TURINYS

VADAS .................................................................................................................................... 2

I. IEKINIO SENATIS TEORINIU ASPEKTU................................................................... 4

1.1. Iekinio senaties samprata nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ............................... 4

1.2. Iekinio senaties taikymas statyminiu pagrindu ......................................................... 8

1.3. Iekinio senaties taikymo problematika .................................................................... 14

II. ASMENS KONSTITUCIN TEIS SUBJEKTINI TEISI TEISMIN

GYNYB ................................................................................................................................ 16

2.1. Asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin prigimtis . 16

2.2. Asmens teiss teisinis reglamentavimas ................................................................... 18

2.3. Asmens teiss kreiptis administracin teism realizavimo slygos ......................... 20

III. IEKINIO SENATIES TAIKYMAS ASMENS KONSTITUCINS TEISS

SUBJEKTINI TEISI TEISMIN GYNYB KONTEKSTE: PROBLEMATIKA IR

GEROJI PRAKTIKA............................................................................................................... 23

3.1. Iekinio senaties taikymo problematika teismins gynybos aspektu ........................ 23

3.2. Teismin gynyba bei iekinio senaties taikymas: gerosios praktikos pavyzdiai ..... 26

IVADOS ................................................................................................................................ 28

LITERATRA ........................................................................................................................ 30

SUMMARY ............................................................................................................................. 33

2

VADAS

Temos aktualumas ir problema: iekinio senaties terminai yra teisins nuostatos,

nustatanios maksimal laikotarp, per kur galima pateikti baudiamj arba civilin iekin

tariamam nusikaltliui. Senaties terminas skatina siningas ir efektyvias tyrim procedras

ir teismo procesus bei prisideda prie visuomens ramybs. Kita vertus, kaip teigia

Transparency International ekspertai, senaties terminai neretai gali tapti klitimis

teisingumui vykdyti1. Standartins iekinio senaties nuostatos, jei senaties terminas yra

pernelyg trumpas arba nra lankstaus jo taikymo galimybi, gali nulemti nusikaltim

nebaudiamum, nes pastarieji neretai paaikja po ilgo laiko. Pasak A.Driuko, iekinio

senaties institutui, ne visada skiriamas reikiamas dmesys tiek praktikoje, tiek teism

darbe2. Dl to neretai net visikai teisti alies reikalavimai yra netenkinami arba,

prieingai, neteisti reikalavimai ginami.

Tuo tarpu asmens konstitucin teis subjektini teisi teismin gynyb -

instrumentas asmens paeistoms ar ginijamoms teisms ir teistiems interesams ginti -

aktuali ir kartu problematika dl gino ir teisminio proceso ypatumo prieing ali

interes egzistavimo. Kita vertus, ne vien gino alys turi skirtingus interesus, savo interes

taip pat turi valstyb, visuomen, nes teism sistema reikalauja dideli finansini,

mogikj, laiko itekli. Taigi atsiranda skirting interes derinimo ir pusiausvyros

problema, todl teis teismin gynyb nestokoja aktualumo bei nuolat yra diskusij,

mokslini tyrim objektu.

Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo reikalavimas nevienodai

reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys asmenys nra tiesiogiai

suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen kreipimasis kit asmen praymu

teismins gynybos. Maa to, io darbo aktualumas sietinas ir su praktinmis teisinio

gyvenimo realijomis, kurios lieia skund primimo klausimo svarstym, sietin su asmens

teiss kreiptis teismins gynybos neturjimu senaties termino kontekste.

Darbo objektas: iekinio senaties termin taikymo aspektai asmens konstitucins

teiss subjektini teisi teismin gynyb kontekste.

1 Transparency International. 2011. Laikas baigsi: senaties terminai ir baudiamasis persekiojimas u korupcij ES alyse narse. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://transparency.lt/media/filer_public/2013/01/22/timed_out_laikas_baigesi_1.pdf], irta 2015-01-20. 2 Driukas A., 2003. Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102

3

Darbo tikslas: ianalizavus iekini senaties termino taikymo galimybes

atsivelgiant asmens konstitucin teis subjektini teisi teismins gynybos kontekste,

aptarti taikymo probleminius aspektus bei pateikti gerosios praktikos atvej analiz.

Darbo udaviniai:

1. Apvelgti iekinio senaties termino taikymo aspektus vertinant senaties

termin samprat, teisin reglamentavim bei vardinti taikymo problematik;

2. Identifikuoti asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb

teisin prigimt reglamentuojanius teisinius aktus bei nustatyti ios teiss

realizavimo slygas;

3. Aptarti iekinio senaties taikymo problematik asmens asmens konstitucins

teiss subjektini teisi teismin gynyb kontekste bei apvelgti usienio valstybi

senaties termin taikymo gerj praktik.

4

I. IEKINIO SENATIS TEORINIU ASPEKTU

1.1. Iekinio senaties samprata nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu

Didioji dauguma jurisdikcij numato senaties terminus. Iekinio senaties terminai

yra statymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikti iekin teisme dl paeistos

teiss ar intereso gynimo. Teiss normos, nustatanios iekinio senat, egzistuoja lygiagreiai

normoms, leidianioms iekinio kreiptis teism. Ribojimas teikti iekin laiko atvilgiu

kildinamas i Romn teiss. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.124 str. tvirtinama

iekinio senaties samprata, kur teigiama, jog iekinio senatis tai statym nustatytas laiko

tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin3.

Iekinio senaties institutas inomas faktikai vis valstybi ir visose teiss

sistemose. Iskyrus kai kuriuos esminius iekinio senaties taikymo skirtumus vairiose

valstybse iekinio senaties teisin prigimtis bei paskirtis suvokiama labai panaiai 4. Savo

teisine prigimtimi iekinio senatis yra mirus teiss institutas, nes jis susijs tiek su

materialins teiss apibrtomis civilini teisini santyki subjekt teismis bei pareigomis,

tiek ir su paeist subjektini teisi gynyba tam tikra procesine forma5.

Kauno apylinks teismas civilinje byloje Nr. 2-2552-192/2014 paymi, jog

iekinio senatis turt bti traktuojama kaip laiko tarpas, per kur valstyb garantuoja

asmeniui jo paeistos teiss gynim, jeigu per io laiko tarp suinteresuotas asmuo kreipsi

teism su iekiniu paeist teis apginti6. Akivaizdu, jog per iekinio senaties taikymo

laikotarp asmuo gali priverstinai, t.y. valstybs padedamas, apginti savo paeistas teises, o

iekinio senatis atsiranda sujus iekinio senaties terminui.

Vis dlto, iekinio senaties terminas neturt bti traktuojamas kaip laikas, per kur

asmuo turi kreiptis teism dl paeistos teiss gynimo. Paymtina, jog kiekvienas

suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, su praymu apginti

jo paeist ar ginijam teis arba statym saugom interes. Iekinio senaties terminas ios

teiss, t.y. teiss kreiptis teism, neriboja. Senaties terminas skirtas teisminio (priverstinio)

valstybs vardu vykdomo paeistos teiss ar intereso gynimo ribojimui. Akivaizdu, jog

3 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 4 Hondius E., 1995. Extinctive prescription / On the Limitation of Actions. The Hague: Kluwer Law

International. 5 Driukas A., 2003. Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102. 6Bylos Nr. Nr. 2-2552-192/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://eteismai.lt/byla/125301129261422/2-2552-192/2014], irta 2015-02-04.

5

senaties termino esm kyla i teiginio, jog subjektyvin teis egzistuoja visa laik, bet jos

paeidimo atveju, ji ginama tik iekinio senaties ribose7 (Civilin byla Nr. 2-5869-

251/2012).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d. tvirtina, jog reikalavim

apginti paeist teis teismas priima nagrinti nepaisant to, kad iekinio senaties terminas

pasibaigs8. Konstatuojama, jog dl iekinio senaties teismas iekin gali atmesti tik tuo

atveju, jei to prao gino alis. I mint teigini galima daryti ivad, jog kiti byloje

dalyvaujantys asmenys taikyti iekinio senaties terminus neturi teiss.

Paymtina, jog statymo nustatytam terminui pasibaigus, inyksta teis iekinin

paeistos teiss gynyb9. Taiau pati paeista subjektin teis, taip pat teis kreiptis

teism dl teismins gynybos neinyksta. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Civiliniame

kodekse, reikalavim apginti paeist teis teismas ar arbitraas priima nagrinti

nepriklausomai nuo iekinins senaties termino pasibaigimo10. iuo teiginiu vadovaujasi ir

Vilniaus apygardos administracinis teismas bylos Nr. Ik-3505-142/201011, kurioje

skundiamas Vilniaus apskrities virininko administracijos vilkinimas atkurti ems

nuosavybs teises ir praoma atlyginti patirt turtin ir neturtin al, nutartyje. Lietuvos

Respublikos Civilinio kodekso nuostata paaikinama dviem aplinkybmis:

teis gynyb ir teis kreiptis teism yra savarankikos, viena nuo kitos

nepriklausanios teiss. Teis kreiptis teism galima gyvendinti nepriklausomai

nuo to, ar egzistuoja teis priverstin paeistos teiss gynim.

iekinins senaties terminas gali bti praleistas dl svarbi prieasi, todl

teismas ar arbitraas, nustats fakt, turi teis pralaist iekinins senaties termin

atstatyti. Be to, nustatyti, ar iekinins senaties terminas yra praleistas, paprastai

manoma tik iaikinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustaius moment, nuo

kurio prasidjo io termino eiga. Pagaliau teismas ar arbitraas iekinin senat taiko

tik esant skolininko reikalavimui. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar

arbitraas turi ginti paeist teis ir pasibaigus iekinins senaties terminui.

7Civilins bylos Nr. 2-5869-251/2012 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://eteismai.lt/byla/262535231698072], irta 2015-02-04 8 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 9Civilins bylos Nr. 2-1868-374/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://eteismai.lt/byla/245790730526581/2-1868-374/2014], irta 2015-02-05. 10 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 11Administracins bylos Nr. Ik-3505-142/201 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://eteismai.lt/byla/147169228106966/Ik-3505-142/2010], irta 2015-01-20.

6

Konstatuotina, jog teiss normos, nustatanios iekinins senaties terminus, j

skaiiavim, yra imperatyvinio pobdio. Todl ali susitarimu pakeisti iekinins senaties

terminus ir j skaiiavimo tvark neleidiama.

Kaip teigia A.Dambrauskait, iekinins senaties terminus btina skirti nuo

naikinamj termin (prekliuzyvini)12. Naikinamajam terminui pasibaigus, inyksta pati

subjektin teis, tuo tarpu pasibaigus iekinins senaties terminui, subjektin teis neinyksta,

o inyksta tik teis priverstin paeistos teiss gynim. D.Vasarien konstatuoja, jog

naikinamiesiems terminams nra taikomos taisykls, nustatytos iekinins senaties termin

skaiiavimui, atstatymui, nutraukimui ir sustabdymui13. V.Nekroius14 papildo, jog

iekinins senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti

apie savo teiss paeidim, tuo tarpu naikinamj termin pradia paprastai nra siejama su

subjektins teiss paeidimu.

Vertinant platesne prasme, iekinio senaties termin nustatymas skatina

nukentjusij al imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo paeistas teises. Taigi

iekinio senaties terminas sumaina teisinio neapibrtumo, atsirandanio kilus ginui dl

subjektins teiss, neigiam poveik civilinei apyvartai. Be to, iekinio senatis sudaro realias

galimybes paeistas teises apginti. Teism darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios

prielaidos nustatyti materialij ties byloje, nes prajus tam tikram laikui faktini aplinkybi

iaikinimas tampa sudtingas. Iekinio senaties terminu siekiama garantuoti turtini santyki

stabilum, palengvinti faktini aplinkybi nustatym, kontroliuoti sipareigojim vykdym.

Tuo tarpu iekinio senatis civilinje atsakomybje tai statymo nustatytas terminas, per

kur galima ginti savo paeistas civilines teises ar interesus. Iekinio senat reglamentuoja tik

statymai15.

Iekinio senaties prigimties bei taikymo teisini pasekmi klausimai teoriniu lygiu

Lietuvoje plaiau iki iol nra analizuojami ir faktikai apsiribojama vien io klausimo

aptarimu civilins teiss vadovliuose. Taiau vien palyginus aptariamo teiss instituto

buvus ir dabar galiojant teisin reguliavim, pasak A.Driuko, galima daryti ivad, jog i

esms taip pat nepakito ir iekinio senaties santykis su asmens subjektine teise, jo teise

12 Dambrauskait A., Vienaaliai sandoriai paveldjimo teisje: valios ireikimo forma ir teisins pasekms. Jurisprudencija. Mokslo darbai 2008 2(104); 7383 13 Vasarien D. Civilin teis: Paskait ciklas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. 14 Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Vilnius: Justitia, 2002. 15 Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262), 1.124 str.

7

teismin gynyb, teise iekin, teise pareikti iekin16. Autoriui iuo klausimu antrina ir

D.Vasarien17.

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse iliko nuostata, kad galimyb kreiptis

teism dl paeistos teiss gynimo nepriklauso nuo iekinio senaties termino, t.y. kad

pasibaigus iekinio senaties terminui inyksta tik teis paeistos teiss gynyb iekinio

tvarka, bet pati subjektin teis ir teis kreiptis teism teismins gynybos ilieka18. Toki

praktik nuosekliai formuoja ir Lietuvos teismai. Siekiant pagrsti mint nuostat, atsiranda

papildom argument, nes nagrinjant byl ne tik gali paaikti, jog iekinio senaties

terminas nepasibaigs, buvo sustabdyta ar nutraukta jo eiga, yra pagrindas termin

atnaujinti, bet taikyti iekinio senat gali nereikalauti ir skolininkas (atsakovas)19.

Akcentuotina, jog skirtingas iekinio senaties reglamentavimas neabejotinai bt

traktuojamas kaip prietaraujantis Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei Europos mogaus

teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (ETPLA Konvencija) 6 straipsnio 1

punktui, nesiejantiems teiss kreiptis teism teismins gynybos su tam tikrais terminais20.

Iliko taip pat iekinio senat reguliuojani norm imperatyvumas ir draudimas alims

susitarus pakeisti iekinio senaties terminus ir j skaiiavimo tvark21. Atsivelgiant bendr

teiss princip, kad atsisakymas teiss negalioja, Civilinio kodekso 1.126 str. 3 dalyje is

draudimas dargi sugrietintas nustatant, kad alys negali i anksto atsisakyti taikyti iekinio

senat.

Visais atvejais btina laikytis vis visuomenini santyki dalyvi bei paios

visuomens skirting interes derinimo bei pusiausvyros princip. Lietuvos Respublikos

Konstitucijos komentaro I dalyje (Valstyb ir teis. 2000. Nr. 46) teigiama, jog bdamas

biosocialin btyb, mogus yra neatsiejamas nuo kit visuomens nari socialins

aplinkos, todl negali piktnaudiauti gyta teise ar teistu interesu bei ignoruoti socialin

aplink22. Civilinio kodekso 1.2 str. 1 dalis tvirtina ir ne maiau svarb teisinio

apibrtumo princip, apimant ir draudim pasibaigus iekinio senaties terminams civilini

teisini santyki subjektams taikyti civilin atsakomyb.

16 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102. 17 Vasarien D. Civilin teis: Paskait ciklas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. 18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.126 str. 1 d., 6.241 str. 1 d. 2 p. 19 Ten pat. 20 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102. 21 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) CK 1.125 str. 12 d. 22 Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaro I dalis. (Valstyb ir teis. 2000. Nr. 46).

8

Paymtina, jog poreikis riboti teis paeist teisi gynyb pateikiant iekin tam

tikrais terminais pripastamas visose teiss sistemose, skiriasi tik io instituto konkretaus

teisinio reguliavimo bdai ir priemons (pvz., iekinio senaties termin trukm, eigos

pradios skaiiavimo kriterijai, reikalavimai, kuriems iekinio senatis netaikoma, ir pan.).

Taigi, nors kartais ir pasigirsta radikali nuomoni, kad iekinio senaties instituto apskritai

reikia atsisakyti, kad toks institutas prietarauja Konstitucijoje tvirtintam teiss teismin

gynyb principui, vis dlto Lietuvoje, A.Driuko teigimu, toks likimas iam institutui

negresia23.

Bendrai vertinant iekinio senaties teorin samprat ir teisin reikm, konstatuotina,

jog teiss doktrinoje ir teism praktikoje pripastama, kad iekinio senatis tai pozityvus

reikinys, statym leidjo numatytas atsivelgiant abiej teisinio santykio ali, taip pat

visos visuomens interesus.

1.2. Iekinio senaties taikymas statyminiu pagrindu

Nors skirtingose teiss sistemose iekinio senaties taikymo taisykls skiriasi,

iekinio senat visada taiko teismas arba kita valstybs arba visuomenin institucija, ginanti

paeistas asmen subjektines teises. Mirus iekinio senat reglamentuojani teiss norm

turinys skirtingose valstybse lm io instituto priskyrim skirtingoms teiss akoms

materialinei arba proceso teisei. Taiau i aplinkyb savaime taip pat neapibria iekinio

senaties paskirties bei esms, nes tai priklauso nuo konkretaus iekinio senaties teisinio

reguliavimo.

Lietuvos Respublikoje pripastama, kad iekinio senat reglamentuoja materialins

teiss normos, nors, suprantama, iekinio senaties taikymas visada neivengiamai susijs su

procesine iraikos forma.

Iekinio senat reglamentuojanios normos idstytos Civilinio kodekso pirmosios

knygos IV dalies VII skyriuje (Civilinio kodekso 1.1241.135 straipsniai)24. Iekinio senat

reguliuoja ir kitos Civilinio kodekso normos bei kiti statymai. Paprastai tai susij su iekinio

senaties sutrumpint termin arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti

nustatymu25 (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Iekinio

23 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102. 24 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.124 -1.135 str. 25 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.125 str. 2 d., 1.127 str. 1 d.

9

senaties terminams atitinkamai (mutatis mutandis) taikytinos ir terminus reglamentuojanios

bendrosios nuostatos (Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VI skyrius).

Paymtina, jog specialisias iekinio senaties taikymo taisykles kiti statymai gali

nustatyti tik tais atvejais, kai tai leidia Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII

skyriaus arba kitos Civilinio kodekso teiss normos, reguliuojanios iekinio senat.

Nuorodos Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje kitas Civilinio

kodekso normas ir kitus statymus, numatanius specialisias iekinio senaties teisinio

reguliavimo taisykles, padarytos iais atvejais:

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis leidia ne tik kitoms Civilinio kodekso

normoms, bet ir kitiems statymams nustatyti trumpesnius iekinio senaties terminus

(pavyzdiui, Civilinio kodekso 2.167 straipsnio 4 dalyje prekybos agento reikalavimams dl

kompensacijos iiekojimo nustatytas 1 met iekinio senaties terminas; Keli transporto

kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 met iekinio senaties terminas reikalavimams,

kylantiems dl veimo sutarties). Tuo tarpu, Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis

numato, kad Civilinio kodekso ir kiti statymai gali numatyti iimtis dl iekinio senaties

termin eigos pradios. Civilinio kodekso 1.128 straipsnis nustato, kad prievolje asmen

pasikeitimas iekinio senaties termino ir jo skaiiavimo tvarkos nepakeiia, iskyrus tada, kai

statymai nustato kitaip;

Civilinio kodekso 1.132 straipsnis leidia kitiems statymams nustatyti kitokias

sutrumpint iekinio senaties termin sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo taisykles

(pavyzdiui, Prekybins laivybos statymo 76 straipsnio 2 dalyje numatytas iekinio senaties

termino sustabdymo papildomas pagrindas jeigu iekinio sumos apskaiiavimas priklauso

nuo dispaos suraymo, iekinio senaties termino eiga sustabdoma nuo dienos, kuri

dispaeris priima nutarim dl bendrosios avarijos fakto, iki dienos, kai dispa gauna

suinteresuotas asmuo);

Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 3 punktas leidia kitiems statymams nustatyti ir

kitus reikalavimus, kuriems iekinio senatis netaikoma. Papildomus atvejus, kai tam tikriems

reikalavimams iekinio senatis netaikoma, numato taip pat ir kitos Civilinio kodekso

normos26 (pavyzdiui, Civilinio kodekso 3.42 straipsnio 4 dalis).

Nurodytais atvejais CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus normos bei kitos

CK ar kituose statymuose nustatytos iekinio senat reglamentuojanios normos tarpusavyje

konkuruoja kaip bendrosios ir specialiosios teiss normos. Specialiosios normos numatytos,

26 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262).

10

pavyzdiui, CK 3.6 straipsnyje, pagal kur CK treioji knyga gali nustatyti iimtis i bendrj

iekinio senaties atnaujinimo, sustabdymo, nutraukimo ar skaiiavimo taisykli; CK 6.16

straipsnis nustato specialias iekinio senaties termin skaiiavimo, sustabdymo ir taikymo

taisykles solidaraus reikalavimo ir solidarios prievols atvejais; Branduolins energijos

statymo 63 straipsnis nustato, kad reikalavimams dl alos atlyginimo iekinio senaties

termino eiga prasideda nuo alos atsiradimo momento ir t.t.

Kitos iekinio senat reglamentuojanios CK normos taip pat numato galimyb

iimtis i jose tvirtint iekinio senaties taikymo atskir kategorij reikalavimams taisykli

nustatyti kituose statymuose. Tokiais atvejais pirmenyb teikiama kituose statymuose

numatytoms teiss normoms.

Jeigu yra kit iekinio senat reglamentuojani statym ir CK prietaravim,

taikomos CK normos, iskyrus atvejus, kai CK pirmenyb suteikia kit statym normoms

(CK 1.3 straipsnio 2 dalis).

Iekinio senaties terminus, j skaiiavimo ir taikymo tvark reglamentuojanios

statym normos yra imperatyvaus pobdio, todl ali susitarimu j pakeisti negalima

(CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis). Taigi ali susitarimai, paeidiantys

ias imperatyvias statymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas dl

tarnybini gin, apibendrinime27 dar kart paymimos Civiliniame kodekse reglamentuotos

nuostatos, jog iekinins senaties terminai skirstomi bendruosius ir specialiuosius, arba

sutrumpintus. Bendrasis iekinins senaties terminas yra treji metai. is terminas taikomas

visiems civiliniams teisiniams santykiams, jeigu statymas nenustato kitoki, t.y. specialij

iekinins senaties termin.

Iekinio senaties speciali termin nagrinjimas privalo bti atliktas isamiai ir

nuosekliai, nes specialieji, arba sutrumpinti, iekinins senaties terminai nustatomi

atskiromis reikalavim, kylani i vairi civilini teisini santyki, rims28. Sutrumpintas

ei mnesi iekinins senaties terminas gali bti taikomas tik esant iems reikalavimams:

iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo;

iekiniams dl parduot daikt trkum;

iekiniams, pareikiamiems dl netinkamos kokybs produkcijos, taip pat dl

nekomplektins produkcijos patiekimo;

27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas dl tarnybini gin, apibendrinimas. I dalis. LVAT biuletenis Nr. 24. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://www.lvat.lt/lt/teismu-praktika/teismu-

praktikos-apibendrinimai.html], irta 2015-02-05. 28 Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.

11

iekiniams dl rangovo atlikto darbo trkum. Iekiniams dl pastat ir

rengim trkum taikomas sutrumpintas vieneri met iekinins senaties

terminas.

Tuo tarpu iekiniams, pareikiamiems dl krovini, keleivi ir bagao perveimo,

taikomas sutrumpintas dviej mnesi terminas, jeigu j pareikia siuntjas, gavjas arba

keleivis, arba ei mnesi terminas, jeigu iekin pareikia transporto organizacija.

Iekiniams, kylantiems i santyki tarp ryi organizacij ir klient, nustatomas sutrumpintas

dviej mnesi iekinins senaties terminas. Reikalavimams, kylantiems i tarptautinmis

sutartimis reguliuojam santyki, taikomi tarptautinse sutartyse nustatyti iekinins senaties

terminai. Iekinins senaties termin nustatymas yra statym leidjo prerogatyva.

Apibendrinimui tinkamas D.Mikelniens ir V.Mikelno komentaras, jog iekinin senatis

nra taikoma absoliuiai visiems santykiams29.

Akcentuotina, jog iekinio senaties termino eigos skaiiavimo taisykls,

reguliuojanios termino pradi, sustabdym, nutraukim, pratsim ir atnaujinim,

netaikomos naikinamiesiems ir gyjamiesiems materialinio teisinio pobdio terminams,

pretenziniams, garantiniams, procedriniams, taip pat procesinio teisinio pobdio

terminams.

Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dal Civilinio kodekso normos darbo

teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek j nereguliuoja specials statymai30. Todl

iekinio senat reglamentuojanios Civilinio kodekso normos mintiems teisiniams

santykiams taikomos, kai i klausim nereguliuoja specials statymai. Darbo kodekso 27

straipsnio 5 dalis31 taip pat nustato, kad iekinio senaiai reikalavimams, kylantiems i

darbo teisini santyki, taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jeigu darbo kodeksas ir kiti

darbo statymai nenumato speciali iekinio senaties taikymo taisykli.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytos kitokios iekinio

senaties taikymo taisykls nei jos nustatytos Civilinio kodekso arba kituose Lietuvos

Respublikos statymuose, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari normos

(Civilinio kodekso 1.13 straipsnio 1 dalis)32.

29 Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 30 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262). 31 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (in., 2002, Nr. 64-2569). 32 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262).

12

Iekinio senatis taikoma pagal tos valstybs teis, kuri reguliuoja civilini teisini

santyki dalyvi teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.59 straipsnis). Todl jeigu byloje ali

ginui sprsti yra taikoma usienio teis, tai i teis taikoma ir iekinio senaiai. Taikytina

teis nustatoma pagal Civilinio kodekso pirmosios knygos I dalies II skyriaus normas.

Kaip jau minta anksiau, iekinio senatis nra taikoma absoliuiai visais atvejais.

Pavyzdiui, dl vairi prieasi asmuo gali neturti galimybs pareikti iekin, nors apie

savo teiss paeidim jis inojo. Tokiais atvejais nebt pagrindo iekinins senaties terminui

priskirti ir t laiko tarp, per kur objektyviai nebuvo manoma ginti savo teisi. Tad laikas,

kuris prajo iki iekinins senaties termino sustabdymo, turt bti skaitomas iekinins

senaties termin, o laikas, kur is terminas buvo sustabdytas, j neturt eiti33. Inykus

aplinkybei, dl kurios buvo sustabdyta iekinin senatis, senaties terminas tsiasi toliau.

Paymtina, jog iekinins senaties termino sustabdymas turi bti suprantamas ne

kaip laiko sustabdymas (nes to padaryti nemanoma), o tik laiko tarpo, per kur objektyviai

nebuvo galima pareikti iekinio, neskaitymas iekinins senaties termin34.

Iekinins senaties terminas paprastai sustabdomas esant tam tikroms aplinkybms:

jeigu pareikti iekin trukd nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis

nebuvo galima ukirsti kelio (nenugalima jga - potvynis, ems drebjimas,

kitokios stichins nelaims). Btina slyga, kad asmuo apie ias aplinkybes neinot

i anksto ir neturt galimybs j ivengti, t.y. btini du kriterijai aplinkybi

neivengiamumas ir nenugalimumas;

jeigu Lietuvos Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas

(moratoriumas - karo, stichini nelaimi atveju);

jeigu iekovas arba atsakovas veikianiame Lietuvos Respublikos krato

apsaugos dalinyje, t.y. dalinyje, kuriame yra paskelbta karin padtis. Tokia situacija

galima paskelbus alyje karo padt arba atliekant faktinius karinius veiksmus,

dalyvaujant JTO kariniuose daliniuose, kurie, palaikydami taik, turi teis atlikti

karinius veiksmus;

33 Iekinio senaties svoka ir funkcijos. Iekinio senaties taikymo samprata ir slygos. Iekinio senaties termin rys. Bendrieji ir specialieji iekinio senaties terminai. Iekinio senaties termin skaiiavimas. Iekinio senaties termino eigos pradia. Iekinio senaties termino sustabdymas ir nutraukimas.. 2014. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=307]. 34 Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Vilnius: Justitia, 2002.

13

jeigu neveiksniam asmeniui nepaskirtas globjas. Kadangi pats neveiksnus

asmuo negali ginti savo paeist teisi, o t u j daro globjas, tai laikas, kol

globjas nra paskirtas, iekinins senaties termin neskaitomas.

Vis dlto, praktikoje vien i aplinkybi iekinins senaties terminui sustabdyti

nepakanka. Btina, kad jos atsirast arba egzistuot paskutiniuosius eis iekinins senaties

termino mnesius, o kai iekinins senaties terminas trumpesnis negu ei mnesiai per vis

iekinins senaties termino eig.

Nuo tos dienos, kai inyko aplinkyb, kuri buvo pagrindas sustabdyti iekinin

senat, senaties terminas tsiasi toliau, likusi termino dal prailginant iki ei mnesi, o

jeigu iekinins senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai iki viso iekinins

senaties termino.

Paymtina, jog iekinins senaties termino nutraukimas tai termino, sujusio iki

tam tikr aplinkybi atsiradimo, eigos nutraukimas ir jo neskaitymas iekinins senaties

termin35. Iskyrus aplinkybes, dl kuri terminas nutrko, iekinins senaties termino eiga

prasideda i naujo.

iuo aspektu (elementu) termino nutraukimas ir skiriasi nuo jo sustabdymo, nes nra

skaitomas jau sujs terminas. Be to, nutraukus termin, jo eiga prasideda i naujo, o

sustabdius termin, jis pasibaigus sustabdymui, tsiasi toliau.

Iekinins senaties termino nutraukim gali slygoti tam tikros aplinkybs:

Iekinio pareikimas nustatyta tvarka. Iekinins senaties termin nutraukia

iekinio pareikimas, kai buvo laikytasi inybingumo, statymo nustatytos

iankstins iki teismins gino nagrinjimo tvarkos bei kit iekinio pareikimo

taisykli. Taiau teismingumo taisykli paeidimas negali bti laikomas iekinio

pareikimo nustatytos tvarkos paeidimu. Jeigu iekininis pareikimas buvo

grintas iekovui, tai tokie veiksmai iekinins senaties termino eigos nenutraukia.

Jos nenutraukia taip pat iekinio, kur teismas paliko nenagrintu, pareikimas. Jeigu

teismas nenagrinja baudiamojoje byloje pareikto iekinio, tai prie iekinio

pareikim prasidjs iekinins senaties terminas tsiasi toliau nuo nuosprendio,

kuriuo iekinys paliktas nenagrintas, siteisjimo dienos. Pareikus iekin,

iekinin senatis nutraukiama tiktai t asmen atvilgiu, kurie nurodyti iekininiame

pareikime kaip atsakovai. Kit asmen atvilgiu iekinin senatis laikoma nutraukta

t dien, kada buvo pateiktas atitinkamas pareikimas ir jeigu jis buvo priimtas.

35 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis. Vilnius: Justitia, 2003.

14

Jeigu byla sustabdoma, iekinins senaties eiga prasideda i naujo nuo jos

sustabdymo dienos;

Jeigu pareigotas asmuo atlieka veiksmus, liudijanius asmen pripastant

skol.

Galimyb atnaujinti iekinins senaties termin yra, jeigu jis buvo praleistas dl

svarbios prieasties. statymas nepateikia svarbi prieasi srao. Ar prieastis svarbi, savo

nuoira turi sprsti teismas ir arbitraas. is klausimas turi bti sprendiamas kiekvienu

atveju atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes. Tokiomis prieastimis gali bti

pripainta iekovo ilgalaik komandiruot, stauot, liga, neinojimas, kas yra

atsakovas36.

Ilgalaikje perspektyvoje A.Driukas velgia senaties terminio taikymo pokyius ir

tendencijas anot autoriaus, siekiant velgti ilgalaik senaties termino instituto raidos

perspektyv, atsivelgiant civilini teisini santyki dinamik, tobuljant visuomens

reikini teisin reguliavim, augant visuomens nari vietimo lyg, nauj technologij

diegim, vis didesn poreik teisiniam apibrtumui ir visuomens stabilumui, daugiau

argument netgi sulaukt ivada, kad, nekvestionuojant paios teiss teismin gynyb,

gerokai didesn tikimyb, jog teisinmis priemonmis bus skatinamas kuo greitesnis paeist

teisi gynimas, pavyzdiui, trumpinant iekinio senaties terminus37.

1.3. Iekinio senaties taikymo problematika

Nors 2000 m. Civilinio kodekse reglamentuojant civilinius teisinius santykius ypa

pabriamas visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principas38, bt per drsu

teigti, kad iekinio senaties institutas riboja ar varo asmens teis gauti teismin gynyb, t. y.

realizuoti teis iekin materialine teisine prasme, neatsivelgiant jokius terminus. Taip

plaiai nra interpretuojamas taip pat ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi

apsaugos konvencija konvencijos 6 straipsnis, reikalaujantis tik realios galimybs kreiptis

teism utikrinti teismin gynyb39. Vargu ar bt galima valstyb apkaltinti formaliu

poiriu asmens paeist teisi teismin gynyb, jei iekin teismas atmest dl

pasibaigusio deimties, trej met ar dar trumpesnio iekinio senaties termino, nes teis

36 Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 37 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102 38 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) 1.2 str. 1 d. 39 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987);

15

kreiptis teism ir ginti paeist teis asmeniui suteikiama neatsivelgiant tai, ar terminas

pasibaigs40. Tiesa, iekinio senat vertinant atsietai nuo kit visuomens reikini bei

vertybi, galima ivada, jog iekinio senatis tai dar viena klitis (iskyrus, pvz., nustatyt

kreipimosi teism formos ir turinio reikalavim, iankstins gino sprendimo ne teisme

tvarkos laikymosi, yminio mokesio ir pan.) ginti paeistas teises teisme. Taiau teiss

literatroje jau ne kart rayta ir argumentuota, kad n viena teis nra ir negali bti

absoliuti41. Tai pasakytina ir apie asmens teis teismin paeistos teiss gynyb.

Apvelgus iekinio senaties termino taikymo aspektus vertinant senaties termin

samprat, konstatuotina, jog iekinio senaties terminas turt bti traktuojamas kaip

statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises

pareikdamas iekin. I ios svokos kyla tam tikr dviprasmybi nustatyta, jog iekinio

senaties terminas neturt bti traktuojamas kaip laikas, per kur asmuo turi kreiptis teism

dl paeistos teiss gynimo. Pagrindin iekinio senaties termino taikymo asmens teisins

gynybos kontekste paskirtis apriboti teisminio (priverstinio) valstybs vardu vykdomo

paeistos teiss ar intereso gynim. ia teismine priemone tikimasi skatinti nukentjusij

al imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo paeistas teises tokiu bdu sumainant

teisinio neapibrtumo, atsirandanio kilus ginui dl subjektins teiss, neigiam poveik

civilinei apyvartai. Paaikjo, jog nors skirtingose teiss sistemose iekinio senaties taikymo

taisykls ir skiriasi, iekinio senat visada taiko teismas arba kita valstybs arba visuomenin

institucija, ginanti paeistas asmen subjektines teises. Lietuvoje pripastama, kad iekinio

senat reglamentuoja materialins teiss normos, o pagrindins iekinio senat

reglamentuojanios normos idstytos Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII

skyriuje. Paymtina, jog iekinio senat reguliuoja ir kitos Civilinio kodekso normos bei kiti

statymai praktika liudija, jog paprastai tai susij su iekinio senaties sutrumpint termin

arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti nustatymu. Iekinio senaties

taikymo problematika atsiskleidia iekinio senat vertinant atsietai nuo kit visuomens

reikini bei vertybi tokiu bdu perasi ivada, jog iekinio senatis tai dar viena klitis

ginti paeistas teises teisme. Vis dlto, tokiu atveju tikslinga vertinti teigin, jog n viena

teis nra ir negali bti absoliuti.

40 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 89102 41 Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999.

16

II. ASMENS KONSTITUCIN TEIS SUBJEKTINI TEISI

TEISMIN GYNYB

Teis teismin gynyb neginijamai laikoma iuolaikins civilizuotos visuomens

socialine vertybe. i teis tvirtinta 1948 m. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 8 str.,

1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 2 str. 3 dalyje, 1950 m. Europos

mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje, 2000 m. Europos

Sjungos pagrindini teisi chartijos 47 str42. i teis taip pat tvirtinta nacionaliniuose teiss

aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso 5

straipsnyje, Lietuvos Respublikos teism statymo 4 str. 43

Akivaizdu, jog teis teismin gynyb saugoma ir tarptautiniu (skaitant regionin) ir

nacionaliniu lygiu, be to, nacionalin teis suteikia iai teisei konstitucin rang. Manytina,

jog teisei teismin gynyb suteikiama tokia svarba todl, kad ji yra instrumentas apginti

paeistas ar ginijamas teises ar statymo saugomus interesus, kurie yra laikomi tikraisiais

griais44. i teis suteikiama nepriklausomai nuo to, ar tok paeidim padar valstyb,

veikdama per savo institucijas, pareignus, kiti vieosios teiss subjektai ar bet kokie privats

asmenys ir sukelia valstybei pozityvi pareig utikrinti jos gyvendinim. Dl to, kad yra

instrumentas teisi ir statymo saugom interes gynimui, taip pat dl teisminio gino ir

proceso specifikos, ypa dl visada esam prieing interes, teiss teismin gynyb

aktualumas nemaja, ji danai tampa mokslinio tyrimo objektu.

2.1. Asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin prigimtis

Asmens konstitucins teis tvirtinta tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu

lygmeniu. ios tarptautinio ir nacionalinio lygmens nuostatos utikrina kiekvieno asmens,

kurio subjektins teiss ar teistas interesas buvo paeisti, teis kreiptis teism atkurti

pusiausvyr ir paeistas teises. Darytina prielaida, kad tokios teiss egzistavimas pats

savaime nesuponuoja ios teiss absoliutumo. Nereikia pamirti reliatyvumo, kuris

neabejotinai sietinas su kiekviena subjektine teise. Nors, aiku, galimas ir kardinaliai

42 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija (Valstybs inios. 2006. Nr. 68-2497). 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987). 2000 m. Europos Sjungos Pagrindini teisi chartija 43 Lietuvos Respublikos Konstitucija (Valstybs inios, 1992, Nr. 33 1014); Lietuvos Respublikos Teism statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 1994, Nr. 46-851); 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. (Valstybs inios, 2002.04.06, Nr.: 36, Aktuali redakcija 2015.01.01). 44 Poka D., 2007. Asmens teis teismin gynyb ir jos gyvendinimo probleminiai aspektai Lietuvos administraciniuose teismuose.

17

prieingas teiginys, kad teis teismin gynyb yra absoliuti ir visoks jos ribojimas paeidia

konstitucines asmens teises. Taiau ms giliu sitikinimu, toks poiris yra visikai

nepagrstas ir vienpusis, nes vertinama tik viena medalio pus, t. y. mogus, kurio teiss

paeistos, ir visikai neatsivelgiama teism uimtumo ir byl perkrautumo problem. ios

teiss ribojimas nepateisinamas tik tuo atveju, kai ikiteismins procedros sprendimas yra

galutinis ir neskundiamas. Minti teiginiai konstatuojami Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos alos,

padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo

3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos

Konstitucijai45, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d.

nutarime Dl kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij

santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams46. Akivaizdu, jog teis

teismin gynyb yra reliatyvi.

Lietuvos Aukiausiasis Teismo teigimu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje

tvirtinta teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism

bet kokiu bdu. Kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism realizuojama tam

tikra statym nustatyta tvarka. Tokios procesins tvarkos gyvendinim nustato specials

statymai Civilinio proceso kodeksas ir kiti statymai. Kiekvienam besikreipianiam teism

i tvarka yra privaloma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu,

kiekvienas asmuo gyvendindamas savo teises turi ir atitinkamas pareigas, t.y. laikytis

statym. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis teism suinteresuotam asmeniui gali

sukelti tik tuomet, jeigu i teis bus gyvendinama laikantis statym nustatytos tvarkos ir

slyg. Asmuo, pareikiantis iekin, privalo tinkamai surayti iekinio pareikim, aikiai

suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind. Nesant iekinio dalyko ar pagrindo, teisminis

nagrinjimas negalimas, nes nra teisminio nagrinjimo dalyko.47

Neabejotina, jog kaip pagrstai nurodo prof. E.Lauikas, kad Konstitucijos 30

straipsnyje nurodyta teis teismin gynyb implikuoja tik galimyb turti toki teis, kitaip

45 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Valstybs inios, 2000, Nr. 541588); 46 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarime Dl kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams (Valstybs inios. 2004, Nr. 1816708, 2004, Nr. 186). 47 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis c. b. M. Jankauskas v. Jonavos rajono emtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999.

18

tariant, tai tik vienas i asmens teisnumo element, nes paiame straipsnyje numatyta ne pati

subjektin teis, bet, pasikartosime, galimyb48.

Paymtina, jog tinkamas asmens teismins gynybos galimybs gyvendinimas

priklauso nuo to, ar asmuo kreipiasi teism statymo nustatyta tvarka ar ne. taigi

vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu minta teis teismin gynyb yra objektyviai ir

pateisinamai ribojama, ir is ribojimas pasireikia teiss kreiptis teism prielaidomis49 ir ios

teiss gyvendinimo slygomis50. Tad yra visikai aiku, kad teis teismin gynyb yra tik

santykikai absoliuti, konkreiai imant galimyb turti nealik teism kilusiam ginui

isprsti, ir taip a fortiori pasireikia ios teiss reliatyvumas51.

2.2. Asmens teiss teisinis reglamentavimas

Teis teismin gynyb kaip viena svarbiausi mogaus teisi yra tvirtinta

nacionaliniu, tarptautiniu ir virnacionaliniu regioniniu (ES) lygiu.

Svarbiausias nacionalinis teiss aktas, tvirtinantis i teis, yra Lietuvos Respublikos

Konstitucija. Konstitucijos 30 str. konstatuojama, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir

laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.52. ia nuostata i esms yra tvirtintas

teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suteikia asmeniui ar

institucijai teis ginti savo teises ir laisves teismine tvarka nuo kit asmen ir nuo neteist

valstybs institucij ar pareign veiksm. i teis yra konstitucinio teisins valstybs

principo bei teisingumo gyvendinimo slyga. Ji negali bti ribojama, jos negalima atsisakyti.

Be kita ko, j garantuoja valstyb. Kalbant apie ios teiss laisv gyvendinim, reikia

paminti tai, kad tam tikros statymo leidjo numatytos ios teiss gyvendinimo slygos

(tvarka) nelaikytinos ios teiss apribojimu. Taiau toks reglamentavimas turi atitikti teisinio

aikumo reikalavim. statym leidjas turi aikiai ir nedviprasmikai nurodyti, kaip ir kok

teism reikia kreiptis. Numatyta privaloma neteisminio (ikiteisminio) gino nagrinjimo

tvarka negali paneigti absoliuios asmens teiss gintis teisme, t.y. turi bti garantuojama

galimyb kreiptis teism iais atvejais:

jei nepavyko gino isprsti ne teismo tvarka ar priimtas sprendimas vienos i

ali netenkina

48 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis. Vilnius: Justitia, 2003. 49 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.1 str.; Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 str. 2

d. 1, 36 p. 50 Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 7 p., 137 str. 2 d. 2 p., 137 str. 2 d. 8 p., 111 str.,

135136 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str.. 51 Zaksait, S., Bron M. 2008. Teis apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim kaip pamatin konstitucin teis. Teis. 66 (2). 52 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014 (1992-11-30).

19

ikiteisminis gino nagrinjimas negalimas dl kitos gino alies kalts.

Teis gynyb taip pat numatyta Teism statymo 4 straipsnyje: Lietuvos

Respublikos pilieiai turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi Lietuvos Respublikos

Konstitucijoje ir statymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse tvirtintas j teises

ir laisves. statym numatytais atvejais jie turi teis gauti valstybs garantuojam teisin

pagalb53. Usienieiai bei asmenys be pilietybs turi tokias paias teises teismin gynyb

kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai, jeigu kitaip nenustato statymai ir Lietuvos Respublikos

tarptautins sutartys. Teis teismin gynyb taip pat turi mons, staigos, organizacijos

bei kitos institucijos.54 i nuostata aikiai pabria ios teiss universalum, numatyta, kad

teis ginti savo teises ir laisves turi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintos gan abstrakios principins nuostatos,

kurios yra detalizuojamos kitais teiss aktais. Administracini byl teisenos statymo 3

straipsnio 1 dalyje raoma, kad administracinis teismas sprendia ginus dl teiss vieojo

administravimo srityje55. To paties statymo 5 straipsnyje yra konstitucinio teisins gynybos

principo iraika administraciniame procese: Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis

statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis

arba statym saugomas interesas (1 dalis). Atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja

(2 dalis). Numatytas subjekt ratas, kuris gali naudotis ia teise administraciniame procese,

i esms apimantis tiek fizinius, tiek juridinius, tiek privaius, tiek vieuosius asmenis.

Yra daugyb tarptautins teiss akt, tvirtinani i teis bei pabriani jos

absoliutum. Pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija

(ETK 13 straipsnis: Kiekvienas, kurio teiss ir laisvs, pripaintos ioje Konvencijoje, buvo

paeistos, turi teis pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu,

ar tai padar einantys oficialias pareigas asmenys), Visuotin mogaus teisi deklaracija (8

straipsnis: Kiekvienas, jei yra paeistos konstitucijos ar statymo jam suteiktos pagrindins

teiss, turi teis jas ginti kompetentinguose nacionaliniuose teismuose) ir kt.

Virnacionaliniu lygiu i teis tvirtinantys teiss aktai yra ES Pagrindini teisi

chartija (47 str.: Kiekvienas asmuo, kurio teiss ir laisvs, garantuojamos Sjungos teiss, yra

paeistos, turi teis veiksming j gynyb teisme iame straipsnyje nustatytomis slygomis.

Kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieai ir teisingai

inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. Kiekvienas asmuo

53 Lietuvos Respublikos teism statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 1994, Nr. 46-851) 54 Ten pat. 55 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas. (Valstybs inios., 1999, Nr. 13-308. Aktuali redakcija 2014-07-17).

20

turi turti galimyb gauti teisin pagalb, bti ginamas ir atstovaujamas)56. Europos

Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kart pasisaks, kad teis teismin gynyb yra

bendrasis Bendrijos principas, utikrinantis asmeniui teis ginti teisme savo interesus, kuriuos

paeidia valstybins valdios aktas.

Teiss kreiptis administracin teism gyvendinimo prielaida yra paties asmens

subjektyvus manymas, kad jos teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti. Taiau yra ir

tam tikr ilyg, kai ginamos asmens teiss ir (ar) laisvs kreipiantis teism dl vieo

intereso paeidimo. iuo atveju prielaida kreiptis teism kyla ne i asmens subjektyvaus

sitikinimo, bet i poreikio ir netgi pareigos apginti tai, kas visuomenei reikminga.

Teis teismin gynyb apima ne tik teis kreiptis pirmosios instancijos teism, bet

ir galimyb apsksti io teismo baigiamj akt bent vienam auktesns instancijos teismui.

Taigi, apima byl proces tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teisme. Teis inicijuoti

pirmosios instancijos teismo sprendimo / nutarties perirjim jos teistumo, pagrstumo

atvilgiu yra viena svarbiausi bet kokio proceso teisi.

Dert pabrti, kad teis pasinaudoti teismine gynyba nra tapatu teisei skunde

(prayme) pateikt reikalavim patenkinim. Dl skundo (praymo) pagrstumo visuomet

sprendia teismas atsivelgdamas materialin teisin santyk bei pateiktus rodymus. Taigi

Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnis57 suteikia asmeniui galimyb ginti savo

teises (interesus) teisme, rodinti savo ties, taiau galutinis teismo sprendimas priklauso

nuo daugelio aplinkybi, o ne nuo pasikreipusio teism asmens nor.

2.3. Asmens teiss kreiptis administracin teism realizavimo slygos

Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymo 22 str. 1 dalis58 suteikia

galimyb tiek fiziniam asmeniui ar j grupei, tiek juridiniam asmeniui, neturiniam juridinio

asmens teisi pateikti teismui skund (praym) dl vieojo ar vidaus administravimo

subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), tiek ir kitiems vieojo

administravimo subjektams, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo

tarnautojus, pareignus, staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi

interesai yra paeisti.

56 ES Pagrindini teisi chartija (2010/C 83/02). Interaktyvus. Prieiga internete: [http://europa.eu/legislation_summaries/justice_freedom_security/combating_discrimination/l33501_lt.htm],

irta 2015-02-05. 57 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas. in., 1999, Nr. 13-308. Aktuali redakcija 2014-07-17. 58 Ten pat.

21

Pasak J.Pauaits Kulvinskiens, tokiu reguliavimu skatinamas dviprasmikumas

ir neaikus i norm santykis59, kadangi Administracini byl teisenos statymo 5 str. 1

dal laikant bendrja nuostata, apibriani bendrsias slygas kreiptis teismins gynybos

administracin teism, o to paties Administracini byl teisenos statymo 22 straipsnio 1 dal -

lex specialis, taikytina bendrojoje administracinje gin dl teiss teisenoje, tai teisinis

alogizmas, kai bendrosios normos reguliavimas yra siauresnis nei specialiosios. Tai

vertinama kaip teiskros proceso trkumas. Taigi, pasak J.Pauaits Kulvinskiens,

reikt vadovautis ABT 5 straipsnio 1 dalimi kaip pagrindine norma, apibriania asmens

teis kreiptis teismins gynybos administracin teism60.

Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojamos

specialiosios slygos, kurioms esant galima teismin gynyba administraciniame teisme.

Mintas Administracini byl teisenos statymo straipsnis savo konstrukcija panaus

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyt nuostat, sakani, jog kiekvienas

suinteresuotas asmuo turi teis nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta ar

ginijama jo teis arba statym saugomas interesas61. Taiau civiliniame procese aikumo

suteikia Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis, kuriame nurodoma, jog Civilinio proceso

kodekso tvarka ginamos tik materialins subjektins teiss ir statym saugomi interesai, o

Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 dalyje apibriama, i koki materialini santyki gali bti

kildinamos materialins subjektins teiss.

Kaip jau minta anksiau, asmens teis teismin gynyb grindiama Administracini

byl teisenos statymo 5 str. 1 d. formuluote, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi

teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo

teis arba statym saugomas interesas62 detalizuoja specialisias slygas, kurioms esant

galima teismin gynyba administraciniame teisme. Tokiu atveju tikslinga iskirti dvi

prielaidas:

besikreipianio asmens suinteresuotumas

jo teiss ar statym saugomo intereso paeidimas.

Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo reikalavimas nevienodai

reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys asmenys nra tiesiogiai

59 Pauait Kulvinskien J. 2005. Monografija: Administracin justicija: teorija ir praktika Vilnius: Justitia, 2005. 60 Ten pat. 61 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas. in., 1999, Nr. 13-308. Aktuali redakcija 2014-07-17. 62 Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 1999, Nr. 13-308);

22

suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen kreipimasis kit asmen praymu

teismins gynybos.

Identifikavus asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin

prigimt paaikjo, jog teis teismin gynyb neginijamai laikoma iuolaikins civilizuotos

visuomens socialine vertybe. Teis teismin gynyb vertinama kaip instrumentas, kuriuo

suteikiama galimyb apginti paeistas ar ginijamas teises ar statymo saugomus interesus,

kurie yra laikomi tikraisiais griais. Paaikjo, jog teis teismin gynyb yra tik santykikai

absoliuti, konkreiai vertinant galimyb turti nealik teism kilusiam ginui isprsti, ir

taip a fortiori pasireikia ios teiss reliatyvumas. Asmens teis teisin gynyb kaip viena

svarbiausi mogaus teisi yra tvirtinta nacionaliniu, tarptautiniu ir virnacionaliniu

regioniniu (ES) lygiu. Svarbiausias nacionalinis teiss aktas, tvirtinantis i teis, yra

Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos 30 straipsnyje yra raoma, kad

asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.. ia

nuostata i esms yra tvirtintas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas,

kuris suteikia asmeniui ar institucijai teis ginti savo teises ir laisves teismine tvarka nuo kit

asmen ir nuo neteist valstybs institucij ar pareign veiksm. Virnacionaliniu lygiu i

teis tvirtinantys teiss aktai yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencija, ES Pagrindini teisi chartija. Vertinant ios teiss realizavimo slygas,

konstatuotina, jog teis pasinaudoti teismine gynyba nra tapatu teisei skunde (prayme)

pateikt reikalavim patenkinim. Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo

reikalavimas nevienodai reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys

asmenys nra tiesiogiai suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen

kreipimasis kit asmen praymu teismins gynybos.

23

III. IEKINIO SENATIES TAIKYMAS ASMENS KONSTITUCINS

TEISS SUBJEKTINI TEISI TEISMIN GYNYB KONTEKSTE:

PROBLEMATIKA IR GEROJI PRAKTIKA

3.1. Iekinio senaties taikymo problematika teismins gynybos aspektu

Teisini santyki, i kuri kilo ginas, identifikavimas reikia ir tai, kad taikant

iekinio senaties ar individuali administracini akt apskundimo terminus ie ginai neturi

bti sutapatinti ir iimtinai priklausomi vienas nuo kito. Turi bti iskirtas gino dl

individualaus administracinio akto galiojimo savarankikumas tais atvejais, kai jis siterpia

civilins subjektins teiss gyvendinimo srit ir gin tarp dviej ar daugiau civilins teiss

subjekt. Tokiais atvejais ginas dl individualaus administracinio akto galiojimo su vieojo

administravimo subjektu turi savarankik prasm, skaitant ir galim valstybs atsakomyb

dl neteisto individualaus teiss akto primimo. Tuo tarpu civilins teiss atvilgiu tarp keli

civilini subjektini teisi turtoj ginas turi bti nagrinjamas taikant jam Civiliniame

kodekse nustatytus iekinio senaties terminus.

Paymtina, jog siekiant potenciali problem prevencijos, iekinio senaties

termin taikymo atvilgiu turi bti utikrintas ne tik formalus, bet ir faktinis civilini teisi

turtoj lygiateisikumas63. Civiliniam ginui tarp dviej lygiateisi subjekt dl lygiaveri

teisi turi bti taikomi iekinio senaties terminai.

Iekinio senaties terminu numatytos galimybs kreiptis valstybs institucij dl

priverstinio savo teiss gynimo neturi trumpinti tas faktas, kad kito asmens atvilgiu yra

priimtas individualus administracinis aktas, nes iekinio senaties normos, kurios savo

prigimtimi yra imperatyvios, nenumato tokio pagrindo sutrumpinti iekinio senaties termin.

Iekinio senaties taikymo problemini aspekt kontekste S.Avia paymi, jog

prieastys, dl kuri daniausiai asmens teis iekinio patenkinim ribojama iekinio

senatimi, , iki iol lieka neaikios64. Pagrindin iekinio senaties instituto traukimo

teiss sistem prieastis - aplinkyb, kad paeist teisi gynyba pateikiant iekin tiesiogiai

susijusi su valstybs prievartos priemoni taikymu teiss paeidjui. Vis dlto net ir teiss

paeidjas turi teis tiktis, kad, prajus tam tikram laikui, santykiai tarp jo ir paeidjo taps

teisikai apibrti. Jokiais terminais neapribota valstybs prievartos skolininkui grsm

63 Avia S., 2011. Iekinio senaties norm taikymas bendrosios kompetencijos teismuose, kai gino nagrinjimas yra susijs su individualaus administracinio akto ginijimu. Teiss problemos. 2011. Nr. 3 (73) ISSN 1392-1592 64 Ten pat.

24

paeist teisini santyki stabilum, stabdyt civilini teisini santyki raid. Kita vertus,

netgi atsakomyb u gerokai pavojingesnius teiss paeidimus, pavyzdiui, nusikaltimus,

paprastai ribojama tam tikrais terminais. Civilini teisini santyki dalyviams turi bti

garantuojama, jog, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins teiss teismine tvarka

negals bti nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Manytina, jog jei asmuo,

kurio teis paeista, ilg laik delsia pareikti iekin skolininkui ir j pareikia pasibaigus

iekinio senaties terminui, tai paprastai reikia, jog pats kreditorius arba nesitikins teiss

egzistavimu ar jos paeidimu, arba asmens interesas nra toks reikmingas, kad nusvert

abejones dl iekinio pareikimo. Prieinga teisinio santykio alis ir kiti civilini teisini

santyki dalyviai gali pagrstai tiktis, jog toks asmuo arba atsisako savo teiss, arba nemano,

jog jo teis yra paeista. ia mieganios teiss doktrina, aikinant iekinio senaties instituto

paskirt, danai vadovaujamasi ir teism praktikoje65.

Konstatuotina, jog socialiniu poiriu tokiais atvejais tikslingiau pareikt iekin

atmesti, nei taikyti teisin prievart skolininko atvilgiu. Stabili civilin apyvarta

konkretizuoja asmen teises ir pareigas bei skatina greitai sprsti ikilusius ginus. Pagaliau

iekinio senaties institutas skatina teisini santyki subjekt aktyvum gyvendinant j

tarpusavio teises ir pareigas, sutartin drausm bei abipus prievoli vykdymo kontrol. Kad

tarp konflikto ali kuo greiiau bt atkurta teisin taika, tiesiogiai suinteresuota ir

visuomen. ia prasme statymuose nustatyti teiss gynyb gyvendinimo terminai siejasi su

civilinio proceso jau ikeltoje civilinje byloje koncentruotumo idja, nes kiekvienas teisinis

konfliktas yra rimtas asmen santyki ir civilins apyvartos paeidimas, kiekviena tokio

konflikto diena didina antagonizm, kuris pleiasi ir kit asmen atvilgiu, todl protinga

visuomen turt siekti kuo greiiau iuos konfliktus paalinti66.

Ilgas laikotarpis nuo teiss paeidimo iki teiss gynyb gyvendinimo tai ir

sunki nata ekonomini santyki pltotei, nes kilus ginui apribojama turto, dl kurio

ginijamasi, civilin apyvarta [...], o turto aldymas sudaro tiesiogines prielaidas

nacionaliniam turtui mati67 . Iekinio senaties instituto traukimo civilins teiss sistem

tikslingum pateisina ir kiti veiksniai. Vienas i pagrindini civilinio proceso tiksl greta

asmen subjektini teisi gynimo yra tinkamas statym taikymas nustatytoms byloje

65 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-856/2000. 66 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis. Vilnius: Justitia, 2003 67 Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Vilnius: Justitia, 2002.

25

faktinms aplinkybms, t. y. materialiosios tiesos byloje nustatymas68. Taiau apie kok

grynj teisingum galima kalbti, jeigu rodymai apie praeityje egzistavusius faktus

pradedami rinkti po keli ar keliolikos met. Po ilgesnio laikotarpio rodym vert maja

arba rodymai visikai prarandami, taigi kyla pavojus, kad bylos aplinkybs bus nustatytos

netiksliai. Tai, be jokios abejons, sunkina rodinjimo proces ir tiesos nustatym byloje.

Teiss teismin gynyb apribojimas terminais skatina dl teiss paeidimo nukentjusi al

kreiptis teism kuo operatyviau, sudaro galimyb lengviau rodyti teiss priklausymo bei

paeidimo faktus bei atkurti teistus interesus. Kita vertus, tokiais atvejais lengviau nuo

iekinio gintis taip pat ir atsakovui, nes, tikdamasis galimo iekinio statymuose nustatyt

termin, jis yra suinteresuotas isaugoti gynimosi nuo potencialaus reikalavimo priemones.

Nesant iekinio senaties bt paeistos atsakovo teiss, nes skolininkas ne visada gali i

anksto vertinti btinum isaugoti ar surinkti tam tikrus rodymus

Paymtina, jog iekini senaties terminai civiliniams, administraciniams ir

drausminiams procesams vairiose jurisdikcijose taip pat labai skiriasi. Transparency

international ekspert teigimu, daniausiai civilinse bylose skirtingiems nusiengimams

taikomi skirtingi senaties terminai, o kai kuriais atvejais, tokiais kaip Ispanijos, laikotarpiai

atskiruose regionuose yra skirtingi69.

Praktika byloja, jog ginai tarp moni ar tam tikri komerciniai ginai taip pat gali

turti savo senaties terminus. Tarptautin praktika byloja, jog daugelyje valstybi senaties

terminai civiliniams teismo procesams daugumos paeidim atveju gali bti nuo trij iki

penkeri met. Pavyzdiui, Ispanijoje senaties terminas civiliniams teismo procesams prie

vieojo administravimo institucijas bei civilins teiss paeidimams yra vieneri metai po to,

kai buvo vykdytas iekin slygojs nusiengimas. Tai yra ypa trumpas laikotarpis. Tokiose

valstybse, kaip Austrija, Estija, Suomija, Graikija, Slovakija ir Slovnija egzistuoja

absoliutus laikotarpis, taip pat vadinamas statymini teisi panaikinimu pasibaigus

konkreiam galutiniam terminui (angl. statutes of repose), kuris gali bti nuo 10 iki 30 met.

Iekinio senaties termino laikotarpis administraciniams ir drausminiams procesams

svyruoja nuo trij mnesi iki eeri met. Iekinio senaties taikymo atvilgiu problema yra

68 Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102. 69Transparency International. 2011. Laikas baigsi: senaties terminai ir baudiamasis persekiojimas u korupcij ES alyse narse. Interaktyvus. Prieiga internete: [http://transparency.lt/media/filer_public/2013/01/22/timed_out_laikas_baigesi_1.pdf], irta 2015-01-20.

26

ta, jog nors rasta ir nedaug rodym, kai kurie tyrjai paymi, kad trumpesnis laikotarpis gali

bti klitis asmens teisei teismin gynyb ir drausmin gynyb.

3.2. Teismin gynyba bei iekinio senaties taikymas: gerosios praktikos pavyzdiai

Efektyvi teisin gynyb esant asmens subjektini teisi paeidimui ir su juo

susijusius nusikaltimus lemia ne vien tik iekinio senaties termino trukm, bet greiiau

sveika tarp io termino ir jo sustabdymo bei nutraukimo pagrind bei bendrasis teisminis

veiksmingumas. Vis dlto, tarptautins praktikos kontekste galima velgti tam tikr gerosios

praktikos atvej ir sprendim, kurie slygojo efektyvi asmens teisin gynyb susidrus su

iekinio senaties termino taikymu:

Lankstumas nustatant senaties termin pradi: pavyzdiui, civilinje

teisje pareiga atlyginti al atsiranda i karto j padarius, senaties laikotarpis

daniausiai prasideda paeidimo vykdymo dien. Taiau daugelis Europos

jurisdikcij gyvendina mechanizmus, slygojanius vlyvus asmens subjektini

teisi paeidim atvej atskleidimus.

Labai ilgi absoliuts senaties terminai arba j nebuvimas: Kai kuri

jurisdikcij teisje nra absoliui senaties termin laikotarpi. Suderinus tai su

visapusika sustabdymo ir nutraukimo pagrind sistema bei tinkamais santykiniais

iekini senaties laikotarpiais, teismo proces nutraukimo dl senaties termin rizika

ilieka labai maa.

Prioriteto suteikimas teismo procesams, kuri senaties terminas artja

prie pabaigos: pavyzdiui, senaties terminai Portugalijoje netaikomi beveik jokiems

teismo procesams.

Senaties termino sustabdymas ar nutraukimas, kuomet kaltinamasis

vykdo dar vien nusikaltim Austrijoje iekini senaties termino laikotarpiai yra

sustabdomi, jei kaltinamasis pirmojo nusikaltimo senaties termino laikotarpiu

vykdo dar vien tokio paties pobdio nusikaltim. Kai kuriose kitose valstybse

senaties terminas iuo atveju yra nutraukiamas. Tai reikia, kad kaltinamasis turi

gerbti statym vis senaties termino laikotarp tam, kad teismo procesas galt bti

nutrauktas remiantis senaties teise. Dl ios prieasties, manoma, kad yra tinkama,

jog kaltinamasis negali bti teisiamas jei pagrst laikotarp elgsi laikydamasis

statym. Austrijoje is senaties termino sustabdymo pagrindas slygoja maesn

byl, nutraukt taikant iekinio senaties termin, skaii. Tai taip pat reikia, kad

27

atvejai, kai pritaikomas senaties terminas, laikomi priimtinais dl to, kad

kaltinamasis paklsta statymui vis senaties laikotarp.

Informacijos ir statistini duomen prieinamumas Kai kuriose valstybse,

tokiose, kaip Vengrija, Airija, Latvija ir Portugalija, yra prieinama detali statistika.

i informacija yra ypa vertinga tuomet, kai pateikia informacij ne tik apie teismo

proces, nutraukt remiantis senaties terminu, skaii, bet taip pat apie j

nutraukimo prieastis, kaip, pavyzdiui, Portugalijos atveju. Airijoje statistiniai

duomenys apie tai, kodl teismo procesai nebuvo tsiami, gali bti lengvai prieinami

Prokuratros vadovo svetainje. Lengvas prijimas prie duomen yra didel pagalba

vardijant bei nustatant trkumus.

Aptarus iekinio senaties taikymo problematik asmens asmens konstitucins teiss

subjektini teisi teismin gynyb kontekste, nustatyta, jog prieastys, dl kuri daniausiai

asmens teis iekinio patenkinim ribojama iekinio senatimi, iki iol lieka neaikios. Nors

pagrindin iekinio senaties instituto traukimo teiss sistem prieastis - aplinkyb, kad

paeist teisi gynyba pateikiant iekin tiesiogiai susijusi su valstybs prievartos priemoni

taikymu teiss paeidjui, paymtina, jog net ir teiss paeidjas turi teis tiktis, kad,

prajus tam tikram laikui, santykiai tarp jo ir paeidjo taps teisikai apibrti. Nustatytas

esminis iekinio senaties terminas - civilini teisini santyki dalyviams iki iol

negarantuojama, jog, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins teiss teismine

tvarka negals bti nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Siekiant potenciali

problem prevencijos, iekinio senaties termin taikymo atvilgiu turi bti utikrintas ne tik

formalus, bet ir faktinis civilini teisi turtoj lygiateisikumas. Kitas, tarptautiniu mastu

akivaizdus, Lietuvos Respublikos taikom iekinio senaties termin probleminis aspektas -

trumpesnis laikotarpis gali bti klitis asmens teisei teismin gynyb ir drausmin gynyb.

Apvelgus usienio valstybi senaties termin taikymo gerj praktik, paaikjo, jog

Lietuvos atveju verta pasinaudoti visomis usienio gerosiomis praktikomis: aktualus tiek

lankstumas nustatant senaties termin pradi, tiek senaties termino netaikymas tam tikrais

atvejais, sustabdymas ar nutraukimas besitsiant asmens subjektini teisi paeidinjimui.

Vis dlto, efektyviam senaties termino taikymui, tikslinga atkreipti dmes ir statistini

duomen prieinamum, kas ymiai palengvint gin sprendim bei sumaint senaties

termino taikymo atvej skaii.

28

IVADOS

1. Apvelgus iekinio senaties termino taikymo aspektus vertinant senaties termin

samprat, konstatuotina, jog iekinio senaties terminas turt bti traktuojamas kaip statym

nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises

pareikdamas iekin. I ios svokos kyla tam tikr dviprasmybi nustatyta, jog iekinio

senaties terminas neturt bti traktuojamas kaip laikas, per kur asmuo turi kreiptis teism

dl paeistos teiss gynimo. Pagrindin iekinio senaties termino taikymo asmens teisins

gynybos kontekste paskirtis apriboti teisminio (priverstinio) valstybs vardu vykdomo

paeistos teiss ar intereso gynim. ia teismine priemone tikimasi skatinti nukentjusij al

imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo paeistas teises tokiu bdu sumainant

teisinio neapibrtumo, atsirandanio kilus ginui dl subjektins teiss, neigiam poveik

civilinei apyvartai. Paaikjo, jog nors skirtingose teiss sistemose iekinio senaties taikymo

taisykls ir skiriasi, iekinio senat visada taiko teismas arba kita valstybs arba visuomenin

institucija, ginanti paeistas asmen subjektines teises. Lietuvoje pripastama, kad iekinio

senat reglamentuoja materialins teiss normos, o pagrindins iekinio senat

reglamentuojanios normos idstytos Civilinio kodekso pirmosios knygos IV dalies VII

skyriuje. Paymtina, jog iekinio senat reguliuoja ir kitos Civilinio kodekso normos bei kiti

statymai praktika liudija, jog paprastai tai susij su iekinio senaties sutrumpint termin

arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti nustatymu. Iekinio senaties

taikymo problematika atsiskleidia iekinio senat vertinant atsietai nuo kit visuomens

reikini bei vertybi tokiu bdu perasi ivada, jog iekinio senatis tai dar viena klitis

ginti paeistas teises teisme. Vis dlto, tokiu atveju tikslinga vertinti teigin, jog n viena

teis nra ir negali bti absoliuti.

2. Identifikavus asmens konstitucins teiss subjektini teisi teismin gynyb teisin

prigimt paaikjo, jog teis teismin gynyb neginijamai laikoma iuolaikins civilizuotos

visuomens socialine vertybe. Teis teismin gynyb vertinama kaip instrumentas, kuriuo

suteikiama galimyb apginti paeistas ar ginijamas teises ar statymo saugomus interesus,

kurie yra laikomi tikraisiais griais. Paaikjo, jog teis teismin gynyb yra tik santykikai

absoliuti, konkreiai vertinant galimyb turti nealik teism kilusiam ginui isprsti, ir

taip a fortiori pasireikia ios teiss reliatyvumas. Asmens teis teisin gynyb kaip viena

svarbiausi mogaus teisi yra tvirtinta nacionaliniu, tarptautiniu ir virnacionaliniu

regioniniu (ES) lygiu. Svarbiausias nacionalinis teiss aktas, tvirtinantis i teis, yra

Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos 30 straipsnyje raoma, kad asmuo,

29

kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.. ia nuostata i

esms yra tvirtintas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris

suteikia asmeniui ar institucijai teis ginti savo teises ir laisves teismine tvarka nuo kit

asmen ir nuo neteist valstybs institucij ar pareign veiksm. Virnacionaliniu lygiu i

teis tvirtinantys teiss aktai yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencija, ES Pagrindini teisi chartija. Vertinant ios teiss realizavimo slygas,

konstatuotina, jog teis pasinaudoti teismine gynyba nra tapatu teisei skunde (prayme)

pateikt reikalavim patenkinim. Kai kuri kategorij bylose asmens suinteresuotumo

reikalavimas nevienodai reglamentuojamas, todl kyla problem, kai besikreipiantys asmenys

nra tiesiogiai suinteresuoti, ir diskutuotina, ar pateisinamas toki asmen kreipimasis kit

asmen praymu teismins gynybos.

3. Aptarus iekinio senaties taikymo problematik asmens asmens konstitucins teiss

subjektini teisi teismin gynyb kontekste, nustatyta, jog prieastys, dl kuri daniausiai

asmens teis iekinio patenkinim ribojama iekinio senatimi, iki iol lieka neaikios. Nors

pagrindin iekinio senaties instituto traukimo teiss sistem prieastis - aplinkyb, kad

paeist teisi gynyba pateikiant iekin tiesiogiai susijusi su valstybs prievartos priemoni

taikymu teiss paeidjui, paymtina, jog net ir teiss paeidjas turi teis tiktis, kad,

prajus tam tikram laikui, santykiai tarp jo ir paeidjo taps teisikai apibrti. Nustatytas

esminis iekinio senaties terminas - civilini teisini santyki dalyviams iki iol

negarantuojama, jog, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins teiss teismine

tvarka negals bti nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Siekiant potenciali

problem prevencijos, iekinio senaties termin taikymo atvilgiu turi bti utikrintas ne tik

formalus, bet ir faktinis civilini teisi turtoj lygiateisikumas. Kitas, tarptautiniu mastu

akivaizdus, Lietuvos Respublikos taikom iekinio senaties termin probleminis aspektas -

trumpesnis laikotarpis gali bti klitis asmens teisei teismin gynyb ir drausmin gynyb.

Apvelgus usienio valstybi senaties termin taikymo gerj praktik, paaikjo, jog

Lietuvos atveju verta pasinaudoti visomis usienio gerosiomis praktikomis: aktualus tiek

lankstumas nustatant senaties termin pradi, tiek senaties termino netaikymas tam tikrais

atvejais, sustabdymas ar nutraukimas besitsiant asmens subjektini teisi paeidinjimui.

Vis dlto, efektyviam senaties termino taikymui, tikslinga atkreipti dmes ir statistini

duomen prieinamum, kas ymiai palengvint gin sprendim bei sumaint senaties

termino taikymo atvej skaii.

30

LITERATRA

1. Administracins bylos Nr. Ik-3505-142/201 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://eteismai.lt/byla/147169228106966/Ik-3505-142/2010], irta 2015-01-20.

2. Avia S., 2011. Iekinio senaties norm taikymas bendrosios kompetencijos

teismuose, kai gino nagrinjimas yra susijs su individualaus administracinio akto ginijimu.

Teiss problemos. 2011. Nr. 3 (73) ISSN 1392-1592.

3. Civilins bylos Nr. 2-2552-192/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://eteismai.lt/byla/125301129261422/2-2552-192/2014], irta 2015-02-04.

4. Civilins bylos Nr. 2-1868-374/2014 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://eteismai.lt/byla/245790730526581/2-1868-374/2014], irta 2015-02-05.

5. Civilins bylos Nr. 2-5869-251/2012 nutartis. Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://eteismai.lt/byla/262535231698072], irta 2015-02-04

6. Dambrauskait A., Vienaaliai sandoriai paveldjimo teisje: valios ireikimo forma

ir teisins pasekms. Jurisprudencija. Mokslo darbai 2008 2(104); 7383

7. Driukas A., (2003), Iekinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir

procesiniai teisiniai aspektai. Jurisprudencija, t. 39(31); 89102.

8. ES Pagrindini teisi chartija (2010/C 83/02). Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://europa.eu/legislation_summaries/justice_freedom_security/combating_discrimination/

l33501_lt.htm], irta 2015-02-05.

9. Hondius E., 1995. Extinctive prescription / On the Limitation of Actions. The Hague:

Kluwer Law International.

10. Iekinio senaties svoka ir funkcijos. Iekinio senaties taikymo samprata ir slygos.

Iekinio senaties termin rys. Bendrieji ir specialieji iekinio senaties terminai. Iekinio

senaties termin skaiiavimas. Iekinio senaties termino eigos pradia. Iekinio senaties

termino sustabdymas ir nutraukimas.. 2014. Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=307].

11. Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis: I tomas: vadovlis.

Vilnius: Justitia, 2003.

12. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis c. b. M. Jankauskas v. Jonavos rajono

emtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999.

13. Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statymas (su pakeitimais ir

papildymais) (Valstybs inios, 1999, Nr. 13-308);

31

14. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 statymu Nr. VIII-

1864 (in., 2000, Nr. 74-2262).

15. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. (Valstybs inios, 2002.04.06, Nr.:

36, Aktuali redakcija 2015.01.01).

16. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (in., 2002, Nr. 64-2569).

17. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Valstybs inios, 1992, Nr. 33 1014).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaro I dalis. (Valstyb ir teis. 2000.Nr. 4

6)

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas Dl

Lietuvos Respublikos alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo

veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Valstybs inios, 2000, Nr. 541588).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimas Dl

kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties

Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams (Valstybs inios. 2004, Nr. 1816708,

2004, Nr. 186).

21. Lietuvos Respublikos Teism statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs

inios, 1994, Nr. 46-851);

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas dl

tarnybini gin, apibendrinimas. I dalis. LVAT biuletenis Nr. 24. Interaktyvus. Prieiga

internete: [http://www.lvat.lt/lt/teismu-praktika/teismu-praktikos-apibendrinimai.html],

irta 2015-02-05.

23. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai.

Vilnius: Justitia, 1999.

24. Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo

galimybs. Vilnius: Justitia, 2002.

25. Pauait Kulvinskien J. 2005. Monografija: Administracin justicija: teorija ir

praktika Vilnius: Justitia, 2005.

26. Poka D., 2007. Asmens teis teismin gynyb ir jos gyvendinimo probleminiai

aspektai Lietuvos administraciniuose teismuose.

27. Transparency International. 2011. Laikas baigsi: senaties terminai ir

baudiamasis persekiojimas u korupcij ES alyse narse. Interaktyvus. Prieiga internete:

[http://transparency.lt/media/filer_public/2013/01/22/timed_out_laikas_baigesi_1.pdf],

irta 2015-01-20.

32

28. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.

29. Vasarien D. Civilin teis: Paskait ciklas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija,

2002.

30. Zaksait, S., Bron M. 2008. Teis apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim

kaip pamatin konstitucin teis. Teis. 66 (2).

31. 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija (Valstybs inios. 2006. Nr. 68-2497);

32. 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija

(Valstybs inios, 1995-05-16, Nr. 40-987);

33. 2000 m. Europos Sjungos Pagrindini teisi chartija.

33

SUMMARY

Relevance of the topic and the problem: the limitation periods are the legal

provisions laying down the maximum period allowed for any criminal or civil action against

the alleged offender. The limitation periods are adapted to promote fair and effective judicial

procedures and processes and contribute to the public peace. On the other hand, limitation

periods can often create barriers for justice. Standard limitation provisions, if the limitation

period is too short or not flexible, application possibilities may lead to impunity for crimes,

because they often emerge after a long time. Meanwhile, a person's constitutional right to

judicial protection of subjective rights is considered to be the instrument for the protection of

person violated or disputed rights and legitimate interests this may be together relevant and

problematic because of the dispute and the specificity of the judicial process - the existence

of conflicting interests of the parties. Some of the categories of personal matters of interest

requirement are differently regulated, so there is a problem when applying for persons not

directly interested, and debatable as to whether the appeal of such persons other persons at

the request of a judicial nature. Moreover, the relevance of this work is related to the practical

and legal realities of life, which affects the process of discussion complaints from that

associated with a person's right to apply judicial protection in the context of lack of

limitation.

The object of the term paper: the aspects of limitations periods application in the

context of a person's constitutional right to judicial protection of individual rights.

The aim of the term paper: to evaluate the problematic aspects of limitations

periods application in the context of a person's constitutional right to judicial protection of

individual rights.