cmyk
Nr. 7 (2010) 2009 m. spalio 14 d.
Savivaldosdiena:bendradarbiavimasįvykoIr ma Kuršentaitytė, Bri gi ta VaitKeVičiūtė,Si gi ta turčinsKaitė,rūtašaltmerytė
spalio9dieną,minintvietossavivaldoslietuvoje90-ąsiasme-tines,šiauliųuniversitetosocialiniųmokslųfakultetoViešojoad-ministravimokatedrosiniciatyvabuvosurengtasavivaldosdiena.tą dieną dvi valandas šiauliųmiesto ir šiaulių rajono savival-dybėsemerusirkitųpadaliniųvadovuspakeitėviešojoadminist-ravimospecialybėsstudentai,ouniversitetobibliotekojebuvosu-rengtašventinėkonferencija,skirtasavivaldosjubiliejui.
ŠiauliųmerasGenadijusMikšyssimbolinį miesto raktą įteikė laikinai mero pareigas perėmusiaiviešojo administravimo specialybėsstudenteiJurgitaiMikolaitytei.Studenteitekoatliktituosdarbus,kuriuosatliekamiestomeras–pasirašinėti įvairias komandiruotes,atliktityrimąapiesavivaldybėstarybosnariųdarbą,spręstiįvairiasmiestiečių socialines problemas.Kadangi kiekvieno skyriaus laikiniejidarbuotojaiturėjoišspręstipoproblemą, tai merei Jurgitai tekotikrintisprendimovariantusirjuostvirtinti.Naujojimiestomerėjauišvakaroturėjosuplanuotųdalykiniųsusitikimų.Potrumpos,bet intensyviosdarbodienosJ.Mikolaitytėpasakojo, kad jų komanda buvolabaistipriirpareigasvykdėganasėkmingai.Pasakstudentės,tokiareali praktika davė daug daugiaunaudosneiteorinėsžinios.
Karolina Grigencaitė Šiauliųmiesto savivaldybėje užėmė Visuomenės informavimo skyriausatstovės spaudai postą. Jai tekospręsti tą dieną iškilusias problemas, atsakinėti į žurnalistų skambučius, teikti jiems informaciją,dalyvautiŠiauliųtelevizijoslaidosfilmavime. Studentė mano, kadšiampostui labiau būtų tikęsHumanitarinio fakulteto studentas,tačiau ir ji pati puikiai susidorojosuužduotimis.
Šiaulių rajono savivaldybėjemerą pakeitė studentas EdgarasVaitkevičius. Baigęs darbą laikinasisŠiaulių rajonomerasneslėpėemocijų:„Jaučiausikaipkarštojojekėdėje.Telefonaivisąlaikąnetilo“.
Šiauliųrajonomeropavaduotoju tądienądirboAndriusVaitkus.Andrius pasakojo, kad dirbti buvolabaiįdomu.Sulauktanemažaiskambučių iš rajono gyventojų.Vienasžmogusinformavo,joglabaipakiloVentosupėsvanduo.To
kius skambučius laikinajammeropavaduotojui teko užregistruoti.Vaikino įspūdžiai iššiosneeilinėspraktikoslabaiteigiami.
Jaunimo reikalų koordinatorėmis dirboAgnė Praninskaitė, JūratėDamskytė ir Jurgita Ruibytė.
Merginos gavo užduotį sugalvoti,kaipįbendrąveikląįtrauktiįvairiasrajonoorganizacijas,būrelius.Koordinatorės pasiūlė kasmet organizuoti stovyklas, būreliųnariamsdrauge aptarti veiklą. StudentėAgnė pasakojo, kad joms, antrakursėms, ši praktika buvo labainaudinga ir įdomi, tačiaunorėjosipadirbėti truputį ilgiau. Merginosapgailestauja,kadjųskyriusnesulaukė skambučių ir neteko spręstiproblemų.
Netradicinę vienos dienos studentų praktiką Šiaulių miesto irŠiaulių rajono savivaldybėse vainikavo Universiteto bibliotekojesurengtakonferencija„Šiaulių savivalda ir Universitetas: lūkesčiaiir perspektyvos“. Iš laikinų darbovietų sugrįžę viešojo administra
vimo specialybės studentai dalijosi įspūdžiais ir įgyta patirtimi,džiaugėsi jiems suteikta galimybeužimtiatsakingaspareigas.
Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta savivaldos 90mečiui.Susirinkusius dalyvius sveikinoŠiaulių universiteto prorektoriusdoc. dr. T. Tamošiūnas, Socialiniųmokslų fakulteto l. e. p. dekanėL. Juozaitienė, ŠiauliųmiestomerasG.Mikšys,ŠiauliųrajonomerasA.Gaubas.Pranešimusskaitėdoc.dr.A. Lazauskienė, Šiaulių merasG.MikšysirŠiauliųrajonomerasA.Gaubas.
Per pertrauką buvo galima pavartyti viešojo administravimospecialybės studentų bakalauroirmagistro darbus ir knygas apieŠiauliųsavivaldą.
Antrojikonferencijosdalisskirta diskusijai „Šiaulių savivalda irUniversitetas: lūkesčiai irperspektyvos“.Šiauliųmiestosavivaldybėstarybos narys V. Juškus pasiūlėpraktiškai pritaikyti studentų baigiamuosius darbus, kad įžvalgiosjaunimo idėjos būtų įgyvendintos.Šioms mintims pritarė ir Šiauliųrajono savivaldybės tarybos narysA. Šedžius: jis studentams siūlėdažniau apsilankyti savivaldybėse,pateiktisavoidėjų,pasidalytimintimis.
ŠiauliųmiestovicemerėD.MatonienėirŠiauliųrajonovicemerėI. Venciuvienė pakvietė ir kitusŠiaulių universiteto fakultetus įsitraukti į savivaldybiųveiklą,bendradarbiauti ir stengtis „būti savovalstybėsšeimininkais“.
Studentams, sėkmingai dirbusiems savivaldybėse, įteiktos atminimo dovanos ir pažymėjimai,palinkėta, kad laikinai turėtas pareigasjieužimtųirateityje.
sigitosinčiūrienėsirZigmoripinskionuotr.
TRUMPOSŽINIOSa.lankauskui–auksinėskrivūlėsriterioženklasSpalio9d.Lietuvosnaciona
liniameoperosirbaletoteatreVilniuje buvo surengtas iškilmingasminėjimas,skirtassavivaldosLietuvoje 90mečiui. Neeilinio jubiliejaus progaLietuvos savivaldybiųasociacijajauketvirtimetaiišeilėssavivaldaiirjosplėtrainusipelniusiemsfiziniamsasmenimsirgeriausiomssavivaldybėms įteikėapdovanojimus. Geriausios 2009m. savivaldybės buvo apdovanotos jubiliejinėmis Auksinėmiskrivūlėmisirdiplomais,olabiausiai savivaldai nusipelnę fiziniaiasmenys – Auksinės krivūlės riterio ženklais.Tarp penkių apdovanotųšiųmetųLietuvoslaureatųbuvoirmūsųUniversitetoGamtosmokslų fakulteto dekanas, buvęsŠiauliųmeras ir ilgametisŠiauliųmiestotarybosnarysdoc.AlfredasLankauskas.
išrinktasnaujasis lietuvosstudentųatstovybių
sąjungosprezidentasLietuvos studentų atstovybių
sąjungos(LSAS)kongresedviejųmetųprezidentokadencijaiišrinktas Arūnas Markas. Jis pakeitėprieš tai dvi kadencijas organizacijaivadovavusiąIndręVareikytę.
Prieš darbą LSAS biureA.Markas buvo Lietuvosmuzikosirteatroakademijosstudentųatstovybėsviceprezidentas.Naujai išrinktas LSAS prezidentas2009m.pavasarįbaigėLietuvosmuzikosirteatroakademiją,įgijomuzikos bakalauro kvalifikacinįlaipsnį ir atlikėjo profesinę kvalifikaciją.
Kaip teigiama LSAS pranešime,A.MarkasjautrejusmetusaktyviaiveikėLSASveikloje,dirbo atstovu aukštojo moksloreformos klausimais, socialiniųklausimų ir akademinio procesoreikalųkoordinatoriumi.A.Markasvedėveiklosplanavimo,Bolonijosproceso,akademinioproceso ir socialinės aplinkos, studijųkokybėsvertinimo,studentųatstovybės pagrindų seminarus,nuo š. m. gegužės yra NacionalinioBolonijos proceso ekspertųgrupėsnarys.
NaujasisLSASvadovasatstovavo Lietuvos studentamsEuroposstudentųsąjungoje,ŠiaurėsirBaltijosšaliųstudentųsąjungoje,dirbovykdantLSASprojektus.
Kviečialaimononoreikosskaitovųkonkursas
Š.m.lapkričio26–27d.Menųfakulteto Teatro katedra rengiaII Laimono Noreikos Lietuvosaukštųjųmokyklų skaitovų konkursą. Jame kviečiami dalyvautine tik teatrostudijųkrypties,betir visi kiti studentai. Pastarieji,norintysdalyvautikonkurse,spalio23d.13val.turiatvyktiįperklausąŠUMenųfakultetoMokomajameteatre.
smulkesnė informacija tei-kiama ŠUMenų fakultetoTeatrokatedroje tel. (841)590400; e.p.m.teatras@da.su.ltarbainternetewww.su.lt
„šiauliųuniversiteto“inf.
DėlstudijųįmokųgrąžinimoVyriausybė priėmė nutarimą dėl biudžeto lėšų, skirtų studijų
kainaivalstybėsfinansuojamosestudijųvietoseapmokėti,arbajųdalies grąžinimo į biudžetą (Vyriausybės 2009m. rugsėjo 30 d.nutarimasNr.1228).Pagal šį nutarimąValstybėsbiudžeto lėšos,skirtosstudijųkainaivalstybėsfinansuojamosestudijųvietoseapmokėti,arbajųdalisgrąžinamosįvalstybėsbiudžetą,jeigu:
•asmenysnutraukiastudijassavonoru,išskyrustuosatvejus,kaistudijosnutraukiamosperpirmųjųstudijųmetųpirmąjįsemestrą;
•asmenyspašalinamiišaukštosiosmokyklosjosnustatytatvarka.
Valstybinisstudijųfondasatleisnuostudijųįmokosgrąžinimo,jeigu:
•asmuostudijųsemestrąbaigėaukštosiosmokyklosnustatytulaiku,neturiakademiniųskolųirnevėliaukaiplikus5darbodienoms iki naujo studijų semestro pradžios raštu praneša aukštajaimokyklaiapiestudijųnutraukimą;
•asmuoteisėsaktųnustatytatvarkapripažintasneįgaliuirpateikiapažymąapieneįgalumą;
•asmuomiršta.Dokumentenumatoma,kadstudijųįmokosValstybiniamstudijų
fonduituribūtigrąžintosper180dienų.Galimabuskreiptisdėlįmokosgrąžinimodalimis,betneilgiauneipervieneriusmetus.Užlaikunegrąžintąsumąarlikusiąnegrąžintąjosdalįfondasskaičiuosdelspinigius–0,02procentoužkiekvienąpavėluotądieną.
A. Prakšelytė, I. Putvinskaitė darbavosi Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriuje
Laikinoji Šiaulių miesto merė J. Mikolaitytė bendrauja su
mero patarėja D. Martinkiene
cmyk
2psl. 20091014
ŠUprofesinėssąjungospirmininkėUniversitetobendruomeneilinkisusitelktinaujojišvietimoirmoksloreforma,probleminėpaskolųsis-
tema,įtemptafinansinėsituacija–taiklausimai,aktualūsaka-demineibendruomenei.reformųskersvėjuosevisaktualesnėtampairProfesinėssąjungosveikla.Į mūsų klausimus atsako šiaulių universiteto profesinės
sąjungospirmininkėangelėKavaliauskienė.–Dažnaisuuniversitetodar-
buotojais sudaromos terminuo-tos darbo sutartys mokslo me-tams (rugsėjo–birželio mėn.), otai leidžia institucijai sutaupytinemažai lėšų. Kaip šį universi-teto taupymo būdą vertina šuprofesinėsąjunga?
–Taiyravisųaukštųjųmokyklųproblema.Tarkime,dėstytojasyraatestuotas,galitoliaudirbti,tačiauneskelbiamaskonkursas.Vadinasi,žmogus,atestuodamasisužpraėjusiąpenkeriųmetųdarbokadenciją,nežino, bus ar nebus skelbiamaskonkursas. Šią nežinomybę dėltolesnio darbo traktuočiau kaipdidžiulę problemą. Pagal naująjįAukštojo mokslo įstatymą tiedėstytojai, kurie dabar atestuojasi,išdirbędvikadencijas,jauturėsneterminuotądarbosutartį.Terminuotų darbo sutarčių sudarymasikibirželiomėn.sudarbuotojuyravienastaupymobūdų.Koldartaikomaterminuotųdarbosutarčiųirkadencijos baigties sistema, darbuotojai išgyvenanemažąpsichologinį diskomfortą, patiria nesaugumojausmą.
–Žiniasklaidojepasirodėpra-nešimų,kadKlaipėdosuniversi-teto dėstytojus ketinama išleistinemokamųatostogųlapkritį(sa-vaitę) ir gruodį– (dvi savaites).Panašiųsprendimųgalitikėtisirlietuvosžemėsūkiouniversitetodarbuotojai. Jei taip būtų keti-nama pasielgti irmūsųuniver-sitete,kaipįtaireaguotųProfe-sinėsąjunga?
– Pagal Darbo kodeksą liepti išeiti nemokamų atostogų administracija neturi teisės. Galimatik tartis su žmonėmis. Profesinėsąjunga stengsis garantuoti teisinę šio klausimo priežiūrą. Mestaippatteiravomėsdėlnemokamųatostogų ir mums buvo atsakyta,kadkolkastokiosbūtinybėsnėra.Suprantame sudėtingą finansinęUniversitetopadėtį,betžmogiškasisveiksnystaippatsvarbu.Reikiapasidžiaugti,kadkaikitosaukštosios mokyklos jau neišvengė nemokamųatostogų,mūsųUniversitetasdardirbastabiliai.Norėtųsiirpalinkėti to stabilumo. Labiausiaižmones slegia nežinomybė. Tikatvira diskusija tarp administracijos ir bendruomenės gali padėtisusitelktidėlbendrotikslo–mūsųUniversiteto.Tikėkime,kadtaipirbus.
– Kaip vertinate kol kas tik
pradedančią veikti naują stu-dentųpaskolųstudijųkainaisu-mokėtisistemą?
– Apie tai daug ir atsakingaikalbėjome aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų pirmininkų susirinkime. Nutarėme kreiptis į STTdėl galimo paskolų sistemos neskaidrumo.Mesmanome,kadperpalūkanų mokėjimą bankams netenkama daug lėšų. Tai nėra naudinga valstybei ir studentams, tainaudingatikbankams.
– su kokiomis bėdomis, pro-blemomis susiduria kitų univer-sitetųprofesinėssąjungos?
– Iš tiesų visų bėdos panašios. Rugsėjo mėnesį vykusiame aukštųjų mokyklų profesiniųsąjungų pirmininkų susirinkimesvarstytipriėmimoįaukštąsiasmokyklas rezultatai, stojimo sąlygos.Sutarta,kadvisuosešaliesuniversitetuose dėl vykdomos švietimoir mokslo reformos kyla nemažaiproblemų,norsšvietimoirmoksloministrasG.Steponavičiusšiąprasidėjusiąreformąvertinalabaioptimistiškai.Dabartinėstojimotvarkanėra palanki visoms aukštosiomsmokykloms.Tieskaičiai,kurietaipdžiuginašvietimoministrą,tėratikskaičiai,nesneviskaspaklūstamatematiniams skaičiavimams. Dabartinė stojimo sistema yra taisytina.Josišskaidymaspagal6sritisbuvo žalingas kai kurioms studijųprogramomsiruniversitetams.
Matome, kad meno sričių studijos (dailė, muzika) apmokestintosperdidelekaina, studentainepajėgūsužjasmokėti.Šalyjevykdomaydingakultūrospolitika.Jukkultūrosdalykainegalikonkuruotisu tokiomis specialybėmis kaipteisė, ekonomika, vadyba ir pan.Dabarmenostudijosapmokestintosmilžiniškomissumomis,tačiaušiasstudijasbaigusiejinėragarantuoti,kadgausgeraimokamądarbą,kadgalės atiduoti paskolą už studijas.Kultūranegali savęs išlaikyti. Jeigumesmanome,kadesameišsilavinusiostautospiliečiai,taiturimelabai atsakingai įvertinti visus sureforma susijusiuspokyčius ir pasekmes.BūtentšiandienmesgalimeprarastituosLietuvostalentus,kuriegalėtųgarsintišalįateityje.
–KokiaskitasproblemasšiuometusprendžiaProfesinėsąjun-ga?
– Neseniai buvo svarstomasklausimas dėl bazinio mėnesinioatlyginimo (BMA) pasikeitimo.
Kiekvienam Profesinės sąjungosnariuiįel.paštodėžutęišsiuntėmeinformacijąapieBMAsumažėjimąnuo128iki122Lt.MūsųUniversitetas,kaipirdaugeliskitų,BMAsumažinonuorugsėjo1d.Aukštųjųmokyklųprofesiniųsąjungųpirmininkų susirinkime buvo nuspręstapateikti Vyriausybei ieškinį, kadBMA turi būti sumažintas ne nuorugsėjo1d.,onuospalio1d.,nespagalDarbokodekso120str.apiedarbo mokėjimo sąlygų keitimądarbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš 1mėnesįikijųįsigaliojimo.
Kaip žinome, iki 2011 m.gruodžio mėn. Universitetas turitapti viešąja įstaiga, kurios vienassvarbiausių valdymo organų busTaryba. Aukštųjų mokyklų profesiniųsąjungųpirmininkųsusirinkimenutartasiekti,kadįšiastarybasbūtų įtraukti ir profesinių sąjungųatstovai.
– Kokiomis dar veiklos sriti-mis užsiima universiteto profe-sinėsąjunga?
– Neseniai Šiaulių universitete Profesinės sąjungos komitetasinicijavo seminarąpaskaitą „Savipagalbospaslaptyskrizinėjesituacijoje, arba kaip padėti sau“, kurįvedėŠiauliųdarborinkosmokymoir konsultavimo centro psichologėVirginija Servutienė. Seminarekalbėta apie tai, kaip rasti vidiniųištekliųšiuokriziniu laikotarpiu. Įšią paskaitą išklausyti profesionaliospsichologėspatarimųbandėmekviesti ne tik Profesinės sąjungos narius, bet ir kitus Universiteto darbuotojus.Gaila, kadmūsųbendruomenės aktyvumas buvomenkas. Ateityje ketiname rengtiseminarus ir diskutuoti rūpimaisklausimais.Tačiaunesiekiamekeltinereikalingochaoso,nespsichologinisstabilumasšiuolaikotarpiuyra itin svarbus.Artimiausias numatomas seminaras siejamas suteisiniais ir juridiniais klausimais.Drauge svarstome, kaip paskatinti aktyviau dalyvauti juose mūsųbendruomenę. Dar viena veikloskryptis–kultūriniolaisvalaikioorganizavimas.SpaliopabaigojeProfesinėssąjungosnariuspakviesimeį teminęekskursiją„Kelionėsūrioiralauskeliu“.
Su Profesinės sąjungos nariaissiekiame užmegzti glaudesniuskontaktus, burti juos ir aktyvinti. Šiuo sunkiu visai Universitetobendruomeneilaikunorėtume,kadbūtume vieningi. Priklausyti Profesineisąjungai–vadinasibūtiaktyviupiliečiu,gebančiuginti savoteisesirkovotinetikužsave,betiružšaliaesantįkolegą.
KalbėjosiGintarėGalinienė
BepublikacijųnėrajokiųgalimybiųįstotiįdoktorantūrąŠUGintarėGalinienė
Žiniasklaidojepasirodėstraipsnių,kuriuoseteigiama,kadatėjusekonominei krizei būsimieji doktorantai kaip papildomą pajamųšaltinįšaliasavodarborenkasistudijasdoktorantūroje–doktoran-tostipendiją.tačiaušiauliųuniversitetenorinčiųjųstudijuotiedu-kologijoskryptiesdoktorantūrojeskaičiusnepakito–kasmetpre-tenduoja 2–3 žmonės į vieną vietą. šiemet į vieną vietą stojo trysstudentai.
universitetasdžiaugiasi stojančiųjųmokslopasiekimaisKaipinformavoMoksloirmeno
skyriaus vedėja doc.DaivaKorsakienė,šįmettikraibuvoiškorinktis:daugelis stojančiųjų į doktorantūrąne tik gerais pažymiais baigę magistrantūrą, bet jau ir dirbę mokslinįdarbą,daugelisturėjęstraipsniųprestižiniuose mokslo žurnaluose.„Jau keletą metų iš eilės neturintieji publikacijų neturi jokių galimybių įstoti į doktorantūrą mūsųUniversitete. Konkurse dalyvaujaišties stiprūs pretendentai, parengęnevienąedukologijoskryptiespublikaciją, išspausdintą žurnaluose,įtrauktuoseįLietuvosmokslotarybospripažintasduomenųbazes“,–
teigėdoc.D.Korsakienė.Į 6 nuolatines (dienines) vie
tas šiemet sulaukta18pretendentų.Tarp stojančiųjų buvo ne tik mūsųUniversitete dirbančių žmonių: nemažai stojo baigusiųjų kitas šaliesaukštąsiasmokyklas.
yranorinčiųjųmokėti uždoktorantūrosstudijasAtrankosįdoktorantūrąkriterijai
šiemet nesikeitė: mokslinė pretendento veikla (edukologijos krypties publikacijos), diplomo priedopažymių vidurkis, užsienio kalbostestas ir pokalbis. Pirmenybė teikta edukologijos magistro arba jįatitinkančią kvalifikaciją (seniejidiplomai, išduoti iki 1992 m.) turintiems konkursantams. Į nuolati
nes6vietas įstojonetikŠU,bet irkitų aukštųjųmokyklų absolventai.Gautas vienas pageidavimas studijuoti doktorantūroje mokant visąstudijų kainą. Kitų, pageidaujančiųstudijuoti ištęstinėse trečiosios pakoposstudijosemokantvisąstudijųkainą,prašymųMoksloirmenoskyriuslaukiaikilapkričio1d.Metamsdoktorantūros studijosŠUkainuoja10 920 Lt. ŠU doktorantas, priimtasįvalstybėsfinansuojamąstudijųvietą,pirmaisiaisstudijųmetaiskasmėnesį gauna 1079Lt, antraisiais–ketvirtaisiais–1248Ltstipendiją.
GautavienaapeliacijaIš pretendentų, stojusių į dok
torantūrą ŠU, šiemet gauta vienaapeliacija, susijusi su publikacijųvertinimu.Septyniųnariųpriėmimokomisija vertino tik edukologijoskrypties publikacijas, patvirtintasLietuvos mokslų tarybos duomenųbazėse, kaip ir parašyta priėmimotaisyklėse.Apeliaciją teikusiam asmeniuibuvoįrodyta,kadtikvienąišpateiktųpublikacijųgalimapriskirtiedukologijoskrypčiai.PasakMoksloirmenoskyriausvedėjos,šiemetvertinantpretendentusdalyvavovisikomisijosnariai,todėlgalimateigti,kadseptyniųžmoniųvertinimasyrapakankamaiobjektyvus.
ProjektinėaudraįsisukoįŠiauliųuniversitetąuniversitetosenatasvienobalsopersvaranepritarėsiūly-
muisujungtidumažiausiusšufakultetus–Gamtosmokslųbeimatematikosirinformatikos.senatovaliauniversitetaspraradogalimybęteiktiparaiškądėlGamtosmokslųfakul-teto infrastruktūros ir laboratorinės įrangosmodernizavi-moprojekto.su tarptautinių ryšių ir plėtros prorektoriumiteodoru
tamošiūnukalbasiredaktoriusZenonasripinskis.
– Kaip jaučiatės po aud rin go se na to posėdžio, ku ria me ne buvo pri tar ta Jūsų siūly mui?
– Pradžioje buvo apmaudu,niekaisnuėjomanomėnesiopastangos įtikintidaugybęžmoniųirkolektyvų.Kągi,gavomegerądemokratijos pamoką. Sutinkusumatematikais, kad „negalimapervažiuoti buldozeriu per visąfakultetą“.Matematikosirinformatikos fakultetaspadarėviską,kadnebūtų jungiamasi suGamtosmokslųfakultetu.Taijųteisė.Kasyrageriau,parodysateitis.
Kitavertus,gerai,kad fakultetų jungimosi klausimas buvosvarstytas senate. Aistros dėlUniversiteto vidinės optimizacijosvirėnuogegužėsmėnesio,kaiŠvietimoirmoksloministerijapaskelbėpirmąjįkvietimąprojektams,siejamiemssuAukštojomokslo struktūrų optimizavimu.Buvo pasiūlyta daug įvairių variantų, sunerimę buvome visi.Manau, po senato posėdžio šisklausimasilgainebuskeliamas.
Po eilinio vizito į Švietimoir mokslo ministeriją padangėprašviesėjo: buvome paskatintiieškoti optimizavimo galimybiųbentkatedrųirstudijųprogramųlygmeniu.Tokiųgalimybiųatsirado Humanitariniame, EdukologijosirMenųfakultetuose.Čianatūraliaibręstaseptyniųkatedrųsujungimas į tris.Rugsėjo30d.senataspatvirtinoŠiauliųuniversiteto pertvarkos, įgyvendinantMokslo ir studijų įstatymą, gairių papildymus, kuriuosenumatomaMenoedukologijoskatedrąprijungti prie Ugdymo sistemųkatedros, Piešimo ir Tapyboskatedras– įDailėskatedrą,Romanų ir germanųfilologijos beiRusų kalbos katedras prijungti prieUžsienio kalbų katedros.Atitinkamai šiuose fakultetuoseruošiamasi iš septynių bakalaurostudijųprogramųpaliktivienąintegruotąprogramą, o kitas integruoti šakomis į daugiau studentųsurenkančiasprogramas.
Šis katedrų ir studijų programų optimizavimas įgalinoteikti naują paraišką studijų infrastruktūros ir bazinės įrangosmodernizavimui minėtuose fakultetuose. Ketiname rekonstruoti Humanitarinio fakultetopastatą, įrengti penktąjį aukštą,kartu pakeisti vandens ir energetines sistemas, sutvarkyti pastatostogą ir fasadą.Naujajameaukšte turėtų rastis modernioslaboratorijos, inovatyvios technologijosaukšto lygio integruotoms užsienio kalbų ir dalykostudijoms visiems UniversitetobakalaurostudijųIkursostuden
tams.Naujausiaelektroninėįranga įgalins transliuoti moderniasstudijų technologijas ir formuotielektroninesstudijųduomenųbazesMenųirEdukologijosfakultetams.Čiairginumatomosnaujosbazinėsįrangoslaboratorijos,įgalinančios studijuoti užsieniokalbomis menų ir edukologijosdalykus, diegti naujas ugdymosistemas.Ateity tokių galimybiųgali atsirasti ir kituose fakultetuose.
Spalio 15 d. teikiame šio beveik7mln.Ltapimtiesprojektoparaišką. Jei ji nebus atmesta,Švietimo ir mokslo ministerijagalisumumisvestiderybas,reikalauti korekcijų, patikslinimų.Sėkmingų derybų atveju galimetikėtis sulaukti kvietimo teiktiprojektątvirtinimui.
– Kuo dar ga li te nudžiu gin ti?– Džiaugsmų daug, ir gyve
nimasvisadagražus.Spalio7d.įteikėmenetketuriųprojektųparaiškas.Taiapie1mln.Ltapimties projektai: Modulinės sąrangos diegimas į studijų sistemą,inovatyvių studijų formų diegimas; Imitacinių centrų veiklosintegracija į studentų praktiką;Tįsiosios praktikos organizavimas; Kooperuotų probleminiųstudijų ir praktikos integracija. Sėkmės atveju šie projektaiturėtų gerokai modernizuoti tradicinį požiūrį į studijas, įgalintųdaugumą Universiteto dėstytojųįgytišiuolaikiniųvadybosstudijųorganizavimokompetencijų.
Spalio12d.įteikėmetarptautinį (partneriai – Latvijos universitetai) projektą apie jaunųdėstytojų mokslinės veiklos tobulinimą.
Spalio12d.įteikėmetarptautinįprojektąapiedėstytojųmokslinėsveiklostobulinimą.
Spalio9d.gavomežinią,kadlaimėjomeprojektąkartusuŠiauliųmiestosavivaldybeirJelgavosžemės ūkio universitetu mažintibiurokratiją bei dokumentacijosapimtis savivaldybėse. Laukiaįdomūs netradiciniai tyrimai, šisprojektas–nemažasiššūkisUniversiteto bendruomenei. Projektinėveikla–nepaprastaikūrybingasdarbas.
Kvietimai teikti paraiškasprojektams ES paramai gautibyra kaip gaivus pavasario lietus į ištroškusią žemę. Tikimės,ir Šiaulių universiteto sodas suvešės, pasipuoš nauja augmenija, originaliais žiedais.Tadavisigyvensime jame daug smagiau,tapsime stipresni, kūrybingesni,sulauksimedaugiausvečių–studentų.
ZenonoRipinskionuotr.
cmyk
3psl.20091014
Kraujasneturikainos–jisneiperkamas,neiparduodamasspalio 6 d. tris valandasedukologijos fakultete vyko neatlygintinos kraujo donorystės akcija,
skirtatarptautineimokytojųdienaipaminėti.šiąakcijąorganizavo fakultetodekanėdoc.aušraKazlauskienėirfakultetostudentųatstovybėspirmininkėaurelijamarcinkutė.neatlygintinaikrau-jodavė35studentai.
Neatlygintinoskraujodonorystėsakcija Universitete pradėta rengtipriešdešimtmetų,vossusikūrusnemokamų donorų visuomenineiorganizacijai„Šiauliųdonoras“.VšĮ„Šiauliųdonoras“direktorė,Nacionalinės donorų asociacijos tarybosnarė, Šiaulių krašto koordinatorėhematologė Danutė JakštonienėdžiaugiasiŠiauliųuniversiteto studentų iniciatyva prisidėti rengianttokiasakijas.Technologijosfakultetasbuvopirmasis,kuriamepradėtarengtikraujodonorystėsdiena.Šiamefakultetekasmetrugsėjoantrąjąsavaitę vykdoma neatlygintinoskraujodonorystėsakcija.Netrukusjibusskelbiamairkituosefakultetuose.
VšĮ „Šiaulių donoras“ tikslas–padėtigydymoįstaigomsapsirūpinti saugiukrauju irparaginti,kadkuojaunesnižmonėsduotųkraujo. Svarbiausia, kad duodantkraują kartu patikrinama ir donoro sveikata.D. Jakštonienė pastebi, kad kasmet studentai vis aktyviau dalyvauja neatlygintinoskraujodonorystės akcijose. „Edukologijosfakultetevykusiojeakcijojedalyvavoirtiestudentai,kuriedarmokydamiesimokykloje duodavokraują.Pavyzdžiui,RasaIva
nauskaitė jau devynis kartus neatlygintinai davėkraują. Merginadar besimokydama „Saulėtekio“vidurinėjemokykloje įsitraukė į šiąakciją. Kita pirmakursėstudentė,Rasa Kurnickaitė, taip pat Žagarės gimnazijoje pradėjusi dalyvauti neatlygintinos kraujo donorystės programoje, tai tęsia irstudijuodama Socialinės gerovės irnegalėsstudijųfakultete“,–vardijakraujo donorystėspropaguotoja.
D. Jakštonienėįsitikinusi, kadkraujasneturikainos – jis nei perkamas, nei parduodamas. Todėlneatlygintinai kraują duodantysžmonėsyrakaippavyzdyskitiems.Šįkartkraujądavusiejigavopodviplyteles šokolado. Donorams, duo
dantiemskraujoužužmokestį,skiriama40litųkompensacija.
GintarėGalinienė
Ze no no Ri pins kio nuo trau ko je: do no rystės ak ci jos Edu ko lo gi jos fa kul te te aki mir ka
Arkalbėsime Universitetetarmiškai?Kasmet universiteto studentų gretas papildo maždaug du
tūkstančiaivaikinųirmerginų.Jieatvykstaišįvairiausiųlietuvoskampelių.Vieniems iš jųnamai–vosuždešimtieskilometrų,ki-tiems–užkeletošimtų.lietuvadalijamaįatskirusregionus,todėlįšiauliusatvykstaįvairiųtarmiųatstovų.Jeidialektologijosmokslošalininkainesupyks,pavadinkimeregionussenaisiais,visiemsgeraisuprantamaisvardais–aukštaitija,Žemaitija,suvalkijairDzūki-ja.šiauliųuniversitetemokosivisųšiųtarmiųatstovų.
Ilgus metus gyvenę savo gimtuosiuose miestuose ir kalbėjęįprasta tarme, studentai sunkiaiprisitaikoprienaujoskalbinėsaplinkos.Daugumaipuikiaipavyksta per paskaitas kalbėti taisyklinga bendrine kalba, tačiau neretaivienosarkitostarmėsatstovasperpertraukas ar po paskaitų sulaukiapatyčiųirkritikos.Juokiamasiiš žemaičių galūnių trumpinimo,suvalkiečių ypač ilgų balsių tarimo, dzūkiškų afrikatų. Pirmakursiaiganaskaudžiaireaguoja,todėlstengiasi prisitaikyti, kalbėti bendrinekalba.Ar tikraivertaatsisakytisavotarmės?Kaipreaguotiįpašaipas? Klausiame Universitetostudentų: kaip jie prisitaikė prietarmiųskirtumųirkokiųpatarimųturipirmokursostudentams?
Studentė Evelina (SMF IV kursas) sako, kad niekada nekreipėdėmesioįkalbą:„Mannesvarbu,kaipkalbaaplinkiniai.Tarmėsyragražios,todėlasmeniškaiašniekonekritikuoju.Niekasnekritikavoirmanęs.Galmūsųfakultetetainėralabaisvarbu.Pati esu aukštaitė, tad kalbu labaipanašiai,kaipir turėtųbūtikalbamabendrine kalba. Visiems, patiriantiems patyčias dėl tarmės, galiu tikpalinkėtiignoruotituosneišmanėlius.Saugokitetai,kąturitegražaus,išskirtinioirsavotiško.“
III kurso Menų fakulteto studentas Vilius sako ir pats patyręsužgauliojimų dėl žemaičiavimo:„Studijuodamas I kurse labai sunkiai adaptavausi, nes mokykloje,bent jauperpertraukas,visibuvome pripratę šnekėti žemaitiškai.Iš pradžių juokeliai apie ryškųmano kalbos skirtumą, neva juokingusžodžiusatrodėmieli ir juokingiman pačiam.Vėliau jie ėmėatsibosti, žeisti, nepajutau, kaippradėjau keisti savo kalbą. Juokainetruko ilgai,bet tarmęspėjaupakeisti,netpastėvuskalbubendrinekalba. Manau, kad tarmę, kaip irtautosaką bei kitą tautos palikimą,reikia labai saugoti.Gailiuosi, kadbijojauatsikirsti.Ojukvisostarmėsgražios,negalimaignoruotikažkuriosvienos.Dažniausiaityčiojamasiištų,kuriųgrupėjearfakulteteyramažiausiai.Mano patarimas – nenusileistiirkalbėtitarmiškai.“
PirmakursėJulija,atvykusistudijuoti edukologijos net iš Marijampolės, sako: „Suvalkijoje meslabaiilginamebalsius.Esunekartągirdėjusikomentarų,kadypačmarijampoliečiai per televiziją šneka labai negražiai. Man ir pačiainelabai gražiai skamba įrašai susuvalkietiška tarme, tačiau pati
kalbėdamanejaučiuskirtumo tarpsavo ir kitų kalbos. Kiti tą skirtumąpastebi.Ne tikUniversitete,bet irparduotuvėje,banke įmaneatkreipiadėmesį,palydižvilgsniu.Pirmąsias savaites labai pykau irišgyvenau,norsniekas įakismannesakė, kad kalbu blogai ar juokingai.Dabarbaigiupriprasti,oirdėstytojaigiria,kadkalbu,kogero,taisyklingiausiai iš visos grupės.Mansmagu taigirdėti irvisainesiruošiuatsisakytisavotarmės.Kitiemspatarčiauelgtistaippat.“
Daugumastudentųpasisakoužtarmių saugojimą ir branginimą,tačiau visada atsiras studentų,mėginančių pasišaipyti iš kalbos,gyvenamosios vietos ar kitų dalykų.Tarmėsirtaipnyksta,modifikuojasi,todėlprivalujassaugoti.Ypačgerai tai suprantahumanitarai. Pakalbinome prof. GenovaitęKačiuškienę,kuriosmintysgalibūtiįdomiosvisiems:„Tarmesišsaugotiirjasbranginti–kiekvienošiektieksusipratusiopiliečiopareiga.Otuolabiau–studento,filologo,lituanisto!Tai –neišsenkantis kalboslobynas, kuriame slypi senosiosprabaltiškos ar indoeuropietiškosformos.Tikdidžiuotis,oneslapstytis ar išsižadėti tarmės reikia.Kiekkalbosperliukųturiišsaugojusios tarmės, galima sužinoti pavarčiusžymiausių lietuviųdialektologų, baltistų ar indoeuropeistųZ.Zinkevičiaus,A.Girdenioirkt.darbus.Žinoma,negalimapriešintilietuviųbendrinėskalbosirjostarmių.Kiekvienaišjųturisavovartojimosferas.Bendrinėkalba–taioficiali,valstybinė,visosLietuvoskalba.Tarmė–širdiesirgimtinės,tėvų žemės kalba, tinkanti bendrauti su tėvais,artimaisiais, savokraštoatstovais.
Šiaulių universiteto studentai rašo kursinius, bakalauro armagistro darbus, kuriuose nagrinėja įvairiausių socialinių grupių atstovų požiūrį į tarmes, jųvartoseną. Įdomu pastebėti, kadžemaičiai šiuo aspektu yra didesni savo gimtosios tarmės patriotai–dažniauužaukštaičiusvartojatarmęirsavovaikusdažniaumokogimtosios tarmės, su jais ir sukitais žemaičiais aktyviai bendraujatarmiškai.Aukštaičiai–ypačnedideliųtarmiųatstovai–dažniaunusigręžianuo savogimtųjų tarmių,netirbuitiniuosepokalbiuoseganadažnaivartodamibendrinėskalbosformas.Otaineturėtųbūtisektinaspavyzdys!“
irmaKuršentaitytė
KonferencijaBazilionuoseVytenisRIm kuSspalio9–10d.šiauliųuniversitetasdraugesulietuviųirukrai-
niečiųistorikųasociacijaBazilionųvidurinėjemokyklojesurengėmokslinę konferenciją „Vienuolių bazilijonų kultūrinės veiklosPadubysyje260-mečiui“.tarpkonferencijosorganizatoriųirda-lyvių–šv.BazilijausDidžiojoordinas(OrdosanctiBaziliimag-ni).taijaudevintojišiociklokonferencija.ankstesnėsvykouk-rainoje(lvove,Bučiačyje),Vilniuje,šiauliuose,Bazilionuose.
Vienasišženkliausiųkonferencijos akcentų – paminklo, skirtoŠv. Bazilijaus Didžiojo Ordinui,pastatymasirpašventinimasBazilionuose.PaminkląišgalingoąžuolosukūrėskulptorėBirutėKasperavičienė, jai talkininkavo josvyrasskulptoriusKazys ir sūnus Jonas.Paminklaspuikiaiderapriegamtovaizdžio, artimas lietuvių liaudieskūrybai,atspindipolėkįįpažinimąiršviesą.Paminklas–nefigūrinis,antjoiškaltasOrdinoženklas–stilizuotos liepsnos. Kūrinys ženklinatąvietą,kuriojeprieš260metųbuvoįsteigtasunitųvienuolynasir
mokykla,davusiLietuvainemažaiįžymiųžmonių,tokiųkaipįžymusisXIXa.architektasFulgencijusRimgaila.
Konferenciją sveikino Lietuvos seimo narė Rima Baškienė,pranešimus skaitė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarasdr. Romualdas Ozolas, Bazilionųvidurinės mokyklos direktoriusRimantasGorys,Šiauliųuniversitetoatstovaiprof.dr.DonatasJurgaitis, dr. Aldona Vasiliauskienė,doc.dr.IrenaRamaneckienė,prof.habil. dr.VytenisRimkus; svečiai
nukeltaį5psl. nukeltaį5psl.
Apiemokslą,dėstytojusirstudentusDoc.dr.JonasJasaitissocialiniųmokslųfakultetotarybosnarys
Kartą paskaitos pradžioje paklausiau ketvirtakursių, besi-ruošiančiųrašytibaigiamuosiusbakalaurodarbus,kuriaismūsųuniversiteto dėstytojų moksliniais darbais jie ruošiasi remtis.studentaiatrodėgerokaisutrikę.Vienasnerišliaipralemenoapieatsitiktinaiužkliuvusįdėstytojostraipsnį,kitaspasisakėgirdėjęsporos dėstytojų pasisakymus televizijos laidoje, dar kitas prisi-minėmatęsdėstytojovadovėlįuniversitetoknygųkioskelyje.štaiirviskas...
Pasiteiravau apie jiems labiausiai įstrigusius kituose universitetuose besidarbuojančių Lietuvosmokslininkų ryškiausiuspastarųjųmetų pasiekimus: išradimus, atradimus, naujas teorines koncepcijas.Betiršįkartąatsakymųlietusneprapliupo.Studentaipainiojodabardirbančiusdėstytojussujauseniaimirusiais,doktorantussuprofesoriais, visuomenės veikėjus sumokslininkais.Bet labiausiai juospribloškėtrečiasisprašymas:įvardykite visų laikų Lietuvos mokslininkų indėlį į pasaulio mokslą.Kažkaspusbalsiusumurmėjo:„Arirtokiųbūta?“
Netikėtai kilusi, nors ir ganavangi diskusija atskleidė, kad nemažai daliai studentų atrodo, jogstudijos – kažkokių anoniminiųasmenybių parašytų vadovėliųišnagrinėjimasirįsiminimas.Apietai, kad savojoUniversiteto teorinio kurso dėstytojas ar praktiniųužsiėmimų vadovas yra ir mokslininkas, gal net gana reikšmingųdarbų autorius, retokai pagalvojama. Susiformavusi nuomonė, kadtikrasis mokslas yra kažkokianepaprasta veikla, kuri plėtojamakažkur toli nuo Lietuvos, todėlsunkiai įsivaizduojama savajameUniversitete.Mokslodarbų rezultatusdažnokaisuvokiametikkaippačiupinėjamus,t.y.medžiaginiusdalykus: naujas ryšių priemones,kitokiukurupildomusarbamažiaukuronaudojančiusvarikliusirpan.Suvokti humanitarinių ar socialinių mokslų naujoves dar ne vienam–labaisunku.
Mokslo ir studijų integracijostema – viena aktualiausių tobulinantuniversitetiniougdymoturinįirmetodus.Daugkaspasakys,kadjinėranaujairmūsųUniversitete.Turimenevienądešimtįdėstytojų,kuriesusavotyrimaissupažindinaaktyviausiusstudentusirnetįtraukiajuosįšiųtyrimųprogramas.Ir
vis dėlto šioje veikloje dalyvaujaarjadomisitikrainedidelėdalisišdvylikostūkstančiųstudentųbūrio.Likusiųstudijųturinys–nepateisinamai formalus, grindžiamas nesisteminga akademine veikla, opasyviu, netgi epizodišku dalyvavimu paskaitose per semestrą ir„šturmavimu“ per egzaminų sesijas. Bene apmaudžiausia tai, kaddidžioji studentų dalis nesusidomi net Universitete rengiamomistarptautinėmis mokslo konferencijomis,kuriosedalyvaujapaskaitose minimų arba per seminarusnagrinėjamų vadovėlių autoriai,žymiausi atitinkamos mokslo srities atstovai, kuriuos tikrai būtųvertapamatytiirišgirsti.
2oji Jono PranoAleksos tarptautinėmokslokonferencija„Šiuolaikinio kaimo vizija“, įvykusiSocialinių mokslų fakultete kovo16 d., suteikė vieną iš tokių retųprogų–ne tikpasiklausyti, bet irtiesiogiai dalyvauti mokslinėsediskusijose, sugriauti įsikaltą primityvią nuomonę apie kasdienminimus,betištikrųjųnepažintussocialiniusreiškinius.
Kastas–šiuolaikiniskaimas?Vienaišaplinkybių,benelabiau
siaitrukdančiųLietuvossocioekonomineipažangai,yravisdarvyraujantis mąstymas, besiremiantispraeito šimtmečio pradžios sąvokomis,kaimąsuvoktikaipgerokaiizoliuotąerdvę,kuriojeužsiimamatik žemės ūkiu, o kaimietį – tikkaip žemdirbį. Kaime gyvenan-tis politikas, verslininkas, mokslininkas ar menininkas kažkodėlnelaikomaskaimiečiu.Viskas,kasnėra „žemdirbiškas kaimas“, pasmus vadinama netradicine veikla,nors ta „netradicinė“ – jau seniaiyratradicinėišsivysčiusiosevalstybėse.
Lietuvosviešojojeerdvėjetebevyrauja įsitikinimas, kad visi, kastikgali,turibėgtiiškaimo,suprantamokaipvieta,kuriojedominuojafiziškailabaisunkus,primityvusirnešvarus javų ir bulvių, karvių irkiaulių auginimas, alinantis daržųravėjimas. ES15 valstybėse kaimogyventojųskaičiusjaupasiekė50 proc. ir toliau didėja. Beveikniekas nebevartoja sąvokos kaimasmumsįprastaprasme,nestenkaimąseniaisuvokiakaipneurbanizuotą arba dalinai urbanizuotąužmiesčiovietovę.
Daugeliui lietuvių būtų sunkunetsuprasti,kaddaugiaukaip4/5tokių JAV didmiesčių kaip Čikaga(Chicago,IL)teritorijossudarokaimas(lietuviškuįsivaizdavimu),nes joje stovi individualios sodybos su erdviais kiemais, ūkiniaispastatais, sodais irpan.Klivlendo(Cleveland,OH) priemiestisKirtlandasmums atrodytų kaip klasikinėkaimiškavietovė,nesatstumaitarpgretimųsodybų, išsidėsčiusiųprieasfaltuotokelio,siekiaiki100metrų. Sodyboms skirti 1–2 akrųdydžio (1 akras – apytiksliai 0,4ha) sklypai. Jų ribas žymimedžiųarba gyvatvorių juostos. Gyvenamasisnamas atitrauktasnuokelioper pusšimtį metrų, taip apsisaugantnuoeismokeliamotriukšmo,išmetamųjųdujų ar dulkių.Erdvėtarp namo ir kelio vadinama priekiniu kiemu (front yard). Tenplyti gėlynai, alpinariumai arbapaliktos tvarkingai prižiūrimospievelės.Užnamoyravadinama
cmyk
4psl. 20091014
RUSISTIKAIŠIAULIŲUNIVERSITETE–60aloyzasGuDaVičius
Rusų filologijos kelias Šiauliųuniversitete,kaipirvisojeLietuvoje,labiauneikitimokslaipriklausėnuopolitinėssituacijos,kurisavoruožtulėmėvienokiąarkitokiąkalbinępolitiką.Suprantama,kalbųmokymasis priklauso ne tik nuo politikos,betirnuokitųveiksnių–tradicijos,kultūrosirekonomikoskontaktų.Pokarointensyviaidiegiamasrusųkalbos mokymas skatino ir rusistikosraidą,tačiauatkūrusLietuvosnepriklausomybęužsieniokalbųmokymo
politikaišesmėspasikeitė,žinoma,nerusųkalbosnaudai.
RusistikospradžiagalimalaikytiRusųkalboskatedrosįkūrimąŠiauliųmokytojųinstitute1949m.PirmąjavedėjabuvopaskirtaVeraIvanova.Atrodo,kad,bejos,tuometukatedroje buvo tik viena dėstytoja–AsiaBarštein,vėliaudocentė,dirbusiInstituteiki1993m.
Rusistikoskatedrosper60metųpatyrėnevienąreorganizaciją,buvoskiriamosirvėlsujungiamos,tačiauikiAtgimimo ir katedrų, ir dėstytojųskaičiusnuolatdidėjo.1956–1957m.m.išvisodirbo6dėstytojai,1964m.–jau11,1967m.–14,o 1983 m. 9 dėstytojai dirbo Dabartinėsrusųkalboskatedrojeir18Rusųkalbosirmetodikoskatedroje.Šisskaičiusvisdidėjoirviršūnępasiekė1988m.,kaišiosekatedrosedirbo atitinkamai 14 ir 22 dėstytojai.Beto,nuo1968iki1990m.(su 1973–1977 m. pertrauka) darveikėRusųliteratūroskatedra,kurivėliaubuvoreorganizuotaįRusųiružsienio literatūros katedrą, o darvėliau–įVisuotinėsliteratūroskatedrą. Šiose katedrose dirbo nuo6 iki 10 rusistų. Katedrų vedėjai,ypačpirmaisiaismetais,keitėsilabai dažnai. Ilgesnį laiką vedėjaisdirboAleksejusKaprašovas(1954–
1961), Valentina Zaiceva (1961–1968)JuozasJurkėnas(1968–1973,1975–1983), Nijolė Merkienė(1982–1986,1991–1992),InaBoikienė (1986–1992), Pranas Gražys(1968–1973, 1977–1996), AloyzasGudavičius(1973–1975,1983–1991, nuo1998m.–ikidabar).
Pasikeitus rusų kalbos statusui, rusistų Institute ėmė sparčiaimažėti. 1992 m. reorganizuotojeRusųkalboskatedrojeišvisobedirbo17dėstytojų,odarpometų–tik10. Didžioji dalis dėstytojų, neturėjusių rimtesnių mokslinio dar
bo rezultatų, tiesiog paliko Institutą,dalisišvykoįRusiją,kaikurieperėjoįkitaskatedras,dalisišėjoįpensiją.ŠiuometuRusųkalboskatedrojedirba7rusistai:prof.AloyzasGudavičius(dirbanuo1964m.),docentėsElenaAkimova(nuo1980m.), Ina Boikienė (nuo 1975 m.),SvetlanaKaravajeva(nuo1981m.),Nijolė Merkienė (nuo 1972 m.),Nadežda Ševeliova (nuo 1976m.)ir katedros administratorė OnutėTumėnienė(nuo1982m.).
Per 60 metų laikotarpį rusųkalbos ir literatūros katedrose dirbo apie 100 dėstytojų. Trumpesnįar ilgesnį laiką jose yra dirbę nemažaižmonių,atvykusiųišTarybųSąjungosmokslo įstaigų, dėstytojųgretas nuolat papildydavo geriausi Instituto absolventai rusistai. Bejauminėtųjų,ilgesnįlaikądirboirryškesnį pėdsaką paliko E. Ambrazevičiūtė (1984–1992), A. Aprimienė (1956–1992), N. Archipova (1963–1981), V. Bajarūnienė(1984–dabarLiteratūrosistorijosirteorijoskatedra),A.Barštein(1949–1993), I. Čerkašova (1979–1994),I. Dirikova (1982–1991), J. Elzbutas (1965–1993), M. Erenburgas (1953–1990), P.Gražys (1965;vėliau Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorius), V. Jo
vaišas(1979–1992), D.Klumbytė(1969; vėliau Literatūros istorijosirteorijoskatedrosprofesorė),JuozasKorsakas (1977–2006),L.MiliauskytėLiukinevičienė (1979;dabar Studijų skyriaus direktorė),I.Malenkova (1966–1992), J.Misevičienė (1956–1992), I. OžemblauskytėPtašinskienė(1970;dabarEdukologijosfakultetoprodekanė),J. Pauža (1975–1993), K. Racevičiūtė (1964–1996), D. Setarovas(1977–1993),A. Šaltenytė (1982–2008),J.Tamošiūnas(1974–1990),J.Trifonovas (1971–1996),V.Zaiceva(1950–1992).
7ajame dešimtmetyje suintensyvėjokatedrosdėstytojųmokslinėveikla: pradėta laikyti vadinamuosiuskandidatiniominimumoegzaminus, studijuoti aspirantūroje irgintidisertacijas. Daugiausia rusistųstudijavoaspirantūrojeirgynėdisertacijasMaskvosmoksloinstitucijose.Pirmasis, apgynęsmokslųkandidato (daktaro)disertaciją,buvo Juozas Jurkėnas (Vilniaus universitetas,1967).Jispirmasapgynėirmokslųdaktaro(habilituotodaktaro)disertaciją(Maskvosuniversitetas,1981)irpotoišvykoįVilnių(1983).1970–1990m.disertacijasapgynėvisišiuometuRusųkalboskatedrojedirbantysdėstytojai.
Katedrojenebuvobendrosmoksliniodarbokrypties,nespersonalasnuolatkeitėsi, atvykdavožmonės,jaupasirinkęmoksliniodarbosritį.Tačiaudidžiausiądarbųdalįsudarėgretinamieji rusų ir lietuviųkalbų,rusų kalbos leksikos istorinės raidos tyrinėjimai, sociolingvistikosir, suprantama, rusų kalbos beirusųliteratūrosdidaktikosdarbai.Išsvarbesnių monografinio pobūdžiopublikacijų pirmiausia minėtinosPranoGražio,DanutėsKlumbytės,Dževato Setarovo, Aloyzo Gudavičiausknygos.Paskaitųkonspektų,mokomųjųpriemoniųstudentamsyraparengędaugelisdirbusiųiršiuometudirbančiųkatedrosdėstytojų.Nemažadaliskatedrosdėstytojųyravadovėliųaukštajai ir bendrojo lavinimo mokyklaibeimetodiniųknygųmokytojamsautoriaiarbendraautoriai.YpačproduktyviailingvodidaktikosirliteratūrosmokymosritysedirboJ.Misevičienė,D.Klumbytė,I.Boikienė,N.Ševeliova, J.Korsakas, J.Pauža,G.Šarka,V.Zaiceva.
Katedra turėjo stiprius ryšius sudaugeliu buvusiosTarybų Sąjungos,pirmiausia Rusijos, mokslo įstaigų.Pirmiausia reikėtų paminėti TSRSMAKalbotyrosinstitutą,Rusųkalbosinstitutą,Rusųkalbosmokymonacionalinėje mokykloje institutą, Maskvosvalstybinįuniversitetą,Maskvos
pedagoginį institutą, Baltarusijosuniversitetą. Dažniausiai šiuose universitetuose ir mokslo institutuosestažuodavosikatedrosdėstytojai,studijuodavo aspirantūroje ir gindavodisertacijas.Antravertus,daugiausiašiųinstitucijųmokslininkųatvykdavoį Šiaulius skaityti specialiųjų kursųar paskaitų ciklų. Instituto rusistamspaskaitasyra skaitę tokiekalbotyrosautoritetaikaipA.Suprunas,O.Širokovas,E.Kubriakova,N.Komlevas,A. Šachnarovičius, V. Michalčenko(Instituto auklėtinė), L. Krysinas,L. Kalakuckaja, J. Sterninas ir daugeliskitų.Gaila,tieryšiaišiuometudėl suprantamų priežasčių yra labaisusilpnėję.
NemažadalisInstitutorusistųyradirbę užsienyje. Darbas užsienyjeplėtė akiratį, skatino profesinį brendimą, teikėgalimybiųkeltikvalifikaciją, užmegzti asmeninius kontaktus.Metus ir ilgiau užsienyje yra dirbęA. Gudavičius – Lodzės universitete(1971–1972), N. Merkienė – KeeleuniversiteteAnglijoje(1977–1978),A.PuškinorusųkalbosinstitutofilialePrahoje(1985–1987),P.Gražys–A.Mickevičiaus universitete Poznanėje(1983–1986),A.Barštein–Gdanskouniversitete(1978–1981),V.Klicner–Kabulo universitete (1984–1986), J.Trifonovas – Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (1982–1984),M.Erenburgas–VietnamoSocialistinėjeRespublikoje (1979–1981), K. Racevičiūtė –Varšuvoje,A. Puškino rusųkalbosinstitutofiliale(1986–1989),E.Akimova–RusijosmoksloirkultūroscentreHelsinkyje(1990–1991).
Pirmąkartąstudentaiįrusųkalbosirliteratūrosspecialybębuvopriimti1949–1950 m. m. Pradžioje būdavopriimami25studentai,vėliaušisskaičiusnuolatdidėjoirmaksimumąpasiekė1976–1984metais,kaibuvo
Prof.AloyzuiGudavičiui įteiktagarbingapremija
Rugsėjo 25–26 d. Estijoje, Tartuuniversitete, vyko tarptautinė interlingvistikos ir eurolingvistikos konferencija,kuriosmetuŠiauliųuniversiteto Humanitarinio fakulteto Rusųkalbos katedros vedėjui prof. habil.dr. Aloyzui Gudavičiui įteikta Academicus Ariste garbės premija. Šipremijaįsteigta2005m.žymausestųkalbininkoPauloAristegimimo100ųjųmetiniųproga iryraskiriamaužnuopelnusinterlingvistikosmokslui.Academicus Ariste premijos
steigėjai–B.G.Forseliusasociacija,Tarptautinė interlingvistų asociacija,VisuotinėesperantoasociacijairTartuesperantodraugija.Ikišiolpremijąyragavę9interlingvistikainusipelnęmokslininkai iš JAV, Liuksemburgo,Italijos,Estijos,Rusijosirkt.šalių.
„šiauliųuniversiteto“inf.Zenono Ripinskio nuotr.
priimta po 100 studentų. Žinoma,nevisi įstojusiejibaigdavostudijas.Išvisoiki1995metųparengta2050mokytojųrusistų.
Nuo1991m.įrusųkalbosir literatūros specialybę nebepriimama. Vietoj jos įsteigiamos rusų irlietuviųbeirusųiružsieniokalbos(anglų, vokiečių, prancūzų) specialybės,o1996m.vėlpriimamaįrusųkalbosirliteratūrosspecialybę,kurinuo1997m.dėlperėjimoprieakademiniųuniversitetiniotipoprogramų(bemokytojoprofesinėskvalifikacijos suteikimo) reorganizuojama į rusųfilologiją.Tačiaususidomėjimas šiomis naujomis programomis jau iš pat pradžių buvonedidelis. 1996–1998m. dvigubasspecialybes baigė 108 absolventai.Rusųfilologijosstudijasiki2009m.baigė110absolventų,26baigė2002m.sukurtąanglųirrusųkalbųprogramą.ŠiuometuRusųkalboskatedra kuruoja dvi magistrantūrosprogramas: gretinamosios kalbotyros ir prieš porą metų įregistruotądalykiniovertimo.
Rusų kalbos vaidmens pasikeitimas per pastaruosius du dešimtmečiusvisaiišretinorusistųgretas,neigiamai paveikė katedrosmokslinęveikląirnatūralųatsinaujinimą.ŠiuometuoptimizuojantFakultetostruktūrąnumatomasujungtiRusųkalbos katedrą su RomanųgermanųirUžsieniokalbųkatedromisįvienąpadalinį.Reikiatikėtis,kadišlikęskatedrosbranduolyssulauksgeresniųlaikų,nesporeikismokytisvienosišpasauliniokalbųklubokalbos,kurikartuyrairkaimyninėsvalstybėskalba,turėtųbūtižymiaididesnis.
RusistaidalyvavofestivalyjeKrokuvojeDoc.elenaaKimOVarugsėjo20–27d.Humanitarinio fakulteto iVkurso studentai rusistaidalyvavo i tarptautinia-
mestudentųfestivalyjeKrokuvoje.Festivaliodevizas–a.Puškinožodžiai:Друзья, прекрасен наш союз! Į festivalįatvyko20delegacijų iš įvairiųeuroposuniversitetų,kuriuose studijuojamarusųkalba.
Mūsų delegacijos nariai susipažino su studentais rusistais išAustrijos, Bulgarijos, Graikijos,Vokietijos, Belgijos, Izraelio, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Kinijos, Lenkijos, Slovakijos ir kt.Praktiniairusųkalboskursai,„apvalieji stalai“, susitikimai su įvairiųšaliųiruniversitetųdėstytojaisparodė, kad rusų kalba šiandien– viena populiariausių Europoskalbų.Dėstytojamsbuvosurengtas„apvalusisstalas“rusųkaipužsienio kalbos mokymo problemomsspręsti. Paaiškėjo, kad Europosuniversitetai nestokoja stojančiųjųmokytis rusų kalbos. Pavyzdžiui,dėstytojai iš Austrijos, Ispanijos,Italijoskalbėjoapietai,kadIkurserusųkalbosšiaismetaismokosiper100studentų.
Festivalio šeimininkai Krokuvos dėstytojai pažymėjo, kad Vkursą šiemet baigia 50 studentų.Norėtume, kad panaši situacijabūtųirmūsųUniversitete.
Festivalissupažindinoirsuartinoirdėstytojus,irstudentus.Kilonaujų idėjų, kurios, tikime, tapsrimtaisprojektais.
Tokie susitikimai leidžia studentams patikrinti savo žinias,išplėstiakiratį,surastidraugųkitosešalyse.
Antrasisirtrečiasisrusistųstudentų festivaliai bus organizuojamiUkrainojeirGraikijoje.Tikime,kad Šiaulių universiteto studentairusistaiirtoliautaippatsėkmingaiatstovausLietuvai.
Oštaikąapiešiąišvykąmanopatysstudentai:
Vaiva: „Į šitąnuostabiąšventęsusirinkojaunimasišdaugelioEuropos šalių. Mes esame dėkingiRusų kalbos katedros dėstytojaidocentei Elenai Akimovai, kurilydėjomusšiojekelionėje.
Laikas, praleistas Krokuvoje,paliko kiekvieno iš mūsų atmintyje begalę neišdildomų įspūdžių.Įdomūs renginiai, ekskursijos, paskaitospadėjogeriaupažintinetikRusijos ir Lenkijos kultūrą, bet irsuteikėneįkainojamągalimybępabendrautisuvisiškaikitokiųkultūrųatstovais.Beto,taibuvopuikiprogapagilintisavorusųkalbosžinias,pabendrautisuvisaisrusiškai.“
Viktorija: „Nors praleidomeKrokuvoje tikvieną savaitę, atrodo,kadbuvometengerokaiilgiau.Tiekįspūdžiųparsivežėme.Taibuvo puiki galimybė susipažinti sukitų šalių kultūra ir tradicijomis.Festivalio kalba buvo rusų, daugumadalyviųpuikiaikalbėjo.Jauantrą festivalio dieną kiekvienosšalies atstovai parodė programą,kurioje turėjo pristatyti savo šalį,Universitetą, įteikti suvenyrą.Mūsųkomanda parodėfilmą apieHF su komentarais, pasakojo legendą apieVilniaus įkūrimą, dainavo dainą „Ant kalno mūrai“,šoko„Kalvelį“.
Festivalio organizatoriai parengėpuikiąprogramą.Mesdaugkeliavome, pamatėme Krokuvosaikštę, Vavelį, važiavome į Osvencimą.Osvencimokoncentracijos stovykla– taivieta, kur tikrainegalisulaikytiašarų,ypačkaiužstiklo matai dvi tonas moteriškųplaukų...
Pats įsimintiniausias vakarasbuvo,kaivažiavomįrestoranąkalnuose,kurpo skaniosvakarienės,grojantgyvaimuzikai,visikartu,o
taimaždaug350žmonių, šokomepolonezą.“
robertas: „Vienintelė sąlyga dalyviams buvo rusų kalbosmokėjimas. Važiuodami galvojome,kadmūsųgrupėskalboslygisbusžemas,betnuvykęsupratome,kad mūsų kalbos lygis vienas išgeriausių. Tačiau mes labai greitaisusidraugavomesukitaisdalyviais, susipažinome sukai kuriaisjųšaliųpapročiais,supažindinomejuos su mūsų tradicijomis. Manfestivalislabaipatiko!“
Darius: „Iš I tarptautinio rusųkalbos festivalio parsivežėm gerąnuotaiką ir nerealių įspūdžių, ku
riuos pasakosim draugams dar nevieną mėnesį! Nė vienas iš mūsųnesigaili dalyvavęs šioje išvykoje.Renginys nusipelnė aukščiausioįvertinimo.Viskas buvonuostabu:gyvenimosąlygos,įdomiosekskursijos, galų gale – fejerverkas! Susirastinaujųdraugųnebuvosunku,kadangi visų šalių studentai bendravo noriai. Įgijome naudingospraktikosbendraudamikalba,kuriąstudijuojame. Festivaliui pasibaigusmestęsiamebendradarbiavimąinternetu, dalijamės įspūdžiais,keičiamės fotografijomis. Jei būtųgalimybė, būtume mielai pasilikęKrokuvojedarkurįlaiką.“
Dabartinė Rusų kalbos katedra: iš kairės į dešinę sėdi – doc. S. Karavajeva, doc. I. Boikienė, katedros administratorė O. Tumėnienė; stovi iš kairės į dešinę:– doc. N. Merkienė, prof. A. Gudavičius, doc. N. Ševeliova
cmyk
5psl.20091014
Apiemokslą,dėstytojusirstudentussisužpakaliniskiemas(backyard). Be dažniausiai randamo plaukymo baseino ir keleto kitų sveikaigyvensenai ir sportui skirtų įrenginių, čia galima išvysti nedidelįvaismedžių sodą, pavėsinę, porąstalų, prie kurių šeima susirenkalaisvalaikiu arba priima svečius.Šeimos buities privatumas laikomasdidžiausiavertybe.
emigracijair„protų sugrąžinimas“
Kai apie panašų sodybų planavimą užsimename Lietuvoje,išgirstameprieštaravimus,esąpasmustrūkstažemės,odidelįsklypąprižiūrėti labai sunku ir brangu,sodų ir daržų derlius esąs nebereikalingas, nes viską dabar galima įsigyti prekybos centruose irturguose. Tai rodo, kad mes darneišmokome vertinti sodybos kitaip,kaipskirtosžemėsūkiui.Statybosbendrovės,supirkusiosžemęvaizdingesnėsevietovėse,stengiasiišspaustikuodidesnįpelną,pardavinėdamosjąmažyčiaissklypeliais. Per keletą metų tų vietoviųvaizdas neatpažįstamai sudarkomas: chaotiškai, be jokio architektūrinio stiliaus išmėtyti namai,aklinomistvoromisapribotųsklypelių vidus prigrūstas buities rakandų,šaliakurių jauniekaipnebesiderina eklektiškai sukaišiotosgėlėsarvienaskitassuvargęsmedelis.Tikaukšta tvoradar leidžiasudaryti šeimos gyvenimo privatumoiliuziją,tačiauirjineapsaugo nuo triukšmo, neišvengiamaisklindančio iš kaimynų, visokiostaršos.Apie ramybę ir sveikągyvensenąnebėranėkalbos:gyvenimostiliusbeveikniekuonesiskirianuo daugiabučio, iš kurio šeimanorėjoištrūkti,statydamasinamą.
Priemiesčiuosechaotiškaidygstančiosgyvenvietėsneturineiracionaliai apgalvoto gatvių tinklo, neibendro naudojimo erdvių: aikščių,parkų,vietųmankštintisirprasmingaipraleisti laisvalaikį.Kur turėtųstovėtimokyklos,kultūroscentrai,kaipateityjegyvenvietėbusaprūpinamaenergijairvandeniu,kaipbustvarkomos nuotekos, niekas nesirengiaatsakyti.
Kol neva taupumo sumetimaisneseniai pakeistos paskirties plotuose kurpiami primityvūs „detalieji planai“, Lietuvoje kasmetdirvonuoja daugiau kaip milijonashektarų.Taigiduokimešeimaipo hektarą tos apleistos, niekamnenaudojamos žemės. Užteks visiems,nesLietuvojenėramilijonošeimų,oirnekiekvienašeimaimtų
tokįsklypą.Tačiautie,kurieryšiskurtisavoprivačiąerdvę,greičiausiai per trumpesnį nei dešimtiesmetų laiką susikurs neįkainojamąvertybę. Šeimos valdomas „gabalėlis Lietuvos“ bus veiksmingesnėpriemonėužišgarsintas,betnedaug tepaguodžiančias „protųsusigrąžinimo“programas.
nežinoma„žiniųvisuomenė“Lietuvoje dar visiškai nesu
prantama, kas yra ta poindustrinė(žinių)visuomenė,kuriojemiestaijau seniai prarado plėtros skatintojų monopolį. Visiškai nenorimasuvokti, kad tokio „kaimiško kaimo“išsivysčiusiamepasaulyjejauseniai nebėra. Pas mus jis egzistuoja tikponiučių,kurnorsGediminoprospekte arLaisvėsalėjojesiurbčiojančių kavutę ir aimanuojančių, kaip „nyksta lietuviškaskaimas“, vaizduotėje. Kai kuriosiš jų net spaudoje verkšlena, esąreikia atkurti senąjį etnografinįkaimą, nes „priešingu atveju irpasmus atsirasmiegantys kaimaikaipDanijoje,VokietijojearOlandijoje“ (iš atminties cituoju vienątokių pažiūrų autorę). Tokio kaimiško, t. y. tik žemdirbiško, kaimojauniekadanebebus.Tokiamekaime XXI a. žmogus negyvens.Betto,kadLietuvojesunaikintalinininkystė,kadsupūdomassavųjųsodųderlius,onetkūdikiamsmaitintityrelesgabenamėsišKinijos,neįmanomapateisinti.
NereikiaLietuvaiirištuštėjusiokaimo,kuriamegyventųkelipensininkaiirkeliolikaalkoholikų,vaikųdarymą laikančių pragyvenimošaltiniu ir visai nebenorinčių niekokitodirbti.Reikiagyvokaimo,kuriametiknedidelėdalisdarbingųasmenų užsiimtų pirmine žemėsūkio gamyba, t. y. žaliavųmaisto,tekstilėsarbaldųpramoneitiekimu,o visi kiti darbuotųsi neagrarinėsesrityse, važinėtų į netolimusmiesteliusdirbtiarbamokytųsi.Aukštąjįmoksląbaigęs teisininkas iškaimeesančių savo namų kompiuteriukonsultuotų verslininkus, medikassavo namuose priiminėtų pacientus, privataus viešbutuko, dabarpravardžiuojamo „kaimo turizmosodyba“, savininkas rūpintųsi savoklientais,daržininkasčiapatreklamuotų jo išaugintus ekologiškuspomidorusirt.t.
Nors visą Lietuvą galima pervažiuotiper4valandas,norsišbetkurios vietovėsVilnių galima pasiekti per 3–3,5 val., pasmus visdar tebepliurpiama apie „provinciją“. Asmuo, gyvenantis mieste 2–3kambarių „dėžėje“ ir visai
nepažįstantiskaimynų, kurių durys yravos už pusmetrio, visdar įsivaizduoja esąspranašesnisuž savininkąsodybos, stovinčios netoli gero kelio,kuriuo darbovietą galimapasiekti per15–25 min.Tas vadinamasis ponas,o iš tikrųjųvargšas,bėgakasrytą įautobusą ir išPilaitės, Fabijoniškių arKaroliniškiųpasieka darbovietę per1–1,5val.suprakaitavęsirpiktas, iš patryto sugadinta nuotaika.Ogal savo automobiliu jis va
landomismurdosiVilniaus gatvėse, traukia į plaučius kietosiomisdalelėmisužterštąorą,keikiavaldžią,betįsivaizduojaesąsnepalyginamaivertingesnisužvisustuos„runkelius“išprovincijos.
Ir pagaliau, o kodėl bandoma(žinoma, ne tik Lietuvoje) primesti vienintelį, iš tikrųjų ekstensyvųjį darbinės veiklos modelį,kaibeatodairiškainaikinamigamtos ištekliaidėl fetišizuoto„darbonašumo“irpelnodidinimo.Kodėlžmogus,gyvenantiskaime,būtinaituriplanuoti,kaipversląplėsti,beje,būsimųjųkartų išteklių sąskaita? O kodėl jis negali pasirinktiramausgyvenimobūdo,kaiišverslogaunamospajamosleidžiaoriaiišgyventi, ir nesiekti tapti milijonieriumi?
mūsųindėlisNeurbanizuotų ir atokesnių iš
daliesurbanizuotųvietoviųnaujųjųfunkcijųsistema,kuriąŠiauliųuniversitete sukūrėme ir paskelbėme2006 m. pabaigoje, o dabar jaupristatėme daugiau kaip dešimtyjepasauliovalstybių,neatsiradoišnežinia kur.Apie panašius sprendimusseniairašoirkitųšalių,netirmūsųkaimynėsLenkijosmokslininkai. Mūsų sukurtoji sistemaprimena, kad laikas suvokti, kąbūtinaišsaugoti,oką–nedelsiantkeisti.Kai nutiesiamasnaujas kelias, mūsų savivaldybėms atrodo,kad joabiejosepusėse turiplytėtijavųlaukai,nesesąnegalimakeistižemėspaskirties.Jaudabarkaimuose nebėra kam dirbti net tosžemės, kuri dar šiaip taip naudojama.Norsmaisto kainos yra nepateisinamaididelėsirnekrintanetdabar,neiSeimas,neiVyriausybė,nei paskutinius mėnesius gyvenančios apskričių administracijos,nei savivaldybės niekaip nesuvokia,kądrausti,okąleisti.
Bendros gyvybinės erdvėsesmę galima išreikšti vienu sakiniu, apibrėžančiu, ko reikia žmogui.Jamreikia:1)patogausbūsto,2)galimybėsdirbti,išreiškiantsave per įvairiapusišką kintančią veiklą, 3) visaverčio laisvalaikio,išnaudojant daugelio dar nesuvoktus vietinius rekreacinius išteklius,4) visapusiško aplinkos pažinimo,žmogausirgamtossąveikossupratimo,apimančioirekosistemųryšiosuvokimą, 5) savosios tapatybės,apimančiostiekasmenybėsnuostatas, tiek tautos siekius, suvokimo,6) saugumo jausmo, apimančio irkraštovaizdžio vertingiausių savybių saugojimą bei puoselėjimą. Iščia ir išplaukia šios šešios funkcijos: 1) rezidencinė (gyvenviečių irsodybųplanavimo);2)ūkinėsveiklosįvairinimo;3)relaksacijosirreabilitacijos;4)edukacinė;5)etnografinioirdoroviniopaveldopuoselėjimo; 6) kraštovaizdžio apsaugos irbendruomenėssaugumo.
Pavyzdžiui, edukacinė (pažinimo ir lavinimo) funkcija skirtavisiems, jau nebepažįstantiemsgamtosobjektų:medžių,paukščių,javųirt.t.Jukdaugelisjaunebeatskiria rugionuomiežio,vieversionuo žvirblio ir t. t. Net žemė suvokiamatikkaipprekė,onekaipžmonijosmotinamaitintoja.Tada suvoksime bendrą gyvybinęerdvę, kai nebeskirstysime mūsųvalstybės piliečių į „runkelius“ irtariamąjį „elitą“, o valstybės teritorijosį„centrą“ir„provincijas“.
Relaksacijos ir reabilitacijosfunkcijos įgyvendinimas sąlygotųžymiai efektyvesnį negu dabarvalstybės rekreacinių išteklių potencialopanaudojimą.Būtinakeistiirpačią„laisvalaikio“sampratą,sugrąžinti tikrąją šios sąvokosprasmę,t.y.pereitinuošiuolaikinęvisuomenę prislėgusios primityviųjų pramogų antikultūros priesveikosirprasmingosgyvensenosformavimo.Turime visas galimybes užmiestyje kurti naujas sportobazes,pažintinioirpiligriminioturizmo maršrutus, steigti naujusgydymo ir reabilitacijos centrus.Kūrybiškaspožiūrisbūtinasirįgyvendinant kitas užmiesčio teritorijųfunkcijas.
atkeltaiš3psl.
PaminėtosA.Šešplaukio-Tyruolio100-osiosmetinės
ramunėDamBrausKaitėrugsėjįšiauliųuniversitetobibliotekoskonferencijųsalėjevy-
kokiekneįprasti57-ieji„tekstųskaitymai“–seminarebuvomi-nimaslietuvosegzodoliteratūrospoetoalfonsošešplaukio-ty-ruoliojubiliejus.renginiometuveikėparoda,kuriojebuvoeks-ponuojamalaiškų,nuotraukų,straipsniųišasmeninioa.šešplau-kio-tyruolioarchyvo.
ŠisžmogusitinsusijęssuŠiauliųkraštu–gimėirmokėsiŠiaurėsLietuvoje,Linkuvoje,o1937–1944metaisdirbopedagoginįdarbąŠiauliuose,Valstybinėje berniukų gimnazijoje (dabartinė Juliaus Janoniogimnazija). Karo frontui artėjant,šviesuoliui teko palikti Lietuvą irgyventiAmerikoje.A. ŠešplaukisTyruolissavevadinoraštožmogumi–jisnetikvertėjavoiš7kalbų,bet ir dirbo žurnalistinį darbą, redagavo, buvo literatūros tyrėjas,istorikas.Apiepoetoįvairiapusiškąveiklą ir gyvenimą Lietuvoje beiAmerikoje pranešimą skaitė lektoriusJonasNekrašius.
A. ŠešplaukisTyruolis, būdamastolinuosavogimtosiosšalies,dirbo atsidavęs Lietuvos išeivijosjaunimui–vertėgarsiausiųvokiečių,prancūzų, anglų rašytojų darbus.Šio žmogaus vertimais, skaitiniais,gramatikomis lituanistinėse mokyklėlėsenaudojosinevienaAmerikoslietuviųkarta.Kiekįmanydamaspalaikėryšįsugimtuojukraštu–susirašinėjo su savo bendraminčiais,domėjosiirrūpinosiLinkuva.
Šviesuolis priklausė ir keliomsdraugijoms: „Žiemgalos“, „Šatrijos“–apiepastarąjąkaupėmemua
rus.Plačiauapie„Šatrininkų“bendruomenęirA.ŠešplaukioTyruoliobendradarbiavimąsujakalbėjodocentėDaliaJakaitė.SeminarometuklausytojaibuvonetiksupažindintisugarsiausiuLietuvosžiemgaliumi,betirklausėsigarsoįrašo,kuriameA. ŠešplaukisTyruolis deklamuoja savo eiles. Buvusio J. Janoniogimnazijospedagogoeilesskaitėirjauniejigimnazistai.Apiešviesuolįpasakojo leidėjas, humanitariniųmokslų daktaras Stasys Tumėnas.„Dėkosimiškiliajamžiemgaliui“,–sakė „Žiemgalos“ prezidentas AlfredasŠimkus,atvykęsįŠiauliusišPakruojo.
Pakalbintas „Žiemgalos“ prezidentasdžiaugėsi,kadnepamirštamapaminėti senesnės kartos išeivijosšviesuolio.A.Šimkausnuomone,šispaminėjimas labai reikšmingas, galintisduotipostūmįateitiesdarbams,domėjimuisikraštožmonėmis,kuriesavodarbaiskėlėirpalaikėLietuvoskultūrą. Prezidentas pasakojo apiepernai rudenį paminėtą „Žiemgalos“draugijos20ąjįjubiliejų.„Mūsųveikla įprasmina iškilius žmones,turtina kultūros lobius, garsindama savo gimtąjį kraštą,“ – kalbėjoA.Šimkus.
AkimirkosdvasiniamgyvenimuiPirmiausia įsitikinkime, kad tikrai žinome, ką darome.Tik tikėjimas
galimumssuteikti šviesos,kadpamatytume, jogDievovaliaatrandamakasdieniamegyvenime.Bešiosšviesosmesnegalimežinoti,kaipteisingai nuspręsti.Be šio tikrumoneatrasime antgamtiniopasitikėjimo ir ramybės.Mesnuolatklumpameirnupuolame,nettuomet,kaiesamelabiausiainušvitę.Okaimusgaubiatikrosdvasinėssutemos,netnežinome,kadnupuolėme.
Jei norime išlikti dvasiškai gyvi, privalome nuolat atnaujinti savotikėjimą.Mesesamelygrūkeplaukiančiųgarlaiviųvairininkai,neriantysįpriešaistvyrančiątamsą,klausantys,gališgirsimekitųlaivųsignalus,irsavouostąpasieksime,tikjeivisąlaikąišliksimebudrūs.Vadinasi,dvasinisgyvenimas–visųpirmabudrumodalykas.Mesneturimeprarastijautrumodvasiniams įkvėpimams. Privalome būti pajėgūs reaguoti įmenkiausiusperspėjimus, kuriemums tarytum paslėptas instinktas prabyla dvasiškaibudriossielosgelmėje.
Meditacija– taivienas išbūdų,kuriuodvasingas žmogus išlaiko save budrų. Iš tikrųjų tai visai ne paradoksas, kad dauguma siekiančiųjųreliginio tobulumobūtentmedituodamiaptingsta iružmiega.Meditatyvimalda–griežtadisciplina,kuriosneišmokstamaperprievartą. Jai reikiabegalinėsdrąsos ir atkaklumo,o tie, kurie nėrapasiruošękantriaidirbti,galiausiai ims saunuolaidžiauti.Kaip irkitur,kompromisasčia tėrakitasnesėkmėsvardas.
Medituoti–taigalvoti.Tačiausėkmingameditacijayrakurkasdaugiauneigalvojimasirsamprotavimas.Tainevien„susijaudinimai“,taidaugdaugiauneidaugybėbūtinųatlikti„veiksmų“,kuriemsjaupasirengta.
Meditatyviojemaldoježmogusmąstoirkalbanevienprotuirlūpomis,tamtikraprasmejiskalbavisasavobūtimi.Tuometmaldanėravienžodinėformulėarišširdieskylančiųtroškimųserija–taivisomūsųkūno,protoirdvasiosorientacijaįDievą,tyliaiskiriantJamdėmesįirJįgarbinant.Tikraigerameditatyvimalda–taivisosmūsųsavastiesatsigręžimasįDievą.
Taiginiekasnegalipasinertiįmeditacijąbetamtikrovidiniopostūmio.Kalbėdamasapiepostūmį,turiuomenyjeneneramumą,betatotrūkįnuorutinos,širdies išlaisvinimąnuorūpesčiųirkasdieniųreikalų.Priežastis,dėlkuriostieknedaugžmoniųrimtaiužsiimaprotomalda,yrakaiptikta,kadtokiaimaldaiyrabūtinasšisvidinispostūmis,ožmonėspaprastainesugebadėl topasistengti.Gali būti, kad jiems trūksta atsidavimo,bet taippattikėtina,kadjiemsnepakankakryptiesnuovokosirpatirties, todėljieeinaklaidinguaplinkiniukeliu.Tokiežmonėspatys save trikdo, imanerimauti–taiišpernelygsmarkiųpastangų,kuriasjiededanorėdamisusikaupti,kolgaliausiai liekaapimtinevilties.Galųgale jie imasaunuolaidžiauti irtenkinasikartodamiapgailėtinusveiksmus,padedančiuspraleistilaiką,arbaatsipalaiduojaapimtipusiaukomosbūsenos,kuri,kaipjieviliasi,galibūtivadinamakontempliacija.
PagalTomąMertoną.šukapelionas
KonferencijaBazilionuoseišUkrainosprof.habil.dr.BogdanJakymovič (Lvovo nacionalinisIvanoFrankouniversitetas), tėvasRobertas Lyseijko OSBM (Josifo Veljamino Rutskio teologijosinstitutas Bučiačyje), tėvas PavloJachimec OSBM (Šv. JuozapatobazilijonųordinoVilniausŠv.Trejybėsbažnyčiosklebonas),doc.dr.VolodymyrasAndriuška(Ukrainosnacionalinismiškųūkiotechnikosuniversitetas) ir kt. dalyviai beisvečiai. Buvo ir daugiau pasisakymų,sveikinimų,įteiktapadėkosraštų,grojoŠiauliųkonservatorijosmoksleiviai.
Šių konferencijų ciklas svariaiprisidėjo tyrinėjant lietuvių ir uk
rainiečių istorinius įvykius, atgaivinant ir puoselėjant dviejų tautų,o dabar ir valstybių, kultūriniusryšius. Iš užmaršties iškelta nemažaifaktų,nušviečiančių tometo visuomenės ir jos institucijųraidą. Iškyla ir vietinio pobūdžioklausimų, tiesiog būtinybė giliaupažvelgtiįšiose–Bazilionų,Šiaulių–apylinkėsėvykusiusprocesus,kurie, pasirodo, įvairiais ryšiaissiejasiirsuLietuvos,irsugretimųvalstybių istorija. Didelę reikšmęturiirsusitikimaisuunitais–graikųapeigųkatalikais,kuriųaukojamosšv. Mišios Bazilionų bažnyčiojesupažindinasusavita liturgija,kitokiomis giesmėmis. Vienuoliaidžiaugiasibazilioniškiais,aktyviaidalyvaujančiaistosepamaldose.
atkeltaiš3psl.
cmyk
6psl. 20091014
Užsieniečiųarlietuviųstudentų adaptacijayrasunkesnė?
irmaKuršentaitytė
Kiekvienasrugsėjisšiauliuose–labaiegzotiškas.irtikrainedėlto,kadimakristilapaiirprade-dalytikaipiškibiro.Įšiauliųuniversitetąkasmetatvykstastudentaiišįvairiųšalių.šiaismetaissu-laukėmerekordiniostudentųskaičiaus.net44studentų„puokštė“ išVokietijos,Danijos,Vengrijos,šveicarijos,čekijos,slovakijos,Prancūzijos,turkijosirPortugalijosviešiirmokosišiauliuose.Kamįdomu–jųlokalizacijosvietayraiVšiauliųuniversitetobendrabutis,tačiautaiturbūtjaužinovisi.
Bet kuris Šiaulių miesto gyventojasgalėtųpasakyti, kadmatėkitataučių studentų, nes jų pilnavisur.Dienomisgalisutiktistudentusviešajametransporte,besiaiškinančius su piktu vairuotoju, kiekkainuoja bilietėlis.Vakarop jie jauprekybos centre, nejuokais pasiruošępaliktivargšusŠiauliųmiestogyventojus be maisto ir svaigiųjųgėrimų (savo akimis mačiau, kaipjų prekiniai vežimėliai lūžo nuoįvairiausių produktų). Tikriausiaijie atvyko iš tų šalių, kuriosenėrajokių krizių... Bet lengviausia egzotiškuosius Erasmus studentusrastinaktį.Galimadurtipirštuįbetkurį Šiaulių miesto klubą, drąsiaieiti vidun ir ten pamatyti bent keletą turkų, portugalų, vokiečių arkitų užsieniečių. Ir tikrai ne vienvyriškoje užsienietiškoje kompanijoje.Aplink juos visada sukiojasi gražuolės blondinės, brunetės,šatenės lietuvaitės. Merginos taipsusižavėjusios egzotiškais vaikinais, kad net nepastebi, jog visaspulkaskonkurenčių šalia sukinėjasi.O tai labiausiai erzina lietuviusvaikinus.
Studentas Tautvydas taip vertinasituaciją:„Kaikuriosmūsų lietuvaitės tikrai kvailos. Tikriausiaisvajoja apie visokias portugalijas.
Ims mat svajonių princai ir įsimylės,išsivešjasskintiapelsinų,tenjosgražiaiįdegsbesoliariumo,valgysšviežiusvaisiusirbusapsuptosgražiųvaikinųdėmesio.Ašmanau,kad pažais katę ir pelę tie vaikinaiir viskas, o kur tada atbėgs paguodos ieškoti?Aišku, kad į Lietuvosvaikinųglėbį.Et...Piktamums,vaikinams, dėl tokiomergaičių dėmesio užsieniečiams.“ Tautvydas nevienintelis vaikinas, besipiktinantisšitokiapadėtimi.LabainerimaujairIV bendrabučio studentai. Jie kasdienmatoįlaukiamąjįsusirinkusiusatvykėlius, o šalia besišypsančias,pasipuošusias merginas, mielaileidžiančias laikąsusvečiais.Bendrabučio budėtoja pastebėjo, kadužsieniečių jau nebestebina merginųdėmesys.
Lietuviams(kogero,išpavydo)pikta klausyti gitaros skambesiorūkomajame.BendrabučiogyventojasMantassako:„Įrūkomąjįateinutarsipamedituoti,pabėgtinuosavominčiųirrūpesčių,otenskambavisokiosgitaros...Nepatinkaman.Betsuprantuirjuos,mankitamekraštetaippatpatiktųpasiausti,geraipagyventi be jokių įsipareigojimų.Kad ir prisidirbi, pusė metų greitaiprabėga,sėdaiįlėktuvąiratgalį gimtinę. Lietuvaičių merginų aš
jiemsvisainepavydžiu,pačioskaltosbus,kailiksvienos,tirpstančiosišmeilės.“
Keikiate, vaikinai, mūsų merginas, bet ar nesusimąstot, kad irjums tai yra proga pasimokyti išužsieniečių.Jukjiegalantiški,visadagerai atrodantys, turintys savitąstilių.TaipatvirtinairstudentėMilda:„Kartaisvisaimaloniaipaplepusu atvykusiais studentais. Jie kitokie nei mūsų vaikinai. Nepagailikomplimento, visada padeda. Jeinešu į penktą aukštą sunkų pirkiniųmaišelį ar bulves, atsivežtas išnamų,tailietuviaivaikinaiaplenks,neretaiirkolūkietepavadins,oštaiišužsieniečiųnekartąesupagalbossulaukusi.Netlagaminąiki traukinio gali panešti, jei tik paprašysi.Todėlmūsųvaikinaigalinesiskųstiirnedejuoti,otikmokytis“.
Norsužsieniečiaiatrodopašėlę,guvūs,visurbesilankantysžmonės,bendrabučiovedėjaG.Kulevičienėjuosgiria.Vedėjapasakoja,kadšienaujai atvykę studentai nėra tokieproblematiški kaip buvusieji. Jiegeresni, labiau suvaldomi.Vedėjaiprieštarauja bendrabučio budėtoja.Moteris nusivylusiu balsu pasakoja,kaddažnai tenkajuostramdyti,naktį sulaukia skundų iš bendrabučiogyventojų,kadnegalimaneimokytis,neimiegotiper triukšmą.Studentaiišeinaišbendrabučioapiedvyliktą,osulaukiajųbudėtojatikparyčiais,nors taisyklėseparašyta,kadįbendrabutįstudentaiturigrįžtiiki antros valandos nakties. Galtoksnevaldomaslinksmybiųnoras,guvumas,aktyvumasirtraukiaLietuvos studentes? IV bendrabučiogyventoja Neringa tam prieštarauja: „Nemanykit, kad visos lietuvės žavisi kitataučiais. Mes sudraugėmiskaiptikjųprivengiame.Jiejukgreitaiišvažiuos.Beto,Lietuvosvaikinaimumsyragražesniirkalbasuprantamai,nereikialaužytiliežuvioirpataikautiatvykėliams.“
Akivaizdu, kad adaptuotis Lietuvojeužsieniečiamsvisainesunku,sunkiaupriprastimums,ypačlietuviams vaikinams. Tačiau nėra konerimauti.Tikraiyradaugmerginų,nekreipiančiųdėmesioįegzotiškusstudentus,tereikianepatingėtinueitiįnuolatinespasilinksminimovietasirišdrįstipakviestijaspuodelio
Zenono Ripinskio nuotr.
Bendrabučioradijas:nuopasakėliųpriešmiegąikirimtosinformacijos
Si gi ta inčiūrienė
Jaugreitaišiauliųuniversitetostudentaivakaraisgalėsklausytisinternetinio studentų radijo laidų – anksčiaukeletąkartųbandytąįgyvendinti idėją ėmėsi gaivinti šiauliųuniversiteto studentųatsto-vybė.apiesavopatirtį irplanusmūsųlaikraščiuipapasakojobūsi-masisradijodirektoriusPauliusBudrysiršusamarketingokoordi-natorėaurelijalaunikonytė.
Pasakėlėspriešmiegą– Kas yra internetinio stu-
dentųradijoidėjosautorius?aurelija: Internetinį radiją tu
ri ne vieno Lietuvos universitetostudentai. Šiauliuose studentų radiją prieš kokius šešerius metuspirmiejipabandėįkurtikeliŠUSAnariai.PagrindinisiniciatoriusbuvoKonstantinasTrimailovas, renginiųkoordinatorius.Tiesa,radijasveikė neilgai. Prieš dvejus metusstudentų bendrabučio radiją vėlįkūrėPauliussukambariodraugaisSauliumiirRemigijumi.
Paulius: Pirmasis pradėjo Saulius – jis vakarais studentams transliuodavoV.V.Landsbergiopasakas.Tąidėjąir„pasigavom“–neturėdavomvakaraiskąveikti,sugalvojom,kadreikiakažkąpanašauspadaryti.Irpadarėm:vienąvakarąsusinešėmį savo kambarį aparatūrą – mikrofoną,pultelį,kolonėles.Tokiųprimityviųpriemoniųužteko–pradėjomtransliuotiprogramą.
aurelija: Žinoma, iš šalies atrodosmagu,kadradijolaidostransliuojamosišstudentųbendrabučiokambario,bet jukžmonėmsčia irgyventireikia.
Paulius: Valgai vakarienę, padarai pertrauką, paskaitai žinias –liuks.
naudingainformacija– Kaip pritraukėte klausyto-
jų?Paulius: Pranešėm vieniems,
kitiems, ir informacija pasklido.Vėliau dar pakabinom skelbimų,kuriuosenurodėmradijointernetinįadresą. O dažniausiai apie radijąskelbdavom naudodamiesi skype programa – išsiuntinėji draugamsnuorodąirturiklausytojų–išjųsulaukdavomšypsenėlių.
–Kokią programą transliuo-davote?
Paulius:Radijasveikėnuorudens iki pat pavasario sesijos pabaigos. Laidas transliavom vakarais4–6valandasiki24val.Konkrečiųlaidųneturėjom,daugiausiabuvo transliuojami vakariniai studentųpokalbiai,visokie juokeliai.Vėliau pagalvojom, kad neužtenka vien juokauti, pradėjom rengtilaidassuŠUSA.JaskaiptikvedėAurelija.
aurelija:Kartąpersavaitęskelbdavom naujienas, pareklamuodavom savo renginius, pranešdavom,kur studentai gali nueiti, kur galimagautinuolaidų,suankstesniuojuŠUSAprezidentuTomuUrniežium
diskutuodavom apietai,kasvykstaUniversitete – būdavo linksma.
Paulius: Studentamsradijas iš tikrųjųnaudingas, daugumabendrabutyje gyvenan čių studentų išmūsųsužinodavo,kasvykstaUniversitete.
aurelija: Studentai nemėgsta skaitytiskelbimų,daugiau informacijos randa internete.
– Kodėl radijoveiklanutrūko?
Paulius: Manokambario draugaibaigė studijas. Vienam dirbti sunkoka,reikia daugiau kūrybingų,technikąišmanančiųžmonių.
aurelija: Todėlnusprendėm sujungtijėgas. Pirmiausia norim pasirūpinti, kadPauliui nebereikėtųužgriozdinti savo
kambario.ŠUSAgreitaiturėtųpersikraustyti į naujas patalpas, tenradijui skirsim kambarėlį ar bentkampą.Šiektiekaparatūrosturim,vienaorganizacijamumsžadapadovanoti kompiuterį. Dar reikėsstalo, kėdžių – prašysim rektoriaus,galŠiauliųuniversitetasmusparems.Mumsreikėsmokėtiiružmuzikos transliavimo licenciją –ieškosimrėmėjų.
BuriamaradijokomandaPaulius:Potruputįrenkamlai
dų vedėjus. Radijuje negali dirbtibetkas–reikiaturėtigerądikcijąirpan.Visustuosdalykusvertinamrimtai. Atsiranda žmonių, kurienori,turiidėjų,tikiuosi,kadmumspavyks.
aurelija: Ieškom žmonių,norinčių ir turinčių ką pasakyti. Skirtingų fakultetų studentaigalėtų papasakoti, kas jiems įdomu. Žadam ir konkursą paskelbti – studentai galėtų sugalvoti savo laidos idėją,omes suteiktumegalimybę ją įgyvendinti. Tikimėssurasti rėmėjų, pasiūlysim prizų.Radijo programoje turėtų būti irinformacinių, ir linksmų laidų.Galėtų būti laida, kurioje studentai pasakotų linksmas istorijas,pavyzdžiui, kokiųbūnapokštų subudėtojomisirpan.Stengsimėssuhumoru pateikti ir rimtą informaciją,jukstudentamsatsibostaklausytis,kaiskaitoma„išlapo“.
– ar į savo laidas kviesitedėstytojus,universitetovaldžią?
aurelija: Kai turėsim atskirąradijo kampą, galima bus pasikviesti ir patį rektorių, ir studijųprorektorių,padiskutuotiapiestudentų problemas. Iki šiol to nedarėm. Įsivaizduokit,kaipbūtųatrodę,jeirektoriųbūtumepakvietęįPauliauskambarį!
Paulius: Reikėtų susitvarkyti,indusišsiplauti(juokiasi)...
– Kada planuojate startuoti,kasgalėsjūsųklausytis?
Paulius: Studentų radijas kolkas bus tik bendrabutyje gyvenančių studentų privilegija – radijasveiks tikUniversiteto tinkle.Tikimės,kadkolkas.
aurelija:Tikimės,kadlapkritįjau pradėsim.Daugiau informacijos bus galima rasti internetinėjesvetainėje bendrabucioradijas.lt, kuri šiuo metu tvarkoma. Noriu kreiptis į studentus: jei turiteminčių, kokį radiją norėtumėtegirdėti,rašykitemumsadresumarketing@susa.lt
NETERŠK!JonasJasaitisFakultetokoridoriuoseprimėty
ta reklamos lapelių, kažkurio sumanaus kalbininko pavadintųskrajutėmis. Vienos numestos antgrindų ir jaupažymėtospadųantspaudais,kitossuglamžytos irnusviestos į pašalius. „Priskrajota“šiųlapeliųirantstalų,šaliaviešojonaudojimokompiuterių,priebufetuko,kitur.
Per koridorių ištiestas storaslaidas link stalo, prie kurio, pasidėję nešiojamąjį kompiuteriukąir pluoštą popierių, sėdi pora studenčiukų.Stalaspadabintasdviemvienodaisplakatais,kuriųturinys–identiškas su visur primėtytomisskrajutėmis.Plakatuose–„intelektonepaliestas“, seniai neskustas veidas.Kažkokieseniainebemadingiakinių rėmeliai, pakaklėje perkrypusi „peteliškė“, o ant megztinionesaugiu žiogeliu („grapke“) prisegtas lapelis su nulenktu kampu.Lapelyje užrašyta: „nebuk2rnas.lt“. Tas „nebuk“ – raudonomisraidėmis,o„2rnas.lt“–juodomis.Taigi kažkas, nelabai raštingas irnelabaiišmintingas,betsprogdinamasnoropasirodyti šiuolaikiškas,linkikitiemsnebūtitokiaiskaipjiskvaileliais.
Kitoje skrajutės pusėje paaiškinta, kad tai esąs „OMNITELplanas nedurniems studentams“.Mažytėmis raidelėmis papildyta:
„tikstudentamsirjųdraugamsiki25m.“ Jei peršamos paslaugos turinyspasirodytųneaiškusarneįtikinantis,rekomenduojama atsiversti atitinkamąinternetinęsvetainęirsužinoti, kaip „neapsidurninti“. Ką gi,eilinė nekultūringos ir neetiškos,užtatagresyviosreklamos„akcija“.
Nediskutuosiu su šios reklamoskūrėjais apie jųpardavinėjamospaslaugos vertę ir kainą. Tai turėtųįvertintipaslaugospirkėjai.Betapiereklamos etiką ir kalbos kultūrą reklamuotojai, matyt, negirdėjo arbajos nepaiso.reklama negali igno-ruotivalstybinėskalbosirplatintimažaraščiųžargono.Argibūtųsumažėjusišiosreklamosįtaigavartojanttaisyklinguslietuviškusžodžiusarba pažymint ilgąsias balses? Lietuvių kalboje yra daugybė žodžių,kuriaisbejokiosžalosreklamospoveikiuigalimapakeistitąvisiškainereikalingąslavizmą„durnas“.
Norsjokspardavėjasneturiteisėsniekinti tų,kurienesidomi jo siūlomomis prekėmis arba paslaugomis,tačiau šios reklamos kūrėjai tvirtinakitaip:„Turėsi šitąplaną,nebūsidurnas“. Išeitų, kad pasirinkusiejikitasgalnettospačiosryšiųkompanijospaslaugasyrakvailiai.
Nuo seno sakoma: „Kuo patskvepia, tuokitus tepa.“Tik,gerbiamieji, jei reklama yra tikrai nevykusi,nemėtykimeskrajučių,kurpapuola.Grąžinkitejasplatintojuiarbabent įmeskite jums nebereikalinguslapeliusįšiukšliųdėžę.Beje,iršiuoatveju galima rasti net racionalųgrūdą.Tikriausiaipatystonenorėda
mitokiosreklamoskūrėjaiprimena:nebūkkvailysirnesusivilioktuo,kaspigiaisiūloma.
Nebūtų reikėję šio atsiliepimorašyti, jei susidurtume tik supavieniaisprimityviosirnekultūringosreklamos,daiktinėsarvirtualiostaršosatvejais. Tačiau panieka gimtajaikalbaiplintatarsipurvosrautaiišseniainevalytosturgavietės.IšTVekranų ir laikraščių puslapių nuolatospilasi šlykščiausi keiksmažodžiai,barbarizmai, elementarios kirčiavimo klaidos. Net su kažkokiuiškrypėliškupasimėgavimurodomasir aprašinėjamas žiaurumas, smurtas,tyčiojimasis,pornografija.Mūsųviešoji erdvė teršiama nuo ryto ikivakaro vieninteliu – pasipelnymo –tikslu.
Irdar.Kodėltaippamėgomeprimityvius svetimžodžius, kuriemsgimtojoje kalboje turime puikiausių atitikmenų? Štai nuolat per TVkartojama reklama: „Susipažink,nepraleisk savo šanso“. Kartojametą „šansą“ ir Universiteto auditorijose, irkoridoriuose.Betkuosvetimas„chance“geresnisužlietuvišką„progą“ar„galimybę“?
Popaskaitosišauditorijospabirusiame būrelyje suskambėjo skardusstudenčiukėssopranas:
– Panos, turiu topinę idėją! Taitiposusibėgamšįvakarįbaraką.Karoče,pabazarysim.
Turiu vilties, kad studenčiukėbentjaužodžio„topinė“prasmętiksliauišsivertė.Vienareklamaskelbia:„Mūsųvaistinėje– topinėskainos“.Kasgieisten,kurkainos–didžiausios?
cmyk
7psl.20091014
„Universitetas-Diringa“sėkmingaipradėjočempionatąspalio mėn. prasidėjo lietuvos rankinio lygos čempionatas. šiaulių „universitetas-Diringa“
pirmąsiasrungtynesišvykojesuVarėnos„ūla“sužaidėlygiosiomis27:27(12:12),opotošiauliuose32:31(13:16)įveikėKlaipėdos„Žemaitijos-Dragūno“komandą.
ŠiauliųkomandostrenerisArūnasBalčiūnas džiaugiasi, kad komandą vis dėlto pasisiūlė remtivienas verslininkas ir todėl jiegalėjodalyvautišiųmetųčempionate.„Ilgaitrukusinežiniadėlkomandosfinansavimoirdalyvavimošių metų Lietuvos rankinio lygosčempionate sutrukdė gerai pasirengtirungtynėms.Mespradėjometreniruotes vos prieš tris savaites,kitų komandų žaidėjai jau keletąmėnesiųintensyviaisportuoja,dalyvaujatreniruočiųstovyklose,turnyruose.Gerai,kadmūsųžaidėjaiyra patyrę, todėl ir sugebėjomeiškovoti pergalę. Patyrimas galir duos teigiamų rezultatų. Šioserungtynėselemiamumomentupasivytivaržovusiriškovotipergalępadėjotai,kadgeraižaidėkomandos vartininkas, surengėme greitesniųatakų,ovaržovaikaikuriaismomentaisžaidėskubėdami.Visataiirlėmėmūsųpergalę.
Finansinė komandos padėtisšiektiekgeresnė,tačiauneviskasišspręsta. Komandai reikėjo padengtipraėjusiosezonofinansiniusįsiskolinimus,sumokėti5tūkst.litųLietuvosrankiniofederacijaiužšiųmetųlicenciją,kaskartreikiaskirtiapie500litųteisėjų,sekretoriatodarbui apmokėti.Daugpriklausysnuoto,kiekgalėsmumspagelbėtiUniversitetas. Štai į pirmąsiasrungtynesįVarėnąvažiavomesavolėšomis.Šįsezonąmūsųlaukia14išvykų įkitusmiestus, tam reikėsapie10tūkst.litų.JeiguUniversitetasskirstransportą,taimumsbusžymiailengviau.“
„UniversitetoDiringos“ komandosvadovasArūnasGrabaus
kasdžiaugiasipirmaisiais rezultatais.
„Rezultatais esame patenkinti,nes tik likus savaitei iki čempionatopradžiospaaiškėjo,arišvisojame dalyvausime. Kol kas labaigerai savo įsipareigojimus vykdonaujasis mūsų rėmėjas. Jo dėkanebuvo „numarintas“ rankinisŠiauliuose. Per pirmąsias rungtynes įveikėme labai sustiprėjusią
„Lūšies“ komandoje rungtyniavęsE. Morkūnas. Kalbėti apie mūsųkomandosgalimybesšiųmetųsezonedaranksti.Šiųmetųvaržybųsistema pakeista. Nebebus atkrintamųjų varžybų. Bus žaidžiamitrysratai,pokuriųirpaaiškėsnugalėtojas.Taigisvarbuskiekvienasiškovotastaškas.Mūsųtikslasnėrapretenduoti į aukštas vietas, mes
Klaipėdos komandą, kuri,manau,šiemet gali pretenduoti į medalius. Šiais metais mes netekomevieno iš komandos lyderių – Jarašiūno,kurisbaigėkarjerą,tačiauį komandą atėjo pernai Kauno
norime išlaikyti jaunimą ir rengtikomandąkitųmetųvaržyboms“,–sakėkomandosvadovas.
„šiauliųuniversiteto“inf.
Ze no no Ri pins kio nuo trau ko je: „Uni ver si te to-Di rin gos“ ir „Žemai ti jos-Dragūno“ rung ty nių aki mir ka
ŠUkrepšininkaisieksLSKLčempionųvardų
spalio12d.prasidėjonauja-sislietuvosstudentųkrepšiniolygos čempionatas. Pirmoserungtynėse praėjusiųmetų si-dabromedaliųlaimėtojaišiau-lių universiteto krepšininkaisavoaikštelėjesusitikosulie-tuvos žemės ūkio universitetokrepšininkais ir nugalėjo juosrezultatu 88:68 (25:17, 24:13,19:18,20:20).
ŠU krepšininkai nuo pat rungtynių pradžios įgijo persvarą irnuolatdidinotaškųskirtumą.Ypačgalingai šiauliečiai žaidė pirmajamekėlinyje,kaikasantramūsiškiųatakabaigdavosiefektingudėjimuįvaržovųkrepšį.
„Smagupradėtičempionatąper
Ze no no Ri pins kio nuotr.
gale.Vaikinaibuvogerainusiteikęrungtynėms. Komandos branduolysišlikęs,todėlžaidėjaipakankamaigerai suprantavienaskitą,“–po rungtynių sakė ŠU komandostreneris R.Vaičiūnas. Jis taip patpridūrė, kad Šiaulių universitetokomandai šį sezonąkeliamipatysaukščiausi tikslai – laimėti LSKLčempionatą.
Rezultatyviausiai ŠU gretosežaidėV.Grigaitis(18taškų),Ž.Petraitis(17),P.Rašamavičius(14).
Kitas rungtynesšiauliečiaižaisspalio19d.KaunesupraėjusiosezononugalėtojaisVDUkrepšininkais.
„šiauliųuniversiteto“inf.
Prasidėjusiame lietuvos stu-dentųfutbololygos(lsFl)čem-pionatešiauliųuniversiteto fut-bolininkai yra tarp lyderių. šukomandajaužaidė4rungtynes,iš jų trejas laimėjo ir vieneriaspralaimėjo.
Šiauliečiai savo aikštėje rezultatu 2:0 įveikė LŽŪU ir 6:1sutriuškino praėjusių metų LSFLčempionę LKKA ekipą. Išvykojerezultatu 2:0 nugalėjo VDU futbolininkus, tačiau 0:2 pralaimėjoVPUkomandai.
DešimtajameLietuvosstudentųfutbolo lygos (LSFL) čempionaterungtyniaujadevyniosLietuvosaukštųjų mokyklų ekipos. Čempionai irprizininkaibus išaiškintiporudens irpavasariodviejųratųvaržybų.
turnyrolentelė(vieta,komanda,rungtynės,
įvarčiai,taškai)1.MRU 418:2122.šu 411:393.VPU 312:374.VGTU 49:675.LKKA 310:946.LŽŪU 42:547.VU 33:638.KTU 33:1109.VDU 40:230
Spalio6d.ŠUsportoklubassurengėtradicinį10kmbėgimąBubiuose. Jame dalyvavo 25 pajėgiausiUniversiteto bėgikai.Tarpmerginų irvaikinųpirmąsiasvietasužėmėR.Kergytė(Socialiniųmokslųfak.,mag.IIk.)irJ.Beržanskis(Edukologijosfak.,IIk.).AntrojivietaatitekoJ.Jasutytei(Edukologijosfak.,IIIk.),J.Grybui(Edukologijosfak.,IIk.).TrečiąsiasvietasužėmėR.Laužinavičiūtė(Socialiniųmokslųfak.,Ik.)irT.Gaidamavičius(Edukologijosfak.,IIIk.).
Laimėtojaiapdovanotisportokluboprizaisirdiplomais.
M. Bud vyčio nuo trau koje bėgi mo „Bu biai 2009“ nu galėto jai ir pri zi nin kai: (iš kairės) T. Gai da ma vičius, J. Ja ku tytė, J. Gry bas, R. Ker gytė, J. Beržans kis, R. Laužina vičiūtė
Lietuvossamboirdziudoimtyniųčempionėstudijuojaestradosmeną
GintarėGalinienėsanta Pakenytė, šiemet tapusi šiaulių universiteto estrados
meno specialybėspirmakurse, geraipažįstama sambo irdziudoimtynių sporto gerbėjams. Jau septintusmetus šia sporto šakaužsiiminėjanti sportomokyklos „atžalynas“ treneriostanislovoKulikauskoauklėtinėyranacionalinėsrinktinėsnarė,2008m.bu-voišrinktaįšiauliųmiestogeriausiųsportininkųdešimtuką.mer-ginayrapasiekusinemažaipergaliųįvairiosevaržybose.Pasauliosuaugusiųjųčempionatesantaužėmėiiivietą,europosjaunimočempionate–Vvietą,lietuvos suaugusiųjų ir jaunimočempio-natuoseiškovojoivietas.VisaineseniaišiauliųarenojevykusioseiVpasaulioimtyniųsportožaidynėsesantatapopaplūdimioim-tynių absoliučia nugalėtojamoterų grupėje (svorio kategorijojedaugiaunei70kg).
netikėtaitapopaplūdimio imtyniųčempione
PokalbįsuSantapradedameapieneseniai IVpasaulio imtyniųsporto žaidynėse Šiaulių arenoje iškovotą pergalę jai pačiai neįprastojepaplūdimioimtyniųrungtyje.Pasirodo,merginanesirengėvaržybomsirnetnegalvojo,kaddalyvaustokiojerungtyje.Jišiosežaidynėseatlikoaptarnaujančiopersonalofunkcijas.Vosspėjusipasisvertiirsusipažintisutaisyklėmis,jijaustovėjosmėlioringe.Santa prisimena: „Paskutinęminutę trenerispaklausė,arašnenoriu dalyvauti šioje rungtyje.Tepasakė, kad reikianueiti, parverstivaržovę ir išeiti. Aš taip ir padariau...“ Tačiau sportininkei nepatikoimtisantsmėlio,kurionemažaipatenkaįakis.Santaįpratusikovotivilkintkimono,opaplūdimioimtyniųaprangakitokia–šortaiirpalaidinukė, todėlnebuvo taippaprastaimtis:„Nėraužkopaimtivaržovės,reikia griebti už plikų rankų.Mantaineįprasta“.
samboirdziudoimtynių sportuužkrėtėbrolis
Santa pasakoja, kad jos susidomėjimas sambo ir dziudo imtynėmissusijęssubroliu.Jisnuėjoį pirmąją treniruotę ir grįžęs pa
pasakojo savo įspūdžius. „Labaisusidomėjauir jaukitądienąį treniruotę nuėjau kartu su broliu. Išpradžiųbuvonedrąsu,netgibaugu.Tačiaukitosetreniruotėsetabaimėstaigadingo ir jau septintusmetussėkmingaibejokiųtraumųtreniruojuosi,dalyvaujuįvairiosevaržybosenetikLietuvoje,betiružsienyje“,–sakoestradosmenopirmakursė.
norilygiuotisįtrenerįS. Pakenytė prasitarė, kad no
ri lygiuotis į savo trenerį S. Kulikauską. Pildant stojimo į Universitetą dokumentus jis buvo šalia.PasakSantos,trenerislabaisvarbusžmogusjosgyvenime.„PraėjusiaismetaismanotrenerisBriuselyjevykusiame pasaulio dziudo meistrųčempionate svorio kategorijoje iki73 kg tapo nugalėtoju ir iškovojoauksomedalį.Šiame turnyredalyvavo22dziudomeistraiištiekpatpasaulio šalių.Tokiuaukštupasiekimu negali didžiuotis nė vienasLietuvos dziudo imtynių treneris.Norsjisirnedidelioūgio–manikipečių,tačiauseptyniesejonepaimsi“,–šypsodamasipasakojapašnekovė.
estradosmenospecialybėje–peratsitiktinumą
Pildydama prašymą dalyvau
ti bendrajame aukštųjų mokyklųpriėmime, S. Pakenytė įrašė kūnokultūros, po to ekonomikos ir tiksąrašo pabaigoje nurodė estradosmeno specialybę Šiaulių universitete.Lydimamamosirtrenerio,nunešusidokumentusPriėmimokomisijai sužinojo, kad į estradosmenospecialybę nebegalima pretenduoti,nes jau anksčiau vyko stojamiejidailėsirmuzikosegzaminai.Tąkartteko išbraukti šią specialybę iš pageidavimųsąrašo.VisąvasarąkartusubroliubuvoišvažiavusiįIspaniją,tikvėliauSantasužinojo,kadniekurnepavykoįstoti.„Tekodalyvautipapildomaiskelbtamekonkurse,tačiauužmanevisa taipadarėmama,nesmannebuvogalimybiųgrįžtiišIspanijos.Nežinau,kodėlmamaprašymepirmiausianurodėmokamąestradosmeno specialybę.Taigi taip ir atsitiko, kad patekau į šią specialybę.Svarbiausia,kadnesigailiu.Manlabaipatinka estradosmeno studijos,jaučiuosi studijuojanti tai, kasmanartima“,–sakostudentė.
liekalaikoirasmeniniam gyvenimui
Nors ir labai užimta, merginastengiasi atrasti laiko susitikti sudraugais.„Jiemanlabaisvarbūs,nesesukompanijosžmogus.Nemėgstusėdėtivienojevietojeartikapsiribotinamais,sportosale,treniruotėmisir dabar studijomis“, – pasakojapašnekovė.Santa sakonesantipilkapelytė,saveapibūdinakaiplabaimėgstančią vaidinti, šokti, dainuoti, bendrauti su žmonėmis, megztinaujaspažintis.
„Rugsėjo pradžioje intensyviairengėmėsmūsųpirmojokursoprisistatymo konkursui, todėl nebuvolaiko,netįsportosalęnueiti.Tačiaudabar kasdien intensyviai treniruojuosi, nes spalio mėnesį laukiaEuropos čempionatas Bulgarijoje, lapkričio mėnesį lauks pasaulio čempionato varžybosGraikijoje“, – vardijo būsimąsias varžybasSanta.Jistengsissuderintisportąirstudijas,neskaiptiktuometuvyksįvairūsatsiskaitymai.
Šiauliųuniversitetofutbolininkai–tarplyderių
„šiauliųuniversiteto“inf.
***Spalio 13 d. ŠU komanda
sužaidė dar vienerias rungtynes.Ji Šiauliuose rezultatu 6:0 įveikėVGTUfutbolininkus.
Bėgimas„Bubiai2009“
cmyk
8psl. 20091014
„šiauliųuniversitetas“Leidžiamasnuo1997m.Tiražas2000egz.
Redakcijosadresas:ŠiauliųuniversitetasVilniausg.88,ŠiauliaiTel.595729,faks.524550El.paštas[email protected]
Vyr.red.ZenonasRipinskisKalbosredaktorėLigitaMykolaitienėKorespondentės:GintarėGalinienė,IrmaKuršentaitytė,SigitaInčiūrienėMaketavoLauraVilkanauskienė
AurelijaČižauskaitė: „Širdyjeesuromantikė“šiauliųuniversitetąiršiauliusjaukeletąmetųvisla-
biaugarsinaestradosdainininkėaurelijačižauskaitė.labiausiaijąišpopuliarinolietuvostelevizijosprojek-tas„iššūkisžvaigždėms“,įvykęsprieškeletąmetų,kuraurelijosiraleksandroPetrulioduetasužėmėantrąjąvietą.šiandienaurelijamūsųlaikraščioviešnia.sujakalbėjosivyr.redaktoriusZenonasripinskis.
šį pavasarį socialinių mokslųfakultete baigei ekonomikos ba-kalauro studijas ir dabar pradėjaivadybos magistrantūros studijas(viešasisadministravimas).Kaipta-vogyvenimeatsiradomuzika?
–RyšyssuSocialiniųmokslųfakulteto aplinka mane lydi nuo vaikystės. Dar tarybiniais laikais mama vadovavo „Nuklono“ gamyklosklubui. Būdama maža mergaitė, ašsėdėdavau ir žiūrėdavauvisas repeticijas,koncertus,įvairiusrenginius.Taipsutapo,kaddabarčiastudijuoju.
Muzikinę karjerą, galima sakyti,pradėjau mokydamasi Šiaulių „Juventos“vidurinėjemokykloje,kuriąbaigiau1998m.Tada įstojau įLietuvos muzikos akademijos vokalospecialybėsparengiamuosiuskursus.VėliauįstojusiįIkursąsupratau,kadoperinisdainavimas–neman.Jisišžmogausreikalaujalabaidaug.Vienžiniųčianeužtenka.Turibūtiirišsimiegojęs, ir pailsėjęs. Tai yra labaibrangusmokslas.Kad galėtum studijuotioperinįdainavimą,turiturėtigeras sąlygas. Taigi teko grįžti įŠiauliusirpasirinktistudijasŠUSocialiniųmokslųfakultete.
ar mėgai lengvojo žanro dai-nas?
–Taip. Dainuodavau ne tik klasikinį repertuarą, bet ir estradinesdainas. Širdyje esu be galo didelėromantikė, todėlgal labiaumanpatinkalėtamuzika.Dažnaiklausauirklasikinėsmuzikos.Labainepatinkašiuolaikinispopsas,nuolatskambantis per visas radijo stotis. Tai mane piktina! Manau, kad jis neugdomuzikinio skonio. Dažniausiai popsaspateikiamaskaipsaldainis,neverčiantisžmogausgilintis,mąstyti.Šiuolaikinis muzikinės popkultūrospasaulis su savo apsukriais vadybininkais daro neigiamą įtaką muzikinėskultūrosugdymui.
Radijostotyspačiosnustato,kokiamuzika yra „formatas“ ir kokia– „neformatas“. Tai nulemia muzikinės kultūros situaciją Lietuvoje.Štai su modernaus folkloro grupe„Kitava“vasarąįrašėmedainą,kuriąansamblis vėliau nuvežė į „Puikųjįšou“ vienoje komercinėje televizijoje.Tenprodiuseriai, sužinoję,kaddainaįrašytasuAurelijaČižauskaite,netneišklausędainosiškartopasakė,kadtainejųlaidos„formatas“.
Šaunu, kad Šiauliuose pagaliauatsirado koncertinė įstaiga ir atidaryta „Saulės“ koncertų salė, kurjau pradėti rengti puikūs džiazovakarai, kur jau koncertavo NedaMalūnavičiūtė,VytautasLabutis,kitižymiausiLietuvosdžiazoatlikėjai.Bilietai į tokiuskoncertusŠiauliuosekainuoja tik15Lt,kadbūtųpri
traukiama kuo daugiaustudentų, dėstytojų, jaunimo.Taitikraigeraproga nebrangiai paklausytipuikiosmuzikos.Neviskas pinigais matuojama,daugsvarbesniyradvasiniotobulėjimodalykai.
Kaip renki savo re-pertuarą? Ką mėgstidainuoti?
–Oi, taibegalomansunku!Ieškodamanaujosdainos pirmiausia kompiuteryje atsiverčiu savomėgstamiausiųdainųaplanką.Kai jasparodausavokolegaiAlgimantui Butnoriui ar šiaip artimiesiems, išgirstupadejavimą:„...irvėltususavolėtomdainom!“
Manodainaturibūtirami,susavoistorija.Begalosvarbūsyradainos žodžiai.Mandainoje žodis turibūtisvarus.Tekstasturieiliuotis,kirtisturibūtireikiamojevietoje.
Mano repertuare daug populiariosiosmuzikos ir džiazo standartų.Patinka praėjusio amžiaus antrospusės prancūzų muzika – EditosPiaff, Džo Daseno, kitų dainininkųdainos. Praėjusį rudenį buvau labaiįsimylėjusi ir rusiškus romansus.Turėjau parengusi atskirą jų programą.
DabarmandainaskuriaAndriusAndrosovas. Esu bendradarbiavusi su Laimiu Vilkončiumi. BūnantŠiauliuosesunkiau rastikompozitorių.
Jus labiausiai išgarsino lietu-vos televizijos projektas „iššūkisžvaigždėms“. Kas paskatino tendalyvauti?
–Aš tuometu trumpai gyvenauir dirbau Vilniuje. Galvojau, kadVilniuje yra daugiau vokalo dėstytojų, todėl bus daugiau galimybiųtobulėti.DėstytojasirmuzikantasP.Jaraminasman rekomendavo dainininkęGintaręSkėrytę.Jipasakė,kadaš turėčiau nemokytis, o kuo daugiaudainuoti.Vienądieną jimanirpasiūlėdalyvautitameLietuvostelevizijos projekte. Konkurso rengėjaiieškojoporininkėsdainininkuiAleksandruiPetruliui.Taipprasidėjoištisasmaratonas:repeticijos,darbassuchoreografais, vokalo dėstytojais,režisieriais. Džiaugiuosi, kad buvosudarytos sąlygos jame dalyvauti irmanodarbovadovui.
Kaip suderini studijas univer-sitetesukoncertais,repeticijomis,išvykomis?
– Mano studijos yra ištęstinės,todėl darbdaviams stengiuosi nesudaryti problemų dėl savo mokslų.Tenkaviskąderinti.Vienąkartądėlkoncerto teko nenueiti net į egzaminą...
Šiuo metu nuolatinio darbo neturiu. Šiek tiek dirbu soliste naujaiįkurtojeŠiauliųmiesto koncertinėjeįstaigoje,dainuojubigbendoprogramose.
ar koncertuose tenka sutiktiuniversitetodėstytojų,studentų?
– Džiazo koncertuose jų būnamažoka. Šiaip koncertuose kartaistenka sutikti savo dėstytojų, buvusįfakultetodekanądoc.T.Tamošiūną.Šiauliuose muzikinis gyvenimasne toks intensyvuskaipsostinėjearKlaipėdoje.Žmonėsmažokailankosekoncertųsalėse,teatruose.Galtaiyramažomiestosindromas.Tiesiogsunkupasakyti.
ar tau nekilo mintis studijuo-ti estradosmeno specialybęmūsųuniversitete?
– Pirmiausia reikia turėti gerąspecialybę.Ašniekadanenuvertinaumuzikos ar estrados meno mokslų.Visdėltojeigu,tarkim,atsirandabalsoproblemų,iškartpavojuskylavisaikarjerai.Todėliresulinkusimuzikąpaliktitikkaiphobį,oprofesijąturėti realią. Mano studijuojamosviešojoadministravimo irekonomikosspecialybėsyraįdomios.Ašniekadanebėgaunuo skaičių, analizių,įvairių apklausų, visokių tyrimų.Manau, galima ir nebaigus estradosmenostudijųbūtipopuliariam,ogalimabaigtiestradosmenostudijasirneturėti jokiopasisekimo.Priklausoneviennuo talento.Daugką lemiatiepatysviešiejiryšiai,žmogauspastangos pateikti save, savo kūrybą.Ašnesuištų,kuriepergalvąverčiasi,kadpatektųįTVekranusarlaikraščiųiržurnalųpuslapius.
arjauturiišleidusisavomuzi-kiniųalbumų?
–Darne,tačiauvasarątikriausiaipasirodys mano pirmoji autoriniųdainų kompaktinė plokštelė. Neseniai Lietuvos radijo „Muzikinėjepopietėje“daviauinterviuirsėkmingai pristačiau vieną naujausių savoatliekamų dainų, kurią man parašėpuikiai pažįstamas kompozitoriusAndriusAndrosovas.Norisidaugiauoriginalumo, lietuviško autentiškumo,onežymiausiųužsienioatlikėjųkopijavimo.
Kokiedainininkaitaupatinka?– Aš pastebėjau, kad moterims
dainininkėmslabiaupatinkadainuotisumoterimis,ovyrams–suvyrais.Man,jeiguatitinkabalsodiapazonas,irgi lengviaudainuotisumoterimis.OšiaippatinkaklausytiSarosBraitman, Laros Fabian, Tinos Arenos,Editos Piaff. Dažnai pasiklausau irMarijosKalas.
arnegalvojidalyvautieurovi-zijosatrankoje?
–Kolkasneturiutinkamosoriginaliosdainos.Eurovizijosdainųkonkursas turi savo reikalavimų, todėlsukurti dainą šiam konkursui reikiadidelių investicijų. Aš manau, kadsužinotisavoreitingusdarbuslaiko,kaisukursiuoriginaliąprogramą.
Jeigugatvėjesutiktumaurelijąčižauskaitę,kojaipalinkėtum?
–Galbūtidrąsesnei.Niekadaneprarasti vilties.Palinkėčiau sėkmingaistudijuoti,dirbtiirdainuoti.
AistėKaranauskytė–tarpgražiausiųpasauliomerginų
Si gi ta inčiūrienė„missintercontinental“finale–
šustudentėRugsėjopabaigojeMinskevyko
tarptautiniogrožiokonkurso„MissIntercontinental“ finalas. Lietuvaišiamekonkurseatstovavodevyniolikmetė Šiaulių universiteto Menųfakulteto studentėAistėKaranauskytė.Teisędalyvautitarptautiniamekonkurse šiaulietė pelnė birželiomėnesįvykusiuosegražuoliųrinkimuose„MisŠiauliųkraštas2009“.
Iki renginio spaudoje mirgėjopranešimai, kad konkursas vyks4000žiūrovųtalpinančiojesalėjesudidžiulescena,aprūpintapačiamoderniausia šviesos, garso ir scenostechnika, kad specialią programąšiam renginiui ruošia populiarūsatlikėjai, o „Miss Intercontinental2009“pasipuoš360tūkst.JAVdoleriųvertėsplatinoskarūna,inkrustuota720briliantų.
Konkurso tiesioginę transliacijągalėjostebėtimilijonaiTVžiūrovųvisame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. BTV kanalu transliuotąrenginįkomentavęs režisieriusVytenis Pauliukaitisnegailėjopagyrimųgražuolei iš Šiaulių, nors į finalą jiir nepateko. DėltoAistė nesikremta: „Negaliu sakyti, kad nieko nelaimėjau, nes daugpamačiau, įgijaunaujos patirties,naujų pažinčių.“Konkurse dalyvavo merginos iš 56šalių.Aistė labiausiai susidraugavosuGruzijos,Latvijos, Rusijos, Singapūro, Ukrainosatstovėmis. Grįžusiš Minsko draugystė nenutrūko –Aistėsunaujomisdraugėmisbeveikkasvakarąbendraujaskypedėka.
2,5savaitėsdėmesiocentre
Nuo 1971 m. vis kitoje šalyje organizuojamas konkursas šiaismetais vyko Minske. Aistė sakožinojusi apie politinę Baltarusijossituaciją, todėl iš anksto susitaikėsutuo,kadrenginysbuspolitizuotas.Tačiaukonkursantėskiekvienamežingsnyjejautėnuoširdųšeimininkųdėmesįirrūpestį.
–Muslabaiprižiūrėjo,visimumsbuvo labaigeri– irapsaugininkai,ir administratoriai, ir prižiūrėtojai.Gyvenome geruose viešbučiuose,kasdienvalgydavomerestoranuose,lankydavomės klubuose, kokteiliųvakarėliuose.DaugvažinėjomepoBaltarusiją, kasdien aplankydavomepotrisvietoves,visurmuspasitikdavosuduonairdruska,šokiais,dainomis, dovanomis, daugybėžmoniųmusfotografuodavo,ovaikaiprašydavoautografų.
Konkurso dalyvės Baltarusijojepraleido pustrečios savaitės. Nelengva buvo priprasti prie įtempto grafiko – reikėjo anksti keltisir vėlai eiti miegoti. Repeticijomsbuvoskirtostik4dienos.Įatskirasgrupes suskirstytas merginas specialistaimokėvaikščioti,judėtiscenoje.Apmaudu, kad iš programosbuvoišbrauktastalentųkonkursas–šoktiirdainuotimėgstantišiaulietėbuvoparengusispecialųnumerį.
Paklausta, kas konkurso metubuvosunkiausia,Aistėnusišypso:
–Trukdė tik slidžios grindys –reikėjosaugotis,kadnepargriūtum.Bet iš tikrųjųniekosunkausnebuvo.Man patinka būti scenoje.Dėltoirstudijuojuestradosmeną.“
studijosirplanai–šiauliuose
Šiąvasarą,dairydamasi,kurstudijuoti,AistėsusiviliojoVilniauskolegijos siūloma pramoginio scenosmenoprograma,bet įstojusi įkolegijąpersigalvojoir įstojoįestradosmeną Šiaulių universitete: „Pagalvojau:kolegija,beto,Vilnius,reikėsbūtivienai,očia,Šiauliuose,mano
namai,visimanoplanai.“BeveikvisąrugsėjįAistėpralei
dosvetur, susavokursuvosspėjosusipažinti,betgrįžusiąįUniversitetądraugaipriėmėlabaišiltai:„Visitokiedraugiški.Labaidžiaugiuosi,kadesučia“.
Minske šiaulietė sulaukė pasiūlymo dalyvauti dar vienametarptautiniamegrožiokonkurse,betsutiksvyktitiktokiuatveju,jeibuspadengtosvisosišlaidos–tokierenginiaibrangiaikainuoja.OkolkasAistė džiaugiasi naujais draugais,dėstytojais, įdomiomis paskaitomis.Beto,planuojarimtaiužsiimtimuzikineveikla–iškonkurse„MisŠiaulių kraštas 2009“ dalyvavusiųgražuolių subūrė keturių merginųgrupę.
Temperamentinga studentė sako,kad yra užsispyrusi ir atkakli, žino,ko reikia scenai. Po grožio konkursomerginą gyrė už vidinį spindesį,žibančias akis.Aistė įsitikinusi, kadbūtenttoscenojelabiausiaiirreikia.
Dalyvaukitestudentųfotokonkurse „Studentiškaakimirka“
„šiauliųuniversiteto“laikraščioredakcijakartusušuryšiųsuvi-suomene tarnyba skelbia studentų fotokonkursą „studentiška akimir-ka“.Fotokonkursegalidalyvautivisišiauliųuniversitetostudentai.Jisvyksnuoš.m.spalio15d.iki2010m.balandžio15d.
Fotonuotraukųtematikapatiįvairiausia:studentiškasgyvenimas,laisvalaikis,studijos, išvykos,šventės,studijųdraugųportretai,gamta,sportas irkt.
Skaitmeninesfotonuotraukassiųskiteel.paštuadresu:redakci[email protected] Būtinanurodytinuotraukospavadinimą,autorių(vardas,pavardė),fakultetą,specialybęirkursą.Pateikiamųfotografijųkiekisneribojamas.
ĮkonkursąatsiųstasfotonuotraukaseksponuosimeŠUinternetinėjesvetainėjeir„Šiauliųuniversiteto“laikraštyje.
GeriausiusdarbusatrinksirvertinsŠURyšiųsuvisuomenetarnybos,StudentųreikalųtarnybosirŠUSAatstovųvertinimokomisija.Geriausiųdarbųautoriusapdovanosimevertingomisdovanomisirfotokonkursodiplomais.
Laukiameįdomiųjūsųdarbų!„šiauliųuniversiteto“redakcija
nuoširdžiaiužjaučiameeglęBalčiūnaitędėlmylimotėveliomirties.šusportoklubodarbuotojai
netektiesirliūdesiovalandądėlmylimotėveliomirtiesnuoširdžiaiužjaučiameHumanitariniofakultetoistorijoskatedrosvedėjądocentęritąreginątrimonienęirjosartimuosius.
Humanitariniofakultetoistorijoskatedra
Aistė (iš kairės) konkurso repeticijos pertraukėlės metu
Zenono Ripinskio nuotr.