View
213
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
Brangus skaitytojau,
Kviečiu Jus susipažinti su naująja Europos Sąjungos regionine politika, kuri grindžiama
Europos regionų įvairove, iššūkiais ir galimybėmis. Šiandien 43 % produkcijos ir 75 %
investicijų į mokslinius tyrimus bei inovacijas tenka vadinamajam Londono, Hamburgo,
Miuncheno, Milano ir Paryžiaus penkiakampiui, kuris užima tik 14 % Europos teritorijos.
Po paskutiniųjų plėtros etapų skirtumai tarp regionų smarkiai išaugo. Šiuo metu Liuk-
semburgas, turtingiausia valstybė narė, septynis kartus lenkia skurdžiausią šalį Rumuniją.
Regionuose šie skirtumai dar akivaizdesni. Tokia padėtis būdinga tik sparčiai besivystančių
šalių, tokių kaip Kinija ir Indija, ekonomikai, tuo tarpu Jungtinių Valstijų ir Japonijos regionų
skirtumai kur kas mažesni.
Vykdant Europos regioninę politiką, praktiškai skatinamas Europos tautų solidarumas. Sti-
printi ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinant regionų vystymosi skirtumus, –
tai svarbiausias ES tikslas, kuris numatytas Sutartyje. Tam skirtos fi nansinės priemonės
sudaro daugiau nei trečdalį ES 2007–2013 m. biudžeto. Sanglaudos politikos investicijos,
daugiausia skiriamos skurdžiausiems regionams, kad šie greičiau pasivytų kitus, turi didelį
poveikį visų regionų konkurencingumui ir žmonių gyvenimo sąlygoms.
Globalizacija, klimato kaita, visuomenės senėjimas, imigracija ar tvarios energijos poreikis –
tai Europai kylantys iššūkiai, kurių negali sustabdyti nacionalinės, institucinės ar politinės
sienos. Europa privalo ieškoti bendrų sprendimų, puoselėdama partnerystę su nacionali-
nėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis. Šios problemos turi tiesioginį poveikį regionų bei
vietos bendruomenėms, todėl viešojo ir privačiojo sektorių partneriai, norėdami surasti
praktiškus ir integruotus problemų sprendimus, turi dirbti kartu.
Sanglaudos politikos pridėtinė vertė – kur kas didesnė nei vien augimas ir užimtumas. Ši
politika puikiai dera su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, aplin-
kosaugos, transporto, inovacijų paramos ar informacinės visuomenės. Galiausiai – o tai
ne mažiau svarbu – vykdant sanglaudos politiką, gerinamas ir modernizuojamas viešasis
administravimas, didinamas skaidrumas ir skatinamas geras valdymas.
Vien nustatyti Europos poreikius ir iššūkius nepakanka. Europos regioninė politika sugeba
bendrus iššūkius paversti palankiomis galimybėmis. Apie tai akivaizdžiai byloja dešimtys
tūkstančių projektų, kuriuos kartu įgyvendina ES ir valstybės narės bei regionai. Galbūt
tokie projektai vykdomi visai šalia Jūsų. Tikiuosi, kad skaitydami šį leidinį įsitikinsite, kad
Europos veikla yra veiksminga.
Danuta Hübner
Europos Komisijos narė,
atsakinga už regioninę politiką
LT
2008 m. sausio mėn.
2007–2013 m. ES regioninė politika
Bendras darbas regionų labui
Pratarmė ...................................................................................................................................................................................................................................................................................... 1
Trumpai apie Europos regionams skirtą politiką .................................................... 2
Kodėl Europos regioninė politika yra svarbi ............................................................................. 4
Kaip vykdoma Europos sanglaudos politika ........................................................................... 6
Kas kiek gauna ir už ką? ................................................................................................................................................................................................. 8
Pastangos pritraukti investuotojus .................................................................................................................................. 10
Pasiekiamumo gerinimas ........................................................................................................................................................................................ 12
Inovatyvūs regionai ........................................................................................................................................................................................................................ 14
Darniam augimui – žalia šviesa ....................................................................................................................................................... 16
Geresnis gyvenimas Europos miestuose .................................................................................................. 18
Investavimas į žmones ........................................................................................................................................................................................................ 20
Protingas lėšų naudojimas ................................................................................................................................................................................ 22
Bendradarbiavimas be sienų .................................................................................................................................................................... 24
Ar poveikis akivaizdus? ..................................................................................................................................................................................................... 26
Mokesčių mokėtojų pinigų kontrolė ......................................................................................................................... 28
Pasakojama istorija: Jūsų teisė žinoti ....................................................................................................................... 30
Jūsų paslaugoms ....................................................................................................................................................................................................................................... 32
Žodynėlis ................................................................................................................................................................................................................................................................................... 33
Turinys
Viršelis: Nerdlingeno (Nördlingen) inžinerinių technologijų centro GPS paslaugos (Vokietija)
© CEC: DG REGIO / Mike St Maur Sheil
Atsakingasis redaktorius: Ana-Paula Laissy, European Commission, Directorate-General for Regional Policy
Šis žurnalas spausdintas perdirbtame popieriuje.
Šiame leidinyje išdėstytos nuomonės priklauso jų autoriams ir nebūtinai atspindi Europos Komisijos požiūrį.
1
Brangus skaitytojau,
Kviečiu Jus susipažinti su naująja Europos Sąjungos regionine politika, kuri grindžiama
Europos regionų įvairove, iššūkiais ir galimybėmis. Šiandien 43 % produkcijos ir 75 %
investicijų į mokslinius tyrimus bei inovacijas tenka vadinamajam Londono, Hamburgo,
Miuncheno, Milano ir Paryžiaus penkiakampiui, kuris užima tik 14 % Europos teritorijos.
Po paskutiniųjų plėtros etapų skirtumai tarp regionų smarkiai išaugo. Šiuo metu Liuk-
semburgas, turtingiausia valstybė narė, septynis kartus lenkia skurdžiausią šalį Rumuniją.
Regionuose šie skirtumai dar akivaizdesni. Tokia padėtis būdinga tik sparčiai besivystančių
šalių, tokių kaip Kinija ir Indija, ekonomikai, tuo tarpu Jungtinių Valstijų ir Japonijos regionų
skirtumai kur kas mažesni.
Vykdant Europos regioninę politiką, praktiškai skatinamas Europos tautų solidarumas. Sti-
printi ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinant regionų vystymosi skirtumus, –
tai svarbiausias ES tikslas, kuris numatytas Sutartyje. Tam skirtos fi nansinės priemonės
sudaro daugiau nei trečdalį ES 2007–2013 m. biudžeto. Sanglaudos politikos investicijos,
daugiausia skiriamos skurdžiausiems regionams, kad šie greičiau pasivytų kitus, turi didelį
poveikį visų regionų konkurencingumui ir žmonių gyvenimo sąlygoms.
Globalizacija, klimato kaita, visuomenės senėjimas, imigracija ar tvarios energijos poreikis –
tai Europai kylantys iššūkiai, kurių negali sustabdyti nacionalinės, institucinės ar politinės
sienos. Europa privalo ieškoti bendrų sprendimų, puoselėdama partnerystę su nacionali-
nėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis. Šios problemos turi tiesioginį poveikį regionų bei
vietos bendruomenėms, todėl viešojo ir privačiojo sektorių partneriai, norėdami surasti
praktiškus ir integruotus problemų sprendimus, turi dirbti kartu.
Sanglaudos politikos pridėtinė vertė – kur kas didesnė nei vien augimas ir užimtumas. Ši
politika puikiai dera su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, aplin-
kosaugos, transporto, inovacijų paramos ar informacinės visuomenės. Galiausiai – o tai
ne mažiau svarbu – vykdant sanglaudos politiką, gerinamas ir modernizuojamas viešasis
administravimas, didinamas skaidrumas ir skatinamas geras valdymas.
Vien nustatyti Europos poreikius ir iššūkius nepakanka. Europos regioninė politika sugeba
bendrus iššūkius paversti palankiomis galimybėmis. Apie tai akivaizdžiai byloja dešimtys
tūkstančių projektų, kuriuos kartu įgyvendina ES ir valstybės narės bei regionai. Galbūt
tokie projektai vykdomi visai šalia Jūsų. Tikiuosi, kad skaitydami šį leidinį įsitikinsite, kad
Europos veikla yra veiksminga.
Danuta Hübner
Europos Komisijos narė,
atsakinga už regioninę politiką
Trumpai apie Europos regionams skirtą politiką
Skatinti augimą ir užimtumą visuose Europos Sąjungos regionuose bei miestuose – svarbiausias 2007–2013 m. sanglaudos politikos ir jos priemonių uždavinys.
Didžiausia visų laikų ES investicija, kuri per
septynerius metus bus įgyvendinta vykdant
sanglaudos politiką, siekia 347,4 mlrd. EUR ir
yra skirta regionų augimui bei darbo vietų
kūrimui skatinti. Apskaičiuota, kad sanglau-
dos priemonėmis būtų galima vidutiniškai
6 % padidinti naujųjų valstybių narių augimą
ir sukurti 2 mln. naujų darbo vietų.
82 % visų lėšų bus skirta konvergencijos
regionams, kuriuose gyvena 35 % Sąjungos
gyventojų. Likusieji regionai pagal regionų
konkurencingumo ir užimtumo tikslą
gaus apie 55 mlrd. EUR. Dar 8,7 mlrd. EUR
bus skirta tarpvalstybiniam, tarptautiniam
ir tarpregioniniam bendradarbiavimui
pagal Europos teritorinio bendradar-
biavimo tikslą.
Paramą, įgyvendinant šiuos tris tikslus, tei-
kia trys fondai: Europos regioninės plė-
tros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas
ir Europos socialinis fondas (ESF).
ERPF rems visas ES regionų vystymosi,
ekonominių pokyčių, konkurencingumo
skatinimo ir teritorinio bendradarbiavimo
programas, tuo tarpu Sanglaudos fondo
lėšos bus skirtos valstybių narių, kurių ben-
drosios nacionalinės pajamos (BNP) sudaro
mažiau nei 90 % ES vidurkio, transportui,
aplinkos infrastruktūrai, veiksmingai ener-
getikai ir atsinaujinančiajai energijai.
Pagal konvergencijos tikslą ERPF lėšomis
bus plėtojama infrastruktūra, ekonomikos
konkurencingumas, moksliniai tyrimai,
inovacijos ir tvarusis regionų vystymasis.
O ERPF parama pagal konkurencingumo
tikslą bus skirta trims prioritetams: inova-
cijoms ir žinių ekonomikai, aplinkosaugai
ir rizikos prevencijai, taip pat transportui
bei telekomunikacijoms už miesto centro
ribų.
ESF teiks paramą visiems ES regionams
pagal konvergencijos bei regionų konku-
rencingumo ir užimtumo tikslus, taip ska-
tindamas ir valdydamas ekonominius bei
socialinius pokyčius. Numatytos keturios
svarbiausios veiksmų kryptys: gerinti dar-
buotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, ska-
tinti užimtumą bei dalyvavimą darbo rin-
koje, stiprinti socialinę integraciją, kovojant
su diskriminacija ir padedant neturtingiems
žmonėms įsilieti į darbo rinką, taip pat vyk-
dyti užimtumo bei integracijos reformas.
Be to, pagal konvergencijos tikslą ESF
lėšomis bus stengiamasi kelti švietimo bei
mokymo lygį ir didinti institucijų gebė-
jimus bei viešųjų administracijų veiklos
veiksmingumą.
2
Kalbant apie visas sanglaudos politikos
programas, nustatytos šios Pagrindinės
visų sanglaudos programų investavimo
sritys1 ir joms skirtos paramos lėšos:
n Žinios ir inovacijos: mokslinių tyrimų
centrams ir infrastruktūrai, technologijų
perdavimui bei inovacijoms įmonėse,
informacijos ir ryšių technologijų kūri-
mui bei sklaidai skirta beveik 83 mlrd.
EUR (24 %);
n Transportas: regionų pasiekiamumo
gerinimui, transeuropinių tinklų plėtrai
ir investicijoms į aplinką tausojančią
transporto sistemą, ypač miesto zonose,
skirta apie 76 mlrd. EUR (22 %);
n Aplinkos apsauga ir rizikos preven-
cija: vandenvalos ir atliekų perdirbimo
infrastruktūrai, žemės deaktyvavimui,
ruošiant ją naujam naudojimui, ir apsau-
gai nuo aplinkai kylančių pavojų skirta
apie 51 mlrd. EUR (19 %);
n Žmogiškieji ištekliai: ESF fi nansuoja-
moms švietimo, mokymo, užimtumo
ir socialinės integracijos programoms
skirta 76 mlrd. EUR (22 %).
Likusios lėšos bus naudojamos verslumui
skatinti, energetikos tinklams kurti ir ener-
getikos veiksmingumui gerinti, miesto ir
kaimo zonoms atgaivinti, turizmui bei kul-
tūrai plėtoti ir viešųjų administracijų gebė-
jimams stiprinti.
Teisinis šių fi nansinių priemonių pagrin-
das nustatytas ES reglamentuose. Šio-
mis priemonėmis bendrai fi nansuojamos
nacionalinės, regioninės ir tarpvalstybinės
programos, kurias valdo nacionalinės bei
regionų valdžios institucijos. Komisija ir
nacionalinės bei regionų valdžios institu-
cijos kartu kontroliuoja bei vertina progra-
mas ir skelbia informaciją apie jas.
Trumpą 2007–2013 m. fi nansuojamų 423
programų aprašą galima rasti Europos
Komisijos tinklalapyje
http://ec.europa.eu/regional_policy.
3
1 Sanglaudos politikos investicijų sumos nurodytos remiantis valstybių narių 2007 m. rudenį pateiktais duomenimis. Tai planuojamos išlaidos, kurių dydis iki 2013 m. gali keistis.
4
Bulgarija
2007–2013 m. skirtos lėšos Iš viso: 6,9 mlrd. EUR.
Konvergencija: 6,7 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
179 mln. EUR.
Programų siekiaiGerinti infrastruktūrą,
žmogiškąjį kapitalą ir
užimtumą, skatinti verslumą,
kuriant verslui palankią
aplinką bei užtikrinant
gerą valdymą, ir remti
subalansuotą teritorinį
vystymąsi.
TikslaiPadidinti realų BVP
augimą 0,27 %.
Sukurti apie 36 700
darbo vietų.
Kodėl Europos regioninė politika yra svarbi
Naujas oro uostas Sofi joje (Bulgarija).
43 % visos Europos Sąjungos produk-
cijos pagaminama geografi niame
Londono, Hamburgo, Miuncheno,
Milano ir Paryžiaus penkiakampyje,
kuris sudaro vos 14 % jos teritorijos
ir kuriame gyvena maždaug trečdalis
europiečių.
Nemaži ekonominiai ir socialiniai skirtu-
mai tarp Europos valstybių dar labiau
išaugo po paskutiniųjų plėtros etapų. Šiuo
metu Liuksemburgas, turtingiausia vals-
tybė narė pagal pajamas vienam gyvento-
jui, septynis kartus lenkia skurdžiausią šalį
Rumuniją.
Skirtumai tarp regionų dar didesni: tur-
tingiausias yra Vidinio Londono regionas,
kuriame vienam gyventojui tenka 290 %
27 ES šalių bendrojo vidaus produkto (BVP)
vidurkio, tuo tarpu skurdžiausiame regione
– Rumunijos Šiaurės rytuose – šis rodiklis
siekia tik 23 % ES vidurkio. Nors BVP ne
visai tiksliai atspindi gyvenimo lygį, nes jį
apskaičiuojant neatsižvelgiama į santyki-
nes pragyvenimo išlaidas, vis dėlto pagal
tai galima spręsti apie esamus skirtumus.
Tokia padėtis primena Kinijos ir Indijos
situaciją: abiejų šalių regionai, turintys
didžiausią BVP rodiklį vienam gyventojui,
septynis kartus turtingesni už pačius skur-
džiausius regionus. Jungtinėse Valstijose
turtingiausias regionas skurdžiausią lenkia
tik 2,5 karto, o Japonijoje – vos 2 kartus.
Europos Sąjunga – kur kas daugiau nei
bendra rinka. Jos pagrindas – bendros
vertybės ir politikos kryptys, kurias nustatė
valstybės narės, siekdamos naudos savo
piliečiams. Vykdant ES regioninę politiką,
praktiškai skatinamas Europos tautų soli-
darumas ir didinamas visos ES ekonomi-
kos konkurencingumas.
Šia politika siekiama vieno svarbiausių ES
Sutartyje apibrėžtų tikslų – skatinti ekono-
minę ir socialinę sanglaudą, mažinant skir-
tumus tarp regionų ir tolygiau paskirstant
bendrosios rinkos teikiamą naudą visoje
ES teritorijoje.
Šiuo metu daugiau nei trečdalis ES biu-
džeto tenka ES sanglaudos politikos
fi nansinėms priemonėms: Europos regio-
ninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui ir
Europos socialiniam fondui. 2007–2013 m.
šioms priemonėms iš viso bus skirta
347,4 mlrd. EUR, iš kurių beveik 82 % bus
investuota į skurdžiausius ES regionus. ES
sanglaudos politika turi didelę pridėtinę
vertę:
n Sanglaudos politika remia sritis, kurioms
labai reikia investicijų, – infrastruktūrą,
žmogiškuosius išteklius ir regionų eko-
nomikos modernizavimą bei diversifi -
5
Estija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 3,45 mlrd. EUR.
Konvergencija: 3,4 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
52 mln. EUR.
Programų siekiaiInvestuoti į švietimą,
mokslinius tyrimus ir
inovacijas, gerinti ryšių
galimybes, darniai
naudoti aplinką, skatinti
subalansuotą regionų
vystymąsi bei didinti jų
administracinius gebėjimus.
TikslaiPadidinti užimtumą iki 72 %
(nuo 64,4 % 2005 m.).
Pasiekti, kad įmonės
daugiau investuotų
į mokslinius tyrimus
(nuo 0,42 % iki 1,6 % BVP).
Padidinti interneto ryšį
turinčių namų ūkių skaičių
iki 70 % (nuo 36 % 2005 m.).
Padidinti perdirbamų
kietųjų atliekų kiekį iki 60 %
(nuo 36,6 % 2005 m.).
Išlaikyti 2003 m. pirminės
energijos suvartojimo lygį
iki 2010 m.
Nauji keliai Estijoje: „Via Baltica“ greitkelis.
kavimą – ir skatina augimą bei užim-
tumą skurdžiausiose valstybėse narėse
ir regionuose.
n Šias investicijas gaunančių valstybių
narių bei regionų augimas ir užimtumas
viršija vidurkį; tokios valstybės ir regionai
gali greičiau pasivyti ES, nei tai darytų
be sanglaudos politikos investicijų.
n Sanglaudos politika puikiai dera su
kitomis ES politikos kryptimis: valstybės
pagalbos, aplinkosaugos, transporto,
inovacijų paramos ar informacinės
visuomenės. Be to, ją vykdant, gerina-
mas ir modernizuojamas viešasis admi-
nistravimas, didinamas skaidrumas ir
skatinamas geras valdymas.
Anksčiau valstybių narių ir regionų, gavusių
daugiausiai naudos iš Europos regioninės
politikos, vijimosi tempai buvo spartesni, o
augimas netgi viršijo vidutinį ES lygį. Atei-
nančiais metais ši sėkmės istorija tęsis
valstybėse narėse, įstojusiose į ES prade-
dant 2004 m.
Vis dėlto visai Europai kyla ir naujų iššū-
kių. Nacionalinės, institucinės ar politinės
sienos negali sustabdyti globalizacijos, kli-
mato kaitos ar visuomenės senėjimo pro-
cesų. Šios problemos turi tiesioginį įvairaus
masto poveikį regionų bei vietos bendruo-
menėms.
Europa netaps konkurencinga vien įgyven-
dinant ES politikos kryptis ar šito siekiant
tik atskiroms valstybėms narėms ir regio-
nams. Ekonomikos laimėjimai – tai socia-
linis procesas, reikalaujantis glaudaus ben-
dradarbiavimo. Europos regioninė politika
sugeba bendrus iššūkius paversti palan-
kiomis galimybėmis. Ji sukurta taip, kad
norėdama išspręsti kylančias problemas, ES
skatina žmones dalyvauti, kuriant ir įgyven-
dinant regionų vystymo strategijas bei vie-
tos projektus. Tai naudinga visai Europai.
6
Kipras
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 640 mln. EUR.
Konvergencija: 213 mln. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 399 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
28 mln. EUR.
Programų siekiaiStiprinti ekonomiką, remti
verslą, kurti žinių visuomenę,
plėtoti žmogiškuosius
išteklius, skatinti mokslinius
tyrimus, inovacijas, užimtumą
ir socialinę sanglaudą,
modernizuoti aplinkos,
transporto bei energetikos
infrastruktūrą ir kurti darnias
bendruomenes.
TikslaiPadidinti metinio BVP
augimą nuo 3,8 % iki 4,2 %.
Pakelti užimtumo lygį
nuo 68,5 % iki 71 %.
Iki 2010 m. padidinti MTTP
išlaidas iki 1 % šalies BVP.
Padidinti išlaidas viešajam
transportui nuo 2 % iki 10 %.
Kaip vykdoma Europos sanglaudos politika
Miesto atnaujinimas Nikosijoje (Kipras).
Visų Europos Sąjungos regionų par-
tnerystė, planavimas ir geras valdy-
mas – tai svarbiausi elementai, užti-
krinantys, kad regionų vystymasis
būtų kuo dinamiškesnis ir veiksmin-
gesnis.
Europos regioninę politiką, jos priemones
ir programas decentralizuotai valdo dau-
giausia atitinkamos nacionalinės ir regionų
vyriausybės. Pagal ES bendrąją reguliavimo
sistemą valstybės narės ir regionai nuspren-
džia, kokiems prioritetiniams tikslams jų
teritorijoje bus skirta ES parama.
Vis dėlto programų rengimas – tai kolekty-
vinis procesas, kuriame dalyvauja Europos,
regionų ir vietos valdžios institucijos, socia-
liniai partneriai ir pilietinės visuomenės
organizacijos. Šiuo procesu užtikrinama,
kad kiekvienas partneris būtų atsakingas
už vystymosi programas, o šios būtų kuo
geriau pritaikytos kiekvienam konkrečiam
regionui. Komitetai, skatinantys šiuos par-
tnerius kurti, valdyti ir stebėti kiekvieną
programą, papildo ES intervencines prie-
mones.
2007–2013 m. valstybės narės ir regionai
turi parengti nacionalinius strateginius
planus ir nacionalines bei regionines
veiksmų programas. ES reglamentuose ir
Bendrijos sanglaudos politikos strateginėse
gairėse nustatytos bendros lėšų valdymo
taisyklės, kuriose atsižvelgiama į pagrindi-
nius ES augimo ir užimtumo darbotvarkės
prioritetus: tapti spartaus augimo zona ir
sukurti daugiau bei geresnių darbo vietų.
Iš viso bus parengta 423 veiksmų progra-
mos ir apie 900 stambių projektų. Projektų
atranką vykdo nacionalinės ir regionų val-
džios institucijos, bendradarbiaudamos su
Europos Komisija tokiais klausimais kaip
sprendimai dėl stambių projektų, kon-
trolės užtikrinimas, viešumas ir vertinimo
standartai.
Kadangi ne visada lengva praktiškai įgy-
vendinti tokias programas, labai didelė
reikšmė tenka planavimui. Šiam procesui
palengvinti buvo sukurtos Sanglaudos
politikos strateginės gairės. Jose nusta-
tyti bendri tikslai, kurių turi siekti visos
programos. Parama skiriama moksliniams
tyrimams ir inovacijoms, informacinei
visuomenei, tvariajam vystymuisi, veiks-
mingai energetikai ir žmogiškųjų išteklių
plėtrai. Konvergencijos regionuose šiems
prioritetams turi tekti 60 % visų lėšų, o
kituose regionuose – 75 %.
Gairėse taip pat aptariama daug svarbių
klausimų. Programoms skirtos investici-
jos turėtų būti sutelktos spartaus augimo
zonose; reikia investuoti į augimą ir užim-
tumą skatinančias sritis, tokias kaip inovaci-
jos bei švietimas; būtina parengti išsamias
7
Lietuva
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 6,9 mlrd. EUR.
Konvergencija:
6,78 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
109 mln. EUR.
Programų siekiaiDidinti našumą, vystant
žiniomis bei inovacijomis
pagrįstą ekonomiką,
skatinant konkurencingumą
ir gerinant gyvenimo kokybę.
TikslaiPakelti užimtumo lygį
nuo 61,2 % iki 70 %.
Padidinti išlaidas
moksliniams tyrimams
nuo 0,76 % iki 2,2 % BVP.
Nauji vamzdžiai, skirti nuotekų tvarkymo infrastruktūrai (Lietuva).
vidutinės trukmės vystymosi strategijas,
puoselėti Europos infrastruktūrų ir aplinkos
darnumą, sutelkti papildomus išteklius ir
skatinti įvairių lygmenų valdžios institucijų
bei kitų veikėjų partnerystę.
Kiekvienoje veiksmų programoje, atsi-
žvelgiant į atskiros valstybės narės ar regio-
no vystymosi tikslus, nustatomi prioritetai
ir su jais susiję tikslai. Šie prioritetai apima
veiksmus ir apibrėžtus projektų atrankos
kriterijus. Potencialūs paramos gavėjai bei
plačioji visuomenė turi teisę žinoti šiuos
kriterijus ir tai, kokie projektai buvo atrinkti.
Veiksmų programas bendrai fi nansuoja ES
struktūriniai ir Sanglaudos fondai. Pagal tai,
kokiam sanglaudos politikos tikslui priskir-
tas regionas ar valstybė narė, jie gali skirti
nuo 50 % iki 85 % bendros fi nansavimo
sumos. Likusios lėšos gaunamos iš viešųjų
(nacionalinių ir regioninių) ar privačiųjų
šaltinių. Kiekvienoje veiksmų programoje
pateikiamos išsamios taisyklės, apibrėžian-
čios tinkamumą paramai gauti ir bendrojo
fi nansavimo normas.
Atlikusi pirmąjį išankstinį mokėjimą, tar-
pinius mokėjimus ES vykdo pagal nacio-
nalinių ar regionų valdžios institucijų
patvirtintas sąskaitas. Jeigu sąskaitų neį-
manoma patikrinti arba nesilaikoma tin-
kamų fi nansų valdymo procedūrų, ES gali
nutraukti fi nansavimą arba pareikalauti
grąžinti jau išmokėtas sumas.
Dabartiniam programavimo laikotarpiui
skirtos lėšos gali būti reguliariai mokamos
iki 2015 m. pabaigos.
Strateginis ir nuoseklus planavimas visais
lygiais – būtinas pirmasis žingsnis, bet net
ir geriausi planai nedaug verti be gero val-
dymo. Šiam tikslui būtina didinti visų vals-
tybių narių ir regionų institucijų gebėjimus,
pasiekimus bei viešojo administravimo
skaidrumą. Sanglaudos politikos priemo-
nės padeda stiprinti institucijų gebėjimus,
ypač konvergencijos regionuose. Europos
Komisija skatina lėšų valdytojus keistis
gerąja patirtimi, dalijantis informacija, ren-
giant seminarus ir kuriant tinklus.
8
Latvija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 4,6 mlrd. EUR.
Konvergencija: 4,5 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
90 mln. EUR.
Programų siekiaiPlėtoti ir veiksmingai naudoti
žmogiškuosius išteklius,
skatinti konkurencingumą ir
žiniomis pagrįstą ekonomiką,
gerinti viešąsias paslaugas bei
infrastruktūrą ir taip skatinti
subalansuotą nacionalinį
ir teritorinį vystymąsi.
TikslaiIšlaikyti metinį 6–8 % BVP
augimą (11,9 % 2006 m.).
Pakelti užimtumo lygį iki 70 %
(66,3 % 2006 m.) ir siekti, kad
nedarbo lygis būtų mažesnis
nei 6 % (6,5 % 2006 m.).
Padidinti MTTP išlaidas iki
1,5 % BVP (0,57 % 2005 m.).
Padidinti aukštesnįjį vidurinį
išsilavinimą įgijusių 20–24 m.
amžiaus jaunuolių skaičių iki
85 % (79,9 % 2005 m.).
Padidinti piliečių, kuriems
teikiamos nuotekų tvarkymo
paslaugos, skaičių iki 62 %
(9 % 2004 m.).
Kas kiek gauna ir už ką?
Naujojo Rygos oro uosto prieigos (Latvija).
ES sanglaudos politikos fi nansavimas neatsiejamas nuo turtingesnių ir ne tokių turtingų valstybių narių solida-rumo idėjos.
Padėti skurdesniems Europos regionams
pasivyti turtingesnius, žinoma, reiškia, kad
turtingesni regionai turės sumokėti į ES
biudžetą daugiau, nei galės iš jo gauti. Kita
vertus, solidarumas nėra vienpusis reiški-
nys. Šiuolaikinė infrastruktūra ir gamyba,
darnus išteklių naudojimas, kokybiškesnis
švietimas ir mokymas skurdesniuose regi-
onuose atneša naudos ir turtingesnių šalių
žmonėms bei ekonomikai.
2007–2013 m. laikotarpiu ERPF, Sanglau-
dos fondas ir ESF rems tris tikslus: konver-
gencijos (ERPF, ESF ir Sanglaudos fondas),
regionų konkurencingumo ir užimtumo
(ERPF ir ESF) bei Europos teritorinio ben-
dradarbiavimo (ERPF).
Regionai, kurių BVP nesiekia 75 % ES vidur-
kio, priskiriami konvergencijos tikslui, o visi
kiti regionai – regionų konkurencingumo ir
užimtumo tikslui. Europos teritorinio ben-
dradarbiavimo tikslui regionai priskiriami
pagal geografi nį principą – tai pasienio
ir tarptautinio bendradarbiavimo zonų re-
gionai.
Tikslai, reikalavimus atitinkantys regionai ir
jiems skirtos lėšos:
n Konvergencija: ES-27 šis tikslas apima
84 regionus (iš 17 valstybių narių),
kuriuose gyvena 154 mln. žmonių ir
kurių BVP vienam gyventojui nesiekia
75 % Bendrijos vidurkio, bei dar 16 regi-
onų, kuriuose gyvena 16,4 mln. žmonių,
o BVP tik šiek tiek viršija ribą dėl statisti-
nio ES plėtros poveikio. Konvergencijos
tikslui skirta 282,8 mlrd. EUR, t. y. 81,5 %
visų paramos lėšų. Ši suma paskirstyta
taip: 199,3 mlrd. EUR – konvergencijos
regionams, 13,9 mlrd. EUR – laipsniško
nutraukimo regionams ir 69,6 mlrd.
EUR – Sanglaudos fondui, kurio paramą
gauna 15 valstybių narių.
n Regionų konkurencingumas ir užim-
tumas: šio tikslo reikalavimus atitinka iš
viso 168 regionai (iš 19 valstybių narių),
kuriuose gyvena 314 mln. žmonių.
13 jų (19 mln. gyventojų) – tai vadi-
namieji laipsniško įvedimo regionai,
kurie gaus specialią fi nansinę paramą,
kadangi anksčiau jie buvo laikomi
1-ojo tikslo regionais. Šiam tikslui skirta
54,9 mlrd. EUR suma, iš kurios 11,4 mlrd.
EUR teks laipsniško įvedimo regionams,
sudaro beveik 16 % visų paramos lėšų.
n Europos teritorinis bendradar-
biavimas: pasienio zonose gyvena
181,7 mln. žmonių (37,5 % visų ES
gyventojų), ir visi ES regionai bei pilie-
9
Lenkija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 67,3 mlrd. EUR.
Konvergencija:
66,55 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
731 mln. EUR.
Programų siekiaiGerinti viešąjį administravimą
ir žmogiškojo kapitalo
kokybę, modernizuoti
infrastruktūrą, remti
konkurencingas bei
inovatyvias įmones, skatinti
regionų konkurencingumą
ir vystyti kaimo zonas.
TikslaiSukurti 3,5 mln. darbo vietų ir
iki 2013 m. pakelti užimtumo
lygį iki 60 % (52,8 % 2005 m.).
Padidinti išlaidas moksliniams
tyrimams ir inovacijoms iki
1,5 % BVP (0,57 % šiuo metu).
Triskart padidinti greitkelių
ir geležinkelių ilgį.
Padidinti atsinaujinančiosios
energijos vartojimą iki 8,5 %
(2,9 % 2005 m.).
Padidinti vienam gyventojui
tenkančio BVP rodiklį
nuo 51 % (2006 m.)
iki 65 % ES vidurkio.
Kelių tiesimo aikštelė (Lenkija).
čiai priskiriami bent vienai iš 13 tarp-
tautinio bendradarbiavimo zonų. Šiam
tikslui skirta 8,7 mlrd. EUR suma (2,5 %
visų paramos lėšų) paskirstyta taip: 6,44
mlrd. EUR – tarpvalstybiniam, 1,83 mlrd.
EUR – tarptautiniam ir 445 mln. EUR –
tarpregioniniam bendradarbiavimui bei
tinklams.
Skiriamų lėšų apskaičiavimo metodas
išdėstytas ES sanglaudos politikos prie-
monių reglamentuose. Pagal šį metodą
skiriami trys tikslai, o galutinės sumos dau-
giausia priklauso nuo santykinės regionų
bei valstybių gerovės, gyventojų skaičiaus
ir nedarbo lygio. Finansinė parama neturi
viršyti maždaug 4 % kiekvienos valstybės
narės bendrojo vidaus produkto.
Objectives, Structural Funds and instruments 2007-2013
Objectives Structural Funds and instruments
Convergence ERDF ESF Cohesion Fund
Regional Competitiveness and Employment ERDF ESF
European Territorial Cooperation ERDF
10
Ispanija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 35,2 mlrd. EUR.
Konvergencija:
26,2 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 8,5 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
559 mln. EUR.
Programų siekiaiKurti patrauklią aplinką
investicijoms ir darbui, plėtoti
žinias bei inovacijas ir taip
skatinti augimą, kurti daugiau
bei geresnių darbo vietų.
TikslaiIki 2013 m. pakelti užimtumo
lygį nuo 63,3 % (2005 m.)
iki 70 %.
Padidinti išlaidas moksliniams
tyrimams ir inovacijoms
nuo 1,06 % iki 2 % BVP.
Sumažinti išmetamo CO2
kiekį 15 %.
Pastangos pritraukti investuotojus
Telekomunikacijų parkas Valensijoje (Ispanija).
Parama mažosioms ir vidutinėms įmo-nėms (MVĮ) bei pastangos pritraukti užsienio investuotojus – pagrindiniai sanglaudos politikos būdai skatinti regionų ekonomiką.
Siekiant stiprinti regionų ekonomiką ir
padėti atsiliekantiems regionams pasi-
vyti turtingesnius, nepaprastai svarbu
pritraukti investuotojus ir didinti regionų
gamybos pajėgumus. ES kasmet įkuriama
apie 1,2 mln. įmonių, t. y. maždaug 10 %
visų įmonių. Tačiau per pirmuosius penke-
rius metus išsilaiko tik pusė jų. Be to, visoje
ES egzistuoja dideli skirtumai: pavyzdžiui,
Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje
įsteigiama dvigubai daugiau naujų įmonių
nei vidutiniškai ES.
Didžiausia visų investicijų dalis tenka
ES sanglaudos politikai, ypač konvergenci-
jos tikslui priskirtose valstybėse narėse: čia
investicijos gali siekti iki 20 % viso bendrojo
pagrindinio kapitalo. Struktūriniai ir San-
glaudos fondai teikia paramą, ypač stei-
giant ar modernizuojant MVĮ, kuriose dirba
mažiau nei 250 žmonių ir kurių metinė
apyvarta neviršija 50 mln. EUR.
MVĮ – tai tikri Europos ekonomikos mil-
žinai: jos sudaro 99 % Europos Sąjungos
įmonių ir yra sukūrusios du trečdalius visų
privačiojo sektoriaus darbo vietų. Įmo-
nės, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių,
vyrauja, pavyzdžiui, Italijos (47 %) ir Lenki-
jos (41 %) darbo rinkoje. Jungtinėje Kara-
lystėje stambioms įmonėms tenka tik 46 %
visų darbo vietų.
Vis dėlto MVĮ dažnai sunkiai pavyksta gauti
kapitalo ir žinių, be to, joms neretai trūksta
patirties. ES regioninės ir sanglaudos poli-
tikos tikslas – spręsti šias problemas, deri-
nant „griežtas“ priemones, pvz., tiesiogines
investicijas, su „švelniomis“ priemonėmis,
tokiomis kaip verslo paramos paslaugų tei-
kimas, mokymas, inovatyvi aplinka, fi nansų
inžinerija, technologijų perdavimas ir tinklų
bei klasterių kūrimas.
ES valstybėms narėms, ypač įstojusioms
į Bendriją 2004 m., visai neblogai sekasi
pritraukti investuotojus iš užsienio
šalių. Tačiau šalių laimėjimai gana ryškiai
skiriasi. Pvz., Estijoje 1998–2005 m. tiesiogi-
nės užsienio investicijos (TUI) sudarė apie
11 % šalies bendrojo vidaus produkto, tuo
tarpu Bulgarijoje ir Čekijoje jos siekė 9 %,
Vengrijoje ir Slovakijoje – 6–7 %, Latvijoje,
Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje 4–5 %,
o Slovėnijoje – 2 %. Problemiška ir tai, kad
TUI dažnai būna sutelktos tik sostinėse ir
aplinkiniuose regionuose, – dėl to regionų
skirtumai, užuot sumažėję, gali dar labiau
padidėti.
Priežastys, dėl kurių investuotojai nuspren-
džia investuoti į vieną ar kitą regioną,
gali būti įvairios: tai prieiga prie naujų rinkų,
nedidelis atstumas iki šalies, kurioje gyvena
11
Švedija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 1,9 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 1,6 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
265 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti inovacijas
ir verslumą, kelti kvalifi kaciją
ir didinti darbo jėgos pasiūlą,
gerinti pasiekiamumą
ir tarpvalstybinį
bendradarbiavimą.
TikslaiSukurti mažiausiai 33 800
naujų darbo vietų.
Įsteigti 12 800 naujų įmonių.
Parengti mokymo programas
daugiau nei 300 000 žmonių.
Grafi kos pramonės inovacijos Brubio grafystėje (Švedija).
investuotojas, bendra kalba, maži juridinių
asmenų mokesčiai, kvalifi kuotų darbuotojų
pasiūla. Negalėdama daryti įtakos šiems
veiksniams, regioninė politika gali gerinti
kitas regionų patrauklumui svarbias sritis,
kaip antai, pasiekiamumas, darbuotojų
išsilavinimas, informacijos ir ryšių techno-
logijų infrastruktūra, išlaidos moksliniams
tyrimams bei inovacijoms.
2007–2013 m. sanglaudos politikos pro-
gramų paramos sritys:
n Tiesioginės investicijos į įmones,
ypač tas, kurios susijusios su moksli-
niais tyrimais ir inovacijomis, technolo-
gijų perdavimu ar aplinką tausojančia
gamyba. Tam skirta apie 42,8 mlrd. EUR
(12 % visų lėšų);
n Verslumas, skatinamas teikiant paslau-
gas, didinant darbuotojų, įmonių bei
verslininkų gebėjimą prisitaikyti, vystant
informacijos ir ryšių technologijas. Tam
numatyta apie 44,7 mlrd. EUR (13 %
visų lėšų);
n Žmogiškasis kapitalas ir galimybės įsi-
lieti į darbo rinką. 48,8 mlrd. EUR (14 %
visos sumos) bus skirta regionų ir vietos
darbuotojų kvalifi kacijai kelti.
12
Portugalija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 21,5 mlrd. EUR.
Iš viso: 20,47 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 938 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
99 mln. EUR.
Programų siekiaiGerinti darbuotojų įgūdžius,
skatinti tvarųjį augimą
ir socialinę sanglaudą,
užtikrinti teritorijos ir miestų
vystymą, didinti valdymo
veiksmingumą.
TikslaiIki 50 % padidinti profesinio
orientavimo pamokų skaičių
bendrojo lavinimo programose
ir taip sumažinti labai didelį
mokyklos nebaigiančių
mokinių skaičių (38 % 2005 m.).
Iki 2010 m. padidinti
vidutiniųjų ir aukštųjų
technologijų įmonių skaičių
pramonės sektoriuje nuo
3,4 % (šiuo metu) iki 6,2 %.
Padidinti privačiojo bei
viešojo sektorių investicijas
į mokslinius tyrimus bei
technologijas ir jiems
skirtą BVP dalį (iki 2010 m.
atitinkamai iki 0,8 % ir 1 %).
Pasiekiamumo gerinimas
Ispaniją ir Portugaliją jungiantis tiltas virš Gvadjanos upės Algarvėje.
Transporto infrastruktūra – vienas akivaizdžiausių pavyzdžių, ką galima pasiekti, gaunant ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą.
Skatinant regionų ekonomiką, sanglaudą
ir konkurencingumą, nepaprastai svarbu
gerinti jų pasiekiamumą. Vykdant Europos
Sąjungos transporto politiką, skatinamas
darnus žmonių ir prekių mobilumas, užti-
krinant jo veiksmingumą bei saugumą ir iki
minimumo sumažinant neigiamą poveikį
aplinkai. Įgyvendinama daug veiksmų,
susijusių su transeuropiniais transporto tin-
klais (TEN-T), oro, kelių, geležinkelių, jūrų ir
miesto transportu, daugiarūšiu transportu,
saugumu ir valstybės pagalbos taisyklė-
mis.
Sanglaudos fondas ir Europos regioninės
plėtros fondas (ERPF) dosniai rėmė moder-
nią transporto infrastruktūrą mažiau išsivys-
čiusiose valstybėse narėse bei regionuose
ir ketina tęsti savo paramą 2007–2013 m.
Transportui, ypač TEN-T projektams, bus
skirta apie 76 mlrd. EUR (22,2 % visų lėšų),
tuo tarpu 2000–2006 m. jam teko 38 mlrd.
EUR (15 % visų lėšų). Bus investuojama į
ES, nacionalinio ir regionų lygio transporto
strategijas, kuriomis kuriama pusiausvyra
tarp kelių, geležinkelių ir darnaus trans-
porto priemonių. Sanglaudos politikos ir
transporto politikos sąsajos atsispindi pro-
jektų kokybę užtikrinančiose gairėse ir dau-
gelyje prioritetų:
n 30 europinės svarbos TEN-T projektų,
vykdomų konvergencijos tikslui priskir-
tose valstybėse narėse ir regionuose.
Ypač daug dėmesio bus skiriama tarp-
valstybiniams projektams;
n investicijos į antrines jungtis pagal
integruotą regioninio transporto ir ryšių
strategiją;
n geležinkelių infrastruktūra;
n aplinką tausojančio transporto tinklai;
n geresnis prieigos prie jūros neturinčių
teritorijų prijungimas prie transeuropi-
nių tinklų;
n „jūrų greitkeliai“.
2007–2013 m. sanglaudos politikos investi-
cijos į transportą bus sutelktos konvergen-
cijos regionuose. Jos paskirstytos taip:
n TEN-T projektams, susijusiems su
visomis transporto priemonėmis, skirta
38 mlrd. EUR (11 % visų sanglaudos
politikos investicijų). Maždaug pusė šios
sumos teks kelių, o kita pusė – geležin-
kelių infrastruktūrai;
13
Airija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 901 mln. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 751 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
151 mln. EUR.
Programų siekiaiGerinti ekonomikos
infrastruktūrą, skatinti verslą,
mokslą ir inovacijas,
plėtoti žmogiškąjį kapitalą
bei socialinę infrastruktūrą
ir skatinti socialinę integraciją.
TikslaiSiekti, kad sukūrus palankų
tarptautinį ekonominį
klimatą, ekonomikos augimas
sudarytų 4–4,5 % per metus.
Belfasto geležinkelis, Dublinas (Airija).
n Beveik 41 mlrd. EUR (12 % visų lėšų)
skirta kelių infrastruktūrai, įskaitant
TEN-T ir nacionalinius, regionų bei vie-
tos kelius;
n Geležinkelių infrastruktūrai, įskaitant
TEN-T projektus, bus išleista iš viso 23,6
mlrd. EUR (6,8 %);
n Kitos lėšos paskirstytos taip: uos-
tams ir vidaus vandenų keliams –
4,1 mlrd. EUR (1,2 %); daugiarūšiam
transportui ir pažangiosioms trans-
porto sistemoms – 3,3 mlrd. EUR (1 %);
oro uostams – 1,9 mlrd. EUR (0,5 %);
miesto transportui – 1,9 mlrd. EUR
(0,5 %).
TEN-T projektų tikslas – užtikrinti, kad visų
transporto priemonių nacionaliniai tin-
klai būtų pasiekiami, tarpusavyje sujungti
ir sąveikūs. 1996 m. priimtose gairėse ES
nustatė tikslus, prioritetus, bendros svar-
bos projektus ir fi nansines priemones.
Po paskutiniųjų ES plėtros etapų prioriteti-
nių projektų skaičius išaugo nuo 14 iki 30, o
paramos teikimo taisyklės buvo pakeistos,
kad vykdant prioritetinius tarpvalstybinius
arba su gamtinių kliūčių įveikimu susijusius
projektus būtų galima kuo labiau padidinti
bendrojo fi nansavimo dalį. Manoma, kad
sukūrus tinklus, 14 % sumažės transporto
spūstys ir pagerės geležinkelio paslaugos,
todėl gerokai sutrumpės keleivių bei pre-
kių vežimo laikas. Taip pat tikimasi suma-
žinti išmetamo CO2 kiekį maždaug 6,3 mln.
tonų per metus.
14
Prancūzija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 14,3 mlrd. EUR.
Konvergencija: 3,2 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 10,2 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
872 mln. EUR.
Programų siekiaiDidinti konkurencingumą,
skatinti užimtumą,
plėtoti žmogiškąjį kapitalą,
didinti regionų patrauklumą
ir investicijas į užimtumą,
skatinti socialinę integraciją,
teritorinę plėtrą ir tvarųjį
vystymąsi, inovacijas
ir žinių ekonomiką, mokymą,
vystyti informacijos ir ryšių
technologijas, aplinkos
apsaugą, rizikos prevenciją
bei energetikos politiką.
TikslaiPadidinti paramą privatiems
mokslinių tyrimų centrams
(1,25 % BVP 2006 m.) ir
taikyti Bendrijos standartus
plėtojant inovacijas.
Iki 2015 m. 2 % sumažinti
energijos intensyvumą
ir iki 2050 m. vidutiniškai 3 %
sumažinti šiltnamio efektą
sukeliančių išmetamų dujų kiekį.
Inovatyvūs regionai
INTECHMER: biologinio jūrų užterštumo tyrimai, Šerbūras, Normandija (Prancūzija).
Darnus ekonomikos augimas vis glaudžiau siejamas su regionų ekono-mikos gebėjimu keistis ir kurti inova-cijas. Vadinasi, reikia kur kas aktyviau skatinti mokslinius tyrimus, technolo-gijų plėtrą ir inovacijas. Sanglaudos politika atsižvelgia į tokį poreikį, šiam prioritetui numatydama gerokai dau-giau lėšų.
Naujausi statistikos duomenys patvirtina,
kad mokslinių tyrimų ir technologijų plė-
tros (MTTP) bei inovacijų srityje tarp ES
valstybių narių ir regionų egzistuoja dideli
skirtumai. 2005 m. MTTP skirtos išlaidos
vidutiniškai sudarė 1,84 % 27 ES šalių ben-
drojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu
JAV šis rodiklis siekė 2,67 %, o Japonijoje –
3,2 %. Suomija ir Švedija yra vienintelės
valstybės narės, MTTP išleidžiančios dau-
giau nei 3 % savo BVP; dabartiniu metu šį
lygį yra pasiekę tik 27 ES regionai iš 268.
Tuo tarpu daugiau nei 100 regionų, ypač
Pietų Europoje ir naujosiose valstybėse
narėse, šioms reikmėms išleidžia mažiau
nei 1 % BVP.
Trijų valstybių narių – Vokietijos, Prancūzi-
jos ir Jungtinės Karalystės – MTTP skiriamos
lėšos sudaro du trečdalius visų ES išlaidų.
2003 m. dešimt į šį sektorių daugiausia
investuojančių regionų MTTP išleido 52,5
mlrd. EUR – tai daugiau nei 25 % visų ES
išlaidų. Vis dėlto esama ir teigiamų pokyčių:
2001–2004 m. MTTP skiriamos lėšos labiau-
siai išaugo Estijoje (+19 %), Kipre (+18 %),
Lietuvoje (+14 %) ir Ispanijoje (+13 %).
Regionuose galima skatinti inovacijas
tokiais būdais: investuoti į infrastruktūrą ir
įrangą, stiprinti pramonės plėtros zonų ir
mokslinių tyrimų institucijų ryšius, remti
klasterius, pavyzdinius centrus, mokslo ir
technologijų parkus, skatinti mokslininkų
mobilumą ir mokymo įstaigų bei vietos
technologijų įmonių partnerystę.
2007–2013 m. moksliniams tyrimams
ir inovacijoms skiriamas itin didelis
dėmesys: iš viso šiai sričiai teks beveik 60
mlrd. EUR (17,3 % visų lėšų), t. y. atitinka-
mai dvigubai ir trigubai daugiau, nei buvo
skirta MTTP ir inovacijoms ankstesniu lai-
kotarpiu pagal konvergencijos bei regionų
konkurencingumo ir užimtumo tikslą.
Iš šios sumos 15,6 mlrd. EUR bus skirta
mokslinių tyrimų centrams ir infrastruktū-
rai, 26,5 mlrd. EUR – technologijų perdavi-
mui ir MTTP bei inovacijas vystančių įmo-
nių paramai ir 15 mlrd. EUR – informacijos
ir ryšių technologijoms.
Numatyti veiksmai apims keturias sritis.
Pirma, steigiant tarpregioninius klasterius,
bus stiprinamas tiek pačių įmonių, tiek įmo-
nių ir viešųjų mokslinių tyrimų institucijų
bendradarbiavimas. Antra, bus remiami
moksliniai tyrimai bei inovacijos mažosiose
ir vidutinėse įmonėse. Trečia, bus siekiama
skatinti regionų tarpvalstybinį ir tarptautinį
bendradarbiavimą. Ir ketvirta, numatoma
plėtoti gebėjimų ugdymo infrastruktūrą ir
žmogiškąjį kapitalą didelį augimo poten-
cialą turinčiose srityse.
15
Nyderlandai
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 1,9 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 1,6 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
247 mln. EUR.
Programų siekiaiStiprinti konkurencingumą,
skatinant inovacijas ir
verslumą, didinant miestų
bei regionų patrauklumą
ir darbo rinkos pasiūlą,
investuojant į žmogiškąjį
kapitalą ir bendradarbiaujant
su kaimyninėmis šalimis.
TikslaiPadidinti mokslinių tyrimų
ir technologijų plėtros,
inovacijų, verslumo
ir informacinės visuomenės
teikiamą naudą, ypač
mažosiose ir vidutinėse
įmonėse, bei teikiant
paslaugas piliečiams.
Gerinti galimybes įsilieti
į darbo rinką, didinti
darbuotojų gebėjimą
prisitaikyti ir darbo našumą.
„Phileas“ autotraukiniai: inovacijų diegimas transporto sektoriuje (Nyderlandai).
Daug lėšų bus skirta Ispanijos, Lenkijos,
Graikijos, Čekijos, Vengrijos, Portugalijos
ir Slovakijos inovacijų programoms. Pvz.,
Lenkijos nacionalinei „inovatyvios ekono-
mikos“ programai numatyta struktūrinių
fondų parama siekia 8,3 mlrd. EUR – dau-
giau nei 12 % visos šaliai skirtos sumos.
Prancūzijoje ir Nyderlanduose inovacijos
laikomos pagrindiniu visų regioninių pro-
gramų prioritetu: joms skirta maždaug
pusė visų šių programų išlaidų. O visose
Suomijos regioninėse programose inova-
cijoms teikiama reikšmė rodo aiškų siekį
decentralizuotai įgyvendinti ES Lisabonos
strategiją ir taip skatinti augimą bei užim-
tumą.
Daugelio mažesnių valstybių narių progra-
mose inovacijos fi gūruoja greta kitų prio-
ritetų, tokių kaip infrastruktūros plėtra. Tai
ypač pasakytina apie konvergencijos šalis:
kai kurias Baltijos valstybes, Maltą ir Slovė-
niją, taip pat ir Daniją. Tačiau tai nereiškia,
kad šios šalys inovacijoms teikia mažiau
reikšmės. Antai, Lietuva planuoja 8 % visų
lėšų skirti mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir
dar 8 % – informacinei visuomenei.
16
Liuksemburgas
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 65 mln. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 50 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
15 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti mažųjų ir vidutinių
įmonių steigimą.
Vystyti miestų centrus,
kuriuose įvyko ekonominiai
pokyčiai.
Plėtoti žinias ir inovacijas
(ypač viešuosiuose
ir privačiuosiuose mokslinių
tyrimų centruose).
Pakelti užimtumo lygį
(ypač moterų ir vyresnio
amžiaus darbuotojų).
TikslaiSiekti, kad išlaidos
moksliniams tyrimams
ir technologijų plėtrai,
ypač privačiame sektoriuje,
sudarytų 3 % BVP, ir sumažinti
išmetamo CO2 kiekį, kaip
numatyta Kioto protokole.
Darniam augimui – žalia šviesa
Aplinkosaugos technologijų išteklių centras Eše prie Alzeto (Liuksemburgas).
Regioninė politika turi būti darni. 2007–2013 m. aplinką tausojančioms iniciatyvoms skirta daugiau lėšų nei kada nors anksčiau. Saugant aplinką, galima spartinti ir ekonomikos augimą: arba skatinant inovatyvias valymo technologijas, veiksmingą energijos naudojimą, ekologišką turizmą, arba tiesiog saugant natū-ralias buveines ir taip didinant zonų patrauklumą.
Visose Europos Sąjungos politikos srityse
reikalaujama užtikrinti tvarųjį vystymąsi
ir aplinkos apsaugą. Regioninės politikos
teisiniuose pagrinduose ir gairėse taip pat
pabrėžiama būtinybė integruoti ekonomi-
nius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus.
Tvarusis regionų vystymas įmanomas tik
saugant aplinką.
Vykdant ES regioninę politiką, galima ska-
tinti tvarumą: tam reikia plėtoti aplinką
tausojančias technologijas ir transporto,
energetikos bei infrastruktūros iniciatyvas,
kuriomis būtų užtikrinama aukšta vandens,
oro ir žemės kokybė. Be to, įgyvendinda-
mos sanglaudos politikos programas, vals-
tybės narės turi vertinti poveikį aplinkai ir
konsultuotis su aplinkosaugos institucijo-
mis bei visuomene.
Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, bendra
struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšų suma,
skirta aplinkosaugos programoms, išaugo
dvigubai ir dabar siekia maždaug 100 mlrd.
EUR, t. y. 30 % visos paramos. Pusę šių
lėšų sudarys investicijos į infrastruktūrą
– jos bus panaudotos nuotekų ir atliekų
valymui, užterštų vietovių atnaujinimui,
užterštumo mažinimui, gamtos apsaugai
ir rizikos prevencijai. Likusi pusė teks inves-
ticijoms, kuriomis bus daromas poveikis
aplinkai tokiose srityse: transportas ir ener-
getikos sistemos, ekologiškos inovacijos,
įmonių aplinkos valdymas, miestų ir kaimų
atgaivinimas bei ekologiškas turizmas. Pvz.,
veiksmingai energetikai ir atsinaujinančia-
jai energijai bus skirta virš 7 mlrd. EUR.
Sanglaudos fondas (veikiantis Bulgari-
joje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje,
Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Mal-
toje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje,
Slovėnijoje ir Vengrijoje) yra pagrindinis
su aplinkosauga susijusių infrastruktūros
projektų (ypač veiksmingos energetikos,
atsinaujinančiosios energijos, geležinkelių
transporto ir daugiarūšio ar viešojo trans-
porto sistemų srityse) fi nansavimo šalti-
nis. Jis fi nansuoja projektus, kuriems reikia
daug investicijų, ir padeda šioms šalims
siekti Europos Sąjungos aplinkosaugos
standartų.
Ilgainiui visos Europos regionai vis labiau
jus klimato kaitos poveikį ir susidurs su
naujais energijos aprūpinimo bei veiks-
mingo jos naudojimo iššūkiais. Šie iššūkiai
17
Danija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 613 mln. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 510 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
103 mln. EUR.
Programų siekiaiŽmogiškieji ištekliai,
inovacijos, aktyvesnis
informacijos technologijų
naudojimas, verslumas,
patrauklūs regionai,
darbuotojų gebėjimo
prisitaikyti gerinimas
ir kvalifi kacijos kėlimas.
TikslaiPadidinti apmokytų
darbuotojų skaičių.
Kurti daugiau inovatyvių
įmonių.
Padidinti informacijos
ir ryšių technologijų
naudojimą įmonėse nuo
56 % (2005 m.) iki 75 %.
Veiksmingų energijos šaltinių vystymas: saulės baterijų plokštės Marstalyje, Fiuno amte (Danija).
įvairiuose regionuose bus skirtingi. 7 %
Sąjungos gyventojų gyvena dažnus potvy-
nius patiriančiose zonose, o maždaug 9 % –
teritorijose, kur daugiau nei 120 dienų
per metus nebūna lietaus. Kai kuriuose
ES regionuose dėl nevienodo klimato kai-
tos poveikio smarkiai pablogės gyvenimo
kokybė, nukentės turizmas ir žemės ūkis.
Sanglaudos politika gali suvaidinti svarbų
vaidmenį, siekiant prisitaikyti prie būsi-
mosios klimato kaitos ir iki minimumo
sumažinti neigiamą jos poveikį regionams.
Vykdant šią politiką, galima remti ekologiš-
kas inovacijas, aplinkos rizikos prevencijos
priemones bei aplinką tausojančias įmo-
nes ir kurti palankias rinkos sąlygas šiose
srityse dirbančioms įmonėms.
Pagal naujas regioninės politikos progra-
mas atsinaujinančiosios ir alternatyvios
energijos sektoriaus vystymui bus skirta
daugiau lėšų nei kada nors anksčiau, taigi
Europos įmonės gali gauti daug naudos.
Plėtodama vėjo, saulės ir biomasės energi-
jos technologijas, ES gali išsiveržti į priekį ir
sustiprinti savo konkurencingumą.
Kadangi Europa tampa vis labiau priklau-
soma nuo energijos importo, o kelių ir oro
transporto spūstys nuolatos auga, silpnėja
Europos pramonės konkurencingumas.
Todėl atsinaujinančiosios energijos nau-
dojimas ir tinklai, mažiau aplinką teršiančios
transporto priemonės ir aplinką tausojan-
čios technologijos yra svarbiausi prioritetai,
siekiant modernizuoti gamybą ir sumažinti
išmetamų teršalų kiekį. Transporto srityje,
siekiant tolygiai paskirstyti lėšas oro bei
kelių transportui, taip pat geležinkeliams,
vidaus vandenų keliams ir pakrantės laivy-
bai, reikėtų atsižvelgti į skirtingą valstybių
narių situaciją.
18
Malta
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 855 mln. EUR.
Konvergencija: 840 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
15 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti augančią žiniomis
pagrįstą, konkurencingą
ekonomiką, didinti šalies
patrauklumą ir gerinti
gyvenimo kokybę, investuoti
į žmogiškąjį kapitalą ir mažinti
Goco regiono atsilikimą.
TikslaiIki 2013 m. padidinti
BVP vienam gyventojui
nuo 69,2 % ES vidurkio
(2005 m.) iki 74 %.
2007–2013 m. padidinti
nominalų prekių ir paslaugų
eksportą 4 % ir taip sustiprinti
konkurencingumą.
Iki 2013 m. pakelti užimtumo
lygį nuo 54,3 % (2005 m.)
iki 57 %.
Geresnis gyvenimas Europos miestuose
Restauruojamas Maltos kultūros paveldas.
Miestai simbolizuoja dvejopą iššūkį,
su kuriuo šiuo metu susiduria Europos
Sąjunga: kaip padidinti konkurencin-
gumą ir tuo pat metu išspręsti sociali-
nes bei aplinkosaugos problemas.
Europos miestai – tai ekonominės vei-
klos, inovacijų ir užimtumo centrai. Tačiau
jie susiduria su daugybe iššūkių. Spartė-
janti suburbanizacija, augantis skurdas ir
nedarbas miesto apylinkėse, didėjančios
transporto spūstys – tokios sudėtingos
problemos reikalauja integruotų ir vietos
poreikiams pritaikytų sprendimų trans-
porto, būsto, mokymo bei užimtumo
srityse. Vykdant Europos regioninę ir san-
glaudos politiką, siekiama kovoti su šiais
iššūkiais.
Įvairių politikos krypčių paskirtis – remti
regionų vystymąsi skatinančius mies-
tus. Skatinant verslumą, inovacijas ir pas-
laugų plėtrą, didinamas miestų patrauklu-
mas. Padedant krizės ištiktoms apylinkėms
– atnaujinant aplinką, atgaivinant apleistas
vietoves, saugant ir vystant istorinį bei kul-
tūrinį paveldą, – prisidedama prie subalan-
suoto miestų vystymo. O remiant aplinką
tausojantį miesto transportą, skatinamas
miestų tvarumas.
2007–2013 m. miestų vystymui skirta
apie 21,1 mlrd. EUR, t. y. 6,1 % viso ES san-
glaudos politikos biudžeto. Iš šios sumos
3,4 mlrd. EUR atiteks industrinių zonų bei
užterštų vietovių reabilitacijai, 9,8 mlrd.
EUR – miesto ir kaimo atgaivinimo projek-
tams, 7 mlrd. EUR – aplinką tausojančiam
miesto transportui ir 917 mln. EUR – būsto
sektoriui.
Kitos investicijos, skirtos mokslinių tyrimų ir
inovacijų, transporto, aplinkos, sveikatos ir
kultūros infrastruktūrai, taip pat turi didelį
poveikį miestams.
Taikant integruotą sanglaudos politikos
metodą, stiprinamas naudingas įvairių
politikos sričių bendradarbiavimas ir ska-
tinamas administracijų, socialinių bei eko-
nominių partnerių ir pilietinės visuomenės
organizacijų dialogas.
Naujuosiuose sanglaudos politikos regla-
mentuose 2007–2013 m. numatytos prie-
monės, kurių paskirtis – stiprinti miesto
dimensiją naujos kartos programose. Juose
pabrėžiama būtinybė į programų plana-
vimą bei rengimą įtraukti vietos ir regionų
valdžios institucijas.
Nacionalinės ir regionų valdžios institucijos
gali perleisti vietos valdžios institucijoms
visą programos valdymą ar jo dalį, partne-
rių teisėmis įtraukdamos ir kitas privačias
organizacijas.
19
Čekija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 26,7 mlrd. EUR.
Konvergencija: 25,9 mlrd.
EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 419 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
389 mln. EUR.
Programų siekiaiDidinti konkurencingumą
ir paramą moksliniams
tyrimams, technologijų plėtrai
bei inovacijoms, vystyti darnų
turizmą, švietimą, užimtumą,
socialinę sanglaudą,
informacinę visuomenę,
sumažinti administracinę
naštą, didinti galimybes
naudotis transportu ir skatinti
tvarųjį kaimų bei miestų
vystymąsi.
TikslaiPasiekti 25 ES šalių
ekonomikos lygį.
Pakelti užimtumo lygį nuo
64,8 % (2005 m.) iki 66,8 %.
Iki 2015 m. padidinti
moksliniams tyrimams
ir technologijų plėtrai
skiriamą BVP dalį
nuo 1,42 % iki 2,2 %.
Telčo (Čekija) senamiesčio centras traukia turistus.
n 2007–2013 m. laikotarpiu Europos
miestuose bus vykdomos įvairios san-
glaudos politikos priemonės ir iniciaty-
vos:
n Į visas regionines ir nacionalines
programas, kurias remia struktūriniai
ir Sanglaudos fondai, įtraukta daug
miesto vystymo klausimų.
Pagal URBACT II programą bus keičiamasi
gerąja patirtimi ir kuriami miesto planuo-
tojų bei kitų vietos ekspertų tinklai.
n JESSICA (Jungtinė Europos parama
tvarioms investicijoms į miestų zonas)
– tai nauja Europos Komisijos iniciatyva,
parengta bendradarbiaujant su Euro-
pos investicijų banku ir Europos plėtros
banko taryba. Jos tikslas – vystyti fi nansų
inžineriją, kuria būtų skatinamos tvarios
investicijos, ekonomikos augimas ir
užimtumas Europos miestuose.
n Miestų auditas suteikia statistikos duo-
menų ir informacijos apie gyvenimo
sąlygas 357 miestuose iš 27 ES valsty-
bių narių, taip pat Norvegijos, Šveicari-
jos ir Turkijos. Daugiau nei 330 rodiklių,
informuojantys apie gyvenimą Europos
miestuose, apima demografi ją, būstą,
sveikatą, nusikalstamumą, darbo rinką,
ekonominę veiklą, pajamų skirtumus,
vietos administravimą, piliečių dalyva-
vimą valdyme, išsilavinimo lygį, kultūros
infrastruktūrą ir turizmą.
20
Italija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 28,8 mlrd. EUR.
Konvergencija: 21,6 mlrd.
EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 6,3 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
846 mln. EUR.
Programų siekiaiPlėtoti žinių tinklus, kelti
gyvenimo lygį, didinti
saugumą ir socialinę
integraciją, skatinti verslo
klasterius, paslaugas
ir konkurenciją, globalizuoti
bei modernizuoti ekonomiką.
TikslaiSiekti, kad vidutinio metinio
BVP augimas konvergencijos
regionuose sudarytų
2,4–3,1 %.
Padidinti užimtumą šiuose
regionuose maždaug nuo
45 % iki 50 %.
Investavimas į žmones
Mokymas darbo vietoje (Italija).
Norint pasiekti užsibrėžtą 70 % užim-tumo lygį, ES reikia sukurti 24 mln. darbo vietų. Senstant visos Euro-pos visuomenei, dar labiau išaugo užimtumo ir darbuotojų mokymo reikšmė.
Užimtumo lygis, darbuotojų kvalifi kacija
ir demografi nių pokyčių poveikis įvai-
riuose ES regionuose labai nevienodas, ir
ieškant sprendimų, reikia į tai atsižvelgti.
Todėl tam, kad sanglaudos politika būtų
sėkminga, labai svarbu atsakyti į klausimą,
kaip sukurti daugiau bei geresnių darbo
vietų ir parengti išsilavinusius darbuotojus,
gebėsiančius atsakyti į ateityje iškilsiančius
iššūkius.
2007–2013 m. į žmones bus investuota 95
mlrd. EUR. 76 mlrd. EUR skirs Europos socia-
linis fondas (ESF), o 19 mlrd. EUR – Europos
regioninės plėtros fondas (ERPF).
Pastaraisiais metais užimtumo lygis
išaugo, o nedarbas sumažėjo. Užimtumo
augimas visoje ES vidutiniškai sudarė 1 %,
o 2005 m. užimtumo lygis siekė 63,8 %. Tais
pačiais metais nedarbas sumažėjo iki 8,7 %
(ankstesniais metais jis siekė 9,1 %).
Menkiau išsivysčiusiuose ES regionuose
2000–2005 m. regionų užimtumo rodi-
kliai susilygino, o nedarbas sumažėjo nuo
13,4 % iki 12,4 %. Vis dėlto 2005 m. užim-
tumo lygis šiuose regionuose vis dar buvo
apie 11 % žemesnis nei kituose ES regio-
nuose.
Tam, kad regionai išliktų konkurencingi
bendrojoje žiniomis pagrįstoje ekonomi-
koje, jiems reikia kvalifi kuotų darbuotojų.
Lyginant regionus, išsilavinimo skirtumai
labiau išryškėja, nei lyginant šalis: 2005 m.
mažiau išsivysčiusiuose 27 ES šalių regio-
nuose tik 14 % darbingo amžiaus gyven-
tojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu
labiau išsivysčiusiuose regionuose šis rodi-
klis siekė 25 %.
Prognozuojama, kad Europos gyventojų
skaičius ims mažėti maždaug nuo 2020 m.
2000–2005 m. bendras gyventojų skaičiaus
augimas siekė 0,4 %, ir 86 % šio augimo
sudarė migracija. Jau šiandien 85 ES regio-
nuose – daugiausia naujosiose valsty-
bėse narėse – gyventojų skaičius sparčiai
mažėja, o kituose 76 regionuose jo augimą
skatina tik migracija. Ateityje šios tendenci-
jos stabdys užimtumo augimą.
Nors tikimasi, kad dėl darbo jėgos augimo
bendras užimtumo lygis kils iki 2017 m.,
gali būti, kad vėliau jis ims mažėti. Jungti-
nių Tautų duomenimis, iki 2050 m. Europos
gyventojų skaičius sumažės 70 mln., Azijos
– išaugs 1,3 mlrd., o Afrikos – padidės 1
mlrd. Tokio masto demografi niai pokyčiai
turės poveikį ir ekonominės veiklos pasis-
kirstymui.
2007–2013 m. didelė sanglaudos politikos
investicijų dalis bus skirta stiprinti darbuo-
tojų gebėjimą prisitaikyti. Daugiau nei 70
mlrd. EUR ESF lėšų turėtų būti investuota į
21
Slovakija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 11,6 mlrd. EUR.
Konvergencija:
10,9 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 449 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
227 mln. EUR.
Programų siekiaiInfrastruktūra ir regionų
pasiekiamumas, inovacijos,
informacinė visuomenė
ir žinių ekonomika,
žmogiškieji ištekliai
bei švietimas.
TikslaiPakelti ekonomikos lygį iki
60 % 15 ES šalių vidurkio.
Pakelti užimtumo lygį nuo
57,7 % (2005 m.) iki 63,4 %.
Investavimas į žmones: naujas vaikų priežiūros centras romų vaikų darželyje (Slovakija).
mokymą, užimtumą ir veiksmus socialinei
integracijai gerinti. Be to, ERPF ypač remia
infrastruktūrą, susijusią su užimtumu, švie-
timu bei mokymu, pvz., mokyklas, ligoni-
nes ir vaikų priežiūros įstaigas.
Žinodamos, kad investicijos į švietimą
ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu grįžta
keleriopai, visos valstybės narės skyrė daug
lėšų švietimo ir mokymo sistemų moder-
nizavimui bei reformavimui. Pvz., Danija
siekia, kad per vienerius metus būtų apmo-
koma 45 % nekvalifi kuotų darbuotojų. Kai
kurios valstybės narės, tokios kaip Vokietija,
Ispanija, Latvija, Lietuva, Kipras, Danija ir
Estija, užsibrėžė ambicingą tikslą – pakelti
užimtumo lygį iki 70 %, tuo tarpu Jungtinė
Karalystė sieks šį lygį pakelti iki 80 %.
22
Jungtinė Karalystė
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 10,6 mlrd. EUR.
Konvergencija: 2,9 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 6,9 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
722 mln. EUR.
Programų siekiaiĮmonės ir inovacijos,
kvalifi kacija ir užimtumas,
aplinkos ir bendruomenių
tvarumas, rinkos
nepakankamumo mažinimas,
lygybė, bendradarbiavimas su
vietos valdžios institucijomis,
aukštasis mokslas,
savanoriškos veiklos bei
privatusis sektoriai
ir Lisabonos darbotvarkės
įgyvendinimas.
TikslaiKelti kvalifi kaciją.
Didinti investicijas
į mokslinius tyrimus
ir technologijų plėtrą,
ypač privačiajame sektoriuje.
Skatinti inovacijas ir verslumą.
Protingas lėšų naudojimas
Šiaurės atgaivinimas: Šiaurės energijos iniciatyva Nortumberlande (Jungtinė Karalystė).
Keletas naujų priemonių ir iniciatyvų padeda kuo veiksmingiau ir tvariau naudoti struktūrinių bei Sanglaudos fondų lėšas 2007–2013 m. laikotar-piu. Jose sutelkiama projektų val-dymo ir fi nansų inžinerijos kompe-tencija, užtikrinant, kad investicijos turės poveikį ir skatins ilgalaikį regio-nų vystymąsi.
Tinkamas sanglaudos politikos priemonių
fi nansų valdymas gali paskatinti viešąsias
investicijas. Šiam tikslui Europos Komisija
kartu su Europos investicijų banku (EIB),
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku
(ERPB) ir Europos plėtros banko taryba
(EPBT) parengė tris priemones. Jų paskirtis –
teikti techninę paramą stambiems infras-
truktūros projektams, viešojo ir privačiojo
sektorių partnerystei arba fi nansinių insti-
tucijų ir valstybių narių bei regionų fi nansų
inžinerijai.
Dėl glaudesnio Europos Komisijos ir fi nan-
sinių institucijų bendradarbiavimo padi-
dės nacionalinių ir regionų administracijų
gebėjimai.
Šios trys naujos priemonės yra:
n JASPERS (Jungtinė parama Europos
regionų projektams), kuria skatinamas
Europos Komisijos, EIB ir ERPB bendra-
darbiavimas, kompetencijos vystymas
ir parama stambiems valstybių narių
bei regionų projektams. Pagrindinės
paramos sritys – transporto bei energe-
tikos infrastruktūros projektai (įskaitant
transeuropinius tinklus) ir veiksmingos
energetikos bei atsinaujinančiosios
energijos naudojimo iniciatyvos, ypač
vertinant viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystę. Buvo sudaryta JASPERS
ekspertų grupė, valdoma iš EIB būstinės
Liuksemburge.
n JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai
mikroįmonėms, taip pat mažosioms
ir vidutinėms įmonėms) – tai Europos
Komisijos, EIB ir Europos investicijų
fondo (EIF) iniciatyva, kuria skatina-
mas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ)
fi nansavimas. JEREMIE suteikia gali-
mybę valstybėms narėms ir regionams
perimti iš EIF fi nansų inžinerijos ir MVĮ
fi nansų programų valdymą. Jo pro-
duktai apima paskolas, rizikos kapitalą,
garantijas, paskolas ir techninę paramą.
Tokiu būdu, vietoj subsidijų naudojant
apyvartinius fi nansinius produktus, ES
fondų poveikis smarkiai sustiprės. EIF ir
nacionalinės bei regionų valdžios ins-
titucijos parengs specialias schemas,
skirtas visų sektorių MVĮ. Tikimasi, kad
JEREMIE padės akivaizdžiai pagerinti
maždaug 20 valstybių narių MVĮ fi nan-
savimą. Tam bus skirta apie 2,5 mlrd.
EUR ERPF lėšų.
23
Belgija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 2,3 mlrd. EUR.
Konvergencija: 638 mln. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 1,4 mlrd. EUR.
Konvergencija: 194 mln. EUR.
Programų siekiaiStiprinti tvarią
teritorinę sanglaudą
ir konkurencingumą, skatinti
žinių ekonomiką ir inovacijas,
miestų, žmogiškųjų išteklių
ir verslo vystymą,
mokslinius tyrimus
ir mokymą, mažinti nedarbą,
kovoti su diskriminacija
ir skatinti lygybę.
TikslaiPadidinti moksliniams
tyrimams ir technologijų
plėtrai skiriamą BVP dalį
iki 3 %.
Pakelti užimtumo lygį
iki 70 %, moterų užimtumo
lygį – iki 60 %, o 55–64 metų
darbuotojų užimtumo
lygį – iki 50 %.
Investicijos į mokslinius tyrimus: Minervos biotechnologijų tyrimų centras Šarlerua, Valonijoje (Belgija).
n JESSICA (Jungtinė Europos parama
tvarioms investicijoms miestų zonose) –
tai Komisijos, EIB ir EPBT iniciatyva,
kuria skatinamos tvarios investicijos į
miestų projektus bei programas. Jos
dėka valstybės narės, regionai ir miestai
įtraukiami į Europos bankininkystės bei
fi nansų sektorių, taip skatinant dides-
nes ir geresnes investicijas miestuose.
Struktūrinių fondų programų valdan-
čiosios institucijos gali pasinaudoti
nepriklausomų ekspertų kompetencija
ir, gavusios daugiau paskolų kapitalo,
skatinti miestų vystymąsi. Veiksmų pro-
gramoms skirtos lėšos, kurios investuo-
jamos pagal JESSICA iniciatyvą, gali būti
perverstos į miestų vystymo fondus, o
dalį fi nansavimo gali skirti savivaldybės,
bankai, pensijų ar investicijų fondai.
24
Slovėnija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 4,2 mlrd. EUR.
Konvergencija: 4,1 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
104 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti verslumą, inovacijas
ir technologijų plėtrą,
plėtoti žmogiškąjį kapitalą,
kurti darbo vietas ir remti
subalansuotą regionų
vystymąsi.
TikslaiSiekti, kad metinis BVP
augimas sudarytų 0,75 %.
Padidinti užimtumo
lygį 1,7 %.
Bendradarbiavimas be sienų.
Atnaujinami geležinkeliai Slovėnijoje.
Sanglaudos politika skatina įvairių ES valstybių narių ir kitų valstybių regio-nus bei miestus dirbti kartu ir moky-tis vieniems iš kitų, kuriant bendras programas, projektus bei tinklus. Tam 2007–2013 m. laikotarpiui parengta daug iniciatyvų.
Europos teritorinio bendradarbiavimo
tikslas, kurį fi nansuoja Europos regioninės
plėtros fondas (ERPF), remia tarpvalstybi-
nio, tarptautinio ir tarpregioninio bendra-
darbiavimo programas. Šiam tikslui skirtas
8,7 mlrd. EUR biudžetas sudaro 2,5 % visų
2007–2013 m. sanglaudos politikos lėšų.
Be to, parengta nauja priemonė tarpvals-
tybiniam bendradarbiavimui stiprinti ir
keletas kitų priemonių, kuriomis remiamas
regionų vystymas ES išorinio pasienio teri-
torijose ir bendradarbiavimas su šalimis
kandidatėmis, potencialiomis kandidatė-
mis bei trečiosiomis šalimis.
Europos teritorinio bendradarbiavimo tiks-
las apima įvairias kryptis:
n 53 tarpvalstybinės programos, vykdo-
mos ES pasienio regionuose. Jomis ska-
tinamas verslumas ir mažosios bei vidu-
tinės įmonės, tarpvalstybinis turizmas,
turizmas ir kultūra, aplinkos valdymas,
transporto, informacijos ir ryšių tinklai,
vandens, atliekų ir energijos valdymas,
bendras sveikatos, kultūros bei švietimo
infrastruktūrų naudojimas ir teismų bei
administracijų bendradarbiavimas.
ERPF indėlis: 5,6 mlrd. EUR.
n 13 tarptautinio bendradarbiavimo
programų vykdoma platesnėse ben-
dradarbiavimo zonose, tokiose kaip
Baltijos jūros, Alpių ir Viduržemio jūros
regionai. Didžiausias dėmesys skiriamas
tarpregioniniams projektams, susiju-
siems su inovacijomis, aplinkos apsauga
ir rizikos prevencija, pasiekiamumu ir
tvariuoju miestų vystymusi.
ERPF indėlis: 1,8 mlrd. EUR.
n Tarpregioninio bendradarbiavimo
programa (INTERREG IVC) skatinamas
įvairių šalių regionų ir vietos institucijų
keitimasis patirtimi. Išskiriami du priori-
tetai: inovacijos bei žinių ekonomika ir
aplinkos apsauga bei rizikos prevencija.
Kaip ir URBACT II programa, ši programa
yra ES iniciatyvos „Regionų ekonomi-
niai pokyčiai“, kurios paskirtis – skatinti
regionų bei miestų tinklų kūrimą ir eko-
nomikos modernizavimą naudojantis
gerąja patirtimi, pagrindas.
ERPF indėlis: 321 mln. EUR.
Šalys: 27 ES valstybės, Norvegija ir
Šveicarija.
n URBACT II programa padeda vietos
ir regionų veikėjams keistis patirtimi
ir nagrinėti miesto politikos temas. Ja
skatinami kurti bendrus įvairių miestų
teminius tinklus ir darbo grupes, rengti
konferencijas bei priemones.
ERPF indėlis: 53 mln. EUR.
Šalys: 27 ES valstybės, Norvegija ir
Šveicarija.
25
Vengrija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 25,3 mlrd. EUR.
Konvergencija:
22,9 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 2 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
386 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti konkurencingumą
ir žinių ekonomiką, gerinti
sąlygas verslui ir vykdyti
aktyvią darbo rinkos politiką,
plėtoti žmogiškuosius
išteklius.
TikslaiPadidinti naujų darbo
vietų skaičių 4 %.
Iki 2015 m. pakelti
įmonių gamybos lygį 10 %.
Sujungtos šalys: naujas traukinio maršrutas iš Vengrijos į Slovėniją.
n Europos teritorijų planavimo stebė-
senos tinklas (ESPON) teikia mokslinę
informaciją, reikalingą regionams vys-
tyti, pasitelkiant taikomuosius moksli-
nius tyrimus, analizes ir priemones.
ERPF indėlis: 34 mln. EUR.
Šalys: 27 ES valstybės, Norvegija, Švei-
carija, Islandija ir Lichtenšteinas.
n Vykdant INTERACT II programą, teikia-
mos bendradarbiavimo programoms
valdyti reikalingos paslaugos ir priemo-
nės.
ERPF indėlis: 34 mln. EUR.
Įgyvendinant regionų bendradarbiavimo
projektus, gali iškilti sunkumų dėl skirtingų
nacionalinių mokesčių sistemų arba darbo
bei planavimo įstatymų. Europos terito-
rinio bendradarbiavimo grupė (ETBG)
– tai nauja priemonė, leidžianti įvairių šalių
regionų ir vietos valdžios institucijoms
steigti juridinio asmens statusą turinčias
bendradarbiavimo grupes. Ši priemonė
gali būti naudojama tokiose srityse kaip
tarpvalstybinis transportas, sveikatos prie-
žiūros paslaugos arba bendri tyrimai ir pro-
jektai. ETBG nariais gali būti nacionalinės
arba regionų viešosios įstaigos.
Parengtos dvi priemonės, kuriomis 2007–
2013 m. bus skatinamas regionų vystyma-
sis šalyse kandidatėse, potencialiose kandi-
datėse ir trečiosiose šalyse:
n Pasirengimo narystei pagalbos prie-
monė (IPA) grindžiama ES šalių kandi-
dačių – Buvusios Jugoslavijos Respubli-
kos Makedonijos, Kroatijos bei Turkijos
– ir potencialių kandidačių – Albanijos,
Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos
bei Serbijos, įskaitant Kosovą – par-
tneryste. Ja remiamos administracinės,
socialinės ir ekonominės reformos, taip
pat regionų ir tarpvalstybinis bendra-
darbiavimas.
ES parama: 11,47 mlrd. EUR.
n Europos kaimynystės ir partnerystės
priemonės (ENPI) paskirtis – stiprinti
ES ir šalių partnerių – Alžyro, Armėnijos,
Azerbaidžano, Baltarusijos, Egipto, Gru-
zijos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Libijos,
Maroko, Moldavijos, Palestinos Vadovy-
bės, Rusijos Federacijos, Sirijos, Tuniso ir
Ukrainos – bendradarbiavimą bei eko-
nominę integraciją. Ši priemonė remia
partnerystę, kuria skatinamas geras
valdymas ir socialinis bei ekonominis
vystymasis. Priemonė apima ir 15 tarp-
valstybinio bendradarbiavimo (CBC)
projektų, vykdomų ES kaimyninių šalių
pasienio regionuose.
ES parama: 11,18 mlrd. EUR, iš kurių
ENPI-CBC programoms skirta 1,18 mlrd.
EUR.
Be to, 2006 m. Europos Komisija pradėjo
struktūrizuotą dialogą apie regioninę poli-
tiką su Kinija, o 2007 m. – su Rusija.
26
Vokietija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 26,3 mlrd. EUR.
Konvergencija:
16,1 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 9,4 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
851 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti inovacijas, stiprinti
konkurencingumą, didinti
regionų patrauklumą
ir kurti daugiau bei
geresnių darbo vietų.
TikslaiPadidinti moksliniams
tyrimams ir inovacijoms
skirtas išlaidas iki 3 % BVP
(nuo 2,5 %).
Pakelti užimtumo lygį iki 70 %
(nuo 65,4 %).
Ar poveikis akivaizdus?
Pramonės paveldas tampa regiono turtu: Felklinger Hiutė, Saro kraštas (Vokietija).
Sprendžiant iš naujausių verti-
nimų, sanglaudos politika turi didelį
poveikį – ji skatina augimą ir darbo
vietų kūrimą tose valstybėse narėse,
kurioms labiausiai šito reikia, ir vai-
dina svarbų vaidmenį, keliant visos
Europos gyvenimo lygį.
Visose struktūrinių fondų remiamose pro-
gramose numatytas vertinimas: valstybės
narės, regionai ir Europos Komisija regulia-
riai vertina sanglaudos politiką. Jos laimėji-
mai matuojami remiantis tokiais rodikliais
kaip papildomas augimas, sukurtų darbo
vietų skaičius ar sumažėjęs užterštumas.
Kaip matyti iš Europos Komisijos 2007 m.
sanglaudos ataskaitos, programos turėjo
poveikį valstybių narių politikai: investi-
cijomis imta skatinti augimą, remiamos
tos sritys, kurioms labiausiai reikia investi-
cijų, – infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir
regionų ekonomikos modernizavimas bei
diversifi kavimas. Įgyvendinant programas,
buvo ugdomi žinių ekonomikai reikalingi
įgūdžiai, stiprinama darbo rinkos politika ir
taip mažinama socialinė atskirtis bei skur-
das. Nacionaliniu mastu Graikija, Ispanija,
Airija ir Portugalija – šalys, iki paskutiniojo
ES plėtros etapo gavusios didžiausią san-
glaudos politikos paramą – nuo 1995 m.
pasiekė įspūdingų augimo rezultatų.
Graikija smarkiai pasivijo kitas ES-27 šalis:
jos vidutinis BVP vienam gyventojui nuo
74 % (1995 m.) išaugo iki 88 % (2005 m.).
Per tą patį laikotarpį Ispanijos BVP vienam
gyventojui padidėjo nuo 91 % iki 102 %, o
Airijos – nuo 102 % iki 145 %.
Kitokia yra naujųjų valstybių narių padė-
tis – jose sanglaudos politika tik pradedama
įgyvendinti. Visoms šioms valstybėms, kurių
lygis iš pradžių buvo labai žemas, būdingas
spartus augimas, dažnai sutelktas sostinės
regione ir didžiuosiuose miestuose. Nuo
1995 iki 2005 m. visų trijų Baltijos valstybių
BVP išaugo kone dvigubai. Nemaži ir Len-
kijos, Vengrijos bei Slovakijos laimėjimai: jų
augimo rodikliai daugiau nei dukart viršija
ES vidurkį. Vis dėlto, net ir išlikus tokiems
augimo tempams, prireiks daugiau nei 15
metų, kol Lenkijos, Bulgarijos ir Rumunijos
BVP vienam gyventojui sudarys 75 % 27 ES
šalių vidurkio.
Kalbant apie regionus, ekonomika nedidelį
BVP vienam gyventojui turinčiose šalyse
pastarąjį dešimtmetį augo gana sparčiai.
Tai rodo, kad ES regionuose vyksta kon-
vergencija. 1995–2004 m. regionų, kurių
BVP vienam gyventojui nesiekia 75 % ES
vidurkio, sumažėjo nuo 78 iki 70, o regio-
nų, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia
50 %, – nuo 39 iki 32. Atsiliekančių 15 ES
šalių regionų, kurie 2000–2006 m. gavo
didžiausią sanglaudos politikos paramą,
BVP vienam gyventojui smarkiai padidėjo.
1995–2004 m. ketvirtadalio šių regionų
BVP vienam gyventojui viršijo 75 % ribą.
27
Rumunija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 19,7 mlrd. EUR.
Konvergencija:
19,2 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
455 mln. EUR.
Programų siekiaiVystyti pagrindinę
infrastruktūrą, atsižvelgiant
į Europos standartus, didinti
ilgalaikį konkurencingumą,
veiksmingiau plėtoti ir
naudoti žmogiškąjį kapitalą,
gerinti administracinius
gebėjimus, skatinti
subalansuotą teritorinį
vystymąsi.
TikslaiIki 2015 m. padidinti
BVP 15–20 %.
Pakelti užimtumo lygį
nuo 57,4 iki 64 %.
Investuoti į 1400 km naujų
ar atnaujintų kelių.
Atstatoma nauja Danutonio vandenvalos stotis netoli Petrosanio (Rumunija).
2000–2006 m. Ispanijoje buvo nutiesta
850 km greitųjų traukinių geležinkelių. Be
to, atnaujinus kelius buvo sutaupyta apie
1,2 mln. valandų. Abu šie pasiekimai – sva-
rus indėlis į darnų transportą. Per maždaug
tokį pat laikotarpį, gavus struktūrinių fondų
paramą, apie 6,4 mln. Italijos gyventojų
pradėta teikti rūšiuotų atliekų surinkimo
paslaugas. Ispanijoje apie 4 mlrd. EUR buvo
investuota į maždaug 13 000 mokslinių
tyrimų projektų, kuriuose dalyvavo beveik
100 000 mokslininkų. O Britanijoje 256 000
MVĮ buvo suteikta fi nansinė parama ir kon-
sultavimo bei valdymo ir darbo organiza-
vimo įgūdžių ugdymo paslaugos.
Panašūs poslinkiai stebimi ir darbo vietų
kūrimo srityje. 2000–2005 m. ES regionų
užimtumo rodikliai susilygino, o nedarbas
atsiliekančiuose 15 ES šalių regionuose
sumažėjo nuo 13,4 % iki 12,4 %. Vis dėlto
2005 m. užimtumo lygis šiuose regionuose
vis dar buvo apie 11 % žemesnis nei kituose
Sąjungos regionuose.
Atlikti tyrimai leidžia tikėtis, kad 2007–
2013 m. laikotarpiu įgyvendinant san-
glaudos politiką, daugelio naujųjų valstybių
narių BVP, be numatyto augimo, padidės
dar maždaug 6 %. Pvz., Lietuvoje, Čekijoje
ir Slovakijoje prognozuojamas papildomas
9 % BVP augimas, Bulgarijoje, Lenkijoje ir
Pietų Italijoje – apie 1–1,5 %. Iki 2015 m.,
naudojant sanglaudos investicijas, gali būti
sukurta iki 2 mln. naujų darbo vietų.
Sanglaudos politika daro poveikį ne vien
augimui ir užimtumui. Ji dera su kitomis
Bendrijos politikos kryptimis: valstybės
pagalbos, aplinkosaugos, transporto, para-
mos inovacijoms ar informacinės visuo-
menės. Be to, ją įgyvendinant gerinamas
ir modernizuojamas viešasis administra-
vimas, skatinamas skaidrumas bei geras
valdymas.
28
Austrija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 1,46 mlrd. EUR.
Konvergencija: 177 mln. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 1,03 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
257 mln. EUR.
Programų siekiaiRegionų konkurencingumas
ir inovacijos, patrauklūs
regionai, didesnis darbuotojų
gebėjimas prisitaikyti
ir aukštesnė kvalifi kacija,
teritorinis bendradarbiavimas,
valdymas.
TikslaiSkatinti konkurencingumą,
stiprinant žinias ir įmonių
inovacinius gebėjimus.
Remti mokslinius tyrimus
ir technologijų plėtrą.
Remti subalansuotą
regionų vystymąsi,
gerinti jų pasiekiamumą
ir skatinti užimtumą.
Mokesčių mokėtojų pinigų kontrolė
Parama darniam turizmui: dviračių takai Zalcburgo regione (Austrija).
Struktūrinių ir Sanglaudos fondų
išlaidoms iš ES biudžeto kasmet ski-
riama apie 50 mlrd. EUR, be to, dalį
fi nansavimo skiria ir nacionaliniai,
regioniniai bei privatūs partneriai. Iš
viso valstybės narės valdo daugiau
nei 400 nacionalinių bei regioninių
programų ir dešimtis tūkstančių kas-
met atrenkamų projektų. Kaip Euro-
pos Komisija užtikrina, kad mokesčių
mokėtojų pinigai būtų valdomi tinka-
mai ir veiksmingai?
Atsakymas į šį klausimą – kontrolės ir
audito sistema, veikianti ES, nacionaliniu
ir regionų lygiu. Valstybės narės ir regionai
turi atitikti tam tikrus minimalius reikalavi-
mus – tik tada projektui bus skirta struktū-
rinių ir Sanglaudos fondo parama.
Kiekvienai programai turi būti paskirtos
trys institucijos ir apibrėžtos jų funkcijos:
n Valdančioji institucija užtikrina, kad
projektai atitiktų atrankos kriterijus, o
paramos gavėjas suprastų nustatytas
sąlygas. Ji tikrina, ar projektas atitinka
fi nansavimo sąlygas, ir reguliariai atlieka
vietines patikras, norėdama įvertinti
pažangą bei numatytų išlaidų tikslumą.
Nustačiusi pažeidimus, valdančioji ins-
titucija keičia paramos sumą arba susi-
grąžina ES lėšas. Be to, ji rengia metines
įgyvendinimo ataskaitas ir galutinę
ataskaitą, kurioje apibendrina visos pro-
gramos įgyvendinimą. Ataskaitas tikrina
Europos Komisija.
n Tvirtinančioji institucija reguliariai tei-
kia Komisijai išlaidų suvestines ir mokė-
jimų paraiškas. Ji tikrina, ar paraiškos dėl
kompensavimo yra tinkamos, pagrįstos
patikimomis apskaitos sistemomis ir
atitinka taikomas ES bei nacionalines
taisykles. Ji atlieka patikrinimus, esant
reikalui – ir vietinius patikrinimus. Tvirti-
nančioji institucija taip pat stebi, ar nėra
pažeidimų, ir praneša apie pažeidimus
bei dėl jų įvykusį lėšų susigrąžinimą iš
paramos gavėjo.
n Audito institucija atlieka sistemos
auditą ir tikrina projektus. Apie sistemos
trūkumus ir netinkamas išlaidas ji pra-
neša valdančiajai bei tvirtinančiajai ins-
titucijoms. 2007–2013 m. nacionalinės
audito įstaigos įgijo daugiau įsipareigo-
jimų. Pirma, jos turi pateikti nuomonę
apie valdymo ir kontrolės sistemos ati-
tiktį ES reikalavimams. Antra, kiekvie-
nai programai turi būti paskirta audito
institucija, kuri būtų ofi cialiai atsakinga
už audito veiklą. Per devynis mėnesius
nuo programos patvirtinimo dienos ji
turi pateikti audito strategiją, o kiekvie-
nais metais – nuomonę apie sistemų
veikimą. Be to, pasibaigus programai, ši
institucija privalo peržiūrėti visą audito
veiklą. Jos pareiškimus nagrinėja Euro-
pos Komisija.
29
Suomija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 1,7 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 1,6 mlrd. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
120 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti verslą, inovacijas,
tinklų kūrimą, stiprinti
žinių struktūras, didinti
kompetenciją, skatinti
užimtumą ir verslumą,
gerinti regionų pasiekiamumą
ir aplinką.
TikslaiKurti naujas įmones bei darbo
vietas ir taip kelti užimtumo
lygį.
Vystyti regionų ekonomiką.
Didinti įmonių našumą,
konkurencingumą ir eksportą.
Kelti švietimo lygį.
Iki 2010 m. padidinti išlaidas
moksliniams tyrimams
ir inovacijoms 4 % BVP.
Bendruomenės paslaugos: Lastenkario (Lastenkaari) pradinės mokyklos vaikų dienos centras (Suomija).
Europos Komisijos audito tarnybos vykdo
prižiūrimąją kontrolę, daugiausia atlikda-
mos valstybių narių ir regionų valdymo bei
kontrolės sistemų auditą, įskaitant paramos
gavėjų operacijų tikrinimą, ir kontroliuoja
valstybėms narėms skiriamų lėšų srautą.
Taip pat atliekami teminiai auditai. Nusta-
čius didelius sistemų trūkumus, Komisija
ir valstybės narės parengia veiksmų planą
jiems šalinti.
Jei valstybė narė delsia imtis korekcinių
priemonių, Europos Komisija gali nutraukti
ar sustabdyti mokėjimus ir pareika-
lauti grąžinti jau išmokėtas sumas, kurios
nebuvo tinkamai panaudotos dėl sistemos
trūkumų. Tokiu atveju visiems rizikingiems
mokėjimams taikoma vienoda fi nansinių
korekcijų norma.
2007–2013 m. laikotarpiui Europos Komi-
sija priėmė veiksmų planą, kurio paskirtis –
geriau integruoti kontrolės ir audito veik-
lą ES, nacionaliniu ir regionų lygiu. Pagal
šį planą bus geriau koordinuojama audito
veikla, valstybių narių audito institucijos ir
Komisija keisis audito rezultatais, taip pat
bus skleidžiamos gairės ir geroji patirtis.
Finansinių korekcijų Komisija imasi ir tada,
kai per jos pačios ar Europos Audito
Rūmų atliekamą auditą randama pavie-
nių klaidų. Valstybės narės turi galimybę
atmesti siūlomas fi nansines korekcijas arba
jos gali pakeisti pakoreguotą išlaidų sumą
kita reikalavimus atitinkančia suma, kad
atitinkamos programos fi nansavimas rea-
liai nesumažėtų.
30
Graikija
2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 20,4 mlrd. EUR.
Konvergencija:
19,6 mlrd. EUR.
Regionų konkurencingumas
ir užimtumas: 635 mln. EUR.
Europos teritorinis
bendradarbiavimas:
210 mln. EUR.
Programų siekiaiSkatinti konkurencingumą,
gerinti pasiekiamumą, siekti
skaitmeninės konvergencijos,
plėtoti žmogiškuosius
išteklius, remti švietimą
ir mokymąsi visą gyvenimą.
TikslaiIki 2015 m. padidinti BVP
maždaug 3,5 % ir sukurti
iki 95 000 naujų darbo vietų.
Padidinti MTTP išlaidas iki
1,5 % BVP (0,6 % šiuo metu).
Pasakojama istorija: Jūsų teisė žinoti
Pastangos išsaugoti kultūros paveldą Atėnuose (Graikija).
Viešumas ir informavimas apie ES
struktūrinių ir Sanglaudos fondų
bendrai fi nansuojamą veiklą – labai
svarbūs, siekiant padidinti programų
žinomumą ir skaidrumą.
„Pasakojama struktūrinių ir Sanglaudos
fondų istorija“ iš tikrųjų reiškia, kad ES val-
džios institucijos ir valstybės narės bei
regionai koordinuoja apie gerąją patirtį
informuojančius leidinius, interneto sve-
taines, duomenų bazes bei kitus šaltinius,
siekdami užtikrinti kuo geresnę prieigą
prie svarbios informacijos. Už piliečių
informavimą apie ES bendrai fi nansuojamą
veiklą visų pirma atsako nacionalinės val-
džios institucijos.
2007–2013 m. bus skiriamas didesnis
dėmesys tinkamam informavimui apie
fondus ir komunikacijai visais lygmenimis.
Valstybės narės ir regionai privalo teikti
informaciją apie fondų bendrai fi nansuo-
jamas programas ir skelbti visus galutinius
lėšų gavėjus, projektus bei gautas sumas.
ES taisyklėse nustatyta, kad:
n Kiekvienai veiksmų programai turi būti
parengtas komunikacijos planas,
kuriame būtų nurodyta strategija, api-
brėžtos tikslinės grupės, numatytos
informavimo ir komunikacijos priemo-
nės bei pateiktas orientacinis biudžetas.
Valdžios institucijos turi paskirti už planą
atsakingus skyrius ir nurodyti, kaip pla-
nas bus vertinamas.
n Valdančiosioms institucijoms ir galuti-
niams lėšų gavėjams keliami minima-
lūs reikalavimai, susiję su plačiosios
visuomenės informavimu. Pavyzdžiui,
pradedant vykdyti programą, reikalau-
jama surengti didelę informacinę kam-
paniją, o po to kasmet organizuoti po
vieną kampaniją, per kurią būtų infor-
muojama apie tolesnį programos įgy-
vendinimą; valdančioji institucija pri-
valo skelbti galutinių lėšų gavėjų sąrašą;
projektų įgyvendinimo vietose turi būti
statomi informaciniai stendai ir kabina-
mos atminimo lentos.
n Valstybės narės ir regionai turėtų kurti
tinklus, kurie būtų skirti informavimo
bei komunikacijos veiklai ir skatintų
siekti geresnės integracijos bei semtis
gerosios patirties.
Informavimas ir komunikacija – neatsie-
jama sanglaudos politikos dalis, sutei-
kianti pridėtinės vertės vietoje vykdomų
programų ir projektų kokybei. Ją prak-
tiškai įgyvendina nacionalinės ir regionų
administracijos, galutiniai paramos gavė-
jai ir Europos Komisijos tarnybos. Taip pat
31
svarbu vertinti ir toliau plėtoti informavimo
bei komunikacijos strategijas ir jų sąsajas
su bendraisiais veiksmų programų tikslais.
Europos Komisijos tarnybos publikacijų,
interneto, garso bei vaizdo priemonių ir
konferencijų pagalba informuoja plačiąją
visuomenę apie fondų veiklą kiekvienoje
valstybėje narėje. Tokiais būdais stengia-
masi, pasitelkus į pagalbą visas ofi cialiąsias
ES kalbas, atkreipti didesnį dėmesį į fondų
poveikį ir užtikrinti, kad nuosekli ir svarbi
informacija pasiektų kuo daugiau žmonių.
Komisija taip pat koordinuoja visų 27
valstybių narių komunikacijos specialistų
tinklą, kuris padeda bendromis jėgomis
skleisti informaciją apie ES struktūrinius ir
Sanglaudos fondus. Tinklo paskirtis – daly-
tis gerąja patirtimi, ieškoti būdų komunika-
cijos veiklos kokybei gerinti ir susijungti su
esamais nacionaliniais tinklais.
32
Jūsų paslaugoms
Jei norite daugiau sužinoti apie tai, kaip Europos Sąjunga remia regionus, kokiems Jūsų
regiono projektams skirtas fi nansavimas ir kokio dydžio sumos jiems numatytos, arba jeigu
ieškote žinių, publikacijų, Power Point pateikčių, nuotraukų ar vaizdo siužetų, apsilankykite
Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato interneto svetainėje:
http://ec.europa.eu/regional_policy
Jeigu iškilo klausimų ar norėtumėte gauti publikacijų, kreipkitės šiuo adresu:
regio-info@ec.europa.eu
Regioninės politikos generaliniame direktorate veikia informacijos ir lankytojų centras.
Pavieniai lankytojai arba lankytojų grupės jame priimami pirmadieniais–penktadieniais
9.30–12.30 ir 14.00–17.00 val.
Europos Komisija, Regioninės politikos generalinis direktoratas
Avenue de Tervuren/Tervurenlaan 41
B-1049 Bruxelles/Brussel
Tel.: +32 (0)2 296 06 34
Faksas: +32 (0)2 296 60 03
33
ŽodynėlisSanglaudos fondas, skirtas valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos
sudaro mažiau nei 90 % Bendrijos vidurkio, bendrai fi nansuoja transporto ir aplinkos
projektus, įskaitant transeuropinių tinklų (Trans European Networks – TENs), veiksmingos
energetikos ir atsinaujinančiosios energijos projektus. 2007–2013 m. valstybių narių
vykdomoms programoms iš Sanglaudos fondo bus skirta 69,6 mlrd. EUR.
BSG (Bendrijos sanglaudos politikos strateginės gairės): struktūrinių fondų
intervenciją apibrėžianti sistema.
ERPF (Europos regioninės plėtros fondas), kaip ir Sanglaudos fondas bei Europos
socialinis fondas, yra viena iš trijų ES sanglaudos politikos fi nansinių priemonių ir
pagrindinis fi nansavimo šaltinis didinant regionų vidinį potencialą. 1975 m. įkurtas ERPF
fi nansuoja našias investicijas, verslumą, transporto ir aplinkos infrastruktūrą, mokslinius
tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas, informacinę visuomenę, tvarųjį vystymąsi ir kitas
veiklos kryptis.
ESF (Europos socialinis fondas): šis 1957 m. įkurtas fondas – viena iš trijų ES sanglaudos
priemonių ir pagrindinis ES fi nansinės paramos šaltinis plėtojant integraciją į darbo rinką
ir žmogiškuosius išteklius.
BVP (bendrasis vidaus produktas): per tam tikrą laikotarpį tam tikroje teritorijoje
sukurtų prekių ir paslaugų ekonominė vertė. Ji lygi tos teritorijos ekonominės veiklos
sričių bendrųjų pridėtinių verčių sumai, pridėjus visus mokesčius ir atėmus visas subsidijas.
Lyginant ES regionus, BVP paprastai pateikiamas kaip ES vidurkio procentinė dalis (vidurkis
= 100 %). BVP vienam gyventojui išreiškus perkamosios galios paritetu (PPP), įmanoma
palyginti kainas įvairiose valstybėse narėse.
NUTS (statistinių teritorinių vienetų nomenklatūra): klasifi kacijos sistema, naudojama
ES regionų statistikos duomenims rinkti. Visi ES regionai suskirstyti į tris NUTS lygius. Šiuo
metu 27 ES šalyse yra 269 NUTS 2 regionai. 2-ajam lygiui priskiriamos zonos, atitinkančios
reikalavimus struktūrinių fondų paramai gauti.
NSP (nacionaliniai strateginiai planai): planuojant struktūrinių fondų intervencines
priemones 2007–2013 m., valstybės narės turi pristatyti NSP, kuriais užtikrinama, kad
intervencinės priemonės atitinka Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires.
Veiksmų programa: dokumentas, kuriame pateikiama vystymosi strategija ir nuoseklus
sąrašas prioritetų, kuriems įgyvendinti reikalinga vieno iš struktūrinių fondų ar Sanglaudos
fondo parama. Jis pateikiamas Europos Komisijai.
Jūsų paslaugoms
Jei norite daugiau sužinoti apie tai, kaip Europos Sąjunga remia regionus, kokiems Jūsų
regiono projektams skirtas fi nansavimas ir kokio dydžio sumos jiems numatytos, arba jeigu
ieškote žinių, publikacijų, Power Point pateikčių, nuotraukų ar vaizdo siužetų, apsilankykite
Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato interneto svetainėje:
http://ec.europa.eu/regional_policy
Jeigu iškilo klausimų ar norėtumėte gauti publikacijų, kreipkitės šiuo adresu:
regio-info@ec.europa.eu
Regioninės politikos generaliniame direktorate veikia informacijos ir lankytojų centras.
Pavieniai lankytojai arba lankytojų grupės jame priimami pirmadieniais–penktadieniais
9.30–12.30 ir 14.00–17.00 val.
Europos Komisija, Regioninės politikos generalinis direktoratas
Avenue de Tervuren/Tervurenlaan 41
B-1049 Bruxelles/Brussel
Tel.: +32 (0)2 296 06 34
Faksas: +32 (0)2 296 60 03
KN
-76-06-538-LT-C
Bendras darbas regionų labuiES sanglaudos politika solidarumo ES principą paverčia praktika. Ekonominės, socialinės
ir teritorinės sanglaudos stiprinimas mažinant regionų išsivystymo lygio skirtumus yra
pagrindinis ES tikslas, įtvirtintas jos Sutartyje. Nors dauguma sanglaudos politikos tikslams
skiriamų investicijų atitenka skurdesniems ES regionams, kad šie pasivytų turtingesnius,
tokios investicijos daro teigiamą poveikį visiems regionams ir gyventojams – dėl jų didėja
konkurencingumas ir gerėja gyvenimo sąlygos visoje Europos Sąjungoje. Šioje brošiūroje
aiškinama, kaip veikia ES sanglaudos politika, ką ji leidžia pasiekti, nurodoma, kur gauti
daugiau informacijos.
InforegioES regioninės politikos apžvalgą rasite Inforegio tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/regional_policyregio-info@ec.europa.eu
ISBN 92-79-03784-6
7 606538 005000
Recommended