2018 m. birþelio 5 d. Nr. 435

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Penkiø kilometrø ilgio ke-lias á Martyno Vainilaièiogimtàjá kaimà vingiuoja mið-ku. Vaikai þygiavo ið vakaropaþymëta trasa. Stebëjogamtà, juk ji buvo pamëgtopoeto ákvëpimo ðaltinis. Pa-keliui sutiko didelá vilkðuná,stirnaitæ, stebëjo skruzdëly-nus, þydinèias bruknes ir më-lynes, klausësi paukðèiø me-lodijø, skaièiavo gegutës ku-kavimus. Priëjo „skruzdþiøautostradà“ (taip pavadinokelio atkarpà, kuria á abi pu-ses skubëjo nesuskaièiuoja-ma daugybë skruzdëliø), okad nesugadintø jø marðru-to ar nesutraiðkytø darbðèiøvabaliukø, vaikai pakeitë sa-vo kelio kryptá.

Smëlio takas nuvedë iki se-nøjø kaimo kapinaièiø, kur ið-lakiø puðø pavësyje amþinampoilsiui atgulë M. Vainilaitis.Tà vietà saugo balto marmu-ro angelas, sukurtas þymausskulptoriaus Antano Kmie-

liausko, iðkalti poeto þodþiai:„Iðlakios puðys dangø remia.Þydroji vyturio malda. Að su-gráþau á savo þemæ. Ir neiðei-siu niekada. Su savo protëviaiskalbësiu daininga dzûkiðkaðneka, o Jums að volunge èiul-bësiu, ðnarësiu kadagio ðaka“.Uþdegta atminimo þvakutë,padeklamuota M. Vainilaièioeilëraðèiø.

Po to þygeiviai, choru dekla-muodami eilëraðèius, pasiekëgimtàjà M. Vainilaièio sodybà.Kieme auga didelis Martynosodintas àþuolas. „Teturiu vie-nintelá pomëgá – sodinti me-dþius. Kiekvienà pavasará prienamo pasodindavau po mede-lá. Tiesa, kartais tëvas bûtenttoje vietoje nuspræsdavo pasë-ti tabakà ir mano medelá iðrau-davo. Bet jau didþiulis uþau-go jaunystëje pasodintas àþuo-las“, – raðë poetas. Vaikus pa-sitiko Martyno sesuo AntosëKierienë, pakvietë uþsukti ásodybà, apþiûrëti namà ir kie-

mà, visoms grupëms padova-nojo po knygà „Akivarø til-tas“. Sodybà þymi atminimolenta su iðgraviruotomis poetoeilëmis, kurios tarsi iliustruo-ja, áprasmina visos jo gausioskûrybos svarbà: „Ateikit, –niekad neapvilsiu, dainelë ðyp-senà pratæs. Saulutës auksoJums pripilsiu, – iðtieskit bal-tas rankutes! Ateikit, – keliapûgà þvainà pietys á obelisþvainas. Tegu visi vaikai atei-na á mano ðirdá, á dainas!“ irAdolfo Teresiaus skulptûra„Strazdanotas berniukas“.Strazdanotas berniukas – po-eto simbolis, lydëjæs já visà gy-venimà. „Ateina vakaras. Uþmano vaikystës pievø nusilei-dþia saulë, pilkai þydroje, prie-blandoje paskæsta kaimas, na-mai, kambarëlis. Þinau, ap-lankë mane þydroji valanda –mano kûrybos metas, ir tadaið vaikystës kraðto atbëga ma-no bièiulis Strazdanotas Ber-niukas. Atbëga pakvipæs þie-

dais, uogomis... Taip að raðau,kai viskà apgaubia tamsa, kainutyla dienos garsai. Ir Straz-danotas Berniukas nëra koksiðgalvotas. Jis ið mano kaimo,mano mokyklos, strazdanotavaikystës dvasia. Tas berniukaslabai panaðus á rusø filmo apienuogà karaliø herojø, pasakiu-sá karaliui visà teisybæ. Tik ma-niðkis graþesnis. Kai raðiauBruknelæ, Strazdanotas Ber-niukas sukviesdavo á manokambará visokiausiø bûtybiø –kaukuèiø, laumiø, miðkiniø,aitvarø... Uþgesindavau ðviesàir raðydavau apie juos, kol dargalëdavau kà áþiûrëti toje þyd-

roje prieblandoje...“Ir atminimo lenta, ir „Straz-

danoto berniuko“ skulptûrayra sukurtos Varënos vieðosiosbibliotekos iniciatyva, kaipprojektø, pateiktø Kultûrosministerijai, dalis.

Varënos vieðosios bibliote-kos bibliotekininkë Lina Blë-dienë vedë literatûrinæ vikto-rinà, skaitë eilëraðèius-másles,Renata Èesnulevièienë iðmo-kë vaikus deklamuoti eilërað-tá „Cha Cha Cha“, AldutëSkamarakienë – „Mano dzû-kiðka skaièiuotë“, mokiniaiskaitë poemëlæ „Eþio dvaras“.

O koks þygis be vaiðiø gam-

toje! Þygeiviai kepë deðreles,vaiðinosi atsineðtais uþkan-dþiais, o pasistiprinæ gráþo áVarënà. Mokiniams áteiktiVieðosios bibliotekos direkto-riaus Eitaro Kazimiero Kru-povièiaus diplomai – pësèiøjøþygyje á Martyno Vainilaièiogimtinæ, skirtame poeto 85-osioms gimimo metinëms at-minti, áveikusiems 10 kilomet-rø.

Þygá rëmë Lietuvos kultû-ros taryba.

Daiva ARMONIENËVarënos vieðosios

bibliotekos metodininkë

Á namus, kuriuose gyvenaStrazdanotas Berniukas

Praëjusià savaitæ trys Varënos „Ryto“ progimnazijos mokiniø klasës su mokytojo-mis Angele Kamanduliene, Ona Velièkiene, Neringa Saldiene leidosi á pësèiøjø þygálink Mergeþerio, skirtà vaikø poeto Martyno Vainilaièio 85-osioms gimimo metinëms;þygá suorganizavo Varënos vieðoji biblioteka – tai projekto „Eþio dvare“ tæsinys

Netrukus, pasibaigus anks-tyvosioms ðv. Miðioms, Valki-ninkø Ðvè. Mergelës Marijos

2007 m. birþelio mën. Su-bartonyse atidarytas privatusLietuvos totoriø buities beikultûros muziejus. Muziejausákûrëjai - totorë Liusë Gaidu-kevièienë ir lietuvis VladasGaidukevièius. Muziejus ákur-tas 1939 m. statytame VladoGaidukevièiaus tëvø name.Dvideðimties kvadratiniø met-rø Lietuvos paveldo ekspozi-cijos kambarys mena ne tik tar-pukará,bet siekia ir VytautoDidþiojo laikus. Liusë Gaidu-kevièienë gali valandas pasa-koti apie kiekvienà totoriø

Vargonø muzika – pokalbis su AukðèiausiuojuÐviesø paskutinio geguþës sekmadienio rytà á Valkininkø baþnyèià ateinanèius þmones pasitiko repeticijos

aidai, nekasdieniðkas vargonø gausmas bei trimito garsai

tarimu. „Carpe Diem“ yra lo-tyniðkas Horacijaus aforizmas(posakis), reiðkiantis ,,Skinkdienà“. Jis mus ragina tuðèiaineeikvoti laiko, naudotis pro-ga. Klausytojai galëjo ásitikin-ti, kaip muzikaliai jaunasis mu-zikantas iðreiðkia ðio posakiointerpretacijà muzikos instru-mentais. Taip pat koncerteskambëjo G. Correte, W. Go-mez, T. Abazopulo –Yashchenko, F. B. Mendelso-no ir kitø kompozitoriø kûri-niai. Klausytojai galëjo pajus-ti esantys visavertë vargonømuzikos pasaulio dalis. ,,Var-gonø muzika – pokalbis suAukðèiausiuoju“, – sakë lietu-vis vargonø virtuozas Leopol-das Digrys, tad didinga vargo-nø muzika kiekvienà koncer-to dalyvá kvietë á profesiona-lumo ir maldos vienybæ. Pokoncerto baþnyèioje buvoðvenèiamos iðkilmingos ðv. Mi-ðios, kadangi vargonø muzikoskoncertas sutapo su tituliniøbaþnyèios atlaidø ðvente bei

Vilniaus vyskupo augziliaroArûno Poniðkaièio apsilanky-mu parapijoje. Todël profesio-nalø giesmës bei vargonø mu-zika lydëjo ðias iðkilmes.

Dëkojame visiems klausyto-jams, palaikiusiems idëjà pra-smingai gaivinti klasikiná var-goninës muzikos paveldà savoparapijos aplinkoje. Didþiau-sià padëkà skiriame Lietuvosmuzikos ir teatro akademijossveèiams, kurie savo gebëji-mais, pasitelkdami visø muzi-kos instrumentø karaliø, uþbû-rë baþnyèios skliautus ir Val-kininkus. Taip pat nuoðirdþiaidëkojame Laimai Maèionie-nei ir Virginijui Pockevièiui uþmûsø kraðtà reprezentuojan-èias dovanëles atlikëjams beivisiems, kurie prisidëjo prie ðiokoncerto idëjos ágyvendinimoir suteikto dþiaugsmo valkinin-kieèiams bei aplinkiniø vieto-viø gyventojams.

Evaldas MANKEVIÈIUSRenginio organizatorius

Apsilankymo baþnyèioje pra-sidëjo tradicinë 5-oji vargonømuzikos valanda „Vargonø pa-

vasaris“. Kaip ir kasmet, kla-sikinius kûrinius vargonamsatliko sveèiai ið Lietuvos mu-

zikos ir teatro akademijos:Vargonø ir klavesino katedrosdocentë Jarûnë Barkauskaitëir ðios katedros studentës –Milda Atminaitë, Þivilë Mei-lûnaitë, taip pat Puèiamøjø irmuðamøjø instrumentø kated-ros studentas trimitininkasRapolas Ðileikis. Solistë,LMTA Dainavimo katedroslektorë Auðra Liutkutë vargo-nø muzikos skambesá paávai-rino vokaliniais kûriniais.

Baþnyèioje skambëjo ávairiøpasaulio ðaliø kompozitoriøkûriniai vargonams ir vokalui:nuo G. F. Hendelio barokinësmuzikos iki ðiø moderniø lai-kø muzikos kûriniø. Iðskirtireikëtø kûriná ,,Carpe Diem“,kuris sukurtas paties trimiti-ninko Rapolo Ðileikio ir kon-certe atliktas su vargonø pri-

muziejaus eksponatà, pamenajá dovanojusá þmogø, aptariadaikto autentiðkumà. Tarp ver-tingiausiø eksponatø – dau-giau kaip prieð 200 metø ran-ka raðytas Koranas. Totoriøðeimø istorijà liudija beveikðimto metø muhiras (árëmin-ta giesmë ið Korano), chamai-lai (maldaknygës), raðyti ran-ka, prieðkario tikybos vadovë-lis arabø raðmenimis, senosnuotraukos ir dokumentai,stendai totoriø bajorø giminiøheraldikos tema. Garbingojeekspozicijos vietoje – totoriø

dailidës rankø darbo etaþerë,á kurià sudëtas brangiausiasmuziejininkës turtas – knygos.Èia galima pamatyti naciona-linius totoriø drabuþius, kuriesiuvami ið vienspalviø praban-giø audiniø, siuvinëtø auksosiûlais, padabintø ávairiaspal-viais karoliukais, namø apyvo-kos daiktus, susipaþinti su ðiostautos amatais, muzika, menu.Tarp eksponatø – ir senovinëskalvio darbo ðakës bulvëmskasti, paveldëtos ið tolimø pro-tëviø. Nedidelis skyrelis pasa-koja apie Merkinës kraðto to-toriø istorijà, totoriø kilmëskarininkus, ávairiais laikais ko-vojusius uþ Lietuvos laisvæ. L.Gaidukevièienës ákurtas Lie-tuvoje totoriø muziejus – taiprasmingas bandymas iðsaugo-

ti ðios etninës maþumos dvie-jø pastarøjø ðimtmeèiø tauti-nës tapatybës árodymus.

L. Gaidukevièienës asmeny-bës fenomenas tikrai yra ádo-mus tuo, kad ji savo tautinëstapatybës paieðkas pradëjo la-bai anksti, dar jaunystëje, so-vietiniais laikais. Gimusi 1949metais Trakø rajono Aukðta-dvario miestelyje, vëliau su të-vais gyveno Trakininkø kaimeðalia Raiþiø, Butrimonyse. Bu-vo vyriausia ið ðeðiø vaikø. Þi-nojo, kad proseneliai ir senelëið motinos pusës - Raiþauskai, t. y. kilæ ið Raiþiø. Liusë Gai-dukevièienë jau tada didþiavo-si esanti totorë, todël, baigusimokyklà, iðvyko ið Lietuvos áTatarstano autonominæ res-publikà ieðkoti savo kilmësðaknø ir kartu studijuoti archi-tektûros. Mieste NabereþnyjeÈelny dirbdama projektuoto-

ja, kartu mokësi totoriøkalbos, buvo nusipirkusirusø – arabø kalbø þody-nà. Ir dabar moka pasi-sveiknti, padëkoti arabið-kai. Totoriðki genai, di-dþiulis noras paþadintijuos savyje 2006 metø þie-mà ðià moterá nuvedë áSimferopolá, kur vykoKrymo totoriø dekoraty-vinës tautodailës paroda.Èia ji daug stebëjo, pieðë,mokësi pajusti tautiniømotyvø raðtus, simbolikà,iðmoko subtilaus siuvinë-jimo karoliukais meno,kuris kadaise buvo ir Lie-tuvos totoriø moterø kasdie-nybës dalis.

Beje, Liusë Gaidukevièienëparengë ir dvi knygas apie to-toriø kulinariná paveldà: „Ðim-talapis, ir ne tik... Lietuvos to-toriø kulinarinio paveldo pa-

slaptys“ (2011) ir „Totoriø vir-tuvës kulinariniai receptai“(2012).

ParengëLaimutë CIBULSKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos bibliografë

Renkame Varënos kraðtui nusipelniusiø þmoniø ðimtukà

Liusë GAIDUKEVIÈIENËPirmojo Lietuvos totoriø kultûros ir buities muzie-

jaus, kuris ásikûræs Subartonyse, steigëja

Prie skulptûros „Strazdanotas Berniukas”