Ledi ar Tigras?

Prieš daugelį daugelį metų gyveno karalius tolimoje šalyje. Jis buvo garsus, jis buvo stiprus ir labai protingas. Bet jo šalyje buvo daug nusikaltėlių. Karalių tai liūdino, bet kaip padėti tokiems žmonėms nenusikalsti? Tai nėra lengva. Jis nuolat apie tai galvodavo, bet niekaip negalėdavo surasti atsakymo.

Vieną dieną karaliui netikėtai šovė gera mintis. Jis pasitarė su savo žmonėmis ir nusprendė pastatyti didelį stadioną miesto centre.

- Stadionas turi būti labai didelis ir gražus, - pasakė jis žmonėms.

Ir jie atkakliai dirbo daug mėnesių.

Pagaliau vieną dieną pastatas buvo baigtas. Jame buvo vietų penkiems tūkstančiams žmonių. Visi gėrėjosi šiuo nauju gražiu pastatu. Atsirado norinčių stebėti žaidimus stadione. Kiti panoro čia šokti ir dainuoti. O ko norėjo Karalius? Niekas nežinojo.

Išaušo stadiono atidarymo diena. Visi skubėjo į stadioną, kad patektų į jį. Žmonės nuščiuvo Karaliui atvykus – laukė ką jis pasakys. Karalius atsistojo ir tarė:

- Mano žmonės, mano draugai,- pasakė jis. „Visų pirma, aš norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šio stadiono statybos už jų gerą darbą. Mes dabar turime puikų stadioną. Antra, aš žinau, kad daugelis iš Jūsų norėtų stebėti čia žaidimus ir organizuoti šokius. Bet šis stadionas bus kitoks. Tai nebus vieta gerai praleisti laiką - tai bus vieta nusikaltėliams. Jeigu kas nors iš Jūsų nusikals – privalėsite atvykti į šį stadioną ir atsistoti viduryje prieš mus visus.

- Ar Jūs matote tas dvejas duris, nudažytas mėlynai, tolimame stadiono gale? Jos atrodo panašios, bet taip nėra. Už vienų durų slėpsis pavojingas gyvūnas – tigras, o už kitų durų - bus graži ledi. Nusikaltėlis privalės pasirinkti vienas iš šių durų. Jeigu jis atidarys duris, už kurių tykos tigras – šis jį sudraskys. Jei atidarys kitas duris – už jų atras jauną gražią moterį, kuri taptų jo žmona – jie turėtų susituokti nedelsiant, kaip tik čia stadione prieš mūsų akis. Po to jie gali ilgai ir laimingai gyventi kaip vyras ir žmona. Tokiu būdu kiekvienas nusikaltėlis turi išsirinkti labai atsakingai. Anksčiau, negu jis išsirinks, jis — ir mes — negalime žinoti, ar teks gyventi ar mirti. Ir tik tada, kai jis atidarys kažkurias iš šių durų, mes tai sužinosime. Tai yra mano mintis. Ar tai yra gera mintis ar ne?

- O Karaliau, tai puiki mintis, – atsakė žmonės, bet širdyje jie išsigando.

- Dėkui Jums, - pasakė Karalius, dabar keliaukite namo. Atvykite į stadioną vėl tuo pačiu metu kitą savaitę. Tada Jūs galėsite stebėti pirmą nusikaltėlį, kuris darys savo pasirinkimą. Ir taip kiekvieną savaitę nuo dabar, vis kitas vyras privalės pasirinkti: gyventi laimingam arba mirti.

Ir žmonės atvykdavo kiekvieną savaitę į stadioną stebėti nusikaltėlį. Tada, kai jisai atidarydavo duris, už kurių stovėjo ledi – visi dainuodavo ir šokdavo, mėtydavo jiems gėles ir keliaudavo laimingi namo. Bet jeigu už durų nusikaltėlį pasitikdavo tigras ir sudraskydavo visų akivaizdoje, tada žmonės liūdni keliaudavo namo. Įdomu tai, kad greitai nusikaltėlių skaičius šalyje pasidarė žymiai mažesnis. Niekas nenorėjo stovėti viduryje stadiono ir padaryti tą sudėtingą pasirinkimą.