1
2016 m. rugsëjo 9 d. Nr. 68 5 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 2016 metø pavasará dienos ðviesà iðvydo Marijos Valuc- kienës parengta knyga „Ra- dyðèius. Giminiø medþiø so- das”. Knyga skirta Dzûkijos kaimui „Radyðèius” (Merki- nës sen.) ir jo þmonëms, gy- venusiems nuo XIX a. pabai- gos iki XXI a. atminti. Uni- kali vertybë – knygoje pateika- mi kaimo þmoniø ir jø ðeimø geneologiniai medþiai... Aldona Þemaitytë. Koks siekis ar noras vedë Jus pa- rengti daugiau kaip tûkstan- èio puslapiø turinèià knygà „Radyðèius”, kurioje polifo- niðkai perteikiama Jûsø gim- tojo kaimo istorija? Ar Jus kas nors skatino tokiam skrupu- lingumo ir kantrybës reikalau- janèiam darbui? Ar tai buvo tiesiog Jûsø sielos ðauksmas, á kurá turëjote atsiliepti? Marija Valuckienë. Lëmë trys prieþastys: iðëjau á uþtar- nautà poilsá ið labai aktyvaus darbo. ( Marija vadovavo Ekonomikos mokymo centrui A.Þ.) Atsirado daug laisvo laiko, já uþpildyti kaþkuo no- rëjosi, nes esu judraus cha- rakterio, man reikia kuo nors aktyviai uþsiimti. Nega- Raðytinis paminklas gimtajam kaimui Aldonos Þemaitytës ir Marijos Valuckienës pokalbis apie knygà Ðiai Leonardo Grudzinsko sodybai jau daugiau kaip 100 metø Marija Valuckienë (kairëje) su Radyðèiaus kaimo gyventoja liu sëdëti tik su namø rûpes- èiais. Antra prieþastis – raðyti kaimo istorijas tapo mada: jau keli aplinkiniai kaimai turi savo kaimo knygas. Ne- seniai buvau perskaièiusi Ni- jolës Marcinkevièienës kny- gelæ apie gretimà kaimà „Levûnø kaimo paproèiai”, V. Mizaro knygà-apybraiþà apie Vilkiautinio kaimà, ku- ris ribojasi su Radyðèiumi. Paþástu Marijà Navickienæ, buvusià Ricieliø pagrindinës mokyklos mokytojà ir mûsø kaimo marèià, kuri jau de- ðimtis kaimø apraðë. Mano buvæs vadovas, Leipalingio vidurinës mokyklos direkto- rius Bronislovas Misevièius paraðë labai iðsamià savo gimtojo kaimo istorijà. Ma- no buvusi kolegë Onutë Bleizgienë paraðë net dvi knygas apie kaimus. Pama- niau, kodël kiti kaimai turi savo knygas, o Radyðèius ne- turi; kodël man nepaban- dþius paraðyti apie savo gim- tàjá kaimà, kuriame gimiau, uþaugau... Kol buvo gyvi ma- no tëvai, á èia sugráþdavau atostogø metu ir laisvalaikiu. Man tai brangiausias kai- mas... Daug tokiø memoraliniø knygø perskaièiusiusi, pano- rau paraðyti kitaip – geriau, iðsamiau, plaèiau. Man labai patiko knyga, kurioje buvo paèiø kaimo gyventojø pasa- kotos istorijos. Pasiskolinau tik idëjà. Pasitariau su Ra- dyðèiaus þmonëmis ir nu- sprendëm, kad knygà raðysi- me visi kaimo gyventojai. Kas geriau uþ juos paèius þi- no apie savo ir savo protë- viø gyvenimus. Treèia prieþastis – Radyð- èius yra nykstantis kaimas, nes XIX a. pabaigoje èia gy- veno 300 þmoniø, 1960 m. – 222, o 2015 m. 21 sodyboje gyveno tik 42 gyventojai. Per penkerius knygos raðymo metus mirë dvylika kaime gi- musiøjø, bet neatsirado në vieno naujagimio. Kaime da- bar gyvena tik ðeði jauni þmonës, o 1962 m. jame bu- vo per 50 jaunø þmoniø. To- dël norëjau áamþinti kaþka- da gyvenusius ir dabar gyve- nanèius þmones, kad jie ið- liktø gyvi knygoje su savo gy- venimo istorijomis. Ir kad jie, gyvi liudininkai, papasa- kotø apie save, nepagraþin- dami savo gyvenimø, kad jaunoji karta gebëtø supras- ti ne tik kaip gyveno, bet ir kodël taip gyveno mûsø pro- tëviai, seneliai, tëvai ir kodël mes kitaip gyvename ðian- dien, kas átakoja toká mûsø gyvenimà. Pagaliau, kà turi- me daryti, kad gyvenimas keistøsi mûsø norima lin- kme. Kaip Jums pavyko sutelkti pasipasakojimams deðimtis þmoniø, kaime gimusiø, gyve- nusiø, gyvenanèiø, dalyvauti „Giminiø sode“? Tas sodas la- bai veðlus, lapotas, jo tankmëje gali pasiklysti eilinis skaityto- jas, esantis atokiau nuo Ra- dyðèiaus... Kai tvirtai nusprendþiau, kad ðito darbo imuosi, para- ðiau laiðkà-kreipimàsi á Ra- dyðèiaus gyventojus ir keliau- dama per kaimà, sustodavau prie kiekvienos trobos, ku- rioje dar gyveno þmonës. La- bai nudþiugau, kad mane vi- si paþino, priëmë kaip gar- bingà vieðnià. Visiems papa- sakojau savo idëjà ir praðiau dalyvauti ðiame projekte, pa- raðyti ar papasakoti savo gi- minës gyvenimo istorijà. Pa- likau laiðkà-kvietimà, kad þmonës pagalvotø, parinktø nuotraukø. Be to, paaiðki- nau, kaip bus raðoma knyga, koká laikotarpá turi apimti jø pasakojimai. Laiðke buvo su- raðyti klausimai, á kuriuos þmonës turëtø atsakyti. Visi mano idëjai pritarë: vieni pa- tys raðë, kitus teko man pa- kalbinti ir uþraðyti jø pasako- jimus. Ar manote, kad knyga skir- ta tik su ðiuo kaimu susiju- siems þmonëms? Ar tikitës, kad ji sudomins kraðtotyrinin- kus, apskritai Lietuvos kaimu besidominèius istorikus (krað- tutiniu atveju – ið to kaimo ki- lusius þmones)? Ðeimø istori- jos – ar toks buvo Jûsø, kaip knygos sumanytojos ir sudary- tojos, tikslas – áamþinti ðeimø istorijas per dokumentiðkai tikslø pristatymà? Ar tai vie- no kaimo enciklopedija su ly- riniais nukrypimais á praeitá? Kam skirta knyga – nedidelio þemës lopinëlio gyventojams ir jø giminës ratui ar platesniam skaitytojø bûriui? Pradinis sumanymas buvo skirti knygà tik kaimo gyven- tojams ir jø giminaièiams, susijusiems su giminës me- dþiu, kurio ðaknys yra Radyð- èiuje: seneliams, jei tokiø dar bûtø, tëvams, vaikams ir vai- kaièiams, kurie iðsibarstæ po visà Lietuvà ir visà pasaulá. Mat, vienus radau Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kitus – JAV, treèius – Didþio- joje Britanijoje, dar kitus net Australijoje ir kitose ðalyse. Taigi, knygà platinti tikëjau- si tik tarp kaimo þmoniø ir jø giminaièiø. Todël knygos tiraþas yra ganëtinai maþas (tik 500 egzemplioriø). No- rëjau sudaryti istorinæ knygà, bet raðydama pamaèiau, kad tikrà istorinæ knygà neiðeis sudaryti. Knygoje patalpinti giminës medþiai prasideda ne nuo ðaknø, o nuo ápusë- jusio giminës medþio kamie- no: nuo XIX a. antrosios pu- sës. Vis tiek norëjau, kad pa- sakotojai iðsakytø savo trum- pesnes, bet tikras giminës gy- venimo istorijas ir poþiûrá á gyvenimà: kad jø gyvenimai nebûtø pagraþinti, o ávilkti á ðiandieninio gyvenimo dra- buþá. Daþnai þmonës linkæ pa- graþinti vienà ar kità laiko- tarpá, o að norëjau, kad ði knyga bûtø kaip sociologinis tiesos sakymo tyrimas: þmo- gaus nuomonë neturi bûti pagraþinta ar sumeluota. Dþiaugiuosi, kad knygoje skaitytojai ras ávairiø nuo- moniø nuo XIX a. antrosios pusës iki XXI a. dvideðimt- meèio kaimo þmoniø ir jø gi- minaièiø gyvenimà. Juk gy- vename visi skirtingai, – ne kaip norime, o kaip galime gyventi, susiklosèius tam tik- roms, mus átakojanèioms ap- linkybëms. Norëjau, kad knyga bûtø lyg kaimo encik- lopedija ir kad taptø ðeimø relikvija, pereinanti ið kartos á kartà. Todël beraðant kilo mintis, kad knygoje derëtø patalpinti ir þinias apie kai kuriuos kaimà supanèius bei kaimui vienokià ar kitokià átakà daranèius administra- cinius objektus: apie Varënà, kaip rajono administraciná centrà, jo istorijos gabalëlá, kuris suteiktø þiniø ið Varë- nos istorijos, o jà turëtø þi- noti kiekvienas ðio rajono gy- ventojas; apie Merkinæ, kaip seniûnijos centrà; apie Lið- kiavà, kaip parapijos centrà, apie Liðkiavos mokyklà, ku- ri daugelá ðio kaimo vaikø ið- lydëjo á kitoká gyvenimà, ne- gu jø tëvai gyveno. Knygoje apraðyti ir kaime vyravæ amatai bei darbai, gy- ventojø pravardës, nes dau- gelio kaimo gyventojø yra vienodos pavardës; taip pat kaimo ðviesuoliai ir jø nuo- traukos, kaimo sodybø iðsi- dëstymo planas, savininkø pavardës, o svarbiausia – kompiuterio pagalba sudary- ti giminiø medþiai, kaimo gy- ventojø paraðyti eilëraðèiai ir pamëgtos dainos. Èia suras- ta vietos ir vietine tarme pa- raðytam tekstui, taip pat su- darytas tarmiðkø, kaime var- tojamø, þodþiø þodynëlis. To- kia knyga supaþindins ne tik su kaimo gyventojø istorijo- mis, bet ir su kaimà supan- èia aplinka. Idëja sukurti tokio pobûdþio knygà – ádomi ir netikëta. Kas iðprovokavo jà parengti, sure- daguoti gausià, ið ávairiø pro- fesijø þmoniø surinktà me- dþiagà, kaip istorijos amþinin- kø prisiminimà? Ar tai siau- ro akiraèio, ar platesniø hori- zontø knyga? Per tuos penketà metø te- ko bendrauti su 170 þmoniø, gyvenanèiø Radyðèiuje ar ki- lusiø ið ðio kaimo. Susisiekti su giminës nariais padëjo vi- sagaliai kompiuteriai ir tele- fonai. Ðeimos nariai mielai duodavo kitø giminaièiø te- lefonø numerius. Bendravi- mas vyko ir telefonais, ir elektroniniu paðtu. Su tais, kurie valdo kompiuterá, bu- vo lengva bendrauti, tikslin- ti jø raðinius, gauti nuotrau- kas. Netikëtai geri atsiliepimai tø þmoniø, kurie jau paskai- të knygas. „Radyðèiaus“ pri- valomi egzemplioriai yra pri- statyti Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo, Mokslø akademijos Vrublevskiø, Vilniaus universiteto biblio- tekoms, Lietuviø kalbos, Lietuviø literatûros ir tauto- sakos institutams. Gal kas ir susidomës, bet kol kas apie tai nieko dar negalëèiau pa- sakyti. Vienas sutiktas kraðtietis, pamatæs knygà naujø knygø ekspozicijoje M. Maþvydo bibliotekoje, taip jà ávertino: kokia kapi- talinë knyga! Kaip suradote mecenatus, patikëjusius, kad knyga bus vertinga ir ádomi ávairiems skaitytojø sluoksniams? Kadangi knyga yra apie vienà kaimà, mecenatø daug nesuradau. Kaime tokiø ne- buvo. Kreipiausi á keletà la- bai turtingø ámoniø savinin- kø ir vienà stambø ûkininkà. Parëmë viena ámonë, nors ji nëra labai turtinga, po nedi- delæ sumà paaukojo giminai- èiai ir draugai. Didþiausià dalá teko paèiai pridëti ið sa- vø santaupø... Bus daugiau

GYVIEJI ARCHYVAI Raðytinis paminklas gimtajam kaimuibiblioteka.varena.lt/images/MK 68.pdf · paèiø kaimo gyventojø pasa-kotos istorijos. Pasiskolinau tik idëjà. Pasitariau su

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: GYVIEJI ARCHYVAI Raðytinis paminklas gimtajam kaimuibiblioteka.varena.lt/images/MK 68.pdf · paèiø kaimo gyventojø pasa-kotos istorijos. Pasiskolinau tik idëjà. Pasitariau su

2016 m. rugsëjo 9 d. Nr. 685

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

2016 metø pavasará dienosðviesà iðvydo Marijos Valuc-kienës parengta knyga „Ra-dyðèius. Giminiø medþiø so-das”. Knyga skirta Dzûkijoskaimui „Radyðèius” (Merki-nës sen.) ir jo þmonëms, gy-venusiems nuo XIX a. pabai-gos iki XXI a. atminti. Uni-kali vertybë – knygoje pateika-mi kaimo þmoniø ir jø ðeimøgeneologiniai medþiai...

Aldona Þemaitytë. Kokssiekis ar noras vedë Jus pa-rengti daugiau kaip tûkstan-èio puslapiø turinèià knygà„Radyðèius”, kurioje polifo-niðkai perteikiama Jûsø gim-tojo kaimo istorija? Ar Jus kasnors skatino tokiam skrupu-lingumo ir kantrybës reikalau-janèiam darbui? Ar tai buvotiesiog Jûsø sielos ðauksmas,á kurá turëjote atsiliepti?

Marija Valuckienë. Lëmëtrys prieþastys: iðëjau á uþtar-nautà poilsá ið labai aktyvausdarbo. (Marija vadovavoEkonomikos mokymo centrui– A.Þ.) Atsirado daug laisvolaiko, já uþpildyti kaþkuo no-rëjosi, nes esu judraus cha-rakterio, man reikia kuonors aktyviai uþsiimti. Nega-

Raðytinis paminklas gimtajam kaimuiAldonos Þemaitytës ir Marijos Valuckienës pokalbis apie knygà

Ðiai Leonardo Grudzinsko sodybai jau daugiau kaip 100 metø

Marija Valuckienë (kairëje) su Radyðèiaus kaimo gyventoja

liu sëdëti tik su namø rûpes-èiais.

Antra prieþastis – raðytikaimo istorijas tapo mada:jau keli aplinkiniai kaimaituri savo kaimo knygas. Ne-seniai buvau perskaièiusi Ni-jolës Marcinkevièienës kny-gelæ apie gretimà kaimà„Levûnø kaimo paproèiai”,V. Mizaro knygà-apybraiþàapie Vilkiautinio kaimà, ku-ris ribojasi su Radyðèiumi.Paþástu Marijà Navickienæ,buvusià Ricieliø pagrindinësmokyklos mokytojà ir mûsøkaimo marèià, kuri jau de-ðimtis kaimø apraðë. Manobuvæs vadovas, Leipalingiovidurinës mokyklos direkto-rius Bronislovas Misevièiusparaðë labai iðsamià savogimtojo kaimo istorijà. Ma-no buvusi kolegë OnutëBleizgienë paraðë net dviknygas apie kaimus. Pama-niau, kodël kiti kaimai turisavo knygas, o Radyðèius ne-turi; kodël man nepaban-dþius paraðyti apie savo gim-tàjá kaimà, kuriame gimiau,uþaugau... Kol buvo gyvi ma-no tëvai, á èia sugráþdavauatostogø metu ir laisvalaikiu.

Man tai brangiausias kai-mas...

Daug tokiø memoraliniøknygø perskaièiusiusi, pano-rau paraðyti kitaip – geriau,iðsamiau, plaèiau. Man labaipatiko knyga, kurioje buvopaèiø kaimo gyventojø pasa-kotos istorijos. Pasiskolinautik idëjà. Pasitariau su Ra-dyðèiaus þmonëmis ir nu-sprendëm, kad knygà raðysi-me visi kaimo gyventojai.Kas geriau uþ juos paèius þi-no apie savo ir savo protë-viø gyvenimus.

Treèia prieþastis – Radyð-èius yra nykstantis kaimas,nes XIX a. pabaigoje èia gy-veno 300 þmoniø, 1960 m. –222, o 2015 m. 21 sodybojegyveno tik 42 gyventojai. Perpenkerius knygos raðymometus mirë dvylika kaime gi-musiøjø, bet neatsirado nëvieno naujagimio. Kaime da-bar gyvena tik ðeði jauniþmonës, o 1962 m. jame bu-vo per 50 jaunø þmoniø. To-dël norëjau áamþinti kaþka-da gyvenusius ir dabar gyve-nanèius þmones, kad jie ið-liktø gyvi knygoje su savo gy-venimo istorijomis. Ir kadjie, gyvi liudininkai, papasa-kotø apie save, nepagraþin-dami savo gyvenimø, kadjaunoji karta gebëtø supras-ti ne tik kaip gyveno, bet irkodël taip gyveno mûsø pro-tëviai, seneliai, tëvai ir kodëlmes kitaip gyvename ðian-dien, kas átakoja toká mûsøgyvenimà. Pagaliau, kà turi-me daryti, kad gyvenimaskeistøsi mûsø norima lin-kme.

Kaip Jums pavyko sutelktipasipasakojimams deðimtisþmoniø, kaime gimusiø, gyve-nusiø, gyvenanèiø, dalyvauti„Giminiø sode“? Tas sodas la-bai veðlus, lapotas, jo tankmëjegali pasiklysti eilinis skaityto-jas, esantis atokiau nuo Ra-dyðèiaus...

Kai tvirtai nusprendþiau,kad ðito darbo imuosi, para-ðiau laiðkà-kreipimàsi á Ra-dyðèiaus gyventojus ir keliau-dama per kaimà, sustodavauprie kiekvienos trobos, ku-rioje dar gyveno þmonës. La-bai nudþiugau, kad mane vi-si paþino, priëmë kaip gar-bingà vieðnià. Visiems papa-sakojau savo idëjà ir praðiau

dalyvauti ðiame projekte, pa-raðyti ar papasakoti savo gi-minës gyvenimo istorijà. Pa-likau laiðkà-kvietimà, kadþmonës pagalvotø, parinktønuotraukø. Be to, paaiðki-nau, kaip bus raðoma knyga,koká laikotarpá turi apimti jøpasakojimai. Laiðke buvo su-raðyti klausimai, á kuriuosþmonës turëtø atsakyti. Visimano idëjai pritarë: vieni pa-tys raðë, kitus teko man pa-kalbinti ir uþraðyti jø pasako-jimus.

Ar manote, kad knyga skir-ta tik su ðiuo kaimu susiju-siems þmonëms? Ar tikitës,kad ji sudomins kraðtotyrinin-kus, apskritai Lietuvos kaimubesidominèius istorikus (krað-tutiniu atveju – ið to kaimo ki-lusius þmones)? Ðeimø istori-jos – ar toks buvo Jûsø, kaipknygos sumanytojos ir sudary-tojos, tikslas – áamþinti ðeimøistorijas per dokumentiðkaitikslø pristatymà? Ar tai vie-no kaimo enciklopedija su ly-riniais nukrypimais á praeitá?Kam skirta knyga – nedidelioþemës lopinëlio gyventojams irjø giminës ratui ar platesniamskaitytojø bûriui?

Pradinis sumanymas buvoskirti knygà tik kaimo gyven-tojams ir jø giminaièiams,susijusiems su giminës me-dþiu, kurio ðaknys yra Radyð-èiuje: seneliams, jei tokiø darbûtø, tëvams, vaikams ir vai-kaièiams, kurie iðsibarstæ povisà Lietuvà ir visà pasaulá.Mat, vienus radau Lietuvosmiestuose ir miesteliuose,kitus – JAV, treèius – Didþio-joje Britanijoje, dar kitus netAustralijoje ir kitose ðalyse.Taigi, knygà platinti tikëjau-si tik tarp kaimo þmoniø irjø giminaièiø. Todël knygostiraþas yra ganëtinai maþas(tik 500 egzemplioriø). No-rëjau sudaryti istorinæ knygà,bet raðydama pamaèiau, kadtikrà istorinæ knygà neiðeissudaryti. Knygoje patalpintigiminës medþiai prasidedane nuo ðaknø, o nuo ápusë-jusio giminës medþio kamie-no: nuo XIX a. antrosios pu-sës. Vis tiek norëjau, kad pa-sakotojai iðsakytø savo trum-pesnes, bet tikras giminës gy-venimo istorijas ir poþiûrá ágyvenimà: kad jø gyvenimainebûtø pagraþinti, o ávilkti á

ðiandieninio gyvenimo dra-buþá.

Daþnai þmonës linkæ pa-graþinti vienà ar kità laiko-tarpá, o að norëjau, kad ðiknyga bûtø kaip sociologinistiesos sakymo tyrimas: þmo-gaus nuomonë neturi bûtipagraþinta ar sumeluota.Dþiaugiuosi, kad knygojeskaitytojai ras ávairiø nuo-moniø nuo XIX a. antrosiospusës iki XXI a. dvideðimt-meèio kaimo þmoniø ir jø gi-minaièiø gyvenimà. Juk gy-vename visi skirtingai, – nekaip norime, o kaip galimegyventi, susiklosèius tam tik-roms, mus átakojanèioms ap-linkybëms. Norëjau, kadknyga bûtø lyg kaimo encik-lopedija ir kad taptø ðeimørelikvija, pereinanti ið kartosá kartà. Todël beraðant kilomintis, kad knygoje derëtøpatalpinti ir þinias apie kaikuriuos kaimà supanèius beikaimui vienokià ar kitokiàátakà daranèius administra-cinius objektus: apie Varënà,kaip rajono administracinácentrà, jo istorijos gabalëlá,kuris suteiktø þiniø ið Varë-nos istorijos, o jà turëtø þi-noti kiekvienas ðio rajono gy-ventojas; apie Merkinæ, kaipseniûnijos centrà; apie Lið-kiavà, kaip parapijos centrà,apie Liðkiavos mokyklà, ku-ri daugelá ðio kaimo vaikø ið-lydëjo á kitoká gyvenimà, ne-gu jø tëvai gyveno.

Knygoje apraðyti ir kaimevyravæ amatai bei darbai, gy-ventojø pravardës, nes dau-gelio kaimo gyventojø yravienodos pavardës; taip patkaimo ðviesuoliai ir jø nuo-traukos, kaimo sodybø iðsi-dëstymo planas, savininkøpavardës, o svarbiausia –kompiuterio pagalba sudary-ti giminiø medþiai, kaimo gy-ventojø paraðyti eilëraðèiai irpamëgtos dainos. Èia suras-ta vietos ir vietine tarme pa-raðytam tekstui, taip pat su-darytas tarmiðkø, kaime var-tojamø, þodþiø þodynëlis. To-kia knyga supaþindins ne tiksu kaimo gyventojø istorijo-mis, bet ir su kaimà supan-

èia aplinka.Idëja sukurti tokio pobûdþio

knygà – ádomi ir netikëta. Kasiðprovokavo jà parengti, sure-daguoti gausià, ið ávairiø pro-fesijø þmoniø surinktà me-dþiagà, kaip istorijos amþinin-kø prisiminimà? Ar tai siau-ro akiraèio, ar platesniø hori-zontø knyga?

Per tuos penketà metø te-ko bendrauti su 170 þmoniø,gyvenanèiø Radyðèiuje ar ki-lusiø ið ðio kaimo. Susisiektisu giminës nariais padëjo vi-sagaliai kompiuteriai ir tele-fonai. Ðeimos nariai mielaiduodavo kitø giminaièiø te-lefonø numerius. Bendravi-mas vyko ir telefonais, irelektroniniu paðtu. Su tais,kurie valdo kompiuterá, bu-vo lengva bendrauti, tikslin-ti jø raðinius, gauti nuotrau-kas.

Netikëtai geri atsiliepimaitø þmoniø, kurie jau paskai-të knygas. „Radyðèiaus“ pri-valomi egzemplioriai yra pri-statyti Lietuvos nacionalinësMartyno Maþvydo, Moksløakademijos Vrublevskiø,Vilniaus universiteto biblio-tekoms, Lietuviø kalbos,Lietuviø literatûros ir tauto-sakos institutams. Gal kas irsusidomës, bet kol kas apietai nieko dar negalëèiau pa-sakyti. Vienas sutiktaskraðtietis, pamatæs knygànaujø knygø ekspozicijojeM. Maþvydo bibliotekoje,taip jà ávertino: kokia kapi-talinë knyga!

Kaip suradote mecenatus,patikëjusius, kad knyga busvertinga ir ádomi ávairiemsskaitytojø sluoksniams?

Kadangi knyga yra apievienà kaimà, mecenatø daugnesuradau. Kaime tokiø ne-buvo. Kreipiausi á keletà la-bai turtingø ámoniø savinin-kø ir vienà stambø ûkininkà.Parëmë viena ámonë, nors jinëra labai turtinga, po nedi-delæ sumà paaukojo giminai-èiai ir draugai. Didþiausiàdalá teko paèiai pridëti ið sa-vø santaupø...

Bus daugiau