:00 S10 S1/00-000.0.0-P-V 0P KOMPLEKSINIŲ ENERGETIKOS ... · 2.14 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis

IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZIŲ IR LIETUVOS GALIMYBIŲ, ĮGYVENDINANT

PRISIIMTUS ĮSIPAREIGOJIMUS 20 PROC. SUMAŽINTI ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKĮ IKI 2020 M., ĮVERTINIMO IR PASIŪLYMŲ

PARENGIMAS

Galutinė ataskaita

Habil. dr. V.Miškinis

2007 m. gruodžio 20 d.

S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03

S1/

31–9

34.7

.7/K

K–0

7–04

G–V

:03 S

1/31–934.7.7/KK

–07–04 G–V

:03

KOMPLEKSINIŲ ENERGETIKOS TYRIMŲ LABORATORIJA

S1/

00-0

00.0

.0-P

-V:0

0 S1/00-000.0.0-P

-V:00

Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03

Ataskaitos pavadinimas:

Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 m. prognozių ir lietuvos galimybių, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., įvertinimo ir pasiūlymų parengimas

Ataskaitos pavadinimasGalutinė ataskaita

Išleidimo data:

2007–12–20

Autoriai:V.m.d. A. Galinis V.m.d. I. Konstantinavičiūtė M. d. E. NorvaišaJ.m.d. I. AlėbaitėJ.m.d. D. Tarvydas

Vadovas:

Habil. dr. V. Miškinis

Psl. sk./ Priedų psl. sk.:

117/0

Užsakovas:

Aplinkos ministerija

Sutarties data:

2007–09–14

Ataskaitos identifikatorius:

S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03

Sutarties pavadinimas:

Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 m. prognozių ir lietuvos galimybių, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., įvertinimo ir pasiūlymų parengimas

Sutarties Nr.:

S1/31–934.7.7/KK–07–04

Santrauka: Pateiktame darbe apibendrinta esamos būklės ir šiltnamio dujų kitimo tendencijos, pateikti analizės metodiniai principai, energetikos sektoriaus plėtros scenarijai bei juos atitinkantys į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio kitimo trendai. Taip pat pateikta šiltnamio dujų kiekio, išmetamo į atmosferą kituose ūkio sektoriuose, kitimo iki 2020 m. prognozė.

Reikšminiai žodžiai: Energetikos sektorius, šiltnamio dujos, energijos poreikių prognozės, energetikos sektoriaus plėtra, šiltnamio dujų kiekio prognozės

Ataskaita perduota:

Aplinkos ministerijai (3 kopijos)LEI archyvui (1 kopija)

Saugojimo vieta ir bylos Nr.:

31 lab\Backupserver\Ataskaitos\ S1/31–934.7.7/KK-07-04–G–V:03.doc

Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijaLietuvos energetikos institutasBreslaujos g. 3LT–44403, Kaunas

Telefonas: 8 37 401959Faksas: 8 37 351271E–paštas: [email protected]: http://www.lei.lt

Patikrinta: Patvirtinta:

Kompleksinių energetikos tyrimų Lietuvos energetikoslaboratorijos vedėjas instituto direktoriaus pav.V. Miškinis R. Levinskas

A. V.

2


TURINYS

Paveikslų sąrašas................................................................................................................................4

Lentelių sąrašas..................................................................................................................................6

Įvadas...................................................................................................................................................8

1.ŠILTNAMIO REIŠKINĮ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ, KITIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ.....................................................................................10

1.1. ENERGETIKA ............................................................................................................................... 18 1.1.1 Energetikos sektorius ........................................................................................................ 18 1.1.2 Kuro deginimas kituose ūkio sektoriuose .......................................................................... 22 1.1.3 Transportas ....................................................................................................................... 26

1.2. PRAMONĖS PROCESAI ................................................................................................................... 28 1.3. ŽEMĖS ŪKIS ............................................................................................................................... 31 1.4. ATLIEKOS ................................................................................................................................... 32 1.5. LYGINAMIEJI ES ŠALIŲ EKONOMINIAI, ENERGETINIAI IR CO2 RODIKLIAI ............................................... 35

1.ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS SCENARIJŲ MODELIAVIMO METODINIAI PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS PRIELAIDOS........................................42

1.6. EKONOMIKOS RAIDOS PROGNOZĖS ................................................................................................... 44 1.7. ENERGIJOS POREIKIŲ PROGNOZĖS .................................................................................................... 47 1.8. KURO KAINŲ PROGNOZĖS .............................................................................................................. 57 1.9. MATEMATINIO MODELIO CHARAKTERISTIKA ....................................................................................... 61

2.ENERGETIKOS SEKTORIAUS SĄLYGOJAMOS, SU ORGANINIO KURO DEGINIMU SUSIJUSIOS, CO2 EMISIJOS Į ATMOSFERĄ.................................................................68

1.10. NAGRINĖTI SCENARIJAI ................................................................................................................ 68 1.11. ZK1 SCENARIJAUS CHARAKTERISTIKA ........................................................................................... 70 1.12. KITŲ NAGRINĖTŲ SCENARIJŲ CHARAKTERISTIKA .............................................................................. 81

1.12.1 ZK2 scenarijus ................................................................................................................ 81 1.12.2 ZK3 ir ZK4 scenarijai ..................................................................................................... 83 1.12.3 ZK5 scenarijus ................................................................................................................ 86 1.12.4 AK1 scenarijaus charakteristika ..................................................................................... 88 1.12.5 AK2 ir AK3 scenarijų charakteristika ............................................................................. 92 1.12.6 Nagrinėtų scenarijų apibendrinimas ............................................................................... 97

3.ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, KITUOSE ŪKIO SEKTORIUOSE IR BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZĖ....................................99

1.13. PRAMONĖS PROCESŲ METU Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ ......................... 99 1.14. ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ ......................... 102 1.15. ATLIEKŲ SEKTORIUJE Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ .............................. 106 1.16. ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO PROGNOZĖ ......................... 109

IŠVADOS.........................................................................................................................................113

LITERATŪRA................................................................................................................................116

3


PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1.1 paveikslas. Šiltnamio dujų kiekio ir bendrojo vidaus produkto dinamika Lietuvoje..........12

1.2 paveikslas. Lietuvos BVP ir išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio atskiruose ūkio sektoriuose kitimo indeksai....................................................................................................14

1.3 paveikslas. Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų struktūra pagal sektorius. .....................15

1.4 paveikslas. Pagrindinių šiltnamio dujų šaltinių struktūra 2006 m........................................16

1.5 paveikslas. Atskirų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dinamika. ......................................17

1.6 paveikslas. Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................18

1.7 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos sąnaudų dinamika [4, 5].........................................19

1.8 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos balanso struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b) [4, 5]....................................................................................................................................................20

1.9 paveikslas. Lietuvos elektros energijos gamybos struktūra [4, 5].........................................21

1.10 paveikslas. Kituose ūkio sektoriuose į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio (dėl kuro deginimo) dinamika. .....................................................................................................23

1.11 paveikslas. Lietuvos galutinės energijos sąnaudų dinamika................................................24

1.12 paveikslas. Galutinės energijos sąnaudų struktūra pagal sektorius....................................26

1.13 paveikslas. Transporto sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................27

1.14 paveikslas. Transporto sektoriaus kuro sąnaudų struktūra.................................................27

1.15 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. .................................................................................................................................29

1.16 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus šiltnamio dujų struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b). ...........................................................................................................................................30

1.17 paveikslas. Žemės ūkio sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................31

1.18 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...33

1.19 paveikslas. Komunalinių atliekų kaita [8]..............................................................................33

1.20 paveikslas. Nuotekų kiekio kaita ............................................................................................34

1.21 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2005 m..................................................................................................................36

1.22 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui (vertinant pagal PGP), 2005 m.......................................................................40

2.23 paveikslas. Pagrindinių kuro ir energijos srautų diagrama 2006 m., tūkst. tne.................43

2.24 paveikslas. BVP kitimo indeksas Lietuvoje ir ES–15 šalyse.................................................44

2.25 paveikslas. Šalies BVP augimo scenarijai...............................................................................45

2.26 paveikslas. Lietuvos galimybės pasiekti ES-27 šalių išsivystymo lygį.................................46

4


2.27 paveikslas. Galutinės elektros energijos sąnaudos vienam gyventojui 2005 m..................51

2.28 paveikslas. Galutinės elektros energijos poreikių prognozė.................................................52

2.29 paveikslas. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių prognozė........................................54

2.30 paveikslas. Naftos kainų kitimo prognozė..............................................................................58

2.31 paveikslas. Gamtinių dujų kainų kitimo prognozė...............................................................59

2.32 paveikslas. Anglies kainų kitimo prognozė............................................................................59

3.33 paveikslas. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju......................70

3.34 paveikslas. Elektros energijos gamyba Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.........................72

3.35 paveikslas. kuro sąnaudos elektrinėse ZK1 scenarijaus atveju...........................................74

3.36 paveikslas. Šilumos gamyba pagal technologijas ZK1 scenarijaus atveju..........................76

3.37 paveikslas. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju. ......................................................................................................................................77

3.38.paveikslas. Galutinės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.....................79

3.39 paveikslas. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju....................................................................................................................................................81

3.40 paveikslas. Elektros energijos gamyba ZK3 scenarijaus atveju..........................................83

3.41 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK1 scenarijaus atveju..........................................88

3.42 paveikslas. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK 1 scenarijaus atveju....................................................................................................................................................90

3.43 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK3 scenarijaus atveju..........................................94

3.44 paveikslas. Kuro sąnaudos elektrinėse AK3 scenarijaus atveju..........................................95

3.45 paveikslas. Suminės CO2 emisijos nagrinėtų scenarijų atveju............................................97

4.46 paveikslas. Pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė. ...102

4.47 paveikslas. Žemės ūkio į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė .........................106

4.48 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė. .............108

4.49 paveikslas. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, bendro šalies kiekio kitimo prognozės scenarijai.................................................................................................................................110

5


LENTELIŲ SĄRAŠAS

1.1 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos šaltinių kategorijos..................11

1.2 lentelė. Vidutiniai metiniai išmetamų ŠD kiekių augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu....................................................................................................................................................13

1.3 lentelė. Galutinės energijos reikmių atskiruose ūkio sektoriuose vidutiniai metiniai augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu..............................................................................25

1.4 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai vienam gyventojui 2005 m........................................37

1.5 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai, kg/tūkst. dol. sukurto BVP 2000 m. kainomis, 2005 m................................................................................................................................................39

1.6 lentelė. Energijos vartojimo sąlygotas CO2 kiekis, mln. t......................................................41

2.7 lentelė. Šalies galutinės energijos poreikių prognozė..............................................................49

2.8 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne..............................................................................................................50

2.9 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne..............................................................................................................50

2.10 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.....................................................................................................................52

2.11 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.....................................................................................................................53

2.12 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh...............................................................................................54

2.13 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.......................................................................................................55

2.14 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh............................................................................55

2.15 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh........................................................................56

2.16 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne........................................56

2.17 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne....................................57

2.18 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (aukštų kainų scenarijus), Eur/tne..................60

2.19 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (pagrindinis scenarijus), Eur/tne.....................61

2.20 paveikslas. Lietuvos energetikos sektoriaus modelio struktūra...........................................62

3.21 lentelė. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų charakteristika........................................69

3.22 lentelė. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.............................71

3.23 lentelė. Elektros energijos gamyba ZK1 scenarijaus atveju, GWh.....................................73

3.24 lentelė. Kuro sąnaudos elektrinėse, tūkst. tne........................................................................75

6


3.25 lentelė. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju, tūkst. t*.....................................................................................................................................78

3.26 lentelė. Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo preliminarios išlaidos, mln. eurų..................................................................................................................................80

3.27 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................82



3.30 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus ZK5 scenarijaus atveju, tūkst. t..............87

3.31 lentelė. Pirminės energijos sąnaudos Lietuvoje AK1 scenarijaus atveju............................89

3.32 lentelė. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK1 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................91

3.33 lentelė. Su organinio kuro deginimu susiję CO2 išmetimai į atmosferą AK2 scenarijaus atveju........................................................................................................................................93

3.34 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus AK3 scenarijaus atveju.............................96

4.35 lentelė. Cemento ir kalkių gamybos apimčių prognozė [3, 24]...........................................100

4.36 lentelė. Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos kitimo prognozė..................................................................................................................................................100

4.37 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš azoto rūgšties gamybos ir anglies dioksido (CO2) emisijos iš amoniako gamybos kitimo prognozė.................................................................100

4.38 lentelė. Gyvulių skaičiaus kitimo prognozė, tūkst. vienetų [8, 26].....................................102

4.39 lentelė. Žemės ūkio metano (CH4) emisijų rodikliai [3].....................................................103

4.40 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.................................103

4.41 lentelė. Azoto išsiskyrimo kiekis pagal galvijų grupes [3]..................................................104

4.42 lentelė. Mėšlo tvarkymo sistemų emisijos rodikliai [3].......................................................104

4.43 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.......................105

4.44 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš žemės apdirbimo kitimo prognozė....................105

4.45 lentelė. Sąvartynų metano (CH4) emisijos rodikliai [3]......................................................107

4.46 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš sąvartynų kitimo prognozė...........................................107

4.47 lentelė. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo prognozės scenarijai. ......109

4.48 lentelė. Lyginamieji šiltnamio dujų kitimo prognozių scenarijų rodikliai........................112

7


ĮVADAS

Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo imtis būtinų vidaus priemonių ir rodyti tarptautinį pavyzdį

siekiant užtikrinti, kad vidutinė planetos temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2° C palyginti su jos

lygiu ikipramoninio išsivystymo laikotarpiu. Remiantis atliktais tyrimais nustatyta, kad įgyvendinus

dabartinę energetikos ir transporto politiką ES į atmosferą išmetamo CO2 kiekis iki 2030 m.

padidėtų maždaug 5 proc., o pasaulyje – 55 proc. [1]. Todėl 2007 m. sausio mėn. Europos

Komisijos Komunikate [2] siūloma, kad ES šalys, atsižvelgdamos į vykstančias tarptautines

derybas, siektų tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį 30

proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Tokios bendros pasaulio valstybių pastangos leistų sumažinti

tolesnį vidutinės temperatūros augimą ir neviršyti minėtos 2° C ribos. Komunikate siūloma, kad dar

prieš pasirašant tokį tarptautinį susitarimą ES, nepažeisdama savo pozicijų tarptautinėse derybose,

turėtų jau dabar priimti tvirtą ir nepriklausomą įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamų

šiltnamio dujų kiekį ne mažiau kaip 20 proc.

Visos ES šalys pastaruoju metu susiduria su klimato kaitos, didėjančios priklausomybės nuo

energijos, importuojamos iš kitų valstybių, ir augančių energijos kainų sukeliamais iššūkiais. Be to,

ES šalių tarpusavio priklausomybė energetikos srityje taip pat didėja: nutrūkus energijos tiekimui

vienoje šalyje, poveikis taip pat juntamas ir kitose šalyse. Todėl bendrosios Europos energetikos

politikos strateginis tikslas yra trejopas: kova su klimato kaita, ES išorinės priklausomybės nuo

importuojamų energijos išteklių mažinimas ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo

skatinimas, tuo pačiu užtikrinant stabilų ir patikimą energijos tiekimą vartotojams. Taigi vienas iš

svarbių Europos Komisijos pasiūlymų – energetikos politiką grįsti įsipareigojimu iki 2020 m.

sumažinti 20 proc. išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m.

Siekiant šio bendro strateginio tikslo įgyvendinimo valstybės narės turės pradėti intensyvias

diskusijas, kaip teisingai pasidalinti šią naštą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifinius ypatumus.

Taip pat valstybės narės turėtų numatyti priemones, kuriomis ketina siekti užsibrėžtų tikslų.

Norint įvertinti Lietuvos galimybes ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl išmetamų

šiltnamių dujų kiekio iki 2020 m. sumažinimo, labai svarbu atlikti šiltnamio dujų kitimo atskirose

šalies ūkio šakose analizę ir įvertinti galimas jų kitimo tendencijas. Tokia analizė gali pasitarnauti

rengiant išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio prognozes ateityje.

8


Šiam tikslui taip pat svarbu nustatyti, kaip keitėsi išmetamų šiltnamio dujų kiekis 2000-2005

metais, kai labai sparčiai augo šalies ekonomika, ypač įvertinti tendencijas tos jų dalies, kurią lemia

veikla, nesusijusi su organinio kuro deginimu. Tuo tarpu energijos poreikių augimą laikotarpiu iki

2020 metų lems tolesnis ekonomikos augimas, kuris gali būti pagrįstas tikėtinais scenarijais. Savo

ruožtu organinio kuro kiekis ir jos struktūra priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos įvertinti

įmanoma tik taikant šiam tikslui parengtą matematinį modelį ir atliekant įvairiapusišką racionalių

energetikos raidos scenarijų analizę.

Pirmajame darbo skyriuje atlikta detali šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų, išmetamų į

atmosferą, kiekio 1990-2005 m. laikotarpiu kitimo tendencijų analizė visuose ūkio sektoriuose. Taip

pat išanalizuoti šias kitimo tendencijas apsprendžiantys veiksniai. Šiame skyriuje pateikta ES šalių

pagrindinių ekonominių, energetinių ir CO2 rodiklių palyginamoji analizė.

Antrajame darbo skyriuje išnagrinėti energetikos sektoriaus plėtros scenarijų modeliavimo

metodiniai principai ir pagrindinės prielaidos. Šiame skyriuje pateiktos galutinės energijos poreikių

prognozės, parengtos naudojant ekonometrinį modelį bei atitinkančios Nacionalinėje energetikos

strategijoje taikytus ekonomikos raidos scenarijus. Tai pat išanalizuoti galimi kuro kainų kitimo iki

2030 m. scenarijai bei pateikta matematinio modelio, naudoto energetikos sektoriaus šiltnamio dujų

emisijų kitimo analizės prognozei, charakteristika.

Trečiajame darbo skyriuje pateikta energetikos sektoriaus CO2 emisijų į atmosferą kitimo

prognozė. Energetikos sektoriaus raidai didelę įtaką turi šalies ūkio plėtra, importuojamų energijos

išteklių kainos, atominės elektrinės statybos perspektyvos, energetinio saugumo aspektai ir

daugelis kitų veiksnių. Todėl siekiant įvertinti galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo

išnagrinėti įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus raidos scenarijai. Šiame skyriuje pateikti kiekvieno

nagrinėto scenarijaus modeliavimo rezultatai.

Ketvirtajame skyriuje išanalizuotos šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kituose ūkio

sektoriuose (t.y. pramonės procesų, žemės ūkio ir atliekų) perspektyvinės kitimo tendencijos ir

pateikta prognozė iki 2020 m. Ši prognozė remiasi nacionaliniuose ar šakiniuose dokumentuose

pateiktomis ūkio sektorių vystymosi tendencijomis bei strateginiais tikslais. Taip pat, apibendrinant

atliktą energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros įtaką išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų

kiekiui, šiame skyriuje pateikti du šiltnamio dujų kitimo scenarijai: maksimalus ir minimalus, kurie

apibrėžia galimas šiltnamio dujų kitimo ribas iki 2020 m.

9


1. ŠILTNAMIO REIŠKINĮ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ, KITIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ

Šiuo metu pagrindiniai klimato kaitą reguliuojantys tarptautiniai dokumentai yra Jungtinių

Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) ir Kioto protokolas. JT bendroji klimato kaitos

konvencija buvo pasirašyta 1992 m. birželio mėn. Rio de Žaneiro konferencijoje. Šią konvenciją

pasirašė 155 šalys, tarp jų ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 1995 m. vasario 23

d. Šios konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų koncentracija

atmosferoje stabilizuotųsi tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų

pasaulio klimato sistemos. Šalys, pasirašiusios JTBKKK, 1997 m. pasirašė Kioto protokolą. Lietuva

šį protokolą pasirašė 1998 m. ir tuo pačiu įsipareigojo 2008-2012 metų laikotarpiu sumažinti

išmetamų šiltnamio dujų kiekį 8 proc., lyginant su 1990 m. taršos lygiu. Lietuva ratifikavo Kioto

Protokolą 2002 m. (LR įstatymas Nr. IX-1203, 2002 m. lapkričio 19 d.), o šis protokolas įsigaliojo

2005 m. vasario 16 d., kai jį ratifikavo šalys, kurių šiltnamio dujų emisijos 1990 m. sudarė daugiau

kaip 55 proc. visų JTBKKK 1 Priedo šalių emisijų.

Remiantis JTBKKK ir Kioto protokolo 5 straipsnio, 2 paragrafo reikalavimais Lietuva

periodiškai, t.y. kiekvienais metais, pateikia nacionalinę visų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų,

kurių nekontroliuoja Monrealio protokolas, inventorizaciją. Šiltnamio dujų (ŠD) inventorizacija

apima visas šiltnamio reiškinį sukeliančias dujas (anglies dioksidą (CO2), metaną (CH4), nitrito

oksidą (N2O), hidrofluoroangliavandenilius (HFC), perfluorangliavandenilius (PFC) ir sieros

heksafluoridą (SF6)) atitinkamoms šaltinių ir absorbentų kategorijoms. ŠD inventorizacijos šaltinių

kategorijos pateiktos 1.1 lentelėje.

Lietuvos ŠD inventorizacija pirmą kartą buvo parengta 1996 m. kartu su Nacionaliniu

JTBKKK įgyvendinimo pranešimu. Nuo 2006 m. pateikiama ŠD inventorizacija apimanti visą

nagrinėjamą laikotarpį nuo 1990 iki 2004 m. Taip pat remiantis ES direktyvos 280/2004/EB dėl

šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo ir Kioto protokolo

įgyvendinimo reikalavimais, Lietuva kiekvienais metais rengia ŠD inventorizaciją ir teikia

Jungtinių Tautų sekretoriatui bei Europos Komisijai. Lietuvos ŠD inventorizacija, apimanti 1990-

2005 m. laikotarpį, JTBKKK sekretoriatui buvo pateikta 2007 m. balandžio mėn. [3].

ŠD inventorizacija rengiama vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos

rekomenduota metodika. Išmetamų šiltnamio dujų kiekis apskaičiuojamas naudojant nustatytus

emisijų rodiklius ir atskirų ūkio šakų veiklos statistinius duomenis. Rengiant Lietuvos ŠD

10


inventorizaciją remtasi specifiniais šalies arba tarptautiniais rekomenduotinais emisijų rodikliais

atskiroms šaltinių kategorijoms. 2007 m. pateikta ŠD inventorizacija apima visus ūkio sektorius:

energetiką (įskaitant kuro deginimą elektros ir šilumos gamybai, naftos perdirbimui bei kitose ūkio

šakose), pramonės procesus, žemės ūkį, žemės naudmenų paskirties pasikeitimą ir miškininkystę

bei atliekų tvarkymą (pagal 1.1 lentelėje pateiktas šaltinių kategorijas, būdingas Lietuvai).

1.1 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos šaltinių kategorijos.

Sektorius Šaltinių kategorijaEnergetika A. Kuro deginimas:

1. Energetikos sektorius (elektros ir šilumos gamyba; naftos perdirbimas, kita)

2. Apdirbamoji pramonė ir statyba3. Transportas4. Kiti sektoriai (paslaugų sektorius, žemės ūkis, namų

ūkis)5. Kita

B. Lakiosios kuro emisijos1. Kietasis kuras2. Nafta ir gamtinės dujos3. Kita

Pramonės procesai A. Mineralinių produktų gamybaB. Chemijos pramonėC. Metalų gamybaD. Kita gamybaE. Hidrofluoroangliavandenilių ir sieros heksafluorido gamybaF. Hidrofluoroangliavandenilių ir sieros heksafluorido

naudojimasG. Kita

Tirpiklių ir kitų produktų naudojimasŽemės ūkis A. Fermentacija gyvulių virškinimo sistemoje

B. Mėšlo tvarkymasC. Ryžių auginimasD. Žemės apdirbimasE. Savanų deginimasF. Žemės ūkio produktų likučių deginimas laukuoseG. Kita

Žemės naudmenų paskirties pasikeitimas ir miškininkystėAtliekos A. Sąvartynai

B. NuotekosC. Atliekų deginimasD. Kita

11


Siekiant atlikti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekio, išmesto į atmosferą, kitimo

tendencijų analizę šiame darbe remtasi būtent šia 2007 m. pateikta inventorizacija [3].

Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu, labai ženkliai pabrangus energijos ištekliams ir

žaliavoms, buvo vykdoma energetikos politika, skatinusi efektyviau vartoti energijos išteklius ir

atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrą. Šie veiksniai ir ženklūs struktūriniai pokyčiai

šalies ekonomikoje bei pirminės energijos balanse lėmė ženkliai sumažėjusį išmetamų į atmosferą

teršalų kiekį – 2000 metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais, tačiau

nuo 2001 metų (1.1 pav.) dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos poreikių į

atmosferą išmetamų teršalų kiekis pradėjo didėti.

0

10

20

30

40

50

60

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mt C

O2

ekv.

0

10

20

30

40

50

60

70

Energetikos sektorius Kuro deginimas kituose ūkio sektoriuoseTransportas Pramonės procesaiŽemės ūkis AtliekosBVP

1.1 paveikslas. Šiltnamio dujų kiekio ir bendrojo vidaus produkto dinamika Lietuvoje.

Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis nuo 18,7 mln. t 2000 metais padidėjo iki 22,6

mln. t 2005 metais, t.y. 20,6 proc. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per tuos metus išaugo

net 45 proc. 2000 metų kainomis. Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis didėja palyginti lėtai

– beveik dvigubai lėčiau nei BVP augimas. Atsižvelgiant į 2000-2005 m. laikotarpio vidutinius

metinius augimo tempus (BVP – 7,8 proc., o išmetamų į atmosferą ŠD kiekio – 3,8 proc.) galima

teigti, kad Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos vienas iš tikslų pasiekti, kad į atmosferą

12


išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau, nei auga gamyba ir

paslaugos šiuo metu yra tenkinamas.

Iš 1.2 lentelėje pateiktų apibendrinančių vidutinių metinių į atmosferą išmetamų ŠD kiekių

augimo tempų atskiruose ūkio sektoriuose 2000-2005 m. laikotarpiu matyti, kad atskiruose

sektoriuose jos didėja skirtingai: lėčiausiai šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos didėjo energetikos

sektoriuje (2,4 proc.), o sparčiausiai – pramonės procesų bei transporto sektoriuose.

1.2 lentelė. Vidutiniai metiniai išmetamų ŠD kiekių augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu.

RodiklisVidutiniai metiniai augimo

tempai, proc.

Bendrasis vidaus produktas 7,7

Į atmosferą išmetamas bendras ŠD kiekis: 3,8

- energetikos sektorius 2,4

- kuro deginimas kituose sektoriuose 2,8

- transportas 5,8

- pramonės procesai 6,8

- žemės ūkis 4,2

- atliekos -0,4

2005 m. Lietuvos ŠD sudarė tik 47 proc. 1990 m. lygio, tai matyti iš 1.2 pav. pateiktų BVP ir

išmetamų į atmosferą ŠD kiekio atskiruose ūkio sektoriuose kitimo indeksų.

1990-2005 m. laikotarpiu Lietuvos ūkio (apdirbamosios pramonės, statybos, paslaugų, namų

ūkio ir žemės ūkio) sektoriuose dėl kuro deginimo išmetamos ŠD sumažėjo ženkliausiai - 2005 m.

jos tesudarė 18 proc. 1990 m. lygio, o tuo tarpu pramonės procesų metu išmetamos dujos 2005 m.

pasiekė 1990 m. lygį.

Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamų ŠD kiekio 1990–2000 metais sumažėjimą iš

esmės lėmė sumažėjęs kuro vartojimas. Nuo 2001 metų energetikos sektoriaus į atmosferą

išmetamų ŠD kiekis ėmė didėti, tačiau šio sektoriaus ŠD augo lėtesniais tempais nei bendras šių

dujų kiekis, išmestas į atmosferą (1.2 pav., 1.2 lentelė).

13


0

20

40

60

80

100

120

1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004

Inde

ksas

(19

90=

100)

BVP

ŠD - bendros

ŠD - energetikos sekt.

ŠD - transportas

ŠD - kuro deginimaskituose ūkio sekt.ŠD - pramonės proc.

ŠD - žemės ūkis

ŠD - atliekos

1.2 paveikslas. Lietuvos BVP ir išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio atskiruose ūkio sektoriuose kitimo indeksai.

Per pastaruosius metus ženkliai kito ne tik išmetami ŠD kiekiai, bet ir jų sektorinė struktūra.

Energetikos sektorius yra pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis – 1990 m. šio sektoriaus dalis bendroje

struktūroje sudarė 29,4 proc., o 2005 m. sumažėjo iki 27,5 proc. (1.3 pav.). Pramonės procesų dalis

bendroje ŠD struktūroje ženkliai padidėjo nuo 7,8 proc. (1990 m.) iki 16,7 proc. (2005 m.), taip pat

padidėjo transporto sektoriaus dalis nuo 12 proc. iki 18,6 proc. (2005 m.).

14


29.39 31.10 29.42 27.48

12.04 14.27 16.97 18.64

28.13 20.00 13.05 12.42

7.848.58 14.50 16.67

18.41 18.52 17.65 17.96

4.18 7.53 8.42 6.84

0%

20%

40%

60%

80%

100%

1990 1995 2000 2005

Energetikos sektorius TransportasKuro deginimas kituose ūkio sektoriuose Pramonės procesaiŽemės ūkis Atliekos

1.3 paveikslas. Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų struktūra pagal sektorius.

Dabartiniu metu, kaip matyti iš 1.4 pav., didžiausia dalis (daugiau kaip 58 proc.) į atmosferą

išmetamų šiltnamio dujų yra tiesiogiai susijusi su organinio kuro deginimu visų ūkio šakų vartotojų

įrengimuose. Šiuo atveju nagrinėjamai šiltnamio dujų šaltinių kategorijai priskiriamos ir lakiosios

kuro emisijos, kurios susiję su gamtinių dujų ir naftos gamyba, transportavimu ir pan.

15


Kuro deginimas58.5%Pramonės procesai

16.7%

Atliekų tvarkymas6.8%

Žemės ūkis18.0%

1.4 paveikslas. Pagrindinių šiltnamio dujų šaltinių struktūra 2006 m.

Išmetamos į atmosferą šiltnamio dujos turi skirtingą pasaulinio atšilimo potencialą, kuris yra

išreiškiamas santykiniu dydžiu CO2 atžvilgiu. Todėl siekiant išreikšti šiltnamio dujas CO2

ekvivalentu, atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, naudojamos šios pasaulinio atšilimo

potencialo vertės: CO2 – 1; CH4 – 21; N2O - 310. Lietuvos atskirų šiltnamio dujų kiekio, išreikšto

CO2 ekvivalentu, dinamika 1990-2005 m. laikotarpiu pateikta 1.5 pav. Per nagrinėjamąjį laikotarpį

ženkliausiai sumažėjo anglies dioksido (CO2) emisija, 2000 m. CO2 emisija sudarė tik 33 proc. 1990

m. lygio, tačiau dėl spartaus ekonomikos augimo nuo 2000 m. pradėjo didėti vidutiniškai 3,5 proc.

per metus. Nitrito oksido (N2O) emisija 2000 m. sudarė 55 proc. 1990 m. lygio, t.y. sumažėjo nuo 6

Mt CO2 ekv. iki 3,5 Mt CO2 ekv. Tačiau nuo 2000 m. pradėjo sparčiai (net 7,7 proc. per metus)

didėti ir 2005 m. pasiekė 81 proc. 1990 m. lygio. Išmetamo metano (CH4) kiekis 2000 m. sudarė 54

proc. 1990 m. lygio ir per paskutinius penkerius metus labai mažai tepakito.

16


0

5

10

15

20

25

30

35

40

1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004

Mt C

O2

ekv.

CO2

CH4

N2O

1.5 paveikslas. Atskirų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dinamika.

Svarbu pažymėti, kad nors per pastaruosius penkerius metus išmetamų į atmosferą šiltnamio

dujų kiekis padidėjo, šių teršalų kiekis, tenkantis BVP vienetui, 2005 metais sumažėjo iki 0,34

kg/Lt, o palyginti su 1990 metais (0,75 kg/Lt) sumažėjo daugiau kaip du kartus. Tai rodo, kad

įdiegtos naujos kuro deginimo technologijos energetikos ir pramonės įmonėse, didesnė gamtinių

dujų sąnaudų dalis pirminės energijos balanse, o transporto sektoriuje – suskystintų dujų dalis,

atnaujintas transporto parkas bei kitos įgyvendintos priemonės sąlygojo ekologinio efektyvumo

pažangą.

17


1.1. Energetika

1.1.1Energetikos sektorius

2005 m. energetikos sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 27,5 proc.

Pagal šiltnamio dujų struktūrą energetikos sektoriuje didžiausią dalį sudaro anglies dioksido (CO2)

emisija (apie 95 proc.), kuri susidaro deginant organinį kurą.

Energetikos sektorius pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis, tačiau šiame sektoriuje išmetamas

šiltnamio dujų kiekis nuo 1990 m. iki 2000 m. sumažėjo beveik 3 kartus (1.6 pav.). Nuo 2001 m.

išmetimai energetikos sektoriuje pradėjo didėti ir 2005 m. iš viso sudarė 6,2 Mt CO2 ekv. Tokį

ženklų šiltnamio dujų kiekio sumažėjimą iš esmės lėmė kuro vartojimo sumažėjimas bei naudojamo

kuro struktūros pokyčiai.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mt C

O2

ekv.

N2O

CH4

CO2

1.6 paveikslas. Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.

18


Po šalies nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusį ekonomikos nuosmukį lydėjo ženklus

pirminės energijos vartojimo mažėjimas, kuris buvo šiek tiek banguotas dėl daugiau ar mažiau

išnaudotų galimybių efektyviau panaudoti paveldėtą Lietuvos elektrinių galių perteklių,

eksportuojant į kaimynines šalis dalį Ignalinos AE pagamintos elektros energijos (1.7 pav.). Didele

dalimi mažėjančius pirminės energijos poreikius taip pat lėmė energijos intensyvumo, t.y. pirminės

energijos, sunaudotos šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (pastoviomis kainomis) vienetui,

mažėjimas. 2006 metais pirminės energijos intensyvumas, lyginant su 1990 m., sumažėjo 2,1 karto.

-5

0

5

10

15

20

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mtn

e

Vietiniai ištekliai Naftos produktai Anglis

Gamtinės dujos Atominė energija Elektros eksportas

1.7 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos sąnaudų dinamika [4, 5].

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri beveik neturi savo tradicinių energijos

šaltinių (anglies, naftos, gamtinių dujų, urano ar didelių hidroenergijos resursų). Lietuvos vidaus

reikmėms 1990 ir 2005 m. sunaudotų pirminių energijos išteklių struktūra pateikta 1.8 paveiksle.

Keletą paskutiniųjų dešimtmečių naftos produktai užėmė reikšmingą vietą šalies pirminės energijos

balanse. Tačiau, kaip matyti iš 1.8 pav., jų dalis pirminės energijos balanse ženkliai sumažėjo - nuo

40 proc. iki 30 proc. Šis naftos produktų dalies sumažėjimas iš esmės susijęs su ženkliu mazuto

panaudojimo elektros ir šilumos energijos gamybai mažinimu. Šiuo metu ženklią pirminės energijos

balanso dalį užima gamtinės dujos. 2006 m. gamtinės dujos sudarė apie 29 proc. ir dabartiniu metu

yra viena iš pagrindinių kuro rūšių. Pereinamuoju laikotarpiu atominės energijos dalis taip pat buvo

19


pakankamai didelė ir svyruodavo apie 30 proc. (2003 m. siekė net 37 proc.). Netgi po pirmojo

Ignalinos AE bloko uždarymo 2004 m. atominės energijos dalis pirminės energijos balanse išliko

pakankamai didelė (1.8 pav.). Anglies dalis pirminės energijos balanse taip pat sumažėjo nuo 5

proc. 1990 m. iki 2 proc. 2005 m

Svarbūs pokyčiai Lietuvos pirminės energijos balanse yra susiję su nuolat didėjančia vietinių

ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalimi. Vietiniai ir AEI – durpės, malkos, miško paruošų

ir medžio apdorojimo atliekos, žemės ūkio gamybos atliekos (šiaudai, nendrės, spaliai ir kt.),

vandens potencinė energija, vėjo energija, geoterminė energija, saulės energija, komunalinės bei

pramoninės atliekos. Tam tikrą dalį vietinių energijos išteklių balanse jau pradeda užimti biodujos ir

biodegalai, gaminami iš etanolio ir rapsų aliejaus.

Vietiniai ir AEI2%

Naftos produktai

40%

Anglis5%

Gamtinės dujos27%

Atominė energija

26%

a)

Vietiniai ir AEI10%

Anglis2%

Gamtinės dujos28%

Atominė energija

30%Naftos

produktai30%

b)

1.8 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos balanso struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b) [4, 5].

1990-2005 m. laikotarpiu vietinių ir AEI dalis pirminės energijos balanse padidėjo apie 5

kartus. Tačiau 2005 m. vietiniai ir AEI tesudarė 10 proc. pirminės energijos. Tarp jų ryškiai

dominavo mediena ir medžio apdirbimo pramonės atliekos. Kol kas tik pradedamas įsisavinti vėjo

energijos potencialas.

Pagrindinio elektros energijos šaltinio Ignalinos AE, gaminančio pigesnę elektros energiją

negu organinį kurą naudojančios šiluminės elektrinės, dalis šalies elektros energijos gamybos

balanse svyravo apie 80 proc. (1.9 pav.) Tačiau 2004 m. gruodžio 31 d. pirmasis Ignalinos AE

blokas buvo sustabdytas. Uždarius pirmąjį bloką, Ignalinos AE elektros energijos gamybos dalis

sumažėjo iki 70 proc. 2007 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje jau

20


planuojama elektros energetikos sistemos pasikeitimai uždarius ir antrąjį Ignalinos AE bloką.

Kadangi šios elektrinės eksploatavimas turi esminę įtaką šalies energetikos sektoriaus raidai, 2009

m. pabaigoje numatytas Ignalinos AE uždarymas sukels ne tik tiesiogines socialines ir ekonomines

bei tiekimo saugumo ir patikimumo pasekmes, bet turės didelį poveikį ir aplinkosaugai.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Kitos elektrinės Hidroelektrinės Termofikacinės elektrinės

Lietuvos elektrinė Ignalinos AE Kruonio HAE

1.9 paveikslas. Lietuvos elektros energijos gamybos struktūra [4, 5].

Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtra yra viena iš pagrindinių

Lietuvos energetikos politikos strateginių nuostatų, kadangi jų platesnis naudojimas įvairiose ūkio

šakose leidžia padidinti energijos tiekimo patikimumą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. 2001

m. įsigaliojo ES Direktyva 2001/77ES „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius

energijos išteklius, vidaus elektros rinkoje skatinimas“. Remiantis šia direktyva, ES šalys turėjo

prisiimti įsipareigojimus ir bendromis pastangomis siekti, kad 2010 m. atsinaujinančių energijos

išteklių dalis bendrame energijos balanse sudarytų 12 proc., o elektros energijos balanse – 22 proc.

Pagal tokius suderintus įsipareigojimus, 2010 m. naudojant atsinaujinančius energijos išteklius

Lietuvoje turi būti pagaminta 7 proc. elektros energijos. 2005 metais šis indėlis buvo 3,9 proc.

Dabartiniu metu beveik 84 proc. „žaliosios“ elektros pagamina Kauno HE, likusią dalį gamina

21


mažosios hidroelektrinės, biomasę naudojančios elektrinės bei vėjo elektrinės, kurių indėlis ateityje

pradės sparčiai didėti.

Siekiant pagaminti 7 proc. elektros energijos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,

Vyriausybė viena iš prioritetinių krypčių patvirtino vėjo energetikos plėtrą ir elektrinių statybos iki

2009 m. tvarką [6]. Numatyta, kad maksimali įrengtų vėjo elektrinių galia sistemoje 2010 metais

sudarys apie 200 MW. 2007 m. pabaigoje jau buvo įrengta 100 MW vėjo elektrinių.

Dabartinė elektros energijos gamybos struktūra, pasižyminti didele atominės energijos

dalimi, sąlygoja palyginti žemą išmetamų šiltnamio dujų lygį Lietuvos elektros ir šilumos gamybos

sektoriuje. Pastaruoju metu šiltnamio dujų kiekis tenkantis vienai kWh pagaminamos elektros ir

šilumos energijos svyruoja apie 200 gr/kWh ir yra ženkliai mažesnis lyginant su senųjų ES šalių

vidurkiu, kuris svyruoja virš 300 gr/kWh [7].

1.1.2Kuro deginimas kituose ūkio sektoriuose

Bendroje Lietuvos ŠD struktūroje 2005 m. ūkio (apdirbamosios pramonės, statybos, paslaugų,

namų ūkio ir žemės ūkio) sektoriuose dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamos ŠD sudarė 12,4

proc. Pagal šiltnamio dujų struktūrą didžiausią dalį sudaro anglies dioksido (CO2) emisija (apie 92

proc.), metanas sudaro 6,5 proc.

Lietuvos ūkio sektoriuose išmetamų šiltnamio dujų kiekis, susijęs su kuro deginimu, nuo 1990

m. iki 2000 m. sumažėjo daugiau kaip 5 kartus (1.10 pav.).

22


0

2

4

6

8

10

12

14

16

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mt C

O2

ekv.

N2O

CH4

CO2

1.10 paveikslas. Kituose ūkio sektoriuose į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio (dėl kuro deginimo) dinamika.

Nuo 2001 m. išmetamų šiltnamio dujų kiekis pradėjo didėti vidutiniškai 2,8 proc. per metus,

tačiau 2005 m. sudarė tik 20,1 proc. 1990 m. lygio. Tokį ženklų šiltnamio dujų kiekio sumažėjimą iš

esmės lėmė kuro vartojimo sumažėjimas ir ženklūs energijos intensyvumo pokyčiai.

Lietuvos galutinės energijos kitimo tendencijoms nemažą įtaką turėjo šalies ūkio šakose

sukurtos bendrosios pridėtinės vertės augimo ir struktūros pokyčiai (ypač apdirbamosios pramonės

šakose). Galutinės energijos reikmės sumažėjo nuo 9,7 Mne 1990 m. iki 3,7 Mtne 2000 m., t.y.

daugiau kaip 2,5 karto (1.11 pav.). Tačiau spartesni ekonomikos augimo tempai pastaruosius metus

turėjo didelę įtaką galutinės energijos poreikių didėjimui visose ūkio šakose, vidutiniškai apie 3,7

proc. per metus. Vidutiniai metiniai galutinės energijos augimo tempai ženkliai skiriasi atskiruose

ūkio sektoriuose (1.3 lentelė). Sparčiausiai didėjo energijos suvartojimas krovinių ir keleivių

pervežimui – vidutiniškai 6,4 proc. per metus bei pramonės sektoriaus – vidutiniškai 5,0 proc. per

metus.

23


0.000

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mtn

e

Pramonė Statyba Žemės ūkis Transportas Namų ūkis Paslaugų sektorius

1.11 paveikslas. Lietuvos galutinės energijos sąnaudų dinamika.

Lietuvai svarbu, kad per pastaruosius metus ženkliai sumažęs energijos intensyvumas, kuris

yra vienas iš svarbiausių rodiklių, charakterizuojančių ekonomikos ir energetikos tarpusavio ryšius,

ir toliau mažėtų. Dabartiniu metu vis dažniau naudojamas galutinės energijos intensyvumo rodiklis,

kuris vertina galutinės energijos sąnaudas (tarptautinėje statistikoje dažniausiai įskaitant ir

neenergetinėms reikmėms sunaudotus energijos išteklius), tenkančias BVP vienetui. Šis rodiklis

geriau tinka lyginamajai įvairių šalių energijos intensyvumo analizei. Dabartiniu metu Lietuvoje

lyginamosios galutinės energijos sąnaudos, BVP vertinant pagal perkamosios galios pariteto

rodiklius, yra artimos ES-27 šalių vidurkiui. Pastebima labai ryški pažanga didinant energijos

vartojimo efektyvumą – 1990-2006 m. šalyje galutinės energijos intensyvumas sumažėjo apie 2,3

karto, o elektros energijos intensyvumas apie 1,5 karto. Toks ženklus energijos intensyvumo

mažėjimas sąlygoja, kad atsigaunant ir sparčiai augant šalies ekonomikai, ypatingai 2000-2006 m.

laikotarpiu, galutinės energijos sąnaudos didėja beveik dvigubai lėčiau nei šalies BVP, tuo pačiu

atitinkamai lėčiau didėja ir į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekiai.

24


1.3 lentelė. Galutinės energijos reikmių atskiruose ūkio sektoriuose vidutiniai metiniai augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu.

RodiklisVidutiniai metiniai augimo

tempai, proc.

Galutinės energijos reikmės: 3,7

- pramonėje 5,0

- statyboje 4,2

- žemės ūkyje 1,2

- transporte 6,4

- namų ūkyje 0,7

- paslaugų sektoriuje 3,9

Energijos vartojimo ūkio šakose pokyčiai sąlygojo taip pat reikšmingus struktūrinius

galutinės energijos sąnaudų pokyčius (1.12 pav.).

Pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektorių dalis galutinės energijos sąnaudų struktūroje per

1990-2005 m. laikotarpį mažėjo. Pramonės dalis galutinės energijos struktūroje sumažėjo nuo 32,8

proc. 1990 m. iki 21,0 proc. 2005 m. Žemės ūkio dalis šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 8,2 iki 2,3

proc., o prekybos ir aptarnavimo sektoriaus dalis – nuo 17,7 iki 12,6 proc. Namų ūkių dalis

galutinės energijos struktūroje padidėjo nuo 19,0 iki 30,9 proc., tačiau dominuojantį vaidmenį

energijos balanso struktūroje šiuo metu užima transporto sektorius, kurio dalis padidėjo labai

ženkliai – nuo 20,6 iki 32,0 proc. Energijos vartojimo didėjimas transporto sektoriuje turi įtakos ir

šio sektoriaus išmetamų šiltnamio dujų kiekio didėjimui.

25


32.821.1 19.8 21.0

8.2

4.4 2.6 2.3

20.6

22.6 28.232.0

19.035.7 35.8 30.9

17.7 15.0 12.5 12.6

0%

20%

40%

60%

80%

100%

1990 1995 2000 2005

Paslaugų sektorius

Namų ūkis

Transportas

Žemės ūkis

Statyba

Pramonė

1.12 paveikslas. Galutinės energijos sąnaudų struktūra pagal sektorius.

1.1.3Transportas

2005 m. transporto sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 18,6 proc.

Pagal šiltnamio dujų struktūrą transporto sektoriuje didžiausią dalį taip pat sudaro anglies dioksido

(CO2) emisija (net 98 proc.).

Transporto sektoriuje susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos nuo 2000 m. didėja

palyginti labai sparčiai – vidutiniškai apie 5,8 proc. per metus. 2000 m. transporto sektoriaus

šiltnamio dujų iš viso sudarė 3,2 Mt CO2 ekv., o 2005 m. jau siekė – 4,2 Mt CO2 ekv. (1.13 pav.).

Tokį spartų šiltnamio dujų kiekio augimą sąlygoja sparčiai didėjantis transporto priemonių kiekis,

kuris įtakoja augančias kuro sąnaudas. 2000 – 2005 m. laikotarpiu transporto sektoriaus energijos

sąnaudų vidutinis metinis augimo tempas siekė net 6,4 proc. per metus.

26


0

1

2

3

4

5

6

7

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mt C

O2

ekv.

N2O

CH4

CO2

1.13 paveikslas. Transporto sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.

Transporto sektoriaus kuro sąnaudų struktūra per nagrinėjamą laikotarpį taip pat ženkliai

kito (1.14 pav.). 1990 m. lengvieji naftos produktai kuro sąnaudų struktūroje sudarė net 57,4 proc.,

o 2005 m. tik 28,1 proc. Sunkiųjų naftos produktų dalis 2005 m. išaugo iki 54,5 proc. Vis didesnį

vaidmenį ima vaidinti suskystintos naftos dujos, jų dalis 2005 m. sudarė 16 proc.

1.1 2.511.4

16.0

57.464.0 39.7 28.1

41.533.6

48.9 54.5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1990 1995 2000 2005

Sunkieji naftos produktai

Lengvieji naftos produktai

Suskystintos naftos dujos

Gamtinės dujos

Skystasis biokuras

1.14 paveikslas. Transporto sektoriaus kuro sąnaudų struktūra.

27


2003 m. įsigaliojo direktyva 2003/30/EC dėl biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių

panaudojimo transporto sektoriuje skatinimo, kuri numato užtikrinti, kad ES-15 šalyse iki 2005

metų pabaigos biokuras pakeistų ne mažiau kaip 2 proc. viso benzino ir dyzelino, parduodamo jų

vidaus rinkoje, o iki 2010 metų biokuras sudarytų ne mažiau kaip 5,75 proc. viso kelių transporte

suvartojamo kuro. 2020 metais biodegalai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. viso kelių

transporte suvartojamo kuro.

LR Vyriausybė 2004 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Biokuro,

biodegalų ir bioalyvų įstatymo įgyvendinimo“. Šis nutarimas įgaliojo Ūkio ministeriją parengti ir

patvirtinti priemones, užtikrinančias, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau

kaip 2 proc., skaičiuojant nuo bendro šalies rinkoje sunaudoto benzino ir dyzelino, skirto transporto

sektoriaus reikmėms, kiekio, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 proc.

Skystojo biokuro gamyba Lietuvoje pradėta tik pastaraisiais metais. 2004 - 2005 m.

Lietuvoje biodegalus gamino dvi įmonės: AB "Stumbras" iš javų grūdų gamino bioetanolį, kuris

naudojamas bio-ETBE gamyboje, ir UAB "Rapsoila", iš rapsų grūdų gaminanti biodyzeliną

(RRME). Šalyje skystojo biokuro vidaus rinka pradeda sparčiai plėstis, nors 2005 m. transporto

kuro sąnaudų struktūroje biodegalai sudarė tik 0,3 proc. [5]. Dabartiniu metu veikiančių ir

planuojamų pastatyti įmonių biodegalams gaminti pajėgumai viršija šalies poreikius, tad jų dalis

eksportuojama.

1.2. Pramonės procesai

2000 m. pramonės procesu metu susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos sudarė 72

proc. 1990 m. lygio, tačiau 2000-2005 m. laikotarpiu šio sektoriaus išmetamų šiltnamio dujų kiekis

didėjo sparčiausiai, net 6,8 proc. per metus, o nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje šiame sektoriuje

buvo pasiektas 1990 m. lygis, t.y. 2005 m. pramonės procesų metu šiltnamio dujų kiekis sudarė 3,8

Mt CO2 ekv. (1.15 pav.). Toks spartus augimas lėmė tai, kad 2005 m. pramonės procesų sektoriaus

dalis bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 16,7 proc.

Didžiausia šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dalis pramonės procesuose susidaro chemijos

pramonėje bei gaminant mineralinius produktus. Pagrindiniai Lietuvos pramonės procesų sektoriaus

šiltnamio dujų šaltiniai yra trys: azoto rūgšties gamyba (susidaro N2O); amoniako gamyba (CO2) ir

cemento gamyba (CO2).

28


Akcinė bendrovė „Akmenės cementas“ vienintelė Lietuvoje bendrovė, gaminanti statybinę

rišamąją medžiagą - cementą, kurio aukšta kokybė atitinka Lietuvos bei Europos standartų keliamus

reikalavimus. Akcinė bendrovė “Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos

produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Šios dvi Lietuvos

akcinės bendrovės yra pagrindiniai pramonės procesų sektoriaus šiltnamio dujų šaltiniai.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mt C

O2

ekv.

SF6

HFC

N2O

CH4

CO2

1.15 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.

Didėjant cemento paklausai Lietuvos rinkoje, cemento gamyba 2000-2005 m. laikotarpiu

augo vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. 2005 m. buvo pagamintos 0,8 mln. t cemento. Į

atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio vidutiniai metiniai augimo tempai per šį

laikotarpį praktiškai atitiko cemento gamybos augimo tempus, t.y. 5 proc. per metus.

Azoto rūgštis yra naudojama kaip žaliava azoto trąšoms gaminti. Pastaruoju metu, išaugus

eksporto galimybėms, ženkliai padidėjo azoto rūgšties ir amoniako gamyba, pvz. karbamido

gamyba 2000-2005 m. laikotarpiu augo vidutiniškai apie 9 proc. per metus [8]. Į atmosferą

išmetamo nitrito oksido (N2O) kiekio vidutiniai metiniai augimo tempai šiuo laikotarpiu siekė virš

10 proc.

29


Tokie spartūs azoto rūgšties gamybos tempai sąlygojo pramonės procesų sektoriaus šiltnamio

dujų struktūros pasikeitimus (1.16 pav.). 1990 m. nitrito oksidas (N2O) bendroje pramonės procesų

šiltnamio dujų struktūroje sudarė tik 20,5 proc., o 2005 m. pasiekė – 58,1 proc. Tuo tarpu anglies

dioksido (CO2) dalis sumažėjo nuo 79,4 proc. iki 41,3 proc.

CO279,4%

CH40,1%

N2O20,5%

HFC0,0%

SF60,0%

a)

CO241,3%

CH40,0%

N2O58,1%

HFC0,5%

SF60,0%

b)

1.16 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus šiltnamio dujų struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b).

Pramonės procesų sektoriuje taip pat susidaro fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos,

kurioms taikomas Kioto protokolas. Pagal Kioto protokolo 3.8 straipsnį Lietuva fluorintoms

šiltnamio dujoms 1995 metus 1995 m.baziniais metais. Hidrofluoroangliavandeniliai (HFC),

perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksaflouridas (SF6) išsiskiria chemijos pramonės procesų

metu, naudojami šaldymo įrenginiuose, aerozoliniuose balionuose. Šios dujos tai alternatyvos

ozono sluoksnį ardantiems chlorofluoroangliavandeniliams (CFC), kurių pagal Monrealio protokolą

turi būti pamažu atsisakoma.

Fluorintos dujos nėra gaminamos Lietuvoje, nacionalinių poreikių patenkinimui jos yra

importuojamos. Hidrofluoroangliavandeniliai (HFC) šiuo metu naudojami šaldymo įrangoje kaip

šaldymo agentas. Pagrindinės Lietuvos šaldymo įrangos gamintojas akcinė bendrovė “Snaigė” savo

gaminamoje produkcijoje nenaudoja fluorintų dujų agentų [9]. 2005 m. hidrofluoroangliavandenilių

(HFC) emisija sudarė 18,9 kt CO2 ekv. ir, kaip matyti iš 1.15 pav., jų dalis pramonės procesų

sektoriaus šiltnamio dujų struktūroje yra nedidelė – 0,5 proc.

30


Sieros heksafluoridas (SF6) pasižymi puikiomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai

naudojamas kaip aukštos įtampos įrenginių izoliacinė medžiaga. 2005 m. sieros heksafluorido

emisija nuo elektros įrenginių Lietuvoje sudarė 1,4 kt CO2 ekv.

Kai kurios fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos iki 23 900 kartų kenksmingesnės

už CO2, todėl tarptautiniu mastu siekiama ne tik apriboti jų naudojimą, bet ir pereiti prie ekologiškų

alternatyvų bei technologijų.

1.3. Žemės ūkis

2005 m. žemės ūkio sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 18 proc.

Pagal šiltnamio dujų struktūrą žemės ūkio sektoriuje didžiausią dalį sudaro nitrito oksido (N2O)

emisija (apie 65 proc.), o metanas (CH4) – 35 proc.

2000 m. žemės ūkyje susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos sudarė tik 37 proc.

1990 m. lygio, tačiau nuo 2001 m. pradėjo sparčiai didėti. 2000-2005 m. laikotarpiu vidutiniai

metiniai augimo tempai siekė 4,2 proc. 2005 m. žemės ūkio sektoriaus šiltnamio dujų emisija

sudarė 4,1 Mt CO2 ekv. (1.17 pav.).

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mt C

O2

ekv.

N2O

CH4

1.17 paveikslas. Žemės ūkio sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.

31


Dvi pagrindinės nitrito oksido šaltinių rūšys: žemės apdirbimas ir mėšlo tvarkymas. Nitrito

oksido emisijos didžioji dalis susidaro dėl žemės ūkyje naudojamų azoto trąšų. Žemės ūkio metano

emisijos pagrindinis šaltinis yra gyvulininkystė. Čia reikia skirti dvi šiltnamio dujų šaltinių

kategorijas: fermentaciją, vykstančią gyvulių virškinimo sistemoje, ir mėšlo tvarkymą.

Lietuvos žemės ūkio naudmenos 2005 m. užėmė 53,3 proc. visos teritorijos, iš kurios 44,8

proc. sudarė ariama žemė, 7,5 proc. – pievos ir natūralios ganyklos bei 0,9 proc. – sodai. Nitrito

oksido emisija iš žemės apdirbimo tiesiogiai priklauso nuo naudojamų sintetinių azoto trąšų ir

mėšlo kiekio. 2000 - 2005 m. laikotarpiu žemės ūkio nitrito oksido emisijos vidutiniai metiniai

augimo tempai buvo apie 6 proc.

Metano (CH4) emisijos ženklų sumažėjimą iki 2000 m. sąlygojo žemės ūkio restruktūrizacija,

dėl kurios drastiškai sumažėjo galvijų skaičius. Metano emisijų kiekį apsprendžia galvijų (pieninių

ir mėsinių), avių, ožkų, arklių ir kiaulių kiekis. Galvijai (pieniniai ir mėsiniai) apsprendžia 95 proc.

metano emisijų iš fermentacijos. Kadangi šių galvijų skaičius per pastaruosius metus mažai kito, tai

ir metano (CH4) emisijos 2000 - 2005 m. laikotarpiu vidutiniai metiniai augimo tempai buvo apie

1,3 proc.

1.4. Atliekos

2005 m. atliekų sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 6,8 proc. Pagal

šiltnamio dujų struktūrą atliekų sektoriuje didžiausią dalį sudaro metano (CH4) emisija (apie 95

proc.).

2000 m. atliekų sektoriuje susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos sudarė 79 proc.

1990 m. lygio ir nuo 2001 m. mažai tepakito. 2005 m. atliekų sektoriaus ŠD emisija sudarė 1,6 Mt

CO2 ekv. (1.18 pav.).

Atliekų sektoriuje pagrindinis metano (CH4) susidarymo šaltinis – sąvartynai, kuriuose

anaerobinės bakterijos skaido atliekų organines medžiagas iki metano. Dėl panašaus pobūdžio

procesų metanas išsiskiria ir nuotekų valymo procesuose. Pagrindiniai metano šaltiniai Lietuvoje

atliekų sektoriuje yra sąvartynai ir nuotekos.

32


0

0,5

1

1,5

2

2,5

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mt C

O2

ekv.

N2O

CH4

CO2

1.18 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Komunalinių atliekų kiekis,

tenkantis vienam gyventojui, 2005 metais sudarė apie 308 kilogramus (1.19 pav.), t.y. beveik 1,5

karto mažiau nei senosiose ES šalyse. Tačiau 2003-2005 metais šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 17,5

proc.

400

500

600

700

800

900

1000

1100

1200

2000 2001 2002 2003 2004 2005

tūk

st.t

200

220

240

260

280

300

320

kg

/gy

v.

Bendras kiekis Vienam gyventojui

1.19 paveikslas. Komunalinių atliekų kaita [8].

33


Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 sąvartynų, iš kurių 300 yra eksploatuojami ir tik trys

didžiųjų miestų sąvartynai atitinka keliamus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos

reikalavimus. Kuriant regionų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, vietoje buvusių 800

sąvartynų, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, bus įrengta 11 regioninių ES reikalavimus

atitinkančių modernių sąvartynų, užtikrinančių klimato atšilimą skatinančių dujų surinkimą ir

panaudojimą energetinėms reikmėms.

Lietuvoje daugiausiai vandens suvartojama energetikos sektoriaus reikmėms (apie 94 proc.).

2005 metais energetikos sektorius sunaudojo 3653 mln.m3. Kitų ūkio šakų reikmėms 2005 metais

suvartota tik 223,2 mln.m3. Iš jų pramonėje sunaudota – 21,7 proc., ūkio ir buities reikmėms - 43,6

proc., o žuvininkystės reikmėms – 32,8 proc.

Lietuvoje pagrindiniai vandens teršėjai: pramonė, žuvininkystė ir namų ūkis. Nuotekų kiekis

Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus padidėjo 13,5 proc. (1.20 pav.), tačiau nuotekų kiekis,

tenkantis BVP vienetui, ženkliai (apie 30 proc.) sumažėjo.

Per pastaruosius šešerius metus pastatyta nemažai naujų valymo įrenginių ir modernizuota

dalis esamų, todėl 99,3 proc. nuotekų, prieš išleidžiant jas į atvirus vandens telkinius, yra valomos.

Išvalytų iki normatyvų nuotekų kiekis sparčiai didėja: 2005 metais jos sudarė 70 proc.

0

50

100

150

200

250

2000 2001 2002 2003 2004 2005

mln

.m3

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

Bendras nuotekų kiekis, mln.m3 tūkst.m3/mln.Lt BVP

1.20 paveikslas. Nuotekų kiekio kaita .

34


Didesniuose Lietuvos miestuose plečiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą,

proporcingai didėja ir nuotekų valymo metu susidarančio dumblo kiekiai. Tačiau didžioji dalis

dumblo nėra tinkamai tvarkoma, o tik kaupiama vandens valymo stočių teritorijose, nes Lietuvoje

kol kas nefunkcionuoja dumblo tvarkymo sistema. Šiuo metu yra apie 80 dumblo laikino saugojimo

aikštelių, kurių bendras plotas siekia 180 ha [10]. Dumblo panaudojimas žemės ūkio veikloje

ženkliai sumažėjo dėl griežtėjančių reikalavimų. Todėl besikaupiančio dumblo panaudojimo

problema sprendžiama diegiant modernesnes, našesnes ir aplinkai palankesnes dumblo tvarkymo

technologijas, kurios leidžia apdorotą dumblą panaudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį.

1.5. Lyginamieji ES šalių ekonominiai, energetiniai ir CO2 rodikliai

Lyginant įvairių ES šalių ekonomikos lygį naudojama BVP, tenkančio vienam gyventojui,

apimtis lyginamosiomis kainomis (2000 m. JAV doleriais, 2000 m. Eurais ir pan.). Dažniausiai

remiamasi paprastu principu – bet kurioje šalyje sukurtas BVP iš nacionalinės į tarptautinę valiutą

perskaičiuojamas pagal valiutų keitimo kursą. Įvairiuose statistikos leidiniuose šis būdas plačiausiai

naudojamas. Taikant šį metodą 2005 metais vienam gyventojui tenkantis BVP vidurkis naujosiose

ES šalyse narėse, kaip matyti iš 1.4 lentelėje pateiktų duomenų, sudarė tik 20 proc. ES-27 vidurkio.

Pagal Tarptautinės energetikos agentūros leidiniuose [11-17] pateiktus duomenis Lietuvoje vienam

gyventojui tenkanti dalis sudarė 4,83 tūkst. JAV dolerių 2000 m. kainomis arba 20,5 proc. ES-27

vidurkio. Bulgarijoje šis rodiklis tesiekė 8,8, o Rumunijoje – 9,6 proc. ES-27 vidurkio. Esminis

tokio BVP vertinimo būdo trūkumas yra tai, kad dėl kainų iškraipymo ir BVP vertinimo kiekvienoje

šalyje skirtumų bendroji tokių pačių prekių ir suteiktų paslaugų bendroji pridėtinė vertė

besivystančiose šalyse yra kur kas mažesnė nei išsivysčiusiose šalyse.

Norint palyginti išsivysčiusių ir pereinamosios ekonomikos šalių lygį vis plačiau taikomas

perkamosios galios pariteto (PGP) metodas. Šis metodas leidžia kur kas korektiškiau nustatyti

lyginamuosius vienam gyventojui tenkančio BVP rodiklius. Šiuo atveju 2005 metais vienam

gyventojui tenkantis BVP vidurkis naujosiose ES šalyse narėse sudarė 52,2 proc., Lietuvoje 54,6

proc., o Slovėnijoje beveik 84 proc. ES-27 vidurkio. Panašius išsivysčiusių ir besivystančių šalių

ekonomikos lygio skirtumus matytume ir tuo atveju, kai BVP vertinamas taikant Europos Sąjungoje

naudojamus perkamosios galios standartų [17] rodiklius.

35


Lietuvoje, kaip ir kitose pereinamosios ekonomikos šalyse, pirminės ir ypač galutinės

energijos suvartojama gerokai mažiau nei išsivysčiusiose šalyse. 2005 m. Lietuvoje vienam

gyventojui teko beveik 2,6 tne pirminės energijos, t.y. 1,6 karto mažiau nei vidutiniškai ES-15

šalyse ir 1,4 karto mažiau nei ES-27 šalyse. Lietuva paveldėjo išplėtotą energetikos sektorių.

Siekiant kiek galima geriau panaudoti turimus pajėgumus iš Lietuvos eksportuojama elektros

energija ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje pagaminti naftos produktai. Todėl pirminės

energijos sunaudojama daugiau nei reikėtų subalansuotai ekonomikos plėtrai, t.y. tenkinant tik

vidaus energetinius poreikius. Tuo tarpu galutinės energijos sąnaudos, tenkančios vienam

gyventojui 2005 m. sudarė tik 1,5 tne pirminės energijos, t.y. 1,9 karto mažiau nei vidutiniškai ES-

15 šalyse ir 1,7 karto mažiau nei ES-27 šalyse. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Bulgariją, Maltą

ir Rumuniją.

Natūralu, kad palyginti mažai sunaudojant pirminės energijos į atmosferą išmetamų su

organinio kuro deginimu susijusių CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat gerokai

mažesnis nei išsivysčiuosiose šalyse (1.4 lentelė ir 1.21 pav.).

12.2

11.5

8.8

8.4

7.8

7.8

7.1

6.9

6.5

6.0

6.0

5.7

5.6

4.2

3.2

3.9

0.0 2.0 4.0 6.0 8.0 10.0 12.0 14.0

Estija

Čekija

Kipras

ES-15

Lenkija

Slovėnija

Slovakija

ES-12

Malta

Bulgarija

Portugalija

Vengrija

Švedija

Rumunija

Lietuva

Latvija

t/gyv.

1.21 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2005 m.

36


1.4 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai vienam gyventojui 2005 m.

BVP, tūkst. dol., valiutų keit. kursu

BVP, tūkst. dol., PGP

Pirminė energija, tne

Galutinė energija,

tne

CO2, t

Airija 29,91 34,04 3,68 3,09 10,6

Austrija 25,31 30,05 4,17 3,42 9,4

Belgija 23,82 28,05 5,41 3,88 10,7

Danija 31,56 30,34 3,62 2,91 8,8

Graikija 16,26 25,46 2,79 1,96 8,6

Ispanija 15,69 22,94 3,35 2,45 7,9

Italija 19,35 26,00 3,16 2,53 7,8

Jungtinė Karalystė 27,01 28,22 3,88 2,69 8,8

Liuksemburgas 51,22 56,26 10,39 9,78 24,6

Nyderlandai 25,00 29,34 5,02 3,94 11,2

Portugalija 11,03 18,40 2,58 2,03 6,0

Prancūzija 22,81 27,05 4,40 2,81 6,2

Suomija 26,26 29,10 6,66 4.92 10,6

Švedija 30,10 30,00 5,78 3,90 5,6

Vokietija 23,79 26,31 4,18 3,17 9,9

ES-15 22,47 26,61 3,97 2,90 8,4

Bulgarija 2,08 8,08 2,61 1,37 6,0

Čekija 6,63 17,81 4,42 2,74 11,5

Estija 6,08 14,23 3,92 2,33 12,2

Kipras 13,25 19,38 3,19 2,39 8,8

Latvija 5,04 12,13 2,05 1,80 3,2

Lenkija 5,20 12,40 2,44 1,61 7,8

Lietuva 4,83 12,89 2,56 1,54 3,9

Malta 9,75 17,25 2,37 1,19 6,5

Slovakija 4,75 13,61 3,49 2,19 7,1

Slovėnija 11,45 19,80 3,66 2,62 7,8

Rumunija 2,26 8,07 1,78 1,22 4,2

Vengrija 5,88 15,44 2,75 2,02 5,7

ES-12 4,73 12,32 2,64 1,73 6,9

ES-27 18,74 23,61 3,69 2,65 8,1

37


Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, tik Latvijoje šis rodiklis yra mažesnis. Lietuvoje

vienam gyventojui tenka 2 kartus mažiau CO2 nei vidutiniškai ES-15 šalyse. Tik Švedijoje ir

Portugalijoje vienam gyventojui tenkantis CO2 kiekis yra mažesnis nei vidutiniškai naujosiose ES

šalyse narėse. Jei būtų taikomas šis rodiklis, labai smarkiai reikėtų pasitempti Estijai ir Čekijai.

Naujosioms ES šalims dažnai priekaištaujama, kad energija vartojama neefektyviai ir

vienam sukurto BVP vienetui išskiriamas didelis CO2 kiekis. Kaip matyti iš 1.5 lentelėje ir 1.22

pav., toks tvirtinimas būtų teisingas tik tuo atveju, kai kiekvienoje šalyje sukurtas BVP

perskaičiuojamas pagal valiutų keitimo kursą. Tarkim, pirminės energijos intensyvumas Lietuvoje

šiuo atveju 2005 m. buvo 2,5 karto didesnis nei vidutiniškai ES-15 šalyse ir 2,2 karto nei ES-27

šalyse. CO2 kiekis, tenkantis BVP vienetui Lietuvoje, buvo atitinkamai 2,1 karto didesnis nei

vidutiniškai ES-15 šalyse ir 1,9 karto nei ES-27 šalyse. Tačiau tokį didelį pirminės energijos

intensyvumą ir lyginamąjį CO2 kiekį lemia mažas šalyje sukurtas BVP. Tuo tarpu BVP vertinant

pagal perkamosios galios pariteto rodiklius, Lietuvoje sukuriant 1000 JAV dolerių 2000 metų

kainomis išsiskiria tik 300 kg , t.y. beveik dvigubai mažiau nei ES-12 šalyse. Pagal šį rodiklį

Lietuva lenkia ne tik naujasis ES šalis nares, bet ir daugelį ES-15 šalių.

38


1.5 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai, kg/tūkst. dol. sukurto BVP 2000 m. kainomis, 2005 m.

BVP valiutų keitimo kursu BVP perkamosios galios paritetu (PGP)

Pirminė energija

Galutinė energija

CO2 Pirminė energija

Galutinė energija

CO2

Airija 123 103 353 108 91 310

Austrija 165 135 371 139 114 312

Belgija 227 163 448 193 138 380

Danija 115 92 278 119 96 289

Graikija 172 121 530 110 77 339

Ispanija 213 156 502 146 107 343

Italija 163 131 401 122 97 298

Jungtinė Karalystė 144 100 326 138 95 312

Liuksemburgas 203 191 480 185 174 437

Nyderlandai 201 158 448 171 134 382

Portugalija 234 184 542 140 110 325

Prancūzija 193 123 272 163 104 229

Suomija 254 188 402 229 169 363

Švedija 192 130 188 193 130 188

Vokietija 176 133 415 159 120 375

ES-15 177 129 375 149 109 316

Bulgarija 1254 660 2881 323 170 741

Čekija 667 414 1741 248 154 648

Estija 645 384 2013 275 164 859

Kipras 241 181 660 165 123 452

Latvija 407 357 629 169 148 262

Lenkija 469 311 1492 196 130 625

Lietuva 529 318 801 199 119 300

Malta 243 122 667 138 69 377

Slovakija 735 460 1496 257 161 522

Slovėnija 319 229 677 185 132 391

Rumunija 784 537 1861 220 151 522

Vengrija 468 343 973 178 131 370

ES-12 557 365 1448 214 140 556

ES-27 197 141 432 156 112 343

39


859

741

648

625

556

522

522

452

391

382

377

375

370

316

262

300

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

Estija

Bulgarija

Čekija

Lenkija

ES-12

Slovakija

Rumunija

Kipras

Slovėnija

Nyderlandai

Malta

Vokietija

Vengrija

ES-15

Lietuva

Latvija

kg/tūkst. JAV dol. 2000 m. kain., PGP

1.22 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui (vertinant pagal PGP), 2005 m.

Vertinant pastangas mažinti išmetamų CO2 dujų kiekį ir pažangą dažnai naudojamas

rodiklis, apibūdinantis dabartinę būklę 1990 m. lygio atžvilgiu. Apie tai galima spręsti analizuojant

leidiniuose [15,16] pateiktą informaciją, kuri apibendrinta 1.6 lentelėje. Tik Danijoje, Jungtinėje

Karalystėje, Švedijoje ir Vokietijoje dėl kuro deginimo į atmosferą išmesto CO2 kiekis 2005 buvo

mažesnis nei 1990 m. Jei 2005 m. Lietuvoje CO2 kiekis sudarė tik 39,5 proc. palyginti su 1990 m.,

tai vidutiniškai ES-12 šalyse – 72,3 proc., ES-15 šalyse 104,7 proc., Ispanijoje net 164,8 proc.,

Portugalijoje – 159,1 proc., Graikijoje – 135,6 proc.. Būtina pastebėti, kad 2000-2005 m. dėl kuro

deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis didėjo ne tik buvusio Rytų Bloko šalyse, kur

atsigaunančiai ekonomikai reikia daugiau energijos, bet ir daugelyje ES-15 šalių. Tik Belgijoje,

Danijoje, Vokietijoje ir Švedijoje absoliutus CO2 kiekis 2005 m. buvo mažesnis nei 2000 metais.

40


1.6 lentelė. Energijos vartojimo sąlygotas CO2 kiekis, mln. t.

1990 2000 2001 2002 2003 2004 20052005/1990

, proc.

Airija 30,9 41,4 43,2 42,9 41,8 42,1 43,8 141,7

Austrija 57,8 63,7 68,1 69,8 75,4 75,5 77,2 133,6

Belgija 108,8 119,0 119,5 112,3 119,8 115,0 111,7 102,7

Danija 50,7 50,1 51.5 51,3 56,5 50,9 47,5 93,7

Graikija 70,6 87,7 90,2 90,5 94,1 93,9 95,7 135,6

Ispanija 207,4 285,6 287,0 304,2 312,3 329,7 341,8 164,8

Italija 398,4 425,8 428,1 434,0 452,8 450,5 454,0 114,0

Jungtinė Karalystė 557,6 521,9 541,9 525,9 539,8 540,0 529,9 95,0

Liuksemburgas 10,5 8,1 8,5 9,4 9,9 11,1 11,3 107,6

Nyderlandai 158,1 173,5 179,1 179,5 184,8 185,5 182,9 115,7

Portugalija 39,6 60,0 59,5 63,4 58,9 60,3 63,0 159,1

Prancūzija 355,4 379,3 388,6 378,6 387,2 386,7 388,4 109,3

Suomija 55,0 54,2 60,4 62,7 72,4 67,2 55,4 100,7

Švedija 53,3 53,6 50,2 54,7 55,6 54,1 51,0 95,7

Vokietija 967,6 830,7 851,5 836,4 845,5 849,8 813,5 84,1

ES-15 3121,7 3154,6 3227,3 3215,6 3306,8 3312,3 3267,1 104,7

Bulgarija 75,2 42,1 45,3 42,2 46,5 45,4 46,1 61,3

Čekija 154,0 118,1 118,4 115,1 117,5 118,8 118,1 76,7

Estija 36,1 14,5 14,8 14,3 16,3 16,6 15,9 44,0

Kipras 3,9 6,3 6,2 6,4 7,1 7,0 7,0 179,5

Latvija 18,5 6,7 7,2 7,1 7,3 7,3 7,3 39,5

Lenkija 349,4 292,9 291,5 281,1 291,9 296,2 295,8 84,7

Lietuva 33,43 11,12 11,84 11,87 11,94 12,57 13,21 39,5

Malta 2,3 2,2 2,1 2,2 2,5 2,6 2,6 113,0

Slovakija 57,0 37,5 38,9 38,5 38,5 37,7 38,3 67,2

Slovėnija 12,5 14,1 14,8 15,2 15,3 15,4 15,5 124,0

Rumunija 166,9 86,5 91,9 90,2 94,7 91,5 91,0 54,5

Vengrija 70,6 55,6 56,4 55,7 57,7 57,3 57,7 81,7

ES-12 979,83 687,62 699,34 679,87 707,24 708,37 708,51 72,3

ES-274101,5

33842,2

23926,6

43895,4

74014,0

44020,6

73975,6

1 96,9

41


1.ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS SCENARIJŲ MODELIAVIMO METODINIAI PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS PRIELAIDOS

Energetika yra labai sudėtinga ūkio šaka, turinti didžiulę įtaką bet kurios šalies ekonomikai,

jos struktūrai, plėtros tempams, investicijų racionaliam paskirstymui ir šalies mokėjimų balansui.

Energetikos sektorius apima tarpusavyje susijusias energetikos sistemas (elektros energetikos,

centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių

energijos išteklių), kurias sudaro visuma įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių

gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui. Siekiant visapusiškai

pagrįsti energetikos sektoriaus ir jos sudėtinių dalių (atskirų energetikos sistemų) vystymo kryptis,

būtina atlikti daugybę sudėtingų skaičiavimų, palyginti aibę galimų plėtros scenarijų, išaiškinti

siūlomų sprendimų privalumus ir trūkumus, išanalizuoti racionalių sprendimų stabilumą ir t.t.

Matematinių modelių taikymas sudaro prielaidas ženkliai pagerinti analizės kokybę, tobulinti

energetikos perspektyvinio planavimo ir valdymo metodus.

Energetikos sistemų plėtros problemą komplikuoja daugelis veiksnių: 1) įvairių energijos

rūšių ir energetikos įrenginių pakeičiamumas, 2) kompleksinis daugelio energetikos procesų

pobūdis (bendra elektros energijos ir šilumos gamyba, galimybės tobulinti naftos perdirbimo

technologijas, keičiant pagaminamų produktų struktūrą ir pan.), 3) skirtingų energetikos įrenginių

(įvairių tipų elektrinių, kuro tiekimo sistemų, saugyklų ir pan.) darbo režimų tarpusavio

priklausomybė, 4) būtinybė užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ir rezervavimą, 5) techninės

galimybės ir ekonominis tikslingumas didinti bendrą energijos transformavimo sektoriaus

efektyvumą. Todėl siekiant kompleksiškai išanalizuoti energetikos sektoriaus raidą ir kiekybiškai

pagrįsti priimamus sprendimus, taikomi šiam tikslui skirti matematiniai modeliai.

Galima skirti du pagrindinius energetikos sektoriaus perspektyvinio planavimo etapus: 1)

energijos poreikių prognozių parengimas, detalizuojant juos pagal energijos rūšis (išskiriant elektros

energijos, centralizuotai tiekiamos šilumos, motorinio kuro ir tiesiogiai vartotojų įrenginiuose

sunaudojamo organinio kuro prognozes) ir pagal ūkio šakas; 2) energetikos sektoriaus plėtros

scenarijų parengimas ir optimizavimas, suteikiantis tyrėjui galimybę parengti perspektyvinį kuro ir

energijos balansą, nustatyti esamų technologijų modernizavimo ir naujų galimų įdiegimo

tikslingumą, investicijų apimtis, energetikos sistemų eksploatacinių kaštų dinamiką, teršalų,

išmetamų iš energetikos objektų, kiekius ir t.t.

42


Pagrindiniai energijos transformavimo etapai ir energijos srautai (nuo pirminės energijos

išteklių importo arba jų gamybos Lietuvoje iki galutinių vartotojų), apibūdinantys dabartinę šalies

energetikos būklę, pateikti 2.1 paveiksle.

2.23 paveikslas. Pagrindinių kuro ir energijos srautų diagrama 2006 m., tūkst. tne.

Kaip matyti iš 2.1 pav. pateiktų duomenų, ūkio šakose vartotojai tiesiogiai savo įrenginiuose

sunaudoja tik palyginti nedidelę dalį importuotų ir vidaus reikmėms pagamintų vietinių pirminės

energijos išteklių. 2005 m. galutinė energija sudarė 4,76 mln. tne. Tuo tarpu vien naftos žaliavos

Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje sunaudota beveik 8,5 mln. tne, tačiau didesnė pagamintų

naftos produktų dalis eksportuojama. Didelė dalis pirminės energijos (3,9 mln. tne) sunaudojama

elektrai ir šilumai gaminti, nemažą dalį (beveik 2,5 mln. tne) sudaro nuostoliai ir elektros

energetikos sistemos savosios reikmės ir nuostoliams, neenergetinėms reikmėms (0,8 mln. tne) ir kt.

Galutinės energijos struktūroje 2006 m. netransformuotų pirminės energijos išteklių dalis sudarė

28,6 proc., elektros energijos –15,2 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos –19,8 proc., naftos

produktų ir kitų perdirbtų pirminės energijos išteklių – 36,4 proc. Būtent galutinės energijos

poreikių augimas ir yra varančioji jėga statyti naujus energetinius pajėgumus, kurių struktūrą lemia

43


energijos išteklių kainos, lyginamosios investicijos naujoms technologijoms, gamtosauginiai

ribojimai, šalies tarptautiniai įsipareigojimai ir pan.

1.6. Ekonomikos raidos prognozės

Lietuvos ekonomika, po ženklaus nuosmukio 1991-1994 m., sugebėjo atsigauti per palyginti

trumpą laiką. m. (2.2 pav.), o vidutiniai BVP augimo tempai per dešimtmetį (1995–2005 m.) siekė

6,2 proc. ir buvo nepalyginamai spartesni nei senosiose Europos Sąjungos šalyse (ES–15), kurių

ekonomikos augimo tempai šiuo laikotarpiu sudarė tik 2,2 proc. [14]. Ypač sparčiais tempais

(vidutiniškai 7,8 proc. per metus) Lietuvos BVP augo 2000-2006 metais. Todėl Lietuvos

ekonomika, sukurtą BVP vertinant pastoviomis kainomis, jau 2005 m. viršijo 1990 m. lygį

-21.3-16.2

-9.8

3.3 5.18.5 7.5

4.1 6.6 6.910.3 7.3 7.9 7.7

-5.7

-3.3

-1.5

-40

-20

0

20

40

60

80

100

120

140

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Ind

ek

sa

s (

19

90

=1

00

)

BVP augimo tempai, Lietuva BVP indeksas, Lietuva BVP indeksas, ES-15

2.24 paveikslas. BVP kitimo indeksas Lietuvoje ir ES–15 šalyse.

44


Ekonomikos plėtrai turi didelę įtaką tiek daugelis vidaus, tiek globalios aplinkos veiksnių.

Tikimasi, kad per artimiausius du dešimtmečius išsilaikys gana spartūs ekonomikos augimo tempai,

tačiau ekonomikos ekspertai ateityje prognozuoja lėtesnį augimą. 2007 m. patvirtintoje

Nacionalinėje energetikos strategijoje prognozuojant ateitį, pasirinkti trys galimi raidos scenarijai:

1) greito ekonomikos augimo scenarijus, 2) pagrindinis (labiausiai tikėtinas) scenarijus, 3) lėto

ekonomikos augimo scenarijus (2.3 pav.).

Greito ekonomikos augimo scenarijuje per laikotarpį iki 2025 m. numatomi spartūs Lietuvos

ekonomikos augimo tempai – vidutiniškai 6 proc. per metus (7 proc. per metus iki 2015 m. ir 5

proc. po 2015 m.) tikintis, kad: 1) itin greitai bus plečiama Lietuvos pramonė; 2) bendra

ekonomikos plėtros politika bus palanki didelėms investicijoms, skirtoms ūkiui modernizuoti bei

naujoms technologijoms naudoti; 3) finansinė pagalba iš ES struktūrinių ir kitų fondų bus efektyviai

panaudojama. Įgyvendinus visas šio scenarijaus prielaidas, Lietuvoje sukurtas BVP, tenkantis

vienam gyventojui ir vertinamas perkamosios galios standartais, 2015 m. pasiektų dabartinį ES

šalių vidurkį (2.4 pav.). Jei pasitvirtintų šis scenarijaus prielaidos, tai po 2024 metais būtų galima

pasiekti ir per tą laiką padidėjusį vienam gyventojui tenkančio BVP vidurkį (remiantis prielaida,

kad ES-27 šalyse šis rodiklis augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus).

0

50

100

150

200

250

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Mlr

d.

litu

Faktiniai duomenys Greito augimo scenarijus

Pagrindinis scenarijus Leto augimo scenarijus

2.25 paveikslas. Šalies BVP augimo scenarijai.

45


0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

2005 2010 2015 2020 2025

Pe

rka

mo

sio

s g

ali

os

sta

nd

art

ai/

gy

v.

EU-27 (2005) Greito augimo scenarijus Pagrindinis scenarijus

Lėto augimo scenarijus ES-27 (2,5% augimas per metus)

2.26 paveikslas. Lietuvos galimybės pasiekti ES-27 šalių išsivystymo lygį.

Lėto augimo scenarijuje numatytus lėtus Lietuvos BVP vidutinius 3 proc. metinius augimo

tempus (4 proc. iki 2015 m. ir 2 proc. 2016–2025 m.) galėtų lemti lėti ūkio modernizavimo tempai,

neracionaliai naudojamos vidaus ir užsienio investicijos, nenumatytos ekonominės ir politinės

krizės, klaidos pasirenkant valstybės ateitį lemiančius prioritetus, emigracija, gyventojų senėjimas ir

t. t. Šiuo atveju dabartinį ES šalių ekonomikos lygį galima pasiekti tik nagrinėjamojo laikotarpio

pabaigoje, t. y. po 2025 m. Tačiau šis scenarijus dabartiniu metu atrodo mažai tikėtinas.

Pagrindinis scenarijus pagrįstas labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtros tendencijomis,

numatant, kad iki 2015 m. BVP augimo tempai bus 5 proc., o po 2015 m. – 4 proc. (vidutiniškai

4,5 proc. per laikotarpį nuo 2005 iki 2025 m.). Pagrindinė šio scenarijaus prielaida yra ta, kad

sukurta įstatymų bazė, investicijoms palanki politika ir konkurencinė aplinka sudaro Lietuvos ūkiui

tinkamas sąlygas pasiekti dabartinį ES šalių ekonomikos lygį per artimiausius 15 metų.

46


1.7. Energijos poreikių prognozės

Rengiant daugelį energetikos plėtros planavimo studijų, siekiant aprašyti tam tikrus ryšius tarp

energijos sąnaudų, ekonomikos rodiklių ir žmogaus veiklos bei jo elgesio reakcijos, buvo

naudojami ekonometriniai modeliai. Šie modeliai suteikia analitikui galimybę aprašyti daugybę

veiksnių, vienaip ar kitaip sąlygojančių energijos poreikius: gamybos apimtį, darbuotojų skaičių,

pajamų elastingumą, kainų elastingumą, didmeninės ir mažmeninės prekybos apimtis, gyventojų

skaičių, kuro pakeitimo faktorių, oro faktorių (įvertinantį oro temperatūros svyravimus) ir t.t.

Naudojant ekonometrinius modelius, labai svarbu pakankamai detaliai ir tiksliai aprašyti tas

veiklos kryptis, kur galiausiai sunaudojama energija, ir tuos veiklos rodiklius, kurie leidžia

kiekybiškai įvertinti energijos vartojimą. Priklausomai nuo to, kaip agreguotai prognozuojami

energijos poreikiai, naudojami tokie veiklos rodikliai, kurie geriausiai charakterizuoja tuos

poreikius sąlygojančius veiksnius.

Siekiant įvertinti įvesties duomenų, jų pritaikymo ir matematinio apdorojimo algoritmų

neapibrėžtumų efektą galutiniam skaičiavimo rezultatui taikoma neapibrėžtumų analizės

metodologija. Ši metodologija iki šiol buvo plačiai taikoma sudėtingų termohidraulinių sistemų

analizei. Ši metodika iki šiol buvo taikoma sudėtingų termohidraulinių sistemų analizei, tačiau, kaip

parodė atlikta analizė [18], ją tikslinga taikyti ir elektros energijos poreikių neapibrėžtumui įvertinti.

Ruošiant bet kurią ekonominės raidos strategiją, net naudojant pačius moderniausius metodus

ir skaičiavimo kodus, nepavyksta atsiriboti nuo ekspertinių vertinimų (pvz., apie BVP augimą),

kurie yra vieni didžiausių neapibrėžtumų šaltinių. Kaip rodo ilgametė daugelio šalių ekonomikos

raidos analizė, sukuriamo BVP kitimo tempai visuomet svyruoja apie vidutinį, labiausiai tikėtiną jų

kitimo trendą. Kadangi BVP tempų svyravimai turi didžiausią įtaką energijos poreikių kitimo

tempams, paprastai neapibrėžtumo analizei naudojamas scenarijų metodas. Tačiau iš esmės

pasirinktam, labiausiai tikėtinam ekonomikos augimo scenarijui, tikslinga taikyti neapibrėžtumų

analizės metodą.

Tokios analizės taikymui pasirinktas ekonometrinis modelis, kuris energijos poreikius bet

kuriuo metu bendru atveju aprašo kaip funkciją, priklausančią nuo:

prieš tai buvusių energijos sąnaudų dydžio,

47


santykinio analizuojamos veiklos (kuri gali būti apibūdinama šalyje arba atskiroje ūkio

šakoje sukuriamu BVP, namų ūkio pajamomis ir kitais rodikliais) ir energijos kainų

pasikeitimo,

vartotojų reakcijos į pajamų arba nagrinėjamos veiklos ir kainų pokytį,

galimybių padidinti energijos vartojimo efektyvumą ar pakeisti vieną energijos rūšį

kitomis.

Taigi, energijos poreikiai gali būti aprašyti funkcija:

.)]1(/)([)]1(/)()[1()( )()(ijl

ijlijij

ijliiijij CtPtPtVtVtEtE ×−×−−= βα (2.1)

čia: Eij – j– osios kuro ar energijos rūšies poreikiai i–ojoje ūkio šakoje; i – ūkio šakos indeksas, i

= 1,…,m; j – kuro (energijos) rūšies indeksas, j = 1,…,n; l – energiją vartojančių įrenginių

indeksas, l = 1,…,L; t – laiko indeksas, t = 2005, 2010, 2015, 2020, …; Vi – i–osios ūkio šakos

ekonominė veikla; Pij – j–osios energijos rūšies kaina i–ojoje ūkio šakoje; α(ijl) – j–osios energijos

rūšies, naudojamos i–osios ūkio šakos l–osios rūšies įrenginiuose, pajamų elastingumas; β(ijl) – j–

osios energijos rūšies, naudojamos i–osios ūkio šakos l–osios rūšies įrenginiuose, kainų

elastingumas; Cijl – j–osios energijos rūšies, naudojamos i–osios ūkio šakos l–osios rūšies

įrenginiuose, papildomo taupymo potencialas (efektas).

Ši metodika šiame darbe pasirinkta energijos poreikių prognozėms parengti siekiant įvertinti

pagrindinių energijos sąnaudų kitimą lemiančių veiksnių neapibrėžtumą.

Įvairių veiksnių įtakos elektros energijos poreikių dydžiui analizei atlikti buvo pasirinkti penki

veiksniai, turintys didžiausią įtaką energijos sąnaudų kitimui: BVP augimo tempas, pajamų

elastingumas, kainų augimo tempas, kainų elastingumas ir taupymo efektas. Prognozės statistinė

neapibrėžtumų ir jautrio analizė atlikta, nagrinėjant aibę skaičiavimų su skirtingomis veiksnių,

turinčių įtakos galutiniams skaičiavimo rezultatams, kombinacijomis. Šios kombinacijos sudarytos

panaudojant programų paketą SUSA [19], kuris generuoja modelio parametrų (analizuojamų

veiksnių) rinkinius, atitinkančius galimas kitimo parametrų ribas ir jų tikimybinio skirstinio dėsnį.

Naudojant šį paketą buvo sudaryti 93 skirtingi modelio parametrų (veiksnių, turinčių įtakos

modeliavimo rezultatams) rinkiniai. Šie rinkiniai gauti atsitiktinai parenkant kiekvieną parametrą

pagal jo skirstinio dėsnį ir maksimalios bei minimalios reikšmių intervalą. Panaudojant sudarytus

48


modelio parametrų rinkinius, buvo nustatyti juos atitinkantys galutinės energijos ir elektros

energijos poreikiai Lietuvai 2005 – 2025 metams.

Galutinės energijos poreikiai per prognozuojamąjį laikotarpį padidės nuo 1,4 iki 2,1 karto

atitinkamai pagal pasirinktą ekonomikos augimo scenarijų. Pagal pagrindinį scenarijų 2025 m.

šalies ūkio šakose būtų suvartojama 7,4 mln. tne kuro ir energijos, arba 77 proc. 1990 m. kiekio

(2.1 lentelė).

2.7 lentelė. Šalies galutinės energijos poreikių prognozė.

Lėto augimo scenarijus

Pagrindinis scenarijus

Greito augimo scenarijus

Energijos poreikiai, mln. tne1990 9,7 9,7 9,71995 4,6 4,6 4,62000 3,7 3,7 3,72005 4,5 4,5 4,52010 4,8 5,2 5,52015 5,2 5,9 6,62020 5,7 6,6 7,92025 6,2 7,4 9,5

Indeksas (1990=100)1990 100 100 1001995 47,5 47,5 47,52000 38,7 38,7 38,72005 46,4 46,4 46,42010 49,6 53,9 56,82015 54,0 60,5 68,12020 58,7 68,1 81,62025 63,9 76,9 97,9

Šie poreikiai, atitinkantys pagrindinį ir greito augimo scenarijus bei detalizuoti pagal ūkio

šakas, pateikti 2.2 ir 2.3 lentelėse.

49


2.8 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 3174,0 970,5 741,2 942,5 1132,9 1319,8 1537,4 1791,0

Statyba 157,8 49,1 40,7 49,9 60,9 72,4 86,0 102,1

Žemės ūkis 797,6 203,6 98,4 105,3 125,8 141,6 159,5 179,5

Transportas 1993,7 1039,3 1056,1 1438,1 1738,7 2005,8 2314,0 2669,6

Namų ūkis 1843,4 1640,6 1341,3 1386,2 1463.9 1508,4 1554,2 1601,3

Paslaugų sektorius 1715,0 691,0 470,1 567,6 695,9 810,7 944,3 1100,1

Iš viso 9681,5 4594,1 3747,8 4489,6 5218,1 5858,6 6595,4 7443,6

2.9 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 3174,0 970,5 741,2 942,5 1198,5 1497,8 1871,9 2339,5

Statyba 157,8 49,1 40,7 49,9 62,3 76,2 93,1 113,7

Žemės ūkis 797,6 203,6 98,4 105,3 132,2 158,4 189,7 227,3

Transportas 1993,7 1039,3 1056,1 1438,1 1787,2 2133,9 2547,9 3042,2

Namų ūkis 1843,4 1640,6 1341,3 1386,2 1608,1 1863,3 2159,0 2501,7


Iš viso 9681,5 4594,1 3747,8 4489,6 5503,2 6591,1 7899,8 9475,4

Pagal lyginamąjį elektros suvartojimą vienam gyventojui Lietuva vis dar labai atsilieka nuo

išsivysčiusių Europos Sąjungos ir net nuo daugumos Centrinės ir Rytų Europos šalių (2.5 pav.).

Dabartiniu metu vienam Lietuvos gyventojui elektros energijos tenka 1,5-2,5 karto mažiau nei

daugumoje Europos Sąjungos šalių. 2005 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko 2336 kWh elektros

energijos, kurią suvartoja galutiniai vartotojai šalies ūkio šakose. Vidutiniškai ES-27 šalyse šis

lyginamasis rodiklis buvo 2.4 karto didesnis.

50


6371

6292

5868

5605

5405

4633

4239

3340

3205

3027

2601

2421

1810

2336

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000

Slovėnija

ES-15

Airija

ES-27

Čekija

Estija

Slovakija

Bulgarija

Vengrija

ES-12

Lenkija

Latvija

Lietuva

Rumunija

kWh/gyventojui

2.27 paveikslas. Galutinės elektros energijos sąnaudos vienam gyventojui 2005 m.

Lietuvos ūkio modernizavimas sąlygos spartų elektros energijos suvartojimo augimą. Todėl

prognozuojant energijos poreikius viena iš pagrindinių prielaidų buvo ta, kad elektros energijos

dalis galutinės energijos struktūroje didės visuose scenarijuose ir visose ūkio šakose. Remiantis

labiausiai tikėtino scenarijaus prognozėmis (2.6 pav.), elektros energijos sąnaudos ūkio šakose

kasmet vidutiniškai padidėtų 3,7 proc. arba 2,5 karto iki 2025 m. Elektros energijos poreikiai,

atitinkantys pagrindinį ir greito augimo scenarijus bei detalizuoti pagal ūkio šakas, pateikti 2. 4 ir

2.5 lentelėse.

51


0

5

10

15

20

25

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

TW

h


Pagrindinis scenarijus Lėto augimo scenarijus

2.28 paveikslas. Galutinės elektros energijos poreikių prognozė.

2.10 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 5202,0 2624,0 2188,1 2715,7 3268,9 3948,6 4769,5 5761,1

Statyba 258,0 81,0 106,0 117,0 140,3 165,1 194,2 228,4

Žemės ūkis 2697,0 521,0 188,2 192,6 226,8 269,4 320,0 380,0

Transportas 120,0 96,0 75,6 103,5 104,9 125,8 150,8 180,9

Namų ūkis 1762,0 1543,0 1767,4 2141,4 2684,2 3169,6 3742,7 4419,4

Paslaugų sektorius 1971.0 1490,0 1871,7 2707,2 3276,1 3883,4 4603,4 5456,8

Iš viso12010,

1 6355,1 6197,0 7977,4 9701,3 11561,913780,

6 16426,7

52


2.11 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 5202,0 2624,0 2188,1 2715,7 3411,0 4345,1 5535,0 7050,7

Statyba 258,0 81,0 106,0 117,0 145,2 178,2 218,7 268,4

Žemės ūkis 2697,0 521,0 188,2 192,6 234,0 289,0 356,9 440,7

Transportas 120,0 96,0 75,6 103,5 106,2 129,3 157,5 191,8

Namų ūkis 1762,0 1543,0 1767,4 2141,4 2746,0 3336,1 4053,1 4924,1

Paslaugų sektorius 1971.0 1490,0 1871,7 2707,2 3374,7 4151,4 5107,0 6282,4

Iš viso 12010,1 6355,1 6197,0 7977,4 10017,1 12429,1 15428,0 19158,1

Prognozuojama, kad centralizuotai vartotojams tiekiamos šilumos poreikiai iki 2025 m. didės

labai lėtai arba gali šiek tiek sumažėti, nes įdiegiant būtinas gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų

(mokyklų, universitetų, ligoninių) atnaujinimo programas, energijos poreikius juose galima

sumažinti 25-30 proc.. Be to, dabartiniu metu statomų pastatų energetinės charakteristikos yra

nustatomos orientuojantis į ES standartus. Tačiau augant šalies ekonomikai ir kylant gyvenimo

lygiui gyventojai norės didesnio komforto savo būstuose. Todėl spartaus ekonomikos augimo

scenarijuje numatyta, kad centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai padidės 2005-2025 m. apie 1,7

karto (2.7 pav.). Pagrindinio ir greito augimo scenarijų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas,

pateikti 2.6 ir2.7 lentelėse.

53


0

5

10

15

20

25

30

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

TW

h


Pagrindinis scenarijus Lėto augimo scenarijus

2.29 paveikslas. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių prognozė.

2.12 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 8248,9 1981,4 1883,7 1983,0 2214,1 2385,2 2569,5 2768,1

Statyba 80,2 15,1 24,4 22,7 24,7 25,1 25,5 25,8

Žemės ūkis 822,1 119,8 136,8 120,2 115,9 123,0 130,5 138,6

Namų ūkis 8705,9 9473,3 5625,9 6182,1 6130,0 5829,6 5543,9 5272,2


Iš viso 24165,3 13879,2 9624,6 10527,8 11057,3 11203,3 11405,5 11667,2

54


2.13 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 8248,9 1981,4 1883,7 1983,0 2412,4 2892,9 3469,2 4160,3

Statyba 80,2 15,1 24,4 22,7 25,2 26,2 27,3 28,4

Žemės ūkis 822,1 119,8 136,8 120,2 119,6 132,0 145,8 160,9

Namų ūkis 8705,9 9473,3 5625,9 6182,1 6799,8 7361,4 7969,5 8627,8


Iš viso 24165,3 13879,2 9624,6 10527,8 12094,9 13680,2 15511,4 17631,4

Tiesiogiai vartotojų įrengimuose sunaudojamo kuro prognozės pagrindinio ir greito augimo scenarijaus atveju pateiktos atitinkamai 2.8 ir 2.9 lenelėse.

2.14 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 2017,2 574,4 391,1 538,5 661,4 775,1 906,3 1057,5

Statyba 128,7 40,8 27,5 37,8 46,7 56,0 67,1 80,2

Žemės ūkis 495,0 148,5 70,5 78,8 96,3 107,9 120,7 134,9

Transportas 1983,4 1031,0 1049,6 1429,2 1729,7 1995,0 2301,1 2654,1

Namų ūkis 943,2 693,2 705,5 670,4 705,9 734,4 755,5 767,9


Iš viso 6570,4 2854,0 2387,2 2898,6 3432,9 3900,8 4429,4 5027,6

55


2.15 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 2017,2 574,4 391,1 538,5 697,7 875,4 1097,6 1375,3

Statyba 128,7 40,8 27,5 37,8 47,7 58,6 71,9 88,2

Žemės ūkis 495,0 148,5 70,5 78,8 101,8 122,2 146,5 175,6

Transportas 1983,4 1031,0 1049,6 1429,2 1778,0 2122,8 2534,3 3025,7

Namų ūkis 943,2 693,2 705,5 670,4 787,1 943,3 1125,1 1336,2


Iš viso 6570,4 2854,0 2387,2 2898,6 3601,6 4345,7 5239,0 6311,5

Reikšmingą dalį tiesiogiai vartotojų įrenginiuose vartojamo kuro struktūroje gali užimti

gamtinės dujos. Prognozuojama, kad šio kuro dalis bendrame galutinių vartotojų kuro balanse per

dvidešimt metų padidės nuo 17 iki 22-23 proc., tačiau atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui

pramonėje, paslaugų sektoriuje dujų dalis kuro struktūroje gali viršyti 40-50 proc.. Gamtinių dujų

poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas, pagrindinio ir greito augimo scenarijams pateikti 2.10 ir 2.11

lentelėse.

2.16 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 861,5 213,0 197,9 277,6 354,8 442,1 551,0 686,6

Statyba 24,6 5,3 6,3 12,2 17,1 20,8 25,3 30,8

Žemės ūkis 70,4 28,6 24,6 28,5 42,5 49,3 57,2 66,3

Transportas 15,4 30,0 35,6 42,2 50,2

Namų ūkis 220,7 183,8 104,1 134,5 148,7 160,2 172,6 185,9


Iš viso 1483,7 510,0 364,0 518,8 657,2 787,9 947,9 1143,9

56


2.17 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne.

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025

Pramonė 861,5 213,0 197,9 277,6 365,8 473,5 613,0 793,6

Statyba 24,6 5,3 6,3 12,2 17,4 21,7 27,0 33,7

Žemės ūkis 70,4 28,6 24,6 28,5 44,7 55,2 68,2 84,1

Transportas 15,4 31,4 39,5 49,6 62,5

Namų ūkis 220,7 183,8 104,1 134,5 162.0 194,3 233,0 279,4

Paslaugų sektorius 306,5 79,3 31,1 50,6 64.2 80,0 99,6 124,2

Iš viso 1483,7 510,0 364,0 518,8 685.4 864,1 1090,5 1377,5

1.8. Kuro kainų prognozės

Pastaruoju metu naftos kainos pasiekė ir viršijo 90 JAV dolerių už barelį. Taip smarkiai

išaugusios naftos kainos turėjo didelę įtaką ne tik kitų energijos išteklių, bet ir metalo, kitų

materialinių išteklių ir bendroms kainų kitimo tendencijoms. Ilgalaikės energijos išteklių kainų

prognozės nuolat koreguojamos, atsižvelgiant į joms didelę įtaką turinčių veiksnių kitimą.

Svarbiausių energijos išteklių (naftos, gamtinių dujų, anglių) kainų kitimui turi įtaką ne tik šių

išteklių išžvalgytos atsargos ir gavybos sąlygų pokyčiai, bet ir pasaulio ekonomikos (ypač sparčiai

besivystančių šalių) augimo tempai, energijos poreikių augimas, pastangos plačiau naudoti

atsinaujinančius energijos išteklius, būtinybė mažinti teršalų ir ypač šiltnamio reiškinį sukeliančių

dųjų apimtis, naujų technologijų priimtinumas ir kt.

Naujausios ilgalaikės (iki 2030 metų) kuro kainų prognozės pateiktos JAV vyriausybės

energetikos statistikos tarnybos leidinyje „Metinė energetikos apžvalga 2007“ [20]. Žinomų

ekspertų prognozės parengtos įvertinant vystančius politinius ir ekonominius procesus bei teroro

aktus ir stichines nelaimes ir kt. veiksnius. Naftos kainų kitimą 2005 m. kainomis iliustruoja trys

scenarijai, pateikti 2.8 pav. Aukštų kainų scenarijus rodo, kad ateityje naftos kainos gali ir toliau

didėti, o tuo tarpu žemų kainų scenarijus, įvertinant dabartinę naftos kainą pasaulio rinkose, mažai

tikėtinas.

57


0

20

40

60

80

100

120

2004

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

JAV

do

l/bar

elį

Aukštos kainos Pagrindinis scenarijus Žemos kainos

2.30 paveikslas. Naftos kainų kitimo prognozė.

Gamtinių dujų ir anglies kainų prognozes iliustruoja jų kitimo indeksas, pateiktas 2.9 ir 2.10

paveiksluose. Aukštų kainų scenarijuje numatyta, kad šios kuro rūšys artimoje ateityje dar turėtų

brangti, tačiau vėliau prognozuojamas kainų sumažėjimas. Įvertinant esamas naftos kitimo

tendencijas sunku tikėtis, kad galėtų pasitvirtinti žemų kuro kainų scenarijus.

58


0

20

40

60

80

100

120

140

2004

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

Ind

eksa

s (2

004=

100)


2.31 paveikslas. Gamtinių dujų kainų kitimo prognozė.

85

90

95

100

105

110

115

120

2004

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

Ind

eksa

s (2

004=

100)


2.32 paveikslas. Anglies kainų kitimo prognozė.

59


Šios prognozės pasitarnavo kaip bazė rengiant Lietuvoje naudojamų energijos išteklių

(importuojamų ir vietinių) kainų prognozes.

Rengiant Lietuvoje naudojamų energijos išteklių (importuojamų ir vietinių) kainų prognozes

taip pat pasinaudota analize, atlikta [21,22]. Šiose studijose pateiktos ir JAV ekspertų parengtos

kuro kainų prognozės pasitarnavo kaip bazė nustatant energijos išteklių kainų kitimą iki 2025 m.

Energetikos sektoriaus plėtros modeliavimui nuspręsta naudoti aukštų kuro kainų ir pagrindinio

scenarijaus kitimo tendencijas. Duomenys 2.12 ir 2.13 lentelėse pateikti 2000 m. kainomis.

2.18 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (aukštų kainų scenarijus), Eur/tne.

2000 2005 2010 2015 2020 2025

Gamtinės dujos 105.4 81.3 227.0 231.5 236.0 253.9

Sieringas mazutas 135.9 179.7 205.2 221.8 248.4 263.2

Mažai sieringas mazutas 141.5 235.4 251.2 271.6 304.2 322.2

Dyzelinis kuras 305.1 377.0 530.1 573.1 641.9 680.0

Automobilių benzinas 312.3 385.9 542.6 586.6 657.1 696.0

Suskystintos naftos dujos 224.1 300.3 406.1 439.0 491.7 520.9

Šiaudai 20.1 29.8 33.1 37.5 42.5 48.2

Medienos atliekos 11.0 18.2 22.5 25.9 29.9 34.5

Nafta 209.5 258.9 364.1 393.6 440.9 467.0

Akmens anglys 63.1 78.8 75.0 78.6 82.3 86.2

Rusvosios anglys 61.8 76.9 93.6 98.0 102.7 107.5

Durpės 193.1 114.0 110.1 115.3 120.7 126.5

Malkos 55.2 81.1 87.3 96.8 107.4 119.2

Uranas 21.6 22.1 34.8 39.4 44.7 50.6

Importuojama elektra 207.2 202.0 234.7 260.4 288.9 320.6

Biodegalai 428.1 462.9 518.5 549.2

60


2.19 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (pagrindinis scenarijus), Eur/tne.

2000 2005 2010 2015 2020 2025

Gamtinės dujos 105.4 81.3 184.9 164.5 167.5 179.3

Sieringas mazutas 135.9 179.7 160.2 143.6 145.1 154.5

Mažai sieringas mazutas 141.5 235.4 196.2 175.9 177.6 189.2

Dyzelinis kuras 305.1 377.0 413.9 371.2 374.8 399.3

Automobilių benzinas 312.3 385.9 423.7 379.9 383.7 408.7

Suskystintos naftos dujos 224.1 300.3 317.1 284.3 287.1 305.9

Šiaudai 20.1 29.8 32.6 36.2 40.1 44.5

Medienos atliekos 11.0 18.2 22.2 25.1 28.5 32.3

Nafta 209.5 258.9 284.3 254.9 257.4 274.3

Akmens anglys 63.1 78.8 73.5 75.1 76.6 78.3

Rusvosios anglys 61.8 76.9 91.7 93.6 95.6 97.7

Durpės 193.1 114.0 108.6 111.9 115.3 118.8

Malkos 55.2 81.1 86.5 94.8 104.0 114.0

Uranas 21.6 22.1 34.2 38.0 42.1 46.7

Importuojama elektra 207.2 202.0 229.0 246.3 265.0 285.0

Biodegalai 334.3 299.8 302.7 322.5

1.9. Matematinio modelio charakteristika

Šiltnamio dujų emisijų analizei Lietuvos energetikos institute parengtas energetikos sektoriaus

raidos matematinis modelis, kurio struktūrinė schema pateikta 2.11 paveksle.

Kadangi Lietuvos energetikos sektorius yra palyginti tampriai susijęs su kaimyninių šalių

energetikos sektoriais, todėl matematiniame modelyje įvertinti Lietuvos ryšiai su Latvijos ir Estijos

energetikos sistemomis. Ryšiai su kitų šalių energetikos sistemomis modeliuojami galimais elektros

energijos ir atskirų kuro rūšių mainais, kuriuos sąlygoja energetikos sistemų darbo režimai, tinklų

pralaidumo galimybės, esami kuro ir energijos ištekliai bei jų kainos. Modeliuojant ryšius su

Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis galima nustatyti atskirų kuro

rūšių ir elektros energijos importo/eksporto galimybes.

61


Elektros energijosir šilumos

gamybos irtiekimosistema

Galuti-niai

energijosporeikiai

Kitokuro

tiekimosistema

Dujųtiekimosistema

Naftostiekimosistema

Naftos produktai

Naftos produkt.

Dujos

Dujos

Kiti kurai

Kiti kurai

Elektra

Šiluma

Elektros importas

Elektros energijosir šilumos

gamybos irtiekimosistema

Galuti-niai

energijosporeikiai

Kitokuro

tiekimosistema

Dujųtiekimosistema

Naftostiekimosistema

Naftos produktai

Naftos produkt.

Dujos

Dujos

Kiti kurai

Kiti kurai

Elektra

Šiluma

Elektros importas

2.20 paveikslas. Lietuvos energetikos sektoriaus modelio struktūra.

Matematinis modelis yra realizuotas MESSAGE programinės įrangos bazėje [23]. Energetikos

sistema vaizduojama kaip orientuotas grafas. Lietuvos energetikos sektoriaus matematinio modelio

tinklinis grafas yra pateiktas elektroninėje formoje kompaktiniame diske. Grafo šakos atitinka

atskiras esamas ar potencialiai galimas energetikos sektoriaus technologijas, o mazgai atskirų kuro

ar energijos rūšių balansus atskirose energetikos sektoriaus vietose. Sukurtas matematinis modelis

gali būti charakterizuojamas taip:

tai modelis, skirtas energetikos strategijos planavimui ilgoje laiko perspektyvoje, kurioje

gali būti numatomas technologinis progresas;

tai yra energijos tiekimo ir vartojimo modelis, apimantis pirminės energijos importo,

transformavimo ir vartojimo sritis, energijos vartojimą mažinančias priemones bei įtakos

gamtinei aplinkai įvertinimą kenksmingų medžiagų išmetimo prasme;

modelis dirba arba esant užduotiems naudingai suvartojamos energijos poreikiams, arba

ieško pusiausvyros tarp gamybos ir vartojimo, kurio apimtys savo ruožtu priklauso nuo

energijos tiekimo kaštų;

tai optimizacinis energijos tiekimo ir vartojimo modelis, iš duotų alternatyvių technologijų

aibės tam tikro kriterijaus atžvilgiu parenkantis viso energetikos ūkio atžvilgiu

62


efektyviausių technologijų, susijusių su energijos importu, transformavimu,

transportavimu ir vartojimu kombinaciją, užtikrinančią optimalų energijos poreikių ir

tiekimo balansą bei gamtosauginius apribojimus;

tai dinaminis modelis, energetikos vystymą modeliuojantis keletą tarpusavyje susijusių

laiko tarpų;

modelyje naudojamas matematinis metodas – tiesinis programavimas.

Energetikos sektoriuje MESSAGE modelyje yra išskiriami tam tikri energijos lygiai

(naudinga, galutinė, antrinė, pirminė, resursai ir kita), savo ruožtu kiekviename energijos lygyje

naudojamos įvairios kuro ir energijos rūšys (elektra, šiluma, garas, įvairios kuro rūšys ir kt.). Tiek

energijos lygiai, tiek kuro ar energijos rūšys parenkamos laisvai, priklausomai nuo uždavinio

specifikos ir tikslų. Energijos grandinę nuo resursų iki galutinio suvartojimo sudaro

“technologijos”, įjungtos tarp atskirų kuro ar energijos rūšių, esančių skirtinguose energijos

lygiuose. Šios “technologijos” jungiančios energijos lygius charakterizuoja įvairius energijos

transportavimo, konvertavimo, perdavimo ir kt. procesus (pvz., elektros energijos gamybą

konkrečioje elektrinėje, energijos transportą iš vieno energetinės sistemos taško į kitą ir t.t.), o lygiai

atitinka resursų ar vartojimo taškus. Energetikos sistemoje vykstantys procesai ir tarpusavio ryšiai

tarp atskirų sistemą charakterizuojančių faktorių aprašomi tiesinėmis lygtimis visose energijos

srauto grandyse, pradedant nuo pirminių energetinių išteklių importo ir baigiant naudingu energijos

suvartojimu.

Analogiškos energijos gavybos, transformavimo ir transportavimo technologijos modelyje yra

agreguojamos. Agregavimas vykdomas atsižvelgiant į techninius–ekonominius parametrus,

geografinę padėtį, į teršalų išmetimo lygį bei kitus aspektus.

Teršalų išmetimas į aplinką modeliuojamas proporcingai energijos srautui kiekviename

energijos transformavimo procese ir priklauso nuo kuro rūšies (dėl CO2, SO2 ir kietų dalelių), o taip

pat nuo kuro deginimo technologijos (NOx atveju). Teršalų išmetimai modeliuojami kiekvienai

technologijai ir kiekvienai kuro rūšiai užduodant lyginamuosius teršalų išmetimo rodiklius. Gali

būti modeliuojamos teršalų išmetimus mažinančios technologijos, kurios nuosekliai įjungiamos į

energijos gamybos grandines. Tai atliekama lyginamųjų teršalų absorbcijos koeficientų pagalba.

Kiekviena technologija yra charakterizuojama daugybe parametrų (lyginamieji kapitaliniai

įdėjimai, kintamosios ir pastoviosios eksploatacinės išlaidos, naudingumo koeficientas, tarnavimo

laikas, prastovos remontuose, statybos trukmė ir t.t.), kurie patalpinami modelio duomenų bazėje.

63


Pagal pateiktus technologijų duomenis specialus matricų generatorius formuoja energetikos

sistemos matematinį modelį, kaip tiesinio programavimo uždavinį.

Modelio optimizacinis kriterijus arba tikslo funkcija yra energetikos sistemos darbo ir

vystymo kaštų minimizavimas per nagrinėjamą laikotarpį. Taip pat galima įvertinti ir kitus

optimizavimo kriterijus, tokius kaip teršalų išmetimų minimizavimas ir pan. (atskirai arba naudojant

daugiakriterinį optimizavimą).

Toliau pateikiamas matematinis MESSAGE modelio formulavimas, kurio pagalba,

priklausomai nuo pradinių duomenų, matricos generatorius sudaro uždavinio lygtis. Pagrindiniai

modelio kintamieji gali būti grupuojamos į tris kategorijas:

energijos ir produktų srautai;

technologijų galios;

talpos, kuriose gali būti kaupiamas kuras.

Pagrindinės modelio lygtys grupuojamos į šias kategorijas:

energijos ar produktų srauto balansai visuose energetikos sistemos tinklinio grafo

mazguose;

suminiai ar lyginamieji apribojimai kintamiesiems metų ar atskirų laiko periodų bėgyje;

dinaminiai apribojimai, susiejantys energijos srautus ar galias t ir t–1 metuose;

Lygtys atskirų faktorių apskaitai (kuro suvartojimui, energijos gamybai, emisijoms ir t.t.).

Prie pagrindinių lygčių priskiriamos:

1. Energijos balanso lygtis mazge, į kurį technologijos p, priklausančios aibei P, tiekia

energiją, o technologijos q, priklausančios aibei Q, vartoja energiją:

∑∑ ≥q

qtptp

pt XX η ; (2.2)

čia: Xpt – įėjimas į technologiją p P laiko periode t;

ηpt – technologijos p naudingumo koeficientas laiko periode t;

Xqt – įėjimas į technologiją q Q laiko periode t.

2. Poreikių patenkinimo lygtys:

64


;tptp

pt DX ≥∑ η (2.3)

čia Dt – tam tikros rūšies kuro ar energijos poreikiai laiko periode t.

3. Resursų išgavimo lygtys:

;rRt e

tet ≤∂∑∑ (2.4)

čia: Ret – tam tikros kuro ar energijos rūšies išgavimas laiko periode t, technologijos e pagalba;

t – metų skaičius laiko periode t;

r – suminiai disponuojami tam tikros rūšies kuro ar energijos rūšies ištekliai.

4. Energijos ir galios sąryšio lygtys:

);(1

1

1

1∑∑

−

=

+−

=

− Υ+Υ−Υ∋⋅∏≤t

p

t

ppoptptptptXτ

ττ

τη (2.5)

čia: Πpt –technologijos p instaliuotos galios išnaudojimo koeficientas t–ajame laiko periode;

pt – technologijos p darbo laiko išnaudojimo koeficientas t–ajame laiko periode;

Ypo – technologijos p galia baziniais metais;

Y–pτ, Y+

pτ – atitinkamai technologijos p galios išvedimas ir įvedimas į eksploataciją τ–ajame

laiko periode.

65


5. Technologijos įsiskverbimas į rinką:

ptptptptt

ptptpt SXX ;11 ηηγη δ +≤ −− (2.6)

čia: Xpt ηpt – išėjimas (gamyba) iš technologijos p t–ajame laiko periode;

γδtpt – maksimalus gamybos augimas tarp t–1 ir t–ojo laiko periodo;

Spt ηpt – startinė naujos technologijos p gamyba.

6. Teršalų išmetimai į aplinką:

,jpjptLkX ≤⋅∑ (2.7)

čia kpj – technologijos p lyginamieji j-ųjų teršalų išmetimai;

Lj – j-ųjų teršalų limitas (šaliai, technologijai, technologijų grupei, regionui).

7. Tikslo funkcija:

));((11

++

==

Υ+Υ+= ∑∑ ptptptptptpt

P

ppt

T

tt CICFXCVPWFF η (2.8)

čia: PWFt – diskontavimo koeficientas;

CVpt – technologijos p kintamieji eksploatavimo kaštai laiko periode t;

CFpt – technologijos p pastovieji eksploatavimo kaštai t–ajame laiko periode;

CIpt – investicijos į p–ąją technologiją t–ajame laiko periode;

T – analizuojamų laiko periodų (metų) skaičius;

P – technologijų skaičius.

66


Atitinkamai sudarius šalies energetikos sektoriaus modelio tinklinio grafo schemą galima

įvertinti įvairius ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus, taip pat

nustatyti tų reikalavimų daromą įtaką šalies perspektyviniam kuro ir energijos balansui bei

energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo kaštams.

Lietuvos energetikos sektoriaus matematinis modelis skirtas analizuoti energetikos

perspektyvinę raidą ir šiltnamio dujų, susijusių su kuro deginimu, išmetimus apima laikotarpį nuo

2001 iki 2030 metų. Jį sudaro daugiau nei 360 tūkstančių lygčių ir virš 700 tūkstančių kintamųjų.

67


2.ENERGETIKOS SEKTORIAUS SĄLYGOJAMOS, SU ORGANINIO KURO DEGINIMU SUSIJUSIOS, CO2 EMISIJOS Į ATMOSFERĄ

1.10. Nagrinėti scenarijai

Perspektyvinė Lietuvos ūkio raida negali būti vienareikšmiškai nusakyta, kadangi tam didelę

įtaką daro tiek šalies, tiek išoriniai veiksniai. Energetikos sektoriaus, kaip vienos iš ūkio šakų,

perspektyva taip pat nėra vienareikšmiška. Jos raidai didelę įtaką daro šalies ūkio plėtra,

importuojamų energijos išteklių kainos, atominės elektrinės statybos perspektyvos, energetinio

saugumo aspektai ir daugelis kitų, tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Galima skirtinga energetikos

sektoriaus plėtra neišvengiamai sąlygos ir skirtingas teršalų emisijas į atmosferą. Siekiant įvertinti

galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo išnagrinėta įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus

raidos scenarijai. Scenarijų charakteristika pateikiama 3.1 lentelėje.

Toliau trumpai apibendrinsime kiekvieno nagrinėto scenarijaus modeliavimo rezultatus, t.y.

apžvelgsime energijos išteklių vartojimo dinamiką, laukiamus pokyčius ir su organinio kuro

deginimu susijusias CO2 emisijų į atmosferą apimtis. Objektyvumo dėlei tenka paminėti, kad

žemiau pateikiami rezultatai gali būti vertinami kaip preliminarūs, kadangi 2 skyriuje aprašyto

matematinio modelio kalibravimui ir detaliai situacijos analizei neužteko sutartyje numatyto laiko.

Naudojamas matematinis modelis turi virš 360 tūkstančių lygčių ir virš 700 tūkstančių kintamųjų.

Jo kalibravimas yra labai darbui imlus procesas, neįvertinant problemų, susijusių su pradinės

informacijos trūkumu, netikslumais, skirtingu agregavimo lygiu ir visa eile kitų aspektų.

68


3.21 lentelė. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų charakteristika.

ScenarijusEnergijos poreikiai*

Kuro kainos*Naujos AE statybos galimybių vertinimas ir

kitos sąlygosZK1 Pagrindinis

scenarijusPagrindinis scenarijus

Ignalinos AE statyba grindžiama ekonomine logika, t.y. ji statoma tik tuo atveju, jei duotose sąlygoje yra pranašesnė prieš kitas galimas elektrines. Tačiau jos maksimali galia apribota 500 MW 2015 metais ir 1000 MW – vėliau. Tuo siekiama atspindėti tą elektrinės dalį, kuri galėtų tekti Lietuvai

ZK2 Greito augimo scenarijus


Tas pats kaip ZK1 scenarijaus atveju

ZK3 Pagrindinis scenarijus


Nauja Ignalinos AE į eksploataciją įvedama 2015 metais (500 MW), nepriklausomai nuo jos ekonominio konkurencingumo ir 2018 metais pasiekia 1000 MW. Laikoma, kad tokia jos dalis galės būti naudojama Lietuvos poreikiams tenkinti



Tas pats kaip ZK3 scenarijaus atveju



Ignalinos AE dėl vienų ar kitų priežasčių nepastatoma, nepriklausomai nuo jos ekonominio patrauklumo. Gamtinės dujos maksimaliai keičiamos mazutu

AK1 Pagrindinis scenarijus

Aukštos Ignalinos AE statyba grindžiama ekonominiais sumetimais. Jos galia, tenkanti Lietuvai, neviršija 500 MW (2015 metais) ir 1000 MW – 2018 metais ir vėliau

AK2 Greito augimo scenarijus

Aukštos Tas pats kaip AK1 scenarijaus atveju

AK3 Greito augimo scenarijus

Aukštos Tas pats kaip ZK5 scenarijaus atveju

*Pagal 2 skyriuje pateiktą galutinių energijos poreikių ir kuro kainų klasifikaciją.

69


1.11. ZK1 scenarijaus charakteristika

ZK1 scenarijaus atveju pirminės energijos poreikiai Lietuvoje išauga nuo 9,2 mln. tne 2006

metais iki 11,1 mln. tne 2025 metais (žr. 3.1 pav. ir 3.2 lentelė).

Pirminė energija

-2000

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

Metai

ktn

e

Elektros importasKiti naftos produktai

Susk. naftos dujosMotorinis kurasKitas sieringas kurasMazutas ir skalūnų al.Dujos

Branduolinis kurasVėjo energijaHidroenergijaGeoter. ir atliekinė šil.

Kitas biokurasBiodegalaiMalkos ir med. atl.

DurpėsAnglis

3.33 paveikslas. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.

70


3.22 lentelė. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.

Elektrinė 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Ignalinos AE 8651.4 10340.5 10340.5 10340.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lietuvos elektrinė 586.9 586.8 587.0 586.9 8987.3 7863.9 8233.2 5658.1 5925.4 969.5 1188.5 1296.7 1366.8 1446.9 1369.8Vilniaus TE 1736.1 1638.8 1670.5 1595.1 1711.4 1657.5 1654.6 1526.9 1403.5 1360.0 1372.9 1335.5 1323.5 1287.2 1262.6Kauno TE 603.6 249.7 249.7 249.7 501.1 500.7 500.3 499.9 499.6 297.6 293.8 288.3 283.3 279.5 411.8Mažeikių TE 147.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2Klaipėdos TE 147.4 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lifosa ir biodujų el. 196.2 0.0 0.0 0.0 62.5 64.5 66.4 68.4 56.7 56.9 60.5 61.8 62.6 57.1 64.9Hidroelektrinės 435.5 405.2 413.5 398.8 444.7 426.1 441.5 425.0 431.4 438.9 440.5 436.9 439.8 440.4 452.6Vėjo elektrinės 11.0 71.0 71.0 71.0 414.7 502.5 517.3 532.1 547.0 561.8 586.0 634.4 665.6 709.3 744.2Naujas Mažeikių 210 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1490.1 1490.1 1490.1 1490.1 1191.3 1351.8 1400.4 1411.5 1426.7 1417.6Naujos KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 2838.2 2838.2 5676.5 5676.5 5909.1 6253.5 6593.6 6985.7Naujos KCDT TE 25.6 13.8 0.0 0.0 531.5 531.6 531.8 632.3 864.9 3873.3 3875.6 3874.0 3871.9 3867.9 3867.3Naujos mažos dujinės TE 32.9 0.0 0.0 0.0 172.5 172.5 172.5 172.5 104.3 67.4 75.2 76.9 73.1 72.1 73.1Naujos ats. res. elektr. 0.0 14.2 28.4 42.6 56.9 79.8 111.3 141.9 184.5 258.9 328.1 382.6 448.1 520.2 609.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Buitinių atl. util. el 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 102.9 116.9 130.9 137.8 144.8 151.8 158.7 165.7Importas 540.9 423.9 586.3 785.9 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2Eksportas -1070.9 -1211.3 -1102.4 -942.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Galutiniai poreikiai 8690.8 8998.3 9311.0 9636.0 9972.4 10320.2 10680.2 11054.2 11440.6 11840.9 12256.1 12685.4 13130.4 13591.1 14068.6

71


Uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką pagrindiniu pirminės energijos resursu šiuo atveju tampa

gamtinės dujos. Jų sąnaudos išauga nuo 1,37 mln. tne 2009 metais iki 4,1 mln. tne 2025 metais. CO2

emisijų požiūriu tai yra vienas iš geriausių sprendimų, nes gamtinės dujos sąlygoja mažiausias CO2

emisijas iš visų organinio kuro rūšių.

Motorinis kuras sudaro didžiausią dalį tarp visų naftos produktų. Šio kuro poreikiai išauga

nuo 1,37 mln. tne 2006 metais iki 1,79 mln. tne 2025 metais.

Mazuto sąnaudos pastebimai išauga 2010-2014 metais, kada didžiąją elektros energijos dalį

Lietuvoje gamina Lietuvos elektrinė. Metinės mazuto sąnaudos šiuo laikotarpiu vertinamos 2,3-2,5

mln. tne. Didesnės mazuto sąnaudos sąlygoja išaugusias CO2 emisijas į atmosferą.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos elektrinė po Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo tampa

pagrindiniu elektros energijos gamintoju. Šis atvejis taptų realiu tuo atveju, jei užsienyje nepavyktų

nusipirkti pigesnės elektros energijos. Tačiau ilgalaikė Lietuvos elektrinės eksploatacija

ekonomiškai nebūtų pateisinama dėl jos mažo naudingo veiksmo koeficiento. Ryšium su tuo,

tikslinga būtų kaip galima greičiau į eksploataciją įvesti kombinuoto ciklo dujų turbininės elektrinės

(KCDTE) blokus Lietuvos elektrinėje: pirmąjį 400 MW bloką – 2012 metais ir antrąjį po dviejų

metų; kombinuoto ciklo dujų turbininį termofikacinį (KCDT TE) bloką Kauno TE ir keletą

nedidelių agregatų kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Elektros energijos gamybos dinamika

šio scenarijaus atveju yra parodyta 3.2 pav., o skaitinė informacija apibendrinta 3.3 lentelėje.

Kuro sąnaudos elektrinėse parodytos 3.3 pav. ir 3.4 lentelėje.

Elektros energijos gamyba

-5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

20

06

20

08

20

10

20

12

20

14

20

16

20

18

20

20

20

22

20

24

Metai

GW

h

Eksportas

Importas

Buitinių atl. util. el

Nauja anglinė elektrinė

Naujos ats. res. elektr.

Naujos mažos dujinės TE

Naujos KCDT TE

Naujos KCDTE

Naujas Mažeikių 210

Vėjo elektrinės

Hidroelektrinės

Lifosa ir biodujų el.

Klaipėdos TE

Mažeikių TE

Kauno TE

Vilniaus TE

Lietuvos elektrinė

Ignalinos AE

Galutiniai poreikiai

3.34 paveikslas. Elektros energijos gamyba Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.

72


3.23 lentelė. Elektros energijos gamyba ZK1 scenarijaus atveju, GWh.

Elektrinė 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Ignalinos AE 8651.4 10340.5 10340.5 10340.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lietuvos elektrinė 586.9 586.8 587.0 586.9 8987.3 7863.9 8233.2 5658.1 5925.4 969.5 1188.5 1296.7 1366.8 1446.9 1369.8Vilniaus TE 1736.1 1638.8 1670.5 1595.1 1711.4 1657.5 1654.6 1526.9 1403.5 1360.0 1372.9 1335.5 1323.5 1287.2 1262.6Kauno TE 603.6 249.7 249.7 249.7 501.1 500.7 500.3 499.9 499.6 297.6 293.8 288.3 283.3 279.5 411.8Mažeikių TE 147.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2Klaipėdos TE 147.4 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lifosa ir biodujų el. 196.2 0.0 0.0 0.0 62.5 64.5 66.4 68.4 56.7 56.9 60.5 61.8 62.6 57.1 64.9Hidroelektrinės 435.5 405.2 413.5 398.8 444.7 426.1 441.5 425.0 431.4 438.9 440.5 436.9 439.8 440.4 452.6Vėjo elektrinės 11.0 71.0 71.0 71.0 414.7 502.5 517.3 532.1 547.0 561.8 586.0 634.4 665.6 709.3 744.2Naujas Mažeikių 210 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1490.1 1490.1 1490.1 1490.1 1191.3 1351.8 1400.4 1411.5 1426.7 1417.6Naujos KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 2838.2 2838.2 5676.5 5676.5 5909.1 6253.5 6593.6 6985.7Naujos KCDT TE 25.6 13.8 0.0 0.0 531.5 531.6 531.8 632.3 864.9 3873.3 3875.6 3874.0 3871.9 3867.9 3867.3Naujos mažos dujinės TE 32.9 0.0 0.0 0.0 172.5 172.5 172.5 172.5 104.3 67.4 75.2 76.9 73.1 72.1 73.1Naujos ats. res. elektr. 0.0 14.2 28.4 42.6 56.9 79.8 111.3 141.9 184.5 258.9 328.1 382.6 448.1 520.2 609.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Buitinių atl. util. el 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 102.9 116.9 130.9 137.8 144.8 151.8 158.7 165.7Importas 540.9 423.9 586.3 785.9 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2Eksportas -1070.9 -1211.3 -1102.4 -942.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Galutiniai poreikiai 8690.8 8998.3 9311.0 9636.0 9972.4 10320.2 10680.2 11054.2 11440.6 11840.9 12256.1 12685.4 13130.4 13591.1 14068.6

73


Kuro sąnaudos elektrinėse

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

Metai

ktn

e

Komunalinės atliekos

Biodujos

Vėjo energija

Atliekinė šiluma

Hidroenergija

Šiaudai

Mediena

Medienos atliekos

Durpės

Anglis

Asfaltenas

Branduolinis kuras

Asfaltenas

Orimulsija

Sieringas mazutas

Nesieringas mazutas

Dujos

3.35 paveikslas. kuro sąnaudos elektrinėse ZK1 scenarijaus atveju.

74


3.24 lentelė. Kuro sąnaudos elektrinėse, tūkst. tne.

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Dujos 567.4 674.3 106.4 116.2 683.4 727.7 811.4 848.1 911.1 1776.9 1766.2 1789.4 1836.3 1873.5 1958.2Nesieringas mazutas 28.4 0.0 0.0 9.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 3.0 0.0 3.4 3.4 0.0 0.0Sieringas mazutas 336.9 11.2 654.0 653.8 2268.6 2267.7 2266.9 2069.4 2084.8 819.2 913.9 951.1 966.9 999.4 968.5Orimulsija 28.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Asfaltenas 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Branduolinis kuras 2254.6 2694.8 2694.8 2694.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Asfaltenas 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Anglis 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Durpės 1.1 0.8 0.2 0.7 1.2 1.5 1.7 2.0 1.9 2.5 2.8 3.1 3.4 1.3 1.7Medienos atliekos 0.0 3.8 9.3 12.6 8.1 11.4 11.9 37.4 40.2 35.2 71.1 82.8 127.9 120.5 140.9Mediena 0.0 1.8 0.0 0.0 4.4 7.5 11.3 4.4 6.5 17.1 25.0 32.6 17.6 47.3 49.7Šiaudai 0.0 0.7 1.6 3.0 7.8 8.9 15.1 6.7 15.8 34.8 14.0 12.7 4.3 4.7 11.5Hidroenergija 37.4 34.8 35.6 34.3 38.2 36.6 38.0 36.6 37.1 37.7 37.9 37.6 37.8 37.9 38.9Atliekinė šiluma 173.8 0.0 0.0 0.0 46.5 46.5 46.5 46.5 34.3 32.8 34.3 34.3 34.3 34.3 34.2Vėjo energija 0.9 6.1 6.1 6.1 35.7 43.2 44.5 45.8 47.0 48.3 50.4 54.6 57.2 61.0 64.0Biodujos 0.0 0.0 0.0 0.0 2.9 3.4 4.0 4.6 5.1 5.7 6.1 6.4 6.7 5.2 7.5Komunalinės atliekos 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 59.0 67.0 75.0 79.0 83.0 87.0 91.0 95.0Viso 3429.2 3428.2 3507.9 3530.6 3096.8 3154.6 3251.3 3160.3 3251.0 2888.3 3000.7 3091.0 3182.8 3276.3 3370.2

75


3.3 pav. ir 3.4 lentelėje pateikti skaičiai rodo kuro sąnaudas elektrinėse, reikalingas elektros

energijai ir šilumai gaminti termofikaciniuose įrenginiuose. Kuro sąnaudos elektrinių vandens

šildymo katiluose čia neįskaičiuotos ir pateikiamos kartu su kuro sąnaudomis katilinėse.

Daugiausiai prie CO2 emisijų prieaugio prisidedančio mazuto sąnaudos elektrinėse 2010-2014

metų laikotarpyje vertinamos 2,08-2,27 mln. tne. Po KCDTE ir KCDT TE blokų įvedimo į

eksploataciją mazuto sąnaudos sumažėtų apie 1,2 mln. tne ir 2015-2025 metų laikotarpyje siektų

apie 0,8-1,1 mln. tne. Gamtinių dujų sąnaudos šiuo laikotarpiu siektų 1,8-2,2 mln. tne. Dėl

nepalyginamai didesnio KCDTE ir KCDTE TE naudingo veiksmo koeficiento (lyginant su Lietuvos

elektrine) pirminių energijos resursų, elektros energijos (ir šilumos) gamybai elektrinėse būtų

suvartojama apie 0,4 mln. tne mažiau. Be to, gamtinės dujos sąlygotų ir santykinai mažesnes CO2

emisijas į atmosferą.

Naujos AE eksploatacija ZK1 scenarijų apibrėžiančiose sąlygose, ekonomiškai nebūtų

tikslinga.

Šilumos gamybos sektoriuje esamus vandens šildymo katilus palaipsniui tikslinga būtų keisti

termofikaciniai agregatais, naudojančiais gamtines dujas ir atsinaujinančius energijos resursus (3.4

pav.). Veikiančiose vandens šildymo katiluose didėtų anglies lyginamasis svoris.

Šilumos gamyba pagal technologijas

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

Metai

GW

h

Atlieku ir bioduju TE

Naujos biodegalu TE

Naujos mazos dujines TE

Naujos KCDT TE

Nauji anglies VSK

Nauji biokuro VSK

Nauji duju-mazuto VSK

Esami VSK

Ignalinos AE

Esamos TE

Lietuvos el.

3.36 paveikslas. Šilumos gamyba pagal technologijas ZK1 scenarijaus atveju.

CO2 emisijų į atmosferą dinamika šio scenarijaus atveju parodyta 3.5 pav. ir 3.5 lentelėje.

76


Energetikos sektoriaus CO2 emisijos

0

5000

10000

15000

20000

25000

3000020

06

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

Metai

tūks

t. t

Neenergetinės reikmės

Buitinis sekt.

Aptarnavimo sekt.

Žvejyba

Žemės ūkis

Transportas

Statyba

Pramonė

Mažeikių NPG

Kitų miestų ŠT

Mažeikių ŠT

Šiaulių energija

Panevėžio energija

Litesko

Klaipėdos energija

Kauno energija

Vilniaus energija

Atsin. Res. TE



Naujos KCDT TE

Nauja KCDTE

Maeikių TE

Kauno TE

Vilniaus TE

Lietuvos elektrinė

80% nuo 1990 m.

3.37 paveikslas. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju.

(CO2 emisijos iš KCDTE apima emisijas ir iš Kauno KCDT TE, kai tuo tarpu elektros

energijos gamybos ir kuro suvartojimo duomenyse Kauno KCDT TE buvo įtraukta į bendrą KCDT

TE skiltį).

77


3.25 lentelė. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju, tūkst. t*.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 488.8 357.2 489.1 489.1 6307.4 5472.8 5676.2 4118.9 4291.5 715.6Vilniaus TE 1187.1 972.3 1383.4 1391.5 1404.7 1341.8 1332.6 1287.5 1229.5 1137.5Kauno TE 516.9 241.4 194.4 240.0 452.9 452.5 452.1 451.7 451.3 218.5Maeikių TE 244.6 210.1 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1073.8Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1000.4 1000.4 3083.7Naujos KCDT TE 14.6 7.9 0.0 0.0 304.1 304.1 304.1 361.5 489.4 518.1Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 122.3 123.6 124.9 126.2 81.9 58.4Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2474.9 1788.8 2341.4 2395.0 8865.9 8969.1 9164.3 8620.6 8818.3 6805.6Vilniaus energija 217.5 119.6 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 249.0 308.1 313.7Kauno energija 45.8 268.2 0.0 244.2 147.5 67.5 83.5 146.8 0.0 0.0Klaipėdos energija 194.0 421.3 364.2 243.5 0.0 165.7 182.5 267.2 166.3 201.9Litesko 237.1 0.0 419.3 0.0 83.9 73.7 0.0 136.2 0.0 60.3Panevėžio energija 9.1 371.0 299.2 306.4 0.2 0.2 0.0 0.0 0.0 0.0Šiaulių energija 134.0 231.8 209.7 0.0 0.0 0.0 112.3 137.7 148.5 43.9Mažeikių ŠT 35.9 72.2 66.7 57.6 59.1 21.2 36.3 0.0 0.0 27.9Kitų miestų ŠT 848.7 869.1 925.6 1274.8 1184.5 1074.5 914.6 534.1 773.0 468.9Mažeikių NPG 1733.4 2094.7 2094.5 2094.4 2094.2 2094.1 2093.9 2093.8 2093.6 2093.5Katilinės viso 3455.4 4447.8 4490.4 4331.9 3680.4 3608.0 3534.3 3564.7 3489.6 3210.1Pramonė 1431.2 1477.1 1524.3 1572.9 1623.1 1674.7 1727.6 1781.9 1838.0 1895.6Statyba 95.7 99.4 103.0 106.7 110.8 115.0 119.1 123.5 128.0 132.8Transportas 4483.4 4613.3 4746.8 4884.1 5025.6 5170.9 5320.5 5474.5 5632.8 5795.8Žemės ūkis 212.9 216.6 221.4 226.5 231.7 236.9 242.1 247.5 253.0 258.8Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 454.0 471.7 489.8 508.5 527.8 547.6 568.2 589.6 611.4Buitinis sekt. 676.9 685.2 693.3 701.4 709.3 717.0 724.7 732.4 739.9 747.1Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7558.5 7773.6 7995.1 8222.8 8456.5 8696.1 8942.7 9196.5 9457.1Iš viso 13280.0 13795.0 14605.4 14722.0 20769.1 21033.5 21394.6 21128.0 21504.4 19472.8

Šaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 875.7 952.2 1004.4 1063.9 1006.2 1049.2 1193.6 1240.9 1286.2 1436.8Vilniaus TE 1136.9 1137.0 1126.5 1115.2 1093.5 1097.2 1091.2 1082.8 1070.6 1083.8Kauno TE 214.5 208.5 203.1 198.9 246.3 244.6 165.1 159.3 153.0 192.0Maeikių TE 1181.5 1214.1 1221.6 1231.8 1225.7 1226.8 1219.2 1209.7 1194.5 1274.3Nauja KCDTE 3083.7 3165.7 3287.1 3407.0 3545.2 3695.9 3853.4 4020.7 4206.9 4238.6Naujos KCDT TE 519.3 518.4 517.1 514.7 514.4 505.4 500.8 495.7 490.9 487.1Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 64.6 66.6 64.6 60.4 66.5 61.6 65.6 71.4 68.5 110.6Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 7076.2 7262.5 7424.4 7591.9 7697.9 7880.7 8088.9 8280.6 8470.6 8823.1Vilniaus energija 329.9 346.2 362.8 416.5 437.1 451.7 472.4 492.2 512.2 532.2Kauno energija 1.1 0.9 0.0 0.4 0.0 0.0 0.0 4.6 3.7 0.0Klaipėdos energija 111.5 216.7 205.5 192.3 127.0 111.5 157.8 146.5 111.5 111.5Litesko 133.2 128.8 0.0 142.5 0.0 0.0 0.0 137.1 131.0 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.1 0.0 0.1 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 78.2 0.0 0.0 0.0 0.0 59.5 53.5 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 28.2 32.7 25.8 0.0 0.0 25.2 0.0Kitų miestų ŠT 1143.2 1009.6 1044.0 932.8 1103.9 1136.7 1089.0 822.7 773.8 885.5Mažeikių NPG 2093.4 2093.2 2093.1 2093.0 2092.9 2092.8 2092.7 2092.6 2092.5 2092.5Katilinės viso 3812.2 3795.5 3783.6 3805.8 3793.6 3818.6 3811.9 3755.3 3703.6 3621.7Pramonė 1954.5 2015.4 2077.6 2141.7 2207.5 2275.1 2344.7 2416.2 2489.4 2564.8Statyba 137.6 142.6 147.8 153.3 159.0 164.7 170.6 177.0 183.4 190.0Transportas 5963.7 6136.3 6313.8 6496.4 6684.3 6877.6 7076.8 7281.5 7492.2 7709.0Žemės ūkis 264.4 270.5 276.2 282.5 288.8 295.1 301.5 308.2 314.8 321.8Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 633.9 657.2 681.2 706.2 731.8 757.9 785.2 813.2 841.9 871.6Buitinis sekt. 754.3 761.5 768.3 775.2 781.8 788.2 794.5 800.6 806.5 812.3Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 9724.3 9999.8 10281.5 10572.4 10870.7 11176.6 11491.5 11815.3 12147.5 12489.2Iš viso 20612.8 21057.7 21489.5 21970.2 22362.1 22875.8 23392.3 23851.2 24321.7 24934.0

Lentelės tęsinys

Pastaba: CO2 emisijos iš KCDTE apima emisijas ir iš Kauno KCDT TE, kai tuo tarpu elektros energijos gamybos ir kuro suvartojimo duomenyse Kauno KCDT TE buvo įtraukta į bendrą KCDT TE skiltį.

78


Atlikti skaičiavimai rodo, kad ZK1 scenarijaus atveju CO2 emisijos į atmosferą nagrinėjamu

laikotarpiu išauga beveik 2 kartus, t.y. nuo 13,7 mln. t 2005 metais iki 24,9 mln. t 2025 metais. Tuo

būdu nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje jos labai priartėja prie šiuo metu numatomo limito – 26,1

mln. tne. (80% nuo 1990 m. CO2 emisijų iš energetikos sektoriaus lygio). Didžiausią CO2 emisijų

prieaugį sąlygoja Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymas. Laukiamos CO2 emisijos 2010 metais

yra 6 mln. t didesnės už emisijas 2009 metais. Jei po 2009 metų iki KCDTE ir KCDT TE blokų

įvedimo į eksploataciją elektros energija nebūtų importuojama, 2010-2014 metais turėtume lokalinį

CO2 emisijų maksimumą, kurį, be jokios abejonės, iššauktų neefektyvios Lietuvos elektrinės darbas.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Lietuvos elektrinės metinės CO2 emisijos šiuo laikotarpiu

svyruotų tarp 4,3 ir 6,3 mln. t. Tačiau Lietuvos elektrinė tik jos maksimalios gamybos periodu

susilygina su didžiausiu CO2 šaltiniu – transportu. CO2 emisijos iš transporto sektoriaus auga nuo

4,1 mln. t 2005 metais iki 7,7 mln. t 2025 metais. Šį prieaugį tam tikra dalimi dar sumažina auganti

biodegalų dalis automobiliniame transporte, kas aiškiai matosi iš 3.6 pav. pateiktų duomenų.


0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

20

06

20

09

20

12

20

15

20

18

20

21

20

24

20

27

20

30

Metai

ktn

e

DurpėsŠiaudaiSkalūnų alyvaAnglisReaktyvinis kurasBioetanolisBenzinasKoksasNPG koksasSusk. Naftos dujosBiodyzelinasDyzelinasBiodujosMalkosSieringas mazutasNesieringas mazutas

3.38.paveikslas. Galutinės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.

79


Biodegalų dalis automobiliniame transporte yra didinama, laikantis ES direktyvos ir Lietuvos

Nacionalinės energetikos strategijos reikalavimų.

3.5 pav. ir 3.5 lentelėje pateiktos CO2 emisijos iš elektrinių apima emisijas dėl kuro deginimo

elektrai gaminti, o termofikacinėse elektrinėse – ir šilumai gaminti termofikaciniuose įrenginiuose.

CO2 emisijos iš termofikacinių elektrinių vandens šildymo katilų yra įtrauktos į šilumos tiekimo

įmones charakterizuojančią informaciją.

Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrą ir funkcionavimą charakterizuoja 3.6 lentelėje pateikta

orientacinė ekonominė informacija.

3.26 lentelė. Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo preliminarios išlaidos, mln. eurų.

Išlaidos 2008-2010 2011-2015 2016-2020 2021-2025 2026-2030

Investicijos 422,23 1108,22 369,93 371,87 4850,30

Pastoviosios eksploatacinės išlaidos

2258,76 3667,59 3726,94 3745,10 3185,76

Kintamosios eksploatacinės išlaidos

4755,23 9294,48 9939,09 11846,55 14553,31

Viso 7436,23 14070,30 14035,97 15963,52 22589,38

Šios išlaidos neišvengiamai kistų, jeigu būtų siekiama papildomai sumažinti CO2 emisijas. Šių

išlaidų pokytis rodytų CO2 emisijų mažinimo išlaidas. Šio scenarijaus atveju CO2 emisijos visą

nagrinėjamą laikotarpį buvo mažesnės už limitą, todėl papildomas CO2 emisijų mažinimas nebuvo

modeliuotas ir neskaičiuotos su tuo susiję išlaidos.

80


1.12. Kitų nagrinėtų scenarijų charakteristika

1.12.1ZK2 scenarijus

Greito galutinių energijos poreikių augimo scenarijaus ZK2 atveju struktūrinių pokyčių

energetikos sektoriuje neįvyktų. Tačiau dėl didesnių galutinės energijos poreikių atitinkamai išaugtų

ir pirminių energetinių resursų suvartojimas. Pastarieji jau 2015 metais būtų 0,76 mln. tne didesni,

lyginant su ZK1 scenarijumi. Iki 2020 metų šis prieaugis padidėtų iki 1,29 mln. tne, o iki 2025 metų

jis išaugtų iki 2,0 mln. tne. Atitinkamas CO2 emisijų prieaugis būtų 0,7 mln. t, 2,1 mln. t ir 2,3 mln.

t. Detali informacija apie CO2 emisijas šio scenarijaus atveju pateikiama 3.7 pav. ir 3.7 lentelėje.


0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

Metai

tūks

t. t


Buitinis sekt.

Aptarnavimo sekt.

Žvejyba

Žemės ūkis

Transportas

Statyba

Pramonė

Mažeikių NPG

Kitų miestų ŠT

Mažeikių ŠT

Šiaulių energija


Litesko

Klaipėdos energija

Kauno energija

Vilniaus energija

Atsin. Res. TE



Naujos KCDT TE

Nauja KCDTE

Maeikių TE

Kauno TE

Vilniaus TE

Lietuvos elektrinė

80% nuo 1990 m.

3.39 paveikslas. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju.

81


3.27 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 490.3 357.2 489.1 489.1 6491.8 5686.2 5945.1 4603.4 4845.1 1148.6Vilniaus TE 1185.7 972.1 1383.1 1390.6 1397.3 1349.4 1353.4 1289.9 1236.3 1157.0Kauno TE 515.3 240.1 194.4 239.0 472.9 472.5 472.1 471.6 471.2 222.2Maeikių TE 244.6 210.0 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1000.4 1000.4 3083.7Naujos KCDT TE 14.6 8.9 0.0 0.0 306.0 306.0 306.0 370.4 498.4 532.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 122.3 123.6 124.9 126.2 81.9 83.2Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2473.3 1788.3 2341.1 2393.1 9064.7 9211.9 9475.8 9136.3 9407.5 7501.5Vilniaus energija 217.5 119.3 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 242.7 302.1 307.5Kauno energija 76.2 413.8 0.0 176.3 149.8 130.9 143.3 146.4 0.0 0.0Klaipėdos energija 158.4 339.5 379.9 288.0 0.0 219.4 162.1 238.6 226.0 217.9Litesko 206.5 0.0 364.9 0.0 178.3 106.0 0.0 123.7 0.0 126.6Panevėžio energija 3.5 374.8 241.7 328.5 0.0 0.2 0.0 0.2 0.0 0.1Šiaulių energija 125.4 247.7 208.8 0.0 0.0 0.0 180.4 189.5 160.4 70.5Mažeikių ŠT 30.6 70.7 54.6 72.9 33.5 48.2 48.3 0.0 0.0 62.8Kitų miestų ŠT 906.1 843.3 1147.6 1436.7 1329.1 1182.0 1151.9 950.1 1207.6 908.3Mažeikių NPG 1733.4 2094.5 2094.2 2093.9 2093.5 2093.2 2092.8 2092.4 2092.0 2091.6Katilinės viso 3457.3 4503.6 4602.7 4507.3 3895.3 3890.9 3889.9 3983.6 3988.2 3785.3Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13280.4 13920.4 14863.6 15122.3 21495.2 21963.3 22563.8 22668.5 23308.0 21576.4

Lentelės tęsinysŠaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 1009.9 1075.9 1140.3 1211.0 1156.6 1224.5 1387.9 1453.5 1507.8 1517.0Vilniaus TE 1156.3 1144.4 1130.2 1115.6 1106.0 1100.1 1091.2 1085.1 1076.2 1096.2Kauno TE 215.8 208.8 202.9 199.5 254.3 250.6 176.7 175.1 180.7 218.6Maeikių TE 1230.5 1243.7 1255.8 1274.3 1274.3 1274.3 1274.2 1267.0 1266.8 1272.0Nauja KCDTE 3370.7 3532.9 3699.3 3871.4 4063.1 4281.2 4507.6 4753.4 5017.5 5289.9Naujos KCDT TE 530.9 529.6 525.4 520.9 516.3 511.4 506.5 501.6 497.2 491.9Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 65.2 63.0 63.7 59.8 61.3 59.4 65.5 68.8 73.8 69.7Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 7579.2 7798.4 8017.7 8252.6 8431.9 8701.4 9009.6 9304.6 9620.1 9955.3Vilniaus energija 323.6 339.8 356.4 408.9 433.0 452.3 471.5 491.2 510.6 530.5Kauno energija 0.8 0.6 0.0 0.1 0.0 0.9 0.0 6.3 9.1 0.0Klaipėdos energija 118.6 180.0 178.4 183.9 134.0 118.6 158.2 149.1 118.6 118.6Litesko 132.5 117.6 0.0 153.9 0.0 0.0 0.0 136.0 129.9 0.0Panevėžio energija 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.1 0.0 0.1 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 54.3 0.0 0.0 0.0 0.0 57.4 51.6 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 43.9 35.1 35.4 0.0 0.0 31.6 0.0Kitų miestų ŠT 1124.7 1050.6 1088.4 910.1 1102.7 1117.4 1084.9 826.0 768.0 939.5Mažeikių NPG 2091.2 2090.8 2090.3 2089.9 2089.4 2088.9 2088.4 2087.9 2087.3 2086.8Katilinės viso 3791.4 3779.3 3767.9 3790.7 3794.3 3813.5 3803.0 3754.0 3706.7 3675.3Pramonė 2245.9 2348.9 2457.0 2569.7 2687.4 2810.7 2939.2 3073.6 3214.1 3361.0Statyba 144.6 150.8 157.0 163.5 170.4 177.4 184.9 192.7 200.6 208.9Transportas 6388.1 6618.5 6856.9 7104.1 7360.0 7625.3 7900.0 8184.7 8479.7 8785.3Žemės ūkis 305.8 317.3 329.3 341.3 354.0 367.3 380.8 394.6 409.4 424.6Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 606.0 625.9 646.4 667.6 689.6 711.9 735.0 759.1 783.6 808.9Buitinis sekt. 974.6 1010.1 1046.8 1084.6 1123.7 1164.0 1205.8 1248.8 1293.1 1339.1Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 10681.0 11087.8 11510.0 11947.9 12402.7 12874.6 13363.9 13872.3 14399.6 14947.5Iš viso 22051.6 22665.5 23295.5 23991.2 24628.8 25389.5 26176.5 26930.9 27726.5 28578.1

Pateikti duomenys rodo, kad greito ekonomikos augimo scenarijaus atveju CO2 emisijos iki

2020 metų dar neviršytų limito - 80% nuo 1990 metų lygio, tačiau su juo jau beveik susilygintų.

82


1.12.2ZK3 ir ZK4 scenarijai

Pagrindinė ZK3 ir ZK4 ypatybė yra ta, kad Lietuvoje pastatoma nauja atominė elektrinė.

Ryšium su tuo, pagrindiniai skirtumai įvyksta elektros energijos gamyboje. Atominė elektrinė

pakeičia KCDTE (žr. 3.8 pav.) ir, nors dėl žemesnio naudingo veiksmo koeficiento, padidina

pirminės energijos suvartojimą šalyje (0,4 mln. tne 2015 metais ir 0,6 mln. tne 2020 metais), tačiau

šis prieaugis neiššaukia CO2 prieaugio, nes branduolinis kuras neišskiria CO2 .


-5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

20

06

200

8

201

0

201

2

20

14

20

16

201

8

20

20

20

22

202

4

Metai

GW

h

Eksportas

Importas





Naujos KCDT TE

Naujos KCDTE


Vėjo elektrinės

Hidroelektrinės


Klaipėdos TE

Mažeikių TE

Kauno TE

Vilniaus TE

Lietuvos elektrinė

Ignalinos AE


3.40 paveikslas. Elektros energijos gamyba ZK3 scenarijaus atveju.

Energetikos sektoriaus CO2 emisijos ZK3 scenarijaus atveju 2025 metais lieka 4,4 mln. t

mažesnės už leidžiamą limitą. 2020 metais šis skirtumas siekia net 7,1 mln. t.

Branduolinės elektrinės statyba iki 2025 metų įgalina nepažeisti CO2 išmetimų limito net

greito energijos poreikių augimo (ZK4) scenarijaus atveju. Detalūs duomenys apie CO2 išmetimus

ZK3 ir ZK4 scenarijų atvejais pateikiami 3.8 ir 3.9 lentelėse.

83




Lentelės tęsinys

84




Lentelės tęsinys

85


1.12.3ZK5 scenarijus

ZK5 scenarijus analizei buvo pasirinktas, siekiant apskaičiuoti maksimaliai galimas, bet

energetikos sektoriaus raidos ekonominę logiką atitinkančias CO2 emisijas, pagrindinio kuro kainų

scenarijaus atveju. Šiame scenarijuje gamtines dujas maksimaliai buvo stengiamasi pakeisti mazutu,

kuris sąlygoja gerokai didesnes CO2 emisijas.

Mazuto sąnaudų prieaugis (2010 metais) šiame scenarijuje yra 0,47 mln. tne didesnis nei ZK1

scenarijuje. 2015-2020 metais šis skirtumas išauga iki 1,2-1,3 mln. t, o 2025 metais vėl sumažėja iki

0,84 mln. tne. Šiuo atveju CO2 emisijos leistiną limitą pasiekia jau 2020 metais, o iki 2025 metų jį

viršija 3,6 mln. t. Suminės CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus šio scenarijaus atveju yra

pateikiamos 3.10 lentelėje.

86


3.30 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus ZK5 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 491.3 378.0 489.1 489.1 6876.9 7142.1 7449.3 5802.6 6128.6 4409.0Vilniaus TE 1222.8 1127.5 1383.1 1390.7 1440.2 1469.6 1523.8 1356.8 1318.1 1302.0Kauno TE 516.9 241.3 330.4 328.7 460.8 457.8 457.7 417.9 417.0 295.8Maeikių TE 244.6 200.4 274.5 274.5 274.5 274.8 274.8 274.8 274.8 274.8Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1000.4 1000.4 2083.3Naujos KCDT TE 14.6 1.6 0.0 0.0 295.3 295.3 295.3 295.2 381.1 435.2Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 80.6 92.7 104.4 98.3 81.9 60.9Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2513.0 1948.8 2477.1 2482.9 9428.3 9732.2 10105.4 9246.1 9601.9 8861.1Vilniaus energija 217.5 85.4 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 141.5 194.9 240.4Kauno energija 58.8 319.2 0.0 71.9 175.6 213.9 188.5 202.1 0.0 10.9Klaipėdos energija 161.7 403.3 351.5 371.3 0.0 256.8 298.4 340.7 359.0 341.7Litesko 183.6 0.0 417.8 0.0 123.6 136.6 0.0 153.2 0.0 99.1Panevėžio energija 3.1 323.6 52.7 314.8 1.6 0.6 0.5 0.3 0.0 0.1Šiaulių energija 130.1 232.9 147.5 0.0 0.0 0.0 164.2 148.5 169.6 99.7Mažeikių ŠT 38.7 59.8 61.1 55.3 72.0 60.1 49.1 0.0 8.4 56.9Kitų miestų ŠT 917.3 957.5 1262.1 1487.5 1505.4 1187.9 1139.8 1084.6 1289.5 918.4Mažeikių NPG 1706.8 2094.5 2094.2 2093.9 2093.5 2093.2 2092.8 2092.4 2092.0 2091.6Katilinės viso 3417.6 4476.2 4497.8 4505.6 4082.8 4060.3 4044.3 4163.3 4113.4 3858.8Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13280.4 14053.6 14894.7 15210.4 22046.3 22652.9 23347.8 22958.0 23627.6 23009.5


Lentelės tęsinys

87


1.12.4AK1 scenarijaus charakteristika

Aukštų kuro kainų scenarijaus atveju nauja atominė elektrinė konkuruoja su KCDTE ir ji

įvedama į eksploataciją, vadovaujantis ekonomine logika. Lietuvos elektrinė praktiškai laikoma tik

kaip rezervinė, o šalies elektros energijos poreikių tenkinimui dar papildomai naudojama nauja

anglimi kūrenama elektrinė. Pastaroji gali būti suprantama kaip Lietuvos dalis Latvijoje statomoje

elektrinėje. (Latvija tokios elektrinės statybos tikslingumą vakarinėje šalies dalyje diskutuoja jau

daugelį metų). Elektros energijos gamybos dinamika šio scenarijaus atveju pateikta 3.9 pav.


-5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

20

06

200

8

201

0

201

2

20

14

20

16

201

8

20

20

20

22

202

4

Metai

GW

h

Eksportas

Importas





Naujos KCDT TE

Naujos KCDTE


Vėjo elektrinės

Hidroelektrinės


Klaipėdos TE

Mažeikių TE

Kauno TE

Vilniaus TE

Lietuvos elektrinė

Ignalinos AE


3.41 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK1 scenarijaus atveju.

Lietuvai tenkanti naujos branduolinės elektrinės dalis (orientacinė, nes dar nėra jokio

susitarimo tarp šalių) pirminės energijos balanse pakeistų apie 2 mln. tne organinio kuro. Tai žymiu

mastu sumažintų CO2 išmetimus į atmosferą. Iš kitos pusės, lyginant su ZK1 scenarijumi,

pagrindinai dėl naujos anglimi kūrenamos elektrinės eksploatacijos apie 0,3-0,45 mln. tne išaugtų

akmens anglies sąnaudos, skatinančios CO2 emisijų prieaugį. Pirminės energijos sąnaudos AK1

scenarijaus atveju pateikiamos 3.11 lentelėje.

88


3.31 lentelė. Pirminės energijos sąnaudos Lietuvoje AK1 scenarijaus atveju.2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Anglis 255.4 841.2 849.6 820.5 704.5 696.0 679.5 670.4 621.6 530.6 519.0 1057.3 1077.8 1072.9 1064.2Durpės 18.4 15.1 14.6 15.3 16.0 16.4 16.8 17.2 17.6 18.0 18.4 18.8 19.2 19.6 20.0Malkos ir med. atl. 721.6 751.9 772.1 791.6 811.2 831.3 851.5 871.7 891.9 912.1 931.3 777.2 790.0 802.7 814.9Biodegalai 27.1 31.5 42.0 68.5 95.0 115.0 135.0 155.0 189.0 214.6 238.8 204.8 226.7 249.6 273.7Kitas biokuras 4.5 6.9 11.1 15.6 23.0 29.8 36.6 43.4 50.2 57.0 65.4 73.8 82.2 90.6 99.0Geoter. ir atliekinė šil. 183.0 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8Hidroenergija 37.4 34.8 35.6 34.3 38.4 36.5 37.9 36.7 37.0 37.8 37.8 37.5 37.9 37.7 39.3Vėjo energija 0.9 6.1 6.1 6.1 36.5 44.6 45.9 47.2 48.5 49.7 52.3 56.7 58.7 62.8 66.7Branduolinis kuras 2254.6 2694.8 2694.8 2694.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 977.2 977.2 977.2 1701.7 1863.8 1954.5Dujos 2231.5 1985.6 935.6 1442.4 1951.5 2062.9 2182.5 2101.5 2233.2 2681.7 3013.0 3003.2 2787.0 2800.6 2858.4Mazutas ir skalūnų al. 562.2 239.1 920.3 849.4 2536.6 2500.1 2500.1 2500.1 2500.2 1090.8 879.9 615.4 517.5 416.5 400.1Kitas sieringas kuras 28.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Motorinis kuras 1911.5 1368.3 1397.6 1412.2 1427.9 1451.3 1475.8 1501.6 1514.8 1537.7 1563.4 1648.7 1679.4 1710.7 1742.3Susk. naftos dujos 442.8 307.4 315.2 323.0 331.1 339.4 347.8 356.4 365.3 374.3 383.6 393.0 402.7 412.6 422.8Kiti naftos produktai 617.0 707.5 709.4 711.2 713.1 715.0 716.9 718.9 720.8 767.6 769.5 771.6 773.6 775.7 777.7Elektros importas -44.7 -62.1 -44.4 -6.6 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1Viso 9251.8 9118.8 8850.3 9369.2 8890.7 9044.3 9232.3 9226.0 9395.8 9455.1 9655.5 9841.1 10360.2 10521.5 10739.3

Kuro ar energijos rūšis

89


Su kuro deginimu susiję CO2 emisijos parodytos 3.10 pav. ir 3.12 lentelėje.


0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

Metai

tūks

t. t


Buitinis sekt.

Aptarnavimo sekt.

Žvejyba

Žemės ūkis

Transportas

Statyba

Pramonė

Mažeikių NPG

Kitų miestų ŠT

Mažeikių ŠT

Šiaulių energija


Litesko

Klaipėdos energija

Kauno energija

Vilniaus energija

Atsin. Res. TE



Naujos KCDT TE

Nauja KCDTE

Maeikių TE

Kauno TE

Vilniaus TE

Lietuvos elektrinė

80% nuo 1990 m.

3.42 paveikslas. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK 1 scenarijaus atveju.

90


3.32 lentelė. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK1 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 489.2 357.2 489.1 489.1 6385.1 5558.7 5742.6 4896.9 5011.4 838.2Vilniaus TE 1186.7 939.3 1383.4 1328.3 1404.0 1336.5 1341.7 1224.2 1186.7 1084.9Kauno TE 497.2 226.9 194.4 226.9 360.9 360.5 360.2 359.8 359.5 207.7Maeikių TE 244.6 209.3 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1074.8Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 719.3 719.3 1802.2Naujos KCDT TE 14.6 1.0 0.0 0.0 295.3 295.3 295.3 295.3 423.3 394.8Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 87.2 77.9 87.2 80.6 81.9 46.8Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2455.1 1733.5 2341.4 2318.7 8807.0 8903.3 9101.3 8850.4 9056.3 5449.4Vilniaus energija 217.5 142.1 111.1 88.9 111.1 85.4 85.4 330.1 381.1 414.4Kauno energija 85.1 395.6 0.0 267.0 259.9 235.8 130.8 131.2 0.0 10.6Klaipėdos energija 175.8 296.7 373.5 219.1 0.0 200.1 186.3 150.2 193.0 179.1Litesko 158.3 0.0 397.3 0.0 169.5 142.6 0.0 186.6 0.0 51.2Panevėžio energija 6.3 272.6 299.2 203.7 0.0 2.1 2.0 3.0 0.0 0.1Šiaulių energija 115.1 215.8 178.8 0.0 0.0 0.0 205.0 162.6 62.8 73.8Mažeikių ŠT 29.0 71.1 29.9 19.2 34.7 43.5 72.6 0.0 4.5 14.9Kitų miestų ŠT 958.7 1022.9 1006.1 1440.4 1212.9 997.1 937.7 843.1 1004.3 559.2Mažeikių NPG 1733.4 2094.7 2094.5 2094.4 2094.2 2094.1 2093.9 2093.8 2093.6 2273.2Katilinės viso 3479.0 4511.3 4490.4 4332.5 3882.4 3800.6 3713.6 3900.7 3739.3 3576.5Pramonė 1431.2 1477.1 1524.3 1572.9 1623.1 1674.7 1727.6 1781.9 1838.0 1895.6Statyba 95.7 99.4 103.0 106.7 110.8 115.0 119.1 123.5 128.0 132.8Transportas 4483.4 4613.3 4746.8 4884.1 5025.6 5170.9 5320.5 5474.5 5632.8 5795.8Žemės ūkis 212.9 216.6 221.4 226.5 231.7 236.9 242.1 247.5 253.0 258.8Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 454.0 471.7 489.8 508.5 527.8 547.6 568.2 589.6 611.4Buitinis sekt. 676.9 685.2 693.3 701.4 709.3 717.0 724.7 732.4 739.9 747.1Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7558.5 7773.6 7995.1 8222.8 8456.5 8696.1 8942.7 9196.5 9457.1Iš viso 13283.8 13803.3 14605.4 14646.2 20912.2 21160.4 21511.0 21693.8 21992.1 18483.0

lentelės tęsinysŠaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 847.7 388.8 106.4 98.9 106.2 166.7 184.0 218.8 258.6 240.8Vilniaus TE 972.3 921.5 913.1 816.8 805.8 804.3 802.9 795.1 792.3 787.6Kauno TE 202.8 195.4 181.2 177.4 161.4 157.1 150.5 147.3 158.1 155.4Maeikių TE 1179.1 742.6 504.6 498.1 495.2 540.3 540.4 552.2 566.4 548.9Nauja KCDTE 1802.2 1802.2 1298.7 1227.4 1229.5 1327.9 1320.7 1357.1 1420.0 1495.2Naujos KCDT TE 396.5 390.9 319.6 316.1 320.5 333.7 336.4 339.6 345.1 243.9Nauja anglinė elektrinė 0.0 1433.7 1433.7 1433.7 1433.7 1442.0 1826.6 2091.6 2091.6 2091.6Naujos mažos dujinės TE 56.4 47.5 26.8 30.0 35.5 42.7 42.6 45.0 47.7 32.2Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 5456.8 5922.7 4784.1 4598.5 4587.8 4814.6 5204.1 5546.8 5679.8 5595.5Vilniaus energija 431.0 447.6 461.6 486.1 502.1 524.3 546.2 567.1 587.5 608.2Kauno energija 11.1 15.4 0.0 23.4 0.0 21.8 0.0 16.6 15.1 0.0Klaipėdos energija 0.7 217.9 236.4 195.0 136.5 0.7 184.5 168.6 0.7 0.7Litesko 101.1 155.0 0.0 146.1 0.0 0.0 0.0 153.4 144.4 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Šiaulių energija 38.8 0.0 164.1 0.0 0.0 34.2 0.0 135.6 126.3 0.0Mažeikių ŠT 0.0 1.8 0.0 41.7 41.6 35.4 0.0 0.0 25.2 0.0Kitų miestų ŠT 669.6 1061.0 1108.1 1060.4 1232.9 1280.1 1140.4 766.9 841.7 1252.4Mažeikių NPG 2273.1 2273.0 2272.9 2272.8 2272.6 2272.5 2272.4 2272.4 2272.3 2272.2Katilinės viso 3525.3 4171.7 4243.0 4225.5 4185.7 4168.9 4143.6 4080.5 4013.1 4133.4Pramonė 1954.5 2015.4 2077.6 2141.7 2207.5 2275.1 2344.7 2416.2 2489.4 2564.8Statyba 137.6 142.6 147.8 153.3 159.0 164.7 170.6 177.0 183.4 190.0Transportas 5963.7 6136.3 6313.8 6496.4 6684.3 6877.6 7076.8 7281.5 7492.2 7709.0Žemės ūkis 264.4 270.5 276.2 282.5 288.8 295.1 301.5 308.2 314.8 321.8Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 633.9 657.2 681.2 706.2 731.8 757.9 785.2 813.2 841.9 871.6Buitinis sekt. 754.3 761.5 768.3 775.2 781.8 788.2 794.5 800.6 806.5 812.3Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 9724.3 9999.8 10281.5 10572.4 10870.7 11176.6 11491.5 11815.3 12147.5 12489.2Iš viso 18706.5 20094.2 19308.5 19396.3 19644.2 20160.1 20839.2 21442.6 21840.4 22218.2

91


Metinės CO2 emisijos, kurias sąlygoja organinio kuro deginimas, šio scenarijaus atveju tik

2025 metais pasiektų 22 mln. t, o iki leistino teršalų limito visą laiką būtų daugiau nei 4 mln. t

intervalas.

1.12.5AK2 ir AK3 scenarijų charakteristika

Dideli galutinės energijos poreikių augimo tempai (Greito augimo scenarijus pagal 2 skyriaus

klasifikaciją) pareikalautų papildomų organinio kuro, kaip pirminių energijos resursų sąnaudų.

Tačiau CO2 emisijų, susijusių su organinio kuro deginimu apimtys tik 2010-2014 metais ir po 2019

metų būtų didesnės nei 22 mln. t, o iki 2025 metų neviršytų 80% limito nuo 1990 metų CO2

išmetimų lygio. Tai charakterizuoja 3.13 lentelėje pateikti scenarijaus modeliavimo rezultatai.

92


3.33 lentelė. Su organinio kuro deginimu susiję CO2 išmetimai į atmosferą AK2 scenarijaus atveju.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 488.1 357.2 489.1 489.1 6574.1 5809.4 6011.1 4970.7 5140.6 994.4Vilniaus TE 1187.8 937.8 1383.1 1325.6 1405.7 1316.0 1379.1 1194.1 1171.7 1079.3Kauno TE 498.5 227.7 194.4 227.7 362.3 361.9 361.6 361.3 360.9 209.1Maeikių TE 244.6 209.3 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1145.4Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 933.2 933.2 2016.1Naujos KCDT TE 14.6 1.0 0.0 0.0 296.7 296.7 296.7 296.7 424.6 397.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 88.8 87.3 89.5 80.6 81.9 60.6Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2456.4 1733.0 2341.1 2316.9 9001.9 9145.6 9412.3 9110.9 9387.2 5902.2Vilniaus energija 217.5 142.7 111.1 87.7 111.1 85.4 85.4 330.8 381.7 415.0Kauno energija 88.0 362.4 0.0 265.1 248.5 215.7 250.8 220.9 0.0 15.1Klaipėdos energija 186.6 347.0 383.0 301.4 0.0 287.7 257.3 276.2 249.8 219.0Litesko 244.2 0.0 331.5 0.0 145.3 144.1 0.0 143.7 0.0 137.0Panevėžio energija 9.3 341.1 94.4 279.7 1.3 1.6 0.8 3.0 0.0 0.0Šiaulių energija 120.1 196.0 216.1 0.0 0.0 0.0 197.7 216.0 195.4 154.9Mažeikių ŠT 39.1 42.1 51.5 24.9 57.3 59.1 57.3 17.4 5.3 53.1Kitų miestų ŠT 839.4 1039.0 1320.9 1450.4 1459.5 1203.6 1145.2 1054.4 1348.6 912.7Mažeikių NPG 1733.4 2094.5 2094.2 2093.9 2093.5 2093.2 2092.8 2092.4 2092.0 2271.4Katilinės viso 3477.5 4564.7 4602.8 4503.1 4116.5 4090.3 4087.3 4354.8 4272.9 4178.1Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13283.6 13926.3 14863.6 15041.8 21653.7 22096.4 22697.7 23014.3 23572.4 20369.8


Lentelės tęsinys

93


Absoliučiai didžiausios CO2 emisijos iš visų nagrinėtų scenarijų būtų AK3 scenarijaus atveju,

kuomet situacija kuro rinkose sąlygoja anglimi kūrenamos elektrinės ekonominį pranašumą prieš

dujomis kūrenamas elektrines, o nauja atominė elektrinė dėl vienų ar kitų priežasčių nepradedama

eksploatuoti. Šiuo atveju pagrindiniu elektros energijos gamintoju Lietuvoje tikslinga būtų

pasirinkti anglimi kūrenamą elektrinę. Jos gamyba galėtų siekti 7,3 TWh 2017 metais ir išaugti iki

12,2 TWh 2025 metais (žr. 3.11 pav.).


-5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

20

06

200

8

201

0

201

2

20

14

20

16

201

8

20

20

20

22

202

4

Metai

GW

h

Eksportas

Importas





Naujos KCDT TE

Naujos KCDTE


Vėjo elektrinės

Hidroelektrinės


Klaipėdos TE

Mažeikių TE

Kauno TE

Vilniaus TE

Lietuvos elektrinė

Ignalinos AE


3.43 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK3 scenarijaus atveju.

Šios scenarijaus atveju CO2 emisijos, šuoliškai išaugusios po Ignalinos AE antrojo bloko

uždarymo, pastoviai auga ir toliau, nes iš pradžių tai sąlygoja didelės mazuto sąnaudos

neefektyvioje Lietuvos elektrinėje, o vėliau akmens anglies, charakterizuojamos didelėmis

lyginamosiomis CO2 emisijomis, vartojimas naujoje anglimi kūrenamoje elektrinėje. Ši kuro

sąnaudų dinamika gerai matoma 3.12 pav., o suminės CO2 emisijos apibendrintos 3.14 lentelėje.

94


Kuro sąnaudos elektrinėse

0

1000

2000

3000

4000

5000

600020

06

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

Metai

ktn

e

Komunalinės atliekos

Biodujos

Vėjo energija

Atliekinė šiluma

Hidroenergija

Šiaudai

Mediena

Medienos atliekos

Durpės

Anglis

Asfaltenas

Branduolinis kuras

Asfaltenas

Orimulsija

Sieringas mazutas

Nesieringas mazutas

Dujos

3.44 paveikslas. Kuro sąnaudos elektrinėse AK3 scenarijaus atveju.

95


3.34 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus AK3 scenarijaus atveju.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 491.3 360.1 489.1 489.1 6986.2 7242.8 7539.2 6282.4 6535.1 4936.9Vilniaus TE 1222.8 1044.3 1383.1 1382.3 1445.6 1474.4 1526.4 1282.1 1256.2 1200.2Kauno TE 505.6 232.8 266.2 318.2 368.4 365.6 357.5 360.9 348.3 273.1Maeikių TE 244.6 200.4 274.5 274.5 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 844.4 844.4 1927.3Naujos KCDT TE 14.6 0.0 0.0 0.0 288.5 288.5 288.5 288.5 416.5 369.7Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 66.4 79.9 86.3 86.3 81.9 64.7Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2501.7 1837.5 2412.9 2464.0 9444.4 9740.6 10087.2 9433.9 9771.6 9061.2Vilniaus energija 217.5 85.4 111.1 88.6 85.4 85.4 85.4 270.3 322.7 355.4Kauno energija 77.1 385.4 0.0 247.7 269.6 262.9 294.0 218.1 0.0 4.3Klaipėdos energija 169.1 324.5 328.5 270.8 0.0 268.7 300.5 286.4 309.4 240.0Litesko 219.2 0.0 380.6 0.0 169.9 120.3 0.0 117.4 0.0 111.9Panevėžio energija 8.8 318.4 214.1 324.9 1.4 1.1 2.0 1.4 0.1 0.1Šiaulių energija 131.9 209.9 200.5 0.0 0.0 0.0 188.4 203.6 200.0 164.2Mažeikių ŠT 36.9 52.5 66.1 57.1 51.5 57.3 60.3 0.0 23.3 60.5Kitų miestų ŠT 864.1 1026.7 1207.7 1412.4 1479.4 1241.5 1132.5 1143.2 1314.3 996.6Mažeikių NPG 1706.8 2094.5 2094.2 2093.9 2273.3 2272.9 2272.6 2272.2 2271.8 2271.4Katilinės viso 3431.2 4497.3 4602.7 4495.4 4330.5 4310.1 4335.5 4512.5 4441.5 4204.4Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13282.7 13963.4 14935.4 15181.3 22310.2 22911.1 23620.8 23495.0 24125.4 23555.2

lentelės tęsinysŠaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 5295.1 521.1 503.1 521.0 536.3 564.7 593.4 616.8 625.5 567.3Vilniaus TE 1202.9 1187.1 1171.7 1146.2 1136.1 1123.3 1119.5 1108.6 1097.8 1102.4Kauno TE 271.8 222.4 212.9 194.7 170.6 164.0 161.6 161.2 173.6 171.2Maeikių TE 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3Nauja KCDTE 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3Naujos KCDT TE 368.9 368.6 371.1 370.3 369.5 368.6 367.2 364.2 354.1 362.7Nauja anglinė elektrinė 0.0 5691.2 6230.7 6696.2 7161.4 7698.0 8243.7 8835.9 9493.4 9493.4Naujos mažos dujinės TE 79.3 74.6 30.6 33.1 37.7 36.2 37.2 38.4 39.0 36.9Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 9434.6 10281.6 10736.6 11178.0 11628.2 12171.4 12739.1 13341.6 14000.1 13950.5Vilniaus energija 372.1 388.7 405.1 433.0 448.9 469.1 491.9 512.7 533.5 554.3Kauno energija 4.5 13.1 0.0 12.6 0.0 15.1 0.0 21.2 22.9 0.0Klaipėdos energija 65.1 271.0 268.2 248.4 235.3 65.1 203.9 188.2 65.1 65.1Litesko 106.3 156.5 0.0 157.1 0.0 0.0 0.0 156.2 150.0 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.1 0.0 0.1 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 159.6 0.0 0.0 0.0 0.0 135.2 126.8 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 42.1 33.9 33.9 0.0 0.0 33.4 0.0Kitų miestų ŠT 1355.0 1062.3 1102.3 1031.1 1181.1 1329.2 1216.9 852.0 906.6 1157.8Mažeikių NPG 2271.0 2270.5 2270.1 2269.6 2269.2 2268.7 2268.2 2267.6 2267.1 2266.5Katilinės viso 4173.9 4162.2 4205.3 4193.9 4168.3 4181.2 4181.0 4133.2 4105.4 4043.7Pramonė 2245.9 2348.9 2457.0 2569.7 2687.4 2810.7 2939.2 3073.6 3214.1 3361.0Statyba 144.6 150.8 157.0 163.5 170.4 177.4 184.9 192.7 200.6 208.9Transportas 6388.1 6618.5 6856.9 7104.1 7360.0 7625.3 7900.0 8184.7 8479.7 8785.3Žemės ūkis 305.8 317.3 329.3 341.3 354.0 367.3 380.8 394.6 409.4 424.6Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 606.0 625.9 646.4 667.6 689.6 711.9 735.0 759.1 783.6 808.9Buitinis sekt. 974.6 1010.1 1046.8 1084.6 1123.7 1164.0 1205.8 1248.8 1293.1 1339.1Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 10681.0 11087.8 11510.0 11947.9 12402.7 12874.6 13363.9 13872.3 14399.6 14947.5Iš viso 24289.4 25531.6 26451.9 27319.8 28199.2 29227.2 30283.9 31347.1 32505.1 32941.7

96


CO2 emisijos šiuo atveju leistiną limitą viršija jau 2018 metais. 2020 metais leistinas limitas

viršijamas jau daugiau nei 2 mln. t. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje ši riba viršijama jau beveik 6

mln. t.

1.12.6Nagrinėtų scenarijų apibendrinimas

Suminės CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus visų nagrinėtų scenarijų atveju yra

apibendrintos 3.13 pav.

CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

Metai

tūks

t. t

ZK1

ZK2

ZK3

ZK4

ZK5

AK1

AK2

Ak3

80% nuo 1990 m.

3.45 paveikslas. Suminės CO2 emisijos nagrinėtų scenarijų atveju.

Pateikti duomenys rodo, kad Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymas, priklausomai nuo

scenarijaus, CO2 emisijas padidina 6-7 mln. t.

Iki naujų elektros energijos generavimo įvedimo į eksploataciją (2010-2014 metų

laikotarpyje) CO2 emisijos varijuoja 21-24 mln. t ribose, o vėliau, priklausomai nuo galimo

97


ekonomikos augimo tempo ir technologinės raidos energetikos sektoriuje, arba išlieka 18-22 mln. t

ribose, arba išauga net iki 33 mln. t.

Leistino CO2 emisijų limito viršijimo iki 2020 metų pavojus yra tik greito poreikių augimo

scenarijų atveju, kai dėl vienų ar kitų priežasčių nepastatoma nauja atominė elektrinė. Pagrindinio

energijos poreikių augimo scenarijaus atveju toks pavojus galimas tik apie 2022 metus, jei taip pat

nebūtų pastatyta nauja Ignalinos AE.

Visais kitais atvejais CO2 limito viršijimo galimybė ne anksčiau, kaip 2025 metais. Čia taip

pat reikia paminėti, kad energetikos sektoriuje, apribojus CO2 emisijas, galima būtų rasti kitą,

duotose sąlygose optimalų sprendinį, kuriame būtų stebimas kitas technologinis parkas, kitokia

vartojamų pirminių energetinių resursų struktūra ir, be jokios abejonės, didesnės plėtros ir

funkcionavimo išlaidos. Visa tai leistų ištęsti laikotarpį, kuriame CO2 išmetimų limitas nebūtų

pažeidžiamas. Tokie tyrimai šioje studijoje nebuvo atlikti, nes CO2 emisijos Lietuvoje nėra didelė

problema ir teršalų emisijos limitas praktiškai nėra pažeidžiamas iki studijoje numatyto termino –

2020 metų.

Be šiame skyriuje pateiktų nagrinėtų scenarijų analizės rezultatų aprašo, kompaktiniame

diske, elektroniniame pavidale pateikiami visi detalūs nagrinėtų scenarijų rezultatai. Atskiruose

kiekvieną scenarijų charakterizuojančios bylos puslapyje pateikiami rezultatai apie elektros ir

šilumos gamybą, kuro sąnaudas, emisijas ir kita. Norint, kad kiekviename puslapyje būtų

pateikiama visa energetikos sektorių charakterizuojanti informacija, būtina, kad ląstelėse AR22,

AS22 ir AR844 bei AS844 būtų įrašai “Visi”. Parinkus atskirą matematiniame modelyje naudojamą

lygį ir energijos formą, galima bus stebėti dalinę informaciją.

98


3.ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, KITUOSE ŪKIO SEKTORIUOSE IR BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZĖ

Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo iki 2020 m. prognozė taip pat atlikta

šiuose ūkio sektoriuose: pramonės procesų, žemės ūkio ir atliekų.

1.13. Pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo prognozė

Lietuvos pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro palyginti

nemažą dalį bendroje šiltnamio dujų struktūroje (2005 m. – 16,7 proc.). Kaip minėta anksčiau,

pramonės procesų pagrindiniai šiltnamio dujų šaltiniai yra trys: azoto rūgšties gamyba (N2O);

amoniako gamyba (CO2) ir cemento bei kalkių gamyba (CO2).

Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos prognozė atlikta remiantis

Lietuvos nacionalinio apyvartinių taršos leidimų 2008-2012 metų laikotarpiui paskirstymo plane

(2007 04 19 versijoje) pateiktomis prognozuojamomis gamybos apimtimis. Tikimasi, kad cemento

gamybos apimtys 2005-2010 m. laikotarpiu padidės daugiau kaip 2 kartus, o nuo 2010 m. augs

vidutiniškai apie 3 proc. per metus (4.1 lentelė). Kalkių gamybos apimčių augimui daromos

analogiškos cemento augimui prielaidos, atsižvelgiant į didėjantį statybinių medžiagų poreikį [24].

99


4.35 lentelė. Cemento ir kalkių gamybos apimčių prognozė [3, 24].

Gamybos apimtys 2005 2010 2015 2020

Cemento gamyba, kt 800 1827 2147 2429

Kalkių gamyba, kt 38 78 112 127

Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos prognozė (4.2 lentelė) atlikta

taikant emisijų rodiklį, naudotą rengiant Lietuvos šiltnamio dujų inventorizaciją [3]: 0,5 t CO2/t

cemento ir 0,8 t CO2/t kalkių.

4.36 lentelė. Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos kitimo prognozė.

Anglies dioksido emisija, Mt 2005 2010 2015 2020

CO2 iš cemento gamybos 0,40 0,91 1,07 1,21

CO2 iš kalkių gamybos 0,03 0,06 0,09 0,10

Azoto rūgšties gamybos metu susidarančio nitrito oksido (N2O) ir amoniako gamybos metu

susidarančio anglies dioksido (CO2) prognozė iki 2020 m. atlikta remiantis BVP prognozėmis,

atsižvelgiant į tai, kad pirmame darbo skyriuje atliktos analizės rezultatai parodė glaudžią BVP ir

pramonės procesų metu susidarančių šiltnamio dujų koreliaciją (4.3 lentelė). Prognozė atlikta

remiantis pagrindiniu (labiausiai tikėtinu) BVP raidos scenarijumi. Pagrindinis scenarijus pagrįstas

labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtros tendencijomis, numatant, kad iki 2015 m. BVP augimo

tempai bus 5 proc., o po 2015 m. – 4 proc.

4.37 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš azoto rūgšties gamybos ir anglies dioksido (CO2) emisijos iš amoniako gamybos kitimo prognozė.

ŠD emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020

N2O iš azoto rūgšties gamybos 2,19 2,79 3,56 4,33

CO2 iš amoniako gamybos 1,15 1,47 1,88 2,29

100


Pramonės procesų metu susidarančių šiltnamio dujų emisijos prognozė iki 2020 m., parengta

remiantis pateiktomis prielaidomis, rodo, kad šiame sektoriuje tikėtinas spartus šiltnamio dujų

kiekio, išmetamo į atmosferą, augimas. Prognozuojamas vidutinis metinis šiltnamio dujų augimo

tempas apie 5,1 proc., jeigu papildomos klimato kaitos mažinimo priemonės nebūtų įgyvendintos.

Tačiau būtina paminėti tai, kad AB “Akmenės cementas” gamina cementą šlapiuoju būdu. Dėl

šios priežasties susidaro net apie 30 proc. didesnis anglies dioksido (CO2) emisijų kiekis nei

naudojant sausą gamybos būdą [24]. Todėl pakeistus gamybos technologiją galima ženkliai

sumažinti CO2, susijusį su cemento gamyba.

AB “Achema” planuoja įgyvendinti du bendro įgyvendinimo projektus: 1) nitrito oksido

(N2O) mažinimas UKL-7 įrenginiuose ir 2) nitrito oksido (N2O) mažinimas GP įrenginiuose [25].

Įgyvendinus nitrito oksido (N2O) mažinimo UKL-7 įrenginiuose projektą planuojamas suminis

taršos sumažinimas 2008-2012 m. laikotarpiu sieks virš 7 Mt CO2 ekv., o įgyvendinus GP įrenginių

projektą – apie 2,5 Mt CO2 ekv. Šie du bendro įgyvendinimo projektai turėtų pakankamai didelę

įtaką pramonės procesų nitrito oksido (N2O) emisijų lygiui.

Šių papildomų (technologinių) priemonių įgyvendinimo įtaka pramonės procesų metu į

atmosferą išmetamų šiltnamio dujų lygiui aiškiai matyti iš 4.1 paveikslo. Pakeitus cemento

gamybos technologiją (iš sauso gamybos būdo į šlapią) ir įgyvendinus numatytus du bendro

įgyvendinimo projektus, susijusius su N2O mažinimu, būtų galima sumažinti pramonės procesų

sektoriaus šiltnamio dujų vidutinius metinius augimo tempus iki 2,7 proc.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2005 2010 2015 2020

Mt C

O2

ekv

.

Be papildomų ŠD mažinimo priemonių Su papildomomis ŠD mažinimo priemonėmis

101


4.46 paveikslas. Pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė.

Pramonės procesų sektoriuje į atmosferą išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2005 m. pasiekė

1990 m. lygį. Taigi neįgyvendinus jokių papildomų šiltnamio dujų mažinimo priemonių ir esant

prognozuojamiems gamybos apimčių augimo tempams 2020 m. pramonės procesų šiltnamio dujų

kiekis beveik du kartus viršytų 1990 m. lygį, t.y. sudarytų 7,9 Mt CO2 ekv. Įgyvendinus minėtas

technologines klimato kaitos mažinimo priemonės 2020 m. pramonės procesų šiltnamio dujų kiekis

siektų 5,6 Mt CO2 ekv.

1.14. Žemės ūkio sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo prognozė

Šiuo metu žemės ūkio sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamių dujų struktūroje nitrito

oksido (N2O) emisija sudaro apie 65 proc., o metanas (CH4) – 35 proc. Dvi pagrindinės nitrito

oksido (N2O) šaltinių kategorijos: žemės apdirbimas ir mėšlo tvarkymas. O du pagrindiniai metano

(CH4) emisijos šaltiniai yra fermentacija vykstanti gyvulių virškinimo sistemoje ir mėšlo tvarkymas.

Metano emisijų lygį iš esmės apsprendžia galvijų (pieninių ir mėsinių), avių, ožkų, arklių ir

kiaulių kiekis. Žemės ūkyje į atmosferą išmetamos metano emisijos prognozė iki 2020 m. atlikta

remiantis Lietuvos trečiajame ir ketvirtajame Nacionaliniame Jungtinių Tautų Bendrosios klimato

kaitos konvencijos įgyvendinimo pranešime pateikta gyvulių skaičiaus kitimo prognoze (4.4

lentelė).

4.38 lentelė. Gyvulių skaičiaus kitimo prognozė, tūkst. vienetų [8, 26].

2005 2010 2015 2020

Galvijai: 792,0 839 818 804

- pieniniai 433,9 481 481 481

- mėsiniai 358,1 358 337 323

Avys 22,1 15 15 15

Ožkos 26,9 25 25 25

Arkliai 63,6 65 65 65

Kiaulės 1073,3 1144 1146 1146

Paukščiai 8419,4 7888 8283 8623

102


Taikyti metano (CH4) emisijų rodikliai iš gyvulininkystės dėl fermentacijos vykstančios

gyvulių virškinimo sistemoje ir mėšlo tvarkymo atskiroms gyvulių grupėms pateikti 4.5 lentelėje.

4.39 lentelė. Žemės ūkio metano (CH4) emisijų rodikliai [3].

Fermentacijos CH4 emisijų rodiklis,

kg CH4/galvijui/metus

Mėšlo tvarkymo CH4 emisijų rodiklis, kg CH4/galvijui/metus

Galvijai: 69,0 5,04

- pieniniai 81,0 6,0

- mėsiniai 56,0 4,0

Avys 8,0 0,19

Ožkos 5,0 0,12

Arkliai 18,0 1,39

Kiaulės 1,5 4,0

Paukščiai - 0,08

Metano (CH4) emisijų prognozė iš gyvulininkystės iki 2020 m. pateikta 4.6 lentelėje.

Remiantis priimtomis prielaidomis atlikti skaičiavimai rodo CH4 mažėjimo tendenciją nuo 2010 m.

(vidutiniškai 0,3 proc. per metus).

4.40 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.

CH4 emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020

Fermentacija 1,23 1,31 1,28 1,26

Mėšlo tvarkymas 0,19 0,20 0,20 0,20

Iš viso 1,42 1,51 1,48 1,46

Nitrito oksido (N2O) emisijos dydis iš mėšlo tvarkymo priklauso nuo azoto išsiskyrimo kiekio,

kiekvienoje gyvulių grupėje (4.7 lentelė) bei mėšlo tvarkymo sistemos tipo, kurių emisijų rodiklis

tarpusavyje ženkliai skiriasi (4.8 lentelė). Nitrito oksido (N2O) emisijos iš mėšlo tvarkymo prognozė

atlikta remiantis 4.4 lentelėje pateiktomis galvijų skaičiaus kitimo prognozėmis, 4.7 lentelėje

103


pateiktomis azoto išsiskyrimo, atskiroms galvijų grupėms, kiekio reikšmėmis, atskirų mėšlo

tvarkymo sistemų emisijų rodikliais pateiktais 4.8 lentelėje bei 2007 m. Lietuvos šiltnamio dujų

inventorizacijoje pateikta mėšlo tvarkymo sistemų struktūra, kuri atitinka Tarpvyriausybinės

klimato kaitos komisijos metodologijoje siūlomą struktūrą.

4.41 lentelė. Azoto išsiskyrimo kiekis pagal galvijų grupes [3].

Azoto išsiskyrimo kiekis,

kg N/galvijui/metus

Galvijai:

- pieniniai 70,0

- mėsiniai 50,0

Avys 16,0

Ožkos 25,0

Arkliai 25,0

Kiaulės 20,0

Paukščiai 0,60

4.42 lentelė. Mėšlo tvarkymo sistemų emisijos rodikliai [3].

Mėšlo tvarkymo sistema Emisijos rodikliai,

kg N2O-N/kg N

Anaerobinė lagūna 0,001

Ganykla ar veja 0,02

Kieta ir sausa saugykla 0,02

Skysta sistema 0,001

Kitos tvarkymo sistemos 0,005

Konvertuojant N2O-N į N2O naudotas koeficientas 44/28 [3].

104


Nitrito oksido (N2O) emisijos iš mėšlo tvarkymo prognozė iki 2020 m. pateikta 4.9 lentelėje.

Kaip matyti iš šios lentelės, nuo 2010 m. prognozuojamas N2O emisijos mažėjimas vidutiniškai 0,2

proc. per metus.

4.43 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.

N2O emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020

Mėšlo tvarkymas 0,336 0,484 0,479 0,476

Nitrito oksido (N2O) emisija iš žemės apdirbimo tiesiogiai priklauso nuo naudojamų azoto

trąšų ir mėšlo kiekio. Dėl informacijos trūkumo apie tikėtinas azoto trąšų panaudojimo tendencijas

ateityje Lietuvos žemės ūkyje, atliekant N2O emisijų prognozę iš žemės apdirbimo remtasi pirmame

darbo skyriuje atliktos analizės rezultatais. Buvo daroma prielaida, kad iki 2010 m. išliks panašūs

nitrito oksido emisijos augimo tempai kaip ir 2000-2005 m. laikotarpiu, t.y. 5 proc. per metus, o nuo

2010 m. augimo tempai dvigubai sumažės (4.10 lentelė).

4.44 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš žemės apdirbimo kitimo prognozė

N2O emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020

Žemės apdirbimas 2,295 2,929 3,314 3,749

Siekiant sumažinti žemės ūkio į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų emisijos lygį būtinas

atitinkamų priemonių skatinimas ir įgyvendinimas: ekologinio ūkio plėtros skatinimas, nitratų

taršos mažinimas bei miško teritorijų didinimas.

Ekologinio ūkininkavimo plėtra Lietuvoje vyksta palyginti lėtais tempais. Ūkininkų

sąmoningumo apie ekologinį ūkį didinimas galėtų turėti tiesioginę įtaką šiltnamio dujų emisijos

sumažinimui. Vienas iš Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ilgalaikių tikslų - kuriant

ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį, diegti mažiau aplinką veikiantį ūkininkavimą ne

tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose, intensyviai plėtoti ekologinius ūkius [27]. Ženklų

šiltnamio dujų emisijų lygio sumažinimą galima pasiekti, jeigu įgyvendinant šį strateginį ilgalaikį

darnios plėtros tikslą, būtų ženkliai mažinamas azoto trąšų naudojimas (4.2 pav.).

105


0

1

2

3

4

5

6

2005 2010 2015 2020

Mt C

O2

ekv.

Be papildomų ŠD mažinimo priemonių Su papildomomis ŠD mažinimo priemonėmis

4.47 paveikslas. Žemės ūkio į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė

Žemės ūkio sektoriuje į atmosferą išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2005 m. sudarė 46 proc.

1990 m. lygio. Jeigu žemės ūkio plėtra atitiktų priimtas prielaidas, tai 2020 m. šiltnamio dujų

sudarytų apie 65 proc. 1990 m. lygio, t.y. 5,7 Mt CO2 ekv.

1.15. Atliekų sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo prognozė

Atliekų sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamių dujų struktūroje metano (CH4) emisija

sudaro apie 95 proc., kurios pagrindiniai šaltiniai - sąvartynai ir nuotekos. Būtent biologiškai

skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, todėl šių atliekų tvarkymui turi

būti skirta ypač daug dėmesio.

Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatyta, užtikrinti, kad sąvartynuose

šalinamos komunalinės biodegraduojamosios atliekos sudarytų: iki 2010 m. – ne daugiau kaip 75

proc. 2000 m. kiekio; iki 2013 m. – ne daugiau kaip 50 proc. 2000 m. kiekio; iki 2020 m. – ne

daugiau kaip 35 proc. 2000 m. kiekio [28]. Taip pat šiame plane numatyta, kad surūšiavus

komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti

naudojamos energijai gauti.

106


Apskaičiuojant į atmosferą išmetamo metano kiekį iš sąvartynų turi būti vertinamos šios

komunalinės atliekos: namų ūkio, sodo bei daržo, paslaugų sektoriaus bei organinės pramonės

sektoriaus atliekos. Atlikta metano (CH4) emisijos iš sąvartynų prognozė iki 2020 m. pagrįsta

Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytais limitais bei 2007 m. šiltnamio dujų

inventorizacijoje pateiktais emisijų rodikliais (4.11 lentelė).

4.45 lentelė. Sąvartynų metano (CH4) emisijos rodikliai [3].

SąvartynaiEmisijos rodikliai,

t CH4 / t komunalinių atliekų

Tvarkomi sąvartynai 0,06

Netvarkomi sąvartynai: 0,03

- gilūs (>5 m) 0,04

- seklūs (<5 m) 0,02

4.46 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš sąvartynų kitimo prognozė.

CH4 emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020

Sąvartynai 0,930 0,733 0,447 0,342

Jeigu bus įgyvendinti strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyti sąvartynuose šalinamų

komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo limitai, tai metano emisija iš sąvartynų iki 2020 m.

(4.12 lentelė) ženkliai sumažėtų, t.y. sudarytų 0,342 Mt CO2 ekv. ir būtų apie 3 kartus mažesnė nei

1990 m.

Kitas atliekų sektoriaus metano (CH4) šaltinis – nuotekos. Plečiant miestuose ir kitose

urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo

efektyvumą, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo palaipsniui daugėja, tačiau dėl

griežtėjančių pavojingų medžiagų išleidimo į kanalizacijos tinklus reikalavimų ir geresnės taršos

kontrolės ateityje nuotekų dumblo kokybė turi gerėti. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane

numatyta, kad komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas sąvartynuose,

dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas ne vėliau kaip iki 2013 m. Taip pat

107


plane numatyta, kad pasirenkant nuotekų valymo metu susidarančio dumblo, kurio didžiąją dalį

sudaro organinės medžiagos, tvarkymo būdus, turi būti siekiama naudoti dumblo energetinį

potencialą ir jame esančias maistines medžiagas [28].

Įgyvendinus Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytas dumblo tvarkymo

nuostatas metano emisija iš nuotekų iki 2020 m. turėtų taip pat ženkliai sumažėti.

Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo iki 2020 m. prognozė pateikta

dviem atvejais: a) kai Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytos sąvartynų ir dumblo

tvarkymo nuostatos pilnai įgyvendinamas; b) kai įgyvendinamos tik iš dalies (50 proc.).

0.000

0.200

0.400

0.600

0.800

1.000

1.200

1.400

1.600

1.800

2005 2010 2015 2020

Mt C

O2

ekv.

a) b)

4.48 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė.

Kaip matyti iš 4.3 paveikslo, atliekų sektoriaus šiltnamio dujų emisiją iki 2020 m. galima

sumažinti apie 2-3 kartus, lyginant su 1990 m.

108


1.16. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, bendro šalies kiekio kitimo prognozė

1990 metais Lietuvos bendras šiltnamio dujų kiekis sudarė 48,06 Mt CO2

ekv. Kaip minėta anksčiau (1 skyriuje), pereinamuoju į rinkos ekonomiką

laikotarpiu, ženklūs struktūriniai pokyčiai šalies ekonomikoje bei pirminės

energijos balanse lėmė išmetamų į atmosferą teršalų kiekio mažėjimą – 2000

metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais, tačiau

nuo 2001 metų dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos

poreikių į atmosferą išmetamų teršalų kiekis pradėjo didėti.

Siekiant iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį ne mažiau

kaip 20 proc. nuo 1990 m. lygio, Lietuvos šiltnamio dujų kiekis 2020 metais

neturėtų viršyti 38,45 Mt CO2 ekv.

Lietuvos šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo prognozių

analizuotų scenarijų rezultatai pateikti 4.13 lentelėje. Apibendrinant atliktą

energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros bei įgyvendinamų papildomų

priemonių įtaką išmetamam į atmosferą šiltnamio dujų kiekiui suformuoti du

šiltnamio dujų kitimo scenarijai: maksimalus ir minimalus, kurie apibrėžia

galimas Lietuvos šiltnamio dujų kitimo ribas iki 2020 m. (4.4 pav.).

4.47 lentelė. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo prognozės scenarijai.

Scenarijus 2005 2010 2015 2020Energetika

ZK1 - pagrindinis scenarijus 13,21 21,60 20,25 23,26ZK2 - greito augimo scenarijus 13,21 22,36 22,44 25,61ZK3 - pagrindinis scenarijus 13,21 21,60 18,91 19,79ZK4 - greito augimo scenarijus 13,21 22,36 20,66 22,15ZK5 - greito augimo scenarijus 13,21 22,93 23,93 27,17AK1 - pagrindinis scenarijus 13,21 21,75 19,22 20,43AK2 - greito augimo scenarijus 13,21 22,52 21,18 23,01AK3 - greito augimo scenarijus 13,21 23,20 24,50 29,33

Kiti ūkio sektoriaiBe papildomų ŠD mažinimo priemonių 9,36 11,52 13,12 14,47Su papildomomis ŠD mažinimo priemonėmis 9,36 9,14 10,06 11,21

Bendras šalies

109


Max šiltnamio dujų scenarijus 22,57 34,73 37,61 43,80Min šiltnamio dujų scenarijus 22,57 30,74 28,97 31,00

15

20

25

30

35

40

45

50

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017 2019

Mt C

O2

ekv.

Max ŠD scenarijus ZK1+kt.ūkis (min) ZK2+kt.ūkis (min)

ZK4+kt.ūkis (min) ZK5+kt.ūkis (min) AK1+kt.ūkis (min)

AK2+kt.ūkis (min) AK3+kt.ūkis (min) Min ŠD scenarijus

4.49 paveikslas. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, bendro šalies kiekio kitimo prognozės scenarijai.

Kaip matyti iš 4.4 paveikslo, pagal maksimalų scenarijų 2020 m. bendras šalies šiltnamio

dujų kiekis sudarytų 43.80 Mt CO2 ekv., t.y. siektų 91 proc. 1990 m. lygio, o pagal minimalų – 65

proc. 1990 m. lygio. 1990 m. Lietuvos šiltnamio dujų lygis 2020 m. neturėtų būti viršytas nei pagal

vieną analizuotą scenarijų. Minimalaus ir maksimalaus scenarijaus ribos rodo, kad Lietuvos

galimybės sumažinti ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl išmetamų šiltnamio dujų kiekio iki

2020 m. sumažinimo labai priklauso nuo to, kaip bus plėtojamas energetikos sektorius ir kokios

klimato kaitos mažinimo priemonės bus įgyvendintos kituose ūkio sektoriuose.

Siekiant palyginti minimalaus ir maksimalaus scenarijų tendencijas, tikslinga įvertinti

lyginamuosius šiltnamio dujų prognozių rodiklius: šiltnamio dujų kiekį, tenkantį BVP vienetui bei

110


šiltnamio dujų kiekį, tenkantį vienam gyventojui. 4.14 lentelėje pateikti bendro šalies šiltnamio dujų

kiekio ir energetikos sektoriaus lyginamieji rodikliai.

111


4.48 lentelė. Lyginamieji šiltnamio dujų kitimo prognozių scenarijų rodikliai.

2005 2010 2015 2020BVP, 2000 metų kainomis tūkst. JAV dol., PGP

Greito augimo scenarijus 44,0 62,12 87,12 111,19Pagrindinis scenarijus 44,0 57,60 73,51 89,44

GyventojaiGyventojai, mln. 3,414 3,327 3,244 3,164

Bendro šalies ŠD kiekio lyginamieji rodikliaiMax scenarijus, kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 512,9 559,1 431,7 393,9Min scenarijus,kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 512,9 533,8 394,1 346,6Max scenarijus, t/gyv. 6,6 10,4 11,6 13,8Min scenarijus, t/gyv. 6,6 9,2 8,9 9,8

Energetikos ŠD kiekio lyginamieji rodikliaiMax scenarijus, kg/tūkst. JAV $ 2000 m. {PGP) 300,2 373,5 281,2 263,8Min scenarijus,kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 300,2 375,1 257,2 221,3Max scenarijus, t/gyv. 3,9 6,9 7,5 9,3Min scenarijus, t/gyv. 3,9 6,5 5,8 6,3

Šiltnamio dujų kiekis, tenkantis BVP vienetui, visuose analizuotose scenarijuose turėtų

mažėti: maksimalaus scenarijaus atveju bendras šiltnamio dujų kiekis, tenkantis BVP vienetui, gali

mažėti vidutiniškai 1,7 proc. per metus, o minimalaus scenarijaus, atitinkančio pagrindinio

energetikos sektoriaus plėtros scenarijų, atveju – 2,6 proc. per metus. Dėl gyventojų skaičiaus

mažėjimo šiltnamio dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, didės: maksimalaus scenarijaus atveju

bendras šiltnamio dujų kiekis, tenkantis gyventojui, gali didėti vidutiniškai 5,1 proc. per metus, o

minimalaus scenarijaus atveju – 2,7 proc. per metus. Į atmosferą išmetamų su organinio kuro

deginimu susijusių šiltnamio dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, maksimalaus scenarijaus

atveju 2020 m. viršytų 2005 m. ES-15 šalių lyginamojo rodiklio vidurkio reikšmę apie 10 proc.

112


IŠVADOS

1. Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu, dėl reikšmingų struktūrinių pokyčių šalies

ekonomikoje bei pirminės energijos balanse išmetamų į atmosferą teršalų kiekis sumažėjo

ženkliai – 2000 metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais,

tačiau nuo 2001 metų dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos poreikių

pradėjo didėti vidutiniškai 3,8 proc. per metus. Tačiau galima teigti, kad Nacionalinės

darnaus vystymosi strategijos vienas iš tikslų pasiekti, kad į atmosferą išmetamų šiltnamio

reiškinį sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau, nei auga šalies ekonbomika šiuo

metu yra tenkinamas.

2. Į atmosferą išmetamų su organinio kuro deginimu susijusių CO2 dujų kiekis, tenkantis

BVP vienetui, vertinant pagal perkamosios galios pariteto rodiklius, Lietuvoje sukuriant

1000 JAV dolerių 2000 metų kainomis buvo išskirta tik 300 kg, t.y. beveik dvigubai

mažiau nei ES-12 šalyse. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia ne tik naujasias ES šalis nares, bet

ir daugelį ES-15 šalių.

3. Energetika plačiąja prasme yra pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis – 2005 m. organinio

kuro deginimas bendroje šiltnamio dujų struktūroje sudarė 58,5 proc. Todėl siekiant

išanalizuoti Lietuvos galimybes dėl išmetamų šiltnamių dujų kiekio iki 2020 m.

sumažinimo, ypatingas dėmesys šiame darbe buvo skirtas energetikos sektoriaus raidai.

Siekiant kompleksiškai išanalizuoti energetikos sektoriaus raidą ir kiekybiškai pagrįsti

priimamus sprendimus, taikyti šiam tikslui plačiai įvairiose šalyse naudojami

matematiniai modeliai.

4. Galutinės energijos poreikių prognozės parengtos naudojant ekonometrinį modelį.

Siekiant įvertinti pagrindinių energijos sąnaudų kitimą lemiančių veiksnių neapibrėžtumų

įtaką galutiniam skaičiavimo rezultatui, taikyta neapibrėžtumų analizės metodika. Atlikus

galutinės energijos poreikių prognozę, nustatyta, kad per prognozuojamąjį laikotarpį

poreikiai padidės nuo 1,4 iki 2,1 karto atitinkamai pagal pasirinktą ekonomikos augimo

scenarijų. Pagal pagrindinį scenarijų 2025 m. tiesiogiai šalies ūkio šakose būtų

suvartojama 7,4 mln. tne galutinės energijos arba 77 proc. 1990 m. kiekio.

113


5. Šiltnamio dujų emisijų kitimo prognozei parengtas energetikos sektoriaus raidos

matematinis modelis, realizuotas MESSAGE programinės įrangos bazėje. Tai energetikos

bei aplinkosaugos modelis, įgalinantis atlikti energetikos sektoriaus vystymosi įtakos

aplinkai analizę ir numatyti priemones, stabilizuojančias ir gerinančias aplinkosauginę

situaciją.

6. Perspektyvinė Lietuvos ūkio raida negali būti vienareikšmiškai nusakyta, kadangi tam

didelę įtaką turi tiek šalies, tiek išoriniai veiksniai. Energetikos sektoriaus raidai didelę

įtaką daro šalies ūkio plėtra, importuojamų energijos išteklių kainos, atominės elektrinės

statybos perspektyvos, energetinio saugumo aspektai ir daugelis kitų veiksnių. Galima

skirtinga energetikos sektoriaus plėtra neišvengiamai sąlygos ir skirtingas teršalų emisijas

į atmosferą. Siekiant įvertinti galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo išnagrinėti

įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus raidos scenarijai.

7. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų analizė parodė, kad sustabdžius antrąjį Ignalinos

AE bloką, priklausomai nuo scenarijaus, CO2 emisijos padidėja 6-7 mln. t. Iki naujų

elektros energijos generavimo pajėgumų įvedimo į eksploataciją (2010-2014 metų

laikotarpiu) CO2 emisijos varijuoja nuo 21 iki 24 mln. t, o vėliau, priklausomai nuo

galimo ekonomikos augimo tempo ir energetikos sektoriuje naudojamų technologijų

struktūros pokyčių, arba išlieka 18-22 mln. t ribose, arba išauga net iki 29,3 mln. t.

8. Energetikos sektoriaus leistino CO2 emisijų limito viršijimo iki 2020 metų pavojus būtų

tik greito ekonomikos augimo (didelių energijos ) poreikių scenarijaus atveju, kai dėl

vienų ar kitų priežasčių nepastatoma nauja atominė elektrinė.

9. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kituose ūkio sektoriuose prognozė iki 2020

m. parengta remiantis nacionaliniuose ar šakiniuose dokumentuose pateiktomis ūkio

sektorių vystymosi tendencijomis bei strateginiais tikslais. Tačiau informacijos apie

pramonės, žemės ūkio bei atliekų sektoriaus plėtros tendencijas trūkumas sąlygoja

didelius šiltnamio dujų kitimo prognozės neapibrėžtumus. Atlikta analizė parodė, kad

pasitvirtinus analizei taikytoms prielaidoms, kituose ūkio sektoriuose 2020 m. šiltnamio

dujų emisija siektų 14,47 mln. t CO2 ekv. Šiuose sektoriuose įgyvendinus įvairias klimato

kaitos mažinimo priemones 2020 m. išmetimus būtų galima sumažinti apie 3 mln.t CO2

ekv.

10. Apibendrinant atliktą energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros įtaką išmetamam

į atmosferą šiltnamio dujų kiekiui suformuoti du šiltnamio dujų kitimo scenarijai:

114


maksimalus ir minimalus, kurie apibrėžia galimas šių dujų augimo ribas iki 2020 m. Pagal

maksimalų scenarijų 2020 m. bendras šalies šiltnamio dujų kiekis sudarytų 43,80 mln. t

CO2 ekv., t.y. siektų 91 proc. 1990 m. lygio, o pagal minimalų scenarijų – 65 proc. 1990

m. lygio. 1990 m. Lietuvos šiltnamio dujų lygis 2020 m. neturėtų būti viršytas nei pagal

vieną analizuotą scenarijų.

115


LITERATŪRA

1. Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos energetikos politika {SEC(2007)12} // Briuselis, 2007.01.10 KOM(2007) 1 galutinis.

2. Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2° C. Gairės 2020 metams ir vėliau. {SEC(2007)7}, {SEC(2007)8} // Briuselis, 2007.01.10 KOM(2007) 2 galutinis.

3. National greenhouse gas emission inventory report 2007 of the Republic of Lithuania. Annual report under the UN Framework Convention on Climate Change // Vilnius, 2007 March

4. Kuro ir energijos balansas 1990-2003 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2004.

5. Kuro ir energijos balansas 2006 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2007.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1474 “Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo” pakeitimo. 2005 m. birželio 8 d. Nr. 627 // Valstybės žinios, 2005 Nr.73-2651.

7. Annual European Community greenhouse gas inventory 1990-2005 and inventory report 2007 // http://reports.eea.europa.eu/technical_report_2007_7/en

8. Lietuvos statistikos metraštis 2006 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2007.

9. Akcinė bendrovė “Snaigė” // http://www.snaige.lt/lt/

10. Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita // Vilnius, 2006.

11. Energy Statistics of Non–OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.

12. Energy Balances of Non–OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.

13. Energy Statistics of OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.

14. Energy Balances of OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.

15. CO2 Emissions from Fuel Combustion 1971-2003 // International Energy Agency, 2005 Edition.

116

http://www.snaige.lt/lt/

http://reports.eea.europa.eu/technical_report_2007_7/en


16. CO2 Emissions from Fuel Combustion 1971-2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.

17. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2007 // Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2007.

18. V. Miškinis, I. Konstantinavičiūtė, E. Ušpuras, A. Kaliatka, V. Kopustinskas. Neapibrėžtumo analizės taikymas energetikos ekonomikos vienmačių modelių uždaviniams // Energetika. – Vilnius: Academia / 2006. Nr. 2. p. 1-9, ISSN 0235-7208.

19. Kloos M., Hofer E., “SUSA Version 3.2. User’s Guide and Tutorial”, GRS, Garching, (1999).

20. Annual Energy Outlook 2007 with Projections to 2030 // Energy Information Administration // http://www.eia.doe.gov/oiaf/aeo/index.html

21. A. Galinis, V. Miškinis, J. Vilemas et al. Analyses of Energy Supply Options and Security of Energy Supply in the Baltic States // IAEA Technical Documents, Vienna, 2007, p.324, ISSN 1011-4289.

22. Elektros energijos eksporto galimybės ir konkurencija. Galutinė ataskaita // Lietuvos energetikos institutas/ 2005, 117 p.

23. Model for Energy Supply Strategy Alternatives and their General Environmental Impact (MESSAGE) // International Atomic Energy Agency, 2003. – Vienna, 246 p.

24. Lietuvos nacionalinio apyvartinių taršos leidimų 2008-2012 metų laikotarpiui paskirstymo plano 2007 04 19 versija // Vilnius, 2007.

25. Informacija apie vykdomus bendro įgyvendinimo projektus // http://www.laif.lt

26. Lithuania’s Third and Fourth National Communication on Climate Change under the United Nations Framework Convention on Climate Change // Vilnius, November 2005.

27. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija // Valstybės žinios, 2003-09-19, Nr. 89-4029.

28. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas // Valstybės žinios, 2007-11-27, Nr. 122-5003.

117

http://www.eia.doe.gov/oiaf/aeo/index.html