2015 m. balandþio 21 d. Nr. 295

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Skaudus pokario laikotar-pis paþenklino visà manomamos ðeimà. Mano mamostëvai – mano seneliai – susi-paþino ir susituokë Sibire.Senelis Antanas iðkeliavoAnapilin prieð dvylika metø.Liko prisiminimai, kuriuosuþraðë mano mama. Moèiu-tei Janinai dabar aðtuonias-deðimt metø ir jos pasakoji-mais að galiu remtis raðyda-ma ðá raðiná. Mano moèiutëdabar vienintelë gyva likusiið didelës giminës, tik ji galipasidalinti savo praeities ið-gyvenimais Sibire. Suvokiu,kad ðie prisiminimai labaivertingi ir unikalûs, jie tarsitiltas tarp seneliø ir bûsimø-jø kartø. Að skubu juos uþ-raðyti, bet man be galo sun-ku, nes moèiutë retai atsive-ria, yra nekalbi. Matau, kaippasikeièia jos veidas, balsastampa trûkèiojantis...

Man dabar beveik aðtuo-niolika metø ir daþnai ma-nau, kad esu dar vaikas. Ma-no moèiutei Janinai, kai trë-më á tolimàjá Sibirà, buvo vostiek pat. Bandau ásivaizduo-ti save jos vietoje, kaip að bû-èiau iðtvërusi visà koðmarà.

1950 metais moèiutës bro-lis Vincas iðeina á miðkà supartizanais ginti Lietuvoslaisvës. Kaip likimà jis pasi-tinka savo ankstyvà mirtá.

Matau savo moèiutæ Jani-nà jaunà, kupinà energijos,pasitikinèia savimi. Ji turi di-delæ svajonæ tapti mokytoja.Ið Lazdijø rajono Agariniøkaimo ji atvyksta á Vilniømokytis ir dirbti. Vos du më-nesius gyvena ir mokosi va-karinëje mokykloje Vilniuje.Paraðo tëvams ilgà laiðkà,kupinà dþiaugsmo, svajoniødël ateities. Ðis laiðkas tam-pa skaudaus likimo þenklu.Atgalinis Vilniaus adresas ið-duoda jos buvimo vietà. Jei-gu nebûtø buvæ ðio laiðko,moèiutë bûtø gal likus neið-veþta.

1951 metø saulëta, ðiltarugsëjo 20 diena giliai ásirë-þë moèiutës atmintyje. Ðven-èionëliø traukiniø stotyje jisusitinka su visa savo ðeima:tëvais Ona ir Antanu, trimisbroliais ir seserimi Stasele,kurie jau prieð kelias dienasbuvo suimti. Moèiutë oku-pantø suimama ir iðveþamabe jokiø asmeniniø daiktø,drabuþiø, rankose turi tik pa-sà. Gyvuliniai vagonai, ku-riuose sutalpinta maþdaugpo penkiasdeðimt þmoniø,aðtuoniolika parø keliaujaplaèiosios Rusijos geleþinke-liais. Vagono grindyse priesienos iðkirsta skylë, tai tua-letas, abiejuose vagono ðo-nuose keli gultai, aplink di-

deli ir maþi ryðuliai. Neþinioskamuojamø þmoniø veidai irmaþas langelis, kuris vos vospraleidþia dienos ðviesà. Perdienà traukinys sustodavoRusijos miesteliø stotyse ke-lis kartus, kad þmonës gautøvargano maisto. Buvo atne-ðami kibirai sriubos, kuriojeplaukiodavo keletas bulviøsu kopûstais.

Po varginanèios aðtuonio-likos dienø kelionës spaliomënesá tremtiniai pasiekiaIrkutsko srities Èeremchovoapskrities Karkazo gyvenvie-tæ. Ðioje gyvenvietëje ásikû-ræ daug anglies pramonësgamyklø ir fabrikø. Moèiu-tei, visà vaikystæ ir jaunystæpraleidusiai kaime, milþinið-ki kaminai ir ið jø rûkstantysdûmai palieka neiðdildomàáspûdá.

Vos atvykusi á Karkazàmoèiutë paskiriama dirbtiprie geleþinkelio. Darbastrukdavo nuo aðtuntos va-landos ryto iki ðeðtos valan-dos vakaro su pietø pertrau-ka. Èaiþus sirenos - „gudo-ko“ garsas kviesdavo darbopradþiai, pietums ir skelbda-vo darbo pabaigà. Iki darboreikëjo eiti tris kilometrus, odidesná kaip trys kilometraiatstumà veþdavo atvirassunkveþimis. Moèiutë suðypsena prisimena kelionæ á

darbà, kai tremtiniai ginda-miesi nuo ðalèio griûdavo kë-bule vieni ant kitø. Pagrin-dinis darbo árankis buvo„kaila“ arba „kirka“. Juokasdavo ir lygindavo þemëspavirðiø. Sunkiausias darbasbuvo geleþiniø bëgiø tiesi-mas. Ðiam darbui buvo rei-kalinga kolektyvinë jëga.Maþdaug ðeði þmonës sutar-tinai vienu metu traukdavosunkius bëgius, kurie svërëapie deðimt tonø.

Septyneri graþiausi jaunys-tës metai praleisti Karkazedirbant sunkius, vyriðkusdarbus statybose, lentpjûvëjeir tiesiant geleþinkelio bë-gius. Trumputës septyniosvasaros, trunkanèios vos po-rà mënesiø, ir septynios ilgosir gilios þiemos dirbant ke-turiasdeðimties ir daugiaulaipsniø ðaltyje. Skurdus gy-venimas barake, vienamekambaryje glaudþiantis të-vams, trims broliams, manomoèiutei ir jos jaunesnei se-sei. Maþas kambarëlis, at-skirtas paklodëmis á atskiraserdves, ir kiekvienà þiemosrytà kambaryje uþðàlantisvanduo. Medinës barakokambario sienos buvo pilnosblakiø. Gindamasi nuo bla-kiø moèiutë kiekvienà naktáant galvos uþsidëdavo me-dþiaginá maiðà, sandariai uþ-riðtà po kaklu. Ðie maþi pa-razitai kûnà nusëdavo rau-donomis pûslëmis, kurias la-bai nieþëdavo. Visiems ðei-mos nariams kiekvienà vaka-rà buvo privalomas prisista-tymas komendantûroje.

Matau savo moèiutæ su„pufaika“ ir daugeliu drapa-nëliø po storomis vatinëmiskelnëmis, besiginanèià nuoðalèio ir vëjo. Mintyse lygi-nu jà ir save, su dabartiniusavo gyvenimu. Moèiutë juo-kaudama prisimena, koksnepatogumas buvo ðaltàspeiguotà þiemos dienà, tie-siant geleþinkelio „ðpalus“,uþsinorëti á tualetà.

Bet jaunystë þavi savo ge-bëjimu iðsaugoti paèius gra-þiausius prisiminimus, kurbebûtum. Áspûdinga Sibirotaiga, kurioje moèiutë nebu-vo, tik matë pravaþiuodama,Sajanø kalnai, rodos, rankapasiekiami. Pasakojo vienàkartà ëjusi kalnø link, o kal-nai kaip neartëja, taip near-tëja. Moèiutë buvo labaistipri, sveika, mokëjo geraiplaukti. Su pasididþiavimupasakoja, kad teko maudytisAngaros upëje, kuri yra la-bai gili ir srauni. Ði upë yrabeveik kilometro ploèio. Re-ti ðokiø vakarai Griðovomiestelyje du kilometrai nuonamø, kur susirinkdavo ávai-riø tautø jaunimas, prablað-kydavo nuo sunkiø darbø.Ðokiai buvo mokami. Èia su-eidavo linksmintis latviai, es-tai, lietuviai ir vietiniai rusai.Eidami á ðokius jie pasipuoð-davo. Lietuviø jaunimas sa-vo elegantiðku aprangos sti-liumi labai skirdavosi nuo ru-sø jaunimo. Merginos vilkë-davo gëlëtas sukneles iki ke-liø, trumpas baltas kojinaitesir baltus sportinius medþia-ginius batelius, kuriuos ba-

lindavo dantø milteliais.Ypaè lietuvës merginos pri-þiûrëdavo savo plaukus. Kadgarbanotøsi, juos sukdavo sumedþiaginiais raiðteliais.Vaikinai vilkëdavo kostiu-mus, jø kelniø apaèia turëjobûti trisdeðimt trijø centi-metrø ploèio. Kostiumus irsukneles siûdavosi pas trem-tines lietuves siuvëjas. Ðo-kiuose grodavo orkestras,buvo ðokama polka, valsas irfokstrotas. Lietuviai daþnaisuorganizuodavo ðokius priesavo barakø. Èia grodavoakordeonu, ðokdavo ir dai-nuodavo lietuviðkas dainas.Ðokiuose moèiutë sutiko sa-vo meilæ, bûsimà vyrà – ma-no senelá Antanà.

Miestelyje vanduo buvoperkamas uþ talonus kolonë-lëje, vadinamoje „vodokaè-ka“. Iki jos tekdavo eiti be-veik pusæ kilometro. Veikëparduotuvë, ligoninë, mo-kykla. Maistà pirkdavo par-duotuvëje, reèiau turguje.Èia galëjai nusipirkti pieno,suðaldyto maiðeliuose, deð-ros „Konskaja“ ið arklio më-sos, stiklinëmis parduodamøvieninteliø ið vaisiø ievø uo-gø „èeriomûcha“. Moèiutëprisimena, kaip lietuviai pri-sipirkæ ðaldyto pieno maiðe-liø suklydo galvodami, kadtai riebalai. Pirmus metus ru-sø kalbos nemokëjimas daþ-nai sukeldavo juokingø si-tuacijø. Parduotuvëje priemaisto buvo didelës eilës, to-dël vietiniai rusai daþnaiðaukdavo: „Podvygaites, po-dvygaites“ (pasijudinkite,pasijudinkite), o lietuviai at-rëþdavo: „Ponuli, nei periot,nei ið vietos“. Labai sunkiaisekësi iðmokti kalbà manoprosenelei Onai, kuri turëjonupirkti ir gaminti ðeimaimaistà. Ji nepaþindama ru-siðkø pinigø kupiûrø jas at-skirdavo matuodama pagaldydá. Mano moèiutë Janinarusø kalbos pramoko per trismënesius.

Vietiniai gyventojai nelai-kë nei viðtø, nei kiauliø. Tailietuviams buvo keista ir ne-

áprasta. Sumanûs lietuviainetrukus ásigudrino laikytiparðiukus þeminëse, vadina-mose „zemliankose“. Mo-kanèius geriau gyventi,darbðtesnius lietuvius trem-tinius rusai vadindavo „vo-kieèiais“, net pamëgdþioda-vo jø kalbà.

Daug skaudesnis ir sun-kesnis likimas teko mano se-neliui Antanui ir jo gausiaiðeimai. Senelio ðeima gyve-no Varënos rajono Krokðliokaime. Ðis graþus, senasDzûkijos kaimas ðalia Ûlosupës garsëja savo lietuviðkadvasia, pasiprieðinimu oku-pantø priespaudai. Ûlos upëkaimà dalina á dvi dalis: de-ðinëje vadinama Ðumu, kai-rëje Krokðlio kaimu. 1933metais þuvus Dariui ir Girë-nui kaimo bendruomenë pa-sodina du àþuolus ðiam ávy-kiui atminti. Vëliau pastaty-tas àþuolinis baublys. Manosenelio tëvas Petras buvoKrokðlio kaimo seniûnas, ta-èiau ðeima gyveno labaiskurdþiai. Ðeimoje buvo pen-kiolika vaikø, ið jø iðgyvenotik aðtuoni. Kaip ir moèiutësJaninos, taip ir senelio vie-nas brolis, Adolfas, iðëjo ámiðkà partizanauti. Jo slapy-vardis buvo „Gandras“.Trumpas partizano gyveni-mas ir neþinomybë artimie-siems: nei þûties vietos, neikapelio...

Mano senelio tëvas Petrasir brolis Jonas 1948 metaisnuteisiami kalëti dvideðimtpenkeriems metams dël po-litikos. Brolis Jonas ákalina-mas Komijos respublikojeVorkutoje, kur buvo didþiau-si Stalino Gulago lageriai, otëvas Petras – Mordovoje.Gyvà savo tëvà mano sene-lis Antanas 1948 metais ma-të paskutiná kartà. Jam tadabuvo ðeðiolika metø.

Bus daugiau

Cecilija ÈENYTËSenosios Varënos

Andriaus Ryliðkio vidurinëmokykla

(mokytoja LeokadijaBALKUVIENË)

Mano seneliø vestuvës

Mano moèiutæ þavëjo áspûdingas Sibiro peizaþas

Mano senelio vaikystës nuotrauka ið Krokðlio kaimo. Mano senelis – pirmoje eilëje viduryje

Pokario paþenklintieji