Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
rogorc cnobilia, Tssu-
is reqtori oficialuri
miwveviT imyofeboda anka-
raSi, saerTaSoriso univer-
sitetTa sabWos samuSao
Sexvedraze da vaSingtonSi,
saqarTvelos pirveli le-
dis patronaJiT, saqarTve-
los Sromis, janmrTelobisa
da socialuri dacvis sami-
nistros da aSS-Si saqarT-
velos saelCos organizebiT
Catarebul konferenciaze
_ `saqarTvelos jandacvis
sistema _ 2020: medea _ 2011.
ankaraSi saerTaSoriso uni-
versitetTa sabWos samuSao
SexvedraSi monawileobda 105
qveynis umaRlesi saswavleb-
lis 500 reqtori, rac am Ro-
nisZiebis politikur mniSv-
nelobasa da masStaburobaze
mianiSnebs.
Tssu-is reqtorma sxdo-
mis wevrebs moaxsena, rom an-
karaSi gamarTuli saerTaSo-
riso universitetTa sabWos
mizani iyo mWidro samecnie-
ro da akademiuri kavSi-
rebis ganviTareba aziis,
afrikis da evropis
qveynebs Soris, saerTo
saganmanaTleblo Rire-
bulebebis damkvidreba
da erToblivi proeq-
tebis gan xor cielebis
xelSewyoba aRniSnul
regionSi. Sexve draze
ganixiles iseTi mni S -
v ne lovani sakiTxebi,
rogoricaa: studentTa
saerTaSoriso gacvlis
programebi; erTobli-
vi samecniero da akade-
miuri TanamSromloba;
qveyanaTa Soris infor-
maciaTa gacvlis axali
SesaZleblobebi.
baton zurab vadaWkorias
miaCnia, rom aqtiuri saer-
TaSoriso saqmianobidan da
erTian saganmanaTleblo si-
vrceSi integraciis intere-
sebidan gamomdinare, Tbili-
sis saxelmwifo samedicino
universitetis gawevriane-
ba aRniSnul sabWoSi kidev
ufro aamaRlebs universite-
tis saerTaSoriso rei tings,
rac, sabolood, swavlis, kv-
levis da mosaxleobis jan-
mrTelobis dacvis xarisxze
aisaxeba.
Tbilisis saxelmwifo sa-
me dicino universitetis sa-
xeliT konferenciaze req-
torma warmoadgina moxseneba
saqarTveloSi samedicino ga-
naTlebis da mecnierebis is-
toriis ganviTarebis da
perspeqtivebis Sesaxeb, zo-
gadad, universitetebisa
da, kerZod, Tssu-is rolis
Sesaxeb jandacvis sistemis
ganviTarebaSi. am konteqst-
Si gamosaqveyneblad mom-
zadda da gadaigzavna sta-
tia: `Tbilisis saxelmwifo
samedicino universiteti:
evropuli umaRlesi ganaT-
lebis sivrceSi integraciis
ZiriTadi strategiebi”. sta-
tiaSi moyvanili akademiu-
ri mosazrebebi exmianeboda
kon fe renciis Temas. sabWo-
Si gawevrianebisa da vizitis
Sedegebis Sesaxeb oficialu-
rad ecnoba TurqeTis sael-
Cos saqarTveloSi.
reqtoris azriT, saerTa-
Soriso universitetTa sab-
WoSi gawevrianebas Zalzed
didi mniSvneloba aqvs re-
gionis umaRlesi ganaTlebis
ganviTarebisaTvis.
mimdinare wlis 30 ianv-
ridan 4 Tebervlis CaTvliT
ki, Tbilisis saxelmwifo sa-
medicino universitetis
reqtori, profesori zurab
vadaWkoria, imyofeboda va-
SingtonSi, sadac monawi-
leobda konferenciis _ sa-
qarTvelos jandacvis sis tema
2020: medea 2011-is _ muSaobaSi.
konferenciis erT-erTi
iniciatori da organizato-
ri iyo saqarTvelos saelCo
amerikaSi, romelmac Zal-
Rone ar daiSura am metad
masStaburi RonisZiebis or-
ganizebaSi.
konferenciaSi saqar Tve-
lodan monawileobda parla-
mentis, aseve, Sromis, janmr-
Telobis da socialuri
dacvis saministros, umaRle-
si same di cino saswavleble-
bis, sa da z Rvevo industriis,
aSS-is da saerTaSoriso da
arasamTavrobo organizacie-
bis, kerZo seqtoris warmo-
madgenlebi da warmatebuli
eqimebi.
konferencia miznad isa-
xavda amerikaSi moRvawe war-
matebuli qarTveli eqimebis
da sazogadoebrivi jandacvis
specialistebis Sekrebas,
jandacvis seqtorSi kerZo
investiciebis mozidvas, sa-
erTaSoriso organizaciebTan
TanamSromlobisa da Cveni
qveynis mimarT maTi mxardaWe-
ris gaZlierebas.
aRiniSna, rom saqarTve-
los winaSe dgas rigi prob-
lemisa, rac saWiroebs ga-
daudebel yuradRebas da
gaZlierebul TanamSrom-
lobas, rogorc erovnul,
aseve, saerTaSoriso done-
ze. problemaTa mogvarebis
mizniT gamoikveTa Semdegi
konkretuli mimarTulebe-
bi: jandacvis dafinansebis
sistemebis optimizacia; ma-
Ralkvalificiuri sakadro
resursebis momzadeba; momsa-
xurebis xarisxis gaumjobese-
ba; jandacvis sainformacio
sistemis daxvewa da gafar-
Toeba; mTavrobis, rogorc
zedamxedvelis, funqciis gaZ-
liereba.
akademiuri gacvliTi
prog ramebis da individu-
aluri iniciativebis gan-
xorcielebis mizniT, Seiqmna
jandacvis qarTveli emigran-
ti profesionalebis soli-
duri kohorta, romlebic
amJamad cxovroben da muS-
aoben amerikis SeerTebul
StatebSi da romelTa mxar-
daWeriT da monawileobiT
ramdenime proeqti ukve
ganxorcielda saerTaSori-
so jandacvis organizacieb-
Tan erTad (WHO, USAID) da
isini momavalSi mniSvnelovan
rols Seasruleben saqarT-
velos jandacvis sistema-
gamodis 1957 wlidanTbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema #2(241) Tebervali, 2011 w. www.tsmu.edu
akademiuri sabWos sxdomaze
me-2 gv-ze
samedicino gazeTis redaqcia:
vaJa-fSavelas 33
oTaxi 600
t: 54-24-64
redaqtori
dali gabeSiat: 899 76 25 98;
korespondentebi:
manana fxalaZe
t: 855 29 98 27;
darejan komlaZe
t: 858 17 08 47;
nato bolqvaZe
t: 855 28 28 97
el. fosta:
yuradReba!
Tbilisis saxelmwifo sa-
medicino universiteti
2011 wlis 20 marts, kvi-
ras, 12 sT-ze acxadebs
`Ria karis dRes~. dainteresebul pirebs
SeuZliaT mobrZandnen
Semdeg misamarTze: vaJa-
fSavelas #29, Tbilisis
saxelmwifo samedicino
universiteti, mesame kor-
pusi, mesame sarTuli,
`wiTeli darbazi~.
Georgian Medical News (GMN)_ saqarTvelos samedicino siaxleni
GMN yovelTviuri
samecniero samedicino
recenzirebadi Jurnalia,
romelic gamoicema 1994
wlidan da warmoadgens
saredaqcio kolegiisa
da aSS-s mecnierebis,
ganaTlebis, industriis,
xelovnebisa da
bunebismetyvelebis
saerTaSoriso akademiis
erTobliv gamocemas. GMN-
Si inglisur, germanul da
rusul enebze qveyndeba
eqsperimentuli, Teoriuli
da praqtikuli xasiaTis
originaluri samecniero
statiebi medicinis,
biologiis da farmaciis
sferoSi, mimoxilviTi
xasiaTis statiebi da
recenziebi.
Jurnali indeqsirebulia
MEDLINE-is saerTaSoriso
sistemaSi da asaxulia
SCOPUS-is monacemTa
bazaSi, eleqtronuli versia
xelmisawvdomia saitze
www.geomednews.org. 2009
wels Jurnalis reitingi
(SJR) iyo 0.038; impaqt
faqtori – 0.030.
sakontaqto misamarTia:
q. Tbilisi, vaJa-fSavelas
#33, V sarTuli
tel: 995(32) 542491
mimdinare wlis 25 Tebervals gaimarTa Tbilisis
saxelmwifo samedicino universitetis akademiuri
sabWos sxdoma, romelmac moismina reqtoris, pro-
fesor zurab vadaWkorias, mivlinebaTa angariSi.
Tebervali 2
akademiuri sabWos sxdomaze
1-li gverdidan
Si saerTaSoriso praqtikis
standartebis danergvisa da
ganviTarebis saqmeSi.
konferenciis mniSvnelo-
vani nawili daeTmo samedi-
cino ganaTlebis sistemas.
aqcenti gakeTda ZiriTad
strategiul prioritetebze
(2011–2020), rac gulisxmobs
sistemaSi arsebuli SesaZ-
leblobebis gafarToebasa
da gaZlierebas; saukeTeso
klinikuri praqtikis, sazoga-
doebrivi jandacvisa da jan-
dacvis sistemis gaZlierebis
xelSewyobas da daCqarebas;
grZelvadiani (10 wlamde)
da moklevadiani (1-2 weli)
perspeqtiuli proeqtebis
ganxorcielebis xelSewyobas.
konferenciaze reqtorma,
Tbilisis saxelmwifo samedi-
cino universitetis saxeliT,
gaakeTa prezentacia sakad-
ro resursebis momzadebis
da samedicino ganaTlebis sa-
kiTxebze, aseve, monawileoba
miiRo adamianuri resursebis
ganviTarebisa da samedicino
ganaTlebis problemebisadmi
miZRvnil sesiebsa da samuSao
jgufebis muSaobaSi, sadac
gaimarTa diskusiebi da msje-
loba 2020 wlamde samedici-
no ganaTlebis ganviTarebis
prioritetebze. diskusiebi,
aseve, Seexo jandacvis sis-
temaSi sakadro resursebis
momzadebisa da samedici-
no ganaTlebis reformaSi
CarTul uwyebebsa da yvela
dainteresebuli piris rols
reformis procesSi, maTi
muSaobis koordinaciasa da
efeqturobas.
konferenciaze Sedga me-
tad nayofieri Sexvedrebi sa-
erTaSoriso organizaciebis
warmomadgenlebTan, Tbili-
sis saxelmwifo samedicino
universitetis partnioreb-
Tan, aSS-Si moRvawe kursdam-
TavrebulebTan da qarTvel
eqimebTan, samedicino ganaT-
lebis reformaze momuSave
yvela dainteresebul pirTan.
Sexvedrebi iTvaliswineb-
da urTierTanamSromlobis
ganviTarebas da erToblivi
proeqtebis ganxorcielebas.
konferencia – saqarTve-
los jandacvis sistema 2020:
medea 2011 _ gansakuTrebuli
mniSvnelobis gaxldaT da,
imedia, did rols Seasru-
lebs saqarTveloSi sakad-
ro resursebis, samedicino
ganaTlebis da, sazogadod,
jandacvis sistemis ganviTa-
rebaze.
didad pativcemulo batono zurab!
Tqvendami rwmunebuli mrCevelTa
sabWos mTeli koleqtivi siyvaru-
liTa da pativiscemiT gamovxatavT
madlierebas im dafasebisTvis, rac
Tqvengan vigrZeniT.
gasuli 2010, saiubileo, weli sa-
medicino universitetma miRwevebiTa
da warmatebebiT aRniSna. TqvenTvis
es iyo didi gamocda, romelic sa-
saxelod CaabareT da kidev erTxel
warmoaCineT rogorc universiteti,
ise sakuTari Rirsebebi, rac dRes
esoden saWiroa umaRlesi saswavle-
blis samarTavad, axali reformebis
gasatareblad.
gvinda gamovxatoT kolegebis
saerTo azri, rom Cveni universite-
tis 80 wlis iubile gamorCeulad da
sainteresod aRiniSna, gansakuTrebiT
universitetis amagdar profesor-
maswavlebelTaTvis, romelTa Rvaw-
li saTanadod dafasda. gisurvebT
warmatebebs saqmianobasa da pirad
cxovrebaSi.
Tssu-is reqtoris mrCevelTa sab-
Wos wevrebi, profesorebi:
zurab kacitaZe, baadur
raWveliSvili, Tengiz axmeteli,
vaJa gvancelaZe, giorgi kakoiSvi-
li, romanoz svaniSvili, lia Wel-
iZe, guram beqaia, guram tatiSvili.
pativcemulo batono zurab!
Tbilisis saxelmwifo samedicino
universitetis saiubileo dReebs
ukve sakmao dro gvaSorebs, magram
universitetis yvela Taobis warmo-
madgenlisTvis ar ganelebula aR-
matebuli grZnoba da siamayis gancda,
gamowveuli mSobliuri universite-
tis warsulis da awmyos esoden Rir-
seulad warmoCeniT.
yvelaze STambeWdavi iyo is, rom
saiubileo dReebi daiwyo univer-
sitetis Rvawlmosil profesor-mas-
wavleblebTan da TanamSromlebTan
uaRresad Tbili SexvedriT. simbol-
uri iyo, rom universitetis 80 wlis
iubiles eswreboda 80 wels gadac-
ilebuli 80 Rirseuli pirovneba. Zne-
lia qaRaldze gadmoitano is didi
siTbo da keTilganwyoba, romelic
sufevda darbazSi.
Tqveni da universitetis ramden-
ime TanamSromlis gulTbili mis-
almebis Semdeg, Rvawlmosilma ada-
mianebma gulwrfelad gamoxates sixa-
rulisa da madlierebis grZnoba maTi
damsaxurebis, mravalwliani Sromis
da gaweuli amagis esoden maRali
SefasebisTvis. magram am Sexvedris
kulminacia reqtoris xelmoweriT,
Rvawlmosili universitetelebisT-
vis saiubileo samaxsovro medlebis
da gemovnebiT gaformebuli, lamaz
CarCoSi Casmuli siyvarulis, gu-
lisxmierebis da sikeTis sityvebiT
gajerebuli saiubileo misaloci
samaxsovroebis gadacema gaxldaT,
warweriT _ `gansakuTrebuli Rvawli-
sa da damsaxurebisTvis~, rac lamazad
da amaRlebulad moxda: moulod-
nelad yvela Cvenganis win aRimarT-
nen am jildoebiT xeldamSvenebuli
studentebi. am dros gavifiqre: ra
bednierebaa, rom dRes universitets
uZRvebian Wkviani, gulisxmieri da
keTili adamianebi.
am saiubileo misaloci teqstis
gaxseneba, masTan Sexeba yovelTvis
aRZravs dadebiT emociebs, gvagonebs
ganvlil gzas, universitetSi gatare-
bul saukeTeso wlebs da, rac mTa-
varia, gvaxarebs, rom xelmZRvanelo-
bam, rogorc arasdros, jerovnad
daafasa Cveni amagi.
madlierebis grZnoba minda gamovx-
ato imave sityvebiT, riTac Tqven
mogvefereT: gisurvebT janmrTelo-
bas, mxneobas da warmatebebs Cveni
qveynisa da universitetis sasikeTod.
pativiscemiT:
profesori guram tatiSvili.
madliereba
kontaqtebi
mTeli sicocxlis manZilze gahyvebaT Tbilisis saxelmwifo samedi-
cino universitetis Rvawlmosil, saxelovan profesor-maswavleblebs
universitetis saiubileo dReebSi xelmZRvanelobis, piradad reqtoris,
profesor zurab vadaWkorias, mier maT mimarT udidesi pativiscemiT,
amagis dafasebiT moniWebuli sixaruli, ris gamoc, Tavad moisurves mad-
lierebis gamoxatva reqtorisadmi.
mas Semdeg, rac studen-
turi TviTmmarTvelobis
iniciativiT ungreTSi sede-
gis universitetTan gaform-
da xelSekruleba studen-
tur gacvliT programebTan
dakavSirebiT da Cveni uni-
versitetis ormocamde stu-
dentma gaiara staJirebis
programa qalaq sedegis sxva-
dasxva klinikaSi, analogiuri
misiiT, 2011 wlis 5-12 Teber-
vals studenturi TviTm-
marTvelobis prezidenti
giga sordia, vice-preziden-
ti kaxa abulaZe da mrCevel-
Ta sabWos Tavmjdomare mix-
eil diakoniZe specialuri
mowveviT mivlinebul iqnen
hanoveris samedicino uni-
versitetSi molaparakebebis
sawarmoeblad, romlis pirv-
elma etapma, Tamamad SeiZle-
ba iTqvas, warmatebiT Caiara.
qarTulma da germanulma
mxareebma ganixiles gacv-
liTi programis pirobebi,
romlis mixedviTac garkveu-
li kriteriumebis dakmayo-
filebis Semdeg ori kviris
manZilze qarTveli stu-
dentebi germaniaSi da ger-
manelebi saqarTveloSi gaiv-
lian praqtikebs aRniSnuli
qveynebis wamyvan samedicino
dawesebulebebSi. molapa-
rakebis meore etapi warima-
rTeba onlain reJimSi, sadac
mxareebi warmoadgenen ofi-
cialur pirobebs programaSi
monawile studentebisa da
klinikebisaTvis.
Sexvedrebi gaimarTa agre-
Tve hanoveris teqnikur uni-
versitetSi, romlis stu-
dentebma da akademiurma
warmomadgenlebma gamoTqves
daintereseba da TanamSrom-
lobis survili saqarTvelos
teqnikuri universitetis
studentur organizaciebT-
an.
studenturi TviTmmar-
Tveloba madlobas uxdis sa-
er Ta Soriso interkulturu-
li gacvliTi programebis
organizacias, romlis aqti-
uri iniciativiTa da mon-
domebiT safuZveli Caeyara
aRniSnul molaparakebebs
da Cven vimedovnebT, rom
mimdinare procesebis war-
matebiT dasrulebis Semdeg
Cveni universitetis stu-
dentebi SeZleben evropuli
gamocdilebis miRebas da maT
praqtikaSi danergvas.
kaxa abulaZe,
studenturi TviTm-
marTvelobis
vice-prezidenti
gacvliT programebze molaparakebebi grZeldeba
Tebervali 3
sapatio stumrebi
es patara Sesavali ax-
laxan Cvens universitet-
Si aTonis mTaze moRvawe
mRvdelmsaxurTa stum-
robam gvikarnaxa. sapatio
delegaciis Semadgenlo-
baSi gaxldnen aTonis mTis
vatopedis monastris wi-
namZRvari, arqimandriti
efremi (kocouvatopaidi-
nosi) da amave monastris
saZmos wevrebi.
stumrebma saqarTvelo-
Si moiloces samebis, sio-
nis sakaTedro taZrebi,
sveticxoveli, alaverdi,
bodbe, mimarTes mrevls,
hqondaT Sexvedrebi sa-
zogadoebis warmomadgen-
lebTan.
Sexvedra samedicino sa-
zogadoebasTan, romelic
samedicino universitetSi
Sedga, dasamaxsovrebeli,
saintereso da, rac mTa-
varia, yvela morwmunisT-
vis sasixarulo iyo.
naCvenebi iyo filmi
vatopedis monastris ber-
monazonTa cxovrebis Ses-
axeb.
stumrebs universite-
tis reqtori, profeso-
ri zurab vadaWkoria mi-
esalma: `Tqveni stumroba
ara mxolod CvenTvis,
mTeli qveynisTvis didi
pativia. kargad gvesmis,
rom adamianis janmrTelo-
baze zrunva SeuZlebelia
mis sulze zrunvis gar-
eSe. amitom gansakuTrebiT
mniSvnelovania Tqveni Sex-
vedra samedicino sazoga-
doebis warmomadgenlebT-
an, romlebic siamovnebiT
moismenen da gaiTval-
iswineben Tqvens rCevebs
maTTvis saintereso sx-
vadasxva sakiTxze.~
Sekrebil sazogadoebas
aTonis mTis vatopedis
monastris winamZRvarma,
arqimandritma efremma mi-
marTa:
pirvelad var Tqvens
la maz samSobloSi _
RvTis mSoblis qveyanaSi
da mixaria, rom samedici-
no sazogadoebasTan Sexve-
dris SesaZleblobac mo-
meca. Tqven gansakuTrebiT
sapasuxismgeblo misia
gakisriaT, radgan yvelaze
Zvirfasi _ adamianis si-
cocxleze zrunva da pa-
suxismgebloba gevale-
baT. marTmadidebluri
cxovreba Tavisi arsiT
samedicino mecnierebaa.
unda icodeT, rom Tqve-
ni saqmianobis sworad da
Rirseulad aRsasrule-
blad ar aris sakmarisi mx-
olod saeqimo-samecniero
codna. eqimi unda uyure-
bdes avadmyofs, rogorc
sulier-sxeulebriv arse-
bas. wminda mamebi, rogorc
RvTivganbrZnobili ada-
mianebi, zustad Cawvdnen
adamianis arss da, xor-
ciel janmrTelobasTan
erTad, udides mniSvnelo-
bas aniWebdnen mis sulier
sijansaRes. amitomac ada-
mianis janmrTelobisTvis
erTi umTavresi winapi-
roba arsebobs: suliwmin-
dis damkvidreba adamianis
gulSi. adamianma aucile-
blad unda SeZlos suli-
wmindis nayofis mokrefa.
amis Sesaxeb Zalian kar-
gad ambobs wminda pavle
mociquli galatelTa
mimarT epistoleSi: nay-
ofi sulisa aris siyvar-
uli, sixaruli, mSvidoba,
sulgrZeloba, sitkboeba,
daTmena, myudroeba... dRes
bevrs laparakoben mSvi-
dobaze, sixarulze... ma-
gram mSvidoba ar gulisx-
mobs mxolod omis gareSe
cxovrebas. mSvidoba aris
RmerTis yofna Cvens gu-
lebSi. ufali ieso qriste
aris Cveni mSvidoba.
Tu vinmes unda sargebe-
li moutanos sazogadoe-
bas, adamianebs, pirvel
rigSi, unda uyvardes
Rmer Ti. adamianisadmi
WeS mariti siyvaruli mx-
olod da mxolod Rmer-
Tis siyvarulis meSveobiT
miiRweva, radgan namdvili
kacTmoyvareba gagrZele-
baa RmerTmoyvarebisa.
aToni aris msoflios
sulieri centri, upirve-
lesi asketuri centri
mTeli samarTlmadideb-
losi da am wminda adgi-
lidan mindoda gadmomeca
TqvenTvis, rom pirveli
Sesawiri eqimisa, sanam
igi Seexeba sneuls, aris
misi manugeSebeli sityva
da TanagrZnobiT aRsavse
damokidebuleba. bevr eq-
ims uTqvams gulaxdilad:
sxva iyo vinc Cems xelebs
marTavda, vinc ganminaTla
goneba saWiro wams swo-
ri gadawyvetilebis mis-
aRebad. Tqveni profesi-
uli movaleobis aRsrule-
bamde, yoveli samedicino
Carevis win, Tan gqondeT
RvTismSoblis xati, daxu-
WeT Tvalebi, dadeqiT mux-
lebze da saidumlod, Sig-
nidan, mouxmeT RvTismSo-
bels, raTa dagexmaroT
sneulisTvis swori dax-
marebis aRmosaCenad.
rogorc sulieri
moZRvari aTonidan, ar
dagimalavT, rom bevr
eqims moumarTavs CemT-
vis, romelTac awuxebdaT
sindisis qenjna da adgils
ver poulobdnen, radgan
maT Secdomas avadmyo-
fis sicocxle Seewira. es
icodnen mxolod maT da
ufalma. vloculob, ms-
gavsi ram ar SegemTxveT.
RmerTi SegewioT Tqveni
xSirad daufasebeli da
sapasuxismgeblo profe-
siuli movaleobis aR-
srulebis gzaze.~
qadagebis Semdeg mama
ef remma sazogadoebis Se-
kiTxvebs upasuxa, rome-
lic Seexo evTanaziis, xe-
lovnuri ganayofierebis,
fiziologiuri mSobia ro-
bis gautkivarebis, fsi qi-
kurad daavadebuli ada-
mianebisadmi swori da-
mokidebulebis da sxva
saintereso sakiTxebs.
`bevri ram aris Seucno-
beli, _ aRniSna mama efrem-
ma, _ saidumloa adamianis
amqveynad mosvla _ rogor
modis da gadis igi... xSir-
ad sasowarkveTili adami-
anebi, romelTac didi gan-
sacdeli SeemTxvaT, sva men
kiTxvas: ratom? vpasuxob:
ar arsebobs, ratom! ada-
mianuri goneba yvelafers
ver Cawvdeba. amaoa ada-
mianis mowadineba axsnas
auxsneli da Tavis war-
modgenas dauqvemdebaros.
gaxsovdeT: eqimebi ar mar-
Taven adamianebis cxovre-
bas, Tumca bevria Tqvenze
damokidebuli, Tqven didi
gavlena gaqvT avadmyofze
da Tu marTlmorwmuneebi
brZandebiT, valdebulni
xarT ara mxolod xor-
cieli gamojanmrTelebis,
aramed sulierebis Tval-
sazrisiTac daexmaroT
da rCeva misceT mas. gi-
survebT sworad da Rir-
seulad aRasruloT Tqve-
ni misia~.
dasasrul, mama efremma
uni versitetis reqtors
va to pedis monastris
RvTis mSoblis saswaulmo-
qmedi xatis _ `pantanasas~
_ asli gadasca, Sexvedris
monawileebi ki, aseve,
RvTis mSoblis saswaulmo-
qmedi xatis _ `paramiTias~
(`manugeSebeli~) _ mcire
zomis aslebiT daasaCuqra.
nato bolqvaZe
aTonis wminda mTidan RvTismSoblis qveyanaSi
aTonis mTa... gamorCeulad wminda adgili marTlmorwmune qristianebisTvis... gan-
sakuTrebul emociebs Tu gancdebs aRZravs igi yovel CvenganSi, rameTu yvela qa-
rTvelisTvis Zvirfasia istoria, romelic RvTismSoblis wilxvedr qveyanas aTonis
mTasTan akavSirebs: fiqri bunebrivad gadawvdeba iverons (aTonis iverTa monasters),
odesRac qarTvelTa did gavlenas bizantiis saeklesio wresa Tu saimperatoro kar-
ze, did aTonelebad wodebul ioane, eqvTime da giorgi mTawmindelebs, rom-
lebmac sruliad gansakuTrebuli Rvawli dasdes samSoblos, ara mxolod sarwmu-
noebrivi, aramed erovnuli idealebis dacva-SenarCunebis TvalsazrisiT. maTi miza-
nmimarTuli moqmedeba marTlmadidebluri qristianuli samyaros centrSi qarT-
velTa uflebebis ganmtkicebisTvis, Seupovari da gaazrebuli brZola erovnuli da
sarwmunoebrivi TviTmyofadobisTvis, rac bizantizmis gavlenisgan TavdaRwevasac
gulisxmobda, mogvianebiT Tamaris epoqiT dasruldeba.
vfiqrobT zedmetia imis aRniSvna, rom qristianuli idealebisTvis brZola saqa-
rTveloSi erovnuli idealebisTvis brZolasac udrida, amitomac Cveni istoriis sx-
vadasxva drosa Tu etapze ganuzomeli da auwonelia qarTveli ber-monazvnebis dam-
saxureba samSoblos winaSe.
Tebervali 4
qalbatoni klara daiba-
da 1931 wlis 21 ianvars q.
TbilisSi, saqarTvelos sab-
WoTa epoqis TvalsaCino par-
tiuli da saxelmwifo moR-
vawis, dimitri gelaSvilis
ojaxSi, sadac ki uRvawia qa-
lbaton klaras _ xangrZlivi
samecniero-pedagogiuri Tu
sazogadoebrivi saqmianobis
dros, yovelTvis iyo pro-
gresuli ideebis avtori da
maTi ganxorcielebis aqtiuri
generatori. Tbilisis saxelm-
wifo samedicino universite-
tis samkurnalo fakultetis
damTavrebis Semdeg, qalba-
tonma klaram mTeli Tavisi
samecniero da pedagogiuri
saqmianoba miuZRvna medici-
nis erT-erTi metad rTul
da SedarebiT axal mimar-
Tulebebs _ radiologiasa da
radiaciul higienas. Tavisi
cxovrebis Tanamgzavrsa da
erTgul megobarTan, profe-
sor revaz vefxvaZesTan er-
Tad, man mniSvnelovani roli
Seasrula saqarTveloSi ra-
diologiis, rogorc axali
da progresuli samecniero
mimarTulebis, damkvidrebasa
da ganviTarebaSi. ganuzome-
lia misi wvlili radiaciuli
higienis, rogorc profilaq-
tikuri medicinis SedarebiT
axali mimarTulebis, sferoSi
samecniero kvlevebis ganx-
orcielebasa da umaRlesi sa-
medicino ganaTlebis siste-
maSi danergvis saqmeSi. misi
uSualo xelmZRvanelobiT
iqna SemoRebuli Tbilisis
saxelmwifo samedicino uni-
versitetis sanitariul-hi-
gienuri (amJamad sazogadoe-
brivi jandacvis) fakultetis
saswavlo gegmaSi axali dis-
ciplina _ radiaciuli higi-
ena. mis swavlebas qalbatoni
klara xelmZRvanelobda 1981
wlidan komunaluri da ra-
diaciuli higienis kaTedris
SemadgenlobaSi, romlis
gamgec iyo 1987-2001 wlebSi.
amis Semdegac agrZelebs qa-
lbatoni klara aqtiur saqmi-
anobas _ misi uSualo xelmZ-
RvanelobiT, TanaavtorebTan
erTad, momzadda da 2007 wels
gamoica saxelmZRvanelo stu-
dentebisa da eqimebisaTvis _
`radiaciuli higiena~, ro-
melic mis mier 1976 da 1983
wlebSi gamocemuli saxelmZ-
Rvanelos gadamuSavebuli da
sruliad axali, Tanamedrove
informaciiT Sevsebuli ga-
mocemaa. didia qalbaton
klaras Rvawli saqarTvelos
radioekologiis aqtualuri
sakiTxebis damuSavebaSi. misi
xelmZRvanelobiT Sesrule-
bulia 5 sakandidato dis-
ertacia, romlebic saqarT-
velos radioekologiis aq-
tualur sakiTxebs mieZRvna.
mis mier gamoqveynebulia 200-
ze meti samecniero naSromi,
maT Soris _ 2 monografia
da 6 saxelmZRvanelo. aris 1
gamogonebis avtori. uSua-
lod misi da misi mowafeebis
samecniero kvlevebis Sede-
gebi daedo safuZvlad saqa-
rTvelos radiaciuli rukis
Sedgenas, romelic gaigzavna
msoflio radiaciul atlasSi
Sesatanad. didia qalbatoni
klaras roli profilaqti-
kuri medicinis da, kerZod,
higienis mimarTulebis eqim-
specialistTa momzadebis
saqmeSi; wlebis manZilze
xelmZRvanelobda misi uSu-
alo iniciativiT Camoyali-
bebul Tbilisis saxelmwifo
samedicino universitetis
profilaqtikuri medicinis
specialobebis eqimTa kvali-
fikaciis amaRlebisa da dax-
elovnebis kursebs. wlebis
manZilze iyo saqarTvelos
Sromis, janmrTelobisa da
socialuri dacvis samin-
istros eqimTa saxelmwifo
sertificirebis komisiis
Tavmjdomare higienur spe-
cialobebSi. qalbatoni klara
TiTqmis 10 weli iyo saqarT-
velos profilaqtikuri medi-
cinis mecnierebaTa akademiis
prezidenti, romlis sapatio
prezidentic brZandeba am-
Jamad. es periodi saukeTeso
iyo akademiis istoriaSi _
gamoica akademiis samecniero
Sromebis krebulis 4 tomi;
Catarda ramdenime samecnie-
ro konferencia (borjomSi,
baTumSi, siRnaRSi); gaewia
konsultaciebi praqtikos eq-
imebs da Catarda mosaxleo-
bis samedicino gamokvlevebi
da a.S. mniSvnelovani wvlili
miuZRvis qalbaton klaras
saqarTvelos erovnuli san-
itariul-higienuri nor-
matiuli bazis Seqmnasa da
ganviTarebaSi. igi araerTi
normatiuli dokumentis Se-
muSavebis avtori da xelmZ-
Rvanelia. uSualod mis mier
momzadda da saqarTvelos
Sromis, janmrTelobisa da
socialuri dacvis saminis-
tros mier damtkicda saqa-
rTvelos istoriaSi pirveli
erovnuli normatiuli do-
kumenti _ radiaciuli us-
afrTxoebis normebi (run-
2000), riTac qalbatoni klara
gansakuTrebiT amayobs. yvel-
gan, sadac ki moRvaweobda da
moRvaweobs qalbatoni klara,
yovelTvis aris ideebis aqti-
uri damnergavi da saukeTeso
magaliTi axalgazrda ko-
legebisTvis, Tu rogor unda
emsaxuro uangarod sakuTar
profesias, mecnierebas, ax-
algazrda specialistebis aR-
zrdas da, saerTod, qveyanas.
misi Sroma Rirseulad dafas-
da saxelmwifos mier - aris
`Rirsebis ordenis~ kavaleri
da saqarTvelos Sromis,
janmrTelobisa da social-
uri dacvis saministros mier
dajildoebulia didi oqros
medliT. qalbatoni klara
dResac, 80 wlis asakSi, aRsav-
sea energiiT da samecniero-
pedagogiuri muSaobis sur-
viliT, rasac mowmobs misi
xelmZRvanelobiT, Tanamoaz-
reebTan erTad, amJamad mimdi-
nare muSaoba axal saxelmZR-
vaneloze. tradiacia grZel-
deba... qalbatoni klarasa
da batoni revazis dawyebul
saqmes Rirseulad agrZelebs
maTi qaliSvili _ profesori
nino vefxvaZe, Tssu-is preven-
ciuli medicinisa da garemos
janmrTelobis departamentis
xelmZRvaneli, saqarTvelos
profilaqtikuri medicinis
mecnierebaTa akademiis pre-
zidenti, romlis TaosnobiT
nayofieri samecniero saqmi-
anoba mimdinareobs saqarT-
velos radioekologiis aq-
tualuri sakiTxebis Sesas-
wavlad. vusurvoT qalbaton
klaras janmrTeli da nayo-
fieri xangrZlivi sicocx-
le qveynis da, kerZod, pro-
filaqtikuri medicinis gan-
viTarebaSi Semdgomi wvlilis
SetanisaTvis.
Tbilisis saxelmwifo
samedicino universiteti;
saqarTvelos profilaqti-
kuri medicinis
mecnierebaTa akademia;
sazogadoebrivi
jandacvis fakulteti;
prevenciuli medicinisa
da garemos janmrTelobis de-
partamenti;
g. naTaZis saxelobis sani-
tariisa da higienis samecnie-
ro-kvleviTi instituti;
n. maxvilaZis saxelobis
Sromis medicinisa da ekolo-
giis samecniero-kvleviTi
instituti.
saxelovani iubilari
axali midgomiT
didi qalbatoni didi saqmeebiT
saqarTvelos profilaqtikuri medicinis
TvalsaCino moRvawes, profesor klara gelaSvils dabadebidan 80 weli Seus-
rulda.
janmrTeloba, rogorc
eris sicocxlis biologiu-
ri safuZveli, ganisazRvreba
saxelmwifos socialu ri po-
litikiT. dReisaTvis arse-
buli situaciiT aRiniSneba
mosaxleobis maRali sik vdi-
lianoba, sicocxlis xan gr-
Zlivobis Semcireba; demo-
grafiuli maCveneblebis ga u -
areseba, Sobadobis Semci reba
da depopulacia, qro nikul
aragadamdeb daavadebaTa da
risk-faqtorebis sixSiris
zrda; mosaxleobis sxvadasx-
va socialur jgufSi soma-
turi, fsiqologiuri da re-
produqciuli janmrTelobis
negatiuri tendenciebi;
amgvaria situacia janda-
cvaSi, rac arsebulma so ci -
alurma daZabulobam, cxov re-
bis donis mkveTrad daqveiT-
ebam, organizmze uamravi
risk-faqtoris zemoqmedebam,
samedicino-socialurma prob-
lemebma, kvebis sagrZnob-
ma deficitma gamoiwvia.
am problemebis gadasaWrelad
saWiroa saswrafo samedi-
cino da ekonomikuri xasi-
aTis RonisZiebebis gatareba.
janmrTelobis msoflio or-
ganizaciis monacemebiT, mo-
saxleobis janmrTelobis
mdgo mareobis 10%-s gansaz-
Rvravs jandacva, 50%-s _
cxovrebis wesi, 20%-s _ mem-
kvidreoba, 20%-s _ ekologia.
mosaxleobis sul ufro da
ufro gauaresebuli janmr-
Telobis pirobebSi, gansa-
kuTrebuli mniSvneloba eniWe-
ba profilaqtikur medicinas.
xangrZlivi drois ganmav-
lobaSi medicinis profilaq-
tikuri mimarTulebiT ganvi-
Tarebis lozungi atarebda
Teoriul xasiaTs. mimdinare
reformebmac, pirvel rigSi,
swored profilaqtikuri me-
dicina daazarala. dRevan-
deli jandacvis sistema ori-
entirebulia daavadebebTan
brZolaze, upiratesad, spe-
cializebuli samkurnalo da-
x marebis mimarTulebiT. amave
dros, sicocxlisaTvis saSiSi
gulis iSemiuri daavadebiT
daavadebulma yovelma me samem
da arteriuli hipertenziiT
daavadebulma yo velma meo-
rem, ar icis Tavisi daavadebis
Sesaxeb. isini ki, romlebmac
ician Tavisi daavadebis Ses-
axeb, an ar mkurnaloben, an
mkurnaloben ara regularu-
lad da araadeqvaturad. sax-
ezea resursebis gamoyenebis
ukiduresad dabali efeq-
turoba da samedicino dax-
marebis aRmoCenis disbalansi.
xdeba misi gadaxra ZviradRi-
rebuli medicinisken. Taname-
drove medicinis miRwevebi Cans
mxolod saukeTesod aRWur-
vil, umetesad, kerZo samedi-
cino klinikebSi. mosaxleobis
samedicino daxmarebis xarisxs
ver gansazRvravs im eqimTa ra-
odenoba da profesionalizmi,
romlebic ZiriTadad daka-
vebuli arian avadmyofTa mx-
olod mkurnalobiT. ar arse-
bobs jandacvis strategiuli
dagegmareba, verc jandacva,
verc sadazRvevo sistema ver
zemoqmedebs jandacvis dawe-
sebulebebsa da mosaxleobis
samedicino uzrunvelyofaze.
konstituciiT mosaxleobas
aqvs garantirebuli janmrT-
elobis dacva, magram konkre-
tul pirobebSi ar arsebobs
daavadebaTa profilaqti-
kis saxelmwifo garantia. es
miuTiTebs imaze, rom saWiroa
gatardes reforma, romelic
orientirebuli iqneba daa-
vadebaTa profilaqtikaze.
Seiqmna mosaxleobis nawili,
romlis arsebobac SeuZle-
belia socialuri daxmarebis
gareSe. dabali socialuri
statusis adamianebs wamlis
SeZenis saSualeba ar gaaCniaT.
unda Seiqmnas janmrTeli
adamianis janmrTelobis dac-
vis axali modeli. rac gu-
lisxmobs politikuri, eko-
nomikuri, samarTlebrivi,
so ci aluri, kulturuli, sa-
mecniero, samedicino xasiaTis
RonisZiebebs, es ki sabolood
ganapirobebs daavadebianobis
daqveiTebas da janmrTeli
da praqtikulad janmrTeli
populaciis sixSiris gazr-
das. aucilebelia Seiqmnas
mosa xleobis janmrTelobis
gaumjobesebis erovnuli pro-
eqti. cxovrebis jansaRi we-
sis formireba da qronikuli
aragadamdebi daavadebebis
profilaqtika eWvs ar iwvevs,
radgan sul ufro mwvave xdeba
narkomaniis, toqsikomaniis,
bavSvTa asakSi Tambaqos we-
vis, alkoholizmis sakiTxebi,
maRali fsiqo-emociuri daZ-
abuloba, stresTan dakavSire-
buli daavadebebis gavrcele-
ba. mTavari amocana janmrTel
adamianebTan muSaobaa. maTi
ganswavla ama Tu im daavadebis
Tavidan acilebis saqmeSi. so-
cialur-kulturuli da eko-
nomiuri situacia, axalgaz-
rdebis spe ci fika Txoulobs
samedicino profilaqtikis
mimarT axal midgomas.
aucilebelia gajansaRebis
nacionaluri sistemis axali
ideologiis Seqmna. sakvanZo
sakiTxi unda gaxdes janmrT-
elobis kulturis formireba,
ucilebelia mosaxleobis ori-
entacia im mimarTulebiT, rom
janmrTeloba gansazRvravs
mis konkurentunarianobas,
oja xis keTildReobas, profe-
siul warmatebas da uzrunvel
siberes.
didi mniSvneloba eniWeba
aRdgeniT medicinas, romelic
aRadgens adamianTa dakargul
janmrTelobas da uzrun-
velofs adamianis Sromisuna-
rianobas im pirobebSi, sadac
misi profesiuli saqmianoba
mimdinareobs. Tanamedrove me-
dicinaSi daavadebis simpto-
mebis Ziebidan gadasvla unda
moxdes rezervebis moZiebi-
sken.
arsebuli statistiku ri
monacemebi sarwmunod am tki-
ceben, rom rogori war ma-
tebulic ar unda iyos sa m kur-
nalo RonisZiebani, da va debaTa
naadrevi gamovli nebisa da gar-
TulebaTa Tavidan acilebis
gareSe, e.i. profilaqtikur
RonisZiebaTa farTo qselis
gareSe, ar SeiZleba velo-
doT cvli lebebs mosaxleobis
si k vdilobis maCveneblebSi.
sam kur nalo-profilaqtikur
da we sebulebebSi profilaqti-
kur RonisZiebaTa finansi-
rebis ararsebobis gamo saba-
zro ekonomikis pirobebidan
gamomdinare, unda moiZebnos
meqanizmebi jandacis SenarCu-
nebis saqmeSi kerZo kapitalis
gamoyenebis Sesaxeb, upirveles
yovlisa, maTTvis, vinc qmnis am
kerZo kapitals. saxelmwifoe-
brivi midgomiT jan mrTeloba
aRiarebuli unda iyos ro-
gorc eris inteleqtualuri
resursebis wyaro, romelic
anviTarebs ekonomikas. aqe-
dan gamomdinare, socialuri
politikis arsi unda iyos
jamrTeli adamianis janmrT-
elobis dacvis prioritetebis
regulaciis meqanizmi.
profesorebi:
nana burkaZe, avTandil
isakaZe, SoTa SurRaia,
profilaqtikuri medici-
nis mecnierebaTa akademia.
daavadebaTa profilaqtika _ jandacvis ZiriTadi prioriteti
Tebervali 5
Cvens dedaqalaqSi qar-
Tul-franguli hepato-bil-
iaruli centris daarsebis
perspeqtivas exeboda 2011
wlis 12 Tebervals Tbilisis
saxelmwifo samedicino uni-
versitetis reqtoris, pro-
fesor zurab vadaWkorias da
gamoCenili frangi qirur-
gis, safrangeTis qirurgi-
uli akademiis prezidentis,
hehato-biliaruli insti-
tutis direqtoris, profe-
sor henri bismutis da amave
institutis profesoris,
fransua vaxovis oficial-
uri Sexvedra. am Sexvedras
eswrebodnen Tssu-is reqto-
ris moadgile, profesori
rima beriaSvili da Tssu-is
klinikuri anatomiis mimar-
Tulebis TanamSromlebi.
aRniSnuli centris daa-
rsebis SemTxvevaSi, ro melic
marTlac mniSvnelovani mov-
lena iqneba Cveni qveynis jan-
dacvis sistemaSi, samedicino
universitetis studentebs
da rezidentebs miecemaT
RviZlis sxvadasxva daa-
vadebis Tanamedrove meTo-
debiT mkurnalobis aTvisebis
da safrangeTSi staJirebis
gavlis SesaZlebloba.
Tebervlis qronika
`pirveladi saswrafo-sa-
medicino gadaudebeli dax-
mareba~ _ aseTi iyo trenin-
gis saxelwodeba, romelic
mimdinare wlis 2-4 Tebervals
Catarda bakurianSi, Tssu-is
studenturi TviTmmarTv-
elobis organizebiT.
treiningSi monawileobda
pirveli-mexuTe kursis 50-
mde studenti, romelTaTvis
leqciebi waikiTxes klini-
kuri anatomiis mimarTulebis
xelmZRvanelma, profesorma
zurab kakabaZem, anatomiuri
Teatris xelmZRvanelma, kon-
stantine CutkeraSvilma da
mowveulma pedagogma, irak-
li amiranaSvilma.
gansakuTrebiT STambeWda-
vi iyo treningis dasasruli
etapi, roca monawileebma
Caatares imitacia `dazareb-
ulebisTvis~ daxmarebis gas-
awevad.
marTlac nayofieri iyo
es dRe studentebisTvis,
rogorc profesiuli, ise es-
Tetikuri TvalsazrisiT.
Tbilisis saxelmwifo sa-
medicino universitetis
partniori kompaniis `OM Consultances~-is Sri-lankis
filialis xelmZRvanelis, ba-
toni prasat hevages miwveviT,
mimdinare wlis 9-19 Teber-
vals Sri-lankaSi mivlinebiT
imyofeboda samedicino uni-
versitetis delegacia, saer-
TaSoriso urTierTobaTa de-
partamentis ufrosis, pro-
fesor ia avalianisa da misi
moadgilis, irina kapetivaZis,
SemadgenlobiT.
vizitis mTavar mizans Sea -
dgenda Tssu-is inglisur-
enovani swavlebisaTvis stu-
dentTa mozidva Sri-lankasa
da maldivebidan, ase ve, urT-
ierTTanamSromlobis inici-
reba kolombos universitet-
Tan. Catarda Tssu-is gac-
nobiTi seminarebi Sri-lankas
oTx did qalaqSi: kolomboSi,
kadiSi, dambulasa da negombo-
Si, ris Sesaxebac informacia
winaswar iyo gavrcelebuli
presiTa da televiziiT.
seminerebs eswrebodnen,
rogorc potenciuri studen-
tebi, aseve, Tssu-is amJamin-
deli ucxoeli studentebis
mSoblebi da naTesavebi.
profesor ia avalianis
vrceli prezentaciis Sem-
deg, seminarebze damswreebi
dainteresdnen Tssu-Si swav-
lebisa da Cvens qveyanaSi
cxovrebis TaviseburebebiT
da dasves SekiTxvebi, razec
qalbatonma ia avalianma
amomwuravi pasuxebi gasca.
prezentaciis Semdeg Tssu-
Si swavlis survili gamoTqva
da registracia gaiara 37-ma
studentma, romelTagan 7
mimdinare wlis martis TveSi,
xolo _ 30 noemberSi iqneba
miRebuli Tssu-is ingli-
surenovan swavlebaze.
mniSvnelovani iyo Sexve-
drebi kolombos universite-
tis medicinis fakultetis
samedicino ganaTlebis ganvi-
Tarebis da kvlevis centris
direqtorTan, profesor in-
dika karunathilakesTan da
medicinis fakultetis de-
kanTan, profesor harSalal
rukka seneviratnesTan mo-
mavali TanamSromlobis per-
speqtivebze, rogorc stu-
dentTa gacvlis, aseve, kuri-
kulumebis ganviTarebis da
sxva saganmanaTleblo pro-
gramebis erToblivad mogva-
rebis sakiTxebze.
profesorma harSalal
rukka seneviratnesma gamoTq-
va mzadyofna sazafxulo ar-
dadegebis dros 6-kviriani
rotaciebis, rogorc saba-
ziso sagnebSi, aseve sxva dis-
ciplinebSi gasavlelad, mi-
iRos Tssu-is 10-20 studenti
(ZiriTadad, Sri-lankis moqa-
laqe, survilis SemTxvevaSi _
qarTvelic).
Tssu-is delegacia Sex-
vda maldivebis akreditaciis
sabWos Tavmjdomares, ahmed
anvars, romelmac ganacxada,
rom maldivebis samedici-
no sabWos gadacemuli aqvs
Tssu-is moTxovna misi medi-
cinis fakultetis swavlebis
aRiarebisaTvis, razedac pa-
suxi uaxles 4-6 TveSi gaice-
ma. amasTanave, masve ecnoba
Tssu-Si sxva fakultetzec
inglisurenovani swavlebis
SesaZleblobis Sesaxeb da ga-
daeca am fakultetis uaxle-
si saswavlo programebi.
Tssu-is delegaciis aRniS-
nuli viziti warmatebuli da
Sedegiani gamodga.
mimdinare wlis 16-19 Te-
be rvals Tssu-is studen-
tebi _ qeTevan kankava, Tamar
kvaracxelia da giga sordia _
miwveviT imyofebodnen ira-
nis qalaq SirazSi gamarTul
ujreduli da molekuluri
me dicinis pirvel saerTa-
Soriso kongresze, sadac
maTTan erTad, monawileobas
iRebdnen rogorc maspinZeli,
ise sxvadasxva qveynidan Camo-
suli studentebi da diplo-
mirebuli medikosebi.
Cvenma studentebma kon-
gresze waradgines profesor
gia burkaZis xelmZRvanelo-
biT Tssu-is paTologiuri
ana tomiis departamentSi Ca-
ta re buli kvlevebis Sede-
gebi.
posterma _ `difuzuri
didujredovani B-ujredo-
vani limfomis variantebis
proliferaciuli aqtivobis
Sefaseba AgNOR teqnolo-
giiT~, romelic kongresze
wa ra dgina qeTevan kankavam
_ meore adgili da fasiani
saCuqari daimsaxura, rac nam-
dvilad sasixaruloa. aseve,
didi gardamavali simsivnee-
bis, maTi peritonuli invazi-
uri da arainvaziuri implan-
tebis proliferaciuli aq-
tivobis SedarebiTi analizis
Sesaxeb~.
Tssu-is studenturi
TviTmmarTvelobis prezi-
dents, giga sordias, saqmi-
ani Sexvedrebi hqonda kon-
gresSi monawile sxvadasxva
universitetis studenturi
organizaciebis warmomadgen-
lebTan, samecniero da kul-
turuli sferos sakiTxebTan
dakavSirebiT da gacvliT
preqtebSi TamanSromlobis
perspeqtivebis Taobaze.
kongresi mniSvnelovani
iyo imiTac, rom samomavlod
megobruli, Tbili urTier-
Toba damyarda sxvadasxva
qveynis samedicino saswavle-
blebis studentebs Soris,
rac erT-erTi mTavari faq-
toria maTTan saqmiani urT-
ierTobis dasamyareblad.
kongresis daxurvis dRes
monawileebs Sesabamisi sert-
ifikatebi gadaecaT.
studentebi _ qeTevan
kankava, Tamar kvaracxelia
da giga sordia, kmayofilni
arian ra kongresSi monawi-
leobiT, madlobas uxdian sa-
me dicino universitetis ad-
ministracias da studentur
TviTmmarTvelobas mxar-
daWerisa da daxmarebisaTvis.
delegacia kmayofili dabrundasasixarulo perspeqtiva
meore adgili da fasiani prizic...
treningi bakurianSi
Tebervali 6
axali samedicino literatura
me-7 gv-ze
kontaqtebi
SoTa rusTavelis saxelo-
bis erovnuli samecniero
fondis dafi nansebiT, qa-
rTeveli mec ni erebi, Tbili-
sis saxelmwifo samedicino
universitetis pro fesorebi,
Tamar sanikiZe da nino in-
wkirveli maiamis univer-
sitetSi imyofebodnen.
seminaris mizani iyo maia-
mis universitetis miler is
samedicino skolis wam yvan
specialistebTan, mec ni ere-
bTan da praktikos eqimebT-
an Sexvedrebi, sajaro le-
qciebis mosmena, saswavlo
procesisa da samecniero
mimarTulebebis gacnoba da
momavali TanamSromlobis
dagegmva.
vizitis farglebSi qarT-
velma mecnierebma sakuTari
samecniero kvlevebis: _`oq-
sidaciuri stresis roli
kardiovaskuluri daavade-
bebis ganviTarebaSi post-
menopauzuri asakis qalebSi”
da `qarTuli mcenareuli
naerTebidan gamoyofili aq-
ti uri nivTierebebis anti-
aTerogenuli efeqti” _
prezentacia gamarTes.
dasasrul, daigegma ame-
rikeli kolegebis viziti sa-
qarTveloSi, erToblivi kon-
ferenciebis Catarebisa da
proeqtebis Sesrulebis per-
speqtivebi.
2010 wlis seqtembridan
de kembramde rusTavelis
fon dis mier dafinasebuli
grantis farglebSi, Tssu-is
doqtoranti levan ratiani
maiamis universitetis mile-
ris samedicino skolaSi imy-
ofeboda. mivlinebis mizani
iyo samuSao Sexvedra maia-
mis universitetis mileris
samedicino skolis wamyvan
specialistebTan, saswavlo
procesis da samecniero mi-
marTulebebis gacnoba; mi-
le ris samedicino skolis
wamyvan mecnierebTan da praq-
tikos eqimebTan Sexvedra da
momavali TanamSromlobis
safuZvelis momzadeba. am
vizitis farglebSi moxda
Tssu-is epr laboratoriaSi
mimdinare kvlevebis da lab-
oratoriis SesaZleblobebis
prezentacia.
maiamis universitetis mi-
leris samedicino skolaSi
mivlinebiT yofnis dros
gavecaniT mileris samedi-
cino skolas da mis klinikur
bazebs, gavecaniT jeqso-
nis saxelobis memorialuri
klinikis muSaobis princi-
pebs. Sexvedra gvqonda am
klinikis wamyvan speciali-
stebTan, romlebmac gagv-
acnes klinikis materialur-
teqnikuri baza da klinikis
SesaZleblobebi. uSualod
SevxvdiT profesor K. He-
bert-s, romelic memorialuri
klinikis davadebaTa mene-
jmentis xelmZRvaneli da
klinikuri direqtoria sa-
mecniero dargSi.
vizitis ganmavlobaSi yo-
vel dRiurad vimyofebodiT
kardiologiur ganyofileba-
Si da pacientebis palatebSi,
saproceduro oTaxebsa da
saswavlo auditoriebSi.
profesorma K. Hebert-ma gagvacno samecniero kor-
pusSi ganTavsebuli labora-
toriebi, sadac mimdinareobs
gulis davadebaTa kvlevebi:
kerZod, gulis ukmarisobis
genetikuri safuZvlebi, aT-
erosklerozis genetikuri
ganwyobis da gendersoe-
cifikuri Terapiis danergvis
SesaZleblobebi. gavecaniT
aRniSnuli kvlevebis mniSvn-
elobas da mimdinare Sede-
gebs, rac metad sintereso
aRmoCda CvenTvis. Sexvedra
gvqonda maiamis universite-
tis mileris samedicino
skolaSi sabaziso da klini-
kur kursebze swavlebis
meTodebs xelmZRvanelTan,
profesor devid seusTan.
veswrebodiT saswavlo
process, studentebis da
rezidentebis seminarebs, sa-
dac mimdinareobda pacient-
Ta istoroebis ganxilva,
mkurnalobis meTodebisa
da sadiagnostiko tes-
tebis SerCeva. ganxilvebSi
monawileobdnen samedicino
skolis klinikuri departa-
mentebis wamyvani speciali-
stebi,
davaTvaliereT sadi-
agnostiko procedurebs
laboratoriebi (korono-
grafiis, magniturrezonan-
suli, gulis transplanta-
ciis da genetikuri kvlevis
laboratoria. movismineT
samedicino skolis wamyvani
specialistebis sajaro le-
qciebi, romelic eZRvneboda
gulsisxlZarRvTa sistemebis
paTologiebs da uaxles miR-
wevebs.
wavikiTxe moxseneba _
`Tssu-is epr laporatoriis
bazaze mimdinare kvlevis
Sedegebze _ `oqsidaciuri
stresis roli kardiovasku-
luri daavadebebis ganvi-
TarebaSi postmenopauzuri
asakis qalebSi”. moxsenebas
eswrebodnen profesorebi K. Hebert, D. Hellman, Zambrano
da HM. Hare. moxsenebis far-
glebSi amerikel kolegebs
gavacani kvlevebis Sinaarsi,
romlebic tardeba Tbili-
sis saxelmwifo samedicino
universitetis samedicino
fizikisa da biofizikis de-
partamentis da epr labora-
toriis bazaze. moxsenebaSi
warmodgenili iyo masalebi
proeqtebis _ dafinansebu-
li GRDF da saqarTvelos
erovnuli samecniero fon-
dis mier, qarTveli eqimebis
sadisertacio naSromebi.
moxsenebam didi interesi
daimsaxura msmenelTa Soris.
daisva kiTxvebi samecniero
kvlevebis meTodologiis, qa-
rTuli mcenareuli samkurna-
lo naerTebis moqmedebis
meqanizmebis Sesaxeb. daigegma
maTi viziti saqarTveloSi da
erToblivi proeqtebis Ses-
rulebis perspeqtivebi.
profesori
Tamar sanikiZe,
biologiis mecnierebaTa
doqtori.
qarTveli mecnierebi maiamis universitetSi
r. Sengelia medicinis istoria da zogadi
Teoria. wigni I
Zveli aRmosavleTi
Tbilisi.: engadi. _2009.-137 gv.
wignSi qronologiuradaa
aRwerili Zveli aRmosavle-
Tis qveynebis medicinis ganvi-
Tarebis ZiriTadi etapebi da
Taviseburebebi. gansakuTreb-
uli yuradRebaa gamaxvile-
buli im ZiriTad arsze, riTac
warmatebuli iyo konkretuli
qveynisa da epoqis samedicino
tradicia. gaSuqebulia uZve-
lesi qarTuli (kolxur_iberi-
uli) medicinis ganviTarebis
Taviseburebani. xazgasmiTaa
aRniSnuli qarTuli medici-
nis istoriis mkvlevarTa amagi
dargis Seswavlasa da ganvi-
TarebaSi. wignSi gaSuqebulia
SuamdinareTis uZvelesi civi-
lizacia da medicina, eqimoba
Zvel egvipteSi, kolxur-iberi-
uli medicina, Zveli aRTqma
da medicina, mkurnalobis xe-
lovneba Zvel indoeTSi, me-
dicina Zvel CineTSi, budizmi
da medicina, eqimoba tibetu-
rad, Zveli iranuli medicina.
moyvanilia sailustracio ma-
sala da gamoyenebuli liter-
aturis nusxa.
wigni gankuTvnilia umaR-
lesi saswavleblebis stude-
ntTaTvis, axalgazrda me di-
kos-specialistebisa da mki T-
xvelTa farTo wrisaTvis.
s. qemokliZe, m. axvlediani, e. rafavalaboratoriuli medicinis
cnobari
Tbilisi. _ 2010. _ 272 gv.
wigni warmoadgens cnobars,
romelSic mokled, kompaqtu-
rad da metad informatiuladaa
ganxiluli laboratoriuli
medicinis aqtualuri sakiTxebi.
gaSuqebulia laboratoriuli
kvlevis mravali aspeqti, moyva-
nilia kvlevis parametrebis max-
asiaTeblebi, zRvruli referen-
tuli sidideebi. gansakuTreb-
ulad aqtualuri sakiTxebis
ganxilvisas, gaanalizebulia
mizez-Sedegobrivi kavSirebi
da problemis Tanamedrove xe-
dva. parametrebis ganxilvisas
konkretuladaa CamoTvlili
is klinikuri mdgomareobebi,
romelTa gamocnobaSi aRniS-
nuli maCveneblebis cvlilebebs
SeiZleba garkveuli mniSvneloba
gaaCndes. cnobaris Sedgenisas
gamoyenebulia 40-mde Taname-
drove samamulo da ucxouri
bibliografiuli wyaro; cno-
baris gamoyenebas xels uwyobs
daskvniT nawilSi moyvanili am-
banuri saZiebeli.
wigni gankuTvnilia umaRle-
si samedicino saswavleblebis
studentTaTvis da interess
warmoadgens, aseve, medicinis
yvela mimarTulebiT momuSave
eqimTaTvis da Seuwyobs xels sa-
medicino diagnostikis srulyo-
fas saqarTveloSi.
n. gafrindaSvililaTinuri ena da saerTaSoriso
samedicino terminologiis
safuZvlebi
Tbilisi.: Tssu. _ 2008. _ 131 gv.
saxelmZRvanelos calkeul
TavSi warmodgenilia laTinuri
anbani da kiTxvis wesi,
digrafebi da difTongebi,
zogadi cnobebi brunebadi
sityvebis Sesaxeb, sxvadasxva
daboloebebze arsebuli
saxelebi, zedsarTavi saxeli.
ganxilulia arsebiT saxelTa
mawarmoebeli sufiqsebi, zmnis
ZiriTadi formebi da samedicino
terminologiaSi gamoyenebuli
mimReobebi. aRwerilia
berZnul-laTinuri paralelebi,
sityvaTwarmoeba laTinuri
da berZnuli TavsarTavebiT,
ricxviTi saxeli. specialuri
yuradReba eTmoba samedicino
xasiaTis da zogad mxatvrul
rubrikas uZRveba profesori vadim saakaZe
Tebervali 7
axali samedicino literatura
me-6 gverdidan
m. WipaSvili, n. moroSkinasamedicino genetika
Tbilisi. _ 2010. _ 203 gv.
wignis ZiriTad TavebSi aR-
werilia samedicino genetikis
ZiriTadi aspeqtebi. daxasiaTe-
bulia ujredi da ujredSida
mniSvnelovani procesebi (mi-
tozi, meiozi), romelnic uz-
runvelyofen adamianis orga-
nizms memkvidruli masaliT.
moyvanilia genetikuri movle-
nebis qimiuri da molekuluri
meqanizmebis Taviseburebani. ga-
Suqebulia sakiTxebi, romelic
exeba memkvidreobis kanonebs,
genTa urTierTqmedebas, memkvi-
dreobis qromosomul Teorias,
adamianis qromosomul rukebs.
moyvanilia adamianis memkvi-
drulobis Seswavlis specifi-
kuri _ genealogiuri meTodi:
klinikur-genealogiuri meTodi
da damkvidrebis tipebis krite-
riumebi. specialuri yuradReba
eTmoba genetikisa da garemos
cvalebadobis tipebs. daxasi-
aTebulia genebi populaciaSi,
populaciebis genetikuri po-
limorfizmi da memkvidruli wi-
naswari ganwyoba. dawvrilebiTaa
aRwerili sxvadasxvagvari mem-
kvidruli paTologia, rasac win
uZRvis memkvidruli paTologi-
is klasifikacia, klinikuri Ta-
viseburebani. genur daavadebebs
Soris cal-calkea ganxiluli
autosomur-dominanturi, auto-
somur-recesiuli, lizosimuri,
peroqsisomuri da dnm-is, repa-
raciis moSliT mimdinare auto-
somur-recesiuli daavadebani.
specialuri yuradReba eTmoba
qromosomul daavadebebs, daa-
vadebebs memkvidruli ganwyo-
biT. yuradRebaa gamaxvilebuli
memkvidruli daavadebebis di-
agnostikis, mkurnalobis da
profilaqtikis ZiriTad prin-
cipebsa da Taviseburebebze.
mniSvnelovania, aseve, moyvanili
samedicino genetikis eTikuri
aspeqtebis aRwera.
teqstis ilustraciebis
garda, sainteresoa genetikaSi
nobelis premiis laureatebis
miniSneba, romelic moyvanilia
monografiis daskvniT nawilSi
(fotosuraTebi, Rvawli). moyva-
nilia, aseve, alfred nobelis
anderZi da mokle cnobebi am
pirovnebis Sesaxeb. sainteresoa
genetikuri terminebis leqsiko-
ni.
monografia gankuTvnilia
medicinis yvela mimarTulebis
specialistebisaTvis.
v. CantlaZe
adamianis Tavisa da kisris norm-
aluri anatomiis atlasi
Tbilisi.: Tssu gamomcemloba. _
2010. _ 271 gv.
tradiciuli formebiTa da
saSualebebiT Sedgenil at-
lasSi gamoyenebulia mravali,
samedicino saganmanaTleblo
sferoSi sayovelTaod aRiare-
buli samamulo, evropuli da
amerikuli saxelmZRvaneloebi-
dan gamoyenebuli ilustraciebi
da ganmartebebi. xelmisawvdo-
madaa warmodgenili yvela il-
ustraciis dizaini. sruladaa
gamoyenebuli amJamad moqmedi
saerTaSoriso anatomiuri no-
menklatura.
atlasSi 8 Tavi da 270-mde
ganmartebuli ilustraciaa
warmodgenili. amomwuravadaa
aRwerili Tavisa da kisris mida-
mos yvela organo, elementi,
warmonaqmni _ mraval SesaZlo
rakursSi. Tanmimdevrulad da
dinamikuradaa warmodgenili
teqsti da suraTebi, rac kom-
paqtur naSromSi normaluri
anatomiis yvelaze rTuli mida-
mos gaazrebasa da Seswavlas
uwyobs xels.
atlasi warmoadgens sama-
mulo literaturaSi pirvel
mcdelobas adamianis Tavis, kis-
ris normaluri anatomiis ilus-
trirebis TvalsazrisiT da, rac
metad mniSvnelovania, mas Tan
axlavs klinikuri miniSnebebi.
naSromi gankuTvnilia medi-
cinis sxvadasxva specialobis
studentTaTvis, rezidentebis,
praq tikosi stomatologebis,
yba-saxis qirurgebis, neiroqi-
rurgebis, otorinolaringolo-
gebis, ofTalmologebisa da
sxva dainteresebuli speciali-
stebisaTvis.
bertram katcungi
bazisuri da klinikuri
farmakologia
kaliforniis universiteti, san-
francisko.
meore gamocema
Tssu. _ 2010. _ 1816 gv.
(qarTuli teqstis mTavari re-
daqtorebi _ T. kezeli,
n. gongaZe)
wigni warmoadgens aSS-sa
da msoflios mraval qveyanaSi
erT-erT yvelaze popularul
saxelmZRvanelos bazisur da
klinikur farmakologiaSi,
moicavs bazisuri farmakolo-
giis fundamentur principebs
klinikuri farmakologiis el-
ementebiT, rac metad saWiroa
studentebis, farmakologebis,
klinikur farmakologebisa da
eqimebisTvis.
dawvrilebiT, Tanmimdevru-
lad, maRal mecnierul do-
neze da mkiTxvelisTvis friad
xelmisawvdomi SinaarsiT war-
modgenilia farmakologiis
Tanamedrove miRwevebi.
saxelmZRvanelos 10 ZiriTad
TavSi ganxilulia konkretuli
farmakologiuri jgufis pre-
paratebis Sesaxeb mravalgvari
Tanamedrove informacia: far-
makologiuri jgufebis kla-
sifikacia, preparatebis farma-
kodinamikuri da farmakokineti-
kuri Tvisebebi, Tanamovlenebi,
winaaRmdegCvenebebi, SesaZlo
garTulebebi, gamoyenebis sir-
Tuleebi da sifrTxile.
aRwerilia calkeuli war-
momadgenlis aRmoCenis da gan-
viTarebis istoriuli cnobebi.
yvela samkurnalo saSualeba
arapatentirebuli saxeliTaa
moxsenebuli, rac xels uwyobs
mkiTxvels _ students, praq-
tikos eqimsa da farmacevts per-
speqtivaSi wamlis saerTaSoriso
saxelwodebiT apelirebisaTvis.
TiToeul TavSi ganxilulia
preparatebis moqmedebis po-
tenciuri paTofiziologiuri
samizneebi, rac mniSvnelovan-
wilad exmareba dainteresebul
pirs TiToeuli preparatis
rTuli meqanizmis garkvevis
TvalsazrisiT.
bazisuri farmakologiis
nawilSi aRwerilia wamlis mo-
qmedebis meqanizmi _ moleku-
luridan sistemur donemde,
aseve, farmakokinetikis Tavise-
burebani _ saxeldobr: Sewova,
ganawileba, gardaqmna, gamoyo-
fa. klinikuri farmakologiis
nawilSi gaSuqebulia TiToeuli
farmakologiuri jgufis gam-
oyenebis Cvenebebi, moqmedebis
T. nozaZe, T. kacitaZe
koqsarTrozi _ etiologia,
paTogenezi
Tbilisi.: universali. _ 2010.
_302 gv.
naSromSi aRwerilia menj-
barZayis saxsris degeneraciul
_ distrofiuli daavadebis gan-
viTarebis sadReisod garkveuli
mizezebi, warmoSobis meqanizme-
bi, epidemiologiis Tavisebure-
bani, gamokvlevis meTodebi,
klinikur-diagnostikuri maxa-
siaTeblebi, SedarebiTi daxasi-
aTeba, diferenciuli diagnos-
tikis kriteriumebi. warmodge-
nilia mkurnalobis konkretuli
sqemebi mkurnalobis konkretul
etapze _ dawyebuli samkurnalo
fizkulturiT, damTavrebuli
medikamenturi da operaciuli
mkurnalobis meTodebiT.
ganxilulia menj-barZay-
T. sanikiZe, n. inwkirveli
samedicino fizika da
biofizika
Tbilisi. _ 2010. _ 302 gv.
saxelmZRvanelos 5 ZiriTad
TavSi aRwerilia biologiuri
membranebis struqtura, Tvise-
bebi, funqciebi. daxasiaTe-
bulia membranis ganvladoba,
misi roli cocxali organiz-
mis wylis, homeostasis regu-
lirebaSi, pasiuri da aqtiuri
transportis meqanizmebi bi-
ologiur membranaSi; daxasiaTe-
bulia mosvenebis da moqmedebis
potenciali: plazmuri mem-
branis eleqtruli Tvisebebi,
transmembranuli potenciali,
ujreduli membranis mosvenebis
potenciali. specialuri yu-
radReba eTmoba biomeqanikas:
biomasalebis viskozelastiuri
Tvisebebi, meqanikuri moZraoba
cocxal organizmSi, siTxeebis
biomeqanika. saxelmZRvanelos
daskvniT nawilSi ganxilulia
eleqtromagnituri urTierTq-
medebebi cocxal sistemaSi _
istoriul aspeqtSia ganxiluli
eleqtromagnetizmis fenomeni,
eleqtrobisa da magnetizmis
ZiriTadi cnebebi da kanonebi.
daxasiaTebulia eleqtromagni-
turi veli, bioeleqtroba, bio-
magnetizmi.
saxelmZRvanelo ilustrire-
bulia suraTebiT da cxrilebiT;
gankuTvnilia stomatologiuri
fakultetis studentebisaTvis.
bianobis xarisxi da klinikuri
stadia, avTvisebiani simsivnee-
bis bioqimiuri markerebi, in-
feqciur agentTa klasebi, mi-
kroorganizmebis gadacema da
diseminacia, infeqciuri daa-
vadebebis paTogenezi.
saxelmZRvanelos Sedgeni-
sas gamoyenebulia 80_mde bib-
liografiuli wyaro; daskvniT
nawilSi moyvanilia Semokle-
bebis nusxa da sagnobrivi saZie-
beli. teqsti ilustrirebulia
cxrilebiT da suraTebiT.
saxelmZRvanelo gankuTv-
nilia rogorc umaRlesi saswav-
leblis studentebisa da rezi-
dentebis, aseve medicinis yvela
dargis specialistebisaTvis.
g. burkaZe, g. turaSvili
zogadi paTologiis safuZv-
lebi _ histologia, citologia,
molekuluri paTologia
Tbilisi. _2010. _ 375 gv. (II gamo-
cema).
saxelmZRvaneloSi paTolo-
giuri procesebi ganxilulia
integrirebuli multidiscip-
linuri midgomis safuZvelze,
rac mkiTxvels daexmareba gai-
azros da aiTvisos avadmyofo-
bis molekuluri safuZvlebi
da morfologiuri Tavise-
burebebi. cxra ZiriTad TavSi
Tanmimdevruladaa ganxiluli
morfologiuri masalis sax-
eebi da gamokvlevis meTodebi,
ujredis adaptaciuri reaqcie-
bi, dazianeba, sikvdili; aRwer-
ilia qsovilis reparacia, re-
generacia, Sexorceba, fibrozi.
dawvrilebiTaa daxasiaTebuli
hemodinamikis darRvevebi: SeSu-
peba, arteriuli hiperemia da
venuri Segubeba, hemoragiebi,
hemostazi da Trombozi, embo-
lia, infarqti, Soki. special-
uri yuradReba eTmoba mwvave
da qronikuli anTebis Tavise-
burebebs. imunuri paTologiis
ganxilvisas, warmodgenilia au-
toimunuri daavadebebis, imu-
nodeficituri sindromebisa da
amiloidozis damaxasiTebeli
simptomatika. specialuri Tave-
bi eZRvneba genetikuri daavade-
bebis, simsivneebis da infeqci-
uri procesebis aRweras. saxel-
dobr, mendelis avadmyofobebi,
qromosomuli avadmyofobebi;
kancerogenezis molekuluri
safuZvlebi da kancerogenuli
agentebi, simsivnis klinikuri
niSnebi, histologiuri avTvise-
gamonaTqvamebs, anbanur leqsi-
kons. wignis bolo nawilSi
moyvanilia sagamocdo masala:
anbanze dawyobili laTinur-
berZnuli sityva-terminebi
bileTebis mixedviT; anbanze
dawyobili qarTuli Sesatyvise-
bi.
saxelmZRvanelo gankuTv-
nilia umaRlesi samedicino sas-
wavleblebis yvela fakultetis
studentTaTvis.
Taviseburebani, farmakogeneti-
kuri, asakobrivi da pacientTa
specialuri kontingentisaTvis
gansazRvruli sakiTxebi, aseve
wamalTa farmakodinamikuri da
farmakokinetikuri urTierTq-
medebisa da wamlebis dozirebis
Taviseburebani.
TiToeuli Tavis bolos war-
modgenilia xelmisawvdomi pre-
paratebisa da maTi ZiriTadi
farmacevtuli formebis nusxa.
farTodaa warmodgenili axali
informacia infeqciuri, kar-
diovaskuluri, centraluri
nervuli sistemis, autoimunuri
da avTvisebiani daavadebebis
Tanamedrove medikamenturi
mkurnalobis Sesaxeb;
specialuri yuradReba eT-
moba klinikur toqsikolo-
gias. teqsti ilustirebulia
ganmartebiTi cxrilebiT, sqeme-
biT da suraTebiT, samkurnalo
saSualebebis struqturuli
formulebiT, rac xels uwyobs
teqstSi moyvanili informaciis
aRqmasa da aTvisebas.
saxelmZRvanelo did sarge-
blobas moutans farmakolo-
gebs, klinikur farmakologebs,
Teoretikos da praqtikos eq-
imebs, klinikuri farmaciis
mimarTulebiT momuSave farma-
cevtebs.
is saxsris endoproTezirebis
Cvenebebi, operaciuli midgome-
bi da meTodebi. gaTvaliswinebu-
lia rogorc fexis forma, aseve
fiqsaciis meTodebi da doneebi.
gamaxvilebulia yuradReba en-
doproTezirebis arasasurveli
Sedegebis riskis faqtorebze da
prognozirebis sistemaze menj-
barZayis sawyisi maxasiaTeblebis
gaTvaliswinebiT.
monografiaSi farTodaa aR-
werili Tanamedrove medikamen-
turi mkurnalobis sqemebi _
rogorc konservatiuli, aseve
operaciisSemdgom periodSi.
dawvrilebiTaa warmodgenili
sareabilitacio kompleqsebi _
operaciamde da operaciis Sem-
deg.
teqsti farTodaa ilustri-
rebuli naxatebiT, ganmartebiTi
cxrilebiTa da sqemebiT. moyva-
nilia pacientis TviTSefasebis
kiTxvari. gansakuTrebuli
aRniSvnis Rirsia monografiis
Sedgenisas gamoyenebuli 360-
mde literaturuli wyaro,
romelTa 85 % gamoqveynebulia
ukanasknel wlebSi.
monografia did sargeblobas
moutans orToped_travma-
tologebs, reabilitologebs,
revmatolog-arTrologebs,
farTo profilis eqim-klin-
icistebs, daexmareba, aseve,
umaRlesi samedicino saswavle-
blebis studentebs da reziden-
tebs.
Tebervali 8
ymawvilkacobidan dai-
wyo... mas Semdeg, rac siz-
marSi arancia naxa. giSris-
feri Tmebi hqonda arancias,
giSerze ufro Savi. mxrebze
scemda es uswormasworod
mimoyrili wvrili gvelebi.
da rodesac Tmas gaaqnevda,
kudiT dakidebuli qvewarma-
vlebiviT wamoimarTebodnen
Tmagrexilebi. SefrTxial-
debodnen, Semdeg xels Cai-
qnevdnen da Tavs Camoixr-
Cobdnen. mwife, gaxleCili
bro weuli gegonebodaT aran-
cias piri da, roca gaici-
nebda, ifiqrebdiT, minanqris
dana CarCeniaTo am sisxl-
isferi wveniT daberil or
lalisfer naxevarmTvareSi.
idga aseTi arancia wiTlad
gadapentil mindorze da im
saocar wiTel yvavilebs es-
roda memorinos. esroda da
Tan Rimilisas minanqrisfer,
SuaSi gabzarul danas aCenda.
am danis kortnas grZnobda
gulSi memorino da mainc mis-
devda arancias. miuaxlovde-
boda, ai ukve unda moexvia
kidec xeli da uecrad saxeSi
is sisxlisferi yvavili mox-
vdeboda. kvlav dakargavda
Tavgzas da aranciac dausx-
lteboda xelidan. am rbo-
laSi daRlils gamoeRviZa.
iwva memorino Tvalebgaxel-
ili da iseTi SegrZneba hqon-
da, TiTqos im broweulis
minanqrisferi daniT guli
gaupes da sarecels miakres.
arancia, arancia... sakuTar
sisxlSi Tavs ixrCobda guli.
ra erqva netav im sisxlisfer
yvavils, saxes rom ukawravda
memorinos sizmarSi. ai amis
kiTxva ki ver moaswro, ise
gamoeRviZa.
es moxda adreul gazaf-
xulze, ymawvilkacobaSi. mas
Semdeg daeZebda arancias.
daeZebda yvelgan, yovelT-
vis. sizmaric aRar unaxavs
mas Semdeg. usizmro Zili
dasCemda da imitom. gavi-
doda sisxam diliT soflis
gulSi. egeb yanasTan erTad
iRviZebso arancia. guli-
syuriT moikiTxavda yovel
TavTavs da fesvamde Cahyve-
boda. sad iyo arancia. Sem-
deg yvavilnars miaSurebda.
iqneb aq ibanda arancia Tavis
qaTqaTa tans. amaod daukoc-
nida Tvalebs yvela yvavils.
axla mdinaris piras idga
memorino. yuradRebiT Cah-
kirkitebda kenWebs da ase
egona, napirze fexmorTxmul
arancias ixilavda da ima-
sac, Tu rogor aTvinierebda
arancia Tavisi savarcxliT
mxrebze dayril, giSris-
frad dagragnil gvelebs.
magram ukacuri iyo mdinaris
napiri. mxolod alag-alag
Tu SefrTxeboda adamianis
fexis xmiT gamofxizlebuli
gombeSo da SeSinebuli wy-
als miscemda Tavs. axla
Rame gaexeteboda memorino
soflis Saraze. GamohkiTx-
avda aCrdilebs qveynis am-
bavs, moiZiebda aranciasac.
sul tyuilad. gavidoda mdi-
narezec. egeb Rame uyvarso
arancias banaoba. CasCerebo-
da wylis zedapirze mofar-
fate mTvaris TeTr niavs da
arancias ambavs exveweboda.
arc ki Setokdeboda Ramis
mdinareSi CaSvebuli mTvaris
areklili despani. ar ico-
da arancia da ra eqna. axla
cas axedavda memorino. ase
egona _ erT-erT varskvlavs
arancia moswydeboda, gadas-
eravda CaRamebul kabadons
da mis win daeSveboda… ase
egona… Tavs ixrCobda Ramis
mdinareSi CaSvebuli mTvaris
oreuli.
aseTi Zebna icoda memo-
rinom. arancia xom ar ginax-
avT?! mobezrebuli hqondaT
Tavi nacnob-megobrebs. Tavs
gadaaqnevdnen da Caivlidnen.
zogi _ sinanuliT, zogic _
raRacnairi RimiliT, magram
yvela upasuxod. aravis enaxa
da gaego es arancia da ra
eqnaT. memorino ki imeds ar
kargavda. ZebniT daRlili
Sebrundeboda Tavis qoxSi,
miegdeboda sawolze da da-
iZinebda. Rames ukve aRar
endoboda. romc yofiliyo,
mainc daumalavda arancias.
amitomac mxolod sisxam dil-
iT wamoxteboda zeze da gzas
gaudgeboda. daeZebda yvel-
gan, yovelTvis. zamTaric ki
daimegobra, egeb arancias
asaval-dasavali icodeso.
da roca TovliT dasudrul
aremareSi verafers ipovida
arancias msgavss, imeds mainc
ar hkargavda. wlevandelma
ar icis, egeb gaisis zamTarma
icodes da Tan moiyoloso.
ase ZebniT daRlili dabrun-
da erTxelac Tavis qoxSi da
Tvalebze xeli aifara. Ramis
sibneleSi wiTlad uRimoda
sarkmelze dadebuli sisx-
lisferi yvavili. es swored
is yvavili iyo, arancia rom
esroda saxeSi memorinos
sizmrad. swored is ucnauri
yvavili, arancias rom hgavda
Tavisi surneliT. frTxi-
lad miikra sulze memori-
nom wiTeli yvavili da mas
Semdeg yovel Rame qoxSi da-
brunebuls axali sisxlis-
feri yvavili xvdeboda. ico-
da memorinom, rom Sin, sark-
melTan, wiTeli Rame Seege-
beboda da es kidev ufro
uZlierebda Zebnis wyurvils.
es arancia Tu daudebda sas-
TumalTan am wiTel kocnas,
Torem sxva vin?! xom vam-
bobdi, arsebobso, gaiZaxoda
bednieri memorino da gaas-
magebuli ZaliT eZebda aran-
cias. gadawiTlda memorinos
oTaxi sisxlisferi yvavile-
biT. vis ar hkiTxa, aravin
icoda am yvavilis saxeli.
yvela mxrebs iCeCda, aseTi
siwiTle ar gvinaxavso. bo-
los gverdiT qoxSi mcxovreb
eqstenciasac hkiTxa.
erTad gaizardnen eqs-
tencia da memorino. erTad
gadaseres bavSvoba, erTad
gamoixures misi kari da er-
Tad SeiWyites axalgazr-
dobaSi. wablisferi Tmebi
hqonda eqstencias, welamde
wablisferi. swored am wab-
lisfer morevSi CaZiruliyo
misi rZisferi saxe. naRv-
liani iyo eqstencias Tva-
lebi, naRvlianad wablis-
feri. Tvalebi sul daxrili
hqonda. da zogjer, rode-
sac vinmes SeaCerdeboda,
ixuvlebda grZeli wamwamebi,
gaamaTraxebda wablisfrad
daRlil Tvalebs pirdapiri
mzerisaTvis da isev daxriT
dasjida. tuCebi hqonda eqs-
tencias axaldaRvrili sisx-
lisferi. iseTi wiTeli, rom
maTi Sexedvisas xandaxan
memorinosac ki gaufiqria,
arancias xom ar mohparao ne-
tav. sevdiani Rimili icoda
eqstenciam, sevdianad TeTri.
da Cumi siaruli, uxerxulad
Cumi. erideboda TiTqos Ta-
visi silamazis da amitomac
akrefili hqonda siaruli-
sas kalTebi. martosuli
iyo eqstencia. vin gaugebda
am moridebiT mimalul si-
lamazes. marto memorino
emegobreboda bavSvobidan.
Zalian uyvarda eqstencias
memorino. sxva aravin hyavda
masze axlobeli sulieri. ma-
gram veRar scnobda am bolo
dros siyrmis megobars. sul
gamocvliliyo arancias Ze-
bnaSi. da wiTeli yvaviliT
xelSi qoxis zRurblze kiTx-
vis niSniT mdgari memorino
rom dainaxa, ase upasuxa:
-es xom akrosiosia, me…,
sulis yvavili. marto sulSi
izrdeba, siyvaruliT ganoy-
ivrebul sulSi. verc qarbuqi
da verc kokispiruli setyva
verras vnebs am yvavils. mx-
olod siZulvili emtereba.
da Tumca verc siZulvili
aklebs rames, yvelaze metad
mainc masTan brZolaSi iRle-
ba akrosiosi da amitomac
sisxlisferia igi. Cven yve-
las gvaqvs sulSi akrosiosis
fesvebi, me, oRondac zogi
vaxarebT mas, zogic ara. da
vinc ar axarebs, maT sulSic
ki ifeTqebs xolme erTi-ori
akrosiosi, oRondac mxolod
maTi samyofi, mxolod sa-
kuTar sarkmelze dasadebi.
Tavi Caxara memorinom.
nuTu es iyo misi bedi, rom
mxolod erTxel enaxa sizm-
rad es sisxlisferi yvavili,
arancias esrola misTvis sax-
eSi da Semdeg cxadSi daedo
mis sarkmelTan. nuTu mx-
olod es ewera. miuxvda eqs-
tencia SeSinebul fiqrs.
-nu geSinia, me. ipove aran-
cia da Senc gagezrdeba sul-
Si akrosiosi. oRond cxadSi
unda ipovo arancia, cxadSi.
-Sen ipove?
-vipove, magram Cven yvelas
Cveni povnis gzebi gvaqvs. Sen
Seni unda ipovo, me…
TavSi waiSina xelebi
memorinom. dilidanve mia-
tova qoxi. yovel saRamos
sarkmelTan dadebuli axa-
li sisxlisferi akrosiosi
ki uasmagebda povnis wyur-
vils. da am ZebnaSi Semod-
gomac dadga, Warmagi sibere.
muxlamde dafenili TeTri
wveriT miabijebda memorino
yanaSi, yvavilnarSi, mdinaris
piras. TviTonac zamTris pi-
ras mdgarma, zamTari kidev
ufro daimegobra. eqsten-
ciam uTxra, rom zamTarSic
xarobso akrosiosi. an ki rad
undoda eqstencias Tqma. za-
mTris erTi dRe ar daRameb-
ula ise, sisxlisferi Taveli
ar daxvedrodes sarkmelTan.
egeb zamTarma icodeso aran-
cias asaval-dasavali, etk-
bileboda zamTars. Ramec ki
Semoiriga. gadaiviwya Zveli
undobloba, magram…...
-Sen ggonia vipovi, eqs-
tencia? - Seuvlida memo-
rino saRamoobiT siyrmis
megobars.
-ipovi, me... ipovi. oRond
me nu mkiTxav gzas, - upa-
suxebda xolme eqstencia,
Tvalebdaxrili da naRvli-
anad WaRara.
da roca bolojer dazam-
Trda, TvalebiT raRacas eu-
bneboda sarecels miRvenTi-
li eqstencia. ise ki mxolod
es uTxra:
-imedi ar dakargo, me...
ucileblad ipovi. oRond
cxadSi unda ipovo. gaixsene
xolme Cemi sityvebi da eZebe.
wablisferi Tvalebi hqon-
da eqstencias, naRvlianad
wablisferi. da TvalebiT
sikvdilis win raRacas eub-
neboda memorinos. ise ki mx-
olod es uTxra.
maradiuli zamTris mo-
lipul gzaze gaacila siyr-
mis megobari Tavadac zam-
TarSi gadamdgarma memori-
nom da rodesac Sin dabrun-
da, raRac siwiTle moaklda
TvalebSi da gvelnakbeniviT
Sexta. es pirveli dRe Ramde-
boda, rodesac misi sarkmeli
carieli iyo. eldanacemi ga-
varda gareT. SeuCerebliv ai-
ara aRmarTi. xelis cecebiT
miikvlevda gzas RameSi da
soflis sasaflaosken miiwev-
da. Soridanve Sedga eqsten-
cias saflavTan. Tvalebze
xeli miifara. sisxlisferi
yvavili gaSliliyo eqsten-
cias saflavze da alisfrad
aelvarebda aremares. eqsten-
cias Tvalebi sikvdilis win,
wablisferi, naRvlianad wab-
lisferi. raRacas eubneboda
TvalebiT, ise ki mxolod es
uTxra:
-imedi ar dakargo, me...
ucileblad ipovi. oRondac
cxadSi unda ipovo. gaixsene
xolme Cemi sityveebi da eZe-
be.
muStze ikbina simwrisagan
memorinom da mTebi Seazan-
zara misma Rrialma. da iciT,
ras Rrialebda memorino?
-eqstenciaaaaa…
Semdeg mkerdze itaca
xeli. igrZno, rom TiTqos
Signidan upobdnen guls. da
amoxeTqa memorinos gadaxle-
Cili mkerdidan Cagubebulma
siwiTlem da uzarmazar ak-
rosiosad gaiSala am Suagul
zamTarSi. Semdeg ifeTqa am
didma akrosiosma da uamrav
patara akrosiosad gaifanta.
gadawiTlda soflis sasa-
flao. milionobiT adamianis
daRvril sisxlis wveTebs
miagavdnen akrosiosebi da
lalis TvlebiviT elavdnen
zamTris TeTr sudaraze.
myisve dadna zamTari da is
Rame pirvelad gaTenda wiT-
lad. da akrosiosebis es
afeTqeba moxda eqstencias
saflavTan, swored iq, sadac
memorino daeca.
arancia? an ki arsebobs
saerTod arancia?! vin icis…
rezo jorbenaZe.
kursdamTavrebuli SoreTidan
rezo jorbenaZe samedicino universitetis im niWier kursdamTavrebulTagania,
mSobliuri universitetis da qveynis sasaxelod warmatebiT rom moRvaweoben ucxoeTSi.
rogorc bevrma maTganma, rezomac savsebiT gulwrfelad gamoxata sixaruli universitetis
saiubileo dReebSi, Tumca, rogorc WeSmaritma Semoqmedma, standartuli saiubileo
mosaloci teqstis nacvlad sakuTari moTxroba gadmogvigzavna eleqtronuli fostiT:
msurs am moTxrobiT mivuloco Cems sayvarel alma maters saiubileo TariRio. rogorc
adre, gvjera mkiTxveli axlac siamovnebiT gaecnoba mis mSvenier moTxrobas, romelic
originaluri xelweriT, avtoriseuli gafaqizebuli suliT da emociiTaa gamorCeuli da
sainteresod ikiTxeba.
akrosiosiam moTxrobas vuZRvni yvela im adamians, romelTac ar ician, rom
SeiZleba maT sulSi akrosiosi yvaodes