1
2015 m. lapkrièio 3 d. Nr. 84 5 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 1 Dzûkijos nacionalinis parkas Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo sprendimu ákurtas 1991 balandþio 23 d. 2 Profesorius Imantas Lazdinis Parko direktoriaus pavaduotoju dirbo nuo 1990 iki 1996 m., kai buvo paskirtas direktoriumi, ir tais paèiais metais tapo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministru 3 Tuo metu ðiliniø dzûkø sostinëje - Marcinkonyse gyveno apie 800 þmoniø 4 Pirmasis Parko lankytojø centras 1995 m. buvo ákurtas Merkinëje 5 Apie tai filmà sukûrë: A. Èerniauskas, H. Gudavièius, J. Bilinskas 6 Seminaras „Varënos rajono biologinë ávairovë ir jos apsauga“ 7 Tarpininkavo VU dëstytojas S. Podënas Trumpa istorija: 1989 m. spalio mën. Lietu- vos TSR Ministrø Taryba pri- ëmë nutarimà, kuriame nu- matytos konkreèios naujø na- Lankytojø centras ir Gamtos mokykla Marcinkonyse Grupelë Tradiciniø kaimo amatø mokymo seminaro dalyviø prie lankytojø centro. 1997 m. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus Marcinkoniø lankytojø centre, sveikindamasis spau- dþia rankà Parko vyr. miðkininkui Jonui Karalukui - pirmajam Parko direktoriui. 1999 m. cionaliniø parkø kûrimo da- tos. 1990 m. liepos mën. 1 Mar- cinkoniø miðkø ûkis pradëjo veikti kaip Dzûkijos naciona- linis parkas. Direktoriumi ið- rinktas prieð tai Marcinkoniø miðkø ûkio direktoriaus pa- reigas ëjæs Jonas Karalukas. Miðkø ûkio direkcijos pasta- te direktoriaus pavaduotojas, gamtos mokslø dr. Imantas Lazdinis 2 pradeda burti gam- tos ir etnokultûros skyriø. 1992 m. Jono Karaluko ini- ciatyva Marcinkonyse 3 pra- dëta ambulatorijos ir vaisti- nës statybà. Tuo metu 79 Parko teri- torijoje esanèiuose kaimuose ir Merkinëje gyveno dau- giau kaip 4000 þmo- niø, dau- giau kaip pusë jø bu- vo pensinio amþiaus. 1997 m. Imantui Lazdiniui tapus aplin- kos minist- ru, vasario mënesá Par- ko direkto- riumi paski- riamas Al- girdas Leiðis, jo pavaduotoju – Eugenijus Drobelis. Ne- baigtas statyti ambulatorijos ir globos namø pastatas toli- mesnei statybai finansavimo negavo. Pastatas buvo perre- gistruotas á Gamtosauginio ir etnokultûrinio ðvietimo cen- trà Marcinkonyse 4 . Parko darbuotojø jëgomis buvo su- kurtas videofilmas „Amatø seminaras Marcinkonyse”, kurá Merkinës lankytojø cen- tre matë ne vienas tûkstantis lankytojø. 1997 m. Balandþio mënesá á darbà priimtas verslø sekto- riaus vedëjas Arvydas Norkû- nas (pakeitæs brolá Romà) pradeda mokyti vaikus pyni- mo ið vyteliø ir ðaknø. Ákûrus gamtosauginio ðvietimo cen- trà ðie mokslai persikëlë á cen- tro patalpas. Lapkrièio mëne- sio 9 – 16 dienomis dar ne- baigtame centre buvo suorga- nizuotas tradiciniø kaimo amatø mokymo seminaras, á kuri buvo sukviesti þmonës ið nacionaliniø ir regioniniø parkø, suaugusiø ðvietimo centrø, mokyklø dailës moky- tojai... Ðeðiolika vietiniø meistrø, gyvenanèiø Parko te- ritorijoje, keturiasdeðimt se- minaro dalyviø mokë audi- mo, lipdymo ir þiedimo ið mo- lio, verbø riðimo, vyþø pyni- Tradiciniø kaimo amatø mokymo seminaro dalyvius ir mokytojus sveikina Parko direktorius Algirdas Leiðis (deðinëje) ir Onutë Drobelienë (antra ið deðinës). Pirmas ið kairës – aplinkos ministras Imantas Lazdinis, antras – Algirdas Brukas – ne tik vienas ryðkiausiø Lietuvos miðko þinovø ir patriotø, bet ir pirmojo Dzûkijos nacionalinio parko projekto autorius. 1997 m. mo, pynimo ið vyteliø, ðaukð- tø droþimo, marguèiø margi- nimo, þvakiø liejimo ir kitø amatø paslapèiø. 5 Gruodþio mënesá èia vyko vienas ið pir- møjø renginiø 6 , skirtas Varë- nos rajono biologijos ir geog- rafijos mokytojams. Vieno ið jø lûpomis buvo pasakyta, kad „mokytojai pirmà kartà pasijuto þmonëmis.“ 1998 m. Ákuriamas Parko lankytojø centras Marcinko- nyse. Pirmuoju Lankytojø centro vedëju tapo dr. Min- daugas Lapelë. Centro áren- gimà parëmë visuomeninë Ðveicarijos gamtos apsaugos lyga „Pro Natura“. 7 Nuo 1999 m. Lankytojø centrui vadovauja Lina Èerniauskie- në. 2011 m. balandþio mën. prasidëjo lankytojø centro Marcinkonyse rekonstrukci- jos darbai, buvæs Miðkø ûkio administracinis pastatas re- konstruojamas á Gamtos mo- kyklà. 2015 m. baigiami rekonst- rukcijos darbai ir rugsëjo 24 d. Marcinkonyse buvo atida- rytas atnaujintas Lankytojø centras ir Gamtos mokykla. Bus daugiau Algimantas ÈERNIAUSKAS Broliø Èerniauskø nuotr. Varëna tarpukario Lietuvos nacionalinëje spaudoje Apie miesto ar miestelio gyvenimà nemaþai pasako ir tai, kiek daþnai jis minimas ir to meto spaudoje, ir ar apskritai patenka á jos akiratá. Nors apie Varënà paraðytos bent 2-3 knygos, taèiau plaèiau iki ðiol neanalizuota, kaip Varëna buvo pateikiama visai Lietuvai tarpukariu nacionalinëje spaudoje... Tuometës tautininkø val- dþios oficiozo „Lietuvos ai- das“ þinutëje 1932 spalio 13 d. minima, kad „Þemës ûkio tyrimo ástaiga pereitais me- tais Varënoje gryno, beveik lekianèio smëlio þemëse ásteigë bandymø ûká, ðiemet jame padaryti pirmieji ban- dymai su ávairiais augalais. Paaiðkëjo, kad ir gryno, be- veik lekianèio smëlio þemë- se, kokios yra apie Varënà, galima neblogus uþauginti rugius, bulves, lubinus, avi- þas, jei tik tinkamai priruo- ðiama þemë ir tinkama prie- þiûra duodama“. Kita ver- tus, neaiðku, kokie ið tikrø- jø ðalia buvusio poligono ási- kûrusios bandymø stoties rezultatai ir kiek tai – val- dþios propaganda. Skurdus Varënos apylin- kiø vaizdas apraðomas ir val- dþios oficioze „Lietuvos ai- das“ tais paèiais metais (1932 m. rugpjûèio 13-àjà). Publikacijoje „Kur sraunus ir neramus Merkys admi- nistracijos linijos pareigas eina“ apraðomi kelionës á Varënà vaizdai. Minimas be- baigiamas apleisti karinis Glûko poligonas, „apaugæs medþiais, bet daugiausiai skurdþiais, maþyèiais, o dau- gely vietø matyti grynas smëlis, kuris vëjo blaðkomas laisvai laksto po visà anà kraðtà“. Minima, kad poli- gonas tuðèias, nes kariuo- menei árengtas kitas (ðalia Gaiþiûnø) ir juo dabar nesi- naudojama, „dël to apylin- kës dzûkai nuliûdæ, kad ne- gali kur savo surinktø uogø ir grybø parduoti, kad nebë- ra kas veikti“. Toje paèioje publikacijoje teigiama, kad pats Varënos miestelis „da- bar nuskurdæs <...>, daug sugriautø trobesiø, kurie anuomet tarnavo rusø armi- jos ponams. Liûdnai atrodo ir Artilerijos (Glûko) gele- þinkelio stotis, nuo ano me- to, kai lenkai klasta iðplëðæ mûsø tikràjà sostinæ, visai nenaudojama“. Pasididþiavimas – dþiovos sanatorijos 1927 m. rugpjûèio 1 d. gy- dytojo Albino Grigaièio dë- ka karinio miestelio prie Glûko teritorijoje, buvusio- je rusø Caro karininkø ra- movës rûmuose, ásteigta Valstybinë dþiovos sanatori- ja. Vis dëlto apie jos ásteigi- mà tarpukario spaudoje þi- niø neaptinkama, nors vë- liau informacijos apie jos veiklà netrûksta. Informaci- jos apie jà gerokai padaugë- ja sulig Kauno ligoniø kasai priklausanèios „Dainavos“ dþiovos sanatorijos ákûrimu buvusioje Artilerijos (Glû- ko) geleþinkelio stotyje. Ðtai 1931 m. spalio 31 d. „Lietu- vos þinios“ raðo, kad „Kau- no miesto ligoniø kasa jau kelinti metai rûpinosi átaisy- ti tuberkuliozininkams sa- natorijà. <...> Ðiais metais buvo tartasi su geleþinkelio valdyba, kad ji iðnuomotø Kauno miesto ligoniø kasai savo patalpas Varënoj, Ar- tilerijos stoty. Tiktai ðiomis dienomis baigtos teigiamai derybos ir 2-3 namai iðnuo- moti sanatorijai árengti. Da- bar tuos namus remontuoja ir ten bus árengta suaugu- siems tuberkuliozininkams sanatorija. Spaliø 28 d. Kau- no m. ligoniø kasos valdyba trijø metø ligoniø kasø ástei- gimo proga nutarë tà sana- torijà pavadinti „Dainavos“ vardu.“ Tæsinys. Pradþia Nr. 82, 83 Adomas TARASKEVIÈIUS

GYVIEJI ARCHYVAI Lankytojø centras ir Gamtos …biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 84-15.pdfkurtas videofilmas „Amatø seminaras Marcinkonyse”, kurá Merkinës lankytojø

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: GYVIEJI ARCHYVAI Lankytojø centras ir Gamtos …biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 84-15.pdfkurtas videofilmas „Amatø seminaras Marcinkonyse”, kurá Merkinës lankytojø

2015 m. lapkrièio 3 d. Nr. 845

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

1 Dzûkijos nacionalinis parkas Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo sprendimu ákurtas 1991 balandþio 23 d.2 Profesorius Imantas Lazdinis Parko direktoriaus pavaduotoju dirbo nuo 1990 iki 1996 m., kai buvo paskirtas direktoriumi, ir tais paèiais

metais tapo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministru3 Tuo metu ðiliniø dzûkø sostinëje - Marcinkonyse gyveno apie 800 þmoniø4 Pirmasis Parko lankytojø centras 1995 m. buvo ákurtas Merkinëje5 Apie tai filmà sukûrë: A. Èerniauskas, H. Gudavièius, J. Bilinskas6 Seminaras „Varënos rajono biologinë ávairovë ir jos apsauga“7 Tarpininkavo VU dëstytojas S. Podënas

Trumpa istorija:

1989 m. spalio mën. Lietu-vos TSR Ministrø Taryba pri-ëmë nutarimà, kuriame nu-matytos konkreèios naujø na-

Lankytojø centras ir Gamtos mokykla Marcinkonyse

Grupelë Tradiciniø kaimo amatø mokymo seminaro dalyviø prie lankytojø centro. 1997 m.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus Marcinkoniø lankytojø centre, sveikindamasis spau-dþia rankà Parko vyr. miðkininkui Jonui Karalukui - pirmajam Parko direktoriui. 1999 m.

cionaliniø parkø kûrimo da-tos.

1990 m. liepos mën.1 Mar-cinkoniø miðkø ûkis pradëjoveikti kaip Dzûkijos naciona-linis parkas. Direktoriumi ið-

rinktas prieð tai Marcinkoniømiðkø ûkio direktoriaus pa-reigas ëjæs Jonas Karalukas.Miðkø ûkio direkcijos pasta-te direktoriaus pavaduotojas,gamtos mokslø dr. Imantas

Lazdinis2 pradeda burti gam-tos ir etnokultûros skyriø.

1992 m. Jono Karaluko ini-ciatyva Marcinkonyse3 pra-dëta ambulatorijos ir vaisti-

nës statybà.Tuo metu 79Parko teri-t o r i j o j eesanèiuosekaimuose irMerkinëjegyveno dau-giau kaip4000 þmo-niø, dau-giau kaippusë jø bu-vo pensinioamþiaus.

1997 m.I m a n t u iL a z d i n i u itapus aplin-kos minist-ru, vasariomënesá Par-ko direkto-riumi paski-riamas Al-

girdas Leiðis, jo pavaduotoju– Eugenijus Drobelis. Ne-baigtas statyti ambulatorijosir globos namø pastatas toli-mesnei statybai finansavimonegavo. Pastatas buvo perre-gistruotas á Gamtosauginio iretnokultûrinio ðvietimo cen-trà Marcinkonyse4 . Parkodarbuotojø jëgomis buvo su-kurtas videofilmas „Amatøseminaras Marcinkonyse”,kurá Merkinës lankytojø cen-tre matë ne vienas tûkstantislankytojø.

1997 m. Balandþio mënesáá darbà priimtas verslø sekto-riaus vedëjas Arvydas Norkû-nas (pakeitæs brolá Romà)pradeda mokyti vaikus pyni-mo ið vyteliø ir ðaknø. Ákûrusgamtosauginio ðvietimo cen-trà ðie mokslai persikëlë á cen-tro patalpas. Lapkrièio mëne-sio 9 – 16 dienomis dar ne-baigtame centre buvo suorga-nizuotas tradiciniø kaimoamatø mokymo seminaras, ákuri buvo sukviesti þmonës iðnacionaliniø ir regioniniøparkø, suaugusiø ðvietimocentrø, mokyklø dailës moky-tojai... Ðeðiolika vietiniømeistrø, gyvenanèiø Parko te-ritorijoje, keturiasdeðimt se-minaro dalyviø mokë audi-mo, lipdymo ir þiedimo ið mo-lio, verbø riðimo, vyþø pyni-

Tradiciniø kaimo amatø mokymo seminaro dalyvius ir mokytojus sveikina Parko direktorius AlgirdasLeiðis (deðinëje) ir Onutë Drobelienë (antra ið deðinës). Pirmas ið kairës – aplinkos ministras ImantasLazdinis, antras – Algirdas Brukas – ne tik vienas ryðkiausiø Lietuvos miðko þinovø ir patriotø, bet irpirmojo Dzûkijos nacionalinio parko projekto autorius. 1997 m.

mo, pynimo ið vyteliø, ðaukð-tø droþimo, marguèiø margi-nimo, þvakiø liejimo ir kitøamatø paslapèiø.5 Gruodþiomënesá èia vyko vienas ið pir-møjø renginiø6 , skirtas Varë-nos rajono biologijos ir geog-rafijos mokytojams. Vieno iðjø lûpomis buvo pasakyta,kad „mokytojai pirmà kartàpasijuto þmonëmis.“

1998 m. Ákuriamas Parkolankytojø centras Marcinko-nyse. Pirmuoju Lankytojøcentro vedëju tapo dr. Min-daugas Lapelë. Centro áren-gimà parëmë visuomeninëÐveicarijos gamtos apsaugoslyga „Pro Natura“.7 Nuo1999 m. Lankytojø centruivadovauja Lina Èerniauskie-në.

2011 m. balandþio mën.prasidëjo lankytojø centroMarcinkonyse rekonstrukci-jos darbai, buvæs Miðkø ûkioadministracinis pastatas re-konstruojamas á Gamtos mo-kyklà.

2015 m. baigiami rekonst-rukcijos darbai ir rugsëjo 24d. Marcinkonyse buvo atida-rytas atnaujintas Lankytojøcentras ir Gamtos mokykla.

Bus daugiau

AlgimantasÈERNIAUSKAS

Broliø Èerniauskø nuotr.

Varëna tarpukario Lietuvos nacionalinëje spaudojeApie miesto ar miestelio gyvenimà nemaþai pasako ir tai, kiek daþnai jis minimas ir to meto spaudoje, ir ar apskritai patenka á jos akiratá. Nors apie Varënà

paraðytos bent 2-3 knygos, taèiau plaèiau iki ðiol neanalizuota, kaip Varëna buvo pateikiama visai Lietuvai tarpukariu nacionalinëje spaudoje...

Tuometës tautininkø val-dþios oficiozo „Lietuvos ai-das“ þinutëje 1932 spalio 13d. minima, kad „Þemës ûkiotyrimo ástaiga pereitais me-tais Varënoje gryno, beveiklekianèio smëlio þemëseásteigë bandymø ûká, ðiemetjame padaryti pirmieji ban-dymai su ávairiais augalais.Paaiðkëjo, kad ir gryno, be-veik lekianèio smëlio þemë-se, kokios yra apie Varënà,galima neblogus uþaugintirugius, bulves, lubinus, avi-þas, jei tik tinkamai priruo-ðiama þemë ir tinkama prie-þiûra duodama“. Kita ver-

tus, neaiðku, kokie ið tikrø-jø ðalia buvusio poligono ási-kûrusios bandymø stotiesrezultatai ir kiek tai – val-dþios propaganda.

Skurdus Varënos apylin-kiø vaizdas apraðomas ir val-dþios oficioze „Lietuvos ai-das“ tais paèiais metais(1932 m. rugpjûèio 13-àjà).Publikacijoje „Kur sraunusir neramus Merkys admi-nistracijos linijos pareigaseina“ apraðomi kelionës áVarënà vaizdai. Minimas be-baigiamas apleisti karinisGlûko poligonas, „apaugæsmedþiais, bet daugiausiai

skurdþiais, maþyèiais, o dau-gely vietø matyti grynassmëlis, kuris vëjo blaðkomaslaisvai laksto po visà anàkraðtà“. Minima, kad poli-gonas tuðèias, nes kariuo-menei árengtas kitas (ðaliaGaiþiûnø) ir juo dabar nesi-naudojama, „dël to apylin-kës dzûkai nuliûdæ, kad ne-gali kur savo surinktø uogøir grybø parduoti, kad nebë-ra kas veikti“. Toje paèiojepublikacijoje teigiama, kadpats Varënos miestelis „da-bar nuskurdæs <...>, daugsugriautø trobesiø, kurieanuomet tarnavo rusø armi-

jos ponams. Liûdnai atrodoir Artilerijos (Glûko) gele-þinkelio stotis, nuo ano me-to, kai lenkai klasta iðplëðæmûsø tikràjà sostinæ, visainenaudojama“.

Pasididþiavimas –dþiovos sanatorijos

1927 m. rugpjûèio 1 d. gy-dytojo Albino Grigaièio dë-ka karinio miestelio prieGlûko teritorijoje, buvusio-je rusø Caro karininkø ra-movës rûmuose, ásteigtaValstybinë dþiovos sanatori-ja. Vis dëlto apie jos ásteigi-mà tarpukario spaudoje þi-

niø neaptinkama, nors vë-liau informacijos apie josveiklà netrûksta. Informaci-jos apie jà gerokai padaugë-ja sulig Kauno ligoniø kasaipriklausanèios „Dainavos“dþiovos sanatorijos ákûrimubuvusioje Artilerijos (Glû-ko) geleþinkelio stotyje. Ðtai1931 m. spalio 31 d. „Lietu-vos þinios“ raðo, kad „Kau-no miesto ligoniø kasa jaukelinti metai rûpinosi átaisy-ti tuberkuliozininkams sa-natorijà. <...> Ðiais metaisbuvo tartasi su geleþinkeliovaldyba, kad ji iðnuomotøKauno miesto ligoniø kasai

savo patalpas Varënoj, Ar-tilerijos stoty. Tiktai ðiomisdienomis baigtos teigiamaiderybos ir 2-3 namai iðnuo-moti sanatorijai árengti. Da-bar tuos namus remontuojair ten bus árengta suaugu-siems tuberkuliozininkamssanatorija. Spaliø 28 d. Kau-no m. ligoniø kasos valdybatrijø metø ligoniø kasø ástei-gimo proga nutarë tà sana-torijà pavadinti „Dainavos“vardu.“

Tæsinys. Pradþia Nr. 82, 83

AdomasTARASKEVIÈIUS