View
15
Download
5
Category
Preview:
DESCRIPTION
Ieskinio senaties terminas administracinėje teisėje
Citation preview
TURINYS
VADAS .................................................................................................................................... 2
I. IEKINIO SENATIS TEORINIU ASPEKTU................................................................... 4
1.1. Iekinio senaties samprata nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ............................... 4
1.2. Iekinio senaties taikymas statyminiu pagrindu ......................................................... 8
1.3. Iekinio senaties taikymo problematika .................................................................... 14
II. ASMENS KONSTITUCIN TEIS SUBJEKTINI TEISI TEISMIN
GYNYB ................................................................................................................................ 16
2.1. Asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin prigimtis . 16
2.2. Asmens teiss teisinis reglamentavimas ................................................................... 18
2.3. Asmens teiss kreiptis administracin teism realizavimo slygos ......................... 20
III. IEKINIO SENATIES TAIKYMAS ASMENS KONSTITUCINS TEISS
SUBJEKTINI TEISI TEISMIN GYNYB KONTEKSTE: PROBLEMATIKA IR
GEROJI PRAKTIKA............................................................................................................... 23
3.1. Iekinio senaties taikymo problematika teismins gynybos aspektu ........................ 23
3.2. Teismin gynyba bei iekinio senaties taikymas: gerosios praktikos pavyzdiai ..... 26
IVADOS ................................................................................................................................ 28
LITERATRA ........................................................................................................................ 30
SUMMARY ............................................................................................................................. 33
2
VADAS
Temos aktualumas ir problema: iekinio senaties terminai yra teisins nuostatos,
nustatanios maksimal laikotarp, per kur galima pateikti baudiamj arba civilin iekin
tariamam nusikaltliui. Senaties terminas skatina siningas ir efektyvias tyrim procedras
ir teismo procesus bei prisideda prie visuomens ramybs. Kita vertus, kaip teigia
Transparency International ekspertai, senaties terminai neretai gali tapti klitimis
teisingumui vykdyti1. Standartins iekinio senaties nuostatos, jei senaties terminas yra
pernelyg trumpas arba nra lankstaus jo taikymo galimybi, gali nulemti nusikaltim
nebaudiamum, nes pastarieji neretai paaikja po ilgo laiko. Pasak A.Driuko, iekinio
senaties institutui, ne visada skiriamas reikiamas dmesys tiek praktikoje, tiek teism
darbe2. Dl to neretai net visikai teisti alies reikalavimai yra netenkinami arba,
prieingai, neteisti reikalavimai ginami.
Tuo tarpu asmens konstitucin teis subjektini teisi teismin gynyb -
instrumentas asmens paeistoms ar ginijamoms teisms ir teistiems interesams ginti -
aktuali ir kartu problematika dl gino ir teisminio proceso ypatumo prieing ali
interes egzistavimo. Kita vertus, ne vien gino alys turi skirtingus interesus, savo interes
taip pat turi valstyb, visuomen, nes teism sistema reikalauja dideli finansini,
mogikj, laiko itekli. Taigi atsiranda skirting interes derinimo ir pusiausvyros
problema, todl teis teismin gynyb nestokoja aktualumo bei nuolat yra diskusij,
mokslini tyrim objektu.
Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo reikalavimas nevienodai
reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys asmenys nra tiesiogiai
suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen kreipimasis kit asmen praymu
teismins gynybos. Maa to, io darbo aktualumas sietinas ir su praktinmis teisinio
gyvenimo realijomis, kurios lieia skund primimo klausimo svarstym, sietin su asmens
teiss kreiptis teismins gynybos neturjimu senaties termino kontekste.
Darbo objektas: iekinio senaties termin taikymo aspektai asmens konstitucins
teiss subjektini teisi teismin gynyb kontekste.
1 Transparency International. 2011. Laikas baigsi: senaties terminai ir baudiamasis persekiojimas u korupcij ES alyse narse. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://transparency.lt/media/filer_public/2013/01/22/timed_out_laikas_baigesi_1.pdf], irta 2015-01-20. 2 Driukas A., 2003. Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102
3
Darbo tikslas: ianalizavus iekini senaties termino taikymo galimybes
atsivelgiant asmens konstitucin teis subjektini teisi teismins gynybos kontekste,
aptarti taikymo probleminius aspektus bei pateikti gerosios praktikos atvej analiz.
Darbo udaviniai:
1. Apvelgti iekinio senaties termino taikymo aspektus vertinant senaties
termin samprat, teisin reglamentavim bei vardinti taikymo problematik;
2. Identifikuoti asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb
teisin prigimt reglamentuojanius teisinius aktus bei nustatyti ios teiss
realizavimo slygas;
3. Aptarti iekinio senaties taikymo problematik asmens asmens konstitucins
teiss subjektini teisi teismin gynyb kontekste bei apvelgti usienio valstybi
senaties termin taikymo gerj praktik.
4
I. IEKINIO SENATIS TEORINIU ASPEKTU
1.1. Iekinio senaties samprata nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu
Didioji dauguma jurisdikcij numato senaties terminus. Iekinio senaties terminai
yra statymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikti iekin teisme dl paeistos
teiss ar intereso gynimo. Teiss normos, nustatanios iekinio senat, egzistuoja lygiagreiai
normoms, leidianioms iekinio kreiptis teism. Ribojimas teikti iekin laiko atvilgiu
kildinamas i Romn teiss. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.124 str. tvirtinama
iekinio senaties samprata, kur teigiama, jog iekinio senatis tai statym nustatytas laiko
tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin3.
Iekinio senaties institutas inomas faktikai vis valstybi ir visose teiss
sistemose. Iskyrus kai kuriuos esminius iekinio senaties taikymo skirtumus vairiose
valstybse iekinio senaties teisin prigimtis bei paskirtis suvokiama labai panaiai 4. Savo
teisine prigimtimi iekinio senatis yra mirus teiss institutas, nes jis susijs tiek su
materialins teiss apibrtomis civilini teisini santyki subjekt teismis bei pareigomis,
tiek ir su paeist subjektini teisi gynyba tam tikra procesine forma5.
Kauno apylinks teismas civilinje byloje Nr. 2-2552-192/2014 paymi, jog
iekinio senatis turt bti traktuojama kaip laiko tarpas, per kur valstyb garantuoja
asmeniui jo paeistos teiss gynim, jeigu per io laiko tarp suinteresuotas asmuo kreipsi
teism su iekiniu paeist teis apginti6. Akivaizdu, jog per iekinio senaties taikymo
laikotarp asmuo gali priverstinai, t.y. valstybs padedamas, apginti savo paeistas teises, o
iekinio senatis atsiranda sujus iekinio senaties terminui.
Vis dlto, iekinio senaties terminas neturt bti traktuojamas kaip laikas, per kur
asmuo turi kreiptis teism dl paeistos teiss gynimo. Paymtina, jog kiekvienas
suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, su praymu apginti
jo paeist ar ginijam teis arba statym saugom interes. Iekinio senaties terminas ios
teiss, t.y. teiss kreiptis teism, neriboja. Senaties terminas skirtas teisminio (priverstinio)
valstybs vardu vykdomo paeistos teiss ar intereso gynimo ribojimui. Akivaizdu, jog
3 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 4 Hondius E., 1995. Extinctive prescription / On the Limitation of Actions. The Hague: Kluwer Law
International. 5 Driukas A., 2003. Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102. 6Bylos Nr. Nr. 2-2552-192/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://eteismai.lt/byla/125301129261422/2-2552-192/2014], irta 2015-02-04.
5
senaties termino esm kyla i teiginio, jog subjektyvin teis egzistuoja visa laik, bet jos
paeidimo atveju, ji ginama tik iekinio senaties ribose7 (Civilin byla Nr. 2-5869-
251/2012).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d. tvirtina, jog reikalavim
apginti paeist teis teismas priima nagrinti nepaisant to, kad iekinio senaties terminas
pasibaigs8. Konstatuojama, jog dl iekinio senaties teismas iekin gali atmesti tik tuo
atveju, jei to prao gino alis. I mint teigini galima daryti ivad, jog kiti byloje
dalyvaujantys asmenys taikyti iekinio senaties terminus neturi teiss.
Paymtina, jog statymo nustatytam terminui pasibaigus, inyksta teis iekinin
paeistos teiss gynyb9. Taiau pati paeista subjektin teis, taip pat teis kreiptis
teism dl teismins gynybos neinyksta. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Civiliniame
kodekse, reikalavim apginti paeist teis teismas ar arbitraas priima nagrinti
nepriklausomai nuo iekinins senaties termino pasibaigimo10. iuo teiginiu vadovaujasi ir
Vilniaus apygardos administracinis teismas bylos Nr. Ik-3505-142/201011, kurioje
skundiamas Vilniaus apskrities virininko administracijos vilkinimas atkurti ems
nuosavybs teises ir praoma atlyginti patirt turtin ir neturtin al, nutartyje. Lietuvos
Respublikos Civilinio kodekso nuostata paaikinama dviem aplinkybmis:
teis gynyb ir teis kreiptis teism yra savarankikos, viena nuo kitos
nepriklausanios teiss. Teis kreiptis teism galima gyvendinti nepriklausomai
nuo to, ar egzistuoja teis priverstin paeistos teiss gynim.
iekinins senaties terminas gali bti praleistas dl svarbi prieasi, todl
teismas ar arbitraas, nustats fakt, turi teis pralaist iekinins senaties termin
atstatyti. Be to, nustatyti, ar iekinins senaties terminas yra praleistas, paprastai
manoma tik iaikinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustaius moment, nuo
kurio prasidjo io termino eiga. Pagaliau teismas ar arbitraas iekinin senat taiko
tik esant skolininko reikalavimui. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar
arbitraas turi ginti paeist teis ir pasibaigus iekinins senaties terminui.
7Civilins bylos Nr. 2-5869-251/2012 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://eteismai.lt/byla/262535231698072], irta 2015-02-04 8 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 9Civilins bylos Nr. 2-1868-374/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://eteismai.lt/byla/245790730526581/2-1868-374/2014], irta 2015-02-05. 10 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 11Administracins bylos Nr. Ik-3505-142/201 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://eteismai.lt/byla/147169228106966/Ik-3505-142/2010], irta 2015-01-20.
6
Konstatuotina, jog teiss normos, nustatanios iekinins senaties terminus, j
skaiiavim, yra imperatyvinio pobdio. Todl ali susitarimu pakeisti iekinins senaties
terminus ir j skaiiavimo tvark neleidiama.
Kaip teigia A.Dambrauskait, iekinins senaties terminus btina skirti nuo
naikinamj termin (prekliuzyvini)12. Naikinamajam terminui pasibaigus, inyksta pati
subjektin teis, tuo tarpu pasibaigus iekinins senaties terminui, subjektin teis neinyksta,
o inyksta tik teis priverstin paeistos teiss gynim. D.Vasarien konstatuoja, jog
naikinamiesiems terminams nra taikomos taisykls, nustatytos iekinins senaties termin
skaiiavimui, atstatymui, nutraukimui ir sustabdymui13. V.Nekroius14 papildo, jog
iekinins senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti
apie savo teiss paeidim, tuo tarpu naikinamj termin pradia paprastai nra siejama su
subjektins teiss paeidimu.
Vertinant platesne prasme, iekinio senaties termin nustatymas skatina
nukentjusij al imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo paeistas teises. Taigi
iekinio senaties terminas sumaina teisinio neapibrtumo, atsirandanio kilus ginui dl
subjektins teiss, neigiam poveik civilinei apyvartai. Be to, iekinio senatis sudaro realias
galimybes paeistas teises apginti. Teism darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios
prielaidos nustatyti materialij ties byloje, nes prajus tam tikram laikui faktini aplinkybi
iaikinimas tampa sudtingas. Iekinio senaties terminu siekiama garantuoti turtini santyki
stabilum, palengvinti faktini aplinkybi nustatym, kontroliuoti sipareigojim vykdym.
Tuo tarpu iekinio senatis civilinje atsakomybje tai statymo nustatytas terminas, per
kur galima ginti savo paeistas civilines teises ar interesus. Iekinio senat reglamentuoja tik
statymai15.
Iekinio senaties prigimties bei taikymo teisini pasekmi klausimai teoriniu lygiu
Lietuvoje plaiau iki iol nra analizuojami ir faktikai apsiribojama vien io klausimo
aptarimu civilins teiss vadovliuose. Taiau vien palyginus aptariamo teiss instituto
buvus ir dabar galiojant teisin reguliavim, pasak A.Driuko, galima daryti ivad, jog i
esms taip pat nepakito ir iekinio senaties santykis su asmens subjektine teise, jo teise
12 Dambrauskait A., Vienaaliai sandoriai paveldjimo teisje: valios ireikimo forma ir teisins pasekms. Jurisprudencija. Mokslo darbai 2008 2(104); 7383 13 Vasarien D. Civilin teis: Paskait ciklas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. 14 Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Vilnius: Justitia, 2002. 15 Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262), 1.124 str.
7
teismin gynyb, teise iekin, teise pareikti iekin16. Autoriui iuo klausimu antrina ir
D.Vasarien17.
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse iliko nuostata, kad galimyb kreiptis
teism dl paeistos teiss gynimo nepriklauso nuo iekinio senaties termino, t.y. kad
pasibaigus iekinio senaties terminui inyksta tik teis paeistos teiss gynyb iekinio
tvarka, bet pati subjektin teis ir teis kreiptis teism teismins gynybos ilieka18. Toki
praktik nuosekliai formuoja ir Lietuvos teismai. Siekiant pagrsti mint nuostat, atsiranda
papildom argument, nes nagrinjant byl ne tik gali paaikti, jog iekinio senaties
terminas nepasibaigs, buvo sustabdyta ar nutraukta jo eiga, yra pagrindas termin
atnaujinti, bet taikyti iekinio senat gali nereikalauti ir skolininkas (atsakovas)19.
Akcentuotina, jog skirtingas iekinio senaties reglamentavimas neabejotinai bt
traktuojamas kaip prietaraujantis Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (ETPLA Konvencija) 6 straipsnio 1
punktui, nesiejantiems teiss kreiptis teism teismins gynybos su tam tikrais terminais20.
Iliko taip pat iekinio senat reguliuojani norm imperatyvumas ir draudimas alims
susitarus pakeisti iekinio senaties terminus ir j skaiiavimo tvark21. Atsivelgiant bendr
teiss princip, kad atsisakymas teiss negalioja, Civilinio kodekso 1.126 str. 3 dalyje is
draudimas dargi sugrietintas nustatant, kad alys negali i anksto atsisakyti taikyti iekinio
senat.
Visais atvejais btina laikytis vis visuomenini santyki dalyvi bei paios
visuomens skirting interes derinimo bei pusiausvyros princip. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos komentaro I dalyje (Valstyb ir teis. 2000. Nr. 46) teigiama, jog bdamas
biosocialin btyb, mogus yra neatsiejamas nuo kit visuomens nari socialins
aplinkos, todl negali piktnaudiauti gyta teise ar teistu interesu bei ignoruoti socialin
aplink22. Civilinio kodekso 1.2 str. 1 dalis tvirtina ir ne maiau svarb teisinio
apibrtumo princip, apimant ir draudim pasibaigus iekinio senaties terminams civilini
teisini santyki subjektams taikyti civilin atsakomyb.
16 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102. 17 Vasarien D. Civilin teis: Paskait ciklas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. 18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.126 str. 1 d., 6.241 str. 1 d. 2 p. 19 Ten pat. 20 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102. 21 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) CK 1.125 str. 12 d. 22 Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaro I dalis. (Valstyb ir teis. 2000. Nr. 46).
8
Paymtina, jog poreikis riboti teis paeist teisi gynyb pateikiant iekin tam
tikrais terminais pripastamas visose teiss sistemose, skiriasi tik io instituto konkretaus
teisinio reguliavimo bdai ir priemons (pvz., iekinio senaties termin trukm, eigos
pradios skaiiavimo kriterijai, reikalavimai, kuriems iekinio senatis netaikoma, ir pan.).
Taigi, nors kartais ir pasigirsta radikali nuomoni, kad iekinio senaties instituto apskritai
reikia atsisakyti, kad toks institutas prietarauja Konstitucijoje tvirtintam teiss teismin
gynyb principui, vis dlto Lietuvoje, A.Driuko teigimu, toks likimas iam institutui
negresia23.
Bendrai vertinant iekinio senaties teorin samprat ir teisin reikm, konstatuotina,
jog teiss doktrinoje ir teism praktikoje pripastama, kad iekinio senatis tai pozityvus
reikinys, statym leidjo numatytas atsivelgiant abiej teisinio santykio ali, taip pat
visos visuomens interesus.
1.2. Iekinio senaties taikymas statyminiu pagrindu
Nors skirtingose teiss sistemose iekinio senaties taikymo taisykls skiriasi,
iekinio senat visada taiko teismas arba kita valstybs arba visuomenin institucija, ginanti
paeistas asmen subjektines teises. Mirus iekinio senat reglamentuojani teiss norm
turinys skirtingose valstybse lm io instituto priskyrim skirtingoms teiss akoms
materialinei arba proceso teisei. Taiau i aplinkyb savaime taip pat neapibria iekinio
senaties paskirties bei esms, nes tai priklauso nuo konkretaus iekinio senaties teisinio
reguliavimo.
Lietuvos Respublikoje pripastama, kad iekinio senat reglamentuoja materialins
teiss normos, nors, suprantama, iekinio senaties taikymas visada neivengiamai susijs su
procesine iraikos forma.
Iekinio senat reglamentuojanios normos idstytos Civilinio kodekso pirmosios
knygos IV dalies VII skyriuje (Civilinio kodekso 1.1241.135 straipsniai)24. Iekinio senat
reguliuoja ir kitos Civilinio kodekso normos bei kiti statymai. Paprastai tai susij su iekinio
senaties sutrumpint termin arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti
nustatymu25 (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Iekinio
23 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102. 24 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.124 -1.135 str. 25 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.125 str. 2 d., 1.127 str. 1 d.
9
senaties terminams atitinkamai (mutatis mutandis) taikytinos ir terminus reglamentuojanios
bendrosios nuostatos (Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VI skyrius).
Paymtina, jog specialisias iekinio senaties taikymo taisykles kiti statymai gali
nustatyti tik tais atvejais, kai tai leidia Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII
skyriaus arba kitos Civilinio kodekso teiss normos, reguliuojanios iekinio senat.
Nuorodos Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje kitas Civilinio
kodekso normas ir kitus statymus, numatanius specialisias iekinio senaties teisinio
reguliavimo taisykles, padarytos iais atvejais:
Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis leidia ne tik kitoms Civilinio kodekso
normoms, bet ir kitiems statymams nustatyti trumpesnius iekinio senaties terminus
(pavyzdiui, Civilinio kodekso 2.167 straipsnio 4 dalyje prekybos agento reikalavimams dl
kompensacijos iiekojimo nustatytas 1 met iekinio senaties terminas; Keli transporto
kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 met iekinio senaties terminas reikalavimams,
kylantiems dl veimo sutarties). Tuo tarpu, Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis
numato, kad Civilinio kodekso ir kiti statymai gali numatyti iimtis dl iekinio senaties
termin eigos pradios. Civilinio kodekso 1.128 straipsnis nustato, kad prievolje asmen
pasikeitimas iekinio senaties termino ir jo skaiiavimo tvarkos nepakeiia, iskyrus tada, kai
statymai nustato kitaip;
Civilinio kodekso 1.132 straipsnis leidia kitiems statymams nustatyti kitokias
sutrumpint iekinio senaties termin sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo taisykles
(pavyzdiui, Prekybins laivybos statymo 76 straipsnio 2 dalyje numatytas iekinio senaties
termino sustabdymo papildomas pagrindas jeigu iekinio sumos apskaiiavimas priklauso
nuo dispaos suraymo, iekinio senaties termino eiga sustabdoma nuo dienos, kuri
dispaeris priima nutarim dl bendrosios avarijos fakto, iki dienos, kai dispa gauna
suinteresuotas asmuo);
Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 3 punktas leidia kitiems statymams nustatyti ir
kitus reikalavimus, kuriems iekinio senatis netaikoma. Papildomus atvejus, kai tam tikriems
reikalavimams iekinio senatis netaikoma, numato taip pat ir kitos Civilinio kodekso
normos26 (pavyzdiui, Civilinio kodekso 3.42 straipsnio 4 dalis).
Nurodytais atvejais CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus normos bei kitos
CK ar kituose statymuose nustatytos iekinio senat reglamentuojanios normos tarpusavyje
konkuruoja kaip bendrosios ir specialiosios teiss normos. Specialiosios normos numatytos,
26 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262).
10
pavyzdiui, CK 3.6 straipsnyje, pagal kur CK treioji knyga gali nustatyti iimtis i bendrj
iekinio senaties atnaujinimo, sustabdymo, nutraukimo ar skaiiavimo taisykli; CK 6.16
straipsnis nustato specialias iekinio senaties termin skaiiavimo, sustabdymo ir taikymo
taisykles solidaraus reikalavimo ir solidarios prievols atvejais; Branduolins energijos
statymo 63 straipsnis nustato, kad reikalavimams dl alos atlyginimo iekinio senaties
termino eiga prasideda nuo alos atsiradimo momento ir t.t.
Kitos iekinio senat reglamentuojanios CK normos taip pat numato galimyb
iimtis i jose tvirtint iekinio senaties taikymo atskir kategorij reikalavimams taisykli
nustatyti kituose statymuose. Tokiais atvejais pirmenyb teikiama kituose statymuose
numatytoms teiss normoms.
Jeigu yra kit iekinio senat reglamentuojani statym ir CK prietaravim,
taikomos CK normos, iskyrus atvejus, kai CK pirmenyb suteikia kit statym normoms
(CK 1.3 straipsnio 2 dalis).
Iekinio senaties terminus, j skaiiavimo ir taikymo tvark reglamentuojanios
statym normos yra imperatyvaus pobdio, todl ali susitarimu j pakeisti negalima
(CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis). Taigi ali susitarimai, paeidiantys
ias imperatyvias statymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas dl
tarnybini gin, apibendrinime27 dar kart paymimos Civiliniame kodekse reglamentuotos
nuostatos, jog iekinins senaties terminai skirstomi bendruosius ir specialiuosius, arba
sutrumpintus. Bendrasis iekinins senaties terminas yra treji metai. is terminas taikomas
visiems civiliniams teisiniams santykiams, jeigu statymas nenustato kitoki, t.y. specialij
iekinins senaties termin.
Iekinio senaties speciali termin nagrinjimas privalo bti atliktas isamiai ir
nuosekliai, nes specialieji, arba sutrumpinti, iekinins senaties terminai nustatomi
atskiromis reikalavim, kylani i vairi civilini teisini santyki, rims28. Sutrumpintas
ei mnesi iekinins senaties terminas gali bti taikomas tik esant iems reikalavimams:
iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo;
iekiniams dl parduot daikt trkum;
iekiniams, pareikiamiems dl netinkamos kokybs produkcijos, taip pat dl
nekomplektins produkcijos patiekimo;
27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas dl tarnybini gin, apibendrinimas. I dalis. LVAT biuletenis Nr. 24. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://www.lvat.lt/lt/teismu-praktika/teismu-
praktikos-apibendrinimai.html], irta 2015-02-05. 28 Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.
11
iekiniams dl rangovo atlikto darbo trkum. Iekiniams dl pastat ir
rengim trkum taikomas sutrumpintas vieneri met iekinins senaties
terminas.
Tuo tarpu iekiniams, pareikiamiems dl krovini, keleivi ir bagao perveimo,
taikomas sutrumpintas dviej mnesi terminas, jeigu j pareikia siuntjas, gavjas arba
keleivis, arba ei mnesi terminas, jeigu iekin pareikia transporto organizacija.
Iekiniams, kylantiems i santyki tarp ryi organizacij ir klient, nustatomas sutrumpintas
dviej mnesi iekinins senaties terminas. Reikalavimams, kylantiems i tarptautinmis
sutartimis reguliuojam santyki, taikomi tarptautinse sutartyse nustatyti iekinins senaties
terminai. Iekinins senaties termin nustatymas yra statym leidjo prerogatyva.
Apibendrinimui tinkamas D.Mikelniens ir V.Mikelno komentaras, jog iekinin senatis
nra taikoma absoliuiai visiems santykiams29.
Akcentuotina, jog iekinio senaties termino eigos skaiiavimo taisykls,
reguliuojanios termino pradi, sustabdym, nutraukim, pratsim ir atnaujinim,
netaikomos naikinamiesiems ir gyjamiesiems materialinio teisinio pobdio terminams,
pretenziniams, garantiniams, procedriniams, taip pat procesinio teisinio pobdio
terminams.
Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dal Civilinio kodekso normos darbo
teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek j nereguliuoja specials statymai30. Todl
iekinio senat reglamentuojanios Civilinio kodekso normos mintiems teisiniams
santykiams taikomos, kai i klausim nereguliuoja specials statymai. Darbo kodekso 27
straipsnio 5 dalis31 taip pat nustato, kad iekinio senaiai reikalavimams, kylantiems i
darbo teisini santyki, taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jeigu darbo kodeksas ir kiti
darbo statymai nenumato speciali iekinio senaties taikymo taisykli.
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytos kitokios iekinio
senaties taikymo taisykls nei jos nustatytos Civilinio kodekso arba kituose Lietuvos
Respublikos statymuose, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari normos
(Civilinio kodekso 1.13 straipsnio 1 dalis)32.
29 Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 30 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 31 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (in., 2002, Nr. 64-2569). 32 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262).
12
Iekinio senatis taikoma pagal tos valstybs teis, kuri reguliuoja civilini teisini
santyki dalyvi teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.59 straipsnis). Todl jeigu byloje ali
ginui sprsti yra taikoma usienio teis, tai i teis taikoma ir iekinio senaiai. Taikytina
teis nustatoma pagal Civilinio kodekso pirmosios knygos I dalies II skyriaus normas.
Kaip jau minta anksiau, iekinio senatis nra taikoma absoliuiai visais atvejais.
Pavyzdiui, dl vairi prieasi asmuo gali neturti galimybs pareikti iekin, nors apie
savo teiss paeidim jis inojo. Tokiais atvejais nebt pagrindo iekinins senaties terminui
priskirti ir t laiko tarp, per kur objektyviai nebuvo manoma ginti savo teisi. Tad laikas,
kuris prajo iki iekinins senaties termino sustabdymo, turt bti skaitomas iekinins
senaties termin, o laikas, kur is terminas buvo sustabdytas, j neturt eiti33. Inykus
aplinkybei, dl kurios buvo sustabdyta iekinin senatis, senaties terminas tsiasi toliau.
Paymtina, jog iekinins senaties termino sustabdymas turi bti suprantamas ne
kaip laiko sustabdymas (nes to padaryti nemanoma), o tik laiko tarpo, per kur objektyviai
nebuvo galima pareikti iekinio, neskaitymas iekinins senaties termin34.
Iekinins senaties terminas paprastai sustabdomas esant tam tikroms aplinkybms:
jeigu pareikti iekin trukd nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis
nebuvo galima ukirsti kelio (nenugalima jga - potvynis, ems drebjimas,
kitokios stichins nelaims). Btina slyga, kad asmuo apie ias aplinkybes neinot
i anksto ir neturt galimybs j ivengti, t.y. btini du kriterijai aplinkybi
neivengiamumas ir nenugalimumas;
jeigu Lietuvos Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas
(moratoriumas - karo, stichini nelaimi atveju);
jeigu iekovas arba atsakovas veikianiame Lietuvos Respublikos krato
apsaugos dalinyje, t.y. dalinyje, kuriame yra paskelbta karin padtis. Tokia situacija
galima paskelbus alyje karo padt arba atliekant faktinius karinius veiksmus,
dalyvaujant JTO kariniuose daliniuose, kurie, palaikydami taik, turi teis atlikti
karinius veiksmus;
33 Iekinio senaties svoka ir funkcijos. Iekinio senaties taikymo samprata ir slygos. Iekinio senaties termin rys. Bendrieji ir specialieji iekinio senaties terminai. Iekinio senaties termin skaiiavimas. Iekinio senaties termino eigos pradia. Iekinio senaties termino sustabdymas ir nutraukimas.. 2014. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=307]. 34 Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Vilnius: Justitia, 2002.
13
jeigu neveiksniam asmeniui nepaskirtas globjas. Kadangi pats neveiksnus
asmuo negali ginti savo paeist teisi, o t u j daro globjas, tai laikas, kol
globjas nra paskirtas, iekinins senaties termin neskaitomas.
Vis dlto, praktikoje vien i aplinkybi iekinins senaties terminui sustabdyti
nepakanka. Btina, kad jos atsirast arba egzistuot paskutiniuosius eis iekinins senaties
termino mnesius, o kai iekinins senaties terminas trumpesnis negu ei mnesiai per vis
iekinins senaties termino eig.
Nuo tos dienos, kai inyko aplinkyb, kuri buvo pagrindas sustabdyti iekinin
senat, senaties terminas tsiasi toliau, likusi termino dal prailginant iki ei mnesi, o
jeigu iekinins senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai iki viso iekinins
senaties termino.
Paymtina, jog iekinins senaties termino nutraukimas tai termino, sujusio iki
tam tikr aplinkybi atsiradimo, eigos nutraukimas ir jo neskaitymas iekinins senaties
termin35. Iskyrus aplinkybes, dl kuri terminas nutrko, iekinins senaties termino eiga
prasideda i naujo.
iuo aspektu (elementu) termino nutraukimas ir skiriasi nuo jo sustabdymo, nes nra
skaitomas jau sujs terminas. Be to, nutraukus termin, jo eiga prasideda i naujo, o
sustabdius termin, jis pasibaigus sustabdymui, tsiasi toliau.
Iekinins senaties termino nutraukim gali slygoti tam tikros aplinkybs:
Iekinio pareikimas nustatyta tvarka. Iekinins senaties termin nutraukia
iekinio pareikimas, kai buvo laikytasi inybingumo, statymo nustatytos
iankstins iki teismins gino nagrinjimo tvarkos bei kit iekinio pareikimo
taisykli. Taiau teismingumo taisykli paeidimas negali bti laikomas iekinio
pareikimo nustatytos tvarkos paeidimu. Jeigu iekininis pareikimas buvo
grintas iekovui, tai tokie veiksmai iekinins senaties termino eigos nenutraukia.
Jos nenutraukia taip pat iekinio, kur teismas paliko nenagrintu, pareikimas. Jeigu
teismas nenagrinja baudiamojoje byloje pareikto iekinio, tai prie iekinio
pareikim prasidjs iekinins senaties terminas tsiasi toliau nuo nuosprendio,
kuriuo iekinys paliktas nenagrintas, siteisjimo dienos. Pareikus iekin,
iekinin senatis nutraukiama tiktai t asmen atvilgiu, kurie nurodyti iekininiame
pareikime kaip atsakovai. Kit asmen atvilgiu iekinin senatis laikoma nutraukta
t dien, kada buvo pateiktas atitinkamas pareikimas ir jeigu jis buvo priimtas.
35 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis. Vilnius: Justitia, 2003.
14
Jeigu byla sustabdoma, iekinins senaties eiga prasideda i naujo nuo jos
sustabdymo dienos;
Jeigu pareigotas asmuo atlieka veiksmus, liudijanius asmen pripastant
skol.
Galimyb atnaujinti iekinins senaties termin yra, jeigu jis buvo praleistas dl
svarbios prieasties. statymas nepateikia svarbi prieasi srao. Ar prieastis svarbi, savo
nuoira turi sprsti teismas ir arbitraas. is klausimas turi bti sprendiamas kiekvienu
atveju atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes. Tokiomis prieastimis gali bti
pripainta iekovo ilgalaik komandiruot, stauot, liga, neinojimas, kas yra
atsakovas36.
Ilgalaikje perspektyvoje A.Driukas velgia senaties terminio taikymo pokyius ir
tendencijas anot autoriaus, siekiant velgti ilgalaik senaties termino instituto raidos
perspektyv, atsivelgiant civilini teisini santyki dinamik, tobuljant visuomens
reikini teisin reguliavim, augant visuomens nari vietimo lyg, nauj technologij
diegim, vis didesn poreik teisiniam apibrtumui ir visuomens stabilumui, daugiau
argument netgi sulaukt ivada, kad, nekvestionuojant paios teiss teismin gynyb,
gerokai didesn tikimyb, jog teisinmis priemonmis bus skatinamas kuo greitesnis paeist
teisi gynimas, pavyzdiui, trumpinant iekinio senaties terminus37.
1.3. Iekinio senaties taikymo problematika
Nors 2000 m. Civilinio kodekse reglamentuojant civilinius teisinius santykius ypa
pabriamas visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principas38, bt per drsu
teigti, kad iekinio senaties institutas riboja ar varo asmens teis gauti teismin gynyb, t. y.
realizuoti teis iekin materialine teisine prasme, neatsivelgiant jokius terminus. Taip
plaiai nra interpretuojamas taip pat ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencija konvencijos 6 straipsnis, reikalaujantis tik realios galimybs kreiptis
teism utikrinti teismin gynyb39. Vargu ar bt galima valstyb apkaltinti formaliu
poiriu asmens paeist teisi teismin gynyb, jei iekin teismas atmest dl
pasibaigusio deimties, trej met ar dar trumpesnio iekinio senaties termino, nes teis
36 Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 37 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102 38 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.2 str. 1 d. 39 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987);
15
kreiptis teism ir ginti paeist teis asmeniui suteikiama neatsivelgiant tai, ar terminas
pasibaigs40. Tiesa, iekinio senat vertinant atsietai nuo kit visuomens reikini bei
vertybi, galima ivada, jog iekinio senatis tai dar viena klitis (iskyrus, pvz., nustatyt
kreipimosi teism formos ir turinio reikalavim, iankstins gino sprendimo ne teisme
tvarkos laikymosi, yminio mokesio ir pan.) ginti paeistas teises teisme. Taiau teiss
literatroje jau ne kart rayta ir argumentuota, kad n viena teis nra ir negali bti
absoliuti41. Tai pasakytina ir apie asmens teis teismin paeistos teiss gynyb.
Apvelgus iekinio senaties termino taikymo aspektus vertinant senaties termin
samprat, konstatuotina, jog iekinio senaties terminas turt bti traktuojamas kaip
statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises
pareikdamas iekin. I ios svokos kyla tam tikr dviprasmybi nustatyta, jog iekinio
senaties terminas neturt bti traktuojamas kaip laikas, per kur asmuo turi kreiptis teism
dl paeistos teiss gynimo. Pagrindin iekinio senaties termino taikymo asmens teisins
gynybos kontekste paskirtis apriboti teisminio (priverstinio) valstybs vardu vykdomo
paeistos teiss ar intereso gynim. ia teismine priemone tikimasi skatinti nukentjusij
al imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo paeistas teises tokiu bdu sumainant
teisinio neapibrtumo, atsirandanio kilus ginui dl subjektins teiss, neigiam poveik
civilinei apyvartai. Paaikjo, jog nors skirtingose teiss sistemose iekinio senaties taikymo
taisykls ir skiriasi, iekinio senat visada taiko teismas arba kita valstybs arba visuomenin
institucija, ginanti paeistas asmen subjektines teises. Lietuvoje pripastama, kad iekinio
senat reglamentuoja materialins teiss normos, o pagrindins iekinio senat
reglamentuojanios normos idstytos Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII
skyriuje. Paymtina, jog iekinio senat reguliuoja ir kitos Civilinio kodekso normos bei kiti
statymai praktika liudija, jog paprastai tai susij su iekinio senaties sutrumpint termin
arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti nustatymu. Iekinio senaties
taikymo problematika atsiskleidia iekinio senat vertinant atsietai nuo kit visuomens
reikini bei vertybi tokiu bdu perasi ivada, jog iekinio senatis tai dar viena klitis
ginti paeistas teises teisme. Vis dlto, tokiu atveju tikslinga vertinti teigin, jog n viena
teis nra ir negali bti absoliuti.
40 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102 41 Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999.
16
II. ASMENS KONSTITUCIN TEIS SUBJEKTINI TEISI
TEISMIN GYNYB
Teis teismin gynyb neginijamai laikoma iuolaikins civilizuotos visuomens
socialine vertybe. i teis tvirtinta 1948 m. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 8 str.,
1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 2 str. 3 dalyje, 1950 m. Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje, 2000 m. Europos
Sjungos pagrindini teisi chartijos 47 str42. i teis taip pat tvirtinta nacionaliniuose teiss
aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso 5
straipsnyje, Lietuvos Respublikos teism statymo 4 str. 43
Akivaizdu, jog teis teismin gynyb saugoma ir tarptautiniu (skaitant regionin) ir
nacionaliniu lygiu, be to, nacionalin teis suteikia iai teisei konstitucin rang. Manytina,
jog teisei teismin gynyb suteikiama tokia svarba todl, kad ji yra instrumentas apginti
paeistas ar ginijamas teises ar statymo saugomus interesus, kurie yra laikomi tikraisiais
griais44. i teis suteikiama nepriklausomai nuo to, ar tok paeidim padar valstyb,
veikdama per savo institucijas, pareignus, kiti vieosios teiss subjektai ar bet kokie privats
asmenys ir sukelia valstybei pozityvi pareig utikrinti jos gyvendinim. Dl to, kad yra
instrumentas teisi ir statymo saugom interes gynimui, taip pat dl teisminio gino ir
proceso specifikos, ypa dl visada esam prieing interes, teiss teismin gynyb
aktualumas nemaja, ji danai tampa mokslinio tyrimo objektu.
2.1. Asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin prigimtis
Asmens konstitucins teis tvirtinta tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu
lygmeniu. ios tarptautinio ir nacionalinio lygmens nuostatos utikrina kiekvieno asmens,
kurio subjektins teiss ar teistas interesas buvo paeisti, teis kreiptis teism atkurti
pusiausvyr ir paeistas teises. Darytina prielaida, kad tokios teiss egzistavimas pats
savaime nesuponuoja ios teiss absoliutumo. Nereikia pamirti reliatyvumo, kuris
neabejotinai sietinas su kiekviena subjektine teise. Nors, aiku, galimas ir kardinaliai
42 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija (Valstybs inios. 2006. Nr. 68-2497). 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987). 2000 m. Europos Sjungos Pagrindini teisi chartija 43 Lietuvos Respublikos Konstitucija (Valstybs inios, 1992, Nr. 33 1014); Lietuvos Respublikos Teism statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 1994, Nr. 46-851); 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. (Valstybs inios, 2002.04.06, Nr.: 36, Aktuali redakcija 2015.01.01). 44 Poka D., 2007. Asmens teis teismin gynyb ir jos gyvendinimo probleminiai aspektai Lietuvos administraciniuose teismuose.
17
prieingas teiginys, kad teis teismin gynyb yra absoliuti ir visoks jos ribojimas paeidia
konstitucines asmens teises. Taiau ms giliu sitikinimu, toks poiris yra visikai
nepagrstas ir vienpusis, nes vertinama tik viena medalio pus, t. y. mogus, kurio teiss
paeistos, ir visikai neatsivelgiama teism uimtumo ir byl perkrautumo problem. ios
teiss ribojimas nepateisinamas tik tuo atveju, kai ikiteismins procedros sprendimas yra
galutinis ir neskundiamas. Minti teiginiai konstatuojami Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos alos,
padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo
3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai45, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d.
nutarime Dl kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij
santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams46. Akivaizdu, jog teis
teismin gynyb yra reliatyvi.
Lietuvos Aukiausiasis Teismo teigimu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
tvirtinta teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism
bet kokiu bdu. Kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism realizuojama tam
tikra statym nustatyta tvarka. Tokios procesins tvarkos gyvendinim nustato specials
statymai Civilinio proceso kodeksas ir kiti statymai. Kiekvienam besikreipianiam teism
i tvarka yra privaloma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu,
kiekvienas asmuo gyvendindamas savo teises turi ir atitinkamas pareigas, t.y. laikytis
statym. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis teism suinteresuotam asmeniui gali
sukelti tik tuomet, jeigu i teis bus gyvendinama laikantis statym nustatytos tvarkos ir
slyg. Asmuo, pareikiantis iekin, privalo tinkamai surayti iekinio pareikim, aikiai
suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind. Nesant iekinio dalyko ar pagrindo, teisminis
nagrinjimas negalimas, nes nra teisminio nagrinjimo dalyko.47
Neabejotina, jog kaip pagrstai nurodo prof. E.Lauikas, kad Konstitucijos 30
straipsnyje nurodyta teis teismin gynyb implikuoja tik galimyb turti toki teis, kitaip
45 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Valstybs inios, 2000, Nr. 541588); 46 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarime Dl kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams (Valstybs inios. 2004, Nr. 1816708, 2004, Nr. 186). 47 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis c. b. M. Jankauskas v. Jonavos rajono emtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999.
18
tariant, tai tik vienas i asmens teisnumo element, nes paiame straipsnyje numatyta ne pati
subjektin teis, bet, pasikartosime, galimyb48.
Paymtina, jog tinkamas asmens teismins gynybos galimybs gyvendinimas
priklauso nuo to, ar asmuo kreipiasi teism statymo nustatyta tvarka ar ne. taigi
vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu minta teis teismin gynyb yra objektyviai ir
pateisinamai ribojama, ir is ribojimas pasireikia teiss kreiptis teism prielaidomis49 ir ios
teiss gyvendinimo slygomis50. Tad yra visikai aiku, kad teis teismin gynyb yra tik
santykikai absoliuti, konkreiai imant galimyb turti nealik teism kilusiam ginui
isprsti, ir taip a fortiori pasireikia ios teiss reliatyvumas51.
2.2. Asmens teiss teisinis reglamentavimas
Teis teismin gynyb kaip viena svarbiausi mogaus teisi yra tvirtinta
nacionaliniu, tarptautiniu ir virnacionaliniu regioniniu (ES) lygiu.
Svarbiausias nacionalinis teiss aktas, tvirtinantis i teis, yra Lietuvos Respublikos
Konstitucija. Konstitucijos 30 str. konstatuojama, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir
laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.52. ia nuostata i esms yra tvirtintas
teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suteikia asmeniui ar
institucijai teis ginti savo teises ir laisves teismine tvarka nuo kit asmen ir nuo neteist
valstybs institucij ar pareign veiksm. i teis yra konstitucinio teisins valstybs
principo bei teisingumo gyvendinimo slyga. Ji negali bti ribojama, jos negalima atsisakyti.
Be kita ko, j garantuoja valstyb. Kalbant apie ios teiss laisv gyvendinim, reikia
paminti tai, kad tam tikros statymo leidjo numatytos ios teiss gyvendinimo slygos
(tvarka) nelaikytinos ios teiss apribojimu. Taiau toks reglamentavimas turi atitikti teisinio
aikumo reikalavim. statym leidjas turi aikiai ir nedviprasmikai nurodyti, kaip ir kok
teism reikia kreiptis. Numatyta privaloma neteisminio (ikiteisminio) gino nagrinjimo
tvarka negali paneigti absoliuios asmens teiss gintis teisme, t.y. turi bti garantuojama
galimyb kreiptis teism iais atvejais:
jei nepavyko gino isprsti ne teismo tvarka ar priimtas sprendimas vienos i
ali netenkina
48 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis. Vilnius: Justitia, 2003. 49 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.1 str.; Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 str. 2
d. 1, 36 p. 50 Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 7 p., 137 str. 2 d. 2 p., 137 str. 2 d. 8 p., 111 str.,
135136 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str.. 51 Zaksait, S., Bron M. 2008. Teis apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim kaip pamatin konstitucin teis. Teis. 66 (2). 52 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014 (1992-11-30).
19
ikiteisminis gino nagrinjimas negalimas dl kitos gino alies kalts.
Teis gynyb taip pat numatyta Teism statymo 4 straipsnyje: Lietuvos
Respublikos pilieiai turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje ir statymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse tvirtintas j teises
ir laisves. statym numatytais atvejais jie turi teis gauti valstybs garantuojam teisin
pagalb53. Usienieiai bei asmenys be pilietybs turi tokias paias teises teismin gynyb
kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai, jeigu kitaip nenustato statymai ir Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys. Teis teismin gynyb taip pat turi mons, staigos, organizacijos
bei kitos institucijos.54 i nuostata aikiai pabria ios teiss universalum, numatyta, kad
teis ginti savo teises ir laisves turi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintos gan abstrakios principins nuostatos,
kurios yra detalizuojamos kitais teiss aktais. Administracini byl teisenos statymo 3
straipsnio 1 dalyje raoma, kad administracinis teismas sprendia ginus dl teiss vieojo
administravimo srityje55. To paties statymo 5 straipsnyje yra konstitucinio teisins gynybos
principo iraika administraciniame procese: Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis
statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis
arba statym saugomas interesas (1 dalis). Atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja
(2 dalis). Numatytas subjekt ratas, kuris gali naudotis ia teise administraciniame procese,
i esms apimantis tiek fizinius, tiek juridinius, tiek privaius, tiek vieuosius asmenis.
Yra daugyb tarptautins teiss akt, tvirtinani i teis bei pabriani jos
absoliutum. Pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija
(ETK 13 straipsnis: Kiekvienas, kurio teiss ir laisvs, pripaintos ioje Konvencijoje, buvo
paeistos, turi teis pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu,
ar tai padar einantys oficialias pareigas asmenys), Visuotin mogaus teisi deklaracija (8
straipsnis: Kiekvienas, jei yra paeistos konstitucijos ar statymo jam suteiktos pagrindins
teiss, turi teis jas ginti kompetentinguose nacionaliniuose teismuose) ir kt.
Virnacionaliniu lygiu i teis tvirtinantys teiss aktai yra ES Pagrindini teisi
chartija (47 str.: Kiekvienas asmuo, kurio teiss ir laisvs, garantuojamos Sjungos teiss, yra
paeistos, turi teis veiksming j gynyb teisme iame straipsnyje nustatytomis slygomis.
Kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieai ir teisingai
inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. Kiekvienas asmuo
53 Lietuvos Respublikos teism statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 1994, Nr. 46-851) 54 Ten pat. 55 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas. (Valstybs inios., 1999, Nr. 13-308. Aktuali redakcija 2014-07-17).
20
turi turti galimyb gauti teisin pagalb, bti ginamas ir atstovaujamas)56. Europos
Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kart pasisaks, kad teis teismin gynyb yra
bendrasis Bendrijos principas, utikrinantis asmeniui teis ginti teisme savo interesus, kuriuos
paeidia valstybins valdios aktas.
Teiss kreiptis administracin teism gyvendinimo prielaida yra paties asmens
subjektyvus manymas, kad jos teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti. Taiau yra ir
tam tikr ilyg, kai ginamos asmens teiss ir (ar) laisvs kreipiantis teism dl vieo
intereso paeidimo. iuo atveju prielaida kreiptis teism kyla ne i asmens subjektyvaus
sitikinimo, bet i poreikio ir netgi pareigos apginti tai, kas visuomenei reikminga.
Teis teismin gynyb apima ne tik teis kreiptis pirmosios instancijos teism, bet
ir galimyb apsksti io teismo baigiamj akt bent vienam auktesns instancijos teismui.
Taigi, apima byl proces tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teisme. Teis inicijuoti
pirmosios instancijos teismo sprendimo / nutarties perirjim jos teistumo, pagrstumo
atvilgiu yra viena svarbiausi bet kokio proceso teisi.
Dert pabrti, kad teis pasinaudoti teismine gynyba nra tapatu teisei skunde
(prayme) pateikt reikalavim patenkinim. Dl skundo (praymo) pagrstumo visuomet
sprendia teismas atsivelgdamas materialin teisin santyk bei pateiktus rodymus. Taigi
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnis57 suteikia asmeniui galimyb ginti savo
teises (interesus) teisme, rodinti savo ties, taiau galutinis teismo sprendimas priklauso
nuo daugelio aplinkybi, o ne nuo pasikreipusio teism asmens nor.
2.3. Asmens teiss kreiptis administracin teism realizavimo slygos
Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymo 22 str. 1 dalis58 suteikia
galimyb tiek fiziniam asmeniui ar j grupei, tiek juridiniam asmeniui, neturiniam juridinio
asmens teisi pateikti teismui skund (praym) dl vieojo ar vidaus administravimo
subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), tiek ir kitiems vieojo
administravimo subjektams, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo
tarnautojus, pareignus, staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi
interesai yra paeisti.
56 ES Pagrindini teisi chartija (2010/C 83/02). Interaktyvus. Prieiga internete: [http://europa.eu/legislation_summaries/justice_freedom_security/combating_discrimination/l33501_lt.htm],
irta 2015-02-05. 57 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas. in., 1999, Nr. 13-308. Aktuali redakcija 2014-07-17. 58 Ten pat.
21
Pasak J.Pauaits Kulvinskiens, tokiu reguliavimu skatinamas dviprasmikumas
ir neaikus i norm santykis59, kadangi Administracini byl teisenos statymo 5 str. 1
dal laikant bendrja nuostata, apibriani bendrsias slygas kreiptis teismins gynybos
administracin teism, o to paties Administracini byl teisenos statymo 22 straipsnio 1 dal -
lex specialis, taikytina bendrojoje administracinje gin dl teiss teisenoje, tai teisinis
alogizmas, kai bendrosios normos reguliavimas yra siauresnis nei specialiosios. Tai
vertinama kaip teiskros proceso trkumas. Taigi, pasak J.Pauaits Kulvinskiens,
reikt vadovautis ABT 5 straipsnio 1 dalimi kaip pagrindine norma, apibriania asmens
teis kreiptis teismins gynybos administracin teism60.
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojamos
specialiosios slygos, kurioms esant galima teismin gynyba administraciniame teisme.
Mintas Administracini byl teisenos statymo straipsnis savo konstrukcija panaus
Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyt nuostat, sakani, jog kiekvienas
suinteresuotas asmuo turi teis nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta ar
ginijama jo teis arba statym saugomas interesas61. Taiau civiliniame procese aikumo
suteikia Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis, kuriame nurodoma, jog Civilinio proceso
kodekso tvarka ginamos tik materialins subjektins teiss ir statym saugomi interesai, o
Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 dalyje apibriama, i koki materialini santyki gali bti
kildinamos materialins subjektins teiss.
Kaip jau minta anksiau, asmens teis teismin gynyb grindiama Administracini
byl teisenos statymo 5 str. 1 d. formuluote, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi
teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo
teis arba statym saugomas interesas62 detalizuoja specialisias slygas, kurioms esant
galima teismin gynyba administraciniame teisme. Tokiu atveju tikslinga iskirti dvi
prielaidas:
besikreipianio asmens suinteresuotumas
jo teiss ar statym saugomo intereso paeidimas.
Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo reikalavimas nevienodai
reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys asmenys nra tiesiogiai
59 Pauait Kulvinskien J. 2005. Monografija: Administracin justicija: teorija ir praktika Vilnius: Justitia, 2005. 60 Ten pat. 61 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas. in., 1999, Nr. 13-308. Aktuali redakcija 2014-07-17. 62 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 1999, Nr. 13-308);
22
suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen kreipimasis kit asmen praymu
teismins gynybos.
Identifikavus asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin
prigimt paaikjo, jog teis teismin gynyb neginijamai laikoma iuolaikins civilizuotos
visuomens socialine vertybe. Teis teismin gynyb vertinama kaip instrumentas, kuriuo
suteikiama galimyb apginti paeistas ar ginijamas teises ar statymo saugomus interesus,
kurie yra laikomi tikraisiais griais. Paaikjo, jog teis teismin gynyb yra tik santykikai
absoliuti, konkreiai vertinant galimyb turti nealik teism kilusiam ginui isprsti, ir
taip a fortiori pasireikia ios teiss reliatyvumas. Asmens teis teisin gynyb kaip viena
svarbiausi mogaus teisi yra tvirtinta nacionaliniu, tarptautiniu ir virnacionaliniu
regioniniu (ES) lygiu. Svarbiausias nacionalinis teiss aktas, tvirtinantis i teis, yra
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos 30 straipsnyje yra raoma, kad
asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.. ia
nuostata i esms yra tvirtintas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas,
kuris suteikia asmeniui ar institucijai teis ginti savo teises ir laisves teismine tvarka nuo kit
asmen ir nuo neteist valstybs institucij ar pareign veiksm. Virnacionaliniu lygiu i
teis tvirtinantys teiss aktai yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencija, ES Pagrindini teisi chartija. Vertinant ios teiss realizavimo slygas,
konstatuotina, jog teis pasinaudoti teismine gynyba nra tapatu teisei skunde (prayme)
pateikt reikalavim patenkinim. Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo
reikalavimas nevienodai reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys
asmenys nra tiesiogiai suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen
kreipimasis kit asmen praymu teismins gynybos.
23
III. IEKINIO SENATIES TAIKYMAS ASMENS KONSTITUCINS
TEISS SUBJEKTINI TEISI TEISMIN GYNYB KONTEKSTE:
PROBLEMATIKA IR GEROJI PRAKTIKA
3.1. Iekinio senaties taikymo problematika teismins gynybos aspektu
Teisini santyki, i kuri kilo ginas, identifikavimas reikia ir tai, kad taikant
iekinio senaties ar individuali administracini akt apskundimo terminus ie ginai neturi
bti sutapatinti ir iimtinai priklausomi vienas nuo kito. Turi bti iskirtas gino dl
individualaus administracinio akto galiojimo savarankikumas tais atvejais, kai jis siterpia
civilins subjektins teiss gyvendinimo srit ir gin tarp dviej ar daugiau civilins teiss
subjekt. Tokiais atvejais ginas dl individualaus administracinio akto galiojimo su vieojo
administravimo subjektu turi savarankik prasm, skaitant ir galim valstybs atsakomyb
dl neteisto individualaus teiss akto primimo. Tuo tarpu civilins teiss atvilgiu tarp keli
civilini subjektini teisi turtoj ginas turi bti nagrinjamas taikant jam Civiliniame
kodekse nustatytus iekinio senaties terminus.
Paymtina, jog siekiant potenciali problem prevencijos, iekinio senaties
termin taikymo atvilgiu turi bti utikrintas ne tik formalus, bet ir faktinis civilini teisi
turtoj lygiateisikumas63. Civiliniam ginui tarp dviej lygiateisi subjekt dl lygiaveri
teisi turi bti taikomi iekinio senaties terminai.
Iekinio senaties terminu numatytos galimybs kreiptis valstybs institucij dl
priverstinio savo teiss gynimo neturi trumpinti tas faktas, kad kito asmens atvilgiu yra
priimtas individualus administracinis aktas, nes iekinio senaties normos, kurios savo
prigimtimi yra imperatyvios, nenumato tokio pagrindo sutrumpinti iekinio senaties termin.
Iekinio senaties taikymo problemini aspekt kontekste S.Avia paymi, jog
prieastys, dl kuri daniausiai asmens teis iekinio patenkinim ribojama iekinio
senatimi, , iki iol lieka neaikios64. Pagrindin iekinio senaties instituto traukimo
teiss sistem prieastis - aplinkyb, kad paeist teisi gynyba pateikiant iekin tiesiogiai
susijusi su valstybs prievartos priemoni taikymu teiss paeidjui. Vis dlto net ir teiss
paeidjas turi teis tiktis, kad, prajus tam tikram laikui, santykiai tarp jo ir paeidjo taps
teisikai apibrti. Jokiais terminais neapribota valstybs prievartos skolininkui grsm
63 Avia S., 2011. Iekinio senaties norm taikymas bendrosios kompetencijos teismuose, kai gino nagrinjimas yra susijs su individualaus administracinio akto ginijimu. Teiss problemos. 2011. Nr. 3 (73) ISSN 1392-1592 64 Ten pat.
24
paeist teisini santyki stabilum, stabdyt civilini teisini santyki raid. Kita vertus,
netgi atsakomyb u gerokai pavojingesnius teiss paeidimus, pavyzdiui, nusikaltimus,
paprastai ribojama tam tikrais terminais. Civilini teisini santyki dalyviams turi bti
garantuojama, jog, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins teiss teismine tvarka
negals bti nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Manytina, jog jei asmuo,
kurio teis paeista, ilg laik delsia pareikti iekin skolininkui ir j pareikia pasibaigus
iekinio senaties terminui, tai paprastai reikia, jog pats kreditorius arba nesitikins teiss
egzistavimu ar jos paeidimu, arba asmens interesas nra toks reikmingas, kad nusvert
abejones dl iekinio pareikimo. Prieinga teisinio santykio alis ir kiti civilini teisini
santyki dalyviai gali pagrstai tiktis, jog toks asmuo arba atsisako savo teiss, arba nemano,
jog jo teis yra paeista. ia mieganios teiss doktrina, aikinant iekinio senaties instituto
paskirt, danai vadovaujamasi ir teism praktikoje65.
Konstatuotina, jog socialiniu poiriu tokiais atvejais tikslingiau pareikt iekin
atmesti, nei taikyti teisin prievart skolininko atvilgiu. Stabili civilin apyvarta
konkretizuoja asmen teises ir pareigas bei skatina greitai sprsti ikilusius ginus. Pagaliau
iekinio senaties institutas skatina teisini santyki subjekt aktyvum gyvendinant j
tarpusavio teises ir pareigas, sutartin drausm bei abipus prievoli vykdymo kontrol. Kad
tarp konflikto ali kuo greiiau bt atkurta teisin taika, tiesiogiai suinteresuota ir
visuomen. ia prasme statymuose nustatyti teiss gynyb gyvendinimo terminai siejasi su
civilinio proceso jau ikeltoje civilinje byloje koncentruotumo idja, nes kiekvienas teisinis
konfliktas yra rimtas asmen santyki ir civilins apyvartos paeidimas, kiekviena tokio
konflikto diena didina antagonizm, kuris pleiasi ir kit asmen atvilgiu, todl protinga
visuomen turt siekti kuo greiiau iuos konfliktus paalinti66.
Ilgas laikotarpis nuo teiss paeidimo iki teiss gynyb gyvendinimo tai ir
sunki nata ekonomini santyki pltotei, nes kilus ginui apribojama turto, dl kurio
ginijamasi, civilin apyvarta [...], o turto aldymas sudaro tiesiogines prielaidas
nacionaliniam turtui mati67 . Iekinio senaties instituto traukimo civilins teiss sistem
tikslingum pateisina ir kiti veiksniai. Vienas i pagrindini civilinio proceso tiksl greta
asmen subjektini teisi gynimo yra tinkamas statym taikymas nustatytoms byloje
65 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-856/2000. 66 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis. Vilnius: Justitia, 2003 67 Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Vilnius: Justitia, 2002.
25
faktinms aplinkybms, t. y. materialiosios tiesos byloje nustatymas68. Taiau apie kok
grynj teisingum galima kalbti, jeigu rodymai apie praeityje egzistavusius faktus
pradedami rinkti po keli ar keliolikos met. Po ilgesnio laikotarpio rodym vert maja
arba rodymai visikai prarandami, taigi kyla pavojus, kad bylos aplinkybs bus nustatytos
netiksliai. Tai, be jokios abejons, sunkina rodinjimo proces ir tiesos nustatym byloje.
Teiss teismin gynyb apribojimas terminais skatina dl teiss paeidimo nukentjusi al
kreiptis teism kuo operatyviau, sudaro galimyb lengviau rodyti teiss priklausymo bei
paeidimo faktus bei atkurti teistus interesus. Kita vertus, tokiais atvejais lengviau nuo
iekinio gintis taip pat ir atsakovui, nes, tikdamasis galimo iekinio statymuose nustatyt
termin, jis yra suinteresuotas isaugoti gynimosi nuo potencialaus reikalavimo priemones.
Nesant iekinio senaties bt paeistos atsakovo teiss, nes skolininkas ne visada gali i
anksto vertinti btinum isaugoti ar surinkti tam tikrus rodymus
Paymtina, jog iekini senaties terminai civiliniams, administraciniams ir
drausminiams procesams vairiose jurisdikcijose taip pat labai skiriasi. Transparency
international ekspert teigimu, daniausiai civilinse bylose skirtingiems nusiengimams
taikomi skirtingi senaties terminai, o kai kuriais atvejais, tokiais kaip Ispanijos, laikotarpiai
atskiruose regionuose yra skirtingi69.
Praktika byloja, jog ginai tarp moni ar tam tikri komerciniai ginai taip pat gali
turti savo senaties terminus. Tarptautin praktika byloja, jog daugelyje valstybi senaties
terminai civiliniams teismo procesams daugumos paeidim atveju gali bti nuo trij iki
penkeri met. Pavyzdiui, Ispanijoje senaties terminas civiliniams teismo procesams prie
vieojo administravimo institucijas bei civilins teiss paeidimams yra vieneri metai po to,
kai buvo vykdytas iekin slygojs nusiengimas. Tai yra ypa trumpas laikotarpis. Tokiose
valstybse, kaip Austrija, Estija, Suomija, Graikija, Slovakija ir Slovnija egzistuoja
absoliutus laikotarpis, taip pat vadinamas statymini teisi panaikinimu pasibaigus
konkreiam galutiniam terminui (angl. statutes of repose), kuris gali bti nuo 10 iki 30 met.
Iekinio senaties termino laikotarpis administraciniams ir drausminiams procesams
svyruoja nuo trij mnesi iki eeri met. Iekinio senaties taikymo atvilgiu problema yra
68 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102. 69Transparency International. 2011. Laikas baigsi: senaties terminai ir baudiamasis persekiojimas u korupcij ES alyse narse. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://transparency.lt/media/filer_public/2013/01/22/timed_out_laikas_baigesi_1.pdf], irta 2015-01-20.
26
ta, jog nors rasta ir nedaug rodym, kai kurie tyrjai paymi, kad trumpesnis laikotarpis gali
bti klitis asmens teisei teismin gynyb ir drausmin gynyb.
3.2. Teismin gynyba bei iekinio senaties taikymas: gerosios praktikos pavyzdiai
Efektyvi teisin gynyb esant asmens subjektini teisi paeidimui ir su juo
susijusius nusikaltimus lemia ne vien tik iekinio senaties termino trukm, bet greiiau
sveika tarp io termino ir jo sustabdymo bei nutraukimo pagrind bei bendrasis teisminis
veiksmingumas. Vis dlto, tarptautins praktikos kontekste galima velgti tam tikr gerosios
praktikos atvej ir sprendim, kurie slygojo efektyvi asmens teisin gynyb susidrus su
iekinio senaties termino taikymu:
Lankstumas nustatant senaties termin pradi: pavyzdiui, civilinje
teisje pareiga atlyginti al atsiranda i karto j padarius, senaties laikotarpis
daniausiai prasideda paeidimo vykdymo dien. Taiau daugelis Europos
jurisdikcij gyvendina mechanizmus, slygojanius vlyvus asmens subjektini
teisi paeidim atvej atskleidimus.
Labai ilgi absoliuts senaties terminai arba j nebuvimas: Kai kuri
jurisdikcij teisje nra absoliui senaties termin laikotarpi. Suderinus tai su
visapusika sustabdymo ir nutraukimo pagrind sistema bei tinkamais santykiniais
iekini senaties laikotarpiais, teismo proces nutraukimo dl senaties termin rizika
ilieka labai maa.
Prioriteto suteikimas teismo procesams, kuri senaties terminas artja
prie pabaigos: pavyzdiui, senaties terminai Portugalijoje netaikomi beveik jokiems
teismo procesams.
Senaties termino sustabdymas ar nutraukimas, kuomet kaltinamasis
vykdo dar vien nusikaltim Austrijoje iekini senaties termino laikotarpiai yra
sustabdomi, jei kaltinamasis pirmojo nusikaltimo senaties termino laikotarpiu
vykdo dar vien tokio paties pobdio nusikaltim. Kai kuriose kitose valstybse
senaties terminas iuo atveju yra nutraukiamas. Tai reikia, kad kaltinamasis turi
gerbti statym vis senaties termino laikotarp tam, kad teismo procesas galt bti
nutrauktas remiantis senaties teise. Dl ios prieasties, manoma, kad yra tinkama,
jog kaltinamasis negali bti teisiamas jei pagrst laikotarp elgsi laikydamasis
statym. Austrijoje is senaties termino sustabdymo pagrindas slygoja maesn
byl, nutraukt taikant iekinio senaties termin, skaii. Tai taip pat reikia, kad
27
atvejai, kai pritaikomas senaties terminas, laikomi priimtinais dl to, kad
kaltinamasis paklsta statymui vis senaties laikotarp.
Informacijos ir statistini duomen prieinamumas Kai kuriose valstybse,
tokiose, kaip Vengrija, Airija, Latvija ir Portugalija, yra prieinama detali statistika.
i informacija yra ypa vertinga tuomet, kai pateikia informacij ne tik apie teismo
proces, nutraukt remiantis senaties terminu, skaii, bet taip pat apie j
nutraukimo prieastis, kaip, pavyzdiui, Portugalijos atveju. Airijoje statistiniai
duomenys apie tai, kodl teismo procesai nebuvo tsiami, gali bti lengvai prieinami
Prokuratros vadovo svetainje. Lengvas prijimas prie duomen yra didel pagalba
vardijant bei nustatant trkumus.
Aptarus iekinio senaties taikymo problematik asmens asmens konstitucins teiss
subjektini teisi teismin gynyb kontekste, nustatyta, jog prieastys, dl kuri daniausiai
asmens teis iekinio patenkinim ribojama iekinio senatimi, iki iol lieka neaikios. Nors
pagrindin iekinio senaties instituto traukimo teiss sistem prieastis - aplinkyb, kad
paeist teisi gynyba pateikiant iekin tiesiogiai susijusi su valstybs prievartos priemoni
taikymu teiss paeidjui, paymtina, jog net ir teiss paeidjas turi teis tiktis, kad,
prajus tam tikram laikui, santykiai tarp jo ir paeidjo taps teisikai apibrti. Nustatytas
esminis iekinio senaties terminas - civilini teisini santyki dalyviams iki iol
negarantuojama, jog, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins teiss teismine
tvarka negals bti nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Siekiant potenciali
problem prevencijos, iekinio senaties termin taikymo atvilgiu turi bti utikrintas ne tik
formalus, bet ir faktinis civilini teisi turtoj lygiateisikumas. Kitas, tarptautiniu mastu
akivaizdus, Lietuvos Respublikos taikom iekinio senaties termin probleminis aspektas -
trumpesnis laikotarpis gali bti klitis asmens teisei teismin gynyb ir drausmin gynyb.
Apvelgus usienio valstybi senaties termin taikymo gerj praktik, paaikjo, jog
Lietuvos atveju verta pasinaudoti visomis usienio gerosiomis praktikomis: aktualus tiek
lankstumas nustatant senaties termin pradi, tiek senaties termino netaikymas tam tikrais
atvejais, sustabdymas ar nutraukimas besitsiant asmens subjektini teisi paeidinjimui.
Vis dlto, efektyviam senaties termino taikymui, tikslinga atkreipti dmes ir statistini
duomen prieinamum, kas ymiai palengvint gin sprendim bei sumaint senaties
termino taikymo atvej skaii.
28
IVADOS
1. Apvelgus iekinio senaties termino taikymo aspektus vertinant senaties termin
samprat, konstatuotina, jog iekinio senaties terminas turt bti traktuojamas kaip statym
nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises
pareikdamas iekin. I ios svokos kyla tam tikr dviprasmybi nustatyta, jog iekinio
senaties terminas neturt bti traktuojamas kaip laikas, per kur asmuo turi kreiptis teism
dl paeistos teiss gynimo. Pagrindin iekinio senaties termino taikymo asmens teisins
gynybos kontekste paskirtis apriboti teisminio (priverstinio) valstybs vardu vykdomo
paeistos teiss ar intereso gynim. ia teismine priemone tikimasi skatinti nukentjusij al
imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo paeistas teises tokiu bdu sumainant
teisinio neapibrtumo, atsirandanio kilus ginui dl subjektins teiss, neigiam poveik
civilinei apyvartai. Paaikjo, jog nors skirtingose teiss sistemose iekinio senaties taikymo
taisykls ir skiriasi, iekinio senat visada taiko teismas arba kita valstybs arba visuomenin
institucija, ginanti paeistas asmen subjektines teises. Lietuvoje pripastama, kad iekinio
senat reglamentuoja materialins teiss normos, o pagrindins iekinio senat
reglamentuojanios normos idstytos Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII
skyriuje. Paymtina, jog iekinio senat reguliuoja ir kitos Civilinio kodekso normos bei kiti
statymai praktika liudija, jog paprastai tai susij su iekinio senaties sutrumpint termin
arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti nustatymu. Iekinio senaties
taikymo problematika atsiskleidia iekinio senat vertinant atsietai nuo kit visuomens
reikini bei vertybi tokiu bdu perasi ivada, jog iekinio senatis tai dar viena klitis
ginti paeistas teises teisme. Vis dlto, tokiu atveju tikslinga vertinti teigin, jog n viena
teis nra ir negali bti absoliuti.
2. Identifikavus asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin
prigimt paaikjo, jog teis teismin gynyb neginijamai laikoma iuolaikins civilizuotos
visuomens socialine vertybe. Teis teismin gynyb vertinama kaip instrumentas, kuriuo
suteikiama galimyb apginti paeistas ar ginijamas teises ar statymo saugomus interesus,
kurie yra laikomi tikraisiais griais. Paaikjo, jog teis teismin gynyb yra tik santykikai
absoliuti, konkreiai vertinant galimyb turti nealik teism kilusiam ginui isprsti, ir
taip a fortiori pasireikia ios teiss reliatyvumas. Asmens teis teisin gynyb kaip viena
svarbiausi mogaus teisi yra tvirtinta nacionaliniu, tarptautiniu ir virnacionaliniu
regioniniu (ES) lygiu. Svarbiausias nacionalinis teiss aktas, tvirtinantis i teis, yra
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos 30 straipsnyje raoma, kad asmuo,
29
kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.. ia nuostata i
esms yra tvirtintas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris
suteikia asmeniui ar institucijai teis ginti savo teises ir laisves teismine tvarka nuo kit
asmen ir nuo neteist valstybs institucij ar pareign veiksm. Virnacionaliniu lygiu i
teis tvirtinantys teiss aktai yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencija, ES Pagrindini teisi chartija. Vertinant ios teiss realizavimo slygas,
konstatuotina, jog teis pasinaudoti teismine gynyba nra tapatu teisei skunde (prayme)
pateikt reikalavim patenkinim. Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo
reikalavimas nevienodai reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys asmenys
nra tiesiogiai suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen kreipimasis kit
asmen praymu teismins gynybos.
3. Aptarus iekinio senaties taikymo problematik asmens asmens konstitucins teiss
subjektini teisi teismin gynyb kontekste, nustatyta, jog prieastys, dl kuri daniausiai
asmens teis iekinio patenkinim ribojama iekinio senatimi, iki iol lieka neaikios. Nors
pagrindin iekinio senaties instituto traukimo teiss sistem prieastis - aplinkyb, kad
paeist teisi gynyba pateikiant iekin tiesiogiai susijusi su valstybs prievartos priemoni
taikymu teiss paeidjui, paymtina, jog net ir teiss paeidjas turi teis tiktis, kad,
prajus tam tikram laikui, santykiai tarp jo ir paeidjo taps teisikai apibrti. Nustatytas
esminis iekinio senaties terminas - civilini teisini santyki dalyviams iki iol
negarantuojama, jog, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins teiss teismine
tvarka negals bti nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Siekiant potenciali
problem prevencijos, iekinio senaties termin taikymo atvilgiu turi bti utikrintas ne tik
formalus, bet ir faktinis civilini teisi turtoj lygiateisikumas. Kitas, tarptautiniu mastu
akivaizdus, Lietuvos Respublikos taikom iekinio senaties termin probleminis aspektas -
trumpesnis laikotarpis gali bti klitis asmens teisei teismin gynyb ir drausmin gynyb.
Apvelgus usienio valstybi senaties termin taikymo gerj praktik, paaikjo, jog
Lietuvos atveju verta pasinaudoti visomis usienio gerosiomis praktikomis: aktualus tiek
lankstumas nustatant senaties termin pradi, tiek senaties termino netaikymas tam tikrais
atvejais, sustabdymas ar nutraukimas besitsiant asmens subjektini teisi paeidinjimui.
Vis dlto, efektyviam senaties termino taikymui, tikslinga atkreipti dmes ir statistini
duomen prieinamum, kas ymiai palengvint gin sprendim bei sumaint senaties
termino taikymo atvej skaii.
30
LITERATRA
1. Administracins bylos Nr. Ik-3505-142/201 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://eteismai.lt/byla/147169228106966/Ik-3505-142/2010], irta 2015-01-20.
2. Avia S., 2011. Iekinio senaties norm taikymas bendrosios kompetencijos
teismuose, kai gino nagrinjimas yra susijs su individualaus administracinio akto ginijimu.
Teiss problemos. 2011. Nr. 3 (73) ISSN 1392-1592.
3. Civilins bylos Nr. 2-2552-192/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://eteismai.lt/byla/125301129261422/2-2552-192/2014], irta 2015-02-04.
4. Civilins bylos Nr. 2-1868-374/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://eteismai.lt/byla/245790730526581/2-1868-374/2014], irta 2015-02-05.
5. Civilins bylos Nr. 2-5869-251/2012 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://eteismai.lt/byla/262535231698072], irta 2015-02-04
6. Dambrauskait A., Vienaaliai sandoriai paveldjimo teisje: valios ireikimo forma
ir teisins pasekms. Jurisprudencija. Mokslo darbai 2008 2(104); 7383
7. Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir
procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102.
8. ES Pagrindini teisi chartija (2010/C 83/02). Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://europa.eu/legislation_summaries/justice_freedom_security/combating_discrimination/
l33501_lt.htm], irta 2015-02-05.
9. Hondius E., 1995. Extinctive prescription / On the Limitation of Actions. The Hague:
Kluwer Law International.
10. Iekinio senaties svoka ir funkcijos. Iekinio senaties taikymo samprata ir slygos.
Iekinio senaties termin rys. Bendrieji ir specialieji iekinio senaties terminai. Iekinio
senaties termin skaiiavimas. Iekinio senaties termino eigos pradia. Iekinio senaties
termino sustabdymas ir nutraukimas.. 2014. Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=307].
11. Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis.
Vilnius: Justitia, 2003.
12. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis c. b. M. Jankauskas v. Jonavos rajono
emtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999.
13. Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas (su pakeitimais ir
papildymais) (Valstybs inios, 1999, Nr. 13-308);
31
14. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-
1864 (in., 2000, Nr. 74-2262).
15. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. (Valstybs inios, 2002.04.06, Nr.:
36, Aktuali redakcija 2015.01.01).
16. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (in., 2002, Nr. 64-2569).
17. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Valstybs inios, 1992, Nr. 33 1014).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaro I dalis. (Valstyb ir teis. 2000.Nr. 4
6)
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas Dl
Lietuvos Respublikos alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo
veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Valstybs inios, 2000, Nr. 541588).
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimas Dl
kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams (Valstybs inios. 2004, Nr. 1816708,
2004, Nr. 186).
21. Lietuvos Respublikos Teism statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs
inios, 1994, Nr. 46-851);
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas dl
tarnybini gin, apibendrinimas. I dalis. LVAT biuletenis Nr. 24. Interaktyvus. Prieiga
internete: [http://www.lvat.lt/lt/teismu-praktika/teismu-praktikos-apibendrinimai.html],
irta 2015-02-05.
23. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai.
Vilnius: Justitia, 1999.
24. Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo
galimybs. Vilnius: Justitia, 2002.
25. Pauait Kulvinskien J. 2005. Monografija: Administracin justicija: teorija ir
praktika Vilnius: Justitia, 2005.
26. Poka D., 2007. Asmens teis teismin gynyb ir jos gyvendinimo probleminiai
aspektai Lietuvos administraciniuose teismuose.
27. Transparency International. 2011. Laikas baigsi: senaties terminai ir
baudiamasis persekiojimas u korupcij ES alyse narse. Interaktyvus. Prieiga internete:
[http://transparency.lt/media/filer_public/2013/01/22/timed_out_laikas_baigesi_1.pdf],
irta 2015-01-20.
32
28. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.
29. Vasarien D. Civilin teis: Paskait ciklas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija,
2002.
30. Zaksait, S., Bron M. 2008. Teis apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim
kaip pamatin konstitucin teis. Teis. 66 (2).
31. 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija (Valstybs inios. 2006. Nr. 68-2497);
32. 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija
(Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987);
33. 2000 m. Europos Sjungos Pagrindini teisi chartija.
33
SUMMARY
Relevance of the topic and the problem: the limitation periods are the legal
provisions laying down the maximum period allowed for any criminal or civil action against
the alleged offender. The limitation periods are adapted to promote fair and effective judicial
procedures and processes and contribute to the public peace. On the other hand, limitation
periods can often create barriers for justice. Standard limitation provisions, if the limitation
period is too short or not flexible, application possibilities may lead to impunity for crimes,
because they often emerge after a long time. Meanwhile, a person's constitutional right to
judicial protection of subjective rights is considered to be the instrument for the protection of
person violated or disputed rights and legitimate interests this may be together relevant and
problematic because of the dispute and the specificity of the judicial process - the existence
of conflicting interests of the parties. Some of the categories of personal matters of interest
requirement are differently regulated, so there is a problem when applying for persons not
directly interested, and debatable as to whether the appeal of such persons other persons at
the request of a judicial nature. Moreover, the relevance of this work is related to the practical
and legal realities of life, which affects the process of discussion complaints from that
associated with a person's right to apply judicial protection in the context of lack of
limitation.
The object of the term paper: the aspects of limitations periods application in the
context of a person's constitutional right to judicial protection of individual rights.
The aim of the term paper: to evaluate the problematic aspects of limitations
periods application in the context of a person's constitutional right to judicial protection of
individual rights.
Recommended