27
oTar zoiZe
daviT losaberiZe
daviT melua
arnold stefaniani
Tengiz SergelaSvili
ivliane xaindrava
zaur xalilovi
lela xomeriki
saxelmwifo Zalauflebis ganawileba centralur da
adgilobriv doneebs Soris
sarCevi
1. Sesavali 1.1. istoriuli mimoxilva 1.2. Teoriuli sakiTxebi
2. regionuli mowyoba 2.1. arsebuli viTareba da problemebi 2.2. rekomendaciebi
3. municipaluri mowyoba 3.1. arsebuli viTareba da problemebi 3.2. rekomendaciebi
4. ekonomikuri sakiTxemi 4.1. arsebuli viTareba da problemebi 4.2. rekomendaciebi
5. reformis sazogadoebrivi aspeqtebi 5.1. adgilobrivi TaviTmmarTvelobis moxeleTa kvalifikaciis amaRleba 5.2. sazogadoebasTan urTierToba 5.3. eTnikuri umciresobebi da municipalizacia
6. daskvnebi
28
1. Sesavali 1.1. istoriuli mimoxilva
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg postsocialistur qveynebSi, maT Soris saqarTveloSi, daiwyo
demokratizaciis, samarTlebrivi saxelmwifos formirebisa da sabazro ekonomikis damkvidrebis procesebi.
gardamaval periodSi qveyanaSi mimdinare cvlilebebis erT-erT ZiriTad mimarTulebas decentralizebuli
da realur TviTmmarTvelobaze damyarebuli institutebis Camoyalibeba unda warmoadgendes.
saqarTveloSi administraciul-teritoriuli dayofis ori donis gamoyofa aris SesaZlebeli.
esenia e. w. pirveli anu qveda (adgilobrivi - qalaqi, daba, Temi, sofeli) da Sualeduri (anu regionuri -
mxare, kuTxe, provincia) doneebi. saukuneTa ganmavlobaSi isini iqmnebodnen garkveul, geografiulad
gansazRvrul erTiani ekonomikuri Tu socialuri pirobebis mqone teritoriebze (mTiani reliefi,
mdinareebi da a. S.). ucxoelTa mier (romi, arabebi, monRolebi, irani, otomanTa imperia, ruseTi da sxv.)
saqarTvelos dapyrobis periodSic calkeul provinciaTa sazRvrebi, ucxouri administraciis kontrolqveS
yofnis miuxedavad, TiTqmis ucvleli rCeboda. bunebrivia, calkeul administraciul erTeulTa sazRvrebis
ucvleloba ganpirobebuli iyo ara Camoyalibebuli tradiciis urRvevobis surviliT, aramed ekonomikur-
geografiuli faqtorebis zegavleniT.
ruseTis imperiis mier saqarTvelos aneqsiis Semdeg, 1801 wlidan moyolebuli, mniSvnelovani
cvlilebebi moxda qveynis administraciul-teritoriul mowyobaSi. ganxorcielda saqarTvelos dayofa
axal administraciul erTeulebad - mazrebad, romelTa sazRvrebi, imave geografiuli da ekonomikuri
mosazrebebidan gamomdinare, ZiriTadad emTxveoda istoriuli olqebis sazRvrebs. dasaxlebuli punqtebis
doneze mniSvnelovani cvlilebebi ar momxdara, Tu ar CavTvliT XIX saukunis 60-ian wlebSi SedarebiT
msxvil qalaqebSi SezRuduli TviTmmarTvelobis SemoRebis faqts.
saqarTvelos demokratiuli respublikis (1918-1921) arsebobis periodSi, 1919 wels qveyanaSi
Catarebuli pirveli demokratiuli municipaluri arCevnebi swored mazrebis bazaze ganxorcielda.
Semdgomi reformebis procesi bolSevikuri ruseTis mxridan ganxorcielebulma samxedro agresiam
(1921) da saqarTvelos iZulebiTma Sesvlam sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi (1922) SeaCera.
saqarTvelos arsebuli teritoriuli dayofa Camoyalibda 1921 wlidan "demokratiuli
centralizmis" sabWouri principis mixedviT. Sesabamisad qveyana daiyo or avtonomiur respublikad, erT
avtonomiur olqad, 65 raionad, 10 respublikuri daqvemdebarebis qalaqad da 942 sasoflo sabWod.
raionuli sazRvrebi, rogorc wesi, ar emTxveoda tradiciulad Camoyalibebul geografiul da
ekonomikur sazRvrebs. raionTa Seqmna xSirad komunisturi biurokratiuli elitis politikuri Tu
merkantiluri interesebis dakmayofilebis mizniT xdeboda.
sabWouri sistema ar iTvaliswinebda kompetenciaTa gamijvnas respublikur, avtonomiaTa, raionebisa
da municipaluri donis xelisuflebebs Soris da yvela donis sabWoebs erTsa da imave sakiTxebSi erTnair
ufleba-movaleobebs akisrebda. am garemoebam damoukideblobis mopovebis Semdeg mmarTvelobis sxvadasxva
dones Soris winaaRmdegobis warmoqmnasa da gaZlierebas Seuwyo xeli, ramac kanonTa omis forma miiRo.
viTarebas arTulebs is garemoebac, rom rogorc iuridiulad, ise faqtiuri mdgomareobiT,
qveyanaSi arsebobda erTmaneTisagan statusiT mniSvnelovnad gansxvavebuli teritoriebi: avtonomiuri
warmonaqmnebi, eTnikuri umciresobebiT dasaxlebuli regionebi, gansxvavebuli resursebisa da sididis
mqone administraciuli erTeulebi.
sabWoTa saqarTvelos teritoriis farglebSi instituciurad Camoyalibda afxazeTisa da aWaris
avtonomiuri respublikebi, agreTve - samxreT oseTis avtonomiuri olqi.
gasuli saukunis 80-iani wlebis miwurulidan, roca sabWoTa kavSiris swrafi rRvevis procesi
ganviTarda, xolo saqarTvelo damoukideblobis aRdgenis gzas daadga, afxazeTsa da samxreT oseTis
avtonomiur olqSi politikuri da eTnikuri xasiaTis problemebis kompleqsma SeiaraRebuli konfliqtebis
provocireba moaxdina.
aWaraSi Tvisebrivad sxva tipis problematikam ufro mogvianebiT Rrma krizisi gamoiwvia umaRles
saxelmwifo da avtonomiis xelisuflebebs Soris urTierTobebSi. 2004 wlis maisSi am urTierTobebis
normalur da konstituciur kalapotSi dabrunebiT arsebuli ZiriTadi winaaRmdegoba moixsna, Tumca
urTierTobis saboloo modelis parametrebis Taobaze qarTul sazogadoebaSi azrTa sxvadasxvaoba ar
aRmoifxvra.
avtonomiebTan centris urTierTobis gauaresebam ukana planze gadawia Tbilisis urTierToba
umsxviles eTnikur anklavebTan: samcxe-javaxeTTan da qvemo qarTlTan, sadac qveynis mosaxleobis 19%
cxovrobs.
aRniSnul raionebSi ramdenime umwvavesi problemis gamoyofa SeiZleba. esenia:
ganaTlebis problema. arasatitulo eTnosebisaTvis saxelmwifo (qarTuli) enis Seswavlis erTiani
strategiis ararsebobis gamo aRniSnuli regionebis mosaxleobis absoluturi umravlesoba ver flobs
29
saxelmwifo enas da, Sesabamisad, srulfasovnad ar aris CarTuli sazogadoebriv cxovrebaSi.
sakadro politika. am mxriv gansakuTrebiT mZime viTarebaa Seqmnili qvemo qarTlSi. adgilobrivi,
azerbaijanuli kadrebi mmarTvelobiT struqturebSi umciresobas Seadgenen. ZiriTadi Tanamdebobebi
Tbilisidan daniSnuli, araadgilobrivi kadrebiT aris dakompleqtebuli.
eTnikuri gansxvavebebis gamoyeneba centraluri xelisuflebis poziciebis gansamtkiceblad. oficialuri
Tbilisis mier eTnikuri anklavebi yovelTvis ganixileboda arCevnebis periodSi usityvo mxardamWerad.
xelisufleba aqedan Cveulebriv as procentTan miaxloebul Sedegs iRebda. samagierod, adgilobriv
mmarTvel Tu mafiozur elitebs adgilebze moqmedebis TiTqmis sruli Tavisufleba eZleodaT.
problemebis droulad gadauwyveteloba aRniSnul regionebSi TandaTan Zabavs viTarebas da
perspeqtivaSi secesionizmis safrTxes aZlierebs.
rac Seexeba TviTmmarTvelobis ganviTarebas pirvel doneze da reformirebas decentralizaciis
mimarTulebiT, TvalSisacemia centraluri xelisuflebis mxridan problemisadmi yuradRebis deficiti.
aRniSnuli gamowveuli iyo im periodSi qveynis xelmZRvanelobaSi arsebuli xedviT, romlis Tanaxmadac
qveynis da saxelmwifobriobis gadarCenis erTaderTi gza marTvis centralizebuli sistemis arsebobas
gulisxmobda, xolo arsebuli administraciuli dayofa ki savsebiT esadageboda centralizebuli
saxelmwifos principebs. realurad, centraluri xelisuflebis politika regionebSi obieqturad
adgilobrivi klanebis gaZlierebas emsaxureboda.
yovelive zemoTqmuls kidev ufro amZimebs aRniSnul sferoSi kanonmdeblobis arasrulyofileba.
saqarTvelos konstituciaSi (1995) Riadaa darCenili saxelmwifo teritoriuli mowyobis sakiTxi.
konstituciis meore muxlis pirveli punqti gansazRvravs saxelmwifos teritorias 1991 w. 21
dekembris mdgomareobiT (anu sabWoTa kavSiris daSlis momentisTvis), xolo mesame punqtis mixedviT
teritoriuli saxelmwifoebrivi mowyoba gadadebulia qveynis mTel teritoriaze saqarTvelos
iurisdiqciis aRdgenamde, amasTan teritoriuli mowyoba momavalSi unda ganisazRvros konstituciuri
kanoniT uflebamosilebaTa gamijvnis principis safuZvelze. meoTxe muxlis Tanaxmad: Sesabamisi pirobebis
Seqmnis Semdeg gansazRvrulia orpalatiani parlamentis Camoyalibeba, mocemulia parlamentis zeda
palatis (senatis) formirebis zogadi wesic: igi dakompleqtdeba afxazeTisa da aWaris avtonomiuri
respublikebis, agreTve "saqarTvelos sxva teritoriuli erTeulebis" warmomadgenlebiT.
saqarTvelos prezidenti parlamentis TanxmobiT uflebamosilia SeaCeros teritoriuli
erTeulebis warmomadgenlobiTi organoebis saqmianoba, an daiTxovos isini, Tu maTi moqmedebiT safrTxe
Seeqmna qveynis suverenitets, teritoriul mTlianobas, saxelmwifo xelisuflebis organoTa
konstituciur uflebamosilebaTa ganxorcielebas (muxli 73, punqti "i"). 89-e muxliT afxazeTisa da
aWaris avtonomiuri respublikebis umaRles warmomadgenlobiT organoebs eniWebaT ufleba, sarCeliT
mimarTon saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos.
amrigad, saqarTvelos konstitucia akanonebs qveynis SemadgenlobaSi ori avtonomiuri respublikis
arsebobas, romelTa statusi, uflebamosilebaTa gamijvnis principis safuZvelze, dgindeba Sesabamisi
konstituciuri kanonebiT. konstituciiT gansazRvrulia avtonomiuri respublikebis warmomadgenloba
saqarTvelos parlamentis zeda palataSi, maTTvis "dajavSnulia" parlamentis Tavmjdomaris moadgileebis
Tanamdebobebi, gaTvaliswinebulia agreTve imgvari uflebamosilebebi, romlebic damaxasiaTebelia
federaciuli saxelmwifoebisTvis (mag. muxlebi 67.1, 89.1). imavdroulad, saqarTvelos realiebSi aSkarad
SeiniSneba msgavseba asimetriuli regionalizmis principebze (mag. espaneTi) mowyobil qveynebTanac.
SedarebiT garkveulia municipaluri donis struqtura. 1997 wels miRebulma "adgilobrivi
TviTmmarTvelobisa da mmarTvelobis Sesaxeb" saqarTvelos organulma kanonma garkveuli koreqtivebi
Seitana manamde arsebul administraciul-teritoriul dayofaSi. ganisazRvra TviTmmarTvelobis (sofeli,
Temi, daba, qalaqi) da mmarTvelobis (raioni, specialuri statusis mqone qalaqi) doneebi.
1.2. Teoriuli sakiTxebi
xelisuflebis gadaWarbebuli centralizacia warmoadgens ara mxolod xelisuflebis, aramed TviT
saxelmwifos rRvevis wyaros. magaliTisaTvis, saqarTvelos avtonomiuri erTeulebTan arsebuli
problemebis erT-erTi mniSvnelovani mizezi am erTeulTa avtonomiis fiqtiuroba iyo. centralizaciisaken
miswrafeba xelisuflebis imanenturi Tvisebaa. am tendenciis SeuzRudavoba iwvevs centraluri
xelisuflebis Zalauflebis absolutur uzurpacias da Sedegad - absolutur garyvnas. am dros centrsa
da araTviTmmarTvel erTeulebs Soris urTierToba korufcias efuZneba, xolo moqalaqeebsa da
xelisuflebas Soris gaucxoeba maqsimalur zRvars aRwevs, moqalaqeebis mimarT xelisuflebis "meurveoba"
ki sabolood klavs yovelgvar iniciativas.
amitom nebismieri sakiTxis gadawyveta unda moxdes adamianis uflebebisa da Tavisuflebebis
prioritetulobisa da misi xelSeuvalobis, ara mxolod deklaraciuli, aRiarebis gaTvaliswinebiT.
Tavisuflebis garegani safuZveli arsebobs mxolod iq, sadac arsebobs konkurirebadi sistema.
30
am principebs unda daefuZnos saqarTvelos teritoriuli mowyoba da xelisuflebis organizaciac:
yvelaferi is, rac SeiZleba gaakeTos calkeulma adamianma sakuTari iniciativiTa da sakuTari ZalebiT, ar
unda gadaeces xelisuflebas, aseve gaumarTlebeli iqneba, Tu ufro maRal safexurze mdgom xelisuflebas
daekisreba imisi gakeTeba, risi gakeTebac SeuZlia ufro dabal safexurze mdgom saxelisuflebo organos.
amgvari sistema uzrunvelyofs individis Tavisuflebas. sajaro institutebis Careva individis cxovrebaSi
dasaSvebia mxolod aucilebeli sakmarisobis principis dacviT.
zeda safexurze mdgomi sistema dabal safexurze mdgomi sistemis problemis mogvarebaSi SeiZleba
Caerios mxolod im SemTxvevaSi, roca am ukanasknels sakuTari ZalebiT ar SeuZlia sakiTxis gadawyveta.
amasTan, daculi unda iyos Carevis ierarqiuloba: sajaro institutebis Carevis winaSe prioriteti aqvs
ojaxis Carevas, Temis Carevis winaSe - sazogadoebrivi institutebis Carevas, mxaris (regionis) Carevis
winaSe upiratesoba eniWeba Temis xelisuflebis Carevas, xolo centraluri xelisufleba agvarebs
mxolod im problemas, risi mowesrigebac ar SeuZlia arc erT qveda sistemas.
xelisuflebis ganxorcielebis farglebi mkafiod unda ganisazRvros xelisuflebis yvela
donisaTvis, raTa gamoiricxos saTemo xelisuflebis mier - individis, samxareo (regionuli)
xelisuflebis mier - Temisa da individis, xolo centraluri xelisuflebis mier - regionuli
xelisuflebis, Temisa da individis Tavisuflebis farglebis darRveva. Tavis mxriv, centraluri
xelisufleba konstituciuri kanonmdeblobiT (konstitucia, organuli kanonebi) uzrunvelyofs adamianis
uflebebisa da Tavisuflebebis dacvas saxelmwifos teritoriuli mTlianobis pirobebSi.
teritoriisa da xelisuflebis amgvari organizacia efuZneba noncentralizmis princips. am
principis realizaciis dros xdeba ara decentralizacia, rac gulisxmobs centralizaciis arsebobas da
uflebamosilebis gadacemas zemodan qvemoT, aramed piriqiT - xelisuflebis gadanawilebas (kompetenciaTa
gamijvnas) qvemodan zemoT: zeda dones aqvs mxolod im sakiTxebis gadawyvetis uflebamosileba, risi
gadaWrac ar SeuZlia qveda dones.
noncentralizmis principze saxelmwifos teritoriisa da xelisuflebis organizacia ganapirobebs
am mowyobis optimalurobas da mas ar moaTavsebs sxvadasxva Teoriuli modelis (federalizmi,
centralizebuli unitarizmi, decentralizebuli unitarizmi) CarCoebSi, rac Tavidan agvacilebs
abstraqtul-Teoriul da unayofo davas saqarTvelosTvis federalizmisa Tu decentralizebuli
unitarizmis modelebis upiratesobebze.
ganviTarebis Semdeg etapze SesaZlebelia TviTmmarTvelobebis kompetenciebis Semdgomi gazrda ukve ara
noncentralizmis, aramed delegirebis principis gamoyenebiT.
amave dros, viTvaliswinebT ra saqarTveloSi realurad arsebul viTarebas, saubari reformaze
mainc decentralizaciis TemiT unda daviwyoT, vinaidan dReisaTvis, sinamdvileSi, yvela mmarTvelobiTi
funqcia centraluri xelisuflebis mier xorcieldeba.
axla, rac Seexeba TviTmmarTvelobis erTeulTa sidides. rodesac qveynis optimaluri
adminstraciul-teritoriuli sistemis formirebaze vsaubrobT, unda gaviTvaliswinoT arsebuli
tradiciebis roli da unda amovideT arsebuli saWiroebebidan.
miuxedavad, jer ruseTis imperiis, xolo Semdeg sabWoTa kavSiris periodSi arsebuli
administraciul-teritoriuli dayofisa, sazogadoebis udidesi nawili pirovnebis identifikaciis erT-erT
kriteriumad am ukanasknelis kuTxobriv kuTvnilebas miiCnevs. saqarTvelos moqalaqeTa kavSirs garkveul
mxareebTan (qarTli, kaxeTi, imereTi, samegrelo, mesxeTi da a. S.) Zlieri fesvebi gaaCnia.
rac Seexeba pragmatul midgomas, aq, upirveles yovlisa, gaTvaliswinebuli unda iqnas im
funqciebis Sesasruleblad saWiro resursebi, romelTa ganxorcielebac dResac da, gansakuTrebiT,
momavalSic adgilobrivi xelisuflebis prerogativa unda iyos.
aqedan gamomdinare, saWiroa adgilobrivi TviTmmarTvelobis teritoriuli safuZvlebi imgvarad
ganisazRvros, rom maqsimalurad uzrunvelyofil iqnas:
a) adgilobrivi TviTmmarvelobis organoebis realuri damoukidebloba adgilobrivi sakiTxebis
gadawyvetisas,
b) adgilobrivi TviTmmarTvelobis mier adgilobriv sazogadoebriv momsaxurebaTa ganxorcieleba
adgilobrivi resursebiT.
gasaTvaliswinebelia resursebis sakiTxic. TviTmmarTvelobis erTeulis zoma proporciuli unda iyos im
momsaxurebisa, romelsac misgan elian da unda Seesabamebodes mosaxleobis moTxovnebs da mTavrobis
Sexedulebas mosaxleobis momsaxurebaze. evropis wamyvan saxelmwifoebSi jer kidev 60-70-ian wlebSi
Catarda reforma TviTmmarTveli erTeulebis gamsxvilebis mizniT. SemuSavda mosaxleobis raodenobis
minimaluri standarti pirvel doneze TviTmmarTveli erTeulis arsebobisaTvis. es standarti sxvadasxva
qveynisaTvis sxvadasxvagvaria da meryeobs 8 aTasidan 80 aTasis farglebSi.
SedarebisaTvis, saqarTveloSi arsebul TviTmmarTvelobis erTeulTagan (sofeli, Temi, daba,
qalaqi) 2/3-ze metSi (68.1%) mosaxleobis ricxvi 3000-ze, xolo amomrCevelTa raodenoba 2000-ze
naklebia. administraciul erTeulTa TiTqmis 50%-Si saxeze myofi mosaxleoba ver aRwevs 2000 mcxovrebs.
mosaxleobis raodenoba, cxadia, mxolod erT-erTi kriteriumia, romelic sagadasaxado bazasTan erTad
TviTmmarTvelobis optimaluri donis gansazRvris safuZvlad unda iqnas gamoyenebuli.
31
zemoTqmulidan TavisTavad mivdivarT daskvnamde, rom sazogadoebisaTvis maRalkvalificiuri
momsaxurebis gasawevad aucilebelia marTvis sistemis gamartiveba da adgilobrivi xelisuflebebis
materialuri da adamianuri resursebis maqsimaluri koncentracia.
rogorc ar unda ganviTardes saqarTveloSi administraciul-teritoriuli reformis procesi da
rogoradac ar unda Camoyalibdes qveynis politikuri mowyoba, erTi ram cxadi xdeba - adgilobrivi
(pirveli) donis uflebebis zrda yvela SemTxvevaSi unda ganxorcieldes.
2. regionuli mowyoba 2.1. arsebuli viTareba da problemebi
SesavalSi mokled SevexeT eTnikuri avtonomiebis (afxazeTi da yofili samxreT oseTi) centrTan
urTierTobi problemebs, romelTa mogvarebac scdeba decentralizaciisa Tu saxelmwifos administraciul-
teritoriuli mowyobis sakiTxs da saerTaSoriso politikis rangSi gadadis. amave dros, metad
mniSvnelovania, Tu ras sTavazobs qarTuli mxare secesionistur regionebs, razec qvemoT iqneba saubari.
amJamad mokled ganvixilavT centraluri xelisuflebis urTierTobas aWaris avtonomiasTan, sadac
eTnikuri separatizmis faqtori absoluturad gamoricxulia da sadac srulad vrceldeba qarTuli
saxelmwifos iurisdiqcia.
2004 wlis 1 ivliss saqarTvelos parlamentma miiRo konstituciuri kanoni aWaris avtonomiuri
respublikis statusis Sesaxeb, romlis pirveli muxlis meore punqtiT igi saqarTvelos konstituciis
ganuyofel nawiladaa gamocxadebuli. praqtikulad srulad daemTxva erTmaneTs qarTvel da veneciis
komisiis eqspertTa azri, romlis Tanaxmadac am kanonis Sinaarsi pirobiTad Tu miesadageba avtonomiuri
respublikis statuss. kompetenciebi Tbilissa da baTums Soris formalurad gamijnulia, magram am kanoniT
agebulia imgvari ierarqiuli struqtura, romelic aWaris xelisuflebis organoebs Tbilisis
xelisuflebis marionetebad aqcevs.
ase, magaliTad:
saqarTvelos prezidents aqvs ufleba, daiTxovos aWaris umaRlesi sabWo (avtonomiis umaRlesi
warmomadgenlobiTi organo), Tu es ukanaskneli ver axorcielebs misTvis miniWebul uflebamosilebebs,
an Tu man zedized orjer ar daamtkica avtonomiuri respublikis mTavrobis Tavmjdomaris
kandidatura. sabWos daTxovnis SemTxvevaSi mis uflebamosilebebs Seasrulebs prezidentis mier
daniSnuli droebiTi saprezidento sabWo. aSkarad bundovania, Tu ras niSnavs, rom aWaris umaRlesi
sabWo "ver axorcielebs misTvis miniWebul uflebamosilebebs" da auxsnelia, ratom unda waradgendes
aWaris mTavrobis Tavmjdomares saqarTvelos prezidenti.
aWaris mTavroba angariSvaldebulad cxaddeba saqarTvelos prezidentis winaSe, xolo am ukanasknels
eniWeba ufleba SeaCeros an gaauqmos aWaris mTavrobis aqti, "Tu is ewinaaRmdegeba saqarTvelos
konstitucias, am kanons, saqarTvelos saerTaSoriso xelSekrulebebsa da SeTanxmebebs, saqarTvelos
kanonebsa da saqarTvelos prezidentis samarTlebriv aqtebs". igive ufleba eniWeba saqarTvelos
prezidents aWaris mTavrobis Tavmjdomaris aqtebis mimarTac. anu, prezidenti Tavad gansazRvravs
aWaris mTavrobis aqtebis konstituciurobas da Tavadve auqmebs maT moqmedebas.
aWaris mTavrobis axali wevri iniSneba avtonomiuri respublikis mTavrobis Tavmjdomaris mier
saqarTvelos Sesabamisi samTavrobo dawesebulebis xelmZRvanelTan SeTanxmebiT.
kanonis Tanaxmad saqarTvelos parlamentica da mTavrobac aWaris umaRles sabWosa da mTavrobasTan
mimarTebiT "zemdgomi instanciebis" rolSi gvevlinebian, roca pirvels arsebiTad miniWebuli aqvs ufleba,
SeaCeros aWaris umaRlesi sabWos aqti, xolo meores - uSualo monawileoba miiRos aWaraSi ministrebis
SerCeva-daniSvnis procesSi.
amdenad, aWaris avtonomiuri respublikis statusis Sesaxeb sakonstitucio kanoni winaaRmdegobaSia
ara mxolod avtonomiurobis ideasTan, aramed realuri TviTmmarTvelobis Tanamedrove gagebasTan. aseT
SemTxvevaSi TviT avtonomiis arseboba aRniSnuli formiT azrs kargavs. swored amgvarma mdgomareobam
zogierT politikur dajgufebaSi warmoSva mosazreba, rom am formiT avtonomiis arsebobas misi gauqmeba
sjobia.
aranakleb seriozul problemas qmnis centraluri xelisuflebis eTnikur anklavebTan
urTierTobis sakiTxi.
1989 wels saqarTvelos mosaxleoba Seadgenda 5.6 mln. mcxovrebs, saidanac 30% eTnikuri
umciresobebi qmnidnen. eTnikuri umciresobebidan yvelaze mravalricxovanni iyvnen somxebi (450 aT.),
rusebi (daax. 400 aT.), azerbaijanelebi (daax. 300 aT.). Semdeg modiodnen osebi (160 aT.), berZnebi (daax.
100 aT.) da afxazebi (90 aT.). sxva eTnikur umciresobaTagan (ukrainelebi, ebraelebi, qurTebi da sxv.)
TiToeuli ar aRemateboda 50 aT. kacs.
32
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg ganviTarebulma movlenebma (ekonomikuri kolafsi da mosaxleobis
emigracia, eTnikuri konfliqtebi) qveynis mosaxleobis mniSvnelovani Semcireba gamoiwvia. 2002 wels
Catarebuli aRweris Tanaxmad saqarTvelos mosaxleoba Seadgenda 4371 aT kacs, Tumca am monacemTa
sandoobis xarisxi maRali ar aris. unda vivaraudoT, rom saxeze myofi mosaxleobis ricxvi gacilebiT
mcirea. saqarTvelos iurisdiqcias daqvemdebarebul teritoriebze eTnikuri umciresobebis wilma Seadgina
16.2%. maT Soris yvelaze mravalricxovan jgufebs qmnian azerbaijanelebi (285 aT., mosaxleobis 6.5%),
somxebi (249 aT., mosaxleobis 5.7%), rusebi (68 aT., mosaxleobis 1.5%) da osebi (38 aT., mosaxleobis
0.9%). danarCeni umciresobebidan TiToeuli ar aRemateba 20 aT. kacs.
1989 weli 2002 weli
aT. mcx. %% aT. mcx. %%
qarTvelebi 3.880 69.9 3661 83.7
somxebi 450 8.1 249 5.7
rusebi 390 7.0 68 1.6
azerbaijanelebi 290 5.2 285 6.5
osebi 165 3.0 38 0.9
berZnebi 105 1.9 15 0.3
afxazebi 90 1.6 3.5 0.1
sxva 180 3.2 52 1.2
sul 5550 100.0 4371.5 100.0
Tu mxedvelobaSi ar miviRebT konfliqtur zonebs (sadac aseve moxda mosaxleobis katastrofuli
Semcireba), yvelaze mravalricxovan eTnikur umciresobebs warmoadgenen somxebi da azerbaijanelebi.
am ori eTnikuri jgufis mniSvnelovani nawili kompaqturad cxovrobs qvemo qarTlisa (azerbaijanelebi)
da samcxe-javaxeTis (somxebi) regionebSi. aRniSnul teritoriebze isini faqtiur umravlesobas qmnian.
rogorc saqarTvelos politikur istebliSments, ise sazogadoebas damoukideblobis mTeli
periodis manZilze sakmaod aSfoTebda aRniSnul regionebSi adgilobrivi politikuri dajgufebebis mier
araerTxel wamoyenebuli secesionisturi da iredentistuli moTxovnebi. regionSi moqmedi zogierTi
radikaluri dajgufebebis saqmianoba gvafiqrebs, rom am SiSs realuri safuZveli gaaCnia.
am regionebSi arsebuli problemebi metwilad saxelmwifos mier erTiani strategiuli Tu
taqtikuri xedvis ararsebobiTa da saxelmwifos administraciul-teritoriuli mouwyoblobiT unda
aixsnas, rasac kidev ufro aZlierebs siRatakis maRali done, mosaxleobis socialuri daucveloba,
korufciuli urTierTobisa da patrimonialuri sistemis dominanti, saxelmwifos maregulirebeli rolisa
da usafrTxoebis sistemebis sisuste da realuri TviTmmarTvelobis ararseboba.
msgavsebasTan erTad am or regions mniSvnelovani gasxvavebebic axasiaTebs, razec mokled Rirs
SeCereba.
samcxe-javaxeTis mosaxleoba 232 aT. kacs Seadgens, saidanac daaxloebiT naxevari eTnikuri
somxebia. rac Seexeba uSualod javaxeTs (91 aT mcx.), aq eTnikuri somexi mosaxleobis 98%-ze metia.
adgilobrivi mmarTvelobis umaRles eSelonebs (gansakuTrebiT, javaxeTSi) adgilobrivi (somxuri)
nomenklaturis warmomadgenlebi avseben. sabWoTa periodidan moyolebuli, oficialur Tbiliss am mxareSi
gamokveTili strategia gaaCnda. igi moxerxebulad iyenebda adgilobrivi klanebis urTierTdapirispirebas
da calkeuli jgufebisadmi mxardaWeris sanacvlod am ukanasknelTagan srul loialobas moiTxovda.
swored amitom radikaluri nacionalisturi da marginalizebuli politikuri dajgufebebis (javaxki 1989
wlidan, virqi 1998 wlidan) gavlena mxolod araformaluri iyo da maT arasodes hqoniaT adgilobrivi
biurokratiis aSkara mxardaWera.
radikaluri moTxovnebi, dawyebuli saqarTvelos Semadgenlobidan gasvliT da somxeTTan SeerTebiT
da damTavrebuli moTxovniT, rom samcxe-javaxeTi aWaris avtonomiisaTvis mieerTebinaT, sadac aSkarad
prorusuli orientaciis lideri, aslan abaSiZe batonobda, sinamdvileSi, mxolod Tbilisis
saxelisuflebo wreebis gaRizianebasa da dedaqalaqis masmediaSi antisomxuri ganwyobebis provocirebas
uwyobda xels. aseT fonze somxuri nacionalisturi moZraobis moTxovna, gaezardaT mxaris statusi
avtonomiamde (aWarisa da samxreT oseTis msgavsad) an gaefarTovebinaT adgilobrivi TviTmmarTvelobebis
uflebebi, qarTuli sazogadoebis mxridan seriozul uaryofiT reaqcias iwvevda. Tbilisisadmi SedarebiT
loialuri partiis "zaris" Seqmnas 2001 wels aseve ar mohyolia centris poziciebis Secvla.
90-iani wlebis meore naxevridan regionSi aRmocendnen da TandaTan gaZlierdnen sazogadoebrivi,
arasamTavrobo organizaciebi, romlebic samoqalaqo Rirebulebebis popularizaciasa da regionis
mosaxleobis samoqalaqo, politikuri da socialuri uflebebis dacvas isaxaven miznad. dRevandel etapze
am organizaciebs jer kidev ar gaaCniaT seriozuli zegavlena regionis sazogadoebriv cxovrebaze, Tumca
perspeqtivaSi maT SeiZleba sakmaod seriozuli mastabilizebeli roli Seasrulon.
33
qvemo qarTlis mosaxleoba, oficialuri monacemebis Tanaxmad, 587 aT. kacia, romelTagan
daaxloebiT naxevars eTnikuri azerbaijanelebi Seadgenen. es ukanasknelni mxaris 6 administraciuli
raionidan oTxSi mosaxleobis absolutur umravlesobas qmnian (daax. 60-95 %%)
saqarTvelos sxva regionebisagan (imave samcxe-javaxeTisagan) gansxvavebiT, qvemo qarTls, rogorc
wesi, centris mxridan naklebi yuradReba eqceoda. azerbaijanuli mosaxleoba diskriminaciulad miiCnevda
imgvar sakadro politikas, romlis drosac am regionSi mniSvnvnelovani Tanamdebobebi ZiriTadad
saqarTvelos sxva regionebidan Camosul qarTveli erovnebis moxeleebs ekavaT. saxelmwifo amgvar
politikas imiT xsnida, rom adgilobriv azerbaijanelTa Soris ar iyvnen qarTuli enis mcodne
kvalificiuri kadrebi. saxelmwifo enis codnis mxriv regionis araqarTul mosaxleobas qveyanaSi erT-erT
ukanasknel adgili ekava.
xazi unda gaesvas im garemoebasac, rom regionis eTnikuri umciresobebi dResac nakleb yuradRebas aqceven
saxelmwifo (instituciurizebul) struqturebSi monawileobis sakiTxs, vinaidan am ukanasknelis rols
sazogadoebriv cxovrebaSi araformaluri, patrimonialuri urTierTobebi ikavebs.
sabWoTa kavSiris arsebobis bolo wlebSi (80-iani wlebis dasasruli) regionSi aSkarad gamoikveTa
eTnikuri daZabulobis niSnebi. adgilobrivma araformalurma moZraobebma azerbaijanelebiT dasaxlebul
teritoriebze e. w. borCalos avtonomiis Seqmnis lozungi wamoayenes. Tumca am moTxovnam, romelic
iredentizmis niSnebs atarebda (is "istoriul samSoblosTan", azerbaijanTan maqsimaluri daaxloebis
pirobebs qmnida) da aSkarad moTologizebul, gamokveTilad antiqarTul xasiaTs atarebda, ver pova farTo
mxardaWera azerbaijanul anklavSi.
regionSi nacionalisturi moZraobis sisustes ramdenime faqtori ganapirobebda:
1. oficialuri baqo, romelic 1988 wlidan yarabaxis konfliqtSi aRmoCnda CaTreuli, axali
avtonomiebis Seqmnis ideas samxreT kavkasiaSi uaryofiTad ekideboda.
2. azerbaijans aseve ar surda urTierTobis gauareseba strategiul mokavSiresTan, saqarTvelosTan.
erTiani prodasavluri (da antirusuli) orientacia da baqo-jeihanis navTobsadenis mSenebloba,
romlis warmatebaSi erTnairadaa dainteresebuli rogorc azerbaijani, ise saqarTvelo, aseve amcirebs
potenciuri konfliqtis warmoSobis safrTxes.
3. qvemo qarTli ekonomikurad TbilisisaTvis sasoflo-sameurneo produqciis mTavar mimwodebels
warmoadgens da adgilobrivi azerbaijanuli mosaxleoba aranairad ar aris dainteresebuli
dedaqalaqTan axali administraciuli barierebis SeqmniT.
90-iani wlebis SuaxanebSi iqmneba da TandaTan Zlierdeba azerbaijanuli sazogadoebrivi moZraobebi
(birliqi, geiraTi), romlebmac saqmianoba azerbaijanuli mosaxleobis kulturuli uflebebis dacviT
daiwyes, magram TandaTanobiT politikuri moTxovnebiT iwyeben gamosvlas (toponimebis Secvla, miwis
ganawileba, azerbaijanuli umciresobebisaTvis saxelmwifo samsaxurSi miRebis Tanaswori pirobebis Seqmna
da sxv.).
90-iani wlebSi, manZilze, eduard SevardnaZis mmarTvelobis periodSi, viTareba eTnikur anklavebSi
SedarebiTi stabilurobiT xasiaTdeboda. klanuri urTierTobebi, politikuri garigebebi da korufciis
maRali done met-naklebad abalansebda arsebul winaaRmdegobebs. 2003 wlis Semodgomaze TbilisSi
xelisuflebis cvlam ("vardebis revolucia") viTareba kvlav daZaba. saqarTvelos axali prezidentis
mxridan eTnikuri umciresobebisaTvis uflebebis garantiebis deklarirebis miuxedavad, samcxe-javaxeTisa
da qvemo qarTlis eTnikuri umciresobebis warmomadgenlebi SiSoben, rom mixeil saakaSvili aRadgens
pirveli prezidentis, zvian gamsaxurdias, eTnocentruli nacionalizmis kurss.
aSkaraa, rom marTvis Zveli meTodebi momavalSi aRar gaamarTlebs da aucilebelia axali, erTiani,
yovlismomcveli saxelmwifo politikis Camoyalibeba, romelic arsebuli sistemis reformirebis gziT
gadawyvets eTnikur anklavebSi wlobiT dagrovil problemebs. winaaRmdeg SemTxvevaSi, mosalodnelia
eTnikur umciresobaTa ganwyobebis radikalizacia, romelic qveyanaSi warmoqmnili pirvelive krizisis dros
seriozul problemebs Seuqmnis qarTul saxelmwifos.
saqarTvelos sxva regionebi aranaklebi problemebis winaSe dganan. marTalia aq ar SeimCneva
centrTan Zlieri politikuri (avtonomiebi) Tu eTnikuri (umciresobebiT dasaxlebuli anklavebi)
dapirispirebebi, magram qveyanaSi administraciul-teritoriuli problemis mougvarebloba perspeqtivaSi
centrsa da regionebs Soris axali konfrontaciis warmoqmnas Seuwyobs xels.
regionebis winaSe arsebuli problemebis mogvareba mniSvnelovanwiladaa damokidebuli qveyanaSi
municipalizaciisa da decentralizaciis procesis daCqarebaze, rasac qvemoT SevexebiT.
2.2. rekomendaciebi
qveynis regionul mowyobasTan dakavSirebiT politikur istebliSmentSi azrTa sxvadasxvaobaa. arsebuli
mosazrebebi SeiZleba sam xedvad dajgufdes:
34
1. avtonomiuri respublikebis garda mxareebi/regionebi saerTod ar unda arsebobdes.
2. unda arsebobdes 2 avtonomiuri respublika da mxareebi dRes moqmedi formiT.
3. saWiroa axali, ufro mcire regionuri erTeulebis Camoyalibeba (sxvadasxva mosazrebebiT 12-dan 20
erTeulamde).
Cveni azriT, am SemTxvevaSi upriania ara mxareTa (regionTa) iuridiul dasabuTebaze an maT raodenobaze
kamaTi, aramed, qveynis politikuri da administraciul-teritoriuli mowyobis aucileblobidan
gamomdinare, teritoriuli erTeulebis funqciebis gansazRvra, ris Semdegadac SeiZleba msjeloba im
kriteriumebze, romlebsac unda akmayofilebdes esa Tu is teritoriuli erTeuli.
am SemTxvevaSi SeiZleba yuradReba gamaxvildes ramdenime faqtorze:
1. realuri decentralizaciis gansaxorcieleblad aucilebelia centrma Tavis kompetenciaTa
mniSvnelovani nawili TviTmmarTvelobebs gadasces. amave dros, arsebobs funqciebi, romelTa
ganxorcielebasac SedarebiT ufro msxvili teritoriuli erTeuli sWirdeba, sadac SesaZlebelia
resursebis adeqvaturi koncentracia. aseTi kompetenciebis (mag: samarTaldacva, zogierTi fiskaluri
da ekonomikuri uflebamosileba da a. S.). gadacema ufro mcire masStabis teritoriul
erTeulebisTvis ar aris mizanSewonili
2. saqarTveloSi arsebobs bunebrivad Camoyalibebuli istoriuli kuTxeebi, romelTac istoriuli
faqtorebis garda social-ekonomikuri erTianobac axasiaTebT.
3. saqarTveloSi regionebs gaaCniaT sxvadasxva saxis social-ekonomikuri da sxva resursebis
urTierTSevsebadoba regionis farglebSi, rac zrdis maT social-ekonomikur potencials.
4. regionebis arseboba qveynis umaRlesi warmomadgenlobiT organos - parlamentis - meore palatis
formirebis safuZveli gaxdeba. zeda palatis (senatis) arseboba saqarTvelos konstituciiTaa
garantirebuli, Tumca misi Semadgenlobis formirebis wesze xelisuflebaSi araviTari xedva ar
arsebobs. avtonomiur respublikebTan urTierTobisas ekonomikuri da politikuri balanisis
SesanarCuneblad mizanSewonilia regionebis arseboba, romelTa masStabebi avtonomiuri respublikebis
fardi iqneba;
5. sazogadoebriv mentalitetSi arsebuli kuTxurobis gancda saqarTveloSi gazrdis
urierTSejibrebiTobis faqtors regionebs Soris urTierTobebSi, rac SesaZlebelia aisaxos am
regionebis social-ekonomikuri ganviTarebis Sedegebze.
mxaris (regionis) Seqmnisa da misi sazRvrebis dadgenis Sesaxeb gadawyvetileba unda miiRos centralurma
xelisuflebam (saqarTvelos parlamentma). gardamaval etapze, mxareTa Camoyalibebis procesSi, dasaSvebia
TiToeuli mxaris Seqmnis Sesaxeb saqarTvelos organuli kanonis miReba. regionTa samarTlebriv statusebs
Soris sxvaobebi dasaSvebia, Tumca es ar niSnavs raime privilegiis arsebobas.
regionebs unda gaaCndeT rogorc mmarTvelobis sxva doneebisagan (centraluri xelisufleba,
municipalitetebi) naTlad gamijnuli kompetenciebi, ise demokratiuli principebis safuZvelze, arCevnebis
gziT Camoyalibebuli regionis mmarTveli organoebi.
SesaZlebelia regionul doneze saxelmwifo kompetenciaTa sakmao nawilis eqskluziuri saxiT
gadacema.
regionis eqskluziur kompetencias unda warmoadgendes regionis social-ekonomikuri dagegmareba,
jandacvisa da ganaTlebis sferoebSi mTeli rigi funqciebis ganxorcieleba da regionul
infrastruqturis ganviTareba.
delegirebul funqciebTan dakavSirebiT SeuZlebelia erTiani nusxis warmodgena. centralurma
xelisuflebam unda gansazRvros delegirebuli funqciebis is saxeebi da formebi, romelTa gadacemac
regionisTvis moxdeba.
saqarTvelos regionuli mowyobis erT-erT umniSvnelovanes aspeqts centraluri xelisuflebis
avtonomiur warmonaqmnebTan urTierTobis daregulireba warmoadgens.
noncentralizmi, rogorc saxelmwifos mowyobis principi, iZleva saSualebas, diferencirebulad
Camoyalibdes afxazeTisa da cxinvalis regionis gansakuTrebuli statusi kulturul-administraciuli
avtonomiuri erTeulidan (cxinvalis regioni) qarTvelTa da afxazTa erTiani saxelmwifos SemadgenlobaSi
arsebul SezRuduli suverenitetis mqone (sagareo suverenitetis gareSe) saxelmwifoebriv erTeulamde
(afxazeTi). cxinvalis regionis statusi ufro axlos iqneba saqarTvelos sxva regionebis statusTan
(uflebamosilebis moculobis TvalsazrisiT), xolo afxazeTs SeiZleba hqondes yvela uflebamosileba
garda im uflebamosilebisa, rac aris saxelmwifos erTianobis uzrunvelmyofi kompetencia.
afxazeTi. afxazeTis statusis Taobaze fiqri da msjeloba saqarTveloSi dagvianebiT (roca konfliqti
ukve realobad iqca), magram mainc SedarebiT didi xnis win - 90-iani wlebis dasawyisSi daiwyo. ufro
metic, SeiZleba iTqvas, rom es sakiTxi jer kidev pirveli respublikis (1918-21 w.w.) xelmZRvanelobis
35
dRis wesrigSi idga, magram verc imdroindelma da verc romelime Semdgomma xelisuflebam saqarTveloSi
afxazeTis problemis gadaWris gzebi jerjerobiT ver gamoZebna.
2004 wlis zafxulSi damoukidebel qarTvel eqspertTa jgufma gamoaqveyna vrceli dokumenti,
romelic afxazeTis statusis problemaze Rrma da seriozuli gansjis safuZvels iZleva.
es koncefcia Semdeg amosaval debulebebs efuZneba:
1. afxazoba ganixileba ara rogorc eTnikuri umciresoba, aramed rogorc saqarTvelos saxelmwifos
Camomyalibebeli erT-erTi eri. gaTvaliswinebulia afxazTa identuroba, romelic efuZneba afxazeTis
sakuTar erTaderT samSoblod da danarCeni mosaxleobisagan gamorCeulobis Segnebas.
2. afxazeTi ganixileba qarTuli saxelmwifos wevrad (wevri-saxelmwifo) da ara nawilad. afxazeTis
statusi efuZneba suverenul federalur saxelmwifosa da mis wevr-subieqts Soris `saxelmwifo
suverenitetis" ganawilebas;
3. afxazeTis xelisuflebas gaaCnia legitimaciis damoukidebeli wyaro: xelisufleba airCeva da
kompleqtdeba afxazeTis mosaxleobis mier, amitom afxazeTi saqarTvelos umaRles saxelmwifo
xelisuflebasTan urTierTobaSi gamodis Tanasworuflebiani da damoukidebeli partnioris saxiT
("Sida suvereniteti").
saqarTvelosa da afxazeTis urTierToba unda daregulirdes Semdegi principebis gaTvaliswinebiT:
1. uflebamosilebaTa gamijvna efuZneba e.w. "ormag nusxas", roca zustadaa gansazRvruli rogorc
umaRlesi saxelmwifo xelisuflebis, ise wevri-subieqtis gansakuTrebuli kompetenciebi. narCeni
kompetenciebi ki e.w. konkurirebad kompetenciebad miiCneva, maTi afxazeTisaTvis miniWebis
SesaZleblobis daSvebiT.
2. federaciuli saxelmwifoebis wevri-subieqtebisaTvis damaxasiaTebeli standartuli uflebamosilebebis
garda, SesaZleblad aris miCneuli afxazeTisaTvis sagareo urTierTobebSi monawileobis (kulturis,
socialuri, savaWro-ekonomikuri, samecniero, saganmanaTleblo, sportisa da turizmis sferoebi)
SeTanxmebebis dadebisa da sakuTari oficialuri policiuri formirebebis Seqmnis ufleba.
3. afxazeTs eqneba farTo finansuri avtonomia, sakuTari gadasaxadebis, mosakreblebisa Tu sxva
specialuri Senatanebis dadgenis, maTi mokrebisa da gankargvis ufleba.
4. afxazeTis konstitucia unda Seesabamebodes saqarTvelos konstituciiT ganmtkicebuli demokratiis,
samarTlebrivi saxelmwifosa da respublikanizmis principebs.
5. im SemTxvevaSi, Tuki erT-erTi mxare miiRebs raime normatiul aqts meore mxaris gansakuTrebul
uflebamosilebaTa sferoSi, meore mxares ufleba eqneba gaasaCivros sadavo aqti saqarTvelos
sakonstitucio sasamarTloSi.
unda arsebobdes afxazeTisa da afxazebis interesebis dacvis damatebiTi meqanizmebi:
afxazeTis teritoriaze mudmivad mcxovreb pirebs eqnebaT afxazeTis moqalaqeoba. afxazeTis moqalaqe
imavdroulad iqneba saqarTvelos saxelmwifos moqalaqe.
saqarTvelos parlamentis zeda palataSi (senatSi) afxazeTis warmomadgenlobas eqneba afxazeTTan
dakavSirebul nebismier sakiTxze gadamwyveti xmis ufleba, vetos uflebisa da maRali qvorumis
meqanizmis meSveobiT.
saqarTvelos umaRles saxelmwifo xelisuflebasa da afxazeTs Soris urTierTobaTa nebismieri
xasiaTis cvlilebisaTvis aucilebeli iqneba orive mxaris Tanxmoba.
aWara. saqarTvelos saxelmwifoebriv-teritoriuli mowyobisa da TviTmmarTvelobis principebis Sesabamisad
aWaris avtonomiam unda ganaxorcielos:
1. avtonomiisaTvis mikuTvnebul gansakuTrebul uflebamosilebebi,
2. saqarTvelos saxelmwifosagan delegirebul uflebamosilebebi,
3. calke kanoniT gansazRvruli erTobliv kompetencias mikuTvnebul uflebamosilebebi.
aWaris avtonomiuri respublikis xelisuflebis umaRles organoTa sistema unda daefuZnos saparlamento
respublikis models: aWaris umaRlesi warmomadgenlobiTi organo gansazRvravs avtonomiis socialur-
ekonomikur politikas, daakompleqtebs da gaakontrolebs aWaris mTavrobas.
saqarTvelos saxelmwifo xelisuflebasa da avtonomiis xelisuflebas Soris dava uflebamosilebaTa
gamijvnis Sesaxeb unda wydebodes saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos mier, saqarTvelos
kanonmdeblobiT dadgenili wesiT.
36
aucilebelia imis aRniSvnac, rom aWaris avtonomiis mimarT sxva Sexedulebac iyo gamoTqmuli:
zogi politikosis azriT, ar arsebobs safuZveli da moTxovnileba aWaris avtonomiis saxiT
arsebobisaTvis da swored 2004 w. maisis movlenebis Semdeg dadga saukeTeso dro avtonomiis
gasauqmeblad. magram am mimarTulebam ramdenadme aqtiuri mxardaWera verc politikur wreebSi da verc
sazogadoebaSi ver moipova.
cxinvalis regioni. qarTul diskursSi samxreT oseTis avtonomiuri olqi miiCneva, rogorc sabWoTa
reJimis pirmSo, romlis Seqmnasac istoriuli da politikuri safuZvlebi ar gaaCnda. osebi saqarTveloSi
eTnikur umciresobad ganixileba (Tanac, zog sxva eTnikur umciresobasTan SedarebiT igi ufro
mcirericxovania) da saubaric, ZiriTadad, kulturuli avtonomiis formatiT amoiwureba.
realiebis gaTvaliswinebiT, yofil samxreT oseTis afxazeTisa da aWarisagan gansxvavebuli (afxazeTisa da
aWaris avtonomiuri respublikis statusze ufro dabali) statusi SeiZleba mieniWos, romelic,
imavdroulad ganasxvavebs mas saqarTvelos sxva regionebisagan (kulturuli da enobrivi avtonomiis
kuTxiT).
amrigad, realuri viTareba ubiZgebs saqarTvelos Seqmnas saxelmwifoebriv-teritoriuli mowyobis
modeli, erTmaneTisagan gansxvavebuli uflebamosilebebiT afxazeTis, aWarisa da yofili samxreT
oseTisaTvis. saqarTvelos sxva regionebisaTvis pirvel etapze logikuri iqneboda administraciul-
teritoriuli erTeulis statusis miniWeba, romelTa uflebamosilebebi SesaZlebelia SemdgomSi bevrad
ufro gafarTovdes. federalizmisa da regionalizmis principebis Serwymis safuZvelze miviRebT
saqarTvelos teritoriul-saxelmwifoebrivi mowyobisa da umaRlesi saxelmwifo da avtonomiuri
warmonaqmnebis xelisuflebebis urTierTmimarTebis specifikur da, garkveuli TvalsazrisiT, unikalur
models.
3. municipaluri mowyoba
3.1. arsebuli viTareba da problemebi
saqarTvelos dRes arsebul teritoriul mowyobaSi faqtobrivad arsebobs sami done:
1. zeda – regionis an mxaris done, romelTan erTadac SesaZloa pirobiTad movixsenioT dedaqalaqi Tbilisi, aseve afxazeTisa da aWaris avtonomiuri respublikebi. es done Seiqmna 1993-95 wlebSi,
rodesac ganxorcielda manamde arsebuli ufro mcire erTeulebis – raionebis dajgufeba ekonomikuri,
geografiuli, istoriuli da eTnikuri niSnis mixedviT, ris Sedegadac qveyana (avtonomiuri
respublikebSi Semavali raionebis garda) faqtiurad daiyo cxra regionad. amave dros, regionebis
samarTlebrivad dakanonebis sakiTxi (prezidentis brZanebulebebis garda) Ria darCa. dRevandel etapze
kanoniT gansazRvrulia mxolod qveynis dedaqalaqis statusi, kompetenciebi da uflebamosilebani.
amdenad, regionuli done moicavs 12 erTeuls, Tumca maTgan mxolod sami - dedaqalaqi da afxazeTisa
da aWaris avtonomiuri respublikebi - aris konstituciiT dafiqsirebuli.
2. saSualo done – raioni da eqvsi qalaqi, romelic ar Sedis raionis daqvemdebarebaSi. saqarTvelo
iyofa 67 raionad da 6 "damoukidebel" qalaqad. maTgan 6 raioni da 1 "damoukidebeli" qalaqi Sedis
afxazeTis, xolo 5 raioni da 1 "damoukidebeli" qalaqi aWaris avtonomiuri respublikis
SemadgenlobaSi. 2001 wels qalaqebs, romlebic ar Sedian raionis SemadgenlobaSi, sxva dasaxlebebis
msgavsad mieniWaT TviTmmarTveli erTeulis statusi. Tumca, amave dros am qalaqebs delegirebuli
aqvT im uflebamosilebis ganxorcielebac, rac organuli kanonis Tanaxmad miekuTvneba adgilobrivi
mmarTvelobis kompetencias.
3. qveda done –sofeli, Temi, daba, qalaqi. sul saqarTveloSi aris 55 qalaqi, romelic Sedis raionis
daqvemdebarebaSi, 49 daba, 843 Temi da 164 sofeli, romelSic irCeva adgilobrivi TviTmmarTvelobis
organoebi. amdenad, qveda (municipalur) doneze sul aris 1111 TviTmmarTveli erTeuli, romlebic
mTlianobaSi moicavs 4597 dasaxlebas. 2002 w. adgilobrivi TviTmmarTvelobis warmomadgenlobiTi
organoebis arCevnebi Catarda 998 TviTmmarTvel erTeulSi.
"adgilobrivi TviTmmarTvelobisa da mmarTvelobis Sesaxeb" organuli kanoniT mmarTvelobis
decentralizacia unda ganxorcielebuliyo administraciul-teritoriuli mowyobis qveda doneze, sadac
TviTmmarTvel erTeulebis kanoniT gansazRvruli eqskluziuri kompetenciebi gaaCniaT. amavdroulad,
kanonma saqarTvelos teritoriuli saxelmwifo mowyobis Sesaxeb konstituciuri kanonis miRebamde
SeinarCuna adgilobrivi mmarTvelobis done - raioni. am doneze saxelmwifos mier delegirebuli
uflebamosilebani xorcieldeba, anu raioni warmoadgens mmarTvelobis dekoncentrirebul dones.
37
mmarTvelobis decentralizaciis umTavres bariers TviTmmarTvelobis ganviTarebis dRevandel etapze
administraciul-teritoriuli mowyobis Camouyalibeba, misi e. w. gardamavali xasiaTi ganapirobebs. aseTi
"gardamavali" sistemisaTvis niSandoblivia Semdegi problemebi:
qveda doneze wvril TviTmmarTvel erTeulTa ricxvi zedmetad didia. rogorc zemoT avRniSneT, 998
TviTmmarTveli erTeulidan TiTqmis naxevarSi (47%) 2000 mcxovrebze naklebi cxovrobs. soflebis,
Temebisa da dabebis biujetebis sagadasaxado da arasagadasaxado Semosavlebi jamSi 12 milion larze
naklebia, rac imas niSnavs, rom aRniSnuli tipis dasaxlebebSi erT sul mosaxleze adgilobrivi
biujeti saSualod 5-6 lars Seadgens. TviTmmarTveli erTeulebi ver axerxeben TavianTi eqskluziuri
kompetenciebis ganxorcielebas, radgan maTi resursebi ar Seesabameba maT kompetenciebs. sagulisxmoa,
rom miuxedavad kanoniT gaTvaliswinebuli SesaZleblobisa, ar SeiniSneba maTi nebayoflobiTi
gaerTianebis/gamsxvilebis tendencia.
TviTmmarTveli erTeulebis Semdgomi dayofis tendenciis erT-erTi ZiriTadi motivacia dakavSirebulia
axali sajaro Tanamdebobebis SemoRebasTan, racpolitikuri ambiciebis realizaciis Sanss aCens. es
motivacia erTgvarad "waxalisebulia" mmarTvelobis sitemis iracionaluri xasiaTiT. amgvari
iracionaluroba memkvidreobiT miRebulia "demokratiuli centralizmis" sistemisagan, romlis
pirobebSic, cxadia, SeuZlebeli iyo TviTmmarTvelobisaTvis dakisrebuli funqciebis Sesruleba. kvlav
TiTqmis ucvlelad moqmedebs sabWouri mravaliarusiani marTvis sistema, romlis doneebs Soris ar
arsebobs uflebamosilebaTa da pasuxismgeblobaTa konkretuli gamijvna.
qveynis sabiujeto decentralizaciis praqtikuli ganuxorcielebloba fiskalur problemebs badebs.
"sabiujeto sistemis Sesaxeb" kanoniT dadgenilia TiToeuli donis (centraluri, raionuli,
adgilobrivi) biujetis damoukidebloba, magram, praqtikulad, qveda donis biujetebi TiTqmis
sruladaa damokidebuli zeda donis biujetebze.
Sedegad, mosaxleoba sul ufro kargavs ndobas arCeuli warmomadgenlobiTi da aRmasrulebeli
organoebisadmi, vinaidan es organoebi imTaviTve ganwirulia umoqmedobis, xolo xSirad metad
arasasurveli zedmeti politizaciisaTvis.
decentralizaciis procesi saqarTveloSi mZimed momdinareobs. politikur elitas jer kidev ar
aqvs bolomde gaazrebuli, Tu rogori unda iyos momavalSi qveynis administraciul-teritoriuli mowyoba
da ra ufleba-movaleobani unda gaaCndes adgilobriv TviTmmarTvel erTeulebs.
rogorc wesi, decentralizacias ori umTavresi mizani gaaCnia:
1. adgilobrivi TviTmmarTvelobis mier mTeli rigi sazogadoebrivi momsaxurebebis ganxorcieleba
adgilobrivi resursebiT,
2. adgilobrivi struqturebis maqsimaluri siaxlove mosaxleobasTan xelisuflebis legitimurobisa da
adgilobrivi demokratiis ganviTarebis mizniT.
pirveli aucilebelia sazogadoebrivi momsaxurebis im formebis gansaxorcieleblad, romelTa
miwodebac adgilobrivi struqturebis mier ufro efeqturi iqneba. am SemTxvevaSi TviTmmarTveli
erTeulebis funqciebi SesabamisobaSi unda modiodes maT xelT arsebul qonebriv, finansur Tu adamianur
resursebTan. meore aspeqti gulisxmobs iseTi sistemis Camoyalibebas, romelic maqsimalurad warmoadgens
adgilobriv interesebs da gaiTvaliswinebs am ukanasknelT politikis formirebisa da ganxorcielebis
procesSi.
arsebuli viTarebidan gamomdinare, arsebobs problemis gadawyvetis ornairi xedvaa:
saWiroa mcire zomis, Tundac SezRuduli unarebis mqone, municipalitetTa arseboba, romlebsac,
marTalia, mizeruli funqciebi eqnebaT, magram ufro metad gaiTvaliswineben mcire interesTa jgufebis
survilebs.
aucilebelia municipalitetTa gamsxvileba, raTa moxdes mwiri resursebis koncentracia da,
Sesabamisad, sazogadoebrivi momsaxurebis xarisxisa da efeqturobis zrda.
TavisTavad ordoniani TviTmmarTvelobis idea SesaZlebels xdis funqciebis, kompetenciebisa da Sesabamisi
resursebis gadanawilebas qveda, ufro demokratiul, da zeda, resursebis mxriv ufro uzrunvelyofil,
doneebs Soris.
yovelive zemoTqmuli mniSvnelovanwiladaa damokidebuli adgilobrivi TviTmmarTvelobis
funqciebisa da kompetenciebis gansazRvraze. saerTaSoriso gamocdilebidan gamomdinare, TviTmmarTveli
erTeulis eqskluziur kompetenciebad rekomendebulia CaiTvalos: skolamdeli ganaTleba, pirveladi da
saswrafo daxmareba, adgilobrivi mniSvnelobis kulturuli dawesebulebebis (biblioTekebi, Teatrebi,
parkebi da a. S.) kurireba, komunaluri meurneoba (wyalmomarageba, eleqtro- da gazmomarageba, dasufTaveba
38
da sxv.), adgilobrivi gzebi, sazogadoebrivi transporti, sivrciTi dagegmareba da adgilobrivi
ekonomikuri ganviTareba, saxanZro samsaxuri, adgilobrivi mmarTvelobiTi funqciebi.
mmarTvelobis danarCeni funqciebi unda ganaxorcielos mmarTvelobis zeda (regionulma) donem,
xolo saerToerovnuli funqciebi (sagareo politika da Tavdacva, makroekonomikuri stimulireba,
konstituciuri wesrigis dacva da a. S.) - centralurma xelisuflebam.
amrigad, ordoniani TviTmmarTvelobis modeli emyareba Semdeg princips:
TviTmmarTvelobis Sualeduri rgoli Tavze iRebs SedarebiT resurstevadi kompetenciebis
ganxorcielebas, romelic delegirebulia saxelmwifos mier, magram romelTa Sesasruleblad
aucilebeli resursebi municipalitetebs naklebad gaaCniaT.
municipalitetebi mniSvnelovnad aZliereben TavianT finansur SesaZleblobebs da adamianur resursebs
da axorcieleben saqarTvelos kanonmdeblobiTa da saerTaSoriso praqtikiT TviTmmarTvelobebis mier
gansaxorvielebeli funqciebis umetesobas.
administraciul-teritoriulma erTeulebma TavianTi uflebamosilebani unda ganaxorcielon saxelmwifos
mier dadgenili saerTo samarTlebrivi principebis safuZvelze.
da bolos, ordoniani sistemis arseboba saSualebas iZleva miRweul iqnas garkveuli kompromisi,
erTi mxriv, municipalitetebis kompetenciebisa da resursebis realur zrdas, xolo meore mxriv,
mosaxleobasTan siaxlovesa da adgilobrivi interesebis dacvas Soris.
3.2. rekomendaciebi
reformirebis procesisaTvis aucilebelia moxdes problemaTa identificirebzemoxsenebuli sakiTxebze
muSaobisas a da miiRwes konsensusi maTi gadawyvetis gzebis formirebisas. es principi unda Seexos yvela
umniSvnelovanes aspeqts:
politikur elitaSi decentralizaciis procesis Sesaxeb erTiani da gaazrebuli xedvis, miznebisa da realizebis gzebis ararseboba. dRevandel etapze aucilebeli xdeba mizanmimarTuli politikis
konceptualuri Camoyalibeba, romlis gaziareba da gaTaviseba moxdeba qveyanaSi moqmedi politikuri
Zalebis mier.
sirTuleebi centaluri xelisflebis iurisdiqciidan gasuli separatistuli regionebis (afxazeTi da cxinvalis regioni) integraciis procesSi. qveynis administraciul-teritoriuli mowyobis koncefciis
SemuSavebisas gaTvaliswinebul unda iqnas regionebis (maT Soris eTnikuri anklavebis) realuri
interesebi, rac SemdgomSi Seamcirebs axali konfliqtebis warmoSobis albaTobas.
sakanonmdeblo bazis gaumarTavoba. arsebuli kanonebi unda gadaisinjos maTSi arsebuli
urTierTSusabamobebis aRmofxvris mizniT. garda amisa, miRebuli unda iqnas kanonTa paketebi im
sferoebSi, romelTa dauregulirebloba SeuZlebels xdis adgilobrivi TviTmmarTvelobis sistemis
funqcionirebas.
kompetenciaTa naTeli da mkveTri gaumijnavoba sxvadasxva doneebs Soris. SemoRebul unda iqnas iseTi
maregulirebeli meqanizmebi da damkvidrdes iseTi praqtika, rac gamoricxavs funqciebis dublirebas
rogorc sakanonmdeblo doneze, aramed yoveldRiur saqmianobis procesSi. saamisod unda aRmoifxvrad
ormagi daqvemdebarebis praqtika.
adgilobrivi infrastruqturis ganviTarebisaTvis pirobebis ararseboba. saxelmwifom unda Camoayalibos
normatuli meqanizmebi, riTac municipalitetebs gadaecemaT ganviTarebis damoukidebeli dagegmvis
ufleba.
municipalitetebi unda Camoyalibdes dRevandeli sakrebuloebis gamsxvilebis Sedegad, adamianuri
resursis, teritoriisa da komunikaciebis infrastruqturis gaTvaliswinebiT. amasTan, gamsxvilebis
procesi unda Seexos ara marto pirvel (municipalur), aramed Sualedur (raioni/regioni) dones.
gamsxvilebuli municipalitetebis Camoyalibebas Tan axlavs ramdenime uaryofiTi momenti, rac
teritoriuli erTeulebis gamsxvilebis procesis sirTuleSi mdgomareobs. kerZod, mosalodnelia, rom
garTuldeba sxvadasxva teritoriuli erTeulis gaerTianebis sakiTxi, radgan am procesis
centralizebuli wesiT warmarTva ewinaaRmdegeba saerTaSoriso principebs, romelic mosaxleobis azris
maqsimalur gaTvaliswinebas gulisxmobs. problemuri iqneba gamsxvilebuli municipaluri erTeulis
administraciuli centris adgilmdebareobis, saxelwodebis da sxva msgavsi sakiTxebi.
miuxedavad amisa, bunebrivad arsebobs soflebisa da Temebis erTobliobebi, romelebSic
TviTmmarTvelobis erTi organos arseboba mizanSewonilia. es erToblioba gamoixateba satransporto da
sxva infrastruqturis, reliefis (xeoba, qedebi), kulturuli, agraruli warmoebis analogiurobis,
39
ekonomikuri da socialuri obieqtebis urTierTSevsebadobis da sxva mravali faqtoriT.
dadebiT faqtorTagan, romlebic am SemTxvevaSi imoqmedebs TviTmmarTvelobebis ganviTarebis
procesze, aRsaniSnavia Semdegi:
Sedegad miviRebT ekonomikurad SedarebiT kargi potencialis mqone erTeulebs. naklebi iqneba mcire
ekonomikuri SesaZleblobebis mqone TviTmmarTvel erTeulTa raodenoba.
saxelmwifos mxridan mcire raodenobis TviTmmarTveli erTeulebis arsebobis pirobebSi gamartivdeba
social-ekonomikuri gamoTanabrebis programebis ganxorcieleba.
naklebad dadgeba kvalificiuri kadrebis simciris problema, vinaidan moixsneba mraval wvril
erTeulSi maTi gamoZebnis saWiroeba.
mmarTvelobis Sualedur doneze saubrisas unda gaviTvaliswinoT, rom arsebobs sazogadoebriv
momsaxurebaTa garkveuli formebi, romelTa ganxorcielebac Zneli iqneba municipalur doneze. amave dros,
Tavis SinaarsiT, es funqciebi SesaZloa ar Sediodes centraluri xelisuflebis kompetenciebis sferoSi.
dReisaTvis mimdinareobs diskusia raionisa da regionis momxreTa Soris. aqve unda aRiniSnos, rom ar
arsebobs arc erTisa da arc meoris zusti definicia.
TavisTavad raionis dRevandeli formiT arseboba, municipaluri erTeulebis gamsxvilebis pirobebSi
gaaCens seriozul problemebs. Tu qveyanaSi iarsebebs 3 done: centri, raioni da adgilobrivi
TviTmmarTveloba, miviRebT TviTmmarTvelobis or dones, romlTa kompetenciebs Soris sxvaoba arcTu ise
optimalurad SeiZleba Camoyalibdes, radgan maTi teritoriebis, administrciuli da ekonomikuri
resursebis Tanafardoba ar iZleva kompetenciebs Soris seriozuli gansxvavebebis arsebobis saSualebas.
amasTan, dRevandeli raionis masStabebidan gamomdinare, rTuli iqneba am administraciuli erTeulisaTvis
farTo kompetenciebis gadacema, vinaidan:
raionebSi Tavmoyrili administraciuli resursebi ar aris sakmarisi mTeli rigi delegirebuli
kompetenciebis gansaxorcieleblad.
decentralizacia iTvaliswinebs garkveul gansxvavebebs teritoriul erTeulebs Soris
administraciul saqmianobaSi. am SemTxvevaSi qveyanaSi miviRebT 80-ze met teritoriul erTeuls,
romlebSic gansxvavebuli garemo (Tundac fiskaluri) Seiqmneba.
erT-erTi argumenti, rasac raionis SenarCunebis momxreebi iyeneben, isaa, rom am doneze arsebobs
mmarTvelobis centraluri xelisuflebis (iusticiis saministro, ganaTlebis saministro da a. S.)
teritoriuli organoebi. magram es xelisuflebis dekoncentraciis da ara decentralizaciis sakiTxia da
is nakleb kavSirSia qveynis administraciul-teritoriul mowyobasTan. es ukanaskneli ar uSlis
centralur xelisuflebas, Tavisi kompetenciebis gansaxorcieleblad Sesabamisi modeli SearCios.
rodesac TviTmmarTveli erTeulebis gamsxvilebaze vsaubrobT, unda gaviTvaliswinoT, rom
SesaZloa Seiqmnas garkveuli sirTuleebi calkeuli dasaxlebuli punqtebis mosaxleobisa da interesTa
jgufebis uflebebis dacvis procesSi. kerZod, SeiZleba, rom dominanti erTeulis mier (mag. municipaluri
centri) resursebis gadanawilebisas da saqmianobaTa dagegmvisas moxdes municipalitetis SemadgenlobaSi
Semavali wvrili dasaxlebuli punqtebis uflebaTa diskriminireba. aqedan gamomdinare, aucilebeli xdeba
gamoTanabrebis meqanizmebis amoqmedeba:
upirveles yovlisa, gaTvaliswinebul unda iqnes korporaciuli principi. SesaZlebelia rogorc
calkeul dasaxlebul punqtTa, ise mezobel municipalitetTa resursebis gaerTianeba calkeuli
konkretuli miznebis (wyalmomarageba, saerTo komunikaciebiTa da obieqtebiT sargebloba da a. S.)
gadaWris procesSi.
momsaxurebis mTeli rigi sferoebis ganxorcielebisas metad mniSvnelovania kerZo seqtoris roli.
momsaxurebis komercializacia, municipaluri dakveTebis gamWirvale sistemis Camoyalibeba da
ekonomikuri interesebis wina planze wamoweva mniSvnelovanwilad moxsnis mTeli rigi dapirispirebebis
warmoSobis saSiSroebas.
aseve aucilebelia administraciuli berketebis amoqmedebac. SesaZloa Camoyalibdes dasaxlebul
punqtTa warmomadgenlebisagan Semdgari struqtura, sadac gadawyvetilebebi konsensusis safuZvelze
iqneba miRebuli.
da bolos, aRwerili variantis mxardaWera ar niSnavs mis unificirebul danergvas saqarTvelos mTel
teritoriaze. maRalmTiani regionebis (mTebSi erTmaneTisagan sakmaod daSorebuli wvrili dasaxlebuli
punqtebis simravle) da dedaqalaqis (teritoriuli erTeulebis metismeti sidide da maTi Semdgomi
dayofis aucilebloba) administraciuli sistemebis Camoyalibeba calke saubris Temaa.
magaliTisaTvis, dedaqalaqi iyofa 5 raionad, magram dedaqalaqis raionebSi warmomadgenlobiTi
organoebi ar iqmneba. arsebobs mxolod aRmasrulebeli organoebi - raionis gamgeobebi. dedaqalaqs hyavs
40
erTiani warmomadgenlobiTi organo - sakrebulo. erTiani aRmasrulebeli organoa mTavroba, romlis
SemadgenlobaSi Tanamdebobrivad Sedian dedaqalaqis raionis gamgeblebi.
arsebuli raionuli dayofa ver pasuxobs verc erT municipalur moTxovnas: raioni metad didia
mosaxleobasTan siaxlovis TvalsazrisiT da metad mcire - saerTo saqalaqo meurneobis optimaluri
administrirebisaTvis.
marTvis procesis optimizaciisaTvis aucilebeli xdeba, erTi mxriv, erTiani
saqalaqo samsaxurebis ganviTareba, xolo meore mxriv, SedarebiT mcire zomis (dedaqalaqis istoriuli
ubnebis doneze) erTeulebis Camoyalibeba sazogadoebasTan siaxlovis mizniT. amrigad, dRevandeli saqalaqo
raionebis funqciebi gadanawilebuli unda iqnas rogorc zeda (Tbilisis meria), ise qveda (saubno
municipalitetebi) doneebs Soris.
4. ekonomikuri sakiTxebi
4.1. arsebuli viTareba da problemebi
decentralizaciis process mravali problema udgas win. problemaTa speqtrSi mniSvnelovani adgili
uWiravs finansur da ekonomikur aspeqtebs. finansur sistemasTan da sabiujeto procesTan dakavSirebuli
sakiTxebi erT-erTi yvelaze mniSvnelovania, romelTa gadaWris gareSe raime winsvlaze centralur Tu
adgilobriv doneze saubari zedmetia. xSirad qveynis politikuri elitis mxridan finansebTan
dakavSirebul problemad mxolod saxsrebis simwire aRiqmeba. ufro metic, xSir SemTxvevebSi araefeqturi,
arademokratiuli da mankieri mmarTvelobiTi struqtura da decentralizaciis arasakmarisi done
argumentirebulia finansuri problemebiT. magram mravali qveynis gamocdileba cxadyofs, rom finansuri,
ekonomikuri da socialuri problemebi gvardeba mxolod mas Semdeg, rac Camoyalibebulia demokratiuli
da efeqturi mmarTvelobiTi struqturebi. dRes saqarTvelos finansur problemaTa speqtrSi ganmsazRvrel
rols TamaSobs mmarTvelobiTi da finansuri sistemis ususuroba.
1998 wlidan 2001 wlade kanonmdeblobiT gansazRvruli iyo 6 tipis adgilobrivi gadasaxadi,
romelTa wili adgilobrivi biujetebis sagadasaxado Semosavlebis 5%-s ar aRemateboda. garda amisa,
arsebobda saerTo-saxelmwifoebrivi gadasaxadebi, romlebic jer centralur xazinaSi akumulirdeboda,
Semdeg ki, kanoniT dadgenili normativebis safuZvelze, mTlianad an nawilobriv iricxeboda raionis
konsolidirebul biujetSi da im qalaqis biujetSi, romelic ar Sedis raionis SemadgenlobaSi. anu,
ZiriTad sagadasaxado SemosavlebTan dakavSirebiT centralur xelisuflebas urTierToba hqonda mxolod
adgilobrivi xelisuflebis meore donesTan. adgilobrivi (raionuli) biujetebisTvis gankuTvnil
gadasaxadebs Seadgenda: saSemosavlo gadasaxadi (2000 wlamde 60% da 2000 wlidan - 85%), mogebis
gadasaxadi (2000 wlamde 60% da 2000 wlidan - 85%), qonebis gadasaxadi (100%), miwis gadasaxadi
(100%), gadasaxadi qonebis gadacemisaTvis (100%), gadasaxadi bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis
(100%), gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis (100%).
raionis konsolidirebuli biujetis saxsrebi nawildeboda am raionSi Semaval TviTmmarTvel
erTeulebsa da raionul biujetebs Soris. damoukidebeli qalaqebis biujetebSi aRniSnuli Semosavlebi
srulad aisaxeboda. TviTmmarTvelobis erTeulebis biujetebsa da raionul biujets Soris saxsrebis
ganawilebaze gadawyvetilebas iRebda raionis mmarTvelobis warmomadgenlobiTi organo.
realurad, adgilobriv TviTmmarTvelobas sakuTari qoneba ar gaaCnda. adgilobrivi qonebis
samarTavad rogorc wesi iqmneboda SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoebebi, romelSic saxelmwifos
wili 100% Seadgenda, marTvas uSualod axorcilebdnen raionebi da qalaqebi, romlebic ar Sedian raionis
SemadgenlobaSi.
2001 wlidan miuxedavad imisa, rom organulma kanonma Secvala garkveuli principebi adgilobriv
finansebTan dakavSirebiT, adgilobrivi biujetebis kanonis miuReblobisa da sxva kanonebSi Sesabamisi
cvlilebebis ganuxorcieleblobis gamo Semosavlebis ganawilebis modeli ar Secvlila. metic, axla,
rodesac gaimijna adgilobrivi TviTmmarTveloba da mmarTveloba, eqskluziuri da delegirebuli
uflebamosilebebi organuli kanonis Sesabamisad, ufro naTlad Cans, Tu adgilobrivi TviTmmarTvelobebis
Semosavlebis ra nawilis moqceva SeiZleba sakuTari Semosavlebis cnebis qveS da ra nawilis - miznobrivi
Semosavlebis qveS. aRmoCnda, rom raionis SemadgenlobaSi Semavali adgilobrivi TviTmmarTvelobis
erTeulebis umravlesobas TiTqmis simboluri Tanxebi darCa eqskluziuri uflebamosilebebis
gansaxorcieleblad sakuTari Semosavlebis saxiT. qonebis gamijvnis mxrivac raime seriozuli nabiji ar
gadadgmula.
saqarTveloSi fiskaluri decentralizaciis dabal xarisxze da bundovan sistemaze miuTiTebs
mTeli rigi problemebisa:
qveyanaSi dRemde ar aris miRebuli adgilobrivi biujetebis maregulirebeli sakanonmdeblo aqtebi.
moqmedi kanonmdeblobiT Camoyalibebulia adgilobrivi biujetis formirebisa da aRsrulebis mxolod
41
zogadi principebi, magram detalurad ar aris gamijnuli adgilobrivi TviTmmarTvelobisa da
mmarTvelobis sabiujeto uflebamosilebani.
ar arsebobs adgilobrivi TviTmmarTveli erTeulebis biujetebis Semosavlebis formirebisaTvis
gadasaxadebidan da arasagadasaxdo Semosavlebidan anaricxebis grZelvadiani ekonomikuri normativebis
erTiani mwyobri sistema. qveyanaSi dReisaTvis moqmedi wesis Sesabamisad, sabiujeto Semosavlebis
gamijvna saqarTvelos saxelmwifo, avtonomiuri respublikebisa da qveynis sxva teritoriuli
erTeulebis biujetebs Soris xdeba saqarTvelos kanonmdeblobiT da xasiaTdeba arsebiTi naklovanebiT,
gansakuTrebiT raionebSi.
qveyanas dRemde ar gaaCnia miznobrivi da gamoTanabrebiTi transfertebis gansazRvris meqanizmi da
Sesabamisi formula. gadasaxadebidan anaricxebis grZelvadiani ekonomikuri normativebis analogiurad,
centraluri biujetidan transfertebis gamoyofa xdeba raionis konsolidirebuli biujetisaTvis,
xolo am ukanasknelidan adgilobrivi TviTmmarTvelobis erTeulebis biujetebs transfertebs
umtkicebs da gamouyofs raionis warmomadgenlobiTi organo.
adgilobrivi TviTmmarTvelobis sargeblobaSi arsebuli saxelmwifo qoneba dRemde ar aris gadacemuli
maT sakuTrebaSi Sesabamisi normatuli aqtis safuZvelze. dReisaTvis adgilobrivi TviTmmarTvelobis
organoebs ara aqvT am qonebis gankargvis ufleba.
moqmed kanonmdeblobaSi ar aris erTiani samarTlebrivi midgoma adgilobrivi gadasaxadebisa da
adgilobrivi mosakreblebis mTlianad adgilobrivi TviTmmarTvelobis gamgeblobaSi moqcevis Taobaze.
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebs sagadasaxado administrirebaze zemoqmedebis aranairi
berketi ar gaaCniaT. Tu gaviTvaliswinebT, rom saqarTvelos yvela donis biujetis Semosavlebis
gegmebis Sesruleba mniSvnelovan problemas warmoadgens, centraluri sagadasaxado organoebi yvelaze
metad adgilobrivi TviTmmarTvelobis interesebis xelyofen imiT, rom maTTvis kuTvnili Semosavlebis
mobilizacias nakleb yuradRebas aqceven an ufro metic, sruliad arakanonierad “gadaqaCaven” maT
centralur biujetSi.
mniSvnelovani potencialis mqone kompaniebidan gadasaxadebis akrefas msxvil gadamxdelTa inspeqcia
axorcielebs, romelsac ZiriTadi aqcenti centralur biujetze aqvs gakeTebuli. es mniSvnelovnad
amcirebs adgilobrivi biujetebis faqtobriv Semosavlebs.
raionis gamgeblebs, sinamdvileSi, centraluri xelisuflebis mxridan dakisrebuli aqvT sagadasaxado
Semosavlebis mobilizebaze pasuxismgebloba, rac im pirobebSi, rodesac kanonmdeblobis mixedviT am
pasuxismgeblobis matarebeli centralizebuli sagadasaxado organoebia, iwvevs raionis gamgeobebis
mxridan samewarmeo seqtorSi arakanonier Carevas.
adgilobrivi TviTmmarTvelobis biujetebSi saxelmwifo gadasaxadebidan datovebuli wili
damokidebulia raionis sakrebulos gadawyvetilebaze. realurad TviTmmarTveli erTeulebis
biujetebSi Tavs iyris mxolod e. w. "daculi muxlebis", anu TviTmmarTvelobis moxeleTa xelfasebis
dasafinansebeli saxsrebi, xolo TviTmmarTvelobis eqskluziuri kompetenciebi TiTqmis daufinansebeli
rCeba.
raionis mmarTveloba mxolod delegirebul uflebamosilebebs axorcielebs, mas eqskluziuri
uflebamosilebebi ar gaaCnia. am logikidan gamomdinare, mas ar unda gaaCndes biujetSi sxvadasxva
saxis sagadasaxado da arasagadasaxado Semosavlebi da dafinansebis wyaro unda iyos mxolod
miznobrivi transfertebi, romelTa odenoba centridan unda isazRvrebodes. realurad ar aris
gavlebuli zRvari raionis adgilobrivi mmarTvelobis damoukideblobasa da masze centraluri
xelisuflebis mier dawesebul SezRudvebs Soris.
adgilobriv TviTmmarTvelobas eqskluziuri funqciebis ganxorcielebis Zalze mwiri finansuri
safuZveli aqvs. mTlianad adgilobrivi TviTmmarTvelobebis da adgilobrivi mmarTvelobebis biujetebis
jami 2003 wels 440 mln. lars Seadgenda. adgilobrivi TviTmmarTvelobebis mier eqskluziur
uflebamosilebebze daixarja ara umetes 130 mln. larisa. 4 didi qalaqis (Tbilisi, rusTavi, foTi,
quTaisi) wili naxevarze mets Seadgenda. danarCen saqarTveloSi (romlis mosaxleoba am qalaqebis
gamoklebiT daaxloebiT 2,5 milionia) ixarjeba 40 mln. larze naklebi (1 sulze 16 lari weliwadSi).
TviTmmarTvelobis organoebs ar SeuZliaT damoukideblad moaxdinon sakuTari biujetis Semosavlebis
prognozireba Semosavlebis saxeebidan gamomdinare. aRniSnuli sakiTxi ar aris kanoniT
daregulirebuli da raionis mmarTvelobis organoebi yovelwliurad yovelgvari dadgenili wesis
gareSe gansazRvraven raionSi Semavali TviTmmarTveli erTeulebis Semosavlebis saxeebs da faqtobriv
moculobas.
adgilobrivi TviTmmarTvelobebis saqmianobis ZiriTadi tvirTi modis delegirebul uflebamosilebebze,
romelSic maTi damoukideblobis xarisxi bunebrivad SezRudulia da, realurad, zeda donis
xelisuflebis mier dakveTis Sesrulebis funqciamde dadis. aRniSnulis gaTvaliswinebiT instituciuri
aspeqti - arCeviTobac - kargavs Tavis azrs, radgan arCeviT organoebs daniSnuli vertikaluri
struqturebis dakveTis Sesrulebis funqcia akisriaT.
mkafiod ar aris gansazRvruli cneba "adgilobrivi biujeti". Sesabamisad, ori sxvadasxva saxis
biujeti - adgilobrivi TviTmmarTvelobisa (soflis, Temis, dabis da raionis SemadgenlobaSi Semavali
42
qalaqis) da adgilobrivi mmarTvelobisa (raionisa) - erTi saxelwodebis qveSaa gaerTianebuli.
aRniSnuli bundovani sistemis pirobebSi didia araefeqturi mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis da
korufciis safrTxe. amasTan, verc TviTmmarTvelobis doneze izrdeba komunaluri da keTilmowyobis
RonisZiebebis moculoba. raionuli done ver uzrunvelyofs socialuri valdebulebebis Sesrulebas,
izrdeba socialuri davalianebebi.
4.2. rekomendaciebi
administraciul-teritoriuli erTeuli sicocxlisunariani iqneba mxolod maSin, Tu mas eqneba
sagadasaxado-safinanso avtonomia. centraluri xelisuflebis mier gadasaxadebis centralizebuli wesiT
dadgena-akrefa da Semdeg transfertebis sistemiT misi gadanawileba spobs adgilobrivi da regionuli
erTeulebis avtonomiurobas da warmoSobs korumpirebul sistemas. adgilobrivi da regionuli
xelisufleba srulad damokidebuli xdeba centralur xelisuflebaze da igi iwyebs centraluri
xelisuflebis, da ara adgilobrivi mosaxleobis, interesebis dacvas.
swored amitom, ar unda arsebobdes arc erTi donis xelisufleba sagadasaxado uflebamosilebis
gareSe. administraciul-teritoriuli erTeulis avtonomia mWidrodaa dakavSirebuli fiskalur da
safinanso avtonomiasTan. administraciul-teritoriul erTeuls, romelic centraluri xelisuflebis
mier dadgenil farglebSi ver awesebs da ver krefs Tavis gadasaxadebs, ara aqvs avtonomia.
xelisuflebis sxvadasxva dones Soris administraciuli da sagadasaxado sistemebis konkurencia
Tavisufali komunikaciis pirobebSi (adamianebisa da kapitalis Tavisufali gadaadgileba, erTiani
sainformacio-sakomunikacio sistema) arsebuli socialur-ekonomikuri da politikuri problemebis
swrafad gadaWris aucilebeli pirobaa. sistema, romelic erTmaneTTan konkurenciis pirobebSi myof
xelisuflebis sxvadasxva dones moicavs, ufro myari da swrafad adaptirebadia, is amcirebs an Tavidan
icilebs masStaburi (centraluri xelisuflebis mier daSvebuli) Secdomebis uaryofiT Sedegebs, amaRlebs
xelisuflebis mier Tavis Zireul funqciaTa Sesrulebis xarisxs.
fiskaluri decentralizaciis sakiTxis ganxilva uSualod kompetenciebis gamijvnis konteqstSi
unda moxdes. kompetenciebis gamijvnis sakiTxis ganxilva unda daefuZnos administraciul-teritoriul
mowyobas, saxelmwifos usafrTxoebis da specifikuri politikis moTxovnebs, ekonomikur da
administraciul mizanSewonilobas.
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis kompetenciaTa sistema winaaRmdegobaSi ar unda
Sediodes am organoebis damoukideblobasTan. saerTaSoriso praqtikis analizidan gamomdinare,
saqarTveloSi mizanSewonilia adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebs gaaCndeT sami saxis kompetenciaTa
jgufi:
1. eqskluziuri. iTvaliswinebs adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis mier uflebamosilebaTa
damoukideblad ganxorcielebas, xelisuflebis sxva donis Carevis gareSe. am SemTxvevaSi adgilobrivi
TviTmmarTvelobis organo sakuTari finansuri saxsrebis farglebSi gansazRvravs eqskluziuri
kompetenciebis formas. Tumca, es ar gamoricxavs, rom kanonmdeblobaSi iyos zogadi CamonaTvali am
kompetenciebisa. adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis saqmianoba eqskluziuri kompetenciebis
realizebisas unda izRudebodes mxolod kanoniT, romelic ama Tu im sferoSi saerTo
saxelmwifoebriv standartebs gansazRvravs. es standartebi dakavSirebuli unda iyos mxolod
sazogadoebrivi usafrTxoebis gansakuTrebul interesebTan.
2. delegirebuli. es adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis kompetenciaTa is jgufia, romelic sxva
donis xelisuflebis (regionuli, centraluri) eqskluziur kompetenciaSi Sedis, magram misi
ganxorcieleba, Sesabamis finansur saxsrebTan erTad, gadacemuli aqvs adgilobrivi TviTmmarTvelobis
organos. delegirebuli kompetencia mniSvnelovani safrTxis matarebelia adgilobrivi
TviTmmarTvelobis damoukideblobisaTvis, Tu mkafiod ar aris Camoyalibebuli delegirebis meqanizmebi.
es meqanizmebi gulisxmobs, rom delegireba unda iyos nebayoflobiTi, unda ganxorcieldes TiToeuli
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organosTan individualuri SeTanxmebis safuZvelze, uzrunvelyofili
unda iyos adekvaturi finansuri saxsrebiT da naTlad unda iqnas gansazRvruli administraciuli
kontrolis CarCoebi.
3. erToblivi. adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoTa kompetenciaTa jgufi, romelic xorcieldeba
xelisuflebis sxva donis (regioni, centri) da adgilobrivi TviTmmarTvelobis an sxva adgilobriv
TviTmmarTvelobebTan erTad erToblivi programis saxiT. am SemTxvevaSi finansuri monawileoba unda
iyos wilobrivi da yvela principi, romelic zemoT iyo naxsenebi da adgilobrivi TviTmmarTvelobis
damoukideblobis maqsimalur dacvasTanaa dakavSirebuli, unda iqnas gaTvaliswinebuli.
adgilobriv TviTmmarTvelobebsa da regionebs Soris kompetenciaTa gamijvnasTan dakavSirebiT adgilobivi
TviTmmarTvelobebisaTvis ZiriTadad infrastruqturuli da komunaluri kompetenciebi unda iqnes
43
gadacemuli. regionis kompetenciaTa wre SedarebiT SezRuduli unda iyos, rac Sesabamisad finansebSic
unda iqnes asaxuli. mTlianad axalma modelma qveynis mmarTvelobiTi tvrTebis gadanawileba Semdegi sqemiT
unda moaxdinos: Zlieri centri da municipaluri done da SedarebiT susti regioni.
imisTvis, raTa adgilobrivi TviTmmarTvelobis safinanso sistema pasuxobdes damkvidrebul
elementarul moTxovnebs, aucilebelia:
adgilobrivi biujetebis xarjviT nawilTan dakavSirebiT adgilobrivi da regionuli TviTmmarTvelobis
organoebi damoukideblad iRebdnen gadawyvetilebebs. dainergos programuli biujetebis forma.
adgilobrivi TviTmmarTvelobebis social-ekonomikuri gamoTanabreba xorcieldebodes gamoTanabrebiTi
transfertebis saSualebiT, romelic formuliT ganisazRvreba. am transfertebis saxiT miRebuli
saxsrebis gamoyenebasTan dakavSirebiT adgilobriv TviTmmarTvelobas sruli Tavisufleba gaaCndes.
aucilebelia adgilobrivi TviTmmarTvelobis biujetis sakuTari wyaroebis mkafiod gansazRvra. es aris is
saxsrebi, romelTa gankargvis Sesaxeb gadawyvetileba adgilobriv TviTmmarTvelobas damoukideblad
SeuZlia miiRos. es saxsrebi adgilobrivma TviTmmarTvelobam eqskluziuri uflebamosilebis
ganxorcielebis dasafinanseblad unda gamoiyenos. saqarTveloSi arsebuli realobisa da sxva qveynebis
gamocdilebis gaTvaliswinebiT, SegviZlia gamovyoTadgilobrivi da regionuli TviTmmarTvelobis sakuTari
Semosavlebis Semdegi ZiriTadi wyaroebi:
TviTmmarTvelobisaTvis: adgilobrivi gadasaxadebi, adgilobrivi mosakreblebi, ziari-adgilobrivi
gadasaxadebi, arasagadasaxado Semosavlebi, gamoTanabrebiTi transfertebi.
regionebisaTvis: ziari gadasaxadebi, ziari regionuli gadasaxadebi, arasagadasaxado Semosavlebi.
qveyanaSi dRes 21 saxis gadasaxadi moqmedebs. am gadasaxadebis 6 saxeobidan Semodis sagadasaxado
Semosavlebis 80%-ze meti. dRes muSavdeba sagadasaxado kodeqsis proeqtis axali variantebi, romelTa
umravlesoba iTvaliswinebs gadasaxadebis raodenobis Semcirebas. anu prioritetulia SedarebiT mcire
raodenobis saxeobis gadasaxadebze fokusireba. es gazrdis am gadasaxadebis administrirebis xarisxs,
Seamcirebs danaxarjebs, gaaiolebs samewarmeo subieqtebis urTierTobas sagadasaxado inspeqciasTan. es
principi adgilobriv da ziar-adgilobriv gadasaxadebTan dakavSirebiTac unda iqnas gaTvaliswinebuli.
sagadasaxado administrirebis procesSi unda gaizardos adgilobrivi TviTmmarTvelobis roli.
adgilobrivi gadasaxadebis administrireba adgilobrivma TviTmmarTvelobebma unda ganaxorcielon TavianTi
sagadasaxado organoebis meSveobiT. es rTuli sakiTxia, radgan arsebobs profesiuli kadrebis da
gamocdilebis naklebobis problema. meore mxriv, gadasaxadis gadamxdelis 2 (centralur da adgilobriv)
sagadasaxado inspeqciasTan urTierToba xels Seuwyobs korufciis zrdas. amitom, adgilobrivi
gadasaxadebis saxeebis gansazRvrisas unda SeirCes iseTebi, romlebic gadasaxadis gadamxdelTan (maTi
finansuri saqmianobis kontrolis kuTxiT) adgilobrivi sagadasaxado organoebis urTierTobas minimumamde
Seamcirebs. rac Seexeba regionul gadasaxadebs, maTi administrireba centralizebulma sagadasaxado
organoebma unda ganaxorcielon.
aRniSnulidan gamomdinare, sasurvelia sagadasaxado Semosavlebis nusxa da tipebi Semdegi saxiT
Camoyalibdes:
municipalitetebisaTvis: adgilobrivi gadasaxadebi (qonebis gadasaxdi, gadasaxadi qonebis
gadacemisTvis, mcire biznesis gadasaxadi, fiqsirebuli gadasaxadi) da ziari-adgilobrivi gadasaxadebi,
saidanac municipalitetebi miiReben fiqsirebul wils (saSemosavlo gadasaxadi, mogebis gadasaxadi).
regionebisaTvis: ziari-regionuli gadasaxadebi (saSemosavlo gadasaxadi, mogebis gadasaxadi), ziari
gadasaxadebi (garemoze mavne nivTierebebiT zemoqmedebis gadasaxadi, bunebrivi resursebis gadasaxadi).
da bolos, unda gansasazRvris satransferto politika. dReisaTvis transfertebi centraluri biujetidan
gadaecema raionul dones, xolo raionebi mis nawils, aseve transfertebis saxiT, gadascemen raionSi
Semaval adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebs. centraluri biujetidan gadacemul transferts ar
gaaCnia mkafiod gamokveTili arc miznobrivi da arc gamoTanabrebiTi xasiaTi; igi, realurad, warmoadgens
raionis konsolidirebuli Semosavlebis da xarjebis disbalansis dafarvis saSualebas.
aucilebelia dadgindes gamoTanabrebiTi transfertis formula, romlis mixedviTac unda moxdes
centraluri biujetidan adgilobrivi TviTmmarTvelobebis biujetebSi gamoTanabrebiTi transfertebis
gadacema, TviTmmarTvelobis erTeulebs Soris social-ekonomikuri gansxvavebebis gaTvaliswinebiT.
formula unda moicavdes mTlianad gasanawilebeli transfertis moculobasa da parametrebs, romlebic
asaxavs konkretuli TviTmmarTvelobis erTeulebis potencials da gansxvavebebs sxvadasxva
TviTmmarTvelobis erTeuls Soris. adgilobrivi TviTmmarTvelobebis gamoTanabrebis procesi centralurma
xelisuflebam unda ganaxorcielos.
44
miznobrivi transfertiT unda dafinansdes delegirebuli uflebamosilebebi. TiToeul
delegirebul kompetenciasTan dakavSirebiT unda arsebobdes normebi da finansuri normativebi, romlis
saSualebiTac calkeuli adgilobrivi TviTmmarTvelobis erTeulisaTvis ganisazRvreba miznobrivi
transfertis moculoba imis gaTvaliswinebiT, rom qveynis mTel teritoriaze delegirebuli
kompetenciebiT gaTvaliswinebuli momsaxureba Tanabarzomieri iyos da erovnul standartebTan
SesabamisobaSi modiodes.
dReisaTvis finansuri an servisuli standartebi ar arsebobs da aRniSnuli sferoebi sabWoTa
periodidan SemorCenili principiT da meTodologiiT finansdeba. mdgomareobas arTulebs is garemoebac,
rom kardinalurma da moumzadebelma cvlilebebma am sferoebSi socialuri problemebi SeiZleba
gamoiwvios (mag: umuSevrobis zrda, saxelfaso valdebulebebis Seusrulebloba gardamaval etapze da a.
S.). aRniSnulidan gamomdinare, SesaZlebelia ufro mizanSewonili iyos am sakiTxis 2 etapad dayofa:
1. arsebuli sistemis safuZvelze formulis SemuSaveba, romelic dRes am sferoebSi arsebul
informaciaze dayrdnobiT SeimuSavebs wminda finansur maCveneblebs.
2. miznobrivi transfertebis ufro srulyofili formula, romelSic asaxuli iqneba am sferoebSi
dafinansebis axali, momsaxurebis formebTan da moculobasTan dakavSirebuli midgomebi.
5. reformis sazogadoebrivi aspeqtebi
5.1. adgilobrivi TaviTmmarTvelobis moxeleTa kvalifikaciis amaRleba
adgilobrivi demokratiis ganviTarebas sWirdeba adgilobrivi TviTmmarTvelobis doneze efeqtur da
kompetentur moxeleTa mozidva. TviTmmarTvelobis organoebi yvelaze axlos dganan mosaxleobasTan da maT
mier gatarebuli momsaxureba TiToeul ojaxze aisaxeba.
adgilobrivi TviTmmarTvelobis evropuli qartia mkafiod ayalibebs adgilobrivi moxeleebisa da
arCeuli pirebis Tanamdebobrivi winsvlisa da profesiuli ganviTarebis garantiebs: "TviTmmarTvelobis adgilobrivi organoebis moxeleTa samsaxuris pirobebi unda iZleodes imis saSulebas, rom moxdes maRalkvalificiuri personalis daqiraveba damsaxurebis da kompetenturobis safuZvelze; am mxriv uzrunvelyofili iqneba profesiuli momzadebis adekvaturi saSualebebi, anazRaureba da samsaxureobrivi dawinaurebis garantiebi" (muxli 6, paragrafi 2).
socialisturi sistemis msxvrevis Semdeg qarTuli sazogadoebac, am evropuli qartiis
moTxovnebisgan damoukideblad, sajaro moxeleebisgan met efeqturobasa da kompetenturobas moiTxovs.
saxeldobr, adgilobrivi mmarTvelobis organoebSi saWiro gaxda iseTi codna, romelic adre ar arsebobda.
saqarTvelos kanoni "sajaro samsaxuris Sesaxeb" ori saxis sajaro moxeles - saxelmwifo da
TviTmmarTvelobis sajaro moxeles gamoyofs. raionuli mmarTvelobis mosamsaxureebi saxelmwifo sajaro
moxeleebi arian, xolo qalaqebisa da soflebis organoebSi dakavebuli pirebi - TviTmmarTvelobis sajaro
mosamsaxureebi. aseTi dayofis miuxedavad, saqarTveloSi sajaro samsaxuri erTiania: TviTmmarTvelobis
sajaro moxeeleebs Tavisuflad SeuZliaT daikavon saxelmwifo sajaro moxelis Tanamdeboba da piriqiT.
kanoni Semdegi saxis sajaro Tanamdebobebs awesebs - mTavari sajaro Tanamdeboba, wamyvani sajaro
Tanamdeboba, ufrosi sajaro Tanamdeboba da umcrosi sajaro Tanamdeboba. TiToeuli TanamdebobisTvis
gankuTvnilia Sesabamisi Cini. kanoni aseve gansazRvravs sajaro samsaxuris principebs. principebi da
Tanamdebobebi saerToa rogorc saxelmwifo sajaro moxeleebisTvis, ise TviTmmarTvelobis sajaro
moxeleebisTvisac.
kanoni awesebs TviTmmarTvelobis organoebSi moxeleTa ayvanis wesebs da Tanamdebobrivi winsvlis
meqanizmebs. kerZod, moxeleTa kvalifikaciis gamosavlenad da maT dasawinaureblad tardeba moxeleTa
atestacia, rasac atarebs TviTmarTvelobis organos mier Seqmnili saatestacio komisia. gaTvaliswinebulia
saxelfaso da saSvubulebo danamatebi im moxeleebisTvis, vinc warmatebiT gaivlis atestacias.
realurad, kanoni "sajaro mosamsaxuris Sesaxeb" ver amoqmedda saxsrebis ararsebobis gamo. ufro
metic, TviTmmarTvelobis organoebSi ar aris SemoRebuli sajaro Tanamdebobis erTiani nusxa. isini kvlav
Zvel klasifikacias iyeneben da mosamsaxureebs funqciururi niSniT yofen (magaliTad, ekonomisti,
buRalteri, inJineri da sxva). arc erT TviTmmarTvelobis organoSi ar Catarebula moxeleTa atestacia.
gamokvlevebma cxadyo, rom patara qalaqebsa da soflebSi adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebs
sruliad sxvadasxva saStato erTeulebi gaaCniaT.
Sedegad, dabalia sazogadoebis mxridan sajaro moxeleTa mimarT ndobis xarisxi. 2001 wels
samoqalaqo kulturis saerTaSoriso centris mier Catarebuli sociologiuri gamokiTxvis mixedviT,
gamokiTxuli mosaxleobis 78% uaryofiTaT afasebda adgilobrivi xelisuflebis efeqturobas, maTgan 93%
procenti miiCnevda, rom adgilobrivi moxeleebis kvalifikacia dabalia da ver pasuxobs drois moTxovnebs.
amrigad, adgilobrivi xelisuflebis efeqturoba saqarTveloSi mniSvnelovnad gaumjobesebas saWiroebs,
sazogadoeba ar aris kmayofili adgilobrivi moxeleebis momsaxurebiT. dabalefeqturobis mizezebis SefasebaSi
45
adgilobrivi xelisuflebis warmomadgenelTa da arasamTavrobo seqtoris azri iyofa. xelisufleba pirvel
adgilze finansebis uqonlobas ayenebs, arasamTavrobo seqtori ki - moxeleTa dabal kvalifikacias.
aseve rTuli viTarebaa adgilobrivi arCeviTi organoebis - sakrebuloebis - wevrTa kvalifikaciis
mxrivac. 1998 wlis adgilobrivi arCevnebis Semdeg saqarTveloSi 10 aTasze meti sakrebulos wevri iyo. 2002
wlis arCevnebis Semdeg maTi ricxvi 8 aTasamde Semcirda. dReisTvis pirdapiri kenWisyriT mxolod soflebisa
da qalaqebis sakrebuloebi airCeva, raionul doneze ki asocirebuli sakrebuloebia, romlebic
TviTmmarTvelobis organoebis liderebiTaa dakompleqtebuli. sakrebulos wevrTa uflebamosileba da statusi
ganisazRvreba kanoniT "adgilobrivi warmomadgenlobiTi organos - sakrebulos - wevris statusis Sesaxeb". maT
miniWebuli aqvT aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolisa da kanonSemoqmedebis ufleba. adgilobrivi
sakrebulos wevrebs ufleba aqvT moiTxovon nebismieri adgilobrivi mniSvnelobis informacia da Sevidnen
adgilobrivi daqvemdebarebis nebismier organoSi. kanoni ar awesebs raime sakalifikacio moTxovnebs sakrebulos
wevrebis mimarT. miuxedvad amisa, sakrebulos wevrebis gawvrTna saerTaSoriso donorebis gazrdili yuradRebis
centrSia moqceuli. magaliTad, marto 1999 wels amerikis saerTaSoriso ganviTarebis saagentom ganaxorciela
adgilobriv sakrebuloTa ganviTarebis programa, romlis farglebSic aTas orasma sakrebulos wevrma gaiara
treningi. aseTi masStabebis miuxedavad, am RonisZiebaTa Sedegebi metad mokrZalebulia. bevri treninggavlili
sakrebulos wevri xelaxla ar iqna arCeuli, bevrmac datova sakrebulos Semadgenloba.
adgilobrivi TviTmmarTvelobis moxeleTa treningis modeli saqarTveloSi garedanaa Semotanili.
sabWoTa kavSiris dros moxeleTa kvalifikaciis amaRlebis funqcia e. w. partiul skolebs hqondaT
dakisrebuli. maTi saqmianoba mkveTrad ideologizirebuli iyo. yofili sabWoTa kavSiris zogierTi
respublikisagan gansxvavebiT (ruseTi, ukraina), romlebmac SeinarCunes es modeli, saqarTveloSi Zveli
sistema mTlianad daingra. vakuumis Sevseba arasamTavrobo seqtorma iTava. dReisaTvis saqarTveloSi
mravali saerTaSoriso organizacia Tu saagento funqcionirebs da, rogorc wesi, TiToeuli maTgani axal
satreningo organizacis qmnis da aviTarebs.
Sedegad, saqarTveloSi adgilobrivi TviTmmarTvelobis gawvrTnis sistema sruliad
decentralizebulia. am modelis dadebiT mxared unda CaiTvalos is, rom maRalia konkurencia satreningo
momsaxurebis momwodeblebs Soris, rac kargi stimulia am organizaciaTa ganviTarebisTvis. amasTan,
saxelmwifos mis moxeleTa kvalifikaciis amaRleba Zalze iafi ujdeba. magram Zalze sustia kooridinacia,
xSiria aqtivobaTa dublireba da ar arsebobs erTiani saxelmwifo standarti. aqve unda aRiniSnos, rom
adgilobrivi TviTmmarTvelobis moxeleTa momzadebaSi monawilebas TiTqmis ar iReben universitetebi da
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebi.
calke Temad unda gamoiyos treningis masalebi, romlebic qarTul enaze Zalze mcirea.
organizaciaTa mxolod mcire nawils Tu gaaCniaT sakuTari masalebi, xSirad gamoiyeneba Targmanebi,
romlebic ar aris adaptirebuli qarTul sinamdvilesTan.
aranakleb mniSvnelovania informaciis simwire. saqarTvelos regionebSi informaciuli vakuumi
sufevs. bevri kanoni ucnobia adgilobrivi moxeleebisTvis.
daskvnis saxiT unda iTqvas Semdegi:
TviTmmarTvelobis organoebSi faqtiurad SeCerebulia kanonis "sajaro samsaxuris Sesaxeb" moqmedeba,
Sesabamisad, aq ar arsebobs moxeleTa statusis garantiebi da kvalifikaciis zrdis motivacia.
adgilobrivi TviTmmarTvelobis moxeleTa gadamzadebis sistema decentralizebulia, rac xels uwyobs
treningis ganmaxorcielebel organizaciaTa ganviTarebas, magram arTulebs erTiani standartebis
SemuSavebas. aSkarad igrZnoba Zalisxmevis gaerTianebis da saqmianobaTa koordinaciis saWiroeba.
aqedan gamomdinare, aucilebelia:
amoqmeddes kanoni "sajaro samsaxuris Sesaxeb" da TviTmmarTvelobis organoebzec gavrceldes sajaro
moxeleTa profesiuli ganviTarebisa da Tanamdebobrivi Sesabamisobis moTxovnebi.
SemuSavdes moxeleTa gadamzadebis erTiani standartebi, rac minimumamde Seamcirebs gansxvavebul
midgomebs treningis ganmaxorcielebel sxvadasxva organizacias OSoris.
gaRrmavdes koordinacia sistemis decentralizebuli saxiT SenarCunebis pirobebSi.
mmarTvelobis arsebuli sistemis (saxelmwifo moxelis uvado daniSvna, Sesrulebuli samuSaos xarisxisa
da moculobisagan damoukidebeli anazRaureba, Sromis anazRaurebis dabali done kerZo sistemasTan
SedarebiT da sxva) nacvlad unda Camoyalibdes Tvisebrivad axali mmarTvelobiTi sistema, romelic
daefuZneba Semdeg ZiriTad principebs:
saxelmwifo moxeleebTan vadiani kontraqtebis gaformeba,
Sromis anazRaureba Sesrulebuli samuSaos moculobisa da xarisxis mixedviT,
saxelmwifo moxeleTa mxridan SemoqmedebiTi midgomebis gamoCenis waxaliseba,
Sromis anazRaurebis gaTanabreba kerZo struqturebSi arsebul Sromis anazRaurebasTan.
46
5.2. sazogadoebasTan urTierToba
saqarTveloSi adgilobrivi TviTmmarTvelobis xangrZlivi tradiciis ararsebobis pirobebSi adgilobriv
doneze marTvis procesSi moqalaqeTa monawileobis gamocdileba sakmaod mwiria da marTvis procesSi
sazogadoebis CarTuloba fragmentul xasiaTs atarebs.
2003 wlis noembris movlenebma aCvena, rom zogadad sazogadoeba ar aris apaTiuri da
nihilisturad ganwyobili politikur da sazogadoebriv movlenebSi monawileobis mimarT. magram unda
moinaxos da dainergos regularuli monawileobis formebi da meqanizmebi, romlebic uzrunvelyofs
moqalaqeTa realur CarTulobas marTvis procesSi. konfrontaciuli modelebis gverdiT unda dainergos
monawileobis TanamSromlobiTi modelebic, romlebic xels Seuwyoben sazogadoebisa da adgilobrivi
xelisuflebis dialogs, argumentebis gaziarebas, monawileobiT dagegmvas.
SeiZleba iTqvas, rom amJamad adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebs sazogadoebasTan
urTierTobis aranairi forma ar aqvT Camoyalibebuli: TiTqmis ar tardeba sajaro ganxilvebi da
Sexvedrebi, ar mimdinareobs problemebis Sesaxeb sazogadoebrivi azris kvleva. xelisuflebis organoebis
sazogadoebasTan urTierToba araregularuli xasiaTisaa da mas arCevnebis periodSi an krizisul
situaciebSi (mag., sxvadasxva interesTa jgufis aqciebis, eleqtroenergiis miwodebis moTxovniT
mosaxleobis mier gzebis gadaketvis sapasuxod da a. S.) mimarTaven, isic ara yovelTvis
sazogadoebisa da adgilobrivi xelisuflebis urTierTobisas problemebi TiTqmis yvela sferoSi
iCens Tavs:
1. sajaro informacia. sazogadoebis marTvis procesSi monawileoba mniSvnelovnad aris damokidebuli
sajaro informaciis misawvdomobaze. zogadi administraciuli kodeqsis Tanaxmad, sajaro informacia
unda gaices dauyovnebliv an, Tu informaciis gacema damuSavebas moiTxovs, 10 dRis ganmavlobaSi.
praqtika gviCvenebs, rom es vadebi Zalian xSirad irRveva. zogierTi informaciis mosapoveblad
sazogadoebriv organizaciebs mizanmimarTuli muSaobis 1 an 2 Tve sWirdebaT. advili warmosadgenia,
ramdenad rTuli unda iyos informaciis miReba rigiTi moqalaqisaTvis. moqalaqeebs uWirT adgilobrivi
TviTmmarTvelobis SenobebSi orientacia. Zalian xSirad kabinetebi ar aris danomrili da arc Senobis
gegmaa gamokruli TvalsaCino adgilas. aseve ar aris gamokruli moxeleTa sia, dakavebuli
Tanamdebobebi, samuSao telefonis nomrebi. moqalaqeTa miRebis dReebis Sesaxeb informacia,
umeteswilad, uSualod Tanamdebobis pirTa kabinetebTanaa gamokruli, magram arc miRebaze Caweris
zusti procedura da arc moqalaqeTa saCivrebisa da gancxadebebis ganxilvis wesi da vadebi ar aris
miTiTebuli. yovelive es arRvevs zogadi administraciuli kodeqsis moTxovnebs.
2. sakrebulos an gamgeobis sxdomebi. sxdomebis gamarTvis winaswari grafiki sazogadoebisaTvis
umeteswilad ucnobia. sakrebulos konkretuli sxdomis gamarTvis Sesaxeb cnoba, rogorc wesi, ikvreba
mxolod erTi-ori dRiT adre, isic, ZiriTadad, mxolod adgilobrivi TviTmmarTvelobis SenobaSi.
gamgeobis sxdomebis gamarTvis Sesaxeb informacia winaswar saerTod ar qveyndeba. igive SeiZleba iTqvas
sakrebulos da adgilobrivi mTavrobis sxdomis dRis wesrigze.
3. normatuli aqtebis gamoqveyneba. kanonis Tanaxmad adgilobrivi xelisuflebis mier miRebuli aqtebi
unda gamoqveyndes adgilobrivi TviTmmarTvelobis (mmarTvelobis) oficialur beWdviTi organoSi da
Tu aseTi ar arsebobs, maSin normatuli aqtis gamoqveynebis wesi unda ganisazRvros Sesabamisi
warmomadgenlobiTi organos reglamentiT. sakrebuloTa debulebebis Seswavlam gviCvena, rom zogan
gamoqveynebis wesi saerTod ar gvxvdeba. praqtikaSi normatuli aqtebis gamoqveyneba amoiwureba
administraciul SenobaSi maTi gamokvriT, Tumca zogierTi sakrebulo xalxmraval adgilebSic akravs
xolme Tavis gadawyvetilebebs. gamgeobebis mier miRebuli normatuli aqtebis sajaroobis
uzrunvelyofa kidev ufro naklebad xdeba.
4. reagireba sazogadoebis moTxovnebze. adgilobrivi xelisuflebis organoebSi saqmiswarmoeba
moZvelebuli wesebiT xorcieldeba. aseve moZvelebuli da araefeqturia moqalaqeTa werilebze
droulad reagirebis Sida gadamowmebis sistemac. adgilobriv TviTmmarTvelobasTan dakavSirebuli
kanonebi TiTqmis aranair yuradRebas ar uTmobs moqalaqeTa gancxadebebze reagirebis sakiTxs. mxolod
"adgilobrivi warmomadgenlobiTi organos - sakrebulos wevris statusis Sesaxeb" kanoni moixseniebs
(isic Zalian zogadad) sakrebulos wevris saqmianobis formebis CamonaTvalSi saqmianobis erT-erT
formad amomrCevelTa miRebas, maTi werilebis, winadadebebisa da saCivrebis ganxilvas. gansazRvrulia,
rom sakrebulos wevrs SeuZlia sakrebulos sxdomas gaacnos moqalaqeTa werilebi da mimarTvebi. am
sakmaod mniSvnelovani sakiTxis regulireba amiT amoiwureba. TviTmmarTvelobis organoTa debulebebSic
saqmianobis organizebis wesebis gansazRvrisas moqalaqeTa gancxadebebze, saCivrebsa da werilebze
reagirebis sakiTxi ignorirebulia.
5. samarTlebrivi iniciativa. kanoni adgilobrivi TviTmmarTvelobisa da mmarTvelobis Sesaxeb ar
gansazRvravs sazogadoebis mier samarTlebrivi aqtis inicirebis wess. mxolod kanonis 46-e muxlSia
zogadad naTqvami, rom `fizikur da iuridiul pirebs SeuZliaT kanonmdeblobiT dadgenili wesiT
sasamarTloSi gaasaCivron adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis mier miRebuli gadawyvetilebebi,
47
agreTve sakrebulos sajaro sxdomaze gamovidnen iniciativiT~. kuriozulad SeiZleba CaiTvalos ori
sruliad sxvadasxva tipis aqtivobis (gadawyvetilebis gasaCivreba da sxdomaze iniciativiT gamosvla)
erTi muxlis erT punqtSi gaerTianeba.
6. moqalaqeTa monawileoba gadawyvetilebis miRebis procesSi. kanonis Tanaxmad sakrebulos `komisiis
wevri SeiZleba ar iyos sakrebulos wevri". komisiis wevrad moqalaqis miwvevis wess kanoni ar
gansazRvavs da es sakiTxi sakrebuloebis debulebebSia damatebiT dazustebuli. praqtikulad,
komisiebSi sakrebulos arawevrTa monawileoba bevr sakrebuloSi gvxdeba, magram umetesad isini
sxdomebs eswrebian, rogorc konkretuli sferos specialistebi. ar aris gavrcelebuli komisiebis
muSaobaSi interesTa jgufebis warmomadgenlebis CarTva, romlebic SeZlebdnen gadawyvetilebebaTa
formirebisas sazogadoebis sxvadasxva fenis moTxovnaTa gaTvaliswinebas. problemaa isic, rom
sakrebuloTa umravlesobaSi komisiebi formalurad arsebobs, magram komisiis wevrebi regularulad ar
ikribebian da, Sesabamisad, araefeqturad muSaoben.
7. sajaro Sexvedrebi. moqalaqeTa monawileobis iseTi mniSvnelovani forma, rogorc sajaro Sexvedrebia,
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis mier TiTqmis ar gamoiyeneba. adgilebze calkeuli sajaro
Sexvedrebis gamarTvis iniciatorebad umeteswilad arasamTavrobo organoebi gvevlinebian.
kanonmdebloba am sakiTxs ver aregulirebs.
8. sabiujeto procesi. qveyanaSi jer ar Camoyalibebula biujetis sajarod ganxilvisa da mis
formirebaSi sazogadoebis CarTvis tradicia, arc misi Sesrulebis sazogadoebrivi kontrolia
ganviTarebuli. biujeti romc gamoqveyndes, mosaxleobis umravlesobas uWirs rTul finansur
dokumentebSi da sabiujeto terminologiaSi garkveva. ar aris naTeli, Tu rogor aisaxeba qaRaldze
mocemuli cifrebi sajaro samsaxurebis saqmianobasa da, saboloo jamSi, saxelmwifosagan miRebuli
momsaxurebis xarisxze.
9. sazogadoebrivi sabWoebi. adgilobrivi TviTmmarTvelobis saqmianobaze sazogadoebrivi kontrolis
ganxorcielebis erT-erTi yvelaze mdgradi meqanizmi samoqalaqo komitetebis an sabWoebis Seqmnaa.
aseTi komiteti iniciativiani moqalaqeebis moqmedi organoa, romelic axorcielebs monitorings,
swavlobs sazogadoebriv azrs sxvadasxva sakiTxze, Suamavalia sazogadoebasa da xelisuflebas Soris.
adgilobriv doneze sazogadoebrivi sabWoebis Seqmna saqarTveloSi arcTu ise gavrcelebulia.
calkeuli e. w. samoqalaqo mrCevelTa sabWoebi Seqmnili iyo mxolod arasamTavrobo organizaciebis
programebis farglebSi.
10. TanamSromloba sazogadoebriv organizaciebTan. regionebSi, iSviaTi gamonaklisis garda, arasamTavrobo
seqtori jer sustia da ver axdens gavlenas adgilobrivi politikis formirebaze. adgilobrivi
TviTmmarTvelobis organoebi did xaliss ar avlenen maTTan urTierTobasa da TanamSromlobis
procesSi, Tumca, am mxriv TandaTan pozitiuri gamocdileba grovdeba. aseTi TanamSromlobis
warmatebuli magaliTia adgilobrivi TviTmmarTvelobis sainformacio centrebi (romlebic qveynis aT
qalaqSi funqcionirebs) da arasamTavrobo organizaciebis koaliciis mier Tbilisis meriasTan
TanamSromlobiT ganxorcielebuli proeqti, ris Sedegadac moxerxda Tbilisis biujetis programuli
dagegmvis principebze gadasvla.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas Semdegi: roca adgilobrivi xelisuflebis warmomadgenlebis kvalifikacia
dabalia, xolo sazogadoebas samoqalaqo monawileobis unar-Cvevebi jer ara aqvs ganviTarebuli, sjobs
kanoniT ufro detalurad ganisazRvros moqalaqeTa CarTulobis formebi da ufro meti konkretuli
valdebulebebi daekisros adgilobriv organoebs, gadawyvetilebis miRebis procesis Riaobis
uzrunvelsayofad.
magaliTad, sasurvelia kanonma moqalaqeTa monawileobis wasaxaliseblad pirdapir daavalos
adgilobriv xelisuflebas moawyos biujetis proeqtis sajaro ganxilva, raTa es ukanaskneli sabiujeto
procesis erT-erTi aucilebeli nawili gaxdes. yvelaferTan erTad, es xels Seuwyobs am sferoSi
sazogadoebis cnobierebis gazrdasa da kvalificiuri sazogadoebrivi azris Camoyalibebas.
5.3. eTnikuri umciresobebi da municipalizacia*
qveynis administraciul-teritoriuli mowyobis procesSi erT-erT umTavres problemas eTnikur
umciresobebTan, gansakuTrebiT ki eTnikur anklavebTan, urTierToba warmoadgens.
TavisTavad imis varaudi, rom Zalauflebis decentralizacia srulad gadawyvets polieTnikuri
sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel dapirispirebebs, arasworia: optimaluri marTvis sistemis Seqmnam
SeiZleba xeli Seuwyos konfliqtebis gadaWras an piriqiT, gaaRrmavos isini.
qveynis teritoriuli mowyobis sakiTxi unda gavmijnoT rogorc umciresobis kulturuli
identobis SenarCunebis, ise saxelmwifos mier ganxorcielebuli saintegracio politikis problemebisagan.
amave dros, saxelmwifos politikuri da administraciuli mowyobis procesSi gaTvaliswinebuli unda
48
iyos rogorc erTi, ise meore problemis gadawyvetis meqanizmi. am problemebis gadawyvetis umTavresi
principi yvela moqalaqisaTvis Tanaswori sastarto pirobebis Seqmnis aucileblobaa.
eTnikuri umciresobis SemTxvevaSi aseTi sastarto pirobebis Seqmna niSnavs, rom mas aqvs rogorc
ufleba, ise saSualeba, Camoayalibos iseTi tipis damoukidebeli gaerTianebebi, romlebic uzrunvelyofs
maTi kulturis (am sityvis ufarToesi gagebiT) dacvasa da ganviTarebas. saxelmwifo institutebi
mWidrod unda TanamSromlobdnen aseTi tipis sazogadoebriv organizaciebTan.
mmarTvelobiT da samoqalaqo struqturebSi farTo monawileoba rogorc mTeli sazogadoebis, ise
mosaxleobis calkeuli jgufebis (maT Soris eTnikuri umciresobebis) interesebis dacvis saukeTeso
garantiaa. politikur da samoqalaqo procesebSi monawileobis zrda saxelmwifo interesebSic Sedis. am
SemTxvevaSi, azerbaijanuli Tu somxuri eTnikuri umciresobebiT kompaqturad dasaxlebuli teritoriebis
yvelaze mtkivneuli problemebis gadawyveta damokidebuli iqneba TviT am teritoriebze arsebuli
administraciuli erTeulebis TviTmmarTvelobis arCeviT organoebze da ara centralur xelisuflebaze.
amis Sedegad es problemebi dakargavs eTnopolitikur Seferilobas, anu aRar aRiqmeba, rogorc
centralur xelisuflebasa da kompaqturad dasaxlebul eTnikur Tems Soris arsebuli konfliqti.
samwuxarod, qarTul saxelmwifos ar gaaCnia aRniSnuli problemebis gadawyvetis gamocdileba.
aqedan gamomdinare, aucilebelia Tavidanve naTlad ganisazRvros rogorc am sferoSi saxelmwifo
politikis Zireuli principebi, ise daigegmos konkretuli nabijebi yvela sazogadoebrivi jgufis
interesebis dasakmayofileblad.
administraciul-teritoriuli sistemis reformirebis procesi eTnikuri urTierTobebis aspeqtiT
unda efuZnebodes Semdeg principebs:
Camoyalibdes iseTi saarCevno sistema, romelic uzrunvelyofs umciresobaTa warmomadgenlobas yvela
donis arCeviT organoSi. es aamaRlebs xelisuflebis legitimaciis xarisxs eTnikuri umciresobebis
TvalSi da xels Seuwyobs sxvadasxva eTnikuri Temis warmomadgenelTa integraciis process.
aucilebelia xelisuflebis mier Sesabamisi saxelmwifoebrivi politikuri koncefciis Camoyalibeba da
specialuri programebis SemuSaveba. kerZod, aseTma programebma xeli unda Seuwyos imas, rom eTnikuri
umciresobebis wamomadgenlebma SeZlon saxelmwifo samsaxurSi arsebuli moTxovnebis Sesruleba.
unda gamkacrdes kanonmdebloba sayofacxovrebo nacionalizmis gamovlenisa da erovnuli Rirsebis
Seuracxyofis aRkveTis mizniT.
miRebul unda iqnes sakanonmdeblo aqtebi saqarTveloSi mcxovrebi eTnikuri umciresobebis uflebebis
dacvis Sesaxeb. saqarTvelo unda miuerTdes Sesabamis saerTaSoriso konvenciebs (rogoricaa, kerZod,
eTnikuri umciresobebis dacvis evropuli CarCo-konvencia) da ganuxrelad Seasrulos isini.
unda daiZlios sainformacio vakuumi eTnikur anklavebSi. es gulisxmobs, kerZod, mediis ganviTarebas
maTTvis gasageb enebze.
popularizebuli unda iqnas erovnebaTaSorisi urTierTobebis saukeTeso tradiciebi da waxalisdes
axali iniciativebi am mimarTulebiT.
aRniSnulis garda, ukve arsebuli konfliqtebis gadaWris an perspeqtivaSi SesaZlo krizisis prevenciis
mizniT saqarTvelos xelisuflebam samoqalaqo sazogadoebasTan erTad unda gadadgas Semdegi nabijebi:
SeimuSavos specifikuri moqmedebis gegmebi konkretuli sakiTxebis gadasawyvetad.
mudmivad awarmoos konfliqtogenuri areebis da problemebis monitoringi.
daupirispirdes erovnebaTSorisi SuRlis propagandis nebismier gamovlenas da aRkveTos isini.
ganaxorcielos konfliqtebis msxverplTa reabilitaciisa da restituciis programebi.
Sesabamisi mimarTulebiT gaaZlieros sainformacio politika.
aRniSnul qmedebebs Sedegad mohyveba, erTi mxriv, adgilobriv, eTnikuri umciresobebis interesebis
warmomadgenel elitebsa da, meore mxriv, saxelmwifosa da zogadad sazogadoebas Soris TanamSromlobis
gaRrmaveba da krizisuli situaciebis warmoqmnis albaTobis minimizacia.
amave dros, eTnikuri umciresobebis warmomadgenelTa interesebis dacva winaaRmdegobaSi ar unda
movides samoqalaqo integraciis procesebTan da kanonis winaSe Tanasworobis moTxovnebTan. Tu romelime
eTnikuri jgufis interesTa dacva sxva (maT Soris umravlesobis) warmomadgeneli Temebis kanonieri
uflebebis xarjze moxda, es mxolod gaaRrmavebs gaucxoebas sxvadasxva eTnikuri Temis warmomadgenelTa
Soris.
49
6. daskvnebi saqarTvelosaTvis administraciul-teritoriuli dayofis problema erT-erT mtkivneul sakiTxad iqca.
damoukideblobis Tormetwliani periodis ganmavlobaSi ver moxerxda misi ara Tu mogvareba, aramed
gansaxorcielebeli reformis ZiriTadi principebis gamokveTac ki.
dReisaTvis moqmedi sistemisaTvis damaxasiaTebelia mTeli rigi problemebi, romelTa Sorisac unda
gamoiyos:
1. politikur istebliSmentSi reformirebis procesis globaluri xedvis ararseboba,
2. arsebuli administraciul-teritoriuli mowyobis modelis Seusabamoba axal realobebTan,
3. centrsa da avtonomiur warmonaqmnebs, aseve centrsa da regionebs (gansakuTrebiT, eTnikur anklavebs)
Soris arsebuli daZabulibis maRali xarisxi,
4. municipalur doneze adgilobrivi iniciativebis ararseboba da kompetenciebis urTierTaRreva,
5. ekonomikuri saxis problemebi: qonebis da gadasaxadebis gaumijnaoba da sabiujeto urTierTobebis
Camouyaliblebloba mmarTvelobis sxvadasxva dones Soris,
6. sajaro moxeleTa dabali kvalifikacia da motivaciis uqonloba,
7. mmarTvelobiT procesebSi sazogadoebis monawileobis dabali done,
8. eTnikuri umciresobebis mimarT gamokveTili saxelmwifoebrivi midgomis ararseboba.
arsebuli mdgomareobis gamosworebis mizniT aucilebelia ganxorcieldes:
1. sazogadoebrivi konsensusis safuZvelze administraciul-teritoriuli mowyobis ZiriTad principebze
SeTanxmeba da Sesabamisi koncefciisa da strategiis SemuSaveba,
2. adgilobrivi TviTmmarTvelobis ordonian sistemaze (msxvili municipalitetebi da regionebi)
gadasvla,
3. funqciebis mkveTri gamijvna xelisuflebis sxvadasxva dones (centri, avtonomia, regioni) Soris da
yvela donis uflebebis dacvis myari garantiebis Camoyalibeba,
4. kompetenciebisa da ufleba-movaleobebis naTeli gansazRvra noncentralizmis principidan gamomdinare
da adgilobrivi iniciativebis xelSewyoba municipalur doneze,
5. TviTmmarTvelobebisaTvis qonebisa da sagadasaxado Semosavlebis nawilis gadacema. decentralizebuli
sabiujeto da satransferto sistemis formireba,
6. sajaro moxeleTa unarebis da motivaciebis gazrda,
7. mmarTvelobiT procesebSi sazogadoebis monawileobis efeqturi sistemis Camoyalibeba,
8. eTnikur umciresobebTan mimarTebaSi erTiani saxelmwifo integraciuli politikis SemuSaveba da
umciresobaTa uflebebis dacvis garantirebuli meqanizmebis Camoyalibeba.
adgilebisaTvis uflebebis da Sesabamisi resursebis gadacemas alternativa ar gaaCnia, vinaidan winaaRmdeg
SemTxvevaSi mosalodnelia axali problemebis gaCena rogorc sagareo urTierTobebSi (xelisuflebisa, da
saerTod qveynis, saerTaSoriso imijis daknineba da aqedan gamomdinare uaryofiTi finansuri Tu
politikuri Sedegebi), ise Sida doneze (adgilobrivi jgufebis radikalizacia, rasac centrsa da
adgilobriv TviTmmarTvelobebs Soris Zlieri dapirispirebis eskalacia SeiZleba mohyves).
qveynis decentralizaciis procesTan dakavSirebiT ar arsebobs erTiani, kargad dasabuTebuli
xedva. calkeuli, ukve arsebuli modelis naklovanebebis dafiqsirebis garda, aucilebelia Seiqmnas
optimaluri modeli da ganxorcieldes am ukanasknelis damkvidrebisaTvis saWiro qmedebebi.
aRniSnuli cvlilebebi unda ganxorcieldes ori umniSvnelovanesi mimarTulebiT:
1. unda SemuSavdes realisturi, pragmatul interesebze dafuZnebuli sistema, rac mmarTvelobis
struqturebis maqsimaluri optimizaciis saSualebiT moaxdens SezRuduli resursebis swor da
miznobriv gadanawilebas sazogadoebrivi momsaxurebis sferoSi saxelmwifos mier mosaxleobis winaSe
aRebuli valdebulebebis Sesrulebis mizniT.
2. gaTvaliswinebul unda iqnas arsebuli tradiciebi da sazogadoebis molodinebi, rac aucilebelia
reformebis ganxorcielebis procesSi, zogadad, sazogadoebisa da, kerZod, calkeuli socialuri
fenebis Tu interesTa jgufebis mxardaWeris mosapoveblad.
noncentralizmis principis realizacias Sedegad mohyveba erTiani saxelmwifos farglebSi policentruli
politikuri, administraciuli, safinanso-ekonomikuri sistemis Camoyalibeba, rac uzrunvelyofs jansaRi
konkurentuli garemos mudmiv arsebobas; es ki sicocxlisunariani saxelmwifos arsebobisa da swrafi
ganviTarebis aucilebeli safuZvelia.
50
-----------------
* eqspertTa jgufis erT-erT wevrs, b-n oTar zoiZes aRniSnul qveTavTan dakavSirebiT gaaCnia
gansxvavebuli Sexeduleba. kerZod:
ar aris gamarTlebuli terminis “eTnikuri umciresebobis” gamoyeneba somxuri, azerbaijanuli an
osuri eTnikuri warmoSobis saqarTvelos moqalaqeTa mimarT, radgan:
a) “eTnikuri umciresoba” samarTlebrivi terminia da umciresobisadmi adamianTa garkveuli jgufis
mikuTvneba niSnavs kanonmdeblobiT gansazRvruli konkretuli samarTlebrivi Sedegebis aRiarebas.
b) saqarTveloSi ar arsebobs somxuri, azerbaijanuli an osuri eTnikuri umciresobebi; arsebobs somxuri,
azerbaijanuli an osuri diaspora iseve, rogorc arsebobs somxuri diaspora safrangeTSi, aSS-Si,
ruseTis federaciaSi andac azerbaijanuli diaspora ruseTis federaciaSi, Turquli diaspora germaniaSi.
Zlieri demokratiuli tradiciebis mqone qveynebSi am saxis eTnosebs mikuTvnebul pirTa jgufebi ar
miiCnevian erovnul umciresobebad da, Sesabamisad, maT mimarT ar vrceldeba erovnuli umciresobebis
dacvis Sesaxeb konvenciebi.
g) “diasporas” “erovnul umciresobad” ver aqcevs kompaqturad dasaxleba. kompaqturad dasaxlebisaTvis
amgvari samarTlebrivi Sedegebis miniWeba maprovocirebel faqtorad SeiZleba iqces. TbilisSi, baTumSi
an kaxeTSi arakompaqturad dasaxlebuli somxuri, azerbaijanuli, osuri, rusuli Tu ukrainuli
diasporebis uflebebi arafriT unda gansxvavdebodes kompaqturad dasaxlebuli somxebis,
azerbaijanelebisa Tu osebis uflebebisagan.
d) samcxe-javaxeTsa da qvemo qarTlis kompaqturad dasaxlebuli somxebisa Tu azerbaijanelebis
problematikis ganxilva unda moxdes ara “erovnuli umciresobis” uflebebis dacvis, aramed qarTul
saxelmwifosTan damokidebulebisa da am diasporis qarTul saxelmwifoSi integraciis sakiTxis
konteqstSi.
naTqvamidan gamomdinare, mizanSewonilia gamoiyenebodes termini: “diaspora” an “arasatitulo
eTnosi.”