12

TELÐIUOSE –paminklasDurbës mûðioatminimuiáamþinti

Telðiø miesto dalies panorama ið paukðèiø skrydþio. Algirdo Þebrausko nuotrauka

ÞEMAIÈIØ SOSTINËJE

„Visa XV–XVI a. ir vëlesnë kronikø istoriografija ar-ba nesuvokë Eiliuotosios Livonijos kronikos pasakoji-mo apie Durbës ávykius esmës, arba ðia kronika visainesirëmë. Paèioje kronikoje þemaièiai daþnai vadina-mi lietuviais, todël nëra lengva atskirti, kà kiekvienu

konkreèiu atveju reiðkia etnonimas „lietuviai“. Vis dëltoEiliuotosios kronikos analizë leidþia kalbëti Durbësmûðyje tik apie þemaièius: në menkiausios uþuomi-nos, kad kovësi ir Mindaugo pajëgos, kronikoje nëra.Be to, tokia prielaida sudarytø visà tolimesnio eiliuo-tosios kronikos pasakojimo logikà, o nelogiðku jo pa-vadinti niekaip negalima.

Kadangi mokslinë istoriografija paveldëjo ásitvirti-nusá feodalinëje istoriografijoje mità apie bendrà lie-tuviø pajëgø kovà prie Durbës, visa tai sunkina Eiliuo-tosios kronikos analizæ ðiuo poþiûriu, o ir paèioje kro-nikoje labai nelengva atskirti ið pirmo þvilgsnio lietu-vius nuo þemaièiø. Bet tik ið pirmo þvilgsnio.

Taigi, atsakymas, kas kovësi su vokieèiais prie Dur-bës, yra paèioje Eiliuotoje Livonijos kronikoje ir niekurkitur. O joje apie lietuvius (neþemaièius) prie Durbësneuþsimenama.“

(Fragmentas ið publikacijos „Kas kovësi Durbës mûðy-je?“. Paskelbta 1887 m. leidinyje „Lietuvos TSR aukðtøjø mo-kyklø mokslo darbai. Istorija. XXVII, p. 3–21)

Edvardas Gudavièius

ZZ_2015_4.pmd 12/6/2015, 12:29 AM12

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 4

13

(Nukelta á 14 p.)

Didþioji þemaièiø siena Telðiuose, Respublikos aikðtëje. Sienos idëjos autorius – architektasAlgirdas Þebrauskas, meniniø plokðèiø autorius – skulptorius Petras Gintalas

Taip turëtø atrodyti paminklas, skirtas Durbës mûðio atminimui áamþinti Telðiuose.

ÞEMAIÈIØ SOSTINËJE

Þemaitija, senas, savitas, istorinis-etno-grafinis Lietuvos ir Europos regionas, perðimtmeèius iðsaugojæs tradicinæ ðio kraðtokultûrà, tradicijas, paproèius, kalbà ir pa-garbà istorijai.

Þemaièiø kultûros draugija, palaikydamavisuomenës siekius stiprinti regiono identi-tetà, ugdyti gyventojø poreiká geriau paþintisavo kraðtà, puoselëti istorinæ visos Lietu-vos ir visø jos regionø, ypaè Þemaitijos, at-mintá, pradëjo vieno svarbiausiø Lietuvosistorijos ávykiø – Durbës mûðio – áamþini-mo darbà: dabartinëje Þemaitijos sostinëjeTelðiuose ëmësi statyti ðiam ávykiui paþy-mëti skirtà paminklà. Tai tàsa to darbo, ku-ris pradëtas dar 1991-aisiais, kai netoli Tel-ðiø buvo pastatytas Rainiø memorialas –þymiausias Atgimimo laikotarpio paminklasLietuvoje. Vëlesniais metais draugija inicija-vo ir 1999 m. pastatë paminklà iðkiliemsXVI a. II pusës – XVII a. ðviesuoliams – Þe-maièiø vyskupui Merkeliui Giedraièiui (1539–1609) ir ðios vyskupijos kanauninkui, pirmø-jø lietuviðkø knygø, iðleistø Lietuvos Didþio-joje Kunigaikðtystëje, vertëjui, garsiosios Po-stilës pratarmës autoriui Mikalojui Daukðai(1527/1538–1613).

***1260 m. liepos 13 d. Kurðo þemëje ties

Durbës eþeru (Kurþemë, Latvija) ávykæs mû-ðis yra ne tik didþiausias ir svarbiausias mû-ðis XIII–XIV a. Lietuvos istorijoje, bet ir mû-ðis, kuris nulëmë tolimesnæ Þemaitijos, Lie-tuvos ir viso Rytø Pabaltijo istorijos raidà.

Durbës mûðio lauke susitiko dvi didþiu-lës kariuomenës. Vienoje pusëje kovojo pir-mà kartà istorijoje á vienà kariuomenæ su-telktos Livonijos (kalavijuoèiø) ir Prûsijos(kryþiuoèiø) karinës pajëgos – Ðvedijos ka-ralaièio Karolio vadovaujama ðvedø ir danøkariuomenë, o kitoje – jungtinës Þemaitijosþemiø konfederacijos karinës pajëgos, ku-rias mûðio metu papildë þemaièiø pusën per-ëjæ Ordino pusëje iki to laiko kovojusiø kur-ðiø ir estø dalis. Puikaus, neabejotinairyðkiausio XIII–XIV a. Lietuvos istorijoje kar-vedþio, þemaièiø kunigaikðèio Algmino va-dovaujama Þemaitijos kariuomenë po ánir tin-gos kovos ðiame mûðyje nugalëjo ypaè ga-lingà jungtinæ Vokieèiø ordinø, ðvedø ir da-nø kariuomenæ.

Þemaièiø ginklo pergalë buvo tiesiogtriuðkinanti. Istoriniai ðaltiniai paþymi, kad iðdidþiulës Ordino kariuomenës „vos kas de-ðimtas Ordino brolis pasiekë namus“.

Tam, kad suvoktume ðio mûðio reikðmæ

ir mastà, galima palyginti plaèiai þinomuo-se XIII–XV a. Lietuvos istorijoje mûðiuose kri-tusiø ordinø riteriø skaièiø: Þemaitijos kariuo-menës laimëtame Saulës mûðyje (1236 m.rugsëjo 22 d.) dalyvavusi pirmojo kryþiausþygio á Lietuvà kariuomenë neteko 48 rite-riø, Þalgirio mûðyje (1410 m. liepos 15 d.),kuriame pergalæ ðventë jungtinë Lenkijos ka-ralystës ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys-tës kariuomenë, kartu su totoriø kavalerija irèekø samdiniais, Teutono ordinas neteko200 riteriø, o Durbës mûðyje Livonijos ir

Vokieèiø ordinas apraudojo 150 þuvusiø riteriø.Durbës mûðio metu þemaièiø kariams pa-

demonstravus neátikëtinà kovingumà, galin-gai suvienytø ordinø ir jø talkininkø kariuo-menei nepavyko pasiekti tuo metu svarbiau-sio savo tikslo – palauþti laisvà, karingà, neiordinams, nei Mindaugui nepavaldþià ir nepa-klususià Þemaitijà, sujungti Livonijos ir Prûsi-jos vokieèiø ordinø þemes á vientisà teritorijà.

Jei ðiame didþiausiame ir svarbiausiameXIII–XIV a. Lietuvos istorijoje mûðyje Þemai-

ZZ_2015_4.pmd 12/6/2015, 12:29 AM13

14

(Atkelta ið 13 p.)

Ið kairës: paminklo Durbës mûðio atminimui áamþinti Telðiuose idëjos autorius, architektas Algirdas Þebrauskas ir skulptorius Algirdas Bosas prie kuriamo paminklo

INFORMACIJA TIEMS, KAS NORI PAAUKOTIDURBËS MÛÐIO PAMINKLO TELÐIUOSESTATYBAI

Pinigines aukas reikëtø pervesti Þemaièiø kultûros draugijai.Juridinio asmens kodas 191914572.Sàsk. Nr. LT074010042800061620AB DnB banke. Banko kodas 40100Pavedime reikëtø nurodyti, kad lëðos skir tos skulptûrai„Durbës mûðis“.Þemaièiø kultûros draugijos adresas:Parko g. 5, LT-88102 Degaièiai, Telðiø rajonas.

Vykdant tarptautinius mokëjimus, lëðas reikia pervesti áAB DnB bankà.J. Basanavièiaus g. 26, LT-03601 Vilnius Svvift kodas: AGBLLT2X

Skulptûra „Þemaitijos legendos“ Telðiuose, Respublikos gatvëje. Autorius– skulptorius Romualdas Kvintas, architektas – Algirdas Þebrauskas

tijos kariuomenë bûtø pralaimëjusi ir rytø Pabaltijyje bûtø buvæssukurtas itin galingas karinis-ûkinis Vokieèiø ordinø placdarmas, ákurá planuota ájungti ir Þemaitijà, nëra abejoniø, kad ðios Europosdalies istorijos eiga vëlesniais metais bûtø buvusi visai kitokia.Durbës mûðio metu ordinø karinei galiai buvo suduotas rimtas smû-gis, prieð ordinus sukilo visas rytinis Baltijos regionas: iðsivadavopietiniai kurðiai, þiemgaliai, sukilo estai, prasidëjo didþiausias Prû-sijos istorijoje Herkaus Manto vadovaujamas Didysis Prûsø suki-limas. 2010-aisiais, minint Durbës mûðio 750-àsias metines, pa-brëþdama ðio mûðio reikðmæ, tuometinë Lietuvos Respublikos Sei-mo pirmininkë Irena Degutienë paþymëjo: „Jei ne þemaièiø ir jiemsá pagalbà perbëgusiø kurðiø ir estø pergalë Durbës mûðyje, kaþin arðiandien geografiniame þemëlapyje bûtø þymimos Estija, Latvija irLietuva. Kaþin ar mûsø tautø nebûtø iðtikæs giminingø prûsø likimas.“

Durbës mûðio reikðmë Lietuvos istorijoje iðskirtinë, taèiau jo,

kaip istorinio ávykio áamþinimui, iki ðiol mûsø valstybë neskyrëbeveik jokio dëmesio. Liepos 13-oji, Durbës mûðio diena, net ne-átraukta á Lietuvos atmintinø datø sàraðà.

Lietuvos istorija besidominti ir jai neabejinga visuomenë seniai,ypaè rengdamasi paminëti ðio mûðio 750 metø sukaktá, këlë idëjà,kad pagaliau reikia tinkamai áamþinti ðià datà – paskelbti Durbësmûðio dienà atmintina istorine data, surengti tarptautinæ istorinækonferencijà, labiau akcentuoti ðio mûðio reikðmæ mokyklø progra-mose, pastatyti paminklà ir t. t. Valdþios atstovai, nuo kuriø taip patdaug kas priklauso, kaip tokios idëjos ágyvendinamos, ðá kar tà,kaip tai tampa áprasta, apsiribodavo tik pakiliomis proginëmis kal-bomis. Aktyvi, pilietiðka visuomenë negali taikstytis su abejingu-mu nes, kaip yra pasakæs poetas Jevgenijus Jevtuðenka, „kai uþ-mirðtama tiesa, jà pakeièia tyla, o tylà galiausiai keièia melas“.Artëjant Durbës mûðio 755-øjø metiniø sukakèiai Þemaièiø kultû-ros draugijos ir visuomenës iniciatyva vël pradëta aktualizuoti Dur-bës mûðio atminimo áamþinimo bûtinybë. Paminklo „Durbës mû-ðiui“ iniciatorius architektas, Vilniaus dailës akademijos profeso-rius Algirdas Þebrauskas nemokamai, kaip savo ðeimos dovanàTelðiø miestui ir Þemaitijai parengë nuo 2012 m. visuomenei prista-tomà Durbës mûðiui áamþinti skirto paminklo (skulptorius AlgirdasBosas) projektà.

Durbës mûðio paminklo pastatymo idëja buvo aptarta ir patvir-tinta Telðiø rajono Kultûros ir meno taryboje. Jai vienbalsiai pritarëir bene plaèiausio Lietuvoje kultûrinio sambûrio – Þemaièiø kultû-ros draugijos – VIII suvaþiavimas, vykæs 2013 m. lapkrièio 30 d.Sedoje. Pasirenkant paminklo statybai vietà Þemaitijos sostinëjeTelðiuose, buvo atsiþvelgta á iki ðiol ðiame mieste atliktà didþiulá dar-bà – svarbiausiø istoriniø Þemaitijos ávykiø áprasminimà menoþenklais „Didþiojoje þemaièiø sienoje“ (Respublikos gatvë, ðalia Tel-ðiø Ðv. Antano Paduvieèio katedros), puikià paminklui parinktà ir jausutvarkytà paminklo statybos vietà (Respublikos gatvëje, prieðais Tel-ðiø Þemaitës teatrà). Svarbu ir tai, kad Telðiai – dabartinë istirinio iretnografinio Þemaitijos regiono, ið kurio Durbës mûðiui buvo sutelktaþemaièiø þemiø konfederacijos kariuomenë, sostinë. Kitos vietos, ku-rià tiesiogiai galëtume sieti su Durbës mûðiu, Þemaitijoje neturime.

ÞEMAIÈIØ SOSTINËJE

ZZ_2015_4.pmd 12/6/2015, 12:29 AM14

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 4

15

Telðiø Ðv. Antano Paduvieèio katedros reljefiniø durø fragmentas.Autorius – Romualdas Inèirauskas. Architektas – Algirdas Þebrauskas

Þvilgsnis á Telðiø Ðv. Antano Paduvieèio katedros garbës vartus,kuriuos puoðia skulptoriaus Arûno Sakalausko sukurtos skulptûros.Projekto autorius – architektas Algirdas Þebrauskas

Pradëjus ágyvendinti idëjà pastatyti Telðiuose paminklà, áamþinantáDurbës mûðio atminimà, buvo pradëtos rinkti lëðos ðio paminklostatybai ir kurti paèià paminklo skulptûrà. Þemaièiø kultûros draugi-jos iðplatintoje informacijoje skelbiama, kad paminklo sukûrimo ini-ciatoriai yra dëkingi uþ bet kokià paminklui paaukotà pinigø sumà.Aukotojai, paminklo statybai skyræ 2000 (du tûkstanèius) litø (apie579 eurus) ir daugiau, tampa Durbës mûðio paminklo rëmëjais ir jøvardas bus iðkaltas ant paminklo – rëmëjams skirtoje juostoje. As-menø, paaukojusiø nuo 500 iki 2000 litø (atitinkamai nuo 145 iki579 eurø), pavardës bus áraðytos specialioje paminklo aukotojø kny-goje, kuri atidengiant paminklà bus perduota amþinam saugojimui áÞemaièiu muziejø „Alka“, kuris veikia Telðiuose. Aukoti gali tiek pa-vieniai asmenys, tiek ir kolektyvai. Tikimasi, kad bendromis pastan-gomis bus atliktas svarbus Tautos istorinës atminties iðsaugojimodarbas, kuris pasitarnaus mûsø savasties, identiteto iðsaugojimui,kels visuomenës patriotizmà, didins meilæ savo kraðtui ir gebëjimàaukotis. Paminklo pastatymo idëjos autoriai tiki, kad istoriniø ir et-nografiniø regionø identiteto saugojimas ir puoselëjimas prisidedaprie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, deda tvir tà pagrindà mûsøvaikø ir vaikaièiø ateièiai.

STATINIO ARCHITEKTÛRAPaminklas suprojektuotas kaip multifunkcinio kultûros objekto (va-

saros kino teatras, koncertai, spektakliai, kultûros ir sporto renginiø ret-ransliacija), Telðiø amfiteatro architektûrinio-meninio sprendinio tàsa. Ðiuoprojektu Telðiø mieste siekta erdvës, meno kûriniø ir statiniø ansamblið-kumo, estetinio vientisumo. Kaip ir amfiteatras, ðis paminklas seka „ro-mëniðkuoju“ miesto tapatybës dëmeniu, skulptûros architektonikoje tiks-lingai atkartodamas atpaþástamà antikinës kolonos vaizdà. Skulptûros aukð-tis – 7,54 metrai. Aþûrinë 5,05 metrø aukðèio kolona suformuota ið þal-vario vamzdþiø-ieèiø. Paminklas suprojektuotas virðutinëje Respublikosgatvës 49a. sklypo aikðtelës, ið kurios atsiveria nuostabi panorama á Tel-ðiø apylinkes ir Masèio eþerà, dalyje. Paminklo vertikalë þymi skvero-apþvalgos aikðtelës centrà, kuris aðine linija susietas su amfiteatro centru.Paminklo vertikalës virðûnë – auksuotas aþûrinis àþuolo lapø vainikas (jisgerai matomas ir ið þemutinës amfiteatro terasos) – vizuali meninë abiejøterasø jungtis. Paminklo aplinka suprojektuota taip, kad ji iðryðkintø pa-

minklo siluetà ið Respublikos gatvës atsiverianèiame dangaus fone irskatintø þiûrovà prieiti prie paminklo ir amfiteatro. Aplinkos medþiagos –granito plokðtës ir granito trinkelës. Suprojektuotas paminklo apðvieti-mas nuo grindinio ir nuo bendro skvero apðvietimo. Skvero, kurio centresuprojektuotas paminklas, kraðtines „árëmina“ raudonþiedþiai kaðtonai.

Siekiant skulptûros stabilumo, kolona ið vidaus bus sutvirtinta nerûdi-janèio plieno þiedais (jie vizualiai suskaido kolonà á atskirus segmentus) iriðorinëmis ávijomis þalvario juostomis, ant kuriø yra montuojamas auk-suotø raidþiø tekstas – padëkos þodþiai boèiams.

Ávijø juostø susikirtimo vietose montuojamos dekoratyvios auk-suotos bronzinës rozetës. Kolonos virðûnæ vainikuoja lengvas, aþûri-nis auksuotas þalvario skardos àþuolo lapø vainikas. Ieèiø kolonaiðauga ið Durbës mûðá vaizduojanèio konusinio bronzinio cilindro-goreljefo (skulptorius – Algirdas Bosas). Jo centre, pietiniame skulp-tûros fasade, bus pavaizduotas Þemaitijos þemiø konfederacijos ka-riuomenës vadas Algminas. Skulptûros bazë aðtuoniabriaunë. Ji ga-minama ið tamsaus rusvo granito ir montuojama panaudojant trijømoduliø granitinius gaminius. Ant septyniø pasvirusiø bazës plokð-tumø numatyta sumontuoti þalvario skardos plokðtes, kuriose buspateiktas tekstas septyniomis kalbomis (lietuviø, þemaièiø, latviø, es-tø, prûsø, vokieèiø, anglø), o ant aðtuntosios plokðtës bus pavaiz-duotas geopolitinis 1260 m. Europos þemëlapis, kuris lankytojui pa-dës suprasti Ordinø tikslus, Durbës mûðio pergalës reikðmæ.

Informacija parengta pagal Þemaièiø kultûros draugijos irAlgirdo Þebrausko pateiktà informacijà

ÞEMAIÈIØ SOSTINËJE

ZZ_2015_4.pmd 12/6/2015, 12:29 AM15