Upload
investuok
View
343
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Rizikos valdymas
I • Svertas ir force majeure
II • Komisinio įtaka
III • Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
IV • Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
V • Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
VI • Aptarimas
I
• Force majeure • Svertas • 2008 metai
Force majeure (I)
• Nuo nieko nepriklausomas įvykis, kurį nuspėti ir jam pasiruošti realiai neįmanoma (pvz
gamtos reiškiniai)
• Tokie įvykiai nėra dažni, tačiau neišvengiami
• Todėl būtina įvertinti ir juos
• Kaip įvertinti dalyką, kuris neaišku ar iš vis nutiks ?
• Visuomet ruoštis blogiausiam
Rizikos valdymas 101 – būk visišku pesimistu ir visuomet ruoškis blogiausiam
Svertas ir force majeure
Force majeure (II)
• Svertinėje prekyboje visuomet naudoti stop loss (kad ir labai tolimus)
• Vienai pozicijai skirti tik dalį portfelio, skaičiuojant, jog jos gali ir nelikti (ne griežtai)
• Nedvejoti ir negalvoti, kad viskas gal bus gerai – jei kažkas nutinka close all @ MKT GTC
• Medžiai iki dangaus neauga, o geros pozicijos nėra amžinos
• Nesvarbu, kas ką žada ir sako; niekam neįdomu, ko Jūs norit
• Žemės drebėjimas, uraganas, Saulės audra, gamma ray burst’as
Force majeure neįmanoma numatyti, bet negalima ignoruoti
Svertas ir force majeure
Flash crash
Svertas ir force majeure
Svertas (I)
• Svertas tai nuosavų ir skolintų pinigų santykis
• Turite 10k, pasiskolinate 40k – svertas 1:5 (1 nuosavas, 4 skolinti, viso 5)
• Gali smarkiai padidinti pelną
• Gali išnešti pro stogą net nuo visiškai menko judesio
• Naujokai dažnai nesugeba įvertinti rizikos ir galvoja tik apie pliusus
• Profesionalai dažnai apsiriboja 1:5, per krizę kai kurios institucijos turėjo ir 1:25, naujokai
dažnai dirba su 1:500
• Išvados ?
Svertas ir force majeure
Svertas (II)
Svertas 1:5 reiškia, kad:
1) Jei kaina pakils 20 procentų, uždirbsite 100 procentų ant investicijos
2) Jei kaina nukris 20 procentų, prarasite visus savo pinigus
Svertas ir force majeure
Įdedate 10, pasiskolinate 40, nusiperkate už 50. Jei kaina pakyla 20 procentų, tuomet
uždirbate 50*0.2=10 arba 100 procentų ant investuoto kapitalo.
Jei kaina nukrenta 20 procentų, tuomet prarandate 50*0.2=10 arba visus savo pinigus.
O jei svertas yra 1: 500 ? Tuomet padvigubinti kapitalą užtenka 0.2 procentų judesio.
Tačiau prarasti viską taip pat užtenka 0.2 procentų kainos pokyčio.
Vidutinis EUR/USD dienos judesys siekia 0.3 proc; SPY 0.8 proc.
2008 metų krizė (I)
• Godumas
• Force majeure (Lehman, AIG)
• Per didelis svertas
• Per fire sale staigiai krito kainos ir rizikos modeliai neįvertino tokio kritimo, dėl ko
pradėjo sproginėti svertinės pozicijos
• Nedaug pilnai suvaldė riziką
Svertas ir force majeure
Pradeda kristi NT kainos, atsiranda baimė
Su NT susijusių paskolų turėtojams vis sunkiau vykdyti įsipareigojimus
Išvestinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo NT paskolų vykdymo, praranda vertę dėl fire sales
Siekiant gauti likvidumo, rinkų dalyviai fiksuoja pozicijas akcijų ir obligacijų rinkose; kreditų rinka visiškai sausa, nes nėra pasitikėjimo
Sproginėja išvestinės priemonės, krenta akcijų kaina, visko vertė krenta, sprogsta fondai ir draudimo įmonės
2008 metų krizė (II)
Svertas ir force majeure
100000
120000
140000
160000
180000
200000
220000
240000
260000
280000
1991-01-01 1994-01-01 1997-01-01 2000-01-01 2003-01-01 2006-01-01 2009-01-01
Naujo namo JAV kaina
2008 metų krizė (III)
Svertas ir force majeure
0.11
0.97
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
1.2
2000-01-04 2002-01-04 2004-01-04 2006-01-04 2008-01-04 2010-01-04 2012-01-04 2014-01-04
Treas MBS spread
Realus pelnas
Svertas ir force majeure
• Reikėtų skaičiuoti ne svertinį pelną
• Jei naudojamas svertas 1:5 ir uždirbama 20 procentų ant kapitalo, realus pelnas po sverto
yra 4 procentai
• Kodėl ? Juk aš į kišenę gavau 20 procentų, tai tiek ir uždirbau !
• Šį kartą. Tačiau realiai iš rinkos judesių buvo uždirbti 4 procentai. Todėl Jūs sugebėjote iš
rinkos uždirbti tik 4 procentus
• Dalinai reikėtų kompensuoti rizikos valdymo įgūdžius
• Tačiau profesionalioje terpėje įdomu ne kiek įkrito į kišenę, o kiek ištraukta iš rinkos !
Džiaugtis kosminiais procentiniais uždarbiais galima nebent tarp su 1000 EUR
prekiaujančių naujokų. Profesionalams bus juokinga, nes 100 mio EUR taip neprisvertinsi
II • Komisinio įtaka • Komisinis su svertu
Komisas (I)
• Komisinis tai suma, kurią sumokate tarpininkui už pavedimo vykdymą, svertą, VP sąskaitos
tvarkymą ir kitas susijusias sąnaudas
• Komisiniai priklauso nuo rinkos, tarpininko, prekiaujamo aktyvo
• Komisiniai gali būti tiek fiksuoti, tiek besikeičiantys
• Dažnai iki tam tikros sumos komisiniai būna fiksuoti nominalu, o virš jos fiksuoti
procentaliai
• Todėl smulkiesiems dažniausiai prekiauti kainuoja brangiau
• Nepaisant to, komisinių įtaką jie dažniausiai nuvertina arba visai pamiršta
Komisinio įtaka
Komisas (II)
Pavyzdžiui taikomas minimalus 10 eurų mokestis iki 5000 EUR, o vėliau taikomas 0.2
procentų komisinis mokestis.
Tokiu atveju bet kuris pavedimas už 5000 EUR arba daugiau kainuoja 0.2 procento.
Tačiau bet kuris pavedimas iki 5000 EUR kainuoja daugiau, nei 0.2 proc
Komisinio įtaka
0
0.02
0.04
0.06
0.08
0.1
0.12
8
9
10
11
12
13
14
15
Komisas % komisas
Komisas (III)
Jei įvertinsime svertą, komisinių įtaka didės dar labiau.
Turima suma 1000 EUR. Finansinis svertas 1:50. Komisinių struktūra nesikeičia.
Atidaroma pozicija už 50 000 EUR. Komisinis 0.002*50000=100.
Nuo investuotos sumos 100/1000=10 procentų
VERTINANT TIK ATIDARYMĄ ! UŽDARYMAS KAINUOS TIEK PAT
Jei kaina pajuda į pliusą – valio, galima uždirbti daug.
Bet jei kaina juda į minusą, dar 10 procentų nuo turimų pinigų kainuos vien pozicijos
uždarymas.
Komisinio įtaka
Svertinis komisinis
Komisinio įtaka
0.00%
5.00%
10.00%
15.00%
20.00%
25.00%
0
50
100
150
200
250
1 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100
Komisas Komisas %
Turima suma 1000 EUR. Komisinių struktūra nesikeičia.
Svertinis komisinis FX (I)
Komisinio įtaka
Turima suma 1000 EUR. Spreadas 2 pips.
0
0.00005
0.0001
0.00015
0.0002
0.00025
0.00%
0.50%
1.00%
1.50%
2.00%
2.50%
1 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100
Komisas % Spread
Svertinis komisinis FX (II)
• Atrodytų visai nedaug ? Bet FX juda žymiai mažiau, nei akcijos
• Skatinama aktyvi prekyba
• Svertai žymiai didesni
• Su 1000 depozitu ir 1:500 svertu daugelis naujokų nemato problemų užeiti 1 lotu
• Tokiu atveju pozicijos atidarymas kainuotų 2 procentus ir uždarymas 2 procentus
• Arba 40 EUR
• Arba per 25 pozicijas susidarytų 1000 EUR
• Išvados ?
Komisinio įtaka
III
• Diversifikacija (klasika) • Diversifikacija (makro) • Hedge ir diversifikacija
Klasikinė diversifikacijos teorija (I)
• Diversifikacija yra portfelio skaidymas įvairiomis pozicijomis, siekiant minimalizuoti riziką
• Dažniausiai sakoma, kad reikėtų įvertinti standartinius nuokrypius ir koreliaciją
• Pavyzdžiui rinktis aktyvus taip, kad jų kainos judėtų į priešingas puses, tačiau nuokrypių
dydis būtų panašus
• Arba bent jau skaidyti portfelį per kuo įmanoma daugiau aktyvų, kurie turėtų kuo įmanoma
mažiau tarpusavio sąsajų
• Pavyzdžiui turint Daimler teoriškai geriau pirkti ne papildomai BMW, o Nestle – kuomet
ateis krizė, niekas nepirks prabangių mašinų, o nuo depresijos ris šokoladą
• Kartais diversifikacija būna per plati ir per didelė – stenkitės to vengti !
Kuo įmanoma daugiau skirtingų pozicijų, kurios turėtų tendenciją kilti, tačiau
kuomet rinka nerami judėtų į priešingas puses
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
Klasikinė diversifikacijos teorija (II)
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
0
100
200
300
400
500
600
700
800
Valstybinių obligacijų fondo indeksas SPY indeksas Portfolio
Makro diversifikacija (I)
• Makro diversifikacija labiau priklausytų nuo makro tendencijų ir lūkesčių
• Diversifikuoti sektorių kartais neapsimoka, nes dėl tam tikrų priežasčių visų beta gali
artėti prie vieneto
• Taip pat kartais gali labai skirtis vieno sektoriaus ateities perspektyvos
• Pavyzdžiui Europos bankiniam sektoriui šviečiasi liūdnos dienos, o JAV – priešingai
• Todėl makro diversifikacija remiasi daugiau ateities lūkesčiais, paremtais makro
tendencijomis, nei istoriniais statistiniais duomenimis
Klasikinę diversifikaciją galima išmodeliuoti ir išskaičiuoti, o makro reikia
suprasti
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
Makro diversifikacija (II)
• Žaliavos nėra viena turto klasė
• Automobilininkai nėra viena pramonė
• Stilizuotos taisyklės ir statiniai praeities duomenimis paremti sąryšiai nebūtinai turi galioti
• Galima naudoti ir statistinius modelius
• Tačiau konstruojant optimalų portfelį neužtenka vien sumesti krūvą skaičių ir gauti
atsakymą – būtina ir suprasti, kas ir kodėl daroma
• Iš esmės, makro diversifikacija veikia kaip ir makro prekyba
• Bottom-down analizė, vertinant visą kontekstą, tendencijas ir lūkesčius
• Teoriškai statistiškai ir valstybinių obligacijų portfeliai yra konservatyvūs – kol nesam ties
monetarine žemiausia riba ir obligacijų kainos nėra arti teorinių maksimumų
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
Makro diversifikacija (III)
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
0
1
2
3
4
5
6
2006.01.06 2008.01.06 2010.01.06 2012.01.06 2014.01.06
INDU Index Dividend Yield 10 metų US VVP
Makro diversifikacija (IV)
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
-0.25
-0.2
-0.15
-0.1
-0.05
0
0.05
0.1
1983-01-07 1988-01-07 1993-01-07 1998-01-07 2003-01-07 2008-01-07 2013-01-07
Correl (US 10 VVP vs DJIA)
Makro diversifikacija (V)
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
80.00
90.00
100.00
110.00
120.00
130.00
140.00
02-01-2015 02-04-2015 02-07-2015 02-10-2015
Euro High Yield JNK index DAX index Portfolio eql w (Euro High Yield, DAX, short US High Yield)
Diversifikacija ir hedge
• Diversifikacija kaip ir hedge’inimas yra rizikos mažinimo technika
• Dažnai valdant riziką naudojami abu metodai
• Hedge dažniausiai naudojamas kaip visiškas draudimas nuo kainos pokyčių
• Kai diversifikuojant siekiama kuo įmanoma daugiau sumažinti atskirų aktyvų neigiamų
kainų pokyčių įtaką visam portfeliui
• Tačiau iš esmės abu reikalingi tam, jog rinkoms krentant, portfelio vertė keistųsi kuo
mažiau
• Todėl galima apjungti šiuos metodus, siekiant kuo daugiau sumažinti riziką ir išspausti kuo
daugiau pelno
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
Long-short portfolio
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
• Galima sudėti portfelį, kuriame vienos pozicijos kainos svyravimai atsvertų kitos
• Vieną poziciją perkame, kitą parduodame
• Svarbu, kad pozicijos turėtų tarpusavyje tam tikrą sąryšį
• Standartiškai naudojama koreliacija ir standartiniai nuokrypiai – neigiama (kuo artimesnė
vienetui) koreliacija ir panašūs standartiniai nuokrypiai
• Bet galima žaisti ir su dividendų išmokomis, rinkos tendencijomis etc.
• Pavyzdžiui pirkti JAV bankinį sektorių ir parduoti Europos; pirkti nikelį, parduoti geležį
•Tai nėra ilgalaikė strategija !
Konstruojant standartinį long-short portfelį įvertinami praeities statistiniai sąryšiai ir pagal
tai nusprendžiami svoriai; konstruojant makro long-short portfelį daroma prielaida, jog
svoriai turėtų būti panašūs, atsižvelgiama į mažiau statistinių istorinių duomenų.
Delta neutral theta positive
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
• Galima sudėti portfelį, kuris visiškai nesvyruotų kartu su rinka
• Tai yra susikonstruoti portfeliuką, kurio vertė nepriklausytų nuo aktyvų kainų pokyčių
• Kas iš to ?
• Galima uždirbti ne tik iš kainų svyravimo, bet ir iš draudimui naudojamų produktų !
1. Pasirenkame aktyvus, kurie turi kažkokį aiškų statistinį sąryšį (pvz koreliacija)
2. Filtruojame pasirinkimų sandorius ir jų kainas
3. Perkame ir parduodame įvairius pasirinkimo sandorius siekdami, kad per tam tikrą
laiką portfelio vertė (tiek įvertinus aktyvą, tiek pasirinkimo sandorius) nesikeistų
4. Pirkdami/parduodami pasirinkimo sandorius privalome suformuoti portfelį, kuriame
būtų daugiau opcionų pardavimo sandorių
5. Per laiką generuojame grąža iš theta (pasirinkimo sandorio nuvertėjimo per laiką)
Long-short portfelis
Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos
61.32
98.90
118.78
0
20
40
60
80
100
120
140
2015-06-01 2015-07-01 2015-08-01 2015-09-01 2015-10-01 2015-11-01 2015-12-01
Porsche index BMW index Portfolio
IV
• Tarpusavio susietumas • Potencialios rizikos • Rizikų mažinimas
Rinkos yra susijusios tarpusavyje (I)
• Pasaulinės rinkos yra susietos tarpusavyje
• Tiek skirtingos turto klasės, tiek geografiškai skirtingos rinkos
• Dėl priklausomybės nuo tų pačių faktorių
• Dėl investuotojų noro priskirti jų judėjimo priežastis tiems patiems faktoriams
• Dėl klasikinių diversifikacijos ir reikalavimų fondams taisyklių (pinigai out -> sell all)
• Bet ne tik dėl tiesioginių priežasčių
• Rinkos tarpusavyje smarkiai susijusios ir dėl išvestinių finansinių instrumentų
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
Rinkos yra susijusios tarpusavyje (II)
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
55
65
75
85
95
105
115
125
135
145
155
2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02
Bayer Apple Daimler
Rinkos yra susijusios tarpusavyje (III)
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
2.00
3.00
4.00
5.00
6.00
7.00
8.00
9.00
10.00
11.00
2009-12-30 2011-12-30 2013-12-30
Euro šiukšlinės JAV šiukšlinės Eurostoxx 50
Rinkos yra susijusios tarpusavyje (IV)
• Labai dažnai nuvertinamas susietumas per išvestinius instrumentus
• Smarkiai reguliuojama plain vanilla rinka ir kapitalo reikalavimai jai, tačiau ne išvestiniai
• Daug vilčių dedama į clearing houses, bet ir jie gali didinti sisteminę riziką
• Išvestinių produktų keliama sisteminė rizika yra milžiniška, bet ji kol kas apskaitoma labai
vangiai
• Įvertinus svertus ir išvestinių rinkos dydį, vieno didelio clearing house bankrotas gali
nulemti žymiai didesnę krizę, nei 2008 metais
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
Rinkos yra susijusios tarpusavyje (V)
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
100000
120000
140000
160000
180000
200000
220000
240000
260000
280000
-500.00
0.00
500.00
1000.00
1500.00
2000.00
Potencialios nematomos rizikos (I)
• Labai sunku nustatyti, kas iš kur gali kirsti
• Keli skalūninių naftos išgavėjų bankrotai gali nutempti žemyn Europos draudimo įmonę
• Šveicarų centrinio banko veiksmai gali nuskandinti JAV tarpininkus
• Krizė Graikijoje gali nukapoti šiukšlinių obligacijų rinką JAV
• Akcijų burbulas Kinijoje gali sugriauti visą išsivysčiusių valstybių rinką
• Užsilaikiusi žema naftos kaina gali priversti kristi visus akcijų indeksus
Visų potencialių rizikų žinoti ir iš anksto numatyti neįmanoma
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
Potencialios nematomos rizikos (II)
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
1579.48
63.94
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
1984.09.07 1989.09.07 1994.09.07 1999.09.07 2004.09.07 2009.09.07 2014.09.07
AIG
Rizikų valdymas ir mažinimas (I)
• Teisingai valdant pinigus
• Diversifikuojant portfelį
• Nelendant ten, kur nieko nesuprantat
• Neinant į pozicijas, kuomet negalit aiškiai sau pasakyti, kodėl ir kiek ten būsite
• Nebandant surasti kažkokio niekam nežinomo stebuklo
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
Nebandant surasti kažkokio niekam nežinomo stebuklo
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
2013-01-02 2013-07-02 2014-01-02 2014-07-02 2015-01-02 2015-07-02
Vestas Wind Systems
Rizikų valdymas ir mažinimas (II)
• Teisingas pinigų valdymas reiškia protingą pinigų alokaciją į kiekvieną poziciją
• Neteisingas pinigų valdymas gali būti esminiu skirtumu tarp bankroto ir didelio pelno
• Portfelis negali susidėti iš vienos pozicijos
• Kuo daugiau pozicijų - tuo mažiau individualios rizikos
• Tačiau per daug pozicijų irgi yra nesąmonė !
Prisiminkim komiso įtaką, galimybių kiekį, elgsenos finansus (požiūrį į sumas) ir
bus nesunku nuspręsti, kiek pozicijų turi sudaryti portfelį ir kiek racionalu skirti
vienai pozicijai.
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
Rizikų valdymas ir mažinimas (III)
Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo
109.18
-100
-50
0
50
100
150
200
Portfolio I (1:20 lev) Portfolio II (1:5 lev)
V
• Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
• Pelno valdymas
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi (I)
• Nėra privalu rinkoje būti visada
• Nėra būtina išnaudoti kiekvienos progos
• Nėra būtina įlipti kuo anksčiau, siekiant uždirbti kuo daugiau
• Laimi tie, kurie neleidžia išbėgti nuostoliams ir fiksuoja protingus pelnus
• Ilgesnio periodo investavimas ir prekyba nereiškia mažesnių pelnų
• Daug sandorių yra efektyvu tik tuomet, kai dažnai liekama pelne
• Tačiau paradoksalu, bet kuo trumpesnis periodas, tuo sunkiau būti teisiam
• Nes trumpuoju periodu į rinką ateina daug iracionalių random sprendimų, o ilguoju
laikotarpiu dominuoja tendencijos ir realios priežastys
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi (II)
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
0
20
40
60
80
100
120
140
2009-01-01 2010-01-01 2011-01-01 2012-01-01 2013-01-01 2014-01-01 2015-01-01
Apple
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi (II)
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
0
20
40
60
80
100
120
140
2009-01-01 2010-01-01 2011-01-01 2012-01-01 2013-01-01 2014-01-01 2015-01-01
Apple
Laikotarpis 30 min Diena Savaitė Mėnesis
Vid. Pokytis -0.0087 % 0. 1445 % 0.69 % 2.99 %
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi (II)
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
0
20
40
60
80
100
120
140
2009-01-01 2010-01-01 2011-01-01 2012-01-01 2013-01-01 2014-01-01 2015-01-01
Apple
Laikotarpis 30 min Diena Savaitė Mėnesis
Vid. Pokytis -0.0087 % 0. 1445 % 0.69 % 2.99 %
Pos chng/tot ~46 % ~52 % ~57 % Dirbant 20 dienų per
mėnesį, 8 valandas
per dieną
Avg pos chng 0.1158 % 0.71 % 1.94 %
Avg neg chng 0.125 % 0.565 % 1.252 %
Pelno valdymas (I)
• Kuomet pozicija tampa pelninga, pasiruoškite fiksuoti ties nuliu
• Nes jei kris žemiau, visuomet galėsite atpirkti pigiau arba už tą pačią kainą
• Labai paprasta – stop loss + limit order
• Nusistatykite tikslus kiekvienai pozicijai
• Galimybių yra daug – uždirbus iš vienos pozicijos, verta eiti ieškoti kitų
• Nebent investuojate labai ilgam laikotarpiui - tuomet kol nėra bankroto rizikos, tol neverta
išeidinėti
• Jei pasikeičia situacija, nelaukite su viltimi, kad pelno bus daugiau - > fiksuojam ir judam
toliau
• Bet koks pelnas yra gerai
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
Pelno valdymas (II)
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
138.58
154.04
90
100
110
120
130
140
150
160
170
2015-01-04 2015-05-04 2015-09-04
Nike index EUR adj
Pelno valdymas (III)
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
145.36
162.69
90
100
110
120
130
140
150
160
170
2015-01-04 2015-05-04 2015-09-04
Google index EUR adj
Pelno valdymas (IV)
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
138.58 133.41
154.04
90
100
110
120
130
140
150
160
170
2015-01-04 2015-05-04 2015-09-04
Nike index EUR adj
Pelno valdymas (V)
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
Bet koks pelnas yra geresnis už bet kokį nuostolį
Godumas žudo
Visų pasaulio pinigų neuždirbsi
Aptarimas ir klausimai
Susisiekite: Tautvydas Marčiulaitis 370 625 92066 [email protected]