15–17 AMÞIAUS MOKSLEIVIØ DELINKVENTINIS ELGESYS IR ...teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2008-4-justickaja-kalpokas... · 71 15-17 amþiaus moksleiviø delinkventinis elgesys

67

15-17 amþiaus moksleiviø delinkventinis elgesys ir viktimizacija Lietuvoje

ISSN 1392-1592. TEISËS PROBLEMOS. 2008. Nr. 4 (62)

Dr. Svetlana JUSTICKAJATeisës instituto Kriminologiniø tyrimøskyriaus vedëjaGedimino per. 39/Ankðtoji g. 1,LT-01109, VilniusTel. (8 5) 210 16 72El. p. [email protected]

Laura ÛSELËTeisës instituto Kriminologiniø tyrimø skyriausVaikø ir jaunimo teisës sektoriaus vadovëTel. (8 5) 210 16 68El. p. [email protected]

15–17 AMÞIAUS MOKSLEIVIØ DELINKVENTINISELGESYS IR VIKTIMIZACIJA LIETUVOJE(pagal tarptautinio jaunimo delinkventinio elgesio,

nuostatø ir viktimizacijos tyrimo duomenis)

Straipsnyje pateikiami tarptautinio jaunimo delinkventinio elgesio, nuostatø irviktimizacijos tyrimo (International Self-Report Delinquency Study (ISRD-2)) pir-mojo (nacionalinio) etapo rezultatai. Remiantis gautais duomenimis, analizuojamiLietuvos moksleiviø delinkventinio elgesio ir viktimizacijos aspektai. Pateikiami duo-menys apie delinkventinio (nusikalstamo) elgesio, viktimizacijos paplitimà bei struk-tûrà, nagrinëjamas ryðys tarp delinkventinio elgesio ir viktimizacijos bei tokiø sociali-niø – demografiniø veiksniø kaip amþius, lytis ir gyvenamoji vieta. Tiriama nuostatøsmurto atþvilgiu ir asmeninës savikontrolës átaka delinkventinio elgesio ir viktimiza-cijos rodikliams, taip pat analizuojami duomenys, leidþiantys atskleisti ir patikrintisocializacijos bei socialinës kontrolës agentø (ðeimos, mokyklos, bendraamþiø grupës)vaidmená formuojantis paaugliø delinkventinio elgesio dësningumams.

ÁVADASDabartiniu pasaulio globalizacijos laikotarpiu nusikalstamumo tendenci-

jos formuojasi dviem glaudþiai susijusiais lygiais: nacionaliniu (ðalis, jos regio-nas) ir globaliniu (pasaulis, ðaliø grupë). Padidëjo kiekvienos ðalies nusikalsta-

Vaidas KALPOKASTeisës instituto Kriminologiniøtyrimø skyriaus jaunesnysismokslo darbuotojasTel. (8 5) 210 16 74El.p. [email protected]

68

Straipsniai

mumo priklausomumas nuo bendros kriminogeninës situacijos pasaulyje ar tamtikroje jo dalyje. Sustiprëjo ir globaliniø nusikalstamumo procesø priklauso-mybë nuo kiekvienos ðalies.1

Tai ið esmës pakeitë dabartinës kriminologijos uþdavinius ir tyrimo meto-dus. Centrinæ vietà dabartinëje kriminologijoje vis labiau uþima tarptautiniai(daugianacionaliniai) tyrimai, kurie daromi pagal bendrà, kruopðèiai suderintàtyrimo metodikà, kartu apibendrinant rezultatus. Tai suteikia unikalià galimy-bæ iðryðkinti globalinius nusikalstamumo procesus, atskirti juos nuo specifiniølokaliniø, vykstanèiø tik vienoje ðalyje, panagrinëti sàveikà tarp tø bendrø irspecifiniø procesø.

Paprastai tokie tyrimai susideda ið dviejø etapø: nacionalinio ir lyginamo-jo. Pirmajame etape tyrime dalyvaujanèios ðalys pagal suderintà bendrà meto-dikà atlieka lauko tyrimus ðalies viduje. Antrajame etape atliekamas iðaiðkintøtendencijø lyginamasis tyrimas, iðryðkinamos specifinës (nacionalinës) ir ben-dros (globalinës) tendencijos.

Nusikalstamumo globalizacijos procesai palieèia ir dinamiðkiausià gyven-tojø grupæ – vaikus ir jaunimà. Dël to tarptautiniams tyrimams èia tenka ypaèsvarbus vaidmuo.

Vienas ið plaèiausiø ðios srities tyrimø yra Tarptautinis jaunimo delinkven-tinio elgesio, nuostatø ir viktimizacijos tyrimas (International Self-Report De-linquency Study (ISRD)). Pirmasis ðio tyrimo etapas buvo inicijuotas dar1990 metais. Tuomet jame dalyvavo dvylika ðaliø: Olandija, Portugalija, Ispa-nija, Anglija ir Velsas, Ðveicarija, Belgija, Suomija, Vokietija, Ðiaurës Airija,Graikija, Italija, JAV (Nebraskos valstija) ir Naujoji Zelandija.2 2005 metaisbuvo inicijuotas antras Tarptautinis jaunimo delinkventinio elgesio, nuostatøir viktimizacijos tyrimas (ISRD-2), kuriame jau dalyvavo 33 pasaulio valstybës,áskaitant naujàsias ES valstybes nares, taip pat ir Lietuvà (atstovaujamà Teisës

1 Shaw M., Dijk Jan J. M. van., Rhomberg W. Determining trends in global crime and justice: anoverview of results from the United Nations surveys of crime trends and operations of criminaljustice systems. Forum on Crime and Society, vol. 3, Nos. 1 and 2, December 2003. http://www.unodc.org/pdf/crime/forum/forum3_Art2.pdf2 Su ðio tyrimo (ISRD-1) rezultatais galima susipaþinti: Junger-Tas J., Terlouw G-J. (eds.). Delinqu-ent Behavior Among Young People in Western World (1994); Junger-Tas J., Marshall I.H., Ribe-aud D. Delinquency in an international perspective. The international self-reported delinquencystudy (ISRD). 2003

69


instituto). Lietuvos dalyvavimas projekte buvo remiamas Europos Komisijospagal „DAPHNE PROGRAMME II (2004–2008)“, kuria siekiama uþkirstikelià smurtui prieð vaikus, jaunus þmones bei moteris ir apginti nuo smurtoaukas bei potencialias rizikos grupes.

Ðio tarptautinio tyrimo pagrindà sudarë praneðimo apie save metodu pa-remtas klausimynas, kuri parengë Olandijos teisingumo ministerijos Tyrimøcentro (WODC) mokslininkai.3 Ruoðiantis ISRD-2 tyrimui ðis klausimynasbuvo tobulinamas ir adaptuojamas atsiþvelgiant á kiekvienos apklausoje daly-vaujanèios ðalies specifikà. Tyrimo rezultatai buvo apdorojami atskirai kiekvie-noje ðalyje, taèiau pagal specialiai parengtà statistiniø duomenø apdorojimoprogramà. Kai kurie ðeðiø naujøjø ES valstybiø nariø tyrimo rezultatai jau yraapibendrinti 2008 metais bendrai iðleistame leidinyje „Juvenile delinquency insix new EU member states“.4

Ðiame straipsnyje pristatomi minëto tarptautinio tyrimo (International Self-Report Delinquency Study (ISRD-2)) pirmojo (nacionalinio) etapo rezultatai.Atlikta duomenø analizë nacionaliniame lygmenyje atskleidë nemaþai svarbiøir ádomiø rezultatø, be to, atsiþvelgiant á tai, kad Lietuvoje jie skelbiami pirmàkartà, ðiame straipsnyje pirmiausia siekiama kuo plaèiau pristatyti tai, kas svar-bu apibûdinant Lietuvos moksleiviø delinkventinio elgesio ir viktimizacijos pa-plitimo aspektus. Rengiant ðá straipsná duomenø analizei buvo panaudoti visosLietuvoje apklaustø moksleiviø imties duomenys, skirtingai negu minëtame2008 metø tarptautiniame leidinyje „Juvenile delinquency in six new EU mem-ber states“, kur buvo apsiribota ðaliø sostiniø palyginimu.

Straipsnio dëstomàjà dalá sudaro du pagrindiniai skyriai. Pirmajame sky-riuje apraðyta empirinio tyrimo metodologija. Antrajame – pateikti ðio tyrimorezultatai: duomenys apie delinkventinio (nusikalstamo) elgesio, viktimizacijospaplitimà bei struktûrà, nagrinëjamas ryðys tarp delinkventinio elgesio ir vikti-mizacijos bei tokiø socialiniø-demografiniø veiksniø kaip amþius, lytis ir gyve-namoji vieta, psichologiniø veiksniø átaka delinkventinio elgesio ir viktimizaci-

3 Tuo metu ðio cenrto direktoriumi ir tyrëju buvo Gert-Jan Terlouw, o paties tyrimo ir klausimyno,paremto praneðimo apie save metodu, iniciatorë buvo Josine Junger-Tas.4 Juvenile delinquency in six new EU member states: crime, risky behavior and vitimizacion in thecapital cities of Cyprus, Czech Republic, Estonija, Lithuania, Poland and Slovenia. Steketee M.,Moll A., Kapardis A. (eds.). – Utrecht: Verwey-Jonker Instituut. 2008.

70

Straipsniai

jos rodikliams, be to, analizuojami duomenys, leidþiantys atskleisti ir patikrintipaaugliø delinkventinio elgesio dësningumus ið socialinës kontrolës teorijos per-spektyvos. Straipsnio pabaigoje pateikiamos apibendrinanèios iðvados.

TYRIMO METODIKA

Praneðimo apie save metodas

ISRD tyrimas pagrástas plaèiai socialiniuose empiriniuose tyrimuose paplitu-sia praneðimo apie save (angl. – self-report) metodika. Daugybë apklausø ir interviubuvo ir yra atliekama klausiant respondentø, ar jie darë vienus ar kitus dalykus, irpraðant prisiminti, kiek kartø jie juos padarë per tam tikrà laikotarpá. Tokios ap-klausos – kone vienintelë priemonë, leidþianti gauti informacijà apie delinkventinájaunimo elgesá, nes nëra nei bûdø, nei galimybiø vykdyti nuolatinæ jaunø þmoniøelgesio stebësenà. Be to, tyrëjai gauna galimybæ palyginti jø surinktus duomenis suoficialios valstybës ir policijos statistikos duomenimis. Pastarieji daþnai laikominetiksliais ir nepilnais, nes policija suþino toli graþu ne apie visus nusikaltimus. Arapie nusikaltimà bus praneðta policijai, priklauso nuo daugelio dalykø, tokiø kaipnusikaltimo rûðis, patirtos þalos dydis, pasitikëjimas policijos pareigûnais ir pan.Kai kurios nusikaltimø rûðys pasiþymi ypaè dideliu latentiðkumu ir tik retais atve-jais patenka á registruotø nusikaltimø suvestines. Taigi kriminologiniø tyrimø duo-menys, gauti praneðimo apie save metodika pagrástø apklausø metu, laikomi svar-biu, oficialiàjà statistikà papildanèiu bei naujø þiniø suteikianèiu ðaltiniu.

Þinoma, praneðimo apie save metodika turi ir trûkumø bei apribojimø. Res-pondentai gali neprisiminti visø incidentø, apie kuriuos klausiama, jø aplinky-biø, ar tiesiog nuslëpti juos, pasirinkdami, jø nuomone, labiau socialiai pageidau-tinus atsakymus. Gali pasitaikyti ir prieðingø atvejø, kai dël vienokiø ar kitokiøprieþasèiø respondentai praneða apie delinkventinio elgesio atvejus, kuriø ið tiesønebuvo. Todël kyla nemaþai problemø, susijusiø su praneðimo apie save metodusurinktø duomenø patikimumu ir validumu. Vis dëlto ilgametë tarptautiniø tyri-mø praktika ir metodologijos studijos parodë, kad surenkami duomenys, ypaèvaikø ir paaugliø tyrimuose, yra pakankamai kokybiðki, todël praneðimo apiesave metodika tebëra plaèiai naudojama daugelyje socialiniø tyrimø.5

5 Plaèiau apie metodologinius viktimologiniø tyrimø trûkumus þr.: Michailoviè I. Viktimologijosraida ir perspektyvos. Vilnius: Teisinës informacijos centras. 2007, p. 44–46.

71


Praneðimo apie save metodu pagrásti klausimynai paprastai turi keletà vie-nas kità papildanèiø ar kartais persidengianèiø tikslø. Visø pirma, tyrëjai siekiaiðsiaiðkinti kaip plaèiai ir daþnai paplitæs delinkventinis elgesys ir taip papildytioficialiosios statistikos pateikiamus duomenis. Be to, siekiama atrasti ar nusta-tyti galimas delinkventinio elgesio sàsajas su kitais kintamaisiais, tokiais kaipamþius, lytis, socialinë bei ekonominë padëtis, taip pat ir su tam tikrais teori-niais konstruktais, kaip savikontrolë, gyvenimo stilius, socialiniai ryðiai, tikintispagrásti ar papildyti jau egzistuojanèias arba kurti naujas mokslines teorijas.Taip pat, remiantis gautais duomenimis apie delinkventinio elgesio pasireiðki-mo aplinkybes (ávairovë, daþnumas, pakartotinumas, rimtumas), gali bûti tiria-mos bei apraðomos skirtingos delinkventinës karjeros galimybës.

Atranka ir imties struktûra

ISRD-2 tyrime buvo naudojama daugiapakopë stratifikuota atsitiktinë at-ranka, pagrásta vienoda kiekvieno atrankos vieneto tikimybe patekti á tiriamàimtá. Dël lyginamojo tyrimo pobûdþio buvo svarbu uþtikrinti, kad ávairiø tyri-me dalyvaujanèiø ðaliø duomenys bûtø tarpusavyje palyginami. Dël ðios prie-þasties pirmenybë buvo teikiama ne nacionalinei, o miestø tipo atrankai (ðaliesviduje parenkant vienà didelá, vienà vidutinio dydþio ir tris maþesnius vienoregiono miestus pagal tyrimo organizatoriø pasiûlytus kriterijus), nes tai leidotikëtis, kad skirtingose ðalyse imties struktûra bus panaði.

Lietuvoje kaip didelis miestas buvo pasirinktas Vilnius (sostinë, 553391gyventojø, esantis rytinëje ðalies dalyje); kaip vidutinio dydþio miestas buvopasirinkti Ðiauliai (129037 gyventojø, ðiaurinë ðalies dalis), o kaip maþi mieste-liai pasirinkti trys vakarinës ðalies dalies miestai – Kretinga (23280 gyventojø),Plungë (23137 gyventojø) ir Telðiai (31633 gyventojø).

Pirminiu atrankos vienetu buvo laikomos mokyklø klasës. Buvo apklausiami7, 8 ir 9 klasiø moksleiviai, atitinkamai atstovaujantys 12–13, 13–14, ir 14–15 me-tø amþiaus grupes. Tyrimo rengëjø buvo nustatyta, kad kiekvienoje ðalyje bûtøapklausta maþiausiai 2100 respondentø: po 700 dideliame ir vidutiniame mies-tuose ir dar 700 maþuose miesteliuose (maþdaug po 250 kiekviename).

Parinkus miestus, kuriuose bus atliekamas tyrimas, buvo sudarytas bendrasvisø ðiø miestø bendrojo lavinimo mokyklø sàraðas bei visø tose mokykloseesanèiø 7, 8 ir 9 klasiø sàraðas. Priklausomai nuo siekiamo apklausti kiekviena-me mieste moksleiviø skaièiaus atsitiktiniu bûdu buvo parenkama tiriamø kla-siø imtis. Atrinktos klasës buvo tolygiai pasiskirsèiusios tarp miesto mokyklø,

72

Straipsniai

be to, buvo siekiama uþtikrinti, kad 7, 8, ir 9 klasës imtyje sudarytø apylygesproporcijas. Reikia paþymëti, kad klasiø sàraðas buvo sudaromas remiantis anks-tesniø (2005) metø duomenimis apie vaikø skaièiø mokyklose bei klasëse, to-dël kai kuriais atvejais atrankos metu prognozuotas respondentø skaièius ðiektiek skyrësi nuo to, kuris buvo mokyklose tyrimo duomenø rinkimo metu.

Atrenkant klases buvo atsiþvelgiama ir á tai, kad tiek mokyklø lygmenyje,tiek individualiø respondentø lygmenyje galimi atsisakymo dalyvauti tyrimeatvejai. Todël, kad bûtø pasiektas uþsibrëþtas minimalus respondentø skaièius(2100), tyrimo imtis buvo sudaroma su pertekliumi, t. y. buvo atrinkta apie40 proc. daugiau klasiø. Vis dëlto, lauko tyrimo metu ðie nuogàstavimai nepa-sitvirtino, atsisakymø dalyvauti apklausoje nei ið mokyklø, nei ið pavieniø res-pondentø nebuvo. 1 lentelëje parodytas atsakymø lygis atitinkamai apskaièiuo-tas visoms pradinëje atrankoje numatytoms ir realiai tyrime dalyvavusiomsmokykloms bei mokyklø klasëms.

1 lentelë.

ISRD-2 tyrimo Lietuvoje atsakymø lygis

Mokyklos Klasës Mokiniai

1. Suplanuota atranka 85 153 3811

Nedalyvavusios mokyklos 31 57 1119

2. Dalyvavusios mokyklos 54 97 2692

Nedalyvavusios klasës 4 109

3. Dalyvavusios klasës 93 2583

Mokiniai, apklausos metu nebuvæ mokykloje 364

4. Mokiniai, apklausos metu buvæ mokykloje 2219

Mokiniai, atsisakæ dalyvauti tyrime 0

5. Tinkamai uþpildyti klausimynai 2188

Mokyklø atsakymo lygis (2)/(1) 63,5% 63,4% 70,6%

Klasiø atsakymo lygis (3)/(2) 95,9% 95,9%

Mokykloje buvusiø mokiniø atsakymø lygis (5)/(4) 98,6%

Sàraðuose buvusiø mokiniø atsakymø lygis (5)/(3) 84,7%

Atsakymø lygis nuo planuotos atrankos (5)/(1) 57,4%

Lauko tyrimas

Anketinë apklausa vyko 2006 m. lapkrièio – gruodþio mën. (2006-11-06– 2006-12-06). Apklausà ir pirminá duomenø apdorojimà atliko profesionalisocialiniø tyrimø ámonë. Moksleiviai buvo apklausiami klasëse, pamokø metu,

73


dalyvaujant interviuotojui. Pirmiausia interviuotojas trumpai pristatydavo at-liekamà tyrimà, aptardavo respondentø anonimiðkumo uþtikrinimo klausimusbei pateikdavo trumpas klausimyno pildymo instrukcijas. Po to responden-tams buvo iðdalijamos tyrimo anketos, kurias jie turëdavo uþpildyti savarankið-kai ir gràþinti interviuotojui. Apklausos metu klasëje taip pat buvo mokytojas,kurio buvo praðoma uþpildyti trumpà mokytojø klausimynà, kad bûtø mini-mizuota jo galima átaka mokiniø apklausos procesui.

Visos 54 mokyklos, á kurias kreipësi tyrimà atlikusi ámonë, sutiko dalyvau-ti tyrime. Pasitaikë atvejø, kai tuo pat metu mokyklose buvo atliekami kitityrimai, tuomet buvo sutariama, kad interviuotojai apsilankys vëliau. Individu-aliame respondentø lygmenyje taip pat nebuvo atsisakymo dalyvauti tyrimeatvejø, taèiau pirminio duomenø apdorojimo metu buvo rastas 31 neteisingaiar nevisiðkai uþpildytas klausimynas. Ðiø klausimynø duomenys nebuvo nau-dojami tolesnëje duomenø analizëje.

2 lentelëje parodyta faktinë tyrimo imties sudëtis pagal miestus, mokyklasbei klases.

2 lentelë.

ISRD-2 tyrimo Lietuvoje imties struktûra

Respondentai Mokyklos Klasës Klasës (klasës / respondentai)

7 kl. 8 kl. 9 kl.

Vilnius 738 21 31 9 / 223 11 / 248 11 / 267

Ðiauliai 691 18 30 9 / 215 9 / 209 12 / 267

Kretinga 288 5 11 5 / 122 3 / 83 3 / 83

Plungë 257 5 11 3 / 78 4 / 93 4 / 86

Telðiai 214 5 10 3 / 63 4 / 96 3 / 55

Ið viso 2188 54 93 29 / 701 31 / 729 33 / 758

Matome, kad ið viso gauti 2188 uþpildyti galiojantys klausimynai, ið kuriø738 ið Vilniaus, 691 ið Ðiauliø ir 759 ið Kretingos, Plungës bei Telðiø. Tyrimometu buvo lankytasi 54 mokyklose, kuriose apklaustos 93 klasës. Klasiø pro-porcijos imtyje apylygës, ðiek tiek daugiau pateko 9 klasiø moksleiviø ir ðiektiek maþiau 7 klasiø moksleiviø.

Tiriamøjø imties pasiskirstymas pagal lytá ir amþiaus grupes pavaizduotas 3 len-telëje. Kaip jau minëta, tyrime dalyvavo 7–9 klasiø moksleiviai, todël, nors imtyjerespondentø amþius svyruoja nuo 12 iki 17 metø, taèiau pagrindinæ tiriamøjødalá sudaro 13–15 metø jaunuoliai. Respondentø amþiaus vidurkis 14,01 metø.

74

Straipsniai

3 lentelë.

ISRD-2 tyrimo Lietuvoje respondentø lytis ir amþius

Tyrimo metu buvo apklaustos 1148 merginos (tai sudaro 52,5 proc. visørespondentø) ir 1038 vaikinai (atitinkamai 47,5 proc.), 2 respondentai nenu-rodë savo lyties. Respondentø lyèiø santykis tyrimo imtyje gali kelti tam tikrøneaiðkumø, kadangi ðalies mastu tiek gimstamumo statistika, tiek atitinkamoamþiaus vaikø skaièiaus statistika rodo, kad berniukø ir vyrø skaièius populiaci-joje virðija mergaièiø ir moterø skaièiø iki maþdaug 29–30 gyvenimo metø,kada ðie skaièiai susilygina.6 Ðvietimo sistemos statistiniai duomenys taip patrodo, kad pagrindinio mokymo pakopoje (5–9 klasës) mergaièiø dalis bendra-me moksleiviø skaièiuje sudaro apie 48 proc.7 Taigi, atlikdami tyrimo duome-nø analizæ, turëtume atkreipti dëmesá á nedidelæ lyèiø disproporcijà tyrimo im-tyje, kurià galëjo nulemti didesnis vaikinø polinkis praleidinëti pamokas (pagaltyrimo duomenis ið praleidusiøjø pamokas be pateisinamos prieþasties daugiaunei 3 kartus per metus net 67 proc. sudarë vaikinai), taip pat tai, kad santyki-nai didesnë vaikinø dalis mokosi specialiose ugdymo ástaigose, tokiose, kaipjaunimo mokyklos, kurios nepateko á atrankà.

Klausimynas

Pagrindinis tyrimo instrumentas buvo standartizuotas, visose tyrime daly-vavusiose ðalyse naudotas ISRD-2 moksleiviø klausimynas. Lietuviðkame klau-simyno vertime nebuvo jokiø esminiø pakeitimø ar papildymø lyginant su pa-grindine klausimyno versija.

Lytis Amþius

Mergaitës Berniukai < 13 14 15 >

Vilnius 402 336 255 243 239

Ðiauliai 349 341 203 209 279

Kretinga 158 130 128 84 76

Plungë 130 126 77 95 84

Telðiai 109 105 65 90 59

Ið viso 1148 1038 728 721 737

6 Lietuvos statistikos metraðtis 2006. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës. 2007, p. 50.7 Ten pat, p. 108.

75


Klausimynà sudarë dvi pagrindinës dalys. Pirmojoje dalyje buvo pateikia-mi klausimai, skirti nustatyti socialines demografines respondentø charakteris-tikas – lytá, amþiø, ðeimos sudëtá – ir bent ið dalies apibrëþti ekonominæ respon-dentø ðeimø padëtá. Plaèiau buvo klausiama apie santykius ðeimoje – sutarimàsu tëvais, bendravimo bei bendro laiko praleidimo ðeimoje tradicijas, tëvø kon-trolæ respondentø elgesiui uþ ðeimos ribø. Atskiras klausimø blokas buvo skir-tas respondentø laisvalaikiui – jo leidimo bûdams, ypaè bendraamþiø draugøgrupëje. Taip pat buvo pateikiami klausimai, skirti nustatyti respondentø po-þiûrá á mokyklà bei pasiekimus joje. Be to, pirmojoje klausimyno dalyje darbuvo keletas klausimø apie viktimizacinæ respondentø patirtá, rimtus jø gyveni-mo ávykius, jø nuostatas smurtinio elgesio atþvilgiu, gyvenamàjà aplinkà beitam tikras asmenines respondentø charakteristikas.

Antràjà klausimyno dalá sudarë klausimai apie delinkventiná elgesá8 bei joaplinkybes. Respondentø buvo klausiama apie tam tikrus dalykus, kuriuos da-ro jauni þmonës, kiekvienu atveju siekiant iðsiaiðkinti tokio elgesio paplitimà,daþnumà, tam tikrus jo pasireiðkimo ypatumus bei pasekmes. Buvo klausiamaapie alkoholio ir narkotikø vartojimà, vandalizmà, vagystes ið automobiliø, par-duotuviø bei kitø patalpø, transporto priemoniø vagystes, kompiuterinius ási-lauþimus ir „piratavimà“, kiðenvagystes, apiplëðimus, ginklø neðiojimàsi, daly-vavimà grupinëse muðtynëse, uþpuolimus, narkotikø platinimà. Klausimuoseapie delinkventiná elgesá buvo iðskirti du jo pasireiðkimo laikotarpiai: visas res-pondento gyvenimas ir paskutiniai 12 mënesiø (kai kuriuose klausimuose pas-kutinës 4 savaitës).

Ið viso klausimyne buvo 67 klausimai, daugelis ið jø dar turëjo po keletàsmulkesniø, papildanèiø ir patikslinanèiø klausimø.

8 Plaèiàja prasme „delinkvencija“, „delinkventinis elgesys“ – tai teisiniø ir socialiniø normø paþeidi-mai, kuriuos daro nepilnameèiai (paaugliai) (Êåðíåð Õ.Þ. Êðèìèíîëîãèÿ: Ñëîâàpü –ñïðàâî÷íèê.

Ìîñêâà: Íîðìà, 1998, p. 62–63). Ðiame tyrime delinkventinio elgesio problema buvo nagrinëja-ma ðiek tiek siauresniame kontekste, t. y. tyrime buvo iðskirti tik tam tikrø rûðiø teisës paþeidimai,uþ kuriø padarymà visose tyrime dalyvavusiose ðalyse paprastai numatoma baudþiamoji atsakomy-bë. Ið viso buvo iðskirta 15 tokiø veikø. Svarbu atkreipti dëmesá, kad Lietuvoje ne visos jos laikomosnusikalstamomis veikomis, t. y. ne uþ visas ið jø atsakomybë numatyta LR baudþiamajame kodekse.Uþ dalá ið jø numatyta administracinë atsakomybë pagal LR administraciniø teisës paþeidimø ko-deksà (pavyzdþiui, vagystë, jeigu pagrobtojo turto vertë nevirðija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL)dydþio sumos). Vis dëlto, atsiribodami nuo teisinës technikos ir reglamentavimo specifikos Lietuvo-je, tyrime ðias veikas traktuojame kaip nusikalstamo pobûdþio veikas ir vadiname jas „nusikalstamo-mis veikomis“, „delinkventiniu elgesiu“ arba „teisës paþeidimais“.

76

Straipsniai

TYRIMO REZULTATAI

Alkoholio ir narkotikø vartojimas

Alkoholio bei narkotikø vartojimo problematika Lietuvoje gana plaèiai gvil-denama tiek þiniasklaidoje, tiek vieðajame diskurse. Statistiniai duomenys rodonuolatiná alkoholio vartojimo didëjimà, daugëja ir neigiamø tokio vartojimopasekmiø – alkoholio sukeltø ligø, psichikos sutrikimø, keliø eismo ávykiø,mirties atvejø. Nemaþa dalis nusikaltimø taip pat yra padaroma neblaiviø arnuo narkotikø apsvaigusiø asmenø.9

Kas kelerius metus Lietuvoje atliekamø tarptautiniø tyrimø, skirtø nu-statyti alkoholio ir narkotiniø medþiagø vartojimo paplitimà tarp mokykli-nio amþiaus paaugliø, rezultatai taip pat rodo, kad alkoholio vartojimas nuo-lat didëja, já vartoti pradeda vis jaunesnio amþiaus vaikai, o palyginus su kitomisðalimis, Lietuvos moksleiviai yra tarp daþniausiai piktnaudþiaujanèiø alkoho-liniais gërimais.10

Ðiame skyriuje, remdamiesi ISRD-2 tyrimo metu surinktais duomenimis,panagrinësime alkoholio ir narkotikø vartojimo paplitimà, pasiskirstymà beikitus ypatumus tarp Lietuvos moksleiviø.

Alkoholio ir narkotikø vartojimo paplitimas

ISRD-2 tyrimo moksleiviø klausimyne buvo du klausimai apie alkoholioir trys klausimai apie narkotikø vartojimà. Mokiniø buvo klausiama apie silpnø(alus, vynas, ir pan.) bei stipriø (degtinë, viskis, dþinas, romas ir pan.) gërimøvartojimà. Taip pat buvo klausiama apie tokiø narkotikø kaip marihuana, haði-ðas, „Ecstasy“, amfetaminas, LSD, heroinas ir kokainas vartojimà. Responden-tø buvo praðoma prisiminti, ar jie vartojo minëtas medþiagas kada nors savogyvenime, bei per pastaràjá mënesá.

9 Plaèiau þr. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ataskaità „Alkoholiovartojimas ir padariniai 2007 m.“: http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/55_alkoholio_vartojima_pa-dar_2007.pdf10 Zaborskis A., Þemaitienë N., Ðumskas L. ir kt. Lietuvos moksleiviø alkoholiniø gërimø vartojimokaita 1996–2004 m. ir nauji iððûkiai. // Medicina (Kaunas) 2008; 44 (8), p. 623–632.

77


Kaip matome ið 4 lentelës, 83,3 proc. respondentø nurodë bent kartà gy-venime vartojæ alkoholinius gërimus. Alkoholio vartojimo paplitimas per pas-kutiná mënesá daugiau kaip 2 kartus maþesnis – 37,1 proc.

4 lentelë.

Alkoholio ir narkotikø vartojimo paplitimas

Sprendþiant ið atsakymø, galima manyti, kad moksleiviai daþniau vartojasilpnesnius alkoholinius gërimus (82,6 proc. per visà gyvenimà ir 36,4 proc.per paskutiná mënesá). Tai galëtø lemti daugelis prieþasèiø, akivaizdþiausios iðjø – subjektyviai geresnës silpnesniø alkoholiniø gërimø skonio savybës, leng-vesnë jø ásigijimo galimybë (pvz., prekybos kioskuose), á jaunimà orientuotatokiø gërimø gamintojø rinkodara ir pan. Stipraus alkoholio vartojimas nëratoks populiarus, taèiau respondentø, nurodþiusiø, kad vartojo stiprius alkoho-linius gërimus, dalis taip pat gana didelë (45,6 proc. per visà gyvenimà ir13,4 proc. per paskutiná mënesá).

Narkotikø vartojimo paplitimas kur kas maþesnis. Populiariausi lengviejinarkotikai (kanapës, marihuana, haðiðas) – ið viso juos vartojæ nurodë 10,5 proc.,o per paskutiná mënesá – 2,9 proc. respondentø. Stipriø narkotikø vartojimasnëra paplitæs ir sudaro apie 1 proc. per visà gyvenimà ir apie 0,2 proc. perpaskutiná mënesá.

Lyginant alkoholio vartojimo paplitimà skirtingo dydþio miestuose, dide-liø skirtumø nepastebëta. Nors ið 5 lentelës matome, kad maþuose miesteliuo-se alkoholá vartojæ prisipaþino ðiek tiek daugiau respondentø, taèiau ðie skirtu-mai nëra statistiðkai reikðmingi. Galima konstatuoti, kad alkoholio vartojimasvienodai paplitæs tarp moksleiviø, nepriklausomai nuo to, kokio dydþio mieste

Per visà gyvenimà Per paskutiná mënesá

% % neatsakë % % neatsakë

Silpni alkoholiniai gërimai(alus, vynas ir kt.) 82,6 1,0 36,4 2,5

Stiprus alkoholis(degtinë, viskis, dþinas ir kt.) 45,6 1,7 13,4 2,6

Alkoholis bendrai 83,3 0,6 37,1 0,9

Kanapës, marihuana, haðiðas 10,5 1,5 2,9 1,7

Ecstasy/amfetaminas 1,2 1,3 0,3 1,4

LSD/heroinas/kokainas 0,9 1,4 0,2 1,5

78

Straipsniai

jie gyvena. Kita vertus, narkotikø vartojimo paplitimas skirtingo dydþio mies-tuose yra skirtingas. Tyrimo duomenys rodo, kad narkotikø vartojimas tiekviso gyvenimo, tiek paskutinio mënesio laikotarpiais labiau paplitæs tarp dides-niuose miestuose gyvenanèiø moksleiviø.

5 lentelë.

Alkoholio ir narkotikø vartojimas skirtingo dydþio miestuose

Nagrinëjant alkoholio ir narkotikø vartojimo paplitimà priklausomai nuo res-pondentø lyties (6 lentelë), taip pat iðryðkëjo tam tikri statistiðkai reikðmingi skir-tumai. Nors viso gyvenimo laikotarpiu alkoholio vartojimo paplitimas tarp ber-niukø ir mergaièiø nesiskiria, taèiau kalbant apie paskutinio mënesio laikotarpámatome, kad alkoholá vartojo daugiau mergaièiø, negu berniukø. Tai gana ádo-mus pastebëjimas, nepaisant to, kad ðie paplitimo duomenys dar nieko nesako neiapie iðgeriamo alkoholio kieká, nei apie jo vartojimo daþnumà. Taip pat paþymëti-na, kad ðis skirtumas atsiranda dël to, kad þymiai daugiau mergaièiø negu berniu-kø teigë vartojæ silpnus alkoholinius gërimus (per paskutiná mënesá 39,2 proc.mergaièiø ir 33,2 proc. berniukø), tuo tarpu stipraus alkoholio vartojimo papliti-mas buvo beveik vienodas (atitinkamai 13 proc. mergaièiø ir 13,9 proc. berniukø).

Narkotikø vartojimas, prieðingai, daug labiau paplitæs tarp berniukø. Tiekviso gyvenimo tiek paskutinio mënesio laikotarpiais matomas aiðkus, statistið-kai reikðmingas skirtumas tarp lyèiø. Bent kartà gyvenime narkotikus vartojæprisipaþino beveik 2 kartus, o per paskutiná mënesá beveik tris kartus daugiauberniukø negu mergaièiø.

6 lentelë.

Alkoholio ir narkotikø vartojimas tarp berniukø ir mergaièiø

Didelis miestas Vidutinio dydþio miestas Maþi miesteliai

Alkoholis 82,3 36,6 83,8 36,7 84,7 40,3

Narkotikai 12,0* 3,7* 11,8* 3,0* 8,3* 1,5*

x2 testas, *p < 0,05.

Per visàgyvenimà

Per paskutinámënesá

Per visàgyvenimà


Per visàgyvenimà


Berniukai Mergaitës

Per visà gyvenimà Per paskutiná mënesá Per visà gyvenimà Per paskutiná mënesá

Alkoholis 82,2 35,1* 84,9 40,4*

Narkotikai 14,1** 4,1** 7,6** 1,5**

x2 testas, *p < 0,05; **p < 0,01

79


Norëdami nustatyti alkoholio ir narkotikø vartojimo paplitimà priklauso-mai nuo amþiaus, respondentus suskirstëme á tris grupes, pagal klases, kuriosejie mokosi (7, 8 ir 9 klasës). Lygindami ðias grupes, apsiribojome paskutiniomënesio laikotarpio duomenimis, nes viso gyvenimo laikotarpio duomenys at-spindëtø kumuliatyviná alkoholio ir narkotikø vartojimo aspektà (juk vyresniøir jaunesniø moksleiviø viso gyvenimo laikotarpis yra nevienodas), todël tokslyginimas nebûtø korektiðkas.

Ið 7 lentelës matyti, kad alkoholio vartojimo paplitimas sparèiai didëja di-dëjant respondentø amþiui. Paþymëtina, kad didëjimo tempas yra labai didelis,galima sakyti „ðuoliðkas“. Jeigu per paskutiná mënesá alkoholá vartojo 23,5 proc.septintokø, tai tarp aðtuntokø tokiø buvo jau 39,8 proc., o tarp devintokøatitinkamai – 49,6 proc.

Narkotikø vartojimo paplitimas nepasiþymi tokia tendencija, taèiau paþy-mëtina, kad ðiuo atveju kokius nors dësningumus sunku bûtø áþvelgti ir dël to,kad pats narkotikø vartojimas yra pakankamai retas (ið viso tik 2,9 proc. res-pondentø per paskutiná mënesá).

7 lentelë.

Alkoholio ir narkotikø vartojimas tarp skirtingø klasiø moksleiviø

7 klasë 8 klasë 9 klasë

Per paskutiná mënesá Per paskutiná mënesá Per paskutiná mënesá

Alkoholis 23,5** 39,8** 49,6**

Narkotikai 2,0 3,1 3,0

x2 testas, **p < 0,01

Apsvaigimas ir nesaikingas alkoholio vartojimas

Nors anksèiau apraðytieji rodikliai pakankamai iðkalbingi, vis dëlto negali-me teigti, kad jie iðsamiai apibûdina tiriamà reiðkiná. Be alkoholio vartojimopaplitimo svarbu þinoti ir tai, kaip ir kokiais kiekiais alkoholiniai gërimai yravartojami. ISRD-2 tyrimo klausimyne buvo keletas papildomø klausimø, skir-tø ðiems aspektams. Visø pirma moksleiviø buvo klausiama, ar jie kada norsbuvo smarkiai apsvaigæ nuo alkoholiniø gërimø. Teigiamai á ðá klausimà atsakë35,3 proc. respondentø. Nuo silpnesniø gërimø apsvaigæ buvo 33,3 proc., onuo stipriøjø – 22,3 proc. apklaustø moksleiviø. Nemaþa dalis (20,2 proc.)prisipaþino, kad buvo apsvaigæ tiek nuo silpnesniø, tiek nuo stipriøjø gërimø.

80

Straipsniai

8 lentelëje matome ðio rodiklio pasiskirstymà priklausomai nuo respondentølyties, mokyklos klasës ir gyvenamosios vietos. Duomenys rodo, kad bent kartàapsvaigusiø nuo alkoholiniø gërimø berniukø buvo daugiau nei mergaièiø, norsanksèiau nagrinëti paplitimo rodikliai rodë kiek didesnæ alkoholá vartojusiø mer-gaièiø dalá (þr. 6 lentelæ). Skirtumas nëra labai didelis, taèiau vis dëlto galimamanyti, kad mergaitës linkusios alkoholá vartoti saikingiau. Daug didesni skirtu-mai matomi nagrinëjant apsvaigimo nuo alkoholio paplitimà skirtingose klasëse.Tai nenuostabu, þinant kaip sparèiai didëja alkoholio vartojimo paplitimas didë-jant jaunuoliø amþiui (þr. 7 lentelæ). Be to, èia pasireiðkia jau minëtas kumuliaty-vinis efektas (dël ilgesnës vyresniø respondentø gyvenimo trukmës), kurio ðiuoatveju eliminuoti negalime, nes buvo klausiama tik apie viso gyvenimo laikotarpá.Ádomûs ir miestø duomenys, kuriø analizë parodë reikðmingus skirtumus tarpskirtingo dydþio miestø, nors alkoholio vartojimo paplitimo duomenys tokiø skir-tumø nerodë (þr. 5 lentelæ). Ðiuo atveju aiðkiai matyti, kad vidutinio dydþio irypaè maþuose miesteliuose moksleiviø, kurie prisipaþino buvæ apsvaigæ nuo alko-holio, dalis yra þymiai didesnë, negu dideliame mieste.8 lentelë.

Apsvaigimas nuo alkoholio pagal lytá, amþiø ir gyvenamàjà vietà

Dar vienas daþnai vartojamas ir svarbus rodiklis, kuris buvo átrauktas á ISRD-2 tyrimo klausimynà, kaip leidþiantis ið dalies nustatyti alkoholio vartojimoáproèius yra nesaikingas alkoholio vartojimas (angl. – binge drinking).11 Res-

11 Nëra bendro ðio rodiklio apibrëþimo bei standartizuotos apskaièiavimo procedûros. Bendriausiaprasme tai yra didelio kiekio alkoholio suvartojimas per tam tikrà ribotà laikà. Ðiame tyrime nesai-kingu alkoholio vartojimu laikomas daugiau negu 5 alkoholio vienetø (tauriø, bokalø, skardiniøsilpnam alkoholiui ir taureliø, stiklø stipriam alkoholiui) suvartojimas per paskutiná kartà.

Silpni gërimai Stiprûs gërimai Visi gërimai

Ið viso 33,3 22,3 35,3

Berniukai 36,2** 24,6* 38,8**

Mergaitës 30,8** 20,3* 32,3**

7 klasë 16,3** 8,9** 17,5**

8 klasë 36,2** 23,8** 38,4**

9 klasë 46,2** 33,4** 48,8**

Didelis miestas 29,2** 19,1* 30,9**

Vidutinis miestas 33,3** 22,4* 34,8**

Maþi miesteliai 37,3** 25,5* 40,1**

x2 testas, *p < 0,05; **p < 0,01

81


pondentø buvo klausiama, kiek buteliø, tauriø, skardiniø, taureliø alkoholiojie iðgërë paskutiná kartà. Moksleiviai, kurie atsakë, kad paskutiná kartà iðgërëdaugiau nei 5 nurodytus alkoholio vienetus, buvo iðskirti kaip nesaikingai var-tojæ alkoholá. Ið viso tokiø respondentø buvo 21 proc. Kalbant apie silpnusalkoholinius gërimus, tokiø respondentø buvo 10,3 proc., o klausiant apie stip-rius alkoholinius gërimus – 10,2 proc. 9 lentelëje pateikti duomenys apie ne-saikingà alkoholio vartojimà priklausomai nuo respondentø lyties, amþiaus irgyvenamosios vietos. Kaip rodo respondentø atsakymai, berniukai daþniau neimergaitës vartoja alkoholá dideliais kiekiais, nesaikingai. Taip pat paþymëtina,kad nesaikingas alkoholio vartojimas labiau bûdingas vyresnio amþiaus moks-leiviams. Statistiðkai reikðmingø nesaikingo alkoholio vartojimo skirtumø tarpskirtingo dydþio miestø moksleiviø nenustatyta.

9 lentelë.

Nesaikingas alkoholio vartojimas pagal lytá, amþiø ir gyvenamàjà vietà

Delinkventinio elgesio ir viktimizacijos paplitimas

Tyrimo duomenø analizë parodë, kad tarp 7–9 klasiø moksleiviø delink-ventinis elgesys nëra labai plaèiai paplitæs. Vadinasi, negalima teigti, kad visi ðioamþiaus moksleiviai jau yra iðbandæ nusikalstamo elgesio „skoná“. Á klausimà, arkada nors teko per savo gyvenimà padaryti bent vienà ið penkiolikos iðvardytønusikalstamø veikø, 67,7 proc. moksleiviø atsakë, kad nebuvo padaræ në vienosið iðvardytø nusikalstamø veikø, o per paskutinius 12 mën. tokiø moksleiviøbuvo 79,7 proc. Kitaip tariant, tik treèdalis apklaustø moksleiviø per visà savogyvenimà ir penktadalis per paskutinius metus prisipaþino padaræ bent vienànusikalstamà veikà.

Silpni gërimai Stiprûs gërimai Visi gërimai

Ið viso 10,3 10,2 21,0

Berniukai 14,1** 13,2** 25,4**

Mergaitës 7,1** 7,6** 17,2**

7 klasë 7,5** 5,6** 12,5**

8 klasë 11,3** 10,3** 21,7**

9 klasë 12,1** 15,0** 28,5**

Didelis miestas 9,1 9,5 18,6

Vidutinis miestas 10,6 10,6 22,1

Maþi miesteliai 11,2 10,6 22,4

x2 testas, **p < 0,01

82

Straipsniai

Labiausiai paplitæs delinkventinis elgesys tarp moksleiviø – dalyvavimasgrupinëse muðtynëse ir ginklo (peilio, lazdos ir kt.) neðiojimas (þr. 10 lentelæ).Apskritai bent vienà kartà per savo gyvenimà muðtynëse dalyvavæ nurodë15,4 proc. apklaustø moksleiviø ir 13,1 proc. nurodë, kad neðiojo ginklà. Ana-logiðkos delinkventinio elgesio tendencijos matomos ir per paskutinius 12 më-nesiø. Tarp labiausiai paplitusiø nusikalstamø veikø yra grupinës muðtynës (su-daro 8,7 proc.), ginklo neðiojimas (8,2 proc.). Antrà grupæ pagal atsakymødaþnumà sudaro vandalizmas ir ásibrovimas á kompiuterines duomenø bazes(angl.k. „computer hacking“) (atitinkamai sudarë 4,4 proc. ir 4,5 proc.). Visoskitos nusikalstamos veikos paplitusios dar reèiau (daugumos ið jø paplitimo lygisnesiekia 2 proc.). Taèiau reikëtø pripaþinti, kad visoje tirtø nusikalstamø veikøstruktûroje didesnæ dalá sudaro smurtinio pobûdþio nusikalstamos veikos.12

Remdamiesi kriminalinës statistikos duomenimis, galime matyti, kad tarpvisø uþregistruotø nusikalstamø veikø, padarytø nepilnameèiø, didþiausià dalá(3/4) sudaro turtiniai nusikaltimai (daugiau kaip 50 proc.– vagystës).13 Vienasið galimø paaiðkinimø galëtø bûti ir tai, kad nepilnameèiø smurtinis elgesys turididesnæ tendencijà likti “ðeðëlyje” (t. y. apie toká elgesá reèiau praneðama) irtokiu bûdu likti uþ kriminalinës statistikos ribø. Ið to galima daryti prielaidà,kad smurtinis elgesys (o ne turtiniai nusikaltimai, kaip atrodo ið kriminalinësstatistikos) yra pagrindinë nepilnameèiø nusikalstamo elgesio problema.

Remiantis tyrimo duomenimis, ádomu paþymëti, jog tarp moksleiviø san-tykinai paplitæs ásibrovimas á kompiuterines duomenø bazes (angl.k. „computerhacking“). Apie ðiø veikø padarymà per visà gyvenimà nurodë 6,7 proc., perpaskutinius metus ðiek tiek maþiau – 4,5 proc. apklaustø moksleiviø. Vienavertus, tokio rezultato galbût galima buvo tikëtis, nes ðiuolaikiniø jaunuoliølaisvalaikyje kompiuteriai uþima svarbià vietà. Tai rodo ðio tyrimo duomenys. Áklausimà „kaip jûs leidþiate laikà su draugais?“ net 90,9 proc. moksleiviø atsa-

12 Klausimyne buvo suformuluoti keturi klausimai, susijæ su ávairaus lygmens smurtiniu elgesiu:ginklo neðiojimas; dalyvavimas grupinëse muðtynëse; tyèinis kito þmogaus sumuðimas (kûno suþalo-jimas); pinigø ar daiktø atëmimas ið kito grasinant smurtu (plëðimas). Preciziðkai þiûrint á ðias pavo-jingas veikas, galima sakyti, jog jos nebûtinai yra smurtinës (pavyzdþiui, ginklo neðiojimas nebûtinaireiðkia jo panaudojimà), greièiau su smurtu susijusios, taèiau ðiame straipsnyje keturias su smurtususijusias veikas vadinsime „smurtiniais nusikaltimais“, „smurtiniu elgesiu“.13 Duomenys apie átariamø (kaltinamø) nepilnameèiø nusikalstamumà Lietuvos Respublikoje (For-ma 30N-SAV): http://www.nplc.lt/stat/atas/ird/f30n/f30n.htm

83


kë: „þaidþiame kompiuterinius þaidimus arba bendraujame per internetà“. Kitavertus, gauti rezultatai vis tiek kelia abejoniø, kad tokia didelë dalis paaugliøuþsiima ásilauþimu á kompiuterines duomenø bazes, turi pakankamai ágûdþiø irþiniø tai padaryti. Atsakymo rezultatams átakos galëjo turëti ir ne visai aiðki, perdaug sudëtinga klausimo formuluotë. Daugelis moksleiviø galëjo nevienareikð-miðkai suprasti sàvokà „ásibrovimas á duomenø bazæ“.

10 lentelë.

Delinkventinio elgesio paplitimas (per visà gyvenimà/per paskutinius 12 mën.)

Prieðingai nei bûtø galima tikëtis, ðis tyrimas parodë, kad nusikalstamøveikø, susijusiø su narkotinëmis medþiagomis, paplitimo lygis yra nedidelis (ne-siekia 2 proc. tiek per visà gyvenimà, tiek per paskutinius 12 mën.). Èia ádo-mu tai, kad daugiau yra paplitæs ne sunkiø narkotikø (amfetaminø, ecstacy,LSD, heroino, kokaino) vartojimas, o jø pardavinëjimas.

Klausimyne buvo pateikta nemaþai klausimø, padedanèiø detaliau iðtirtiturtinio pobûdþio nusikalstamø veikø, o bûtent ávairiø rûðiø vagysèiø, papliti-

Per visà gyvenimà Per paskutinius 12 mën.a

% % neatsakë % % neatsakë

Grupinës muðtynës 15,4 1,2 8,7 1,5

Ginklo neðiojimas 13,1 1,2 8,2 1,6

Kûno suþalojimas 2,4 1,1 1,2 1,4

Piniginës, krepðioar rankinës vagystë ið þmogaus 1,3 1,2 0,3 1,3

Plëðimas 1,2 1,2 0,7 1,3

Vandalizmas 7,7 1,2 4,4 1,6

Vagystë ið parduotuviø 9,3 1,4 1,9 1,6

Dviraèiø/mopedø vagystë 0,5 1,3 0,1 1,3

Vagystë ið automobilio 0,8 1,3 0,3 1,3

Vagystë ásibraunant á patalpas 0,7 1,3 0,2 1,3

Automobilio vagystë 0,6 1,0 0,2 1,1

Ásibrovimas á kompiuterinesduomenø bazes („computer hacking“) 6,7 1,2 4,5 1,4

Narkotikø pardavinëjimas 1,6 1,2 0,9 1,4

Ecstacy/amfetaminø vartojimas 1,2 1,3 0,3 1,4

LSD/heroino/kokaino vartojimas 0,9 1,4 0,2 1,5

n =2188;a Ecstacy/amfetaminø ir LSD/heroino/kokaino vartojimas: paplitimas per paskutiná mënesá

84

Straipsniai

mà tarp moksleiviø. Ið viso buvo pateikti ðeði klausimai, susijæ su vagystëmis –vienas apie vagystæ ið parduotuvës ar prekybos centro ir penki apie sunkesniørûðiø vagystes: piniginës, krepðio ar rankinës vagystes, vagystes ásibraunant ápatalpas, dviraèio, mopedo ar motociklo vagystes, automobilio vagystes, vagys-tes ið automobilio.

Kaip parodë tyrimo rezultatø analizë, tarp moksleiviø labiausiai paplitusiosvagystës ið parduotuviø. Taèiau pastebëtina, kad yra labai didelis skirtumas tarpðiø veikø paplitimo lygio per visà gyvenimà (sudarë 9,3 proc.) ir paskutinius12 mënesiø (tik 1,9 proc.). Moksleiviø, nurodþiusiø, kad dalyvavo darant kitus,sunkesnius nusikaltimus, pavyzdþiui, automobilio, mopedo, dviraèio vagystæ, va-gystæ ásibraunant á patalpas, yra labai nedidelis skaièius. Ðiø nusikalstamø veikøpaplitimo lygis per visà gyvenimà ir per paskutinius metus siekia vos 1 procentà.

ISRD-2 tyrimas apëmë ir klausimus, susijusius su moksleiviø viktimizacijoslygio nustatymu. Apklausos metu moksleiviø buvo praðoma atsakyti á klausimà,ar per paskutinius 12 mënesiø teko patiems nukentëti nuo: plëðimo („kas norsnorëjo, kad Tu jam/jai atiduotum savo pinigus ar daiktus (laikrodá, batus, mobi-løjá telefonà) ir grasino Tau tuo atveju, jeigu neatiduotum“), kûno suþalojimo(„kas nors Tave sumuðë ar suþeidë taip stipriai, kad Tau reikëjo apsilankyti pasgydytojà“), vagystës („ið Tavæs buvo pavogti Tavo daiktai, pavyzdþiui, knyga, pi-nigai, mobilusis telefonas, sporto priemonës, dviratis ar pan.“), patyèiø („ið Tavæstyèiojosi mokykloje (kiti mokiniai þemino Tave ar ið Tavæs ðaipësi, sudavë arspyrë Tau, paðalino Tave ið savo grupës)“), taip pat, ar praneðë apie tai policijai.

Ið visø apklaustø moksleiviø 29,2 proc. nurodë, kad tapo bent vieno iðketuriø minëtø nusikaltimø aukomis. Palyginus santyká tarp moksleiviø de-linkventinio elgesio paplitimo per paskutinius 12 mën. ir bendro jø viktimiza-cijos lygio, matome, kad moksleiviai vis dëlto daþniau nukenèia nuo nusikalsta-mø veikø, negu patys yra nusikalstamo elgesio „iniciatoriai“ (bendrasviktimizacijos lygis – 29,2 proc., bendras nusikalstamø veikø paplitimo lygis –20,3 proc.). Ávertinæ ðá santyká pagal atskiras nusikalstamø veikø rûðis, taip patmatome, kad didesnæ dalá sudaro moksleiviai, nukentëjæ nuo plëðimø (per pas-kutinius 12 mën. nukentëjo 6,6 proc.), negu moksleiviai, kurie patys prisipa-þino padaræ plëðimà (per paskutinius metus – 0,7 proc. paaugliø). Kûno suþa-lojimo atvejais tie skirtumai gerokai maþesni: nuo kûno suþalojimø nukentëjo2,9 proc. moksleiviø, tuo tarpu padariusiø kûno suþalojimus – 1,2 proc.

Taigi palyginti nedaug paaugliø padaro nusikaltimus, taèiau daþniau nu-kenèia nuo jø. Tai gali bûti aiðkinama ir psichologiniais apklausos ypatumais.

85


Pavyzdþiui, gali bûti, kad prisipaþinti nukentëjus nuo nusikaltimo daug pa-prasèiau negu padarius já. Lygiai taip pat nusikaltimo aukos iðgyvenimas (skaus-mas, paþeminimas ir pan.) gali palikti daug gilesná pëdsakà atmintyje.

11 lentelëje parodyta, kokia yra viktimizacijos struktûra. Joje matyti, kadmoksleiviai daþniausiai tampa patyèiø ir vagysèiø aukomis. Perpus maþiau moks-leiviø nukenèia nuo plëðimø ir labai retai yra patyræ kûno suþalojimus. Atkreip-tinas dëmesys á tai, kad nors moksleiviai daugiausiai nukenèia nuo tyèiojimosi,bet apie tai praneða policijai reèiausiai.

11 lentelë.

Viktimizacija ir praneðimai policijai (per paskutinius 12 mën.)

Ar tai reiðkia, kad patyèios yra paèiø moksleiviø ir mokyklos vidinë proble-ma? Deja, mûsø tyrimo duomenys neleidþia patikslinti, dël kokiø prieþasèiønesikreipiama pagalbos, kadangi klausimyne nebuvo numatyta atskirø klausi-mø, nustatanèiø nepraneðimo prieþastis. Manytume, kad maþas procentas pra-neðimø atvejø gali bûti siejamas ir su tuo, kad vaikai labiau linkæ kreiptis pagal-bos ne á policijà, o á þmones, kurie yra arèiau jø, tai yra tëvus, draugus, arbapatys bandyti spræsti ðias problemas. Taip pat tai gali bûti siejama ir su mokslei-viø baime kreiptis á policijà, kadangi tyèiojimasis gali bûti lydimas terorizavi-mo, grasinimo ið skriaudëjo pusës. Èia galëtø bûti ir kitø paslëptø nesikreipimoá policijà prieþasèiø, todël, norint juos patvirtinti arba paneigti, ið tikrøjø reikë-tø atlikti specialø tyrimà.

Tyrimo duomenys taip pat parodë, kad yra statistiðkai reikðmingas ryðystarp bendro viktimizacijos lygio ir bendro nusikalstamø veikø paplitimo lygio,t. y. moksleiviai, kurie yra padaræ nusikalstamà veikà, daþniau tampa nusikalti-mø aukomis. Ið visø moksleiviø, padariusiø per paskutinius 12 mën. bent vienànusikalstamà veikà, 35,4 proc. tapo nusikaltimo aukomis. Tuo tarpu ið tø, kurienebuvo padaræ nusikaltimo, aukomis tapo 27,7 proc. moksleiviø (p < 0,01).

Ðis ryðys matomas ir pagal atskiras viktimizacijos ir nusikalstamø veikø rûðis.Statistiðkai reikðmingi ryðiai buvo nustatyti smurtiniø nusikaltimø ir nusikalti-

Nukentëjusiøjø Praneðë policijai

% % neatsakë %

plëðimas 6,6 1,1 16,7

kûno suþalojimas 2,9 1,1 10,8

vagystë 12,3 2,2 10,3

patyèios 16,2 2,7 5,7

86

Straipsniai

mø, susijusiø su narkotikø vartojimu, atþvilgiu. Ið visø moksleiviø, padariusiøsmurtinius nusikaltimus per paskutinius 12 mën., 36,9 proc. tapo nusikaltimoaukomis, o tarp nepadariusiø smurtiniø nusikaltimø nuo nusikaltimo nukentëjo27,8 proc. moksleiviø (p < 0,01). Taip pat moksleiviai, padaræ smurtinius nusikal-timus, patys daþniau tampa kûno suþalojimo aukomis. Analogiðki rezultatai ma-tyti tarp visø viktimizacijos rûðiø ir nusikaltimø, susijusiø su narkotikø platinimu.

Apibendrinant ðioje dalyje pateiktus tyrimo duomenis apie moksleiviø de-linkventinio elgesio ir viktimizacijos paplitimà, bûtø galima iðskirti keletà es-miniø tyrimo rezultatø:

– ðio tyrimo duomenys nepatvirtina populiaraus teiginio, kad visi ðio am-þiaus nepilnameèiai jau yra iðbandæ nusikalstamo elgesio „skoná“. Tik treèdalis ðioamþiaus moksleiviø per visà savo gyvenimà ir penktadalis per paskutinius metusnurodë, kad buvo padaræ bent vienà ið iðvardytø 15 nusikalstamø veikø rûðiø;

– tarp moksleiviø labiau paplitusios nesunkios, bet smurtinio pobûdþionusikalstamos veikos: grupinës muðtynës, ginklo neðiojimas, ásibrovimas á kom-piuterines duomenø bazes, vandalizmas, vagystës ið parduotuviø.

– tyrimo duomenys parodë, kad yra statistiðkai reikðmingas ryðys tarp ben-dro viktimizacijos lygio ir bendro nusikalstamø veikø padarymo lygio, t. y.nepilnameèiai, padaræ nusikalstamà veikà, daþniau tampa nusikaltimo auko-mis, taip pat smurtiniø nusikaltimø aukomis.

Socialiniø demografiniø veiksniø átakadelinkventinio elgesio ir viktimizacijos rodikliams

Ðioje dalyje, remiantis respondentø atsakymais, nagrinëjamas ryðys tarp de-linkventinio elgesio ir viktimizacijos bei tokiø socialiniø-demografiniø veiksniøkaip amþius, lytis ir gyvenamoji vieta. Palyginti nedidelë dalis respondentø anke-tose paþymëjo padaræ vienos ar kitos rûðies teisës paþeidimà, todël ðiame skyrelyje,statistinei analizei skaidant respondentus á grupes pagal amþiø, lytá, gyvenamàjàvietà, tikslinga naudoti labiau subendrintà nusikalstamø veikø skalæ. Visos nagri-nëjamos pavojingos veikos sugrupuotos taip: visos nusikalstamos veikos, vagystës(„vagystës“ apima penkias sunkesnes vagystes: dviraèio, mopedo ar motoroleriovagystæ; rankinës, krepðio ar piniginës vagystæ ið þmogaus; vagystæ ásilauþiant ápatalpas; vagystæ ið arba nuo automobilio; motociklo ar automobilio vagystæ),vagystës ið parduotuviø, smurtiniai nusikaltimai (apima: ginklo neðiojimà, daly-vavimà grupinëse muðtynëse, tyèiná kito þmogaus sumuðimà, pinigø ar daiktøatëmimà ið kito grasinant smurtu), vandalizmas, narkotikø platinimas.

87


Amþius ir delinkventinis elgesys

Kriminologiniai tyrimai rodo, jog yra glaudus ryðys tarp amþiaus ir delink-ventinio elgesio.14 Paauglystëje ásitraukimas á nusikalstamà elgesá þenkliai padi-dëja, o jai pasibaigus po kurio laiko ima sparèiai maþëti. Analizuojant statisti-nius duomenis apie moksleiviø viso gyvenimo patirtá, matyti, jog delinkventinioelgesio paplitimas tarp skirtingo amþiaus moksleiviø yra nevienodas. Á akis krenta,jog septintokø delinkventinis elgesys – tiek bendras, tiek atskirø nusikalstamøveikø rûðiø – yra maþiausias (þr. 12 lentelæ). Aðtuntokø ir devintokø bendrasdelinkventinis aktyvumas yra 5–5,2 procento didesnis ir tarpusavyje daugmaþnesiskiria. Taèiau palyginus duomenis, moksleiviø pateiktus apie paskutiniusmetus, minëti skirtumai nëra tokie akivaizdûs, o kai kuriø nusikalstamø veikørûðiø atþvilgiu septintokai yra net aktyviausi. Bûtø galima daryti prielaidà, kadvyresniø klasiø moksleiviø viso gyvenimo delinkventinio elgesio rodikliai yradidesni tiesiog dël jø didesnës patirties ir nëra susijæ su didesniu delinkventiniuaktyvumu apskritai, arba tokius rodiklius sieti su atminties ypatybëmis neseniaiatsitikusius ávykius suvokti kaip ávykusius seniau („teleskopinis“ efektas).15

12 lentelë.

Delinkventinis elgesys pagal amþiø per visà gyvenimà ir praëjusius metus

Nusikaltimai 7 klasë 8 klasë 9 klasë

N % N % N % N % N % N %

Visi 180 26,6 120 17,8 228 31,8 131 18,6 237 31,6 142 19,1

Vagystës 11 1,6 3 0,4 22 3,1 8 1,1 21 2,8 7 0,9

Vagystës ið parduotuviø 50 7,3 16 2,3 75 10,4 14 1,9 76 10,1 11 1,5

Smurtiniai nusikaltimai 143 20,9 98 14,4 167 23,2 98 13,7 194 25,9 118 15,8

Vandalizmas 46 6,7 27 3,9 67 9,3 39 5,4 53 7,1 29 3,9

Narkotikø platinimas 5 0,7 3 0,4 16 2,2 8 1,1 14 1,9 8 1,1

x2 testas, *p < 0,05

Per visàgyvenimà

Perpaskutinius

metus

Per visàgyvenimà

Perpaskutinius

metus

Per visàgyvenimà

Perpaskutinius

metus

14 J. Junger-Tas, I. H. Marshall, D. Ribeaud. Delinquency in an international perspective. The inter-national self-reported delinquency study (ISRD). 2003, p. 57–60.15 Tourangeau R. (2000) Remembering What Happened: Memory Errors and Survey Reports. InArthur A. Stone et al. (eds.): The Science of Self-Report. Implications for Research and Practice.Lawrence Erlbaum Associates,Mahwah, New Jersey.; Levine L.J., Pizarro D.A. Emotion and memo-ry research: A grumpy overview. Social Cognition 22:5, 530–554. (2004).

88

Straipsniai

Remiantis tyrimo duomenimis, visø tirtø klasiø moksleiviø delinkventinioelgesio struktûroje didþiausià dalá sudaro smurtinis elgesys: septintokai kas penk-tas, o devintokai daugiau negu kas ketvirtas bent kartà gyvenime yra padaræsbent vienà ið aptariamø smurtiniø nusikaltimø. Labiausiai smurtiniu elgesiupasiþymi 9 klasës moksleiviai: 15,8 proc. per paskutinius metus. Tirtoje am-þiaus grupëje smurtinio elgesio atvejø skaièius didëja ir tikëtina, jog apogëjøpasiekia vyresniame negu tirtasis amþius.

Turtiniø nusikalstamø veikø atveju pastebimos kiek kitokios tendencijos.Aðtuntokai turtiniø nusikaltimø padarë daugiausiai – tiek viso gyvenimo, tiekpaskutiniø metø tyrimo duomenimis. Svarbu atkreipti dëmesá ypaè á vagystes iðparduotuviø ir prekybos centrø, kuriø skaièius per paskutinius metus vyresnëseklasëse (8–9 klasës) lyginant su septintokais maþëjo. Imant apklausos apie va-gystes ið parduotuviø per visà gyvenimà skaièius, devintokø praneðti atvejai apieðias vagystes skaièiumi nelenkia aðtuntokø. Perðasi iðvada, jog tai jauniems pa-augliams bûdingas nusikaltimas, kuris maþdaug aðtuntoje klasëje pasiekia pikàir vyresniame amþiuje laipsniðkai jø skaièius maþëja.

Respondentø buvo klausiama, kokio amþiaus jie buvo, kai pirmà kartà pa-darë atitinkamà teisës paþeidimà. Ðis klausimas ir atsakymai á já leidþia atliktidalinæ delinkventinio elgesio pradþios amþiaus analizæ tarp 7–9 klasiø mokslei-viø. Remiantis kriminologine literatûra, delinkventinio elgesio pradþios amþiusyra svarbus veiksnys tolesniam paaugliø elgesiui: paprastai tie, kuriø delinkven-tinis elgesys pasireiðkia anksti, paþeidimus daro daþniau, jie bûna sunkesni ir ðiepaaugliai jø nesiliauja daryti ilgiau.16

Idealiu atveju delinkventinio elgesio pradþios amþiaus analizë turëtø remtislongitudiniais tyrimais, stebint individus periodiðkai per ilgà laikotarpá. ISRD-2 tyrimo duomenys yra retrospektyvinio pobûdþio. Be to, moksleiviai, kurieatliekant tyrimà buvo 15 metø amþiaus, galëjo savo delinkventinio elgesio pra-dþios amþiø nurodyti 14 m., taèiau 13-meèiai tokios amþiaus ribos nurodytinegalëjo.17 Todël, norëdami iðlaikyti atskirø grupiø duomenø statistiná patiki-mumà, iðskyrëme septintokus (daugiausia 13-14 m. amþiaus moksleiviai) irdevintokus (daugiausia 15–16 m. moksleiviai).

16 Barberet R., Bowling B., Junger-Tas J., Rechea-Alberola Ch., von Kesteren J., Zurawan A. Self-reported juvenile delinquency in England and Wales, the Netherlands and Spain. 2004, p. 33.17 Kivivuori J. Delinquent Behaviour in Nordic Capital Cities. 2007, p. 73.

89


Pagal tyrimo duomenis nustaèius septintokø ir devintokø vidutiná delink-ventinio elgesio pradþios amþiø, bûtø galima teigti, jog vagystë ið parduotuvësar prekybos centro yra tipinis „pirmas teisës paþeidimas“ 7 klasës moksleiviams(þr. 13 lentelæ). Ðios klasës moksleiviai pirmà kartà vagystæ ið parduotuvës arprekybos centro padaro nesulaukæ 10 metø (9,76 metø). Ankstyva bûtø galimapavadinti ir piniginës, krepðio ar rankinës vagystës bei alkoholio vartojimo pra-dþià. Vëliausiai septintokø pradedami daryti teisës paþeidimai yra sunkiausiosvagystës (ásilauþiant á patalpas, automobilio, motociklo) ir nusikalstamos vei-kos, susijusios su narkotikais, ypaè jø platinimas ir Ecstacy vartojimas.

Tipiniai devintokø pirmi teisës paþeidimai taip pat piniginës, krepðio arrankinës vagystë ið þmogaus ir vagystë ið parduotuvës ar prekybos centro. Juospirmà kartà devintokai padaro nesulaukæ 11 metø (10,75 ir 10,95 metø). To-liau pradedami vartoti lengvi alkoholiniai gërimai (alus, vynas), padaromi smur-tiniai paþeidimai (ginklo neðiojimas, kûno suþalojimas), vëliausiai pradedamidaryti nusikaltimai, susijæ su narkotikais (narkotikø platinimas), bei sunkiø nar-kotikø (pavyzdþiui, LSD) vartojimas.

13 lentelë.

Vidutinis septintokø ir devintokø delinkventinio elgesio pradþios amþius

Nusikalstama veika 7 klasë 9 klasë

Vagystë ið parduotuvës ar prekybos centro 9,76 10,95

Piniginës, krepðio ar rankinës vagystë ið þmogaus 10,33 10,75

Vagystë ásilauþiant á patalpas 12,50 13,80

Dviraèio vagystë 13,00 14,33

Automobilio vagystë 13,00 14,50

Vagystë ið arba nuo automobilio 12,50 11,86

Vandalizmas 11,51 12,70

Ginklo neðiojimas 11,35 12,83

Plëðimas 11,50 15,00

Grupinës muðtynës 11,71 13,55

Kûno suþalojimas 12,18 13,20

Narkotikø platinimas 12,20 14,83

Alaus/vyno vartojimas 10,50 11,56

Spiritiniø alkoholiniø gërimø vartojimus 11,18 12,86

Haðiðo vartojimas 11,59 14,19

Ecstacy vartojimas 12,67 13,57

LSD vartojimas 12,00 14,83

90

Straipsniai

Delinkventinio elgesio pradþios seka septintokø ir devintokø atvejais pana-ði. Ið pradþiø lengvesni paþeidimai: nesunkios vagystës, tada vandalizmas, smur-tiniai nusikaltimai; sunkios vagystës paprastai pradedamos vëlesniame amþiuje,o nusikaltimai, susijæ su narkotikais, ir sunkiø narkotikø vartojimas bûdingasvyriausiø paaugliø elgesiui. Tokia tipinë moksleiviø delinkventinio elgesio pra-dþios seka leidþia daryti prielaidà, jog narkotikai moksleiviams nëra „kelias“ ákitus teisës paþeidimus. Panaðiau, jog narkotikø vartojimas yra pasekmë, o neásitraukimo á delinkventiná elgesá prieþastis. Svarbu paminëti, kad devintokaiatsakë pradëjæ daryti teisës paþeidimus vëliau negu septintokai. Jaunesni moks-leiviai linkæ nurodyti maþesná delinkventinio elgesio pradþios amþiø negu jánurodo vyresni moksleiviai. Tai, matyt, lemia psichologijoje ir kituose kognity-viniuose moksluose iðskiriami ávairûs atminties efektai, pavyzdþiui, kai tam tik-ri ávykiai iðdëliojami chronologiðkai seniau negu jie ið tikrøjø ávyko.18

Lytis ir delinkventinis elgesys

Tiriant moksleiviø delinkventiná elgesá lyties atþvilgiu, á akis krenta dide-lë priklausomybë tarp tokio elgesio ir aptariamo socialinio-demografinio ro-diklio. Merginø delinkventinis elgesys yra gerokai maþiau paplitæs negu vai-kinø daromi teisës paþeidimai. Tyrimo metu 77,6 proc. merginø ir 61,3 proc.vaikinø atsakë në karto nepadaræ tyrimo klausimyne iðvardytø teisës paþeidi-mø. Vaikinai dominuoja vertinant ne tik bendrus delinkventinio elgesio skai-èius, bet ir pagal atskiras teisës paþeidimø rûðis (þr. 14 lentelæ). Pabrëþtina,jog tiek merginø, tiek vaikinø delinkventinio elgesio struktûroje didþiausiàdalá uþima smurtiniai teisës paþeidimai, tradiciðkai vadinami „vyriðkais“ tei-sës paþeidimais. Kas treèias vaikinas yra padaræs bent vienà smurtiná paþeidi-mà per savo gyvenimà (30,5 proc.) ir net kas penktas – per praëjusius metus(20,3 proc.). Merginø smurtinis elgesys pasireiðkë maþdaug dukart reèiau(atitinkamai 17,1 proc. ir 9,6 proc.). Panaðios proporcijos ir tarp vaikinøbei merginø, padariusiø turtines nusikalstamas veikas – vagystes bei vagystesið parduotuviø ar prekybos centrø.

Didþiausi skirtumai tarp merginø ir vaikinø tyrimo metu iðryðkëjo kom-piuteriniø nusikalstamø veikø srityje: 8,4 proc. vaikinø ir tik 1,1 proc. mergi-

18 Levine, Linda J., Pizarro, David A (2004). Emotion and memory research: A grumpy overview.Social Cognition 22:5, 530–554.

91


Merginos Vaikinai

N % N % N % N %

Visi 254 22,4* 149 13,2* 390 38,7* 243 24,5*

Vagystës 20 1,8* 5 0,4* 34 3,4* 13 1,3*

Vagystës ið parduotuviø 65 5,7* 18 1,6 136 13,3* 23 2,3

Smurtiniai nusikaltimai 194 17,1* 109 9,6* 309 30,5* 204 20,3*

Vandalizmas 70 6,2* 44 3,9 96 9,4* 51 5,0

Narkotikø platinimas 13 1,1 8 0,7 22 2,2 11 1,1


Per visà gyvenimà Per paskutiniusmetus

Per visà gyvenimà Per paskutiniusmetus

nø atsakë, jog jis/ji yra kada nors naudodamasis (-i) kompiuteriu „parsisiuntæs(-usi)“ muzikos ar filmø arba „hakinæs (-usi)“ (ásibrovæs (-usi) á duomenø bazæ).Tai lemia didesnis vaikinø polinkis ir domëjimasis kompiuteriais, informacinë-mis technologijomis, techninëmis galimybëmis bei naujovëmis, kurios ir suda-ro galimybes padaryti daugiau tokiø nusikalstamø veikø. Pagal ISRD-2 tyrimorezultatus tik ði nusikalstama veika ið visø tirtø ir galëtø bûti pavadinta tipinevaikinø, o ne merginø nusikalstama veika.

14 lentelë.

Delinkventinis elgesys pagal lytá per visà gyvenimà ir per paskutinius metus

19 Pagal Informatikos ir ryðiø departamento duomenis apie átariamø (kaltinamø) nepilnameèiø nu-sikalstamumà Lietuvos Respublikoje (Forma 30N-SAV). Nusikalstamumo prevencijos Lietuvojecentras: http://www.nplc.lt/stat/atas/ird/f30n/2007/f30n200712.htm

Pagal tyrimo rezultatus, iðlieka atotrûkis tarp merginø ir vaikinø, pada-riusiø bent vienà nusikalstamà veikà, skaièiaus. Socialinës kontrolës teorija iðdalies paaiðkina toká atotrûká tarp vaikinø ir merginø nusikalstamumo: socia-linë kontrolë merginø atþvilgiu yra stipresnë ir grieþtesnë, ypaè maþesniuosemiesteliuose, kur merginø, padariusiø nusikalstamø veikø, skaièius nedidelis.Taèiau svarbu paminëti ir tai, jog minëtas atotrûkis tarp merginø ir vaikinø,padariusiø nusikalstamà veikà, skaièiaus tikrovëje nëra toks didelis, koks ga-lëtø atrodyti ið oficialiosios baudþiamosios statistikos. Pagal tyrimo duome-nis, ið visø moksleiviø, paþymëjusiø, kad kada nors gyvenime yra padaræ nu-sikalstamà veikà, 39,4 proc. sudaro merginos. Pagal oficialià baudþiamàjàstatistikà, 2006 m. nepilnametës merginos sudarë 6,3 proc., o 2007 m. –7,4 proc. visø nusikaltusiø nepilnameèiø asmenø.19 Ðis skirtumas galëtø bûti

92

Straipsniai

aiðkinamas atlaidesniu visuomenës poþiûriu á merginas: daugiau yra linksta-ma uþmirðti, atleisti ir nepraneðti policijai apie merginø blogà elgesá. Be to,baudþiamosios statistikos duomenys paprastai atspindi tik kur kas sunkesniuspaþeidimus negu praneðimo apie save metodu atlikti tyrimai. Kadangi mergi-nø delinkventinë veikla labiau susijusi su nesunkiø teisës paþeidimø padary-mu, tai padeda paaiðkinti, kodël jos þymiai reèiau patenka á baudþiamosiosstatistikos akiratá negu vaikinai.

Gyvenamoji vieta ir delinkventinis elgesys

Visose tirtose vietovëse moksleiviø delinkventinio elgesio paplitimas yrapanaðus; vos 3 procentais jis maþesnis maþuose miesteliuose (þr. 15 lentelæ).Visuose miestuose ir miesteliuose delinkventinio elgesio struktûroje didþiausiàdalá uþima smurtinës nusikalstamos veikos; jø padaroma gerokai daugiau negukurios nors kitos rûðies nusikalstamø veikø. Smurtiniø nusikalstamø veikø di-dþiuosiuose miestuose ðiek tiek daugiau negu maþuose miesteliuose, o daugiau-sia – Ðiauliuose: per paskutinius metus 17,1 proc. ðiaulieèiø moksleiviø atsakëpadaræ tokio pobûdþio teisës paþeidimà. Kaip Ðiauliø specifikà bûtø galima ið-skirti ir vandalizmo paplitimà ðiame mieste. Vertinant moksleiviø viso gyveni-mo patirtá, ðiaulieèiai iðskirtinai daug kartø (10,9 proc.), lyginant su kitø mies-tø ir miesteliø moksleiviais, atsakë, jog yra nors kartà padaræ ðá teisës paþeidimà.Tokia pati tendencija, susijusi su vandalizmu, matoma ir tyrimo duomenyseapie paskutiniø metø ávykius.

15 lentelë.

Delinkventinis elgesys pagal gyvenamàjà vietà per visà gyvenimà ir per paskutinius metus

Didelis miestas Vidutinio dydþio miestas Maþi miesteliai

N % N % N % N % N % N %

Visi 225 31,2 130 18,2 212 31,1 141 20,9 208 28,1 122 16,7

Vagystës 16 2,2 6 0,8 15 2,2 4 0,6 23 3,1 8 1,1

Vagystës ið parduotuviø 60 8,3 11 1,5 68 9,9 15 2,2 73 9,8 15 2,0

Smurtiniai nusikaltimai 186 25,7 106 14,7* 161 23,5 116 17,1* 157 21,1 92 12,4*

Vandalizmas 43 5,9* 25 3,4* 75 10,9* 42 6,1* 48 6,4* 28 3,8*

Narkotikø platinimas 10 1,4 4 0,6 16 2,3 9 1,3 9 1,2 6 0,8


Per visàgyvenimà

Perpaskutinius

metus

Per visàgyvenimà

Perpaskutinius

metus

Per visàgyvenimà

Perpaskutinius

metus

93


Socialiniai – demografiniai veiksniai ir viktimizacija

Analizuojant tirtø moksleiviø viktimizacijà pagal socialinius-demografiniusveiksnius, á akis krinta, jog merginø ir vaikinø bendro viktimizacijos lygio skir-tumas yra nedidelis (þr. 16 lentelæ). Moksleiviø pateikti atsakymai rodo, jogvaikinai kur kas daþniau negu merginos nukenèia nuo kûno suþalojimø ir plë-ðimø, t. y. nuo rimtesniø ir sunkesniø ið tyrime nagrinëtø paþeidimø. Mergi-nos daþniau negu vaikinai tampa patyèiø aukomis. Bendrai paëmus, vis dëltopatyèios yra veika, nuo kurios daugiausia nukenèia tiek vaikinai, tiek merginos.

Pabrëþtina, jog ið visø moksleiviø, kurie paþymëjo, kad nors kartà per pas-kutinius metus nukentëjo nuo plëðimo, kûno suþalojimo, vagystës ar patyèiø,merginos sudaro 50,97 proc., vaikinai – 49,03 proc. Oficialiojoje baudþia-mojoje statistikoje vaikinai sudaro didþiàjà dalá nukentëjusiøjø nuo nusikalsta-mø veikø: 2006 m. – 64,9 proc., 2007 m. – 65,2 proc.20

16 lentelë.

Viktimizacija per paskutinius metus pagal lytá, amþiø ir gyvenamàjà vietà

N % N % N % N % N %

Pagal lytá:

merginos 314 28,3 35 3,1* 22 1,9* 141 12,5 195 17,5

vaikinai 302 30,2 108 10,6* 41 4,0* 123 12,2 151 14,9

Pagal amþiø:

7 klasë 221 33,2* 49 7,1 10 1,4* 91 13,4* 133 19,7*

8 klasë 224 31,7* 49 6,8 28 3,9* 99 13,9* 126 17,6*

9 klasë 171 23,2* 45 6,0 25 3,3* 74 9,9* 87 11,8*

Pagalgyvenamàjà vietà:

Vilnius 261 36,2* 67 9,2* 23 3,2 127 17,6* 161 18,1*

Ðiauliai 189 28,7* 44 6,4* 26 3,8 75 11,1* 97 13,2*

Maþi miesteliai 166 22,8* 32 4,3* 14 1,9 62 8,3* 118 17,6*


Bendraviktimizacija

Atskirø rûðiø viktimizacija

Plëðimas Kûnosuþalojimas

Vagystë Patyèios

20 Pagal Informatikos ir ryðiø departamento duomenis apie nukentëjusius vaikus (iki 18 metø) Lie-tuvos Respublikoje (Forma 50N-SAV). Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras: http://www.nplc.lt/stat/atas/ird/f50n/2007/f50n200712.htm

94

Straipsniai

Lyginant skirtingø klasiø (amþiaus) moksleiviø viktimizacijos lygá, matyti,jog jis maþëja sulig kiekviena vyresne klase: septintokai nukenèia daugiausia(33,2 proc.), aðtuntokai maþiau (31,7 proc.) ir devintokai maþiausiai(23,2 proc.). Itin ryðkus skirtumas tarp devintokø ir kitø klasiø moksleiviø,nukentëjusiø dël patyèiø ir vagysèiø. Tuo tarpu kûno suþalojimai bûdingesnivyresniems moksleiviams, todël septintokai per paskutinius metus jø patyrëpalyginti nedaug (1,4 proc.). Bûtø galima daryti prielaidà, jog jaunesni moks-leiviai nukenèia nuo lengvesniø paþeidimø, taèiau daþniau, nes jie tampa ne tikbendraamþiø, bet ir vyresniø klasiø moksleiviø padarytø paþeidimø aukomis.Tuo tarpu vyresnëliai patys daugiau dalyvauja padarant sunkesnius paþeidimus(pavyzdþiui, smurtines nusikalstamas veikas), taip pat patys nuo sunkesniø pa-þeidimø ir nukenèia (pavyzdþiui, kûno suþalojimai).

Visø klasiø moksleiviai labiausiai nukentëjo nuo patyèiø; septintokai atsa-kë, jog beveik kas penktas per paskutinius metus patyrë patyèias.

Þenklûs viktimizacijos skirtumai matomi skirtingose tirtose vietovëse. Ma-þuose miesteliuose viktimizacijos lygis yra maþiausias: Vilniuje per paskutiniusmetus nuo aptariamø veikø nukentëjo 36,2 proc. moksleiviø, maþuose mieste-liuose – 22,8 proc. Analizuojant pagal atskiras nusikalstamas veikas, viktimiza-cija nuo kiekvienos ið jø maþuose miesteliuose skiriasi dukart lyginant su di-dþiausià nuo tos veikos viktimizacijà turinèiu didmiesèiu (Vilniumi arbaÐiauliais). Vien tik nuo patyèiø maþuose miesteliuose nukentëjusiø moksleiviøskaièius nenusileidþia didesniø miestø moksleiviø patiriamai viktimizacijai. Vi-sose vietovëse daugiausiai moksleiviø nukentëjo nuo patyèiø (13,2–18,1 proc.).Vilniuje ir Ðiauliuose atkreiptinas dëmesys á nukentëjusiø nuo vagysèiø moks-leiviø skaièiø (atitinkamai 17,6 ir 11,1 proc.) – jis nedaug maþesnis uþ patyèiaspatyrusiø moksleiviø skaièius, tuo tarpu maþuose miesteliuose ðis skaièius yrakur kas maþesnis (8,3 proc.). Toks skirtumas nukentëjusiø nuo vagysèiø moks-leiviø skaièiaus, ypaè lyginant Vilniaus ir maþø miesteliø respondentø atsaky-mus, manytume, iðryðkëja dël þymaus galimybiø (pavyzdþiui, sostinës prekyboscentrø, parduotuviø, automobiliø ir t. t. kur kas didesnio skaièiaus) ir ben-druomenës socialinës kontrolës lygmens skirtumo.

Nuostatø smurto atþvilgiu ir savikontrolësátaka delinkventinio elgesio ir viktimizacijos rodikliams

Moksleiviams buvo pateikti klausimai, sudaryti ið tam tikrø teiginiø gru-piø, kuriø pagrindu buvo sukonstruotos skalës, matuojanèios respondentø nuo-

95


statas smurto atþvilgiu bei savikontrolës lygá. Moksleiviai prie kiekvieno teigi-nio turëjo galimybæ pasirinkti vienà ið keturiø atsakymø: visiðkai sutinku, iðdalies sutinku, ið dalies nesutinku arba visiðkai nesutinku su teiginiu. Remiantisjø atsakymais, kiekvienam respondentui buvo priskirta tam tikra atitinkamosskalës pozicija. Sudarytø skaliø patikimumas buvo patikrintas naudojant Kron-bacho alfa kriterijø, kuris tiek klausimo apie nuostatas smurto atþvilgiu(= 0,708), tiek klausimo apie savikontrolæ (= 0,812) atveju rodo didelá patiki-mumà.21 Naudojant Mann-Whitney testà22 buvo tikrinama hipotezë apie nuo-statø smurto atþvilgiu ir savikontrolës ryðá su tirtø nusikalstamø veikø, padary-tø per visà gyvenimà, bei viktimizacijos per paskutinius 12 mënesiø paplitimorodikliais. Savikontrolës atveju tokiø ryðiø egzistavimas statistiðkai pasitvirtino(patikimumo lygmuo p < 0,01). Moksleiviai, pasiþymëjæ maþesniu savikon-trolës lygiu, taip pat pasiþymëjo ir didesniais nusikalstamo elgesio bei viktimi-zacijos paplitimo rodikliais. Nuostatø smurto atþvilgiu atveju rezultatai kiekkitokie. Moksleiviai, pasiþymëjæ labiau teigiama nuostata smurto naudojimoatþvilgiu, taip pat pasiþymëjo ir didesniu delinkventinio elgesio paplitimu(p< 0,01), taèiau su viktimizacijos rodikliais jokio ryðio nustatyta nebuvo.

17 lentelëje parodyti skirtumai tarp moksleiviø, padariusiø ir nepadariusiøtam tikras nusikalstamas veikas arba nukentëjusiø ir nenukentëjusiø nuo nusi-kalstamø veikø (viktimizacija), atsakymø á teiginius apie jø nuostatas smurtoatþvilgiu. Ðioje lentelëje atsispindi moksleiviø, kurie padarë atitinkamà nusi-kalstamà veikà (pavyzdþiui, vagystæ) ir paþymëjo prie atitinkamo teiginio atsa-kymà „visiðkai sutinku“ arba „ið dalies sutinku“, procentinë dalis nuo visø tànusikalstamà veikà (pavyzdþiui, vagystæ) padariusiø moksleiviø. Greta stulpely-je pavaizduoti moksleiviø, nepadariusiø atitinkamos nusikalstamos veikos irpaþymëjusiø prie atitinkamo teiginio atsakymà „visiðkai sutinku“ arba „ið daliessutinku“, procentinë dalis nuo visø tos nusikalstamos veikos (pavyzdþiui, va-gystës) nepadariusiø moksleiviø. Tokiu bûdu lentelëje iðryðkëja nuostatø smur-to atþvilgiu skirtumai tarp atitinkamà veikà padariusiø ir nepadariusiø mokslei-viø. Analogiðkai duomenys iðdëstyti ir lentelës stulpelyje „Viktimizacija“, siejantmoksleiviø smurto toleravimà su jø viktimizacijos patirtimi.

21 Kronbacho alfa – plaèiai naudojamas kriterijus, rodantis kiek gerai tam tikras kintamøjø rinkinysmatuoja vienà ir tà patá teoriná konstruktà. Skalë laikoma patikima, kai Kronbacho alfa > 0,6.22 Plaèiau apie Mann-Whitney-Wilcoxon rangø sumø kriterijø nepriklausomoms imtims ir jo taiky-mà þr. Èekanavièius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. II. Vilnius: TEV, 2002, p. 20.

96

Straipsniai

Ið 17 lentelëje pateiktø duomenø akivaizdu, jog moksleiviø, kurie turi delink-ventinio elgesio patirtá, atsakymø skaièius visose skiltyse ir eilutëse (iðskyrusvagystes padariusiø moksleiviø atsakymai á teiginá „jeigu mane kas nors uþpuls,að jam/jai suduosiu atgal“) gerokai lenkia moksleiviø, nepadariusiø atitinkamønusikalstamø veikø, atsakymø skaièius. Tai reiðkia, jog moksleiviai, padaræ ati-tinkamas nusikalstamas veikas, labiau toleruoja smurtà negu tø veikø nepadaræmoksleiviai.

Moksleiviø, padariusiø atitinkamas veikas ir jø nepadariusiøjø, poþiûrisartimiausias á teiginá „jeigu mane kas nors uþpuls, að jam/jai suduosiu atgal“.Abiejø grupiø moksleiviø atsakymai rodo labai aukðtà pritarimo ðiam teiginiuirodiklá – 82–96,3 proc. moksleiviø toleruoja smurtà savigynos atvejais. Smur-tas kaip vaikinø identiteto formavimosi dalis priimtinas taip pat daugumai moks-leiviø – tiek padariusiø, tiek nepadariusiø nusikalstamø veikø (55,5–73,3 proc.).Labiausiai smurto toleravimas tarp grupiø iðsiskiria lyginant teiginiø „ðiek tieksmurto yra smagu“ ir „be smurto viskas bûtø daug nuobodþiau“ vertinimus.Padariusieji tam tikras nusikalstamas veikas 2–3 kartus daþniau pritarë ðiemsteiginiams.

17 lentelë.

Nuostatos smurto atþvilgiu ir delinkventinis elgesys bei viktimizacija, proc.

1. Ðiek tiek smurtoyra smagu

2. Kai kuriems þmonëmsreikia panaudoti jëgà,kad jie bûtø gerbiami

3. Jeigu mane kas norsuþpuls, að jam/jaisuduosiu atgal

4. Be smurto viskasbûtø daug nuobodþiau

5. Visiðkai normalu, kadvaikinai nori saveiðbandyti fizinësekovose su kitais

taip ne taip ne taip ne taip ne taip ne

33,1 11,7 42,3 17,4 34,9 12,9 37,2 16,7 19,3 18,0

47,3 28,0 63,5 32,8 48,0 29,3 52,1 32,2 34,9 33,7

91,2 82,0 84,6 84,8 90,7 83,0 96,3 83,8 84,8 83,1

32,9 15,5 52,2 19,9 33,4 16,8 38,2 19,3 21,4 20,4

70,7 55,5 70,6 59,6 71,2 56,5 73,3 58,9 61,0 59,2

Visinusikaltimai

Vagystës Smurtiniainusikaltimai

Vandalizmas Viktimizacija

x2 testas, visoje lentelëje p < 0,05

97


Duomenø analizë parodë, jog didþiausi skirtumai tarp tiriamø moksleiviøgrupiø buvo ne analizuojant smurtinius nusikaltimus ir vandalizmà („smurtasprieð objektà“) padariusiø/nepadariusiø moksleiviø nuostatas smurto atþvilgiu,bet vagysèiø padariusiø ir nepadariusiø respondentø atveju.

Analizuojant moksleiviø nuostatas smurto atþvilgiu ir jø viktimizacijos ry-ðá, paþymëtina, jog ðiuo atveju skirtumai tarp nukentëjusiø nuo nusikalstamøveikø ir nenukentëjusiø moksleiviø smurto toleravimo skirtumai nëra þenklûs.

18 lentelë.

Savikontrolë ir delinkventinis elgesys bei viktimizacija, proc.


73,4 54,6 86,2 59,5 72,1 56,7 80,3 58,6 65,9 58,2

59,1 34,2 64,0 40,8 59,8 35,9 66,7 39,5 42,3 41,6

74,2 68,5 73,1 70,2 74,1 69,0 80,0 69,3 71,9 69,9

86,1 68,1 94,1 72,9 86,9 69,4 90,9 72,0 75,0 72,2

74,2 53,7 90,0 59,0 74,1 55,3 86,6 57,4 59,3 59,4

59,0 34,5 82,4 40,6 62,3 35,4 67,0 39,7 42,5 41,5

39,7 32,5 56,9 34,0 40,2 32,9 40,5 34,1 36,5 34,4

55,4 42,9 69,2 45,8 56,0 43,7 60,0 45,3 50,2 45,1

1. Að daþnaielgiuosi neapgalvojæssavo veiksmø

2. Að daþnai darau tai,kas man teikiamalonumà èia ir dabar,netgi kai kuriø tolimøtikslø sàskaita

3. Man labiau rûpi tai, kasmanæs laukia artimiau-siu metu negu tai, kasatsitiks po ilgo laiko

4. Retkarèiais man patinkasave iðbandyti ðiek tiekrizikingoje veikloje

5. Kartais að galiusurizikuoti vien dël to,kad rizikuoti yra smagu

6. Jaudulys ir nuotykiaiman yra svarbiau negusaugumas

7. Pirmiausia að stengiuosiþiûrëti savæs, netgijei tai apsunkina kitusþmones

8. Jeigu tai, kà að darau,nepatinka þmonëms, taijø problema, ne mano

Visinusikaltimai



98

Straipsniai

18 lentelëje matyti, kaip padaræ ir nepadaræ atitinkamø nusikalstamø veikørespondentai bei nukentëjæ ir nenukentëjæ nuo nusikalstamø veikø respondentaiatsakë á teiginius apie savikontrolæ. Ði lentelë buvo sudaryta vadovaujantis tokio-mis paèiomis taisyklëmis, kaip ir ankstesnë lentelë apie nuostatas smurto atþvilgiu.Joje atsispindi moksleiviø delinkventinio elgesio per visà gyvenimà ir viktimizaci-jos per paskutinius 12 mënesiø ryðys su jø atsakymais á teiginius apie savikontrolæ.

Kaip ir nuostatø smurto atveju, savikontrolë yra reikðmingas veiksnys de-linkventiniam elgesiui. Ið 15 lentelëje pateiktø duomenø matyti, jog mokslei-viø, padariusiø nusikalstamø veikø, savo savikontrolës vertinimas labai skiriasinuo tokiø veikø nepadariusiø moksleiviø vertinimo. Nusikalstamas veikas pa-daræ moksleiviai yra labiau linkæ á spontaniðkumà („Að daþnai elgiuosi neapgal-vojæs savo veiksmø“), gyvenimà ðia diena („Að daþnai darau tai, kas man teikiamalonumà èia ir dabar, netgi kai kuriø tolimø tikslø sàskaita“), rizikingumà(„jaudulys ir nuotykiai man yra svarbiau negu saugumas“) ir egocentrizmà („Aðpasistengsiu gauti tai, ko noriu, netgi jei þinosiu, kad kitiems tai sukels proble-mø“), jie lengvai praranda savitvardà („Að lengvai prarandu savitvardà“). Visønusikalstamø veikø atveju moksleiviø savikontrolës vertinimas skiriasi daug-maþ vienodai, sudëtinga iðskirti vienà nusikalstamø veikø rûðá, kurià padariusiømoksleiviø savikontrolës vertinimas bûtø iðskirtinai kitoks.

9. Að pasistengsiu gautitai, ko noriu, netgi jeiþinosiu, kad kitiems taisukels problemø

10. Að lengvaiprarandu savitvardà

11. Kai að esu tikrai piktas,kitiems þmonëmsgeriau laikytis atokiaunuo manæs

12. Kai að rimtai nesutariusu kuo nors, mandaþniausiai bûna sunkukalbëti apie tai ramiaiir nesusijaudinus

Visinusikaltimai




39,6 21,0 53,8 25,4 38,7 22,3 41,4 25,0 28,5 26,2

42,3 24,7 51,9 29,3 43,3 26,0 49,7 28,2 33,3 28,6

49,0 36,7 60,8 39,8 50,7 37,4 54,9 39,0 46,2 38,5

63,6 54,4 69,2 56,8 63,4 55,2 69,3 56,3 64,0 54,0

x2 testas, visoje lentelëje p < 0,05

99


Kaip ir nuostatø smurto atþvilgiu, taip ir savikontrolës vertinimas tarp moks-leiviø, nukentëjusiø ir nenukentëjusiø nuo nusikalstamø veikø, skiriasi labainedaug. Taèiau reikëtø akcentuoti, jog vis dëlto nukentëjusiø nuo nusikalsta-mø veikø moksleiviø pritarianèiø teiginiams atsakymø procentinë dalis yra di-desnë ties visais teiginiais apie savikontrolæ (iðskyrus ties teiginiu „Kartais aðgaliu surizikuoti vien dël to, kad rizikuoti yra smagu“, bet dël ðio teiginio nu-kentëjusiø ir nenukentëjusiø nuo nusikalstamø veikø moksleiviø savikontrolësvertinimo skirtumas minimalus). Tai rodo, jog nukentëjusiø nuo nusikalstamøveikø moksleiviø savikontrolë yra silpnesnë.

Kiti delinkvencijos ir probleminio elgesio veiksniai

Á ISRD-2 tyrimo klausimynà buvo átraukti ir tam tikri klausimai, skirti atskleis-ti ar patikrinti jaunuoliø delinkventinio elgesio dësningumus ið socialinës kontro-lës teorijos perspektyvos. Kaip parodë ankstesniø tyrimø kitose ðalyse patirtis,23

tokie veiksniai kaip santykiai su tëvais, tëvø kontrolë, poþiûris á mokyklà ir pasie-kimai joje, laisvalaikio leidimo bûdai, priklausymas bendraamþiø grupei yra glau-dþiai susijæ su jaunuoliø probleminiu elgesiu ir delinkvencija. Ar galime teigti, jogpanaðûs dësningumai bûdingi ir Lietuvai? Ðiame skyriuje pateiksime kai kuriuossvarbesnius ISRD-2 tyrimo Lietuvoje rezultatus, leidþianèius atsakyti á iðkeltà klau-simà ir formuluoti atitinkamas iðvadas. Ðioje analizëje apsiribosime bendrais visogyvenimo ir paskutiniø metø delinkventinio elgesio paplitimo rodikliais.

Santykis su tëvais ir ðeimos kontrolë

Ðeimos, kaip svarbiausio socializacijos veiksnio, vaidmuo ir svarba pirmi-nës socializacijos procese yra visuotinai pripaþinta ir sunkiai gali bûti pervertin-ta. Bûtent ðeimoje vaikas mokosi kalbos ir pamatiniø elgesio modeliø, sudaran-èiø tolesnio mokymosi pagrindà, èia prasideda jo asmenybës formavimasis irvertybiniø nuostatø interiorizacija. Sutrikimai ðioje socializacijos fazëje gali lemtinepageidaujamus efektus, besitæsianèius visà tolimesná þmogaus gyvenimà.

Mûsø tyrime kalbant apie ðeimos átakà delinkventiniam ar probleminiamvaikø elgesiui, visø pirma turimi galvoje tokie veiksniai, kaip vaiko santykiai sutëvais bei tëvø prieþiûra ir kontrolë. Ryðiø su tëvais kokybë gali bûti laikoma

23 Junger-Tas J., Marshall I.H., Ribeaud D. Delinquency in an international perspective : the inter-national self-reported delinquency study (ISRD). Monsey, NY : Criminal Justice Press; The Ha-gue/The Netherlands: Kugler Publications, 2003.

100

Straipsniai

netiesioginës ðeimos kontrolës indikatoriumi, rodanèiu bendrà ðeimos emocináklimatà bei tai, kaip sëkmingai vyksta tëvø vertybiø ir normø perdavimas. Ty-rimo klausimyne vaikø santykiai su tëvais buvo operacionalizuoti klausimaisapie tai, kaip vaikas sutaria su savo tëvu ir motina. Tiesioginei kontrolei pama-tuoti panaudoti klausimai apie tai, ar tëvai þino, su kuo jø vaikai leidþia laikàiðëjæ ið namø ir ar jie paprastai pasako, kuriuo laiku vaikai turëtø gráþti. Klausi-mà apie tai, ar vaikai klauso tëvø nurodymø ir gráþta nurodytu laiku, galimalaikyti tam tikru ðios tiesioginës tëvø kontrolës efektyvumo indikatoriumi. 19lentelës duomenys rodo, kaip ðie veiksniai susijæ su viso gyvenimo bei paskuti-niøjø metø delinkventinio elgesio paplitimu.

19 lentelë.

Delinkventinis elgesys ir kai kurie su ðeima susijæ kintamieji

Duomenys rodo, kad respondentø, nelabai gerai ar visai nesutarianèiø susavo tëvais, dalis tiriamoje imtyje nëra didelë (7,4 proc. su tëvu ir 3,6 proc.

Per visà gyvenimà Per paskutinius metus

N % N %

Santykiai su tëvu

Geri / pakankamai geri 1759 31,5** 1733 19,4*

Nelabai geri / blogi 139 42,4** 138 26,8*

Santykiai su motina

Geri / pakankamai geri 2016 31,1** 1990 19,1*

Nelabai geri / blogi 75 46,7** 73 28,8*

Tëvai þinosu kuo leidi laisvalaiká

Retai / niekada 116 62,9** 112 46,4**

Kartais 943 38,9** 927 23,9**

Visada 1029 21,9** 1020 12,6**

Tëvai pasako kada gráþti

Ne 241 40,7** 239 25,5*

Taip 1670 31,8** 1645 19,9*

Gráþtu tëvø nurodytu laiku

Retai / niekada 53 64,2** 51 45,1**

Kartais 829 40,2** 814 25,8**

Visada 804 20,6** 796 11,7**

x2 testas, *p < 0,05; **p < 0,01

101


su motina). Nepaisant to, statistinë analizë atskleidþia reikðmingà ðios grupësskirtumà nuo likusiø respondentø kalbant tiek apie viso gyvenimo, tiek irapie paskutiniø metø delinkventinio elgesio paplitimà. Vaikai, kuriø santy-kiai su tëvais nëra geri atitinkamai pasiþymi didesniu delinkvencijos papliti-mo lygiu. Analogiðki rezultatai matomi ir tiesioginës ðeimos kontrolës di-mensijoje. Tarp respondentø, kuriø tëvai neþino su kuo jie leidþia laikà iðëjæið namø, delinkventinio elgesio paplitimas yra gerokai didesnis, negu kitosegrupëse. Delinkventinis elgesys taip pat labiau bûdingas tiems, kuriems ne-nurodomas laikas, kada jie privalo gráþti namo, ir tiems, kurie tokiø tëvønurodymø nelinkæ vykdyti.

Taigi santykiai su tëvais ir ðeimos kontrolë daro þenklià átakà delinkventi-niam jaunuoliø elgesiui. Galima matyti, kad mûsø tyrimo imtyje, kurioje do-minuoja 13–15 metø vaikai, ðeimos kontrolë atrodo beesanti pakankamai stip-ri. Vis dëlto egzistuoja vaikø, patirianèiø silpnesnæ ðeimos kontrolæ dalis, kuri,nors santykinai ir nëra didelë, aiðkiai skiriasi nuo likusiø respondentø delink-ventinio elgesio paplitimo lygiu.

Santykis su mokykla ir mokymosi pasiekimai

Vëlesniais vaikystës bei brendimo metais vyksta antrinës socializacijos pro-cesai, kada dalá atsakomybës ið ðeimos perima kiti socializacijos veiksniai. Vie-nas ið jø – mokykla, kuri taip pat gali turëti didelës átakos vaikø elgesiui. Mûsøtyrime buvo panaudota keletas kintamøjø, skirtø nustatyti, koks yra vaikø san-tykis su mokykla bei koks jø pasiekimø mokykloje lygis. Respondentai buvoklausiami, ar jiems patinka jø mokykla, ar jie ilgëtøsi savo mokyklos, jei tektøpersikelti kitur, kaip jiems sekasi mokslai palyginti su kitais klasës mokiniais beiar jie kada nors buvo likæ antriems metams toje paèioje klasëje. 20 lentelësduomenys rodo, kaip mokyklos kintamieji yra susijæ su viso gyvenimo bei pas-kutiniøjø metø delinkventinio elgesio paplitimu.

Ið pateiktø duomenø galima matyti, kad jeigu vaikai nemëgsta mokyklos,jeigu jø pasiekimø lygis yra þemesnis ar jeigu jiems teko likti antrus metus tojepaèioje klasëje, tai jiems bûdingas didesnis delinkventinio elgesio paplitimo ly-gis. Papildoma analizë parodë, kad ðie dësningumai aiðkiau pasireiðkia kalbantapie smurtinio pobûdþio delinkventiná elgesá, ypaè jeigu nagrinësime paskuti-niøjø metø paplitimà. Taip pat galima pabrëþti, kad nesëkmës mokykloje yraglaudþiai susijusios ir su kitais probleminio elgesio pasireiðkimais, tokiais kaippamokø praleidinëjimas ir narkotikø vartojimas.

102

Straipsniai

20 lentelë:

Delinkventinis elgesys ir kai kurie su mokykla susijæ kintamieji


N % N %

Patinka mokykla

Visiðkai nepatinka 292 44,9** 287 32,8**

Nelabai patinka 757 34,3** 747 20,9**

Pakankamai patinka 877 26,8** 867 15,7**

Labai patinka 179 23,5** 175 11,4**

Ilgëèiausi mokyklos

Visiðkai / ið dalies nesutinku 348 36,8* 342 24,6*

Visiðkai / ið dalies sutinku 1751 30,9* 1729 18,6*

Buvo likæs antriems metams

Niekada 2071 31,5* 2046 19,2**

Vienà ar daugiau kartø 42 47,6* 38 36,8**

Mokymosi pasiekimø lygis

Þemiau vidutinio 263 43,7** 256 26,2**

Vidutinis 1348 29,7** 1331 18,0**

Geresnis nei vidutinis 495 31,3** 490 20,2**

x2 testas, *p < 0,05; **p < 0,01

Laisvalaikis ir priklausymas bendraamþiø grupei

Tai kaip ir su kuo vaikai praleidþia laisvalaiká taip pat gali bûti svarbussocialinës kontrolës veiksnys. Vaikui augant ðeimos átaka jam pamaþu silpsta,mezgasi nauji kontaktai uþ ðeimos ribø, atsiranda kiti autoritetai, didesnæ reikð-mæ ágauna naujos referentinës grupës. Paauglystës laikotarpiu ypaè svarbios pa-sidaro neformalios bendraamþiø draugø kompanijos, kuriø vertybinës nuosta-tos bei elgesio normos neretai konfrontuoja su ðeimoje ar visuomenëjedeklaruojamomis ir pripaþástamomis vertybëmis bei normomis. Kriminologaitaip pat paþymi, kad vaikø ir jaunimo nusikalstamumo struktûrai, o ypaè smur-tiniams nusikaltimams, be kita ko bûdingas didesnis grupiðkumas, lyginant subendru nusikalstamumu.

Paklausus moksleiviø apie jø laisvalaiká, net 61,1 proc. nurodë, kad dau-giausia laisvalaikio praleidþia didesnëje ar maþesnëje draugø grupëje, 32,2 proc.daugiausia laisvalaikio praleidþia ðeimoje, o 6,6 proc. laisvalaiká daþniausiai lei-dþia vieni. 81,9 proc. respondentø nurodë, kad turi tam tikrà grupæ draugø, su

103


kuriais leidþia savo laisvalaiká uþsiimdami ávairia veikla ar tiesiog bûdami kartu.64 proc. ið jø teigë, kad jie su savo draugais daug laiko praleidþia vieðose vietose,tokiose kaip parkas, gatvë, prekybos centrai ar gyvenamojo rajono apylinkës.

Moksleiviai daþniausiai priklauso miðrioms draugø grupëms, sudarytomsið vaikinø ir merginø – taip teigia 62,1 proc. respondentø. Kad grupëje yra tikvaikinai, nurodë 22,5 proc., o kad vien merginos – 15,4 proc. respondentø.

Anketoje taip pat buvo klausiama apie grupiø poþiûrá bei ásitraukimà á ne-teisëtà, prieðtaraujanèià ástatymams veiklà. 24,1 proc. moksleiviø (ið tø, kuriepriklauso kokiai nors grupei) teigë, kad neteisëta veikla jø grupei yra priimtinaar normali, o 21,3 proc. sakë, kad jø grupës nariai ið tiesø kartu daro kà norsneteisëto. Be to, 14,9 proc. manë, kad jø grupë gali bûti laikoma grupuote(angl. k. – gang).

21 lentelë rodo, kaip atsakymai á minëtus klausimus susijæ su viso gyveni-mo bei paskutiniøjø metø delinkventinio elgesio paplitimu.

21 lentelë:

Delinkventinis elgesys ir kai kurie laisvalaikio bendraamþiø grupës kintamieji


N % N %

Daugiausiailaisvalaiká leidþia

Vienas 141 36,2** 139 22,3**

Su savo ðeima 679 19,6** 673 9,2**

Su 1–3 draugais 755 32,5** 748 18,7**

Su didesne draugø grupe 540 44,8** 526 33,1**

Priklausobendraamþiø grupei

Ne 388 21,1** 386 9,6**

Taip 1725 34,2** 1698 21,8**

Grupei priimtinaneteisëta veikla

Ne 1294 28,6** 1286 17,1**

Taip 406 51,7** 389 37,3**

Grupë darokà nors neteisëto

Ne 1346 27,4** 1332 15,6**

Taip 360 58,9** 349 45,3**

104

Straipsniai


N % N %

Grupë laikomagrupuote (gang)

Ne 1464 31,4** 1447 19,6**

Taip 250 50,8** 240 35,4**

Grupës sudëtis

Vien berniukai 376 40,7** 369 23,8**

Vien mergaitës 267 15,0** 266 6,8**

Miðri grupë 1068 36,7** 1049 24,9**

x2 testas, **p < 0,01

Duomenys rodo, kad respondentai, priklausantys grupëms bei praleidþian-tys su draugais didþiàjà dalá laisvalaikio, pasiþymi didesniu delinkvencijos lygiu.Ypaè tai iðryðkëja, kai pripaþástama, jog grupei yra priimtina neteisëta veiklaarba grupës nariai kartu daro kà nors neteisëto. Tai, kad jaunuoliø, daugiausialaisvalaikio praleidþianèiø ðeimoje, delinkvencijos lygis yra þemiausias, dar kar-tà patvirtina ðeimos, kaip socialinës kontrolës subjekto, svarbà.

Kalbant apie grupës sudëtá, aiðkiai iðsiskiria vien ið merginø sudarytos gru-pës, tarp kuriø nariø delinkvencijos paplitimas yra nedidelis, tuo tarpu tiekmiðriø, tiek vien vaikinø grupiø nariai pasiþymi þymiai didesniu delinkvencijoslygiu. Galima pridurti, kad tik 12,1 proc. merginø grupiø nariø nurodë, kadjø grupei yra priimtina neteisëta veikla, ir tik 10 proc., kad jø grupës nariaikartu daro kà nors neteisëto.

Taigi priklausymas grupei bei laisvalaikio leidimas draugø kompanijoje taippat gali bûti laikomas svarbiu veiksniu, daranèiu átakà delinkventiniam elge-siui. Þinoma, negalima teigti, kad kiekviena paaugliø grupë ið karto turëtø bûtilaikoma nusikalstamu susivienijimu – didelës reikðmës èia turi ir grupës sudë-tis, ir jos veiklos pobûdis bei galbût kiti mûsø nenagrinëti veiksniai. Vis dëlto,tyrimo duomenys rodo, kad tam tikromis aplinkybëmis priklausymas grupeigali gerokai padidinti delinkventinio elgesio pasireiðkimo rizikà.

IÐVADOSMoksleiviø apklausos duomenys parodë, kad tik treèdalis (32,3 proc.) 7–

9 klasiø moksleiviø per visà savo gyvenimà ir penktadalis (20,3 proc.) per pas-kutinius metus nurodë padaræ bent vienà nusikalstamà veikà. Galima manyti,

105


kad nepilnameèiø ir jaunimo delinkventinis elgesys yra ne tiek ir ne tik am-þiaus, kiek socialinis fenomenas ir turi bûti aiðkinamas nusikalstamas veikasdaranèiø paaugliø socialiniais, ekonominiais, kultûriniais ir kitais ypatumais.

Pagal apklausos duomenis, tarp moksleiviø labiau paplitusios nesunkios nu-sikalstamos veikos: grupinës muðtynës, ginklo neðiojimas, ásibrovimas á kompiu-terines duomenø bazes („computer hacking“), vandalizmas, vagystës ið parduotu-viø. Taèiau reikëtø pripaþinti, kad visoje nusikalstamø veikø struktûroje smurtiniopobûdþio nusikalstamos veikos vis dëlto sudaro didþiausià dalá. Smurtiniai nusi-kaltimai dominuoja merginø ir vaikinø, septintokø, aðtuntokø ir devintokø, vilnie-èiø, ðiaulieèiø ir maþø miesteliø moksleiviø padaromø nusikaltimø struktûroje.

Kita vertus, kaip rodo tyrimo duomenys, Lietuvos moksleiviø tipinis pir-mas nusikaltimas jø „delinkventinëje karjeroje“ – vagystë ið parduotuvës ar pre-kybos centro bei krepðio, rankinës ar piniginës vagystë. Jà moksleiviai padarovidutiniðkai sulaukæ 9–10 metø. Vëliausiai pradedami daryti nusikaltimai, su-sijæ su narkotikais.

Kur kas didesnë dalis moksleiviø nukenèia nuo nusikalstamø veikø, negujø padaro patys (viktimizacijos lygis per paskutinius metus – 29,2 proc., nusi-kalstamø veikø paplitimo lygis per paskutinius metus – 20,3 proc.). Tai galibûti aiðkinama psichologiniais apklausos ypatumais. Pavyzdþiui, gali bûti, kadprisipaþinti nukentëjus nuo nusikaltimo daug paprasèiau negu padarius já. Ly-giai taip pat nusikaltimo aukos iðgyvenimas (skausmas, paþeminimas ir pan.)gali palikti daug gilesná pëdsakà atmintyje.

Nenustatyta ryðkiø skirtumø tarp dideliø, vidutiniø ir maþø miestø pagalbendrà delinkventinio elgesio paplitimo lygá. Skirtumai yra minimalûs, kurie galibûti paaiðkinti tyrimo paklaida ir atsitiktiniais statistiniais svyravimais. Darytinaiðvada, kad egzistuoja bendra nepilnameèiø delinkventinio elgesio socialinë terpëir ávairaus tipo gyvenvietëse nusikalstamà elgesá lemia panaðûs veiksniai.

Kita vertus, viktimizacijos rodikliai skirtingo dydþio miestuose gana þen-kliai skiriasi. Maþuose miesteliuose viktimizacijos lygis yra maþiausias, tuo tar-pu Vilniuje per paskutinius metus nukentëjusiø nuo tirtø veikø moksleiviøskaièius daugiau nei pusantro karto didesnis negu maþuose miesteliuose.

Lietuvoje yra þenklus atotrûkis tarp merginø ir vaikinø delinkventinio el-gesio paplitimo. Socialinës kontrolës teorija ið dalies paaiðkina toká atotrûkástipresne socialine kontrole merginø atþvilgiu. Vis dëlto tyrimas atskleidë, kadrealybëje atotrûkis tarp skirtingø lyèiø padaromø teisës paþeidimø skaièiaus yrakur kas maþesnis negu skelbia oficiali baudþiamoji statistika.

106

Straipsniai

Tyrimas parodë, jog moksleiviø nuostatø smurto atþvilgiu ir savikontrolësátaka jø delinkventiniam elgesiui yra akivaizdi: nusikalstamas veikas padarantysmoksleiviai kur kas tolerantiðkesni smurto naudojimui, jie labiau linkæ á ego-centriðkumà, spontaniðkumà, rizikingumà, lengviau praranda savitvardà.

Tyrimo duomenys rodo stiprø ryðá tarp amþiaus ir tokiø rizikos veiksniøkaip alkoholio bei narkotikø vartojimas. Atkreiptinas dëmesys á aukðtà alkoho-lio vartojimo lygá tarp moksleiviø apskritai. 70,4 proc. septintokø (13–14 m.amþiaus moksleiviø) yra bent kartà gyvenime gëræ alkoholio, o devintokai (15–16 m.) tai darë beveik visi (92,8 proc.).

Lyginant jaunesniø klasiø moksleivius su vyresniais, amþiui didëjant spar-èiai didëja ir alkoholio vartojimas. Per paskutiná mënesá 23,5 proc. septintokøir beveik kas antras devintokas vartojo alkoholiniø gërimø, t. y. devintokai taidarë daugiau negu dukart daþniau.

Narkotikø vartojimo mastai kur kas maþesni lyginant su alkoholio vartoji-mu. Taèiau jø vartojimo skirtumai tarp skirtingo amþiaus moksleiviø taip patyra nemaþi. Per visà savo gyvenimà 6,7 proc. septintokø yra bandæ vartoti nar-kotikø; dukart daugiau devintokø (13,7 proc.) paþymëjo turá tokià patirtá.

Tyrimo duomenys rodo ir tam tikras sàsajas tarp respondentø lyties beialkoholio ir narkotikø vartojimo. Atkreiptinas dëmesys, kad tiek per visà savogyvenimà, tiek per paskutiná mënesá daugiau merginø negu vaikinø yra varto-jusios alkoholinius gërimus. Didþiausias skirtumas tarp lyèiø pagal alkoholiovartojimo paplitimà iðryðkëjo kalbant apie silpnø alkoholiniø gërimø vartoji-mà, èia merginø alkoholio vartojimo lygis yra þenkliai didesnis negu vaikinø.Taèiau vaikinai daþniau vartoja narkotikus. Per paskutiná mënesá, lyginat sumerginomis, 2,7 karto daugiau vaikinø vartojo narkotikus.

Nors vaikinø alkoholio vartojimo paplitimo rodikliai yra kiek maþesni, bû-tent vaikinams labiau bûdingas nesaikingas alkoholio vartojimas, taip pat di-desnë jø dalis nurodë, kad buvo smarkiai apsvaigæ nuo alkoholiniø gërimø.

Alkoholio vartojimo skirtumai tarp moksleiviø, gyvenanèiø skirtinguosetirtuose miestuose ir miesteliuose, nëra dideli ir reikðmingi. Taèiau apie narko-tikø vartojimà bûtø galima pasakyti, jog tai didesniø miestø moksleiviams bû-dingas rizikos veiksnys. Lyginant su maþesniais miesteliais, Vilniuje ir Ðiauliuo-se per paskutiná mënesá dukart daugiau moksleiviø vartojo narkotikø.

Tyrimo duomenys patvirtino ir kai kuriuos socialinës kontrolës teorijospostulatus. Kaip ir ankstesniuose kitø ðaliø ISRD tyrimuose, galime matyti,

107


kad santykiø su tëvais problemos ar sunkumai mokykloje siejasi su delinkventi-nio elgesio pasireiðkimais, taip pat matoma aiðki bendraamþiø grupiø, kaip vie-no ið delinkventinio elgesio veiksniø, átaka.

LITERATÛRA:1. Barberet R., Bowling B., Junger-Tas J., Rechea-Alberola Ch., von Kesteren J., Zurawan A. Self-reported juvenile delinquency in England and Wales, the Netherlands and Spain. 2004.

2. Èekanavièius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. II. Vilnius: TEV, 2002.

3. Informatikos ir ryðiø departamento duomenys apie átariamø (kaltinamø) nepilnameèiø nu-sikalstamumà Lietuvos Respublikoje (Forma 30N-SAV), Nusikalstamumo prevencijos Lietu-voje centras: http://www.nplc.lt/stat/atas/ird/f30n/2007/f30n200712.htm

4. Informatikos ir ryðiø departamento duomenys apie nukentëjusius vaikus (iki 18 metø) Lie-tuvos Respublikoje (Forma 50N-SAV). Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras: http://www.nplc.lt/stat/atas/ird/f50n/2007/f50n200712.htm

5. Junger-Tas J., Marshall I.H., Ribeaud D. Delinquency in an international perspective. Theinternational self-reported delinquency study (ISRD). Monsey, NY : Criminal Justice Press ;The Hague/The Netherlands : Kugler Publications, 2003.

6. Junger-Tas J., Terlouw G-J. (eds.). Delinquent Behavior Among Young People in WesternWorld (1994).

7. Juvenile delinquency in six new EU member states: crime, risky behavior and vitimizacion inthe capital cities of Cyprus, Czech Republic, Estonija, Lithuania, Poland and Slovenia. Steke-tee M., Moll A., Kapardis A. (eds.). Utrecht: Verwey-Jonker Institutu, 2008.

8. Kivivuori J. Delinquent Behaviour in Nordic Capital Rities. 2007.

9. Levine L. J., Pizarro D. A. (2004). Emotion and memory research: A grumpy overview //Social Cognition 22:5, p. 530–554.

10. Michailoviè I. Viktimologijos raida ir perspektyvos. Vilnius: Teisinës informacijos centras,2007. p. 44–46.

11. Shaw M., Dijk Jan J. M. van., Rhomberg W. Determining trends in global crime and justice:an overview of results from the United Nations surveys of crime trends and operations ofcriminal justice systems. Forum on Crime and Society, vol. 3, Nos. 1 and 2, December 2003.http://www.unodc.org/pdf/crime/forum/forum3_Art2.pdf

12. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Alkoholio vartojimas irpadariniai 2007 m.: http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/55_alkoholio_vartojima_padar_2007.pdf

13. Tourangeau R. Remembering What Happened: Memory Errors and Survey Reports. InArthur A. Stone et al. (eds.): The Science of Self-Report. Implications for Research and Practi-ce. Lawrence Erlbaum Associates,Mahwah, New Jersey, 2000.

108

Straipsniai

14. Zaborskis A., Þemaitienë N., Ðumskas L. ir kt. Lietuvos moksleiviø alkoholiniø gërimø var-tojimo kaita 1996–2004 m. ir nauji iððûkiai // Medicina (Kaunas), 2008; 44 (8) p. 623–632.

15. Êåðíåð Õ. Þ. Êðèìèíîëîãèÿ: Ñëîâàü –ñïðàâî÷íèê. Ìîñêâà: Íîðìà,1998, p. 62–63.

Dr. Svetlana JUSTICKAJAVaidas KALPOKASLaura ÛSELËLaw Institute

JUVENILE DELINQUENCY

AND VICTIMIZATION IN LITHUANIA(according to the International

Self-Report Delinquency Study (ISRD-2) results)

Summary

This article deals with the results of the first (national) stage of Internatio-nal Self-Report Delinquency Study (ISRD-2). On the ground of collected datathe aspects of Lithuanian studens‘delinquent behaviour and victimization areanalysed. The data about prevalence and structure of delinquent behaviour andvictimization is presented; also correlations between delinquency, victimiza-tion and such social-demographic factors as age, sex, residence (town size) aresubject of this analysis. The research also covers influence of the attitudes to-wards violence and self-control on the delinquency and victimization indica-tors, and data that allows us to disclose and examine socialization and socialcontrol agents‘ (family, school, peers) role on the forming of juvenile delinqu-ent behaviour.

Straipsnis redakcijai áteiktas 2008 m. lapkrièio 24 d.

Documents

15–17 AMÞIAUS MOKSLEIVIØ DELINKVENTINIS ELGESYS IR ...teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2008-4-justickaja-kalpokas... · 71 15-17 amþiaus moksleiviø delinkventinis elgesys