VykdantLietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008                 

metų ir 2009–2012 metų programas, išleistos mokymo priemonės: 

 

Loreta Barzdonytė­Morkevičienė ir Zofija Norvaišienė, Mokomės kalbėti (antroji               

knyga, I dalis), Kaunas, Šviesa, 2005. 

Šis vadovėlis – mokomojo komplekto, skirto neprigirdinčiųjų mokyklų I klasei, dalis.   

 

 

 

 

 

Jevdokija Stepanova, Aš mokausi tarti, Vilnius, Homo liber, 2006. 

Šis vadovėlis – pirmas originalus lietuviškas tarties mokymo vadovėlis, skirtas                   

sutrikusios klausos vaikams. Jame pateikta tarties mokymo didaktinė medžiaga, kuri                   

padės pedagogams sistemingai mokyti klausos sutrikimų turinčius vaikus: čia pateikti                   

kalbos padargų mankštos pavyzdžiai, kalbinio kvėpavimo ir balso lavinimo pratybos,                   

kalbos garsų ir junginių mokymas bei įtvirtinimas tariant skiemenis, žodžius, sakinius.                     

Vadovėlis skirtas ikimokyklinio amžiaus, parengiamųjų klasių ir (arba) pradinių klasių                   

sutrikusios klausos vaikams.  

 

 

Aldona Bitienė, Rūta Markauskienė ir Jolita Uljanovienė, Užduotys būdvardžio                 

linksniams įtvirtinti, Vilnius, Žuvėdra, 2006 m. 

Šio pratybų sąsiuvinio užduotys skirtos III–IV klasės kurčiųjų vaikų kalbai ugdyti ir                       

lietuvių kalbos gramatinei sandarai formuoti. Jas galima pritaikyti ir II klasės                     

neprigirdintiems vaikams. Pratybų sąsiuvinyje pateiktos užduotys padeda formuoti               

žodžių junginių sudarymo įgūdžius bei įtvirtinti sakinių sudarymo taisykles. 

 

 

 

Milda Pošiūtė­Žebelienė, Skaitiniai 5 klasei. Pirmoji knyga. Literatūros mokymo                 

priemonė vaikams, turintiems klausos sutrikimą, Vilnius, Žuvėdra, 2007. 

Pirmoje mokymo priemonės dalyje tekstai išdėlioti į tris skyrius. Pirmojo skyriaus                     

„Literatūra – tai paslaptingas pasaulis“ užduotys padės mokiniams atpažinti                 

pagrindinius literatūrinių tekstų ypatumus ir žengti pirmuosius žingsnius į literatūros                   

pasaulį. Antrajame mokymo priemonės skyriuje „Tautosakos skrynia“ pateiktos               

sakmės, padavimai, pasakos, pasakėčios, keli lietuvių liaudies dainų tekstai ir                   

smulkiosios tautosakos pavyzdžiai – mįslės, patarlės ir priežodžiai. Tautosakos                 

aptarimui skirta nemažai kūrybinių užduočių, kuriomis naudodamiesi, mokytojai galės                 

paįvairinti tautosakos tekstų aptarimui skirtą laiką. Trečiajame skyriuje „Brangiausi                 

žmonės“ pateikiamos kūrinių ištraukos apie artimiausius žmones – tėvus ir senelius.                     

Šiuose tekstuose atskleidžiamos kertinės gyvenimo vertybės – šilto, artimo ir tikro                     

žmogiškojo ryšio branginimas, mokymasis atpažinti, suprasti ir vertinti artimiausių                 

žmonių jausmus.  

 

 

Milda Pošiūtė­Žebelienė, Skaitiniai 5 klasei. Antroji knyga. Literatūros mokymo                 

priemonė vaikams, turintiems klausos sutrikimą, Vilnius, Žuvėdra, 2007. 

Antroje mokymo priemonės dalyje pateikiami keturi skyriai. Pirmajame skyriuje „Jie –                     

šalia mūsų“ atrinktos ištraukos iš knygelių apie laukinius ir naminius gyvūnus.                     

Pagrindinė nuoroda skaitant bei aptariant šiuos tekstus – tai pagarbos gyvūnijai ir                       

gamtai (plačiąja prasme) ugdymas. Antrajame skyriuje „Gyvename skirtingai“               

sutelktos tos kūrinių ištraukos, kuriose atskleidžiami išoriniai ir vidiniai žmonių                   

skirtingumai. Aptariant čia pateiktus tekstus, derėtų skatinti mokinius diskutuoti, kaip                   

žmogaus socialinė padėtis, fizinė negalia arba individualios charakterio savybės nulemia                   

žmogaus gyvenimą, kokiose gyvenimo situacijose turėtume būti ypač dėmesingi ir kartu                     

atlaidūs kitokiems žmonėms, kas apskritai yra atsakomybė, užuojauta ir tolerancija.                   

Trečiasis mokymo priemonės skyrius „Nutikimai“ yra bene pats nuotaikingiausias visos                   

mokymo priemonės skyrius, kuriame atrinkti tekstai liudija, kad vaikystė – tai metas,                       

kai krečiame išdaigas ir kartu iš jų pasimokome deramo elgesio. Penktos klasės                       

literatūrinės kelionės apibendrinimui skirtas ketvirtasis skyrius „Keliauti ir atrasti“.                 

Tai tekstai apie keliones, kurių metu pažįstame aplinkinį pasaulį ir patys save. 

 

  

Colin Baker, Įvadas į bilingvizmą („A Parents’ and Teachers Guide to Bilingualism”,                       

vertimas iš anglų kalbos). 

Medžiaga, skirta tėvams ir mokytojams, dirbantiems su sutrikusios klausos vaikais.                   

Joje aptariami pavyzdžiai, su kokiomis problemomis susiduriama, auginant dvikalbį                 

vaiką. 

 

 

L. Geleževičius, M. Pošytė, Sakytinės kalbos mokymas: Mokytojo knyga, Vilnius, Homo                     

liber, 2008. 

Knygoje aptariamas vaikų, turinčių klausos sutrikimą, tarties mokymo turinys,                 

mokymo metodai ir principai. Pateikiami garsų profiliai ir jų artikuliacija, dėstoma                     

garso tarimo mokymo metodika, apibūdinami dažniausi kurčiųjų garsų tarimo                 

trūkumai, siūlomi jų įveikimo būdai. 

 

 

 

L. Geleževičius, M. Pošytė, Sakytinės kalbos mokymas: Pratybos, Vilnius, Homo liber,                     

2008. 

Pratybos skirtos praktiniam darbui, formuojant vaikų, turinčių klausos sutrikimą,                 

taisyklingą kalbos garsų, skiemenų, žodžių tarimą. Joje pateikiama medžiagos                 

painiojamų garsų diferencijavimui, taisyklingam žodžių kirčiavimui, ritminės kalbos               

suvokimui. 

 

 

 

Rūta Markauskienė, Jolita Uljanovienė, Užduotys veiksmažodžių vartojimui įtvirtinti,               

pratybų sąsiuvinis, Vilnius, Agnus Dei, 2008. 

Pratybų sąsiuvinio užduotys skirtos kurčiųjų vaikų kalbai ugdyti ir kalbos gramatinei                     

sandarai formuoti. Jas galima pritaikyti ir neprigirdintiems vaikams. Užduotys                 

paruoštos, atsižvelgiant į kurčiųjų lietuvių kalbos mokymo programą. Jos padeda                   

formuoti žodžių junginių sudarymo įgūdžius, įtvirtinti sakinio sudarymo taisykles.                 

Vaikai mokomi analizuoti sakinius, sudaryti pagal pavyzdį naujus. Šis pratybų                   

sąsiuvinis gali būti naudingas ir pradinių (3–4), ir vyresnių klasių (5–7) kurtiesiems ir                         

(ar) neprigirdintiesiems moksleiviams. 

 

B. Oganauskienė, M. Pošiūtė­Žebelienė,V. Šlapšinskienė, Tekstų kūrimo sąsiuvinis:               

paveikslų serijos ir užduotys rašiniams, Mokymo priemonė 5–7 klasių moksleiviams,                   

turintiems klausos sutrikimą, Vilnius, Agnus Dei, 2008. 

Ši mokymo priemonė skirta klausos sutrikimą turintiems 5–7 klasių moksleiviams.                   

Šiame tekstų kūrimo sąsiuvinyje pateiktos trumpos teorinės dalys (kas yra rašinys,                     

kokios rašinio dalys, kas svarbu rašant rašinį ir kt.) ir parengiamosios praktinės                       

užduotys, kurias atlikdami mokiniai susipažins su konkrečiomis paveikslų serijomis ir                   

mokytojo padedami arba savarankiškai mokysis rašyti rašinius. Iš viso priemonėje yra                     

15 paveikslų serijų – kiekvienai klasei jų skirta po penkias. 

 

M. Pošiūtė­Žebelienė, V. Šlapšinskienė, Tekstų kūrimo sąsiuvinis: paveikslų serijos ir                   

užduotys rašiniams, Mokymo priemonė 8–10 klasių moksleiviams, turintiems klausos                 

sutrikimą, Vilnius, Agnus Dei, 2008. 

Mokymo priemonė skirta klausos sutrikimų turinčių 8–10 klasių moksleivių kalbai                   

ugdyti. Priemonė parengta remiantis pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos kurtiesiems ir                   

neprigirdintiesiems programa. Priemonė suskirstyta į tris skyrius: 8, 9, 10 klasė.                     

Kiekvienai klasei pateikiama po keturias temas, atitinkančias tos amžiaus grupės                   

mokinių poreikius, pomėgius. Kiekvienos temos pradžioje pateikiama leksika.               

Kiekvienai temai yra skirtos įvairios kompleksinės, lavinamosios, korekcinės užduotys,                 

persipynusios su trumpomis teorinėmis dalimis. 

 

 

A. Mitkus, Kai sutrinka klausa, Vilnius, Žuvėdra, 2008. 

Ši knygelė bus naudinga pedagogams, dirbantiems su klausos sutrikimus turinčiais                   

moksleiviais, taip pat moksleivių tėvai galės pasisemti naudingos informacijos apie tai,                     

ką daryti, kai vaikui sutrinka klausa, kokią ugdymo formą jie gali pasirinkti. Knygelė                         

padės susipažinti ir su integruoto ugdymo prielaidomis, atsižvelgiant į individualias                   

vaikų, turinčių klausos sutrikimą, galimybes, sakytinės kalbos įgūdžius ir gebėjimus                   

bendrauti žodine kalba. 

 

 

 

Kompiuterinis lietuviųgestų kalbos gramatikos vadovėlis, Vilnius, DIZI, 2008. 

Medžiagos rengėjai: Andrius Barisevičius, Arūnas Bražinskas, Mantrimas Danielius,               

Tomas Ivanauskas, Loreta Lazauskaitė­Ignatavičienė, Nijolė Pivorienė, Vytautas             

Pivoras, Vilija Salienė. 

Ši priemonė – tai lietuvių gestų kalbos vadovėlis dviem kalbomis: lietuvių gestų ir                         

lietuvių kalba. Jame aptariami pagrindiniai lietuvių gestų kalbos vartojimo, struktūros                   

ir gramatinės raiškos dalykai, lyginant lietuvių gestų kalbą su lietuvių kalba. Tokiu                       

būdu norima parodyti šių kalbų panašumus ir skirtumus. Vadovėlis skirtas kurčiųjų                     

mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams, tačiau jis taip pat bus naudingas visiems,                     

norintiems sužinoti daugiau apie lietuvių gestų kalbą. 

 

 

R. Toleikienė, J. Lembertienė,Žodžių karalystė: užduočių knygelė reikšminėms žodžio                 

dalims išmokti, Vilnius, Žuvėdra, 2009. 

Leidinys skiriamas 3–4 klasių kurtiesiems ir neprigirdintiesiems mokiniams, tačiau juo                   

gali pasinaudoti ir vyresniųjų klasių mokiniai. Mokymo priemonė – užduočių knygelė –                       

turi ir vadovėlio, ir pratybų sąsiuvinio bruožų. Leidinyje pateikta minimali teorinė                     

medžiaga apie konkrečią žodžio dalį ir gausu praktinių žodžio dalių atpažinimo bei                       

vartojimo užduočių. 

Mokiniai susipažins su sąvokomis giminiški žodžiai, šaknis, galūnė, priesaga, priešdėlis,                   

kamienas, jungiamoji balsė, sangrąžos dalelytė, mokysis skirstyti žodžius į reikšmines                   

žodžio dalis, žymėti jas sutartiniais ženklais. Atliks užduotis, kurios padės geriau                     

suvokti žodžių sandarą, patobulinti rašybos įgūdžius. Mokiniai mokysis sudaryti naujus                   

priešdėlinius, priesaginius, sudurtinius žodžius ir juos tinkamai vartoti tekste. 

Mokymo priemonė orientuota į tokį ugdymo procesą, kuris įtrauktų mokinį į aktyvų ir                         

sąmoningą mokymąsi. Mokiniams ši priemonė naudinga todėl, didžiąją dalį užduočių                   

jie galės atlikti savarankiškai, be papildomos pagalbos: užduotys iliustruotos, aiškiai                   

suformuluotos, pateikti tikslūs pavyzdžiai, po užduotimis pateiktos nuorodos, kaip                 

pasitikrinti atliktą užduotį, sudėtingesni žodžiai paaiškinamai žodynėlyje. Mokytojams               

ši priemonė turėtų palengvinti lietuvių kalbos mokymo proceso organizavimą. 

 

 

J. Uljanovienė, R. Makauskienė, Kartodamas išmoksiu: dalykinės praktinės veiklos                 

pratybų sąsiuvinis, Vilnius, Homo liber, 2009. 

Pratybų sąsiuvinio užduotys yra skirtos kurčiųjų vaikų lietuvių kalbai ugdyti, kalbos                     

gramatinei sandarai formuoti, pasaulio pažinimo ir matematikos sąvokoms įtvirtinti.                 

Jas galima pritaikyti ir neprigirdintiems vaikams. Užduotys paruoštos atsižvelgiant į                   

kurčiųjų lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo mokymo programas. Jos                 

padeda formuoti žodžių junginių sudarymo įgūdžius, įtvirtinti sakinių sudarymo                 

taisykles. 

Šis pratybų sąsiuvinis skirtas 3–4 klasių kurtiesiems ir (ar) neprigirdintiems                   

moksleiviams. Priemonė gali būti naudojama tėvų, specialiųjų pedagogų, logopedų,                 

surdopedagogų, tiflopedagogų, dirbančių su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais               

mokiniais. Atsižvelgiant į mokinių mokslumą, užduotys gali būti atliekamos frontaliai,                   

gali būti naudojamos diferencijuoto ir individualizuoto mokymo uždaviniams realizuoti. 

 

 

J. Uljanovienė, R. Markauskienė, Žiūrėk ir kalbėk (Komplektas DVD+knygelė su                   

tekstais lietuvių kalba), Vilnius, 2009. 

Mokymo priemonė „Žiūrėk ir kalbėk“ parengta ir išleista remiantis Lietuvių gestų                     

kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009–2012 metų programos priemone                   

„Gerinti mokyklų kurtiesiems metodinę bazę“, siekiant gerinti kurčiųjų švietimo                 

paslaugų kokybę. 

Kompiuterinė programa „Žiūrėk ir kalbėk“ – dvikalbė mokymo priemonė, kuri padės                     

mokiniams suprasti abiejų kalbų – lietuvių ir lietuvių gestų – struktūrą ir funkciją. Ją                           

sudaro kompaktinė plokštelė ir knygelė. Programa „Žiūrėk ir kalbėk“ skirta vaikų                     

kalbai ugdyti ir kalbos gramatinei sandarai formuoti. Ją galima pritaikyti ir                     

neprigirdintiesiems vaikams. Pradinių klasių mokytojai, logopedai, specialieji             

pedagogai, surdopedagogai kompiuterinę programą „Žiūrėk ir kalbėk“ galės naudoti                 

ne tik per pamokas, bet ir dirbdami su vaikais individualiai per specialiąsias tarties,                         

kalbos ir klausos lavinimo pratybas. Šią kompiuterinę programą sėkmingai gali naudoti                     

pedagogai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais.