View
15
Download
3
Category
Preview:
DESCRIPTION
ES Ekonomika
Citation preview
1
Egzaminui reikalingi vadovėlio intarpai:
papildomoji medžiaga studentams 7.1 (136 psl.)
9.2 (171 psl.)
9.3 (173 psl.)
10.5 (193 psl., be datų)
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
2
Pagal NACE (General Industrial Classification of Economic Activities within European Community) klasifikaciją ekonomika:
žemės ūkis (t.sk. miškininkystė, žvejyba)
pramonė (tekstilė, chemijos pramonė, ž.ū. ir pramonės įrengimų g-ba, maisto, tabako g-ba, kuras, statybos)
paslaugos (švietimas, sveikatos apsauga, pardavimai, nuoma, viešasis maitinimas, ryšių, kredito, draudimo, viešojo sektoriaus ir kt. paslaugos)
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
3
Ž.ū. politika yra reguliuojama – laisvoji rinka netoleruojama
Vyriausybės intervencijos žemės ūkyje pagrindinės priežastys:
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
• siekiama pilnai aprūpinti savo šalį žemės ūkio, ypač maisto, produktais ir nebūti priklausomiems nuo užsienio tiekėjų, ypač karo ar suirutės atvejais
• norima taupyti, aprūpinti vartotojus savais žemės ūkio produktais, siekiant minimizuoti importą
• stabilizuoti kainas tokiame lygyje, kuris tenkintų ir vartotojus, ir gamintojus bei skatintų konkurenciją ir mažintų rinkos netobulumus
• siekiama didinti efektyvumą ir produktyvumą žemės ūkyje, didinti dirbančiųjų pajamas
4
Žemės ūkis finansuojamas dėl vidinių ir išorinių politinių, ekonominių, socialinių priežasčių:
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
0
5
10
15
20
25
30
35
Šveicarija Norvegija JAV Japonija Kanada ES Zelandija
Australija Naujoji
Išmokos, tenkančios fermeriui įvairiose šalyse, 1000 JAV dolerių 1999
m.
5
BŽŪP vykdo:
I. Kainų stabilizavimo politiką, įgyvendinama per kainų kontrolę: neatitinkantį pusiausvyros kainų fiksavimą, kai vyriausybė superka visą pasiūlos perteklių arba importuoja visą paklausos trūkumą biudžeto lėšomis importo muitus ir mokesčius, padidinančius kainas, jeigu šalys yra grynieji importuotojai
II. Dirbančiųjų žemės ūkyje pajamų stabilizavimo politika:
1) trumpuoju laikotarpiu, subsidijuojant netiesiogiai arba tiesiogiai: a) netiesioginis pajamų subsidijavimas - tai gamybos subsidijos, fiksuotos produkcijos vienetui, jos sumažina ribinius kaštus ir padidina pajamas; ir vyriausybės mokėjimai, kurie padengia skirtumą tarp garantuotos kainos ir vidutinių kainų
b) tiesioginis pajamų subsidijavimas – tai tiesioginių pervedimų suma, kuri priklauso nuo žemės ūkio objektų kiekio, kainos, pajamų žemės ūkio sektoriuje
2) ilguoju laikotarpiu - vyriausybės politikos, tokios kaip investicijos į infrastruktūrą, išlaidos keliams, gamtos apsaugai ar valiutų kursai ir kt.
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
6
Pagrindiniai EB BŽŪP tikslai (Romos sutartis):
padidinti žemės ūkio produktyvumą, skatinti techninę pažangą, užtikrinant racionalų žemės ūkio plėtojimą bei gamybos veiksnių panaudojimą
užtikrinti pakankamą kaimo gyventojų gyvenimo lygį, didinant dirbančiųjų žemės ūkyje asmenines pajamas
stabilizuoti rinkas
garantuoti tinkamą aprūpinimą
siekti racionalių kainų vartotojams
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
7
Pagrindiniai BŽŪP principai (1958 m. EB vadovų tarybos ir žemdirbių organizacijų
konferencija):
Bendra rinka: laisvas žemės ūkio produktų judėjimas rinkoje, harmonizuoti įstatymus, numatyti bendrą intervencinę sistemą; politikos, administravimo centralizavimas ir rinkos organizavimas, - bendros kainos
Bendrijos prioritetai: apsauga nuo trečiųjų šalių, nes bendrieji kaštai didėja, sukurti eksportą skatinančią politiką
Finansinis solidarumas pasidalinti kaštus tarp EB šalių ir centralizuoti finansavimą: Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF) reiškė intervencinę politiką, vadovavimo, struktūrines reformas
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
8
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
0
b
S
f
a
g
d
Pt
c
Q1
Pw
D
Pi
x
Q2
Kaina
Kiekis
tikslinė kaina (Pt) – planinė,
maksimaliai galima kaina intervencinė kaina (Pi) – leistinas
minimumas, bazinė kaina
slenkstinė kaina (Ps) – kaina tarp Pt ir Pi, t.y. minimali importo kaina
su kintamais importo mokesčiais, ji neleidžia įvežti prekių kaina
žemesne, nei slenkstinė
9
EB BŽŪP pasiekimai:
sukurta bendra žemės ūkio sistema ES
panaikinti bet kokie vidiniai apribojimai
žemės ūkis tapo save aprūpinančiu sektoriumi
žemės ūkis vystomas kalnuotose vietovėse
pasiektas aukštas technikos lygis, produktyvumo didėjimas
akivaizdi pažanga, didėjant ūkiams, produktyvumui
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
10
ES BŽŪP reformų priežastys:
I. vidinės:
žemės ūkio ir maisto produktų perprodukcija
kasmet didėjančios ES biudžeto išlaidos
neefektyvi ūkininkų vidaus parama
socialinės gamtosaugos problemos
rinkos santykių žemės ūkio sektoriuje iškraipymas
II. išorinės - prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimas
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
11
Makšario reforma (1992 m. MacSharry):
atsisakoma netiesioginės paramos, palaikant dideles žemės ūkio produktų supirkimo kainas – tiesioginė parama
pagrindinis tikslas - mažinti žemės ūkio produktų gamybą, didinti jų konkurencingumą pasaulio rinkose
reformos idėja – atlyginti žemdirbiams pajamų sumažėjimą (mokama pagal dirbamos žemės plotą):
nepriklausomai nuo to, ar patys apdirbo žemę
tik už dirbamą žemę
didesniems savininkams mokama neproporcingai daugiau
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
12
Naujoji BŽŪP reforma (2003 m. ES žemės ūkio Ministrų Taryba):
esminis skirtumas – suformuota bendroji išmokų už plotą schema (BIS), joje įtraukti:
reikalavimai laikytis aplinkos, maisto saugos, gyvūnų gerovės teisės aktų
reikalavimai užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę
BIS pagrindinis tikslas – skatinti kaimo plėtrą, mažinti išmokas dideliems ūkiams
Pagrindiniai uždaviniai: įvesti BIS reformuoti atskirus sektorius laikytis kokybės politikos taikyti sektorių suderinamumo principą supaprastinti kaimo plėtros politiką laikytis finansinės drausmės
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
13
Bendros rinkos sukūrimas/plėtra iššaukė ž.ū. pokyčius:
žemės ūkio produktų kainas reguliuoja rinka, artėjama prie pasaulinių kainų
laipsniškai eliminuojamas rinkos reguliavimas
gerėja maisto sauga ir kokybė
žemės ūkio daugiafunkciškumas (auga paslaugos visuomenei: ilgalaikis šalies aprūpinimas maistu, kaimo vietovių gyvybingumo, gyventojų užimtumo ir stabilių pajamų užtikrinimas, gamtos išteklių, biologinės įvairovės, kultūrinio paveldo išsaugojimas, turtingo kultūrinio kraštovaizdžio palaikymas, maisto saugumo ir kokybės užtikrinimas)
gaminami atsinaujinantys energijos ištekliai (pgl biomasės potencialą, tenkantį vienam gyventojui, Europos Sąjungoje Lietuva užima II vietą, o pagal tinkamumą gaminti biodegalus – I vietą)
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
14
BŽŪP modernizavimas (2008 m.)
Tai ne nauja reforma, o siekis šiuolaikiškai atnaujinti BŽŪP, įvertinant klimato kaitą, vandens išteklių problemas, bioenergetiką ir pan.
Buvo modifikuotos trys pagrindinės BŽŪP sritys:
tiesioginės pagalbos sistema (kad sistema būtų
paprastesnė ir veiksmingesnė)
rinkos intervencija (kad valstybės perteklinę žemės ūkio
produkciją supirktų tik su tikslu kaupti maisto atsargas nenumatytiems atvejams)
kaimo plėtros politika (ja buvo nutarta valdyti žemės
ūkio riziką, kurią sukelia brangiai kainuojantys šiuolaikinio gyvenimo pokyčiai: klimato kaita, efektyvus vandens išteklių vartojimas, bioenergetikos naudojimas ir kt.)
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
15
2008 metais, modernizuojant BŽŪP, buvo numatytos ateities strategijos:
po 2013 m. mažinti finansavimą
parama daugiafunkciškumo apraiškoms
didelės pridėtinės vertės produktų g-ba
energinių augalų auginimas ne maisto produktų g-bai
ūkių stambinimas
konkurencingumo didinimas
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
16
Prioritetinė atskirų pramonės šakų padėtis užtikrina:
užimtumą
ekonominį augimą
Vyriausybė įtakoja pramonės šakas:
dėl rinkoje esančių ribotumų
siekiant užtikrinti konkurenciją
Pramonės politika (PP) ES:
reguliuojanti (kai vyriausybė savo įsikišimu siekia
panaikinti rinkos trūkumus)
skatinanti vystymąsi (kai vyriausybė savo įsikišimu
keičia rinkos pajamas)
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
17
Rinkos jėgos negali išspręsti socialinių ir kitų problemų, - reikia laukti labai ilgai
Tikslai: ekonominiai, politiniai
Nustatyti ir skatinti augimą tose srityse, kurios yra specifiškai svarbios ekonomikai ir socialiniam vystymui, t.y. pramonės sritys, užtikrinančios naudą kitoms sritims, sektoriams ar individams
Siejasi su: prekybos, socialine, regionine ir kt. politikomis
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
18
PP apima vyriausybės pastangas nukreipti išteklius į tas sritis , kurios yra svarbios ateities ekonominiam augimui
PP siekia:
Paveikti dideles transnacionalines korporacijas, nukreipiant jų investicijas norima linkme
Skatinti pramonės vystymąsi, siekiant didinti investicijas į mokslą ir naujoves
Skatinti regioninį vystymąsi, kadangi pastebima išteklių orientacija į centrą
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
19
1958 -1960 m. - Pramonės politikos nebuvo
1967 m. įkurtas EK Direktoratas pramonei
1970 m. - Pramonės politikos memorandumas (Colonna Report): pramonės plėtra, - nebuvo realizuotas dėl taikomų skirtingų metodologijų
1972 m. Paryžiaus sutarties programa: bendra Bendrijos pramonės bazė, konkurenciją skatinanti bendra PP - pasikeitimai minimalūs
1988 m. – Kopenhagos sutartis: skirta saugoti pramonės sektorius nuo užsienio konkurencijos ir skatinti pažangius pramonės technologijų sektorius, kuriuose dominavo JAV ir Japonijos įmonės
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
20
1986 m. Suvestinis Europos Aktas: mokslas ir technologinis vystymasis, veiksmų programa SVV (mažiau nei 250 dirbančiųjų), siekiant didesnio kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp EB įmonių
1970 m. pradėtas svarstyti ir 1989 m. priimtas Europos įmonės įstatymas
Europos Ekonominių interesų grupė (EEIG – bendradarbiavimas bendrose veiklose tokiose kaip mokslas, vystymasis, gamyba, pardavimai
Mastrichto sutartis (PP apibrėžimas), 1992 m. Bendrosios rinkos kūrimas:
1.Didinti ES pramonės konkurencingumą
2.Skatinti mokslo ir technologijų vystymą
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
21
Orientuota į rinką ir konkurenciją
Pagrindiniai bendrosios PP tikslai:
1.Greitinti struktūrinius pokyčius
2.Skatinti ir užtikrinti palankią aplinką smulkių ir vidutinių vienetų iniciatyvai ir vystymuisi
3.Skatinti įmonių kooperaciją tarp šalių
4.Puoselėti inovacijų, mokslo, technologinio vystymosi geresnį įsisavinimą
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
22
Pramonė, mokslas ir technologijos veikia efektyviau: seminarai, konferencijos, mokslas, analizė
Inovacijų programa (Socialinis fondas SF, Europos investicijų fondas EIF ir kt.) finansuoja Įmonių politiką:
1) kaip „rizikos kapitalo langas“ pradinėje veiklos stadijoje
2) kaip garantijų sistema rizikingiems sprendimams, siekiant padidinti paskolų galimybes ir mąstą
3) kaip finansinė parama, kuriant naujus tarptautinius susijungimus
Finansinė pagalba orientuota į įmones (SVV), kuriančias darbo vietas
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
23
2000 -2005 m. EK Direktoratą pramonei keičia Įmonių politikos Direktoratas, kurio pagrindiniai tikslai:
1. Skatinti kurti naujas, konkurencingas įmones pramonės srityje
2. Kasmetinės programos įmonėms
3. Skatinti antreprenerystę, stiprinti įmonių politiką
4. Inovacijų veiksmų planas
5. Techninis harmonizavimas
6. Aplinkos pokyčių integravimas į pramonės politiką (aplinkos vadyba, audito sistemos) – darnaus vystymosi koncepcija
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
24
ES pramonės politika: naujos kryptys
Pagrindinis ES Pramonės politikos tikslas – skatinti mokslą ir naujomis technologijomis besiremiančią pramonę:
1. Remti verslo, mokslo centrų ir universitetų bendradarbiavimą mokslo ir naujų technologijų kūrimo veikloje
2. Koordinuoti mokslo veiklą Bendrijoje ir tarp šalių narių
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
25
ES pramonės politika: naujos kryptys:
SVV kategorijos
Įmonės Dirbančiųjų
skaičius
Apyvarta
MĮ < 10 < 1 mln. Eurų
SĮ < 50 < 9 mln. Eurų
< 10 mln. Eurų
VĮ <250 < 50 mln. Eurų
<43 mln. Eurų
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
26
ES pramonės politika: naujos kryptys:
SVV ES ir Lietuvoje, proc.
ES Lietuvoje
MĮ 93 79,9
SĮ 6 15,9
VĮ 1 3,7
DidĮ 0,2 0,5
10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika
27
Pagrindiniai ES konkurencijos politikos reikalavimai yra EB sutarties 81-89 straipsniuose:
81-86 straipsniai – strateginiai susitarimai tarp įmonių:
87-89 straipsniai – valstybės pagalba
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
81 straipsnis – Antikartelio taisyklės
82 straipsnis – Monopolijos taisyklės
83-86 straipsniai – konkurencijos politikos
įgyvendinimas
28
Antikartelio taisyklės (81 straipsnis) –
draudžiami atvejai, trukdantys ribojantys ir iškreipiantys konkurenciją
draudžiami atvejai, kai įmonės patvirtina išorinius ar vidinius susitarimus, nustatančius kainas, paskirstančius rinkas ar ribojančius gamybą
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Susitarimais siekiama:
• išlaikyti rinkos stabilumą
• apsaugoti rinkos dalį
• įtvirtinti konkurencinius pranašumus tarp savų ir užsienio įmonių
29
susitarimų draudimai:
• kainų ir rinkos dalies nustatymas
• gamybos, rinkų, technologijų vystymo ar investicijų kontrolė
• diskriminacija
• kolektyvinis boikotas, perkant vieną prekę/paslaugą
• vertimas įsigyti papildomų prekių/paslaugų
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
išimtys:
įmonėms leidžiama priimti koordinuojančius sprendimus,
• didinti efektyvumą
• gerinti produktų gamybą/paskirstymą
• plėtoti ekonomikos ar technologijų pažangą
užtikrinančius vartotojams gerovės didėjimą
įmonėms leidžiama priimti koordinuojančius sprendimus, skatinančius:
30
Monopolijos taisyklės (82 straipsnis) – įmonėms draudžiama piktnaudžiauti dominavimu rinkoje, t.y. beatodairiškai naudotis įmonių pardavimo užimama rinkos dalimi:
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Piktnaudžiavimas – tradicinė monopolijų elgsena, kai gamyba mažinama, kad išliktų aukštesnės kainos
• Vyraujanti padėtis reiškia koncentraciją/monopolijų galią, kuri leidžia įmonei savo veikla paveikti rinkos rezultatus
• Vyraujanti padėtis yra draudžiama
• Galimos išimtys – susitarimų tarp įmonių formos, kurios naudingos vartotojams, gerina gamybą/paskirstymą/technikos pažangą, netrukdo konkurencijai arba koncentruojamasi Bendrijos tikslais
31
Monopolijos taisyklės (tęsinys)
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Komisija gali kontroliuoti:
• Susiliejimus ir įsigijimus tik esant vyraujančiai padėčiai, jei susiliejimas įvyko
• Susijungimus, kai kiekviena įmonė turi 2/3 bendrosios apyvartos vienoje šalyje
• Jei įmonė veiklos kasmetinė apyvarta >100 mln. eurų, ji veikia EB ir už ES ribų, ir tai trikdo konkurenciją ES bendrojoje rinkoje
• Jei susijungimai neatitinka konkurencinės politikos reikalavimų (kasmetinė apyvarta viršija 2,5 mlrd. eurų)
32
1989 m. Europos susiliejimų kontrolės reglamentas
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Pradėjo galioti 1990 m., 1997 m. buvo peržiūrėtas, taisytas
Reglamentas suteikė teisę Komisijai kontroliuoti ir riboti susiliejimus, jei:
• Įmonių, įtrauktų į susiliejimus, pasaulinė apyvarta >2,5 mlrd. eurų
• Kiekvienos iš 3 susiliejančių šalių kombinuota apyvarta >100 mln. eurų
• Kiekvienos iš 3 susiliejančių šalių 2 suinteresuotų įmonių apyvarta >25 mln. eurų
• Suminė 2 rinkos dalyvių apyvarta EB >100 mln. eurų
33
Konkurencijos politikos įgyvendinimas
(83 - 86 straipsniai)
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Nacionaliniai teismai seka konkurencijos taisyklių laikymąsi
• Komisija nustato iškreipimus/baudas (iki 10% įmonės apyvartos pasaulyje)
• Komisija gali keisti susitarimus, jei jie turi įtaką prekybai tarp šalių
• Nacionalinių šalių vietinė valdžia kontroliuoja susitarimus svarbius nacionalinėms rinkoms (antikonkurencinės veiklos atveju Komisija bendradarbiauja su vietine valdžia)
• Komisijos sprendimus priima/atmeta/keičia baudas Teisingumo Teismas
34
Valstybės pagalba (87-89 straipsniai) -
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
bet kokia nacionalinių šalių pagalba, iškreipianti konkurenciją, veikia prekybą ES ir yra nesuderinama su bendrosios rinkos reikalavimais
Valstybės pagalbos formos:
• Tiesioginės subsidijos
• Muitų išimtys
• Pirmenybinės palūkanų normos
• Garantijos/paskolos pagerintomis sąlygomis
• Pirmenybinės diskonto normos
• Dividendų garantijos
• Kt. fiskalinės/valstybės garantijos
Galimos išimtys, kai Komisija leidžia teikti valstybės pagalbą - kai tai suderinama su konkurencine politika
35
ES konkurencijos politikai būdinga (nuo XX a. 9 dešimtmečio vidurio):
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Aktyvi susiliejimų kontrolė, įvesta 1990 m. kaip susijungimų kontrolės įstatymas
• Komisija taiko konkurencijos politiką kaip rinkų liberalizavimo priemonę (nuo XX a. 9 dešimtmečio pabaigos) (Komisija atleidžia visuomenei reikalingos prekės/paslaugos gamintoją-monopolistą nuo ES konkurencinės politikos tam, kad visuomenė lengviau gautų prekę)
• Komisija privalo vengti antikonkurencijos iškreipimų, subsidijuojant nacionalines įmones
36
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
ES konkurencijos politikoje nėra laisvos, bet yra garbinga konkurencija, t. y. labai svarbus naudos tarp gamintojo/vartotojo pasiskirstymas, todėl konkurencijos reguliavimas kartais turi būti ir individualus
Išskiriami 4 pagrindiniai galimos susijungimų naudos rodikliai:
• paklausos augimas (nauda ↓)
• importo įsiskverbimo į rinką laipsnis (nauda ↓)
• masto ekonomijos galimybė (nauda ↑)
• susiliejančių įmonių pažangių technologijų naudojimo lygis (nauda ↑)
37
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Pramonės šakų klasifikavimas, atsižvelgiant į
susiliejimų reguliavimą Konkurencijos
mažėjimo pavojus
Nežymūs Galimi
efektyvumo
laimėjimai
Svarbus
Nežymus
1grupė: pramonės šakos,kur
susijungimai apsprendžia ma-
žą ar 0 efektyvumo padidėji-
mo laimėjimą ir yra rizika dėl
sumažėjusios konkurencijos
4 grupė: pramonės šakos,
kur susijungimai apsprendžia
efektyvumo laimėjimo
galimybes, bet yra rizika dėl
konkurencijos mažėjimo
3 grupė: pramonės šakos,
kur susijungimai apsprendžia
efektyvumo laimėjimo
galimybes ir nėra rizikos dėl
sumažėjusios konkurencijos
2 grupė: pramonės šakos, kur
susijungimai apsprendžia
mažą ar nulinį efektyvumo
padidėjimo laimėjimą ir yra
nedidelė rizika dėl
sumažėjusios konkurencijos
Dideli
38
Konkurencijos didėjimo ES pasekmės (XX a. 10 dešimtmetyje):
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
1. EB rinka padidino konkurenciją, ↑ efektyvumo laimėjimai, vartotojams ↓ kainos, ↑ produktų įvairovė:
neefektyvios įmonės paliko rinką, vyko restruktūrizacija
augo prekyba, ↑ konkurencija tarp nacionalinių įmonių
konkurencijos intensyvumas buvo panašus periferijos ir įtakingiausiose šalyse
39
Konkurencijos didėjimo ES pasekmės (XX a. 10 dešimtmetyje):
tęsinys
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
2. Pramonės restruktūrizaciją lėmė didėjanti konkurencija ir efektyvumo didinimo galimybės:
kuriant EB buvo didžiausia susiliejimų/įsigijimų banga
vyko susiliejimai/įsigijimai vietiniu ir ES šalių lygiu
3. Įmonės pramonės šakos, kurias ypač veikė Europos bendroji rinka ir kurios galėjo realizuoti mąsto ekonomiją, mažino darbuotojų skaičių:
visose šalyse narėse vidutinis įmonės darbuotojų skaičius ↓, išskyrus Ispaniją ir Portugaliją
40
Konkurencijos didėjimo ES pasekmės (XX a. 10 dešimtmetyje):
tęsinys
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
2. Susiliejimai – įsigijimai ES 1986 – 95 metais
Metai
Nacionaliniai EB Tarpt.EB in. Tarpt. EB
obj. Viso:
Skaič % Skaič % Skaič % Skaič % Skaič
1986
1989
1992
1995
1308
4344
3792
3492
69,5
63,0
65,3
59,4
162
1330
968
989
8,6
19,3
16,7
16,8
316
698
476
706
16,8
10,1
8,2
12,0
96
523
573
693
5,1
7,6
9,8
11,8
1882
6895
5809
5880
41
Konkurencijos didėjimo ES pasekmės (XX a. 10 dešimtmetyje):
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
4. ↑ įmonių ir pramonės šakų koncentracija:
didėjantis importo įsiskverbimas ir įmonių/gamybos sričių restruktūrizacija skatino įmonių ir pramonės šakų koncentraciją
ypač teigiami efektai buvo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai imliose pramonės šakose
5. Produktyvumui didelę įtaką turėjo rinkos struktūros kūrimas ir konkurencijos didėjimas:
produktyvumas ↑ tuose sektoriuose, kuriuos labiausiai veikė Europos bendroji rinka
sukūrus šią rinką, tie sektoriai keitė kitus sektorius, kurių produktyvumas irgi ↑
42
Konkurencijos didėjimo ES pasekmės (XX a. 10 dešimtmetyje) tęsinys
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Pramonės šakų koncentracijos ir įmonių dydžio pokyčiai,
procentais
Rodikliai
Keturių didžiausių
firmų lygis ES
Nacionali-
niai pokyčiai
Dydžio augimas
Firmų
nac.
lygyje
Pramo-
nės šakų 1987 1993
poky
tis 1986-1992
Įprastos pramonės šakos
Pažangių technologijų
pramonės šakos
M/T imlios
pramonės šakos
Pažangios, M/T
Intensyvios pramonės š.
Vidutiniškai
13,2
22,3
32,9
30,1
20,5
14,4
23,6
38,9
32,4
22,8
1,2
1,2
6,0
2,3
2,3
-0,3
1,3
-1,9
1,3
-0,1
10,4
40,0
-0,9
18,2
16,0
24,6
13,6
20,4
43
ES prekybos politika:
ES prekyba didžiausia pasaulyje
Iš ES šalių daugiausia pasaulyje prekiauja Vokietija, JK ir Prancūzija
Didžiausią ES eksporto dalį sudaro eksportas tarp ES šalių narių
ES importo/eksporto struktūra yra panaši
80% ES eksporto sudaro pagaminti produktai, t. sk., pusė jų yra įrengimai ir transporto priemonės
Didžioji ES importo dalis – gatavi produktai
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
44
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Laisvoji
prekyba ES
Muitų
sąjunga
Laisvos prekybos
erdvė
Sumažintas
BM
BM
GATT / PPO principai => Laisva Prekyba
Narystė
ES
Partnerystės
susitarimai
Bendradarbiavimo
susitarimai
Bendra prioritetų
sistema
Bendra prekybos
politika
ES prioritetai prekyboje
45
ES prioritetai prekyboje
narystė ES (piramidės viršuje parodyti laisvos prekybos
santykiai ES viduje tarp šalių narių)
partnerystės susitarimai (būsimos partnerystės
susitarimai pasirašomi su šalimis, kurios ateityje gali tapti ES dalimi)
bendradarbiavimo susitarimai (pasirašomi laisvos
prekybos erdvės susitarimai, pvz., su Norvegija ir kt.)
bendroji preferencijų sistema (prekiaujant su
besivystančiomis [t.y. neturtingomis] šalimis taikomas sumažintas ar net nulinis bendrasis muitas)
bendra prekybos politika (prekiaujant taikomas
benrasis muitas; tai sudaro trečdalį ES išorės prekybos; tokią politiką ES taiko 9 pasaulio šalims)
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
46
ES išorės prekybos politika pasižymi protekcionizmo elementais:
Importo mokesčiai
Eksporto subsidijos
Savanoriški eksporto ribojimai
Dempingo kontrolė
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
47
ES prekybos politikos įtaka ↓ nuo pat
sukūrimo dėl tokių priežasčių:
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
ES plečiasi, daugėja šalių narių, tai didina ES vidaus ir išorės prekybą
ES yra patvirtinusi įvairius prekybos susitarimus, kurie sudaro geras sąlygas abipusei prekybai:
• EEE susitarimai su ELPA šalimis
• susitarimai su Rytų Europos šalimis
• Partnerystės sutartys su Euro Med-10 šalimis (Alžyru, Maroku, Tunisu, Egiptu, Jordanija, Libanu, Sirija, Izraeliu, Palestina, Turkija)
Mažinami muitai ir kiti apribojimai
48
ES transporto politika
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
1958 m. Romos sutartyje išskirtas transporto sektorius
Transporto reguliavimo priežastys:
• įmonės-monopolistės
• transporto išoriniai kaštai kartais viršija naudą (avarijos, gamtosauga, transporto įtaka žemdirbiams, gyvenimui, gamybai, užimtumui)
• saugumo problemos
• dažni karteliai, iškreipiantys konkurenciją
49
Vyriausybės vaidmuo transporto sistemoje
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Vyriausybė investuoja į infrastruktūrą
Valstybinės įmonės teikia transporto paslaugas
Netiesiogiai veikia – subsidijuoja vežėjus, nustato mokesčius, priima įstatymus
Kontroliuoja kokybinius/kiekybinius rodiklius
Efektyviai paskirsto išteklius transporto sektoriuje
50
Reguliavimo priemonės
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Kontroliuoja transporto paslaugų kokybę saugumo aspektu
• greičio ribos
• minimalūs standartai
• darbo sąlygos
• operatorių kvalifikacija
• užterštumas
• perkrovos
Kiekio kontrolė – atsižvelgiama į rinkos reikalavimus, suderinant paklausą su pasiūla
51
Bendrosios transporto politikos (BTP)
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
Esmė ta, kad transportas turi įtakos gamybai ir kitiems sektoriams
• Transportas tiesiogiai veikia konkurenciją
• Kuriant bendrąją rinką, Komisija liberalizavimą ir BTP diegė kartu (nepaisant šalių narių nacionalinių skirtumų buvo daug transporto paslaugų kokybės reikalavimų panašumų)
Svarbiausi BTP tikslai, numatyti Romos sutartyje:
• BTP tarptautinės taisyklės
• sąlygos, leidžiančios šalyje negyvenantiems vežėjams teikti transporto paslaugas EB
• transporto priemonių eksploatavimo saugumą garantuojantys reikalavimai ir kt.
52
1973 m. Komisija pateikė transporto veiklos programą
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Nuosekliai diegti rinkos ekonomikos principus
• Koordinuoti nacionalinių komercinių vežėjų mokesčius
• Suvienodinti nacionalinius principus geležinkelių transporte
• Suderinti socialinius įstatymus (darbo sąlygas, saugumą ir kt.)
• Koordinuoti bendrą transporto infrastruktūrą
53
1985 m. EK priėmė transporto politikos teisės aktą (200 punktų)
Ryškūs pokyčiai įvyko patvirtinus Suvestinį Europos aktą 1986 m.
EB transporto programa suskirstyta į 3 pagrindines sritis (infrastruktūros tinklų plėtra, rinkų liberalizavimas, saugos ir darbo sąlygų standartizavimas)
Infrastruktūros investicijos finansuojamos iš ERPF, siekiant mažinti nelygybę tarp regionų, ir iš 1993 m. sukurto Sanglaudos fondo, kurio pusė lėšų skiriama infrastruktūrai plėsti
Rinkų liberalizavimas: pervežėjai gali dirbti visoje EB, naikinamos nacionalinės ir konfliktinės taisyklės ir standartai
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
54
EK nustatė reikalavimus, įpareigojančius iki 2010 m. perpus sumažinti transporto taršą
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Privačių automobilių kuro taupymas
• Dorų ir veiksmingų transporto paslaugų kainų nustatymas
• EB vidaus geležinkelio transporto rinkos formavimas
• Priemonės, padedančios geriau panaudoti įvairų transportą žmonėms ir prekėms pervežti
55
EK nustatyti dabartiniai transporto politikos principai (1):
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Sukurti transeuropinius tinklus saugiai keliauti po ES (mažės kelių transporto srautai ir didės geležinkelių ir vandens transporto srautai, ir pan.)
• Griežtinti gamtosaugos, teršalų kontrolės normas, mokesčius, didinti išlaidas moksliniams tyrimams transporto srityje, užtikrinti geresnį viešojo transporto naudojimą
• Didinti darbo saugumą, derinti kelių tiesimo standartus, įvesti ES technines inspekcijas, gerinti infrastruktūrą
56
EK nustatyti dabartiniai transporto politikos principai (2):
11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika
• Įvesti socialines garantijas, kvalifikacijos, transporto priemonių reikalavimus
• Liberalizuoti ir derinti rinką
• Panaikinti kai kuriuos transporto susitarimus, atsisakyti pasienio kontrolės, įvesti bendrus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis
Recommended