno xelovnebis Sesaxeb~ didi interesi gamoiwvia. Tavis

21

moxsenebaSi akaki faRava aRniSnavda, rom arsebobs Teatri warmodgenis

da Teatri gancdis. warmodgenis Teatri ar eZebs gmiris Sinagan gancdas,

xolo gancdis Teatrma jer unda gaigos gmiris azrebi da ganicados

gmiris grZnobebi da Semdeg igive azrebi da grZnobebi gaagebinos da

ganacdevinos mayurebels. faRava upiratesobas mxatvrul realizms

aniWebda.

1920 wels akaki faRavas SemoqmedebiT biografiaSi erT-erTi

yvelaze mniSvnelovani faqti moxda. dramatuli sazogadoebis gamgeobam

daqsaqsuli msaxiobebisagan qarTuli dramatuli dasis Seqmna daavala,

agreTve samxatvro xelmZRvaneloba da mTavari reJisoroba Tavad unda

ekisra. axalgazrda reJisorma Tavisi Cveuli energiiT Seudga dasis

Sekrebas. moiwvia sxvadasxva Taobis msaxiobebi. dasis organizeba

mxatvruli tipis safuZvelze ar momxdara, magram dramis Camoyalibebis

faqti ki mniSvnelovani iyo im xanad. male Seikriba sxvadasxva mxares

daqsaqsuli saukeTeso Zalebi. sazogadoebac dainteresda TeatriT.

akaki faRavam daviT kldiaSvilis Teatris axal etaps daudo

safuZveli. man ,,irines bedniereba~ dadga orjer 1920-1922 wlebSi. A

pirvel dadgmaSi gansakuTrebuli yuradReba miipyro speqtaklis

ansamblurobam. aqtiorebi TamaSobdnen bunebrivad, koleqtiurad. Mmeore

dadgmaSi Warbobs naturalizmis xazebi. faRavas mier d. kldiaSvilis

dramaturgiis gamosaxatavad mignebul iqna gansxvavebuli scenuri forma

da saSualebebi. SeiZleba iTqvas, rom arasodes manamde ar yofila

qarTul scenaze ase kargad gadmocemuli ,,naturalisturi Teatris~

elementebi.

d. kldiaSvilis piesa ,,irines bednierebaSi~ Cndeba axali Strixi,

naturalizmis elementebi.

a. faRavas, rogorc k. stanislavskis Tayvanismcemel reJisors,

kargad esmoda repeticiebis mniSvneloba. mudmivi wvrTnis roli

msaxiobis cxovrebaSi. Aamitom igi xangrZlivad, da sistematiurad

muSaobda repeticiebze.

aqve unda aRiniSnos, rom akaki faRavas speqtakli ,,samaniSvilis

dedinacvali~ rusTavelis Teatris istoriaSi Sevida rogorc

mniSvnelovani dadgma, romelmac faqtiurad realistur stils Cauyara

safuZveli.

22

1921 wels respublikis mTavroba iwyebs saTeatro ganaTlebis

mogvarebas saxalxo komisariatis davalebiT. akaki faRava mTeli weli

mounda saorganizacio sakiTxebs da 1922 w. studia gaixsna. 1923 wlidan

studiis safuZvelze Seiqmna Teatraluri instituti, romlis pirveli

reqtori iyo a. faRava, xolo 1939 wlidan proreqtori saswavlo-

samecniero dargSi, agreTve Teatris istoriis kaTedris gamge.

a. faRavam mTeli Tavisi niWi da energia erovnuli Teatris

aRorZinebasa da warmatebisTvis brZolas Sealia. mas moaxmara Tavisi

didi gamocdileba da mTeli sicocxle.

* * *

a. wuwunava, v. SalikaSvili, m. Qqoreli, a. faRava is reJisorebi

iyvnen, romlebic qarTul TeatrSi amkvidrebdnen ,,gancdis xelovnebas~.

isini bolomde erTgulni darCnen ,,sulieri realizmisa~. Kk. marjaniS-

vilisa da s. Aaxmetelis mosvlis Semdeg, pirobiTi Teatris aRzevebis

procesSi isini rusTavlis Teatridan wavidnen. wasvlas win uZRoda am

ori tendenciis praqtikuli dapisrispireba.

7. naSromis ZiriTadi debulebebis amsaxveli publikaciebi.

1. SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis daarsebis 75

wlisTavisadmi miZRvnili humanitarul mecnierebaTa fakultetis

doqtorantTa pirveli samecniero konferencia. SoTa rusTavelis

saxelmwifo universiteti. Mmoxseneba: ,,msaxiobTa reJisura,” 2010w. 30

oqtomberi

2. baTumis xelovnebis saswavlo universitetis profesor-

maswavlebelTa samecniero konferencia. Mmoxseneba: ,,akaki faRavas

pedagogiuri moRvaweoba”.

3. axalcixis saxelmwifo universitetis profesor - maswavlebelTa

samecniero konferencia. Mmoxseneba: ,,qarTuli saopero reJisuris

saTaveebTan”.

publikaciebi:

23

1. ,, msaxiobis Sinagani fsiqoteqnika” SoTa rusTavelis saxelmwifo

universiteti. samecniero Sromebis krebuli

,,xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi~ 2009w.

2. ,,akaki faRavas pedagogiuri moRvaweoba~ baTumis xelovnebis

saswavlo universitetis samecniero Sromebis krebuli

,,xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi~ 2011w.

3. ,,mweralTa reJisura~ baTumis xelovnebis saswavlo universitetis

samecniero Sromebis krebuli xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi 2011

w.

4. ,,aleqsandre wuwunava – qarTuli mxatvruli kinos fuZemdebeli~.

baTumis xelovnebis saswavlo universitetis samecniero Sromebis

krebuli xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi 2011w.

5. ,,lado mesxiSvili qarTuli reJisuris saTaveebTan~ (rusul enaze).

SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti. sant-peterburgis

saxelmwifo universiteti. istoriul-filologiuri Ziebani 2011w.

6. ,,m. gorkis ,,ukanasknelni~ quTaisis Teatris scenaze~ (rusul enaze).

SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti. sant-peterburgis

saxelmwifo universiteti. istoriul - filologiuri Ziebani 2011w

Tavi I. qarTvel mweralTa da msaxiobTa reJisura _

gardamavali etapi

1. mweralTa reJisura

24

XІX saukunis meore naxevris qarTuli Teatri amzadebs

safuZvels da gzas ukvalavs reJisuris ganviTarebas, ra gind

winaaRmdegobebiT aRsavse ar unda yofiliyo es gza, qarTuli reJisura

mainc progresulad viTardeboda. gansakuTrebiT aRsaniSnavia im

mweralTa da msaxiobTa Rvawli, romlebmac reJisoris funqcia iTaves, am

periodis moRvaweebs Soris pirvel rigSi unda davasaxeloT

mwerlobidan qarTuli profesiuli Teatris aRmdgeneli giorgi erisTavi,

ilia WavWavaZe da akaki wereTeli, xolo samsaxiobo xelovnebidan v.

gunia da l. mesxiSvili. Teatris istoriis am etapze reJisoris roli

jer kidev ver amaRlda damoukidebeli xelovnebis donemde, igi ufro

organizatoris, menejeris, mmaarTvelis rols asrulebda.

,,g. erisTavma pirvelma dadga misive ,,gayra~ igi msaxiobic

gaxldaT speqtaklisa, am faqtSi kargad ikiTxeba mTeli XІX saukunis

reJisuris Tavisebureba, misi evoluciis sawyisi etapi. sacnauria

mravalsaxeoba Semoqmedisa, romelic Semdeg Tavis TavSi gaaerTianebs ara

marto msaxiobs da dramaturgs, aramed mxatvarsa da kompozitorsac _

erTi sityviT warmoadgens urTules sinTezs~ (kiknaZe 1982: 47).

roca g. erisTavma itvirTa qarTuli profesionaluri Teatris

aRdgena, is pirveli speqtaklis dramaturgic iyo msaxiobica da reJisor-

organizatoric. rTuli da winaaRmdegibebiT savse iyo pirveli nabijebi.

piesis, (,,gayra~) dasadgmelad ar hyavda profesionali msaxiobebi, iyvnen

mxolod Teatris gaxsnis mowinaaRmdegeTa mier daSinebuli

scenismoyvareni. pirveli warmodgenis dadgma aristokratiam iTava,

xolo Semdeg g. erisTavma provincias mimarTa. momavali dasis wevrTa

umetesoba goridan da goris mazridan iyvnen. isini Tavis sofel

xidisTavSi waiyvana da dauwyo wvrTna, repeticiebis paralelurad

aswavlida sasceno xelovnebas, Teatris istorias, scenis teqnikas. ase

grZeldeboda naxevari weli, Semdeg man dasi TbilisSi Camoiyvana da aq

ganagrZo maTTan muSaoba. amgvari muSaobis stili warmodgenis

mzadebasTan erTad profesiul aRzrdasac isaxavda miznad, amitom

SeiZleba iTqvas, rom g. erisTavma Taviseburi studia Seqmna. dasi Tavis

principebs aziara. g. erisTavis SemoqmedebiTi principi, cxovrebis

sinamdvilis asaxva da misi naklovanebebis Cveneba, maTze dafiqrebis da

gamosworebis mizniT. amas naTlad ambobs ,,gayris~ epilogSi.

25

mikirtum (avtoris magier) ,,batonebo SemindeT, Tu hpoveT ram

nakluloba, amad vmxneoba, aq brZanebulT yvelasa, gaqvsT ganaTleba, da

amisTvis mapatiebT sustsa amas pirvel Sromas, ar SeismenT romelTame

uswavlelTa wyenas, wyromas, me davwere imazeda, vinc zneobiT aris

mrudi, Cvenc vecadneT da gavdevnoT, raca aris CvenSi cudi!~ ,,g.erisTavi

komediografi iyo, amitom umTavresad uaryofiT mxareebs eZebda da

amJRavnebda. igi kiserSi wvda im pirebs, romelic naklovanebaTa morevSi

izloznebodnen da maTi maxinji saxeebi daurideblad, yvelas

dasanaxavad gamoitana dRis sinaTleze~ (gersamia 1950: 108). maSindeli

saqarTvelo savse iyo mis komediebSi asaxuli personaJTa prototipebiT,

swored maTi cxovrebis saaSkarod gamotana iyo g. erisTavis mTavari

amocana. g. erisTavis piesebis remarkebidan Cans, rom mas ar hqonda imis

imedi, rom misi piesebi gamocdil ostatis xelSi aRmoCndeboda, amitom

is Tavis piesebSi remarkebs xSirad iyenebda, rogorc samoqmedo garemos.

mimniSnebel remarkas, aseve gmiris salaparako sityvebs Soris xSirad

svamda rTul remarkebs, romlebSic gmiris moqmedebas an fsiqologiur

mdgomareobas gadmogvcems. moviyvanT ramdenime magaliTs:L

,,oTaxi gaulesavi fanjara, romelime qaRald gakruli. cal

gverdzed dgas didi taxti~ an ,,asana xarazis duqani. duqanSi dgas taxti

marjvniv mxares aris kari, iqve fanjara, marjvniv mxares kari romelic

Seiyvans meore oTaxSi~.

es remarkebi mxatvrisTvis aris gankuTvnili da moqmedebis

adgils gamoxatavs:

,,oTaxi beglarisa, wignebi kedlebze taxtqveS, stolzed pismeni

stoli dgas, wignebi awyvia areulad, erTi saqme Zevs Zveli da erTi

Rerbois qaRaldebi Zevs zeda~.

am remarkebSi moqmedebis adgilis garda rekvizitic aris

miTiTebuli:

,,sasaxle rusudan dedoflisa varZiaSi, mdidrad ganaTebuli

darbazi: xma sakravisa da simRerisa, darbaiselT siaruli, Sua scenaze

dgas taxti samefo~. es remarka rogorc mxatvarisaTvis aseve musikaluri

gamformeblisaTvis aris gankuTvnili da am scenis atmosferos

gadmogvcems.

26

,,ivane icinis fu kakaia nizost (miva pavlesTan, waarTmevs

xanjals, mere muTaqas gaWris Suazed, erTs gadaugdebs anduyafars) na

tebe, balSoi razboinik! (meores gadaugdebs pavles) na tebe duralei!

(biWebs uyviris) gaitaneT, gadayareT es Cixa-maxoebi, TqvenTvis miCuqebia;

Cems saxls nu aCirqianebT, saxli Cemia, (biWebi krefen siCqariT. ivane

revazs) ati von, isCadie ada! (gava)~ (erisTavi 1950: 163).

g. erisTavi ara marto qmediT sityvas awodebs msaxiobs, aramed

remarkebis saSualebiT miuTiTebs mis yvela qcevaze, mizanscenis mza

naxazs aZlevs. es naxazi zustad rom gadaetana msaxiobs, scenaze misi

gamotana SeiZleboda.

g. erisTavis piesebidan remarkebidan Cans, rom is dramaturgiul

remarkebs xSirad mimarTavs, rogorc samoqmedo garemos mimniSnebelad

aqtis an epizodis dawyebis win, agreTve salaparako sityvebs Soris

aTavsebs maT, rac mxatvrisa da reJisorisTvisac aris gankuTvnili.

,,g. erisTavi, rogorc `rogorc organizatori da speqtaklis

SemoqmedebiTi xelmZRvaneli, qmnida reJisuras. masSi gaerTianda Teatris

direqtoris, piesis avtoris, pirveli msaxiobis Sroma sxvadasxva

elementebis erToblivi moazreba, maTi erT garkveul organizaciul

principebze dafuZneba saSualebas iZleoda ukeT warmoCeniliyo reJisor-

organizatoris roli~ (kiknaZe 1982: 48).

XІX saukunis 80-ian wlebSi mudmivmoqmedi profesiuli Teatris

Seqmna SeuZlebeli iqneboda, ilia WavWavaZesa da akaki wereTels Tavisi

werilebiT fsiqologiuri klimati rom ar SeeqmnaT axali TeatrisaTvis.

profesiuli Teatri moiTxovda, rom mas saTaveSi yoloda niWieri

reJisor-organizatori, speqtaklebi unda momzadebuliyo profesio-

nalurad, Teatrs unda hqonoda repertuari. pirvel rigSi saWiro iyo,

rom profesiuli Teatri ganTavisuflebuliyo scenismoyvareTa

Cvevebisagan. gansakuTrebuli yuradReba daeTmo msaxiobis ostatobas da

sasceno metyvelebis daxvewas. wina planze wamoiwia ansamblis problemam,

speqtaklis scenografiis sakiTxebma. k. mesxi igonebs: ,,pirvel

zafxulSive d. erisTavs piesa gadaeTargmna da gadaekeTebina oTxi Tu

xuTi piesa da Camoetana sezonisaTvis. SeudeqiT repeticiebs _ daviTi

jarasaviT datrialda: aq rols arigebda, iq dekoraciebs amzadebda,

erTs intonacias usworebda, meores rolis xasiaTs uxsnida, mesame

27

mkeravTan mihyavda da tansacmels urCevda~ da iqve ,,daviTi metad mkacri

iyo Tu qarTul sityvas daamaxinjebda vinme~ (CxeiZe 1953: 38).

rogorc mogonebebidan Cans d. erisTavi rogorc damdgmeli

reJisori msaxiobebs rolis xasiaTsa da intonaciis Taviseburebas

uxsnida, umartavda Tu romeli gmiri ras warmoadgenda, metad mkacri

iyo, Tu vinme qarTul sityvas daamaxinjebda. rogorc sadadgmo

organizatori dekoraciebs amzadebda da msaxiobebs tansacmels urCevda.

imdroindeli TeatrisaTvis reJisoris aseTi muSaoba bunebrivi iyo,

radgan ar hyavda saTanado teqnikuri personali da yvelaferi mas unda

gaekeTebina. am faqtidan Cans imdroindeli reJisuris sirTuleebi, zogi

ram primitiuli formiT iyo gamoxatuli.

,,gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs Teatris Teoriis sferoSi igi

ufro maRal safexurze dgas vidre praqtikuli reJisura. qarTvel

mweralTa da msaxiobTa naazrevSi meti siRrme da mravalmxrivobaa. ufro

metadac igrZnoba azrovnebis maStabebi ase magaliTad: ilia WavWavaZem da

akaki wereTelma TiTqmis yovelmxriv ganixiles reJisuris sferosTan

dakavSirebuli problemebi. Tanadroulobis doneze gaanalizes qarTul

TeatrSi mimdinare procesebi~ (kiknaZe 1982: 51).

ilia WavWavaZem Semounaxa mravali qarTveli msaxiobis sceniuri

portreti maTi Semoqmedebis Rrma analiziT. im periodSi, roca

imarTeboda kamaTi imis Sesaxeb, Tu romeli skolis - ,,gancdis~ Tu

,,warmosaxvis~ warmomadgeneli aris WeSmariti Semoqmedi, i. WavWavaZe

Tvlida, rom mayurebelze emociur zemoqmedebas WeSmariti talanti

axdens. Tavis cnobil werilSi ,,batoni gamyreliZe svimon leoniZis

rolSi~ werda: ,,ar SegviZlia ar aRvniSnoT is friad Wkvianuri

grZnobieri, umetnaklebo aRsruleba rolisa, romlis cxadi magaliTi

Tvalwin gagvitara batonma gamyreliZem~ (WavWavaZe 1953: 195).

werili Seicavs Zvirfas cnobebs ara marto samsaxiobo

xelovnebaze, aramed reJisurazec. radgan is rac msaxiobma leoniZis

rolSi moipova, reJisoris monapovaricaa. reJisori xsnis piesis azrs,

ideas, qmnis movlenaTa da urTierTobaTa rigs, kravs da aerTianebs

scenebs, ibadeba warmodgena romelSic gamyreliZe SesaniSnavad asrulebs

leoniZis rols. ,,Tavidan bolomde erTnairad, Tanasworad, frTxilad da

codniT, namdvili gmiris bunebis SeubRalavad gaatara Tavisi roli~. igi

28

frTxilad da codniT qmnis leoniZis saxes da gmiris samyaroSi SeRwevis

Jini arasodes scildeba zomierebis farglebs. ,,iseTi bunebiT savse

kilo ixmara batonma gamyreliZem, rom pirvelxarisxovan artistsac

xSirad gauWirdeba.~ (WavWavaZe 1953: 195). Tavisi bunebrivobiTa da

sisadaviT, romelSic didi vneba da simarTle iyo damuxtuli, did

zemoqmedebas axdenda mayurebelze.

XІX saukunis 80-ian wlebis qarTuli reJisuris erT-erTi

yvelaze didi sazrunavi speqtaklis ansamblurobis sakiTxi iyo. im

periodSi Zlieri iyo aqtioruli individualizmi, mefobda msaxiobTa

gastroli da premier msaxiobTa instituti, xSirad mTavari gmiris garda

yvelaferi saerTo planSi iZireboda. i. WavWavaZem brZola gamoucxada am

mankierebas, man sagangebo yuradReba dauTmo speqtaklis ansamblurobis

sakiTxs. Seamzada sazogadoebrivi azri, waaxalisa da gaamxneva reJisura.

v. kiknaZis azriT, ,,iliam erT-erT werilSi sagangebod ganixila

,,storoJis~ TiTqmis usityvo roli. man darajis rolis gamorCeviT

mtkiceT daicva ansamblis principebi,~ amdenad igi winamorbedi gaxda im

didi brZolisa, romelic meoce saukuneSi qarTul pirvel profesiul

reJisuras xvda wilad~.

XІX saukunis qarTul TeatrSi gamefebuli iyo speqtaklis

saxeldaxelod momzadebis praqtika, romelic didxans tanjavda qarTul

reJisuras: ,,erTni da igiveni kviraSi erTxel sul sxva piesebs amzadeben,

xandaxan kviraSi orjerac da mere ra rigad hTamaSoben, es rom uTxraT

vismes evropels, ar daijerebs. iq romeli artisti gahbedavs scenaze

gamovides, rom aTi da oci repeticia mainc gamoiaros, sul cota ori da

sami Tve ar emzados~ (WavWavaZe 1955: 84).

evropis umetes TeatrebSi msaxiobebi or-sam Tves zogjer

metxans andomebdnen repeticiebs, xolo qarTul TeatrSi kviraSi erTxel

an kviraSi orjer amzadeben speqtaklebs. miuxedavad amisa zogjer

rigianad da ,,ra rigad hTamaSobdnen.~ ilias azriT, aseTi mavne praqtika

qarTuli TeatrisaTvis SemoqmedebiTad damRupveli iyo. ilia WavWavaZe

ukompromisod ixilavs msaxiobis TamaSs, mas miaCnia, rom msaxiobma roli

kargad unda icodes da gadaeCvios suflioris imediT TamaSs. ,,magram

mainc am codvas vkisrulobT da vityviT, rom batoni safarovisam da

baton abaSiZem rolebi sakmaod ar icodnen kvira dRes~ (WavWavaZe 1955: 84).

29

ilia WavWavaZem Tavisi yvelaze sayvareli artistebic ar

daindo, qarTuli Teatris korifeebsac ar apatia: ,,aqtiorebma rolebi ar

icodnen rigianad ra dagvemarTa, riT ver moviSaleT es uxamsi Cveuleba.

urigo ar iqneba, rom am sagans sastiki yuradReba miaqcios reJisorma,

Torem eg wyeuli Cveuleba presis mweralsac daafrTxobs da

mayurebelsac, imedia, rom bejiTi reJisori mospobs amas.” (WavWavaZe 1955:

59). misi azriT, msaxiobis mier rolis arcodna es uxamsi Cveuleba

daafrTxobs, rogorc mwerals, aseve mayurebelsac. iliam safuZvlianad

ganixila reJisuris sakiTxebi. misi azriT reJisori is adamiania,

romelic movalea izrunos msaxiobis profesionalizmze da pasuxs agebs

msaxiobis moqmedebaze. ilia moiTxovs, rom reJisorma am nakls ,,sastiki

yuradReba~ unda miaqcios. ilias swams, rom principuli reJisori

gamoasworebs am ,,wyeul Cveulebas.~ ,,Cven gvgonia, rom didi Secdomaa

reJisorisagan, rom cotad Tu bevrad sadramo rols akisrebinebs xolme

imisTana artists romelsac sazogadoebam Tvali SeaCvia, rogorc komiks.~

(WavWavaZe 1955: 76).

ilia rolebis ganawilebaSi daSvebul Secdomas miuTiTebs

reJisors. dramatuli roli ar unda daakisros iseT msaxiobs romlis

,,fexis gadadgmaze” mayurebels sicili autydeba.sakiTxi exeba me-19

saukunis qarTuli Teatris erT-erT umniSvnelovanes problemas –

ampluas. igi ar iyo marto qarTuli Teatris specifikuri movlena.

rogorc rusul, aseve das. evropul TeatrSi didi yuradReba eqceoda

ampluas. misi individualoba urTulesi fenomenia. mas aqvs Rrma

subieqturi da obieqturi safuZvlebi. yoveli msaxiobi gamoirCeoda

Tavisi individualobiT: fizikuri monacemebi, temperamenti, xma, plastika

da sxva TvisebaTa erToblioba reJisors safuZvels aZlevs gansazRvros,

Tu ra roli Seasrulos msaxiobma. gmiris, Janris Taviseburebac

uSualod aris dakavSirebuli msaxiobis monacemebTan. amitom uaRresad

didia ampluis mniSvneloba. reJisura cdilobda misi sazRvrebis

gafarToebas. TandaTan, reJisuris ganviTarebis Semdgom etapze

garRveuli iqna ampluis sazRvrebi, dairRva Stampi. mag. u. CxeiZe

TamaSobda hamletsac da yvaryvare TuTaberis rolsac, magram es moxda

didi reformatori reJisoris k. marjaniSvilis xelSi. manamde ki

reJisuras didi gzis gavla mouxda, xolo me-19 s-Si amplua

30

gabatonebuli formaa Teatris praqtikaSi. amitom akritikebs ilia

reJisors, rom man daarRvia mkacrad gansazRvruli ampluis forma.

konkretulad sakiTxi exeboda v. abaSiZis mier Sahis rolis Sesrulebas.

Sahi, radgan saqarTvelos mteri iyo, amis gamo ar SeiZleboda igi

scenaze sasacilo tipad warmoCeniliyo. mayurebeli ukve SeCveuli iyo v.

abaSiZes, rogorc komediis msaxiobis ampluas.A ampluis, ansamblis,

rolze xangrZlivi muSaobis, teqstis gaTavisebis, metyvelebis sakiTxebi

me-19 s-nis qarTul TeatrSi profesiuli reJisuris damkvidrebisaTvis

brZolis umniSvnelovanesi problemebia. M igi sul ufro da ufro didi

masStabs iZens 80-90-ian wlebSi da grZeldeba me-20 saukuneSic. reJisuris

mudmivi sazrunavia msaxiobTa maRali profesionalizmisaTvis brZola.

profesionaluri daostatebisaTvis brZola, msaxiobTa da

reJisorTa urTierToba gaivlis sxvadasxva safexurebs, magram maT

mudmivad aqvT erTnairi problemebi. igi TiTqmis mTels istoirias

gasdevs sxvadasxva formiTa da masStabebiT. am brZolaSi erT-erTi

umniSvnelovanesi movlena iyo `mudmivi Teatris piroba,~ romelsac xeli

moawera Teatris damfuZnebel msaxiobTa jgufma. es aris xelSekruleba,

romelmac gansazRvra msaxiobTa da reJisorTa ufleba-movaleobebi.

reJisuris istoriisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs dokuments,

sadac naTlad Cans reJisoris didi funqcia Teatris cxovrebaSi. aq

erTmaneTTan aris dakavSirebuli rogorc administraciul-

organizaciuli, aseve SemoqmedebiTi sakiTxebi. isini erTmaneTSia

gadajaWvuli.

reJisori uflebamosilia msaxiobi daajarimos profesiuli, eTikis

an disciplinis darRvevisaTvis. jarimebi sakmaod mkacri iyo, erTi Tvis

xelfasis dakavebasac ki gulisxmobda. didi reaqcia gamoiwvia pirvelive

aseTma SemTxvevam, roca iliam daajarima Teatris msaxiobi-lideri vaso

abaSiZe.

vaso abaSiZe repeticiidan wavida reJisoris nebarTvis gareSe,

miuxedavad megobruli urTierTobisa, iliam didi msaxiobi 50 maneTiT

daajarima. v. abaSiZem presaSi gamoaqveyna saprotesto werili, Tavi imiT

imarTla, rom repeticiaze sufliori ar movida da amitom wavedio. iliam

ki msaxiobis moqmedeba TviTnebobad da disciplinis darRvead miiCnia.

31

patara dasSi, sadac 10-12 msaxiobi iyo, vaso abaSiZe da mako

safarova varskvlavebi iyvnen. ilia ar moerida col-qmris did

avtoritets. amis gamo mako-safarova-abaSiZe wers: `es Tanxa Cveni

ojaxisaTvisOimdenad sagrZnobi iyo, rom erTi Tvis ganmavlobaSi SimSili

mogveloda. mivmarTe ilias jarima moexsna, magram mogexsenebaT misi

mtkice xasiaTis Sesaxeb,- Cemi Txovna ar Seiwynara. me ra Tqma unda,

sityvis Sebruneba ver Sevbede, magram gavmwardi da aRar velaparakebodi~

(safarova-abaSiZe 2009: 63).

ilias ar elaparakeboda Teatris erT-erTi varskvlavi msaxiobi! _

saocari da dramatuli faqtia. ilias ar SeeZlo wesi ar daecva. `rom

ar damejarimebina ar SeiZleboda, radgan wesi dairRva,~ - ganucxadebia

ilias. konfliqtis mosagvareblad el. CerqeziSvilis meuRlem niko

xizaniSvilma Tavisi bavSvis naTlobaSi sadilad moiwvia orTave. `me

naTliad mimiwvia,- igonebs mako safarova, -Turme meore naTliad iliac

mouwvevia, Cven arcerTma ar vicodiT, oriveni mivediT, iyvnen sxva

stumrebic. nikom orives mogvmarTa: aba, rogor SeiZleba ori amxela

moRvawe erTmaneTs emdurodeT. gTxovT SerigdiT. Cven ra Tqma unda,

siamovnebiT SevrigdiT~ (safarova-abaSiZe 2009: 63).

ase rTuli iyo reJisoris uflebebisa da TeatrSi maRali

profesiuli principebis damkvidrebisaTvis brZola. am istoriul etapze,

roca gabatonebulia msaxiobTa Teatris modeli, mas daupirispirda

`mweral-reJisorTa~ da `msaxiob-reJisorTa” sistema. es aris gardamavali

periodi reJisuris profesiuli damoukideblobisaTvis brZolis gzaze.

rogorc zemoaRniSnuli incidentidan Cans, Teatris reJisura ar Tmobda

poziciebs. `pirobebSi~ pirdapir weria: `Tu reJisoris nebadaurTvelad

wavida moTamaSe Tbilisidan, Tund im dReebSi, roca Tavisufalia, ixdis

jarimas erTi kviris jamagirs~. amasTanave `yovelgvari gancxadeba

mimarTuli reJisorTan unda moxdes werilobiT~. mTavari mainc

SemoqmedebiTi sakiTxebi iyo. Tu msaxiobma `reJisoris SeniSvna ar miiRo

yuradRebaSi, jarima gauordeba.~ Tu msaxiobma TviTneburad Secvala

teqsti, `daumata an Seamokla roli reJisoris daukiTxavad – ixdis

jarimas sami dRis jamagirs.~ TeatrSi ukve didia reJisoris funqcia.

msaxiobi jarimdeba maSinac ki, Tu taSis kvris dros droulad ar gavida

32

scenaze, ar Seasrula reJisoris miTiTeba. es msaxiobis eTikis

sakiTxebia, romlis Sesrulebac savaldebuloa profesionalisagan.

reJisuris mkacri kontrolis qveS iyo qarTuli Teatris

istoriuli misia, - qarTuli enis dacvis sakiTxi. enis dacva ki uSualod

iyo dakavSirebuli metyvelebis problemebTan. ilia WavWavaZe mas

gansakuTrebul rols aniWebda: `grZeli sityvisa da frazis saTqmelad

saWiroa kacma suli, esa igi, haeri imdenad Caigubos, rom mTels frazas

gaswvdes da eyos gamosaTqmelad, Tu uimisod gindaT Tu ar gindaT, xma

ualago alagas gawydeba da fraza waxdeba, amrigad, xmis sagzlis

mopovebas Tavisi kanoni da wesebi aqvs~ (WavWavaZe 1955: 85).

ilia praqtikul miTiTebebs aZlevs rogorc msaxiobs, agreTve

reJisorsac, radgan XІX saukunis qarTul TeatrSi bevr msaxiobs sasceno

gamocdileba ar hqonda. reJisoris movaleobaSi Sedioda saTaveSi

Casdgomoda sasceno metyvelebis srulyofilebisaTvis brZolas. iliam

icis, rom msaxiobs grZeli sityvisa da frazis saTqmelad sWirdeba

Zlieri xma da gavarjiSebuli sunTqva.“ am saganzed mTeli swavlaa da am

swavlas daswavla unda imis mxriT, visac sakuTaris gamocdilebiT da

varjiSobiT ver SesCvevia frazis sigrZes Seuferos aRmosunTqvis da

maSasadame xmis gawvdena, Tqma ar unda, rom gulmodginebiT varjiSoba

da wvrTna xmisac uTeoriodac aswavlis adamians xmisa da frazis

Sezomvasa, amisTvis survilia marto saWiro da bejiToba.~

ilias azriT, am Tvisebebis gawvrTna SesaZlebelia sistematiuri

varjiSiT. ilia WavWavaZe specialurad scenisTvis piesebs ar werda,

magram misi nawarmoebebi “qarTlis deda~ nacionalur gamanTavisuflebel

ideebs gamoxatavda da patriotuli dramaturgiis erT-erTi nimuSia,

xolo misi~ glexTa ganTavisuflebis pirveli droebis scenebi”

batonymuri weswyobilebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. es nawarmoebebi

wlobiT ar Camodiodnen qarTuli Teatris scenidan.

ilia did mniSvnelobas aniWebda Teatrs qarTveli xalxis ideuri

aRzrdis da nacionalur-gamanTavisuflebeli suliskveTebis gamoRviZebis

saqmeSi. es kargad Cans oqromWedliSvilisTvis miweril werilSi ,,xom

ici, Teatri ra didi ram aris CvenisTana dacemuli xalxisaTvis. magis

meti nacionalobis niSanwyali jerjerobiT Cven ar gagvaCnia ra, eg erTi

adgilia, roca Cveni ena sajarod ismis da sajarod moqmedebs,esec

33

sakmaoa,rom kacma Tavi gamoidos, Torem Teatrs xom sxva bevri sikeTe

mosdevs.~ (WavWavaZe 1955: 29).

aseTive did mniSvnelobas aniWebda Teatrs akaki wereTelic.

,,mxolod erTaderTi asparezi dagvrCenia _ Teatri, saidanac SegviZlia

gavigonoT Cveni deda ena, is ena, romelzedac musikobda rusTveli,

brZaneblobdnen Tamareebi, romelzedac hqadagebdnen ninoebi da

romelzedac wamebulni simdabliT WmerTs adidebdnen qeTevanebi da maTi

msgavsni. Cven am Teatris wyalobiT, SegviZlia gavixsenoT Cveni warsuli,

davinaxoT awmyo da warmovidginoT momavali!~ (wereTeli 1960: 513).

im dros qarTuli ena yvela oficialuri dawesebulebidan

gandevnili iyo, amitom Teatri iyo ,,erTaderTi asparezi,” sadac ismoda `

Cveni deda ena.~

akaki wereTelis Teatralur Sexedulebebsa da mis praqtikul

saqmianobaSi gansakuTrebuli adgili ukavia reJisuris sakiTxebs.

miuxedavad imisa, rom Teatris dasi erTnairi ar iyo Tavisi samsaxiobo

SesaZleblobebiT, akaki yvelasagan moiTxovda maRal profesiul

pasuxismgeblobas. mas xSirad uwevda TeatrSi muSaoba.

rodesac qarTuli Teatris gamgeobam 1903 wlis seqtemberSi

reJisorad miiwvia miuxedavad xandazmulobisa, is mainc gaxarebulia am

sapasuxismgeblo davalebiT. ,,gonieri muSaki, rodesac gaxednas upirebs

sisxlWarb da janRoniT gatacebul mozvers, gverdSi uRlis calad bebr

xars amouyenebs xolme, rom jer ucadma ganaxednma, TavSi ar gaiwios da

nacadma beberma xarma, romelisac ,,rqanic ki hxnavs.~ sasurvel kalapotSi

Caayenos, mec swored am beber xarad gamaba TqvenTan uRelSi gamgeobam.”

akaki Tavis Tavs beber xars adarebs, romelic sixaruliT ebmeba

xelovnebis uRelSi, SeuZlia axalgazrdobis gawvrTna. sanacvlod

dasisagan Teatrisadmi erTgulebas moiTxovs: ,,Tqven damanaxeT

erTguleba, mxneoba da gamrjeloba qarTul Teatrisadmi da me giCvenebT

magaliTs misi siyvarulisa.~ Tavis sityvaSi mas gverdi ar auvlia iseTi

problemisadmi, romlis gadaWrac, akakis azriT, saWiro iyo namdvili

erovnuli TeatrisaTvis: ,Teatri xelovnebis taZaria, samoZRvro ambioni

da ara ubralo gasarTobi, safunduko ram, scena aris erovnuli sarke,

romelic uSiSrad utyuvarad unda gvisaxavdes Cveni cxovrebis av-kargs,

rom sanaxaobiT moxibluli, mSvenierebisaken siyvaruliT da uSverobas

34

zizRiT gavurbodeT, nu daviviwyebT, rom es Zlieri sarke Tqven unda

daiWiroT xelSi, me, rasakvirvelia, SeZlebisdagvarad vecdebi avasrulo

Cemi Tqvendami movaleoba da Tqvenganac moviTxov Semdegs:

1. gamtkicebul gaspetakebul qarTul enas da ara CiqorTuls.

2. rolebis gazepirebas, rom karnaxis (suflioris) imediT aRar

iyoT.

3. piesebis mTavari azris Segnebas.

4. TavTavisi rolebis dakvirvebiT Seswavlas.

5. reJisoris survilTan Tqveni survilebis SeTanxmebas, rom

araravin sTqvas; “es didi nulia~ ,,es pataraa~ ,,es SemSveniso~ ,,es arao~

,,amas viTamaSeb~ ,,amas arao~ da amgvarebi. xelovneba mSvenierebaa da

mSvenierebam ki TavisTavad didi da patara ar icis!!! (wereTeli 1955: 118).

akakim gabedulad aRiara Teatri xelovnebis taZrad, es is

periodia rodesac Teatrs sayovelTao avtoriteti ar gaaCnda, mis

moTxovnebSi Camoyalibebulia problemebis is farTo wre, romelic im

dros reJisuras awuxebda da TeatrisTvis iyo mniSvnelovani.

1) unda ganviTardes Cveni piesebi da arc sasargeblo ar aris,

gamoigaos repertuaridan.

2) ena gaswordes.

3) reJisorma jer unda waukiTxos artistebs Tvidan bolomde

piesa, gaacnos dedazrs, auxsnas TiToeuli moqmedi piris xasiaTi da

yvelas misTana roli waukiTxos, romelic mis niWs SeSvenis. moTmaSeebma

jer unda gaizepiron TavTavisi rolebi da mere daiwyon repeticiebi.

intrigebsa da kulisebSi miTqma-moTqmas aridon da klakiorebis imedad

ar iyon xolme.~ (wereTeli 1955: 23).

akakis am debulebebiT kargadYCans, Tu ra progresuli iyo

reJisoris funqciis miseuli gageba. warmodgenilia realisturi

xelovnebis TiTqmis yvela mniSvnelovani debuleba. misi sibrZnis

safuZvelze izrdebodnen msaxiobebi: v. abaSiZe, m safarova, l. mesxiSvili,

k. mesxi, k. yifiani, n. CxeiZe da sxvebi.

akakis farTo amocana aqvs dasaxuli, aq TiTqmis ar aris

arcerTi iseTi sakiTxi, rom yvela drois TeatrisaTvis ar iyos

mniSvnelovani. aq aris repertuaris, msaxiobis aRzrdis, reJisuris,

Teatris SemoqmedebiTi Tu organizaciuli problemebi, magram

35

mTlianobaSi isini metnaklebad dakavSirebulia reJisuris sakiTxebTan.

`akaki wereTeli rogorc reJisori, rodesac is Teatris xelmZRvanelobas

ikisrebda, am Tavis SexedulebaTa cxovrebaSi gatarebas cdilobda~

(gersamia 1949: 79).

rogorc Teatris yvela reJisorisaTvis, akakisTvisac repertuari

mTavari sazrunavi iyo. is Tavis SemoqmedebaSi upiratesobas qarTvel

dramaturgTa piesebs aniWebda da cdilobda qarTvel mwerlebSi piesis

weris survili aReZra. ,,erTi Cven mweralTagans vusayvedure: kaco, ra

aris, rom TeatrisaTvis arasa swer? qarTuli sasceno piesebis niWi ara

gaqvs, magram rac unda iyos, azri mainc iqneba im Sens nawerSi da

namdvili qarTuli ena, _ marTalia, ityvi, raTa vwero saTeatro ram,

rodesac sxavagvari mwerloba ufro memarjvebao, magram magiTi Tavs ver

gaimarTlebo. vin gaamarTlebs im dedas, romelsac mxolod imitom, rom

mzareuloba ar SeuZlia, mSier Svils fafasac aRar umzadebs, sanam

namdvili mzareuli gamoCndebodes da sxvis xelSi agdebs gulgrilad,

rom piri talaxiT gamoutenon xolme meTqi~ (wereTeli 1961: 31).

akakim icoda, rom didi dramaturgi erTbaSad ar daibadeboda,

amisaTvis saWiro iyo niadagis momzadeba da bevri sxva faqtorebi.

erovnuli dramaturgiis siRaribem aiZula akaki wereTeli dramaturgi

gamxdariyo, misi piesebi wlobiT ar Camodioda scenidan. gansakuTrebul

mniSvnelobas istoriuli piesebis dadgmas aniWebda: ,,qarTvlis dedas,~

,,Ralats,~ ,,patara kaxs,~ ,,Tamar cbiers~ da sxva. amgvari piesebi xalxSi

patriotul grZnobebs aRZravdnen da TavisuflebisaTvis mebrZoli

xalxis ideebs qadagebdnen. akaki ver egueboda ucxouridan

saxeldaxelod gadmokeTebul piesebs. aleqsi mesxiSvilis benefisze

warmodgenil dramis ,,bagrat IV~ Sesaxeb daweril kritikul werilSi

Cveuli ironiiT aRniSnavs: ,,zrasti znakom, gagimarjos, kuda idioS

saiTkenao,~ ase iwyeba erTi muxli arsenas Sairisa da es taepi bevrjer

mogvagonebda xolme zogierTa, viTom-axal Txzulebis wakiTxvis dros,

calmogvi avtorebi aiRebdnen xolme sxvis Txzulebas, SekreW-SemokreWen,

scxeben fer-umarils, saxels gamoucvlian da arwmuneben mkiTxvels Cveni

sakuTari nawarmoebidanaao, _ vinc ar icis, rasakvirvelia, daijerebs,

magram vinc ki icis, raRa unda Tqvas Tu ar ,,maxlaso!~ sworeT

amgvarTagani aris b. mesxis ,,bagrat IV~, es gvagonebs erTi rusi mwerlis

36

b. polonskis uxeiro dramas, romelsac saxelad ,,dareJan~ hqvian,

qarTvel avtors es darejani gaubagratebia: kaba gauxdevnebia, wver-

ulvaSi gamoubams da gauZRvnia mkiTxvelebisTvis ... ,,bagratisaTvis~

ndomebia Tvalebis daTxra da TviTon ki dauTxria Tavis sakuTari

Tvalebi... es piesa iTamaSes qarTul scenaze, ... yvelaze ukeT bat. moxeve

TamaSobda da yvelaze ufro saZaglad b. v. abaSiZe, radganac amisTana

uxeiro piesaSi TamaSoba xelovnebis Seuracyofaa da abaSiZem ki

xelovnurad iTamaSa.~ (wereTeli 1955: 25). Tavis kritikul werilSi akakim

ar daindo arc k. mesxi dramis mkeTeblobisaTvis arc v. abaSiZe cud

piesaSi kargi TamaSisaTvis, radgan uxeiro piesaSi kargi TamaSi akakis

xelovnebis Seuracyofad miaCnia. akaki qarTul scenaze naTargmni

piesebis dadgmis winaaRmdegic iyo, dadgma Tu aucileblobiT ar iyo

gamowveuli ,,naTargmni, umniSvnelo dekandeturi piesebi CvenTvis araferi

xelsayrelia! marTalia, zogierT piesebs, romelnic yvela erovnebisaTvis

erTnairad sagulisxmoa, gverds verc Cven auvliT, magram es unda moxdes

xolme xandaxan da ara yovelTvis. Cveni piesebi SeiZleba wyalwyalac

iyos da ver utoldebodes ucxoeTis piesebs, magram ra uyoT mere? vin ar

icis, rom Sampanuri Rvino jobia wyals? magram Tu arCevanze Sevardeba

saqme da orivesi erTad Sovna da erTsa da erT maTganze samaradisod

xelis aReba saWiro iqneba, wyals miecema upiratesoba, rogorc

aucilebel saWiroebas Cveni cxovrebidan araxelovnurad dawerili

piesebi SedarebiT ,,uriel kostasa~ da ,,hamletis,~ wyalia ... magram ra

vqnaT, uwyloT gaZleba ar SegviZlia”. piesebic rasakvirvelia, bevri

gvaqvs gansakuTrebiT naTargmnebi: ,,meterlinkebma, ibsenebma da sxvaTa

scena moikaves, magram maTi xelovnuri dekandentoba dRevandel

qarTvelis grZnoba _ gonebas bevrs verafers eubneba, radganac axal

piesebze_is Zveli qarTuli antonov_erisTavis nawerebi ufro axlo

arian.~ akaki Tanmimdevruli iyo TeatrSi realisturi mwerlobis

damkvidrebisaTvis brZolaSi. didad afasebda rus klasikosi

dramaturgebis a. griboedovis, n.gogolis, T. ostrovskis da sxvaTa

Semoqmedebas da xels uwyobda maTi piesebis gavrcelebas saqarTveloSi.

,,cnobis furcelSi~ gamoqveynebul cilismwameblur werilze (TiTqos

TeatrSi axali qarTuli piesa ar daidgmebao.~ akakim upasuxa redaqcias

,,marTalia dRes ver aris sasurvel mdgomareobaSi qarTuli scena, magram

37

amis mizezi Zvelis codvebia, romlis gamomJRavneba araferi sasurveli

iqneba, radgan saqmes mainc ver moexmareba, rom qarTul scenas

gamobruneba eWirveba da sasurvel safuZvelze dayeneba, es yvelaze umal,

rogorc ufro daaxloebuls scenasTan gamgeobas da reJisors esmis da

imitomac, miuxedavad imisa, rom xelis SemSlelebi bevri hyavT Sin Tu

gareT, Tavis sacadels ar daakleben imedia.~ Tavis pasuxSi ,,werili

redaqciis mimarT~ akaki aRniSnavs, rom Teatris sarepertuaro politikas

reJisori gansazRvravs miuxedavad imisa, rom bevri xelis SemSleli hyavs

,,Tu es gulwrfeli pasuxi ar akmayofilebs ,,cnobis furcels~ da mainc

unda gamoaSkaravebuli iyos dRevandeli scenis nakli, dagvidginos

sakiTxavebi:

1. ratom dRevandeli qarTuli scenaze ar aris mdidari, rom

scenac mdidrulad iyos morTuli, mefe-dedoflis amalac mravali da

sanaqebod morTul-mokazmuli;

2. ratom xandaxan artistebma rolebi ar ician xolme;

3. ratom axal axal piesebs ar vdgamT xolme? ratom uars ara

vyofT istoriul da Cvenis cxovrebidan aRebul piesebs?

4. ratom ara gvjera zogierTi recenzentebis rCeva da sxva

yvelaferi, rac ase aSfoTebs mas!

... es da amgvari sakiTxebi dagvidginos da Cvenc yvelaze pasuxs

gavcemT, gulwrfelad da upirbadoT, magram amasac ki vTxovT, rom

pirbade nu iqneba! ... gulwrfeloba da uSiSroeba moiTxovs, rom

mxilebuli Robe-yores ar efarebodes da Tavs ar imalavdes~ (wereTeli

1955: 132).

1904 wlis Teatraluri sezoniT ukmayofilo akaki Tavis

werilSi ,,gaiZverobis sezoni~ svams aseT kiTxvebs:

,,1) ra mizezia, rom qarTul scenaze amdeni wlis ganmavlobaSi

niWieri aRaravin gamoCenila da Zvelebis amara vrCebiT?;

2) risi bralia, rom wminda qarTulis nacvlad raRac

bazarxanuri ena gvesmis scenidan?;

3) ratom ise ar adgenen piesas, rogorc avtorebs uweriaT, ra

neba aqvT moTamaSeebs, rom zogs hkvecaven, zogs Tavisas umateben,

amaxinjeben piesebs da Tavis sakuTar gemoze adgenen? da ara Tu sxvebis,

Seqspiris piesebic ver micvnia: petruCios magivrad viRac kudabzika

38

imerels gvixataven da Stokmanis nacvlad Cvenebur bankobias moTamaSes,

enartala, zuTxis maZiebel mokenWes;

4) ra mizezia, rom artistebs umetesad ara Tu rolebi ara aqvT

Segnebuli, xeirianadac ar swavloben maT saTqmel oriode sityvas da

sufliors ieriqonis sayviriT aRrialeben?

5) ratom ar xerxdeba qarTul scenaze axal-axali piesebis

dadgma da Zveli repertuariT raT gvabezreben Tavs?

6) rad ase Seupovrad epyrobian sazogadoebas, romelsac

ukanaskneli wvlili Semoaqvs TeatrSi? da bevri ram kidev sxva

amgvarebi”. (wereTeli 1961: 215) am kiTxvebidan Cans qarTuli Teatris

winaSe mdgari problemebi, romlis umravlesoba reJisoris gadasawyvetia.

,,bazarxanuli ena gvesmis scenidan,~ ,,amaxinjeben piesebs da sakuTar

gemoze adgenen,~ ,,rolebi ar aqvT Segnebuli,~ ,,xeirianad ar swavloben,~

,,axal-axali piesebis dadgma,~ ,,Seupovrad epyrobian sazogadoebas~ akaki

am kiTxvebis dasmamde miiyvana qarTul TeatrSi praqtikulma muSaobam.

,,aqtiori igive moZRvaria xalxisa, is aris mwerlis TanaSemwe

mokarnaxe mwerlis suraTebs is axorcielebs da erTad Tavmoyrils

xalxs cocxlad da naTlad gadascems erTsa da imave dros. aqtiors da

aqtrisas SeuZlian amodena xalxs agrZnobinos ise, rogorc TviTona

grZnobs; Tvali auxilos da daanaxos: ra aris cudi da ra aris kargi; ra

aris sagulisxmo, an ra aris saqebi da sasiamovno; erTi sityviT

daafiqsiros, agrZnobinos da aamoqmedos.~ (wereTeli 1955: 75).

akakisaTvis, rogorc ,,Teatri xelovnebis taZaria,~ aseve msaxiobi

,,igive moZRvaria,~ romelsac ZaluZs xalxSi mwerlis ideebi miitanos

,,daafiqsiros, agrZnobinos, amoqmedos.~

,,rogorc sayovelTao, ise saartisto niWic orgvaria: pirveli

,,TavisTaobiTi,~ romelsac qvakuTxedad SemoqmedebiTi Zala udevs da

meore ,,mimbaZvelobiTi,~ romelsac ubralo wamxedurobis meti ara

eWirveba ra. es orive Tviseba ise naTlad arsad Cans, rogorc scenaze,

sadac xSirad wamxeduri msaxiobebi imave rols TamaSobs, romelsac

Semoqmedebis ZaliT aRWurvili~ (wereTeli 1955: 33).

xelosnoba Tu xelovneba akakisaTvis arasodes ar yofila erTi da

igive is Tavis werilebSi da praqtikul saqmianobaSi, rogorc reJisori

xels uwyobda qarTveli artistebis daostatebas.

39

damowmebuli vrceli citatidan naTlad Cans akakis reJisuris

konceptualuri mniSvneloba. mis reJisuraSi gamoikveTa erovnuli

Teatris idea. es iyo pirveli rigis sakiTxi. TiTqmis yvelaferi am ideis

irgvliv trialebs. wminda profesiuli da organizaciuli Temebic ki

erTi didi problemis Senakadebia. misTvis Teatri erovnul-

ganmaTavisuflebeli moZraobis tribunaa, taZaria. mis irgvli Tavs iyris

didi Tu patar sakiTxebi. qarTuli da ucxouri piesebis dadgmis

problemac am aspeqtiT moiazreba. mTel am process win miuZRvis

msaxiobi, rogorc moZRvari, romelic reJisorTan TanaSemoqmedebis gziT

aRwevs mizans. akaki SesaniSnavad icnobda Teatris praqtikul saqmianobas,

uSualod monawileobda misi cxovrebis yvela sferoSi, amitom misTvis

yoveli problema axlobelia da gasagebi.

,,akaki wereTlis Teatri_skola, zneobis amamaRlebeli kera

upirdapirdeboda im drois balagnebs, romlis takimasxarebi uazrod da

ukbilod matrabazobdnen. ilia da akaki yovelive saqmianobas,

moRvaweobas, Semoqmedebas erovnul-ganmanTavisuflebeli brZolis da

miznebis Sesabamisad warmarTavdnen.~ (janeliZe 1990: 244)

akaki detalurad ganixilavs msaxiobis ostatobasTan dakavSirebul

sakiTxs. gansakuTrebul interess iwvevs piesis gmirisa da misi

Semsrulebeli msaxiobis urTierTobis problema. rogor unda

gardaisaxos msaxiobi, ra scenuri saSualebebi unda gamoiyenos saamisod

da ra roli eniWeba reJisors am urTules SemoqmedebiT procesSi.

a. wereTlis SexedulebiT, gmiris xasiaTis gamoxatvis dros

msaxiobi maqsimalurad adekvaturi unda iyos rolis bunebisa. sakiTxi

exeba interpretaciis problemas. reJisuris ganviTarebis im etapze

msaxiobisa daYreJisoris SemoqmedebisaTvis upirvelesi mniSvneloba aqvs

teqsts, - `sityva aris pirveli.~ dramaturgebi gansazRvraven Teatris

stils, mis xasiaTs, amitom gmiris Sesruleba maqsimalurad unda

miuaxlovdes originalurs. akakis miaCnia, rom msaxiobma `ise unda

warmoadginos is piri, romelsac axorcielebs, rogorc piesis avtors

hyavs gamoxatuli da ara sxvebs, rogorc mwerals, iseve avtors

warmodgenis dros unda hqondes saxeSi mxolod im piris wina gadmocema

da gamoxatva, romelsac adgens da ara sxva rame, imas ar unda hqondes im

dros mxedvelobaSi publika, misi mowoneba an dawuneba, Tavisi azrisa da

40

grZnobebisagan erTi fioric ar unda dauTmos mayurebels, imisTvis, vai

Tu es ar eamoso da es kio, da sxva.~ (wereTeli 1955: 71). akaki kidev erT

did problemas ixilavs. mayureblisa da Teatris urTierTobis sakiTxs:

`is artisti ar aris: visac Tavisi xeloba ar uyvars da Tavis Rirsebas

mxolod mayureblebis awoniT afasebs, sasiamovno maSin aris taSi

artistisaTvis rodesac is grZnobs Tavisi xelovneba da grZnoba

agrZnobina sxvebsac da Zalauneburad gaitaca, Torem motyuebiT an

fokusiT gamowveuli artistis Rirsebas bRalavs.~ akaki msaxiobebs

uyenebs principul moTxovnebs, romlebic dResac aqtualuria: ,,amgvarad

artistis bedi Dda ubedoba bevris xelSia Cavardnili: 1. reJisoris

xelSi, rom Sesaferi rolebi aZlios; 2. mokarnaxis xelSi, rom karnaxi

ar aurios; 3. Tan moTamaSeebis xelSi, rom ar gaafuWon ganzraxiT

TamaSi xSirad rodesac iseTi saTamaSo aqvs erT artists, romelic nel-

nela moiTxovs mayureblis yuradRebas, im dros meore ganZraxviT iseT

raimes Caidens, rom mayureblebs gaacinebs, magaliTad an cxvirs

daaceminebs gangeb, an sasacilo moZraobas izams da sxva rames, romelsac

piesa da misi roli ar Txoulobs da miTi ufuWebs TamaSs.~ (wereTeli

1955: 82). am statiidan Cans akakis, rogorc reJisoris Teatris kulisebs

miRma cxovrebis Rrma codna, is msaxiobebs afrTxilebs im

saSiSroebebze, romelic maT moelis. misi azriT axalgazrda

msaxiobebisaTvis mavnebelia rogorc usamarTloT daCagvra, aseve uzomo

waxaliseba. CamoTvlilia yvela is problema, romelic msaxiobebs

ufuWebs TamaSs. isev da isev dgeba provincializmis problema, romelic

uSualod ukavSirdeba msaxiobis ganaTlebis sakiTxs. akakis miaCnia, rom

saerTod ,,msaxiobis (aqtiori an aqtrisa) naswavli Wkua-goneba

ganviTarebuli unda iyos Torem marto niWi veras uSvelis! umecari

msaxiobi, camdinac rom niWieri iyos, veras gaxdeba, maSin rodesac

saWiro aris sxvadasxva gvaris sulis moZraoba da Zlieri kveTebis

gadmocema. is mxolod imas warmogvidgens kargad, rac TvaliT unaxavs da

rasac misi ganuviTarebeli goneba moereva. ase, rom akaki, rogorc

reJisori, msaxiobebisagan swavlas da ganviTarebas moiTxovs, umecari

msaxiobi niWieric rom iyos, ver gadmogvcems gmiris sulier moZraobas

,,zogierT artistebsa hgoniaT, rom TamaSi mxolod maSin unda, rodesac

TviTon sufliorisagan miwodebul sityvebs imeoreben da irxevian da

41

rom gaaTaveben Tavis saTqmels, mere aqeT-iqeT iyurebian. Tavi da Tavi

Rirseba artistis sxvebTan SeTamaSebaa, rodesac usityvoT, mxoloT

saxis gamometyvelebiT ukavSirdeba sxvebs da saxiblav Zafs ara swyvets.~

aq akaki, rogorc praqtikosi reJisori ganixilavs aqtioris xelovnebis

erT-erT yvelaze rTul sakiTxs. ,,ra aris niWi, Tu kaci xels ar

Seuwyobs da Sromas moerideba? marTalia, marto SromiT Tu uniWoa kaci,

bevrs versa gaarigebs, magram patara niWis patrons ki SeuZlia gaadidos

misi niWi, gazardos da gaanayofieros.~ radgan ,,rac ufro maRali da

Zlieri rolia, imas ufro Zlieri niWi esaWiroeba, magram miuxedavad

amisa, pirvel rolebs yvelani etanebian ,,aqao da kargi rolia da

gamoitans Cven uniWo TamaSso? aviwydebat, uniWo aqtiorisaTvis yvela

roli miuwvdomelia didicaa da patarac da niWierisaTvis ki sul erTia:

didSiac da pataraSiac gamoaCens Rirsebas.~

ansamblurobis problema akakisaTvisac mTavar sazrunavs

warmoadgenda. im periodis qarTul TeatrSi mcire droSi axal-axali

piesebis dadgmis tendencia speqtaklis ansamblurobis xelisSemSleli

piroba iyo. ,,esec rom ar iyos, sxva qveynebis artistebi erT piesas rom

moamzadeben aTisa da asis repeticiiT, mere didxans Sesvenebuli arian,

Cvenma artistebma_ki drois uqonlobisa gamo, TiTqmis urepeticiod unda

acxon axal-axali piesebi, da sad aris samarTali?~ – gulistkiviliT

wers akaki.

XІX saukunis evropaSi warmoiqmna axali mimdinareoba fsiqologiuri

realizmi. gansakuTrebiT gaZlierda igi saukunis bolos, romelmac

axalgazrdebs Soris didi popularoba moixveWa. am TvalsazrisiT

aRsaniSnavia fsiqologiuri realizmis damcvelis m. javaxiSvilis

polemika - ,,pativcemul qarTvelTan.~ prof. v. kiknaZem gamokvlia da

specialuri Sroma uZRvna, Tu vin iyo `pativcemuli qarTveli.~ daadgina,

rom m. javaxiSvilis adresati iyo akaki.

akakisa da m. javaxiSvilis polemika mravalmxriv mniSvnelovani

istoriuli dokumentia. me-20 s-nis dasawyisSi gansakuTrebiT gaizarda

reJisuris avtoriteti. moskovis samxatvro Teatris Seqmnam (1898) udidesi

biZgi misca reJisuris ganviTarebas aramarto ruseTis imperiaSi, aramed

mTels msoflioSi. Teatris yuradRebis centrSi moeqca ansambluri

speqtaklebis sakiTxi, romelic moiazreboda fsiqologiuri Teatris

42

ganviTarebis konteqstSi. es procesi daemTxva akakis, rogorc Teatris

xelmZRvanelis moRvaweobis axal etaps. akakim ar gaiziara Teatris

modernizaciis javaxiSviliseuli pozicia, miaCnda, rom igi daamcirebda

Teatris erovnul-patriotul pozicias. rac Seexeba reJisuris

ganviTarebas, misi moTxovnilebebidan bevri ram emTxveva k. stanislavskis

naazrevs. mag. k. stanislavskis miaCnda, rom ar arsebobs didi da patara

roli _ arseboben didi da patara msaxiobebi. akakis ufro farTo

masStabSi aqvs gamoxatuli igive azri, roca sakiTxi didsa da patara

rolebs exeba. xelovneba mSvenierebaa da ar arsebobs didi da patara

mSvenierebao.

m. javaxiSvili ixsenebs polemikis detalebs ,,pativcemuli

qarTveli marigebda, mekiTxeboda, Cems magivrad Tavis kiTxvebs pasuxs

TviTonve iZleoda da Semdeg am pasuxs arCevda, stanjavda, awamebda da

fexqveS sTelavda. ibsen-mibsenebi, ,,hauptmanebi,~ strindbergebi, da

drierebi Cven ar gvargian_ganagrZno iman_Cveni gvaqvs ,,javaxiani,~ ,,daviT

aRmaSenebeli,~ ,,rusTaveli,~ ,,medea~ da sxva. Tqven ki ambobT eg Zveli

piesebia, Cven ,,xalxis mteri,~ ,,nora,~ ,,moCvenebani,~ ,,avadmyofi xalxi,~

,,vaniuSnis Svilebi,~ da romeliRac ,,damRrCvali zari gvaCveneTo.~ akaki

axalgazrdebs erTad-erTi qarTuli dawesebulebis ,,qarTuli Teatris~

mimarT umadurobaSi debs brals: ,,Tqven yvelani egeTebi xarT; sanam

axalgazrdobT_kidev araferi giSavT, qarTuli Teatri da qarTuli

piesebic giyvarT, magram roca wamoizrdebiT da sxva Teatrebsac

gaicnobT, maSin ki aramc Tu qarTul TeatrSi arasdros ar SemodixarT,

aramed mzaT xarT Cveni repertuari daswvaT da zarbaznebiT daangrioT

qarTuli Teatri _ es Cveni erTad-erTi erovnuli dawesebuleba~

(javaxiSvili 1964: 6).

v. kiknaZis azriT, akaki wereTlisa da m. javaxiSvilis Teatraluri

poziciebis sxvadasxvaobaSi naTlad ikiTxeboda qarTuli Teatris wiaRSi

mimdinare procesebis siRrme da sirTule. erTi ram aSkara iyo: Teatri

iswrafvoda ganaxlebisaken eZebda axal gzebs, amdidrebda scenur

saSualebebs.

akaki wereTeli qarTul TeatrSi nergavda erovnul

ganmanTavisuflebel brZolis suliskveTebas. misi Sexedulebani sasceno

xelovnebaze da ilia WavWavaZis werilebi safuZvlad daedo realisturi

43

qarTuli Teatris ganviTarebas. `ilia WavWavaZem, akaki wereTelma da sxva

moRvaweebma niadagi Seumzades reJisuris damoukideblobas, Seuqmnes

erTgvari ,,ideologia~ da aRiares reJisuris roli, Teoriulad

gaaformes misi mniSvneloba TeatrSi. da es yvelaferi imdenad

safuZvliani iyo, imdenad Zlieri biZgi misca Teatralur azrs, rom meoce

saukunis qarTuli reJisura ,,msoflio standartebis~ doneze amaRlda~

(kiknaZe 1982: 56).

2. msaxiobTa reJisura

qarTuli reJisuris istoriaSi erT-erTi gardamavali periodi

iyo `msaxiob-reJisorTa~ epoqa, romelic warmoiqmna me-19 saukunis 80-ian

wlebSi da gagrZelda didxans, `msaxiobTa reJisura~ arsebobda me-20

saukuneSi. reJisoris, rogorc profesiuli xelovnebis, rogorc

msoflmxedvelobis ayvavebis drosac da misi gamoZaxili aris 21-e

saukuneSic, magram me-19 saukuneSi masobrivi xasiaTi hqonda `msaxiobTa

reJisuris~ praqtikas, arsebiTad es aris am ori profesiis Tanaarsebobis,

urTierTSerwymis epoqa, sadac lideris mdgomareoba ukaviaT v. abaSiZes,

l. mesxiSvils, k. mesxs, k. yifians, v. gunias da sxvebs.

wlebis manZilze cnobili msaxiobebi: v. abaSiZe, l. mesxiSvili, v.

gunia, k. yifiani SesaniSnavad xelmZRvanelobdnen dasebs. didi

warmatebiT reJisorobdnen da qarTul reJisuras amdidrebdnen

praqtikuli da Teoriuli moRvaweobiT. v. abaSiZe marto msaxiobi da

reJisori ar yofila, agreTve is reJisor-pedagogic gaxldaT. ,,v. abaSiZe

qarTul scenaze mTeli Tavisi xangrZlivi muSaobis ganmavlobaSi

dauRalavad uwyobda xels axali artistuli Zalebis gamovlinebas da

Seqmnas. misi Rvawli am dros daufasebelia.~ (gersamia 1943: 92).

me-19 saukunis 80-iani wlebidan iqmneboda misi ,,skolis tradicia,~

igi Tvlida, rom garkveuli meTodologiis gareSe SeuZlebeli iyo

msaxiobTa aRzrda ,,msaxiobTa gawvrTna.~ ,,srulsa da saamur moqmedebas

mxolod maSin iqoniebs msaxiobi mayurebelze, roca igi scenaze

cxovrobs da ar adgens~ (abaSiZe 1951:37).

44

is swori meTodologiis safuZvelze zrdida msaxiobebs, misi

azriT mxatvrul saxes scenaze warmateba ar eqneboda, Tu msaxiobi rols

cocxlad da saintereso formiT ar gamoxatavda. is did adgils uTmobda

rolis momzadebis process. is aswavlida axalgazrdebs ,,rolis

ucodinroba Seuracyofaa xelovnebisa~ da gulis tkiviliT dasZenda

,,xSirad xdeba xolme amgvari uwesoba Cvens scenaze.~ man kargad icoda,

rom speqtaklze muSaobis procesi moiTxovda xangrZliv da gulmodgine

Sromas, repeticiebis raodenobis gazrdas ,,repeticia suli da gulia

yvela saqmeSi da gansakuTrebiT ki dramatul xelovnebaSi, msaxiobi

valdebulia repeticiazedac ise iTamaSos, rogorc TviT warmodgenis

dRes.~ (abaSiZe 1951: 34). misi droisaTvis metad mniSvnelovani azri

gamoTqva. msaxiobTa umravlesoba repeticiebs uyurebda, rogorc teqnikur

process da rols warmodgenis dRes TamaSobdnen. v. abaSiZe ekiTxeba aseT

msaxiobebs: ,,Tuki warmodgenis dRes iTamaSeb, repeticiaze ratom ar

SegiZlia? ... repeticiis dros msaxiobma yvelaferi unda ukuagdos da

daiviwyos, mTlad yuradRebad gadaiqces da Seisisxorcos cxovreba,

xasiaTi da Tvisebebi im kacisa, romlis warmodgenasac apirebs, yuri

miapyros, rogor ekideba sxva moqmedni da amis gvarad gamoxatos Tavisi

grZnobani... erT wuTsac nu daiviwyebs, rom igi esa da es moqmedia da ar

gadaaWarbos, erti sityviT scenaze cxovrobdes.~ (abaSiZe 1951: 35). es

uaRresad saintereso problemaa, romelmac im dros praqtikaSi ver hpova

ganviTareba. v. abaSiZe Teatrs xelmZRvanelobda 1881-1885 wleebSi, aq

daidga ,,hamleti,~ ,,mefe liri,~ ,,venecieli vaWari,~ ,,revizori,~

,,samSoblo,~ ,,xanuma,~ ,,arsena~ da sxva. Ees periodi mudmivmoqmedi,

Teatris cxovrebaSi saukeTeso iyo. Mmagram mis TeatrSi upirveles

yovlisa msaxiobebi iyo da frTxilad ekideboda reJisuris warmoCenis

problemas . miuxedavad amisa, misi Sexedulebebi, praqtikuli saqmianoba

xels uwyobda reJisuris poziciis ganmtkicebas, Tumca wuTiTac ar

iviwyebda msaxiobis udides rols TeatrSi. aq sainteresoa ganvixiloT

,,werili redaqtorTan,~ romelsac mudmivmoqmedi dasis msaxiobebi aweren

xels maT Soris v. abaSiZec, am werilSi msaxiobebi moiTxovdnen reJisor

g. TumaniSvilis gadayenebas. `msaxiobebi TandaTan midian im azramde, rom

reJisori ufro Rrma moazrovne unda iyos, maT unda aswavlos

,,gamoTqma,~ ,,mixra-moxvra~ piesis azrisamebr da Tu ver asrulebs Tavis

45

movaleobebs, igi Teatridan unda wavides. mniSvnelovania ara imdenad g.

TumaniSvilis pirovneba, aramed procesi msaxiobTa da reJisoris

urTierTobisa. v. abaSiZes polemika mouxda k. mesxTan, amis mizezi gaxda

msaxiobi svimoniZe, man kargad ar icoda roli da warmodgenis dros

scenaze daeca, amis gamo daajarimes. v. abaSiZis azriT msaxiobi

usamarTlod dasajes, radgan rolis mosamzadeblad mas mxolod ori

dRe hqonda, es SemTxveva marto svimoniZis ki ara mTeli dasis

Seuracyofad miaCnia, man mimarTa qarTuli Teatris mmarTvel amxanagobas:

,,amgvari TviTneboba da uwesoba ar ganmeordes SemdegSi, rom Rirseba da

pativi rogorc mTelis dasisa, saTiTaod misi wevrisa ar iqneba Selaxul

–Seginebuli, amisaTvis veswrafviT Tqvendami da mivmarTavT Tqvens

marTmsajulebas Semdegi TxovniT:

1. davalebuli iqnas batoni reJisori, rom ar SeeZlos mas aravis

dayvireba repeticiis dros, arca uzrdelad mopyroba da Tu ukeTu

daaSaos rame msaxiobma, moxsendes dauyonebliv Teatris mmarTvel

amxanagobas.

2. davalebul iqnas batoni reJisori, rom yovelTvis droze

urigdebodeT msaxiobT Tavisi rolebi, radgan sakmarisad aris amaze

damokidebuli, erTis mxriv, msaxiobis mier sruli Tavisi niWisa da Snos

gamoCena da meore mxriv mozidva Teatris sazogadoebisa.

3. akrZaluli eqnaT srulad gareSe mayurebelTa da

cnobismoyvare pirTa daswreba repeticiebze.~ radgan maTi yofa aviwroebs

da nametnavi maTi xmauroba uSlis da abrkolebs saqmis rigisamebr

warmarTvas. (abaSiZe 1951: 62).

v. abaSiZe, rogorc didi msaxiobi, grZnobs, rom TandaTan frTebi

ekveceba msaxiobTa srul Tavisuflebas, msaxiobi morCili xdeba

mTavrdeba artistuli kaprizebis saukune.

Ddidi winaaRmdegobebiT ikvlevda gzas qarTuli reJisura. Amis

dasamtkiceblad moviyvanT kidev erT faqts: 1879 wlis 22 seqtembers e.i.

mudmivmoqmedi Teatris daarsebis Semdeg kote yifianis meTaurobiT

werili misweres redaqcias saTauriT ,,reJisoris movaleoba da adgili

TeatrSi~ k. yifiani da sxva msaxiobebi oc kiTxvas aZleven reJisors. am

kiTxvebSi aSkarad Cans imJamindeli msaxiobebis damokidebuleba

reJisurisadmi sainteresoa me-7 kiTxva: ,,raT aCens Tavs reJisori Tavis

46

kerZo moqmedebiT, viTom imas aqvs raime gansazRvrebiTi Zala mTel

trupazed,~ xolo me-9 kiTxvaSi weria: ,,piesebis amorCeva marto

reJisurisagan _ aris darRveva Cveni wesdebisa, amxanagobisa.~ aSkarad

Cans, rom msaxiobebs uWirT Seeguon erTmmarTvelobis princips. maTTvis

ucxoa erTi kacis diqtati. msaxiobebs koleqtiuri xelmZRvaneloba

miaCniaT umTavres formad, Teatris xelmZRvanel msaxiobTa konfliqtis

dros yovelTvis wina planze wamoiweva koleqtiuri xelmZRvanelobis

idea. am xerxs kargad icnobs Zveli da axali Teatris istoria msoflio

radiusiT. bunebrivia, rom igi ufro mwvave xasiaTs miiRebda me – XІX

saukunis 80-ian wlebSi.

erT-erT kiTxvaSi weria: ,,cota mainc gonebagaxsnili

aqtiori ver darCeba trupaSi amisTana reJisorTan, romelsac ar gaegeba

Tavisi saqme.~ aqve CamoTvlilia Tu ra Seadgens reJisoris

movaleobas: 1) artistebs aswavlos TamaSoba; 2) mixra-moxra; 3)

sazogadod scenuri xelovneba; 4) misces garegani lazaTi da simSveniere

warmodgenas,” amis garda, reJisori valdebulia 1. iyos Tavjdomare

trupis sxdomisa, 2. xelmZRvaneloba misces maT morigeobaTa Sesaxeb

piesis amorCevisa, 3. rolebis darigebisa, 4. warmodgenis dRis daniSvnisa

araviTari gadawyvetilebiTi xma da Zala ar unda hqondes sxdomaSi.~

werilidan Cans msaxiobTa survili, damyardes disciplina, amaRldes

samsaxiobo teqnika, speqtaklebi gaxdes sanaxaobiTi, magram werilidan

isic Cans, Tu rogor ebrZvis dasi reJisoris uflebebs. Aaq saqme gvaqvs

absurdul situaciasTan. Mmsaxiobebi grZnoben reJisoris saWiroebas,

magram misi uflebebis gazrdasac ver eguebian. v. abaSiZis da k. yifianis

Sexedulebebi reJisuris Sesaxeb mxardaWeras pouloben sxva msaxiob –

reJisorTa SromebSi, magaliTad v. gunia ,,mxars uWerda reJisoris rolis

zrdas axal TeatrSi,~ magram amasTanave ,,icavs msaxiobis individualobis

SenarCunebas rogorc pirobas axali Teatris ganviTarebisas~ (gunia 1953:

20).

v. gunia iyo didi Teatraluri moRvawe, msaxiobi, reJisori,

kritikosi, dramaturgi. ,,mas mravalmxrivi moRvaweoba ergo Cvens

kulturul cxovrebaSi da am mravalferobnebam, SeiZleba damfasebelTa

TvalSi gunia-msaxiobi daCrdila (dadiani 1962: 274). misi werilebiT bevri

ram SegviZlia gavigoT imdroindel qarTul Teatrze, man ganmarta

47

reJisoris roli da adgili TeatrSi da misi uflebamosileba, igi werda,

rom saWiroa ,,piesebis marTebulad Sesworeba, enis gasufTaveba, rolebis

jerovnad ganawileba, moTamaSeTa Soris rolebis momzadeba da

safuZvlianad Seswavla tipisa Tu xasiaTisa, Semdeg saWiroa da metad

saWiro repeticiebi. magram iseTi repeticiebi ki ara ,,sadac moTamaSeni

rolebs swavlobdnen,~ aramed iseTi, sadac Sin bejiTad gazepirebuli

piesa xelovnurad mzaddeba. moTamaSeni erTmaneTSi Sesafer

damokidebulebas iZenen, mixvra-mixvras, Sesvla-gamosvlas, adgoma-

dajdomas, sityva-pasuxs da sxva mraval aucilebel wvrilmanebs erTad

SeimuSaveben, ris Sedegadac gamodis xelovnuri warmodgena, sruli

Tanxmoba yvelaferSi, TandaTanoba moqmedebaTa msvlelobaSi da

bunebrivoba moZraobaSi moqmed pirTa Soris, yvela amisaTvis saWiroa

Teatris xelmZRvaneli iyos yovelmxriv daxelovnebuli esTetikuri

gemovnebis, kritikuli Wkuis, codnis da ganviTarebuli gonebis patroni,

ese igi reJisori, romelic artistebis da sazogadod scenis sruli da

damoukidebeli batoni unda iyos. unda sufevdes saocari simorCile da

gagoneba. ese igi disciplina mzad unda iyos yoveli wvrilmani

saWiroebani, tanisamosi, samkauli da sxva mravali morTuloba artistisa

da scenisaTvis~ (gunia 1953: 80).

v. gunia rogorc didi Teatraluri moRvawe moiTxovs reJisoris

uflebebis gazrdas, mis damoukideblobas, magram praqtikaSi, rogorc

msaxiobi, mainc ver egueba reJisoris diqtats. me-19 saukunis 80-90 ian

wlebSi TiTqmis mTel saqarTveloSi iyo aqtiuri Teatraluri cxovreba

metnaklebi xarisxiT. Teatris Zlieri kera iyo quTaisSi kote mesxis

xelmZRvanelobiT, mas kargad icnobdnen, rogorc SesaniSnav msaxiobs. am

periodisaTvis is ukve daxelovnebuli reJisoric iyo. Mmisi reJisuris

Sesaxeb cnobebi nuca CxeiZem mogonebebSi Semogvinaxa: ,,rodesac

dasadgmel piesas da rolebis axsna-ganmartebas Seudgeboda, Tvalebi

ubrwyindeboda da misi damajerebeli kilo msaxiobs rwmenasa da

gabedulebas unergavda. repeticiebis dros yovelTvis fexze idga,

msaxiobebs TvalebSi Sescqeroda, mimoxvras, azris swor gamoTqmas

aswavlida, msaxiobebisagan did yuradRebas moiTxovda da vai imis brali,

visac misi naswavli da gasworebuli daaviwydeboda~ (CxeiZe 1953: 155).

48

n. CxeiZis mogonebebidan Cans, rom k. mesxi iyo reJisor-

diqtatori is daundoblad ebrZoda scenismoyvareobas da msaxiobur

individualizms, TeatrSi ganamtkica disciplina da daamkvidra rolze

saerTo muSaobis praqtika. efemia mesxi werda: ,,sazogadod, kote sastiki

iyo reJisorobis dros, Cvens repeticiebze yovelTvis sruli disciplina

iyo. gareSes aravis uSvebda TeatrSi da msaxiobebma kargad icodnen misi

xasiaTi. Segnebuli hqondaT imis manera da siamovnebiT ugdebdnen yurs

imis swavlebas~ (CxeiZe 1953: 27).

daviT mesxi igonebs: ,,icoda yvirili, CiCini, kaco rogor

dabajbajeb, adamianurad gaiare.~ xSirad iatakze carciT

Semoufarglavda msaxiobs dasadgom Tu gasasvlel adgils. es, cxadia,

msaxiobis nebis Seborkva iyo, magram im dros uamisoba ar ivargebda.

mogonebebidan SegviZlia davaskvnaT, rom msaxiobTa Soris bevri iyo

gamoucdeli scenismoyvare maT aRzrdas da msaxiobTa Camoyalibebas k.

mesxi gansakuTrebul yuradRebas aqcevda, magram sjeroda, rom mtkice

disciplinis gareSe Teatri ver SesZlebda ganviTarebas da winsvlas n.

CxeiZe igonebs: ,,am dros TeatrSi ori banakia axalgazrdoba, romelsac

siaxle, winsvla swyuria, ukeTesi momavlisaken gzas ikafavs da Zveli

Taoba, romelsac Zveli wesebis, Zveli mimarTulebebis da

sazogadoebrivad Zveli azrebis Semnaxvelni arian. radikalebis meTauri

da beladi yovelTvis kote iyo brZolis sababs umTavresad TviTon kote

aZlevda: ,,brZola uyvarda, ibrZoda sixaruliT, xalisiT, medgrad.~

mogonebebidan Cans, rom k. mesxi axalgazrdebs edga saTaveSi, medgrad

ebrZoda dromoWmul wesebs da azrebs, romelic Teatris ganviTarebas da

winsvlas uSlida xels. k. mesxi farTo diapazonis reJisori iyo, mis

repertuarSi gansakuTrebuli adgili qarTulTan erTad ekava rusul,

dasavleT evropel avtorTa piesebs: ,,revizori,~ ,,vai Wkuisagan,~

,,maskaradi,~ ,,ernani,~ ,,Zalad eqimi~ da sxva. is kargad icnobda frangul

Teatrebs aRfrTovanebuli iyo sara bernaris TamaSiT, magram rogorc

realisti msaxiobi akritikebda imdroindel frangul TeatrSi gamefebul

galobiT laparakis maneras, magram rogorc reJisors moswonda frangul

TeatrSi piesaze xangrZlivi da gulmodgine muSaobis tradicia.

,,rolebis codnas yvelaze upirvelesi mniSvneloba aqvs scenaze. erTma

moTamaSem rom ar icodes roli, SeuZlia yvela aqtioris TamaSisa da

49

piesis CafuSva. amas garda, Tu aqtiorma roli icis, imas SeuZlia niadag

TamaSi da ara marto maSin, rodesac TviTon laparakobs.~ (CxeiZe 1953: 41).

aq mesxi exeba msaxiobis teqnikis erT-erT urTules sakiTxs

,,dumilis zonebs,~ ,,siCumis TamaSi~ umniSvnelovanesi momentia reJisorisa

msaxiobis TanaSemoqmedebaSi. k. mesxi kargad erkveoda literaturisa da

xelovnebis sakiTxebSi. igi farTod ganaTlebuli reJisori iyo. mis

Sexedulebebs angariSs uwevdnen. Teatris xelmZRvanelad muSaobda

TbilisSi, quTaisSi, baqoSi. gansakuTrebiT didi roli Seasrula

qarTuli Teatris istoriaSi.

v. abaSiZesTan, v. guniasTan, k. mesxTan erTad lado mesxiSvilma

cnobilma msaxiobma da reJisorma, didi roli iTamaSa reJisoris

profesiis Camoyalibebis saqmeSi. mas ar akmayofilebda mxolod

speqtaklis garegnuli mxare. wina planze wamowia speqtaklis mTlianoba,

misi ansambluroba. l. mesxiSvils didi gamocdileba hqonda, _

araerTxel imoRvawa ruseTSi, xelmZRvanelobda quTaisis Teatrs wlebis

ganmavlobaSi. es iyo quTaisis Teatris saukeTeso periodi.

l. mesxiSvilisTvis axlobeli iyo gmiris Ziebis Tema, amitom mas

itacebda fsiqologiuri Janris nawarmoebi: ibseni, hauptmani, guckovi da

Seqspiris tragediebi. roca ,,hamleti~ dadga, is Tavis ubis wignakSi wers:

,,hamletis~ dadgmas Zlier aqeben gazeTebi, gansakuTrebiT dass ver

scnoben, radgan am mokle xanSi gamosworda, Zalian mwyins, rom Cvenma

gamgeobam daadgina: Tu aleqsi mesxiSvili ar daTaxmda aiRos Tavis

Tavze reJisoroba, mTlianad gadadgeba~ (faRava 1938: 185).

l. mesxiSvils sazogadoeba icnobda rogorc did msaxiobs,

rogorc reJisoric saTanadod daafasa da Seiyvara. ,,mesxiSvilis Teatrs

rogorc msaxiobisas, ise reJisorisas mudam axasiaTebda gmiruli

paTosi.~ mesxiSvilis reJisorul praqtikaSi mniSvnelovani adgili eWira

ansamblurobis sakiTxs. Tavis speqtaklebSi, did Tu patara rolebze

muSaobis dros erTnair yuradRebas uTmobda. uyuradRebod arc masobriv

scenebs tovebda. xSirad mimarTavda farTo masStabis masobriv scenebs.

am mxriv aRsaniSnavia ,,hamleti,~ ,,konstantine batoniSvili~ da sxva. XІX

saukunis qarTuli TeatrSi ansamblis sakiTxi erT-erTi yvelaze rTuli

problema iyo. l. mesxiSvilis sasaxelod unda iTqvas, rom is, rogorc

reJisori, cdilobda am rTuli problemis gadaWras.

50

,,qarTuli reJisuris formirebis rTuli gza ver warmoidgineba

msaxiobTa reJisuris gareSe. erTi mxriv, es iyo msaxiobTa uflebebis

gafarToebis, samsaxiobo ostatobis triumfis periodi, xolo meore

mxriv, missave wiaRSi warmoiSva axali Zala, romelsac unda SeezRuda

msaxiobTa ganusazRvreli uflebebi. Teatrs Tan dasdevda es Sinagani

gaoreba da winaaRmdegoba, sul ufro da ufro metad igrZnoboda axali

dabadebis tkivili istoriuli aucilebloba moiTxovda, rom TandaTan

unda ,,erTmaneTs daSordnen~ erT pirovnebaSi moqceuli msaxiobebi da

reJisori.~ (kiknaZe 1982: 63).

Tavi II. aleqsandre wuwunavas reformistuli Ziebebi

1. aleqsandre wuwunava qarTul dramaSi.

aleqsandre wuwunava swored maSin movida qarTul TeatrSi,

rodesac XIX saukunis Teatrs niadagi ecleboda. dro icvleboda,

asparezze gamodioda axali Taoba, romelsac mxatvruli ideebi epoqis

Sesabamisad unda gamoexata. wuwunava Zalian axalgazrda movida qarTul

TeatrSi da Tan novatoruli suli moitana. is iyo pirveli qarTveli

profesionali reJisori, romelmac meoce saukunis pirveli naxevris

qarTul dramaSi, operasa da kinoSi Rrma kvali datova da qarTvel

reJisorTa Soris gansakuTrebuli adgili daimkvidra. reJisura axali

xelovneba iyo qarTul Teatralur sivrceSi. jer ar gamoCeniliyvnen

marjaniSvili da axmeteli, swored wuwunavam moumzada niadagi

profesiuli reJisuris sazogadoebriv avtoritets.

,,a. wuwunava da saerTod, misi Taobis reJisura didad aris

davalebuli l. mesxiSvilisagan. amboben, rom n. gogolis ,,Sinelidan~

daibada rusuli literaturis mTeli Taobao igive SeiZleba gavimeoroT

51

l. mesxiSvilzec. misi ,,xelidan~ gamovida qarTvel ,professional

reJisorTa mTeli Taoba: a. wuwunava, v. SalikaSvili, m. qoreli~.... (kiknaZe

1982: 120).

l. mesxiSvilma mniSvnelovani roli iTamaSa wuwunavas

mxatvruli esTetikis CamoyalibebaSic. samxatvro Teatri axalgazrda

wuwunavas izidavda gardasaxvis, gancdis Teatris aRiarebiTi da

ansambluri speqtaklebi. mesxiSvili ansamblurobis ideis erT-erTi

pirveli-gamtarebeli iyo saqarTveloSi. ,,Tavisi droisaTvis, warmodgenis

mTlianobaSi danaxva, ansamblis grZnoba, scenografiis rolis amaRleba,

patara rolis SesrulebisaTvis didi mniSvnelobis miniWeba, msaxiobis

yuradReba, siCumis mosmena, urTierTSeTanxmeba-yvelaferi es speqtaklebis

erTian reJisorul gadawyvetaze metyvelebda~ (kiknaZe 1982: 84).

ansamblis promlemebi jer kidev XIX saukunis 80-ian wleebSi

awuxebda ilias, rodesac gansakuTrebul yuradRebas meorexarisxovan

rolebze amaxvilebda. gavixsenoT akakis mier dasmuli sakiTxi didi da

patara rolebis Tanabari mxatvruli mniSvnelobis Sesaxeb, gunias

Sexeduleba ,,saWiroa meore, mesame da meoTxe xarisxis moTamaSenic,~ rac

Seexeba gancdas, gardasaxvas msaxiobis SemoqmedebaSi, gavixsenoT vaso

abaSiZis sityvebi ,,scenaze cxovrobs da ar adgens.~ samxatvro Teatris

Seqmnamde zemoTqmuli sakiTxebi qarTul TeatrSi ufro adre iyo

dasmuli ,,saerTod unda SevniSnoT: qarTul TeatrmcodneobaSi aqa-iq

SeiniSneba tendencia, rom yoveli qarTuli rogorme daukavSiron

ucxours, ucxouris gavlenis Sedegad miiCnion esa Tu is Teatraluri

movlena. Cveni Rrma rwmeniT, es qarTuli Teatris istoriis Rrma codnis

Sedegi ar unda iyos. saWiroa mkveTri gamijvna, Tu ra warmoiqmneba

kulturul urTierTobaTa Sedegad da ra aris is, rac Sinagani

erovnuli wyaroebidan modis~ (kiknaZe 1982: 85).

wuwunavasTvis iseve rogorc sxva ,,qarTveli mxatelebisaTvis~

speqtaklis ansamblurobisaken swrafvas erovnuli safuZveli gaaCnda.

didia lado mesxiSvilis damsaxureba, rogorc pedagog aRmzrdelisa.

misi skola erovnul sawyisebs efuZneboda, mis saxels ukavSirdeba

samsaxiobo xelovnebis srulyofa da reJisoris profesiis safuZvlis

Cayra.

52

1901 wels wuwunavas samsaxiobo kariera Sewyda, radgan is jarSi

gaiwvies, jars Tavi daaRwia, magram daapatimres da sasjels ixdida

baTumis, quTaisis da Tbilisis cixeebSi. oTxkedelSi SeiZina wuwunavam

didi cxovrebiseuli gamocdileba, mas urTierToba uxdeboda, rogorc

politpatimrebTan, aseve kriminalebTan. aseT pirobebSi yofnam kidev

ufro Rrmad Caaxeda adamianis fsiqikaSi, maT gancdebSi. cixeSi TiTqmis

erTi weli imyofeboda. ganTavisuflebulma miiRo lado mesxiSvilsa da

alioSa jafariZis rCeva reJisuris Sesaswavlad moskovSi

gamgzavrebuliyo, magram saamiso materialuri pirobebi ar gaaCnda da

amitom baTumSi wavida.

1902-1903 wleebSi baTumel scenismoyvareebTan dgams d. erisTavis

,,samSoblos,~ al. yazbegis ,,arsenas,~ avq. cagarelis vodevils ,,oinbazs,~

romlebSic Tavad msaxiobobs, speqtaklebidan Semosul Tanxas moskovSi

gasamgzavreblad inaxavs.

1904 wels wuwunava moskovSia. valerian gunias sarekomendacio

baraTiT daxmarebisaTvis mimarTa ruseTSi cnobil msaxiobsa da

Teatralur moRvawes aleqsandre sumbaTaSvils, magram stanislavskis

dramatul studiaSi mainc ver moxvda. wuwunava SeuerTda qarTvel

studentTa jgufs, romelic revoluciuri saqmianobiT iyo dakavebulni.

jgufs xelmZRvanelobda yaraxani, xolo misi moadgile iyo vasil

arabiZe, SemdgomSi saqarTveloSi cnobili Teatraluri moRvawe, romelic

qarTvel studentebs ,,rusi xalxis kavSiris~ winaaRmdeg sabrZolvelad

mouwodebda. kavSiri ,,pogromebs~ awyobda nacionalur niadagze, agreTve

ganzraxuli hqonda revoluciurad ganwyobili didi rusi mwerlis maqsim

gorkis likvidacia. gorkis ojaxSi wuwunava waradgines, rogorc

,,droJonis~ wevri. mwerali simpatiiT ganewyo axalgazrda qarTvelis

mimarT. simpatia imiTac iyo ganpirobebuli, rom m. gorkis

saqarTvelosTan da mis inteligenciasTan bevri mniSvnelovani mogoneba

akavSirebda. gorkis ojaxSi yovel SabaT_kviras ikribeboda xelovnebis

da rusuli kulturis iseTi didi moRvaweebi rogorebic iyvnen:

Saliapini, bunini, kuprini, balmonti, andreevi, markovi. wuwunavam

xelovnebisa da mwerlobis korifeTa skola gaiara, rac mTavaria, wilad

xvda bedniereba, yofiliyo mowme didi rusi mwerlis SemoqmedebiTi

procesisa. wuwunava am bednier wuTebs ase igonebs: ,,gorki zogjer

53

gamoaRebda xolme Tavis kabinetis kars, gamovidoda oTaxSi da

mohyveboda siaruls, TiTqos arc ki varsebobdi misTvis... Semdeg

ubrundeboda kabinets, kidev erTi-ori saaTi muSaobda da kvlav

gamodioda aRfrTovanebuli, mohyveboda Tavis gmirebze laparaks,

romlebic axla gamohyavda ama Tu im moTxrobaSi, ise sainteresod

gadmogvcemda, TiTqos moTxroba ukve dawerili aqvso, maSin rodesac igi

Cvens Tvalwin Txzavda, Semdeg am ambavs Cven dawerili vkiTxulobdiT.~

(kasraZe 1957: 29).

mogonebidan Cans Tu ra Zlieri zegavlena unda moexdina gorkis

pirovnebas, mis saubrebs axalgazrda wuwunavas cnobierebaze. gorkis

davalebiT moskovis samxatvro Teatris msaxiobma m. andreevam wuwunava

meierxoldis studiaSi miaRebina. stanislavskis da nemiroviC-danCenkos

mowafe meierxoldi, SemdgomSi, marTalia ,,pirobiTi Teatris~ kredos

emxroboda, magram maSin samxatvro TeatrSi gamomuSavebul principebs

iziarebda. studiaSi cota xans dahyo, radgan wuwunava qarTvel

studentTa razmTan erTad ivanovo_voznesenskSi gaemgzavra. moskovSi

politikuri situacia garTulda, mokles gorkis damcveli studentebi

qarTveliSvili da baxtaZe. gadawyda qarTvel studentTa razmi

samSobloSi dabrunebuliyo. 1905 wels samSobloSi dabrunebul

wuwunavas mZime situacia daxvda alixanov_avarskis damsjeli eqspedicia

aRarafers indobda. quTaisi cecxlis alSi iyo gaxveuli, amitom

aleqsandre wuwunava naTesavebTan baTumSi gaemgzavra. aq man Sekriba

axalgazrda scenismoyvareebi da daiwyo speqtaklebis dadgma.

rogorc aRvniSneT axalgazrda wuwunavasaTvis samxatvro

TeatrSi moxvedra cxovrebis umaRles mizans warmoadgenda. 1906 wels is

kvlav moskovSia, samxatvro TeatrSi iwyebs TanamSromlobas, aqedan

moyolebuli wuwunavas cxovrebaSi axali etapi iwyeba, male is gadadis

Teatralur kursebze, sadac oTxi wlis gamanmavlobaSi swavlobda.

SesaniSnavad gaerkva SemoqmedebiT problemebSi. mowme xdeba novatoruli

eqsperimentebisa. reJisuris sruluflebianobisa da axali tipis

msaxiobis Camoyalibebis, ansamblurobis magaliTi iyo ,,samxatvro

Teatris~ speqtaklebi: h. ibsenis ,,brandi~ (1906), a. griboedovis ,,vai

Wkuisagan~ (1906), k. hamsunis ,,cxovrebis drama~ (1907), l. andreevis

,,cxovreba kacisa~ (1907), ibsenis ,,rosmerholmsi~ (1908). es is wlebia roca

54

stanislavski imarjvebda, rogorc novatori reJisori, roca praqtikaSi

inergeboda ,,stanislavskis sistema.~ ,,al. wuwunava ara marto momswre da

mowame, aramed monawilec iyo am gamarjvebebis. did TeatrTan da did

mweralTan sixlovem ganapirobes misi moqalaqeobrivi da SemoqmedebiTi

principebi_xeli Seuwyves msoflmxedvelobis Camoyalibebas. wuwunavam

Seisislxorca da Tavis SemoqmedebiT mrwamsad aRiara samxatvro Teatris

principebi... Semdeg ki qarTuli scena aziara am novatoruls, rac

ganasxvavebda mis aRmzrdel Teatrs sxva Teatrebisagan da amiTaa swored

qarTuli Teatri gansakuTrebiT davalebuli wuwunavasagan~ (mumlaZe 1963:

49).

samxatvro TeatrSi wuwunavam gaiara didi da saintereso skola.

miRebuli codniTa da gamocdilebiT 1909 wels brundeba da sul mokle

xanSi gadatrialeba moaxdina qarTul Teatralur sferoSi.

,,samxatvro Teatridan wuwunava SemoqmedebiTi gznebiT dabrunda.

meocnebe, qarTul miwas danatrebuli axali Teatraluri gzebis Ziebas

Seudga. faqizad mosinja Zveli Teatris tradiciebi da misi susti

adgilebi. sxvagvarad verc warmoedgina axali Zieba. jer unda gaerkvia

Tu ra iyo dromoWmuli da sad iyo tradiciis cocxali nervi. rogor

unda SebrZoleboda imas, rac ukve ar akmayofilebda moTxovnebs, da es

maSin, roca mis sulSi cocxlobda qarTuli scenisadmi mokrZalebuli

siyvaruli. isev adidebda l. mesxiSvilsa da v. abaSiZes, n. gabunias da m.

safarovas Semoqmedebas. bolomde ganuxiblavi darCa siWabukis dros

miRebuli STabeWdilebebisagan!~ (kiknaZe 1967: 8).

imxanad ,,dramatuli sazogadoebis TeatrSi~ qarTuli scenis

korifeebi iyvnen Tavmoyrili da Zveli Teatris tradiciebi mefobda,

rogor unda SebrZoleboda individualizms, rogor unda Caetarebina

eqsperimentebi, rom maT ar Sexeboda. amitom Tbilisis ,,dramatuli

sazogadoebis TeatrSi~ reJisoris Tanamdebobaze uari ganacxada.

,,batonma wuwunavam uari ganacxada Tbilisis dramatul dasSi reJisoris

Tanamdebobaze~ gazeTSi araferia naTqvami namdvil mizezebze, mxolod

mogvianebiT somxur gazeTebSi daibeWda namdvili mizezi: ,,man uaryo

Tbilisis da quTaisis dramatuli amxanagobis winadadeba, romeliTac

SeaZlies didi jamagiri, magram uyuradRebod datova, radgan misi Sroma

da energia uqmad Caivlis iq, sadac moipovebian iseTni msaxiobni, sadac

55

mis sityvas araviTari mniSvneloba ar eqneba.~ werilis avtori mwerali

ovanes Tumaniani sityva ,,msaxiobSi~ rasakvirvelia, gulisxmobs Teatris

premier msaxiobebs. (aRniSnuli citatis amonaWeri somxuri gazeTebidan

da misi Targmani inaxeba Teatr. muzeumSi, saqme 121 xelnaweri 14469)~

(kobaxiZe 2010: 196).

profesiul Teatrs saxalxo Teatri amjobina da 1909 wels

,,saxalxo saxlSi~ daiwyo Teatraluli moRvaweoba. saxli ufro

demokratiuli iyo Tavisi principebiT da ufro dabal mxatvruli Tavisi

speqtaklebiT, magram didi SemarTeba da mgznebare suli hqonda

wuwunavas. samxatvro Teatris xelovnebiT ganebivrebuli mainc

sixaruliT wavida ,,saxalxso saxlSi,~ Semdeg WiaTuraSi muSaTa TeatrSi.

pirveli piesa, romelic airCia axalgazrda profesionalma

reJisorma iyo cnobili italieli dramaturgis gabrieli da anuncios

piesa ,,iorios asuli,~ romelic Targmna ioseb imedaSvilma. piesa asaxavs

italiis mTianeTis mwyemsTa cxovrebas: Zlieri xasiaTebiT,

temperamentiTa da grZnobebiT axlos dgas qarTveli kacis bunebasTan.

moyvarulTa TeatrSi aseTi rTuli piesis dadgma gabeduli eqsperimenti

gaxldaT.

,,es eqsperimenti unda daefuZnebina iseT fsiqologiur

simarTleze, romelic gamoamJRavnebda ,,premierobis eSxiT~ SeubRalavi

msaxiobebis erovnul Tvisebebs. SeZleben ki isini TiTqosda ucxo, magram

msgavsi xasiaTebiT piesis azris asaxvas da samoqmedo aris gadaqcevas

maqsimalurad cxovrebiseulad? aseTi eqsperimenti rasakvirvelia, arc

interess iyo moklebuli da arc gamarjvebis im did imeds, romelsac

aleqsandre wuwunava gulis siRrmeSi atarebda~ (SvangiraZe 1986: 23).

,,iorios asuli~ Zalian rTuli piesaa da es sirTule unda

gadaelaxaT scenismoyvareebs, romelTagan zogi pirvelad gamodioda

scenaze, magram axalgazrda reJisoris sasaxelod unda iTqvas, rom man

scenismoyvareni SemoqmedebiTad gardaqmna. dadga ansambluri speqtakli,

scenaze yvela cxovrobda da batonobda koleqtiur TamaSSi.

,,aq iyo koleqtiuri TamaSi da ara kerZo msaxiobebisa. TviT

statistebic cocxal adamianebs hgavdnen da ara tikinebs da sadekoracio

masalas... yvelani Tavis adgilebze idgnen. saerTo mwyobri TamaSis

STabeWdileba faravda kerZo pirebis xelovnur TamaSs. TamaSi mxatvruli

56

iyo. ,,axali mxatvruli saxelovno principebiT~ dadgmul speqtaklSi

wuwunavam ,,daamkvidra ansambli~, rogorc koleqtiuri msaxiobi~ (kiknaZe

1967: 12).

,,ara tikinebs~, ,,sadekoracio masalas~, ansamblis principebze

dadgmul masobriv scenebSi napovni muxti Semdeg mTeli Semoqmedebis

manZilze aRarasodes daukargavs.

,,iorios asulSi~ gamoCndnen axali aqtioruli Zalebi. Sesustda

wamyvani msaxiobebis kaprizebi. Semcirda gastrolioroba. aseTi Sedegi

gamoiRo wuwunavas axalma Teatralur-esTetikurma principma, romelsac

udidesi moraluri mniSvneloba hqonda. gazeTi ,,klde~ werda: ,,aqamde

erTi tendencia iyo, sruliad ar aqcevdnen yuradRebas saerTos, mTlian

STabeWdilebas, ansambls; yuradRebas ipyrobda umTavresi gmiri,

danarCeni viTomda maTTvis TamaSobdnen, mis garSemo unda SeeqmnaT

pirovnebis wasawevi pirobebi. es didi nakli iyo Cvens scenaze da al.

wuwunavas dauRalavi energiis wyalobiT es nakli saxalxo saxls

moSorda~.

gazeTi ,,fiqri~ werda: ,,qarTuli sasceno xelovneba mxolod

saxalxo saxlSia. es cxadad amtkicebs, rom qarTuli demokratia ukve

Sesdgomia Tavisi didi istoriuli misiis Sesrulebas~ (,,saxalxo

saxlis~ demokratiuli principebi ebrZoda qarTul TeatrSi gamefebul

konservatuls. swored aseT BbrZolebSi iWedeboda qarTuli Teatris

momavali. speqtaklis warmatebis erT-erTi mizezi simarTlis grZnoba,

msaxiobebis Sinagani moqmedebaTa mTlianoba iyo, romelic reJisorma

cxovrebiseuli simarTliT gamoxata speqtaklSi.

,,marto ansambliT ar gansazRvrula reJisoris warmateba.

mTavari mainc is didi simarTle, Sinagani sisavse da ganwyobilebaTa

mTlianoba iyo, romelic ase Zalumad gamoixateboda speqtaklSi. aq

yvelani cocxlobdnen scenaze. yvelas moqmedeba SeTanxmebuli da

bunebrivi gamodga, TiTqos scenaze ki ara, cxovrebaSi xdeboda . yoveli

xma, siaruli, yvirili, erTi sityviT, yvelaferi, rasac vxedavdiT da

vismendiT, piesis SinaarsTan Sewonil-Sezomili iyo, yvelafers

bunebrivobis beWedi esva. aq TiTqos yvelaferi TavisiT mimdinareobda~

(kiknaZe 1967: 13).

57

al. wuwunavas dadgmaSi kidev erTi siaxle gamoCnda. reJisorma

gansakuTrebuli yuradReba miaqcia mxatvrobas. izruna ara marto

teqnikur, aramed esTetikur mxarezec. es advili saqme ar iyo

moyvarulTa TeatrSi, romelsac mwiri materialuri SesaZlebloba

hqonda. imdroindeli gazeTebi werdnen: ,,Tamamad SeiZleba iTqvas, rom

batonma wuwunavam gaamarTla Cveni molodini ara Tu saxalxo saxlis

scenaze, qarTul nafic msaxiobTaganac arasodes gvsmenia aseTi mwyobri

TamaSi, ar gvinaxavs aseTi gemovneba scenis mowyoba-dekoraciebSi~.

,,iorios asulis~ warmatebis Semdeg wuwunava gaagzavnes

moskovSi, reJisorTa yrilobaze, sadac sityviT gamovida. ,,laparakobs

qarTveli sazogadoebis saxeliT, amcnobs damswreT qarTuli Teatris

mdgomareobas, yveba carizmis represiebze e. w. ,,inorodcebis” mimarT,

romelTac viTomda ar sWirdeba Teatri. Semdeg reJisoris movaleobaze

Cerdeba. is ambobs: _ reJisoris valia daazustos ideologiurad

Seafasos yvela piesa da arCevanSi demokratiuli mimarTulebis piesas

misces upiratesoba. Tu gindac misi mxatvruli done ufro dabal

safexurze idges vidre im piesisa, romelic miuRebelia TqvenTvis.

yrilobaze am sityvebs nemiroviC-danCenko usmenda. didi iyo

maswavleblis sixaruli moswavlis publicisturi mgznebarebiT

warmoTqmuli sityvebis gamo. nemiroviCi ulocavs wuwunavas. masSi

progresuli xelovnebis principebis erTgul xelovans xedavs.

sixarulis miuxedavad nemiroviCi iqve SeniSnavs ,,ar

gagabriyvivoT am gamarjvebam, axalgazrda reJisorisaTvis metad

saxifaToa sazogadod d. anuncios Teatri, miT umetes misi ,,iorios

asuli~

_ratom, ratom? _gulficxad SeekiTxa a. wuwunava, _ saxifaTo

rato, saxifaTo ratom unda iyos? CemSi sakmao Zalas vgrZnob...

nemiroviC-danCenkom mSvidad ganmarta _ ,,iorios asulSi~ bevri

ramaa saxarbielo reJisorisaTvis, mravali saefeqto adgili da

mizanscena. SesaZloa gamoucdeli reJisori efeqtebs gahyves. samxatvro

Teatris dabadeba ki, rogorc gaswavlidiT, igive aris. Teatri cocxlobs

ara mdidruli dekoraciebiT da brWyviala tanisamosiT, aramed

upirveles yovlisa dramaturgiis ideebiT”. (kasraZe 1957: 59)

58

,,saxalxo saxlSi~ muSaobis periodSi wuwunava arc erovnul

dramaturgias iviwyebs dgams qarTvel dramaturgTa piesebs: paulo

ireTelis ,,qristines” (ninoSvilis mixedviT), gedevaniSvilis ,,msxverpls”,

t. ramiSvilis ,,mezoblebs”, n. SiukaSvilis ,,megobrebs”, n. nakaSiZis ,,vin

aris damnaSave”. marTalia es speqtaklebi erTnairi mxatvruli donis ar

yofila, magram am dadgmebSi profesionali reJisori ar Ralatobs mis

mier arCeul mxatvrul_esTetikur princips. misi moRvaweobiT wuwunavam

daamtkica, rom is reJisoria, romelsac SeeZlo qarTuli Teatri axali

gziT waeyvana, magram mowinaaRmdegebi gamouCnda, gansakuTrebiT

dramatuli sazogadoebis wevrTa Soris da amitom 1915 wels wuwunavam

miiRo WiaTuris muSaTa Teatris mowveva. wuwunava TavgamodebiT

Sromobda scenismoyvareebTan eweoda pedagogiur moRvaweobas. dgamda

speqtaklebs. WiaTuris TeatrSi erTi sezoni imuSava. dadga speqtaklebi:

sumbaTaSvil-iuJinis ,,Ralati~, gogolis ,,revizori~, g. d anuncios

`iorios asuli~. muSaTa farTo wreebSi Teatri popularuli gaxda.

isini sulmouTqmelad elodnen yovelkvireul warmodgenebs, WiaTuraSi

ar darCenila kaci, muSaTa Teatris warmodgena ar enaxa. modiodnen

marganecis koncernSi momuSave ucxoelebi TarjimnebTan erTad. ukvirdaT

Teatris maRali professionalizmi. adgilobrivi gazeTi ..salamuri”

werda: ,,mkiTxvelebs albaT axsovT, rom batonma wuwunavam SarSan

Tbiliselebi aalaparaka Tavisi niWiT reJisorobaSi, iseve moxda aqac,

iseTi mxatvrobiT awyobili dekoraciebi scenaze, iseTi xelovnuri

grimika da iseTi mwyobri ansambli warmodgenaSi, rogorsac vxedavT

WiaTurlebi wuwunavas mosvlis Semdeg, mgoni aqaurebs ki ara da

Tbilissa da quTaisSiac eamebodaT~.

WiaTuram mCqefare Teatraluri cxovreba daiwyo. wuwunava

sargeblobda muSebs Soris didi siyvaruliTa da avtoritetiT.

reJisoris gazrdili avtoriteti SeumCneveli ar darCeniaT. gamgeobam

wuwunava reJisoris Tanamdebobidan gaaTavisufla im motiviT, rom

Senaxvis xarjebi ar hqondaT. gamosaTxovar saRamoze Teatri xalxs ver

itevda, scenismoyvareebma wuwunava Tbili sityvebiT gaaciles: ,,Zvirfaso

alesandre raJdenis-Zev! TiTqmis erTi weliwadi sruldeba, rac CvenTan

erTad ibrZvi am xelovnebis taZarSi, erTi weliwadia rac Seni mxne

muSaobiT Cvens wres suls udgam... es weliwadi waruSleli darCeba Cveni

59

Teatris mateaneSi, radgan es iyo weliwadi gamarjvebisa, es iyo

weliwadi rodesac ayvavda imedi, rom WiaTuris Teatrs brwyinvale

momavali uRimis Soridan... mraval dabrkolebaTa daZleva dagWirda Sen.

mravali ukuRmarToba dagme Sen am mcire xnis moRvaweobaSi~. (kiknaZe 1967:

15).

WiaTuridan wuwunava isev TbilisSi brundeba, is kvlav

,,saxalxo saxlSia~. dgams Salva dadianis piesas ,,pirimzes~. am

warmodgenis Sesaxeb cnobili feletonisti s. fircxalava werda:

,,sabednieroT batoni wuwunava Tavisi mxatvruli niWis wyalobiT

axerxebs mSvenieri speqtaklebis gamarTvas saxalxo Teatris Rarib

scenaze. naTelia, rom saqme gvaqvs ara ganukiTxav xelosanTan, ... aramed

mxatvarTan, romelic aRWurvilia WeSmariti xelovanis gemovnebiT.

wuwunava Zalze SezRudulia sakmao saartisto Zalebis uqonlobiT,

magram aleqsandre wuwunavas namuSevrebSi yovelTvis daculia stili,

rac aklia sazogadod qarTuli Teatris speqtaklebs~. (mumlaZe 1963: 51).

profesiulma dramatulma Teatrma wuwunava axali sezonis

xelmZRvanelad miiwvia. miwvevas im pirobiT daTanxmda Tu dramatuli

sazogadoebis gamgeoba mis muSaobaSi ar Caereoda. wuwunavas miwvevas

profesiul dramatul TeatrSi principuli mniSvneloba hqonda, radgan

Teatrs sWirdeboda scenuri gamomsaxvelobis axali saSualebebis

danergva. momwifda aqtioruli individualizmis winaaRmdeg brZolis

aucilebloba, rogorc axalgazrda axmetelis imdroindel werilebidan

irkveva, wuwunavas brZolas individualizmis winaaRmdeg miesalmeboda,

rasac wuwunava praqtikaSi anxorcielebda, axmetelis Teoriul

mxardaWeras poulobda: ,,batoni v. abaSiZe didebulia Tavisi niWiT,

kerZod igi mraval rolebSi Seudarebelia, batoni v. gunia agreTve didi

msaxiobia, misi oTar-begi es saukeTeso ganZia qarTuli xelovnebis

kulturisaTvis, magram rogorc batoni abaSiZe, iseve batoni batoni gunia

scenaze mxolod kerZo skulptorebi arian, isini hqmnian pirad rols

maSin, rodesac TviT drama, umTavresi ZarRvi – moqmedeba –AsrulebiT

ara sCans~ (axmeteli 1978: 74).

rogorc werilidan sCans, wuwunava da axmeteli erT poziciaze

dganan unda damTavrdes ,,kerZo skulptorebis~ uansamblo speqtaklebis

Teatri. ,,koleqtiurobis grZnoba, speqtaklis mtkice ansambluroba,

60

masobrivi scenebis damuSaveba da fsiqologiuri simarTle _ es aris

wuwunavas Ziebis sfero da axmetelis imdroindeli Teatraluri

naazrevic am sakiTxebs ukavSirdeba~.

profesiul dramatul TeatrSi iwyeba SemoqmedebiTi xasiaTis

brZolebi. momwifda sakiTxi scenis moRvaweTa yrilobis mowvevis Sesaxeb.

1912 wlis 12 ivnis yriloba Sedga. yrilobis sapatio Tavmjdomared akaki

wereTeli airCies. momxseneblad l. mesxiSvilTan, S. dadianiTan, a.

faRavasTan erTad wuwunavac gamovida. igi moiTxovda: mxatvrul

simarTles, axali meTodebis, sceniuri gamomsaxvelobis axali

saSualebebis Ziebas, ansamblis aucileblobas da premierobis uaryofas,

yrilobam miiRo wuwunavasa da a. faRavas winadadeba:

1) arcerTi msaxiobi ar moiwvion ampluis mixedviT:

2) yvela msaxiobi moiwvion wliurad da dasasveneblad mieceT

ori Tve, Sesabamisi pirobebis mixedviT.

yrilobaze kidev erTxel darwmundnen wuwunavas maRal

profesionalizmsa da ukompromisobaSi. S. dadianTan, i. gedevaniSvilTan,

a. faRavasTan, n. gociriZesTan, a. imedaSvilTan erTad sruliad

saqarTvelos scenismoyvareTa specialuri komisiis wevrad airCies.

a. wuwunava Tbilisis qarTuli dramis TeatrSi iwyebs i.

gedevaniSvilis ,,msxverplis” dadgmas. repeticiebi mimdinareobda mkacri

disciplinis pirobebSi, rac zogierTis gaRizianebas iwvevda. aucilebeli

moTxovna iyo mokarnaxis uaryofa. msaxiobi valdebuli iyo ara marto

codnoda misi rolis teqsti aramed partniorisac, magaliTad uxerxuli

iyo teqsti gaesworebina vaso abaSiZisaTvis. magram wuwunavas

SemoqmedebiTma taqtma Tavisi gaitana. abaSiZe repeticiebze momzadebuli

modioda. msaxiobi unda Caswvdomoda saxis fsiqologiur bunebas da

Sesatyvisi formiT gadmoeca. brwyinvale dekoraciam, mxatvruli

kanonzomierebiT Seqmnilma mizanscenebma, metyvelma aqtoiorulma

saxeebma, sceniuri gamomsaxvelobis axalma saSualebebma da

ansamblurobam speqtakls didi warmateba moutana. gazeTi ,,klde~ werda:

,,sad iyo msaxiobTa daudevroba, sadRa iyvnen is sasacilo manekenebi,

aqamde masobriv scenebs rom qmnidnen. kviras yovelive es gandevnili iyo

da qarTuli scenidan moCanda is, rasac ansambli ewodeba gafacicebiT

vadevnebdi Tvalyurs da yvela maTgani gamoZerwili tipi iyo, TiToeulma

61

maTganma saucxood dagvixata Tavisi saxe, misi arsi, misi msjeloba

ise,rom sul bunebrivad gvidgnen mwyobrad~ (SvangiraZe 1986: 33).

yvelaferi rolis zeamocanis gamWol moqmedebaSi gaxsnas

emsaxureboda da mimarTuli iyo speqtaklis zeamocanis gadmosacemad,

scenaze bevri didi msaxiobi idga TiToeulma maTganma saucxood

dagvixates Tavisi saxe arcerTi maTgani ar aRiqmeboda erTmaneTisgan

mowyvetili, aramed erT mTlian ansambls qmnidnen.

,,magram marto ansambli da maRali profesionalizmi rodi iyo

speqtaklis Rirseba. warmodgenaSi Seiqmna aqtioruli saxeebi, marTali da

naTeli atmosfero individualuri da koleqtiuri urTieTobis axali

formebi~ (kiknaZe 1967: 16)

,,msxverplma~ kidev erTxel daamtkica reJisoris, rogorc

speqtaklis erTaderTi organizatoris udidesi mniSvneloba.

,,am speqtakliT al. wuwunavam profesiul qarTul TeatrSi

daamkvidra reJisoris hegemoniis roli. man daimorCila aqtioruli

koleqtivi, gadawyvita mizanscenebis problema da speqtakli erT mTlian

mxatvrul azrs dauqvemdebara~ (SvangiraZe 1986: 23).

wuwunava ,,msxverplis~ warmatebis Semdeg TviTkmayofilebas ar

eZleva sul eqsperimentalur ZiebaSia, magram misi eqsperimentaluri

Ziebebi qarTul dramatuli Teatris scenaze 1914 wlis xanZarma

daasrula. Teatris aRsadgenad aravis ecala da is iZulebuli gaxda

moxetiale mdgomareobaSi gadasuliyo.

qarTuli Teatris savalalo mdgomareobis gamo axalgazrda

axmeteli moxsenebiT gamovida kulturuli sazogadoebis saRamoze:

,,qarTuli Teatri cecxlma STanTqa, magrama Cans, Teatris sulieri

afeqti iseve didia CvenTvis; aRara gvaqvs Teatri, magram religia

Teatrisa iseve Rvivis Cvens gulebSi” (axmeteli 1978: 98).

a. wuwunava qorelTan erTad aarsebs msaxiobTa amxanagobas da

daxmarebisaTvis mimarTavs rusuli artistuli sazogadoebis Teatr

,,tartos” xelmZRvanelobas, maT didi Tanxa moiTxoves, gamosavali ar

iyo, daTanxmdnen, magram Semosavali darbazis qiras ver faravda.

a. wuwunavam 1915-1916 wlebSi rusul dasSi dadga ,,revizori~, ,,vai

Wkuisagan~, ,,Ralati~ da sxva. orma speqtaklma ,,revizorma~ da ,,Ralatma~

mayureblis gansakuTrebuli interesi gamoiwvia. wuwunavam ,,revizori~

62

samxatvro Teatris mizanscenebSi dadga, ramac sazogadoebaSi kamaTic

gamoiwvia. zogierTi mokamaTis azriT speqtakli qmnida moskovis

samxatvro Teatris formebis meqanikuri gadmotanis saSiSroebas.

1916 wels TbilisSi sagastrolod Camovidnen moskovis mcire

Teatris msaxiobebi a. sumbaTaSvili, iuJini, da e. levSina. isini ,,tartos~

Teatris sxvadasxva speqtaklebSi monawileobdnen maT Soris ,,RalatSi~,

romlis dadgma wuwunavas ekuTvnoda. speqtakls sandro axmetelic

daeswro, romelic reJisoris profesionalizma gaaoca: ,,me minda mxolod

baton wuwunavaze SevCerde, imis Semdeg, rac me vnaxe saxazino TeatrSi

misi reJisorobiT ,,Ralati~, aragziT ar SemiZlia vapatio zogi

Secdomebi. ar vapatieb imitom, rom wuwunava marTlac mSvenieri

gemovnebis da masTan dakvirvebuli reJisori yofila. me pirvelad vxedav

misi xelmZRvanelobiT warmodgenas. marTalia bevri gamego mis

muSaobaze, magram me, rogorc urwmuno Tomas, ar mjeroda. axla ki mec

davrwmundi. baton wuwunavas etyoba, rom scenis teqnika Zalian kargad

icis. mTeli moqmedeba gamoaqvs meore planze da iseTi gabedulebiT, rom

scenuri simetria srulebiT ar irRveva. amasTanave mizanscenebSi igi

sruliad samarTlianad da martivad qmnis feradebis kontrasts da

iluziaTa konturebs. ar epatieba mxolod sinaTlis imgvari ganawileba

scenaze, rogoric mas saxazino TeatrSi hqonda. sinaTles scenaze

imdenad didi mniSvneloba aqvs, rom SeiZleba sul ubralo Secdomam

mTeli suraTi mospos, amasTanave baton wuwunavas naklebi yuradReba

miuqcevia dramis ritmze. ,,RalatSi~ ki amas udidesi mniSvneloba aqvs,

pirveli moqmedebis da meoTxe moqmedebis pirveli naxevris ritmi, sul

sxvagvaria, vidre danarCenebisa. aq TiToeuli poza gazomilia da

masTanve tonis da bunebis momcemi unda iyos. samagierod meoTxe

moqmedebaSi ufro gabeduli, ufro martivi da cocxalia. es defeqtebi

mainc ar miSlian, siamovnebiT vaRiaro, rom qarTul scenas marTla

hyolia namdvili,saqmis mcodne da moyvaruli reJisori batoni wuwunava~

(axmeteli 1978: 126).

axmetelma aRtacebiT miiRo dadgma. is imediT Sescqeris

wuwunavas reJisuras. rwmundeba reJisoris scenuri teqnikis Rrma

codnaSi, mizanscenebisa da konturebis harmoniaSi. moixibla saxeebis

Rrma fsiqologiuri siRrmiT. magram ar patiobs reJisors Suqis scenaze

63

ganawilebisas daSvebul uzustobas da speqtaklis ritmisTvis naklebi

yuradRebis miqcevas.

,,aqve unda iTqvas, rom Semdeg swored wuwunavs ,,janyi guriaSi”

(,,wiTel TeatrSi”) gaxda magaliTi ritmisa da temperamentis, xalxuri

sanaxaobivi formebisa da qarTuli istoriul-materialuri kulturis

niSandoblivi mxareebis realisturi warmosaxvisa.” (kiknaZe 1967: 19)

a. wuwunava bolomde erTguli darCa fsiqologiur-realisturi

Teatrisa, romelma didi roli Seasrula qarTuli Teatris ganaxlebaSi.

misi speqtaklebi: g. erisTavis ,,Zunwi~, p. ireTelis ,,qristine~, S.

SaraSiZis ,,avgarozi~, i. andreevis ,,stumari~, hauptmanis ,,suliT obolni~,

a. diumas ,,parizis Rarib-Ratakni~, i. gedevaniSvilis `msxverpli~ da sxva

gamoirCeodnen ansamblurobiT da simarTlis grZnobiT.

,,SemorCenili dokumentebi adastureben, Tu rogor eZebda

aleqsandre wuwunava amaRlebuli romantikisa da cxovrebiseuli

simarTlis sinTezs, cdilobda mieRwia iseTi dramatiuli

daZabulobisaTvis, romelic Rrmad Caafiqrebda mayurebels, swored es

sWirdeboda guSindel baqos, revoluciri paTosiT gaJRenTil qalaqs,

speqtaklebSi gamomJRavda reJisoris meamboxe suli, mRelvare buneba, rac

saerTod axasiTebda wuwunavas Semoqmedebas.” (SvangiraZe 1986: 43)

qarTul TeatrSi k. marjaniSvilisa da s. axmetelis mosvlamde

iyo `wuwunavas epoqa~ (a. duduCava). arsebiTad es iyo Teatris

profesiuli ostatobis amaRlebisaTvis da TanamoazreTa koleqtiuri

Semoqmedebis damkvidrebisaTvis brZolis epoqa. ,,al. wuwunavas saxelTan

dakavSirebulia gansazRvruli etapi qarTuli kulturisa, rodesac

mxatvrul SemecnebaSi damkvidrda Teatris iseTi gageba, romelic

principul winaaRmdegobaSi imyofeba aqtioruli individualizmis

TeatrTan da scnobda mxolod mxatvrul ansambls, rogorc Teatris

specifikas.~ (duduCava 1966: 151). man gardatexa Seitana qarTul TeatrSi,

mkveTrad aamaRla reJisuros avtoriteti. misi reformatoruli Ziebebi

moicavda reJisuris fundamenturi principebis da fsiqologiur-

realisturi Teatris esTetikis sferos. es iyo me-20 saukunis 10-iani

wlebis qarTuli Teatris ZiebaTa umTavresi problema, romlis

gadawyvetaSic gansakuTrebuli roli Seasrula a. wuwunavam.

64

2. al. wuwunava qarTul operaSi

TbilisSi saopero Teatris dafuZnebis idea saqarTveloSi graf

voroncevs miawoda rusuli dramatuli Teatris direqtorma grfma

sologubma. m. voroncovma am axal wamowyebaSi qarTvelebis rusifikaciis

saqmeSi mniSvnelovani dasayrdeni dainaxa da 1851 wels operis Teatri

daarsda. operis Teatris daarsebas saqarTvelos kulturuli

cxovrebisaTvis udidesi mniSvneloba hqonda.

,,TbilisSi TandaTan moidga fexi qarTulma da rusulma

dramatulma speqtaklebma, magram verc maneJis Teatri da verc es

speqtaklebi ver akmayofilebdnen imdroindel kulturul moTxovnilebas.

aRorZinebis gzaze damdgari TbiliselebisaTvis saWiro iyo kargi

dramaca da operac.~ (kaSmaZe 1950: 32).

Tavdapirvelad italiuri operis dasi moiwvies da operis TeatrSi

rusuli sawyisebi Riad ar figurirebda, magram mefis ruseTis

Cinovnikebi imedovnebdnen, rom TandaTan italiur operas rusuliT

Caanacvlebdnen, radgan italiuri opera ver pasuxobda rusuli

politikis miznebs da daiwyo misi mizanmimarTuli gandevna.

TandaTanobiT rusuli opera ikrebda Zalebs. italiuri opera gaauqmes. am

movlenasTan dakavSirebiT ,,kavkazi~ kmayofilebas ver faravda:

,,TbilisSi erT dros uyvardaT italiuri musika da odesRac amayobdnen

kidevac TavianTi italiuri operebiT, magram rogorc Cans, am ,,erT dros~

da am ,,odesRac~ bolo moeRo~ (kaSmaZe 1950: 180).

rusuli opera imarjvebs da dasavleT evropul operebs rusul

enaze Targmnidnen rusuli enis ukeT gavrcelebis mizniT. aseTi

tradiciebis Teatri Caibara wuwunavam 1918 wlis 18 maiss, roca

menSevikurma mTavrobam Teatris komisrad daniSna. Teatris direqtorad

dasva mefisnacvlis kancelariis moxele poniacki, teqnikur direqtorad

smirnovi. ra qarTuli erovnuli politika unda gaetarebinaT maT, Zneli

misaxvedri ar aris. am Teatris arsebobis istoriis manZilze, manamde mis

scenaze ar aJRerebula arcerTi qarTuli opera, arcerT qarTvel

reJisors ar daudgams saopero speqtakli. ,,a. wuwunavam guldinji

realistis TvaliT Seiswavla operis Teatris mxatvruli da

administraciuli cxovrebis yoveli detali da uceb igrZno, rom yamirze

65

unda gaevlo kvali. mis winaSe erTbaSad wamoiWra aTasi kiTxva, aTasi

problema. riT daewyo? dahyoloda Teatris Zveli cxovrebis wess, Tu

daeRvia igi? vin hyavda qarTul saopero reJisuraSi, winapari vis

tradicias unda dayrdnoboda? rogor moezida qarTveli kompozitorebi?

mas xom TiTqmis ar hqonda gamocdileba am sferoSi? ramdenad

gamoadgeboda dramatul TeatrSi SeZenili codna? ra saerTo SeiZleboda

hqonoda saopero dramis reJisuras? ra gziT unda ganviTarebuliyo

erovnuli opera? ra stilSi unda gadawyvetiliyo igi? amgvari fiqri

awuxebda xelovans. amgvari siZneleebi esaxeboda win~ (kiknaZe 1967: 21).

a. wuwunava iwyebs zrunvas qarTuli musikaluri kulturis

asayvaveblad. Tavdauzogavad Sromobs erovnuli kadrebis gamosavlenad

da maTi aRzrdisaTvis. misi iniciativiT iqmneba saopero komisia, romlis

SemadgenlobaSi Sedis kompozitorebisa da musikis specialistebis didi

jgufi: zaqaria faliaSvili, meliton balanCivaZe, dimitri arayiSvili,

kote focxveraSvili, sergo evlaxiSvili, kompozitori da diriJori

Cerepnini, diriJorebi stolermani da samosudi, gundis xelmZRvaneli

korSini da sxva. Tavi mouyara dasis potenciur Zalebs, romlebic

xelmZRvanelobas Teatridan gaeSva, maT Soris iyo vano sarajiSvilic.

qarTuli operis saZirkvelis Cayris mizniT qarTul enaze iTargmna

rubanSteinis opera ,,demoni~, romelic Tematurad axlos idga

saqarTvelosTan.

,,man didi taqtiT daiwyo saopero Teatris erovnul relsebze

gadayvana. pirvelad rubinSteinis ,,demonis~ qarTul enaze dadgmas

mohkida xeli (Targmna ia kargareTelma). amas didi erovnuli da

uaRresad principuli mniSvneloba hqonda. qarTul enaze Targmnili

operebi epizodurad adrec yofila dadgmuli qarTuli filarmoniuli

sazogadoebis mier, magram saxelmwifo operis TeatrSi es pirveli

SemTxveva iyo, es iyo rusTavelis enis Rirsebis, misi prestiJis dacva

saopero TeatrSi. magram marto amiT ar gansazRvrula misi roli, igi

msaxiobebs aCvevda ufro kargad egrZnoT qarTuli enis silamaze misi

musikaluroba, raTa Semdeg meti xalisiT emuSavaT qarTul operebze. es

im dros xdeboda, rodesac Tbilisis saopero TeatrSi moRvaweobda.

qarTvel momReralTa pirveli Taobis sul ramdenime msaxiobi da dasis

umravlesobaSi imJamad araqarTvelebi iyvnen~ (v. kiknaZe 1967: 22).

66

a. wuwunavas mizani iyo qarTuli ena daemkvidrebina saopero

Teatris scenaze. intuicia karnaxobda, rom saopero Teatris dadgmisas

dramatuli Teatris kanonebiT ar exelmZRvanela, saopero reJisuris gzas

dasdgomoda, magram gzis gamkvalavi aravin hyavda, radgan mis erTaderT

maswavlebels stanislavkis saopero reformebi jer ganxorcielebuli ar

hqonda. ,,demonis~ dadgmisas did winaaRmdegobebs waawyda, ,,gamoCndnen

skeptikosebi, romlebic winaswarve irwmunebodnen, rom opera ,,demoni~

qarTul enaze ,,Caflavdebao,~ amas daerTo zogi rusi msaxiobis

sobotaJi, qarTulad vercerT rols ver SeviswavliT, metad Znelia

qarTuli enis damorCilebao, magram yvela es siZneleni daZleuli iqna~

(d. kasraZe 1957: 83).

miuxedavad imisa, rom mxatvar zalcmans dekoraciebi faqtiurad

mzad hqonda, anterpreniori levicki yovelnairad cdilobda xeli

SeeSala, reJisors ar rTavda nebas repeticiebi Caetarebina. did

winaaRmdegobaTa miuxedavad ,,demonis~ premiera mainc Sedga. premieras

diriJorobda samoel samosudi. speqtakli Tavad reJisoris aRiarebiT

dekadenturi midgomiT iyo dadgmuli. d. kasraZe ase afasebs speqtakls:

,,wuwunavas cxovrebaSi es pirveli da ukanaskneli marcxi iyo. aq man

uRalata moskovis samxatvro Teatris principebs da ahyva dekadenturi

modis vakxanalias~ (d. kasraZe 1957: 85).

samagierod pirveli qarTuli operis dimitri arayiSvilis

,,Tqmuleba SoTa rusTavelze~ dadgmisas isev erTxel ukve gakvalul

gzas ubrundeba. speqtaklis Semdeg iyo operis dramaturgiasTan

dakavSirebuli SeniSvnebi, aRniSnes agreTve speqtaklis Rirsebebic.

ubraloeba, rasac daJinebiT sTxovda reJisori Cinebul mxatvar-

dekorator zalcmans, mTlianad daculi iyo, dekoraciebi metad

msubuqad da Sexamebulad eTanxmeboda moqmed pirTa samosis ferebs.~

(kasraZe 1957: 85). am speqtakliT reJisori da mxatvari upirispirdeba Zvel

saopero TeatrSi pompezur dekoraciebs, gansakuTrebuli yuradReba

miaqcies istoriuli personaJebis gaadamiurebas.

a. wuwunavas saopero reJisorad muSaobis periodSi SemoqmedebiTi

urTierToba hqonda iseT gamoCenil diriJorebTan, rogorebic iyvnen: s.

samosudi, s. stolermani, i. faliaSvili, e. miqelaZe, a. melia-faSaevi, S.

azmaifaraSvili da sxvebi. swored maTTan erTad unda mieRwia sadadgmo

67

Canafiqris mTlianobisaTvis. ,,rogorc operis kargi reJisoris

Semoqmedeba SeuZlebelia Zlieri diriJoris gareSe, aseve operis

diriJoris xelovneba SezRudulia Sesaferi reJisoris gareSe.~

(pokrovski 1973:246). misi pirveli saopero speqtaklis, rubinSteinis

,,demonis~ diriJori samosudi TbilisSi iyo dabadebuli da gazrdili. is

erT dros zaqaria faliaSvilTan erTad violonCeloze ukravda

orkestrSi, romelsac ivane faliaSvili xelmZRvanelobda. samosudi

sakmaod gamocdili, evropaSi ganaTleba miRebuli diriJori iyo. mas ar

SeeZlo repeticiebze aqtiuri monawileoba ar mieRo, xSirad reJisorebs

konkretul mizanscenasac sTavazobda. zogi reJisori diriJoris am

Tvisebis gamo masTan muSaobas erideboda, zogisaTvis saintereso da

misaRebi iyo. masTan muSaobas mkafio kvali unda daetovebina wuwunavas

cnobierebis CamoyalibebaSi.

wuwunavas xangrZlivi da nayofieri SemoqmedebiTi urTierToba

hqonda diriJor samuel stolermanTan. misi diriJorobiT aJRerda

,,Tqmuleba SoTa rusTavelze~, ,,qeTo da kote~, ,,Tamar cbieri~ da sxva.

wuwunavasa da stolermanis SemoqmedebiT urTierTobaze m. kvaliaSvili

wers: ,,opera ,,Tamar cbieri~ dadga saopero xelovnebis orma TvalsaCino

ostatma – reJisorma al. wuwunavam da diriJorma s. stolermanma. orivem

am dadgmaSi Caaqsova didi siyvaruli, mondomeba da TviT profesiuli

ostatoba~ (kvaliaSvili 1969: 151).

,,samuel aleqsandres Ze warmoadgenda diriJoris magaliTs iyo

SesaniSnavi, mravalmxrivi erudirebuli musikosi da araCveulebrivad

daxvewili diriJori didi poeturi STagonebiT da aRmafreniT. saopero

da simfoniuri mxare misTvis iyo gaxsnili da advilad wasakiTxi wigni.~

(kvaliaSvili 1975: 42).

ivane faliaSvili wuwunavasaTvis did avtoritets warmoadgenda.

reJisoris SemoqmedebiT cxovrebaSi didi mniSvnelobis periodi iyo,

roca i. faliaSvilTan moRvaweobda, romelmac udiriJora operebs: ,,pikis

qali~, ,,evgeni onegini~, ,,ali~ da sxva.

,,pawia sadiriJoro wkepla ivane faliaSvilis xelSi jadosnur

Zalad iqceoda. is orkestrs flobda, rogorc ferweris didi virtuosi

sakuTar yalams. mgznebare temperamentiT dajildovebuli ivane

68

faliaSvili sakuTar sulis wiaRSi atarebda yvela bgeras da fiandazad

agebda mis win scenaze myof momRerals.~ (kaSmaZe 1948:73).

rodesac evgeni miqelaZe Tbilisis operis TeatrSi movida

axalgazrda diriJors daxvda gamocdili, Tavis ZalebSi darwmunebuli

reJisori, im dRidan wuwunavas SemoqmedebiT cxovrebaSi axali etapi

dgeba. axalma diriJorma operis TeatrSi axali xedva, axali suli

Semoitana. sagulisxmod migvaCnia mis Sesaxeb mniSvnelovani monografiis

avtoris giorgi TaqTaqiSvilis sityvebi: ,,miqelaZe operaSi marto

musikiT arasodes ar ifargleboda, igi aseve gulisyuriT ekideboda

scenur mxaresac, aqtioris moZraobas.~ (TaqTaqiSvili 1959: 56).

30-iani wlebis cnobili tragikuli movlenebis gamo, xanmokle

magram metad nayofieri gamodga maTi SemoqmedebiTi urTierToba.

magaliTisaTvis moviyvanT speqtakl ,,daisSi~ maTi interpretaciebis

daxasiaTebebs. miqelaZis interpretaciis Sesaxeb: ,,daisis musikaluri

dramaturgiis mravalwaxnagovneba_warmtaci lirika, mSfoTvare

dramatizmi, Janruli dinamika, saxaliso_heroikuli nakadebi iSviaTi

plastiurobiT iyvnen SeerTebuli. miqelaZis SesrulebaSi mTeli musika

aJRerebuli iyo uwyveti sicocxliseuli temperamentiT, erTiani

simfoniuri sunTqviT~ (wulukiZe 1968: 37).

wuwunavas intepretaciis Sesaxeb: ,,mzardi, dramatuli moqmedeba,

sisxlsavse masobrivi scenebi, saxalxo dResaswaulis, erovnuli

peizaJebis Tvalwarmtaci sanaxaoba, samamulo aRzeveba-Seunelebeli

dinamikiT da organizebulobiT iyvnen erTmaneTSi gadaxlarTulni.

yvelaferi utyuari gemovnebiT iyo SeerTebuli da mkacr realistur

planSi gadawyvetili~ (wulukiZe 1968: 35).

am magaliTebidan Cans maTi interpretaciis urTierTgamomdinareoba,

naazrevis mTlianoba, sadadgmo Canafiqris erTianoba, orive maTgans erTi

idea, erTi mizani aerTianebda. maT saxelebs ukavSirdeba axalgazrda

momRerlebis profesiuli daostateba. ,,reJisorma da diriJorma erTad

unda aRzardon msaxiobi. Sedegi man ,,yvelaferi unda gaakeTos TviTon.~

es idealia. es ideali SeiZleba asi procentiT miuRwevelia, magram

moZraoba am miznisken_Cveni ZiriTadi principia. msaxiobma TviTon unda

Seqmnas saxe, roli, xasiaTis swored iseTi gadawyveta romelic

69

reJisoris da diriJoris daxmarebiT man dainaxa, gaigona, mixvda da

Seicno.~ (pokrovski 1973: 237).

momRerali baTu kraveiSvili wers: ,,kiazos rolze muSaoba or did

xelovanTan momixda. es roli musikalurad Semaswavla diriJorma evgeni

miqelaZem, xolo scenurad aleqsandre wuwunavam~ (kraveiSvili 1966: 39).

reJisoris SemoqmedebiT biografiaSi moxda faqti, rodesac igi

Seecada ,,sakompozitoro reJisuris~ farglebis garRvevas.

,,a. r. wuwunava, gamocdili da udaod mcodne reJisori xSirad

usargeblo detalebs did yuradRebas uTmobda. magaliTad opera

,,karmenSi~ man gadawyvita karmenis sikvdilis Semdeg xozes dapatimreba

finali ki dgeba myisve xozes damasrulebeli frazis Semdeg, xolo

bizes ar dauweria musika dapatimrebis scenisaTvis!~

a. wuwunavas TxovniT melik-faSaevma Casva taqtebis saWiro

raodenoba. marTalia TviT ,,karmenis~ musikidan, magram es iyo

dauSvebeli xelyofa bizes avtoriseuli prerogativis. Cven yvelas

gvikvirda, rom aseTi seriozuli musikosi, rogoric a. melik-faSaevi iyo,

wavida amaze~ (kvaliaSvili 1969: 189).

am speqtaklis damdgmeli diriJori a. melik-faSaevi am dargis

brwyinvale warmomadgeneli iyo. ,, a. S. meliq faSaevi, romelmac pirveli

nabijebisTanave Tavi gamoiCina, rogorc niWier musikos-dirijorma da

SemdgomSi didi kariera gaikeTa.~ (kvaliaSvili 1969: 148).

m. kvaliaSvilis mier asaxul ,,karmenis~ finalis gadakeTebis

faqtze gaCenil kiTxvaze, ratom ,,wavida amaze~? Cveni azriT pasuxi

reJisorisa da diriJoris funqciebis gadanawilebis a. melik-faSaeviseul

SexedulebaSi unda veZioT, SemdgomSi operis ganaxlebas diriJorobda e.

miqelaZe, romelmac ,,rodesac miqelaZem repeticiis dros aRmoaCina es

moCmaxul_wakerebuli man kategoriulad gaaprotesta da ramdenic ar

arwmuna damdgmelma mainc amoiRo.~ (kvaliaSvili 1969: 189).

a. wuwunavas saopero reJisorad Camoyalibebis saqmeSi zogierT

diriJorTan SemoqmedebiTma urTierTobam gadamwyveti roli Seasrula,

SemdgomSi ki Tavad reJisori iyo axalgazrda diriJorebis gzis

gamkvalavi. amas adasturebs diriJor Salva azmaifaraSvilis meuRle

musikaTmcodne Tamar kvirikaZe, romelic gviambobs wuwunavas

mniSvnelobaze misi meuRlis cxovrebaSi ,,aleqsandre wuwunavasTan

70

urTierTobaSi, mis SemoqmedebiT xerxebze dakvirvebiT swavlobs igi

mxatvruli nawarmoebis ideur-emociuri mxaris Rrmad wvdomas.

istoriuli da socialuri Sinaarsis zust amoxsnas, scenuri

disciplinis da Teatraluri dadgmis maRal kulturas. amasTan igi

gansakuTrebiT afasebs mis mimarT wuwunavas mama-Svilur

damokidebulebas, sazogadod, STabeWdilebis da ganwyobis adamiani,

Salva bolomde moxibluli da gatacebuli darCa am iSviaTi pirovnebiT.

masze udides STabeWdilebas axdenda a. wuwunavas enciklopediuri

ganswavluloba, utyuari artistuli alRo, garegnul sidinjesTan da

auRelveblobasTan SeTavsebuli didi Sinagani gzneba, keTilmosurneoba.

igi ara marto uRrmes pativs scemda, mas aramed guliT miiltvoda am

didebuli adamianisken da unda iTqvas, rom arc misgan mohklebia

sapasuxo sulieri siTbo. masTan urTierTobaSi davaJkacda igi rogorc

Teatraluri xelovani~ (kvirikaZe 1996: 36).

a. wuwunavas pirveli saopero dadgmis rubenSteinis ,,demoni,~

scenogrfma germanuli warmoSobis cnobilma Tbiliselma mxatvarma

zalcmanma kargad icoda qarTuli ena, saqarTvelos istoria, Semovlili

hqonda saqarTvelos kuTxeebi. es codna mas gamoadga ,,demonis~,

,,Tqmuleba SoTa rusTavelze~, ,,abesalom da eTeris~ da sxva operebis

scenografiaSi. sanam zalcmani Tbilisis operis mxatvari gaxdeboda,

muSaobda miunxenis g. fuqsis ,,funtler TeatrSi~ da Sveicarieli

kompozitorisa da pedagogis e. Jak-dalkrosis pirobiT TeatrSi.

zalcmans reJisoris Canafiqris gaTavisebis saucxoo unari hqonda. misi

namuSevrebi Tbilisis operis TeatrSi warmoadgenda reJisoris naazrevis

scenografiuli saSualebebiT xorcSesxmas. zalcmani iyo pirveli

mxatvari, romelic idga qarTuli saopero scenografiis saTaveebTan.

amrigad, sadadgmo jgufTan SemoqmedebiTi urTierTobis am mcire

magaliTebidanac Cans wuwunavas, rogorc saopero reJisoris portreti.

aleqsandre wuwunava didad afasebda erovnulobis srul

gamovlinebas zaqaria faliaSvilis SemoqmedebaSi da mis ,,abesalom da

eTers~ Tbilisis operis Teatris ,,erovnul relsebze~ gadayvanis saqmeSi

udides mniSvnelobas aniWebda. ,,kompozitorma SesZlo sakompozitoro

xelovnebis kanonebis Sesabamisad imis profesionalizacia, rac TviT

erovnuli musikaluri tradiciis struqturaSi iyo Cadebuli. amasTanave,

71

faliaSvilma ara marto aiyvana es struqtura axal xarisxSi, aramed

gamoavlina erovnuli musikaluri kulturis progresis axali

kanonzomierebebi, romlebic gamomdinareoben qarTuli da evropuli

musikaluri azrovnebis tipologiuri msgavsebidan. es ki erovnuli

tradiciis internacionalizaciis procesis kanonzomieri Sedegia da

metyvelebs qarTuli musikis erovnuli stilis Ria sistemaze.~ (qavTaraZe

1998: 6).

am operas scenuri sicocxlisaken mimaval gzaze udidesi

winaaRmdegobebis gadalaxva mouxda. rodesac mowveuli iqna komisia, ori

qarTuli operis d. arayiSvilis ,,Tqmuleba SoTa rusTavelze~ da ,,z.

faliaSvilis ,,abesalom da eTeri~-s Sesafaseblad, komisiam arayiSvilis

opera erTxmad miiRo, xolo ,,abesalom da eTerim~ diskusia gamoiwvia.

,,diskusiam iseTi ukuRmarTi mimarTuleba miiRo, rom danaSauladac ki

uTvlidnen faliaSvils, aseTi operis dawera rogor gabedeo, bolos

xmis umravlesobiT ukuagdes ,,abesalom da eTeri~, ramodenime kacma ki

Tavi Seikava. amiT isargebla wuwunavam, Semfasebeli komisiis sxdoma

Sewyvita da sxva droisaTvis gadasdo im pirobiT, rom kenWisyris dros

TavSekaveba ar yofiliyo~ (kasraZe 1957: 85).

wuwunavam diplomatiuri taqtis wyalobiT miaRwia imas, rom

,,abesalom da eTeri~ daidga. warmodgenam yovelgvar molodins

gadaaWarba da rogorc avtors, aseve reJisors didi warmateba moutana.

premieras TviTon avtori zaqaria faliaSvili diriJorobda, xolo

SemdgomSi uZRvebodnen diriJorebi zrepnini da stolermani. premieram

uCvena, rom saWiro iyo grandiozuli, xuTaqtiani operis Sekveca.

cnobilia, rom wuwunava aqtiur monawileobas Rebulobda operis

redaqtirebis procesSi. vimowmebT operis avtoris zaqaria faliaSvilis

sityvebs: ,,amiT vamowmeb, rom Cemi operis ,,abesalom da eTeris~ meore

moqmedebis konstruqcia gakeTebulia a. wuwunavas mier. agreTve mTeli

leqsebi da yvela reCitativebi, garda abio mefis himnisa, abesalomis

didebisa, agreTve ,,sayvareli gulisa~, ekuTvnis wuwunavas da mis mier

SeTxzulia Cemi dakveTiT~ (kasraZe 1957: 88).

a. wuwunavas SemoqmedebiTi biografia ,,abesalom da eTeris~ or

erTmaneTisagan gansxvavebul dadgmas moicavs. pirveli daidga 1919 wels,

xolo meore 1936 wels. am or speqtakls erTmaneTisagan marto drois

72

faqtori ar ganasxvavebs. mTavari mainc reJisoris gansxvavebuli

konceptualuri gadawyvetaa. pirveli dadgma reJisorma legendad

warmosaxa. pirveli dadgmis reJisoruli gadawyvetis marTebulebas

adasturebs kompozitoric, Sexedulebac am sakiTxze ,,romlis mixedviT

,,abesalomi~ warmoadgens opera legendas. erTaderTi rac am

gansazRvrebas unda daematos isaa, rom ,,abesalom da eTeri~ warmoadgens

oratoriuli tipis opera_legendas~ (xuWua 1974: 157).

wuwunavas interpretaciis erT-erT yvelaze niSandobliv mxares

warmoadgens wina planze wamoweuli legendaruloba. swored misi

reJisoruli alRos damadastureblad unda miviCnioT, rom man SeigrZno

,,abesalomis~ dramaturgiaSi, da imis ,,sakompozitoro reJisuraSi~

legendaruli sawyisis ganmsazRvreli roli: ,,SeiZleba iTqvas rom,

,,eTerianis~ - am xalxuri epikuri qmnilebis Tvisebebma sagrZnoblad

ganapiroba ,,abesalom da eTeris~ Janrobrivi da stilisturi

Taviseburebani, siuJeturi xazis gaxsnis dinji, TxrobiTi xasiaTi,

formis monumenturoba da mTeli nawarmoebis xalasi erovnuli saxe.

libretos dramaturgiis simartive da momxibvleli miamitoba, gmirTa

skulpturulad gamoZerwili saxeebi. grandiozuli masStabis masobrivi

(sagundo) scenebi pirdapir Seetyviseba xalxuri gmirul-epikuri

legendebisa da Tqmulebebis monumentur statikas~ (xuWua 1974: 155).

wuwunavas amgvari reJisoruli interpretacia nawarmoebis bunebiT

iyo nakarnaxevi. pirvel dadgmaSi reJisorma mxatvrul simarTles miaRwia,

rasac im droisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda, radgan is

daupirispirda maSindel saopero TeatrisaTvis damaxasiaTebel pompezur

butaforiulobas.

abesalomis rols vano sarajiSvili ganasaxierebda saocari

simarTliT da gulwrfelobiT: ,,abesalomi ukanasknelad Sexvda eTers

marTalia, mesame aqtSi eTerTan ganSorebisas vano raRac fantastikur

zenits aRwevda, magram ratomRac mgonia, rom es ukanaskneli scena

uZlieresi iyo mTel partiaSi. rogorc TvalnaTliv sCanda, es Sexvedra

marTlac ukanaskneli da sabedisweroa. rogori rainduli TavganwirviT

mivardeboda igi ,,guliswors~ da ise mZavlrad Caikravda mkerdSi,

TiTqos raRac saSinelebas gamoglija klanWebidan da awi veraviTari

73

Zala ver gahyris maTo. ramdenjer vgsmenia parterSi qviTini am dros,

ramdeni alali cremli gvinaxavs.~ (kaSmaZe 1962:146).

rogorc Salva kaSmaZis mier am scenis aRwerilobidan Cans,

msaxiobsa da reJisors bewvis xidze gauvliaT, radganac mizanscenis

Sesrulebisas mxatvruli simarTlidan odnavi gadaxvevac, mayurebelSi

TanagrZnobis nacvlad sicils gamoiwvevda. vano sarajiSvils SesaniSnav

partniorobas uwevda murmanis partiis unaklo Semsrulebeli sandro

inaSvili ,,zaqaria faliaSvilis ukvdavma qmnilebam SesaniSnavi

Semsruleblebi hpova sandro inaSvilisa da vanos saxiT. cnobili dueti

am operaSi pirdapir sworupovar STabeWdilebas axdenda xalxze. ori,

SesaniSnavi tembris xaverdovani xma aq jadoqruli sinarnariT erwymoda

erTmaneTs dam Tel darbazs Jruantelis momgvreli guguniT efineboda~.

(kaSmaZe 1971: 5).

,,abesalom da eTeris~ wuwunavaseul meore dadgmamde, Tbilisis

operisa da baletis TeatrSi kote marjaniSvilma am operis dadgma

ganaxorciela. am novatorul speqtakls Tavisi reJisoruli mignebebiT

ar SeiZleba gavlena moexdina qarTuli sadadgmo reJisuris azrovnebaze.

speqtaklis Sefasebisas sazogadoebis umetesi nawili aRtacebas

gamoxatavda, iyvnen iseTebic, vinc am dadgmas sakamaTod miiCnevdnen.

,,operis reJisorulma gadawyvetam gamoiwvia sakmao kamaTi~ (kvaliaSvili

1975: 111).

wuwunavam ,,abesalom da eTeris~ meore dadgma antikur tragediad

warmosaxa. musikaTmcodne l. donaZe Tavis statiaSi ,,abesalom da eTeri~,

rogorc ,,antikur stilis tragedia~ werda: ,,tragediis, rogorc Janris

gageba dakavSirebulia amaRlebulis cnebasTan ,,abesalom da eTeri~ erTi

amaRlebuli qmnilebaTagania msoflio saopero literaturaSi~.

faliaSvili mSvenivrad grZnobda, rom tragedia amaRlebuli Janria.

,,abesalom da eTeris~ stili swored amaRlebulobiT, monumenuri

sidiadiT, zedmiwevniT miesadageba tragediis Janrs, ,,abesalom da

eTerSi~ aisaxa erT-erTi arsebiTi Tviseba qarTuli klasikuri

xelovnebisa, romelic ganmsWvalulia antikuri humanizmis suliT –

pirvelyovlisa, es aris xalxurobisa da amaRlebulobis Serwyma.

qarTul klasikur xelovnebaSi, iseT dualisturad ganwyobil istoriul

epoqaSic ki, rogoric iyo feodalizmis epoqa. ar igrZnoba Rrma da

74

principuli zRvari xalxur-warmarTul da amaRlebul qristianul

sawyisebs Soris~ (donaZe 1995: 156). wuwunavas opera ,,abesalom da eTeris~

am interpretaciaSi gunds udidesi mniSvneloba eniWeba. ,,abesalom da

eTeris~ antikuri buneba, rogorc opera tragediisa, yvelaze metad Cans

gundis udides rolSi. swored gundi gansazRvravs operis monumentur

stils~ (donaZe 1995: 162).

yvelaze metad antikur tragedias ,,abesalom da eTeris ~ mesame

aqti uaxlovdeba wuwunava grZnobs gundis warmarTvel rols da

cdilobs ufro metad moaxdinos misi dominireba. mZafrdeba emociuri

kavSiri abesalomis godebas da gunds Soris mTel aqts erTi ideiT erT

dramaturgiuli xaziT kravs. rogorc Zvel berZnul tragediebSi,

protogonistisa da masis urTierTqmedeba abesalomis tragikul beds

TanaugrZnobs xalxi, gundi. xalxi ganicdis gmiris tanjvas da dastiris

mas. am aqtSi gmiris tanjva da xalxis TanagrZnoba gansakuTrebul

amaRlebulobas da amave dros erTianobis xasiaTs iZens ,,aq amosaval

moments kompozitorisTvis warmoadgenda saweso datirebis

_Trenosis_,,zaris~ epikuri saxalxo forma. operis mesame moqmedebaSi

abesalomis tanjva da xalxis TanagrZnoba gansakuTrebul amaRlebul

xasiaTs Rebulobs. gundi usazRvro godebiT dastiris gmiris tanjvas~

(donaZe 1995: 165).

reJisori axdens xalxis saxis individualizacias, da

dramatizacias da qmediT Zalad warmoaCens. gundi xelebis aRmarTvis

JestiT erTiandeboda da qmnida kompoziciur mTlianobas.

,,abesalom da eTeris~ saxeebi Zveli qarTuli kedlis mxatvrobasTan

iwvevs asociacias. kompozitori TiTqos grandiozul musikalur freskas

qmnis, romelic gamoirCeva pozis apolonisebri mTlianobiT da

monoliTurobiT. gansakuTrebiT mesame moqmedebis musika Rebulobs

tragikuli skulpturis moxazulobas, sadac formis plastikuroba

TiTqmis antikur srulyofilebas aRwevs~ (donaZe 1995: 170).

reJisori opera ,,abesalom da eTeris~ musikaSi Cadebul ,,tragikul

skulpturulobis~ scenaze gacocxlebas axdenda Zunwi, magram zusti

StrixebiT aRwevs ,,antikur~ srulyofas.

zaqaria faliaSvilis opera ,,daisis~ pirveli dadgma Tbilisis

operis TeatrSi ekuTvnis did kote marjaniSvils. dadgmis sareJisoro

75

koncefcia agebuli iyo intimur-lirikul sawyisebze. gmirul-

patriotuli xazi SedarebiT sustad iyo gamoxatuli. am naTeli

feradovani speqtaklis vizualur saxes ase gadmogvcems Salva kaSmaZe:

,,Cven axlac Tvalwin gvidgas pirveli aqtis gaformeba: kopwia ezo,

baniani qarTuli saxli, Semodgomas oqrosferi dauTovia, magram

SigadaSig sxva ferebic naTlad xasxasebs mewamuli, mkrTali zurmuxti.

feradebi ferebs cvlian. maT Soris dausrulebeli cekva da TamaSia.

Sors, lurji mTis ferdobze TeTri taZari mosCans. dRes xatobaa,

klaknia gzaze xan gamoCndeba moCardaxuli uremi da xan moxveuls

moefareba. scenaze soflis silaRe igrZnoboda~ (kaSmaZe 1955: 68).

wuwunavas Tbilisis operis TeatrSi ,,daisis~ rigirT meore dadgma

ekuTvnis. warmodgenili iqna operis ganaxlebuli varianti. nawarmoebma

pirveli dadgmis Semdeg sagrZnobi cvlilebebi ganicada. axali variantis

Seqmnis procesSi wuwunava aqtiur monawileobas Rebulobda. aq

,,abesalom da eTerisagan~ gansxvavebiT samuSaoebi piriqiT operis

gafarToebis mizniT tardeboda. ,,daisis~ literaturuli wyaros

mixedviT operaSi moqmedeba mimdinareobs saxalxo dResaswaul xatobis

farglebSi. swored aqedan gamomdinareobs reJisoris mier operis

saxalxo warmodgenaTa gaazreba. am interpretaciisken wuwunavas ubiZga

,,daisis~ dramaturgiis kidev erTma Tvisebam, moqmedebaTa ganviTarebaSi

xalxuri cekvis warmarTveli rolis mniSvnelobam. rogorc

musikaTmcodne l. donaZe aRniSnavs ,,sacekvao sawyisis didi roli

SeigrZnoba ara marto qoreografiul scenebSi, aramed sxva epizodebSic.~

wuwunavas TxovniT faliaSvilma meore aqtSi cekva ,,xevsuruli~

daamata. operaSi cekvebis CarTviT izrdeba Zveli qarTuli saferxulo

sanaxaobis xvedriTi wona. amis naTeli magaliTia pirveli aqtis guruli

saferxulo cekva. swored aq xdeba samijnuro xazis kvanZis Sekvra,

romelsac TandaTanobiT tragikuli dasasrulisaken mivyavarT.

Zveli qarTuli sanaxaobis-saxiobis niSnebs vpoulobT pirvel

SemoqmedebaSi titosa da cangalas gaSairebis scenaSi. faliaSvilma

sanaxaobis sawyisebi intonaciurad gansazRvra. orkestrSi ismis stviris

imitacia, TviT musika aZlevs saSualebas reJisors speqtakli saxalxo

warmodgenad gadawyvitos. qarTuli xalxuri cekvebi da erovnuli

folkloris sxva nimuSebi operaSi ar asruleben divertismentis

76

funqcias, aramed nawarmoebis saerTo koncefciaSi Cadebul ideebsa da

motivebis formebad moiazrebian.

z. faliaSvilis ,,daisis~ mniSvnelovan mxares warmoadgens

masobrivi scenebi, romlebic Sekruli iyo erT mTlianobad, erT

sanaxaobad. wuwunava masobrivi scenebis ostati iyo. zustad moqmedebda

gundis yoveli wevri.

a. wuwunava mTeli reJisoruli moRvaweobis manZilze scenaze

cocxal saxeebs qmnida. momRerali baTu kraveiSvili detalurad aRwers

kiazos rolze wuwunavasTan muSaobis process: ,,pirvel repeticiaze al.

wuwunavam reJisoruli eqspozicia gagvacno. Semdeg dawvrilebiT

daaxasiaTa TiToeuli personaJi da detalurad ilaparaka maT bunebasa

da xasiaTebze. gansakuTrebiT bevri ilaparaka kiazosa da malxazze.

TvalnaTliv gaavlo am personaJTa Soris paraleli da dagvanaxa maT

Soris ganmasxvavebeli niSnebi. amis Semdeg SevudeqiT rolebze

praqtikul muSaobas, rogorc ki kiazos kostiumi Cavicvi, gverdze

movigde Savi nabadi, xelSi maTraxi daviWire da mtkvris sanapirodan

sveticxovlis ezoSi amovvardi. raRac bunebrivi aRtyineba vigrZeni,

magrad CavWide xeli cangalas da SevZaxe:

ubedurebis morbedo! magram al. wuwunavam SemaCera da miTxra:

marTalia kiazo ficxi vaJkacia, magram es imas ar niSnavs, rom mTeli

scena jiriTiT Semoirbino da amiT gviCveno vaJkacoba daZala. es swori

ar aris. adamiani rac ufro Zlieria, miT ufro dinji da

TavSekavebuliao. mesame moqmedebaSi kvlav davimsaxure SeniSvna. saqme

imaSi iyo, rom me mometebulad moZravi viyavi scenaze da rogorc ki

TviTkontrols vkargavdi, maSinve Cemi moqmedeba facifucSi gadadioda.

es ki ar moswonda reJisors. erTxel repeticiis dros wuwunavam fexze

qvebi momaba, rodesac marom scena gadairbina da eloda, roca ukan

ganrisxebuli kiazo gamoekideboda. me arsad vCandi. fexebze mobmuli

qvebi imdenad mZime aRmoCnda, rom sirbili veRar SevZeli. amiT reJisorma

cotaTi kalapotSi Camagdo da SemdgomSi scenaze zedmetad moZraobas

sagrZnoblad movukeli. muSaobis procesSi wuwunava disciplinis

moyvaruli, momTxovni da mkacri iyo. igi iyo didi fantaziis reJisori,

niWisa da vaJkacobis Tayvanismcemeli, erovnuli kulturis Wirisufali,

didi moqalaqe da patrioti~ (kraveiSvili 1966: 39).

77

gTavazobT momReral mixeil yvarelaSvilis mier malxazis rolze

reJisorTan muSaobis STabeWdilebas: ,,malxazis saxis daxasiaTebisas man

Tqva: es aris kargi mxedari, TavdaWerili raindi, eSxiani axalgazrda.

maroze uzomod Seyvarebuli. me minda pirvel moqmedebaSi malxazi

cxeniT Semoviyvano. igi cxendacxen SemoiWreba scenaze da qarTuli

rainduli TavdaWerilobiT da eSxiT miesalmeba satrfos. sul es iyo,

rac STamagona reJisorma malxazis rolis fsiqologiuri saxis

gaxsnisaTvis. ai am samiode detaliT unda mexelmZRvanela malxazis

saxis Seqmnisas da marTlac, sruliad sakmarisic aRmoCnda CemTvis al.

wuwunavas es STagoneba (yvarelaSvili 1981: 59).

yvarelaSvili dawvrilebiT agviRwers Tu rogor daexmara

reJisoris ,,STagoneba~ malxazis rolis scenaze praqtikul

ganxorcielebaSi: ,,sinamdvileSi cxenze ar vijeqi, magram reJisorisgan

erTxel STagonebuli es ganwyobileba, Cems mier Sesrulebuli ,,daisis~

ukanasknel speqtaklSiac ki Tan gamqonda da rodesac Cemi xmis eqos ,,Cemi

bedis varskvlavi xar, he, he, he, he~, gamoscemdnen mTa gorakebi da camde

awvdili satrfos koSki. gonebis TvaliT warmosaxuli cxenidan

gadmovvardebodi da erTi fexis dakvriT SurduliviT Semovirbendi

SeRmarTul ficarnag-bilikze. am qmedebisaTvis CemTvis sruliad

sakmarisi iyo musikis erT taqtSi mocemuli zeaRmavali maJoruli oTxi

akordi, rom niav-qarad movWrodi satrfos koSkis aivans, sadac micdida

Cemi bedis varskvlavi-maro~ (yvarelaSvili 1981: 60).

zaqaria faliaSvilis ,,daisis~ reJisorul interpretaciaSi

wuwunavam moaxdina lirikul-intimuri da gmirul-patriotuli Janrebis

gawonasworeba da saxalxo warmodgenaSi ganxorcieleba. wuwunavas

dadgma axal sityvad, axal etapad iqna miCneuli ,,daisis~ scenur

cxovrebaSi. am dadgmam mniSvnelovani adgili daikava reJisoris

SemoqmedebiT cxovrebaSi. am mniSvnelobas TviT zaqaria faliaSvili

aRniSnavs premieris win reJisorisadmi miweril werilSi ,,Zmao alioSa,

dRes loginSi mwoliare ganusazRvreli madlierebis mets veras getyvi,

ise ifiqre, viTom mec TqvenTan var TeatrSi da vusmen araCveulebriv

niWier gaSuqebas Cemi ,,daisisas~, romlis pirvelobac Tqven gekuTvnis.

axla es oriode sityva ecade gaagebino yvelas, maT, vinc didi Sroma da

energia moandoma ,,daisis~ dadgmis saqmes. maS, kidev gisurveb gamarjvebas.

78

Seni erTguli da mudam madlieri zaqaria faliaSvili~ (yvarelaSvili

1981: 60).

orive opera didi popularobiT sargeblobda mayurebelSi, mravali

aria xalxma Tavis sayvarel simRerad gaixada. ,,am operebis gamarjveba

upiratesad maTi musikiT aixsneba, maTi musikis sidiade ki maTi

xalxurobiT. gansakuTrebiT es iTqmis operaze ,,abesalom da eTeri~, am

musikalur gamoxatulebaze qarTveli xalxis geniisa da. magram

nurasodes daiviwyebT, rom maT gamarjvebas xeli Seuwyo aleqsandre

wuwunavas SesaniSnavma reJisorulma niWma da kulturam, romelic man

SeiZina moskovis samxatvro TeatrSi~. amaSi ki mTavari iyo ukugdeba

Zveli saopero Stampisa da BbrZola realisturi musikaluri speqtaklis

damkvidrebisaTvis.~ (qorqia 1958: 19).

viqtor doliZis opera ,,qeTo da kote~-s SemTxvevaSic igive

ganmeorda, rac zaqaria faliaSvilis ,,abesalom da eTeris~ miRebisas.

wuwunavas mravali brZolis gadatana mouxda, sanam operas repertuarSi

daamtkicebda. operis gansjisas komisia imave SemadgenlobiT Seikriba,

rac ,,Tqmuleba SoTa rusTavelze~ da ,,abesalom da eTeris~ ganxilvisas.

kompozitorebma brali dasdes reJisors, Sen ginda axleburi musika

Semoitano, kintoebi Semoiyvano Cveni operis TeatrSio.

sabolood mainc wuwunavam gadawyvita operis bedi. saboloo sityva

wuwunavam warmoTqva: azrebi gaiyo, _ Tqva man _ maS rogor moviqceT?

piradad me, rogorc reJisori da komisiis rigiTi wevri, im azrze var,

rom opera unda daidgas, xolo rogorc komisiis Tavmjdomare da

direqtori, kidevac dadebiTad vwyvet am sakiTxs, magram me minda

ganvmarto, ratom var ase dabejiTebiT momxre am operis dadgmisa. Cven

ukve gvaqvs erTi SesaniSnavi dramatuli opera ,,abesalom da eTeri~, Cveni

saxelovani faliaSvilis qmnileba, viciT, iwereba kidev ori dramatuli

opera. vin icis, iqneb bedma gagviRima da komikuri operac Seiqmna. es xom

Cveni didi gamarjveba iqneba. Cven unda gavbedoT da Tu ar

gagvimarTlebs, ra gaewyoba. musikis istoriidan viciT, rom msoflioSi

dawerilia aTasobiT opera, xolo maTgan sul oriode aTeulma Tu

gaimarjva da SerCa scenas. araferi daSavdeba, es erTic vcadoT. me

sruli pasuxismgeblobiT vaZlev xmas am axal saqmes. uaxles droSi

79

daviwyebT kidec viqtor doliZis axali komikuri operis dadgmis

samzadiss~ (doliZe 1969: 85).

a. wuwunavam mainc Tavisi gaitana. ,,qeTo da kotes~ premiera Sedga.

speqtaklma brwyinvaled Caiara da kidev erTxel dagvarwmuna arCevanis

sisworeSi. kompozitorTan erTad reJisoric damsaxurebulad inawilebda

gamarjvebas. opera ,,qeTo da kote~ Cveni qveynis kulturul cxovrebaSi

mniSvnelovan movlenad iqca. ,,aleqsandre wuwunava rom ara, vfiqrob,

didad gauWirdeboda viqtors, SeiZleba bevradac dagvianeboda sazogado

asparezze gamosvla da vin icis kidev rogor damZimdeboda es pirveli

nabiji.~ (doliZe 1967:13). warmatebis mTavari mizezi, operis komikur

sawyisebSi unda veZeboT. viqtor doliZis operis Zlieri mxare,

upirveles yovlisa misi dauSreteli iumoria. operis mTavari Rirseba mis

mkveTr komediurobaSia. ,,qeTo da kote~ komikur-satiruli operaa. operas

ideur simaxviles aniWebs momxibvleli satira Zveli Tbilisis meSCanur

sazogadoebaze, romelic pirvelad viqtor doliZem gamoiyvana qarTuli

saopero Teatris scenaze~ (donaZe 1991: 11).

viqtor doliZis opera ,,qeTo da kote~ warmatebis erT-erT mizezad

kompozitoris mier dramaturg a. cagarelis komedia ,,xanumas~ libretul

SerCevas asaxeleben. ,,sainteresoa, rom viqtorma araTu libretto Tavisi

pirveli operisaTvis, iseve rogorc meore _ ,,leilasaTvis~ TviTon

dawera, aramed teqstebic, ariebi, duetebis, kvartetebis, gundis sityvebi,

yvela TviTon viqtorisaa.~ (doliZe 1968:15). isic mniSvnelovania, rom

wuwunavasaTvis Zalian axlobeli iyo a. cagarelis piesa. manamde

dramatul TeatrSi dadga, xolo Semdeg filmi gadaiRo am nawarmoebis

mixedviT. kompozitori da reJisori ,,xanumas~ siuJets SemoqmedebiTad

miudgnen da axali originali nawarmoebi miiRes. v. doliZis operis

musikaSi Cadebuli komikur-satiruli sawyisi, Zveli Tbilisis

kolorituli komikuri personaJebi da scenebi reJisors fantaziis

gaSlis saSualebas aZlevs Zveli Tbilisis yofis gadmosacemad.

reJisoruli fantaziis da mignebis brwyinvale magaliTad SeiZleba

davasaxeloT, vaWar makaris saxlSi gamarTuli wveulebis scena.

reJisors ar yofnis operaSi mocemul komikur saxeTa da situaciaTa

simravle da misive gamogonili pantonimuri personaJebi Semohyavs:

,,komikuri elementebis gaZlierebis mizniT reJisorma operaSi axali

80

personaJebi Semoiyvana. policieli, telegrafisti, cxovrebidan aRebuli

saxeebia.~ (fiCxaZe 1971: 31). a. wuwunavas mier gamogonili personaJebi

myarad damkvidrdnen scenaze da opera ,,qeTo da kotes~ saxeTa galereis

Semadgenel nawilad iqcnen. ,,ai vin gamoirCeoda mravalsaxiani brbos

saerTo fonze, reJisoris didi talantiTa da zusti saxasiaTo

mignebebiT da misi davalebiT Zalze aqtiurad da sainteresod rom

moZraobda scenaze, es iyo Cinovnikis rolis Semsrulebeli baletis

solisti severJinski, WeSmaritad realuri, komizmiT aRsavse, Tavis TavSi

Seyvarebuli Cinovniki, maniaki mocekvave mayureblis winaSe warsdga da

axarxara waqcevamde~ (kvaliaSvili 1969: 55).

reJisoris damsaxurebad SeiZleba CaiTvalos, rom man pirveli

speqtaklis monawile araqarTuli warmoSobis momReral msaxiobebisagan

SeZlo Seeqmna Zveli Tbiliselebis kolorituli saxeebi. SesaniSnavi iyo

kotes rolis Semsrulebeli tenori rogaCevski da qeTos rolis pirveli

Semsrulebeli soprano o. kalandaZe-aRasova. Zveli Tbiliseli

obivatelis makaris saxe Seqmna banma iseckim ,,SemsrulebeTagan me

damamaxsovrda leon isecki_SesaniSnavi da dRemde Cemi azriT aqamde

aravisgan daumarcxebeli makari. Tavad Tbiliselma Seqmna lamazi da

naTeli saxasiaTo saxe Tbiliseli vaWrisa. didi iumoriT asaxa yvela

misi damaxasiaTebeli Tviseba: siZunwe, gaumaZRroba, simxdale da a.S.~

(kvaliaSvili 1969: 55).

reJisor wuwunavas aqtiorTan muSaobis codnisa da gamocdilebis

wyalobiT, zogierTma msaxiobma gamoavlina aqamde ucnobi aqtioruli

SesaZleblobebi ,,qurxuli me mosmenili myavda, manamdec is Cveulebriv

asrulebda naklebad mniSvnelovan meore da mesame rolebs da

gamoiyureboda sakmaod uferulad, magram saqos partiaSi igi warsdga

axali sunTqviT – es iyo tipiuri Tbiliseli kinto, misTvis

damaxasiaTebeli yvela intonaciiTa da JestebiT~ (kvaliaSvili 1969: 55).

a. wuwunavas reJisoruli eqsplikacia kompozitoris partituris

Rrma analizis Sedegad iqmneboda, amitom iyo misi dadgmebi mxatvruli

mTlianobiT da profesionalizmiT gamorCeuli. ,,operis udidesi

warmatebis safuZvels warmoadgenda musikisa da piesis mxatvruli

Rirsebebi, agreTve Zalze saintereso scenuri interpretacia. TvalsaCino

iyo al. wuwunavas daxvewili gemovneba, Zveli Tbilisis TaviseburebaTa

81

safuZvliani codna. speqtaklSi miRweuli iyo musikisa da scenuri

moqmedebis organuli kavSiri. TiToeuli saxe gansakuTrebul tips

ganasaxierebda, igi danaxuli iyo moazrovne realisti mxatvris maxvili

TvaliT. am nawarmoebma Cvens saopero scenaze mamxilebeli toni da

simarTle Semoitana.~ (fiCxaZe 1971: 31).

a. wuwunavas operis TeatrSi mravalwliani moRvaweobis periodSi

samma operam: z. faliaSvilis ,,abesalom da eTerim~, ,,daisma~, v. doliZis

,,qeTo da kotem~ mis reJisorul biografiaSi gansakuTrebuli adgili

daikava. misi SemoqmedebiTi energia erovnuli operis aRorZinebisken iyo

mimarTuli.

,, ,al. wuwunava TiTqmis 30 weli idga qarTuli saopero xelovnebis

saWesTan. es iyo mTeli epoqa da igi mudam unda axsovdeT operisa da

baletis Teatris mesveurebs, roca wuwunavas memkvidreobas Seexeba

saqme!...~

3. al. wuwunava qarTuli mxatvruli kinos fuZemdebeli

1915 wlis 5 ivniss Jurnali ,,Teatri da cxovreba~ ityobineboda,

rom kinematografiis erT-erTi cnobili firma sTxovda wuwunavas da

axmetels ekisraT e. ninoSvilis ,,qristines~ ekranizacia.

amis Semdeg presaSi gaCnda cnoba, rom al. wuwunavam da al.

axmetelma, `es saqme ikisres. xsenebul pirT ganuzraxavT qristines

suraTebi adgilobriv gadaiRon (guriasa da TbilisSi - orTaWalaSi)~

(axmeteli 1978: 97).

Zalian saintereso faqtia al. axmetelis daintereseba

kinematografiiT, magram Semdeg axmetelis gvari arsad Cans, xolo

wuwunava 1916 wels ozurgeTeli scenis moyvare germane gogitiZesTan

erTad iwyebs srulmetraJiani qarTuli filmis ,,qristines~ gadaRebas.

,,qristine~ saqarTveloSi pirveli kinofiri ar yofila. 1909 wels

cnobili qarTveli msaxiobisa da sazogado moRvawis valerian gunias

TaosnobiT gadaiRes qarTuli filmi ,,berikaoba – yeenoba~ scenari Salva

dadians ekuTvnoda, xolo filmis reJisori al. wuwunava iyo. carizmis

cenzuris pirobebSi filmi ukvalod gaqra. 1908 wels vasil amaSukelma

82

da 1910 wels aleqsandre diRmelovma, pirveli qarTuli kinoqronikis

suraTebi gadaiRes, xolo 1912 wels v. amaSukelma gadaiRo srulmetra-

Jiani dokumenturi filmi ,,akaki wereTelis mogzauroba raWa-leCxumSi~.

cnobili qarTveli mwerlis egnate ninoSvilis moTxroba ,,qristine~

wuwunavam pirvelad TeatrisaTvis gaasceniura da Tavadve dadga.

speqtakli didi warmatebiT sargeblobda, msaxiob aneta qiqoZes qristines

rolma didi warmateba moutana. pirveli qarTuli mxatvruli filmis

scenaric al. wuwunavam Tavad dawera. moTxrobis ZiriTadi sakvanZo

adgilebi datova da scenarSi mxolod qristines cxovrebis amsaxveli

ambebi gadmosca. filmis mxatvrad moiwvies miunxenis samxatvro akademiis

aRzrdili dimitri SevardnaZe. filmis gadaRebaSi dramatuli Teatris

msaxiobebi iRebdnen monawileobas. vinme samxedro operatori iRebda,

romlis muSaobiT al. wuwunava ukmayofilo iyo. operatoris daTxovnis

Semdeg filmi al. diRmelovma gadaiRo.

,,qristines~ gadaReba mxolod 1917 wlis gazafxulSi gavaTave,

gadaviRe sami nawili – qristines qalaqSi Camosvla nataliasTan

mosvlamde – meti ver movaswari. qalaqis scenebi uCemod iqna gadaRebuli.

me rostovsa da baqoSi davrCi 1918 wlis bolomde~ - igonebs reJisori.

igives adasturebs germane gogitiZec: ,,filmze muSaobis es vai-vaglaxi

garTulda imiT, rom al. wuwunavam Sua gzaze Sewyvita muSaoba da

gaemgzavra rostovs, sadac dramatuli Teatris reJisorad miiwvies~.

rogorc Cans, germane gogitiZem reJisoris TanaSemweoba gaswia da

qalaqis scenebi al. wuwunavas scenarisa da sareJisoro gegmis mixedviT

gadaiRo (amirejibi 1979: 5).

filmi ,,qristines~ gadaReba 1917 wels dasrulda. im periodSi

moxda mniSvnelovani movlena, daingra ruseTis imperia. 1918 wels Seiqmna

saqarTvelos demokratiuli respublika. 26 maiss erovnulma sabWom miiRo

saqarTvelos damoukideblobis aqti. 1919 wlis 26 maiss saqarTvelos

damoukideblobis wlisTavze Sedga film ,,qristines~ sajaro premiera.

,,xalxi ,,qristines~ gamoCenas aRtacebuli erTsulovnebiT Sexvda~.

kinosuraTma ,,Tavisi xarji ainazRaura, aqedan Cans, ra didi survili iyo

maSin qarTul sazogadoebaSi ekranze Tavisi qveynis cxovrebis naxvisa~

(amirejibi 1979: 8).

83

filmi ,,qristine~ Tavisi realizmiTa da fsiqologiurobiT

gansxvavdeboda mdare gemovnebis melodramebisagan. ,,qristines~ gmiris

tragedia ara mZime socialur yofaSi an klasobriv CagvraSi, aramed

qalis uiRblo siyvarulSia. reJisorma filmSi gadmosca gmiris sulieri

drama, piradi gancdebi, romelic didi fsiqologiuri simarTliT aris

naCvenebi. moviyvanT ramodenime magaliTs: mamasTan yanaSi misul qristines

iasonTan paemanze eCqareba, is wrialebs, TavSals xan ixdis, xan ixuravs.

misi wriali da Relva ufro mZafrad ikveTeba sufrasTan mjdomi mamis

mSvidi saubris fonze. Semdeg epizodSi naCvenebia xis Ziras iasonis

momlodine Seyvarebulis erTgulebisa da orgulobis gamosacnobad

nerviulad awiwknis Reros foTlebs. ukanono bavSvTan erTad

mitovebuli, mSoblebisagan nacemi, mezoblebisagan Sercxvenili qristine

gamosavals sikvdilSi xedavs, magram daxrCobasac ar aclian. sircxvils

gamoqceuli qalaqs miaSurebs, magram dedobas versad gaeqceva.

a. wuwunava realisturad da fsiqologiuri datvirTviT

gadmogvcems gmiris sulier dramas. metyveli da gamomsaxvelia sizmris

scena. daRlil daqancul qristines saroskipoSi CaeZineba. sizmarSi xels

iwvdis, TiTqos unda Svilis akvani daarwios. reJisorma mZafri

kontrastiT gviCvena sikvdilis scena: saavadmyofos civi, usaxuri palata

da momakvdavi qristines zmaneba, soflis ferweruli peizaJi. sikvdilis

win masSi kvlav iRviZebs dedobrivi instiqti, mas akvanSi mitovebuli

Svili axsendeba da sasikvdilo agoniaSi umweod iwvdis xels.

,,1917 wlis msoflio kinoxelovnebis nawarmoebTa panoramaSi filmi

,,qristine~ Tavisi mxatvruli RirebulebiT sakmaod sainteresod

gamoiyureba. masSi igrZnoba niWieri Teatraluri reJisoris mxatvruli

maneris yofiTi intonacia, yofiTi detalebi, lakoniuri da azrobrivi

JestikulaciiT gamoxatuli adamianTa ganwyobilebiTi gama, rac ekranul

gamosaxulebas erTob miesadaga~ (amirejibi 1979: 8).

,,qristine~ aris pirveli mxatvruli filmi, romelic saqarTveloSi

daidga, rogorc pirveli gadaReba, is ar iyo daculi naklovanebebisagan

razed TviT al. wuwunava miuTiTebs: ,,qristine~ Zalian Wreli da susti

aRmoCnda, magram Tavisi xarji mainc aanazRaura. aqedan Cans ra didi

survili iyo maSin qarTul sazogadoebaSi ekranze Tavisi qveynis

cxovrebis naxvisa~ (komunisti 1940: 29).

84

1924 wels al. wuwunava filmis ,,vin aris damnaSave~ anu ,,uald

vestis mxedrebis~ gadaRebas Seudga. 1925 wels filmi mzad iyo.

,,Tavdapirvelad, igi ori seriisagan Sedgeboda, misi metraJi 4000

metrs aRwevda, magram moskovs gagzavnilma firma pirvandeli saxe

dakarga, radgan filmis demonstrireba kinoTeatrebis seansebis droSi

ver eteoda. im dros filmis erTi seria 6-7 nawilisagan Sedgeboda. ,,vin

aris damnaSave~ ki 13 nawilze meti iyo. e.i. filmis demonstracia 2 saaTi

da 10 wuTi unda gagrZelebuliyo. kinogaqiravebis warmomadgenelTa

pretenziebi dakmayofilebul iqna. moskovSi myofma saqarTvelos

kinostudiis warmomadgenlebma avtoris nebarTvis gareSe filmi

Seamcires da igi 8 nawilamde daiyvanes, e.i. 1664 metri firi amoWrili

iqna. saTeatro muzeumSi inaxeba al. wuwunavas moxsenebiTi baraTebi,

sadac igi aRSfoTebas gamoTqvams amgvari TviTnebobis gamo, magram

rogorc Cans kinogaqiravebis warmomadgenlebma reJisoris protesti

yurad ar iRes. axla Cvens winaSe sxvebis mier damontaJebuli da avtoris

mier dawunebuli firia~- wers kinomcodre n. amirejibi.

sabWoTa kinocenzuris propagandisturi manqana mizanmimarTulad

ayalibebda saqarTvelos istorias, filmi ,,kavkasieli jigitebis~

saxeliTac gadioda sakavSiro ekranze.

,,filmis nacionaluri suliskveTeba rom Serbilebuliyo,~ sabWoTa

cenzorebi Seecadnen turistul-egzotikuri pasaJebiT daetvirTaT filmi

,,vin aris damnaSave~ reJisoris SeuTanxmeblad ,,kavkasieli jigitebis~

saxeliTac sakavSiro ekranebze gadioda. mizanmimarTulad xdeboda

saqarTvelos istoriis gayalbeba da falsificireba. amis gamo mwvave

polemika mouwia saxkinomrewvis maSindel xelmZRvanelobasTan. reJisori

gansakuTrebiT aRaSfoTa filmis titrebma, sadac ewera: ,,iq, samxreTSi,

sadac cxovrobs kavkasiis patara xalxi-xevsurebi...!~ (mojiriTe gurulebs

araviTari kavSiri ar hqondaT xevsurebTan da arc calke erad

warmodgebodnen). ,,xevsurebi ar ekuTvnis raime ers, xevsuri qarTvelia.

ar unda gagvikvirdes, rom megrelebica da gurulebic moxvdnen aseTi

erebis siaSi~ - ganucxada aRelvebulma wuwunavam Tavis Cinovnik

,,oponentebs~. misi SeniSvna mravlismetyvelia – sabWoTa koniuqtura

Semdegac araerTxel Seecdeba megrelisa Tu afxazis calke erTad

warmoCenas: ,,axla gansakuTrebiT saintereso droa, es aris dro, roca

85

yvela erma sakuTari individualuroba unda gamoavlinos, misi yofis

asaxva frTxil midgomas moiTxovs, Tu gvinda, rom saqmem nayofi

gamoiRos~ afrTxilebda sagangebo sxdomaze wuwunava bolSevikuri

propagandis damcvelebs~ (JRenti 2007: 18).

filmi ,,vin aris danaSaves~ scenaris pirveli wyaro iyo nino

nakaSiZis amave saxelwodebis piesa, romelic wuwunavas TeatrSi

warmatebiT hqonda dadgmuli. filmi qarTul kinematografiaSi piesis

ekranizaciis pirveli SemTxveva iyo. piesis dialogebi reJisors munji

kinos qmediT gamosaxulebad unda gadaekeTebina. magaliTad piesaSi

moqmed pirTa dialogebidan irkveva, rom siko da misi Tanasoflelebi

kargi cxenosnebi arian. kinoxelovnebis SesaZleblobebis gamoyenebiT

reJisori mayurebels ekranze uCvenebs soflis dResaswaulze gurul

cxenosanTa jiriTs, cxenosnur triukebs. gurulebis gamgzavrebas

amerikaSi da cirkSi guruli cxenosnebis gamosvlas.

roca film ,,vin aris damnaSaves~ iRebdnen, kino jer kidev

nawarmoebis Sinaarss TxrobiT gamosaxulebaTa da warweraTa teqstiT

gadmoscemda. saqarTveloSi montaJuri kinoxelovnebis principebi

danergili ar iyo am filmSi, kinomontaJis mxriv raime axali migneba ar

igrZnoba, magram filmSi gvaocebs msaxiobis ostatoba, kinemategrafiuli

saxis Seqmnis realisturi manera da xasiaTis gaazrebuli siRrme.

reJisori garegnul plastikur saSualebebiT ar kmayofildeboda,

msaxiobebisagan Sinagan wvas moiTxovda da aqcenti TvalebiT

metyvelebaze gadahqonda.

reJisoris gamarjvebad SeiZleba CaiTvalos ,,vin aris damnaSavis~

ansambluroba, magram gansakuTrebiT aRsaniSnavia cecilia wuwunavas

(salixe) da nato vaCnaZis (fati) namuSevrebi. cecilia wuwunavas saxe im

droindel qarTul kinoSi msaxiobis saukeTeso nimuSia.

,,aleqsandre raJdenis Ze wuwunava iyo pirveli reJisori Cemi

msaxiobobis gzaze Sexvedrili, romelic stanislavskis meTodiT

muSaobda. repeticiebis dros igi cdilobda msaxiobebis TamaSi

fsiqologiuri simarTlis gamomxatveli yofiliyo, swor davalebebs

iZleoda, saTanado mdgomareobis mizanscenebis gamonaxva SeeZlo. al.

wuwunava CvenTan atarebda saubrebs im adamianTa xasiaTis Sesaxeb,

romelTa gansaxiereba gvevaleboda, rols analizs ukeTebda da misi

86

ganviTarebis xazs gvisaxavda. cxadia aseTi muSaoba gansakuTrebul

interess iwvevda. es muSaoba iyo eqsperimentuli da didi sargebloba

mohqonda, radgan xels uwyobda msaxiobis codnis gaRrmavebas da

SemoqmedebiT gamocdilebas aZlevda~ (amirejibi 1979: 14).

,,nato vaCnaZis mier Sesrulebuli fatis roli msaxiobis

karieraSi Cagruli qalebis rigiT mexuTe kinosaxe iyo. misi ekranuli

saxeebis: despines, mayvalas, ninos, esmas erTferovneba ar aZlevda

saSualebas Tavisi samsaxiobo monacemebi srulad eCvenebina.kinokritikos

n. amirejibis azriT, ,,aqamde igi tipaJi iyo – saTno, Cagruli da lamazi

qalisa. fatis saxe fsiqologiurad ufro niuansirebulia manamde

Sesrulebul rolebze. es qalic drois msxverplia, oRond mis xasiaTSi

gamokveTilia sxva tonaloba. fati jer morCili da moyvaruli colia,

xolo sikos amerikaSi gamgzavrebisas masSi protestis grZnoba iRviZebs,

gulSi Cakruli SviliT gamwarebuli mihqris qmris dasabruneblad,

magram amaod.

miwas garTxmuli sasowarkveTili fati Tavis uZlurebasa da

martoobas mosTqvams. n. vaCnaZe, kinonawarmoebis moqmedebis ganviTare-

basTan erTad, martoobis motivs aviTarebs. bavSvis sikvdils, xolo

Semdeg babuas gardacvalebas usasoebamde mihyavs igi. swored es

ganwiruloba hkravs xels besiasken. SesaniSnavad atarebs nato vaCnaZe

besiasTan bolo Sexvedris epizods. igi ironiulia Tavisi da besias

kavSiris mimarT. cdomilia, magram amayi da Tavs umaRles sasjels

gamoutans – mTis qimidan mdinareSi gadaeSveba~.

filmSi ,,vin aris damnaSave~ dasamaxsovrebeli saxe Seqmna sikos

babuam (kandelaki), romelic Tavisi msoflmxedvelobiT gansxvavdeba

mesakuTreobis instiqtiT Sepyrobili salixesagan. moxuci sulierebis

gamoxatulebaa, misTvis ucxoa mesakuTruli instiqtebi.

msaxiobebi: s. Jozefi (Janeti), d. yifiani (besia), k. miqaberiZe ()siko ,

a. xinTibiZe (yaramani), v. trapaiZe (isidore) da sxva, aRsaniSnavia

msaxiobTa Sinagani teqnika, gmiris sulieri mdgomareobis kinos misaReb

formaSi gadmosacemad zedmeti mimikisa da Jestikulaciis gamoyenebiT,

yovelgvari siyalbis gareSe cxovrobdnen ekranze. kinosuraTi didi

warmatebiT gadioda saqarTvelosa da sakavSiro ekranebze.

87

1926 wels wuwunava avqsenti cagarelis piesis mixedviT iRebs

pirvel qarTul kinokomedias ,,xanumas~, manamde mas dadgmuli qonda

,,xanuma~ dramatul TeatrSi da viqtor doliZis ,,qeTo da kote~ operis

TeatrSi. filmSi reJisorma dascina, rogorc aristokratiis wres, aseve

burJuaTa klasis warmomadgenlebs. pirvelebs priviligirebuli

mdgomareoba da materialuri baza xelidan eclebaT, magram Zveli

cxovrebis wess mainc ver Tmoben, meoreni ki fuliT cdiloben maRal

sazogadoebaSi adgili daikavon, amitom miznis misaRwevad isini

yvelafrisaTvis mzad arian.

filmi imiTac aris saintereso, rom masSi vixilavT Zveli Taobis

gamoCenil msaxiobebs: vaso abaSiZes (yru papa), elisabed CerqeziSvils

(xanuma), taso abaSiZes (qabato), valerian gunias (vaWari adami) filmSi

brwyinvaled aris naCvenebi qalaquri yofa, qeifi orTaWalis baRebSi,

wminda ninos saswavleblis moswavleebi, Cinovnikebi, TavadaznaurTa da

vaWarTa klasis warmomadgenlebi. msaxiobebi qalaqelebisaTvis damaxa-

siaTebeli mimikiTa da JestikulaciiT axerxeben qalaquri koloritis

Seqmnas.

,,qristines~ gadaRebidan ramdenime wlis Semdeg wuwunava

fsiqologiur dramas kvlav ubrundeba da 1927 wels iRebs films ,,ori

monadire~ i. elifTeriZis (zurabiSvili) amave saxelwodebis moTxrobis

mixedviT. kinonawarmoebSi moqmedeba viTardeba mTaSi, sadac arqauli

tradiciebi batonobs. filmSi aisaxa Zmebis turikosa (m. gelovani) da

mgelias (k. miqaberiZe) sabediswero siyvaruliT gamowveuli gancdebi da

sulieri tanjva tragikuli dasasruliT. Zmebs Soris faruli

orTabrZola mimdinareobs. nadirobisas Zma Zmis daRupvis TviTmxilveli

da uneburi monawile xdeba. Cadenili codva ar asvenebs turikos da

SeSlili Zmis saflavze iRupeba.

reJisori kinematografiuli xerxebiT cdilobs gadmogvces

mkvleli Zmis fsiqologiuri mdgomareoba da sulieri ganwyobileba.

reJisori maqsimalurad zRudavs titrebs. mayurebels gaanalizebis,

dakvirvebis saSualebas droSi gawelili TiToeuli plani aZlevs, rac

munji kinosaTvis ar iyo damaxasiaTebeli.

imdroindeli oficiozisaTvis filmi ,,ori monadire~ miuRebeli

aRmoCnda. presam filmi warumatebel eqsperimentad CaTvala.

88

,,ori monadiris~ Semdeg a. wuwunava iwyebs socialuri mxatvruli

filmis ,,janyi guriaSi~ gadaRebas ninoSvilis amave saxelwodebis

romanis mixedviT. manamde a. wuwunavam am nawarmoebis inscenireba da

warmatebuli dadgma ganaxorciela TeatrSi. speqtaklSi masiuri scenebis

saintereso reJisorul gadawyvetas erTxmad aRniSnavdnen kritikosebi.

,,aqedan unda iTqvas, rom swored wuwunavas ,,janyi guriaSi~ (,,wiTel

TeatrSi~) gaxda magaliTi ritmisa da temperamentis, xalxuri

sanaxaobrivi formebisa da qarTuli istoriul-materialuri kulturis

niSandoblivi mxareebis realisturi warmosaxvisa~ (kiknaZe 1967: 19).

kinonawarmoebis ,,janyi guriaSi~ scenari Tavad reJisorma dawera.

romanisagan gansxvavebiT filmSi ukana planze gadaitana calkeul

gmirTa piradi cxovreba, xolo wina planze xalxis masa gamoiyvana.

xalxis erTianobaSi ikveTeba calkeul gmirTa portretebi. romanis

zogierTma gmirma filmSi sruliad axali Tvisebebi SeiZina. reJisori

icavs nawarmoebis fabulas, peripetiebs, magram dramatul moqmedebebs

xalxis SuagulSi, masobriv scenebSi warmarTavs. originalurad da

dinamiurad CarTo filmis siuJetSi uZvelesi xalxuri sanaxaoba: xatoba,

jvarze daficeba, nadimi, alaia, jiriTi, lelo da a.S.

,,al. wuwunavam uaryo erovnuli adaT-wesebisa da koloritis

TviTmiznuri Cveneba, rac ase xSiri iyo orientalistur kinosuraTebSi.

saxalxo TamaSobani da Sejibri man kinonawarmoebis ideur-mxatvruli

koncefciis sakvanZo punqtad warmoaCina da originalurad miusadaga

filmis leitmotivs~ (amirejibi 1979: 21).

1841 wlis guriis cnobili ajanyeba or etapad viTardeba:

al. wuwunavam filmSi rolebze moiwvia 30 meti profesionali

artisti, marTalia filmSi mTavar moqmed gmirad masaa gamoyvanili,

magram zogierTi gmiri mainc ikveTeba: ajanyebis meTauri besia (g.

meliava), giorgi (m. gelovani), simoni (d. CxeiZe) aznauri ivane (a.

xinTibiZe), misi yma kozia (n. falavandiSvili) filmis masobriv scenebSi

monawileobda axlo-maxlo soflebis mcxovreblebi, romlebic jer kidev

atarebdnen gurulebisaTvis damaxasiaTebel kostiums da iaraRs.

kinocenzurisaTvis miuRebeli iyo wuwunavas filmSi ,,janyi

guriaSi~ naCvenebi ajanyebul glexobasa da TavadaznaurTa Soris

Tanasworoba da ar iyo asaxuli maT Soris socialuri gansxvaveba. maT

89

miaCndaT, rom erovnuli moZraoba mxolod Tavadaznaurobis prerogativaa

da Cagrul klass, glexobas iq araferi esaqmeba. xelmZRvanelobis

dakveTiT unda Sesuliyo ,,didi~ oqtombris revoluciisa da komunarTa

daxvretis epizodebi, xolo filmis tragikuli finali optimisturiT

unda Secvliliyo. reJisori iZulebuli iyo mcire daTmobaze wasuliyo

ise, rom ar gadaexvia istoriuli simarTlisagan.

filmis premiera 1928 wels Sedga da didi warmatebiT Caiara.

,,suraTis demonstraciis dReebSi gamosul biuletenSi al. wuwunava

werda: me wilad mxvda friad sapasuxismgeblo saqme – saqarTvelos

dasavleT provinciis – guriis 1841 wlis glexkacobis ajanyebis

kinoekranze asaxva mTavar masalad, romelsac me veyrdnobodi Cems

muSaobaSi, gamoviyene egnate ninoSvilis moTxroba ,,janyi guriaSi~,

romelzec agebulia moTxrobis scenari, istoriuli simarTlis dacva da

Tan SeZlebisdagvarad, mkafiod gaSla im tragediisa, romlis mTavari

moqmedni glexobis masebi iyvnen. – ai ra Seadgenda reJisoris upirveles

mizans. raTqma unda ,,janys~, araerTi nakli aRmoaCndeba, magram Tu raime

Rirseba gaaCnia es marto reJisors rodi miewereba, aramed im

TanamSromlebsac, romlebmac Tavisi erTsulovani muSaobiT gadalaxes

yovlad autaneli samuSao pirobebi. vsargeblobT SemTxveviT Cveni

guliTadi madloba movaxseno maT~ (komunisti 1940: 29).

al. wuwunavam mxolod xuTi filmi gadaiRo ,,qristine~, ,,vin aris

damnaSave~, ,,xanuma~, ,,ori monadire~ da ,,janyi guriaSi~. arcerTi maTgani

ar aris tipiuri sabWoTa Tematikis nawarmoebi da arc socialisturi

meTodiT aris Seqmnili.

,,kinoSi man qarTuli sofeli aametyvela, qarTveli adamianis

sicocxlis didi wyurvili gamoavlina, qarTuli erovnuli zne-

Cveulebani warmtac ferebSi gadagviSala, Cveni xalxis sulieri simdidre

gviCvena.~ (qorqia 1958: 29).

a. wuwunava naxevari saukune emsaxura qarTuli xelovnebis samive

dargs _ dramatul Teatrs, operas da kinos. man savsebiT daimsaxura

qarTuli erovnuli saopero reJisurisa da qarTuli mxatvruli

kinematorgafis fuZemdeblis saxeli. man daamkvidra koleqtiuri

ansamblis Teatri da aris qarTuli dramatuli Teatris erT-erTi

pirveli profesionali reJisori.

90

Tavi III. brZola sinTezuri TeatrisaTvis

1. valerian SalikaSvili

valerian SalikaSvili gaxldaT farTo interesebis Teatraluri

moRvawe. iyo msaxiobi, reJisori, pedagogi, dramaturgi, publicisti da

sazogado moRvawe. sul raRac TxuTmeti weli iRvawa qarTul scenaze da

sapatio adgili samudamod daimkvidra.

v. SalikaSvili iyo fsiqologiuri realisturi Teatris saukeTeso

warmomadgeneli.

Tbilisis TeatrSi axalgazrda v. SalikaSvilma Tavisi niWi da

SesaZleblobebi yvelaze metad akakis ,,patara kaxSi~ givis rolis

Sesrulebisas gamoavlina. man gaimarjva, roli Cinebulad Seasrula da

ara marto Tbilisis sazogadoebis mowoneba aramed am rolis pirveli

Semsruleblis kote yifianis qebac daimsaxura. misi meuRle natalia

javaxiSvili werda: ,, kote yifianmna miuloca reJisors da uTxra

valikoze - ,,это что мой двоиник?!~ valikos ki ase mimarTa– Tqven ise

momewoneT, rom amis Semdeg aRar viTamaSeb am rols, sul Tqven

iTamaSebT.~ (mebuke 1956: 26).

Teatrmcodne sergo gersamia aRniSnavs: ,,v. SalikaSvili, rom didi

diapazonis aqtori gamxdariyo, amisTvis mas yvela monacemebi hqonda;

sakmaod didi niWi da temperamenti, keTilmosasmeni xma, romelic kargad

emorCileboda intonaciebs, moZravi saxe, romelsac Zlier uxdeboda

grimebi, exerxeboda grZnobaTa aforiaqeba da saWiro momentSi maTi

daokeba-damorCileba. lamazad Camoqandakebuli, saSualoze cotaT

maRali tani da friad moqnili sxeuli. icoda simRera da kargi smenis

patroni iyo, moxdenilad cekvavda rogorc Cveneburad, ise evropulad.~

(doRonaZe 1962: 201).

v. SalikaSvili bevrs muSaobda Tavis Tavze. repeticiebis Semdeg

TeatrSi rCeboda da damoukideblad muSaobda Tavis rolze. bevrs

91

kiTxulobda. man yovelTvis icoda roli. grafs TamaSobda igi Tu

qiziyels, aznauriSvils, moxeles, Tu imerel aznaurs, SalikaSvili

yvelgan profesiul doneze asrulebda xolme Tavis movaleobas.

im dros yvela TeatrSi moqmedebda msaxiobebis ampluis mixedviT

SerCevis principi. Salva dadiani romelsac SalikaSvilTan TeatrSi

muSaobis didi xnis staJi akavSirebda, ase axasiaTebs mis aqtiorul

SesaZleblobebs: ,,mTavari is ki ar iyo, rom mas SeeZlo rogorc

dramatuli rolebis, agreTve komikurisac Sesruleba da orivegan didis

ostatobiT. es im dros, rodesac, saerTod TeatrSi e.w. amplua metad

gansazRvruli iyo~ (dadiani 1948: 151).

v. SalikaSvils Tavisi niWierebiTa da aqtioruli ostatobis

wyalobiT SeeZlo gadaelaxa ampluis sazRvrebi da mieRwia Janruli

mravalferovnebisaTvis. amaze metyvelebs mis mier gansaxierebuli

rolebi: iago (,,otelo~), Stokmani (,,doqtor Stokmani~), tirezia

(,,oidipos mefe~), lefevri (,,madam sen Jermeni~), darispani (,,darispanis

gasaWiri~), suleiman xani (,,Ralati~), elizbar erisTavi (,,Tamar

batoniSvili~) da sxva. man Tavisi xanmokle samsaxiobo karieris manZilze

asamde roli Seasrula ,,valerian SalikaSvilis TamaSs yovelTvis

axasiaTebda bunebrioba da sisadave. is scenaze mudam ansaxierebda

adamians Tavisi dadebiTi da uaryofiTi mxareebiT. upretenziod,

iseTnairad, rogorc sinamdvileSi aris. mayurebelTa dasanaxavad

gamohqonda is zraxvebi, rac gansazRvrul personaJis Sinabunebis

brZmedSia gatarebuli da rac mas scenaze yvelas Sesaxedad amoqmedebs

da alaparakebs.

v. SalikaSvili ufro grZnobis aqtiori iyo vidre garegani

formisa, magram kargad esmoda mayurebelTa emociebisaTvis didi

mniSvneloba aqvs Sesafer formiT ametyvelebul grZnobebs, amitom mudam

zrunavda maT harmoniul mTlianobaze.

reaqciis wlebSi Tbilisis scenaze idgmeboda moduri dekadenturi

speqtaklebi. SalikaSvilma iTamaSa iseT piesebSi, rogoricaa:

SiukaSvilis ,,simaxinje~, ,,cicinaTela~ l. andreevis, ,,dReni Cveni

cxovrebisa~. SiukaSvilis piesaSi (,,simaxinje~) misi TamaSis Sesaxeb

,,saxalxo gazeTi~ werda: ,,Cven vnaxeT WeSmariti sasceno moqmedeba,

sruli gansaxiereba cocxali, realuri adamianisa; Cvens win cxovreba

92

iyo da ara warmodgena. metad kargi iyo SalikaSvili – samsaxurSi

gaZvaltyavebuli, dabeCavebuli, sacodavi moxele, romelsac yvelaferi

gauwiravs SvilebisaTvis~ (doRonaZe 1962: 135). xolo ,,cicinaTelaSi~

SalikaSvilis TamaSis Sesaxeb ,,saxalxo gazeTi~ werda: ,,ra mSvenieri

artistia v. SalikaSvili. ai namdvilad mxatvruli aRmsrulebeli Tavisi

rolisa. erTi wuTiTac ar uRalatnia xelovnebisaTvis da pirvelad

scenazed gamosvlisTanave moxibla sazogadoeba. es artisti, Cveni

scenisaTvis axals tips ekuTvnis da Tu mis qeba-didebaze taxti ar

daidga da ar ganisvena, rogorc Cveulabad aqvs qarTvels mweralia igi,

sazogado moRvawe Tu artisti, Cveni scenisTvis fasdaudebeli

mniSvneloba eqneba. yovelive wvrilmans, yovelive detals ise ukvirdeba,

iseTi TandaTanobiT da SegnebiT gadmogvcems xolme. maqsis gaiZvera,

borotebiT aRsavse tipi araTu win dagviyena, gvagrZnobina mTeli Cvenis

arsebiT, magram TviT ki erT wuTs, TviT Tavis ,,basiakobis~ drosac

erTxelac ar uRalatnia im medidurebisa da siamayisaTvis, romelic

yovelTvis Tan axlavs amisTana vaJbatonebs~ (doRonaZe 1962: 136).

rogorc avRniSneT, v. SalikaSvili fsiqologiur-realisturi tipis

msaxiobi iyo. mis aqtiur bunebasTan axlos iyo samxatvro Teatris

stili. SalikaSvili ocnebobda moskovSi saswavleblad wasuliyo, magram

materialuri saSualeba amis SesaZleblobas ar aZlevda. misi

mniSvnelovani namuSevrebi mainc fsiqologiur realizms ganekuTvneba.

maT Soris aRsaniSnavia ibsenis ,,doqtori Stokmani~, dimovis ,,ismine

israel~, kldiaSvilis ,,darispanis gasaWiri~ da sxva.

gazeTi ,,axali gza~ iuwyeba, rom 1910 wlis 18 ivliss xonSi Sedga v.

SalikaSvilis benefisi. warmodgenil iqna ibsenis ,,xalxis mteri~.

Stokmanis roli SalikaSvilma SesaniSnavad Seasrula. warmodgenas

xalxi blomad daeswro. gamgeobis saxeliT mas vercxlis portsigari

gadasces.

WiaTuris TeatrSi ganxorcielebul ,,xalxis mtris Sesaxeb~ gazeTi

,,kolxida~ iuwyeboda: ,,saucxovo iyo ,,eqimi Stokmanis~ rolSi b-ni

SalikaSvili, nametnavad im adgils, rodesac eqim Stokmans mTelma

sazogadoebam protesti gamoucxada, rogorc xalxis mters. sazogadod,

piesam kargi STabeWdileba dastova; moTamaSeT etyobodaT reJisoris

bejiTi xeli. sasiamovnod dagvrCeboda, rom Cveni Teatris meTaurni met

93

yuradRebas miaqcevdnen iseT piesebs, rom Cvens cxovrebasTan axlos

iyos~ (doRonaZe 1962: 162).

v. dimovis piesa ,,ismine israelSi~ aronis roli SalikaSvilma

warmatebiT Seasrula, rac im droindel piesaSi iqna asaxuli:

,,mobenefisem Tumca Zveli, magram friad Sinaarsiani piesa amoirCia.

,,ismine israel~ gancdaa mravaltanjuli ruseTis ebraelebisa, im

umagaliTo wleebSi, rodesac yoveli maTgani mravalgvar ubedurebiT

naxevrad gasresili,ukve utifrobas iCens iegovas winaSe da mrisxane

RmerTs ekiTxebodnen: ,,risTvis~-o mobenefise asrulebda aronis rols da

rogorc mudam ,,misi aroni, Tavidan bolomde sworia, unaklo.

gansakuTrebiT Zlieria StabeWdileba meore moqmedebaSi, rodesac aroni

qalis gaupatiurebis ambavs gaigebs~... (mebuke 1956: 32).

1907-1908 wlis sezonSi moskovis samxatvro TeatrSi muSaobis Semdeg

quTaisSi brundeba qarTuli Teatris brwyinvale wrmomadgeneli lado

mesxiSvili, romelmac ramdenime realisturi speqtaklis dadgma

ganaxorciela. maT Soris daviT kldiaSvilis ,,darispanis gasaWiri~.

darispanis roli ladom SalikaSvils daakisra.

d. kldiaSvilis piesebi ki imJamindeli sazogadoebrivi cxovrebis

urTules procesebs gamoxatavdnen. man didi mxatvris TvaliT dainaxa

feodaluri sazogadoebis rRvevis, dakninebis istoriuli procesi.

gviCvena ,,Tavadaznauruli samyaros mwuxri~ da misi waruSleli

suraTebi.

v. SalikaSvilma Seqmna gadagvarebuli mciremiwiani aznauris

darispanis saxe, romelsac warsuli didebidan mxolod mogonebebi da

sasacilo siamaye SemorCenia. darispans uWirs oTxi gasaTxovari

qaliSvilis rCena. igi aTasgvar xerxs mimarTavs sasiZoebis mosaZebnad,

magram sasiZoebs mdidari mziTevi ainteresebT. darispans surs rogorme

xelSi Caigdos isini, miuxedavad mravali intrigisa, am ganzraxvas

aRsruleba ar uweria. aznaurebis cxovrebis da zne-Cveulebis kargi

mcodne v. SalikaSvili realisturad fsiqologiuri, simarTliani da

msubuqi iumoriT gadmoscemda darispanis gancdebs.

,,darispanis gasaWirSi~ SalikaSvilma gviCvena aznaurTa ekonomiuri

Zlierebis da maTi gavlenis dacema. aseve maTi, rogorc klasis

gardauvali ganwiruloba.

94

,,Tavisi arsiT ,,cremlze mware~ kldiaSviliseuli sicili qarTuli

Teatris winaSe axal esTetikur principebs aSenebda. misi praqtikuli

gamarTleba imas niSnavda, rom unda warmoqmniliyo da Camoyalibebuliyo

axali xazi qarTul Teatralur SemoqmedebaSi. Cven mxedvelobaSi gvaqvs

tragikomedia, es iqneboda qarTveli xalxis istoriis, misi dRevan-

delobisa da saerTod erovnuli cxovrebis Teatraluri saxierebis erT-

erTi saukeTeso forma~ (v. kiknaZe 1973).

sandro axmeteli Tavis leqciaSi ,,aris Tu ara qarTuli Teatri

qarTuli? romelic 1915 wlis 11 maiss saxalxo saxlSi waikiTxa, ambobda:

,,icinis qarTveli, rodesac tiris da stiris, roca icinis. icinis

qarTveli, rodesac stiris misi guli~ (axmeteli 1978: 93).

es Tavisebureba qarTul TeatrSi tragikomediis saxiT unda

gamovleniliyo, rac istoriuli TaviseburebiT iyo gamowveuli. rac ar

unda Zlieri da mravalricxovani yofiliyo mteri, qarTveli mainc

optimisturad iyo ganwyobili. ucxo Tvali zogjer ver xedavda

qarTveli kacis namdvil bunebas, fiqrobdnen, TiTqos qarTveli

,,cxovrebas zevzeviT calmxrivad uyurebs; gaurbis mis duxWirs da

stkbeba mxolod mis mSvenierebiT; TiTqos igi ,,bunebiT hedonistia, ar

grZnobs Rrmad cxovrebis tanjvas: udardelia, fuqsavati. suldgmulobs

lxiniT, RviniT da mReris mravalJamiers~ qarTveli kacis momlxen

bunebas axmetelma sul sxva axsna mouZebna. sicili misTvis erTgvari

tragikuli niRabia. misi azriT, ,,diax, marTalia, qarTveli mReris da

ilxens, mere iciT, ra mdgomareobaSia? moigoneT is xana, roca

saqarTvelo, - rogorc saqarTvelo, rogorc simbolo Tavisuflebisa

mokvda, roca saqarTvelos mze Caesvena da ers misi umaRlesi wminda

ufleba, misi damoukidebloba xelidan gamoecala. moigoneT im drois

qarTvelni... gana Cven gvesmis maTi kvnesa, vaeba da tanjva. gana

maSindelni qarTvelni mosTqvandnen da stirodnen viTarca ebraelni

mdinareTa babilonisaTa. gana am saSinel ulmobel drois qarTveli

cremliTa rwyavda daoblebuls, miwasTan gasworebuls samSoblo miwa-

wyals? moigoneT baraTaSvilis dro. sicili da xarxari, lxini da

kiskisi, gegonebaT saqarTvelo tkbeba umSvenieresi wamebiT. lxinobs is

qarTveli, romelic Tavganwirulad icavda samSoblos da ers~ (axmeteli

1978: 92).

95

ilia WavWavaZe statiaSi ,,qarTuli Teatri~ werda: ara gvgonia, im

cremlzed utkbesi ram iyos qveyanazed, roca igi Jonavs bednierebisa da

sixarulis nametnaobisagan da im sicilze umwaresi ram, roca kaci

tiriliT hxarxarobs ubedurebisa da mwuxarebis savsebisagan. ai es

cremliani sicili da siciliani tirili aris igi uzenaesi sitkboeba,

romlis SeerTebiTac WeSmariti da udidesi xelovneba adamianisa Tavis

umwvervales simaRleze azidavs xolme kacsa, da goneba miuwvdomelis

TilismiTa did borotsac, did mwuxarebasac, rogorc did keTilsa da

did bednierebas adamianis gulSi Caafeninebs xolme madlis macxovar

Suqs saTnoebis tvirTis gamosakvanZavad da mere mSvenier yvavilis

gasaSlelad. amaSi momxiblavi Zala da arsebobis mizezi xelovnebisa

sazogadod da saTeatrosi sakuTriv~ (WavWavaZe 1955: 89).

,,darispanis gasaWirSi~ SalikaSvilis brwyinvale TamaSs

imdoindeli presac aRniSnavda: ,,xuTSabaTs, 17 Tebervals, valerian

SalikaSvilis sabenefisod qarTul dramatul sazogadoebis dasis mier

warmodgenil iqmna ,,darispanis gasaWiri~... kargi iyo b-ni SalikaSvili

darispanis rolSi. warmodgenas bevri xalxi daeswro, mobenefisem

saCuqrebi miiRo~ (doRonaZe 1962: 123).

v. SalikaSvilis mier Sesrulebulma darispanis saxem imdenad

waruSleli STabeWdileba moaxdina mayurebelze, rom visac ar unda

Seesrulebina, SalikaSvilis darispans adarebdnen. aq yvelaze ukeT

gamoCnda msaxiobis realisturi manera, misi aqtioruli buneba da

Teatraluri mrwamsi. darispanis rols principuli mniSvneloba hqonda

msaxiobis SemoqmedebaSi.

v. SalikaSvili cdilobda ufro Rrmad Cawvdomoda Teatraluri

xelovnebis arss, radgan xedavda Teatris ganaxlebis aucileblobas da

am sapasuxismgeblo saqmeSi reJisoris adgils da mniSvnelobas. pirvelad

SalikaSvilis reJisoruli SesaZleblobebi akaki wereTelma dainaxa, 1903-

1904 wlebSi akaki dramatuli Teatris reJisorad muSaobda, xolo mis

TanaSemwed – SalikaSvili. WiaTuris Teatrma 1908-1909 wlis sezonSi

SalikaSvili reJisorad miiwvia., xolo 1909 wlis sezonSi TbilisSi

reJisor a. yanCelis TanaSemwed muSaobs

,,reJisoris sakiTxi mudam Seadgenda Cveni scenisaTvis saWirboroto

sagans. gamgeoba yovelive RonisZiebas xmarobda es saqme rigianaT moewyo

96

da xarjsac ar erideboda, magram TbilisSi ver ipova man momzadebuli

da Cveni scenisaTvis Sesaferisi reJisori, rom momavalSi mainc es nakli

aecdina Tavidan, gamgeobam xeli Seuwyo yofil reJisors val.

SalikaSvils wasuliyo moskovSi sareJisoro kursebze da gaevlo iq

umaRlesi praqtikuli skola samxatvro TeatrSi, romlis xelmZRva-

nelebsac gamgeobam Sesaferisi TxovniT mimarTa~ (kiknaZe 1970: 25).

moskovSi yofniT SalikaSvili metad kmayofili iyo. araviTari

gaWirveba ar aSinebda. Tavdauzogavad muSaobda, Tavis meuRle natalia

javaxiSvils werda: ,,qalo, ras SeCerebixar mag oxrebs, wadi quTaisSi da

iqneba ori groSi mainc iSovo da mec am gaWirvebaSi ar Camagdo. xom

xedav mainc araferi gamodis. momavali sezonisa nu geSinian, sul erTia,

arc mand iqnebi da arc quTaisSi aq unda Camogiyvano samuSaod, radgan

momaval sezonSic aq gveqneba swavla. maS raRas uyureb, risa geSinian?

mec mombezrda aseTi cxovreba. SeuZlebelia ugroSkapeikod mSieri

yofna~ (SalikaSvili 1962: 190).

gamgeobis gadawyvetilebis mixedviT SalikaSvili moskovSi

ramdenime weli unda darCeniliyo, magram dramatuli sazogadoebis

gamgeoba Tanxas wesierad ver ugzavnida, bolos ki mTlianad Seuwyvita.

SalikaSvils avadmyofoba gaurTulda, gansakuTrebul movlas

saWiroebda, amis gamo iZulebuli iyo 1910 wels samSobloSi

dabrunebuliyo. SalikaSvilis samxatvro TeatrSi swavla, ra Tqma unda,

sakmarisi, dro ar iyo iseTi rTuli profesiis asTviseblad, rogoric

reJisuraa, magram misma niWierebam da gonierebam bevri ramis aTviseba

SeZlo da samSobloSi SemoqmedebiTad momwifebuli reJisori dabrunda

da didi xalisiT Seudga muSaobas. jer WiaTuris, Semdeg ki xonis

Teatrebs xelmZRvanelobda TavdadebiT da profesionalurad. aqtioruli

muSaoba mas reJisoruli moRvaweobis drosac ar Seuwyvetia. igi

sakuTari rolebis momzadebas did energias da dros axmarda. am

sakiTxTan dakavSirebiT mixeil qoreli werda: ,,rodesac isini mTavar

rolebs asrulebdnen, maTi yuradRebis da energiis nawili Tavis sakuTar

rols undeboda~. es erTnairad Seexeba rogorc l. mesxiSvils, aseve k.

mesxsa da v. SalikaSvils, magram artistuli warmatebebis gverdiT

saintereso reJisorul moRvaweobas eweodnen.

97

1910 wels TbilisSi daarsda sareJisoro sabWo, romlis

SemadgenlobaSi l. mesxiSvili, v. gunia, v. SalikaSvili Sevidnen. es imis

maniSnebeli iyo, rom TeatrSi gaizarda reJisoris roli. sabWos

SemadgenlobaSi yvelaze axalgazrda SalikaSvili iyo. SalikaSvili

Tavis reJisoruli moRvaweobis dros did yuradRebas uTmobda qarTul

originalur piesebs. ormocze meti qarTuli piesa dadga, maT Soris

aRsaniSnavia akaki wereTlis ,,patara kaxi~, i. sumbaTaSvilis ,,Ralati~, k.

mesxis ,,Tamar batoniSvili~, v. gunias ,,da Zma~, n. SiukaSvilis ,,simaxinje~,

,,cicinaTela~, ,,nagavi~, i. gedevaniSvilis ,,msxverpli~, ,,ojaxi~ ,,sinaTle~

da eqvsi Tavisi piesa.

1911 wels gaimarTa SalikaSvilis benefisi. gazeTebi gamoexmaurnen

am faqts ,,qarTuli Teatri~: dRes qarTul TeatrSi batoni SalikaSvilis

benefisia. sezonis miwurulSi erTi uerTgulesi muSaki Cveni scenisa

Tavis saartisto dReobas ixdis. batoni SalikaSvili, rogorc artisti

axalgazrda ar aris, magram reJisorobis aqtiurs xelmZRvanelobas didi

xani ar aris, rac Seudga. miuxedavad amisa, man mainc iCina Tavi, rogorc

dakvirvebulma reJisorma. sazogadod, pirveli naxevari wlevandel

sezonisa Sinaarsis mxriT Zalian sainteresi iyo; da amaSi umTavresi

Rvawli sxvaTa Soris baton SalikaSvils uZRvis. misi reJisorobiT

gaimarTa yvelaze saintereso, originaluri warmodgenebi ,,simaxinje~ b-ni

SiukaSvilisa, ,,msxverpli~ b-ni gedevaniSvilisa, ,,niRilistika~ q-ni ek.

gabaSvilisa, ,,SemTxveva~ b-ni elefTeriZisa. amJamad mobenefise dgams

axal originalur piesas b-ni Salva dadianisas ,,ganwmendis sasaxles~.

yvela es piesebi imdenad xelovnurad iyo dadgmuli, rom saukeTeso

sarepertuaro piesad SeiZleba CaiTvalos. Cven darwmunebuli varT, rom

b-ni SalikaSvilis mier dadgmuli warmodgenebi, sanimuSo warmodgenebad

gadaiqceva momavlisaTvis~ (doRonaZe 1962: 168).

rogorc sxva ,,qarTveli mxatelebi...~ SalikaSvilic gansakuTrebul

yuradRebas uTmobda speqtaklis ansmblurobis sakiTxs. piesa ,,simaxinjis~

dadgmisas man dadebiTad gadawyvita ansamblis sakiTxi: Jurnali

,,xelovneba~ werda: ,,warmodgenaSi sul axalgazrdoba Rebulobda

monawileobas. unda gamotexiT vTqvaT, rom amnairi mwyobri TamaSi,

yoveli rolis Segneba, fsiqologiuri momentebis Seswavla-gadmocema

Tbilisis scenaze iSviaTad minaxavs. ise kargad Caiara piesam, rom calke

98

amsruleblebze aras vityviT imis garda, rom amnairi muSaoba Cvens mier

melpomenas Zalian gaaxarebs~ (kiknaZe 1970: 252).

imdroindel qarTul TeatrSi damkvidrebul iyo gastrolioruli

sistema. amitom ansamblurobis danergvas didi mniSvneloba hqonda. am

mavne gadmonaSTis winaaRmdeg sabrZolvelad moviyvanT ramdenime

magaliTs SarSandel sezonisas. erTi damsaxurebuli artisti reJisorma

daajarima repeticiaze mousvlelobisaTvis, ra Tqma unda iwyina, rogor

Sehkadres... ,,me gastroliori var da movale var movide mxolod or

ukanasknel repeticiazeo~ ... meorem patara roli iTamaSa, mesames ki Tavi

mohqonda imiTi, rom ,,mTeli sezoni da reJisori Cemi mZlavri zurgiT

gavaTrieo~... ai batonebo saukeTeso nimuSi damamtkicebeli Cemi sityvis,

rom qarTuli Teatri gadaiqca qarxanad, xolo misi msaxurni

xelosnebad!~ (SalikaSvili 1962: 87). SalikaSvils miaCnda, rom artists

siamovnebas unda aniWebdes rolze muSaoba, romelic masve moutans

sargeblobas.

,,revizors~ vamzadebdiT. ,,gorodniCi~ TvaliT ar gvinaxavs. movida

warmodgenis dawyebis win da antraqtSi gvaswavlida: ,,qajan Sen aq dadeqi

da Sen aqao~... amgvar muSaobis Semdeg Tvalwin gvidgas. gana amis Semdeg

sakvirvelia Cveni xelovnebis dacema? an sazogadoebis CamoSoreba? meore

magaliTze vwuxvar da mrcxvenia, rom me movagono damsaxurebul

msaxiobs, rom ar arsebobs patara roli, arsebobs patara artisti~

(SalikaSvili 1962: 88). SalikaSvili ,,iyo reJisori axali tipis, axali

yaidis~ (i. gedevaniSvili). Tavisi moRvaweobis manZilze cdilobda

praqtikul saqmianobiT daemtkicebina stanislavskis formula ,,ar

arsebobs didi da patara rolebi, arseboben didi da patara msaxiobebi~,

amis naTel magaliTad moviyvanT msaxiob gvaraZis mogonebas:

,,SalikaSvili d. erisTavis ,,samSoblos~ dgamda. Saxis mxleblebis

rolebze axalgazrda msaxiobebi gaanawila. es rolebi piesaSi meore

xarisxovania, magram SalikaSvilma kargad gaanawila. muSaobis dros

didi yuradReba mogvaqcia da Cvens Zalian seriozulad mivudeqiT.

maxsovs lado mesxiSvilis sityvebi: piesa mSvenivrad aris dadgmuli da

yvelani kargad TamaSoben, magram Tqven samni, Seudareblebi xarTo,~ da v.

SalikaSvilis, Rirseba rogorc, reJisorisa, is aris, rom es patara

rolebi wina planze wamoiwia da sazogadoebis yuradRebis Rirsi gaxda~...

99

marTlac Znelia iyo gastroliori msaxiobis survilebis Sefardeba

speqtaklis interesebisaTvis, magram SalikaSvili am brZolaSi marto ar

iyo, ansamblis sakiTxSi erT poziciaze idgnen sxva ,,qarTveli mxatelebi~

isini erTad ibrZodnen axali Teatraluri principebis danergvisaTvis.

samxatvro TeatrSi iswavla gmiris socialuri yofis asaxvisas

detalebis sizustis mniSvneloba da gmiris Rrma fsiqologiuri

gancdebis gadmocema. piesis dadgmis dros zogjer mogzaurobda kidec

zogierTi tipaJisa da adgilis Sesaswavlad, magram samxatvro Teatris

principebs fanatikurad rodi misdevda zogjer ewinaaRmdegeboda kidec,

amis naTeli magaliTia ioseb gedevaniSvilis ,,sinaTle~. reJisorma

speqtaklSi gamoiyena musika, sabaleto nomrebi.

,,sinaTle~ Teatraluri simbolizmis Taviseburi gamovlenaa,

rodesac amas vambobT, viTvaliswinebT garemoebaTa mTel rigs, romlebic

mimarTulebis ganviTarebaze axdenen zegavlenas da erovnul niadagze mis

uCveulo transformacias iwveven. pirvel rigSi mxedvelobaSi unda

miviRoT qarTuli mxatvruli azrovnebis mZlavri da amouSreteli

romantikuli tradicia, romlis kvali naTlad ikiTxeba originaluri

dramaturgiis yvela mimarTulebis, maT Soris simbolistur nimuSebSic~

(kalandariSvili 2007: 159).

,,sinaTlis~ premieris win gazeTebi sazogadoebas awvdida

informacias, rom speqtaklisaTvis specialurad daiwera musika,

monawileobas iRebda mTeli dasi, agreTve orkestri presmanis

xelmZRvanelobiT, filarmoniis gundi. cekvebis dasadgmelad mowveuli

iqna baletmaisteri. iqmneboda axali dekoraciebi. ,,sinaTle~ iwyeboda

mefe jimSeris (v. gunia) mdidrulad gaformebul sasaxleSi nadimis

sceniT. mefe, stumrebi, msaxurebi mwuxarebas moecva, mefes memkvidre ar

uCndeboda. gaisma Weqa-quxilis xma, gaixsna uzarmazari klde, gamoCnda

derviSi (a. imedaSvili). is mefes daxmarebas sTavazobs im pirobiT, rom

ori memkvidridan erTi misTvis unda daeTmo. speqtaklis meore suraTSi

darbazSi gamWvirvale fardis miRma ori akvani irweoda. moqmedebis

ganviTareba Tormeti wlis Semdeg grZeldeba, devriSi brundeba da mefes

pirobis Sesrulebas Txovs. mas mSvenier avTandils (taso abaSiZes)

aZleven. meore moqmedeba sanaxaobrivi efeqtebiT gamoirCeoda. avTandili

ukve devriSis samflobeloSia. aq areulobaa. eSmakebi devriSis

100

winaaRmdeg amxedrebulan. cekvaven, daxtian da erTmaneTis dasmenasac

axerxeben. areulobiT isargeblebs avTandili da garbis. eSmakebis cekva

groteskuli maneriT sruldeboda, sruliad sapirispiro xasiaTis iyo

cekva, romelic klasikuri baletis formiT sruldeboda. speqtaklis

bolo moqmedeba iwyeboda imiT, rom avTandili sanTeliT xelSi, mTlad

daZonZili dangreul sofelSia, romelSic gveleSapi xalxisagan sul

axal da axal msxverpls moiTxovs. avTandilma gveleSaps sZlia da

Semdeg mefes Tavisi vinaoba gaumxila. am momentidan speqtakli finalur

epizodSi gadadioda. gundi asrulebda ,,samSoblos~ da cremlmoreuli

mayurebeli gamalebiT ukravda taSs.~ ,,saxalxo gazeTis~ furclebze

Salva mesxiSvili ,,sinaTlis~ dagmis Sesaxeb werda: ,,22 dekembers Cveni

erovnuli Semoqmedebis dResaswauli iyo, _ swerda Salva mesxiSvili

,,saxalxo gazeTSi~ ,,sinaTlis~ dadgmis Sesaxeb _ dResaswauli

sagulisxmiero piradad CemTvis da mgonia yvelasaTvis. qarTulma dasma

warmoadgina i. gedevaniSvilis ,,sinaTle~. dasneulebulma erovnulma

Semoqmedebam frTa gaSala _ marTalia igi jer ver Sehkravs Tavisuflad

kamaras cis laJvardSi, magram gahqra Zveli uimedoba, gahqra mxolod

sxivisadmi mibaZva. TandaTan izrdeba qarTuli mxatvruli Semoqmedeba.

burusSi gaxveuli erovnul dabeCavebas Suqi Semostyorcna ,,sinaTlem~ _

jer mxolod Suqi, magram imedia ,,msxverpliT~ gaspetakebuli eri

,,sinaTlis~ saSualebiT daamxobs, dscems Zirs bneleTis samefos~. (mebuke

1956: 66)

rusuli oficiozis azris gamomxatvelma ,,kavkazmac~ ver damala

Tavisi aRtaceba da komplimentebi ar daiSura, magram mainc ver damala

Tavisi ganawyeneba da cinikurad aRniSna ,,qarTvelebs uyvarT zmanebis

momgvreli zRaprebi,~ 1914 wels speqtakli ganaaxles, misTvis axali

musikaluri gaformeba SeirCa. speqtakli mayurebelSi popularuli iyo,

warmodgenaze bileTebis Sovna Wirda. amitom warmodgena saxazino

Teatris did scenaze gadaitanes, magram miuxedavad amisa, speqtaklze

daswrebis moTxovnilebam ar iklo. Teatri male sagastrolod quTaisSi

gaemgzavra. ,,sinaTles~ iqac didi warmateba xvda wilad.

grigol robaqiZem quTaisis TeatrSi leqcia waikiTxa ,,sinaTlis~

,,dasagmobad~. g. robaqiZis leqciis Tezisebi gazeTma ,,azrma~ gamoaqveyna:

Tezisi pirveli! ,,sinaTle~ drama ar aris. Tezisi meore: igi arc

101

zRaparia. Tezisi mesame: simbolisturi nawarmoebi ar ari. Tezisi meoTxe:

,,sinaTle~ iwvevs mxolod fiziologiur nacionalizms da rogorc aseTi,

igi ryvnis nacionalur grZnobas, ,,sinaTle~ aTaxsirebs mkiTxvels~

(kalandariSvili 2007: 169).

i. gedevaniSvilsa da gr. robaqiZes Soris gaimarTa polemika.

Jurnali ,,Teatri da cxovreba~ gamoexmaura gr. robaqiZis kritikas da

gansxvavebili azri gamoTqva: ,,dramis mxriv axali movlena SevniSneT: es

aris gedevaniSvilis ,,sinaTle~, romelsac xalxi aRtacebiT ewafeba, es

movlena naTelyofs Tanamedrove sadramo Semoqmedeba Tu ra gzas unda

daadges, - erTferovan uZravi mdgomareobidan mravalferovan moZraobi-

sken unda warimarTos: sityva cekva, simRera, sanaxaoba – ai ras moiTxovs

Tanamedrove adamianis suli, marTalia Cveni Tavisuflebis mterni

garedan irgvliv jojoxeTur kocons gvigizgizeben, magram Sinidan Cveni

xeli vnebis qurumni ufro Zlier cecxls anaTeben.~

g. robaqiZis leqcias speqtaklis popularobaze araviTari gavlena

ar mouxdenia. SalikaSvilis speqtakli mTelma saqarTvelom naxa da

warmateba da taSi ar moklebia.

SalikaSvili did yuradRebas aqcevda speqtaklis mxatvrobas.

maSindel Teatrs ar hqonda saSualeba yvela piesa sxvadasxva

dekoraciebSi daedga, magram Teatris mZime materialuri mdgomareobis

miuxedavad SalikaSvili mainc axerxebda, rom speqtakls Tavisi

dekoraciuli samyaro hqonoda. amis sailustraciod moviyvanT ,,saxalxo

gazeTis~ mier Sileris ,,don karlosis~ dekoraciis aRweras: ,,yvelaze

uwinares, sasiamovnod unda aRvniSnod warmodgenis Rirseba reJisoris

mxriT. sworad mosawonia iseTi sada mowyobiloba scenisa, romliTac

warmodgenili iyo ,,don karlosi~ scena mTeli warmodgenis ganmavlobaSi

warmoadgenda erTi stilis Sesafer darbazs, ubralod morTuls,

romlis ukana kedeli gaWrili iyo TaRiT da sxvadasxva suraTis dros

icvleboda mxolod am TaRis iqeTa dekoraciebiT. am gvaris martivis,

magram sruliad sakmarisi morTulobis wyalobiT daugvianeblad

misdevda erTi suraTi meores, STabeWdileba ar sustdeboda da iseTi

metad rTuli da didi piesisa, rogiricaa ,,don karlosi~ gaTavda

pirvelis oc wamze. aseTi sada morTuloba saxelmZRvanelod unda

gaixados Cvenma dasma Seqspiris, Sileris da sxva rTuli tragediebis

102

dadgmis dros. dawvrilebiTi da sruli morTva scenisa yovelTvis

saWiro ar aris; sakmarisia erTi da ori moxazuloba, rom scenam Seqmnas

saWiro iluzia iq, sadac umTavresi mniSvneloba adamianis sulier

gancdasa da brZolasa aqvs. sul sxvaa iseTi piesebi, sadac upirvelesi

adgili Tvalis sanaxaobas ekuTvnis: aq, rasakvirvelia umTavresi

mxatvruli garegnoba da morTulobaa~ (mebuke 1956: 65).

1912 wlis 2 Tebervals WiaTuraSi Tavis sabenefisod dadga

gordonis piesa ,,satana~, romelSic satanas roli Tavad Seasrula.

,,saxalxo gazeTi~ am dadgmis Sesaxeb werda: ,, ... ai, rvas gadascilda 10

wuTi, aixada farad, moisma musikis xmasTan galoba da gamoCnda sibnele:

Semdeg, roca sibneles Tvali SeeCvia, gamoirkva maRali kldeebi, ukan

maRal mTebze klde; xolo titvela kldeebs Soris, viT miwidan amosuli,

raRac adamianis magvari, romelic ganaTda wiTlad da gamoCnda igi

eSmakeuli arseba: galobis xma Sewyda, gaisma saubari uxilav RmerTis

xmasTan eSmakisa.

,,RmerTi da eSmaki danaZlevdnen: an gamarjveba anda damarcxeba

eSmakisa da es sanaZleo simvoliuri... ukve dabnelda, gaisma musikis xma

da Tan mohyva galoba, daeSva farada... da ise gaSra mayurebeli

sazogadoeba, rom ramdensame wuTs gaSterebuli misCereboda scenas;

daaviwydaT dResaswauli da TiTqmis TavianTi arsebac-ki; Semdeg

gamoerkvnen, Sexedes erTmaneTsa da odnav Tavi daiqnies; es iyo usityvo

gamoTqma xelovnebis gamarjvebisa~. (mebuke1956: 64)

man SesaniSnavad Seasrula satanis roli, magram CvenTvis,

SexedulebiT ufro sainteresoa mis mier am piesis dadgma, romelic

speqtaklis atmosferos Seqmnis brwyinvale magaliTad SeiZleba

davasaxeloT. ,,Tu reJisorma, msaxiobma, avtorma, mxatvarma, (da xSirad

musikosma) Seqmnes mayureblsaTvis speqtaklis atmosfero, _ mas ar

SeuZlia masSi monawileoba Aar miiRos~. (Cexovi 2003: 357).

v. SalikaSvilma ,,samSoblos~ dadgmis dros moiwvia cnobili

moqandake da mxatvari grane, warmodgena aRfrTovanebiT miiRo

mayurebelma. ,,samSoblos~ dadgmas SalikaSvili didi pasuxismgeblobiT

moekida. n. gvaraZe gadmogvcems ,,samSoblos~ dadgmis istorias: ,v.

SalikaSvils undoda sezoni sxva piesiT gaexsna, magram gamgeobam uari

uTxra, usaTuod ,,samSobloTi~ unda gaxsna sezonio. im dros tradiciad

103

iyo gadacemuli, rom Tbilisis zamTris sezoni yoveltvis ,,samSobloTi~

ixsneboda. am sezonSic ase moxda... SalikaSvilma, rogorc moskovSi

namyofma da iqauri kulturiT aRWurvilma didi energiiTa da

siyvaruliT mohkida xeli piesas da kargad dadga. v. SalikaSvili

,,samSoblos dadgmis Semdeg iwames, rogorc reJisori amxanagebma da

sazogadoebamac~ (gvaraZe 1949: 149).

v. SalikaSvili didi enTuziazmiTa da siyvaruliT dgamda qarTul

piesebs, aqezebda axalgazrda qarTvel mwerlebs piesebis dasawerad da

sixaruliT dgamda maT nawarmoebebs. 1910 wels, SalikaSvilma dadga niko

SiukaSvilis ,,simaxinje,~ romelSic Toma ZnelaZis roli Tavad iTamaSa.

,,saxalxo gazeTi~ gulTbilad gamoexmaura am faqts ,, kargebi iyvnen

qalbatoni SoTaZe da batoni SalikaSvili Toma ZnelaZis rolSi.

axalgazrda artistebma gasaocari erTsulovnebiTa da sixalisiT

iTamaSes paraskevs. etyoba Sroma ar dauzariaT. gulwrfelad vusurveb,

rom SemdegSiac aseTi mSvenieri TamaSiT umaspinZldebodnen damswre

sazogadoebas~ (mebuke 1956: 61). ioseb gedevaniSvilis ,,msxverplma~ Salika-

Svilis yuradReba Tavisi Sinaarsis gamo miipyro. piesaSi asaxulia

glexTa masebis mdgomareoba. 1905-1907 wlebis revoluciis damarcxebis

Semdeg glexobam dakarga TavianTi Zalebis rwmena, daisadgura

nihilizmma. piesaSi mTavari moqmedi Zala glexTa masa iyo, amitom

ZiriTadi yuradReba SalikaSvilma masiur scenebs dauTmo glexTa

cxovreba rom sworad aesaxa. amisaTvis SalikaSvili specialurad

qarTlis soflebSi gaemgzavra. iq SearCia saWiro tipaJi, gaecno qarTlis

soflebisaTvis damaxasiaTebel sacxovrebel nagebobebs. Tavisi

dakvirveba Semdeg sainteresod gamoiyena ,,msxverplis~ dadgmis dros.

yvela patara roli speqtaklis ZiriTadi miznis gadmocemas emsaxureboda

gansakuTrebuli xasiaTiT, temperamentiT da misTvis damaxasiaTebeli

individualuri TvisebebiT. SalikaSvilma didi yuradReba miaqcia

masobriv scenebs. speqtaklSi TviTon gadaicva glexis kostumi, gamovida

scenaze da waruZRva masas. masobrivi scenebis dadgmaSia SalikaSvilis

erT-erTi ZiriTadi damsaxureba qarTuli Teatris winaSe. imdroindeli

qarTuli presa erTxmad aRniSnavda, rom speqtaklSi masobrivi scenebi

didi profesionalizmiT iyo dadgmuli.

104

,,piesaSi bevri masiuri scenebia, amitom piesa saTanado

STabeWdilebas ver moaxdenda, cudad rom warmoedginaT, magram Cveni

msaxiobebis sabednierod, piesam Zalian kargad Caiara, kargebi iyvnen

kerZo amsruleblebi, batonni: abaSiZe, gamyreliZe, aradeli, magram ufro

kargi iyo masiuri scenebi. swerad madlobis Rirsia batoni SalikaSvili,

rom Sroma ar dauzogia da sazogadoebas mSvenierad dadgmuli

warmodgena aCvena. imedia dramatuli sazogadoebis gamgeoba gaimeorebs am

piesas da amiT saSualebas miscems yvelas, vinc pirvelad ver daeswro am

warmodgenas, meored mainc naxos~ (doRonaZe 1962: 133)

v. SalikaSvils hqonda unari amoecno axalgazrda msaxiobebSi

talanti da gabedulad niSnavda maT wamyvan rolebze, magaliTad

,,msxverplSi~ erT-erTi mTavari roli - glexis qali naTia - misca

axalgazrda msaxiob qals, gigua ceTiaSvilis roli - g. iSxnels. am

roliT axalgazrda msaxiobma saxeli gaiTqva. moxuci glexis gabos

roli – axalgazrda msaxiobs v. gamyreliZes. SalikaSvili specialurad

gamonaxavda dros, muSaobda axalgazrdebTan, raTa aemaRlebina ostatoba

da kulturuli done. msaxiobi Saqro gomelauri Tavis mogonebebSi wers:

,,ramdeni daxmareba aRmouCenia mas CvenTvis, axalgazrda msaxiobTaTvis,

rogor aRinTeboda xolme sixaruliT, Tu mis mier dasaxul gegmas

cotad Tu bevrad sisworiT ganvaxorcielebdiT! ramdeni Sroma da jafa

gaswia da Tavisi Zal-Rone Sealia misTvis da CvenTvis sayvarel Teatrs~!

(gomelauri 1962: 125)

ori wlis Semdeg, 1912 wels SalikaSvilma WiaTuraSi didi

warmatebiT dadga ,,msxverpli~, romelic arafriT ar Camouvardeboda

Tbilisis dadgmas.

1918 wels dramatulma sazogadoebam daarsa sasceno xelovnebis

studia. studias xelmZRvanelobda g. jabadari. pedagogad miwveuli iyo v.

SalikaSvili. studielebi iyvnen v. anjafariZe, m. Wiaureli, a. vasaZe, S.

RambaSiZe, S. aRsabaZe, g. sarCimeliZe da sxvebi. studiis gaxsnisas

SalikaSvilma sityviT mimarTa axalgazrdebs: ,,qarTulma Teatrma Tavisi

gza ekliani gmirulad ganvlo da Tavisi droSa dRemdis moitana im

saxiT, ra saxiTac igi pirvelad aRimarTa. cxovreba Seicvala! Zveli

daingra da am nangrevebze axali cxovreba Sendeba. qarTuli Zveli

Teatric am uTanasworo brZolaSi daRlil-daqanculi, Ronemixdili

105

ukanasknel suliskveTebas ganicdis. axali cxovrebisaTvis Zveli xanis

matarebeli saWiro aRar aris. TviT cxovrebam ubrZana mokvdio da isic

kvdeba, magram mogexsenebaT, sikvdils axali sicocxle mosdevs. – TviT

sikvdili Sobavs axal sicocxles da ai axalma cxovrebam Zvelis

memkvidrem mogiwodaT Tqven – axalgazrdebs~ (SalikaSvili 1962: 99).

v. SalikaSvili kargi reJisor-pedagogi iyo. a. vasaZe Tavis mogone-

bebSi wers: ,,im droisaTvis msaxiobis ostatobaSi yvelaze ufro

saintereso leqciebs valerian SalikaSvili kiTxulobda. pirvelad

swored baton valerianisagan gavige zogi ram stanislavskis ,,pirveladi

elementebis~ Sesaxeb. man amixsna, agreTve Tu ras niSnavs scenaze

qveteqsti, mizani, gamosaxvis saSualeba, xasiaTi, gardasaxva, biografia

da sxva~ (vasaZe 1977: 39).

g. jabadari rogorc safrangeTSi naswavli, franguli skolis

mimdevari iyo, SalikaSvili ki samxatvro Teatris meTods aniWebda

upiratesobas. es SemoqmedebiTi gansxvavebuloba kargad SeamCnia

studielma akaki vasaZem. ,,giorgi jabadari, rogorc antuanis mowafe da

franguli skolis mimdevari, leqsis wakiTxvis dros Txoulobda

melodiisa da riTmis gamokveTas. valerian SalikaSvili ki, rogorc

samxatvro Teatris mimdevari, leqsis kiTxvis dros riTmas araviTar

yuradRebas ar aqcevda~ v. SalikaSvili winaaRmdegi iyo yovelgvari

zeaweulobisa da paTetikurobisa da studentebisagan bunebriobas

moiTxovda. SalikaSvilma studielebTan daiwyo muSaoba gedevaniSvilis

,,sinaTleze~. studielebSi nergavda stanislavskis principebs, moiTxovda

mkacr disciplinas. ,,me amiT is ki ar minda vTqva, rom did msaxiobs

daemorCilos da monad gauxdes patara msaxiobi! xelovnebis winaSe

yvelani Tanasworni unda viyvneT, yvelam erTi suliT, erTis guliT unda

vemsaxuroT mas. ar aris didi da patara rolebi, arian niWiT didi da

patara msaxiobebi. niWieri msaxiobi patara rols ise iTamaSebs, rom

uniWo msaxiobs, didi rolis moTamaSes sruliad daCrdilavs~ - ambobda

v. SalikaSvili. SexedulebaTa SeuTavseblobis gamo SalikaSvilma

studia ramodenime TveSi datova. SalikaSvilis pedagogiuri talantis

aRiarebad SeiZleba CaiTvalos a. vasaZis mogoneba:

,,aleqsandre wuwunavam Semaqo im dRes Cemi TamaSi kikviZis rolSi

da Tan nemiroviCis naTqvamsac gadmomcemda: Zalian dainteresda vasaZes

106

vin aswavlida msaxiobis ostatobaso. vici, marjaniSvilma farTo

Semoqmedebit gzaze gamoiyvana, magram misi aqtioruli xelovnebis fuZe,

rogorc vatyob samxatvroelebis skolasTan axlos ariso; gansakuTrebiT

kikviZeSi organulad Serwymuli aqvs didi cxovrebiseuli simarTle,

sazrianoba da efeqturi, romantikuli artistizmi da ukvirda, maSin Seni

pirveli maswavlebeli SalikaSvili gavixsene da vuTxari: aleqsandre

ivaniZem rom gTxovaT 1908 wels speqtaklze ,,vai Wkuisagan~ Tqvens

repeticiebs daaswariT erTi qarTveli reJisori meuRliTurTo, is

reJisori valerian SalikaSvili gaxldaT, Tqveni xelovnebis, samxatvro

skolis Tayvanismcemeli da mimdevari da agreTve vasaZis maswavlebeli

msaxiobis ostatobaSi meTqi~ (vasaZe 1984: 241).

v. SalikaSvilis avadmyofobis gamo s. axmeteli werda: ,,erT dros

dauRalavi muSaki axla avadaa, qarTuli scenis Tavganwiruli moamage

WleqiT Sepyrobili, baqos saavadmyofoSi wevs, iwvala, ivaglaxa

sayvarelma adamianma da axla ki misi wrfeli guli saSineli

avadmyofobis siaxloveebs ganicdis. SiSsa mgvris misi mdgomareoba.

vTrTi misi bediT. vah, Tu ver vupatrone? ver mivxedoT, ver movuaroT,

meSinia miT ufro, rom vicnob Cvens sazogadoebas. pirSi momRimari,

pativismcemi, Zalian xSirad Tavis saukeTeso pirmSo Svilebs gaWirvebis

dros uyuradRebod stovebs. Tavs mianebebs, daiviwyebs. axalgazrda

niWieri msaxiobi SalikaSvilic aseTive gaWirvebaSia xangrZlivma Sromam,

xelovnebisadmi gulSematkivarobam gatexa jansaRi adamiani.

arafrismqone, upatronod, igi sxvagan, Sors loginSi wevs da Cvensken

Tvalebi upyria. vin icis, ras ganicdis Cveni valiko, vin icis ra Savi

fiqrebi dastrialebs mis moqancul suls. saWiroa Svela, Zmuri nugeSi,

saWiroa saCqaro daxmareba. Cveni valia, riTac ki SegveZleba, davixsnaT

igi saSineli senis klanWebidan. Cveni alersiT da yuradRebiT mas unda

mivceT gulis simxneve da moTmineba~ (axmeteli 1978: 117).

baqoSi gaimarTa warmodgena avadmyofi reJisoris v. SalikaSvilis

sasargeblod. Seagroves 650 maneTamde da saqarTveloSi gamoagzavnes. v.

SalikaSvili cotaTi momjobinda da isev ainTo muSaobis surviliT.

baTumis dramatul dass 1916-1917 wlebSi xelmZRva-nelobda v.

SalikaSvili. ,,saTeatro sezoni gaixsna 27 seqtembers i. gomarTelis

piesiT ,,qoxSi~. Semdeg warmodgenili iyo d. kldiaSvilis ,,irines

107

bedniereba~, S. dadianis ,,Seni Wirime~, i. gedevaniSvilis ,,msxverpli~, v.

gunias ,,siZe-simamri.~ or ukanasknel warmodgenaSi monawileoba miiRo

sagangebod mowveulma v. abaSiZem. dasma warmoadgina d. erisTavis

,,samSoblo~ s. WanturiSvilis ,,morevSi,~ a. sumbaTaSvilis ,,Ralati~. v.

SalikaSvil,i Tbilisis dramatuli sazogadoebis TeatrSi dgams Tavisive

piesas ,,gawyvetili jaWvi~. Teatralur studiaSi daiwyo leqciebis

kiTxva, magram misi avadmyofoba Zalian garTulda da 45 wlis asakSi 1919

30 ianvars gardaicvala Tavis mSobliur sofel akeTSi. cnobili

qarTveli sazogado moRvawe, mwerali da dramaturgi valerian

SalikaSvilis axlo megobari Salva dadiani ase afasebs mis reJisorul

moRvaweobas: `igi iyo imgvari reJisori, rom maSindel, teqnikurad metad

mouwyobel, TiTqmis uarafro TeatrSi SeeZlo iseTi warmodgena daedga,

rom xSirad maRali gemovnebis mayurebelic daekmayofilebina. maSin

umTavresad saqme is iyo, reJisors kargi da moxdenili mizanscenebi

gamoemuSavebina da yvela piesebisaTvis erTi da igive dekoraciebi

sxvadasxva kombinaciebiT ise daedga, rom mayureblisaTvis siaxlis

iluzia Seeqmna. amas SalikaSvili mudam moxerxebulad da Wkvianurad

akeTebda~ (dadiani 1948: 152).

v. SalikaSvilis brZola reJisuris principebis damkbidrebisaTvis,

warmoadgens gardamavali periodis qarTuli Teatris erT-erT

umniSvnelovanes etaps. am brZolaSi didi mniSvneloba hqonda saTeatro

azrovnebis donis amaRlebas, profesiuli saTeatro atmosferos Seqmnas,

Teatris specifikis mcodne reJisorebisa da msaxiobebis literaturul

moRvaweobas. am mxrivac gamoirCeoda v, SalikaSvili.

v. SalikaSvilis kalams ekuTvnis Svidi piesa: ,,gadaWrili muxa~ -

drama oTx moqmedebad, ,,uniadagoni~ komedia - oTx moqmedebad,

,,upretenzio komedia~ komedia - sam moqmedebad, ,,ojaxi~ - drama xuT

moqmedebad, ,,Cvenebi~ komedia - sam moqmedebad, ,,gawyvetili jaWvi~ - drama

sam moqmedebad, ,,moqalaqis sizmari~ - SarJi erT moqmedebad. hqonda

naTargmni mravali piesa: riJkovis ,,pirveli mercxali~, hauptmanis

,,feiqrebi~, mirbos ,,Jan da madlena~ da sxva. maT Soris bevri komedia da

vodevili.

v. SalikaSvilis piesebi realisturad asaxavdnen meoce saukunis

dasawyisis saqarTvelos cxovrebas misi naklovani mxareebiT avtors

108

gamohyavda uaryofiTi tipebi, romlebic am naklovanebebis SeqmnaSi iyvnen

damnaSaveebi, sityvebiT ki samSoblosa da xalxis siyvaruliT iwvodnen.

aseT pirTa xelSi Cavardnili qveyana unugeSo mdgomareobaSia Cavar-

dnili. avtori mocemuli situaciidan gamosavals ver poulobs da

uimedo mdgomareobaSia. aseT piesebs ganekuTvneba ,,gadaWrili muxa~ da

,,uniadagoni~ anu ,,aramzadebi~.

v. kiknaZe wers: `v. SalikaSvili ramdenime piesis avtoric aris.

zogierT maTgans mxolod dramaturgiis istoriisaTvis aqvs mniSvneloba,

zogic arqivs ganekuTvneba. nawils dResac ar daukargavs mniSvneloba da

igi Cvens Tanamedroveobasac afiqrebs Tavisi mZafri problematikiT.

swored amgvar piesad migvaCnia ,,gadaWrili muxa.~ v. SalikaSvili erTi

pirveli dramaturgTagania, romelic inteligenciis cxovrebas Seexo.

soflidan xalxis denadobam SeakrTo dramaturgi. man dainaxa, rom

qalaqisken daiZra xalxi. amis gamo SeZrwunebulia mwerali. raoden

Zlieradac ar unda Candes misi pesimisturi msoflmxedveloba, igi mainc

marTali iyo, rogorc mwerali da moqalaqe. mis sevdas hqonda

safuZveli~

v. SalikaSvils miaCnda, rom Cvenma glexobam gadaarCina saqarTvelo

da SeinarCuna misi TviTyofadoba. ver egueboda, rogor iSleboda

soflis stabiluri cxovreba. xalxi iyreboda da qalaqSi saxldeboda. am

process socialuri da ekonomiuri safuZvlebi gaaCnda. dramaturgi am

istoriul procesSi qarTveli xalxis tragedias xedavda, magram rogor

unda gadawydes es rTuli problema SalikaSvili Tavis piesaSi pasuxs

ver iZleva. ,,gadaWril muxaSi~ dramaturgi soflis cxovrebis idealur

suraTs gvixatavs. Tavadi niko, romelic imisTvis rom aamaRlos soflis

kultura xsnis skolas, biblioTekas, cdilobs Seitanos ganaTleba da

amiT Seagulianos axalgazrdoba ar miatovos sofeli. glexebTan megob-

rulad cxovrobs, colad irTavs Rarib obols, magram es idilia male

irRveva, Tavad nikos ar eyofa Zala Seesrulebina winaprebis anderZi –

ar moeSala fuZe. igi qalaqeli katoTi moixibla. ojaxs, mamuls

miatovebs da sacxovreblad qalaqSi gadadis.

piesam recezentebs Soris azri orad gayo. zogierTi maTgani

ukmayofilebas Riad gamoxatavda: ,,18 RvinobisTves qarTul TeatrSi

warmodgenili iyo SalikaSvilis oTxmoqmedebiani drama ,,gadaWrili

109

muxa~. avtors mizani kargi hqonda, magram dramas araviTari mxatvruli

gemovnebis, araviTari sasceno sinamdvilis kvali ar emCneoda. igi im

uxeiro publicistis alboms hgavda, saca uTavbolod Cakerebulia

yovelgvari ,,kargi~ azrebi Dda arcerTi suraTi ar aris am azrebiT

xorcSesxmuli. usaTuod, did naklad unda CaiTvalos pirvel moqmedebaSi

gabmuli baasi soflis da qalaqis Taobaze. yvela is, rac pirvel

moqmedebaSi iTqva, dramis moqmedebam mainc TavisTavad gvamcno. piesis

saerTo nakli moqmed pirTa sityvebis raxaruxia. piesas bevrs uSlis

moqmed pirTa ,,filosofosoba~. mayureblisTvis aris saWiro mxolod

moqmedeba, Tanac oriode sityva, saxeebi, zne-Cveuleba ama Tu im pirisa,

romelime gansakuTrebuli xazi; ar aris saWiro srulebiT arabunebrivi

sityva, xelovnurad avtoris mier CarTuli~ (doRonaZe 1962: 138).

kritikul SefasebasTan erTad iyo uamravi dadebiTi xasiaTis

werili: ,,v. SalikaSvilis ,,gadaWrili muxa~ karg STabeWdilebas axdens

Tavisi politikur-socialuri tendenciiT, piesa publicisturi

xasiaTisaa, exeba Cveni inteligenciis maRal wodebas, im uangarobas,

romelic dasuraTebulia misive ,,uniadagoSi~, xolo pirvelis Sinaarsi

ufro ojaxur – sazogadoebrivia, meoresi – erovnul-politikuri.

marTalia CvenSi jer ar gamosulan garkveulad nikos, golas, ninos da

sxvebisTana gmirebi, magram eWvs gareSea, rom Cvens cxovrebas yoveldRe

ufro da ufro emCneva is midrekileba, romelsac gvixatavs ,,gadaWrili

muxa~ (doRonaZe 1962: 140).

,,saxalxo gazeTis cnobiT: ,,qarTuli Teatri, paraskevs, 22

Tebervals v. SalikaSvilis sabenefisod warmoadgenen misive

oTxmoqmedebian piesas ,,gadaWrili muxa~. batonma SalikaSvilma

SarSandeli uferuli sezonis mere, wels TvalsaCinod gamoacocxla

Cveni scena, rogorc xelovanma reJisorma. misi Rvawli am mxriv

daufasebelia. meore mxriv TviT piesac ,,gadaWrili muxa~ wels pirvelad

Sevida Cveni dasis repertuarSi da Rirseuli yuradRebac daimsaxura. es

piesa, eWvi ar aris qarTul repertuarSi TvalsaCino adgils daiWers.

imedi gvaqvs, rom sazogadoeba Rirseulad daafasebs batoni

SalikaSvilis Rvawls, mis benefiss siamovnebiT daeswreba da misi

originaluri piesiTac datkbeba.~ azrTa sxvadasxvaobis miuxedavad, yvela

erTxmad aRniSnavda speqtaklSi ,,gadaWrili muxa~ aqtiorTa brwyinvale

110

TamaSs. ,,mwyobrad Caiara,~ ,,unaklo iyo,~ ,,kargad asruleben~ da sxva.

,,gadaWrili muxa sazogadoebam aRfrTovanebiT miiRo. ,,Teatri save iyo~,

,,piesa moswons~, ,,avtors gamouZaxes~ da sxva.

v. SalikaSvilis piesa ,,uniadagoni” gamoqveynda 1913 wels.

nawarmoebSi asaxulia imdroindeli politikanebis cxovrebaSi arsebuli

dapirispireba da SuRli. gviCvenebs demokratizms amofarebuli

mmarTveli zeda fenis politikur, sayofacxovrebo da moralur gaxrwnas.

SalikaSvili erT-erTi aseTi politikanis cxovrebas gvixatavs

aleqsandres saxiT, romelic piradi gamdidrebisaTvis samsaxurebriv

mdgomareobas iyenebs. iRebs qrTams, gareulia binZur maqinaciebSi. amave

dros igi ugulo cinikosi da egoisti pirovnebaa. aleqsandresTan

daaxloebuli pirni nestori da pavle pirferobiT da farisevlobiT

moipoveben aleqsandres keTilganwyobas da iqamde emsaxurebian mas, sanam

Zala gaaCnia. isini aleqsandres meSveobiT binZuri da bneli saqmeebiT

mdidrdebian. aleqsandres meuRle daro mSoblebis daZalebiT

usiyvarulod misTxovda mas. maT SeeZinaT ori Svili rusiko da zurabi.

mas qmari ar uyvarda, magram erTgulebiT asrulebda diasaxlisis

movaleobas. maqinaciebi gamoaSkaravda aleqsandres da misi kompanionebis

saqme gamosaZieblad gadaecema sagamomZiebo organoebs. daro 18 wlis mere

xvdeba griSas, romelic axalgazrdobaSi uyvarda. profesiiT eqimi griSa

didxans muSaobda peterburgSi da sabolood TbilisSi brundeba, maT

Soris axali ZaliT ifeTqebs siyvaruli, miatovebs ojaxs da midis

sayvarel adamianTan. peterburgSi griSam sikvdils gadaarCina daros

qaliSvili rusiko. qaliSvils Tavisi mxsneli Seuyvarda, rodesac

rusikom gaigo rom misi deda colad gayva griSas, ver aitana da Tavi

moikla. rodesac gurami igebs dedis gaTxovebasa da mamis meqrTameobis

ambavs, saxlidan garbis, raTa daubrunos vali xalxs. SalikaSvilis

socialurma dramam ,,uniadagoni~ TanamedroveebSi urTierTsawinaaRmdego

azrebi gamoiwvia.

1913 wlis 12 oqtombers ,,saxalxo gazeTi~ akritikebs piesas im

sababiT, TiTqos ,,gadamlaSeba emCneva avtors dramis ganviTarebaSic:

metad bevri ubedureba daatyda Tavze aleqsandres. Svili miatovebs,

coli sxvas gahyveba, qali Tavs iwamlavs, mis winaaRmdeg saCivars

aRZraven sisxlis samarTlis ZaliT da yovelive es piesis dedaazrs da

111

ganzraxvas amoiRebs: rac ufro didi damnaSave, avazaki da gaiZvera iyos

adamiani, roca mas gadametebuli ubedureba SeemTxveva, CvenSi is mainc

sibraluls, patiebas da xSirad TanagrZnobasac iwvevs~.

amave statiaSi samarTlianad aRniSnes: ,,man icis scenis

moTxovnileba, Seuswavlia Cveni cxovrebis uaryofiTi mxareebi da

gvixatavs suraTebs, romlebis didi SemoqmedebiTi niWiT ar arian

aRbeWdili, magram interess mainc ar arian moklebulni. sazogadoeba

yuradRebianad ismens piesas, Tumca igi araa Rrmad gancdili mxatvruli

gulis nayofiT, grZnobis Semoqmedeba, aramed ufro gonebis, mSrali

msjelobis Seqmnilia, magram sagani misi Cveni cxovrebis sakiTxebia,

piesis Sinaarsi amoRebulia Cveni cxovrebis sinamdvilidan da rac unda

nakli hqondes v. SalikaSvilis axal dramas Cveni Raribi repertua-

risTvis igi mainc kargi Senamatia~ (doRonaZe 1962: 142).

SalikaSvili piesebis Targmnis dros iTvaliswinebda aramarto maT

scenurobas, aramed maT ideur mxaresac. SalikaSvilis naTargmni piesebi

idgmeboda TbilisSi, quTaisSi da saqarTvelos sxva qalaqebSi. ,,scenis

iSviaTi codna, mxatvruli alRo, dakvirvebis didi unari naTlad Cans

mis mier daweril organul piesebSi. SalikaSvilis piesebs _ ,,gadaWrili

muxa~, ,,uniadagoni~, ,,ojaxi~ da sxva _ erT dros qarTuli Teatris

Rirseuli adgili eWiraT da cxadyofdnen avtoris ostatobas~

(burTikaSvili 1951: 250).

SalikaSvilis werilebi Teatris Sesaxeb dResac ar aris

interesmoklebuli. SalikaSvili ocnebobda, rom saqarTveloSi Seqmni-

liyo ,,idealuri~ Teatri. Tavis werilSi ,,qarTuli Teatris momavali~ v.

SalikaSvili werda: ,,vin ar icis, Tu ra didi mniSvneloba aqvs eris

kulturul cxovrebaSi da gansakuTrebiT CvenTvis, qarTvelebisaTvis,

CvenTvis Teatri erTad erTi dawesebulebaa, sadac jer kidev gaismis

Tavisufali qarTuli ena. es erTaderTi kuTxe SegvrCenia, romelsac unda

hqondes namdvili saxe, viwro nacionaluri mimarTuleba. Teatri Cveni

siamayea, Cveni wmindaTa wminda. es aris guli qarTveli erisa, misi

warsuli, awmyo da momavalic masSive unda gamoixatos. scenidan gvesmis

mSobliuri ena, aqedan vecnobiT Cvensas da ucxo mwerlebs. Teatrma unda

aRzardos momavali Taoba, man warmoSos qarTuli dramatuli da

sityvakazmuli mwerloba. Teatri eris sarke, misi namdvili saxe da

112

qarTuli sazogadoebis Segnebuli nawili. swored am TvaliT Sescqeris

Teatrs.~ (SalikaSvili 1962: 43).

SalikaSvili udides mniSvnelobas aniWebda Teatrs eris sulier

cxovrebaSi, Tvlis, rom qarTul Teatrs unda hqondes marto misTvis

damaxasiaTebeli ,,namdvili saxe, viwro nacionaluri mimarTuleba~. is

Teatrs qarTveli eris guls adarebs. erma warsuli, awmyo da momavali

,,masSive unda gamoxatos~. msgavsi azri aqvs gamoTqmuli sandro

axmetels: ,,didia, ganuzomelia mniSvneloba Teatrisa yvela erisaTvis,

kultura Teatrisa umaRlesi kulturaa erisa. igi xarobs, frTebs isxams

masTan erTad da ecema, kvdeba eris sikvdilTan erTad~ (axmeteli1978: 91).

aqedan Cans, Tu ra did mniSvnelobas aniWebdnen qarTul Teatrs

SalikaSvili da axmeteli eris cxovrebaSi. SalikaSvili Tavis statiaSi

aRniSnavs, rom Teatrs xedavs ,,daSretils, sulTmobrZavs~ amis erT-erT

mizezad gamgeobis mouqneloba da araprofesionalizmi miaCnia. is

akritikebs gamgeobas imis gamo, rom anterprenioroba ikisra, vercerTi

sezoni bolomde ver miiyvana da sazogadoebis qvelmoqmedebis imedzea:

,,sazogadoebis am usazRvro qvelmoqmedebam gamgeoba gaazarmaca da

TviTmoqmedebis unari daukarga. antrepriziT gatacebuls namdvili

daniSnuleba daaviwya da Tu Cveni Teatri aqamde win ver wasula

umTavresi brali amaSi miuZRvis TviT gamgeobas~ (SalikaSvili 1962: 45).

qarTuli Teatris gadasarCenad SalikaSvili miseul xedvas warmo-

adgens, romelic eqvsi muxlisagan Sedgeba: ,,gamgeoba raki

antrepreniorobas Tavs daanebebs, Tavis namdvil daniSnulebas

Seasrulebs saqme bevria, magaliTad: 1. upirveles yovlisa, unda Seiqmnas

Tanxa uZlurisa da daavadebuli scenis muSakTa uzrunvelsayofad; 2.

gaixsnas qarTuli dramatuli skola Semdegis programiT: qarTuli

diqcia, varjiSoba, cekva, plastika, simRera, qarTuli da ucxo

literatura da sxva; 3. gamarTos xolme artistebisaTvis da

mowafeTaTvis literaturuli saRamoebi, referatebi, leqciebi da sxva; 4.

gamosces perioduli saTeatro Jurnali; 5. gamosces saukeTeso

originaluri piesebi iaf fasSi, rom provinciel scenis moyvareTaTvisac

xelmisawvdomi iyos, rogorc fasiT ise texnikiTac, amrigad xalxSi

gaavrcelos erovnuli dramatiuli literatura; 6. niWieri msaxiobni, Tu

113

mowafeni gaagzavnos sataxto qalaqebSi Teatrebisa da artistebis

sanaxavad da sxva~ (SalikaSvili 1962: 49).

mocemuli muxlebidan sCans, rom SalikaSvili qarTuli Teatris

yvela saWirboroto sakiTxs exeba. SalikaSvili Tvlis, rom qarTul

enaze Sesrulebuli yvela warmodgenis Semosavlidan gadaidos

gansazRvruli procenti, Catardes saRamoebi, wevrebma gadaixadon

sawevro da ,,Tanxac gaCndeba~.

,,amrigad dr. saz. gamgeobas eqneba erTi garkveuli saqme da Robe-

yores aRar moedeba. amiT igi Sesarulebs Tavis daniSnulebas da sasceno

xelovnebas met sargeblobas moutans vidre axla moaqvs. Tu ase

imuSavebs, aTi wlis Semdeg Cvens scenas eyoleba namdvili momzadebuli,

gawvrTnili, gonebaganviTarebuli artisti...~ (SalikaSvili 1962:50).

Tavis statiaSi ,,STabeWdilebani~ v. SalikaSvili aRwers moskovis

samxatvro TeatrSi miRebul STabeWdilebebs. igi gaaoca repeticiebis

saqmianma atmosferom: ,,diliT repeticiaze Sedixar TeatrSi da ase

ggonia, sadRac qurumTa samlocveloSi Sevedio. yvela CurCuliT

laparakobs, fexiscerebze dadis, yvelas saxeze etyoba, rom aq mosula

samuSaod da ara salazRandarod, anu Tavis movaleobis Sesasruleblad.

daniSnul droze iwyeba repeticia da repeticiaze iseve TamaSoben,

rogorc warmodgenis Rames, yoveli sityva, fexis gadadgma gazomil-

gamoangariSebulia avtoris azrisa da piesis Sinaarsis da ideis Sesafer-

Sexamebuli. pirvelive repeticiaze yvelas rolebi gazepirebuli aqvs,

magram Cveneburad Teatralurad ki ara – yoveli sityva da winadadeba

awonil –dawonilia, Sesaferisi saxis gamometyvelebiT. etyoba, rom

ufiqria, umuSavnia, goneba aumoZravebia da rolisa da TviT piesis

dedaazri gulis siRrmemdis Caswvdenia, ugrZvnia~ (SalikaSvili 1962: 81).

v. SalikaSvili im daskvnamde midis, rom Teatris popularoba

damokidebulia imaze, Tu ramdenad asaxavs is Tanamedrove cxovrebis

saWirboroto sakiTxebs. ,,axla sul sxva xana dadga. axla mayurebels

erTi an ori msaxiobi ki ar unda scenaze, mas unda saerTo ansambli,

piesa, misi Sinaarsi, avtoris idea da pasuxi im saWirboroto sakiTxebze,

romelsac cxovreba yovel wuTs win ayenebs, sabednierod piesebic

amgvari iwereba~ (SalikaSvili 1962: 84).

114

v. SalikaSvili ukmayofilebas gamoTqvamda im Teatralur

moRvaweTa mimarT, romlebic piesebs TviTneburad eqcevian ,,CvenSi

Cveulebad gadaiqca, rac ar mogvewoneba piesaSi vSliT da vambobT – es

metiao. es imas niSnavs, rom ara Tu avtori da mis mier Seqmnili tipebi

ganvacxoveleT Cvens gonebaSi, aramed piesis Sinaarsic ver gavigeT da

Cvenis tlanqis xelebiTa da talaxianis fexebiT mivZvrebiT avtoris

faqiz sulSi~ (SalikaSvili 1962: 83).

v. SalikaSvils miutevebel danaSaulad miaCnia is faqti, rodesac

msaxiobi cdilobda avtoris mier Seqmnili tipi da dramatiuli

nawarmoebi Tavisi niWis ,,saTareSod~ da Tavisi pirovnebis gamosaCenad

gamoeyenebina. ,,TiToeuli am dedobrivis tanjviT Seqmnili tipi avtoris

RviZli Svilis, misi xorcis nagleji, sulis nawilia, masTan erTad igi

itanjeba, stiris, icinis, netarebs, brazobs. es aris TviT suli avtorisa,

misi Sexeduleba cxovrebaze. maSasadame, rom avcdeT CvenTvis Cveulebad

qceul danaSauls xelovnebisadmi, Tu piesis dadgma gvinda, jer ise unda

SeviswavloT igi, rom Cven is vigrZnoT, rasac TviT avtori brZanebda

maSin, rodesac qmnida~ (SalikaSvili 1962: 83).

v. SalikaSvili aRniSnavs Zveli Taobis msaxiobebis damsaxurebas

qarTuli Teatris mimarT: ,,Cvenma Zvelma msaxiobebma, didi samsaxuri

gauwies samSoblos scenas. maT Cauyares safuZveli, Seayvares

sazogadoebas erovnuli xelovneba; maSin, rodesac sxvagan devnili iyo

qarTuli ena, maTis meoxebiT scenidan gaismoda igi Tavisuflad.

TiTeuli maTgani ocdaaTi – ormoci wlis ganmavlobaSi darajad edga am

wminda saqmes. SimSili, sicive, lanZRva-gineba da dacinva maTi xvedri iyo

da aris kidec, miuxedavad amisa, TavianTi mZime da pasuxsagebi uReli

Cvenamde moitanes. risame daarseba SedarebiT advili saqmea, Znelia misi

gangrZoba: cda, mxneoba, suli, rom axladSobili ar mokvdes. am mxriv

Cvens artistebs meti Sroma da jafa miuZRviT, vidre romelime sxvas da

amitom vfiqrob, qarTuli sazogadoeba da Teatris istoriac Rirseulad

daafasebs maT uangaro Sromas~ (SalikaSvili 1962: 87).

v. SalikaSvili Tavis statiaSi ,,axalgazrda msaxiobni moviTxovT~

aRwers misi drois qarTul TeatrSi Seqmnil viTarebas. SemoqmedebiTi

disciplinis nacvlad mZlavrobs rutina. dabalia msaxiobebis saerTo da

scenuri kultura. mTeli repertuari gaaqvT calkeul niWier msaxiobebs,

115

amitom speqtaklebic usistemo gamodis. adarebs samxatvro Teatrs da

askvnis, rom pirveli moZvelebulia, xolo meore axali. iq iqmneba

mTliani ansambluri speqtaklebi mkveTrad gamoxatuli mxatvruli

CanafiqriT. saWiroa Segnebuli da mwyobri TamaSoba, rom avtoris mier

Seqmnil harmoniaSi disonansi ar SevitanoT. moskovis samxatvro Teatri

kaCalovma da sxva niWierma msaxiobebma ki ar Seqmnes, igi gadidda da

gazviadda mwyobris da SeTanxmebuli TamaSis meoxebiT, saerTo harmoniis

wyalobiT~. igi miuTiTebs im gzebze, romliTac Seiqmneba SeTanxmeba,

ansamblis mwyobri harmonia: ,,pirveli aris reJisoris movaleoba, meore

ki –gamgeobisa. reJisorma jer TviTon unda kargad Seiswavlos piesa,

gaacnos msaxiobebs avtori, misive mokle biografia, mniSvneloba

msoflio literaturaSi da misi ukiduresi mimarTuleba. amis Semdeg

yvela msaxiobTa TandaswrebiT unda wakiTxul iqnas piesa xmamaRla.

wakiTxvis Semdeg gaimarTeba msaxiobTa Soris msjeloba, ,,debatebi~. jer

gamoarkveven piesis dedaazrs da mere Seudgebian calke tipebis garCevas.

amis Semdeg tilo gakruli iqneba CarCoSi, saWiro iqneba saRebavi da

mxatvari _ msaxiobia. reJisoric Tavis nebaze miuSvebs mas da msaxiobic

xatavs~ (SalikaSvili 1962: 67)

v. SalikaSvili samxatvro TeatrSi miRebuli gamocdilebis

safuZvelze cdilobs danergos iseTi sarepeticio Cvevebi da meTodebi,

romlebic saqarTveloSi iSviaTobas warmoadgenda, piesis wakiTxva, misi

ganxilva, ideis amoxsna, rolebis swori ganawileba, calkeul xasiaTebze

muSaoba statiaSi gansakuTrebul yuradRebas aqcevs msaxiobze zrunvas.

misi saerTo ganaTlebis gafarToebas, kulturul zrdas, sceniuri

gemovnebis Camoyalibebas da profesiuli SezRudulobis winaaRmdeg

brZolas.

rogorc avRniSneT, v. SalikaSvili mravalmxrivi moRvawe gaxldaT.

magram is pirvelyovlisa mainc reJisori da msaxiobi iyo. igi axal gzebs

eZebda misi reJisura warmoadgenda ,,axali saukunis qarTuli Teatris

winadRes~ .

116

Tavi IV brZola profesiuli reJisoruli

principebis damkvidrebisaTvis

1. mixeil qoreli

mixeil qoreli iyo erT-erTi pirveli profesionali reJisori,

romelic ekuTvnoda im Taobas, romelmac qarTul TeatrSi brZola

gamoucxada aqtiorul individualizms da cdilobdnen daenergaT

koleqtiuri Semoqmedeba. isini ibrZodnen, rom TeatrSi aRmoefxvraT

benefisebis, gastroliorebis da aqtioruli individebis diqtati,

romelic im drois qarTul TeatrSi jer kidev cocxlobda didi

artistebis ostatobis wyalobiT. meore xarisxovan rolebze gamoucdel

axalgazrdebs niSnavdnen. masobriv scenebSi xalxi xSirad darbazidan

amohyavdaT. 1910 wlidan Cndeba axali Taoba, ansambli ukeTesdeba, meti

yuradReba eqceva dekoraciebs, speqtaklis sanaxaobiT mxares, mis

mxatvrul mTlianobas. axali Taobis mier dadgmulma speqtaklebma

mowoneba daimsaxura sazogadoebaSi. erT-erTi aseTi reJisori iyo mixeil

qoreli.

mixeil qoreli daibada italiaSi, qalaq milanSi 1876 wels. pirveli

qarTveli profesionali momRerlis filimon qoriZis ojaxSi, romelic

imJamad la-skalaSi mReroda. gazeTma ,,droebam~ gamoaqveyna italiur

presaSi dabeWdili statiebi filimon qoriZis Sesaxeb ,,ar aris CvenSi

(italiaSi) iseTi Teatri, romelsac didi ambiTa da pativiT ar mieRos

Cinebuli boxi xmis patroni, momRerali artisti f. qoriZe da arcerTi

Jurnali, romelsac ar eqos is~ (qoreli 1949: 48): ,,artistul

atmosferoSi vizrdebodi da warmodgenebic araerTxel minaxavs,

gansakuTrebiT saopero. msaxiobad gaxdomaze vocnebobdi, magram ar

vicodi msaxioburi profesiis romeli dargi amerCia: saopero momRerlisa

Tu dramis msaxiobis~ (qoreli 1969: 135). quTaisis gimnaziaSi swavlobda,

roca scenaze ixila lado mesxiSvili franc mooris rolSi: ,,rogorc

iyo warmodgena daiwyo da davinaxeT, rom lado mesxiSvili, romelic

franc mooris rols asrulebda, ulamazo, gonji, koWli, kuziani,

boroti garegnobis adamiani iyo. mewyina, magram ar gasula ramdenime

wuTic rom misma TamaSma yvelaferi damaviwya. piesis Sinaarsi kargad

vicodi, maxsovda werilis Sinaarsic, romelsac pirvel moqmedebaSi

franci mamas ukiTxavs da gamaoca im mravalferovanma, matyuara

117

TanagrZnobiT, xan yalbi alersiT, xan cbierebiT aRsavse intonaciebma,

romelic francma am kiTxvebSi Caaqsova. lados TamaSma mTlianad

SemboWa, mTeli warmodgenis ganmavlobaSi TiTqos buranSi gaxveuli

viyavi. qariSxaliviT gaiara Cems grZnoba-gonebaSi francis scenebma: mamis

mokvla, misma mokrunCxulma TiTebma, mamis kisers rom eZebda, misma mZime,

Caxrinwulma sunTqvam, areulma Semoxedvam, rodesac mkvdar mamas

dastiris, msunagma moZraobam da Tvalebma amaliasTan scenis pirvelive

naxevarSi. ukanasknelma scenam, RmerTTan kadnierma da gamomwvevma kilom,

Tavis CamoxrCobam. lados mTeli TamaSi qariSxlis siswrafiT da

ZlierebiT iSleboda da am qariSxalma Teqvsmeti wlis Wabuki ise

gamitaca, rom arc aRfrTovanebuli mayureblis taSiscema, arc danarCeni

artistebis TamaSi ar maxsovs. arc is maxsovs, rogor davbrundi

pansionSi da rogor davweqi. arc is vici, meZina Tu ara im Rames~

(qoreli 1969: 135).

m. qoreli ukve aRar daeZebda, hqonda Tu ara TeatrSi muSaobis

unari. mas myarad hqonda gadawyvetili, msaxiobi gamosuliyo. Tavis

amxanagTan erTad, romelic agreTve msaxiobobaze ocnebobda, gadawyvites

misuliyvnen l. mesxiSvilTan rCevis sakiTxavad, Tu rogor moviqceT ,,rom

artistebi gavxdeT?~ ,,jer ymawvilebo, gimnaziac da universitetic unda

daamTavroT; saerTo ganaTleba unda miiRoT da mxolod Semdeg unda

ifiqroT TeatrSi moRvaweobaze. Tu unari aRmogaCndebaT, saamiso

saswavlebelic da maswavleblebic arseboben, manam ki, mxoloT

ganaTlebaze ifiqreT. swavlamiuRebeli, gaunaTlebeli sasurveli ar

aris. Tqven, ymawvilebo, axla RelavT, warmodgenis STabeWdilebis qveSa

xarT... gaivlis xani, damSviddebiT da saRad gaiziarebT Cems rCeva-

darigebas~ (qoreli 1969: 137).

1894 wels daamTavra gimnazia da swavla gaagrZela peterburgis

universitetis iuridiul fakultetze. swavlis paralelurad muSaTa

TeatrSi msaxiobad muSaobda. 1899 wels moskovSi gadadis da lazarevis

aRmosavleT enebis institutis studenti xdeba. moskovSi gadasvlis

Semdegac ar Seuwyvetia TeatrTan kavSiri. Cairicxa presnis klubis dasSi

(1899-1901). 1902 wels samSobloSi brundeba. qorelma pirvelad quTaisSi

daiwyo moRvaweoba Tavisi bavSvobis kerpis lado mesxiSvilis

xelmZRvanelobiT ,,erTi kviris Semdeg daiwyo piesis momzadeba. am mokle

118

mogonebaSi, TiTqmis SeuZlebelia, gadmogceT misi muSaobis procesis

yvela mxare. vityvi mxolod, rom misi swavleba yvela monawiles cecxls

ukidebda. misi axsna – ganmarteba romelime scenisa, imdenad ubralo da

martivi iyo, rom sul uniWo unda yofiliyo adamiani, rom misi SeniSvnebi

ar aeTvisebina. calk-calke scenebis da mTlianad piesis msvlelobis

tempis Seqmnas, dialogebis Sexmatkbilebas; mixvra-moxvras, diqcias da

mraval sxvas axerxebda im dros, rodesac TviTon piesis wamyvansa da

fsiqologiurad rTul rols asrulebda. misi pauzebi, mgoni, qarTul

TeatrSi mis mier SemoRebuli, imdenad metyveli iyo, rom pauzis magier

sityvebi rom yofiliyo, iseT Zlier gancdebs mainc ar gamoiwvevda. ase

gvaswavlida lado scenur xelovnebas, ase zrdida axalgazrda

koleqtivs. man qarTul Teatrs mravali niWieri artisti SesZina,

romlebic karga xans amSvenebdnen da zogierTi exlac amSvenebs qarTul

Teatrs~ (qoreli 1969: 142).

brwyinvale msaxiobisa da reJisoris l. mesxiSvilis xelmZRva-

nelobiT, qorelma ise kargad Seasrula robertis roli, rom qarTulma

dramatulma sazogadoebam amave rolis Sesasruleblad TbilisSi miiwvia

rasac axalgazrda msaxiobma warmatebiT gaarTva Tavi. Jurnali ,,kvali~

aRniSnavs ,,Tbilisis scenaze, pirvelad davinaxeT b-ni qoriZe da amave

danaxvam dagvarwmuna, rom Cvens scenas miemata axali Zala. artisti

ganaTlebuli, Tanac niWieri.~ (kapanaZe 1969: 215)

mixeil qoreli ojaxuri pirobebis gamo iZulebuli iyo pedagogad

emuSava. moRvaweobda Tbilisis rusul gimnaziaSi. Semdeg baqos rusul

saswavlebelSi, magram sayvarel saqmes ar moswyvetia. monawileobas

Rebulobda muSaTa Teatrebis speqtaklebSi. baqoSi cxovrebis dros

aqtiur monawileobas Rebulobda baqos qarTul dramatul wreSi.

samSobloSi dabrunebis Semdeg muSaoba daiwyo Tbilisis qarTul

gimnaziaSi. moswavleTa ZalebiT 1908 wlis 14 marts saxazino Teatris

scenaze warmoadgina meterlinkis piesa ,,da beatrisa~, romelSic ori

profesionali artisti n. CxeiZe da v. SalikaSvili TamaSobdnen.

speqtakli brwyinvaled Catarda da sazogadoebaSi yuradReba da interesi

gamoiwvia. gazeTebSi dadebiTi Sinaarsis statiebi ibeWdeboda ,,14 marts

Cveulebriv daRonebuli ar wamovsulvar Teatridan, werda erT-erTi

recenzenti. imedi mogveca, rom Cvens scenaze fexs ikidebs axali

119

mimarTuleba, Cndebian axali Zalebi, Cndeba axali gemovneba, mecadineoba

warmatebisa da gaumjobesebisaken~ (kapanaZe 1969: 215).

yvela recenzenti erTxmad aRniSnavda, rom speqtaklma mayurebelze

kargi STabeWdileba datova, gansakuTrebiT xazgasmiT aRniSnavdnen

speqtaklis ansamblurobas, mxatvrul da musikalur gaformebas.

quTaisis dramatuli sazogadoebis gamgeobis wevrebma qorelSi

dainaxes profesionali, romelic xelmZRvanelobas gauwevda dass,

SearCevda saTanado repertuars da aamaRlebda mxatvrul dones.

gamgeobam 1910 wels qoreli Teatris reJisor-xelmZRvanelad miiwvia. m.

qoreli ixsenebs: ,,1910 wels CemTvis srulebiT moulodnelad quTaisis

dramatulma sazogadoebam reJisorad momiwvia da sruli ,,kartblanSi~

momca: dasSi vinc gindaT moiwvieT, ra piesebic gindaT airCieT, ra

wesiTac gsurdeT, ise imuSaveT, xolo Cven, riTac SegviZlia – rCeviTac

da fuliTac xels SegiwyobT, oRond wesieri sezoni awarmoeTo. am

pirobebma frTebi Semasxes da momavali muSaobisaTvis gaorkecebuli

energia momces. maSinve davTanxmdi dasis Sedgenas da repertuaris

arCevas Sevudeqi. dasi metwilad Sevadgine axalgazrdebisagan, romelTac

mTeli guliT axali wesiT muSaoba undodaT. maT Soris iyo maSin

axalgazrda msaxiobi Salva dadiani. is TviT gamgeobisagan iyo mowveuli

artist-reJisorad. misi da Cemi gageba sasceno xelovnebis Sesaxeb erTi

da igive iyo da amitom Cveni saerTo muSaoba yovelTvis Sexmatkbilebuli

iyo. dasSi arcerTi ,,generali~ ar gvyavda. ase, rom simSvide Cveni

momavali muSaobisaTvis uzrunvelyofili iyo. repertuaris SerCeva

gagviZnelda: saWiro iyo iseTi piesebi, romliTac msaxiobebic kmayofili

iqnebodnen da Teatris, auditoriac.~ mixeil qorels didi sirTulis

daZleva mouxda. zogierTi calkeuli talantebis garda, msaxiobTa

umravlesobas profesiuli kultura ar gaaCnda. speqtaklis

ansambluroba moiTxovda msaxiobebSi aemaRlebina profesiuli kultura

da calkeuli talantebis speqtaklis mxatvruli mTlianobisaTvis

daemorCilebina.

man Semoikriba axalgazrdoba da samxatvro Teatris gamocdilebis

momarjvebiT daiwyo namdvili profesiuli reJisoruli muSaoba. ,,dasi

metwilad axalgazrdebisgan Seadgina, romlebsac mTeli guliT ,,axali

wesiT~ muSaoba ewada. amisaTvis saWiro iyo repertuaris ganaxleba.

120

qarTuli Teatris repertuari, garda TiTo-orola Tanamedrove piesisa

da Seqspirisa da Sileris tragediebisa, sakmaod samwuxaro suraTs

warmoadgenda. erTi mxriv yalb ConCxze agebuli istoriuli drama sadac

dambaCis srola, xmlis triali da aucilebeli sikvdili mTavar rols

asrulebdnen. meoris mxriv – franguli melodrama, sadac siborote

kbilebis RrWeniT ebrZvis sikeTes da saTnoebas, sikeTe ki bolos,

SemTxveviTi, yuriT moTreuli mizeziT imarjvebs da gulubryvilo

msmenelSi aRfrTovanebas iwvevs; an Tanamedrove, msubuqi fsiqologiuri

drama, sadac gmiri itanjeba, icremleba da msmenelsac tanjavs da

acremlebs: aseTi repertuari Cven ar gamogvadgeboda~ (qoreli 196: 187).

m. qorelma dasadgmelad gorkis ,,ukanasknelni~ airCia. es piesa im

dros ruseTSi akrZaluli iyo, qorelma ki gabeda misi dadgma, es mis

principul xasiaTze miuTiTebs. ,,ukanasknelnis~ arCeva ganapiroba erTi

mxriv piesis aqtualobam, meores mxriv Teatraluri kuTxiT piesa

warmoadgenda SesaniSnav masalas msaxiobis piesaze muSaobis im meTodis

Sesaswavlad, romelsac moskovis samxatvro Teatrma daudo safuZveli da

romlis mimdevari da praqtikaSi ganmxorcielebeli qoreli gaxlda.

marTalia mas moskovis samxatvro TeatrSi ar umuSavia, magram moskovSi

swavlis dros misi xSiri stumari iyo da xSirad repeticiebsac

eswreboda. m. gorkis ,,ukanasknelSi~ realisturad iyo asaxuli Rrma

socialuri motivebi da adamianis Sinagan fsiqologiur samyaroSi wvdoma

da mankierebaTa mxileba. ,,piesaSi araa araviTari efeqtebi, araviTari

mwvave konfliqtebi, araviTari melodrama, arc Zveleburi, standartuli

gmiri Tavisi monologebiT. vicodiT, rom mayurebelze, gansakuTrebiT

Cvenebur, qarTvel mayurebelze es piesa garegnul efeqts ar moaxdenda,

magram mainc es piesa avirCieT, radganac erTis mxriv didi samuSao

masala meguleboda, meores mxriv Tanamedrove revoluciuri

ganwyobilebiT iyo ganmsWvaluli~ (qoreli 1969: 188). m. qorelma piesis

Targmnis dasrulebamde wakiTxva rusuli dednis mixedviT gadawyvita.

undoda piesis Sinaarsi dasisaTvis adre gaecno da daenaxa, Tu ra

STabeWdilebas moaxdenda piesa.

,,kiTxvis dawyebamde msaxiobma andro marusiZem Sewuxebuli saxiT

mkiTxa:

121

-SekiTxvisaTvis bodiSi, batono mixeil, magram windawinve miTxariT

– am piesaSi dambaCis srola an xmlis triali aris Tu ara? marusiZe

axalgazrda, tanadi, xalisiani ymawvili iyo, zogjer – oxunjic.

- saidanaa aseTi kiTxva?

- iqedan, rom Cvens piesebSi umetes SemTxvevaSi xmalsa da dambaCas

didi mniSvneloba aqvs, TiTqmis mTavar rols asrulebs, hoda... Tu am

piesaSic asea... mawuxebs...

- ara, am piesaSi arc dambaCa, arc xmalia.

- giSvelos RmerTma, kargi mwerali yofila!

gamecina gunebaSi: vicodi, rom mas misi tanadobis wyalobiT

yovelTvis istoriul piesebSi aTamaSebdnen xolme da am ambavma Tavi

moabezra~ (qoreli 1969: 189).

piesis irgvliv warmoebuli diskusiebi repeticiebma Secvales. m.

qoreli igonebs: ,,ukanasknelnis~ momzadebisaTvis oci repeticia gvqonda.

es raodenoba im droisaTvis araCveulebrivi ambavi iyo, magram Cemi

miznisaTvis axalgazrda, gamoucdeli msaxiobebis scenis ZiriTadi

kanonebis SeswavlisaTvis bevrad ufro xangrZlivi vada iyo saWiro.

miuxedavad amisa, repeticiebma didi nayofi gamoiRo: piesis saerTod

momzadebisas gzadagza vCerdebodiT, romelime scenuri debulebis

gasacnobad da SesaTviseblad.

saWiro iyo scenuri metyvelebis normalur doneze dayeneba:

teqstis mkafiod gamoTqma; xan monotonuri, xan cru klasikuri kilos

(franguli Teatris Tviseba) nacvlad modulaciebiT gaferadebuli

ubralo sasaubro kilos SemuSaveba: calke sityvebze, ubralo da mTel

winadadebebze logikuri maxvilebis Setana; sasveni niSnebis – wertilisa

da mZimis – xmareba da gamoyeneba; dialogebis ritmis SeTviseba, scenaze

Tavis daWera, siaruli, Jesti, partnioris yuradRebiT mosmena da

Sesaferis pasuxis gacema, metyveli pauzebis Sesruleba, wrfeli

gancdebis damuSaveba da bolos am masaliT mxatvruli ansamblis Seqmna~

(qoreli 1969: 198).

piesaze muSaobas mixeil qoreli yovelTvis magidasTan iwyebda da

scenaze maSin gadadioda, rodesac msaxiobisaTvis garkveuli iyo

TviTeuli rolis saxe. is rolebis zepirad codnas moiTxovda

msaxiobebisagan, magram ara ,,mamao CvenosaviT~ brma da yru dazepirebas,

122

aramed Segnebulad SeTvisebuls da Segnebuladve gamoTqmuls. msaxiobebs

mxatvruli saxis Seqmnas aswavlida. moiTxovda, rom esminaT sakuTari

TavisTvis, rom xma, intonacia da sityvis ritmi saxisaTvis Sesaferisi

yofiliyo. harmoniuli dialogisTvis rom mieRwia, msaxiobebisagan

moiTxovda partnioris rolis ara mxolod replikebis, aramed mTeli

teqstis codnas da partnioris mTeli yuradRebiT mosmenas. msaxiobebs

aswavlida Tu am wess daicavdnen, scenaze TiToeuli sityva

gacocxldeboda da speqtaklis mxatvrul mTlianobas miaRwevdnen.

,,Cemis azriT, maqsim gorki am piesis momzadebaSi Cemi ufrosi

dauswrebeli TanareJisori iyo. misi ,,ukanasknelni~ sxva avtorebis

piesebTan SedarebiT, metismetad xelsayreli da sasargeblo aRmoCnda:

Sig mocemuli Tanamedrove revoluciuri Tema, martivi da amave dros

mkveTri saxeebi, moqmed pirTa urTierTdamokidebuleba, azrebi, sityvebi –

es is masala iyo, romlis gavarjiSebiTac axalgazrda msaxiobebi

swavlobdnen da iTvisebdnen Teatraluri xelovnebis teqnikas. rogorc

ramdenime enis Seswavlisas aucileblad saWiroa savarjiSod Sesaferi

qresTomaTia, es piesac CemTvis, rogorc reJisor-pedagogisTvis

Teatraluri xelovnebis martivi da sasargeblo qrestomaTia gamodga.

garda Tavisi didi mxatvruli Rirebulebisa, Sig mravali savarjiSo

masala iyo, romelzedac izrdeboda quTaisis axalgazrda, Teatralur

codnas mowyurebuli dasi~.

msaxiobi niko gvaraZe ixsenebs ,,mixeil qorelma, imdroindel

reJisorebTan SedarebiT, Zalian kargad icoda rolebis axsna-ganmarteba.

piesas rom moitanda da dass waukiTxavda, iseTi kargi kiTxva icoda, miT

umetes, rom piesas rusulad kiTxulobda, rom mTeli tipebi Tvalwin

gvidgebodnen, mere kidev aqtiorebTan Zalian kargi pedagogiuri muSaoba

icoda. aqtiorebs tipebs uxsnida, ganumartavda, rac maSin, swrafi

muSaobis pirobebSi, TiTqmis SeuZlebeli iyo. magram mixeil qoreli amas

mainc axerxebda da calke msaxiobebTanac ki muSaobda (gvaraZe 1949: 189).

mixeil qorelis reJisorobiT quTaisSi ganxorcielebuli pirveli

warmodgena Teatralur movlenad iqca quTaisis Teatris scenaze.

darbazSi Sekrebilma sazogadoebam msaxiobebi mxurvale taSiT gamoiwvia,

magram am warmodgenaSi personaluri ostati ar yofila. taSi mTel

123

ansambls ekuTvnoda. speqtakli aRqmuli iyo ise, rogorc reJisors

undoda. m. qoreli ixsenebs:

,,iyo kidev erTi patara ambavi, romelic recenzias hgavda:

warmodgenis meore dRes erTma axalgazrda msaxiobma (mgoni aptalidi

iyo, sazizRari tipis amsrulebeli) miiRo patara xelmouwereli baraTi:

,,ar vicodi Tu aseTi usindiso xar. gTxov, awi Tavi ar damikra!~ bevri

vicineT, magram es gulubryvilo baraTic msaxiobis kargi mxatvruli

TamaSiT iyo gamowveuli. meore baraTi Cems saxelze iyo: ,,reJisors,

yvelani sazizRrebi iyvnen uaRresad, magram mixarian, rom yvelani Zalian

kargi msaxiobebi, (artistebi) yofilxarT. madloba maswavlebel

qalisagan~. am baraTebis avtorebs azris gamoTqmas aravin aZalebda da

Cven miviRoT, rogorc wrfeli recenzia~.

speqtakls presa farTod gamoexmaura. gazeTebis erTma nawilma

piesa arascenurad miiCnia, radgan gorkis dramaturgia nakleb saintereso

iyo iaffasian efeqtebs SeCveuli zogierTi mayureblisaTvis. gazeTebis

umravlesoba sawinaaRmdego azrs gamoTqvamda.

speqtakli Semdgom sezonSic idgmeboda. masSi axali msaxiobebi

monawileobdnen. presa aRfrTovanebuli werda: ,,ukanasknelni~ zedmi-

wevniT kargad Seasrules, yalibegaSvili namdvili tipi iyo samsaxuridan

gamogdebuli, mkacri, sastiki da gaiZvera boqaulisa. Seudarebeli iyo n.

CxeiZis asuli kuziani qaliSvilis rolSi, magram an ki romeli msaxiobi

ar iyo am saRamos Seudarebeli. mdivnisa, qiqoZisa, gogolaSvilis

asulni. eseni yvela piesis sulis Camdgmelni iyvnen da amis gamo iyo, rom

sazogadoebam Rrma STabeWdileba gamoitana. marusiZes jer arcerT

rolSi iseTi STabeWdileba ar mouxdenia, rogorc am saRamos~ (kiknaZe

1970: 236).

,,saxalxo gazeTi~ aRtacebuli qorelis sezoniT, werda: ,,quTaisis

dasis sasaxelod iseTi rTuli piesebi aRasrules am sezonSi

mxatvrulad da mwyobrad, rom yovel Cvens kulturis moamages

safuZvliani imedi mieca Cveni Teatris ayvavebisa. sakmarisia gavixsenoT

gorkis ,,ukanasknelni~. yvela im RonisZiebebSi, romliTac Semkobilia

dRevandeli qarTuli warmodgenebi didi Rvawli miuZRviT reJisorebs,

maT Soris m. qorels. ueWvelia, scenaze axali sulis ganmtkicebaSi

qorels meTauroba ekuTvnis~ (kiknaZe 1970: 237).

124

Teatrmcodne dimitri janeliZe aRniSnavda, rom: ,,namdvil

Teatralur movlenad iqca quTaisis scenaze 1910 wels reJisor mixeil

qorelis dadgmiT ganxorcielebuli m. gorkis ,,ukanaskneli~ (janeliZe

1958: 183).

qorelma am speqtakliT mizans miaRwia. artistebs Seaswavla axali

wesiT muSaoba da mayurebelma warmodgena ise gaigo, rogorc reJisors

surda. m. gorkis piesam m. qorels saSualeba misca Tavisi reJisoruli

xelwera da moqalaqeobrivi mrwamsi gamoexata.

qoreli didi yuradRebiT ekideboda misi Tanamedrove qarTveli

dramaturgebis piesebis dadgmas. misi reJisuriT warmodgenili i.

gedevaniSvilis piesa ,,msxverpli~ sazogadoebam gulTbilad miiRo. piesa

Tavis droisaTvis aqtualuri iyo. masSi asaxulia reaqciis wlebSi

soflad klasobrivi dapirispireba da socialuri Cagvra. ,,SeiZleba

gadauWarbeblad iTqvas, rom 1905 wlis revoluciis Sesaxeb ara gvaqvs im

droindel TiTqmis arcerT dramatul nawarmoebSi aseTi pirdapiri da

gabeduli mxileba TviTmpyrobelobisa da misi damsjeli razmisa,

rogorc es i. gedevaniSvilis ,,msxverplSi~ aris naCvenebi~ (kakiaSvili

1967: 97).

mixeil qoreli sustsa da saeWvo gemovnebis piesebis dadgmis

drosac ki inarCunebda mxatvrul dones. aseTi piesa iyo zudermanis ,,qvis

mTlelebi~. piesis gmirTa gancdebi naklebad damajerebeli da mogonili

iyo. aklda realizmi. miuxedavad amisa, piesa popularuli iyo. ,,Tumca

piesam elviseburi siswrafiT moiara msoflios Teatrebi, magram mis

mowinaarmdegeebs mainc miaCndaT, rom mas zustad Seefereboda zolas

sityvebi: is gvixatavs adamianebs, romlebic aravis unaxavs da grZnobebs,

romlebic aravis ganucdiao~. m. qorelis reJisorobiT zudermanis ,,qvis

mTlelebi~ sazogadoebis demokratiulma nawilma gulTbilad miiRo. a.

imedaSvilis (bigleri) da aradel – iSxnelis (metlang) SesaniSnavi

aqtioruli miRwevebi gaxda speqtaklis warmatebis erT-erTi mizezi. am

dadgmas gulTbili striqonebi uZRvna g. qiqoZem. es drama ukanasknel

orSabaTs, saxalxo saxlis scenaze daidga batoni qorelis ganmartebiT

da xelmZRvanelobiT. am saRamom dagvarwmuna, rom ukanaskneli wlebis

ganmavlobaSi qarTul Teatrs didi evolucia gaukeTebia gansazRvruli

mxriT. uwin ucxo piesebi ufro Sablonurad idgmeboda. stili da

125

koloriti naklebad iyo daculi interiersa, tansacmelsa da

dekoraciebSi. yovelmxriv sisrulesTan axlac Sors vdgavarT

rasakvirvelia, magram winsvla mainc aucilebelia~ (qiqoZe 1956: 238).

lev tolstois ,,cocxali leSi~ teqnikurad rTuli piesa Teatris

isedac mwiri teqnikuri saSualebebis, dekoraciebis swrafi cvlis

SesaZleblobas ar iZleoda. es gamoiwvevda antraqtebis droSi gaWimvas,

rac warmodgenis xangrZlivobis gazrdis saSiSroebas qmnida. amitom

reJisorma piesas Taviseburi gadawyveta mounaxa. scena or nawilad gayo,

rodesac erTSi moqmedeba midioda, meoreSi dekoraciebi iwyoboda.

speqtaklis aseTma gadawyvetam reJisors saSualeba misca antraqtebis

xangrZlivoba Tavidan aecilebina. quTaisis Teatris usaxsrobis gamo,

mravalricxovani warmodgenebidan mxolod ramdenime warmodgenisaTvis

damzadda dekoraciebi da Seikera kostiumebi. reJisoris gemovnebasa da

fantaziaze iyo damokidebuli Zveli dekoraciebidan axlis Sekowiweba.

moviyvanT ramdenime magaliTs: Julovis piesa ,,eros da fsiqeaze~ gazeTi

,,mnaTobi~ werda: ,,Znelia am piesis quTaisis scenaze mowyoba, saWiroa

saucxoo scena, mdidari dekoraciebi, unaklo ganaTeba, Zvirfasi

kostumebi, rom piesa Sesaferisad daidgas. quTaisis TeatrSi ki, rogorc

mogexsenebaT, arcerTi am saWiro saganTagani ar moipoveba, rodesac am

garemoebas gaviTvaliswinebT da ise davafasebT aRniSnul warmodgenas,

siamovnebiT unda aRvniSnoT, rom piesa rigianad iyo mowyobili da

warmodgenili. reJisoris mxatvruli gemovneba iqedan sCans, rom TiTqmis

uvargisi masaliT da saSualebebiT Seqmna daaxloebiTi iluzia

sxvadasxva epoqis garegnuli suraTebisa da gonivrad isargebla im

,,xlamiT~ romelsac keTilSobil TeatrSi xeli ar moekideba~ (kapanaZe

1969: 220).

mixeil qorels musikaluri ganaTleba hqonda. ukravda

violonCeloze. parizSi,,parizis socialuri mecnierebis umaRles

skolasTan~ arsebulma ,,kavkasiuri sazogadoebis~ gamgeobam ,,kavkasiuri

saRamo~ moawyo. programa Sedgeboda qarTuli xalxuri simRerebisa da

cekvebisagan. gunds diriJorobda mixeil qoreli. saRamos eswrebodnen:

mwerlebi, musikosebi, xelovnebis muSakebi, kritikosebi, presis

warmomadgenlebi. koncertis Semdeg qorelTan mividnen kompozitori da

meore konservatoriis direqtori, musikaluri folkloris cnobili

126

mcodne, musikaluri Jurnalis redaqtori sen-deni da mwerali emil

obli. isini qarTulma xalxurma simRerebma Zalian daainteresa. qoreli

ixsenebs: ,,sen-denim daumata: ,,Cveni kompozitorebisaTvis saWiro masala,

musikaluri Temebi amoiwura. axla aRmosavleTisaken viyurebi da iq unda

vipovoT masala. amitom qarTuli xalxuri musika gansakuTrebiT

gvainteresebs. samwuxaroa, rom Tqveni programa Zalian moklea, kidev

raime rom mogvesmina, Zalian kargi iqnebodao~.

avaliSvilma maSinve violonCelo gaaCina da me davukari wminda

qalaquri romansi, an ukeT rom vTqvaT, serenada - ,,me avad davdivar~. am

simReraSi mravali sinkopebia, rac Zalian axasiaTebs mas. sen-denis

Tvalebi gaubrwyinda da daiZaxa: ,,am Temaze mTeli simfonia daiwereba!~

maSin oblim mkiTxa: ,,xom ar CamogitaniaT qarTul simRerebis raime

krebuli? Zalian saintereso iqneboda misi gacnoba, maSin ufro advilad

davinaxavdiT qarTuli xalxuri musikis mTlian, farTo masStabis

suraTs~. Tavi uxerxulad vigrZeni, vicodi, rom aseTi krebuli ar

arsebobs~ (qoreli 1969: 173).

qoreli cdilobda Teatris SesaZleblobis farglebSi

musikalurad gaeformebina speqtakli, radgan Teatrs orkestri ar

gaaCnda, zogierTi speqtaklisaTvis quTaisSi mcxovreb musikosebs iwvevda.

am mxriv aRsaniSnavia speqtaklebi ,,haneli,~ da ,,beatrisi,~ ,,cocxal

leSSi~ boSaTa gundma, romelic scenismoyvareebisagan Sedgeboda,

mayureblis mowoneba daimsaxura. mixeil qorelis reJisuriT quTaisis

TeatrSi 1911 wels dramatuli Teatris ZalebiT warmodgenil iqna

franguli opereta Jonasis ,,qorwinebis win~. ucxo JanrSi did warmatebas

miaRwies a. imedaSvilma da T. TamaraSvilma.

qorelma rogorc msaxiobma Seasrula Semdegi rolebi: hocvaldi h.

hauptmanis ,,hanele~, henrixi v. diversis ,,henrixi mefe navarisa~, ivan

petroviCi a. Cexovis ,,Zia vano~. gansakuTrebuli warmateba xvda wilad

neznemovis rolis Sesrulebisas a. ostrovskis ,,udanaSaulod

dasjilnSi~. ,,saxalxo ganaTleba~ aRniSnavs: ,,sazogadoebis umTavresi

yuradReba im saRamos miiqcia msaxiobma qorelma, romelsac neznemovis

metad sapasuxismgeblo roli hqonda aRebuli. Cinebuli iyo is

gansakuTrebiT meoTxe moqmedebaSi, sadac misma mgznebare TamaSma

aaqviTina sazogadoeba, misi mSvenieri tkbili xma pirdapir xiblavs

127

msmenels. sazogadoebam xangrZlivi taSiscemiTa da vaSas ZaxiliT

daajildova msaxiobi~ (kapanaZe 1969: 221).

miuxedavad warmatebisa, is Zalian cotas TamaSobda da mTel dros

reJisuras uTmobda. n. gvaraZe werda:

,,mixeil qoreli, im drois erTaderTi reJisori iyo, romelic

scenaze TiTqmis ar TamaSobda sxva reJisorebiviT da mTel Tavis

energias piesebis dadgmas axmarda. mixeil qoreli Zalian ganaTlebuli

da inteligenti reJisori iyo da swores es ganaTleba da literaturis

codna uwyobda xels im drois sezonisaTvis kargi repertuari

Seedgina.~ (gvaraZe 1949: 188-189).

m. qoreli didi taqtiTa da moTminebiT ebrZoda ,,generlobas

TeatrSi~, ,,Zveli Taoba siaxles ar ikarebda, rom es siaxle wlobiT

SeZenil ,,generlobis~ poziciebs Searyevda da damarcxebas uqadda.

,,generloba~ zogjer da gansakuTrebiT xelovnebaSi, saxifaTo poziciaa.

es aris xangrZlivi warmatebiT da staJiT mopovebuli simSvide, romelic

xSirad Semoqmedebis gayinvas udris da ra Tqma unda am sasiamovno

simSvidis darRvevas da dakargvas vin moindomebda!~ (qoreli 1969: 183). m.

qoreli Teatris ganaxlebisaTvis brZolaSi gverdSi edga

axalgazrdobas. mixeil qoreli uyvarda axalgazrdobas, magram arc

,,generlebi~ iyvnen didad ukmayofiloni. isini grZnobdnen, rom misi

brZola Teatris Zveli normebis winaaRmdeg moklebuli ar iyo taqts,

ganurCevlad rodi upirispirdeboda Zvels. es iyo reformistuli

xasiaTis Ziebani. im dros amgvar Ziebebs arsebiTi mniSvneloba hqonda

Teatris ganaxlebisaTvis.

axalgazrda msaxiobebis aRzrda, ansamblis dacva Seadgenda

qorelis mizans. reJisoris damsaxurebiT quTaisis Teatris axalgazrda

msaxiobebma SesaniSnavi saxeebi Seqmnes. magaliTad: imedaSvilis oidiposi

(sofokles ,,oidipos mefe~), gluxovcevi (l. andreevis ,,dReni Cveni

cxovrebisa~), aradel-iSxnelis onofri (,,dReni Cveni cxovrebisa~), tirezi

(,,oidipos mefe~) da sxva. axalgazrda msaxiobebis sasceno ostatobis

amaRlebis mizniT Tbilisidan xSirad Camohyavda qarTuli scenis

korifeebi. axalgazrda msaxiobebis gverdiT speqtaklebSi monawileobas

Rebulobdnen iseTi ostatebi, rogorebic iyvnen: v. abaSiZe_meduqne saqo

(gedevaniSvilis ,,msxverpli~), v. gunia-oTarbegi (sumbaTaSvilis ,,Ralati~),

128

v. mesxi _ miSne (skribis ,,didebuli artisti~), l. mesxiSvili - levani

(yifianis ,,samegrelos mTavari~), verneri (drieris ,,norCi Taoba~), n.

CxeiZe _ varvara mixailovna (kereevis ,,ubeduri nabiji~), ol-oli

(andreevis ,,dReni Cveni cxovrebisa~), margarita (diumas ,,margarita

gotie~), nora (ibsenis ,,nora~), iokasta (sofokles ,,oidipos mefe~) da

sxva. maTTan partniorobiT axalgazrdoba praqtikul magaliTs iRebda

msaxioburi teqnikis dasaxvewad.

profesiiT pedagogi mixeil qoreli gansakuTrebul yuradRebas

uTmobda moswavleTa esTetikuri aRzrdis sakiTxebs. quTaisSi

moRvaweobis periodSi ymawvilebs ramodenime warmodgena miuZRvna. am

speqtaklebma moswavleebis mowoneba daimsaxura. aRsaniSnavia andre de

lordis ,,bavSvTa katorRa~, k. slobodas ,,bobola~, a. Seaieris ,,niSani

yofaqcevaSi~, naidenovis ,,darRveuli kera~. yvela es speqtakli bavSvTa

aRzrdis sakiTxs exeboda.

reJisorma arc mcire asakis bavSvebi datova uyuradRebod. man

TviTon Targmna andersenis zRaprebis safuZvelze Seqmnili piesa

Jdanovis ,,princi meRore~, romelic bavSvTa zeimad iqca. mozardebisaTvis

speqtaklebi adrec imarTeboda, magram specialurad bavSvebisaTvis

repertuari arasdros SeurCeviaT. m. qoreli pirveli qarTveli reJisori

iyo, vinc specialurad bavSvebisaTvis Seadgina repertuari. aqedan Cans,

rom mixeil qoreli mozard mayurebelTa Teatris erT-erTi fuZemdebelia

saqarTveloSi.

quTaisis TeatrSi muSaobis bolo wels m. qoreli dgams sofokles

,,oidipos mefes~. maqs reinhertis gegmis mixedviT piesa Tanamedrove

scenisaTvis gadaakeTa h. gofmanstalma, xolo qarTulad Targmna k.

andronikaSvilma. oidipos asrulebda al. imedaSvili, tirezias g.

aradel iSxneli, iokastes n. CxeiZe. speqtaklis premiera 1913 wlis 20

aprils Sedga. sazogadoeba warmodgenas aRfrTovanebiT Sexvda:

,,warmodgenam mwyobrad, TiTqmis unaklod Caiara, yvelam Tavisi adgili

icoda, yvelas roli zepirad Seeswavla, yvela cdilobda xeli Seewyo

ansamblisaTvis da amitom warmodgenam Sekrebil sazogadoebaze

ganuzomeli STabeWdileba moaxdina~ (kapanaZe 1969: 221).

,,oidipos mefeze~ m. qorelma muSaoba gaagrZela Tbilisis qarTul

TeatrSi gadmosvlis Semdegac gazeTi ,,saxalxo ganaTleba~ werda:

129

,,warmodgena ,,oidipos mefisa~ qarTul scenaze Cveni Teatris

dResaswauli iyo. mzem mZlavrad SeaSuqa qarTul scenaze. Cvenma

msaxiobebma xelovnebis xmiT iwyes laparaki da mxatvruli gamosaxuleba

miiRes... Cven iSviaTad gvigvrZvnia Cvens TeatrSi xelovnebis aseTi

Zliereba~ (kapanaZe 1969: 221). al. imedaSvilis mier oidiposis rolis

Sesrulebis Sesaxeb s. axmeteli werda: ,,rac Seexeba batoni imedaSvilis

oidiposs, unda gamovtyde da vTqva, rom friad sasiamovnod gamakvirva~

(axmeteli 1978: 113). g. aradel-iSxnelis Sesaxeb werda: ,,batoni iSxneli

pirvelad vnaxe scenaze. bevri kargi gamigia masze, magram SemiZlia vTqva,

rom bevri, mgoni, verc mimxvdara Tu ra sagangebo msaxiobia igi~

(axmeteli 1978: 115).

mixeil qoreli quTaisis Teatrs sami sezonis manZilze

xelmZRvanelobda, dgamda ideurad gamarTul maRalmxatvrul piesebs:

sofokles ,,antigones~ da ,,oidipos mefes~, a. Cexovis ,,Zia vanias~, m.

gorkis ,,ukanasknelns~, l. tolstois ,,cocxali leSs~ da ,,aRdgomas~, a.

ostrovskis ,,udanaSaulod dasjilns~, hauptmanis ,,haneles~, haiermanis

,,imedis daRupvas~, d. kldiaSvilis ,,darispanis gasaWirs~ da

,,samaniSvilis dedinacvals~, i. gedevaniSvilis ,,msxverpls~ da sxva.

1913 wlis 23 Tebervals, quTaisis sazogadoebam mixeil qorels

daufasa sami wlis Tavdadebuli Sroma quTaisis TeatrSi da benefisi

gadauxada: ,,quTaisis madlierma sazogadoebam Rirseulad daafasa

Teatris Tavdadebuli muSaki, romelic sami wlis ganmavlobaSi

dauRalavad sakvirveli energiiT eweva Wapanwyvetas. warmodgenas didZali

sazogadoeba daeswro; Teatri savse iyo. mobenefises saCuqrebi miarTves

da gulwrfeli ganuwyveteli taSiscemiT daajildoes~ (kapanaZe 1969: 222).

1913-1914 wlebSi dramatulma sazogadoebam m. qoreli Tbilisis

qarTul TeatrSi miiwvia reJisorad. magram iq Seqmnili pirobebis gamo,

normaluri muSaobis saSualeba ar miscemia. gamgeoba ereoda

repertuaris Sedgenisas. zogierTi artisti ar iziarebda misi reJi-

soruli muSaobis meTods. aRniSnul sezonSi axali araferi Seuqmnia.

quTaisis TeatrSi ganxorcielebuli dadgmebi gaimeora: ,,oidipos mefe~,

,,princi meRore~, ,,medea~ da sxva.

1914-1915 wlebSi Teatralur sezonSi qarTul TeatrSi reJisorebad

miwveul iqnen m. qoreli da al. wuwunava, xolo speqtaklebis mxatvruli

130

gaformebisaTvis i. nikolaZe, m. ToiZe, d. erisTavi. isini didi

enTuziazmiT Seudgnen muSaobas. qarTuli Teatri mayurebels bevr

siaxles pirdeboda, magram mxolod erTi warmodgenis (`msxverplis”

dadgma a. wuwunavas reJisorobiT) moaswres. 1914 wlis 25 seqtembers

Senoba daiwva. qarTuli Teatris msaxiobebi autanel pirobebSi Cavardnen.

iZulebuli gaxdnen amxanagoba SeedginaT. didi gaWirvebis miuxedavad

msaxiobTa amxanagobam mixeil qorelis xelmZRvanelobiT ramdenime

saintereso speqtakli mainc dadga.

m. qorelis ojaxi ukiduresad gaWirvebul ekonomiur pirobebSi

Cavarda, ramac aiZula igi pedagogiur morRaweobas dabruneboda. igi

Telavis prof. gimnaziaSi iwyebs rusuli enis maswavleblad muSaobas.

Semdeg gimnaziis pedagogebma direqtorad airCies. 1919 wels qoreli

jabadaris studiaSi iwyebs muSaobas, sadac Tavisi codnis praqtikuli

ganxorcielebis SesaZleblobas xedavs. mxolod ramdenime Tve imuSava,

radgan 1920 wlis ivnisSi akaki faRavas iniciativiT Seiqmna axali

dramatuli dasi. dasSi reJisorebad muSaobdnen m. qoreli, al. wuwunava,

k. andronikaSvili da axalgazrda al. axmeteli. axali sezonisaTvis

mzadebas maSinve Seudgnen 1920 wlis 15 oqtombers S. dadianis

,,guSindelniT~, romlis reJisura m. qorels ekuTvnoda. dRevandeli

rusTavelis Teatris SenobaSi gaixsna qarTuli dramis sezoni.

,,guSindelnSi~ TamaSobdnen yvela Taobis brwyinvale msaxiobebi: Citunia-

nuca CxaiZe, grengolmi-giorgi daviTaSvili, facia-veriko anjafariZe,

generali berdosani-vaso abaSiZe, jvebe qolordava-akaki vasaZe,

gorgaslaniani-mixeil Wiaureli, Tavadi kowia-mixeil gelovani da sxva.

am mcire CamonaTvalidanac Cans Tu ra Zlieri potencialis msaxiobebi

iyvnen dakavebuli speqtaklSi. d. anTaZe werda: `speqtaklSi

monawileobdnen Cveni saukeTeso Zalebi, romelTac SesaniSnavad

gaiTamaSes es niWieri komedia. msaxiobebi TamaSobdnen mondomebiT,

Sewyobilad. ansambliuroba am speqtaklSi savsebiT iyo miRweuli.

sasaciloni iyvnen da Tan gulistkivils iwvevdnen scenaze

gansaxierebuli personaJebi. zedmiwevniT realisturad isaxeboda

mayureblis win Cveni revoluciamdeli soflis yofa-cxovreba, misi Wir-

varami. moqmedeba mkvircxlad viTardeboda, gaismoda moxdenili dialogi,

yoveli moqmedi piri misTvis damaxasiaTebeli eniT gadmogvcemda Tavis

131

gancdebsa da fiqrebs. speqtakls etyoboda mcodne reJisoris xeli. ara

marto msaxiobTa SesrulebaSi, maT cxovel urTierTobaSi, aramed mraval

wvrilmanebSiac ki igrZnoboda mix. qorelis dakvirvebuli, gemovnebiT

aRsavse reJosoruli manera. dadgmis stili harmoniulad Sewyobili iyo

TviT piesis bunebasTan, mas axasiaTebda simsubuqe da sisadave,

simkvircxle da Tbili, odnav sevdiani iumori. msaxiobebi SesaniSnavad

TamaSobdnen~ (anTaZe 1962: 82). cnobili moRvawe daviT kasraZe werda: ,,Cven

gvaqvs taZari, mas hyavs patroni mTavroba! msaxiobTa Soris araa

naklovaneba, yvelani aq arian, maTi pirveli sityva aris ,,guSindelni~ S.

dadianis piesa. Cveni survilia, rom ,,guSindelni~ Seasrulon

,,dRevandelebma~ da ara ,,guSindelebma~. am kalamburismagvar SeniSvnaSi

ori momentia sagulisxmo: pirveli is, rom d. kasraZe, saerTod, aqtiurad

uWerda mxars axalgazrdobas da meorec, surda TviT ufrosTa

SesrulebaSic daenaxa Tanadrouli TamaSi .

Tu rogor Seikrnen erT muStad Semsruleblebi ,,mixeil qorelis

reJisorobiT,~ qolordavas rolis Semsrulebeli akaki vasaZe ixsenebs: ,,...

suramis mosamzadebeli periodi mainc nayofieri aRmoCnda im mxriv, rom

es mravalricxovani dasi, Zalze Wreli Tavisi asakiTa da potencialuri

SesaZleblobebiT, erTgulad Seikra, gaarkvia Tavisi mxatvruli

SesaZlebloba da SemoqmedebiTi ideali. dasma danarCen piesebTan

SedarebiT, mixeil qorelis reJisorobiT yvelaze ufro kargad moamzada

Salva dadianis piesa ,,guSindelni~, swored am speqtakliT gadavwyviteT

qarTuli dramis sezonis dawyeba~ (vasaZe 1977: 75).

mayurebeli mRelvarebiT eloda Teatris pirvel warmodgenas.

,,yvela maTgani gulisfancqaliT eloda fardis axdas da xarbad

ucqeroda yovel nabijs, warbis yovel Sexras, msaxiobis yovel sityvas,

ucqeroda da fiqrobda damakmayofilebeli iqneboda pirveli gamocda Tu

ara~ (kiknaZe 1993: 68).

speqtaklSi yvela msaxiobTa TamaSSi igrZnoboda reJisoris

mxatvruli zomiereba. presam speqtakls aRfrTovanebuli statiebi uZRvna:

,,vin avRniSno, romeli msaxiobebi? Seudarebeli gelovani – Tavadi kowia,

koriSeli – glexi, vasaZe –serJanti, murusiZe – mamasaxlisi. eseni xom

saucxoo tipebs iZlevian~ (kiknaZe 1990: 69).

132

ramodenime xnis Semdeg speqtakli ,,guSindelni~ naxa sumbaTaSvil

iuJinma, romelic S. dadians aRtacebuli werda: ,,iSviaTia saRamo,

romlidanac esoden netareba mimeRos. yoveli moqmedi piri cxoveli

gansaxierebaa, udavod WeSmaritebaa... me vxarxarebdi SeSlili. yvelani

TamaSobdnen niWierad da cocxlad.~ (kapanaZe 1960: 225).

,,guSindelnSi~ axalgazrdobam Tavisi niWiereba da SesaZleblobebi

gamoavlina. gansakuTrebiT aqebdnen mixeil gelovans: ,,gelovanis mier

gansaxierebuli Tavadi kowia, dasavleT saqarTvelos miyruebuli

soflidan moglejili portreti, suraTi, romelic gasaocari, pirdapir

klasikuri stiliT aRimarTa gancvifrebuli mayureblis winaSe~

(buxrikaSvili 1950: 96). akaki vasaZis Sesaxeb weria: ,,ager gamoxda

mkvircxli megreli da erTbaSad miizida sazogadoebis yuradReba.

oriode sityva, ramdenime Jesti – da Tqvens Tvalwin aRimarTa

SesaniSnavi, mxatvrulad Camoyalibebuli tipi, romelic gansazRvrul

esTetikur siamovnebas agrZnobinebs adamians Tavisi gansaxierebiT da

mxatvruli zomierebiT~. xolo mixeil Wiaurelis TamaSi ase ari

Sefasebuli: ,,aqac dasrulebuli tipia gakotrebuli TavadiSvilisa,

romelsac Zveleburi gvariSvilobidan SerCenia mxolod sacodavi

pranWva-grexa. gastraJnikebuli TavadiSvili dadis ceremoniiT, hkocnis

xelze kneina Citunias, sazogadod etyoba galazRandaravebuli hyavT

ufrosebs, magram es mainc saSualebas ar arTmevs franguli

WidaobisaTvis 15 maneTi saCuqari miiRos mazris ufrosisagan. m. Wiaureli

aq gvaZlevs mSvenier tips, gaquculi, gaidiotebuli TavadiSvilisa~.

S. dadianis ,,guSindelni~ qorelma komediis JanrSi gadawyvita.

reJisors speqtakli ise hqonda gaazrebuli, rom arc erT artists ar

SesZleboda, rom komedia farsad gadaeqcia ,,am mxriv daculi iqna

zomiereba, komedia ara salaRobo, aramed Serbilebul tonebSi,

miRweuli iqna stiluri mTlianoba, rac reJisoruli Teatris formirebis

sawyis etapze migvaniSnebda. ,,guSindelni~ gamoirCeoda Tavisi

ansamblurobiT. yvela msaxiobi damajerebel mxatvrul saxes qmnida.

presa gansakuTrebulad aRniSnavda speqtaklis ansamblurobas. gazeTi

,,saqarTvelo~ aRniSnavda: ,,aseTi mwyobri, SeTanxmebuli, lamazi da

niWieri warmodgena ukanasknel wlebSi ar gvinaxavs qarTul scenaze~.

133

S. dadianis ,,guSindelnis~ dadgmis dros m. qoreli gamocdili

reJisori iyo. kargad flobda ansamblis Teatris sistemas. swored misi

ansambluroba ganapirobebda speqtaklis reJisorul gaazrebaSi

fsiqologiurad Rrma realistur saxeebs. mayurebelSi sicilis garda

sevdasac iwvevdnen. marjaniSvilis mier dadgmuli lope de vegas ,,cxvris

wyaros~ naxvis Semdeg qorelisaTvis misaRebi gaxda is elvare

Teatraluri formebi, romliTac gamoirCeoda k. marjaniSvilis reJisura.

,,m. qoreli misaRebad Tvlida pirobiTs scenur formebs, mis mkveTr

gamoxatulebas, magram ar surda igi Sinaarsis dakninebis xarjze

momxdariyo. cxadia formis Zieba warmatebiT ver damTavrdeboda Tu igi

axali SinaarsiT ar iqneboda gansazRvruli~ (kiknaZe 1970: 241).

k. marjaniSvilis mosvliT 1922 wels rusTavelis saxelobis

TeatrSi axali era daiwyo. marjaniSvili afasebda qorelis reJisuras da

pativs scemda, rogorc erudirebul da kulturul adamians. 1923 wels

mixeil qoreli iwyebs muSaobas germaneli eqspresionisti dramaturgis

ernest toleris ,,kaci masaze~. im periodis sabWoTa Teatrebi xSirad

mimarTavdnen eqspresionistur dramaturgias. akaki vasaZe Teatris

repertuarSi eqspresionistTa piesebis Setanis Sesaxeb werda: ,,im

droindeli sabWoTa Teatri originaluri dramaturgiis uqonlobis gamo

dasavleT evropis mweralTa (gansakuTrebiT germaneli eqspresionistebi)

piesebs yvelaze met adgils uTmobda Tavis repertuarSi. amas erTgvari

gavlena unda moexdina Cvens repertuarzec~ (vasaZe 1977: 139).

cnobili Teatrmcodne k. rudnicki Semdegnairad xsnis am faqts:

,,mZafri interesi e. toleris, g. kaizeris, f. verfelis, v. fazemkleveris

da sxva germaneli eqspresionisti dramaturgebis mimarT imiT aixsneba,

rom maTi piesebi Zalze temperamentulad da mSfoTvared gamoxatavdnen

protests kapitalisturi civilizaciis, burJuaziuli sazogadoebis

sastiki organizebulobis, individis Tavisuflebis daTrgunvis

winaaRmdeg. am piesebSi sabWoTa reJisorebs surdaT momavali msoflio

revoluciis guguni gaegonaT~ (rudnicki 1981: 314).

1923 wels konstantine gamsaxurdia statiaSi ,,Teatri da

eqspresionizmi~ aRniSnavda: ,,eqspresionizmi SeiWra evropul TeatrSi,

sami varsklavi eqspresionizmisa: fric fon unruh, Eernst toller,

georg kaizer – imave dros Tanamedrove Teatris udidesi mnaTobia

134

Kurzung und Ballung (Semokleba, SeiZleba) es aris umTavresi leitmotivi

eqspresionistuli dramebis. fonia ormocdaerT gradusiani kapitalizmi

Tavisi asfaltis qalaqebiT, mudam gaRebuli cixeebiT, bankebiT, qarxnebis

sayvirebis sirenebiT, am fonis apoTeozia evropuli baraqa, romelic

iseTive sazizRar panoramas iZleva, rogorc antikuri monobis bazari~

(gamsaxurdia 1963: 645). sabWoTa reJisorebis mxridan marto ideologiuri

dainteresebis garda arsebobda kidev sxva aspeqtebi. maT Soris erT-erTi

mTavari ,,axali adamianis~ problema iyo. kapitalisturi samyaros mier

damcirebul, msoflio omiT gamowveul Rrma krizisiT Sewuxebul

adamians cxovreba revoluciuri gardaqmnisaken ubiZgebda. klasobrivi

brZolis wiaRSi unda warmoSobiliyo tipi, amaRlebuli, zneobrivad

ganwmendili ,,axali adamiani~, romelic waruZRveboda masebs

imperializmis winaaRmdeg brZolaSi.

Teatri da misi xelmZRvanelebi axlis ZiebaSi iyvnen. Tu SeiZleba

ase iTqvas, es iyo ,,izmebis~ epoqa xelovnebaSi.

m. qorels toleris piesaze muSaoba TiTqmis damTavrebuli hqonda,

roca k. marjaniSvili Caeria repeticiebSi. reJisori k. patariZe, romelic

dawvrilebiT da friad sainteresod agviRwers k. marjaniSvilis

repeticiebs ramodenime piesaze da maT Soris e. toleris ,,kaci masaze~

SeniSnavs, rom did reJisors am piesis dadgmisas ainteresebda ara

,,adgilobrivi~ bavariuli koloritis zedmiwevniT zusti suraTis Seqmna,

ara am koloritis wvrilmani, yofiTi detalebi, aramed brZolisa da

SemarTebis suliskveTeba. amoZravebuli masis eqspresiuli suli,

ajanyebuli xalxis revoluciuri aRtkineba, romlisaTvisac msaxiobebs

,,mxurvale qarTuli temperamentiT~ unda gaesvaT xazi. k. marjaniSvilma

mZafri kritikis qarcecxlSi gaatara Tanadamdgmeli reJisoris – m.

qorelis muSaoba am piesaze, radgan miaCnda, rom Tavidanve araswori

orientaciis farglebSi warimarTa es muSaoba, rac dramaturgisadmi

monur erTgulebaSi, misadmi arakritikul damokidebulebaSi gamoixata. k.

marjaniSvilisTvis sruliad miuRebeli aRmoCnda am piesis qoreliseuli

interpretacia – mTeli moqmedeba viTardeboda Senelebul tempSi,

fsiqologiuri pauzebiT da realisturi detalebiT damZimebul

viTarebaSi. k. marjaniSvilma marTlac ,,Tavdayira daayena~ qorelis

reJisoruli koncefcia~ (gurabaniZe 1978: 22).

135

akaki vasaZe aRniSnavs, rom k. marjaniSvilma Svidi repeticia

Caatara da arsebiTad Secvala speqtakli. ,,gamocxadda batoni kotes

repeticiebi, Svidi repeticiiT ise Seicvala yvelaferi, ise amoiwia

speqtaklis Tema da imgvari forma moinaxa, rom gancvifrebuli davrCiT;

irakli gamrekelisa da kirile zdanoviCis kubisturi dekoraciebi

mizanscenebs ise moergo, rom savsebiT gamarTlebuli aRmoCnda am

speqtaklis mxatvruli gadawyveta~ (vasaZe 1977: 146).

k. marjaniSvilma ar miiRo qorelis dadgmis gaazreba da

radikalurad Caeria piesis interpretaciaSi. ,,speqtaklis pirvelsave

scenaSi gansazRvra man ideuri mizandasaxuloba da azrobrivi aqcentebi.

pirvel suraTSi naCvenebia, Tu rogor emzadebian muSebi gaficvisaTvis.

aqvea qali. muSebisa da qalis saubari midioda dabal tonebSi,

,,konspiraciul~ garemoSi. ritmi iyo Senelebuli, statiuri. raRac

idumali, mistiuri elferi gadahkravda yovelives~ (n. gurabaniZe 1978:27).

k. marjaniSvilma Secvala suraTis atmosfero, ritmi ,,aseve daarRvia man

qalisa da misi meuRlis urTierTobaTa qsovili, Camoacila mas intimuri

saburveli da maT kamaTs safuZvlad daudo ara ojaxuri uTanxmoeba

(qmari cols ar anebebs revoluciur saqmeSi monawileobas, es mTavrobis

Ralatiao), aramed msoflmxedvelobrivi ideologiuri konfliqti~ (n.

gurabaniZe 1978:27).

amasve adasturebs T. vaxvaxiSvilis mogonebebic: ,,piesaSi aris

ajanyebis wina saidumlo Sekrebis scena. am dros qoreli msaxiobebs

saidumloebis ganwyobis atmosferos SesagrZnobad Cumad alaparakebda,

fexakrefiT atarebda. marjaniSvili amis gamo aRSfoTda: Tqven

gaviwydebaT, rom revoluciaSi mTavari moqmedi gmiri masaa, xelmZRvaneli

kargia, magram mas masam xom unda gaugos, mxari dauWiros, Tqven aq raRac

konspiraciobanas TamaSobT da erTi bewo bavariis ajanyebas warmosaxavT:

Tanac Cvens droSi, roca revoluciis ali ukve planetis meeqvsedze

gizgizebs. ara, Cven unda vaCvenoT ara toleris mier aRwerili bavariis

revolucia, aramed proletariatis msoflio gamarjveba, romelmac

samyaro SesZra~ (vaxvaxiSvili 1968: 45).

,,kotes mier am dramaturgis masalaSi Seqmnilma mgznebare

speqtaklma, mis mier ukanaskneli Svidi repeticiis ganmavlobaSi

136

Setanilma sakoreqturo Sesworebebma sawindari misces rusTavelis

Teatrs Semdgomi gamarjvebisaken~ (patariZe 1961: 358).

akaki vasaZe ,,kaci masis~ gaazrebaSi Setanil cvlilebebs

anzogadebs da daaskvnis ,,es faqti Zalauneburad Teatris samxatvro

xelmZRvanels upirispirebda damdgmel reJisors. mixeil qorelis

reJisura revoluciamdel TeatrSi cnobili iyo umTavresad msaxiobTan

muSaobiT da Tavis dadgmebSi msaxiobis garda speqtaklis sxva

gamomsaxvel komponentebs igi ar mimarTavda. imitom ki ara rom ar

esmoda mxatvrobis an musikisa, piriqiT, is SesaniSnavad flobda mxatvris

funjsac ,,rogorc moyvaruli~ da violonCelos xemsac~ (vasaZe 1977: 146).

Zneli asaxsnelia ratom ar iyenebda qoreli mxatvrobis da musikis

codnas Tavis dadgmebSi. a. vasaZe werda: ,,revoluciamdel qarTul

TeatrSi, mxatvrobis an musikis problema yvela piesisaTvis saerTo

dekoratiuli morTulobis gamoyenebas da gunduri folkloridan da

operetebidan cnobili melodiebis instrumentul Sesrulebas ar

gascilebia. ase, rom axal viTarebaSi mixeil qoreli reJisor-pedagogis

movaleobis Sesrulebas ufro SeZlebda, vidre speqtaklis dadgmas

Tavisi reJisoruli gamomgoneblobiT~ (vasaZe 1977: 147).

m. qorelis mogonebidan Cans, rom kldiaSvils pirvelad misTvis

miutania ,,ubedureba~. ,,piesam Cemze Zlieri STabeWdileba moaxdina,

saSineli gaafrTebuli brZoliT or sofels Soris. es tragediisken

avlis safexuri iyo.~ (kiknaZe 1973:89). m. qorels ar SeeZlo am piesis

dadgma, imitom, rom dasi amisTvis mzad ar iyo. dramaturgi ki didi

mRelvarebiT eloda reJisorisagan pasuxs. ,,batono daviT, Zalian

mimZimda uaris Tqma magram piradad Tqven ver mogatyuebdiT, am piesis

Sesruleba mxolod samxatvro Teatris dass Tu SeuZlia...

- Zalian mindoda es piesa scenaze dadgmuliyo da mayurebelze

STabeWdileba moexdina, magram ra gaewyoba, - da sevdianad gaiRima.

es didi adamiani, didad niWieri mwerali ase umweo idga da

melaparakeboda, rom uxerxul mdgomareobaSi Cavvardi~ (qoreli 1969:152).

qarTul TeatrSi jer kidev ar iyo miRweuli is ansambluroba, romlis

gareSe SeuZlebeli iyo amgvari piesebis dadgma.

,,qarTulma Teatrma maSin ver gaigo d. kldiaSvilis naRvliani

iumori, ver igrZno misi faqizi suli, misi ,,cremliani sicili~ da mTeli

137

is mxatvruli atmosfero, romelSiac cxovroben misi ucnauri gmirebi~

(kiknaZe 1970: 242).

TeatrSi muSaobasTan erTad m. qoreli pedagogiur moRvaweobas

eweoda, aswavlida msaxiobis ostatobas da metyvelebas ak. faRavas

dramatul studiaSi.

1924-1925 wlebSi baTumSi qarTuli dasi ar Semdgara. sezonurad

mowveuli dasi ver asrulebda Tavis daniSnulebas. respublikis

xelmZRvanelobam gadawyvita dramatuli studiis daarseba, romelic or-

wliani unda yofiliyo. studiis xelmZRvanelad mowveuli iqna mixeil

qoreli. gamocdaze ormoci kaci gamocxadda, aqedan naxevari

profesiisaTvis Seuferebeli gamodga. studiam erTi weli Zlivs iarseba

da daixura im mizeziT, rom baTumSi ar iyvnen saWiro gamocdilebis

pedagogebi. ,,Cven yurebi gagviyrues ori wlis ganmavlobaSi aWaristanis

akademiuri Teatris studiis Sesaxeb. da marTlac cota fuli daixarja?

Sedegebi? araviTari. arcerTi saCvenebeli warmodgena. Tavidanve

,,kazionurad~ iyo am studiis saqme. Zlivs mSvidobianad miicvala~

(buxnikaSvili 1979: 74).

dramatuli studiis daSlis Semdeg aWaris xelmZRvaneloba

iZulebuli iyo 1925 wels isev profesiuli dasi Seekriba. dasis

xelmZRvaneloba mixeil qorels daevala. sezoni gaixsna haiermanis

piesiT ,,imedis daRupva~. am warmodgenis Sesaxeb gazeTi ,,fuxara~ werda:

,,saerTod baTumisaTvis, romelsac amdeni xania uxeiro xalturebis meti

araferi unaxavs, ,,imedis daRupva~ friad mniSvnelovan movlenad unda

CaiTvalos. Cven vfiqrobT, rom qarTuli drama wels imedebs

gaamarTlebs~.

miuxedavad imisa, rom qoreli Seecada gadaexalisebina repertuari

da keTilsindisierad ganaxorciela dadgmebi, ,,axali mayurebeli veRar

egueboda mSral naturalistur suraTebs, miT umetes im dros, rodesac

TbilisSi rusTavelis Teatris scenaze k. marjaniSvili qmnida

SesaniSnav, dinamikur, ansamblur speqtaklebs~ (buxnikaSvili 1979: 74).

mixeil qoreli 1927-1928 wlebSi warmatebiT xelmZRvanelobda

quTaisis Teatrs. misi reJisorobiT dadgmuli speqtaklebi: b.

lavreniovis ,,rRveva,~ v. korSinis ,,puri,~ j. londonis ,,mglebi,~ didi

popularobiT sargeblobda. qoreli literaturul moRvaweobas eweoda.

138

aris ramdenime moTxrobis avtori da TeatrisaTvis naTargmni aqvs 26

piesa, romlebic wlebis manZilze idgmeboda qarTuli Teatris scenaze.

man araerT kinogadaRebaSi miiRo monawileoba, rogorc msaxiobma.

musikosTa ojaxSi aRzrdili profesionalur doneze flobda

violonCeloze dakvris teqnikas da rogorc violonCelist-

Semsrulebels araerTxel miuRia monawileoba koncertebSi. misi

iniciativiT saqarTvelos radiokomitetSi Seiqmna dramatul gadacemaTa

ganyofileba.

2. akaki faRava

akaki faRava aris qarTuli Teatrisa da saTeatro ganaTlebis

uaRresad didi damsaxurebis moRvawe. igi iyo erT_erTi pirveli

profesionali reJisori da umaRlesi saTeatro ganaTlebis fuZemdebeli,

farTo erudiciis moRvawe.

`dedam – igonebs akaki faRava zepirad icoda ,,vefxistyaosani~ da

xSirad gvikiTxavda. amgvarad Caisaxa CemSi momavali pedagogi. Semdegi

nabijebi am mxriv dakavSirebulia erT-erTi Cveni didi pedagogis, Cemi

yofili maswavleblisa da xelmZRvanelis p. ocxelis saxelTan. p.

ocxeli didi masStabis pedagogi da sazogado moRvawe iyo, aramarto

didi codniT aRWurvili, aramed iSviaTi organizatoruli niWiT

dajildovebuli, rac mTavaria igi iyo Cveni aRmzrdeli mama~. ioseb

ocxelis iniciativiT faRava quTaisis progimnaziidan Tbilisis qarTul

gimnaziaSi gadaiyvanes da dauniSnes stependia TveSi asi maneTi. jer

kidev gimnaziaSi swavlis dros dainteresda literaturiT. `sevdis”

fsevdonimiT gamosca wigni, xolo 1906 wels germanulidan Targmna

beirleinis piesa ,,samxedro banaki~.

,,Teatrs akaki faRava pirvelad quTaisSi gaecno. es iyo 1903 wels.

maSin quTaisSi Teatrs lado mesxiSvili xelmZRvanelobda. akakim naxa

mesxiSvilis speqtakli ,,konstantine batoniSvili~ al. yazbegisa. 16 wlis

Wabuki gaitaca patriotulma ideam patriotuli ganwyoba mas jer kidev

dedis kalTidan mosdevda. axla ki, Segnebuli da damoukidebeli

cxovrebis zRurblze am gadawyvetilebam konkretuli mimarTuleba miiRo:

139

samSoblo da Teatri: Teatri unda emsaxurebodes samSoblos, xalxs.~

(qorqia 1960: 26).

gimnaziis ufrosi klasis moswavle iyo, rodesac Seadgina scenis

moyvareTa wre. moiwvevda erT an or cnobil profesional msaxiobs da

sagastrolod gaemarTeboda samegrelos soflebSi samtrediaSi, suramSi,

borjomsa da bakurianSi. agreTve Tbilisis muSaTa ubnebSi marTavda

warmodgenebs. a. faRavam iTamaSa mTavari roli karlo moreti italieli

dramaturgis k. roventis piesaSi ,,upatrononi ar ibadebian~. agreTve

iTamaSa princ belidoris roli meterlinkis piesaSi ,,da beatrisa~ da

sxva.

,,magram faRava male darwmunda aqtioruli monacemebis uqonlobaSi.

amis Sesaxeb igi gulaxdilad wers: ,,Cemgan xeiriani msaxiobi ar

gamovidoda, radgan saWiro samsaxiobo monacemebi (gardasaxvis niWi) me

ar aRmomaCnda~. am gulwrfeli aRiarebidan erTi sayuradRebo daskvnis

gakeTebac SeiZleba. Cans, rom faRavas artistuli monacemebis mTavar

niSan-Tvisebad gardasaxvis unari miaCnda~. (kiknaZe 1970: 213).

akaki faRava Sewuxebuli iyo qarTuli Teatris mdgomareobiT da

1908 wlis ianvarSi specialuri broSura gamouSva ,,qarTuli Teatri~.

broSuraSi akritikebda qarTuli Teatris naklovan mxareebs, aRniSnavda,

rom dramatul sazogadoebaSi Tavi mouyriaT pirebs, romelTa

umravlesobas araviTari warmodgena ar aqvT dramatul xelovnebaze,

akritikebda artistebs, romlebmac rolebi ar icodnen, reJisoris

sisustes, uxeiro recenzentebs. a. faRava gamosavals axali Zalebis

,,mopovebaSi~ da maT aRzrdaSi xedavda. is werda: ,,umTavresi saSualeba

qarTuli Teatris aRorZinebisa da ganaxlebisaTvis aris axali Zalebis

mopoveba, maTi aRzrda. mxolod axali Zalebi, ganaTlebuli, mcodne

inteligenti muSakni ixsnian qarTul scenas, daamkvidreben mtkice

niadagze da SeaZlebineben gauwion xalxs da qveyanas is samsaxuri, rac

namdvili xelovnebis taZars – Teatrs moeTxoveba~. konkretulad akaki

faRava moiTxovda:

1. Teatraluri saqmis saTaveSi mdgomi pirebi kompetenturi unda

yofiliyvnen Teatralur sakiTxebSi.

140

2. saqarTveloSi unda daarsebuliyo Teatraluri kursebi an

,,ukidures SemTxvevaSi~ unda moewyoT specialuri leqciebi Teatraluri

xelovnebis sakiTxebze.

3. msaxiobTa kulturisa da mxatvruli donis awevas.

4. axalgazrda msaxiobTa gagzavnas ruseTis romelime Teatralur

saswavlebelSi Teatraluri ganaTlebis misaRebad~.

mixeil qoreli werda: ,,sanam romelime Teatraluri istorikosi

Cveni Teatris am epoqas dawvrilebiT gaaSuqebdes da Cemi naTqvami liton

sityvebad ar iqneba miRebuli, minda zogi beWdviTi masala movixsenio.

1908 wels gamovida ,,sevdas~ broSura, qarTuli Teatri da misi

dRevandeli mdgomareoba~ .

,,sevda~ akaki faRavas fsevdonimia. maSin is Teatraluri

,,Tergdaleuli~ axalgazrda moskoveli studenti iyo da qarTuli

Teatris mdgomareoba ainteresebda. am broSuras avtorisagan

TandarTuli aqvs: - es werili gazeTisTvis gvqonda damzadebuli, magram

gazeTSi dabeWdva samwuxarod ver movaxerxeT ,,Cvengan damoukidebeli

mizezebis gamo~. broSuraSi aRwerilia maSindeli Teatris uaryofiTi

mxareebi. bevri magaliTia moyvanili da zogi imdenad mwvavea, rom

mkiTxvels kuriozebi egona. magaliTad: piesa ,,niaRvarSi~ msaxiobi

teqstis gareSe Cumad ekiTxeba partniors. erTi msaxiobi gaiZaxoda:

,,viTamaSeb, magram RmerTi gamiwyres Tu dResac vicode ra iyoo~!...

scenidan Taris xma ismoda, damkvrels ki Wianuri uWiravs xelSi~

(qoreli 1969: 183).

am broSuram didi vnebaTaRelva gamoiwvia presaSi, zogi Tavs

esxmoda avtors, zogi amarTlebda. cnobilma msaxiobma, reJisorma da

dramaturgma valerian guniam daundoblad gailaSqra.

,,niRabamofarebuli~ avtoris winaaRmdeg gunia werda: ,,viTomda kritikul

broSuraSi sxvaTa Soris aRnusxulia is organuli nakli da

xelisSemSleli mizezebi, romlebzec didi xania uTiTeben da sCivian,

rogorc TviT msaxiobni, agreTve Teatris gamgeni da qarTuli scenis

yvela gulSematkivarni. am mxriv niRabamofarebuli avtori axals

srulebiT arafers ambobs, igi mxolod TuTiyuSiviT imeorebs ukve

mravalgzis sxvisgan naTqvams da nawers, magram mTavari is aris, rom

yovelive sityva da winadadeba usaxelo avtorisa aris mowamlul-

141

moSxamuli uzomo RvarZliT, wres gadasuli da Tavxeduri ciliswamebiT

da siyalbiT qarTvel msaxiobebisadmi da gansakuTrebiT ki exlandel

reJisorebisadmi~ qvemoT ,,Tavis droze, raTqmaunda, Cven uTuod

gamovaaSkaravebT usaxelo avtoris gulmrudobas da sulmokleobas.~ a.

faRavas broSura ,,qarTuli Teatri sagulisxmo cnobebs Seicavs imis

Sesaxeb, Tu rogor idgmeboda axali piesebi. repeticiaze msaxiobebma ar

ician piesis araTu idea, aramed misi Sinaarsi. repeticiebze da

warmodgenebze rolebis ucodinroba Cveulebrivi movlenaa, agreTve

aRreulia dekoraciebis stili, rac mTavaria, aklia mcodne da

gamocdili reJisoris xeli. imdroindel qarTul TeatrSi ansambluri

speqtaklebi ar idgmeboda. yvelaferi cnobili msaxiobebis garSemo

trialebda, romlebic imave dros reJisorebic iyvnen. saswrafod

Seadgendnen dass, an scenismoyvareTa jgufs. erTi-ori repeticiis Semdeg

speqtakli mzad iyo. saxeldaxelod Sekowiwebul speqtakls aklda

ansambluroba. kulturaze laparakic zedmetia. ai amitom moiTxovda akaki

faRava, rom reJisors Tavisi kuTvnili adgili daeWira TeatrSi da

Teatri dasdgomoda ganaxlebis gzas. Teatris siyvarulma da Teatris

saSualebiT Tavisi qveynisa da xalxis samsaxuris ideam gadawyvetina

moskovis universitetis filologiuri fakultetis students akaki

faRavas 1909 wels Sesuliyo moskovis samxatvro Teatris studiaSi da

samxatvro Teatris fuZemdeblebis stanislavskisa da nemiroviC-danCenkos

xelmZRvanelobiT daxelovnebuliyo reJisuraSi. ,,aq faRavas

inteleqtualur da reJisorul SemoqmedebiT zrdaSi gadamwyveti roli

Seasrula maSindelma moskovis samxatvro Teatrma. swored im periodSi

(1908-1915 ww) yalibdeboda stanislavskis e. w. ,,sistema~. 1908 wels

dadgmuli ,,revizoris~ repeticiaze pirvelad gaisma ucnauri terminebi

,,Гвоздъ~, ,,Круг~. miuxedavad imdroindeli samxatvro Teatris repertuaris

siWrelisa (ibseni, andreevi, dostoevski, goldoni, puSkini), momwifda

aqtioruli xelovneba~ (SvangiraZe 1964: 55).

studiis damTavrebis Semdeg muSaobas iwyebs samxatvro Teatris

reJisoris TanaSemwed. 1913 w. stanislavski dgams molieris piesas ,,eWviT

avadmyofs~, reJisori iyo a. benua, xolo reJisoris TanaSemwe a. faRava.

amave wels igi gaxda samxatvro Teatris reJisorTa kolegiis wevri. am

142

droidan Semonaxulia erTi dokumenti, romelsac xels awers k.

stanislavski.

stanislavski ase axasiaTebs a. faRavas: ,,am baraTiT vadastureb,

rom b-ni faRava akaki nestoris Ze iricxeba moskovis samxatvro Teatris

reJisoris TanaSemwed. igi muSaobda CemTan gasul 1912-1913 wlis sezonSi

molieris piesis ,,eWviT avadmyofi~ dadgmaze. b. faRavam mSvenivrad icis

saqme, seriozulia, keTilsindisieri, Sromismoyvare da yvela amxanegebisa

da Tanamosamsaxureebisagan metad pativcemuli~ (qorqia 1960: 31).

moskovis samxatvro TeatrSi moRvaweoba daemTxva pirvel msoflio

oms. ruseTi aRmoCnda metad rTul da mZime mdgomareobaSi. 1915 wels

akaki faRava ori umaRlesi ganaTlebiT (sareJisoro da pedagogiuriT

)saqarTveloSi brundeba. am droisaTvis moskovis samxatvro Teatris

principebi fesvebs imagrebs qarTul scenaze; 1909 wels wuwunavam dadga

b. danuncios ,,iorios asuli~ da 1913 wels qorelma dadga gorkis piesa

,,uniadagoni~, xolo 1914 wels Salva dadianma dadga n. nakaSiZis piesa

,,vin aris damnaSave?!~ am reJisorTa speqtaklebi gamoirCeoda Tavisi

ansamblurobiT. ansambluroba ki rolis codnas, partniorTa Soris

urTierTqmedebas, yvela rolis Semsruleblidan yuradRebas da

pasuxismgeblobas moiTxovda. mayurebeli xedavda, rom axali speqtaklebi

jobda Zvels, romelSic arc ansambluroba iyo da arc rolebi icodnen

xeirianad.

CamosvlisTanave akaki faRava pedagogiur moRvaweobas eweva

quTaisis gimnaziaSi, magram TeatrisaTvis Tavi mainc ar miunebebia.

quTaisis TeatrSi dgams Seqspiris ,,hamlets~ - lado mesxiSvilis

monawileobiT da niko SiukaSvilis ,,mTis zRapars~ nino CxeiZisa da

aleqsandre imedaSvilis monawileobiT. S. RambaSiZe werda: ,,me jer kidev

realuri saswavleblis mowafe viyavi, rodesac quTaisSi Camovida

umaRlesdamTavrebuli akaki faRava da quTaisis Teatris msaxiobebis

saSualebiT dadga ,,hamleti~. es dadgma, rogorc maSin meyureboda,

gamoirCeoda Cveulebrivi dadgmebisagan Tavisi mTlianobiT, ansamblis

dacviT da organizebulobiT.~

jer kidev erTi wlis win yrilobaze, romelic 1914 wlis 12 ivniss

Catarda da romlis sapatio Tavmjdomare iyo akaki wereTeli, faRavam

waikiTxa moxseneba ,,sasceno xelovnebis Sesaxeb~. moxseneba imdenad

143

saintereso gamodga da iseTi didi interesi gamoiwvia Teatralebs Soris,

rom mTlianad daibeWda gazeT ,,samSoblos~ ramdenime nomerSi (1915 wlis

#19 24 Tebervali; #20 – 25 Tebervali, # 21 26 Tebervali) Tavis

moxsenebaSi akaki faRava aRniSnavda, rom arsebobs Teatri warmodgenis

da Teatri gancdis. warmodgenis Teatri ar eZebs gmiris Sinagan gancdas

da moqmed pirTa Sinagani gancdebi ver arxevs mayureblis sulis simebs.

gancdis Teatrma jer unda gaigos gmiris azrebi da ganicados gmiris

grZnobebi da Semdeg igive azrebi da grZnobebi gaagebinos da

ganacdevinos mayurebels. warmodgenis TeatrisTvis mTavaria sanaxaoba,

mas ainteresebs mayurebeli, grZnobis Teatrs – piriqiT, ainteresebs

adamianis Sinagani grZnobebi. mas sWirdeba msmeneli da ara mayurebeli.

Semdeg ambobs, rom Teatri koleqtiuri Semoqmedebaa, rom msaxiobisa da

reJisoris garda საჭიროა mxatvari, musikosi, teqnikuri personali da

scenis muSebi. ,,sxvaSi gamorCeuli,~ mxolod misTvis damaxasiaTebeli

saxis gamoZebnaSi gamoixateba Teatris individualuroba. qarTuli

Teatris msaxiobebi rols ar swavloben. msaxiobma ara Tu misi roli,

partnioris rolic unda icodes, piesis Sinaarsi da unda SeeZlos yvela

moqmed pirTa daxasiaTeba. msaxiobs moeTxoveba ,,codna yovelive

detalisa Tavisi rolisaთvis,~ rom scenaze ,,wvrilmani~ ar arsebobs.

qarTulma Teatrma Tanamedrove moTxovnebi rom daakmayofilos saWiroa

,,TeatrTanve daarsebuli~ skola, sadac momzaddeba momavali msaxiobebi.

,,aucilebelia skola, skola qarTuli.~ momxsenebeli aRniSnavs, rom

qarTul TeatrSi upiratesoba mxatvrul realizms unda mieniWos.

,,upiratesoba mxatvrul realizms unda vargunoT~, es imas ar niSnavs,

rom sxva mimarTulebis piesebs, Tuki isini mxatvrulad sainteresod

iqneba ganxorcielebuli, arsebobis ufleba ar gaaCnia. akaki faRavam

Tavisi moxseneba aseTi sityvebiT daamTavra ,,Teatri gansakuTrebiT Cvens

mdgomareobaSi myofi erisaTvis, taZaria, sadac adgili aqvs mxolod

guliT wmindas da gonebiT maxvil adamians. igi unda qmnides samaradiso

Rirebulebas da maSin gaamarTlebs igi yvela im imeds, rasac Cven

Teatrze vamyarebT~. akaki faRava miesalma jabadaris studiis gaxsnas da

operis TeatrSi qarTvel kompozitorTa nawarmoebis dadgmas. 1919 wels

is werda: ,,saqarTvelos politikuri aRdgenasa da ganaxlebasTan erTad

sasceno xelovnebasac daetyo gamococxleba. studia gaCnda dramaSi da

144

,,abesalom da eTeris~ da ,,Tqmuleba SoTa rusTavelis~ movlineba

operaSi, romelic ukve aris mtkice ganaxlebis safuZveli qarTuli

sasceno xelovnebisa.~ qarTuli Teatris aRdgenisaTvis, faRavam

mTavrobis winaSe daayena Teatris saxelmwifos mier uzrunvelyofis

sakiTxi. is Teatris Senaxvis or variants sTavazobs xelisuflebas:

pirveli, rom mTlianad saxelmwifo Teatrad gadakeTdes, meore

saxelmwifos daxmarebiT dramatul sazogadoebas daevalos misi

xelmZRvaneloba.

a. faRava socialist-federalistTa partias ekuTvnoda. am mxriv

gasagebia misi brZola erovnuli Teatris ganviTarebisaTvis.

a. faRava Teatraluri moRvawis garda sazogado moRvawec iyo. man

1919 wels ingliselebis mier dakavebul baTumSi daarsa qarTuli

gimnazia. ,,magram akaki faRava, sadac ar unda yofiliyo da ra

saqmisaTvisac ar unda moekida xeli, guli mainc Teatrisaken uwevda~

(SvangiraZe 1964: 57).

1920 wels akaki faRavas SemoqmedebiT biografiaSi erT-erTi

yvelaze mniSvnelovani faqti moxda. dramatuli sazogadoebis gamgeobam

daqsaqsuli msaxiobebisagan qarTuli dramatuli Teatris dasis aRdgena

daavala, agreTve samxatvro xelmZRvaneloba da mTavari reJisoroba

Tavad unda ekisra. axalgazrda reJisori Tavisi Cveuli energiiT Seudga

dasis Sekrebas. moiwvia orive Taobis msaxiobebi. ,,dasis organizeba

mxatvruli principis safuZvelze ar momxdara, magram dramis

Camoyalibebis faqti ki mniSvnelovani iyo im xanad. male Seikriba

sxvadasxva mxares daqsaqsuli saukeTeso Zalebi. sazogadoebac

dainteresda TeatriT~ (kiknaZe 1970: 215).

saqarTvelos social-federalistebis partiis organoSi ,,saxalxo

saqme” gamoqveynda cnoba: ,,ivlisis 27-s sxdomaze mTavrobam, Tanaxmad

saxalxo ganaTlebis ministris moxsenebisa, daadgina qarTuli dramis

mosawyobad, gadaeces saministros iuzbaSevis saxlis yvela darbazi da

meore sarTuli~.

qarTuli dasi gadavida axlandel rusTavelis Teatris SenobaSi,

sadac muSaobda ori dasi, rusuli Teatri ,,tarto~ da somxuri drama.

dReebi ase gaanawiles: kvira saRamo, samSabaTi, xuTSabaTi da SabaTi

qarTul dramas. orSabaTi, paraskevi da kvira dila rusul Teatrs, xolo

145

oTxSabaTi somxur Teatrs, magram faRava miRweuliT ar dakmayofilda.

gazeT ,,saxalxo saqmeSi~ didi taqtiT, magram sruliad garkveviT svams

sakiTxs ,,unda aRvniSnoT is garemoeba, rom yoveli seriozuli dasisTvis

aucilebelia savsebiT da mxolod da mxolod misi gankargulebaSi myofi

Teatri. Cven rusebTan da somxebTan SeTanxmebiT vimuSavebT, magram

miuxedavad amisa, uneblied, erTmaneTs SevuSliT, Tundac mxolod

imitom, scena xan erTis gankargulebaSi iqneba, xan meoris~ (kikinaZe 1993:

65).

akaki faRava dasis SekrebisTanave suramSi Seudga sezonisaTvis

mzadebas. repertuarSi Sevida Seqspiris ,,otelo,~ d. kldiaSvilis

,,darispanis gasaWiri~ da ,,irines bedniereba~ reJisori a. faRava, S.

dadianis ,,guSindelni~ - reJisori m. qoreli, i. gedevaniSvilis

,,msxverpli~ - reJisori a. wuwunava, a. SanSiaSvilis ,,berdo zmania~ -

reJisori a. axmeteli. a. faRavam ,,otelos~ damdgmel mxatvrad a.

zalcmani moiwvia. reJisors muSaoba TiTqmis dasrulebuli hqonda, roca

mxatvari eskizebis motanas aWianurebda. reJisors da mxatvars Soris

diskusiebs bolo ar uCanda. zalcmani pirobiTi Teatris principebs

icavda, xolo faRava realisturi Teatris momxre iyo. moiTxovda

istoriul garemos sizustes. pirveli eskizebi, romelic mxatvarma

uCvena, reJisoris mier dawunebuli iqna. akaki vasaZe am faqtis Sesaxeb

werda: ,,Tavisufal dros movixelTebdi Tu ara, operis Teatris

sadekoracioSi Sevidodi, rom zalcmanis saintereso saubari momesmina

korovinze, golovinze, benuaze da sxva. imdroindeli dekoratiuli

xelovnebis didostatebze. TviTon golovinis mowafed Tvlida Tavs.

koloritis da sasceno ganaTebis kargi ostati iyo. erT pawia detals

wina planze wamowevda ganaTebis saSualebiT. danarCens ki TiTqos

burusSi CasZiravda. ,,otelos~ dekoracia ganzraxuli hqonda

rembrandtisebur SuqCrdilian garemoSi moeqcia. aleqsandre zalcmani

pirobiTi Teatris mimdevari iyo da rogorc dekoraciebs, aseve

tansacmelsac ferTa varirebis meSveobiT STambeWdav da efeqturs xdida.

imJamad TeatrSi da dekoratiul xelovnebaSi feris daniSnuleba didad

aravis esmoda da ra gasakviria, Tu adrindeli samxatvro Teatris

mimdevar reJisors akaki faRavas ,,abradakabrad~ mosCveneboda zalcmanis

146

zemoxsenebuli eskizi da mxatvrisagan moeTxova istoriuli garemos

zusti amsaxveli dekoracia gaekeTebina~ (vasaZe 1977: 76).

otelos rols asrulebda a. imedaSvili, misi otelos Sesaxeb

legendebs yvebodnen. ,,otelos~ repeticiebi cxare diskusiebSi midioda.

reJisors da otelos Semsrulebels Soris a. vasaZe ixsenebs: ,,baton

akaki faRavas reJisorobiT araCveulebrivi wesiT vatarebdiT ,,otelos~

repeticiebs (mxatvari al. zalcmani), repeticiebi mimdinareobda

gauTavebel diskusiebSi. mZafri da saintereso kamaTi imarTeboda,

damdgmelsa da otelos rolis Semsrulebel aleqsandre imedaSvils

Soris. am diskusiebSi gamarjvebuli yovelTvis al. imedaSvili

gamodioda, radgan mis mier ukve naTamaSevi rolis koncefciis siswores

iqve praqtikulad amtkicebda, ama Tu im adgilis sruli gaTamaSebiT.

reJisori ki Tavis Canafiqrs, mxolod Teoriulad, sityviT Tu

agviRwerda~ (vasaZe 1977: 71).

a. imedaSvili did STabeWdilebas axdenda mayurebelze. a. vasaZe

werda: ,,erT-erT aseT diskusiis dros, wamovarda aleqsandre da sTxova

iagos, iuza zardilaSvils mesame moqmedebidan eWvis CawveTebis scena

gaeTamaSebinaT. orivem ise aawyo dialogi, rom sarepeticio darbazSi

myofni sulganabulni vusmendiT da rodesac otelom gaSmagebulma

warmosTqva: ,,ooo, im yurmoWril monas ratom ormoci aTasi Tavi ar abia,

erTi ar kmara Cemda Suris saZieblad~, tanSi Jruantelma dagviara. iseTi

mgznebarebiTa da aRSfoTebiT dasWeqa es fraza imedaSvilma, am Cia tanis

kacma, rom momeCvena TiTqos miwa iZvra da kedlebi Sezanzarda. es iyo

genialuri wami! didi da patara madlierebis grZnobiT vexveodiT

qarTuli scenis am vefxvs, magram akaki faRava mainc Tavisas ambobda: me

gana ar vici Seni niWis elvareba, Cemo saSa, Seni uCveulo sasceno

temperamenti, Seni gonivruli ganawileba energiisa rolSi, magram es

mZafri ganwyobileba, es aRmafrena me minda msaxiobma yovel saRamos

gamoiwvios da ara SemTxvevidan SemTxvevamde vucadoT, rodis gadmova

masze zeSTagoneba, an rodis aitacebs mas xasiaTi, grZnoba. me minda

yovel warmodgenaSi ganvicado is, rac Sen am wuTSi gaakeTe.

- maCvene, rogor gavakeTo es da didis siamovnebiT SegisrulebT mag

moTxovnas! – mouWra imedaSvilma da diskusiasac bolo moeRo (vasaZe,

1977: 71).

147

akaki faRavam daviT kldiaSvilis TeatrSi axal etaps daudo

safuZveli. d. kldiaSvili aRniSnavs: ,,gansakuTrebuli siyvaruliT

gamiTbo Cemi piesebi, gamicocxla da gamiSuqa akaki faRavam~ (kldiaSvili

1988: 364).

d. kldiaSvilis piesa ,,irines bedniereba~ sxvadasxva dros

idgmeboda qarTul scenaze. maT Soris aRsaniSnavia a. wereTlis, v.

abaSiZis , v. gunias, l. mesxiSvilis dadgmebi. ,,irines bednierebis~

dadgmebidan gansakuTrebulad gamoirCeva akaki faRavas speqtaklebi. man

,,irines bedniereba~ dadga orjer 1920-1922 wlebSi. d. anTaZe igonebs:

,,akaki faRavas speqtaklebma cxoveli gamoxmaureba hpova rogorc

auditoriisa, ise presisa. xalxi aRtacebaSi mohyavda yofiT formebSi

gadaWril speqtakls... speqtaklSi gansakuTrebuli yuradReba miipyres

aqtiorebma da mTavari swored es iyo.isini TamaSobdnen bunebrivad,

koleqtiurad. metad saintereso, dauviwyari saxe abesalom salamTaZisa

Seqmna akaki vasaZem. aseve damajerebeli iyvnen miSa lorTqifaniZe da

Salva RambaSiZe. patara epizodur rolSi saerTo yuradReba miipyro miSa

gelovanma. igi mTvral imerel aznaurs TamaSobda~ (anTaZe 1962: 82).

reJisori ,,irines bednierebis~ mxatvrul, stilistikur Tvisebebs

iTvaliswinebda es kargad Canda warmodgenaSi. d. kldiaSvils ar uyvars

rTuli dramaturgiuli peripetiebi. sadaa misi piesebis fibula, naTelia

siuJetis ganviTarebac. akaki faRavas moskovSi miRebuli gamocdilebis

mixedviT patara rolebisaTvis ,,erTnairi yuradReba~ unda daeTmo, amitom

,,irines bedniereba~ ansamblurobiT gamoirCeoda. gazeTi ,,saqarTvelo~

werda: ,,unaklod iyo warmodgenili ,,irines bedniereba~, arcerTi

moZraoba ar iyo gaumarTlebeli, sruli iluzia iyo gamefebuli scenaze

da imereTis soflis cxovreba xelisguliviT gadagveSala Tvalwin.

WeSmaritad didi dakvirveba da gemovneba gamouCenia baton faRavas. aseTi

muSaoba da gulmodgineba Tavdebia imisa, rom Cveni drama ganaxlebisa da

ganmtkicebis gzidan aRar gadauxvevs da male eSveleba Cvens xelovnebas,

Cvens Teatrs, Cvens sazogadoebriv gamofxizlebas. axali drama avlebs

axal xazs Cvens cxovrebaSi. xazs xelovnebisas, zeaRmtacs, xazs swors,

didad damnaSave iqneba Cveni sazogadoeba, Tu Tavisi Cveulebrivi

gulgrilobiT moadunebs sasicocxlo aJRerebul simebs Cveni axali

Teatrisa~ (kiknaZe 1993: 78).

148

,,axali drama~ avlebda axal xazs da qarTul Teatrs unda daesaxa

axali gzebi. Teatris reformisaTvis muSaoba ukve mimdinareobda. daidga

ramdenime saukeTeso speqtakli da maT Soris a. faRavas ,,irines

bedniereba~. n. gvaraZe werda: ,,akaki faRavam sruliad axali

dekoraciebiT da axali mizanscenebiT dadga daviT kldiaSvilis

,,ubedureba~ da ,,irines bedniereba~, romelSiac akaki vasaZe mSvenivrad

TamaSobda abesaloms~ (gvaraZe 1949: 263).

gazeTi ,,saqarTvelo~ ganixilavs ,,irines bednierebas~ da xazs

usvams dadgmis ,,naturalizmis xazebs~, ,,dadgmaSi aris naturalizmis

xazebi, magram aq saWiroa, scenaSi pirvel moqmedebaSi warmodgmulia

imeruli patara oda, mis win namdvili TuTis xe (imeruli ,,bJola~),

imeruli sasiminde, imeruli Robe da sxva. erTi sityviT imeruli garemo

arasodes ar yofila Cvens scenaze ase kargad gadmocemulio. msaxiobTa

TamaSi unaklo iyo. aq ukve Canda is saWiro tempi, romelic aklda

,,darispans~ (kiknaZe 1993: 79). speqtaklis naturalistur maneraSi

gadawyvetas aRniSnavda d. anTaZec: misi azriT ,,naturalisturi Teatris

piroba daculi iyo iqamdec ki, rom scenaze namdvili Romi SemohqondaT”.

d. kldiaSvilis piesa ,,irines bednierebaSi~ Cndeba axali Strixi_

naturalizmis elementebi. ,,scena Tqvens winaSe Tu sinamdvile~

aRniSnavda gazeTi ,,saxalxo saqme,~ SesaniSnavi iyo axalgazrda msaxiobi

vasaZe. ise Tavisuflad da bunebrivad eWira Tavi, rom xSirad

dagaviwydebodaT scenaa Tqvens winaSe, Tu sinamdvile. vasaZe TiTqmis

unaklod asrulebda am rols~ (kiknaZe 1993: 81).

reJisor faRavasTan abesalos rolze muSaobis process ixsenebs

akaki vasaZe: ,,abesalo salamTaZe Cemi pirveli didi roli iyo da

vcdilobdi sakuTari, gansxvavebuli xerxebiT, gamomsaxveli

saSualebebiT ganmesaxierebina. am saxis modeli Cems bavSvobaSi imdeni

minaxavs zemo Tu qvemo imereTSi, rom valdebuli viyavi igi

srulyofilad gadmomeca. Tu ara da gadawyvetili mqonda saerTod Tavi

damenebebina TeatrisaTvis. meore mxriv rolze muSaobisas reJisori

uflebas gvaZlevda Tavisuflad Cagvetarebina improvizaciebi. ori Tve

sistematiurad gavdiodiT repeticiebs da am xnis manZilze organulad

SeviTviseT teqsti. Cems ganwyobilebaSi Tavidan gamoikveTa am saxis

Sinagani xazi, misi Sesrulebis ritmi, tempi, ase warmoidgineT isic ki

149

SevZeli, rom abesalos plastikuri gamosaxuleba momeZebna. srulad

daveufle mis damaxasiaTebel Jestikulacias da kunTebis

daWimulobebisganac savsebiT gavTavisufldi. pirvelad am rolze

muSaobisas mivaRwie ,,uwyvet moqmedebas,~ erTi ganwyobidan meore

ganwyobaSi uSualod gadasvlas da am ganwyobis fizikur moqmedebiT

fiqsirebas, sinamdvilidan yvelaze damaxasiaTebeli detalebis amorCevas

da mere maT xelaxal organizebas. Tu ras niSnavs mTliani mxatvruli

saxis Seqmna, (da ara misi calmxrivi gaazreba - gamosaxva) swored

abesaloze muSaobis dros Sevican da SevigrZeni. pirvelad maSin gadaiqca

repeticia sasixarulo, sasiamovno Sromad da am SemoqmedebiTma ganwyobam

sxva repeticiebze wamaxalisa da marTlac SlegiviT vmuSaobdi. me

yvelasa da yvelafers vusmendi, reJisiris rCeva-darigebasac, magram

Sinagani yuriTa da TvaliT yvelafers vamowmebdi da am rCeva

darigebebisagan imas vRebulobdi, rac Cems mier mTavar konturebSi

moxatuli saxis struqturas Seefereboda. abesaloze muSaobis dros

uneburad gamomiCnda is Suqura, romelic Cemi gmiris gasavlel gzas

marTalia jer bundovnad, magram sakmarisad minaTebda~ (vasaZe 1977: 72).

a. vasaZis mogonebidan Cans Tu rogor muSaobda reJisori a. faRava

msaxiobebTan. ,,Cagvetarebina improvizaciebi~ yurad iRebs ,,reJisoris

rCeva darigebebs~, qmnis ,,mTlian mxatvrul saxes~. faRavas reJisorobiT

gadaiqceoda repeticia ,,sasiamovno Sromad~.

v. kiknaZe a. faRavasadmi miZRvnil SromaSi aRniSnavs, rom `a. faRava

xangrZlivad, sistematiurad muSaobda repeticiebze. am Tvisebas igi

samxatvro Teatrs umadloda. k. stanislavskis Tayvanismcemel reJisors,

kargad esmoda repeticiebis mniSvneloba. mudmivi wvrTnis roli

msaxiobis cxovrebaSi. roca k. stanislavski daeswro konservatoriis

studiaSi mis repeticiebs, stanislavskim Seuqo muSaoba da Tavisi rCeva

misca: ,,dramatuli xelovneba yvelaze metad saWiroebs sistematiur

varjiSs aramarto fizikurs, aramed suliersac. winaaRmdeg SemTxvevaSi

msaxiobi imyofeba diletantis mdgomareobaSi, emyareba STagonebas da

sargeblobs apolonis raRac gansakuTrebuli proteqciiT. dramis

msaxiobi varjiSobs mxolod maSin, roca mas moeprianeba. erTi Tve

muSaobs, meore Tve isvenebs... virtuozobis gareSe ar arsebobs

xelovneba... SeinarCuneT didxans Tqveni saerTo axalgazrduli aRzneba,

150

siyvaruli da pativiscema Tqveni xelovnebisadmi~. sxvaTaSoris

stanislavskis rCeva-darigeba yvelaze metad qarTvel msaxiobebs

sWirdeba, radgan igi Zalian xSirad aris ,,apolonis proteqciis imedad!~

(kiknaZe 1993:81).

n. gvaraZe aRniSnavda ,,reJisoris cocxal mizanscenebs~ aseve

msaxiobebis ,,mSvenier TamaSs~, ,,akaki faRavam sruliad axali

dekoraciebiT da axali mizanscenebiT dadga ,,ubedureba da ,,irines

bedniereba~, romelSic akaki vasaZe mSvenivrad TamaSobda abesaloms~

(gvaraZe 1949: 263).

akaki faRavas mier dadgmuli ,,samaniSvilis dedinacvali~

rusTavelis Teatris istoriaSi Sevida rogorc mniSvnelovani dadgma.

,,samaniSvilis dedinacvlis~ Sesaxeb gamoTqmuli iyo ori azri, rom misi

gansaxiereba SeiZleboda ori gziT: erTi, romelic Cven vixileT

dadgmaSi, es gzaa sada. realistur xazebSi momwyvdeuli gareSe

yovelgvari triukebisa, magram iumoris jansaR wyaroSi ganbanili. meore

gzaa gza stilizaciis, groteskis xazSi gamarTvisa... cxadia realizmis

mowinaaRmdege banaks es gza ufro daakmayofilebda. reJisoris mier

dasaxul amocanebs msaxiobebi didi ostatobiT asruleben. S. RambaSiZe

(platoni), ak. vasaZe (kirile), a. JorJoliani (qamuSaZe), u. CxeiZe (aristo)...

siamtkbilobis JruanteliT iqargeboda mTeli warmodgena. mxurvale

taSiT iwvevdnen reJisors~. aRsaniSnavia is faqti, rom daviT

kldiaSvilis piesebi ,,darispanis gasaWiri~, ,,irines bedniereba~,

,,ubedureba~, gadawyvita, rogorc socialuri drama. 1924 wlis gazeTi

,,qarTuli sityva~ werda: ,,akaki faRavas dadgmebSi Cveni yuradReba

miiqcia daviT kldiaSvilis piesebma... amdeni ubraloeba sulis da amdeni

adamianuroba Cvens scenaze nakleb gvinaxavs.~ (SvangiraZe 1964: 60).

d. kldiaSvili a. faRavas mier Tavisi piesebis dadgmis Sesaxeb

madlieri aRniSnavda: ,,gansakuTrebuli siyvaruliT gamiTbo Cemi piesebi,

gamicocxla da gamiSuqa akaki faRavam. es siTbo, es siyvarulianoba Tan

axlda Cems literaturul Sromas, arasdros ar daklebia igi da

amitomac Cemi gavlili literaturuli gza bednierad gavlil gzad

mimaCnia~. (kldiaSvili 1988: 364).

daviT kldiaSvilis piesebis sceniuri istoriis erT-erTi yvelaze

saukeTeso furclebi ekuTvnis ak. faRavas.

151

1921 wels akaki faRavam Tavi daaneba qarTuli dramis

xelmZRvanelobas da damdgmel reJisorad darCa. Tavis gancxadebaSi

werda: ,,me, rogorc reJisorTa kolegiis warmomadgenels da samxatvro

nawilis gamges, ara maqvs saSualeba pirnaTlad Sevasrulo nakisri

movaleobani da gTxovT gamanTavisufloT xelmZRvanelobisagan~. (kiknaZe

1970: 217).

faRavam, rogorc keTilsindisierma adamianma, Tanamdebobis

datoveba amjobina movaleobis cudad Sesrulebas. rogorc gulwrfel

reJisors aRafrTovanebda xelovnebis namdvili nimuSi. 1925 wels

rusTavelis TeatrSi marjaniSvilis mier dadgmuli ,,hamletis~

generaluri repeticiis Semdeg, speqtakliT aRtacebulma weriliT

gauziara azri marjaniSvils da Teatris mTel koleqtivs. ak. faRava

werda: ,,Zvirfaso kote, megobrebo... es dadgma iseTi grandiozuli

Semoqmedebaa, rom erTbaSad amomwuravi Sefaseba SeuZlebelia... ra sadaa

da spetaki, viT bavSvi, Cveni uSangi. igi rom niWieri msaxiobi iyo,

axalgazrdobis yvela megobari, vambobdiT misi mosvlis pirveli

dRidanve, magram rom aseTi did-intuiciis patroni iyo, dRemde ar

vicodi... Tqveni ,,hamletis~ aseTi xasiaTis interpretacia aris pirveli

yvela sxva Teatri dRemde hamlets gmirad saxavda da misi gaadamianureba

Tqvens mets arvis ucdia... aseTi interesiT da sioamovnebiT, didi

mxatvruli kmayofilebis miRebiT, Tavis droze ar momismenia moskovis

samxatvro Teatris ,,hamletic~ ki... gana ,,hamletis~ dadgma cota yofila?

magram dRevandeli dadgma imdenad didi da mniSvnelovania, rom erT-erTi

udidesi miRwevaa Cveni TeatrisTvis, romelic 1921 wlidan goliaTiviT

gaizarda... yvela dawyebuli uSangiTa da verikoTi, raRac sulis da

gulis naTesavad mxvdebodnen da mTeli saRamo ise viyavi dapyrobili da

datyvevebuli Tqvens mier, rom bavSvobis Semdeg me ar maxsovs Teatris

aseTi momajadoebeli gavlena... gulwrfeli, mxurvale madloba yvelas da

gansakuTrebiT kotes, romelmac aiyvana Cveni Teatri am simaRlemde da

moganiWaT Tqven esoden brwyinvale gamarjveba.~ (SvangiraZe 1964: 61).

1926-1927 wlis sezonSi akaki faRava miiwvies baTumis Teatris

samxatvro xelmZRvanelad da mTavar reJisorad. am periodisaTvis is

sakmaod gamocdili da cnobili reJisori iyo. sul mokle xanSi Secvala

baTumis Teatris mxatvruli saxe. igi Cveuli energiiT Seudga baTumis

152

Teatris aRdgenas da sul mokle xanSi maRal doneze daayena misi

SemoqmedebiTi saxe~ (buxxnikaSvili 1979: 76). sezonis win akaki faRavam

mTeli interviu misca gazeT ,,komunists~ Teatris gegmebis Sesaxeb. igi

aRniSnavda: ,,...mimdinare sezonSi Cven vxelmZRvanelobT Semdegi

debulebiT: ricxviT naklebi dadgmebi, xolo RirsebiT umjobesi.

egreTwodebul ,,xalturas~ unda moeRos bolo da aWaris centric unda

eziaros Tanamedrove sasceno xelovnebis dawmendil wyaros rigiani da

mxatvruli dadgmebis saSualebiT. Tumca es metad didi movaleobaa

CvenTvis. magram Cveni gzebi sruliad Segnebulad aqeTken aris

mimarTuli. aseTi muSaobis saWiroebas grZnobs mTeli Cveni dasi da ar

daiSurebs Tavis Zal-Rones. me piradad mwams da mjera, rom yvela, visac

ki aqvs raime damokidebuleba TeatrTan da uyvars igi, yovelgvarad

dagvexmareba.~ (komunisti 1926: 277).

sezoni gaixsna n. SiukaSvilis komediiT ,,amerikeli Zia~. komediaSi

aRwerilia ori avantiuristis oinebi revoluciamdel saqarTveloSi.

presam gaakritika piesa, rogorc sabWoTa TeatrisaTvis Seuferebeli,

magram ver uaryofdnen dadgmis maRal xarisxs. gazeTi ,,fuxara~ werda:

,,pirveli gamarjveba wina sezonis permanentur damarcxebiTa Semdeg,

rasakvirvelia, gamarjveba, romlis Sesaxeb vlaparakobdiT. pirobiTi

xasiaTisaa. nakls, defeqts ueWvelia aqac hqonda adgili, magram baTumis

Teatraluri cxovrebis pirobebSi faRavas mier dadgmuli ,,amerikeli Zia~

aris usaTuod TvalsaCino gamarjveba. vfiqrob ar SevcdebiT, Tu vityviT,

rom am rwmeniT dabrunda Teatridan mravalricxovani sazogadoebac. amis

Tavdebia, Tu gnebavT, mayureblis gulwrfeli da mxurvale ovaciebi,

romelic miZRvnili iyo rogorc reJisoris, ise mTeli dasisadmi. amrigad

wlevandel sezonze damyarebul imedebs jerjerobiT kargi piri uCans.~

Semdeg gazeTi aRniSnavda Tu ra sainteresod iyo dadgmuli speqtakli.

,,Cinebulad aris damuSavebuli scenuri suraTebi. mTeli piesa cocxali

da dinamiuria. msaxiobis SesrulebaSi ver naxavT verc erT zedmet

Strixs, verc erT zedmet xazs. yvelaferi Tavis adgilzea. sxvaTa Soris,

ar SeiZleba ar aRiniSnos, rom aseTi mxatvrul dekoraciebSi baTumis

mayurebeli pirvelad naxulobs qarTul warmodgenas, Tu mxedvelobaSi

ar miviRebT Tbilisis qarTuli dramis gastrolebs.~ (buxnukaSvili 1979:

77).

153

gazeTi ,,baTumi~ aRniSnavda samsaxiobo ostatobis saerTo maRal

dones: ,,yofili dasebisaTvis uCveulo ansambli (es problema ufro metad

awuxebs provinciul Teatrs), mxatvrulad Camosxmuli scenuri suraTebi,

gamaxvilebuli scenuri saxeebi; ai ra formebSi iqna Camoyalibebuli

piesa~

ak. faRavam baTumis scenaze dadga m. javaxiSvilis ronamis ,,kvaWi

kvaWantiraZis~ inscenireba. gazeTi ,,fuxara~ werda: ,,axlad gadakeTebuli,

gafarToebuli Teatri gadaWedili iyo xalxiT. bevri darCa ubileTobis

gamo Teatris gareT. es imis maCvenebelia, rom xalxi, romelic erT dros

gaurboda Teatrs, isev mobrunda misken, isev gaizarda sasceno

xelovnebisadmi yuradReba. es mobruneba Teatrs bevrs avalebs. am

mobrunebiT unda visargebloT, unda gamoviyenoT es momenti, xalxi

mtkiced davukavSiroT Teatrs. amisTvis Teatrma unda misces

sazogadoebas is, ris moTxovnis ufleba aqvs sazogadoebas...~. ,,amboben,

rom pirveli warmodgena dasisTvis gamocda ariso, Tu es Tqma marTalia,

dasma Caabara gamocda umTavresad axalgazrda ZalebiT, rac Rirsia

aRniSvnisa, didi sicocxliT midioda piesa~... (buxnukaSvili 1979: 79).

ak. faRavam Targmna b. lavreniebis piesa ,,rRveva~ da es piesa

pirvelad saqarTveloSi misi reJisorobiT daidga ,,ieriSis~

saxelwodebiT. dadgmis mxatvrebi iyvnan d. mirianaSvili da .i. gamrekeli,

musika ekuTvnoda r. gogniaSvils. warmodgenam sazogadoebis didi

mowoneba daimsaxura. gazeTi ,,fuxara~ werda: ,,ramdenadac Zlieri da

mZlavria piesa, imdenad msaxiobebma SeZles yvela momentis savsebiT

dapyroba da piesis saWis xelSi Cagdeba. SeiZleba calke gamovyoT v.

anjafariZe, k. maWaraZe, S. beJuaSvili, m. mesxiSvili, n. goZiaSvili da

sxvebi. magram swori iqneba, Tu vityviT, rom piesas gaamarjvebina

mTlianma koleqtiurma Zalam da maT mier Seqmnilma saukeTeso ansamblma.

sareJisoro nawilic ar warmoadgenda gamonakliss saerTo koleqtiuri

Zalidan.~ (buxnikaSvili 1979: 81). Teatrmcodne nino SvangiraZe aRniSnavs:

,,es speqtakli aWaris qarTuli dramis dResaswauli iyo da marTlac

,,ieriSi~ did gamarjvebad Sevida baTumis Teatris istoriaSi.~ ,,rRvevis~

Semdeg faRava dgams d. kldiaSvilis ,,samaniSvilis dedinacvlis~

inscenirebas. warmodgenam sayovelTao mowoneba daimsaxura. 1927-1928 wlis

Teatraluri sezonis bolo warmodgena iyo S. dadianis piesa

154

,,guSindelni~, romelic reJisorma faRavam da mxatvarma d. mirianaSvilma

dadges konstruqciul dekoraciebSi. premieris Semdeg gazeTi ,,fuxara~

werda: ,,S. dadianis ,,guSindelnis~ gakonstruireba mouxerxebelia.

reJisori ak. faRava ar moerida amas da dadgma mogvca konstruqciuli

gegmiT. ase miaCnda reJisors, Torem is kolofi, romelic imereli

mamasaxlisis malxazis saxls warmoadgenda, sul ar aris

konstruqciuli. karikaturas ufro hgavs. scena ise iyo dakavebuli am

saxliT da uamravi kibeebiT, rom msaxiobebs gasaCerebeli adgilic ki ar

hqondaT. aqedan iyo mizanscenebis magier erTmaneTis garSemo triali,

uazro gadasvla erTi adgilidan meoreze da sxva. amis gamo saukeTeso

momentebmac uferulad Caiara~ (buxnukaSvili 1979: 81). gazeTi aRniSnavda,

rom msaxiobebic moisustebdnen, garda facias rolis Semsruleblis, v.

anjafariZisa. anjafariZe aRniSnavs al. faRavas did Rvawls qarTuli

Teatris winaSe, ,,man Camoitana samxatvro Teatris principebi da me

pirvelad vigrZeni namdvili scenuri kultura da disciplina. akaki

faRavam Seamzada niadagi, rom kote marjaniSvils ase ucbad aewia

qarTuli Teatri~.

ak. faRavas reJisorul moRvaweobaSi mniSvnelovani adgili ukavia

1930 wels Tbilisis saopero TeatrSi dadgmuli zaqaria faliaSvilis

operas ,,abesalom da eTeri~. abesaloms mReroda daviT andRulaZe,

murmans _ sandro inaSvili. am dadgmas kote marjaniSvilma dadebiTi

Sefaseba misca. igi akaki faRavasadmi miweril werilSi aRniSnavs, rom

,,moswons am speqtaklis mxatvruli gadawyveta da gulwrfelad esalmeba

mis avtors~ (SvangiraZe 1962: 32).

,,abesalom da eTeri~ 1931 wels a. faRavam xarkovis, ukrainis

maSindel dedaqalaqis saopero Teatris scenaze ganaxorciela. 1936-1937

wlis Teatralur sezonSi ukrainelebma ,,abesalom da eTeri~ isev

aRadgines.

qarTuli Teatris moRvaweTa ocneba axda 1921 wels respublikis

mTavroba iwyebs saTeatro ganaTlebis mogvarebas saxalxo komisariatis

davalebiT akaki faRava mTeli weli mounda saorganizacio sakiTxebs da

1922 w. studia gaixsna. ,,mas mtkiced sjeroda da swamda sasceno

xelovnebis xvalindeli dRe. amitomac, Tavis mTavar mowodebad Teatris

momavlisaTvis zrunva, garja da Sroma aqcia. is dReniadag iRwvoda

155

imisaTvis, rom mSobliur scenas niWiT gabrwyinebuli da profesiuli

ostatobiT madlmosili axal-Zalebi ar mokleboda~ (janeliZe 1972: 83).

studiis gaxsnasTan dakavSirebiT gazeT ,,komunistSi~ aseTi cnoba

daibeWda ,,TbilisSi daarsda akaki faRavas xelmZRvanelobiT dramatuli

studia, sadac Tavi moiyara ormocamde axalgazrdam. studiis programaSi

Sedis 1. mokle anatomia da fiziologia, raTa momavalma msaxiobebma

icodes maTi funqciebi adamianis sxeulisa, 2. xmis dayeneba, 3. mxatvruli

metyveleba, 4. plastika, cekva, 5. gimnastika, 6. farikaoba, 7. fsiqologia,

8. sasceno elementebis damuSaveba, 9. improvizacia da mimodrama, 10.

Teatris istoria, 11. grimi, 12. tansacmlis istoria, 13. literaturisa da

dramis istoria, 14. xelovnebis istoria, 15. esTetika, 16. simRera, 17.

nawyveti scenebisa da piesebis damzadeba~.

studiis gaxsnaze Sesavali sityva warmosTqva ak. faRavam. sityvebSi

gamovidnen k. marjaniSvili, a. axmeteli, m. qoreli, k. gamsaxurdia, t.

tabiZe. damswre sazogadoebas studentTa saxeliT sityviT mimarTa a.

xoravam. leqciebis wasakiTxavad mowveulni iyvnen gamoCenili mecnierebi:

i. javaxiSvili, d. uznaZe, g. CubiniSvili, a. SaniZe, v. axvlediani;

reJisorebi: k. marjaniSvili, a. axmeteli, m. qoreli. 1923 wlidan studia

Tavisi namuSevrebis sajaro Cvenebas iwyebs. Teatralurma sazogadoebam

da presam studentTa namuSevars maRali Sefaseba misca. 1923 wels

studias Teatraluri institutis uflebebi mieniWa, romelmac didi

roli Seasrula axali samsaxiobo kadrebis aRzrdis saqmeSi. mis pirvel

kursdamTavrebulTa Soris iyvnen: a. xorava, s. TayaiSvili, v. goZiaSvili,

T. wulukiZe, p. kobaxiZe da sxvebi. gamoCenili qarTveli msaxiobi uSangi

CxeiZe a. faRavas Sesaxeb werda: ,,Tqven rom wminda reJisorul gzas

gahyolodiT TeatrSi, Tqveni saxeli dRes, SeiZleba ufro metad cnobili

iqneboda farTo sazogadoebisaTvis, magram Tqven ufro rTuli da

uCinari gza airCieT – axalgazrdobis aRzrda! Cemi azriT ki, erTi

niWieri axalgazrdis aRzrda mraval niWierad dadgmul piesas bevrad

aRemateba. Tqveni moRvaweoba ufro didi reJisoruli saqmianobaa, vidre

Cveulebrivi reJisoris, radgan Tqven dgamT piesas, romelsac ,,qarTuli

Teatris xvalindeli dRe~ ewodeba~ (CxeiZe 1956:304).

studiis bazaze 1923 wels Seiqmna SoTa rusTavelis saxelobis

saxelmwifo Teatraluri instituti, romlis pirveli direqtori iyo

156

profesori akaki faRava. ak faRavas yofili studenti, Teatrmcodne

vasil kiknaZe ixsenebs: ,,is iyo namdvili pedagogi, aRmzrdeli axali

Taobisa. am striqonebis avtorsac axsovs misi siTbo da yuradReba. igi

gvinergavda Sromisadmi siyvaruls, gvaswavlida saqmisadmi Tavdadebas.

ak. faRava gansakuTrebulad momTxovni iyo, roca saqme detalebis

sizustes Seexeboda. studentebs gvikvirda kidec, ratom aqcevda ase did

yuradRebas Teatris istoriisaTvis umniSvnelo faqtebs. zogjer

ucnauradac gveCveneboda misi gamaxvilebuli yuradReba ,,Teatris

istoriis wvrilmanebisadmi~, magram pedagogi ar cdeboda, igi

Teatrmcodneebs gvaswavlida konkretulobas, sizustes da erTi SexedviT

meaTexarisxovani detalebis codnas, romlebic zogjer sruliad axal

mniSvnelobas iZenen kvlevis dros~ (v. kiknaZe 1970:212). akaki faRavas

pedagogiuri da reJisoruli moRvaweoba mWidrod ukavSirdeba Tbilisis

saxelmwifo konservatorias, sadac 1924 wels Camoayaliba saopero

studia, romelSic dgams Cimarozes ,,farul qorwineba~-s, leonkavalos

,,jambazebs~. ak faRavas iniciativiT Seiqmna savokalo klasebi I da VI

musikalur saswavleblebSi ,,dRes Cven samarTlianad vamayobT zaqaria

faliaSvilis saxelobis musikaluri aTwlediT, misi pirveli direqtori

akaki faRava iyo (SvangiraZe 1964: 62).

akaki faRava konservatoriis saopero klass xelmZRvanelobda da

wlebis manZilze amzadebda kadrebs qarTuli saopero xelovnebisTvis. aq

swavlobdnen cnobili saopero momRerlebi: daviT gamrekeli, meri

nakaSiZe, nadeJda xaraZe, baTu kraveiSvili da sxvebi. ,,faRavas _ am

SesaniSnav Teatralur moRvawes _ didi amagi, miuZRvis qarTuli

Teatraluri xelovnebis aRorZinebis saqmeSi. Tamamad SeiZleba iTqvas,

rom xelovnebis sferoSi ak. faRava mravali sasargeblo sazogadoebrivi

saqmis wamomwyebi da mesveuri iyo pirvelad mas Sevxvdi studentobis

dros konservatoriaSi, Semdeg dramatul studiaSi. maswavlida Teatris

istorias da samsaxiobo ostatobas.~ (kraveiSvili 1966:36).

am saopero klasis mieraa ganxorcielebuli ,,figaros qorwineba~,

,,evgeni onegini~, ,,Tqmuleba SoTa rusTavelze~, ,,sevilieli dalaqi~

(SvangiraZe 1962: 32).

157

akaki faRavas sadac ar unda emuSava, yvelgan warmoCindeboda

Tavisi SromismoyvareobiT, organizatoris monacemebiT da

keTilsindisierebiT.

metad rTulia Teatraluri sazogado moRvawis gza. adviladac

iviwyeben amags, radgan moRvawe msaxiobiviT popularuli ar aris, magram

amgvari msxverplis gareSe didi saqmeebi ar keTdeba. ak. faRavam mTeli

Tavisi niWi da energia qarTuli Teatris da saTeatro ganaTlebis

aRorZinebasa da warmatebisTvis brZolas Sealia.

158

daskvna

diferencirebulad ganvixileT reJisuris ganviTarebis

sxvadasxva done. SevecadeT ar dagverRvia Sinagani kavSiri sustsa da

Zlier rgolebs Soris qarTuli reJisoruli xelovnebis formirebis

evoluciis Sefasebisas.

XIX saukunis meore naxevridan qarTulma reJisuram

ganviTarebis iseTive gza ganvlo, rogorc rusulma da das. evropis

Teatrma.

qarTul Teatrs saTaveSi edgnen didi mamuliSvilebi maT

icodnen ra sWirdeboda ers, qveyanas, maT xalxis samsaxurSi Teatric

Caayenes. Seqmnes XIX saukunis azrovnebis maRali done: g. erisTavis, i.

WavWavaZis, a. wereTlis, k. yifianis, k. mesxis, v. gunias Teatraluri

Sexedulebani emTxveva XIX saukunis meore naxevris msoflio did

mweralTa da mowinave Teatralur moRvaweTa naazrevs, qarTuli

reJisoruli xelovnebis ganviTarebis tendencia progresuli gziT iyo

warmarTuli, amitom gansakuTrebiT aRsaniSnavia im mweralTa da

msaxiobTa Rvawli, romlebmac Tavis droze reJisoris funqcia SeiTavses

da istoriuli roli Seasrules qarTul TeatrSi. pirvel rigSi

aRsaniSnavia qarTuli profesiuli Teatris ganmaaxlebeli giorgi

erisTavi, romelic pirveli Teatris dramaturgic iyo, msaxiobic da

Teatris organizator-reJisoric.

Teatris istoriis am etapze reJisoris roli jer kidev ver

amaRlda damoukidebeli xelovnebis donemde, igi ufro organizatoris

funqcias asrulebs. TeatrSi mtkice adgils imkvidrebs reJisor-

organizatori, romelic bunebrivad Camoyalibda Teatris wiaRSi. Teatrs

yovelTvis saWiroebda iseT adamians, romelic xelmZRvanelisa da

organizatoris rols itvirTebda. amas kargad grZnobda qarTuli

Teatric da rogorc ki g. erisTavma igi ganaaxla es didi misiac Tavad

ikisra.

XIX saukunis 80-ian wlebSi qarTuli reJisura Tavisi

praqtikuli da Teoriuli ganviTarebis axal safexurs aRwevs. ilias da

akakis werilebma Teatrze kargi fsiqologiuri atmosfero Seuqmnes axal

Teatrs. moamzades niadagi, rom profesiuli Teatri mtkice saZirkvelze

159

dafuZnebuliyo. amisaTvis saWiro iyo Teatrs saTaveSi Cadgomoda niWieri

organizatori. Teatrs unda hqonoda ,,mimdinare repertuari”, ufro

akademiurad unda momzadebuliyo speqtaklebi, brZola gamoecxada

provincializmsa da scenismoyvareTa Cvevebs. gansakuTrebuli yuradReba

mieqca sasceno metyvelebis srulyofas da enis siwmindis dacvas. wina

planze wamoiwia ansamblis problemam da speqtaklis scenografiis

sakiTxebma. gamaxvilda yuradReba dramis Teoriisa da msaxiobis

ostatobis problemebze. zemoT CamoTvlili sakiTxebi ara marto

Teoriuli gansjis, aramed Teatraluri praqtikis nawili gaxda.

XIX saukunis meore naxevris qarTvel mweralTa da moRvaweTa

Teatralur naazrevSi mniSvnelovani adgili ukavia Teatris mxatvruli

poziciis problemas. es imis maCvenebelia, rom mkveTrad izrdeba im

adamianis funqcia, vinc pasuxs agebs speqtaklis poziciaze, cxadia

imdroindeli reJisura jer kidev ar iyo konceptualuri reJisura, igi

warmoadgenda reJisoruli xelovnebis ganviTarebis sawyis etaps, magram

es ukve didi gzis dasawyisi iyo, romelsac unda gaevlo ,,saavtoro

reJisuris~ (anu samwerlo) da ,,msaxiobTa reJisuris gza~.

reJisoris movaleobas Seadgenda mkafiod gamoexata warmodgenis

ideuri Canafiqri. eris meTaurebi swored amaSi xedavdnen Teatris

daniSnulebas, ideuri Canafiqris gamoxatvis ZiriTadi saSualeba

msaxiobi gaxda, romelic scenaze ganusazRvreli uflebiT sargeblobda

da jer kidev ar iyo damorCilebuli reJisors. maT uWirdaT reJisoris

erTmarTvelobis principTan Segueba.

ilia WavWavaZem, akaki wereTelma da sxva moRvaweebma aRiares

reJisoris roli, Teoriulad daasabuTes misi mniSvneloba TeatrSi da

niadagi moumzades reJisuris profesiis damoukideblobas.

qarTuli reJisoruli xelovnebis formireba SeuZlebelia

warmovidginoT ,,msaxiobTa reJisuris” gareSe. es iyo samsaxiobo

ostatobis amaRlebisa da msaxiobTa uflebebis gafarToebis periodi.

swored am dros mis wiaRSi Caisaxa Zala, romelsac maTi ganusazRvreli

uflebebi unda SeezRuda erT pirovnebaSi moqceuli msaxiobi da

reJisori Sinagan gaorebasa da winaaRmdegobas iwvevda, romelic Teatrze

aisaxeboda. qarTul Teatris reJisorebad warmatebiT moRvaweobdnen vaso

abaSiZe, lado mesxiSvili, kote mesxi, valerian gunia da sxvebi. qarTuli

160

Teatris mowinave msaxiobebi grZnobdnen, rom unda gazrdiliyo

reperticiebis roli, speqtaklSi scenuri qmedebis bunebrivi procesis

miRwevas xangrZlivi repeticiebi da reJisoris xeli sWirdeboda.

msaxiobTa da reJisorTa urTierTobis istoriaSi imTaviTve daprogramda

Teatris bunebisaTvis damaxasiaTebeli Sinagani winaaRmdegoba. igi ufro

TvalnaTliv Canda maSin, rodesac reJisura jer kidev ar iyo maRal

profesiul doneze formirebuli. msaxiobebi grZnobdnen, rom reJisori

sWirdebodaT, magram misi uflebebis gazrdas ewinaaRmdegebodnen. v.

abaSiZis, v. gunias, k. yifianis da sxvaTa Sexedulebebs reJisuris Sesaxeb

iziarebdnen sxva msaxiobebic. isini xSirad gamoxatavdnen msaxiobis

xelovnebis daumorCileblobis ideas. msaxiobTa da reJisorTa

urTierToba gaivlis sxvadasxva safexurebs, magram maT mudmivad aqvT

erTnairi problemebi. igi TiTqmis mTels istorias gasdevs sxvadasxva

formiTa da masStabebiT. am brZolaSi erT-erTi umniSvnelovanesi

movlena iyo `mudmivi Teatris piroba”, romelsac xeli moawera Teatris

damfuZnebel msaxiobTa jgufma. es aris xelSekruleba, romelmac

gansazRvra msaxiobTa da reJisorTa ufleba-movaleobebi. reJisuris

istoriisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs dokuments, sadac

naTlad Cans reJisoris didi funqcia Teatris cxovrebaSi. erTi mxriv

icavdnen reJisuras radgan TviTonve iyvnen reJisorebi, meore mxriv

igrZnoboda, rom TeatrSi Cndeboda damoukidebeli xelovani-reJisori,

magram maT rogorc mowinave moRvaweebs SeuZlebelia ar scodnodaT Tu

saiT midioda Teatris gza. TandaTan rTuldeboda Teatris struqtura,

mayurebeli Teatridan mets moiTxovda, Teatris cxovrebis Zveli normebi

irRveoda evropis TeatrebSi myarad imkvidrebda adgils reJisura. mTeli

XIX saukunis manZilze igrZnoboda reJisuris safuZvlebis Ziebisa da

ganviTarebis tendecia. Teatri ganviTarebis kanonzomierebas mihyavs

profesiuli reJisoruli xelovnebis Seqmnamde.

didi istoriuli misia Seasrula msaxiobTa reJisuram. qarTuli

Teatris mowinave msaxiobebi iyvnen misi warmomqmnelebi da

mowinaaRmdegenic, isini aZlevdnen impuls reJisuris ganviTarebas,

zrunavdnen masze, magram amave dros cdilobdnen SeezRudaT reJisoris

uflebebi raTa msaxiobis diqtatisaTvis daemorCilebinaT igi. Tavis

mxriv arc reJisura iyo uqmad, jiutad miiswrafoda win, gabedulad

161

umklavdeboda siZneleebs, dro mis sasargeblod muSaobda cxovrebis

Taviseburi pirobebis Sedegi iyo, rom qarTul TeatrSi sxvadasxva

procesebi xSirad erTdroulad xdeboda, erTmaneTis gverdiT arsebobda

literatorTa da msaxiobTa reJisura. qarTul TeatrSi swrafi tempiT

xdeboda cvlilebebi, Sesabamisad icvleboda reJisuris xasiaTic. XIX

saukunis Teatrma reJisorul xelovnebas nayofieri niadagi moumzada,

xolo XX saukunis pirvel aTwleulSi moxda reJisuris rogorc axali

damoukidebeli xelovnebis formireba da axal xarisxSi amaRleba. am

istoriuli misiis Sesrulebis pativi wilad xvdaT pirvel qarTvel

profesional reJisorebs.

XX saukunis dasawyisSi udides Sedegebs aRwevs reJisura,

rogorc evropaSi, aseve ruseTSi. iwyeba reJisuris globalizaciis epoqa,

romelic TandaTan totalur xasiaTs iZens. gabedulad ebmeba am

urTules brZolaSi qarTuli reJisurac. swored am saukuneSi yalibdeba

axali qarTuli reJisoruli azrovneba.

XX saukunis aTiani wlebidan, roca asparezze gamovidnen a.

wuwunava, v. SalikaSvili, m. qoreli, a. faRava mTavrdeba dramaturgTa da

msaxiobTa reJisuris xangrZlivi epoqa. amieridan reJisori xdeba

damoukidebeli profesiis adamiani.

pirveli qarTveli profesionali reJisorebi aleqsandre wuwuna,

valerian SalikaSvili, mixeil qoreli, akaki faRava – realisturi

Teatris reJisorebi iyvnen, maT axleburad ganaviTares da gaaRrmaves

gasuli saukunidan memkvidreobiT miRebuli tradicia. maTi moRvaweobiT

TeatrSi sabolood moxda profesiuli reJisuris formireba.

CamoTvlili reJisorebi TavianTi mxatvruli SexedulebebiT da maneriT

axlos idgnen moskovis samxatvro Teatris fuZemdeblebis stanislavskisa

da nemiroviC-davCenkos Teatralur-esTetikur principebTan. XX saukunis

dasawyisis qarTul TeatrSi ZiriTad fsiqologiuri realizmis tendencia

batonobs, iwereba da idgmeba fsiqologiuri xasiaTis piesebi. qarTvel

reJisorTa mxardaWeras pouloben fsiqologiuri xasiaTis nawarmoebebi.

Teatris ganaxlebis brZolis meTaurebi reJisorebi iyvnen, TeatrSi

movida axali mxatvruli da organizaciuli principebis gamaerTianebeli.

amieridan warmoudgeneli iyo profesionali reJisoris gareSe

Tanamedrove Teatris ganviTareba. reJisuram SeZlo Tavisi ostatoba

162

aeyvana maRali xelovnebis donemde, speqtaklebi xdeba sinTezuri,

mravalplaniani, harmoniul mTlianobaSi vlindeba yvela komponenti,

yvela detali, arsad ar ikargeba msaxiobis xelovneba. ansamblis

gadawyvetis sakiTxs udidesi mniSvneloba hqonda qarTul TeatrSi, jer

kidev arsebobda erTi msaxiobis gamorCevis tendencia. gamefebuli iyo

gastroliuri sistema. aseT pirobebSi marTlac gmirobis tolfasi iyo

Zlieri individumebis damorCileba, speqtaklis saerTo interesebisaTvis

maTi survilebis Sefardeba. ansamblis sakiTxebSi erTnair poziciaze

idgnen qarTveli ,,mxatelebi”, miuxedavad maTi damsaxurebisa da

SesaZleblobebis sxvadasxvaobisa, axali Teatrluri principebisaTvis

brZolaSi isini mainc erTmaneTis mxardamxar idgnen, isini marto

Tbilisis Teatrebs ar arian mijaWvuli. speqtaklis dasadgmelad Cadian

quTaisSi, baTumSi, WiaTuraSi da sxva qalaqebSi. utareben konsultaciebs

adgilobriv Zalebs, amxneveben Teatris enTuziastebs, maTi saqmianoba

qarTuli Teatris aRorZinebas, reJisoris avtoritetis amaRlebas, misi

rogorc xelmZRvanelis rolis warmoCenas isaxavda miznad. qarTvelma

reJisorebma icodnen Tu ra procesebi mimdinareobda rusul da

dasavleT evropis TeatrebSi, icodnen k. stanislavskis, v. meierholdis

Semoqmedeba, icodnen g. fuqsis, m. reinhardtis, g. kregis, a. antuanis

Ziebani. icodnen, rom XIX saukunis bolodan Teatrebs ukve reJisorebi

xelmZRvanelobdnen. qarTuli reJisuris mxatvruli xedva, temperamenti,

plastika, ritmi, samyaros miseburi gancda da originaluri azrovneba

imdenad erovneuli iyo, rom igi Tavisuflad iTavsebda rusul da

dasavleT evropis Teatralur gamocdilebas, magram eyrdnoboda Tavis

erovnul ,,Sinagan wyaroebs~ (axmeteli). ,,qarTveli mxatelebis” a.

wuwunavas, v. SalikaSvilis, m. qorelis, a. faRavas didi damsaxurebaa

qarTuli Teatris donis amaRleba da reJisoruli xelovnebis

ganviTareba. niadagi Seuqmnes marjaniSvilis reformas qarTul TeatrSi,

swored amas gulisxmobda marjaniSvili roca saqarTveloSi Camosvlis

dros Tqva: ,,aq ukve yofila axali Teatris Ziebao.~ marjaniSvilis axali

Teatris Seneba yamir niadagze ar dauwyia, mas win uZRvoda axali

Teatralur-esTetikuri principebisaTvis brZolis xangrZlivi procesi,

romelmac myari niadagi moumzada k. marjaniSvilisa da s. axmetelis did

Teatralur gardaqmnebs.

163

gamoyenebuli literatura: abaSiZe 1951: abaSiZe vaso, `krebuli~,

gamomcemloba `xelovneba~, 1951, Tbilisi

amirejibi 1979: amirejibi naTia aleqsandre wuwunava~

gamomcemloba saq. Teat. sazogadoeba~

Tbilisi 1979

anTaZe 1962: anTaZe daviT `dReebi axlo warsulisa~

gamomcemloba `xelovneba~ 1962

axmeteli 1978: axmeteli aleqsandre `dokumentebi da

narkvevebi~ gamomcemloba `saq. Teat.

sazogadoeba~ t. I Tbilisi 1978

burTikaSvili 1951: burTikaSvili aleqsqndre ,,scenis ostatebi~

gamomcemloba ,,xelovneba~ Tbilisi 1971

buxnikaSvili 1950: buxnikaSvili grigol ,,qarTuli Teatri 100

wlis manZilze~ gamomcemloba ,,xelovneba~

Tbilisi 1950

buxnikaSvili 1979: buxnikaSvili grigol `baTumis Teatri~

gamomcemloba `saq. Teat. sazogadoeba~ 1979

gamsaxurdia 1963: gamsaxurdia konstantine `rCeuli

Txzulebani~ gamomcemloba `sabWoTa

saqarTvelo~ t. VI Tbilisi 1963

gersamia 1943: gersamia sergo ,,vaso abaSiZe~ gamomcemloba

,,saxelgami~ Tbilisi 1943

gersamia 1949: gersamia sergo ,,akaki wereTeli da qrTuli

Teatri~ gamomcemloba ,,xelovneba~ Tbilisi

1949

gersamia 1950: gersamia sergo ,,giorgi erisTavis Teatri~

gamomcemloba ,,saxelgami~ Tbilisi 1950

gvaraZe 1949: gvaraZe nikolozi `Teatraluri memuarebi~

gamomcemloba `saxelgami~ Tbilisi 1949

164

gomelauri 1962: gomelauri Saqro ,,mogonebani~ gamomcemloba

,,sabWoTa saqarTvelo~ Tbilisi 1962

gunia 1953: gunia valeriani ,,statiebi da werilebi~

qarTuli Teatris moRvaweni sasceno

xelovnebis Sesaxeb. wigni meore. gamomcemloba

,,xelovneba~ Tbilisi 1953

gurabaniZe 1978: gurabaniZe nodari ,,eqspresionisturi drama da

,,axali adamianis~ problema qarTul TeatrSi~

Jurnali ,,sabWoTa xelovneba~ 1978 #9

dadiani 1948: dadiani Salva ,,Cemi marao~ gamomcemloba

,,sablitgami~ Tbilisi 1948

dadiani 1962: dadiani Salva ,,rCeuli Txzulebani~ t. V

gamomcemloba ,,sabWoTa saqarTvelo~ Tbilisi

1962

doliZe 1969: doliZe nino `Cemi Zma viqtori~ gamomcemloba

`nakaduli~ 1969

doliZe 1968: doliZe nino `rogor iwereboda qeTo da kote~

Jurnali droSa 1968 #4-5

doliZe 1967: doliZe nino `megobrebi~ Jurnali droSa 1967

#1

donaZe 1991: donaZe lado ,,viqtor doliZis Semoqmedeba~

gamomcemloba ,,xelovneba~ Tbilisi 1991

donaZe 1995: donaZe lado ,,abesalom da eTeri, rogorc

antikuri stilis tragedia~ Jurnali

,,xelovneba~ Tbilisi 1995 #1-2-3

doRonaZe 1962: doRonaZe lamara ,,valerian SalikaSvili~

krebuli Seadgina da SeniSvnebi daurTo

,,xelovneba~ Tbilisi 1962

duduCava 1966: duduCava aleqsandre ,,rCeuli werilebi~

gamomcemloba ,,literatura da xelovneba~

Tbilisi 1966

erisTavi 1950: erisTavi giorgi `piesebi~ gamomcemloba

`saxelgami~ Tbilisi 1950

165

vasaZe 1977: vasaZe akaki `mogonebebi fiqrebi~ gamomcemloba

saq. Teat. sazogadoeba wigni I Tbilisi 1977

TaqTaqiSvili 1959: TaqTaqiSvili giorgi ,,evgeni miqelaZe~

gamomcemloba ,,xelovneba~ Tbilisi 1959

kakiaSvili 1967: kakiaSvili grigol `dramaturgTa

portretebi~ gamomcemloba `xelovneba~

Tbilisi 1967

kalandariSvili 2007: kalandariSvili mixeil `modernizmi qarTul

TeatrSi~gamomcemloba `kentavri~ Tbilisi

2007

kapanaZe 1969: kapanaZe ledi ,,mixeil qoreli~ krebuli

Seadgina gamomcemloba ,,nakaduli~ Tbilisi

1969

kasraZe 1957: kasraZe daviT `aleqsandre wuwunava~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1957

kaSmaZe 1948: kaSmaZe Salva `zaqaria faliaSvili~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1948

kaSmaZe 1950: kaSmaZe Salva `Tbilisis operisa da baletis

Teatri~ nawili pirveli. gamomcemloba

`xelovneba~ Tbilisi 1950

kaSmaZe 1955: kaSmaZe Salva `Tbilisis operisa da baletis

Teatri~ nawili meore. gamomcemloba

`xelovneba~ Tbilisi 1955

kaSmaZe 1962: kaSmaZe Salva `vano sarajiSvili~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1962

kaSmaZe 1971: kaSmaZe Salva `didebuli dueti~ Jurnali

,,saqarTvelos qali~ 1971 #9

kvaliaSvili 1969: Квалиашвили Михаил ,,По труднорму пути~ изд.

,,Мерани,, Тбилиси, 1969

kvaliaSvili 1975: Квалиашвили Михаил,,Воспоминания оперного

режисора~ изд. ,,Мерани,, Тбилиси, 1975

kvirikaZe 1996: kvirikaZe Tamar `Salva azmaifaraSvili~

166

gamomcemloba `saq. kompozitorTa kavSiri~

Tbilisi 1996

kiknaZe 2001: kiknaZe vasil `qarTuli dramatuli Teatris

istoria~ gamomc. `saari~ Tbilisi 2001 t. I

kiknaZe 2001: kiknaZe vasil `qarTuli dramatuli Teatris

istoria~ gamomc. `saari~ Tbilisi 2001 t. II

kiknaZe 1982: kiknaZe vasil `qarTuli reJisuris istoriis

narkvevebi~ gamomcemloba `saq. Teat.

sazogadoeba~ Tbilisi 1982

kiknaZe 1967: kiknaZe vasil `aleqsandre wuwunava~

gamomcemloba `Teatraluri biblioTeka~

Tbilisi 1967

kiknaZe 1970: kiknaZe vasil qarTveli reJisorebi~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1970

kiknaZe 1973: kiknaZe vasil `daviT kldiaSvilis Teatri~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1973

kiknaZe 1993: kiknaZe vasil `Tavisufal saqarTvelos

Teatri~ gamomcemloba `qarTuli Teatri~

Tbilisi 1993

kobaxiZe 2010: kobaxiZe daviT `Teatraluri ganTiadis win~

gamomcemloba `mwignobari~ Tbilisi 2010

komunisti 1926: `baTumis akademiuri drama~ gaz. `komunisti~ 21

noemberi 1926 №267

komunisti 1940: `pirveli nabijebi~ gaz. `komunisti~ 5

Tebervali 1940 №29

kraveiSvili 1966: kraveiSvili baTu `Sexvedrebi warsulTan~

gamomcemloba `literatura da xelovneba~

Tbilisi 1966

mebuke 1956: mebuke daviT ,,valerian SalikaSvili~

gamomcemloba ,,xelovneba~ Tbilisi 1956

mumlaZe 1963: mumlaZe dali `aleqsandre wuwunava dramatul

TeatrSi~ Jurn. `sabWoTa xelovneba~ 1963 №12

167

patariZe 1961: patariZe kukuri ,,kote marjaniSvili~ krebuli

gamomcemloba ,,xelovneba~ Tbilisi 1961

pokrovski 1973: Покровский Борис ,,Об оперной режисуре~ изд ,,ВТО~

Москва 1979

JRenti 2007: JRenti oloko `aleqsandre wuwunava –

erovnul kinematografiis fuZemdebeli~

narkvevebis krebuli naw. II gamomcemloba SoTa

rusTavelis Teatrisa da kinos universiteti

Tbilisi 2007

rudnicki 1981: Рудницкий Константин ,,Мейерхольд~ изд ,,Искусство~

Москва 1981

safarova-abaSiZe 2009: safarova-abaSiZe mako `gavlili gzebi da

bilikebi~ gamomcemloba `kentavri~ Tbilisi

2009

faRava 1938: faRava akaki `lado mesxiSvili~ gamomcemloba

`federacia~ Tbilisi 1938

fiCxaZe 1971: fiCxaZe mira ,,pirveli qarTuli musikaluri

komedia~ Jurnali ,,sabWoTa xelovneba~ 1971 #8

qavTaraZe 1998: qavTaraZe marina ,,musikaTmcodneobis

sakiTxebi~ samecniero Sromebis krebuli

gamomcemloba ,,v. sarajiSvilis sax. saxel.

konservatoria~ Tbilisi 1998

qiqoZe 1956: qiqoZe geronti `rCeuli~ gamomcemloba

`codna~ t. II Tbilisi 1956

qoreli 1949: qoreli mixeil `filimon qoriZe~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1949

qoreli 1969: qoreli mixeil `mogonebebi da werilebi~

gamomcemloba `nakaduli~ Tbilisi 1969

qorqia 1958: qorqia rodion `aleqsandre wuwunava~

gamomcemloba `poligrafkombinati ,,komunisti~

Tbilisi 1958

qorqia 1960: qorqia rodion `akaki faRava~ gamomcemloba

`xelovneba~ Tbilisi 1960

168

yvarelaSvili 1981: yvarelaSvili mixeil `erovnuli saopero

reJisuris fuZemdebeli~ Jurnali

`Teatraluri moambe~ 1981 №1

SalikaSvili 1962: SalikaSvili valerian `rerilebi mogonebani~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1962

SvangiraZe 1986: SvangiraZe nino ~aleqsandre wuwunava~

gamomcemloba `saq. Teat. Sazogadoeba~

Tbilisi 1986

SvangiraZe 1964: SvangiraZe nino `Teatraluri etiudebi~

gamomcemloba `literature da xelovneba~

Tbilisi 1964

SvangiraZe 1962: Svangiraze nino `akaki faRava~ Jurnali

`sabWoTa xelovneba~ 1962 №10

Cexovi 2003:P Чехов Михаил ,,Путь актера ~ изд ,,Транзиткнига~

Москва 2003

CxeiZe 1953: CxeiZe nuca `kote mesxi~ gamomcemloba

`xelovneba~ Tbilisi 1953

CxeiZe 1956: CxeiZe uSangi `mogonebebi da werilebi~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1956

wereTeli 1955: wereTeli akaki `Teatris Sesaxeb~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1955

wereTeli 1960: wereTeli akaki `TxzulebaTa sruli krebuli~

tomi XI gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~

Tbilisi 1960

wereTeli 1961: wereTeli akaki `TxzulebaTa sruli krebuli~

tomi XIII gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~

Tbilisi 1961

wereTeli 1961: wereTeli akaki `TxzulebaTa sruli krebuli~

tomi XIV gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~

Tbilisi 1961

wulukiZe 1968: wulukiZe anton `evgeni miqelaZe~ gamomc.

`Teatris biblioTeka~ Tbilisi 1968

169

WavWavaZe 1953: WavWavaZe ilia `TxzulebaTa sruli krebuli~

tomi III gam. `saqarTvelos saxelmwifo

gamomcemloba~ Tbilisi 1953

WavWavaZe 1955: WavWavaZe ilia `Teatris Sesaxeb~ gamomcemloba

`xelovneba~ Tbilisi 1955

xuWua 1974: xuWua pavle `zaqaria faliaSvili~

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1974

javaxiSvili 1964: javaxiSvili mixeil `rCeuli Txzulebani~

tomi VI gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~

Tbilisi 1964

janeliZe 1958: janeliZe dimitri ,,saxioba~ wigni I

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1958

janeliZe 1972: janeliZe dimitri ,,saxioba~ wigni II

gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi 1972

janeliZe 1990: janeliZe dimitri ,,saxioba~ wigni IV

gamomcemloba `saqarTvelos Teatris

moRvaweTa kavSiri~ Tbilisi 1990