��

����������� ��� ������� ��������

��������� �������������

����������������� ������������������������� ������������������� ���

���������� ���������� !" �#$���%�&�����$�#��'�(" �#��%���&����)�)�*��&��� +��$�#���,�#-.��������/����/����"�0�1�$���������/����'� ������������2)�3�����/�#������� ��(" �#$)�/�� ��#�'�����4$�()��/� ����/��� ��5�/����"���(�#��4#��'���)(��������������������'�/��$#���� �����5'/������� ���"�+'��������(�+4+����(�����$��$)������/����$��$)����/�$�*�"�6'�����������4"$����7��������"/�"����#�)����������/�/������#������#���)&8���� �����'������)��$���$������#���)9����'�)# ������)���'�/����$*#����������������'��)����)/�$����/�#��#�$�$�������������2)�����/�������� ������#���/�/�4#$5'���/��(���$)��/�����$�������/�9����)'�#���� ��$���������)���� ��4���-����5'�#�)�)$5'�-�/���)��) ���$5���$+��/���/���" 5�

2)�3�����/�#�����:;<<�$������(��=�#�)��/���(�(#��#���)��!�$���*(��(����������)����5���/�����$�������-����) ���$����6������$*�5��1�8�)��/�����>/�������" ���/���� �����)�� � ��::?�$���@���$�����/����)����� �����-�-�=�#�)��)# ���������,#���)��,����������5��A)��/��

/�$6�6���#6����/�����������$���������$5�-����5��1)�$��#��B��/��$�#�#�������#�#���$��9#���$����#���"�$��#���)���������)��/�������)�������)9� 8)��/�����#����$����$���(����$����)��������������" )���#������� $����)�&���#���)�������������� ����)���9��7��C���)'��)���#������)�)������/��$�#�#+��3+'�#)/���������$5�&)����#+��/����,�5'�������))��&��$���������$�����$#�-�������" 5�������6�$��6��#������� $����)��������3)����6��2)������:;DE�$���/(#�����(���$����6���#������>�����,�6�%��������@�������9�5'�:;DF�$����$/����9�#�)��1���)����" ���&���#�)�6�4$�(�)��(��)86���)$�#6$����#6� �#��6��"�$��$����6'����#9��" ����#���)���$��/�����'�(��)�4���#�������)��$���)�7��� ���9�#��#)��,#��)��,����#���)�)'��)�$��#����� ��6��5�)#(���$����6������$�����#���$�9����/����$6�/���� $����$��9##6������(#6�"�$6�#���)���'�G�#��#��#�)���3���(����������������:;DE�$��=�#)����)��#(�$���/�$������ ��6��5�)#(�����������$�(�������$/�3)$��'�-��)�-��� "����� ��4"$�)��������������$�(��������/�9�����'�&���4�$������6��#�#"���2)�3�����/�#�����/��������$����# �3#�����#�# �3#���#��/���)���#8��4$�(�)�����/���##�����)$�#6�$����#6� �#��6'� ���#���3#�$����, �$�'�"�$��'���$��&)����#�$���6��"�$����9�#���(��$����/�$�)���$#���$/)���6�/�#�)���$)�$����#6� �#��6�/���#9���$���/�4#������$���/������

�#���$�9����������/�����#���)���5��&�����"&6��)�B)��/���$����#6��"�$6�����������$���:;H?%:;H:�$��������"���/�� �*8�$����(�������$����#������4)�����-�����(��)# ��������B������##6�����$6�#���)�5���#������=��� �)��#��/������������#���9�)��������������#�������#)�������$��#����"�$�������$���$#���$��#���)���(�)#��/��,�"$5�/�����4)�����/�#��(���)# ��*��������#)$��#���)���7������(�����������������/�����������I���9�$���)9�5'��)��&$������������(#6���)$�#6��"�$��$����6'��������#��)���"�$)���!�-4+��&�$����#������4)�����2)�3�����/�#���������)��+���$����#)���"�$)����:;HJ�$��������)�����7��3���(����#���)����/(#�����(����$����6���������>�����,�6�%�����)�����������@�������9�5��:;HH�$���)���)��)����$��/��������)�� ������

A)��:;;:���E???�$��/�������)��%�=�#�)��)# ���������,#���)��,����9�#���� ������'� ��� �)���/�#��$���������#��$�'��)�����$#(���/(#����������������9�����:;;?�$���)�6������&�#��$�#�(������ K$�(�)��$����#6� �#��6��3���(#��9������������.' ���)�����)��)��#����)������&���4���#"(��� I��$�##(���,#�����$� $��.'� �3#�����" )$��/����/�"�.��L���/���#(+���/�)��#�)�5��#"(5� K$�(�)��(��)86���)$�#"�'�$����)���'��)���$��.��2)������"���/���:??�$����#6����6'������6������/��)�#)���$����#)����4)�#��)���'��)���)���1���)����$#(�����" �)�����#(�#��$����##�)�'�/���(�()�'�) ����"�����)(�����)�&�6�6$��"��6��������#�,������$���6�#��"��>EJ�����������<���������@'���)(�����/(#�6�������9�6��/�#�#���'���)(����$�#�(����6' ��� ��6���$����#6�����/�#6���9�#3�#������ ��6�/����4#6��/�����$������4)�#��6� �/�����$������.��� M(�"$�����,#���)��,����/�����.���������6�����(�6�#��"�'����) ����/�����$���������/���6����"���/����,#���)��,�������/�������/����$�#���#��"�'����) ����$/#��������$����#��"�'��/�� �#��������) �����)�#����$/#����$�����!�����4�#��)�

2)�3����/�#�����,�"#��$5��"$��'�$����)$�����$���#�#)��,����$)�#� �)���)�� ��� � $������)����)�#$)'��)(���*$)�������"��#)���� ��)�6�$5��"$���������/6���/�����#)����/���)�9#��� ������/����,�"#����������4�#���)�$5�/����-'��)��#�#�)�)�����&$#()��$����#��� ������ ���#�)���1��������(#��)4�� #"�������,�#���#��#���)�)���#�)����$����#�����9�#���(�����$�������(���'��/��#�4�#�� ���)���#(��#)��$����#���$#����)4�� #)���7�������/�/�4-����-���"$���������)������5����46�����6����#���4$�()���)������-�9��������-'�����#�-��-�& "�)�)����$���1����"���2)�3�����/�#�����

� ��#�$��(���$5�-�/�������6�(��#(���)����)��/��(�'�������$��)4� ���#()�����)���/�����$���������"������#�$��(��46'$����)��)��#(6�(" �#$��$��6�

�����������

virselis_bukl.p65 2/25/02, 1:21 PM1

2002 Nr. 1(27) 1

REDAKTORIØ TARYBAProf. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU)Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA)Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas,Vokietija)Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU)Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU)Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr.redaktorius)Prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (VPU)Prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (LKKA)Doc. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD)Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU)Doc. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA)Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU)Doc. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA)Petras STATUTA (LTOK)Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA)Doc. Jonas ÞILINSKAS (atsak. sekretorius)

© Lietuvos sporto mokslo taryba© Lietuvos olimpinë akademija© Lietuvos kûno kultûros akademija© Vilniaus pedagoginis universitetas

LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOSLIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOSVILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO

Þ U R N A L A S

JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPICACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND

VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY

2 0 0 2

ISSN 1392-1401

S P O R T OMOKSLAS VILNIUS

S P O R TSCIENCE

Vyr. redaktorius P. KAROBLIS 73 17 48Atsakingasis sekretorius J. ÞILINSKAS 33 60 52

Dizainas Romo DUBONIOVirðelis dail. Rasos DOÈKUTËSRedaktorë ir korektorë Zita ÐAKALINIENËAnglø k. redaktorë Ramunë URMULEVIÈIÛTËMaketavo Valentina BARKOVSKAJA

Leidþia ir spausdina

Þemaitës g. 6, 2600 VilniusTel. 336153; faks. 233496 arba 336153.El. paðtas: centras@sportinfo.ltINTERNETE: www.ltok.lt/sportomokslas

SL 2023. Tiraþas 200 egz. Uþsakymas 32.Kaina sutartinë

1(27)

Þurnale “SPORTO MOKSLAS” spausdinami straipsniaiðiø mokslo krypèiø:1. Sporto mokslo teorija, praktika, treniruotës metodika.2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto biologija, sportomedicina, sporto biochemija.3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmoadaptacija prie fiziniø krûviø.4. Sporto psichologija ir didaktika.5. Sporto þaidimø teorija ir didaktika.6. Kûno kultûros teorija ir metodika, sveika gyvensena irfizinë reabilitacija.7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sportoinformatika, olimpinio sporto problemos.

LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalas

TURINYSÁVADAS // INTRODUCTION .................................................................. 2V. Nënius. Sporto ir gyvenimo aukðtumø link ................................ 2SPORTO TEORIJA IR DIDAKTIKA //SPORTS TRAINING THEORY AND DIDACTICS ............................ 5F. Suslovas. Patyrusiø sportininkø rengimoolimpinëms þaidynëms strategija .................................................. 5P. Karoblis, K. Steponavièius, A. Raslanas, V. Briedis,R. Urmulevièiûtë. Lietuvos olimpinës rinktinëssportininkø sociologiniai tyrimai .................................................. 9K. Miðkinis. Treneriø profesinio parengtumo kaitos tendencijos .... 16R. Malinauskas. Lengvaatleèiø nuostatø á savo siekius irvarþybas (olimpines þaidynes) ypatumai ....................................... 19R. Urmulevièiûtë. Individualiøjø sporto ðakø olimpiniø þaidyniødalyviø bei jø treneriø motyvacija gauti psichologinæ paramàbei didinti savo psichologinæ kompetencijà ................................... 23G. Avanesianas. Universali sportininkø psichinës bûsenosvaldymo metodika ........................................................................ 28SPORTININKØ RENGIMAS // ATHLETES’ TRAINING ............ 32T. Gabrys, U. Szmatlan-Gabrys. Laboratory methods indiagnostics of cyclists’ anaerobic capacity ..................................... 32J. Skernevièius, M. Rudzinskas, E. Ðvedas, J. Karosienë,B. Skernevièienë. Lietuvos didelio meistriðkumo baidarininkøfiziniø ir funkciniø galiø kaita pereinamuoju laikotarpiu ............. 36A. Raslanas, J. Moskvièiovas, K. Milaðius, V. Sklizmantas,J. Skernevièius. Lietuvos didelio meistriðkumoðiuolaikinës penkiakovës sportininkø rengimo ypatumai .............. 40J. Poderys, R. Snarskaitë, K. Poderytë. Didelio meistriðkumosportininkø parengtumo ir organizmo funkcinës bûklësvertinimas pagal raumenø anaerobinio darbingumo beiðirdies ir kraujagysliø sistemos funkcinës bûklës rodiklius ............ 45M. Peèiukonienë, E. Kemerytë-Riaubienë, R. Stukas,D. Baubinienë. Didelio meistriðkumo rankininkiømitybos higieninis ávertinimas ...................................................... 48K. Milaðius, E. Kemerytë-Riaubienë, M. Peèiukonienë, E. Ðvedas.Sportininkø geleþies preparatø vartojimo efektyvumas ................. 53R. Dadelienë, R. Slavuckienë, L. Tubelis. Vitaminø, mineraliniømedþiagø ir aminorûgðèiø komplekso „Vitiron“ poveikissportininkiø fiziniam ir funkciniam pajëgumui ............................. 58NEÁGALIØJØ SPORTAS // SPORT FOR DISABLED ................ 63D. Satkunskienë. Didelio sportinio meistriðkumo neágaliøjøplaukikø (S7–S14 klasiø) posûkio persiverèiant pirmyn irposûkio ðvytuokle laikinë faziø analizë ......................................... 63K. Skuèas, S. Stonkus. Ávairiø amplua veþimëliø krepðinioþaidëjø þaidimo rodikliai .............................................................. 69

SPORTO MOKSLAS2

ÁVADASINTRODUCTION

Þmogaus fizinis ir dvasinis parengtumas bei or-ganizmo funkcinis pajëgumas yra priemonë aukð-tesniems gyvenimo tikslams siekti, nuo to priklau-so tautos gerovë ir asmeninë laimë. Pilieèiai, uþsii-minëjantys fiziniu lavinimu ir sportu, atgauna fizi-nes ir dvasines jëgas, gerina sveikatà, turiningai lei-dþia laisvalaiká, iðreiðkia asmenybæ per sportà ir sa-vo talentu garsina Lietuvà bei kuria jos ávaizdá pa-saulyje. Tad norint iðugdyti fiziðkai aktyvià visuo-menæ, turëti graþø bûrá didelio meistriðkumo spor-tininkø, deramai atstovausianèiø tëvynei, reikalin-ga protingai ir racionaliai vykdoma sporto politika.

2001 m. atlikta sociologinë apklausa “Lietuvos7–80 metø amþiaus gyventojø poþiûris á kûno kultû-ros pratybas ir dalyvavimas jose” parodë, jog 87 proc.visø apklaustøjø teigiamai vertina kûno kultûros irsporto naudà stiprinant sveikatà, gerinant fizines ga-lias, didinant darbingumà. Paaiðkëjo, jog net 31 proc.Lietuvos gyventojø sportuoja savarankiðkai, dar 16proc. lanko organizuotas sporto pratybas. Tokie ro-dikliai – pozityvus poslinkis, taèiau jie sporto visuo-menës dar netenkina, nes daugiau nei pusë (52,4proc.) Lietuvos gyventojø visiðkai nesportuoja.

Statistika byloja, jog daugëja silpnos sveikatosþmoniø. Jei 1991 m. I sveikatingumo grupei (sveikivaikai) priklausë 58,59 proc. vaikø iki 15 metø, tai

Sporto ir gyvenimo aukðtumø linkVytas Nënius

Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës

SantraukaNors pastaraisiais metais ir pastebimas Lietuvos þmoniø didesnis noras uþsiiminëti kûno kultûra ir sportu, taèiau jis nëra

pakankamas. Susirûpinimà kelia didëjantis sveikatos sutrikimø turinèiø jaunø þmoniø skaièius. Be to, vis daugëja nepilna-meèiø teisës paþeidëjø bei narkotikus vartojanèiø jaunuoliø. Kelià neigiamam aplinkos poveikiui bûtø galima uþkirsti, kuodaugiau vaikø ir jaunimo pakvietus lankyti organizuotas kûno kultûros ir sporto pratybas sporto mokymo ástaigose. Itinsvarbu iðspræsti moksleiviø uþimtumo per vasaros ir kitas moksleiviø atostogas problemà.

Dirbantiems þmonëms sudaryti sàlygas uþsiiminëti kûno kultûra ir taip stiprinti sveikatà bei didinti darbingumà turëtøbûti suinteresuoti patys darbdaviai.

Sportas yra neágaliø þmoniø integracijos á visuomenæ ir reabilitacijos galimybë. Taèiau tam skiriama nepakankamai lëðø.Sporto klubø kûrimasis, jø veiklos plëtojamas, didesnë savivaldybiø, verslo struktûrø bei sporto ðakø federacijø iniciatyva,

teikiant kûno kultûros paslaugas, statant bei renovuojant bazes, taip pat bûdas paskatinti daugiau þmoniø sportuoti.Kad daugëtø norinèiø sportuoti savo malonumui ir sportininkø, siekianèiø didelio meistriðkumo, bûtina renovuoti esa-

mas sporto bazes bei pasirûpinti naujø sporto objektø statyba.Lietuvos didelio meistriðkumo sportininkø rengimo sistema pakankamai gera, taèiau ji bûtø efektyvesnë sukûrus ðiuolai-

kinæ talentingø sportininkø atrankà, patobulinus pradinio rengimo ir tolesnio meistriðkumo ugdymo sistemà, pagerinusmaterialiná, techniná aprûpinimà ir, kas itin svarbu, iki galo panaudojus sporto mokslo bei sporto medicinos galimybes.Pasinaudoti uþsienio ðaliø sporto mokslo laimëjimais mûsø valstybë galëtø pasiûlydama abipusiðkai naudingus mainus.

Lietuvoje dël bendro atsilikimo technologijø srityje iki ðiol nebuvo sukurta nacionalinë sporto informacinë sistema, kuribûtina, kad visos kûno kultûros ir sporto institucijos bei specialistai galëtø optimaliai plëtoti savo veiklà.

Raktaþodþiai: sporto politika, sporto plëtotës sistema, sportas visiems, didelio meistriðkumo sportininkai, sporto mokslas.

1999 m. – 46,6 proc. Daugëja studentø, priskiria-mø spec. medicininei grupei (16–19 proc. visø stu-dentø), o 5–7 proc. akademinio jaunimo turi rimtøsveikatos sutrikimø.

Taigi vaikø ir jaunimo skatinimas uþsiiminëti kû-no kultûra ir sportu – viena ið prioritetiniø Kûnokultûros ir sporto departamento veiklos krypèiø.Bûtina suaktyvinti sportinæ veiklà visose mokymo-si ástaigose bei pritraukti kuo daugiau jaunimo ásporto pratybas laisvu nuo pamokø metu. Pagal da-bar galiojantá Kûno kultûros ir sporto ástatymà visumokymosi laikotarpiu mokymo ástaigose privalomostrys savaitinës fizinio lavinimo pamokos. Taèiau dëlprastos materialinës bazës, finansø stygiaus, spe-cialistø trûkumo iki ðiol tris fizinio lavinimo pamo-kas turi ávedusios tik 1,5 proc. mokyklø. Ðià situa-cijà reikia ið esmës keisti.

Sporto mokymo ástaigas ðiandien lanko 50 tûkst.vaikø. Taèiau dar prieð deðimtmetá tokiø buvo 88 tûkst.– 1992 m. ávykusi sporto sistemos reorganizacija “ið-metë” á gatves per 40 tûkst. vaikø. Dþiugu, jog pasta-raisiais metais sportuojanèiø vaikø pamaþu ima dau-gëti, taèiau jø skaièius turëtø bûti kur kas didesnis.

Per vasaros ir kitas moksleiviø atostogas sportasnepakankamai panaudojamas moksleiviø uþimtumuiir fiziniam aktyvumui didinti. Vasaros sporto stovyklø

2002 Nr. 1(27) 3

skaièius sumaþëjo nuo 250 (1998 m.) iki 134(2000 m.), o stovyklaujanèiø vaikø – nuo 9334 (1998m.) iki 3181 (2000 m.). Dël nepakankamo uþimtu-mo smarkiai padaugëjo nepilnameèiø teisës paþei-dëjø, narkomanø ir piktnaudþiaujanèiø alkoholiu.

Tad sudaræ sàlygas ir kuo daugiau vaikø bei jauni-mo pakvietæ lankyti organizuotas kûno kultûros irsporto pratybas sporto mokymo ástaigose, uþkirstu-me kelià neigiamam aplinkos poveikiui. Sporto aukð-tumø nesiekianèiam jaunimui turi bûti ámanoma uþ-siiminëti kûno kultûra priþiûrint pedagogams. Todëlðiame veiklos bare turi dirbti daugiau treneriø.

Nereikia pamiršti brandaus amþiaus þmoniø. Lie-tuvoje dar nëra paplitusi pasaulio ðaliø patirtis, kaidarbdaviai skatina ir sudaro sàlygas savo darbuoto-jams sportuoti. Numatoma bendradarbiauti su Lie-tuvos pramoninkø konfederacija formuojant teigia-mà visuomenës ir darbdaviø poþiûrá á sveikatà kaipá didþiausià vertybæ, skatinant kûno kultûros prie-monëmis didinti þmoniø fiziná aktyvumà, darbin-gumà ir gerinti sveikatà.

Sportas yra vienas ið esminiø neágaliøjø reabili-tacijos ir integracijos á visuomenæ bûdø. Ðiuo metuLietuvoje organizuotai sportuoja 1,2 proc. visø ða-lies neágaliø þmoniø, veikia 40 neágaliøjø sporto klu-bø (Europos ðaliø patirtis rodo, kad yra gerai, kaiorganizuotuose sporto procesuose dalyvauja 3 proc.neágaliøjø). Ðiuose sporto klubuose dauguma kûnokultûros ir sporto specialistø dirba visuomeniniaispagrindais, savivaldybës minimaliai remia neágaliø-jø kûno kultûrà ir sportà.

Europos sporto chartija sporto visiems plëtotænumato per sporto klubus. Ðiandien ðalyje yra 1125sporto klubai (1991 m. jø buvo tik 197). Bet, paly-ginti su kitomis Europos ðalimis, tai gana nedidelisklubø skaièius. Pvz., Skandinavijoje (Ðvedija, Da-nija, Norvegija) sporto klubø skaièius svyruoja tarp7–10 tûkst. Tenkinant besimokanèio jaunimo, dir-banèiøjø, neágaliøjø ir vyresnio amþiaus þmoniø fi-zinio aktyvumo poreikius, bus skatinamas sportoklubø kûrimasis, plëtojama jø veikla, didinama sa-vivaldybiø, verslo struktûrø bei sporto federacijøiniciatyva teikiant kûno kultûros paslaugas, statantbei renovuojant sporto bazes.

Nors sporto baziø Lietuvoje yra gana nemaþai,tarptautinius standartus atitinkanèiø tëra vienetai.Dël kapitaliniø investicijø stokos ðalies sporto ba-zës nëra patrauklios sportininkams, jos neaprûpin-tos ðiuolaikiniu sporto inventoriumi ir áranga. Kadbûtø sudarytos optimalios sàlygos sportininkø tre-niruotëms ir þmoniø fizinei sveikatai stiprinti, bûti-na ðias sporto bazes renovuoti, numatyti naujø spor-

to baziø, aikðtynø, stadionø plëtrà ir statybà. Taiþadama daryti investuojant biudþeto lëðas bei pri-traukiant privatø kapitalà.

Per daugelá metø ðalyje sukurta efektyvi jaunøjøir didelio sportinio meistriðkumo sportininkø ren-gimo sistema. Apie tai iðkalbingai byloja 26 aukso,19 sidabro, 40 bronzos medaliø, iðkovotø olimpi-nëse þaidynëse, bei keletas ðimtø medaliø, parsiveþ-tø ið pasaulio bei Europos èempionatø.

Taèiau didëjanti pasaulio valstybiø, firmø, kom-panijø parama sportininkø rengimui gerokai padi-dino sportinæ konkurencijà svarbiausiuose tarptau-tiniuose renginiuose. Lietuvos sportininkams vis sun-kiau darosi laimëti olimpinius, pasaulio bei Euro-pos èempionatø apdovanojimus. Sukûrus ðiuolaiki-næ talentingø sportininkø atrankà, patobulinus pra-dinio rengimo ir tolesnio meistriðkumo ugdymo sis-temà, pagerinus materialiná, techniná aprûpinimà ir,kas itin svarbu, iki galo panaudojus sporto mokslobei sporto medicinos galimybes, bûtø uþtikrintas ly-giavertis Lietuvos sportininkø dalyvavimas tarptau-tinëse varþybose. Deja, Lietuvoje dar labai trûkstasporto medicinos ir sporto mokslo specialistø, to-dël jø rengimas – aktualus ir naudà teikiantis pro-jektas. Taèiau èia iðkyla problema – dël baziø, áran-gos, praktikos, pagaliau lëðø stokos patys vieni mesnepajëgûs atlikti fundamentaliø sporto mokslo ty-rinëjimø. Todël bûtinas glaudesnis tarptautinis ben-dradarbiavimas.

Šiandien Lietuvos sporto mokslas plëtojamas tikVilniaus pedagoginiame universitete ir Lietuvos kû-no kultûros akademijoje. Per visus tuos metus ab-soliuèiai nebuvo pasinaudota didþiøjø pasaulio uni-versitetø galimybëmis. Beje, ir mûsø treneriø kvali-fikacija daþnai nëra pakankama perimti ið uþsieniovalstybiø ir pritaikyti naujausias metodikas ir moks-lo laimëjimus.

Lietuva bendradarbiauja su danais, norvegais,vokieèiais, kaimynais latviais bei estais, bet daugiau-siai – kûno kultûros ir sveikatingumo srityse. Pa-prastai uþsienio ðaliø mokslininkai naujausiaismoksliniais didelio meistriðkumo sportininkø ren-gimo atradimais nesidalija, kadangi jø ir mûsø spor-tininkai pasaulio stadionuose yra konkurentai.

Tokià informacijà bûtø galima gauti tik abipu-siðkai bendradarbiaujant, vykdant mainus. Pavyz-dþiui, puikiais rezultatais dþiugina lietuvës dvirati-ninkës. Tai bendradarbiavimo su italais rezultatas:lietuviø – puikus fizinis parengtumas, italø – moks-linis, metodinis ir medicininis aptarnavimas. Taippat bendradarbiauja baidariø ir kanojø irkluotojaisu Izraeliu, krepðinininkai – su Amerikos universi-

SPORTO MOKSLAS4

tetais, penkiakovininkai – su Vengrija. Siûlydamapaslaugas tø sporto ðakø, kurios turi palankià ir su-tvarkytà sporto bazæ, meistriðkumà ir tradicijas, Lie-tuva galëtø gauti reikalingos jai informacijos ið kitøðaliø ir taip uþpildyti naujausiø þiniø trûkumà.

Ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas ir sportomedicinai. Maisto papildai, liaudies medicina, ypaèrytø ðaliø, natûralûs gamtos iðtekliai – visa tai bûti-na panaudoti sportininkø reabilitacijos po treniruo-èiø ar varþybø procese, sudarant jiems galimybæ kuogreièiau atgauti jëgas ir sportinæ formà.

Ir toliau plëtojant besimokanèio jaunimo sportàmiestuose bei rajonuose bus ieðkoma talentingøsportininkø, stengiamasi sudaryti Lietuvos sporti-ninkams tokias sàlygas, kokias turi kitø ðaliø atsto-vai. Jie bus profesionaliai rengiami svarbiausiomstarptautinëms varþyboms – olimpinëms þaidynëms,pasaulio ir Europos èempionatams, kad gerais re-

zultatais garsintø ðalies vardà ir kurtø palankø Lie-tuvos valstybës ávaizdá pasaulyje.

Kûno kultûra ir sportas – dinamiðka veiklos sri-tis, todël informacinio aprûpinimo kokybë neretaitampa vienu ið svarbiausiø veiksniø, nulemianèiø ga-lutiná rezultatà. Lietuvoje dël bendro atsilikimo tech-nologijø srityje iki ðiol nebuvo sukurta nacionalinësporto informacinë sistema. Taèiau tokia, á tarptau-tinius tinklus integruota informacijos sistema bûti-na. Ji sudarys sàlygas visoms kûno kultûros ir sportoveiklà plëtojanèioms institucijoms ir specialistamsgauti, kaupti ir naudotis informacija, reikalinga jøveiklai optimaliai planuoti, organizuoti ir tobulinti.

LITERATÛRA

1. III Lietuvos sporto kongresas. (2000). Vilnius.2. Lietuvos Respublikos kûno kultûros plëtros programa2001–2004 metams. (2001). Vilnius.

Although during the last years it can be noticedincrease of the interest in physical education and sportamong the people of Lithuania, it is not sufficient.Increasing number of young people with health disordersis a matter of great concern. In addition, numbers ofjuvenile delinquents and young drug-takers are rapidlyincreasing. It would be possible to prevent the negativeimpact of social environment through involving as manyas possible children and youngsters into organised PEand sports activities at the respective institutions. It isextremely important so solve the problem of busynessin summertime and during the other school holidays.

Employers should be interested in involving theiremployees into physical activities and thus strengthentheir health and increase working efficiency.

Sport is the opportunity for disabled peoplerehabilitation and integration into society, but theseactivities are not funded sufficiently.

One of the ways of involving people into sport is toestablish sport clubs and develop their activities. Greaterinitiative of municipalities, business structures and sport

TOWARDS THE HEIGHTS OF SPORT AND LIFE

Vytas Nënius

SUMMARYfederations is needed in presenting PE and sportservices, building and renovating sport facilities.

Renovation of present sport facilities andconstruction of new sport objects is necessary, if weaim to increase number of people doing sport for theirown pleasure as well as high performance athletes.

Lithuanian has quite good system of highperformance athletes training, but it could be moreeffective if the system of young athletes selection andfurther training would be developed, material andtechnical provision would be improved and, what is mostimportant – opportunities of sport science and sportmedicine could be fully employed. Lithuania could useachievements of sport science of other countries throughco-operation and mutually gainful exchange.

Because of the general backlog in the area ofinformation technologies, our country still has nonational sports information system created, and thisis necessary for the optimal and well-co-ordinatedactivities of all PE and sport institutions andspecialists.

Vytas NëniusKûno kultûros ir sporto departamentasÞemaitës g. 6, LT-2600 VilniusTel. (+370 2) 33 53 53

Gauta 2001 12 15Priimta 2002 01 15

2002 Nr. 1(27) 5

SPORTO TRENIRUOTËS TEORIJA IR DIDAKTIKASPORTS TRAINING THEORY AND DIDACTICS

ÁvadasDidelio meistriðkumo sportininkø rengimo tech-

nologijà lemia sukurta veiksminga mokslinë-meto-dinë rengimo sistema ir medicininis, biologinis ap-rûpinimas, valstybiø gebëjimas skirti daug lëðø spor-tui, organizuojant ir individualizuotà pasaulinæ pa-þangià treniruotës teorijà ir metodikà atitinkantásportininkø rengimà (Âåðõîøàíñêèé, 1998; Ñóñëîâ,Øåïåëü, 1999; Ìàòâååâ, 1999). Kiekvienas olimpi-nis ciklas, kiekvienas metø etapas – tai naujas to-bulumo lygis, kuriame sukauptos ankstesnës ir su-kurtos naujos vertybës (Bompa, 1999).

Apþvelgus paskutiniø trejø olimpiniø þaidyniø(Barselona, Atlanta, Sidnëjus) rezultatus, galimakonstatuoti: didëja olimpinio sàjûdþio ir olimpiniøþaidyniø autoritetas, prestiþas ir bendradarbiavimastarp tautø, sëkmingà atletø pasirodymà lemia su-kurta reikðminga mokslinë-metodinë rengimo sis-

Patyrusiø sportininkø rengimoolimpinëms þaidynëms strategija

Prof. dr. Feliksas SuslovasRusijos valstybinë kûno kultûros akademija

tema ir biomedicininis sportininkø rengimo aprû-pinimas, didëja profesionalaus sporto átaka ir jo ko-mercializacija. Pastebima aiðki tendencija – olimpi-niø èempionø ir prizininkø amþiaus didëjimas, irtai gali bûti susijæ su dideliu finansiniu atlygiu, ten-kanèiu geriausiems sportininkams (Ñóñëîâ ir kt.,1995; Ïëàòîíîâ, 1997; Âåðõîøàíñêèé, 1998). Ðiostendencijos visose sporto ðakose sustiprino konku-rencijà, padidino fizinæ ir psichinæ átampà per olim-piniø þaidyniø varþybas. Ðiomis sàlygomis iðkovotiávairios spalvos olimpinius medalius gali tik dideliomeistriðkumo sportininkai, kuriø rengimas ketur-meèiais ir metiniais ciklais racionaliai suplanuotas.Rengiant patyrusius ir talentingus sportininkus ant-roms ir treèioms olimpinëms þaidynëms reikia lai-kytis kai kuriø strateginiø individualiø daugiame-èio sportininkø rengimo dësningumø, pirmenybæ tei-kiant ágimtø ypatybiø ugdymui, pratimus, krûvius

SantraukaDarbe analizuojama patyrusiø didelio meistriðkumo sportininkø rengimo technologijos ypatumai, jø rengimo metodinë

sistema ir strategija. Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse pastebëta, kad kai kurie þymûs sportininkai, pirmaujantys savo sportoðakoje (rungtyje) jau daugelá metø, sëkmingai dalyvavo savo antrose ar treèiose olimpinëse þaidynëse, du ar tris kartus tapoolimpiniø þaidyniø nugalëtojais ir prizininkais. Sportininkai, kurie geba pasiekti geriausiø rezultatø du, tris ar keturis olimpi-nius ciklus, turëtø bûti laikomi tarptautiniame sàjûdyje dalyvaujanèios ðalies nacionaliniu turtu ir jiems turëtø bûti skiriamasindividualus dëmesys planuojant jø treniruotës vyksmà ir varþybø veiklà. Per pastaruosius deðimt metø elitiniø sportininkøindividualaus ilgameèio varþybø kalendoriaus fizinis ir psichologinis átemptumas, lyginant su aðtuntuoju ar devintuoju de-ðimtmeèiais, padidëjo 2–3 kartus. Kai kuriems sportininkams tenka keisti savo varþybinës veiklos strategijà keturmeèiameolimpiniame cikle. Nuodugniai iðanalizavus geriausiøjø lengvaatleèiø, dalyvavusiø dvejose ir daugiau olimpiniø þaidyniø,individualø kalendoriø ir svarbiausius laimëjimus, visi tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes: pirmàjà grupæ sudarë sportinin-kai, laimëjæ 2–4 olimpinëse þaidynëse, o antràjà – sportininkai, buvæ savo rungties lyderiai daugelá sezonø, bet taip ir nesuge-bëjæ laimëti daugiau nei vienose olimpinëse þaidynëse (Barselonoje, Atlantoje ar Sidnëjuje). Pirmojoje sportininkø grupëjebuvo pastebëti metø ilgumo ciklai, kuomet sportininkai nedalyvavo varþybose arba specialiai nesirengë svarbiausioms metøvarþyboms, ir tai leido jiems sumaþinti treniruotës krûvius bei pailsëti. Tokiø poilsio laikotarpiø prieþastys buvo ávairios –kartais tai buvo planuota ið anksto, kartais taip atsitikdavo dël traumø ar ligø. Daþniau treniruotës krûviai sumaþëdavoantraisiais arba treèiaisiais keturmeèio ciklo metais. Sportininkai, kurie nemaþino treniruotës krûviø, maþino savo individu-aliø varþybø kalendoriø kiekybinius parametrus. Antrosios grupës sportininkai, pasiekæ savo geriausius rezultatus, sëkmingaidalyvavo pasaulio ir Europos èempionatuose, Grand Prix varþybose ir ypaè sëkmingai – metais prieð olimpines þaidynes. Jiesavo planuose nebuvo numatæ jokio krûvio sumaþinimo nei viename sezone, ir tai, ko gero, neleido pasiekti jiems optimaliosfizinës ir psichinës bûsenos olimpiniø þaidyniø laikotarpiu ar netgi buvo traumø prieþastimi. Patyrusiems sportininkamsrengiantis kitoms olimpinëms þaidynëms bûtina sumaþinti fizinius ir psichinius krûvius atskirais keturmeèio olimpinio ciklometais, nes tai padës jiems susitelkti paskutiniais olimpinio ciklo metais, o jauni sportininkai turi nuolatos gerinti savoparengtumo rodiklius per visus ketverius olimpinio ciklo metus. Jaunø ir patyrusiø sportininkø rengimo olimpinëms þaidy-nëms strategija turi bûti skirtinga.

Raktaþodþiai: strategija, olimpinës þaidynës, keturmetis olimpinis ciklas, átemptumas, varþybø kalendorius, optimali fizinëbûsena, ciklas, geriausias rezultatas.

SPORTO MOKSLAS6

ir metodus parenkant pagal objektyvius sportinin-ko parengtumo rodiklius ir jø tobulëjimo perspek-tyvà (Ñóñëîâ ir kt., 1997).

Per pastaruosius 50 metø sporto ðakø skaièiusolimpiniø þaidyniø programoje padidëjo nuo 149 iki300. Iki 1990 metø ðaliø, kuriø atstovai tapo olim-piniais èempionais ir medalininkais, skaièius augo ne-sparèiai (atitinkamai nuo 23 iki 31 ir nuo 42 iki 55).Pastarosiose trejose þaidynëse ðie skaièiai labai pa-kito: 53 ðaliø atstovai laimëjo aukso medalius, kitøspalvø medaliai atiteko sportininkams ið 80 ðaliø.Nors þaidyniø programa nuolat pleèiasi, ðaliø laimë-tojø iðkovotø aukso medaliø skaièius ir procentas(bendro medaliø skaièiaus) nuolat maþëja (1952 m.– 27,2; 1972 m. – 25,6; 1992 m. – 17,5; 1996 m. –16,2; 2000 m. – 19,3%). Mûsø nuomone, pagrindi-në tokios dinamikos prieþastis yra ávairiose ðalysetaikoma specifinë rengimosi olimpinëms þaidynëmsstrategija. Valstybëse, kuriose didelis gyventojø skai-èius, gerai iðplëtota ekonomika ir sporto industrija,ir toliau plëtojamos visos olimpinës sporto ðakos beirungtys, o maþiau gyventojø turinèiose ir ekonomið-kai silpnesnëse ðalyse stengiamasi sutelkti dëmesá tieskeletu sporto ðakø ar netgi rungèiø.

Didelio meistriðkumo sportininko rengimas – taidaugiametis, ávairiapusis vyksmas, pasiþymintis spe-cifine sandara ir organizavimo forma, tai sudëtingaspedagoginis vyksmas, kuris ugdo ir tobulina sporti-ninko fizines ir psichines savybes, visapusiðkai lavi-na asmenybæ, lemia jo veiklà, elgesá ir atsakingumà,skatina daugelá metø siekti dideliø sportiniø rezulta-tø, moko sportinës kovos meno (Ñóñëîâ, Õîëîäîâ,1997). Sportininkø, siekianèiø didelio meistriðkumo,svarbiausias tobulëjimo bûdas – kuo geresnis indivi-dualiø ypatybiø iðugdymas. Trenerio daugelio metøuþdavinys – individualiø, dominuojanèiø sportinin-ko ypatybiø ugdymas iki mokslininkø nustatyto mo-delinio lygio. Treneris ir sportininkas turi kaupti, ana-lizuoti ir pritaikyti kitø treneriø ir mokslininkø pa-tirtá, kad didëtø sportininko ir trenerio aktyvumas,savarankiðkumas, kûrybingumas, ypaè treniruotësvyksmo paþinimas ir analizë (Kerman, 1999).

Ypatingà reikðmæ ágijo sportininkø rengimo stra-tegija keturmeèiu olimpiniu ciklu, ypaè tø sportinin-kø, kurie geba pasiekti geriausiø olimpiniø rezultatødu, tris ar keturis olimpinius ciklus. Iðskirtinis spor-tininko rengimo, apimanèio du ar tris keturmeèiusolimpinius ciklus, bruoþas – sportinio rengimo uþ-daviniø, metodø ir priemoniø perimamumas. Galu-tinë daugiameèio (keliø keturmeèiø) rengimo racio-nalaus treniruotës vyksmo valdymo ir veiksmingu-mo iðraiðka yra pasiektas sportinis rezultatas.

Darbo tikslas – apþvelgti ir iðanalizuoti dideliomeistriðkumo sportininkø ugdymo keturmeèiuolimpiniu ciklu strategijà ir pateikti jaunøjø sporti-ninkø, besirengianèiø dalyvauti pirmà kartà olim-pinëse þaidynëse, rengimo metodinæ koncepcijà.

Uþdaviniai:1. Iðanalizuoti patyrusiø didelio meistriðkumo

sportininkø dalyvavimo olimpinëse þaidynëse esmæ,remiantis geriausiø pasaulio sportininkø treniravi-mosi ir dalyvavimo varþybose patirtimi, ðià patirtápritaikyti rengiantis Atënø olimpinëms þaidynëms.

2. Atskleisti jaunøjø sportininkø treniruotës me-todinæ koncepcijà, treniruotës komponentø sàvei-kos ypatumus, kuriais siekiama geriausio sportinin-ko parengtumo olimpinëms þaidynëms.

Tyrimø rezultataiDidelio sportinio meistriðkumo sportininkø re-

zultatø gerëjimas iðskirtinai susijæs su tokiais veiks-niais: sportininko motorinio potencialo padidëjimuir gebëjimu veiksmingai ðá potencialà panaudoti pertreniruotes ir varþybas, sudarymu palankiø sàlygøtechninio bei taktinio rengimo uþdaviniams spræs-ti, priklausomai nuo sportinio rezultato gerëjimo irjo stabilumo per daugelá metø.

Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse pastebëta, kadkai kurie þymûs sportininkai, uþimantys pirmau-janèias pozicijas savo sporto ðakose (rungtyse) jaudaugelá metø, sëkmingai dalyvauja jau antrose artreèiose olimpinëse þaidynëse, yra du ar tris kartustapæ olimpiniø þaidyniø nugalëtojais ir prizininkais(lengvaatleèiai M. Dþonsonas, J. Þeleznas, R. Kor-þenevskis, H. Gabreselasis, gimnastas A. Nemovas,dviratininkas V. Jekimovas, boksininkai O. Soito-vas, F. Savonas ir kt.). Kita vertus, kai kuriems olim-piniams èempionams, pvz., A. Karelinui (graikø-romënø imtynës), A. Popovui (plaukimas), A. Chi-merkinui (sunkioji atletika), G. Divers, M. Tara-sovui, S. Bubkai, L. Rideliui, H. Sotomajorui (leng-voji atletika) ir t.t., nepavyko laimëti Sidnëjuje, norsto ið jø buvo tikimasi. Ðtai A. Karelinas nesumaþi-no krûvio nuo 1988 iki 2000 m., laimëjo visus tømetø Europos ir pasaulio èempionatus; A. Popo-vas 10 metø buvo Europos ir pasaulio èempionas;E. Vialbë (slidinëjimas) 9 kartus sugebëjo tapti pa-saulio èempione.

Iðanalizavome geriausiøjø lengvaatleèiø, dalyva-vusiø dvejose ir daugiau olimpiniø þaidyniø, indivi-dualø varþybø kalendoriø ir pagrindinius pasieki-mus. Visi tiriamieji buvo padalyti á dvi grupes: pir-màjà grupæ sudarë sportininkai, laimëjæ 2–4 olim-pinëse þaidynëse, o antràjà – sportininkai, buvæ sa-vo sporto ðakoje lyderiai daugelá sezonø, bet taip ir

2002 Nr. 1(27) 7

nesugebëjæ laimëti daugiau nei vienose þaidynëse(Barselonoje, Atlantoje ir Sidnëjuje).

Pirmosios grupës sportininkø sportinëje veiklo-je po pergalingø olimpiniø þaidyniø buvo pastebëtimetø ilgumo ciklai, kuomet sportininkai nedalyva-vo varþybose arba specialiai nesirengë svarbiausiomsmetø varþyboms, ir tai leido jiems sumaþinti treni-ruotës krûvius bei pailsëti. Tokiø poilsio laikotar-piø prieþastys buvo ávairios – kartais tai buvo pla-nuota ið anksto, kartais taip atsitikdavo dël traumøar ligø. Daþniau treniruotës krûviai buvo sumaþi-nami antraisiais arba treèiaisiais keturmeèio ciklometais. Ðios grupës sportininkai, kurie nemaþino tre-niruotës krûviø, maþino individualaus varþybø ka-lendoriaus kiekybinius parametrus. Antrosios gru-pës sportininkai ir toliau siekë geriausiø rezultatø,sëkmingai dalyvavo pasaulio ir Europos èempiona-tuose bei Grand Prix varþybose ir ypaè sëkmingai –metais prieð olimpines þaidynes. Jø planuose nenu-statyta jokio krûvio sumaþinimo nei viename sezo-ne, ir tai, ko gero, neleido pasiekti jiems optimaliosfizinës ir psichinës bûsenos per kitas olimpines þai-dynes ar netgi buvo traumø prieþastimi.

Bendroji sporto rezultatø analizë padëjo atskleistipanaðius dësningumus skirtingose sporto ðakose.

Kita vertus, kai kurie pastarøjø metø olimpiniaièempionai (dviratininkas V. Jekimovas, boksininkasO. Saitovas, gimnastas A. Nemovas) ne kiekvienaismetais laimëdavo Europos èempionatus, ir galbûttai leisdavo jiems pasiekti optimalià formà bûtentper olimpines þaidynes, kai reikia aukðèiausio pasi-rengimo lygio ir didþiausiø sportininko pastangø var-þybø metu. Taigi apibendrindami galime teigti, kadpatyræ, ne pirmosioms olimpinëms þaidynëms besi-rengiantys sportininkai neturëtø laikytis tos rengi-mosi strategijos, kuri tinkama jauniems sportinin-kams, besirengiantiems savo pirmosioms olimpi-nëms þaidynëms, kai treniruotës krûviai ir sporti-niai rezultatai didëja kasmet, kol iðkovojami olim-piniai medaliai.

Kiekviena ðalis norëtø, kad jos sportininkai lai-mëtø ne vienose olimpinëse þaidynëse. Kad ðis no-ras iðsipildytø, bûtina kruopðèiai sudaryti visø spor-tininkø, ir ypaè olimpiadose patyrusiø, individualiusvarþybø kalendorius ir numatyti fizinio bei psicho-loginio rengimo laikotarpius keturmeèiame cikle.

Treneris, numatydamas sportininko rengimostrategijà, privalo sukurti sportininko meistriðku-mo raidos sistemà, kurioje atsispindëtø mokslinin-kø idëjomis paremta jo praktinë veikla. Svarbiausiaiðanalizuoti ir apþvelgti patyrusiø didelio meistrið-kumo sportininkø ugdymo teorinius ir metodinius

darbus, akcentuojanèius sporto specifikà, priklau-sanèià nuo to, jog ugdymo procesas vyksta esantdideliam ar maksimaliam fiziniø ir psichiniø galiøátempimui, kuris nebûdingas jokiam kitam pedago-giniam procesui. Treneris privalo atsiþvelgti á spor-to treniruotës metodikos pasaulinës raidos tenden-cijas, turi stengtis ádiegti moksliðkai pagrástas nau-jas pedagogines ir biologines priemones bei meto-dus, laiduojanèius sportininko organizmo funkci-niø rezervø iðplëtimà pasiekiant geriausià, stabiliàsportinës formos bûklæ per olimpines þaidynes.

Jaunojo sportininko rengimo eiga keturmeèiuolimpiniu ciklu vyksta didinant treniruotës ir var-þybø krûvius, sudarant sàlygas juos áveikti, kaita-liojant priemones, jø intensyvumà, racionalizuojantsporto technikà, gerinant psichologiná rengimà, tai-kant ávairias atgaunamàsias priemones. Ðiandien pa-saulyje jaunøjø sportininkø sportiniai rezultatai yratokio aukðto lygio, kad sportininkas, kuris neturiágimtø gebëjimø ir kurio treneris nesiremia ðiuolai-kiniais mokslo laimëjimais bei paþangia sportinin-kø rengimo patirtimi, neturi jokiø galimybiø pre-tenduoti á pasaulio lyderius.

Išvados1. Didelio meistriðkumo sportininkø rengimo

technologija keièiasi Europoje ir pasaulyje. Sporti-ninkø varþytinës dël labai gerø rezultatø, rekordøir pergaliø olimpinëse þaidynëse reikalauja visos as-menybës mobilizacijos – tai formuoja paèià asme-nybæ, o sportiniai laimëjimai didina ðalies prestiþà.Galima teigti, kad olimpinëse þaidynëse Atënuosegerokai padidës visø sporto ðakø sportininkø fizinëir psichinë átampa kovojant dël aukðèiausiø apdo-vanojimø, taip pat vis daugiau ðaliø sportininkø ið-kovos aukso, sidabro ir bronzos medalius.

2. Remiantis daugiameèiais moksliniais tyrimaisgalima teigti, kad patyræs sportininkas vis efekty-viau realizuoja savo vis labiau didëjanèias galimy-bes, treniruojamieji poveikiai pasirenkami pagal ob-jektyvius ir esminius tobulëjimo poþymius, áverti-nant konkreèios sporto ðakos motorinæ specifikà,funkcines ir adaptacines organizmo galimybes, api-brëþiant tikslingà treniruotës vyksmo tvarkymà beitreniruotës vyksmo organizavimà, kaip pagrindà pa-sirenkant racionalias daugiametës ir metinës treni-ruotës priemones ir varþybø formas.

3. Patyrusiems sportininkams rengiantis kitomsolimpinëms þaidynëms bûtinas sumaþintas fizinis irpsichinis krûvis atskirais keturmeèio olimpinio ciklometais, nes tai padeda susitelkti paskutiniais olim-pinio ciklo metais, o jauni sportininkai turi nuola-

SPORTO MOKSLAS8

tos per visus ketverius olimpinio ciklo metus gerin-ti savo parengtumo rodiklius. Jaunø ir patyrusiøsportininkø rengimo olimpinëms þaidynëms strate-gija turi bûti skirtinga.

LITERATÛRA

1. Bompa, T. (1999). Periodisation. Theory and Methodologyof Training. USA: Human Kinetics.2. Kerman, J.N. (1999). The 24 Consensus Principles ofTraining and Conditioning. Olympic Coach. P. 2–7.3. Âåðõîøàíñêèé, Â. (1998). Ãîðèçîíòû íàó÷íîé òåîðèèè ìåòîäîëîãèè ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè. Òåîð. è ïðàêò.ôèç. êóëüò. ¹ 5. Ñ. 26–36.

4. Ìàòâååâ, Ë. Ï. (1999). Îñíîâû îáùåé òåîðèè ñïîðòà

è ñèñòåìà ïîäãîòîâêè. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà.315 ñ.

5. Ïëàòîíîâ, Â. Í. (1997). Îáùàÿ òåîðèÿ ïîäãîòîâêèñïîðòñìåíîâ â îëèìïèéñêîì ñïîðòå . Êèåâ:Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà. 583 ñ.

6. Ñóñëîâ, Ô. Ï., Øåïåëü, Ñ. Ï. (1999). Ñòðóêòóðàãîäè÷íîãî ñîðåâíîâàòåëüíîãî-òðåíèðîâî÷íîãî öèêëàïîäãîòîâêè: ðåàëüíîñòü è èëþçèè. Òåîð. è ïðàêò. ôèç.êóëüò. ¹ 9. Ñ. 57–60.

7. Ñóñëîâ, Ô. Ï., Õîëîäîâ, Æ. Ê. (1997). Òåîðèÿ èìåòîäèêà ñïîðòà: ó÷åáíîå ïîñîáèå äëÿ ó÷èëèùîëèìïèéñêîãî ðåçåðâà. Ìîñêâà: ÓÎÐ. ¹ 1. 416 ñ.

8. Ñóñëîâ, Ô. Ï., Ñû÷, Â. Ë., Øóñòèí, Á. Í. (1995).Ñîâðåìåííàÿ ñèñòåìà ñïîðòèâíîé ïîäãîòîâêè. Ìîñêâà:ÑÀÀÌ. 445 ñ.

In present article author analyses technologies,methodic systems and strategies of high performanceathletes training.

At Sydney Olympic Games we could notice thatsome distinguished athletes having been leaders intheir sports for many years, successfully performed attheir second or third Olympiad and became two- orthree-time Olympic champions and prize-winners. Atthe same time there are Olympic champions who didnot manage to win in Sydney (though they weresupposed to). Those athletes who are able todemonstrate top results during 2-4 Olympic cyclesshould be regarded as a national property of a countryparticipating in the international Olympic movementand they all require an individual approach toplanning their training and competitive activity. Inthe last 10 years physical and psychological strain ofan individual year-long calendar of a top athlete (inpoints) is 2-3 times greater than it was in seventies oreighties. So some athletes have to change the strategyof their competitive activity through a 4-year-longtraining cycle. Author has analyzed an individualcompetition calendar and main results of leadingtrack-and-field athletes who participated in two andmore Olympiads. All the subjects were divided intotwo groups: the first group was formed of athleteswho had won 2-4 Olympiads, and the second groupincluded those, who having been leaders in their sportsfor many seasons, did not manage to win more than1 Olympiad (in Barcelona, Atlanta or Sydney).

STRATEGY OF TRAINING OLYMPIC “VETERANS” FOR THEIR NEXT OLYMPIC GAMES

Prof. Dr. Felix Souslov

SUMMARY

In the first group of athletes there were revealedyear-long cycles in which the athletes did notparticipate or did not prepare specially for the maincompetition of the year, that allowed them todecrease training loads and served for rest. Thereasons of such rest were different – sometimes itwas planned beforehand, and sometimes it wascaused by traumas or illnesses. More often trainingloads decreased on the 2nd or 3rd year of a 4-year-long cycle. Those athletes who did not decreasetraining loads, cut down quantitative parameters oftheir individual calendar. The athletes of the secondgroup preserved top results and performedsuccessfully in World and European championshipsand Grand Prix throughout the 4-year-long Olympiccycle and especially during the year preceding theOlympic Games. They did not plan any decrease ofthe load in any training season, that probably didnot allow them to reach an optimal psychic andphysical condition to the Olympic Games or evencaused traumas.

In order to preserve successful performance forseveral years and to win two or three Olympiads, it isnecessary to take into account all athletes, inparticular Olympic “veterans”, and to plan periodsof physical and psychological rest within the 4-yearlong training cycle, aiming to be better prepared inthe last year of the Olympic cycle, meanwhile youngathletes have their training load levels and sportperformance to be increased during the all four years

2002 Nr. 1(27) 9

of the Olympic cycle. Strategy of the preparation tothe Olympic games of young athletes and veteranathletes must differ.

Keywords: strategy, Olympic games, four-yearOlympic cycle, stress, competition schedule, optimalphysical condition, cycle, best performance.

Feliksas SuslovasRusijos valstybinë kûno kultûros akademijaSirenevy bulvar 4, Maskva 105483Tel. (+7095) 166 4483

Gauta 2001 12 15Priimta 2002 01 15

ÁvadasSportininko rengimas – tai daugiametis specifi-

nës sandaros ir organizacinës formos edukacinisvyksmas, kuris tobulina sportininko fizines ir psi-chines savybes, visapusiðkai lavina asmenybæ, lemiajo veiklà, elgesá, savarankiðkumà ir atsakingumà, ska-tina siekti puikiø sportiniø rezultatø. Á didelio meist-riðkumo sportininkø rengimo koncepcijà turi áeitiindividuali sportininko rengimo metodika, kuriojebûtø sukauptos ir kûrybiðkai pritaikytos mokslinin-kø patvirtintos ir efektyviai á sportininkø rengimopraktikà diegiamos idëjos. Vis dëlto didþiausià po-veiká sportiniø rezultatø gerinimui tebedaro sporti-ninkø rengimo technologijos optimizavimas, rengi-mo struktûros tobulas konstravimas bei uþpildymasvisaverèiu turiniu (Raslanas, 2001; Karoblis, 2001).Sportinës veiklos sëkmæ lemia ágimti, genetiðkai sà-lygoti sportininkø organizmo anatominiai, funkci-niai, psichologiniai ypatumai, kurie, veikiami spor-to pratybø ir varþybø, iki tam tikrø ribø kinta (Bom-pa, 1999). Labai svarbu tyrinëti didelio meistriðku-mo sportininkø adaptacijà prie ávairiø treniruotëskrûviø ir, atsiþvelgiant á adaptacijos prie fiziniø krû-

Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø sociologiniai tyrimaiProf. habil. dr. Povilas Karoblis, Kazys Steponavièius,

doc. habil. dr. Algirdas Raslanas, Vytautas Briedis, Ramunë UrmulevièiûtëVilniaus pedagoginis universitetas

SantraukaDarbe analizuojamas Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø 2001 metø sporto treniruotës vyksmas, sporto treniruotës

ir varþybø kalendoriaus komponentø sàveika, rezultatø prognozë ir jos iðsipildymas, treniruotës efektyvumo kriterijai ir pa-grindinës strateginës kryptys rengiantis ateinanèiø metø sezonui. Atlikta sportininkø anketinës apklausos analizë parodë,kad bûtina ið naujo perþvelgti ir suprasti didelio meistriðkumo sportininkø ugdymo vyksmà, sportininkø rengimo sistemà,ugdytiniø sportinio meistriðkumo tobulëjimà ir esamus trûkumus. Tyrimai patvirtino, kad rengiantis Atënø olimpinëmsþaidynëms bûtina pirmenybæ teikti sportininkø specialiajam parengtumui ir jo paþangai, o treniruotës veiksmingumo vertini-mo kriterijø bei modeliniø charakteristikø skaitmeniniai dydþiai privalo atitikti tarptautinius etalonus ir standartus. Trene-riams ir sportininkams pagrindine strategine kryptimi turi tapti metinës sporto treniruotës modelio sudarymas – tai pagrindi-në metodinë idëja, apibrëþianti treniruotës vyksmo (organizavimo, planavimo ir valdymo) kryptingumà. Straipsnyje pateikia-ma analizë ir rekomendacijos, apibrëþianèios tikslingà, moksliðkai pagrástà metinës treniruotës vyksmo tvarkymà bei kryptin-gà treniruotës vyksmo organizavimà, rengiantis ágyvendinti sportininkø rengimo programà “Atënai – 2004”.

Raktaþodþiai: komponentø sàveika, strateginës kryptys, specialiojo parengtumo prioritetas, modelinës charakteristikos,ugdymas, vyksmas, analizë, modelis, rekomendacijos, programa, Atënai.

viø pokyèiø rodiklius, tvarkyti visà treniruotës tu-riná (Starischka, 1999). Be to, kiekviena sporto ða-ka, kiekviena rungtis turi specifiniø, iðskirtiniø kom-ponentø, poþymiø, bruoþø, kurie atskleidþia tikrà-jà vienos ar kitos sporto ðakos, rungties prigimtá irgalimybes (Ìàòâååâ, 1999). Sportininkas, siekda-mas gerø rezultatø, turi parodyti ne tik fizinius irintelektualinius gebëjimus, ágûdþius ir mokëjimus,bet ir pademonstruoti savo valios bei charakteriosavybes, savo moralinius ásitikinimus ir inteligen-tiðkumà. Sportinë kova siekiant labai gerø rezulta-tø, rekordø ir pergaliø reikalauja visos asmenybësmobilizacijos – tai formuoja paèià asmenybæ, o spor-tiniai laimëjimai didina ðalies prestiþà.

Didelio meistriðkumo sportininkø rengimasolimpinëms þaidynëms, pasaulio ir Europos èem-pionatams literatûroje retai aptariamas. Todël labaitrûksta informacijos apie olimpiniø èempionø ir pri-zininkø ugdymo metodikà, olimpinio makrociklostruktûrà, sporto treniruotës planavimo principus,treniruotës krûvio kaità per metiná makrociklà, tre-niruotës vyksmà aukðtikalnëse. Vienas reikðmingiau-siø veiksniø, lemianèiø sportinius rezultatus, yra tre-

SPORTO MOKSLAS10

niruotës bendrojo ir specialiojo krûvio santykis, tre-niruotës krûvio paskirstymas pagal santykinio in-tensyvumo zonas ir ðiø parametrø kaita metinio cikloetapais, mezociklais, atsiþvelgiant á sportinio meist-riðkumo lygá. Trûksta duomenø apie geriausiøjøsportininkø sportinio rengimo modeliavimà ir tre-niruotës vyksmo technologijà, sporto pratybø, var-þybø ir poilsio tvarkymà. Svarbiausias dalykas –sportininko organizmo kaita pereinant ið vienos ákità, aukðtesnæ, kokybæ. (Gabrys, 2001; Isurinas,2001). Bûtina konceptualiai iðtirti 2001 metø Lie-tuvos olimpinës rinktinës sportininkø sportinio ren-gimo sistemà, struktûrà, turiná, sportinio rengimotechnologijos loginá pagrástumà. Naujø technologi-jø atskleidimas, paþinimas per sporto treniruotës te-orijà ir didaktikà, socialiniø veiklos veiksniø tyri-mus – svarbiausia sporto mokslo funkcija, ðerdis ren-giant sportininkus Atënø olimpinëms þaidynëms.

Darbo tikslas ir uþdaviniai:1. Iðanalizuoti Lietuvos olimpinës rinktinës spor-

tininkø 2001 m. sporto treniruotës vyksmà ir gautiinformacijà apie:

– veiklos sistemà, turiná, priemones, sporto tre-niruotës komponentø sàveikà, trûkumus, darbus,sudaranèius uþbaigtà sportininko raidos per metøciklà ratà;

– sporto treniruotës ir sporto varþybø kalendo-riaus komponentø sàveikà, rezultatø prognozæ ir josiðsipildymà, dalyvavimà tyrimuose, atsigavimo prie-moniø panaudojimà, darbus, rodanèius sportinin-ko parengtumà, rengimo metodikà, kuria buvo sie-kiama geriausio sportinio rezultato.

2. Remiantis ðia informacija, pateikti iðvadas irrekomendacijas kitam metiniam treniruotës ciklui,kuris nuo ankstesnio turi skirtis ne tik didesniu krû-viu, bet ir specifiðkumu, didesniu varþybø skaièiu-mi ir geresniais varþybø rezultatais.

Tyrimø organizavimasSportininko veiklos anketavimas, analizë ir sin-

tezë – tai konkretus mokslinio tyrimo metodas, pa-þinimo bûdas, vertinimo kriterijus. Tam tikslui su-darëme profesionalià Lietuvos olimpinës rinktinës,besirengianèios Atënø olimpinëms þaidynëms, veik-los tyrimo anketà, nustatëme kriterijus ir vertini-mo skalæ. Tyrimuose dalyvavo 36 sportininkai, olim-pinës rinktinës kandidatai. Pateikëme 15 pagrindi-niø klausimø, kurie buvo suskaidyti á 36 vertinimokriterijus ir iðreikðti procentais. Kiekviena anketauþbaigiama pateiktø atsakymø vertinimu, iðreikðtuprocentiniu santykiu pagal atsakytus ir neatsakytusklausimus, trûkumø nurodymu, siûlymais ir reko-mendacijomis rengiantis 2002 metø sezonui.

Tyrimø rezultataiNaujø treniruotës vyksmo programø kûrimas,

metø modelio sudarymas, planavimo ir treniruotësvyksmo apskaitos formø ieðkojimas, atsiþvelgiant áindividualius sportininko gebëjimus, ir ðio vyksmotobulinimas – viena svarbiausiø grandþiø sportinin-ko treniruotës metodikoje (Âåðõîøàíñêèé, 1998).A. Giddensas (2000), A. Skurvydas (2001) teigia,kad ateitis nëra duota – ji nuolatos kuriama ir ku-riama vis kitaip ir kitokia. Mokslinës tiesos yra nuo-latos atkuriamos, patikslinamos, ið naujo atranda-mos. Sporto treniruotës teorija ir didaktika ðiuolai-kiniame etape yra ypaè dinamiðka, nuolat kintantilaike, atsinaujinanti ir pasiþyminti gebëjimu moky-tis, prasiskverbianti á sporto mokslà, besiremiantinaujomis idëjomis ir atradimais. Treniruotës peri-odizacijos procesas turi bûti pateikiamas ir anali-zuojamas kaip monolitas, daugiapakopis, vientisasreiðkinys, diferencijuojamas á dalis (etapus, mikro-ciklus), kuriø turiná ir organizacijà rodo tiksliniaiuþdaviniai. Treniruotës planavimo teorija numato,kaip objektyviai tiksliai, atsiþvelgiant á iðkeltus spor-tinio rengimo uþdavinius, suderinti treniruotës vyks-mo turiná, varþybø kalendoriø ir treniruotës krûviøiðdëstymà laike (Raslanas ir kt., 2001). Laikas yravienas svarbiausiø veiksniø, reguliuojanèiø treniruo-tës poveiká organizmui, apibrëþiantis optimalià tre-niruotës trukmæ ir tikslingà jos ciklø pakartojimà(Karoblis, 2001).

1. Iðanalizavus anketas paaiðkëjo, kad ið 36 olim-pinës rinktinës sportininkø, pateikusiø anketas, pa-sirengimo Atënø olimpinëms þaidynëms programàsu treneriu aptarë 91%, neaptarë 9%. 94% sporti-ninkø pateikë olimpinëse þaidynëse prognozuoja-mà rezultatà, nepateikë 6%. Á klausimà, kokios busakcentuojamos individualios sportinio rengimokryptys, atsakë 78%, neatsakë 22% sportininkø.

Taip pat nustatyta, kad 83% sportininkø aptarësu treneriu 2001 m. pasirengimo planà-modelá, o17% neaptarë. Be to, 72% apklaustø sportininkøtvirtino, kad sudarant planà-modelá rekomendaci-jas teikë gydytojai, mokslininkai, organizatoriai, o28% atsakë neigiamai. Tai rodo, kad dalis sporti-ninkø ir jø treneriø neatsiþvelgë á sporto treniruo-tës raidos tendencijas, neatkreipë dëmesio á indivi-dualias sportininko rengimosi ypatybes.

Treniruotës programø sudarymas, modeliavimas,paþangi veiklos technologija, trenerio, sportininko irmokslininko bendradarbiavimas turi pereiti á naujàdarbo kokybæ kitame metø cikle (Ìàòâååâ, 1999). Sie-kiant ypaè didelio sportininko meistriðkumo, didþiau-sià átakà turi trenerio ir sportininko bendradarbiavi-

2002 Nr. 1(27) 11

mas, iðsimokslinimas ir profesinë kompetencija. Spor-tininkas pats turi aktyviai dalyvauti planuojant ir ana-lizuojant ilgalaikes ir trumpalaikes rengimo progra-mas. Jokia sportinio rengimo programa nebus reikð-minga, jei ji bus kartojama nepaisant rezultatø irmeistriðkumo. Pagal praeitá negalima tiksliai progno-zuoti ateities, o dabarties paþinimas neleidþia suprastipraeities (Giddens, 2000). Mokslas patvirtina, kadir sporte niekas negali paþinti visø galimø buvusiø,esamø ir bûsimø trenerio, sportininko ir mokslininkosàveikø. Tik nuolatinis variacinio ir kontrastinio me-todo taikymas treniruotëse gali apsaugoti sportininkøcentrinæ nervø sistemà nuo stabilizacijos, judëjimo ágû-dþio sustabarëjimo. Treneris ir sportininkas turëtø ási-sàmoninti, kad metinis sporto treniruotës modelis re-alizuoja metodinæ rengimo koncepcijà ir sujungia ávisumà visas treniruotës sudedamàsias dalis pagrin-diniam uþdaviniui spræsti. Metiniame cikle bûtina kai-talioti pasiprieðinimo dydá, amplitudæ ir judesiø tem-pà, taèiau svarbiausia, kad veiksmai bûtø atliekamine tik dideliu greièiu, bet ir kokybiðkai (techniðkai).Bûtina skatinti visokeriopà emocinæ stimuliacijà, kurididina treniruotës intensyvumà.

2. Sportininko dienynas – sportinio rengimo pla-navimo ir apskaitos dokumentas, padedantis sàmo-ningai gerinti sportininko parengtumà uþraðant irobjektyviai analizuojant ádëtà darbà ir pasiektus re-zultatus. Sportininko dienynas padeda patikslintitreniruotës plano ágyvendinimà ir, apdorojus surink-tus duomenis bei atsiþvelgus á meistriðkumo kon-trolës rezultatus, padaryti iðvadas apie treniruotëspoveiká. Anketos tyrimai parodë, kad 91% sporti-ninkø raðo treniruotës dienynus, 9% – ne. Á klausi-mà, ar pateikiate ciklø, etapø ataskaitas, krûvio su-vestines, ar lyginate su praëjusiø metø krûviais, 86%atsakë teigiamai, o 14% – neigiamai.

Apskritai sportininko atlikto darbo analizë, ver-tinimas, padarytos iðvados – tai didaktinis metodas,kuriuo remiantis treniruotës medþiaga skaidoma á da-lis, poþymius, elementus, turint tikslà juos nuodug-niai iðtirti. Atlikto treniruotës krûvio iðskyrimas pa-gal poþymius, vertinimas, rezultatø apdorojimas irinterpretavimas leidþia daryti iðvadas apie treniruo-tës krûvio korekcijà, skatins sportininkà vis labiausuvokti suplanuotà sportiná rengimà ir jo poveiká tre-niruotumo didëjimui. Svarbiausias tikslas – apiben-drinti ir suvokti sportinio rengimo planavimo, vyk-dymo ir kontrolës sistemà.

3. Sportinio rengimo valdymui svarbiausia visa-pusë parengtumo kontrolë, sportinio rengimo ko-regavimas, sportininko bûsenos dinamika ávertinantfunkciniø organizmo rodikliø kaità. Todël anketoje

buvo klausimas apie dalyvavimà etapiniuose, kom-pleksiniuose tyrimuose mokslinëje laboratorijoje irmedicinos centre. 89% sportininkø atsakë dalyva-væ, o 11% – ne. Gautus tyrimø rezultatus su trene-riu aptarë 83% sportininkø, o 17% neaptarë. Re-miantis duomenimis, 56% sportininkø krûvis buvopakoreguotas, o 44% – ne.

Vadinasi, nors rengimo kontrolës metu gauti ro-dikliai ir jø vertinimas yra pagrindas valdyti ir kore-guoti treniruotës vyksmà, atsiþvelgiant á sportininkoorganizmo adaptacijos vyksmà, taèiau dalis sporti-ninkø ir jø treneriø neaptaria gautø duomenø, neda-ro iðvadø arba atitinkamø korekcijø.

4. Iðsiplëtus varþybø kalendoriui, didelio meist-riðkumo sportininkams ypaè svarbiu dalyku tapovarþybø laikotarpio treniruotës planavimas, bûsi-mo rezultato prognozë ir jo siekimas svarbiausiosevarþybose. Pagrindinis ðio etapo tikslas – sugebëtimaksimaliai realizuoti judëjimo potencialà varþy-binëmis sàlygomis. Varþybinë veikla turi didþiulá po-veiká sportininko organizmui. Tai susijæ su maksi-maliu judesiø ir veiksmø greièiu, maksimaliàja jë-ga, iðtverme, veiksmø koordinacija, rizikos elemen-tais, nervine ir emocine átampa, stresais, garbës,veiksmingumo, prestiþiðkumo poreikiais ir t.t.

Sportininkø apklausos anketoje praðëme atsakyti,ar tikslingai ir gerai buvo sudarytas varþybø kalen-dorius. 64% sportininkø nuomone, varþybø kalen-dorius buvo sudarytas tikslingai ir gerai, 36% spor-tininkø varþybø kalendorius netenkino. Á klausimà,ar esamas varþybø skaièius uþtikrino gerà pasiruo-ðimà pagrindinëms sezono varþyboms, teigiamai at-sakë 56% sportininkø, neigiamai – 44%. Á klausi-mà, ar remiantis kriterijais (testø, kontroliniø pra-timø, laboratoriniø ir medicininiø tyrimø duomeni-mis ir t.t.) buvo prognozuojami varþybø rezultatai,teigiamai atsakë 83% sportininkø, neigiamai – 17%.44% sportininkø teigë, kad prognozë pasitvirtino,56% atsakë neigiamai (1 pav.). Reikia konstatuoti,kad moterø dviratininkiø prognozë iðsipildë. Dalissportininkø prognozuotø rezultatø nepasiekë dël lë-ðø stokos rengiantis pagrindinëms varþyboms.

Apskritai varþybø ir treniruotës krûvio planavi-mas bei ðio proceso valdymo tobulinimas – vienasvarbiausiø sportininko treniruotës metodikos gran-dþiø (Gabrys, 2001). Varþybos yra svarbi sportinin-kø parengtumo palyginimo, veiksminga sportininkorengimo priemonë. Tiek sporto teoretikai, tiek ir prak-tikai mano, kad planuojant sportininko rengimà var-þybø laikotarpiu bûtina harmoningai suderinti treni-ravimo bei varþybø praktikà ir geriausiø rezultatø pa-siekimà numatyti atsakingiausiose varþybose. Bûti-

SPORTO MOKSLAS12

61%

39%

Pateikë SFP modelines charakteristikas

Nepateikë SFP modeliniø charakteristikø

44%

56%

Varþybø rezultatø prognozë pasitvirtino

Varþybø rezultatø prognozë nepasitvirtino

83%

17%

Remiantis tam tikrais kriterijais varþybø rezultatai buvo prognozuojami

Varþybø rezultatai nebuvo prognozuojami

56%

44%

Esamas varþybø skaièius uþtikrino gerą pasiruošimą pagrindinëms sezonovaržyboms

Esamas varþybø skaièius nebuvo optimalus

na sudaryti toká sporto varþybø kalendoriø, kur bû-tø atsiþvelgiama á sportininko individualius ypatu-mus iðryðkinant kiekybinæ ir kokybinæ treniruotumorodikliø dinamikà, konkretø sportininko interesàkiekvienoms varþyboms, turintá átakos sportininko re-zultatyvumui ir sëkmingam dalyvavimui svarbiausio-se varþybose. Ypaè svarbi tampa varþybinë patirtis –tai visuma specialiø þiniø ir mokëjimø, ágytø ilgà lai-kà dalyvaujant varþybose. Reikëtø atkreipti dëmesá átestø grupes varþybinei veiklai nustatyti ir ávertinti.Svarbiausios yra norminiø ir standartiniø testø gru-pës, kuriø atlikimo rezultatas gretinamas su anks-tesniu arba su tam tikru etalonu. Pvz.: dviratininkësD.Þ., R.P., J.P., likus dviems savaitëms iki pasaulioèempionato, atlieka kontroliná pratimà toje paèiojestandartinëje trasoje, be to, taiko kitas kontrolinestreniruotes, atlieka kraujo laboratorinius tyrimus ir

t.t. Ðios veiklos rodikliai ir vertinimas padeda trene-riui ir sportininkui objektyviau ir patikimiau prog-nozuoti rezultatus varþybose.

5. Treniruotës vyksmo valdymo teorija analizuo-ja treniruotës vyksmo eigà bei kontrolæ, kurios tiks-las – ávertinti, ar treniruotës eiga atitinka anksèiausukurtus etalonus ir modelines charakteristikas.Modelinë charakteristika – tai konkretûs normaty-viniai rodikliai, rodantys parengtumo lygá. Ji leidþiatiksliai nustatyti vyraujanèià treniruotës vyksmokryptá, numatyti kontrolines ribas – bûtinus sporti-nio rengimo orientyrus. Anketoje praðëme pateiktibendrojo (BFP) ir specialiojo parengtumo (SFP)modelines charakteristikas. Rezultatai tokie: BFPmodelines charakteristikas pateikë 62% sportinin-kø, nepateikë 38%, SFP atitinkamai 61 ir 39%(2 pav.). Rezultatai patvirtino, kad dalis treneriø irsportininkø neturi arba planuodami ir valdydami tre-niruotæ nemoka nustatyti orientyrø, neávaldæ treni-ruotës krûvio efektyvumo ir kokybës sistemø.

64%

36%

Varþybø kalendorius buvo sudarytas tikslingai ir gerai

Varþybø kalendorius netenkino

62%

38%

Pateikë BFP modelines charakteristikas

Nepateikë BFP modeliniø charakteristikø

Mokslininkai ir treneriai nustato treniruotës uþda-viniø modelines charakteristikas – tai svarbiausi kon-kretaus sportininko specialiojo parengtumo duome-nys, kurie turi bûti pasiekti ir kurie yra treniruotës efek-tyvumo vertinimo kriterijus. Ðiuolaikinë sportininkørengimo metodika remiasi tuo, kad jei nebus pagerin-tas specialusis fizinis sportininko parengtumas, tai ne-galima tikëtis, kad pagerës techninis bei taktinis jomeistriðkumas ir padidës organizmo darbo galingu-mas, taip pat varþybinio pratimo atlikimo greitis. Ne-pagerëjus ðiems rodikliams, maþai tikëtinas tobulasvarþybinis meistriðkumas ir planuojamas sportininkorezultato prieaugis. Treniruotës strategijoje svarbiau-sia – specialiojo fizinio parengtumo prioritetas. Moks-

1 pav.

2 pav.

2002 Nr. 1(27) 13

lininkai (Âåðõîøàíñêèé, 1998; Ìàòâååâ, 1999; Bom-pa, 1999) áspëja, kad pagrindinë treniruotës uþduotis– taip organizuoti jos turiná, kad sportininko specia-liojo darbingumo didinimo neribotø funkcinës jo or-ganizmo galimybës ir kartu netrukdytø darbo techni-kai ir sportininko pratimo atlikimo greièiui. Specia-liojo parengtumo paþanga galima tik didëjant bendrie-siems organizmo funkciniams gebëjimams, nuolat to-bulëjant ágûdþiams ir judëjimo gebëjimams. Ið atsaky-mø matyti, kad treneris V.Konovalovas yra puikiaiparinkæs bendrojo ir specialiojo parengtumo modeli-nes charakteristikas ir nustatæs skaitmeninius dydþius.Pvz., R. P. BFP atspindintys rodikliai nustatyti tokie:ðuolio á tolá ið vietos – 2,15 m; ðtangos spaudimo ko-jomis – 130 kg; 60 m bëgimo – 9,2 s.; 6 kg svoriokëlimo viena koja per 1 min – 80 k.; SFP: apsisuki-mø skaièius per 1 min (52x17) – 148; apsisukimøskaièius per 1 min minant viena koja (52x19) – 100;startuojant ið vietos 333 m – per 28,5 s.

Visapusë parengtumo kontrolë, modeliniø charak-teristikø skaitmeninë iðraiðka, varþybinës veiklos mo-deliavimas, sportinio rengimo koregavimas – svar-bûs sportinio rengimo valdymui.

6. Anketoje buvo praðoma pateikti 2001 m. pa-grindiniø krûviø rodiklius (planuota – ávykdyta). 72%sportininkø praðymą patenkino, o 28% – ne (3 pav.).Vertinant pagrindines treniruotës krûvio apimtis, ku-rios buvo iðreikðtos kilometrais, valandomis, tono-mis ir kitais dydþiais (startø skaièius – pagrindinëjerungtyje, papildomose rungtyse, ðuoliai, bëgimas zo-nose ir t.t.), puikiai treniruotës krûvio ataskaitas pa-teikë dviratininkës, lengvaatletës, irkluotojai.

sportininkai ieðko nesëkmiø prieþasèiø tik kiekybi-niuose treniruotës parametruose, subjektyviuose or-ganizmo veiksniuose.

7. Viena iš svarbiø sportininko rengimo kryp-èiø – atsigavimo priemoniø taikymas metø cikle. Taivarþybø laikotarpiu turi didelæ reikðmæ sportinësformos tobulinimui, siekiant gerø rezultatø svarbiau-siose varþybose. Á klausimà, ar taikëte pagrindinesatsigavimo priemones (racionalià mitybà, masaþà,medicinines priemones, biologiðkai aktyvias medþia-gas ir t.t.) metiniame treniruotës cikle, teigiamai at-sakë 81% sportininkø, neigiamai – 19%. Pasiûly-mai dël atsigavimo priemoniø buvo tokie: medici-nines priemones reguliariai skirstyti centralizuotai,vartoti biologiðkai aktyvias medþiagas, visuomet nau-dotis kvalifikuota masaþuotojø pagalba, sukurti nuo-seklià reabilitacijos sistemà stovyklose, varþybose,po varþybø sezono organizuoti atsigavimo stovyk-las. Sportininkams trûksta: baseino, saunos, pirties,maisto papildø, ypaè psichologo pagalbos, hidro-masaþo, ekskursijø, filmø, bendravimo ir t.t.

8. Atsakymø á klausimà, ar naudojate netradici-nes treniruotës priemones ir ar siûlote naudoti, re-zultatai tokie: 42% sportininkai naudojo netradici-nes priemones, 58% nenaudojo, siûlo naudoti 72%,nesiûlo – 28%. Rekomenduojama ávairaus aukðèioaukðtikalnëse 3–4 kartus per metus rengti centrali-zuotas stovyklas, naudoti jogos pratimus, siûlomaásigyti naujø treniruokliø, atlikti þiemà ðiltu oru ir-klavimo pratimus ant vandens, irkluotojams þiemàrengti slidinëjimo stovyklas kalnuose, organizuotisporto stovyklas su kitø sporto ðakø sportininkais,taikyti meditacijà, plaukimà iðkvëpiant á vandená(kvëpavimo raumenims stiprinti), stimuliacijà elek-tra, rengti pokalbius su psichologu, susitikimus sukvalifikuotais treneriais.

9. Á klausimà, ar buvote pakankamai aprûpintisportiniu inventoriumi, apranga, ar buvote aprûpintimedikamentais ir atsigavimo priemonëmis, ar buvopakankamai stovyklø ir ar uþteko maistpinigiø, tiktrys sportininkai atsakë, kad buvo viskuo aprûpinti.39% sportininkø buvo aprûpinti sportiniu invento-riumi ir apranga, 61% – medikamentais ir atsigavi-mo priemonëmis, 36% sportininkø turëjo pakanka-mai stovyklø ir jiems uþteko maistpinigiø (4 pav.).Visi sportininkai iðvardijo svarbiausius trukdanèiusveiksnius: finansavimas (nëra lëðø, nëra planavimo),bloga sporto bazë, inventorius, nëra vaizdo áraðymoir atkûrimo aparatûros, nëra sparingo lygiaverèiø var-þovø, trûksta spec. aprangos, árangos, stovyklø uþ-sienyje, aukðtikalnëse, didþiulë stoka masaþuotojø,atsigavimo priemoniø (tik saviveikla), trûksta lëðø ið-vykti á svarbias varþybas (pasaulio taurës ir kt.), trûks-

82%

28%

Pateikë 2001 m. pagrindiniø krûviø rodiklius (planuota – įvykdyta)

Nepateikë 2001 m. pagrindiniø krûviø rodikliø (planuota – įvykdyta)

Sportininkams labai svarbu vertinti treniruotëskrûvio apimtá ir intensyvumà, pateikti suminæ iðraið-kà nustatytais parametrais, vertinti, lyginti, koreguo-ti ir padaryti iðvadas bendradarbiaujant su moksli-ninkais ir kitais specialistais. Taèiau dalis sportinin-kø neanalizuoja treniruotës krûviø, nelygina, nedaroiðvadø arba atitinkamø korekcijø. Per tyrimus labo-ratorijose, medicinos centre reikia ávertinti krûvio dy-dþio poveiká organizmui, nustatyti, kas lemia adap-taciniø vyksmø organizme intensyvumà. Daþniausiai

3 pav.

72%

SPORTO MOKSLAS14

22%

78%

Pateikë BFP ir SFP modeliniø charakteristikø dydþius

Nepateikë BFP ir SFP modeliniø charakteristikø dydþiø36%

64%

Turëjo pakankamai stovyklø, uþteko maistpinigiø

Neturëjo pakankamai stovyklø, neuþteko maistpinigiø

61%

39%

Gerai aprûpinti medikamentais ir atsigavimo priemonëmis

Blogai aprûpinti medikamentais ir atsigavimo priemonëmis

ta maisto papildø, trûksta inventoriaus varþyboms(ypaè irklavime), neávyko daug planuotø stovyklø,trûksta aerodinaminës aprangos irklavimo varþybo-se, trûksta naujø dviraèiø (nes rezervai apskaièiuotitik vieniems metams), trûksta specialiø fizinio rengi-mo saliø ir t.t. Tai rodo, kad didelio meistriðkumosportininkai turi daug problemø ir jas bûtina spræsti.

10. Anketoje praðëme pateikti 2002 m. svarbiau-siose varþybose prognozuojamus rezultatus bei prog-nozuojamà uþimti vietà ir bendrojo bei specialiojofizinio parengtumo modeliniø charakteristikø dy-dþius, prognozuojamus kitame sezone. Rezultatai to-kie: 83% sportininkø pateikë 2002 m. svarbiausio-se varþybose prognozuojamà rezultatà ir prognozuo-jamà uþimti vietà, 17% nepateikë; 22% sportininkøpateikë bendrojo ir specialiojo fizinio parengtumomodeliniø charakteristikø dydþius, prognozuojamuskitame varþybø sezone, o 78% nepateikë (5 pav.).Ypaè kvalifikuotai buvo pateikti dviratininkiø ben-drojo ir specialiojo fizinio parengtumo modeliniø cha-rakteristikø dydþiai. Pvz., dviratininkë R.P., reng-damasi pasaulio èempionatui, prognozuoja pasiektitokius modeliniø charakteristikø, atspindinèiø BFP(pirmieji keturi) ir SFP (kiti trys), skaitmeninius dy-dþius: ðuolio á tolá ið vietos – 2,20 m, ðtangos spaudi-mo kojomis – 135 kg, 60 m bëgimo – 9,0 s., 6 kg

39%

61%

Pakankamai aprûpinti sportiniu intentoriumi ir apranga

Prastai aprûpinti sportiniu intentoriumi ir apranga

83%

17%

Pateikë 2002 m. svarbiausiose varþybose prognozuojamą pasiekti rezultatą irprognozuojamą uþimti vietą

Nepateikë 2002 m. svarbiausiose varþybose prognozuojamo pasiekti rezultato irprognozuojamos užimti vietos

svorio këlimo viena koja per 1 min – 90 kartø; apsi-sukimø per 1 min. skaièius (52x17) – 150; apsisuki-mø per 1 min skaièius minant viena koja (52x19) –105; startuojant ið vietos 333 m – 27,5 s. Tai neleng-vas darbas, ir jis galimas tik kruopðèiai iðtyrus spor-tininkës fizines galias, specialius gebëjimus, nusta-èius individualias sportininkës tobulintinas savybesir iðgales, þinant dviratininkiø rezultatø kitimo ten-dencijas bei sportininkës potencines galias.

Apskritai sportinis rezultatas prognozuojamas re-miantis moksliniais metodais, faktø ir argumentøanalize, orientuojant sportininko parengtumà atitin-kamam rezultatui. Treneris negali stovëti vietoje, jisturi tvirtai þengti á prieká nepaisydamas atsirandan-èiø „aðtriø smulkmenø“. Svarbiausias sportininkoir trenerio tikslas – sugebëti maksimaliai realizuotimotoriná potencialà svarbiausiø varþybø sàlygomis.Taèiau, kaip parodë tyrimai, kai kurie treneriai irsportininkai neprognozuoja bendrojo ir specialiojofizinio parengtumo modeliniø charakteristikø skait-meniniø dydþiø, netikslina programø pagal sporti-ninko parengtumo kitimà, pasiektus rezultatus. Dëlto negalimas tikrasis kûrybiðkumas, pamirðtamisvarbûs duomenys, kuriais remiantis bûtø tobulina-ma didelio meistriðkumo sportininkø, olimpinësrinktinës kandidatø, rengimo sistema.

Išvados1. Atlikta sportininkø anketinës apklausos ana-

lizë parodë, kad bûtina ið naujo perþvelgti ir suprastididelio meistriðkumo sportininkø ugdymo metiniuciklu vyksmà, sportininkø rengimo sistemà ir paða-linus “aðtrias smulkmenas” optimizuoti ir struktû-

4 pav.

5 pav.

2002 Nr. 1(27) 15

rizuoti ugdymo vyksmà keièiant sportinio rengimoturiná, atsiþvelgiant á ugdytiniø asmenybës tobulëji-mà, sveikatos stiprinimà, gebëjimà siekti dideliøsportiniø rezultatø. Pagrindinë treneriø ir sporti-ninkø strateginë kryptis turi bûti metinës sporto tre-niruotës modelio sudarymas – tai pagrindinë meto-dinë idëja, apibrëþianti viso treniruotës vyksmo (or-ganizavimo, planavimo ir valdymo) kryptingumà.Metinis sporto treniruotës modelis turi apimti trispagrindinius, realius, artimai susijusius etapus: ba-ziná (skirtas adaptaciniams mechanizmams aktyvintiir sportininko organizmo morfofunkcinei speciali-zacijai), specialiojo rengimo (skirtas organizmo dar-bo galingumui specialaus judëjimo rëþimo sàlygo-mis, adekvaèiomis varþybinëms, didinti) ir pagrin-diniø varþybø (sugebëti maksimaliai realizuoti mo-toriná potencialà varþybinëmis sàlygomis). Kuriantmodelá svarbiausia pradëti nuo turimo rezultato, rei-kiamø ribø (praeitø metø sezono duomenys, dabar-tiniai duomenys, sàlygos) ir tik tada pasirinkti spe-cifines treniruotës priemones.

2. Modelyje nustatant krûviø sistemà, iðreikðtàbûdingiausiais tam tikrai sporto ðakai rodikliais, bû-tina atsiþvelgti á ðiuos parametrus: maksimalø or-ganizmo parengtumo lygá, pasiektà ankstesniu ren-gimosi etapu; planuojamà organizmo parengtumolygá; maksimalø bûdingiausiø funkciniø rodikliø ly-gá, pasiektà ankstesniu rengimosi etapu; planuoja-mà funkciniø rodikliø lygá ir galimà rodikliø prie-augá; specialiojo rengimo krûvius; greitumo, iðtver-mës, jëgos, lankstumo, koordinacijos ugdymo dar-bà; techniná parengtumà; bendrà krûvio kieká ir ben-drà ciklo trukmæ. Svarbiausia logiðkai iðdëstyti kon-centruotus specialiojo rengimo etapus laiko atþvil-giu, apibrëþti pateikiamà kokybiná krûvio potencia-là, ávertinti treniruotës krûvio fiziologiná efektà irparinkti bei nustatyti tokià poilsio (po darbo) truk-mæ, kuri bûtinai reikalinga organizmui atsigauti irenerginiams iðtekliams ið naujo sintezuoti.

3. Treneris, sportininkas ir organizatorius ren-giantis Atënø olimpinëms þaidynëms turi perþiûrë-ti ir atnaujinti savo metodinæ patirtá, savo poþiûrá átreniruotës struktûrà, periodizacijà, specialiojo pa-rengtumo prioritetà ir paþangà. Treniruotës akty-vumo vertinimo kriterijumi turi tapti modeliniø cha-rakteristikø skaitmeniniai dydþiai, atitinkantys tarp-tautinius etalonus ir standartus.

LITERATÛRA

1. Bompa, T. (1999). Perodisation. Theory and Methodologyof Training. USA: Human Kinetics.2. Gabris, T. (2001). Anaerobic capacity of high levelsprinters – tests and criteria. Sporto mokslas. Nr. 1. P. 65–69.3. Giddens, A. (2000). Modernybë ir asmens tapatumas.Asmuo ir visuomenë vëlyvosios modernybës amþiuje. Vilnius:Pradai.4. Isurinas, V. ir kt. (2001). Šiuolaikinës treniruotës vidutinioaukðèio kalnuose koncepcija: treniruotës ergogeninis efektasir metodiniai principai. Sporto mokslas. Nr. 4. P. 14–18.5. Karoblis, P. (2001). Didelio meistriðkumo sportininkørengimo problemos. Sporto mokslas. Nr. 2. P. 2–7.6. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotës teorija ir didaktika.Vilnius: Egalda.7. Karoblis, P., Steponavièius, K., Raslanas, A.,Urmulevièiûtë, R., Briedis, V. (2001). Lietuvos olimpinësrinktinës sportininkø ir jø treneriø sociologiniai tyrimai.Sporto mokslas. Nr. 1. P. 14–22.8. Raslanas, A. ir kt. (2001). Programa “Atënai – 2004”.Vilnius: LTOK.9. Skurvydas, A. (2001). Naujoji mokslo paradigma. Sportomokslas. Nr. 4. P. 2–6.10. Starischka, S. (1999). Treniruotës planavimas (vertimasið vokieèiø kalbos). Vilnius: LSIC. P. 7–9.11. Âåðõîøàíñêèé, Â. (1998). Ãîðèçîíòû íàó÷íîé òåîðèèè ìåòîäîëîãèè ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè. Òåîð. è ïðàêò.ôèç. êóëüò. ¹ 5. Ñ. 26–36.

12. Ìàòâååâ, Ë. Ï. (1999). Îñíîâû îáùåé òåîðèè ñïîðòàè ñèñòåìà ïîäãîòîâêè. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà.315 ñ.

Present article analyses training process of the year2001 of the athletes of Lithuanian Olympic team,interaction of sport training and competition schedule,prognosis of results and its realisation, criteria oftraining efficiency and main strategic trends in the

SOCIOLOGICAL RESEARCH OF COACHES AND ATHLETES –MEMBERS OF THE LITHUANIAN OLYMPIC TEAM

Prof. Dr. Habil. Povilas Karoblis, Kazys Steponavièius, Assoc. Prof. Dr. Algirdas Raslanas,Vytautas Briedis, Ramunë Urmulevièiûtë

SUMMARY

process of preparation for the next year season.Analysis of the athletes’ answers to the questions ofthe questionnaire have demonstrated necessity ofunderstanding and revisiting the process of highperformance athletes’ development, athletes training

SPORTO MOKSLAS16

system and main limitations. Research havedemonstrated that aiming to better prepare to theAthens Olympics, it is necessary to reassess prioritiesof athletes preparation, criteria of training efficiencyevaluation, model characteristics are to be matchedto the international levels and standards. Creation ofthe yearly sports training model must become the mainstrategic direction for coaches and athletes. It includes

main methodical ideas describing purposefulness ofthe stages of training process. Article presents analysisand recommendations for the implementation ofathletes’ preparation programme “Athens-2004”.

Keywords: components’ interaction, strategictrends, priorities of special training, modelcharacteristics, process, analysis, model,recommendations, programme, Athens.

Povilas KaroblisVPU Sporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT-2034 VilniusTel. (+370 2) 75 17 48

Gauta 2001 12 09Priimta 2002 01 15

ÁvadasSportas pasaulyje daro paþangà. Sparèiai gerëja

sportiniai rezultatai, tvirtëja ryðiai tarp Europos irkitø þemynø, paèios Europos valstybës glaudþiaubendradarbiauja sporto srityje. Tokia tendencija ne-atsitiktinë, kadangi sportas, integruotas á kiekvie-nos ðalies visuomenës gyvenimà, turi nenuginèija-mà átakà kultûrai, ðvietimui, ekonomikai, moksluiir þmoniø sveikatai. Sportas, pasak P. Karoblio, ta-po kiekvienos valstybës vertybe, kuri aktuali fizi-nio auklëjimo sistemai siekiant sporto laimëjimø,tarptautinio bendradarbiavimo (Karoblis, 1996,p.3). Pripaþástamas didþiulis sporto poveikis irmokslo plëtotei. Intensyvus mokslo laimëjimø die-gimas á didelio meistriðkumo sportà efektyvina spor-tininkø parengimo olimpinëms þaidynëms sistemà,gerina aprûpinimà unikaliu sporto inventoriumi iráranga, diagnostikos aparatûra, sudaro sàlygas kiek-vienam sportininkui iki galo atskleisti savo ágimtassavybes ir talentà.

Treneriø profesinio parengtumo kaitos tendencijosProf. habil. dr. Kæstas Miðkinis

Lietuvos kûno kultûros akademijaSantrauka

Kalbant apie didelio meistriðkumo sportininkø rengimà, galima teigti, jog jis yra neámanomas, jeigu nëra aukðtos kvalifi-kacijos treneriø. Kuo treneris daugiau domisi mokslo laimëjimais, originaliau màsto ir kûrybiðkiau dirba, tuo labiau tikëtina,kad jis parengs didelio meistriðkumo sportininkø. Vadinasi, didelio meistriðkumo sportininkø rengimo problemø negalimaatsieti nuo treneriø rengimo problemø. Sporto pedagogikos mokslininkai ypaè pabrëþia trenerio asmenybës reikðmæ siekiantdideliø sportiniø rezultatø. Treneris unikalus tuo, kad vienija du nedaug bendro turinèius komponentus – apibendrintà patirtáir individualø dvasiná pasaulá.

Ðiame straipsnyje nagrinëjamos treneriø profesinio parengtumo kaitos tendencijos. Paskutiniais dviem XX amþiaus de-ðimtmeèiais atliktø tyrimø duomenys rodo, jog treneriø pedagoginis meistriðkumas ir jø asmenybës visuminis vertinimas turitendencijà gerëti. Tai rodo, jog treneriø rengimas aukðtosiose mokyklose gerëja, veikianti kvalifikacijos tobulinimo sistemayra kokybiðka, o mokslininkø parama praktikams – efektyvi. Tai leidþia teigti, kad sportiniai rezultatai taip pat gerës.

Raktaþodþiai: profesinis parengtumas, pedagoginis meistriðkumas, kaitos tendencijos, trenerio asmenybë.

Vis dëlto gerø sportiniø rezultatø nebus, jeiguneturësime aukðto lygio sporto pedagogikos. Spor-to pedagogika yra sudëtingas mokslas ir menas.Joje vyrauja labai dinamiðkos tendencijos siekti ga-lutinio rezultato, prilygstanèio þmogaus galiø vir-ðûnei.

Reikia pabrëþti, kad sporto pedagogikai rûpi netik rekordai ar uþimta vieta. Kyla daugybë kitø svar-biø problemø:

– sportininkø ugdymo, jø lavinimo ir ðvietimo(didëjantys treniruotës ir varþybø krûviai ma-þina sportininkø iðsimokslinimo galimybes).Atsiranda dorovinio nuosmukio pavojus;

– sportininkø sveikatos (jie nuolat rizikuoja gautifizines traumas, sutrikdyti organizmo sistemøveiklà);

– sportininkø komercinio iðnaudojimo (ne pa-slaptis, kad sportininkai kartais tampa preke –jie skolinami, parduodami, nuomojami);

– sportininkø adaptacijos baigus sportuoti ir kt.

2002 Nr. 1(27) 17

Ðiø problemø sprendimas ir didelio meistriðku-mo sportininkø rengimas neámanomas be aukðtoskvalifikacijos treneriø. Kuo imlesnis trenerio pro-tas, didesnis intelektas, kuo treneris doresnis, tuo di-desnë tikimybë sportininkui pasiekti puikiø rezulta-tø. „Treneris turi pakilti iki svarbiausiø, aktualiausiøsavo meto problemø, pajusti harmonijà ir vienybæ sukitø mokslø þmonëmis, pasitelkti patirtá, mokslo þi-nias“, – sako P. Karoblis (1996, p. 4). Pradedanèiojosportininko iðugdymas iki talentingos individualybës– tai ilgas kûrybinis, labai savarankiðkas darbas, ku-riam treneris atiduoda daug fiziniø, intelektiniø irdvasiniø jëgø. Daugelis pedagogikos mokslininkø pa-brëþia pedagogo asmenybës visapusiðkumo reikðmæugdymo procese. Programos, metodiniai leidiniai,sporto áranga neturi tos átakos, kurià turi treneris.„Þmogus per silpnas vienas pats iðplëtoti savo pri-gimties duomenis, reikia kito pagalbos. Þmogus ugdoþmogø“, – teigia I. Kantas (1970, p. 7).

Daugelis pedagogikos klasikø (J. A. Komenskis,Þ. Þ. Ruso, F. Dystervëgas ir kt.), sporto moksli-ninkø (S. Stonkus, J. Skernevièius, P. Karoblis) vi-sada pabrëþdavo pedagogo asmenybës reikðmæ. Ðiødienø treneriui nepakanka bûti tik geru savo spor-to ðakos þinovu – jis privalo ágyti gerà, humanistineedukacija pagrástà pedagoginá parengtumà, išmanytidaugelio mokslø pagrindus. Trenerio rengimas turibûti grindþiamas universalaus rengimo principais,socialiniu ir kultûriniu trenerio asmenybës inte-gralumu. Sporto pedagogikoje mokslas turi þengtikartu su praktika. Bûtina pereiti nuo kiekybinës priekokybinës pedagogikos, nuo prisitaikymo ir kopi-javimo prie kompetencijos ir kûrybingumo.

Taigi treneriø pedagoginio meistriðkumo lygis,profesinio parengtumo kaitos tendencijos tampa ak-tualia moksline problema. Neatlikus sporto peda-gogø profesinio parengtumo kaitos tyrimø bei pro-fesinio parengtumo korekcijos, sunku bus toliauþengti sportiniø rezultatø didinimo keliu.

Tyrimo tikslas – atskleisti treneriø profesinio pa-rengtumo kaitos tendencijas.

Uþdaviniai:1. Nustatyti, kaip buvo vertinamas treneriø pe-

dagoginis meistriðkumas devintuoju ir deðimtuojupraëjusio amþiaus deðimtmeèiais.

2. Nustatyti treneriø asmenybës visuminá verti-nimà devintuoju ir deðimtuoju deðimtmeèiais.

3. Parodyti treneriø profesinio parengtumo kai-tos tendencijas.

Tyrimo metodika ir organizavimasTyrimui buvo panaudotas laisvo iðsisakymo me-

todas. Nors iðsisakymas teikia subjektyvià informa-

cijà apie charakterizuojamàjà asmenybæ, taèiau tojiinformacija yra vertinga, nes atskleidþia sportinin-ko ir trenerio sàveikà, motyvacines dispozicijas, cha-rakterizuojamojo asmens elgesá praktinëmis situa-cijomis ir pan. L. Jovaiða teigia, kad iðsisakymo me-todas padeda paþinti „ne tik motyvacijà, bet ir cha-rakteriologines savybes, asmenybës gebëjimus, net pro-tiná statusà ir kt.“ (Jovaiða, 1975, p. 44). Ypaè ob-jektyvi informacija gaunama, kai iðsisakoma raðtu.

Nuo 1982 m. visi Kûno kultûros instituto stu-dentai, klausantys pedagoginio meistriðkumo pagrin-dø kursà, turëjo paraðyti privalomà referatà (kaiptarpiná atsiskaitymà) „Mano treneris“. Raðinyje stu-dentai privalëjo apibûdinti vieno konkretaus trene-rio (jeigu raðinys bûdavo negatyvus, kritiðkas, stu-dentas turëdavo teisæ neraðyti trenerio pavardës)asmenybæ, trenerio veiklos, darbo specifines ypa-tybes ir kokybæ, jo gebëjimà treniruotës vyksme pa-naudoti mokslo laimëjimus, gebëjimà bendrauti,charakterizuoti já kaip specialistà, pedagogà ir pan.Iðanalizuota 482 1982–1988 m. raðyti raðiniai. Ra-ðiniø apimtis – nuo 6 iki 40 puslapiø.

2000 m. buvo išanalizuoti 400 raðiniø, raðytø de-ðimtuoju deðimtmeèiu. Juos raðë studentai ir ma-gistrantai – buvæ ar dar sportuojantys sportininkai.

Trenerio pedagoginis meistriðkumas buvo su-skirstytas á penkis lygius: 1) labai þemas (reproduk-tyvus); 2) þemas (adaptyvus); 3) vidutinis (trenerisgerai sprendþia lokalinio pobûdþio uþdavinius, betvisumos aprëpti neástengia); 4) aukðtas (treneris ge-rai þino sporto ðakos ir kitø mokslø raidos tenden-cijas, kasdieniame darbe atsiþvelgia á jas); 5) labaiaukðtas (treneris didelio sportinio meistriðkumosportininkø rengimo praktikà ir teorijà papildo nau-jais, originaliais dalykais).

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasIðnagrinëjus raðinius ir ávertinus charakterizuo-

tø ávairiais aspektais treneriø pedagoginá meistrið-kumà, treneriai buvo priskirti vienam ið penkiømeistriškumo lygiø (1 pav.).

Ið 1 pav. pateiktø devintojo deðimtmeèio duo-menø matome, kad rasta tik 36 proc. gerø ir labaigerø vertinimø. Atlikus statistinæ duomenø anali-zæ, iðaiðkëjo, kad devintuoju deðimtmeèiu vyravovidutinis treneriø pedagoginio meistriðkumo lygis(2(4)=49,33; p<0,001). Palyginus ðiuos duome-nis su literatûros ðaltiniuose pateikiamais, ðis ro-diklis yra neblogas. Pavyzdþiui, literatûroje nuro-doma, jog vidutiná pedagoginio meistriðkumo lygápasiekia maþdaug 17 proc. treneriø, o aukðtà irlabai aukðtà lygá – vos 3 proc. (Äåðêà÷ è Èñàåâ,p. 19–20).

SPORTO MOKSLAS18

Devintojo deðimtmeèio treneriø pedagoginiomeistriðkumo lygis yra aukðtesnis (2(4)=10,31;p<0,05).

Raðiniø analizës rezultatai leido pateikti visuminátreneriø asmenybës vertinimà (2 pav.).

Matome, kad ir devintojo, ir deðimtojo deðimt-meèio sportininkai savo trenerius vertina daugiauteigiamai negu neigiamai. Analizuojant devintojo de-ðimtmeèio treneriø vertinimà, apskaièiuota, kad sta-tistiðkai patikimai dominuoja teigiamas visuminisvertinimas (2(5)=95,06; p<0,001). Nustatyta,kad deðimtuoju deðimtmeèiu sportininkai savo tre-nerius vertina palankiau (2(5)=18,95; p<0,01).

Išvados1. Sportininkø nuomonë, pareikðta apie savo tre-

nerius devintuoju deðimtmeèiu laisvo iðsisakymometodu, parodë, kad to laikotarpio treneriø peda-goginis meistriðkumas buvo vertinamas kaip vidu-tiniðkas. Labai þemo, þemo ir vidutinio meistrið-kumo lygio ávertinimà gavo 64 proc. treneriø. Da-lis treneriø neturëjo ryðkesnio profesinio kryptin-gumo, noras dirbti trenerio darbà buvo neryðkus.Tik 36 proc. treneriø buvo ávertinti kaip aukðto irlabai aukðto meistriðkumo lygio. Deðimtojo de-

ðimtmeèio treneriø pedagoginis meistriðkumas bu-vo vertinamas geriau (p<0,05). Prie aukðto ir la-bai aukðto meistriðkumo lygio buvo priskirti 46proc. visø treneriø.

2. Treneriø asmenybës visuminis vertinimas labaipagerëjo (p<0,01): labai neigiamø ir neigiamø ver-tinimø nuo 27 proc. sumaþëjo iki 16 proc., o labaiteigiamø ir teigiamø vertinimø padidëjo nuo 43 proc.iki 49 proc.

3. Ið tyrimo duomenø matyti, jog treneriø peda-goginis meistriðkumas ir jø asmenybës visuminisvertinimas turi tendencijà gerëti. Tai rodo, jog tre-neriø rengimas aukðtosiose mokyklose gerëja, vei-kianti kvalifikacijos këlimo sistema kokybiðka, omokslininkø parama praktikams efektyvi. Visa taisudaro galimybæ teigti, kad sportiniai rezultatai taippat gerës.

LITERATÛRA

1. Karoblis, P. (1996). Olimpinio sporto problemos. Sportomokslas. 3(5). P. 3–7.2. Kantas, I. (1970). Apie pedagogikà. Kaunas.3. Jovaiða, L. (1975). Psichologinë diagnostika. Kaunas.4. Miðkinis, K. (2000). Kûno kultûros ir sporto specialistørengimo tobulinimas. Kaunas.

1 pav. Treneriø pedagoginio meistriðkumo lygiai

12

24

23

13

28

1810

26

31

15

0

10

20

30

40

50

Labai žemas Žemas arbaadaptyvus

Vidutinis Aukštas Labai aukštas

IX dešimtmečio treneriaiX dešimtmečio treneriai

proc.

5

22

11

19

15

28

511

1322

17

32

0

10

20

30

40

50

Labai teigiamai Teigiamai Daugiau teigiamainegu neigiamai

Daugiauneigiamai negu

teigiamai

Neigiamai Labai neigiamai

IX dešimtmečio treneriaiX dešimtmečio treneriai

pproc.

2 pav. Visuminis treneriø asmenybës vertinimas

2002 Nr. 1(27) 19

5. Miðkinis, K. (1997). Profesinës veiklos vertinimas kaiptrenerio parengimo kokybës rodiklis. Didelio meistriðkumosportininkø rengimo valdymas: mokslinës konferencijosmedþiaga. Vilnius.

6. Miðkinis, K. (1999). Kûno kultûros ir sporto specialistøkompetencijos charakteristikø tyrimai. Ugdymas. Kûnokultûra. Sportas. 2 (31).7. Äåðêà÷, À. À. è Èñàåâ, À. À. (1981). Ïåäàãîãè÷åñêîåìàñòåðñòâî òðåíåðà. Ìîñêâà.

Kæstas MiðkinisLKKA Pedagogikos ir psichologijos katedraSporto g. 6, LT–300 KaunasTel. (+370 7) 30 26 69

Gauta 2001 11 19Priimta 2002 01 15

It could be asserted that this is impossible toachieve high level of elite athletes training withoutcoaches possessing high standards of professionalpreparedness. The more that coach is interested inthe modern science achievements, the more originalhis ways of thinking and creative activities, the morelikely he is to train a greater number of elite athletes.Thus, the problems of elite athletes training can notbe discussed separately from the training of coaches.Specialists in sport pedagogy put particular emphasison the role of the coach’s personality in striving forhigh sports results. The coach is unique in the sensethat he embodies in himself two components thatseem to have very little in common, i. e. generalizedexperience and individual spiritual world of his own.

CHANGING TENDENCIES IN PROFESSIONAL PREPAREDNESS OF COACHES

Prof. Dr. Habil. Kæstas Miškinis

SUMMARY

This paper deals with the changing tendencies inprofessional preparedness of coaches. The data ofthe research done during the last two decades pointto the fact that pedagogical mastership of coachesand overall estimation of their personality tend toimprove. This is indicative of the fact that the trainingof coaches at colleges and universities is improving,the activities of the existing qualificationimprovement system are effective and the specialistsworking in the field of physical education are suppliedwith the competent support by PE scientists. All thisgives us grounds to maintain that sports achievementsare sure to improve in the future too.

Keywords: professional preparedness, pedagogicalmastership, changing tendencies, personality of thecoach.

Lengvaatleèiø nuostatø á savo siekius ir varþybas(olimpines þaidynes) ypatumai

Doc. dr. Romualdas MalinauskasLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaŠio darbo tikslas buvo nustatyti Lietuvos olimpinës rinktinës lengvaatleèiø nuostatø á varþybas (olimpines þaidynes)

ypatumus. Atliekant tyrimà buvo keliami tokie uþdaviniai: atskleisti lengvaatleèiø nuostatø á savo siekius ypatumus, nustatytilengvaatleèiø nuostatø á artëjanèias varþybas ypatumus.

Taikyti ðie tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë, apklausa, matematinë statistika (² kriterijus). Tyrimas buvoatliktas Lietuvos olimpieèiø sportinio rengimo centre 2000 m., likus vienam arba dviems mënesiams iki olimpiniø þaidyniøSidnëjuje.

Buvo iðtirti 17 (ið 19) Lietuvos olimpinës rinktinës lengvaatleèiø. Jiems buvo pateikti du klausimynai, kurie leido nustatytisportininkø siekius ir poþiûrá á artëjanèias varþybas.

Pasinaudojus ² kriterijumi nustatyta, kad statistiškai patikimai (p<0,05) dominavo palankios Lietuvos olimpinësrinktinës lengvaatleèiø nuostatos á savo siekius: á laimëjimus, tobulumo sieká, á atlyginimo laukimà. Tyrimo rezultatai taip patleidþia teigti, kad statistiðkai patikimai (p<0,001 arba p<0,01) dominavo palankios Lietuvos olimpinës rinktinës lengvaat-leèiø nuostatos á artëjanèias varþybas: á savo sugebëjimus gerai pasirodyti, varþovø galimybes, norà dalyvauti bei kitø þmoniøvertinimus (nuomonæ).

SPORTO MOKSLAS20

ÁvadasNepaisant to, kad publikacijø sporto psicholo-

gijos klausimais nuolat daugëja, taèiau darbø, nag-rinëjanèiø olimpinëms þaidynëms besirengianèiøsportininkø psichologinio rengimo problemas, në-ra daug. Todël ðis tyrimas, skirtas didelio meistrið-kumo sportininkø nuostatø á artëjanèias varþybasanalizei, yra aktualus.

Nuostata yra þmogaus parengtis ar predispozi-cija specifiniu bûdu atsakyti á tam tikrus poveikius(N. Uznadzë, cituojama pagal Jacikevièiø, 1994).Pavyzdþiui, treneriai susidaro nuostatas apie spor-tininkus (darbðtûs, iniciatyvûs), sportininkai – apietrenerius (nuoðirdûs draugai, priekabûs moralizuo-tojai). Nuostatø turinys ir sàmoningumo lygiai la-bai ávairûs, dël to jas kartais nelengva skirti nuo ki-tø asmenybës savybiø. M. Ðerifas nuostatø apibrë-þimà papildo tokiais poþymiais (cituojama pagalMyers, 2000): nuostatos yra iðmoktos, o ne ágimtossavybës. Nuostatos siejasi su ásitikinimais. Ásitikini-mas yra tam tikrø teiginiø pripaþinimas teisingais.Nuostatos turi ryðiø su nuomonëmis. Nuomonës yramaþiau apibrëþti ásitikinimai. Á nuomones galimaþvelgti kaip á pradinæ sàmoningø nuostatø formavi-mosi pakopà. Pasak N. Acho (Psichologijos þody-nas, 1993), nuostata yra nesàmoninga parengties bû-sena, lemianti ávairiø psichiniø procesø kryptingu-mà. Todël apibendrinant galima teigti, kad nuostata– tai ilgalaikis teigiamas arba neigiamas nusiteiki-mas kieno nors atþvilgiu, poþiûris á kà nors, turintispaþintiná ir jausminá aspektus. Mûsø darbe nuosta-tomis vadinami tie parengties bûdai, kurie padedasportininko asmenybei prisitaikyti prie treniruoèiøir varþybø keliamø reikalavimø.

Pagrindinis sportininko nuostatø formavimo bû-das yra daugiau ar maþiau organizuotas ugdymas(Gould, Weiss ir Weinberg, 1981). Karoblio (1999,p. 302) teigimu, nuostatø á varþybas, motyvacijosproblemos ypaè aktualios didelio meistriðkumo spor-tininkams, nes, esant dideliems jø pratybø ir varþy-bø krûviams, treneris, formuodamas nuostatas á ar-tëjanèias varþybas, turi sugebëti apibrëþti sportinin-kø perspektyvas ir galimybes, kad dël pralaimëjimonebûtø prarandamas pasitikëjimas savo jëgomis.

Donzelli ir Dugoni (1990) atskleidë sëkmingaiir nelabai sëkmingai rungtyniaujanèiø didelio meist-riðkumo bëgikø nuostatø á artëjanèias varþybas skir-

tumus. Tyrimas parodë, kad sëkmingai ir nelabaisëkmingai rungtyniavusiø bëgikø nuostatos skiria-si: nelabai sëkmingai varþybose dalyvavusiø bëgikønuostatos buvo labiau susijusios su nerimu negu sëk-mingai rungtyniavusiø sportininkø.

Buvo atlikta ir daugiau tyrimø, nagrinëjanèiø di-delio meistriškumo sportininkø varþybines nuosta-tas (Gould, Weiss ir Weinberg, 1981): sëkmingairungtyniaujanèiø sportininkø nuostatos á artëjanèiasvarþybas bûdavo palankesnës (jos nebuvo susiju-sios su nerimu). Imtynininkø tyrimai (Highlen irBennett, 1983) taip pat parodë, kad imtynininkø,kuriems bûdingas aukðtas nerimo lygis, nuostatos áartëjanèias varþybas skiriasi nuo nuostatø imtyni-ninkø, kuriems bûdingas þemas nerimo lygis. Jau-nesniems imtynininkams buvo nustatytas aukštes-nis nerimo lygis nei vyresniems. Jaunesniøjø, taippat maþiau patirties turinèiø imtynininkø nuosta-tos á artëjanèias varþybas buvo maþiau palankios.Ši didelio meistriškumo sportininkø nuostatø tyri-mø apþvalga rodo, kad atskleisti nuostatø dësnin-gumai yra preliminarûs. Atliktø tyrimø rezultataidar turëtø bûti tikrinami. Duomenø apie Lietuvosolimpinës rinktinës lengvaatleèiø nuostatas stoka yraðio darbo mokslinë problema.

Darbo tikslas – nustatyti Lietuvos olimpinësrinktinës lengvaatleèiø nuostatø á varþybas (olim-pines þaidynes) ypatumus.

Uþdaviniai:1. Atskleisti lengvaatleèiø nuostatø á savo sie-

kius (siekiamus tikslus) ypatumus.2. Nustatyti lengvaatleèiø nuostatø á artëjanèias

varþybas ypatumus.Taikyti šie tyrimo metodai:1. Literatûros ðaltiniø analizë.2. Apklausa:– O.Weissman nuostatø skalë (Weissman, 1991),– J. Chanino klausimynas „Sportininko poþiûris

á artëjanèias varþybas“ (Õàíèí, 1980).3. Matematinë statistika (² kriterijus).

Tyrimo metodai ir organizavimasTyrimas buvo atliktas Lietuvos olimpieèiø sporti-

nio rengimo centre 2000 m., likus vienam arba dviemsmënesiams iki olimpiniø þaidyniø Sidnëjuje.

Buvo iðtirti 17 (ið 19) Lietuvos olimpinës rinkti-nës lengvaatleèiø. Buvo pateikti du klausimynai, ku-rie leido nustatyti olimpinëms þaidynëms besiren-

Vadinasi, rengiant lengvaatleèius bûtina atkreipti dëmesá á nuostatà dël kitø varþovø galimybiø vertinimo ir sportininkøabejones dël kitø þmoniø (galbût treneriø, federacijos atstovø ar artimøjø) nuomonës palankumo jø atþvilgiu. Galimamanyti, kad ðis darbas bûtø vertinga praktinë medþiaga olimpinëms þaidynëms sportininkus rengiantiems treneriams irdidelio meistriðkumo sportininkams. Tyrimø rezultatai turëtø padëti treneriams geriau suvokti tai, kokie yra didelio meistrið-kumo sportininkø nuostatø á varþybas formavimosi dësningumai.

Raktaþodþiai: lengvaatleèiai, nuostatos á siekius, nuostatos á artëjanèias varþybas.

2002 Nr. 1(27) 21

gianèiø sportininkø nuostatas á siekius ir poþiûrá áartëjanèias varþybas.

Vienas ið apklausos metodø buvo O. Weissmanskalë, skirta 3 kintamiesiems ávertinti, t.y. nuosta-toms á laimëjimus, tobulumo sieká, atlyginimo lau-kimà. Rezultatas gali bûti nuo –10 iki +10. Teigia-mø ávertinimø zona rodo emociná pastovumà, o nei-giamø ávertinimø zona – emociná paþeidþiamumà(nepastovumà).

Antrasis klausimynas skirtas sportininko poþiû-riui á artëjanèias varþybas nustatyti. Ðá klausimynàsudaro 28 teiginiai. Jeigu tiriamasis sutinka su taisteiginiais, atsako „taip“, o jeigu nesutinka, atsako„ne“. Klausimynas padeda ávertinti keturis rodik-lius (kintamuosius): pasitikëjimo, varþovø galimy-biø ávertinimo, noro dalyvauti varþybose, kitø nuo-monës apie sportininkà.

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasApklausai naudojant O. Weissman skalæ buvo

nustatyti tirtø Lietuvos olimpinës rinktinës lengva-atleèiø siekiai. Taikant ² kriterijø nustatyta, kadstatistiðkai patikimai (p<0,05) dominavo palankiosLietuvos olimpinës rinktinës lengvaatleèiø nuosta-tos á savo siekius: laimëjimus, tobulumo sieká, atly-ginimo laukimà (1 lentelë).

Iš 2 lentelës matyti, kad Lietuvos olimpinës rink-tinës lengvaatleèiai mano esà pasirengæ artëjanèiomsvarþyboms. Tik vienas lengvaatletis nurodë, kad joparengties lygis ypaè aukðtas. Kadangi 15 sporti-ninkø nuostatos á savo sugebëjimus buvo teigiamos,tai galima teigti, kad olimpinës rinktinës lengvaat-leèiai pasitiki savo jëgomis. Toks sportininkø pasi-tikëjimas savo jëgomis rodo, kad jie turi pakanka-mà tokiø varþybø patirtá.

Vienuolikos tiriamøjø (ið 17) nuomone, jø var-þovai yra gerai pasirengæ varþyboms. Ðeði rinktinësnariai nurodë, kad jø varþovø parengtis yra prastesnënei jø paèiø. Ið 2 lentelës taip pat matyti, kad visitirti lengvaatleèiai norëjo dalyvauti olimpinëse þai-dynëse. Septyni Lietuvos olimpinës rinktinës leng-vaatleèiai manë, kad kiti þmonës (treneriai, federa-cijos atstovai) kartais juos vertina nelabai palankiai.Galima manyti, kad tokie sportininkai nëra Lietu-vos lengvaatleèiø rinktinës lyderiai.

Pastaruoju metu nuolat pabrëþiama, kad daþniau-siai psichologinë parengtis turi átakos visø sportošakø varþybø baigèiai (Malinauskas, 2000). Mûsøtyrimo naujumas yra tas, kad didelio meistriðkumosportininkai anksèiau nebuvo tiriami ðiame darbe tai-kytais metodais. Anksèiau Lietuvos olimpinës rink-tinës nariø arba kandidatø á jà psichologinis pareng-tumas buvo nustatytas pagal H. Aizenko testà ir mo-difikuotà T. Dembo – S. Rubinðtein metodikà bûse-noms vertinti (Malinauskas, 1998), todël palygintigautus duomenis bûtø gana sunku. Vis dëlto galimamanyti, kad tiek vienais, tiek kitais metodais gautiduomenys yra patikimi, nes visuomet buvo konstruo-jama reprezentatyvi tiriamøjø imtis (mûsø atveju ati-tinkanti visà Lietuvos olimpinës rinktinës populia-cijà). Vadinasi, pagrástai galima teigti, kad rengiantlengvaatleèius bûtina atkreipti dëmesá á nuostatà dëlkitø varþovø galimybiø vertinimo ir abejones dël ki-tø þmoniø (galbût treneriø, federacijos atstovø arartimøjø) nuomonës palankumo paèiø sportininkøatþvilgiu. Galima manyti, kad ðis darbas bûtø ver-

1 lentelë

Lietuvos olimpinës rinktinës lengvaatleèiø nuostatø á savosiekius pasiskirstymas (absoliutieji daþniai)

Nuostatos į: Teigia-

mos Neutra-

lios Neigia-

mos

² reikšmė ir patikimumo

lygmuo

Laimëjimus 13 4 4,76

p<0,05 Tobulumo siekį 11 5 1 9,03

p<0,05 Atlyginimo laukimą 14 3

7,12 p<0,05

2 lentelë

Lietuvos olimpinës rinktinës lengvaatleèiø nuostatø áartëjanèias varþybas pasiskirstymas (skaièiais)

Nuostatos į: Teigiamos Neigiamos ² reikšmė ir patikimumo

lygmuo Savo sugebëjimus 15 2 23,65

p<0,001 Varþovø galimybes 11 6 10,86

p<0,001

Norą dalyvauti 17 34,35

p<0,001 Kitø vertinimus 10 7

9,38 p<0,01

Teigiami laimëjimø skalës rezultatai (nuo 0 iki+10 balø) rodo, kad sportininkai vertina kûrybið-kumà ir produktyvumà, taèiau tai jiems nëra vie-nintelë ir svarbiausia gero savæs vertinimo ir pasiti-këjimo savimi sàlyga.

Lengvaatleèiø tobulumo siekio skalës ávertinimaileidþia teigti, kad sportininkø reikalavimai sau yraadekvatûs, lankstûs ir prasmingi. Svarbu ne tik veik-los rezultatas, bet ir pats veiklos procesas bei iðgy-venimai. Lengvaatleèiai nesiekia visuomet bûti „ge-riausios formos“, jie nebijo klaidø, suvokia jas kaipgalimybæ mokytis.

Klausimynas „Sportininkø poþiûris á artëjanèiasvarþybas“ padëjo nustatyti, kà Lietuvos olimpinësrinktinës lengvaatleèiai mano apie olimpines þaidy-nes (2 lentelë).

SPORTO MOKSLAS22

The object of this study was to establish theparticularities of attitudes of Lithuanian OlympicTeam athletes towards competitions (OlympicGames). During the research the following tasks wereraised: to reveal the particularities of athletes’attitudes towards their aims and to establish thepeculiarities of athletes’ attitudes towardsforthcoming competitions.

The following research methods were applied: theanalysis of literary sources, questioning andmathematical statistics (χ2 criterion). The research wasconducted at the Sport Training Centre of LithuanianOlympic Team in 2000 one or two months before theOlympics in Sydney.

The research was made with 17 (out of 19) athletesof the Lithuanian Olympic Team. Two questionnaireswere presented, which permitted to determine theaims and attitudes of the Olympic players towardsoncoming competitions.

By means of χ2 criterion it was established thatfavourable attitudes among Lithuanian Olympic

tinga praktinë medþiaga olimpinës rinktinës trene-riams ir didelio meistriðkumo sportininkams. Tyri-mø rezultatai turëtø padëti treneriams geriau suvoktitai, kokie yra didelio meistriðkumo sportininkø nuo-statø á varþybas formavimosi dësningumai.

Išvados1. Taikant ² kriterijø nustatyta, kad statistiðkai

patikimai (p<0,05) dominavo palankios Lietuvosolimpinës rinktinës lengvaatleèiø nuostatos á savo sie-kius: laimëjimus, tobulumo sieká, atlyginimo laukimà.

2. Nustatyta, kad statistiðkai patikimai (p<0,001arba p<0,01) dominavo palankios Lietuvos olim-pinës rinktinës lengvaatleèiø nuostatos á artëjanèiasvarþybas: á savo sugebëjimus gerai pasirodyti, var-þovø galimybes, norà dalyvauti bei kitø þmoniø ver-tinimus (nuomonæ).

LITERATÛRA

1. Donzelli, G. J.; Dugoni, B. L. (1990). Competitive stateand competitive trait anxiety differences in non-eliterunners. Journal of Sport Behavior. 13(4). 255–269.

2. Gould, D., Weiss, M. and Weinberg, R. (1981).Psychological characteristics of successful and nonsuccessfulBig Ten wrestlers. Journal of Sport Psychology. 3. 69–81.3. Highlen, P. and Bennett, B. (1983). Elite drivers andwrestlers: A comparison between open–and closed–skillathletes. Journal of Sport Psychology. 5. 390–409.4. Jacikevièius, A. (1994). Siela, mokslas, gyvensena.Vilnius: Þodynas.5. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotës teorija ir didaktika.Vilnius: Egalda.6. Malinauskas, R. (1998). Cikliniø sporto ðakø sportininkøemociniø bûsenø ypatumai. Sporto mokslas. 5(14). 79–82.7. Malinauskas, R. (2000). Didelio meistriðkumodviratininkø psichinio patikimumo ypatumai. Sportomokslas. 2 (20). 42–45.8. Myers, D. (2000). Psichologija. Kaunas: Poligrafija irinformatika.9. Psichologijos þodynas. (1993). Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidykla.10. Weissman, O. (1991). Ydingø nuostatø skalë.Psichologija tau. 3. 29–30.11. Õàíèí, Þ. (1980). Ñòðåññ è òðåâîãà â ñïîðòå. Ìîñêâà:Ôèçêóëüòóðà è ñïîðò.

PARTICULARITIES OF ATHLETES’ ATTITUDES TOWARDS THEIR AIMS AND COMPETITIONS(OLYMPIC GAMES)

Assoc. Prof. Dr. Romualdas Malinauskas

SUMMARY

Team athletes towards their aims were statisticallyreliably (p<0,05) predominating, including attitudestowards winning, the strive for perfection, and theexpectation of reward. The results of the research alsosuggest that approving attitudes of the Olympicathletes towards forthcoming competitions werestatistically reliably (p<0,001 or p<0,01) prevailing,i.e. attitudes towards personal skills for goodperformance, possibilities of competitors, andestimations (opinion) of other people.

Thus, when preparing athletes it is necessary todraw attention to the attitude towards the possibilitiesof other competitors and the doubts of athletesconcerning the favourableness of the opinion ofothers (perhaps coaches, representatives of sportfederation or family members) towards them. It ispossible to assume that the present work would standfor a valuable practical material for the coaches ofOlympic athletes and for the high performanceathletes. The research results should help coaches tocomprehend better the regularities of the formation

2002 Nr. 1(27) 23

of high performance athletes’ attitudes towardscompetitions.

Keywords: athletes, attitudes towards aims,attitudes towards forthcoming competitions.

Romualdas MalinauskasBaltø pr. 3–31, LT–3040 KaunasTel. (+370 7) 23 15 60, mob. tel. 8 283 88686.El. paštas: romas@lkka.lt

Gauta 2001 10 12Priimta 2002 01 15

ÁvadasDidysis sportas – profesionali sportinë veikla, ku-

rios tikslas – kiek ámanoma iðugdyti sportininko ge-bëjimus, sudarant geriausias materialines bei tech-nines sàlygas, naudojant veiksmingiausias sportiniorengimo priemones bei metodus. Taip parengti spor-tininkai arba komandos gali sëkmingai varþytis reikð-

Individualiøjø sporto ðakø olimpiniø þaidyniø dalyviø beijø treneriø motyvacija gauti psichologinæ paramà bei

didinti savo psichologinæ kompetencijàRamunë Urmulevièiûtë

Vilniaus pedagoginis universitetasSantrauka

Ðio mûsø tyrimo tikslas buvo remiantis literatûros ðaltiniø analize bei anketinës apklausos duomenø analize iðtirti sporti-ninkø ir jø treneriø motyvacijà gauti psichologinæ paramà bei didinti savo psichologinæ kompetencijà, pateikti rekomenda-cijas.

Tyrimø uþdaviniai: 1. Nustatyti treneriø bei sportininkø psichologinës paramos ir psichologinio rengimo poreiká. 2. Iðsiaið-kinti, kokio pobûdþio priemoniø jie pageidautø, siekdami didinti savo psichologinæ kompetencijà. 3. Pateikti rekomendaci-jas, kaip didinti elitiniø sportininkø ir jø treneriø psichologinæ kompetencijà.

Tyrimo objektas: sportininkø bei jø treneriø motyvacija gauti psichologinæ paramà bei didinti savo psichologinæ kompe-tencijà

Tyrimo metodai: anketinë apklausa ir gautø duomenø analizë.Tyrimo organizavimas. Prieð Sidnëjaus olimpines þaidynes buvo parengtos specialios anketos ir iðdalytos visiems Lietuvos

olimpinës rinktinës sportininkams ir jø treneriams. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino 22 treneriai ir 30 sportininkø.Atlikta gautø atsakymø pedagoginë analizë.

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimas. Nustatyta, kad rengdamiesi Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms tik 9 proc. treneriø kartusu sportininkais (ir 10 proc. sportininkø) naudojosi sporto psichologø ar psichologø pagalba, nors jos bûtø reikëjæ 68 proc.treneriø ir 73 proc. sportininkø. 86 proc. treneriø ir 73 proc. sportininkø nuomone, komandoje turëtø nuolat dirbti sportopsichologas konsultantas. Daugelis (iðskyrus 1) treneriø ir sportininkø teigiamai atsakë á klausimà, ar sportininkams reikalin-gas teorinis ir praktinis psichologinis rengimas. Á klausimà, ar jø treneriai turi pakankamai sporto psichologijos þiniø, teigia-mai atsakë tik treèdalis. Tai aiðkiai rodo, kad, sportininkø nuomone, treneriams tikrai reikëtø didinti savo psichologinækompetencijà. Organizuojamose paskaitose bei seminaruose sporto psichologijos klausimais dalyvautø dauguma treneriø(93 proc.) ir sportininkø (73 proc.).

Trenerius dominanèios temos: bendroji sporto psichologija domina 64 proc. treneriø, daugeliui ádomûs mentalinës treni-ruotës metodai (relaksacija, autogeninë treniruotë, vaizduotës naudojimas) ir jø pritaikymas bei bendravimo problemøsprendimas. Ðiek tiek maþiau treneriø (68 proc.) domina psichologinis atsigavimas po traumø.

Bendrosios sporto psichologijos þinios domina maþiau kaip pusæ sportininkø. Daugeliui jø ádomûs mentalinës treniruotësmetodai (relaksacija, autogeninë treniruotë, vaizduotës naudojimas) ir jø pritaikymas. Bendravimo problemø sprendimudomisi vos daugiau kaip pusë sportininkø. Psichologinis atsigavimas po traumø ádomus daugiau kaip pusei sportininkø.

Taigi tyrimas rodo, kad daugelis treneriø ir sportininkø gana gerai suvokia sporto psichologijos reikðmæ, galimybes irbûtinumà sportinio rengimosi metu; ir sportininkai, ir treneriai yra suinteresuoti gauti psichologinæ pagalbà bei didinti savopsichologinæ kompetencijà. Tad, mûsø nuomone, bûtina jiems sudaryti sàlygas gilinti teorines ir praktines sporto psichologi-jos þinias, gerai apgalvoti, kaip átraukti á rengimosi Atënø olimpinëms þaidynëms reikiamus specialistus.

Raktaþodþiai: didelio meistriðkumo sportininkai ir treneriai, psichologinis rengimas, psichologinë kompetencija, reko-mendacijos.

mingiausiose tarptautinëse varþybose (Stonkus,1996). Viena svarbiausiø rengimo krypèiø, kuriai ne-retai skiriama nepelnytai maþai dëmesio, – psicho-loginis rengimas, be kurio ðiandien neámanoma pa-siekti labai gerø sportiniø rezultatø (Pilojan, 1984;Banister, 1991; Martens, 1992; Kregþdë, 1994; Ka-roblis, 1999). Sportininko rezultatus lemia labai daug

SPORTO MOKSLAS24

veiksniø. Tai ir fiziniai bei psichofiziologiniai besi-treniruojanèio atleto duomenys, tai ir jo sportiniøgebëjimø prielaidos, intelektas, kuriuos pats sporti-ninkas bei jo treneris paverèia sporto þiniomis, mo-këjimais ir ágûdþiais. Pastarøjø darni sistema ir susi-sieja á sportiná meistriðkumà (Loehr, 1986, Kregþ-dë, 1994). Galimybë gauti reikiamà psichologinæ pa-galbà ir psichologijos þinios bûtinos kiekvienam þmo-gui, o ypaè tam, kuris sau kelia didelius tikslus irnori pasiekti sëkmës sportinëje, profesinëje veiklo-je, gyvenime. Þinoma, tokios þinios bûtinos ir tre-neriui, ir sportininkui. Psichologinis ðvietimas pla-èiàja prasme – tai þmoniø psichologinës kompeten-cijos didinimas. Mûsø tyrime akcentavome sporti-ninkø psichologiná ðvietimà, t.y. perteikimà psicho-loginiø þiniø, bûtinø ir naudingø sporte ir gyvenime.

Kuo didesnë sportininko psichologinë kompe-tencija, tuo maþiau jis daro klaidø, tuo daþniau patssprendþia savo problemas, savarankiðkai áveikia ávai-rius sunkumus, krizes (Danish, Petitpas, Hale, 1993;Weinberg, Gould, 1995; Ñòàìáóëîâà, 1999, ). Rei-këtø pakeisti ir neretai nihilistiðkà poþiûrá á psi-choterapijà (Bitinas, 1994), kuri gali bûti labai nau-dinga ir padëti sportininkui iðspræsti asmenines pro-blemas, trukdanèias siekti gerø sportiniø rezultatø.

Psichologija mokyklose dar nëra privalomas da-lykas (taip pat ir aukðtosiose mokyklose jos dësty-mas paprastai sportininkø labai nesudomina), to-dël sportininkas daugiausia psichologiniø þiniø ágy-ja bendraudamas su treneriu, psichologu arba sa-varankiškai lavindamasis (Harris, D. V., Harris, B.L. 1984; Ñòàìáóëîâà, 1999).

Kiekviename sportininko karjeros etape iðkylaávairiø psichologiniø problemø, taèiau tikras susi-domëjimas psichologijos þiniomis paprastai atsiran-da ne ið karto, o tik pasiekus pakankamai aukðtàmeistriðkumo lygá, didëjant konkurencijai, kuometsportininkas supranta psichologinio veiksnio vaid-mená siekiant pergalës. Ið pradþiø tai bûna gana pa-virðutiniðkas susidomëjimas. Vëliau, ieðkant savosportinio kelio, susidomëjimas psichologija tampavis iðsamesnis, sàmoningesnis ir kartu labiau spe-cializuotas. Geras pavyzdys èia gali bûti keletas Lie-tuvos olimpieèiø, ðiuo metu studijuojanèiø sportopsichologijos magistrantûroje.

Didelio meistriškumo sportininkai ir treneriaipsichologijà suvokia savaip, pasirinkdami tik tai, kasgali praturtinti jø sportinæ ir gyvenimiðkà patirtá(Ñòàìáóëîâà, 1999).

Problemos aktualumas. Dauguma Lietuvos tre-neriø ir sportininkø supranta, kad, norint pasiekti gerørezultatø reikðmingose tarptautinëse varþybose, rei-kia ir gero psichologinio pasirengimo, taèiau mûsø

ðalies didelio meistriðkumo sportininkø psichologi-nio rengimo bei ðvietimo poreikis nebuvo tiriamas.

Ðio mûsø tyrimo tikslas buvo remiantis literatû-ros ðaltiniø analize bei anketinës apklausos duome-nø analize iðtirti sportininkø ir jø treneriø motyva-cijà gauti psichologinæ paramà bei didinti savo psi-chologinæ kompetencijà, pateikti rekomendacijas.

Tyrimo hipotezë: sportininkø bei jø treneriø po-reikio gauti psichologinæ paramà bei didinti savopsichologinæ kompetencijà tyrimas padës nustatytijø poreikius ir sudarys prielaidas teikti rekomenda-cijas sudarant didelio meistriðkumo sportininkø ren-gimo programas.

Tyrimø uþdaviniai:1. Nustatyti treneriø bei sportininkø psichologi-

nës paramos ir psichologinio rengimo poreiká.2. Iðsiaiðkinti, kokio pobûdþio priemoniø jie pa-

geidautø, siekdami didinti savo psichologinæ kom-petencijà.

3. Pateikti rekomendacijas, kaip didinti dideliomeistriðkumo sportininkø ir jø treneriø psichologi-næ kompetencijà.

Tyrimo objektas: sportininkø bei jø treneriø mo-tyvacija gauti psichologinæ paramà bei didinti savopsichologinæ kompetencijà.

Tyrimo metodai: anketinë apklausa ir gautø duo-menø analizë.

Tyrimo organizavimas. Anketinës apklausostikslas buvo surinkti ið didelio meistriðkumo spor-tininkø – olimpiniø þaidyniø dalyviø – bei jø trene-riø informacijà apie poreiká gauti sporto psicholo-go pagalbà, paramà, ágyti psichologijos þiniø, di-dinti savo psichologinæ kompetencijà. Remdamiesianketinës apklausos metodiniais reikalavimais, pa-rengëme originalià anketà. Prieð Sidnëjaus olimpi-nes þaidynes anketos buvo iðdalytos visiems Lietu-vos olimpinës rinktinës sportininkams ir jø trene-riams. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino22 treneriai ir 30 sportininkø. Atlikta gautø atsa-kymø pedagoginë analizë.

Respondentai atsakë á klausimus apie tai, ar nau-dojosi sporto psichologø pagalba, ar jiems tokiospagalbos prireikë, ar komandoje turëtø dirbti psi-chologas konsultantas, ar dalyvautø seminaruose,kuriuose galëtø spræsti iðkylanèias problemas ir ágytiþiniø. Sportininkai ir treneriai iðvardijo, kokio po-bûdþio pagalbos bûtø pageidavæ, kokios temos juosdomintø.

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasAnalizuodami treneriø pateiktus atsakymus á an-

ketos klausimus, nustatëme, kad rengdamiesi Sid-nëjaus olimpinëms þaidynëms tik 2 treneriai

2002 Nr. 1(27) 25

73%

27%32%

68%

Taip

Ne

(9 proc.) kartu su sportininkais naudojosi sportopsichologø pagalba. Vis dëlto pasirengimo metu at-vejø, kada tikrai pasigedo sporto psichologø pagal-bos, pasitaikë daugeliui (15, arba 68 proc.) trene-riø (1 pav.). Á klausimà, ar komandoje turëtø nuo-lat dirbti sporto psichologas konsultantas, teigia-mai atsakë 19, arba 86 proc., treneriø (2 pav.). Ab-soliuèiai visi treneriai teigiamai atsakë á klausimà,ar sportininkams reikalingas teorinis ir praktinis psi-chologinis rengimas (3 pav.). Tik vienas treneris tei-gë, kad treneriams toks rengimas nereikalingas. Or-ganizuojamose paskaitose bei seminaruose sportopsichologijos klausimais dalyvautø taip pat daugu-ma treneriø (4 pav.). Trenerius dominanèios temos (1 lentelë): ben-

droji sporto psichologija domina 64 proc. trene-riø, daugelá domina mentalinës treniruotës meto-dai (relaksacija, autogeninë treniruotë, vaizduo-tës naudojimas) ir jø pritaikymas bei bendravimoproblemø sprendimas. Ðiek tiek maþiau treneriø(15, arba 68 proc.) domina psichologinis atsigavi-mas po traumø.

1 pav. Treneriø ir sportininkø atsakymai á klausimà, arpasigedo sporto psichologo pagalbos

74%

26%

86%

14%

Taip

Ne

2 pav. Treneriø ir sportininkø atsakymai á klausimà, arkomandoje nuolat turëtø dirbti sporto psichologaskonsultantas

97%100%

0%

3%

Taip

Ne

3 pav. Treneriø ir sportininkø atsakymai á klausimà, arsportininkams reikalingas teorinis ir praktinis psichologinisrengimas

77%

23%

88%

12%

Taip

Ne

4 pav. Treneriø ir sportininkø atsakymai á klausimà, ardalyvautø organizuojamose paskaitose, seminaruose sportopsichologijos klausimais

1 lentelë

Sportininkus ir trenerius dominanèiossporto psichologijos temos

Sportininkai Treneriai Labiausiai dominančios temos Taip Ne Taip Ne

Bendros sporto psichologijos žinios 43% 56% 64% 36%

Mentalinës treniruotës metodai ir jø panaudojimas 30% 70% 86% 14%

Psichologinis atsigavimas po traumø 57% 43% 68% 32%

Bendravimo problemø sprendimas 60% 40% 86% 14%

Treneriai bûtø pageidavæ tokios pagalbos (ci-

tuojami treneriø pageidavimai): pagalbos spren-dþiant bendravimo problemas, skatinant sportinin-kø pasitikëjimà savimi, ávairaus pobûdþio teorinësir praktinës pagalbos, konkreèiø patarimø spren-dþiant konkreèias psichologines problemas, sportopsichologo individualaus darbo su sportininku pervisà rengimosi þaidynëms laikà, ypaè varþybø lai-kotarpiu, pagalbos sportininkams, atsigaunantiemspo nesëkmingo starto ir besirengiantiems kitiems,pagalbos reguliuojant sportininkø psichologinæbûsenà, tiesiog ramaus pasikalbëjimo.

Vienas treneris teigë, kad jam ir jo sportininkuipsichologinio pobûdþio pagalbos nereikëjo.

Treneriai papildomai paminëjo tokias juos do-minanèias temas: pasitikëjimo savo jëgomis forma-vimas, realaus savæs vertinimo formavimas, savo ga-limybiø analizës psichologiniai ypatumai; dvasiniaiklausimai; sportininkø tiesioginis rengimas atsakin-giausioms varþyboms.

Treneriai

Sportininkai

Treneriai

Treneriai

Treneriai

Sportininkai

Sportininkai

Sportininkai

SPORTO MOKSLAS26

Pageidavimai: gauti rekomenduojamos literatû-ros praktinës sporto psichologijos klausimais, gali-mybë dalyvauti dalykiniuose seminaruose.

Panaðûs klausimai buvo pateikti ir sportininkams.Rengdamiesi Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms 3sportininkai (10 proc. respondentø) naudojosi spor-to psichologø pagalba, kiti nesinaudojo. Rengimosiþaidynëms laikotarpiu tikrai pasigedo sporto psi-chologø pagalbos daugelis sportininkø – 22 (73proc.) (1 pav.). Tiek pat sportininkø mano, kad sujais turëtø nuolat dirbti sporto psichologas konsul-tantas (2 pav.). Vienas sportininkas teigë, kad psi-chologo pagalba nebuvo reikalinga.

Sportininkai bûtø pageidavæ tokios pagalbos(cituojami sportininkø pageidavimai): padëti nor-malizuoti prieðstartinæ bûsenà, ramaus pokalbio,konkretaus patarimo; mentalinës treniruotës ágû-dþiø suteikimo; psichologinio nuteikimo varþy-boms, pralaimëjimo baimës áveikimo. Jie teigë, kadbûtinai reikalinga pagalba tokio treniruotës ciklometu, kai dideli treniruotës krûviai ir norisi mestisportà; reikalingos konsultacijos, kaip efektyviaukovoti su jauduliu.

Analizuodami atsakymus á klausimus apie psi-chologinës kompetencijos didinimo poreiká paste-bëjome, kad absoliuti dauguma olimpiniø þaidyniødalyviø (iðskyrus vienà) teigiamai atsakë á klausi-mà, ar sportininkams reikalingas teorinis ir prakti-nis psichologinis rengimas (3 pav.). Á klausimà, arjø treneriai turi pakankamai sporto psichologijosþiniø, teigiamai atsakë tik treèdalis sportininkø(9 sportininkai, arba 30 proc.), neigiamai – 70 proc.Tai aiðkiai rodo, kad, sportininkø nuomone, trene-riams tikrai reikëtø didinti savo psichologinæ kom-petencijà. Didelio meistriðkumo sportininkai ir pa-tys labai pageidautø ágyti daugiau sporto psicholo-gijos þiniø. Organizuojamose paskaitose bei semi-naruose sporto psichologijos klausimais dalyvautønemaþa dalis sportininkø – 23 (77 proc.) (4 pav.),vienas sportininkas teigë, kad tokiose paskaitose irseminaruose turëtø dalyvauti tik treneris.

Bendrosios sporto psichologijos þinios dominamaþiau kaip pusæ sportininkø – 43 proc. (1 lent.).Daugelá sportininkø (21, arba 70 proc.), dominamentalinës treniruotës metodai (relaksacija, auto-geninë treniruotë, vaizduotës naudojimas) ir jø pri-taikymas, kitø tai nedomina. Bendravimo proble-mø sprendimu domisi daugiau kaip pusë sportinin-kø – 18 (60 proc.), 12 sportininkø tuo nesidomi.Psichologinis atsigavimas po traumø ádomus taippat daugiau kaip pusei sportininkø (17, arba57 proc.).

Kiti sportininkø pateikti komentarai:– “...Sporto psichologas turi iðmanyti rungties

specifikà ir dalyvauti kai kuriose treniruotëse beivarþybose”.

– “...Psichologas galëtø padëti tik tuo atveju, jeigerai paþinotø sportininkà; kadangi treneris geraipaþásta savo auklëtiná, jis turëtø mokëti paruoðti jápsichologiðkai”.

– “...Psichologas bûtø reikalingas po blogo star-to, o ne prieð startà”.

Vienas ið ádomesniø atsakymø, kuris galëtø bû-ti diskusijø tema: “Neteko bendrauti su mokslinin-kais, jø pagalbos neásivaizduoju…”

Ðio tyrimo rezultatai parodë didelá treneriø irsportininkø domëjimàsi sporto psichologijos klau-simais, pastebimas rimtas specialistø pagalbos – tiekinformacinës, tiek ir praktinës – poreikis; daugelistreneriø ir sportininkø gana gerai suvokia sportopsichologijos reikðmæ, galimybes ir bûtinumà spor-tinio rengimosi metu. Mûsø nuomone, bûtina geraiapgalvoti, kaip átraukti á rengimosi Atënø olimpi-nëms þaidynëms reikiamus specialistus.

Išvados1. Nors rengdamiesi Sidnëjaus olimpinëms þai-

dynëms tik 10 proc. sportininkø ir 9 proc. apklaus-tø treneriø naudojosi sporto psichologo ar psicho-logo pagalba, bet tokios pagalbos poreiká pareiðkë73 proc. sportininkø ir 68 proc. treneriø. Tiek patsportininkø ir 86 proc. treneriø teigë, kad koman-doje turëtø dirbti sporto psichologas. Ðie skaièiaiakivaizdþiai rodo, kad Lietuvos didelio meistriðku-mo sportininkai jauèia (sporto) psichologo daly-vavimo rengimosi procese poreiká, ir á tai reikëtøatsiþvelgti sudarant rengimo programas.

2. Absoliuèiai visi treneriai teigiamai atsakë áklausimà, ar sportininkams reikalingas teorinis irpraktinis psichologinis rengimas. Tik vienas trene-ris teigë, kad treneriams toks rengimas nereikalin-gas. Organizuojamose paskaitose bei seminaruosesporto psichologijos klausimais dalyvautø taip patdauguma treneriø (88 proc.) bei nemaþa dalis spor-tininkø (77 proc.). Taigi ir sportininkai, ir trene-riai yra suinteresuoti didinti savo psichologinæ kom-petencijà, tad, mûsø nuomone, bûtina sudaryti jiemssàlygas gilinti teorines ir praktines sporto psicholo-gijos þinias.

3. Konkreèios sportininkø psichologinio ðvieti-mo formos galëtø bûti tokios: seminarai (treneriamsir sportininkams, gali bûti bendri ir atskiri), psicho-logo vedamos trumpos paskaitos-pokalbiai, sporti-ninko ir trenerio pokalbiai (nebûtinai specialiai or-ganizuoti), psichologinës literatûros skaitymas ir jos

2002 Nr. 1(27) 27

aptarimas, mokomøjø filmø perþiûra, psichologinioðvietimo programø garso ir vaizdo áraðø perþiûra.

4. Bûtina gerai apgalvoti, kaip átraukti á rengi-mosi Atënø olimpinëms þaidynëms reikiamus spe-cialistus.

LITERATÛRA

1. Banister, E.W. (1991). Modelling Elite AthleticPerformance. Human Kinetic Books.2. Bitinas, B. (1994). Sportinës veiklos motyvacijosvaldymas. Aukðtos klasës sportininkø pedagoginis irpsichologinis rengimas varþyboms. Vilnius. P. 6–10.3. Danish, S. J., Petitpas, A. J., Hale, B. D. (1993). Lifedevelopment intervention for athletes: life skills throughsports. The Councelling Psychologist. 21. P. 352–385.4. Harris, D. V., Harris, B. L. (1984). The Athletes Guide toSports Psychology: Mental Skills for Physical People. NewYork: Leisure Press.5. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotës teorija ir didaktika.Vilnius: Egalda. 342 p.

6. Kregþdë, S. (1994). Sportininko motyvacija ir treneriopsichologinë strategija. Aukðtos klasës sportininkøpedagoginis ir psichologinis rengimas varþyboms. Vilnius. P.17–22.7. Loehr, J. E. (1986). Mental Toughness Training for Sports.Achieving Athletic Excellence. New York: Plume. 192 p.8. Orlick, T. (1990). In Pursuit of Excellence: How to Win inSport and Life Through Mental Training. Champaigh,Illinois: Leisure Press. 193 p.9. Stonkus, S. (1996). Sporto terminø þodynas. Kaunas.10. Warren, W. E. (1983). Coaching and Motivation: APractival Guide to Maximum Athletic Performance.Englewood Cliffs. P. 45.11. Weinberg, R.S., & Gould, D. (1995). (1-st ed.).Foundations of Sport and Exercise Psychology. Champaign,IL: Human Kinetics.12. Ïèëîÿí, Ð., À. (1984). Ìîòèâàöèÿ ñïîðòèâíîéäåÿòåëüíîñòè. Ìîñêâà.

13. Ñòàìáóëîâà, Í. (1999). Ïñèõîëîãèÿ ñïîðòèâíîéêàðüåðû. Ñàíêò Ïåòåðáóðã: Öåíòð êàðüåðû. 368 ñ.

Aim of our research was to investigate what is themotivation of athletes – participants of Olympicgames and their coaches to seek psychological supportand to increase psychological competence. Objectivesof research were as follows: 1. To identify, if Olympicathletes and their coaches feel need for psychologicalsupport and mental training. 2. To find out, whatkind of education and training they would requireaiming to increase their psychological competence.3. To present recommendations, how to helpdevelopment of psychological competence in eliteathletes and their coaches.

Research was organised as follows: before theSidney Olympic games we have prepared anddistributed special questionnaires to the membersof Olympic team of Lithuania (individual sports)and to their coaches. Questionnaires with the replieswere returned (by 30 athletes and 22 coaches) rightafter the respondents come back from the Sydney,and we have carried out the pedagogic analysis ofthe data gained.

Discussion of research results. Analysis of theanswers of coaches and athletes have demonstratedthat during the preparation for the Sidney Olympicsonly 9% coaches together with their athletes and 10%

MOTIVATION OF INDIVIDUAL SPORTS’ ELITE ATHLETES AND THEIR COACHES TORECEIVE PSYCHOLOGICAL SUPPORT AND TO IMPROVE PSYCHOLOGICAL COMPETENCE

Ramunë Urmulevièiûtë

SUMMARY

athletes have used assistance and support of sportpsychologists/psychologists, while the need fir suchsupport was expressed by 68% coaches and 73%athletes. 86% coaches and 73% athletes have expressedopinion that team must have sport psychologist –councillor working all the time. Most coaches (exceptone) and athletes responded positively to the questionif athletes need theoretical and practical psychologicaltraining. Only one third of athletes have respondedpositively to the question if their coach has enough ofpsychological knowledge. It clearly expresses opinionof athletes about their coaches’ psychologicalcompetence and improvement. If lectures and seminarson the topics of sports psychology would be organised,majority of the coaches (93%) and athletes (73%) wouldparticipate there.

Topics of sport psychology that coaches areinterested in are as follows: general issues of sportpsychology – 64%, majority of coaches(80% and 88%) are really interested in methods of mentaltrainingas well as solving of communication problems,less coaches (68%) are interested in post-injurypsychological rehabilitation.

Athletes are interested in these sport psychologyareas: general issues of sport psychology attract less

SPORTO MOKSLAS28

than half of athletes (42%), 73% of them areinterested in methods of mental training,communication problems are important to the 57%athletes, 54% are interested in post-injurypsychological rehabilitation.

Basing on the research results we can concludethat majority of Olympic athletes and their coachesreally understand importance, opportunities andnecessity of sport psychology during the preparationfor the main sport events. Athletes and coaches are

Ramunë UrmulevièiûtëVPU Sporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. (+370 2) 23 60 52, faks. (+370 2) 23 34 96El. paštas: ramu@centras.lt

motivated to seek for psychological assistance anduse it as well as to improve their psychologicalcompetence. So, it is necessary to create opportunitiesfor deepening theoretical and practical knowledgein sport psychology and to rethink how to involverespective experts into the process of the preparationto the next Olympic Games.

Keywords: high performance athletes and coaches,psychological training, psychological competence,recommendations.

Gauta 2001 12 15Priimta 2002 01 15

ÁvadasPasaulio elitinio sporto specifika yra ta, kad pa-

didëjusi atsakomybë uþ rezultatà, jo asmeninë irvisuomeninë reikðmë, materialinis suinteresuotu-mas daro rezultatà vieninteliu ir bûtinu varþybøtikslu. Gerai þinoma, kad sporto varþybos sukeliakompleksinio pobûdþio stresinæ situacijà, kuri yramiðraus streso prieþastis. Tai pasireiðkia tiek emo-cinio, tiek ir fizinio streso poveikiu sportininko or-ganizmui. Treniruotës krûvá, nesusijusá su rizikaarba baime, nepaisant, ar yra jame minimalus kie-kis emocijø, galima laikyti fiziniu stresoriumi(Dockor, Sharkey, 1971), nes organizmà ið esmësveikia fizinis krûvis. Vis dëlto A. Rodionovas(Ðîäèîíîâ, 1979), nagrinëdamas ðià problemà, nu-rodo, kad varþybos ir treniruotës turi savo speci-fikà, nors didelio meistriðkumo sporte ji ne visadayra ryðki. Didelës apimties ir intensyvumo fiziniai

Universali sportininkø psichinës bûsenos valdymo metodikaDoc. dr. Grantas Avanesianas

Armënijos valstybinis kûno kultûros institutasSantrauka

Didelio meistriðkumo sportininkø psichologinis parengtumas yra labai aktualus, nes varþybose daþnai susiduriama suekstremaliomis sàlygomis, kai emocinë átampa ir jaudulys yra labai dideli.

Todël ðio darbo tikslas – nustatyti moksliðkai pagrástà psichinës bûsenos valdymo rodikliø kompleksà, kuris operatyviai irobjektyviai apibudintø didelio meistriðkumo sportininkø psichinæ bûsenà specifiniø ir nespecifiniø fiziniø krûviø metu.

Tyrimams buvo panaudotas Jerevano kûno kultûros instituto Psichologijos katedros laboratorijoje sukonstruotas prietai-sas, kuriuo buvo matuojama odos elektrinë varþa, kvazistatinis potencialas, psichomotoriniø reakcijø greitis, ir kitos metodi-kos: 8-spalvis Liuðero testas, Spilbergerio-Chanino skalës ir sportininkø subjektyvaus psichinës bûsenos vertinimo testai.

Tyrimø rezultatai apibendrinti matematinës statistikos metodais.Darbo rezultatai parodë, kad tarp ðiø psichinës bûsenos nustatymo metodø grupiø yra glaudûs koreliaciniai ryðiai, tai

leidþia konstatuoti psichinës átampos rodikliø informatyvumo laipsná testuojant ir nustatyti jø optimalø tarpusavio santyká.Raktaþodþiai: psichinës bûsenos valdymas, stresas, jaudulys, nerimas, diagnostika, pojûèiai.

krûviai, fiziniø ir psichiniø funkcijø átampa lemiatai, kad sportininkas atsiduria ekstremaliose sàly-gose jau per treniruotes.

Akivaizdu, kad ðis ekstremalumas padidëja var-þybø laikotarpiu, kai stresoriai sukelia tipiðkà emo-ciná stresà ir nerimastingumà, susijusius su atsako-mybe prieð artëjanèias varþybas. Mokslo darbø ana-lizë patvirtina tà faktà, kad sportinës veiklos pati-kimumas priklauso ne nuo pradinio streso ir neri-mastingumo lygio, bet nuo sportininko gebëjimo val-dyti psichinæ bûklæ (Óýéíáåðã, Ãëîóä, 1998).

Kartu didelis dëmesys yra skiriamas optimaliamiðorinio ir vidinio poveikio psichinës bûsenosvaldymo priemoniø derinimui. Prieð pradedant tai-kyti vienà ar kità psichinës bûsenos valdymo me-todà, bûtina laiku ir labai tiksliai diagnozuoti spor-tininko psichinæ átampà arba stresinæ bûsenà. Mû-sø nuomone, ðie metodai turi atitikti tris psichi-

2002 Nr. 1(27) 29

nës bûsenos valdymo metodø sudedamàsias dalis,kurias pasiûlë B. Viatkinas (Âàòêèí, 1975): moty-vai ir asmenybës ypatumai, asmenybës psichodi-naminës ir neurodinaminës ypatybës, psichofizio-loginë bûsena.

Iðkilusios problemos aktualumas, bûtinybë jà ið-nagrinëti teoriðkai ir praktiðkai, nors jau yra nema-þai literatûros ðaltiniø ðia tema (Hicman, 1979;Ðîäèîíîâ, 1979; Graydon, Towensen, 1984; Ãèññåí,1990), skatina kitus tyrëjus ieðkoti moksliðkai pa-grástø universaliø taikomojo pobûdþio psichinës tre-niruotës technologijø (Unestahl, 1996) ir atskirospsichinio parengtumo gerinimo metodikos (Gould,Eklund, 1991). Mûsø ankstesniuose darbuose bu-vo nuosekliai aprobuotos nurodytø autoriø nusta-tytos specifinës sportininkø psichinës bûsenosvaldymo mechanizmø ypatybës, priklausomai nuosportinës specializacijos (Àâàíåñèàí, 2001).

Ðio darbo tikslas buvo nustatyti kompleksà ro-dikliø, kurie operatyviai ir objektyviai charakteri-zuotø didelio meistriðkumo sportininkø psichinæ bû-senà specifiniø ir nespecifiniø fiziniø krûviø metu.

Darbo metodikaTyrimai buvo atlikti Jerevano kûno kultûros ins-

tituto Psichologijos katedros laboratorijoje sukonst-ruotu ir aprobuotu portatyviniu prietaisu (M. Ke-sedþianas su bendraaut.), kuriuo buvo matuojamaodos elektrinë varþa (OEV), kvazistatinis poten-cialas (KSP), kritinis judesiø susiliejimo daþnis(KJSD) ir psichomotorinës reakcijos greitis (PRG).

Antrà metodikø blokà sudarë 8-spalvis Liuðerotestas, sutrumpinti reaktyvaus nerimastingumo (jau-dulio) skalës variantai (Spilbergeris-Chaninas) irsubjektyvios sportininko reakcijos á fiziná ir psichi-ná krûvá nustatymo testas.

Kadangi ðios abi metodø grupës buvo taikomosprieð ir po nespecifiniø (veloergometrija) ir speci-finiø (su sporto ðakø treniruokliais) fiziniø krûviø,todël sportinës veiklos rezultatai buvo vertinami tre-èiàja metodø grupe – fiziniais testais. Eksperimen-tiniai tyrimai buvo atliekami daugelá metø su Rusi-jos, Armënijos ir kitø ðaliø nacionaliniø rinktiniødidelio meistriðkumo fechtuotojais, boksininkais,dviratininkais, imtynininkais, irkluotojais. Per 10metø buvo iðtirta 300 sportininkø. Fizinius testusjie atliko ávairiais standartiniais ir paèiø sukonst-ruotais treniruokliais (Àâàíåñèàí, 2000).

Tyrimø rezultatai buvo apdoroti matematinës sta-tistikos metodu. Skirtumo tarp atskirø etapø rezul-tatø patikimumui nustatyti taikytas Studento t kri-terijus. Ar rodikliø skirstinys atitinka normalø, nu-statëme taikydami Kolmogorovo-Smirnovo testà.

Ryðiams tarp atskirø poþymiø nustatyti taikyta tie-sioginë koreliacija.

Darbo rezultataiKadangi á Liuðero testà áeina reaktyvaus neri-

mastingumo rodiklis, atspindintis sportininko psi-chinæ bûsenà konkreèiu momentu, o reaktyvaus ne-rimastingumo skalë (RNS) – sporto praktikoje pa-tikrintas ir aprobuotas testas, iðkilo uþdavinys pa-lyginti ðiø testø vertinimo skaliø zonas.

Rezultatø, gautø tiriant imtynininkus, analizë lei-do nustatyti kai kuriuos ávairiø psichinës bûsenosrodikliø tyrimo metodikø dësningumus. Skirtumopatikimumas siekë 66,6 proc. Ðis skirtumo patiki-mumas buvo uþfiksuotas tarp kritinio judesiø susi-liejimo daþnio (KJSD) rodikliø prieð fiziná krûvá irpo jo (p<0,01), tarp darbingumo ir vegetacinio to-nuso rodikliø (p<0,001), tarp vegetacinio tonusoir reaktyvaus nerimastingumo pagal Liuðero testà(p<0,001) bei tarp darbingumo ir reaktyvaus neri-mastingumo rodikliø (p<0,001). Taèiau tarp odoselektrinës varþos (OEV) ir kvazistatinio potencia-lo (KSP) rodikliø (prieð ir po krûviø) patikimo skir-tumo nenustatyta.

Kartu su patikimu skirtumu nustatytas glauduskoreliacinis ryðys tarp KJSD ir OEV (prieð krûvá,p<0,01); KJSD ir KSP (prieð krûvá, p<0,01). Tairodo, kad KJSD, KSP ir OEV rodikliai yra tampriaitarpusavyje susijæ ir patikimai apibûdina sportinin-kø vegetacinës nervø sistemos bûklæ kiekvienu kon-kreèiu momentu. Taip pat nustatytas pakankamaistiprus teigiamas ryðys (p<0,01) tarp KJSD (pokrûvio) ir reaktyvaus nerimastingumo rodikliø. Dëlkrûvio kintant KJSD rodikliui, pastebimai padidëjair nerimo pojûtis. Analogiðkas ryðys pastebëtas irtarp reaktyvaus nerimastingumo ir OEV rodikliø.

Patikimai koreliuoja ir KSP bei vegetacinio to-nuso rodikliai, tai gali pasireikšti maþu sportininkoaktyvumu, silpna iniciatyva, nenoru treniruotis, nuo-vargiu.

Ypaè ryðkus neigiamas abipusis ryðys (p<0,01)yra tarp fizinio darbingumo ir reaktyvaus neri-mastingumo rodikliø. Dël reaktyvaus neri-mastingumo padidëjimo sumaþëja darbingumas.

Taigi atlikti tyrimai leido konkretizuoti psichi-nës átampos rodikliø informatyvumo laipsná testuo-jant ir nustatyti jø optimalø tarpusavio santyká.Ðiuolaikinë ir operatyvi informacija apie sportinin-ko bûsenà leidþia koreguoti treniruotës vyksmà,iðvengti nuovargio, taikant specialias atsigavimopriemones iðvengti psichiniø stresø, nesusivaldy-mo atvejø ir taip padidinti sportinës veiklos pati-kimumà. Kartu atsiranda galimybë objektyviai kon-

SPORTO MOKSLAS30

troliuoti vartojamø psichoreguliaciniø ir atsigavi-mo priemoniø veiksmingumà.

Kituose tyrimo etapuose buvo atrinktos, adap-tuotos ir ádiegtos psichoreguliacijos metodikos at-siþvelgiant á sportininko individualias ypatybes irsporto ðakos, kurià jie kultivuoja, specifikà. Be to,buvo atsiþvelgta ir á tà faktà, kad daugelio kitø au-toriø, taip pat ir mûsø duomenimis, daþnai treneriøpsichinë átampa bûna didesnë nei jø auklëtiniø. Iðto iðeina, kad treneris, negalintis valdyti savo bûse-nos, nekontroliuojantis emocijø, yra papildomasstresinis veiksnys sportininkams. Vadinasi, psichi-nës bûsenos valdymo problema yra aktuali tiek at-letui, tiek treneriui.

ApibendrinimasEksperimentiniø tyrimø duomenys ir profesinio

darbo patirtis leido padaryti preliminarias iðvadasir ágalino sukurti psichinës bûsenos valdymo meto-dikà atsiþvelgiant á sporto ðakos specifikà. Mûsø pa-rengta metodika numato tris valdymo bûdø moky-mo etapus per 20–25 dienø laikotarpá.

Pirmieji du etapai atitinka áprastus, kuriø metumokoma saviátaigos formuliø, toliau jø skaièius ma-þinamas. Per treèiàjá mokymo etapà formuojami spe-cialûs pojûèiai ir nuotaikos, padedantys áveikti var-þybinës ir treniruoèiø veiklos, bûdingos konkreèiaisporto ðakai, sunkumus. G. Gorbunovas (Ãîðáóíîâ,1989) taip pat nurodo, kad psichoreguliacijos se-ansø metu ypaè svarbûs yra aiðkumas ir didelë átai-ga. Visus psichoreguliacijos metodø taikymo eta-pus galima kontroliuoti mûsø apraðytais psichodiag-nostikos metodø kompleksais. Juos taikant ekspe-rimentinio tyrimo metu buvo nustatyti teigiami dau-gelio psichinæ sportininkø bûsenà atspindinèiø ro-dikliø poslinkiai (64 proc.).

Sudaryta universali “specialios” bûsenos nusta-tymo programa grindþiama bûdinga kiekvienai spor-to ðakai “specialia kalba” (Avanesyan, 1999), kuriyra formuojama atsiþvelgiant á ekspertiná vertinimà(porinio palyginimo metodas) ir atsakingø varþybøpasirinktø poþymiø videoáraðø analizæ. Kartu meslaikëme, kad specialûs procesai ir bûsenos yra pa-grindiniai, baziniai sportininkø bûsimø veiksmø irjø elementø bei visos varþybinës veiklos programa-vimo ir suvokimo komponentai. R. Naidiffer(Íàéäèôôåð, 1979) tvirtina, kad bet kokiose var-þybø situacijose yra apibrëþti pamatiniai stimulai,t.y. veiklos motyvai, kuriø esmë turi ypaè svarbiàreikðmæ varþybinei veiklai.

Eksperimentinëse grupëse atlikta apklausa paro-dë, kad mokëjimas suvokti ðiuos stimulus, turinèiusrealios informacijos, ir mokëjimas atmesti ðalutines

detales, padaro vienus sportininkus pranaðesnius uþkitus. Atsiradæ psichinës bûsenos valdymo ágûdþiaileidþia sportininkui nepriklausyti ir nuo trenerio, irnuo pedagogo, nes varþybø metu sprendimø priëmi-mas ir jø ágyvendinimas priklauso nuo sportininko.

Vadinasi, sportininkø psichinës átampos optimi-zavimas nustatant jos dinamikà ir varþybinës veik-los motyvacijos formavimas modeliuojamo ekspe-rimento metu leidþia padidinti sportininko fizinësveiklos efektyvumà.

LITERATÛRA

1. Avanesyan G. (1999). The adaptation of mental trainingto sport activities of Wrestlers. The Third World Congress onMental Training. Salt Lake City Utah.2. Dockor R., Sharkey B. (1971). Note on some physiologicaland subjective reactions to exercise and training. Percept aMot. Skills. Vol. 32. Nr. 1. P. 233.3. Gould D., Eklund R. C. (1991). The application of sportpsychology for perfomance optimization. The Journ. of SportPsychol. 5: 58–71.4. Graydon J. K., Towensen J. (1984). Proprioceptive andvisual feedbak in the learning of two gross motor skills.Intern. Journ. of Sport Psychol. 15, 4. Rome. P. 227–2355. Hicman I. L. (1979). How to elict supernormalcapabilities in athletes. Athletes and the Sport Psychologist.Twin Offset Limited. Toronto. P. 24–36.6. Unestahl L.-E. (1996). Integrated Mental Training. Veje,Sweden. 236 p.7. Àâàíåñÿí Ã. Ì. (2000). Ìåòîäû ïðèêëàäíîéïñèõîëîãèè ñïîðòà: ó÷. ïîñ. Åðåâàí: Àéýäèò.

8. Àâàíåñÿí Ã. Ì. (2001). Ïñèõîëîãè÷åñêèåäåòåðìèíàíòû ðàáîòîñïàñîáíîñòè ñïîðòñìåíà.Âåñòíèê Ìåæä. Àêàäåìèè Íàóê Ýêîëîãèè èÁåçîïàñíîñòè Æèçíåäåÿòåëüíîñòè. 6(42). Ñàíêò-Ïåòåðáóðã. Ñ. 162–165.

9. Àëåêñååâ À. Â. (1978). Ñåáÿ ïðåîäîëÿòü. Ìîñêâà: ÔèÑ.

10. Âÿòêèí Á. À. (1975). Ïñèõè÷åñêèé ñòðåññ â ñïîðòå.Ïåðìü

11. Áóíäçåí Ï. è äð. (1998). Ñîâðåìåííûå òåõíîëîãèèïñèõè÷åñêîé ïîäãîòîâêè îëèìïèéñêîãî ðåçåðâà.Ìàòåðèàëû Ìåæäóíàðîäíîãî ôîðóìà «Ìîëîäåæ –Íàóêà – Ñïîðò». Ìîñêâà. Ñ. 66–68.

12. Ãèññåí Ë. Ä. (1990). Âðåìÿ ñòðåññîâ. Îáîñíîâàíèå èïðàêòè÷åñêèå ðåçóëüòàòû ïñèõîïðîô. ðàáîòû âñïîðòèâíûõ êîìàíäàõ. Ìîñêâà: ÔèÑ. 192 ñ.

13. Ãîðáóíîâ Ã. Ä. (1989). Òåõíîëîãèÿ ïîñòðîåíèÿòåêñòîâ âíóøåíèé-ñàìîâíóøåíèé â ñïîðòå.Äèàãíîñòèêà è êîððåêöèÿ ïñèõè÷åñêèõ ñîñòîÿíèé âñïîðòå. Ëåíèíãðàä: ËÍÈÈÔÊ.

14. Íàéäèôôåð Ð. Ì. (1979) . Ïñèõîëîãèÿñîðåâíóþùåãîñÿ ñïîðòñìåíà. Ìîñêâà: ÔèÑ.

15. Ðîäèîíîâ À. Â. (1979). Ïñèõîëîãèÿ ñïîðòà âûñøèõäîñòèæåíèè. Ìîñêâà: ÔèÑ.

16. Óýéíáåðã Ð., Ãëîóä Ä. (1998). Ïñèõîëîãèÿ ñïîðòà èôèçè÷åñêîé êóëüòóðû. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà.

2002 Nr. 1(27) 31

Grant AvanesianArmënijos valstybinis kûno kultûros institutasKomitas 6, Jerevanas 357014, ArmënijaTel. (+3741) 55 57 60

Gauta 2001 12 14Priimta 2002 01 15

Psychological training of high performanceathletes is really topical, because athletes often faceextreme conditions during the competitions, whenemotional stress and anxiety are extremely great.

Aim of present research was to establish scientificallybased set of indices of psychic state regulation thatcould objectively and operatively characterise psychicstate of high performance athletes during the specificand non-specific physical loads.

Instrument created by the author has been usedduring the research. Electric resistance, quasi-staticpotential of the skin and speed of psychomotoricreactions, have been measured as well as other

UNIVERSAL METHODICS OF PSYCHIC STATE REGULATION

Assoc. Prof. Dr. Grant Avanesian

SUMMARY

methodics – 8 colour Lusher test, Spilberger-Haninscale, tests for subjective evaluating of athletes’ physicalstate have been used.

Data of research has been processed using methodsof mathematical statistics.

Concluding results of our research we can statethat there are close correlation among the groups ofpsychic state evaluation methods, and it allows us tostate that the informativity degree of psychic stressindexes during the testings and to state their optimalinterrelation.

Keywords: self-regulation of psychic state, stress,anxiety, diagnostics, regulation.

SPORTO MOKSLAS32

SPORTININKØ RENGIMASATHLETES’ TRAINING

IntroductionAmount of work performed at maximum

intensity is limited by the concentration of PCr inmuscles. After depletion of 50% of total ATP-PCrcapacity, the ATP resynthesis is supplemented byanaerobic glycolysis. The concentration of lactateincreases and concentration of pH in the blooddecreases. The activity of myosin adenosine-tri-phosphatase is inhibited and work output isdecreasing. During the cycling race, energy isrepeatedly derived from reserves of muscleglycogen. Another essential feature of the cyclingrace is the ability to undertake a physical effortlasting up to 10 seconds, which is an equivalent of200 finish metres. Therefore contestant’s trainingpreparation for this kind of work should be mainlyfocused on aerobic metabolism, but it should alsoinclude training sessions developing adaptivechanges of anaerobic character (both alactatic andglycolytic). The application of speed orientedtraining considerably influences changes in thesphere of anaerobic mechanisms, which provide thecontestant with an adequate amount of energyduring work. During the race, the amount ofphosphocreatine in a skeletal muscle may increaseby 1,5–2 times and the amount of glycogen even by3 times. The cyclist being well prepared foranaerobic type of work is able to reach lactateconcentration in the blood of level of 25–30 mmol/l-1 during work periods of maximum intensity.Successful training process in cycling provides thecontestant with the ability to perform work of high

Laboratory methods in diagnostics ofcyclists’ anaerobic capacity

Tomasz Gabrys, Urszula Szmatlan-GabrysAcademy of Physical Education in Warsaw

intensity, with the least possible activation ofanaerobic metabolism. Therefore the trainingprocess in cycling is very demanding.

The aim of this study was to assess the volumeof maximum power, speed and the amount ofactivated anaerobic glycolysis. The study authorsalso attempted to assess amount and type of changesof ergometric parameters such as power and workduring interval training of local character.

Material and MethodsThe study group consisted of 13 professional

cyclists (28±4 years of age, 182±4,3 cm of height,73±6 kg of body weight), participants of OlympicGames and World Championship Contest.Parameters were recorded during a stress testconducted after completion of training periodfocused on development of muscle mass andstrength endurance. Contestants performed 6 trialsat maximum intensity on cycle ergometer (Monark824E), (each trial lasting 10 seconds, interval of90 seconds, load amounting 10% of contestants’total body mass). Blood samples for lactateconcentration measurement were collected afterthe third and fifth trial and in the forth minuteafter completion of the stress test. The same studygroup performed another test after a lapse of 24hours. This time exercise was repeated 3 times,for 60 seconds, with 60 seconds interval andperformed at maximum intensity with a loadamounting to 7,5% of total body weight. Thelactate concentration was assessed in forth minuteafter completion of exercise. The following

SummaryThe authors of presented study focused on complex assessment of cyclists’ anaerobic capacity prior to specific prepara-

tion training period. Two ergometric stress test were used: 6x10 seconds with 90 seconds interval and 3x60 seconds with 60seconds interval. At the same time kinematics of lactate level concentration in the blood was measured during the 6x10seconds test and its maximum value in the 3x60 seconds test.

On the basis of analysis of ergometric parameters dynamics, their mutual correlation and the volume of anaerobic glycolysisactivation, it was concluded, that after the period of general training preparation, the level of cyclists’ anaerobic capacity isrelatively low and standard tests do not assess the target sphere of adaptive changes. The 6x10 seconds test mainly assessesanaerobic glycolytic power and capacity, while during the 3x60 seconds test activation of aerobic processes may be observed.

Keywords: anaerobic power, anaerobic capacity, training cycle, ergometry, laboratory methods, stress test, cycling.

2002 Nr. 1(27) 33

parameters were also recorded: maximum power(Pmax), total work (WTOT), power decline index(PDI), total of work performed within 3 trials(WTOT). Additional parameter for 3x60-secondtest was time of work performed at real maximumintensity, which was calculated by a sum of timeto reach Pmax and time of Pmax holding recordedin each of the 3 trials. For the recorded parametersthe following statistical values were estimated: themean value (x), standard deviation (SD), level ofstatistical relevancy (t-Student’s test) andcharacteristic of correlation calculated on the basisof Pearson’s correlation index.

ResultsCharacteristic of selected parameters recorded

in cyclists is shown in Table 1. Contestants achievedthe highest value of Pmax in the first trial:13,6±0,93 W/kg, while the lowest value wasrecorded in sixth trial: 12,56±0,7 W/kg (p0,001).Convergent dynamics were noted in values of WTOT

from the level of 122,4±8,71 J/kg recorded in thefirst trial down to 110,92±5,68 J/kg recorded insixth trial (p0,001). At the same time there was astatistically relevant correlation found betweenparameters of power and work recorded in first andsixth trial, respectively: r=0,819 (p0,005),r=0,857 (p0,001). The total of work performedwithin consecutive 5 trials (WTOT 1–5), reached thevalue of 578,89±44,87 J/kg, with the mean level oflactate concentration in the blood, estimated

immediately after completion of exercise at14,07 mmol/l (from 8,97 to 19,73 mmol/l). Priorto the last trial there was a high or very high level ofmuscles acidification observed and the workperformed here was based mainly on anaerobicglycolysis. These conditions therefore wereunfavourable for work performed at maximumintensity. Metabolism of sixth trial was based onenergy supply from anaerobic glycolysis. The abovecaptioned statement was confirmed by characteristicof correlation between the sum of WTOT 1–5 and thelactate increment observed in this time period(Hla5), r=0,741 (p0,01). After the last trial, thesum of WTOT performed within six trials reached thelevel of 689,81±49,78 J/kg, and the averageconcentration of lactate in the study groupamounted to the level of 16,48±4,51 mmol/l (Hla:14,1±4,38 mmol/l). Correlation between WTOT 1–5 and Hlamax (r=0,644 and p0,05) and alsobetween WTOT 1–6 and Hlamax (r=0,727 andp0,01) appeared to be statistically relevant. Therewas no statistical relevancy of lactate concentrationinfluence recorded before the last trial on the powerobtained in sixth trial (r=0,239), nor between Pmaxobtained in sixth trial and the value of lactateconcentration recorded after completion of theentire test (r=0,374). What is interesting, the highlystatistically relevant correlation between Pmaxrecorded in the first trial and the sum of WTOT 1–6 (r=0,943, p0,001) is observed in the analysed

Table 1

Characterisation of parameters registered during I and VI repetitions 10-s of effortexecuted with maximum intensity by cyclists

Statistical index Parameters Exercise

x SD min–max

1 13,6 0,93 12,06–14,83 Max. power

6 12,56 0,7 11,66–13,32

1 122,4 8,71 110,71–136,38 Total work (J/kg)

6 110,92 5,68 102,41–118,9

1 3,2 0,51 2,33–4,05 Time obtainments of maximum power (s)

6 3,18 0,76 2,3–4,56

1 2,75 0,52 1,77–3,66 Time maintenance of maximum power (s)

6 2,27 0,67 1,43–3,69

Power index degree (%) 1–6 6,05 2,78 2,83–12,1

1–5 578,89 44,87 481,44–646,6 total work (J/kg)

1–6 689,81 49,78 583,85–765,5

3 9,89 3,94 5,74–15,03

5 14,07 3,37 8,97–19,73 HLa after exercise (mmol/l)

6 16,48 4,51 9,58–23,91

HLa (mmol/l) 0 14,1 4,38 7,64–21,09

group of cyclists. Onthe basis of collecteddata it may beassumed, that at thedescribed stage oftraining preparation,cyclists presented withconsiderably loweffectiveness ofperformed work inrelation to activatedenergy reserves. Inspite of activation ofsubstantial reserves ofglycogen, test resultswere affected mainlyby the amount of workperformed on thebasis of ATP–PCrreserves (the first (outof six) trial of 10-second test). High

SPORTO MOKSLAS34

diversity of group in relation to recorded values ofmaximum lactate concentration in the blood doesnot reflect its influence on Pmax of performed work.Therefore performed work was equally less effectivein fifth and in sixth trial, when compared to initialvalues recorded in contestants, whose level ofacidification was close to maximum values (up to23,91 mmol/l) and in contestants, who presentedwith significant decrease of performed workcharacterised by lactate concentration valuereaching the level of 10 mmol/l.

There was no statistically relevant differencesfound between the first and sixth trial as far as timeto reach Pmax was concerned, though in relationto time of Pmax holding, time of sixth trial wasstatistically shorter (p0,001) when compared withthe time of the first trial. To establish the level ofanaerobic glycolytic capacity in the studied group,training loads aiming at complete depletion ofenergetic reserves supplying the anaerobic glycolytictype of work were used.

Mean values of selected parameters recordedduring the test consisting of three 60 second trialsare shown in Table 2. The level of Pmax wasdecreasing significantly in consecutive trials(p0,001) from the value of 10,78±0,71 through9,17±0,55 down to 8,58±0,97 Wxkg -1. Thecharacteristic of WTOT values is similar: 466±40,8;400,9±33; 375,5±34,3 Jxkg-1. After comparisonof percentage range of drop of the level of power

and work, it was established, that they were ofsimilar degree: 14-15% after the first trial and 6%after the second. There was no statistical relevancyfound between Pmax of the first and second trial orbetween Pmax of the first and third trial. There washowever correlation which appeared statisticallyrelevant between Pmax of the second and third trial(r=0,717; p0,005). Therefore it may beconcluded, that during the second and third trialthere was a substantial influence of efficacy of thesame source of energy on the level of power in thestudied group of cyclists. Another statisticallyrelevant correlation was found between the valueof WTOT of the first and second trial (r=0,736;p0,005) and between WTOT of the second and thirdtrial (r=0,862; p0,001). Statistically relevantcorrelation was also found between WTOT(1242,4±96,3 Jxkg-1) and Hla (18,5±3,4 mmolxl-

1), (r=0,555, p0,05) and between its twocomponents: WTOT of the first and WTOT of thesecond trial and the total increment of lactate levelin the blood, respectively r=0,527 (p0,05) andr=0,525 (p0,05). There was no correlationbetween work performed in the third trial (WTOT ofthe third trial) and total increment of the lactatelevel in the blood after completion of work (Hla).Substantial influence of power of anaerobicglycolysis on the first two trials in analysed intervaltraining confirms negative correlation betweenvalues of Hla and power decline index (PDI) of

Table 2

Characterisation of parameters registered during following three repetitions 60-sof effort executed with maximum intensity by cyclists

Statistical index Parameters Exercise

x SD min–max

1 10,78 0,72 9,11–11,71

2 9,16 0,55 8,58–10,14 Max. power (W/kg)

3 8,58 0,97 7,48–10,95

1 465,98 40,84 352,37–518,08

2 400,9 33,02 341,2–446,91 Total work (J/kg)

3 375,54 34,32 296,67–419,62

1 866,87 68,87 693,57–964,99 total work (J/kg)

2 1242,41 96,2 1029,58–1384,61

1 7,09 2,31 3,89–13,54

2 7,52 2,15 4,75–13,09 time of work in max intensity

3 9,89 4,76 4–19,36

1 105,52 9,4 78,97–116,83

2 90,77 7,45 76,47–100,78 Number of turns (n)

3 85,02 7,77 67,75–94,61

HLa after exercise (mmol/l) 1–3 20,55 3,37 14,3–27,03

HLa (mmol/l) 1–3 18,5 3,4 13,23–25,04

consecutive trials (first trial: r=-0,592; p0,05; second trial: r=-0,749; p0,001). The abovecorrelation is a result of asubstantial contribution of muscleATP–PCr energy source tometabolism during the first trialand predominance of anaerobicglycolysis from the second trial on.Comparing results of the abovecorrelations with the results of the6x10 seconds maximum anaerobicpower test (rapid depletion ofmuscle ATP–PCr source, obtainedwithin 20–30 seconds of intervalwork) it may be concluded, thatwork of the second and initially ofthe third trial (first 10–20 seconds)is based on anaerobic glycolysis.Lack of correlation betweenincrement of anaerobic glycolysisproduct and the value of effectivelyperformed work in the third trial

2002 Nr. 1(27) 35

LABORATORINIAI DVIRATININKØ ANAEROBINIO PAJËGUMODIAGNOZAVIMO METODAI

Tomasz Gabrys, Urszula Szmatlan-Gabrys

SANTRAUKA

indicates considerable depletion of this energysource (already after two trials) and initiation ofaerobic metabolism.

ConclusionsThe assessment of complete spectrum of cyclist’s

anaerobic capacity requires the application of a setof stress tests, which would reflect specificity ofperformed work. Work performed repeatedly(assessment of power and anaerobic alacticcapacity) and at maximum intensity within no morethan 10–15 seconds; type of work characteristic forintensive interval, allowing for monitoring of powerof anaerobic glycolysis and resulting in inhibitionof this type of energy gaining as a result of highconcentration of metabolites produced by anaerobicdisintegration of muscle glycogen.

During the period of general contestant’s trainingpreparation, the level of anaerobic alactic capacityis low enough, that already inconsiderable amountof work performed at maximum intensity results inactivation of anaerobic glycolysis. The extent of thisactivation and the value of difference between thelevel of power recorded during work periods basedon anaerobic alactic and glycolytic metabolism,allows for diagnostics of contestant’s anaerobicglycolytic power and anaerobic alactic capacity.

The application of intensive interval training(based on three work periods lasting 60 secondseach, with intervals lasting no longer than time ofwork), may result in activation of aerobicmetabolism in some contestants already in the final30–20 seconds of the second trial and after 10–15seconds of the third trial. Such type of trainingmight be introduced prior to cyclists’ specifictraining preparation period for the purpose ofassessing their anaerobic glycolytic capacity.

In cycling, training period focused on develop-ment of special endurance (anaerobic glycolytic

capacity) is preceded by the training period focusedon the development of muscle mass. The final stageof this training period is characterised by relativelylow level of anaerobic glycolytic capacity. Theamount of work to be performed by cyclists is de-pendent on the level of their maximum power. Re-search conducted on top-class cyclists has shownthat there are differences in the level of cyclists’anaerobic capacity observed after winter trainingperiod. Therefore it seems that individual assess-ment of cyclist’s metabolism effectiveness in thetime period preceding intensive and exhausting in-terval training period, is essential for individualisedselection of appropriate training loads, which wouldbe the most suitable for contestants’ functional abili-ties and desirable direction of development of adap-tive changes.

REFERENCES

1. Wilmore J. Costill D. [2000] Physiology of Sport andExercise. Human Kinetics. Champaign.2. Gabrys T. [2001]. The level of work and power duringshort-term exercise at maximum intensity in cyclists. Bookof Abstracts. 5th Annual Congress ECSS, Sport und BuchStrauss GmbH, Kolonia: 1134.3. Neumayr G. Gaenzer H., Pfister R. i in. [2001]. Effects ofextreme long-term cycling on volume status and renalfunction. Book of Abstracts. 5th Annual Congress ECSS,Sport und Buch Strauss GmbH, Kolonia: 1136.4. Schmidt A. [1998]. Handbook of Competitive Cycling.Meyer & Meyer Sport. Aachen.5. Sesboue B., Moussay S. Gauthier A., Michel C. [2001]. Isrunning useful for the training of cyclists? Book of Abstracts.5th Annual Congress ECSS, Sport und Buch Strauss GmbH,Kolonia: 1139.6. Âîëêîâ Í. [1990]. Áèîýíåðãåòèêà íàïðÿæåííîéìûøå÷íîé äåÿòåëüíîñòè ÷åëîâåêà. Ãàáèë. ðàáîòà.Ìîñêâà: Àêàäåìèÿ íàóê ìåäèöèíñêèõ.

7. Âîëêîâ Í. , Íåñåí Ç., Îñèïåíêî À., Êîðñóí Ñ. (2000).Áèîõèìèÿ ìûøå÷íîé äåÿòåëüíîñòè. Êèåâ:Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà.

Straipsnio ir tyrimø autoriai siekë kompleksið-kai ávertinti dviratininkø anaerobiná pajëgumà prieðatitinkamus rengimosi ciklus. Buvo naudojami duergometrinio streso testai: 6x10 s, pertraukos – 90 sir 3x60 s, pertraukos – 60 s. Tuo pat metu buvoatliekamas 6x10 s testas ir maksimalaus krûvio

3x60 s testas, kuriø metu buvo matuojama laktatokoncentracijos kraujyje kinematika. Remiantis er-gometriniø parametrø dinamika, jø tarpusavio ko-reliacija ir aerobinës glikolizës aktyvacijos apimti-mis, buvo padarytos iðvados, kad po bendrojo pasi-rengimo laikotarpio dviratininkø aerobinis pajëgu-

SPORTO MOKSLAS36

Tomasz Gabrys, Urszula Szmatlan-GabrysVarðuvos kûno kultûros akademijaMarymonska 34 Bd B Apt. 501–813 Varðuva, Lenkija

Gauta 2001 12 14Priimta 2002 01 15

ÁvadasSportininkø rengimas metiniu ciklu – tai sudë-

tingas pedagoginis vyksmas, kurio metu organizmevyksta ávairûs struktûriniai, fiziologiniai, psichiniaiadaptaciniai procesai (Astrand, Rodahl, 1986; Wil-lmore, Costill, 1994; Skernevièius, 1997).

Metinio ciklo struktûrà iðsamiai nagrinëja viso pa-saulio sporto teoretikai. Vieni jø þvelgia ið edukaci-niø pozicijø (Âåðõîøàíñêèé, 1985; Ìàòâååâ, 1997;Starischka, 1999; Karoblis, 1999), kiti ðá vyksmà sie-ja su organizme vykstanèiais pokyèiais (Ïëàòîíîâ,1997). Gana nuodugniai, atsiþvelgiant á sporto ðakosspecifiðkumà, yra iðtirta parengiamojo ir varþybø lai-kotarpiø struktûra. Taèiau pereinamojo laikotarpioveiksmingumas tirtas maþiau. Daugelis autoriø nu-rodo, kad didelis motorinës veiklos sumaþinimas,

Lietuvos didelio meistriðkumo baidarininkø fiziniø irfunkciniø galiø kaita pereinamuoju laikotarpiu

Prof. habil. dr. Juozas Skernevièius, Mykolas Rudzinskas, Edmundas Ðvedas,Jûratë Karosienë, doc. dr. Birutë Skernevièienë

Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos olimpinis sporto centras,Vilniaus sporto medicinos centras

SantraukaDarbo tikslas buvo iðtirti Lietuvos didelio meistriðkumo baidarininkø (reprezentantø) fiziniø ir funkciniø galiø kaità

pereinamuoju laikotarpiu (po 2000 m. olimpiniø þaidyniø ir po 2001 m. pasaulio èempionato).Buvo tirta trys pajëgiausi Lietuvos baidarininkai keturis kartus (1-à k. – 2000 08 28; 2-à k. – 2000 12 11; 3-ià k. –

2001 07 31; 4-à k. – 2001 11 31). Pirmas ir treèias tyrimai buvo atlikti likus iki to sezono atsakingiausiø varþybø nepilnammënesiui, antras ir ketvirtas – pasibaigus pereinamajam ir pradedant parengiamàjá laikotarpá. Pereinamasis laikotarpis truko1,5 mën., fizinis krûvis buvo sumaþintas iki 50 proc. varþybø laikotarpiu buvusio krûvio. Sportininkai buvo tiriami pagalVilniaus sporto medicinos centro ir Vilniaus pedagoginio universiteto sporto laboratorijos tyrimø kompleksinæ programà(Ðvedas, Skernevièius, 1997; Raslanas, 2001) ir taikant A. Raslano, J. Skernevièiaus (1998) apraðytas metodikas.

Iðvados: 1. Nustatyta, kad Lietuvos pajëgiausiø baidarininkø kûno bendrosios masës ir raumenø masës pokyèiai, lygi-nant varþybø laikotarpio ir parengiamojo laikotarpio pradþios duomenis, yra labai individualûs – dviejø baidarininkø kintamaþai, o A.D. svyruoja nuo 2,5 iki 3 kg. Riebalø masë visø tirtø baidarininkø kinta labai maþai, nereikðmingai. 2. Baidarinin-kø anaerobinio alaktatinio raumenø galingumo rodikliai pereinamaisiais laikotarpiais ðiek tiek didëja arba maþëja. GSSaktyvurno didesniø pokyèiø nenustatyta. Specialaus darbo miðrioje anaerobinëje alaktatinëje ir g1ikolitinëje zonoje rodikliaituri tendencijà maþëti. 3. Kraujotakos ir kvëpavimo sistemø tyrimai parodë, kad baidarininkø ðiø sistemø funkcinis pajëgu-mas pereinamuoju laikotarpiu smarkiai nekinta, aerobinio pajëgumo rodikliai turi tendencijà didëti. 4. Lietuvos pajëgiausiøbaidarininkø rengimas sutvarkytas taip, kad jø fizinës ir funkcinës galios pereinamuoju laikotarpiu kinta labai maþai. Jienaujo sezono parengiamàjá laikotarpá pradeda bûdami gero fizinio pajëgumo.

Raktaþodþiai: baidarininkai, perengiamasis laikotarpis, fizinës ir funkcinës galios, kraujotakos ir kvëpavimo sistemos.

trunkantis ilgà laikà, sukelia esminius deadaptaciniusreiðkinius raumenyse, juos valdanèiose ir aptarnau-janèiose sistemose (Rogers ir kt., 1990; Ñâåäåíõàã,1994; Bonde-Peterson ir kt., 1994; Milaðius, 1997).Lietuvoje ðiuo klausimu domimasi ir atliekami moks-liniai tyrimai, taèiau tai lieèia maþai sporto ðakø irriboto meistriðkumo sportininkus (Raslanas, Skar-balius, 1998; Skarbalius, Astrauskas, 2000).

Iðkyla mokslinë problema: iðtirti Lietuvos dide-lio meistriðkumo sportininkø organizmo funkciniøir fiziniø galiø kaità pereinamuoju laikotarpiu. Ypaètai svarbu toms sporto ðakoms, kuriø metinio ren-gimo struktûrà sàlygoja klimatinës, geografinës sà-lygos. Baidarininkø rengimas Lietuvoje yra tyrinë-jamas (Rudzinskas ir kt.; 2000), taèiau jø fizinio irfunkcinio pajëgumo kaita pereinamuoju laikotarpiu

mas santykinai nedidelis, ir standartiniai testai ne-padeda ávertinti adaptaciniø pokyèiø tiksliniø sri-èiø. 6x10 s testas labiausiai ávertina aerobiná gliko-litiná pajëgumà, o 3x60 s testo metu gali bûti fik-

suojama aerobiniø procesø aktyvacija.Raktaþodþiai: anaerobinis pajëgumas, rengimo-

si ciklas, ergometrija, laboratoriniai metodai, stre-so testas, dviraèiø sportas.

2002 Nr. 1(27) 37

nëra iðsamiai iðtirta. Todël aktualu iðnagrinëti Lie-tuvos pajëgiausiø baidarininkø, patekusiø á pasau-lio èempionatø ir kitø tarptautiniø varþybø pirmàjádeðimtukà, organizmo fizinës ir funkcinës bûklëskaità pereinamuoju laikotarpiu.

Darbo hipotezës pagrindà sudarë prielaida, kadbaidarininkai, kuriems po atsakingiausiø sezono var-þybø pamaþu, jiems dar startuojant maþiau atsakin-gose varþybose, maþinami fiziniai krûviai ir tik pas-kui, sumaþinus motorinæ veiklà, keièiamos veiklospriemonës, gali iðlaikyti fizines ir funkcines galias aukð-to lygio ir parengiamàjá laikotarpá pradëti neávykusesminiams deadaptaciniams reiðkiniams organizme.

Darbo tikslas buvo iðtirti Lietuvos didelio meist-riðkumo baidarininkø (reprezentantø) fiziniø irfunkciniø galiø kaità pereinamuoju laikotarpiu (po2000 m. olimpiniø þaidyniø ir po 2001 m. pasaulioèempionato).

Darbo organizavimas ir metodikaBuvo tirti trys pajëgiausi Lietuvos baidarininkai ke-

turis kartus (1-à k. – 2000 08 28; 2-à k. – 2000 12 11;3-ià k. – 2001 07 31; 4-à k. – 2001 11 31). Pirmas irtreèias tyrimai buvo atlikti likus iki to sezono atsakin-giausiø varþybø nepilnam mënesiui, antras ir ketvir-tas – pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir prade-dant parengiamàjá laikotarpá. Pereinamasis laikotar-pis truko 1,5 mën., fizinis krûvis buvo sumaþintas iki50 proc. varþybø laikotarpiu buvusio krûvio. Sporti-ninkai buvo tiriami pagal Vilniaus sporto medicinoscentro ir Vilniaus pedagoginio universiteto sporto la-boratorijos tyrimø kompleksinæ programà (Ðvedas,Skernevièius, 1997; Raslanas, 2001) ir taikant A. Ras-lano, J. Skernevièiaus (1998) apraðytas metodikas.

Tyrimo duomenø analizë ir aptarimasAnalizuodami baidarininkø fizinio pajëgumo ro-

dikliø kaità (1 lentelë) matome, kad sportininkøbendroji kûno masë kito skirtingai: R.P. masë per

keturis tyrimus kito labai maþai, E.B. – ðiek tiekdaugiau, o A.D. kûno masë varþybø laikotarpiu buvo3 kg maþesnë negu parengiamojo laikotarpio pra-dþioje. Analizuojant riebalø masës kaità, esminiøpokyèiø nenustatyta. R.P. raumenø masë beveik ne-kito, E.B. 2001 m. pereinamuoju laikotarpiu padi-dëjo 2,5 kg, o A.D. ji per 2000 ir 2001 m. pereina-muosius laikotarpius smarkiai didëjo. Tam átakosgalëjo turëti ilgo darbo aerobinëje zonoje sumaþë-jimas ir raumenø masæ ugdanèiø pratimø taikymas.Sportininkø raumenø ir riebalø masës santykis(RRMI) buvo nuo 6,79 iki 9,43.

Plaðtakø jëga pereinamuoju laikotarpiu turëjo ten-dencijà didëti. Gyvybinio plauèiø tûrio (GPT) di-desni pakitimai pastebëti tik analizuojant R.P. duo-menis, taèiau jie nesisieja su tiriamuoju laikotarpiu.

Analizuodami 2 lentelëje pateiktus tyrimø duo-menis, atspindinèius anaerobinës alaktatinës ener-gijos gamybos intensyvumà raumenyse, greitai su-sitraukianèiø skaidulø funkcijà, matome, kad spor-tininkø vienkartinis raumenø susitraukimo galingu-mas (VRSG) yra gana skirtingas ir jo kaita savita.Bendra yra tai, kad ðis rodiklis visø tirtø sportinin-kø labai didelis buvo prieð 2001 metø pasaulio èem-pionatà. Didelis ðio rodiklio svyravimas pastebëtasanalizuojant E.B. rodiklius: jie buvo þemo lygioprieð olimpines þaidynes, pereinamuoju laikotarpiupadidëjo, prieð 2001 metø pasaulio èempionatà bu-vo pasiekæ gana aukðtà lygá, o pereinamuoju laiko-tarpiu pastebimai maþëjo dël raumenø susitrauki-mo greièio maþëjimo. Ðis sportininkas turi ypatin-gai lavinti raumenø susitraukimo greitá. R.P .ir A.D.anaerobinio alaktatinio raumenø galingumo(AARG) rodikliai per tiriamàjá laikotarpá nema-þëjo, o dar turëjo tendencijà didëti. E.B. AARGpereinamuoju laikotarpiu ðiek tiek maþëjo. A.D. irE.B. greitai susitraukianèiø skaidulø (GSS) procen-

1 lentelë

Baidarininkø fizinio iðsivystymo rodikliø kaitaPlaštakų jėga (kg)

Sporti-ninkas

Tyrimo etapai

Ūgis stovint (cm)

Ūgis sėdint (cm)

Kūno masė (kg) D K

GPT (l)

Riebalai (kg)

Raumenys (kg)

RRMI

1 173,0 93,0 72,1 58 49 4,2 4,94 37,90 7,69 2 173,0 93,0 73,3 62 50 4,7 4,27 37,50 8,78 3 173,0 93,0 73,0 49 49 5,0 4,18 38,20 9,15

R.P.

4 173,0 94,0 72,1 55 51 5,0 4,00 37,80 9,43 1 190,5 100,5 85,0 58 62 5,8 7,06 49,70 7,01 2 190,5 100,1 88,0 60 66 5,9 7,70 53,70 6,97 3 190,5 100,1 85,0 57 63 6,3 6,58 50,00 7,59

A.D.

4 191,0 101,0 88,0 60 60 6,0 7,60 52,30 6,87 1 189,0 100,5 89,9 62 56 6,1 7,16 50,00 6,98 2 189,0 101,0 88,5 63 60 6,2 6,55 50,10 7,65 3 188,0 101,0 87,3 60 56 6,4 6,36 48,10 7,56

E.B.

4 189,0 101,5 89,0 65 58 6,1 7,40 50,60 6,79

Pastaba: 1. 2000 08 28; 2. 2000 12 11; 3. 2001 07 31; 4. 2001 11 13

SPORTO MOKSLAS38

tinis rodiklis buvo gana aukðto lygio ir svyravo tarp50 ir 59 proc., R.P. jis buvo gerokai maþesnis – 38–43 proc. Psichomotorinës reakcijos greitis (PRG)R.P. ir E.B. pereinamuoju laikotarpiu maþëjo, oA.D. kito labai maþai.

Taigi Lietuvos didelio meistriðkumo baidarininkøraumenø masës, jø jëgos, GSS procentinis kiekis,VRSG ir AARG per 2 metø pereinamuosius laiko-tarpius kito labai maþai, t.y. tik ðiek tiek didëjo ar ma-þëjo. Yra pagrindo teigti, kad sportininkai sugeba ið-saugoti daug nepakitusias fizines savybes, kurios yralabai svarbios baidariø sporte ir ypaè rengiantis star-tuoti 200 ir 500 m nuotoliuose. Taèiau visø tirtø bai-darininkø PRG turëjo tendencijà maþëti, nes nebuvoatliekami maksimalø greitumà lavinantys pratimai.

Nagrinëdami baidarininkø kraujotakos ir kvëpavi-mo sistemø funkciniø galiø kaitą (3 lentelë) matome,kad Rufjë testo indeksas tiriamuoju laikotarpiu kitonedaug. Pokyèiø vienareikðmiðkai vertinti nëra pagrin-

do, nes per 2000 m. pereinamàjá laikotarpá R.P. ir A.D.ðis rodiklis blogëjo, o E.B. gerëjo, per 2001 metø –R.P. ir A.D. gerëjo, o E.B. beveik nekito. Ið ramybëspulso daþnio (PD) rodikliø, uþfiksuotø ritmografu,matyti, kad PD parengiamaisiais laikotarpiais tai ma-þëjo, tai didëjo. Vienais atvejais ðie pokyèiai labai ma-þi, kitais – siekia 12–16 tv./min. PD kaita ortostatiniomëginio metu neiðryðkino poþymiø, kuriais remiantisbûtø galima teigti, kad kraujotakos sistemos funkci-nës galios pereinamuoju laikotarpiu maþëja. Reakci-jos á standartiná fiziná krûvá (30 atsitûpimø per 45 s)rodikliai kito labai maþai. Jie visø tirtø baidarininkøbuvo tarp 112 ir 120 tv./min. Vienø jie ðiek tiek perei-namuoju laikotarpiu didëjo, kitø – maþëjo. Nagrinë-dami atsigavimo eigà po standartinio fizinio krûvio to-kiø pokyèiø, kuriais remiantis bûtø galima teigti, kadpereinamuoju laikotarpiu atsigavimas sulëtëja, ne-nustatëme. Sistolinio ir diastolinio kraujospûdþio ro-dikliø svyravimas neperþengë fiziologinës normos ri-

2 lentelë

Baidarininkø vienkartinio raumenø susitraukimo galingumo (VRSG), anaerobinio alaktatinioraumenø galingumo (AARG), psichomotorinës reakcijos greièio (PRG), greitai susitraukianèiø

skaidulø (GSS) tyrimo duomenø kaita

Sporti-ninkas

Tyrimo etapai

Šuolio aukštis

(cm)

Atsispyrimo trukmė

(ms)

VRSG (kgm/s/kg)

AARG (kgm/s/kg)

GSS (proc.)

PRG (ms)

1 48 217,0 2,21 1,86 43 177 2 50 201,1 2,48 1,95 38 193 3 52 181,9 2,86 1,85 173

R.P.

4 55 207,0 2,66 1,86 50 193 1 60 143,0 4,19 1,85 55 178 2 66 172,8 3,82 1,88 55 176 3 69 169,0 4,08 1,81 173

A.D.

4 61 148,0 4,12 1,97 59 171 1 43 226,5 1,90 1,87 52 180 2 54 240,0 2,24 1,76 50 195 3 56 180,0 3,00 1,89 58 183

E.B.

4 48 224,0 2,14 1,81 51 203

3 lentelë

Baidarininkø Rufjë testo, ramybës pulso daþnio (tv./min), pulso daþnio ortostatinio mëginio metu,reaguojant á standartiná fiziná krûvá, atsigaunant bei ramybës kraujospûdþio rodikliø kaita

PD po s Sporti-ninkas

Tyrimo etapai RI A B C D

PD po 30

pritūpimų 15 30 45 60

Ramybės krau-

jospūdis (mmHg)

1 1,6 56 92 69 68 119 84 76 68 68 135/85 2 3,6 60 94 76 84 116 88 80 72 68 125/80 3 4,8 72 102 77 84 112 88 84 80 84 140/95

R.P.

4 3,2 60 91 65 76 112 80 80 76 72 135/80 1 3,2 52 98 58 80 112 88 84 76 76 125/75 2 5,6 68 110 98 100 120 100 88 84 84 120/80 3 5,4 70 112 108 107 119 96 88 84 80 120/70

A.D.

4 4,8 68 108 87 104 118 88 88 84 80 125/70 1 6,0 68 99 70 84 119 96 88 84 80 130/90 2 4,2 58 98 92 94 120 92 88 76 72 130/75 3 5,0 76 100 84 84 112 92 84 80 76 130/75

E.B.

4 5,6 68 92 70 73 116 92 84 84 84 140/80

Pastaba: RI – Rufjë indeksas; A – PD 5 min pagulëjus; B – PD tik atsistojus, kai padaþnëja;C – PD suretëjus; D – PD po 2 min stovëjimo

2002 Nr. 1(27) 39

4 lentelë

Baidarininkø aerobinio pajëgumo rodikliø kaita

Pastaba: PV – plauèiø ventiliacija; PD – pulso daþnis; DP – deguonies pulsas; VO2 – deguonies suvartojimas;W – darbo galingumas vatais

bø, vienais atvejais jie padidëdavo varþybø laikotar-piu, kitais – parengiamojo laikotarpio pradþioje.

2000 m. sezone su dujø analizatoriumi‘’ERGOOXYSCREEN’’ atlikti R.P. ir E.B. tyrimai(4 lentelë) parodë, kad abiejø sportininkø plauèiøventiliacija ties kritine intensyvumo riba per tiria-màjá laikotarpá labai padidëjo, didëjo ir deguoniessuvartojimo absoliuèios ir santykinës 1 kg kûno ma-sës reikðmës, taèiau atlikto darbo galingumas be-veik nekito. Ties anaerobinio slenksèio riba kvëpa-vimo rodikliai didëjo, taip pat padidëjo atlikto dar-bo galingumas. Taigi, iðnagrinëjæ kraujotakos ir kvë-pavimo sistemø funkciniø rodikliø kaità, turime pa-grindo teigti, kad tirtø baidarininkø ðios sistemos

nuo varþybø laikotarpio iki parengiamojo laikotar-pio pradþios nesusilpnëjo. Atlikti tyrimai su specia-liu baidarininkø irklavimo ergometru (irkluojamas200 m programuotas nuotolis) parodë, kad specia-lusis parengtumas per tiriamàjá laikotarpá sumaþë-jo: R.P. laikas pailgëjo nuo 28,21 iki 30,07 s, E. B. –nuo 28,06 iki 29,54 s. Tai galima aiðkinti labai su-maþëjusia irklavimo apimtimi ir ypaè dirbant labaidideliu intensyvumu. Ðiuo testu vertinamas miðriosanaerobinës ir glikolitinës energijos gamybos galin-gumas. Apibendrinæ gautus tyrimø rezultatus, turi-me prielaidas teigti, kad Lietuvos pajëgiausi irkluo-tojai tvarko rengimà taip, kad jø fizinës ir funkcinësgalios pereinamuoju laikotarpiu maþai kinta.

Išvados1. Nustatyta, kad Lietuvos pajëgiausiø baidari-

ninkø kûno bendrosios masës ir raumenø masës po-kyèiai, lyginant varþybø laikotarpio ir parengiamo-jo laikotarpio pradþios duomenis, yra labai indivi-dualûs – dviejø baidarininkø kinta maþai, o A.D.svyruoja nuo 2,5 iki 3 kg. Riebalø masë visø tirtøbaidarininkø kinta labai maþai, nereikðmingai.

2. Baidarininkø anaerobinio alaktatinio raume-nø galingumo rodikliai pereinamaisiais laikotarpiaisðiek tiek didëjo arba maþëjo. GSS aktyvumo dides-niø pokyèiø nenustatyta. Specialaus darbo miðriojeanaerobinëje alaktatinëje ir glikolitinëje zonoje ro-dikliai turi tendencijà maþëti.

3. Kraujotakos ir kvëpavimo sistemø tyrimai pa-rodë, kad baidarininkø ðiø sistemø funkcinis pajë-gumas pereinamuoju laikotarpiu smarkiai nekinta,aerobinio pajëgumo rodikliai turi tendencijà didëti.

4. Lietuvos pajëgiausiø baidarininkø rengimassutvarkytas taip, kad jø fizinës ir funkcinës galiospereinamuoju laikotarpiu kinta labai maþai. Jie nau-jo sezono parengiamàjá laikotarpá pradeda bûdamigero fizinio pajëgumo.

LITERATÛRA

1. Astrand, P. O., Rodahl, K. (1986). Texbook of WorkPhysiology (2nd ed.). New York: MeGraw-Hill. 669 p.2. Bonde-Peterson, F., Suzuki, Y., Kawakubo, K., Gnji, A.(1994). Effect of 20 days bed rest upon peripheral capillaryfiltration rate, venous compliance and blood flow in armand legs. Appl. Physiol. Vol. 616. P. 65–69.3. Karoblis, P . (1999). Sporto treniruotës teorija ir didaktika.Vilnius: Egalda. 342 p.4. Milaðius, K. (1997). Iðtvermæ lavinanèiø sportininkøorganizmo adaptacija prie fiziniø krûviø. Vilnius. 332 p.5. Raslanas, A., Skarbalius, A. (1998). 16–17 metørankininkø rengimas vasaros laikotarpiu. Sporto mokslas.Nr. 2(11). P. 21–25.6. Raslanas, A. (2001). Lietuvos didelio meistriškumo sportininkørengimo sistema: habilitacinis darbas. Vilnius. 128 p.7. Raslanas, A., Skernevièius, J. (1998). Sportininkøtestavimas. Vilnius. 135 p.8. Rogers, M. A., Hojberg, J. M., Martin, W. H., Ehsani, A. A.,Holloszy, J. 0. (1990). Decline in Vo2max with aging in masterathletes and sedentary man. Appl. Physiol. 68. P. 2195–2199.9. Rudzinskas, M., Skernevièius, J., Ðvedas, E., Baðkienë, V.(2000). Lietuvos baidarininkø rengimo 2000 m.olimpinëms þaidynëms metinio ciklo charakteristika. Sportomokslas. Nr. 1(19). P. 37–40.

Kritinė intensyvumo riba Anaerobinio slenksčio riba

Spor

tini

nkas

Tyr

imo

etap

ai

PV

(l/m

in)

PD

(tv

./min

)

VO

2 (l/m

in)

VO

2 (m

l/min

/kg)

DP

(m

l/t)

W

PV

(l/m

in)

PD

(tv

./min

)

VO

2 (l/m

in)

VO

2 (m

l/min

/kg)

DP

(m

l/t)

O2 pr

oc.

VO

2 max

W

1 124 163 3,7 50,7 22,5 320 69,2 133 2,98 40,8 22,4 80,54 200 2 130 172 4,43 60,7 25,7 320 90 155 3,39 46,51 21,9 76,5 250 3

R.P.

4 141 181 3,8 53,5 21 320 84,6 163 2,74 38,6 16,8 72,63 250 1 185 170 4,66 53,6 29,9 385 92 155 3,37 38,8 26,9 72,31 260 2 233,6 184 5,74 64,5 29,8 380 97 166 3,88 43,6 23,3 67,6 280 3

E.B.

4 167 173 4,98 57,3 28,8 350 123,4 158 4,17 47,9 26,3 83,73 270

SPORTO MOKSLAS40

10. Skarbalius, A., Astrauskas, M. (2000). Pereinamojolaikotarpio penkiø savaièiø pasyvaus poilsio ir aktyviosfizinës veiklos poveikis 17–18 metø rankininkø sportiniamparengtumui. Sporto mokslas. Nr. 3(11). P. 5–11.11. Skernevièius, J. (1997). Sporto treniruotës fiziologija.Vilnius. 85 p.12. Starischka, S. (1999). Treniruotës planavimas. Vilnius. 157 p.13. Ðvedas, E., Skernevièius, J. (1997). Vilniaus sportomedicinos centro ir Vilniaus pedagoginio universitetosporto laboratorijos tyrimø kompleksinë programa. Treneris.Nr. 2. P. 15–18.

14. Willmore, J. H., Costill, D. L. (1994). Physiology ofSports and Exercise. Champaign: Human Kinetics. 549 p.15. Âåðõîøàíñêèé, Þ. Â. (1985). Ïðîãðàìèðîâàíèå èîðãàíèçàöèÿ òðåíèðîâî÷íîãî ïðîöåññà. Ìîñêâà: ÔèÑ. 176 ñ.

16. Ìàòâååâ, Ë. Ï. (1997). Îáùàÿ òåîðèÿ ñïîðòà: ó÷åáíèê.Ìîñêâà. 304 ñ.

17. Ïëàòîíîâ, Â. Í. (1997). Îáùàÿ òåîðèÿ ïîäãîòîâêèñïîðòñìåíîâ â îëèìïèéñêîì ñïîðòå. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿëèòåðàòóðà. 583 ñ.

18. Ñâåäåíõàã, ß. (1994). Ðàçâèòèå âûíîñëèâîñòè âòðåíèðîâêå áåãóíîâ íà ñðåäíèå-äëèííûå äèñòàíöèè.Íàóêà â îëèìïèéñêîì ñïîðòå. ¹ 1. Ñ. 58–64.

Juozas Skernevièius,Birutë SkernevièienëVPU Sporto mokslo institutasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. (+370 2) 73 48 58

Mykolas RudzinskasLietuvos olimpinis sporto centrasOzo g. 39, VilniusTel. (+370 2) 42 32 10

Edmundas Ðvedas,Jûratë KarosienëVilniaus sporto medicinos centrasRoþiø al. 2/3, L T–2009 VilniusTel. (+370 2 ) 61 24 55

The aim of the work was to elucidate the dynamicsof the physical and functional abilities of elite Lithuaniancanoeists over the transitory period after the 2000Olympic Games and 2001 World Championship.

Three top-class Lithuanian conoeists wereexamined four times. The first and the thirdexaminations were done about one month before themain contest of the season, the second and the fourthones were timed to the end of the transitory periodand the beginning of the preparatory period. Theexamination was done according to a complexprogram (Ðvedas, Skernevièius, 1991; Raslanas, 2001).

The muscle mass was found to undergo veryindividual changes, in some of the canoeists changingbut little, while in A.D. it varied within 2.5-3.0 kg. The

DYNAMICS OF PHYSICAL AND FUNCTIONAL ABILITIES OFELITE LITHUANIAN CANOEISTS OVER THE TRANSITORY PERIOD

Prof. Habil. Dr. Juozas Skernevièius, Mykolas Rudzinskas, Edmundas Ðvedas,Jûratë Karosienë, Assoc. Prof. Dr. Birutë Skernevièienë

SUMMARYfat mass indices changed insignificantly. The anaerobicalactic muscular capacity changes were also s1ight inboth directions. The mixed anaerobic alactic glycolyticcapacity during the special work (ergometer rowing)had a tendency to decrease. The circulatory andrespiratory function indices almost did not change. Theaerobic capacity showed a tendency to an increase.

The top-class Lithuanian canoeists manage theirpreparation so as to preserve the stable level of theirphysical and functional abilities over the preparatoryperiod. They enter the preparatory period of the newseason in a good physical condition.

Keywords: canoeists, preparatory period, physicaldevelopment, physical capacity, circulary andrespiratory systems.

Gauta 2001 12 10Priimta 2002 01 15

Lietuvos didelio meistriðkumo ðiuolaikinës penkiakovëssportininkø rengimo ypatumai

Doc. habil. dr. Algirdas Raslanas, Jurijus Moskvièiovas, prof. habil. dr. Kazys Milaðius,Vladas Sklizmantas, prof. habil. dr. Juozas Skernevièius

Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos olimpinis sporto centras,Vilniaus sporto medicinos centras

SantraukaStraipsnyje nagrinëjama Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës rinktinës nariø, kurie 2000 ir 2001 metais tapo vienais ið

pajëgiausiø pasaulio penkiakovininkø, metinës treniruotës krûvio struktûra ir fiziniø bei funkciniø galiø kaita per metinátreniruotës ciklà.

2002 Nr. 1(27) 41

ÁvadasPastaraisiais metais Lietuvos ðiuolaikinës pen-

kiakovës sportininkai pasiekë dideliø laimëjimø. Jietapo Europos ir pasaulio èempionais, laimëjo pa-saulio ðiuolaikinës penkiakovës tauræ. Dabar ðiesportininkai átemptai rengiasi naujam sezonui, jauantrajam ið keturmeèio pasirengimo ciklo olimpi-nëms þaidynëms Atënuose 2004 metais.

Treniruotës vyksmo individualizavimo problemàne kartà savo darbuose tyrinëjo daugelis mokslinin-kø (De Vries, Housh, 1994; Frederick, 1992). Jienustatë, kad individualizuoti sportininkø rengimovyksmà galima tik suderinus jø funkcinæ bûklæ ir fi-zinius krûvius (Astrand, 1992; Çàïîðîæàíîâ, 1988;Ñû÷ ir kt., 1994; Ïëàòîíîâ, 1997). Ðiuolaikinëje pen-kiakovëje ðis klausimas ágyja ypaè svarbià reikðmæ,nes ðios sporto ðakos sportinis rezultatas yra pen-kiø rungèiø taðkø suma. Kiekviena ið ðiø rungèiø keliasavitus ir didelius reikalavimus organizmui ir moto-rinei veiklai (Âàðàêèí, 1983; Äðþêîâ, 1988). Moks-linës bei metodinës literatûros analizë ir dideliomeistriðkumo penkiakovininkø rengimo patirtis pa-rodë, kad nepaisant bent vienos ið penkiø rungèiøkeliamø reikalavimø organizmo funkcinei ir moto-rinei veiklai paprastai sumaþëja atlikto treniruotëskrûvio efektyvumas, lëèiau gerëja rezultatyvumas.

Planuojant ðiuolaikinës penkiakovës sportinin-kø rengimà svarbiausia yra sudaryti optimalià ke-turmeèio ciklo struktûrà, atsiþvelgiant á sportinin-kø individualias organizmo adaptacines galimybes,jø gebëjimà perprasti atskirø penkiakovës rungèiøtechnikos ir taktikos ypatumus (Ïëàòîíîâ, 1997).V. Driukovo (Äðþêîâ, 1988) nuomone, penkiako-vininkø organizmo adaptacinës galios per keturmetáolimpiná rengimo ciklà pastebimai kinta. V. Petrov-skis ir kt. (Ïåòðîâñêèé ir kt., 1984) teigia, kad pra-dëjus kryptingas ðiuolaikinës penkiakovës treniruo-tes kiekvienos rungties rezultatai gerëja palygintitolygiai. Taèiau po 5–6 metø treniravimosi kiekvie-nam sportininkui pradeda nesisekti labiau pagerin-ti kai kuriø rungèiø rezultatus, nors bendroji pen-kiakovëje iðkovojamø taðkø suma didëja dël kitørungèiø rezultatø gerëjimo. Tai lemia individualiosir genetinës organizmo prielaidos vienai ar kitai fi-zinei veiklai, organizmo funkcinës galimybës.

Taigi atskirø ðiuolaikinës penkiakovës rungèiø il-gametës rezultatø gerëjimo dinamikos ir treniruo-tës krûvio analizë parodë, kad po keleriø metø tre-niravimosi iðryðkëja rungtys, kuriose penkiakovinin-kui sekasi geriau ir lengviau, ir rungtys, kuriø rezul-tatai prastesni (Èîðäàíñêàÿ,1993; Ìèùåíêî, 1997).Todël yra aktualu nagrinëti didelio meistriðkumopenkiakovininkø treniruotës vyksmà bei kiekvienømetø treniruotës metodikos optimizavimo klausi-mus ieðkant rezervø pagerinti atskirø rungèiø re-zultatus, o kartu ir bendràjá penkiakovës rezultatà.

Mûsø ðalyje praktiðkai nëra darbø, kuriuose bû-tø analizuojami didelio meistriðkumo ðiuolaikinëspenkiakovës sportininkø olimpinio ketveriø ir at-skirø vienø metø treniruotës ciklø organizaciniai,metodiniai ypatumai bei jø organizmo adaptacijosprie fiziniø krûviø rodikliø dinamika. Sokolova irkt. (1998) yra tyrinëjæ laktato kraujyje kaità plau-kimo ir bëgimo metu.

Ðio darbo tikslas buvo iðanalizuoti Lietuvos ðiuo-laikinës penkiakovës rinktinës nariø 2000 ir2001 metø treniruotës vyksmo fizinį krûvį bei ðiøsportininkø fiziniø ir funkciniø galiø kaità per me-tiná treniruotës ciklà.

Darbo metodikaTyrëme pajëgiausiø Lietuvos ðiuolaikinës penkia-

kovës sportininkø – A.Z. ir E.K (pasaulio ir Euro-pos èempionø, pasaulio taurës laimëtojo, Sidnëjausolimpiniø þaidyniø dalyvio) fiziniø ir funkciniø ga-liø kaità per metiná rengimo ciklà. Bendroji tyrimoprograma apëmë rodiklius, registruojamus pedago-giniais ir laboratoriniais tyrimo metodais nustatanttreniruotës krûvio, fiziniø galiø, funkcinio pajëgu-mo parametrus bei varþybø rezultatus. Tyrimai bu-vo atlikti penkis kartus. Laboratoriniø tyrimø metubuvo nustatomi kai kurie fizinio iðsivystymo rodik-liai: kûno masë, gyvybinë plauèiø talpa (GPT), rau-menø ir riebalø masë ir jø santykis (RRMI), buvomatuojamas psichomotoriniø reakcijø greitis (PRG),judesiø daþnis per 10 s. Tiriant fizines galias buvonustatomas vienkartinis raumenø susitraukimo ga-lingumas (VRSG), anaerobinis alaktatinis raumenøgalingumas (AARG), bëgimo greitis ant bëgtakioties anaerobinës apykaitos slenksèio riba. Taikyda-mi Bosco metodikà sprendëme apie greitai susitrau-

Iðanalizavus sportininkø treniruotës krûvá nustatyta jo apimtis ir pasiskirstymas pagal darbo intensyvumo zonas, nustaty-tas bendrojo fizinio krûvio laiko limitas procentais pagal atskiras penkiakovës rungtis. Darbe analizuojami fizinio iðsivysty-mo, psichomotoriniø funkcijø, fizinio darbingumo ávairiose energijos gamybos zonose, kraujotakos ir kvëpavimo sistemøfunkcinio pajëgumo rodikliai, jø kitimas. Be ðiø rodikliø, buvo analizuojami bioenergetiniai rodikliai ties kritinio intensyvumoir anaerobinës apykaitos slenksèio ribomis. Tai leido tinkamai ávertinti sportininkø fizines ir funkcines galias, tinkamai valdytirengimo vyksmà ir pasiekti gerø rezultatø varþybose.

Raktaþodþiai: ðiuolaikinë penkiakovë, metinis pasirengimo ciklas, fizinis krûvis, organizmo adaptacija, fizinis darbingu-mas, funkcinis pajëgumas.

SPORTO MOKSLAS42

kianèiø skaidulø (GSS) aktyvumà. Kraujotakos irkvëpavimo sistemø funkciná pajëgumà vertinome pa-gal Rufje indeksà (IR), ramybës pulso daþná (PD),pulso daþná ortostatinio mëginio metu, reaguojant ástandartiná fiziná krûvá bei atsigaunant po jo. Nusta-tëme hemoglobino (Hb) koncentracijà kraujyje irhematokrità (Ht). Aerobinio pajëgumo rodiklius nu-statëme dujø analizatoriumi ERGOOXYSKREEN,pamaþu didindami krûvá iki kritinës intensyvumo ri-bos. Tyrëme deguonies suvartojimà, kol jis nustojodidëti, ties kritine intensyvumo riba (KIR). Kartunustatëme ir anaerobinës apykaitos slenkstá(ANAS). Ties ðiomis metabolizmo ribomis regist-ravome plauèiø ventiliacijos (PV), pulso daþnio(PD), deguonies suvartojimo (VO2), deguonies pul-so (DP), darbo galingumo (W), deguonies suvarto-jimo 1W atliekamo darbo (1W/ml) rodiklius.

Darbo rezultataiMetiná treniruotës krûvá ir varþybø rezultatus

analizavome pagal atlikto darbo ataskaitas. Jø ana-lizë parodë treniruotës vyksmo kryptis, krûvio ap-imtis ir intensyvumà. Jojimo rungtyje buvo fiksuo-jamas bendras darbo laikas ir ðuoliø per kliûtis skai-èius. Fechtavimosi treniruotëse skaièiavome indi-vidualiø pratybø ir kovø skaièiø, ðaudyme – „sau-sø“ ðûviø ir maþo kalibro (m.k.) ðûviø skaièiø. Cik-linëse rungtyse (bëgimas ir plaukimas) greta ben-dros apimties rodikliø svarbià informacijà teikë duo-menys apie krûvio pasiskirstymà pagal intensyvu-mo zonas. Mûsø tirtø sportininkø atliktà cikliniøpratimø krûvá suskirstëme á 4 intensyvumo zonas:

I zona – PD 120–140 tv/min, krûvio pedagogi-nis kryptingumas – aktyvus atsigavimas po átemptøkrûviø, organizmo parengimas darbui.

II zona – PD 141–160 tv./min (aerobinis darbasties anaerobinës apykaitos slenksèio riba), krûviopedagoginis kryptingumas – aerobinës iðtvermës ug-dymas ir jos palaikymas.

III zona – PD 161–180 tv./min (miðrus aerobi-nis-anaerobinis darbas), krûvio pedagoginis kryp-tingumas – specialiosios iðtvermës ugdymas, orga-nizmo funkciniø ir adaptaciniø galiø didinimas.

IV zona – PD>180 tv./min (pratimai atliekamimaksimaliu intensyvumu vyraujant anaerobinëmsreakcijoms raumenyse), krûvio pedagoginis kryp-tingumas – organizmo anaerobiniø galiø ugdymas.

Dvejø treniruotës metø krûvio analizë parodë,kad jo apimtis per metus siekia 1338–1344 val.(1 lentelë).

Treniravimosi laikas, skirtas atskiroms penkia-kovës rungtims, per abu metus palyginti maþai ki-to. 2001 metais abiejø sportininkø metinis treni-

ruotës krûvis buvo identiðkas ir pasiskirstë taip: bë-gimas – 305 val. (22,8%), plaukimas – 285 val.(21,3%), fechtavimasis – 348 val. (26,0%), ðaudy-mas – 254 val. (19,0%), jojimas – 86 val. (6,4%),BFP – 60 val. (4,5%) (1 lentelë).

Apskaièiavome sportininkø A kategorijos var-þybose (pasaulio, Europos èempionatai, pasauliotaurës etapai) pasiektø atskirø rungèiø rezultatø vi-durkius. Matome, kad didþiausià taðkø kraitá á ben-dràjà penkiakovës taðkø sumà áneða plaukimo ir bë-gimo rungtys, maþiausià – fechtavimosi rungtis, ku-rioje surenkami 860–888 taðkai. A.Z. bendroji tað-kø suma nuo 5403 (2000 m.) padidëjo iki 5496(2001 m.), o E.K. suma atitinkamai padidëjo nuo5124 iki 5530. 2001 m. pasaulio ðiuolaikinës pen-kiakovës sportininkø reitinge ðie taðkai leido mûsøsportininkams uþimti 1-à ir 2-à vietas.

Laboratoriniø ir medicininiø tyrimø duomenys pa-rodë, kad ðitokia metinë treniruotës ciklo struktûraturëjo teigiamà reikðmæ penkiakovininkø organizmoadaptacijos prie fiziniø krûviø vyksmui. Ið fizinio ið-sivystymo duomenø gana ádomi yra GPT rodikliø di-namika (2 lentelë). Abiejø sportininkø GPT artë-jant pagrindinëms sezono varþyboms padidëjo. Spor-tininkø kûno masë per metiná treniruotës ciklà kitomaþai. Vienkartinio raumenø susitraukimo galingu-mo ir anaerobinio alaktatinio raumenø galingumo ro-dikliai, labai svarbûs fechtavimosi rungèiai, teikë ávai-rià informacijà apie raumenø galingumà atliekant la-bai trumpà darbà. Ðie rodikliai parengiamuoju laiko-tarpiu didëjo ir didþiausias savo reikðmes pasiekë var-þybø laikotarpiu. Analogiðkai kito ir fechtavimosi beiðaudymo rungtyse labai svarbûs psichomotorikà at-spindintys rodikliai – PRG ir judesiø daþnis. PrieðEuropos ir pasaulio èempionatus abiejø sportininkøPRG á ðviesos dirgiklá buvo ypaè didelis ir siekë ati-tinkamai 131 ir 136 ms. Analizuodami greitai susi-traukanèiø skaidulø aktyvumà ir jø susitraukimo ga-lingumà, taip pat matome, kad didþiausios jø reikð-mës buvo uþfiksuotos tyrimo, atlikto birþelio 28 die-nà, metu. Abiejø sportininkø kraujotakos ir kvëpa-vimo sistemø funkcinë bûklë buvo aukðto lygio.VO2max A.Z. siekë 75,5, o E.K. – 64,0 ml/min/kg.

Sportininkø Rufjë indeksas per metinës treni-ruotës ciklà kito maþai. Ramybës pulso daþnis, joreakcija á dozuotà fiziná krûvá rodë, kad sportinin-kø organizmo adaptacija prie fiziniø krûviø yra sta-bili. Organizmo galiø adaptacinius pokyèius atspin-dëjo ir kraujo morfologinë sudëtis. Prieð Europosèempionatà, kuriame sportininkai uþëmë 1-à ir 2-àvietas, hemoglobino koncentracija jø kraujyje buvodidþiausia per metiná treniruotës ciklà ir siekë: A.Z.– 189 g/l, o E.K – 166 g/l.

2002 Nr. 1(27) 43

1 lentelë

Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës rinktinës nariø 2000 ir 2001 m. treniruotës krûvis

Paaiškinimas: proc. – bendro treniruotës krûvio val.

Spor

tini

nkai

ir

tyri

mo

data

Svo

ris

(kg)

GP

T (

l)

RR

MI

VR

SG

(k

gm/s

/kg)

AA

RG

(k

gm/s

/kg)

PR

G (

ms)

Jud.

daž

. (k

./10

s)

PD

(tv

./min

)

RI

GS

S (p

roc.

)

Bėg

imo

grei

tis

(km

/val

.)

La

(mm

ol/l)

Hb

(g/l)

Ht

(pro

c.)

2000 08 11 70,0 4,9 2,24 1,67 165 67 67 4,0 44 2001 01 11 71,0 4,8 5,45 2,45 1,60 183 69 58 1,0 34 13,5 3,6 164 56 2001 04 18 71,0 4,5 4,76 2,53 1,62 158 69 52 -0,4 - 16,0 5,2 169 52 2001 06 28 70,0 5,1 5,55 2,54 1,60 131 65 60 2,0 41 15,0 3,0 189 55

E.Z.

2001 10 29 71,0 4,6 5,26 2,28 1,67 198 78 54 0,2 32 13,5 3,4 167 50 2001 01 11 77,0 6,5 10,76 2,58 1,87 172 79 50 1,8 38 12,0 2,1 147 49 2001 04 18 76,6 6,4 9,70 2,60 1,90 166 72 42 -1,0 - 12,5 1,5 153 42 2001 06 28 76,5 6,9 9,61 2,42 1,86 136 68 46 0,6 43 13,0 2,3 166 47

E.K.

2001 10 29 76,3 6,8 13,26 3,75 1,76 204 76 46 -0,2 37 13,0 2,1 153 47

2 lentelë

Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës rinktinës nariø A. Z. ir E. K. kai kuriø fizinio iðsivystymo, fiziniø galiø,funkcinio pajëgumo rodikliø dinamika per 2001 m. rengimo ciklà

Ypaè svarbià reikðmæ nustatant sportininkø funk-cinæ bûklæ turëjo aerobinio pajëgumo rodikliø dina-mikos stebëjimas per metiná treniruotës ciklà. Ið 3lentelëje pateiktø duomenø matyti, kad pasaulio ðiuo-laikinës penkiakovës èempiono A.Z. bioenergetiniairodikliai ties kritinio intensyvumo riba 2000 08 11,artëjant Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms, buvo ga-na vidutinio lygio. VO2max ties ðia riba siekë 69,8

ml/min/kg. Sportininkas olimpinëse þaidynëse sëk-mingai rungtyniavo aerobinës iðtvermës reikalaujan-èiose rungtyse – plaukimo ir bëgimo varþybose.

2001 metais aerobinio pajëgumo rodikliai dar pa-gerëjo – prieð Europos èempionatà A.Z. VO2maxpadidëjo iki 78,8, o E.K – iki 70,4 ml/min/kg. Poðiø tyrimø birþelio mënesá sportininkai puikiai pa-sirodë Europos èempionate. Per tyrimà po Euro-

A. Z. E. K. Sportininkai Atliktas darbo turinys 2000 2001 2000 2001

1. Pratybø dienø skaièius 256 255 211 255 2. Pratybø skaièius 896 893 799 893 3. Bendra fizinio krûvio apimtis, val. 1344 1338 1108 1338 4. Bëgimas, val./proc. 302/ 22,5 305/ 22,8 292/ 26,4 305/ 22,8 iš jø I zona – PD – 120–140 tv./min 53 54 51 54 II zona – PD – 141–160 tv./min 104 109 100 109 III zona – PD – 160–180 tv./min 120 117 116 116 IV zona – PD>180 tv./min 24 25 25 25 5. Plaukimas, val./ proc. 274/ 20,4 285/ 21,3 189/ 17,5 285/ 21,3 iš jø I zona – PD – 120–140 tv./min 48 50 33 50 II zona – PD – 141–160 tv./min 95 95 65 95 III zona – PD – 160–180 tv./min 109 114 75 114 IV zona – PD>180 tv./min 22 19 16 19 6. Fechtavimasis, val. /proc. 347/ 25,8 348/ 26,0 291/ 26,3 348/ 26,0 Individualiosios pratybos, skaièius 85 88 75 88 Kovø skaièius 3384 3393 1050 3504 7. Šaudymas, val. /proc. 267/ 19,9 254/ 19,0 232/ 20,9 254/ 19,0 “Sausø” šûviø skaièius 3200 3500 2400 3500 Šûviø skaièius 8010 8890 6960 8890 M.k. šûviø skaièius 850 1050 850 1050 8. Jojimas, val./proc. 92/ 6,8 86/ 6,4 42/ 3,8 86/ 6,4 Šuoliø per kliûtis skaièius 2300 2550 1470 2550 9. BFP, SFP, val./proc. 62/ 4,6 60/ 4,5 62/ 5,6 60/ 4,5 10. Varþybø/ startø skaièius 11/ 16 7/ 12 9/ 14 8/ 15 11. A kategorijos varþybø atskirø rungèiø rezultatø vidurkiai: Šaudymas

179 1084

178 1070

180 1096

184 1150

Fechtavimasis 860 888 762 860 Plaukimas 2.04.7 1257 2.02.8 1326 2.10.5 1195 2.05.3 1293 Bëgimas 9.15 1179 9.16 1172 9.40 1083 9.13 1181 Jojimas 1023 1040 988 1046 12. Bendra penkiakovës rungèiø taškø vidurkiø suma 5403 5496 5124 5530

SPORTO MOKSLAS44

pos èempionato, artëjant pasaulio èempionatui, buvouþfiksuotas aerobinio pajëgumo rodikliø ties kriti-nio intensyvumo riba pablogëjimas. Analogiðkai kitoir aerobinio pajëgumo rodikliai ties anaerobinioslenksèio riba. Ðiø rodikliø gerëjimas vël pastebi-mas artëjant varþyboms, nedidelis jø pablogëjimas– tarp Europos ir pasaulio èempionatø. Pagal de-guonies suvartojimo dydá, remiantis literatûros duo-menimis (Borilkeviè, Zorin, 1998), mûsø tiriamussportininkus galima bûtø priskirti prie gerà aerobi-ná pajëgumà turinèiø sportininkø, kuriø organizmasties anaerobinës apykaitos slenksèio riba deguoniesvartoja 80–90% VO2max Kaip matome ið 3 lente-

lëje pateiktø duomenø, anaerobinës apykaitosslenkstis abiejø sportininkø buvo pakankamai arti(>75%) priartëjæs prie kritinio intensyvumo ribos,kas, be abejo, rodo didelá sportininkø organizmoaerobiná pajëgumà.

Paskutiniø tyrimø, atliktø 2001 10 29, baigian-tis pereinamajam laikotarpiui, rezultatai rodo, kadsportininkø funkcinës galios sumaþëjusios. Prasi-deda pasirengimas naujam, jau antrajam keturme-èio pasirengimo olimpinëms þaidynëms Atënuose2004 metais ciklo sezonui. Ðie duomenys bus at-skaitos taðkas sprendþiant apie penkiakovininkø or-ganizmo fiziniø ir funkciniø galiø kaità per metus.

3 lentelë

Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës nariø A. Z. ir E. K. aerobinio pajëgumo rodikliø dinamika per metiná treniruotës ciklà

Išvados1. Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës sportinin-

kø metinis treniruotës krûvis siekia 1338–1344 val.Didþiausia ðio krûvio dalis – 26% – tenka fechtavi-muisi. Ciklinëms rungtims ir ðaudymui tenka po 19–22,8% treniruotës laiko. Maþiausiai skiriama joji-mui – 6,4% ir BFP – 4,5%. Lietuvos penkiakovi-ninkø stipriausios rungtys yra plaukimas ir bëgimas,toliau eina ðaudymas ir jojimas. Maþiausiai taðkøpelnoma fechtavimosi rungtyje.

2. Dël gerai sutvarkyto ir tinkamai valdomo tre-niruotës vyksmo sportininkø fizinis iðsivystymas, fi-zinis darbingumas ávairiose energijos gamybos zo-nose, psichomotorinë reakcija per parengiamàjá lai-kotarpá gerëjo ir aukðèiausià lygá pasiekë varþybølaikotarpiu, sportininkai iðkovojo 1-à ir 2-à vietasEuropos èempionate, gerai startavo pasaulio èem-pionate, tapo pasaulio taurës etapø ir bendrosiosáskaitos nugalëtojais.

3. Sportininkø aerobinio darbingumo rodikliaities kritinio intensyvumo riba ir anaerobinës apy-kaitos slenksèio riba varþybø laikotarpiu pasiekëaukðtà lygá, kuris leido sportininkams labai geraistartuoti bëgimo ir plaukimo rungtyse. Taèiau atei-

tyje reikëtø sportininkø aerobiniø galiø maksimu-mà labiau priartinti prie svarbiausiø varþybø laiko-tarpio (liepos–rugpjûèio mën.).

4. Medicininiai, fiziologiniai ir pedagoginiai ty-rimai teikia informacijà apie penkiakovininkø fizi-næ ir funkcinæ bûklæ, sudaro sàlygas tinkamai kore-guoti sportininkø fizinius krûvius, sudaryti veiks-mingas atsigavimo priemoniø programas.

LITERATÛRA

1. Astrand, P.-O. (1992). Evaluation of the endurance.Factors to be measured. Endurance in Sport. Oxford:Blachwell Scientific Publ.: 189-191.2. Frederick, E. C. (1992). Movemet and endurance.Endurance in Sport. Oxford: Blachwell Scientific Publ.:226-243.3. De Vries, H. A., Housh, T. J. (1994). Physiology of Exercise.Madison: Brown and Benchmark. 636 p.4. Sokolova, B., Sokolovas, G., Moskvièiovas, J., Eismontas,H. (1998). Penkiakovininkø laktato kreiviø po plaukimo irbëgimo testø analizë. Sporto mokslas. 5(14): 74-78.5. Âàðàêèí, À. Ï. (1983). Ìåòîäèêà èññëåäîâàíèÿ áûñòðàòûè òî÷íîñòè àòàêóþùèõ äåèñòâèé ó ôåõòîâàëüùèêîâ èïÿòèáîðöîâ. Òåîð. è ïðàêò. ôèç. êóëüò. NÎ 3: 7-9.

6. Äðþêîâ, Â. À. (1988). Òðåíèðîâêà â ñîâðåìåííîìïÿòèáîðüå. Êèåâ: Çäîðîâüÿ. 127 ñ.

Kritinio intensyvumo riba Anaerobinio slenksčio riba

Spor

tini

nkai

ir

tyri

mo

data

PV

(l/m

in)

PD

(t

v./m

in)

VO

2 (l/m

in)

VO

2 (m

l/min

/kg)

DP

(m

l/tv)

W

O2

(1W

/ml)

PV

(l

/min

)

PD

(tv

./min

)

VO

2 (l/m

in)

VO

2 (m

l/min

/kg)

DP

(m

l/tv.

)

O2 pr

oc.

VO

2max

W

O2

(1W

/ml)

2000 08 11 157,0 173 4,89 69,8 28,3 390 12,5 110,0 162 3,89 55,6 24,0 79,5 340 11,4 2001 01 11 144,1 171 4,84 68,3 28,3 380 12,7 129 162 4,51 63,5 28,1 93,2 350 12,8 2001 04 18 176,4 176 5,59 78,8 31,7 420 13,3 138,1 160 4,78 67,4 29,8 85,5 360 13,2 2001 06 28 136,0 165 5,21 75,5 31,5 400 13,0 102,9 154 4,16 60,4 27,0 79,8 360 11,5

E.Z.

2001 10 29 126,0 167 4,04 56,9 24,2 370 10,9 117,0 152 3,82 53,9 25,0 94,5 330 11,5 2000 01 11 - - - - - - - - - - - - - - - 2001 04 18 165,0 177 5,35 70,4 30,2 370 14,4 110,8 165 4,13 54,3 25,0 77,2 310 13,3 2001 06 28 141,0 169 4,80 64,0 28,4 350 13,7 106,1 163 3,71 49,5 22,7 77,3 330 11,2

E.K.

2001 10 29 133,9 173 3,71 48,9 21,4 360 10,3 111,6 167 3,62 47,6 21,6 95,6 330 10,9

2002 Nr. 1(27) 45

7. Äðþêîâ, Â. À. , Çàïîðîæaíîâ, À. Â. (1998).Èíäèâèäóàëèçàöèÿ ïîäãîòîâêè êâàëèôèöèðîâàííûõñïîðòñìåíîâ â ñîâðåìåííîì ïÿòèáîðüå ñ y÷åòîìîñîáåííîñòåé ðàçâèòèÿ èõ ôèçè÷åñêèõ êà÷åñòâ. Íàóêàâ îëèìïèéñêîì ñïîðòå. 3: 23–29.

8. Äðþêîâ, Â. À. (2000). Îðãàíèçàöèîííî-ìåòîäè÷åñêèåàñïåêòû ïîñòðîåíèÿ ÷åòûðåõëåòíåãî öèêëà ïîäãîòîâêèñïîðòñìåíîâ ê èãðàì îëèìïèÿä â ñîâðåìåííîì ïÿòèáîðüå.Íàóêà â îëèìïèéñêîì ñïîðòå (ñïåö âûï.). 75–83.

9. Çàïîðîæàðîâ, Â. À. (1988). Êîíòðîëü â ñïîðòèâíîéòðåíèðîèêå. Êèåâ: Çäîðîâüÿ. 144 ñ.

10. Èîðäàíñêàÿ, Ô. À. (1993). Îöåíêà ñïåöèàëüíîéðàáîòîñïîñîáíîñòè ñïîðòñìåíîâ ðàçíûõ âèäîâ ñïîðòà:äèàãíîñòèêà ìåõàíèçìà àäàïòàöèè ñðåäñòâà êîðåêöèè.Ìîñêâà. 293 ñ.

The paper presents the structure of the annualtraining loads as well as the dynamics of physical andfunctional abilities over the annual training cycle inmembers of the Lithuanian national team of modernpentathlon who in 2000 and 2001 proved to rankamong the world’s top class pentathlonists.

The analysis of the sportsmen’s load allowed toreveal its volume and distribution according to workintensity zones. The percentage of physical loaddistribution over the time according to separatepentathlon contests is presented. The indices ofphysical development, psychomotoric functions in

PECULIARITIES OF TRAINING LITHUANIAN ELITE PENTATHLONISTS

Assoc. Prof. Dr. Habil. Algirdas Raslanas, Juri jus Moskvièiovas, Prof. Dr. Habil. Kazys Milaðius,Vladas Sklizmantas, Prof. Dr. Habil. Juozas Skernevièius

SUMMARY

different zones of energy production, circulatoryand respiratory system and their dynamics arediscussed. Also, the bioenergetic indices at thecritical intensity and anaerobic metabolismthreshold limits are analysed. The obtained dataallowed a correct assessment of sportsmen’s physicaland functional abilities, a proper management ofthe preparatory process and thus led to good resultsin the contests.

Keyword: modern pentathlon, annual preparatorycycle, physical load, body adaptation, physical abilities,functional capacity.

Algirdas RaslanasKûno kultûros ir sporto departamentasÞemaitës g. 6, LT–2600 VilniusTel. (+370 2) 26 17 13

Gauta 2001 12 10Priimta 2002 01 15

11. Ìèùåíêî, Â. Ñ. (1997). Ôèçèîëîãè÷åñêèé ìîíèòîðèíãñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè: ñîâðåìåííûå ïîäõîäû èíàïðàâëåíèÿ ñîâåðøåíñòâîâàíèÿ. Íàóêà âîëèìïèéñêîì ñïîðòå. 1: 92–103.

12. Ïåòðîâñêèé, Â. Â., Àíäðèàíîâ, Þ. ß., Äðþêîâ, Â.À. (1984). Ïåäàãîãè÷åñêîå óïðàâëåíèå ïðîöåññîìàäàïòàöèè ñïîðòñìåíîâ ê òðåíèðîâî÷íûì íàãðóçêàì.Àäàïòàöèÿ ñïîðòñìåíîâ ê òðåíèðîâî÷íûì èñîðåâíîâàòåëüíûì íàãðóçêàì. Êèåâ. 3–10 ñ.

13. Ïëàòîíîâ, Â. Í. (1997). Îáùàÿ òåîðèÿ ïîäãîòîâêèñïîðòñìåíîâ â îëèìïèéñêîì ñïîðòå. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿëèòåð. 583 ñ.

14. Ñû÷, Â. À., Õîìåíêîâ, À. Ñ., Øóñòèí, Á. Í. Ñîâðåìåííàÿñèñòåìà ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè. Ìîñêâà. 446 ñ.

Didelio meistriðkumo sportininkø parengtumo irorganizmo funkcinës bûklës vertinimas pagal

raumenø anaerobinio darbingumo bei ðirdies irkraujagysliø sistemos funkcinës bûklës rodiklius

Prof. habil dr. Jonas Poderys, Rita Snarskaitë, Kristina PoderytëLietuvos kûno kultûros akademija, Kauno medicinos universitetas

SantraukaAnaerobinio darbingumo pasikeitimams vertinti plaèiai taikomi ir tinkamiausiais laikomi judëjimo uþduoties rezultaty-

vumà matuojantys testai. Daugelis ðiø testø teikia tà paèià informacijà, o anaerobiná darbingumà nusako du pagrindiniairodikliai – anaerobinio darbo galingumas ir anaerobinio darbo talpa. Ðiame darbe vertinant sportininkø parengtumà irorganizmo funkcinæ bûklæ taip pat buvo registruojami ðie du anaerobinio darbingumo rodikliai, kurie pasirodë pakankamai

SPORTO MOKSLAS46

ÁvadasOrganizmo darbingumo didinimas yra neatsie-

jamas nuo sportininko parengtumo ir funkcinës bûk-lës vertinimo bei tinkamø poveikio priemoniø pa-rinkimo. Ilgai taikant aerobinio pobûdþio fiziniuskrûvius ir neatliekant anaerobinio pobûdþio prati-mø, maþëja organizmo anaerobinis pajëgumas, iratvirkðèiai – atliekant tik didelio anaerobinio po-veikio krûvá, maþëja organizmo aerobinis pajëgu-mas, prastëja bendras fizinis darbingumas (Èepu-lënas, 2001; Óèëìîð, Êîñòèëë, 1997; Âîëêîâ, 1986).Taigi organizmas veikia kaip vieninga kompleksinësistema ir funkciniø sistemø reakcijose á fizinio krû-vio mëginius atsispindi bendra organizmo funkcinëbûklë ir parengtumas. Šio darbo tikslas – nustatyti,kurie ðirdies ir kraujagysliø sistemos funkciniai ro-dikliai, registruojami atsigavimo po fizinio krûviomëginiø laikotarpiu, geriausiai atspindi aerobiniø iranaerobiniø procesø tarpusavio ryðá.

MetodikaTyrime dalyvavo 43 individualiøjø sporto ðakø Lie-

tuvos olimpinës rinktinës nariai ir kandidatai bei ge-riausi Kauno miesto sportininkai. Tyrimas atliktas2000 m. spalio mënesá, t.y. pereinamuoju treniruotëslaikotarpiu, kai sportininkai nesitreniravo didelës ap-imties ir intensyvumo fiziniais krûviais. Visi tiriamiejiatliko du fizinio krûvio mëginius: Rufje testà (30pritûpimø per 45 sekundes) ir 30 sekundþiø trukmësvertikaliø ðuoliø testà (fiziná krûvá anaerobinio darbogalingumui ir talpai vertinti). Ðuoliø testà tiriamiejiatliko atsistojæ ant Bosco kontaktinës platformos, lei-dþianèios registruoti atliekamø ðuoliø galingumo ki-timus. Ðirdies ir kraujagysliø sistemos (ÐKS) funkci-nei bûklei nustatyti krûviø atlikimo ir atsigavimo metukompiuterine EKG analizës sistema „Kaunas–krû-vis“ registravome 12 standartiniø EKG derivacijø irmatavome arteriná kraujo spaudimà: sistoliná (S) beidiastoliná (D). Kompiuterinë EKG analizës progra-ma (Vainoras, 1996) apskaièiuodavo ir pateikdavo

analizuojamø rodikliø kitimo krûvio bei atsigavimometu apibendrintas charakteristikas: suminá vertini-mà (Sv), PWC170, adaptacijos prie fizinio krûvio grei-èio, rodikliø atsigavimo greièio – ½T (RR, JT (S-D)/S) – reikðmes. Analizuojant tyrimø rezultatus ti-riamieji pagal jø sporto ðakai bûdingà treniruotës irvarþybø krûvio pobûdá buvo suskirstyti á dvi grupes:1) greitumo jëgos ir 2) iðtvermës. Abi tiriamøjø gru-pës nesiskyrë pagal amþiø (20,8±1,2 m. – greitumojëgos ir 21,3±1,2 m. – iðtvermës) ir abiejø grupiøkûno masës indeksas nevirðijo normos ribø (22,4±0,4– greitumo jëgos ir 21,6±0,5 – iðtvermës).

Rezultatai ir aptarimasIð gautø tyrimo rezultatø matyti, kad ðirdies ir

kraujagysliø sistemos funkcijø suaktyvëjimas atlie-kant neintensyvø Rufje fizinio krûvio mëginá yra san-tykinai nedidelis, be to, daugelis krûvio metu regist-ruotø rodikliø esminiø skirtumø tarp greitumo jëgosir iðtvermës grupiø neatskleidë. Per dvi atsigavimominutes visø tiriamøjø ÐKS funkciniai rodikliai su-normalëjo. ÐKS reakcija á 30 s trukmës maksimaliøðuoliø krûvá geriau nei Rufje mëginys parodë skirtu-mus tarp grupiø. Greitumo jëgos grupës tiriamøjøadaptacija prie fizinio krûvio buvo greitesnë nei ið-tvermës grupës tiriamøjø, atitinkamai 17,03±1,23%ir 22,08±1,31%. Tai statistiðkai reikðmingas skirtu-mas, p<0,05. Ðis faktas nëra naujas, o tik dar kartàpatvirtino mûsø ankstesniuose tyrimuose (Poderysir kt., 1999) jau konstatuotà faktà ir kartu teisingàtiriamøjø suskirstymà á grupes. Be to, svarbu paþy-mëti, kad adaptacijos prie fizinio krûvio greièio ro-diklio reikðmës buvo vienodos tiek atliekant nein-tensyvø Rufje fizinio krûvio mëginá, tiek intensyvøanaerobinio pobûdþio ðuoliavimo testà.

Registruotø ÐKS rodikliø atsigavimo greitis (½T)priklausë nuo judëjimo charakteristikø fizinio krû-vio mëginio metu (lentelë). Ðie rodikliai taipogi at-spindëjo skirtumus tarp grupiø, taèiau ðiame darbejø nenagrinëjame, nes pagrindinis ðio tyrimo tikslas

informatyvûs. Iðtirta 43 individualiøjø sporto ðakø Lietuvos olimpinës rinktinës nariai ir kandidatai bei geriausi Kaunomiesto sportininkai. Visi tiriamieji atliko du fizinio krûvio mëginius: Rufje testà (30 pritûpimø per 45 sekundes) ir 30 sekun-dþiø trukmës vertikaliø ðuoliø testà (fiziná krûvá anaerobinio darbo galingumui ir talpai vertinti). Papildomai kompiuterineEKG analizës sistema „Kaunas–krûvis“ registruojant 12-a standartiniø EKG derivacijø, vieno tyrimo metu gaunama iðsamiinformacija apie sportininko funkcinæ bûklæ. Toks tyrimø metodikø suderinimas yra ámanomas ir tikslingas dël to, kad labaisutrumpëja sportininko tyrimo procedûra, o gautø rezultatø vertinimas tampa paprastesnis ir tikslesnis, nes yra tiksliainustatomas atliktas judëjimo kiekis ir jo kaita testo metu. Gautø rezultatø koreliacinë analizë parodë, kad ið visø mûsøvertintø atsigavimo rodikliø geriausiai ryðá tarp anaerobiniø ir aerobiniø procesø organizme nusako JT intervalo kaita.Nustatëme tik silpnà neigiamà koreliacijà (r=-0,37) tarp PWC170 ir elektrokardiogramos JT intervalo atsigavimo greièio(½T) po neintensyvaus Rufje fizinio krûvio mëginio ir jau stiprià neigiamà koreliacijà (r=-0,68) po intensyvaus anaerobiniopobûdþio ðuoliavimo testo. Apibendrindami gautus rezultatus, paþymime, kad organizme kaip sudëtingoje, bet vieningojekompleksinëje sistemoje pasireiðkia glaudûs ryðiai tarp anaerobiniø ir aerobiniø medþiagø apykaitos procesø. Keliamehipotezæ, kad elektrokardiogramos JT intervalo atsigavimo greitis po trumpo anaerobinio pobûdþio fizinio krûvio mëginiopriklauso nuo sportininko aerobinio darbingumo.

Raktaþodþiai: darbingumas, fizinio krûvio mëginiai, ðirdies ir kraujagysliø sistema.

2002 Nr. 1(27) 47

buvo nustatyti, kurie ðirdies ir kraujagysliø sistemosfunkciniai rodikliai, registruojami atsigavimo laiko-tarpiu, geriausiai parodo aerobiniø ir anaerobiniø pro-cesø tarpusavio ryðá. Yra þinoma, kad iðtvermës spor-tininkai pasiþymi didesniu aerobiniu darbingumu neigreitumo jëgos grupës sportininkai. Tai konstatavodaugelis tyrinëtojø (Èepulënas, 2001; Poderys ir kt.,1999; Óèëìîð, Êîñòèëë, 1997; Âîëêîâ, 1986), paþy-mëdami, kad organizmo aerobinio darbingumo irÐKS funkciniai rodikliai, tokie kaip VO2max, PWC170,anaerobinës apykaitos slenksèiai, iðtvermës sporti-ninkø visuomet yra gerokai didesni nei kitø sportoðakø atstovø. Analizuodami gautus tyrimo rezulta-tus, nustatytas PWC170 reikðmes laikëme tiriamojoaerobinio darbingumo rodikliu ir ieðkojome korelia-cijos tarp ðio rodiklio ir ÐKS rodikliø atsigavimo grei-èio (½T). Rezultatø koreliacinë analizë parodë, kadið visø mûsø vertintø atsigavimo rodikliø geriausiairyðá tarp anaerobiniø ir aerobiniø procesø organiz-me nusako JT intervalo kaita. Nustatëme tik silpnàneigiamà koreliacijà (r=-0,37) tarp PWC170 ir elek-trokardiogramos JT intervalo atsigavimo greièio(½T) po neintensyvaus Rufje fizinio krûvio mëginioir jau stiprià neigiamà koreliacijà (r=-0,68) po in-tensyvaus anaerobinio pobûdþio ðuoliavimo testo.

Pagrindinë ðirdies ir kraujagysliø sistemos funk-cija – dirbanèiø raumenø poreikius atitinkantis or-ganizmo aprûpinimas deguonimi ir energija. Visi re-guliavimo mechanizmai yra kryptingai orientuotiðios sistemos grandþiø aktyvumo laipsniui palaikyti(Bangsbo, Hellsten, 1998; Hughson, Tschakovsky,1999; Knight ir kt., 1996; Saltin ir kt., 1998). Ilges-nës trukmës fizinio krûvio metu aprûpinanèiø sis-temø aktyvumo laipsnis yra proporcingas medþia-gø apykaitos procesø greièiui (Bangsbo, Hellsten,1998; Hughson, Tschakovsky, 1999; Knight ir kt.,1996). Ðis proporcingumas pakinta ir jau yra ki-toks, kai krûvio intensyvumas padidëja iki maksi-malaus, pasiekus nekompensuojamo nuovargio fa-zæ, trumpo anaerobinio pobûdþio krûvio metu, taippat atsigavimo laikotarpiu. Lëtesnis ar greitesnisfunkcijø, taip pat ir metaboliniø procesø atsigavi-

mo po fizinio krûvio greitis, be abejo, yra susijæs suorganizmo treniruotumu ir esama funkcine bûkle.Elektrokardiogramos JT intervalo kitimo greitis yrasiejamas su metabolizmo kaita (Vainoras, 1996). Ðiotyrimo rezultatai parodë, kad atsigavimo procesaipo intensyvaus anaerobinio pobûdþio ðuoliavimopriklauso nuo sportininko aerobinio darbingumo.Silpnà ryðá tarp ðiø procesø po neintensyvaus Rufjefizinio krûvio mëginio galima paaiðkinti santykinaimaþa judëjimo kiekio apimtimi.

Anaerobinio darbingumo pasikeitimams vertintiplaèiai taikomi ir tinkamiausiais laikomi judëjimo uþ-duoties rezultatyvumà matuojantys testai (angl. per-formance based test) (Maud, Foster, 1995). Dauge-lio ðiø testø teikiama informacija yra ta pati (Maud,Foster, 1995), o anaerobiná darbingumà nusako dupagrindiniai rodikliai – tai anaerobinio darbo galin-gumas ir anaerobinio darbo talpa. Mûsø tyrimuosevertinant sportininkø parengtumà ir organizmofunkcinæ bûklæ ðie du rodikliai taipogi buvo nusta-tomi ir pasirodë pakankamai informatyvûs. Papil-domai registruojant 12-a standartiniø EKG deriva-cijø vieno tyrimo metu gaunama iðsami informacijaapie sportininko funkcinæ bûklæ. Toks tyrimø meto-dikø suderinimas yra ámanomas ir tikslingas dël to,kad labai sutrumpëja sportininko tyrimo procedû-ra, o gautø rezultatø vertinimas tampa paprastesnisir tikslesnis, nes yra tiksliai nustatomas atliktas ju-dëjimo kiekis ir jo kaita testo metu.

Apibendrindami gautus rezultatus, paþymime,kad organizmo kaip sudëtingos, bet vieningos kom-pleksinës sistemos veikimas pasireiðkia glaudþiaisryðiais tarp anaerobiniø ir aerobiniø medþiagø apy-kaitos procesø. Keliame hipotezæ, kad elektrokar-diogramos JT intervalo atsigavimo greitis po trum-po anaerobinio pobûdþio fizinio krûvio mëginio pri-klauso nuo sportininko aerobinio darbingumo.

Išvados1. Didelio meistriðkumo sportininkø ðirdies ir

kraujagysliø sistemos funkciniø rodikliø atsigavimogreitis po fizinio krûvio priklauso nuo atlikto judë-jimo kiekio bei sportininko adaptacijos prie fiziniøkrûviø pobûdþio. Prie iðtvermës fiziniø krûviø pri-sitaikæ asmenys pasiþymi didesniais ðirdies ir krau-jagysliø sistemos funkciniø rodikliø atsigavimo grei-èiais nei greitumo jëgos sporto ðakø atstovai.

2. Atsigavimo procesø greitis po intensyvaus ana-erobinio pobûdþio krûvio priklauso nuo sportinin-ko aerobinio darbingumo. Keliama hipotezë, kadelektrokardiogramos JT intervalo atsigavimo grei-tis po trumpo anaerobinio pobûdþio fizinio krûviopriklauso nuo sportininko aerobinio darbingumo.

Lentelë

ÐKS funkciniø rodikliø atsigavimo trukmë (s)po neintensyvaus Rufje fizinio krûvio mëginio (skaitiklyje)

ir po intensyvaus anaerobinio pobûdþioðuoliavimo testo (vardiklyje)

ŠKS rodiklių atsigavimo greitis (½T) Tiriamoji grupė

RR JT intervalas (S–D)/S

Greitumo jëgos 35,5±3,4 51,8±3,7

58,3±4,2 77,7±5,9

96,2±7,3 124,3±6,9

Ištvermës 24,8±2,3 36,7±4,1

42,1±4,1 62,3±5,0

80,1±4,3 106,1±7,1

SPORTO MOKSLAS48

LITERATÛRA

1. Bangsbo, J., Hellsten, Y. (1998). Muscle blood flow andoxygen uptake in recovery from exercise. Acta Physiol. Scand.162(3): 305–312 .2. Èepulënas, A. (2001). Slidininkø rengimo multidis-ciplininiai pagrindai: habilitacinis darbas. Vilnius. 135 p.3. Hughson, R. L., Tschakovsky, M. E. (1999).Cardiovascular dynamics at the onset of exercise. Med. Sci.Sports Exerc. 31(7): 1005–1010.4. Knight, D. R., Poole, D. C., Hogan, M. C., Bebout, D. E.,Wagner, P. D. (1996). Effect of inspired O2 concentrationon leg lactate release during incremental exercise. J. Appl.Physiol. 81(1): 246–251.5. Maud, P. J., Foster, C. (1995). Physiological Assesment ofHuman Fitnes. USA: Human Kinetics. 296 p.

6. Poderys, J., Vainoras, A., Šilinskas, V., Trinkûnas, E., Jasiûnas,V., Ðilanskienë, A. (1999). Comparison of the cardiovascularfunction and hemodynamics of calf muscles during exercisetest. Lithuanian Journal of Cardiology. 6: 832–836.7. Saltin, B., Radegran, G., Koskolou, M. D., Roach, R. C.(1998). Skeletal muscle blood flow in humans and its regulationduring exercise. Acta Physiol. Scand. 162(3): 421–436.8. Vainoras, A. (1996). Investigation of the heartrepolariztion process during rest and bicycle ergometry(100-lead and standard 12-lead ECG data). Synopsis of a D.Sc. habil. thesis. Kaunas.9. Âîëêîâ, Í. Í. (1986). Çàêîíîìåðíîñòèáèîõèìè÷åñêîé àäàïòàöèè â ïðîöåññå ñïîðòèâíîéòðåíèðîâêè. Ìîñêâà: ÃÖÎËÈÔÊ. 63 ñ.

10. Óèëìîð, Äæ. Õ., Êîñòèëë, Ä. Ë. (1997). Ôèçèîëîãèÿñïîðòà è äâèãàòåëüíîé àêòèâíîñòè. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿëèòåðàòóðà. 503ñ.

Performance tests are an integral component inassessment of sports performance in practical andresearch settings. This study examined whethermeasures in changes of cardiovascular indices duringthe period of recovery after the exercise tests wouldbe valid predictors of aerobic performance. Two groupsof high performance athletes (endurance and athletesof sprint or power events) participated in thisinvestigation. The subject underwent a Rufje test (30squat per 45 seconds) and 30-second duration maximalvertical jump test. The studied participants ofinvestigations had been investigated by the use of acomputerized 12-lead ECG analysis system “Kaunas-

ANAEROBIC PERFORMANCE AND CARDIOVASCULAR INDICES IN EVALUATION OFPHYSICAL WORKING CAPACITY AND FUNCTIONAL STATE OF TOP ATHLETES

Prof. Dr. Habil. Jonas Poderys, Rita Snarskaitë, Kristina Poderytë

SUMMARY

Load” allowing to determine the values of PWC170

and the speed in recovery of measured indices (½T).The obtained results have shown that the highest valuesin correlation (r = -0,37 after Rufje test and r = -0,68after the jump test) were found between the speed inrecovery of JT interval of ECG (½T JT) and values ofPWC170. The results of the presented studydemonstrated the close ratio of aerobic and anaerobicprocesses. The hypothesis that the speed in recoveryof JT interval of ECG after the anaerobic exercisedepends on the aerobic capacity was suggested.

Keywords: physical working capacity, performancetest, cardiovascular system.

Gauta 2001 12 15Priimta 2002 01 15

Jonas PoderysLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. (+370 7) 30 26 23

Didelio meistriðkumo rankininkiø mitybos higieninis ávertinimasDoc. dr. Marija Peèiukonienë, Eglë Kemerytë-Riaubienë, doc. dr. Rimantas Stukas, Diana Baubinienë

Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus universitetas, Sporto medicinos centrasSantrauka

Darbo tikslas buvo iðtirti ir ávertinti didelio meistriðkumo rankininkiø faktinæ mitybà ir jos papildymo padidintos biologinësvertës produktais tikslingumà. Iðtyrëme sportininkiø faktinæ mitybà, fiziná iðsivystymà ir bendrà kraujo vaizdà bei jø pokyèius,papildþius pagrindiná racionà polivitaminais su mineralinëmis medþiagomis. Esant nesubalansuotø energiniø maisto me-dþiagø mitybai, labai dideli atskirø vitaminø kiekiø svyravimai individualiuose sportininkiø racionuose, papildþius juos vieno-dos sudëties polivitaminø kompleksu, dar kelis kartus padidëjo (nuo atskirø vitaminø trûkumo, sudaranèio tik 39%, iki

2002 Nr. 1(27) 49

ÁvadasPastaruoju metu sportininkø mityboje didelis dë-

mesys skiriamas maisto papildams. Kartais jø vaid-muo tiek sureikðminamas, kad pamirðtamas pagrin-dinis racionas, kurá papildyti jie pagaminti. Gamina-mi ir plaèiai reklamuojami ávairûs padidintos biolo-ginës vertës produktai, turintys daug pilnaverèiø bal-tymø, ávairios sudëties angliavandeniø, vitaminø, mi-neraliniø medþiagø, aminorûgðèiø bei riebalø rûgð-èiø ir kt. (Gailiûnienë, Milašius, 2001; Ðîãîçêèí irkt., 1989). Moksliniai tyrimai rodo, kad padidintosbiologinës vertës produktais papildþius pilnavertá ra-cionà susidaro atskirø maisto komponentø pertek-lius, dël to organizme gali atsirasti nepageidaujamøir netgi toksiniø reiðkiniø (Hamilton ir kt., 1998;Ïèòàíèå â ñèñòåìå ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ, 1996).Þinant sportininko pagrindinio raciono cheminæ su-dëtá ir atsiþvelgiant á sporto ðakos specifikà bei spor-tinio rengimosi laikotarpá, galima parinkti, kada irkaip vartoti vienus ar kitus maisto papildus.

Mûsø darbo tikslas – iðtirti ir ávertinti dideliomeistriðkumo rankininkiø faktinæ mitybà ir jos pa-pildymo padidintos biologinës vertës produktaistikslingumà.

Tyrimo objektas ir metodaiTyrimuose dalyvavo 12 didelio meistriškumo ran-

kininkiø. Pavasario sezone faktinæ mitybà tyrëme die-

nynø-apklausos-svërimo metodu po 3 dienas ið eilës(Ðóêîâîäñòâî ïî èçó÷åíèþ ïèòàíèÿ è çäîðîâüÿíàñåëåíèÿ Ìîñêâû, 1964). Apskaièiavome individu-alius vidutinius maisto produktø rinkinius. Racionøcheminës sudëties analizæ atlikome pagal specialiaiparengtà programà, kurioje iðdëstyta maisto produk-tø sudëtis (Õèìè÷åññêèé ñîñòàâ ïèùåâûõ ïðîäóêòîâ,1984). Maisto medþiagø subalansuotumà racionuo-se ir tai, kaip jø kiekiai, be maistiniø papildø ir su jais,atitinka organizmo fiziologinius poreikius, vertino-me pagal adekvaèios mitybos koncepcijà (Hamiltonir kt., 1998; Rekomenduojamos paros maistiniø me-dþiagø ir energijos normos, 2000). Energiniø orga-nizmo reikmiø patenkinimà nustatëme netiesioginësalimentarinës kalorimetrijos metodu (Ðîãîçêèí ir kt.,1989) stebëdami kûno masæ bei jos komponentus(Mohr ir kt., 1972; Wutscherk, 1988). Atlikome pe-riferinio bendro kraujo vaizdo tyrimà. Sportininkesstebëjome tris savaites. Tyrimus atlikome stebëjimopradþioje (I tyrimas), kol jos nevartojo maisto papil-dø, po 1 savaitæ trukusio vartojimo (II tyrimas), podviejø savaièiø (III tyrimas) ir po tris savaites truku-sio maisto papildø vartojimo (IV tyrimas).

Tyrimø rezultatø analizëRankininkiø fizinio iðsivystymo rodikliai, pateik-

ti 1 lentelëje, rodo, kad jø kûno masë trijø savaièiølaikotarpiu kito nedaug, nors vidutiniai rodikliai ant-

pertekliaus, siekianèio kai kada net 673% rekomenduojamo kiekio). Papildytuose racionuose geleþies kiekis padidëjo 2–3kartus, visø sportininkiø organizmo maksimalus aprûpinimas ðiuo elementu buvo garantuotas. Kitø mineraliniø medþiagøkiekybinë sudëtis pakito nesmarkiai (nuo 1 iki 7%). Po dvi savaites trukusio maisto papildø vartojimo rankininkiø, kuriøpradinis geleþies lygis maiste buvo per maþas, kraujyje hemoglobino koncentracija padidëjo 8–12%, eritrocitø skaièius – 7–9%, o treèios savaitës pabaigoje ðie rodikliai gráþo á pradiná lygá. Taigi teigiami rankininkiø bendro kraujo vaizdo rodikliøposlinkiai pasireiðkë vartojant polivitaminus su mineralinëmis medþiagomis ne ilgiau kaip dvi savaites.

Raktaþodþiai: mityba, maisto papildai, vitaminai, geleþis, hemoglobinas.

1 lentelë

Rankininkiø fizinio iðsivystymo duomenys

Kūno masė (kg) Riebalų masė (proc.) RRMI

Tyrimai

Normalaus svorio ribos

(kg) Tyrimai Tyrimai Nr. Ūgis (cm)

I II III IV

Optima-lus

svoris (kg) nuo iki I II III IV I II III IV

1 168,0 62,5 63,0 62,5 61,0 61,6 55,4 67,8 13,9 14,0 13,1 12,5 3,87 3,81 4,13 4,29 2 157,0 60,0 59,0 59,0 59,0 55,0 49,5 60,5 11,2 10,2 11,1 10,3 5,08 5,70 5,33 5,62 3 175,0 62,5 62,5 62,5 62,5 62,5 56,3 68,8 14,6 15,1 15,1 3,55 3,55 3,55 4 163,5 63,7 64,3 64,3 63,5 58,9 53,0 64,8 18,4 18,9 18,7 17,2 2,92 2,79 2,81 3,01 5 173,0 63,0 64,3 64,3 64,3 61,4 55,2 67,5 16,1 16,2 17,3 17,7 3,29 3,23 3,02 2,98 6 180,0 69,0 71,2 71,2 69,0 65,4 58,8 71,9 21,0 20,4 20,1 17,8 2,48 2,51 2,56 3,00 7 183,0 65,1 66,5 66,5 66,5 67,1 60,4 73,8 16,7 16,6 16,2 3,27 3,22 3,29 8 182,5 68,0 71,5 70,5 70,0 66,8 60,1 73,5 16,6 16,9 17,0 17,2 3,41 3,27 3,27 3,20 9 166,0 68,5 68,5 68,5 68,5 60,4 54,4 66,4 23,2 23,3 22,7 21,0 2,32 2,32 2,38 2,43

10 181,5 77,0 77,0 77,0 77,0 69,7 62,7 76,7 17,6 16,1 14,3 3,10 3,37 3,84 11 183,0 71,0 72,0 71,0 70,0 63,5 57,2 69,9 18,5 17,8 16,5 16,2 3,05 3,14 3,37 3,49 12 182,0 85,0 85,0 84,6 84,5 66,5 59,6 73,2 19,7 19,6 16,0 2,62 2,65 3,31 X 174,5 68,0 68,4 68,5 68,0 63,2 56,9 69,6 17,3 17,1 16,5 16,2 3,25 3,30 3,39 3,50 Sx 2,6 2,0 2,2 2,0 2,1 1,2 1,1 1,3 0,9 1,0 1,0 1,2 0,2 0,3 0,2 0,4 9,0 7,0 7,6 7,1 7,1 4,1 3,7 4,5 3,2 3,3 3,2 3,3 0,7 0,9 0,8 1,0

Paaiðkinimas. 1. Tiriamosios rankininkës þymimos Nr. 1–12; 2. RRMI – raumenø ir riebalø masës indeksas.

SPORTO MOKSLAS50

rame ir treèiame tyrime 0,4–0,5 kg didesni, taèiauketvirtame tyrime vël pradinio lygio. Lygindami at-skirø sportininkiø kûno masæ su optimalia ir norma-lia, matome, kad vidutiniai rodikliai nevirðija norma-lios kûno masës ribø. Penkiø sportininkiø kûno ma-së optimali, trijø – nedidelis antsvoris. Vienos sporti-ninkës kûno masë gerokai virðija leistinas kûno ma-sës ribas, taèiau jos riebalinës masës procentas nëradidelis. Per didelis riebalinës masës rodiklis, virðijan-tis 20%, yra vienos tiriamosios, jos ir raumenø beiriebalø masës indeksas maþiausias. Trijø savaièiø lai-kotarpiu nustatyta vidutinio riebalinës masës procentomaþëjimo tendencija. Dël to raumenø ir riebalø ma-sës indekso rodikliai, nors ir nesmarkiai, bet didëjo.

Ið vidutiniø dienos maisto produktø rinkiniø(2 lentelë) matyti, kad atskiros rankininkës viduti-niðkai per tris dienas vartojo skirtingus maisto pro-duktus. Jø individualûs vidutiniai dienos pagrindi-niø maisto produktø grupiø rinkiniai labai skiriasitiek kokybiðkai, tiek kiekybiðkai. Mësos ir jos ga-miniø atskiros sportininkës suvartojo vidutiniðkainuo 0 iki 350 g per dienà. Þuvá ir jos produktusvalgë tik 6 sportininkës.

Pieno, kefyro, jogurto pakankamai ir daugiau var-tojo tik 4 sportininkës ið 12. Ávairias kruopas, pa-grindiná vertingø maisto medþiagø ðaltiná, vartojotik pusë tiriamøjø. 9 sportininkiø maisto produktørinkinyje buvo per daug cukraus ir saldumynø. Vai-sius sportininkës valgë taip pat labai skirtingai (nuo0 iki 1163 gramø). Visos sportininkës labai maþaiarba visai negërë sulèiø. Esant tokiems dideliemsindividualiø maisto produktø rinkiniø skirtumams,vidutiniai visos grupës rodikliai neparodo faktinës

padëties ir dël to maisto papildus, net ir vienos ko-mandos þaidëjoms, reikëtø parinkti individualiai.

Skyrësi ne tik sportininkiø suvartojamø maistoproduktø rinkiniai (nors ir turëjo kai kuriø bendrøtendencijø), bet ir jø racionø cheminës sudëties ro-dikliai (3 lentelë). Vidutinio raciono cheminë su-dëtis lyginama su Lietuvoje 1999 m. patvirtintomismaistiniø medþiagø normomis moterims, kuriø fi-zinio aktyvumo koeficientas aukðèiausias (Reko-menduojamos paros maistiniø medþiagø ir energi-jos normos, 2000). Vertinant rankininkiø organiz-mo aprûpinimà pagrindine maisto medþiaga – bal-tymais pagal bendrà jø kieká racionuose, dalá, gau-namà su gyvuliniais maisto produktais, kiek gramøtenka vienam kilogramui kûno masës ir kiek pro-centø paros energijos sudaro energija, gaunama iðbaltymø, reikia pripaþinti, kad pagal visus ðiuos kri-terijus tik vienos tiriamosios baltymø kiekis maistenepakankamas. Ði sportininkë nevalgë mësos, kiau-ðiniø, labai maþai valgë þuvies ir pieno produktø.Rankininkiø racionuose per daug gyvulinës kilmësriebalø, iðimtá sudaro tik trys sportininkës. Visø ti-riamøjø racionuose trûksta angliavandeniø, pagrin-dinës energinës maisto medþiagos. Neracionali jøsudëtis: daug mono- ir disacharidø, per maþai lëtaipasisavinamø polisacharidø.

Iki tyrimø pradþios 4 sportininkës epizodiðkai var-tojo askorbo rûgðtá po 100–500 miligramø per dienàir dvi – po 2–3 mieliø tabletes per dienà. Tyrimø pra-dþioje, kad bûtø kompensuotas pavasarinis vitaminøtrûkumas maiste, visos tiriamosios pradëjo vartoti po-livitaminus, praturtintus mineraliniais elementais.4 lentelëje pateikti rankininkiø vidutiniuose racionuo-

2 lentelë

Rankininkiø vidutiniai dienos maisto produktø rinkiniaiMaisto produktai (g) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Vidutinis

Mësa ir jos gaminiai 67 358 87 272 193 357 217 188 107 353 180 Žuvis ir jos produktai 35 50 37 187 40 33 32 Pienas, kefyras, jogurtas 162 40 167 1400 623 37 233 433 700 67 167 335 Varškë ir sûriai 93 123 57 67 100 63 24 87 110 34 63 Grietinë ir sviestas 12 16 90 10 29 32 22 10 17 53 25 Kiaušiniai 90 50 67 25 21 8 12 25 (1/2 vnt.) Margarinas, majonezas 70 20 7 33 20 7 18 3 10 16 Aliejus 33 29 78 7 7 20 15 10 5 11 32 21 Miltai ir makaronai 33 133 80 7 110 110 50 44 Įvairios kruopos 27 34 58 187 153 50 46 Duonos ir pyrago gaminiai 189 297 214 363 332 127 116 140 133 200 27 178 Saldûs miltiniai kepiniai 47 57 60 16 100 26 Saldainiai, šokoladas, ledai 48 33 67 33 40 47 23 Cukrus 59 63 55 46 10 53 57 43 15 48 56 23 47 Darþovës 433 77 960 150 170 546 212 223 301 126 500 131 315 Vaisiai 183 267 290 217 200 150 1163 53 233 667 286 Riešutai 23 17 17 47 9 Uogienës, dþemai 40 67 20 63 29 31 Sultys 67 133 67 133 134 167 65 Limonadai 67 100 467 105

Paaiðkinimas. Tiriamosios rankininkës þymimos Nr. 1–12.

2002 Nr. 1(27) 51

se nustatyti vitaminø kiekiai, gauti su maistu ir poli-vitamininiais papildais. Vidutiniðkai tiriamosios sumaistu gavo rekomenduojamus ir net didesnius vita-minø A, B2, B6, C, E ir B12 kiekius. Taèiau labai dide-li vitaminø kiekiø svyravimai individualiuose sporti-ninkiø paros racionuose. Visø tiriamøjø maiste pa-kako vitaminø B6 ir E, vitamino C per maþai buvodviejø sportininkiø maiste, vitamino B2 – keturiø, vi-taminø A ir B12 – ðeðiø, vitamino B1 – aðtuoniø, vita-mino PP – devyniø sportininkiø maiste, vitaminø Bcir D su maisto produktais per maþai gavo visos tiria-mosios. Papildþius maistà polivitaminais, sportinin-kiø vidutinë vitamininë raciono sudëtis patenkino re-

komendacijø dël vitaminø suvartojimo reikalavimusnuo 130 iki 519%. Individualiuose rankininkiø ra-cionuose ðie svyravimai dar didesni (nuo 39 iki637%). Tai rodo, kad, siekiant aprûpinti sportinin-kiø organizmà vitaminais, bûtina individualizuoti vi-tamininiø maisto papildø parinkimà. Tai leistø iðvengtine tik atskirø vitaminø trûkumo, bet ir perdozavimo,taip pat nepageidaujamo vitaminø disbalanso. Lite-ratûroje yra nuorodø, kad intensyviai sportuojant or-ganizmo vitaminø poreikiai gali 2–3 kartus padidëti(Gailiûnienë, Milaðius, 2001). Mûsø tirtø rankinin-kiø papildytuose individualiuose racionuose kai ku-riø vitaminø rekomenduojamos normos virðijamos 5–

3 lentelë

Rankininkiø racionø cheminë sudëtis ir energinë vertë

Paaiðkinimas. Tiriamosios rankininkës þymimos Nr. 1–12.4 lentelë

Rankininkiø vidutiniuose racionuose nustatyti vitaminø kiekiai, gauti su maistu ir polivitamininiais papildaisA vitamin. medžiagos

A+Karotinas =Retinolio ekviv.

B1 B2 B3 B4 B6 PP C E D B12 Bc Nr.

miligramais mikrogramais 1 0,39 5,30 1,27 0,82 1,68 3,80 427,0 1,72 8,90 71,70 48,40 2,38 2,83 147,0 2 0,39 1,60 0,66 1,15 1,40 4,50 403,0 2,95 21,60 29,10 23,50 1,37 3,59 184,0 3 0,44 2,67 0,89 1,46 1,55 7,60 460,0 3,74 15,40 268,10 60,30 1,45 1,28 222,0 4 4,12 1,58 4,38 1,37 6,41 8,30 570,0 2,31 22,10 159,20 16,30 0,19 4,78 216,0 5 0,36 4,03 1,03 1,60 2,84 7,40 573,0 3,27 13,20 126,50 22,10 2,58 5,33 238,0 6 0,23 8,59 1,66 1,31 1,31 5,10 361,0 3,02 21,30 269,30 31,30 0,00 4,17 159,0 7 0,27 5,53 1,19 0,99 1,08 3,60 359,0 2,74 13,40 66,90 25,00 1,03 1,91 171,0 8 0,17 0,98 0,33 1,32 1,31 3,30 193,0 1,30 8,30 81,70 12,90 0,79 1,81 74,0 9 0,02 3,81 0,66 1,65 1,85 3,40 192,0 2,69 15,60 233,00 18,20 0,02 0,17 129,0 10 0,32 1,24 0,53 1,75 3,24 6,50 421,0 2,71 14,80 37,30 25,40 1,05 4,74 206,0 11 0,37 0,90 0,52 1,87 1,58 4,10 344,0 3,36 16,40 76,00 28,70 0,46 3,32 183,0 12 0,03 3,08 0,55 1,67 1,01 2,30 141,0 1,34 6,90 240,00 9,20 0,00 1,00 71,0 X 0,60 3,30 1,10 1,40 2,10 5,00 370,3 2,60 14,80 140,50 26,80 0,90 2,90 166,7 Sx 0,30 0,70 0,30 0,10 0,40 0,60 40,1 0,20 1,50 27,60 4,20 0,30 0,50 15,6 1,10 2,30 1,10 0,30 1,50 2,00 139,0 0,80 5,10 95,50 14,60 0,90 1,70 54,2 Iš viso per dieną su polivit. papild.

2,1 6,3 4,6 9,0 401,0 3,1 54,8 215,5 28,8 25,9 3,9 6,7

Rekomenduojama 0,8 1,7 1,4 1,1 19 60 10 5 3 300

Paaiðkinimas: 1. Tiriamosios rankininkës þymimos Nr. 1–12; 2. Rekomenduojama leidinyje „Rekomenduojamosparos maistiniø medþiagø ir energijos normos“, 2000.

Baltymai Riebalai (g) Angliavandeniai Proc. energijos, gautos iš: angliavandenių

Nr.

Ben-drai

iš jų gyvuli-

niai g/kg bendrai

iš jų auga-liniai

bendrai iš jų

mono- ir disach.

kcal baltymų riebalų angliav.

bendr. mono- ir disach.

1 72 47 1,2 138 90 312 181 2781 10,4 44,7 44,9 26,0 2 123 87 2,1 171 60 303 112 3243 15,2 47,4 37,4 13,8 3 84 34 1,3 180 95 429 169 3672 9,2 44,1 46,7 18,4 4 128 94 2,0 107 30 405 197 3095 16,5 31,1 52,3 25,5 5 116 73 1,8 144 32 491 258 3724 12,5 34,5 52,7 27,7 6 110 77 1,6 158 74 165 144 2922 15,0 48,7 36,3 19,7 7 86 47 1,3 135 67 320 137 2839 12,1 42,8 45,0 19,3 8 55 42 0,8 86 16 165 86 1654 13,3 46,8 39,9 20,8 9 84 50 1,2 36 18 356 243 2084 16,1 15,5 68,3 46,6 10 146 62 1,9 131 39 361 161 3211 18,3 36,7 45,0 20,0 11 106 71 1,5 159 45 376 188 3359 12,6 42,6 44,8 22,4 12 34 17 0,5 20 11 242 198 1503 10,6 14,0 75,4 61,7 X 95,3 58,4 1,4 122,1 48,1 327,1 172,8 2840,6 13,5 37,4 49,1 26,8 Sx 9,3 6,6 0,1 14,8 8,3 28,6 14,4 211,1 0,8 3,4 3,4 4,0 32,2 22,8 0,5 51,1 28,8 99,2 49,7 731,4 2,8 11,9 11,8 13,7

Rekomenduojama 19–34 m. moterims, kuriø fizinio aktyvumo koeficientas 2,2 (6) 72 1,3 89 443 2860 10 28 62

SPORTO MOKSLAS52

6 kartus. Didþioji dauguma sportininkø mitybos spe-cialistø teigia, kad netikslinga virðyti fiziologines vi-taminø normas sportininkø racionuose (Hamilton irkt., 1998; Hopkins, 2000; Manore, Thomson, 2000).

Papildytuose sportininkiø racionuose kiekybinëmineraliniø elementø sudëtis pasikeitë nedaug (pa-didëjo nuo 1 iki 7%), iðskyrus geleþá, kurios kiekispadidëjo 2–3 kartus. Jodo lygis tapo normalus. Ty-rimø pradþioje keturios sportininkës su maistu ge-leþies gaudavo per maþai, dvi – dvigubai daugiaunei rekomenduojama.

Analizuodami, kaip vitaminø ir geleþies kiekiopadidëjimas sportininkiø maiste paveikë jø kraujobendro vaizdo rodiklius, nustatëme, kad po savaitætrukusio papildø vartojimo ryðkesniø kraujo rodik-liø poslinkiø nebuvo. Pastebëjome nedidelæ hemog-lobino koncentracijos kraujyje didëjimo tendencijà.Po dviejø savaièiø papildø vartojimo trijø sportinin-kiø ið keturiø, kuriø maiste pradinis geleþies lygisbuvo per þemas, ir vienos, kurios maiste pradinisgeleþies lygis buvo normalus, hemoglobino koncen-tracija kraujyje padidëjo 8–12%, o eritrocitø skai-èius – 7–9%. Vienos tiriamosios, kurios maiste ge-leþies ið pradþiø nepakako, kraujo rodikliai nepaki-to. Po tris savaites trukusio papildø vartojimo he-moglobino koncentracija ir ertitrocitø skaièius ran-kininkiø kraujyje tapo toks pat, koks buvo pradþio-je. Taigi vartojant polivitaminus su mineralinëmis me-dþiagomis ilgiau kaip dvi savaites, teigiamø sporti-ninkiø kraujo rodikliø pokyèiø nebenustatyta.

Rankininkiø mitybos reþimo higieninis ávertinimasrodo, kad jø dienos racionas tiek cheminës sudëties,tiek energinës vertës atþvilgiu paskirstytas raciona-liai. Suskirsèius dienos maisto daviná á keturis maiti-nimus, atskirø valgymø maisto energinë vertë pasi-skirstë taip: per pirmà valgymà sportininkës gavo 22%bendros paros raciono energinës vertës, per antrà –27%, per treèià – 28% ir per ketvirtà – 23%. Besi-treniruojantiems du kartus per dienà sportininkamsliteratûroje rekomenduojamas paros raciono paskirs-tymas á keturis panaðios apimties maitinimus (Ha-milton ir kt., 1998; Ïèòàíèå â ñèñòåìå ïîäãîòîâêè

ñïîðòñìåíîâ, 1996; Ðîãîçêèí ir kt., 1989). Sporti-ninkës neskiria pakankamo dëmesio skysèiø, varto-jamø po fiziniø krûviø, kiekiui ir jø sudëèiai, taip patlengvai ir greitai pasisavinamiems maisto produktams.

Išvados1. Dël dideliø rankininkiø individualiø dienos mais-

to produktø rinkiniø bei jø racionø cheminës sudëtiesskirtumø vartojant vienodos sudëties maisto papilduskelis kartus padidëjo atskirø maisto medþiagø nesu-balansuotumas, tai iðryðkino individualiai prie sporti-ninko raciono priderinto papildø vartojimo svarbà.

2. Po savaitæ trukusio maisto papildø vartojimonustatyti nedideli teigiami rankininkiø kraujo tyri-mø rodikliø poslinkiai. Po dviejø savaièiø padidëjohemoglobino koncentracija ir eritrocitø skaièius, opo tris savaites trukusio papildø vartojimo ðie ro-dikliai gráþo á pradiná lygá. Tai rodo, kad ilgiau kaipdvi savaites vartoti polivitamininius geleþies papil-dus nebuvo tikslinga.

LITERATÛRA

1. Gailiûnienë, A., Milaðius, K. (2001). Sporto biochemija.Vilnius. P. 242.2. Hamilton, E. M., Whitney, E. W., Sizer, F. S. (1998).Nutrition. P. 327–361.3. Hopkins, W. G. (2000). Vitamin C supplementation.Sportscience 4(1). Sportsci.org/jour/0001/inbrief.html.4. Manore, M. Thomson, J. (2000). Sport Nutrition for Helthand Performance. Champaign, Il: Human Kinetics.5. Mohr, M., Johsen, D. Z. (1972). Arzte. Forbild. BD. 66,20, 1052–1064.6. Rekomenduojamos paros maistiniø medþiagø ir energijosnormos. (2000). Vilnius.7. Wutscherk, H. (1988). Grundlagen der Sportmedicin:Sportantropologie. Leipzig: DHFK.8. Ïèòàíèå â ñèñòåìå ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ. (1996).(Ïîä. ðåä. Â.Ë. Ñìóëüñêîãî è äð.). Êèåâ. Ñ. 222.

9. Ðîãîçêèí, Â. À., Ïøåíäèí, À. È., Øèøèíà,À. Í.(1989). Ïèòàíèå ñïîðòñìåíîâ. Ìîñêâà. Ñ. 159

10. Ðóêîâîäñòâî ïî èçó÷åíèþ ïèòàíèÿ è çäîðîèüÿíàñåëåíèÿ Ìîñêâû. (1964). Ìîñêâà. Ñ. 8–64.

11. Õèìè÷åññêèé ñîñòàâ ïèùåâûõ ïðîäóêòîâ. (1984). (Ïîä.ðåä. Â.À. Øàòåðíèêîâà). Ìîñêâà: Ïèù. ïðîì. Ñ. 326.

The aim of the work was to study and evaluatethe actual nutrition and the feasibility of itssupplementation with biologically valuable substances

HYGIENIC EVALUATION OF THE HANDBALL PLAYERS’ NUTRITION

Assoc. Prof. Dr. Marija Peèiukonienë, Eglë Kemerytë-Riaubienë, Assoc. Prof. Dr. Rimantas Stukas, Diana Baubinienë

SUMMARY

in elite women – handball players. The actual nutritionof the sportswomen, their physical development, thegeneral blood picture and their changes caused by

2002 Nr. 1(27) 53

Marija Peèiukonienë, Eglë Kemerytë-RiaubienëVPU Sporto mokslo institutasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. (+370 2) 73 48 58, faks. (+370 2) 73 48 58El. paštas: egle.r@vpu.lt

supplementing the main ration with polyvitamins andmineral substances were studied. On the backgroundof the ill-balanced nutrition, very wide variations ofthe content of separate vitamins in the ration ofindividual sportswomen became even wider upon itssupplementation with the same polyvitamin complexand ranged from 39% to 73% of the recommendedvalues. In the supplemented rations the iron contentincreased 2-3 times and thus provided for a maximumsupply of this element. The content of other mineralsubstances changed insignificantly (by 1% to 7%). Two

Gauta 2001 12 05Priimta 2002 01 15

ÁvadasMineraliniø medþiagø reikia daugeliui biochemi-

niø procesø, vykstanèiø þmogaus organizme. Jos yranepakeièiami mitybos komponentai, nes paèios sa-vaime nepasigamina, todël organizmas turi bûti ap-rûpinamas ðiomis medþiagomis (Clarcson, 1991).Tarp mineraliniø medþiagø svarbø vaidmená vaidinageleþis. Ji dalyvauja kraujodaros procesuose (Myh-re, Borch-Iohnsen, 1990; Hemmingsson ir kt., 1991;Peèiukonienë ir kt., 2000), áeina á kraujo baltymø,atliekanèiø O2 ir CO2 pernaðos funkcijà, sudëtá, taippat á citochromø – kvëpavimo grandinës komponen-tø, dalyvaujanèiø ir ATP resintezës procesuose, su-dëtá (Coggan, Swanson, 1992). Geleþies trûkumasgali sutrikdyti hemoglobino gamybà, sumaþinti jo kon-centracijà kraujyje, dël to maþëja sportininkø fizinisdarbingumas (Clement, Sawchuk, 1984; Pattini ir kt.,

Sportininkø geleþies preparatø vartojimo efektyvumasProf. habil. dr. Kazys Milaðius, Eglë Kemerytë-Riaubienë,

doc. dr. Marija Peèiukonienë, Edmundas ÐvedasVilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus sporto medicinos centras

SantraukaStraipsnyje nagrinëjami sportininkø, papildomai vartojanèiø biologiðkai aktyvius maisto papildus, organizmo adaptaci-

jos prie fiziniø krûviø klausimai. Nustatyta, kad sportininkø fizinis darbingumas pagerëjo, kai á jø racionà buvo átraukta 15g geleþies preparato feroglobino B12 ir 20 g medaus bei þiedadulkiø miðinio (1:1). Sportininkø, vartojusiø geleþies preparatàkartu su bièiø produktais, labiau pagerëjo alaktatinis raumenø galingumas, o sportininkø, vartojusiø vien tik feroglobinà B12,labiau pagerëjo aerobinis pajëgumas. Nustatyta, kad aerobinio pajëgumo rodikliai iðliko geresni ir praëjus 3 savaitëms pominëtø papildø vartojimo.

Vartojant geleþies preparatà feroglobinà B12 kartu su bièiø produktais, hematokrito procentinis rodiklis nepadidëjo, todëlðá preparatà naudinga vartoti tada, kai hematokrito procentas sportininkø kraujyje yra didelis. Maþiau pakito geleþies kon-centracija kraujyje tø sportininkø, kuriø geleþies pradinis lygis buvo didesnis.

Raktaþodþiai: fizinis krûvis, biologiðkai aktyvios maisto medþiagos, adaptacija, fizinis darbingumas, kraujodara, geleþis,transferinas.

1990, Nuviala ir kt., 1996). Taèiau literatûroje dau-giau pateikiama duomenø apie geleþies trûkumà at-liekant iðtvermæ lavinanèius pratimus, ðio trûkumoátakà raumenø oksidaciniø savybiø, atliekamo darbogalingumo sumaþëjimui, raðoma apie geleþies priklau-somybæ nuo lyties (Risser ir kt., 1998; Hunt, Groff,1990), o duomenø apie transferinà ir jo prisisotini-mà geleþies kraujo plazmoje yra gerokai maþiau (Du-faux ir kt., 1981; Weaver, Rajaram, 1992). Geleþiesapykaitos bûklæ geriausiai charakterizuoja serumoneheminës geleþies, t.y. transferino geleþies kiekis,nes tai yra pagrindinis rezervas, kuris panaudojamasesant poreikiui. Bendras nesusijungusio su geleþimiir laisvojo transferino kiekis gali daryti átakà geleþiesbalansui organizme, o kartu ir hemoglobino gamybai(Nielsen, Nachtingall, 1998). Todël transferino ge-bëjimo prisijungti geleþá nustatymas gali turëti ver-tingà diagnostinæ reikðmæ vertinant geleþies bûklæ

weeks following the use of the food supplements, inthe blood of the handball players with a too low initialiron level the hamoglobin content increased by 8-12 %and the erythrocite count by 7-9%; by the end of thethird week these indices returned to the initial level.Thus, the positive shifts in the blood indices of thehandball players were exhibited upon administrationof polyvitamin food supplement for a period nolonger than two weeks.

Keywords: nutrition, food supplements, vitamins,iron, hamoglobin.

SPORTO MOKSLAS54

sportininkø organizme. Geleþies bûklæ sportuojan-èiø asmenø organizme mes jau nagrinëjome ankstes-niuose savo darbuose (Milaðius ir kt., 2000; Peèiu-konienë ir kt., 2000). Juose buvo tyrinëjama bièiøproduktø ir geleþies preparato tot’hemos vartojimoátaka sportininkø organizmui. Tik bièiø produktø var-tojimas ne visada iðsprendþia pakankamo sportinin-kø organizmo aprûpinimo geleþimi klausimà. Siekiantiðvengti geleþies trûkumo besitreniruojanèiø sporti-ninkø organizme, o ypaè per varþybas, be tot’hemospreparato, gali bûti vartojami ir kiti preparatai, tokiekaip feroglobinas B12 (laboratorija VITABIOTICS,Anglija) ir jo miðiniai su bièiø produktais.

Todël ðio mûsø darbo tikslas buvo nustatyti ge-leþies preparato feroglobino B12 ir jo miðinio su bi-èiø produktais átakà sportininkø organizmo adap-tacijos prie fiziniø krûviø rodikliams bei kraujo mor-fologinei sudëèiai.

MetodikaIðtyrëme 30 sportininkø 20–24 m. amþiaus. Po

pirmojo tyrimo, kurio metu visiems tiriamiesiemsbuvo nustatyti fizinio iðsivystymo, fizinio darbin-gumo, funkcinio pajëgumo, kraujo tyrimo rodikliai,tiriamieji buvo suskirstyti á 3 grupes po 10 tiriamø-jø kiekvienoje grupëje. Pirmos (E1) ir antros (E2)eksperimentiniø grupiø nariø dienos racionai buvopapildomi biologiðkai aktyviomis maisto medþiago-mis: E1 grupës dienos racionas – 15 gramø geleþiespreparato feroglobino B12, kurio sudëtyje yra 21 mggeleþies, polivitaminø ir mikroelementø, o E2 gru-pës nariø dienos maisto racionas – 20 gramø bièiøproduktø (medaus ir þiedadulkiø miðinio santykiu1:1) ir 15 gramø feroglobino B12. Ðie preparatai bu-vo vartojami 14 dienø praëjus valandai po pusry-èiø, gausiai uþgeriant pasaldintu vandeniu. Treèiojigrupë buvo kontrolinë. Jos nariai geleþies prepara-tø ir jø miðiniø papildomai nevartojo.

Eksperimentiniø ir kontrolinës grupiø nariai gy-veno áprastà gyvenimà, lankë pasirinktø sporto ða-kø treniruotes. Eksperimentiniø grupiø nariø tyri-mai buvo atlikti prieð papildø vartojimà (I tyrimas),tuoj po jø vartojimo (II tyrimas) ir praëjus 3 savai-tëms po jø vartojimo (III tyrimas). Kontroliniø gru-piø nariø tyrimai buvo atlikti kartu su eksperimen-tiniø grupiø I ir II tyrimais.

Tiriamøjø fiziná iðsivystymà, fiziná darbingumàávairiose energijos gamybos zonose tyrëme pagal Vil-niaus sporto medicinos centro ir Vilniaus pedagogi-nio universiteto Sporto laboratorijos tyrimø komplek-sinæ programà (Ðvedas, Skernevièius, 1997). Vien-kartiná raumenø susitraukimo galingumà (VRSG) nu-statëme Donskojaus, Zaciorskio metodu, anaerobi-

ná alaktatiná raumenø galingumà (AARG) – Marga-ria metodu ir pagal 5 s trukmës maksimaliø pastangødarbà veloergometru. Miðrø anaerobiná alaktatiná-gli-kolitiná galingumà vertinome pagal 30 s maksimaliøpastangø darbà ergometru (Wingate testas), glikoli-tiná pajëgumà – pagal 60 s trukmës darbà veloergo-metru KETLER MX-1, kurio metu registravome pul-so daþná (PD) ir kraujospûdá (Szogy, Cherebetin).Aerobiniam darbingumui nustatyti taikëme laipsnið-kai didëjantá krûvá, atliekamà veloergometru iki ne-galëjimo toliau dirbti. Dujø apykaità matavome dujøanalizatoriumi. Ties kritinio intensyvumo ir anaero-binio apykaitos slenksèio ribomis registravome plau-èiø ventiliacijà (PV), pulso daþná (PD), VO2 ir atlie-kamo darbo galingumà.

Atlikome periferinio kraujo vaizdo tyrimà, nu-statëme eritrocitø skaièiø, vidutiná eritrocitø tûrá,hemoglobino koncentracijà, hematokrito procentà.

Norëdami ávertinti geleþies apykaitos organizmepobûdá, kalorimetriniu batofenontroeilininiu meto-du, nenusodindami baltymo, nustatëme geleþies kon-centracijà kraujo serume. Laikëme, kad normali kon-centracija vyrø kraujo serume yra 14,3–25,9 µmol/l. 1-globulinës frakcijos baltymo – transferino kon-centracijà serume nustatëme tuo paèiu metodu, nu-sodindami geleþies jonus magnio druskomis. Ver-tindami laisvo ir geleþá prisijungusio transferino pro-centinæ sudëtá laikëme, kad norma, kai 30% trans-ferino yra susijungæs su geleþimi (Ëàáîðàòîðíûåìåòîäû èññëåäîâàíèÿ â êëèíèêå, 1987).

Matematinës statistikos metodais buvo apskai-èiuoti rodikliø aritmetiniai vidurkiai (X), vidurkiøreprezentacinë paklaida (Sx). Tarp atskirø grupiøir tyrimø rodikliø vidurkiø skirtumø patikimumuinustatyti taikëme Studento (t) kriterijø. Ar rodik-lio skirstinys atitinka normalø, nustatëme Kolmo-gorovo-Smirnovo testu.

Tyrimø rezultataiÁ sportininkø paros maisto daviná átraukus 20 gra-

mø bièiø produktø miðinio (medaus ir þiedadulkiø1:1) ir 15 gramø geleþies preparato feroglobino B12,energinë raciono vertë beveik nepakito. Vienas iðsvarbesniø fizinio iðsivystymo rodikliø – kûno ma-së – nekito (1 lentelë). Padidëjo E2 grupës nariøgyvybinis plauèiø tûris (GPT). Dar labiau ðios gru-pës nariø, vartojusiø kartu geleþies preparatà ir bi-èiø produktø miðiná, GPT padidëjo praëjus trimssavaitëms po ðiø produktø vartojimo.

Sportininkø raciono papildymas biologiðkai ak-tyviomis maisto medþiagomis, kurios buvo vartoja-mos 14 dienø, padidino jø darbo ávairiose energijosgamybos zonose galingumà. Tyrimo duomenys aki-

2002 Nr. 1(27) 55

vaizdþiai rodo, kad VRSG ir AARG, miðrus anae-robinis alaktatinis-glikolitinis galingumas ir AGP la-biau padidëjo E2 grupës nariø.

Panaðus sportininkø darbo galingumo rodikliøpokyèiø vaizdas iðliko ir per III tyrimà. Jei E1 gru-pës 5 s trukmës darbo galingumas didesnis buvoper II tyrimà, tai E2 grupës nariø visi anaerobiniopajëgumo rodikliai buvo didesni III tyrimo metu.

Analizuodami aerobiná pajëgumà nustatëme, kadties kritinio intensyvumo riba E1 grupës nariø VO2

max padidëjo. Ðis padidëjimas iðsilaikë ir per IIItyrimà (2 lentelë). Esant vidutiniðkai 120,65 l/minPV ir 315 W darbo galingumui, santykinis VO2maxbuvo 49,23±3,06 ml/min/kg. III tyrimo metu ae-robinis pajëgumas smarkiai padidëjo (11,01%).

Visapusiðkà organizmo ðirdies ir kraujagysliø sis-temos adaptacijà per treniravimosi laikotarpá gali pa-rodyti ramybës PD ir Rufjë indeksas. Nustatëme, kadabiejø eksperimentiniø grupiø ramybës PD per tyri-mo laikotarpá suretëjo, E1 grupës Rufje indeksas su-maþëjo nuo 4,20±0,16 iki 2,49±0,13, o E2 grupës –nuo 4,00±0,23 iki 1,88±0,33. Per III tyrimà E1 gru-pës Rufjë indeksas dar pagerëjo (1,98±1,12), o E2grupës iðliko daug geresnis negu per I tyrimà(2,13±0,47, p<0,05). Ið to matyti, kad geleþies pre-parato ir jo derinio su bièiø produktais vartojimasdidina sportininkø anaerobiná ir aerobiná pajëgumà.

Sportininkø kraujo tyrimø duomenys rodo(3 lentelë), kad eritrocitø skaièius, vidutinis jø tû-ris, hemoglobino koncentracija ir hematokrito pro-

1 lentelë

Sportininkø fizinio darbingumo rodikliø pokyèiai dël biologiðkai aktyviø medþiagø vartojimo (X±Sx)

Rodikliai I tyrimas II tyrimas Pokytis proc. tarp

I ir II tyrimo III tyrimas

Pokytis proc. tarp I ir III tyrimo

E1 78,1±03,5 77,71±2,09 77,39±2,01 E2 77,35±1,51 77,29±1,65 77,06±1,60

Kûno masë (kg)

K 76,96±3,30 77,02±2,70 E1 5,34±0,28 5,35±0,09 5,50±0,10 2,99 E2 5,30±0,03 5,63±0,28 6,22 5,81±0,29 9,62 GPT (l) K 5,21±0,17 5,16±0,23 E1 2,68±0,19 2,66±0,16 2,69±0,12 E2 2,79±0,07 2,64±0,12 2,97±0,10

VRSG (kgm/s/kg)

K 2,28±0,09 2,27±0,09 E1 1,55±0,04 1,61±0,05 3,87 1,64±0,04 5,80 E2 1,63±0,03 1,73±0,04 6,13* 1,81±0,03 4,90*

AARG (kg,/s/kg)

K 1,61±0,05 1,64±0,04 E1 730,3±37,1 745,6±50,3 2,09 738,7±45,8 E2 721,5±18,0 775,0±22,3 7,41 826,2±33,7 14,51*

5 s maks. darbas (W)

K 742,8±30,0 745,8±29,3 E1 539,8±25,2 518,0±29,3 4,04* 533,1±22,2 1,25 E2 545,0±12,7 553,8±16,6 1,59 578,8±19,1 6,18*

30 s max darbas (W)

K 507,0±22,4 503,5±21,3 0,70 E1 377,6±18,3 401,0±16,5 6,19 439,7±15,4 16,44 E2 389,5±19,9 439,3±15,1 12,75 447,1±13,0 14,78 AGP (W) K 369,1±17,3 379,1±37,4

Paaiškinimas: * - p<0,05.2 lentelë

Sportininkø aerobinio pajëgumo rodikliø pokyèiai dël biologiðkai aktyviø medþiagø vartojimo (X±Sx)

Rodikliai I tyrimas II tyrimas Pokytis proc. tarp

I ir II tyrimo III tyrimas

Pokytis proc. tarp I ir III tyrimo

E1 62,5±3,48 56,57±2,82 9,49 56,25±3,22 10,00 E2 62,50±3,31 54,25±2,76 13,2 60,752,51 2,80

Ramybës PD (tv/min)

K 62,8±3,9 63,6±4,6 1,43 E1 4,20±0,16 2,49±0,13 40,72 1,98±1,12 52,86* E2 4,00±0,23 1,88±0,33 53,00* 2,13±0,47 46,75

Rufje indeksas

K 4,251,10 4,38±0,85 4,71 E1 109,88±9,43 120,65±2,98 9,80 120,47±6,75 9,63 E2 117,80±16,62 124,76±11,07 5,88 122,8±9,72 4,23 PV (l/min) K 104,2±7,3 107,2±8,2 2,97 E1 51,93±2,73 49,23±3,06 58,35±3,96 12,36 E2 56,62±6,02 56,30±4,46 0,57 54,46±6,55 3,82

VO2max (ml/min/kg)

K 53,0±1,6 54,5±1,5 2,64 E1 293,8±22,6 315,1±15,1 7,28 306,7±12,6 4,39 E2 292,2±25,2 316,0±15,7 8,14 298,0±21,5 1,98

Darbo galingumas (W) K 306,3±15,8 321,3±14,2 4,89

Paaiškinimas: * - p<0,05.

SPORTO MOKSLAS56

centas prieð pradedant vartoti papildus buvo nor-malûs. Geleþies koncentracijos vidurkiai visø trijøgrupiø nariø kraujo serume taip pat buvo norma-lûs. Transferino koncentracijos vidutiniai rodikliaisportininkø kraujo serume irgi nerodë geleþies trû-kumo. Taèiau ið individualiø kraujo tyrimo rodikliømatyti, kad tiriamøjø grupëse 4 sportininkø ið 20pradinis geleþies lygis kraujo serume tesiekë mini-malias normos ribas, o bendro, laisvo ir su geleþimisusijungusio transferino rodikliai liudijo apie gele-þies trûkumà ðiø sportininkø organizme. II tyrimometu E1 grupës nariø kraujyje hemoglobino kon-centracija padidëjo 1,26%, hematokritas nepakito,E2 grupës sportininkø kraujyje hemoglobino kon-centracija padidëjo 2,12%, o hematokrito procen-tas turëjo tendencijà maþëti. Tai rodo, kad feroglo-binas B12, vartojamas kartu su bièiø produktais,kraujo klampumo nedidina. Vadinasi, kai yra ganadidelis hematokrito rodiklis, tada labiau tinka var-toti feroglobinà B12 kartu su bièiø produktais.

Vartojant vienà feroglobinà B12 ir kartu su bièiøproduktais keitësi transferino koncentracija krau-jo serume: bendras transferino lygis E1 grupës spor-tininkø kraujyje pasiekë 69,60±5,90, o E2 grupës– 73,30±3,80 mol/l; laisvo transferino koncentra-cija abejø grupiø sportininkø kraujyje taip pat pa-didëjo statistiðkai reikðmingai; su geleþimi susijun-gusio transferino lygis iðsilaikë normalus II ir IIItyrime po preparatø vartojimo. Palyginus ðio tyri-mo duomenis su ankstesniø mûsø tyrimø rezulta-tais (Milaðius ir kt., 2000; Peèiukonienë ir kt.,

2000), matyti, kad vartojamas vienas feroglobinasB12 ir kartu su bièiø produktais labai padidina ben-dro ir laisvo transferino lygá sportininkø kraujo se-rume, o tot’hema daro didesnæ átakà transferino su-sijungimui su geleþimi. Vadinasi, vartojant tot’he-mà, o dar geriau – jos miðiná su bièiø produktaislabiau pagerëja transferino gebëjimas prisijungti ge-leþá nei vartojant feroglobinà B12. Asmenims, kuriøkraujo serume patenkinamas bendro, laisvo ir sugeleþimi susijungusio transferino kiekis bei jø tar-pusavio santykis, netikslinga vartoti daug geleþiesturinèiø maisto papildø (Coggan, Swanson, 1992;Nielsen, Nachtingall, 1998; Peèiukonienë ir kt,2000). Mûsø tyrimai parodë, kad geleþies prepara-tas feroglobinas B12, vartojamas vienas ir kartu subièiø produktais, daro teigiamà átakà sportininkøorganizmui, taèiau vartojimas turi bûti grieþtai kon-troliuojamas, kad nebûtø perdozuojama.

Išvados1. Po dvi savaites trukusio papildomo vieno ge-

leþies preparato ir jo kartu su bièiø produktais var-tojimo padidëjo sportininkø darbo visose energijosgamybos zonose galingumas, kuris aukðto lygio ið-silaikë ilgiau vartojant bièiø produktus. Ið aerobi-nio pajëgumo rodikliø labiausiai pagerëjo ramybëspulso daþnio, Rufje testo ir maksimalaus deguoniessuvartojimo rodikliai.

2. Vartojant geleþies preparatà feroglobinà B12

kartu su bièiø produktais hematokrito koncentra-cija tiriamøjø kraujyje nepadidëjo, todël ðá prepa-

3 lentelë

Sportininkø kraujo morfologinës sudëties ir geleþies bûklës organizme pokyèiai dëlbiologiðkai aktyviø medþiagø vartojimo (X±Sx)

Rodikliai I tyrimas II tyrimas Pokytis proc. tarp

I ir II tyrimo III tyrimas

Pokytis proc. tarp I ir III tyrimo

E1 5,08±0,12 5,08±0,13 4,88±0,12 3,94 E2 5,03±0,06 4,91±0,07 2,39 4,79±0,09 4,78

Eritrocitai (1012/l)

K 4,90±0,08 4,93±0,08 E1 98,6±2,8 98,6±2,7 102,0±3,9 E2 99,8±2,6 101,6±3,3 101,5±1,8 MCW (3) K 100,0±2,3 103,0±2,7 E1 156,9±3,3 158,9±3,26 1,26 156,0±4,4 E2 153,0±2,9 156,3±2,2 2,12 150,0±3,8

Hemoglobinas (g/l)

K 149,5±1,6 149,2±1,12 E1 50,1±1,2 50,1±1,62 49,8±1,3 E2 50,2±0,97 49,9±0,8 48,6±1,0

Hematokritas (proc.)

K 49,0±1,27 50,6±1,10 E1 19,50±1,58 19,00±0,50 2,57 17,82±0,57 8,62 E2 20,37±1,37 20,30±0,70 19,590,61 3,83 Fe (mol/l) K 20,4±1,2 21,6±1,7 2,88 E1 46,59±5,81 69,60±5,90 49,38** 56,67±1,74 21,63 E2 51,39±4,42 73,30±3,80 42,63*** 53,63±0,86 4,35

Bendras transferinas (mol/l) K 50,9±5,0 55,8±3,6 9,62

E1 28,28±5,63 50,80±5,40 79,63** 38,85±1,96 37,37 E2 31,32±4,47 53,10±3,90 70,08*** 34,03±0,86 8,65

Laisvas transferinas (mol/l) K 30,4±4,4 33,1±3,3 9,24

Paaiškinimas: * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.

2002 Nr. 1(27) 57

ratà vartoti naudinga tada, kai hematokrito procen-tinis rodiklis yra didelis.

3. Feroglobinas B12, vartojamas vienas ir kartusu bièiø produktais, statistiðkai reikðmingai padidi-na bendro ir laisvo transferino kieká kraujo seru-me. Transferino koncentracijos rodikliø poslinkiai,atsiradæ po 14 dienø trukusio preparatø vartojimo,iðsilaikë dar 3 savaites nustojus juos vartoti.

4. Lygindami ðio tyrimo duomenis su ankstesniai-siais, nustatëme, kad tinkamiausias sportininkams iðmûsø tirtøjø geleþies papildø yra preparatas tot’he-ma, vartojamas kartu su bièiø produktais (þiedadul-kiø arba bièiø duonelës su medumi miðiniu 1:1).

LITERATÛRA

1. Clarcson, P. M. (1991). Minerals: exercise performance andsupplementation in athletes. In: Williams C., Devlin J. (eds.).Foods, Nutrition and Sports Peformance. London. P. 13–146.2. Clement, D. B., Sawchuk, L. (1984). Iron status and sportsperformance. Sport Med. 1: 653. Coggan, A. R., Swanson, S. C. (1992). Nutritrionalmanipulations before and during endurance exercise: Effects onperformance. Med. and Sci. in Sports and Exercise. 24: 331–335.4. Dufaux, B. et. al. (1981). Serum feritin, transferin,haptoglobin and iron in middle and long distance runners,elite rowers and porfesional racing cyclists. Int. J. SportsMed. 2: 43–46.5. Hemmingsson, P., Bauer, M., Birgegard, G. (1991). Ironstatus in elite skiers. Scand. J. Med. Sci. 1: 174–179.6. Hunt, S. M., Groff, J. L. (1990). Advanced Nutrition andHuman Metabolism. St. Paul. 264–384.7. Milaðius, K., Kemerytë-Riaubienë, E., Peèiukonienë, M.,Skernevièius, J. (2000). Adaptative changes in the organism

of physically active subjects using biologically active foodsupplements. Biologija. 4: 57–61.8. Milaðius, K., Kemerytë-Riaubienë, E., Peèiukonienë, M.,Skernevièius, J. (2000). Changes in blood morphologicalcomposition and microelements concentration of physicallyactive subjects administered bee products and iron. ActaMedica Lituanica. 7(4): 199–204.9. Milaðius, K., Skernevièius, J., Peèiukonienë, M.,Kemerytë-Riaubienë, E. (2001). Hemoglobinokoncentracijà kraujyje didinanèiø priemoniø taikymasrengiant sportininkus. Sporto mokslas. 1(23): 74–78.10. Myhre, K., Borch-Iohnsen, M. (1990). Iron in sports.Tidsskr Nor Laegeforen. 110(2): 192–195.11. Nielsen, P., Nachtingall, D, (1998). Iron supplementation inathletes. Current recomendations. Sports Med. 26(4): 207–216.12. Nuviala, R., Castillo, M., Lapieza, M., Escanero, J. (1996).Iron nutrition status in female karate, handball and basketballplayers and runners. Physiol. Behav. 59(3): 449–453.13. Pattini, A., Shema, F., Guidi, G., (1990). Serum ferritinand serum iron changes after cross-country and rollers skiendurance racers. Eur J. Appl. Physiol. 61: 61–66.14. Peèiukonienë, M., Kemerytë-Riaubienë, E., Skernevièius,J., Milaðius, K. (2000). Geleþies bûklë sportuojanèiø asmenøorganizme. Sporto mokslas. 1 (19): 17–20.15. Risser, W. L. et. al. (1998). Iron deficiency in femaleathletes: its prevalence and impact on performance. Med.and Sci. in Sports and Exercise. 20(2): 116–121.16. Ðvedas, E., Skernevièius, J. (1997). Vilniaus sportomedicinos centro ir Vilniaus pedagoginio universiteto sportolaboratorijos tyrimø programa. Treneris. Nr. 2. P. 15–18.17. Weaver, C. M., Rajaram, S. (1992). Exercise and ironstatus. J. Nutr. 122 (3): 782–787.18. Ëàáîðàòîðíûå ìåòîäû èññëåäîâàíèÿ â êëèíèêå.(1987). Ìîñêâà. Ñ. 106–122, 261-270.

The authors analyze the issues related to athletes’body adaptation to physical loads, when biologicallyactive substances are used as food supplements. Theyhas found that supplementation of the athletes’ dailyration with 15 g of the iron preparation FerroglobinB12 and 20 g of a 1:1 honey and pollen mixture resultedin a higher physical ability and alactic muscularcapacity, while in athletes administered the FerroglobinB12 alone their aerobic capacity has been found to

EFFICACY OF ADMINISTERING IRON PREPARATIONS IN ATHLETES

Prof. Dr. Habil. Kazys Milaðius, Eglë Kemerytë-Riaubienë,Assoc. Prof. Dr. Mari ja Peèiukonienë, Prof. Dr. Habil. Juozas Skernevièius

SUMMARYimprove. The aerobic capacity indices remained higheralso three weeks following the administration of thefood supplements.

On using the preparation Ferroglobin B12 withpollen and honey mixture the blood hamatocritpercentage did not change, therefore its administrationis feasible in athletes with a high hamatocrit level inthe blood. The iron content in the athlete’s blood witha higher initial iron level changed less.

Kazys Milaðius, Eglë Kemerytë-RiaubienëVPU Sporto mokslo institutasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. (+370 2) 73 48 58, faks. (+370 2) 73 48 58El. paštas: egle.r@vpu.lt

Gauta 2001 12 15Priimta 2002 01 15

SPORTO MOKSLAS58

ÁvadasSportinës veiklos metu, þmogaus organizmo ener-

giniø medþiagø poreikiams labai padidëjus, padidëjaporeikis ir kitø medþiagø, kurios bûtinos suintensy-vëjusiø fiziologiniø procesø eigai. Ypaè padidëja vi-taminø ir mineraliniø medþiagø, kurie yra medþiagøapykaitos reguliatoriai ir dalyvauja svarbiuose orga-nizmo procesuose, poreikis (Weight ir kt., 1988; Mi-lašius, 1997; Ïøåíäèí, 1999; Âîëêîâ ir kt., 2000).

Vitaminø ir mineraliniø elementø þmogus gaunasu maistu, kai jis yra pakankamai ðvieþias. Ilgai ið-laikyto maisto mitybinë vertë pablogëja, ypaè daugprarandama vitaminø. Tokiais atvejais tinka maistàpapildyti sintetiniais vitaminais, kurie pagerina fi-ziná ir funkciná pajëgumà (Óäàëîâ, 1989). Norintsukaupti organizme rezervines vitaminø atsargas,jø reikia vartoti daugiau (Prokop, 1982).

Sporto praktikoje daþniausiai maistas papildo-mas vitaminø kompleksais. Ðiø kompleksø sudëtysávairios. Lietuvoje yra tirta kai kuriø vitaminø kom-pleksø vartojimo sportinëje veikloje efektyvumas(Mikalauskaitë ir kt., 1992).

Šiuo metu didelio meistriðkumo sportininkørengimo vyksme plaèiai vartojamas vitaminø, mi-neraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksas“Vitiron”. Jis buvo pasirinktas rengiant Lietuvossportininkus Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms. To-

Vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø komplekso„Vitiron“ poveikis sportininkiø fiziniam ir

funkciniam pajëgumuiDr. Rûta Dadelienë, Regina Slavuckienë, dr. Linas Tubelis

Vilniaus pedagoginis universitetasSantrauka

Rengiant tyrimà buvo remtasi prielaida, kad pavasario metu, kai maisto produktuose sumaþëja vitaminø kiekis, sporti-ninkiø fizinë galia ir kraujotakos sistemos funkcinis pajëgumas padidës, jei jos vartos vitaminø, mineraliniø medþiagø iraminorûgðèiø sintetiná kompleksà „Vitiron“ .

Darbo tikslas – iðtirti vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø komplekso “Vitiron” poveiká sportininkiø organiz-mui, jø fiziniam ir funkciniam pajëgumui.

Buvo tirta 13 sportininkiø (VPU kûno kultûros specialybës III kurso studenèiø, amþiaus vidurkis – 21 metai), kuriospavasario laikotarpiu (2001 m. kovo mënesá) 20 dienø vartojo vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksà“Vitiron” (po vienà kapsulæ per dienà). Tyrimus atlikome tris kartus: I tyrimas – prieð pradedant vartoti vitaminø, mineraliniømedþiagø ir aminorûgðèiø kompleksà, II tyrimas – po 20 dienø vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksovartojimo, III tyrimas – praëjus 15 dienø nuo II tyrimo.

Nustatyta, kad vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksas “Vitiron”, vartotas 20 dienø, turëjo teigia-mos átakos sportininkiø vienkartiniam raumenø susitraukimo galingumui, jis padidëjo vidutiniðkai 0,36 kgm/s/kg (p<0,05),sutrumpëjo atsispyrimo laikas ðokant aukðtyn (p<0,05). Gerokai padidëjo anaerobinis alaktatinis raumenø galingumas(p<0,05), taip pat padidëjo ir miðrus anaerobinis alaktatinis-glikolitinis raumenø galingumas (p<0,05). Ðis vitaminø, mine-raliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksas turëjo teigiamos átakos sportininkiø kraujotakos sistemos funkciniam pajëgu-mui, tai parodë Rufje testo duomenø (p<0,05) ir pulso daþnio reakcijos á standartiná fiziná krûvá kitimas (p<0,05) beiatsigavimo eiga (p<0,05). Taèiau ðis vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksas „Vitiron“, vartotas 20dienø, sportininkiø fiziniam iðsivystymui, psichomotorinëms funkcijoms, hemoglobino koncentracijai kraujyje didesnio po-veikio neturëjo.

Raktaþodþiai: vitaminai, mineralinës medþiagos, aminorûgðtys, sportininkës, fizinis ir funkcinis pajëgumas.

dël iðkilo mokslinë problema: iðtirti, kiek efekty-viai ðis vitaminø, mineraliniø medþiagø ir amino-rûgðèiø kompleksas gerina sportininkø organizmoadaptacijà prie fiziniø krûviø, jo fiziná ir funkcinápajëgumà.

Rengiant tyrimà remtasi prielaida, kad pavasará,kai maisto produktuose sumaþëja vitaminø kiekis,sportininkiø fizinæ galià ir kraujotakos sistemos funk-ciná pajëgumà padidins vitaminø, mineraliniø medþia-gø ir aminorûgðèiø sintetinis kompleksas „Vitiron“.

Tikëtina, kad pavasario laikotarpiu vitaminø kie-kis sportininkø racione yra maþesnis negu jø porei-kis, atsirandantis dël didelio fizinio krûvio ir nepil-naverèio maisto.

Darbo tikslas – iðtirti vitaminø, mineraliniø me-dþiagø ir aminorûgðèiø komplekso “Vitiron” povei-ká sportininkiø organizmui, jø fiziniam ir funkci-niam pajëgumui.

Darbo uþdaviniai:1. Nustatyti, kaip kinta sportininkiø fizinio iðsivys-

tymo rodikliai 20 dienø vartojant vitaminø, minerali-niø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksà „Vitiron“.

2. Iðtirti vitaminø, mineraliniø medþiagø ir ami-norûgðèiø komplekso „Vitiron“ átakà sportininkiøvienkartiniam raumenø susitraukimo galingumui,anaerobiniø alaktatiniø ir miðriø anaerobiniø alak-tatiniø-glikolitiniø galiø kaitai bei psichomotorikai.

2002 Nr. 1(27) 59

3. Iðtirti vitaminø, mineraliniø medþiagø ir ami-norûgðèiø komplekso “Vitiron” átakà sportininkiøkraujotakos sistemai.

Tyrimo metodaiTyrimai atlikti Vilniaus pedagoginio universite-

to Sporto mokslo institute. Buvo tirta 13 sportinin-kiø (VPU kûno kultûros specialybës III kurso stu-denèiø, amþiaus vidurkis – 21 metai), kurios pava-sario laikotarpiu (2001 m. kovo mënesá) 20 dienøvartojo vitaminø, mineraliniø medþiagø ir amino-rûgðèiø kompleksà „Vitiron“. Per dienà sportinin-kës iðgerdavo vienà kapsulæ, kurios sudëtyje yra 24vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiøkomponentai.

Tyrimus atlikome tris kartus: I tyrimas – prieðpradedant vartoti vitaminø, mineraliniø medþiagøir aminorûgðèiø kompleksà, II tyrimas – po 20 die-nø vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiøkomplekso vartojimo, III tyrimas – praëjus 15 die-nø nuo II tyrimo. Buvo tirta:

– fizinis iðsivystymas: ûgis (cm), kûno masë (kg),plaðtakø jëga (kg), gyvybinis plauèiø tûris (GPT)(l), raumenø masë (kg), riebalø masë (kg), raume-nø ir riebalø masës indeksas (RRMI) (Juocevièius,Guobys, 1985);

– vienkartinis raumenø susitraukimo galingumas(VRSG) – ðuoliu aukðtyn atsispiriant abiem kojomisir mojant rankomis (Raslanas, Skernevièius, 1998);

– psichomotorinës reakcijos greitis (PRG) F.Nelsono pasiûlytu testu (1967);

– anaerobinis alaktatinis raumenø galingumas(AARG) – dviem testais: Margaria ir kt. (1966)bei maksimaliomis pastangomis dirbant veloergo-metru 10 s;

– mišrus anaerobinis alaktatinis-glikolitinis galin-gumas (MAAGG) – 30 s dirbant maksimaliomis pa-stangomis veloergometru (Dotan, Bar-Or, 1983);

– ðirdies ir kraujagysliø sistema – Rufje testu (Ðe-rer, 1973), ortostatiniu mëginiu, standartinio fizi-nio krûvio mëginiu (fiksuojant tvinksniø daþná stan-dartinio fizinio krûvio metu ir 1 min atsigavimo lai-kotarpiu);

– hemoglobino koncentracija ir hematokritaskraujyje.

Tyrimo duomenø analizei buvo taikyti matema-tinës statistikos metodai. Buvo suskaièiuoti aritme-tiniai vidurkiai (X), jø reprezentacinës paklaidos(Sx). Ar duomenø skirstinys atitinka normalø skirs-tiná, buvo nustatyta Kolmogorovo-Smirnovo testu.Atskirø tyrimø duomenø vidurkiø skirtumo patiki-mumui nustatyti taikëme Studento t kriterijø pri-klausomoms imtims. Skaièiavimai buvo atlikti nau-dojantis „Microsoft Exel“ statistiniu paketu ir sta-tistine programa STATISTIKA.

Tyrimø rezultatai ir aptarimasAnalizuodami sportininkiø fizinio iðsivystymo ro-

diklius matome (1 lentelë), kad kûno masë per vita-minø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kom-plekso vartojimo laikotarpá sumaþëjo vidutiniðkai0,60 kg, o per 15 dienø laikotarpá po vitaminø, mi-neraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø komplekso var-tojimo sumaþëjo dar vidutiniðkai 0,25 kg. Taèiau ðiekûno masës pokyèiai nëra statistiðkai patikimi. Plað-takø jëgos statistiðkai patikimø pokyèiø taip pat ne-nustatyta. Gyvybinis plauèiø tûris per eksperimenti-ná laikotarpá turëjo tendencijà didëti, bet skirtumastarp atskirø tyrimø rodikliø statistiðkai nepatikimas.

Sportininkiø, 20 dienø vartojusiø vitaminø, mi-neraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksà „Vi-tiron“, riebalø masë kito maþai (vidutiniðkai 0,15kg), raumenø masë turëjo tendencijà didëti (viduti-niðkai 0,13 kg). Ðie pokyèiai statistiðkai nepatiki-mi. RRMI rodikliai per eksperimentiná laikotarpákito maþai.

Ið 2 lentelëje pateiktø vienkartinį raumenø susi-traukimo galingumà apibûdinanèiø rodikliø mato-me, kad sportininkës III tyrimo metu paðoko vidu-tiniðkai 1,23 cm aukðèiau nei per I tyrimà, taèiauskirtumas statistiðkai nepatikimas. Atsispyrimo lai-ko pokyèiai I ir III tyrimo metu gerokai didesni.Jei I tyrimo metu atsispyrimo laikas buvo181,26±4,46 ms, tai III tyrimo metu –160,34±4,06 ms, ðie pokyèiai statistiðkai patikimi

1 lentelë

Sportininkiø fizinio iðsivystymo rodikliai (X±Sx)Plaštakos jėga (kg)

Rodikliai Ūgis (cm) Kūno

masė (kg) Dešinė Kairė GPT (l)

Riebalų masė (kg)

Raumenų masė (kg)

RRMI

I tyrimas 169,81±2,04 61,14±1,01 29,5±1,51 28,58±1,78 3,82±0,12 10,97±1,06 31,96±0,69 3,58±0,70 II tyrimas 60,54±1,06 30±1,56 27,85±1,30 3,79±0,10 11,51±1,12 32,09±0,71 3,36±0,60 III tyrimas 60,29±1,12 30,25±1,64 25,23±1,78 3,91±0,10 10,82±0,93 32,09±0,68 3,43±0,53

I–II – – – – – – – II–III – – – – – – –

Skirtumø tarp tyrimø rodikliø patikimumas

I–III – – – – – – –

Pastabos: GPT – gyvybinis plauèiø tûris; RRMI – raumenø ir riebalø masës santykis

SPORTO MOKSLAS60

(p<0,05). Vienkartinis raumenø susitraukimo ga-lingumas per eksperimentiná laikotarpá pakito vi-dutiniškai 0,36 kgm/s/kg (p<0,05).

Smarkiai pakito ir anaerobinis alaktatinis rau-menø galingumas, kurá vertinome Margaria ir kt.testu. Jei I tyrimo metu AARG buvo 1,30±0,03kgm/s/kg, tai per II tyrimà – 1,41±0,03 kgm/s/kg(p<0,05), o per III tyrimà – 1,45±0,03 kgm/s/kg.Skirtumai tarp I ir II tyrimo bei tarp I ir III tyrimostatistiškai patikimi (p<0,05).

Vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgð-èiø komplekso vartojimas psichomotorinëms funk-cijoms átakos neturëjo.

Taèiau vitaminø, mineraliniø medþiagø ir ami-norûgðèiø kompleksas, vartojamas 20 dienø, page-rino sportininkiø anaerobiná alaktatiná (tà parodëjau Margaria ir kt. testo rezultatai) ir miðrø anae-robiná alaktatiná-glikolitiná galingumà, tai akivaiz-dþiai parodë ergometriniai tyrimai (3 lentelë). Ana-erobinis alaktatinis galingumas, kai tiriamosios 10 ssuko ergometrà maksimaliu greièiu, I tyrimo metubuvo vidutiniðkai 470,39±15,94 W, II tyrimo me-tu – 497,85±16,12 W, o III tyrimo metu –528,58±18,98 W (1 pav.). Taigi per eksperimenti-ná laikotarpá ðis rodiklis padidëjo vidutiniðkai58,19 W (p<0,05). Miðrus anaerobinis alaktatinis-glikolitinis galingumas, kai tiriamosios maksimalio-mis pastangomis suko ergometrà 30 s, per eksperi-mentiná laikotarpá tai pat gerëjo. Jei per I tyrimàMAAGG buvo 336,92±7,31 W, per antràjá –347,62±8,62 W, tai per treèiàjá buvo lygus viduti-

2 lentelë

Sportininkiø vienkartinio raumenø susitraukimo galingumo, anaerobinio alaktatinioraumenø galingumo, psichomotorinës reakcijos greièio rodikliai (X±Sx)

Rodikliai Šuolio

aukštis (cm) Atsispyrimo laikas (ms)

VRSG (kgm/s/kg)

AARG (kgm/s/kg)

PRG (ms)

I tyrimas 40,31±0,91 181,26±4,46 2,23±0,06 1,30±0,03 191,41±4,62 II tyrimas 40,31±0,91 181,26±4,46 2,23±0,06 1,41±0,03 191,41±4,62 III tyrimas 41,54±0,92 160,3±4,06 2,59±0,06 1,45±0,03 196,77±4,07

I–II p<0,05 II–III

Skirtumø tarp tyrimø rodikliø patikimumas I–III p<0,05 p<0,05 p<0,05

Pastabos: VRSG – vienkartinis raumenø susitraukimo galingumas, AARG – anaerobinisalaktatinis raumenø galingumas, PRG – psichomotorinës reakcijos greitis

Galingumas (W) Rodikliai

10 s 30 s I tyrimas 470,39±15,94 336,92±7,31 II tyrimas 497,85±16,12 347,62±8,62 III tyrimas 528,58±18,98 365,83±9,83

I–II II–III

Skirtumø tarp tyrimø rodikliø patikimumas I–III p<0,05 p<0,05

3 lentelë

Sportininkiø anaerobinio alaktatinio (10 s) ir miðrausanaerobinio alaktatinio-glikolitinio galingumo (30 s)

ergometriniø tyrimø duomenys (W) (X±Sx)

0

100

200

300

400

500

600

I tyrimas II tyrimas III tyrimas

W

AARG

MAAGG

1 pav. Sportininkiø anaerobinio alaktatinio raumenøgalingumo ir miðraus anaerobinio alaktatinio-glikolitiniogalingumo ergometriniø tyrimø duomenys

niškai 365,83±9,83 W. Skirtumas tarp I ir III tyri-mo – 28,91 W (p<0,05).

Vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgð-èiø kompleksas „Vitiron“ turëjo teigiamos átakossportininkiø kraujotakos sistemos pajëgumui. Taimatyti analizuojant Rufje testo duomenis, ðirdiesritmo dinamikà ramybës, ortostatinio mëginio me-tu, atliekant standartinį fizinį krûvį ir 1 min atsiga-vimo laikotarpiu (4 lentelë). I ir III tyrimo Rufjetesto duomenys skyrësi statistiðkai patikimai(p<0,05): per I tyrimà Rufje testo duomenys buvo8,02±0,45, per II tyrimà – 7,22±0,61, III tyrimometu – 6,27±0,49. Pulso daþnis gulint (A) ir atsi-stojus, kai stabilizuojasi (D), per tiriamàjá laikotar-pá statistiðkai patikimai nekito. Taèiau standartiniofizinio krûvio (30 pritûpimø) metu pulso daþnis pertiriamàjá laikotarpá padaþnëjo maþiau vidutiniðkai7,08 tv./min (p<0,05) (2 pav.). Atsigavimo laiko-tarpiu (atsigaunant 1 min) statistiðkai patikimi skir-tumai nustatyti po 45 ir 60 s atsigavimo. I tyrimometu pulso daþnis po 45 atsigavimo sekundþiø bu-vo 92,62±2,06 tv./min, III tyrimo metu –84,62±2,99 tv./min (p<0,05). Po 60 atsigavimo se-kundþiø ðie rodikliai buvo atitinkamai

2002 Nr. 1(27) 61

88,15±1,25 tv./min ir 82,15±2,47 tv./min, skirtu-mas tarp jø yra statistiðkai patikimas (p<0,05).

Vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgð-èiø kompleksas, vartotas 20 dienø, statistiðkai pati-kimo poveikio sportininkiø hemoglobino koncen-tracijai kraujyje neturëjo (5 lentelë).

Taigi tinkamas vitaminø vartojimas yra viena iðbûtinø sàlygø sportininkams, siekiantiems padidin-ti pratybø paveikumà, pagerinti organizmo adapta-cijà prie fiziniø krûviø. Mûsø tyrimai patvirtina tei-giná, kad intensyviai fiziðkai dirbant efektyviausiavartoti ávairiø vitaminø kompleksà (Ëàïòåâ, 1989;

4 lentelë

Sportininkiø Rufje testo, ðirdies ritmo dinamikos ramybës, ortostatinio mëginio metu,atliekant standartiná fiziná krûvá ir 1 min atsigavimo laikotarpiu (tv./min) (X±Sx)

Atsigavimas (s) Rodikliai RI A D Po 30 pritūpimų 15 30 45 60

I tyrimas 8,02±0,45 68,62±3,08 82,78±4,72 145,77±2,42 103,08±3,21 96,92±2,80 92,62±2,06 88,15±1,25 II tyrimas 7,22±0,61 68±2,38 87,92±3,54 142,54±3,76 102,46±2,54 96±2,56 90,31±2,35 82,15±2,47 III tyrimas 6,27±0,49 66,62±2,49 87,08±3,73 138,69±1,83 99,08±3,71 92,31±3,05 84,62±2,99 82,15±2,47

I–II II–III

Skirtumø tarp tyrimø rodikliø patiki-mumas

I–III p<0,05 p<0,05 p<0,05 p<0,05

Pastabos: RI – Rufje indeksas, A – pulso daþnis gulint, D – pulso daþnis stovint, kai stabilizuojasi

50

60

70

80

90

100

110

120

130

140

150

160

1 2 3 4

tv./m

in

I tyrimas

II tyrimas

III tyrimas

Pastabos: 1– pulso daþnis gulint, 2– pulso daþnis stovint,kai stabilizuojasi, 3– pulso daþnis po 30 pritûpimø, 4– pulsodaþnis po 60 s poilsio

2 pav. Sportininkiø ðirdies ritmo dinamika ramybës,ortostatinio mëginio metu, atliekant standartiná fiziná krûváir atsigavimo laikotarpiu

Rodikliai Hb (g/l) Ht (proc.) I tyrimas 137,23±2,37 39,85±0,87 II tyrimas 138,15±2,15 43,08±0,69 III tyrimas 135,64±2,71 40,85±1,09

I–II p<0,05 II–III

Skirtumø tarp tyrimø rodikliø patikimumas I–III

5 lentelë

Sportininkiø hemoglobino koncentracijos kraujyje irhematokrito duomenys (X±Sx)

Mikalauskaitë ir kt., 1992; Kanopka, 1994;Ìèùåíêî, Áóëàòîâà, 1994). Kadangi vitaminø kom-pleksø sudëtys yra skirtingos, todël sportininkamsskiriamø vitaminø kompleksø efektyvumas turi bû-ti moksliðkai iðtirtas. Mûsø atlikti tyrimai parodë,kad po 20 dienø vitaminø, mineraliniø medþiagø iraminorûgðèiø komplekso „Vitiron“ vartojimo mer-ginø raumenø galingumas trumpo darbo metu smar-kiai padidëjo, taip pat gerëjo kraujotakos sistemosfunkcinis pajëgumas, sàlygojantis aerobiniø galiø di-dëjimà.

Išvados1. Vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgð-

èiø kompleksas „Vitiron“, vartotas 20 dienø, turë-jo teigiamos átakos sportininkiø vienkartiniam rau-menø susitraukimo galingumui, kuris padidëjo vi-dutiniðkai 0,36 kgm/s/kg (p<0,05), sutrumpëjo at-sispyrimo laikas abiem kojomis ðokant aukðtyn(p<0,05). Statistiðkai patikimai padidëjo anaero-binis alaktatinis raumenø galingumas (p<0,05), taippat smarkiai didëjo ir miðrus anaerobinis alaktati-nis-glikolitinis raumenø galingumas (p<0,05).

2. Vitaminø, mineraliniø medþiagø ir aminorûgð-èiø kompleksas turëjo teigiamos átakos sportinin-kiø kraujotakos sistemos pajëgumui, tai parodë Ruf-je testo duomenø kitimas (p<0,05), pulso daþnioreakcijos á standartiná fiziná krûvá kitimas (p<0,05)ir atsigavimo eiga (p<0,05).

3. Tiriant sportininkes didþiausias vitaminø, mi-neraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø komplekso „Vi-tiron“ poveikis nustatytas praëjus 15 dienø po 20dienø vartojimo laikotarpio.

4. Mûsø tyrimai rodo, kad tikslinga vitaminø, mi-neraliniø medþiagø ir aminorûgðèiø kompleksà „Vi-tiron“ naudoti sportininkø fiziniø ir funkciniø galiødidinimui.

LITERATÛRA

1. Dotan, R., Bar-Or, O. (1983). Load optimisation for theWingate anaerobic test. Eur. J. Appl. Physiol. V. 51. P. 409–417.

SPORTO MOKSLAS62

2. Juocevièius, A., Guobys, H. (1985). Reumatinëmis ligomisserganèiojo fizinio pajëgumo ir reabilitacijos potencialokompleksinis ávertinimas. Vilnius. 16 p.3. Kanopka, P. (1994). Sporternahrung: Leistungsforderungdurch vollwertige und bedarfsanpabte Erinohrung. Munchen:BLV Sportwissen. 190 s.4. Margaria, R., Aghemo, P., Revoli, E. (1966).Measurement of muscular power anaerobic in man. J. Appl.Physiology. 21. P. 1662–1664.5. Milaðius, K. (1997). Iðtvermæ lavinanèiø sportininkøorganizmo adaptacija prie fiziniø krûviø. Vilnius. 332 p.6. Nelson, J. K. (1967). Development of a practicalperformance test combining reaction time speed ofmoverment and choice of response. Unpublished Study,Louisiana State University, Boton Rouge. P. 366–367.7. Prokop, L. (1982). Zucker und sportliche Hochstleistung.Ernahle Natur. V. 6. No. 8. P. 366–367.8. Raslanas, A., Skernevièius, J. (1998). Sportininkøtestavimas. Vilnius.9. Weight, L. M., Myburh, K. H., Noakes, T. D. (1988).Vitamin and mineral supplementation: Effect on therunning performance of trained athletes. Amer. J. of Clinic.Nutrition. V. 47. P. 192–195.

Rûta DadelienëVilniaus pedagoginis universitetasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. (+370 2) 73 48 58El. paðtas: ruta.dadeliene@vpu.lt

10. Âîëêîâ, Í. È., Íåñåí, Å. Í., Îñèïåíêî, À. À.,Êîðñóí, Ñ. Í. (2000) . Áèîõèìèÿ ìûøå÷íîéäåÿòåëüíîñòè. Êèåâ. 503 ñ.

11. Ëàïòåâ, À. Ï. (1989). Ñïåöèàëèçèðîâàííîå ïèòàíèåñïîðòñìåíîâ. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêoé êóëüòóðû.No. 11. Ñ. 20–24.

12. Ìèêàëàóñêàéòå, Ä. À., Ñêåðíÿâè÷þñ, Þ. Ï.,Ïå÷þêîíåíå, Ì. Â. è äð. (1992). Âëèÿíèåïîëèâèòàìèííîãî ïðåìèêñà 730/4 íà îáåñïå÷åííîñòüâèòàìèíîì Ñ, ôèçè÷åñêîå ðàçâèòèå, ðàáîòîñïîñîáíîñòüè íåêîòîðûå ïñèõîìîîðíûå ïîêàçàòåëè ó ñïîðòñìåíîâ.Âîïðîñû ïèòàíèÿ. No. 5–6. C. 37–41.

13. Ìèùåíêî, Â. Ñ., Áóëàòîâà, Ì. Ì. (1994). Îöåíêàôóíêöèîíàëüíîé ïîäãîòîâëåííîñòè êâàëèôèöèðîâàííûõñïîðòñìåíîâ íà îñíîâàíèè ó÷åòà ñòðóêòóðû àýðîáíîéïðîèçâîäèòåëüíîñòè. Íàóêà â îëèìïèéñêîì ñïîðòå.No. 1. C. 63–72.

14. Ïøåíäèí, À. È. (1999). Ðàöèîíàëüíîå ïèòàíèåñïîðòñìåíîâ. Ñàíò Ïåòåðáóðã.. 160 ñ.

15. Óäàëîâ, Þ. Ô. (1989). Âèòàìèíû â ïèòàíèèñïîðòñìåíîâ. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêoé êóëüòóðû.No. 11. C. 16–20.

16. Øåððåð, Æ. (1973). Ôèçèîëîãèÿ òðóäà. Ìîñêâà. Ñ.223.

The study is based on the presumption that inspring when food products are poor in vitamins,administering their synthetic complex with mineralsubstances and amino acids “Vitiron” would increasethe physical strength and improve the circulatoryfunction in sportswomen.

The aim of the work was to study the effect of the“Vitiron” complex of vitamins, mineral substances andamino acids on the body of sportswomen, theirphysical and functional capacity.

The study group consisted of 13 sportswomen whoin spring, in the course of 20 days, were administeredone tablet of “Vitiron” once a day. They wereexamined three times: before starting theadministration of “Vitiron”, after 20 days of “Vitiron”administration, and the third examination was done15 days following the second one.

THE EFFECT OF THE “VITIRON” COMPLEX OF VITAMINS, MINERAL SUBSTANCES ANDAMINO ACIDS ON THE PHYSICAL AND FUNCTIONAL CAPACITY OF SPORTSWOMEN

Dr. Rûta Dadelienë, Regina Slavuckienë, Dr. Linas Tubelis

SUMMARY

The complex “Vitiron” administering for 20 dayswas found to exert a positive effect on single muscularcontraction (it increased on average by 0.36 kgm/s/kg,p<0.05); also, the high jump pushoff time becameshorter (p<0.05). A considerable increase was observedin anaerobic alactic muscular capacity (p<0.05) andin the mixed anaerobic alactic glycolytic muscularcapacity (p<0.05). The positive effect on the circulatorysystem capacity was proved by changes in Roufier testdata (p<0.05), pulse rate response to standard physicalload (p<0.05) and recovery course (p<0.05). However,the “Vitiron” complex of vitamins, mineral substancesand amino acids administered for 20 days exerted nosignificant effect on the physical development,psychomotoric functions, hamoglobin concentration.

Keywords: vitamins, mineral substances, aminoacids, sportswomen, physical and functional capacity.

Gauta 2001 12 15Priimta 2002 01 15

2002 Nr. 1(27) 63

NEÁGALIØJØ SPORTASSPORT FOR DISABLED

ÁvadasPosûkio technikos tobulinimas turëtø uþimti la-

bai svarbià vietà sportininkø techniniame rengime.Daugelis autoriø, nagrinëjæ tiek sveikøjø, tiek ne-ágaliøjø plaukikø varþybinæ veiklà, teigia, kad pato-bulinus posûkio technikà ir taip sumaþinus jo truk-mæ galima reikðmingai pagerinti sportiná rezultatà(Huellhorst ir kt., 1988, Chow ir kt., 1984, Maglis-ho, 1993, Blanksby ir kt., 1996, Lyttle ir Mason,1997, Termin ir Pendergast, 1998; Lyttle ir kt., 1999;Daly ir kt., 1999a, 1999b).

Hay (1985) iðskyrë tris pagrindines posûkio fazes:priplaukimà prie sienelës, posûká (áskaitant apsisuki-mà ir atsispyrimà) ir slinkimà iki pirmojo grybðnio pra-dþios. Daugelis autoriø, analizuodami posûkio tech-nikà, didþiausià dëmesá skiria slinkimo fazei, teigda-mi, kad bûtent slinkimo technikos gerinimas gali reikð-mingai sumaþinti posûkio trukmæ (Blanksby ir kt.,1996, Lyttle ir Mason, 1997, Termin ir Pendergast,1998, Blanksby ir kt., 1998, Lyttle ir kt., 1999).

Didelio sportinio meistriðkumo neágaliøjø plaukikø(S7–S14 klasiø) posûkio persiverèiant pirmyn ir

posûkio ðvytuokle laikinë faziø analizëDoc. dr. Danguolë Satkunskienë

Lietuvos kûno kultûros akademijaSantrauka

Pagerinti didelio sportinio meistriðkumo neágaliøjø plaukikø rezultatus yra labai sudëtinga. Technikos elementø tobulini-mas gali bûti vienas ið bûdø siekiant ðio tikslo. Svarbu iðskirti didþiausià poveiká rezultatui turinèius technikos elementus ir juostobulinti. Gan daþnai pasitaiko, kad neágalieji plaukikai dël savo negalios specifikos negali smarkiai keisti plaukimo techni-kos, todël posûkio technikos tobulinimas gali bûti vienas ið reikðmingiausiø bûdø sportiniam rezultatui pagerinti. Daugelisuþsienio autoriø, nagrinëjæ posûká, nustatë, kad apsisukimo, pasyvaus kontakto su sienele ir atsispyrimo trukmë gali reikðmin-gai veikti slinkimo greitá, taip pat viso posûkio trukmæ. Tai leidþia manyti, kad neágaliøjø plaukikø posûkio faziø analizë leistønustatyti sportininkø techninio parengtumo gerinimo galimybes. Darbo tikslas – nustatyti neágaliøjø plaukikø (S7–S14klasiø) apsisukimo ir kontakto su sienele faziø trukmæ ir jø koreliaciná ryðá su maksimaliu atsispyrimo ir vidutiniu 10 mposûkio nuotolio áveikimo greièiu. Tyrime dalyvavo 24 didelio sportinio meistriðkumo neágalieji plaukikai: 7 moterys ir 17vyrø. Posûkis buvo filmuojamas po vandeniu skaitmenine 25 Hz “Sonny” videokamera. Maksimaliam atsispyrimo greièiuiapskaièiuoti buvo taikytas trijø segmentø kojos modelis, kuriam apibrëþti pasirinkta keturi kûno taðkai: klubo sànarys, keliosànarys, èiurnos sànarys ir V padikaulio padinis pirðtø sànarys. Apsisukimo ir kontakto su sienele faziø trukmë buvo apskai-èiuota naudojant 50 Hz videogrotuvà, 10 m posûkio nuotolio áveikimo trukmë uþregistruota rankiniu chronometru. Nusta-tytas atvirkðèias koreliacinis ryðys tarp apsisukimo trukmës ir maksimalaus atsispyrimo greièio (r=-0,62, p<0,05 posûkispersiverèiant pirmyn, r=-0,5, p<0,1 posûkis ðvytuokle). Maksimalus atsispyrimo greitis turëjo teigiamà koreliaciná ryðá (r=0,5;p=0,06) su pasyvaus kontakto trukme posûkio persiverèiant pirmyn metu ir neigiamà (r=- 0,93, p< 0.01) – posûkioðvytuokle metu. Apsisukimo plius kontakto su sienele trukmë turëjo átakos vidutiniam 10 m posûkio nuotolio áveikimogreièiui (r=-0,55, p=0,05). Posûkio persiverèiant pirmyn apsisukimo fazë, skaièiuojama nuo paskutinio grybðnio pradþios ikikontakto su sienele pradþios, vidutiniðkai truko 1,57±0,33 s, kontaktas su sienele – 0,36±0,12 s. Posûkio ðvytuokle apsisu-kimo fazë, skaièiuojama nuo rankø uþdëjimo ant sienelës momento iki kontakto kojomis pradþios, vidutiniðkai truko1,12±0,11 s, kontaktas kojomis – 0,35±0,06 s. Apsisukimo ir kontakto su sienele faziø analizë parodë, kad neágaliøjøplaukikø posûkio technikos pagerinimas gali reikðmingai padidinti posûkio nuotolio áveikimo vidutiná greitá ir kartu pagerintisportiná rezultatà, taip pat iðryðkino kai kurias posûkio technikos klaidas ir leido pateikti keletà rekomendacijø.

Raktaþodþiai: neágaliøjø plaukimas, posûkis persiverèiant, posûkis ðvytuokle, laikinë analizë.

Blanksby ir kt. (1996), Lyttle ir Masonas (1997)nustatë, kad kûno padëtis, jo orientacija vandenyje poatsispyrimo yra labai svarbus veiksnys, veikiantis po-sûkio trukmæ. Horizontali kûno padëtis, geras kûnoaptakumas maþina formos pasiprieðinimo jëgà (Lyt-tle ir kt., 1999), o tai padidina slinkimo greitá ir kartusumaþina posûkio trukmæ. Sveikieji plaukikai, gerin-dami slinkimo fazëje kûno aptakumà, pasiekia geres-niø plaukimo rezultatø (Termin ir Pendergast, 1998).Ar tai leidþia manyti, kad neágalieji plaukikai taip patgali reikðmingai pagerint savo rezultatus gerindamislinkimo technikà? Be abejo, taip, tik, deja, daugelis iðjø dël kûno paþeidimo specifikos ne visada gali reikð-mingai keisti kûno padëtá, gerinti jo aptakumà.

Nors apie neágaliøjø plaukikø posûkio technikosypatumus ir jos tobulinimo galimybes literatûroje duo-menø neradome, taèiau Daly ir kt. (1999 a, b), Malo-ne ir kt. (1998) atlikti tyrimai rodo, kad posûkio truk-më didëja maþëjant plaukikø funkcinei klasei. Tai galibûti susijæ su skirtingomis jø galimybëmis apsisukti,

SPORTO MOKSLAS64

atsispirti nuo sienelës, pasiekti gerà kûno aptakumàslenkant. Chatardas ir kt. (1992) nustatë, kad hidro-dinaminis pasiprieðinimas priklauso nuo negalios laips-nio ir didëja didëjant kûno paþeidimams. Plaukikams,sergantiems tetraplegija, aukðto lygio paraplegija irkamuojamiems spazmø, gerokai sunkiau slenkant pa-siekti aptakià kûno formà nei plaukikams, kuriems yramaþesnio lygio paraplegija ar atlikta amputacija. Blo-gas kûno aptakumas didina turbulencinæ srovæ apie ið-sikiðusias, smailias kûno vietas, tokias kaip peèiai, klu-bai, keliai, alkûnës, dël to didëja formos pasiprieðini-mas ir blogëja slinkimo kokybë (Chatard ir kt., 1992).Atsiþvelgdami á ðiuos neágaliøjø plaukikø ypatumus,manome, kad posûkio technikos gerinimo iðtekliø bû-tina ieðkoti ir kitose posûkio fazëse, ne tik slinkimo.

Daugelis uþsienio autoriø, nagrinëdami posûká, ið-skiria apsisukimo ir kontakto su sienele fazes, pasta-ràjà dalydami á pasyvøjá kontaktà (pasiruoðimà) ir ak-tyvøjá kontaktà (atsispyrimà). Apsisukimo, pasyvauskontakto su sienele ir atsispyrimo trukmë gali reikð-mingai veikti slinkimo greitá, taip pat viso posûkiotrukmæ (Blanksby ir kt., 1996, Lyttle ir Mason, 1997,Blanksby ir kt., 1998, Lyttle ir kt., 1999). Tai leidþiamanyti, kad neágaliøjø plaukikø apsisukimo ir kon-takto su sienele faziø analizë leistø nustatyti sporti-ninkø techninio parengtumo gerinimo galimybes.

Darbo tikslas – nustatyti neágaliøjø plaukikø(S7–S14 klasiø) apsisukimo ir kontakto su sienelefaziø trukmæ ir jø koreliaciná ryðá su maksimaliuatsispyrimo ir vidutiniu 10 m posûkio nuotolioáveikimo greièiu.

Tyrimo metodaiTiriamieji. Tyrime dalyvavo 24 neágalieji plauki-

kai: 7 moterys ir 17 vyrø. Amþiaus vidurkis25±2,5 metai. Atskirø klasiø plaukikø skaièius:S7 – 6, S8 – 1, S10 – 1, S11 – 2, S12 – 5, S13 – 1 irS14 – 5, SB6 – 1, SB7 – 2 plaukikai. Visi plaukikaibuvo Didþiosios Britanijos parolimpinës rinktinësnariai, dalyvavæ 2000 m. Sidnëjaus parolimpiniø þai-dyniø plaukimo varþybø finale. Reikia paþymëti,kad tarp tiriamøjø buvo penki 2000 m. parolimpi-niø þaidyniø savo klasës èempionai.

Posûkio filmavimas. Filmuojama buvo 25 m at-virame ir uþdarame baseinuose þiemos ir vasarostreniruotës stovyklø metu. Posûkiai buvo filmuo-jami skaitmenine 25 Hz “Sonny” videokamera povandeniu. Kamera buvo nukreipta statmenai plau-kimo takeliui. Kameros kalibravimui buvo nufil-muotas 2 m horizontalus strypas, padëts plauki-mo tako viduryje. Buvo nufilmuoti du kiekvienoplaukiko po pramankðtos varþybiniu greièiu atlik-ti posûkio bandymai.

Atsispyrimo maksimalaus greièio skaièiavimas.Atsispyrimo horizontalus greitis buvo apskaièiuotas„Acorn Archimedes 440“ kompiuteriu, turinèiu vi-deoplokðtæ, naudojantis Manèesterio Metropolitenouniversiteto biomechanikø grupës sukurta judesiø bio-mechaninës analizës kompiuterine programa. Buvotaikytas trijø segmentø kojos modelis, kuriam apibrëþtipasirinkti keturi kûno taðkai: klubo sànarys, kelio sà-narys, èiurnos sànarys ir V padikaulio padinis pirðtøsànarys. Vaizdas ið vaizdajuostës 25 Hz daþnumu bu-vo perkeltas á kompiuterá, kur kadras po kadro ran-kiniu bûdu buvo paþymëti visi iðvardytieji tiriamøjøkûno taðkai nuo kontakto su sienele pradþios iki atsi-spyrimo pabaigos. Vaizdo koordinatës, pertvarkytosá dvimates objekto erdvines koordinates, buvo glodi-namos (filtruojamos) ir diferencijuojamos naudojantnatûriná kubiná splainà (Woltring, 1986).

Siekiant ávertinti rankinio kûno taðkø þymëjimoátakà koordinaèiø reikðmëms, pakartotinai buvo at-likta vieno tiriamojo vaizdajuostës analizë ir apskai-èiuotas koreliacijos koeficientas tarp pirmo ir an-tro matavimo duomenø.

Posûkio faziø trukmës nustatymas. Ðiame dar-be buvo nagrinëjamas krauliu plaukianèiø neágaliø-jø plaukikø posûkis persiverèiant pirmyn ir krûtinebei peteliðke plaukianèiø neágaliøjø sportininkø po-sûkis ðvytuokle. Ið videofilmo naudojant 50 Hz daþ-numo videogrotuvà buvo apskaièiuojama posûkiøfaziø trukmë. Posûkiø faziø apraðas pateiktas 1 len-telëje. Matavimo tikslumas ±0,02 s.

Posûkio nuotolio vidutinio greièio nustatymas.Posûkio nuotolio vidutinis greitis buvo apskaièiuo-

1 lentelë

Posûkio persiverèiant pirmyn irposûkio ðvytuokle faziø apraðymas

Posūkis persiverčiant pirmyn Apsisukimas Nuo paskutinio grybšnio pradžios (pirštai palieèia

vandenį) iki kontakto su sienele pradþios (pëdos palieèia sienelę).

Pasyvus kontaktas

Nuo momento, kai pëdos palieèia sienelę, iki mo-mento, kai klubo sąnarys pradeda judëti pirmyn.

Atsispyrimas Nuo klubo sąnario judëjimo pirmyn pradžios iki kontakto su sienele pabaigos (pëdos atsitraukia nuo sienelës).

Posūkis švytuokle Priartëjimas Nuo paskutinio smûgio kojomis pabaigos (keliø

tiesimo pabaiga) iki tol, kol plaštakos palieèia sienelę.

Kontaktas su sienele rankomis

Nuo momento, kai plaštakos palieèia sienelę, iki plaštakø atitraukimo nuo sienelës momento.

Apsisukimas Nuo momento, kai plaštakos atitraukiamos nuo sienelës, iki momento, kai pëdos palieèia sienelę.

Pasyvus kontaktas

Nuo momento, kai pëdos palieèia sienelę, iki mo-mento, kai klubo sąnarys pradeda judëti pirmyn.

Atsispyrimas Nuo klubo sąnario judëjimo pirmyn pradþios iki kontakto su sienele pabaigos (pëdos atsitraukia nuo sienelës).

2002 Nr. 1(27) 65

tas rankiniu bûdu uþregistravus 10 m posûkio (5 mprieð posûká ir 5 m po posûkio) áveikimo trukmæ.

Matematinë statistika. Duomenø matematinëstatistinë analizë buvo atliekama kompiuterine kom-pleksine statistikos programa STATISTIC, pasiren-kant neparametrinës statistikos metodus ir testus.

Tyrimø rezultataiBuvo iðnagrinëti 39 posûkiai persiverèiant pir-

myn ir 27 posûkiai ðvytuokle.2 lentelëje pateikti posûkio persiverèiant pirmyn

analizës duomenys. Apsisukimas vidutiniðkai truko1,57±0,33 s, kontaktas su sienele – 0,36±0,12 s.Kontaktà su sienele sudarë dvi dalys. Apie0,11±0,09 s plaukikai ruoðësi atsispyrimui (pasyvuskontaktas). Tai vidutiniðkai sudarë 28,66±17,25%kontakto trukmës. Kità (71,33±17,25%) kontaktolaikà plaukikai panaudojo atsispyrimui, kuris vidu-tiniðkai truko 0,25±0,09 s. likta naudojant klubo sànario greièio reikðmes. Len-

telëje pateiktos tik horizontalaus greièio reikðmës,nes bûtent horizontalus atsispyrimo greitis yra svar-bus plaukimo rezultatui. Plaukikai atsispirdami nuosienelës pasiekdavo gan didelá kûno masës centrogreitá: posûkio persiverèiant pirmyn metu2,3±0,43 m/s, posûkio ðvytuokle metu 2,7±0,25 m/s.Tirtø plaukikø 10 m posûkio nuotolio vidutinis grei-tis siekë 1,5±0,19 m/s atliekant posûkį persiver-èiant ir 1,28±0,19 m/s atliekant posûkį ðvytuokle.

Ieðkodami posûkio persiverèiant pirmyn ir posû-kio ðvytuokle faziø átakos maksimaliam atsispyrimogreièiui, nustatëme, kad kuo maþesnë apsisukimotrukmë, tuo didesnis buvo atsispyrimo greitis (r=-0,62, p<0,05, n = 17 ir r=-0,5, p<0,1, n = 10 ati-tinkamai). Maksimalus atsispyrimo greitis turëjo tei-giamà koreliaciná ryðá (r=0,5; p=0,06) su pasyvauskontakto trukme posûkio persiverèiant pirmyn me-tu ir neigiamà (r=- 0,93, p< 0,01) – atliekant posû-ká ðvytuokle. Pasyvaus kontakto ir atsispyrimo san-tykinë trukmë taip pat turëjo reikðmës atsispyrimogreièiui. Nustatëme, kad didesnë atsispyrimo santy-kinë trukmë (viso kontakto su sienele atþvilgiu) tu-rëjo neigiamà poveiká atsispyrimo greièiui (r=-0,54,p<0,05). Siekdami iðsiaiðkinti, ar apsisukimo pliuskontakto su sienele trukmë turëjo átakos vidutiniam10 m posûkio nuotolio greièiui, apskaièiavome ko-reliacijos koeficientà, kuris parodë vidutiná ryðá tarpðiø parametrø (r=-0,55, p=0,05).

Rezultatø aptarimasKadangi tyrimuose dalyvavo skirtingoms funk-

cinëms klasëms priskirti plaukikai: S7–S10 – paly-ginti nedideli kûno paþeidimai, S11 – aklieji, S12 irS13 – silpnaregiai, S14 – intelekto sutrikimai, svar-bu buvo iðsiaiðkinti, ar negalios pobûdis turi átakos

2 lentelë

Posûkio persiverèiant pirmyn faziø trukmës irmaksimalaus atsispyrimo greièio aritmetinis vidurkis (Xvid.),

vidutinis kvadratinis nuokrypis (), maþiausia (Xmin.) irdidþiausia (Xmaks.) reikðmë

Fazė Xvid. Xmin. Xmaks. Apsisukimas (s) 1,57 0,33 1,08 2,26 Kontaktas su sienele (s) 0,36 0,12 0,16 0,72 Pasyvus kontaktas (s) 0,11 0,09 0 0,5 Atsispyrimas (s) 0,25 0,10 0,12 0,56 Maksimalus atsispyrimo greitis (m/s) 2,30 0,43 1,36 2,91

10 m posûkio nuotolio vidutinis greitis (m/s) 1,50 0,19 1,03 1,74

3 lentelëje pateikti posûkio ðvytuokle analizës duo-

menys. Atliekant posûkio analizæ buvo pastebëta, kadkai kurie plaukikai, uþbaigæ paskutiná smûgá kojo-mis, dar kurá laikà slenka, kol plaðtakomis pasiekiasienelæ. Ðis laiko tarpas buvo pavadintas priartëji-mu. Vidutiniðkai nuo paskutinio smûgio pabaigos ikikontakto su sienele rankomis pradþios plaukikai uþ-trukdavo 0,48±0,37 s. Kontakto su sienele ranko-mis trukmë siekë apie 0,57±0,11 s, apsisukimo –0,55±0,14 s. Taigi nuo paskutinio grybðnio pabai-gos iki apsisukimo pabaigos (pirmojo kontakto ko-jomis momento) vidutiniðkai praeidavo 1,6±0,39 s.Kontakto kojomis fazë truko apie 0,35±0,06 s, iðkuriø pasyvus kontaktas siekë 0,14±0,06 s (sudarë39,49±13,39% viso kontakto trukmës), o atsispyri-mas 0,21±0,6 s (60,5±13,39%).

Be posûkio faziø trukmës, 2 ir 3 lentelëse pa-teiktos ir maksimalaus atsispyrimo greièio bei 10 mposûkio nuotolio vidutinio greièio reikðmës. Pri-ëmus prielaidà, kad atsispiriant plaukiko kûno ma-sës centro greitis yra lygus klubo sànario greièiui,greièio pokyèio analizë atsispyrimo metu buvo at-

Fazė Xvid. Xmin. Xmaks. Priartëjimas (s) 0,48 0,37 0 1,56

Kontaktas su sienele rankomis (s) 0,57 0,11 0,4 0,8

Apsisukimas (s) 0,55 0,14 0,24 0,78

Kontaktas su sienele kojomis (s)

0,35 0,01 0,2 0,5

Pasyvus kontaktas (s) 0,14 0,01 0,04 0,26

Atsispyrimas (s) 0,21 0,01 0,12 0,34

Greitis (m/s) 2,7 0,25 2,38 2,98

10 m posûkio nuotolio vidutinis greitis (m/s) 1,28 0,19 1,08 1,59

3 lentelë

Posûkio ðvytuokle faziø trukmës ir maksimalaus atsispyrimogreièio aritmetinis vidurkis (Xvid.), vidutinis kvadratinis

nuokrypis (), maþiausia (Xmin.) ir didþiausia (Xmaks.) reikðmë

SPORTO MOKSLAS66

nagrinëjamø posûkiø parametrams. Tuo tikslu bu-vo atlikta koreliacinë duomenø analizë, kuri paro-dë, kad tarp tirtø plaukikø funkcinës klasës ir po-sûkiø faziø trukmës statistiðkai patikimo ryðio në-ra. Tai mums leido sujungti kiekvieno tirto posûkiovisø tirtø plaukikø duomenis, o jø variacijà suprastikaip skirtingo meistriðkumo iðraiðkà.

Didþiausias absoliutus skirtumas 1,16 s buvotarp greièiausio (t=1,08 s) ir lëèiausio (t=2,26 s)apsisukimo. Manome, kad ðá skirtumà lëmë fazëspradþios atskaitos momentas. Daugelis autoriø ap-sisukimo trukmæ skaièiuoja nuo galvos lenkimo pra-dþios, ðiame darbe apsisukimo trukmë skaièiuoja-ma nuo paskutinio grybðnio pradþios. Toks apsisu-kimo fazës trukmës skaièiavimas pagrástas paste-bëjimu, kad kai kurie plaukikai, ádëjæ rankà á van-dená paskutiniam grybðniui, dar kurá laikà pasyviaislenka artëdami prie sienelës. Ðis momentas gali bûtilabai reikðmingas tobulinant posûkio technikà. Ma-nome, kad esantis 1,16 s skirtumas tarp greièiausioir lëèiausio apsisukimo didþiausia dalimi nulemtaspasyvaus slinkimo paskutinio grybðnio pradþioje. Pa-lyginimui pateikiame sveikø nacionalinës rinktinësplaukikø apsisukimo persiverèiant pirmyn trukmæ,kuri lygi 0,72±0,05 s, apskaièiuotą Lyttle ir Maso-no (1997) nuo galvos lenkimo pradþios momento.

Panaši situacija buvo pastebëta analizuojant po-sûkio ðvytuokle fazes. Kai kurie plaukikai po pas-kutinio smûgio kojomis vis dar nesiekdavo ranko-mis sienelës, todël vidutiniðkai apie 0,48±0,37 s pa-syviai slinkdavo. Kai kuriais atvejais pasyvus slinki-mas uþtrukdavo iki 1,56 s.

Apsisukimas, skaièiuojamas nuo kontakto su sie-nele rankomis pradþios iki kontakto su sienele kojo-mis pradþios, Blanksby ir kt. (1998) duomenimis,trunka apie 1,15±0,22 s, Lyttle ir Masono (1997)duomenimis, – apie 0,93±0,08 s (4 lentelë). Ðį skir-tumà sàlygoja skirtingas sportininkø meistriðkumo ly-gis. Blanksby ir kt. (1998) analizavo 23 sveikø jau-nøjø plaukikø, o Lyttle ir Masonas (1997) – 4 nacio-

nalinës rinktinës plaukikø posûká. Sudëjæ kontaktorankomis ir apsisukimo faziø trukmæ mûsø darbe gau-name 1,12 s, vadinasi, mûsø tirtø neįgaliøjø plauki-kø posûkio ðvytuokle apsisukimo technika panaði ásveikø jaunøjø plaukikø technikà, nors kontakto ran-komis ir apsisukimo faziø trukmës maþiausios reikð-mës rodo, kad kai kurie plaukikai savo apsisukimotechnika gali lygintis su sveikais nacionalinës rinkti-nës plaukikais. Palyginę sveikøjø (0,5 s Lyttle ir Ma-sono, 1997, duomenimis) ir neįgaliøjø (0,57 s) kon-takto su sienele rankomis trukmæ, matome, kad skir-tumas tarp sveikøjø ir neágaliøjø labiau pasireiðkiapaèiame apsisukime, kuris ið dalies priklauso nuo su-kimo momento sukûrimo kontakto rankomis metuir nuo kûno inercijos momento sukantis.

Ið 4 lentelëje pateiktø ávairiø autoriø posûkio fa-ziø analizës duomenø matome, kad dauguma auto-riø didesná dëmesá skyrë kontakto su sienele kojomistrukmës nei apsisukimo trukmës analizei. Kontaktassu sienele ádomus tuo, kad jo metu atsispirdami nuosienelës plaukikai suteikia kûnui pradiná slinkimo grei-tá. Palyginæ ávairiø autoriø duomenis, matome, kadtiek sveikø, tiek neágaliø didelio meistriðkumo plau-kikø kontakto su sienele trukmë yra panaði. Lyttle irkt. (1999), iðanalizavæ 30 patyrusiø sveikø plaukikøkontakto su sienele trukmæ posûkio persiverèiant pir-myn metu, nustatë, kad tik dalis kontakto su sieneletrukmës panaudojama atsispyrimui. Jø duomenimis,atsispyrimas sudarë apie 67,5±15,2% (nuo 33 iki94%) kontakto trukmës. Atsispyrimo trukmë turë-jo teigiamà koreliaciná ryðá (r=0,42) su maksimaliaatsispyrimo greièio reikðme.

Panaðios atsispyrimo trukmës santykinës reikðmësbuvo gautos per ðá tyrimà. Posûkio persiverèiant pir-myn metu atsispyrimas sudarë 71,3±17,2% kontaktotrukmës, taèiau teigiamas koreliacinis ryðis buvo nu-statytas tarp atsispyrimo maksimalaus greièio ir pa-syvaus kontakto trukmës. Ðie prieðtaravimai bus vi-siðkai suprantami, jei sutiksime su prielaida, kad eg-zistuoja optimalus pasyvaus ir aktyvaus kontakto san-

4 lentelë

Ávairiø autoriø posûkio faziø analizës duomenø palyginimas

Autoriai Posūkis Tiriamieji Apsisukimo trukmė (s)

Kontakto trukmė (s)

Mûsø darbo rezultatai

Persiverèiant pirmyn Švytuokle

16 nacionalinës rinktinës neįgaliø plaukikø (6 mot., 11 vyr.) 8 nacionalinës rinktinës neįgalûs plaukikai (1 mot., 7 vyr.)

1,57±0,33 1,12±0,11

0,36±0,12 0,35±0,06

Lyttle ir kt. (1999) Persiverèiant pirmyn 30 patyrusiø suaugusiø plaukikø 0,32±0,04

Lyttle ir Mason (1997) Švytuokle Persiverèiant pirmyn

4 nacionalinës rinktinës plaukikai 3 nacionalinës rinktinës plaukikai

0,93±0,08 0,72±0,05

0,40±0,03 0,29±0,05

Blanksby ir kt. (1998) Švytuokle 23 jauni plaukikai (11 mot., 12 vyr.) 1,15±0,22 0,39±0,08 Blanksby ir kt. (1996) Persiverèiant pirmyn 36 jauni plaukikai (19 mot, 17 vyr.) 0,58±0,20

Takahashi ir kt. (1982) Persiverèiant pirmyn Persiverèiant pirmyn

3 didelio meistriškumo plaukikai 3 sveikatingumo grupës plaukikai

0,36±0,06 0,48±0,06

Nical ir Kruger (1979) Persiverèiant pirmyn 5 treniruoti studentai (4 mot., 1 vyr.) 0,51±0,11

2002 Nr. 1(27) 67

tykis. Akivaizdu, kad Lyttle ir kt. (1999) gautas tei-giamas ryðys tarp atsispyrimo trukmës ir maksima-laus atsispyrimo greièio nereiðkia, kad atsispyrimogreitis didës vien tik didinant atsispyrimo trukmæ. At-sispyrimo trukmæ galima didinti, bet tik iki tam tik-ros ribos. Svarbu, kad ji bûtø pakankama sukurti kuodidesná atsispyrimo jëgos impulsà. Skubotas atsispy-rimas sumaþina galimybæ pasiekti didþiausià atsispy-rimo jëgos impulsà, uþtæstas atsispyrimas be reikaloprailgina posûkio trukmæ. Neágaliøjø plaukikø pasy-vaus kontakto ir maksimalaus atsispyrimo greièio tei-giamas koreliacinis ryðys yra logiðkas, jeigu mano-me, kad maksimalus atsispyrimo greitis priklauso netik nuo atsispyrimo impulso, bet ir nuo kûno aptaku-mo atsispyrimo metu. Pasyvaus kontakto átakà atsi-spyrimo greièiui galime pastebëti, palyginæ to patiesplaukiko atsispyrimo greièio kreives (1 pav.). Kaipmatome, atsispyrimo greitis gerokai didesnis viso at-sispyrimo metu, kai pasyvaus kontakto trukmë (PKT)didesnë. Manome, kad pasyvus kontaktas ágauna ypa-tingà prasmæ tiems neágaliesiems, kurie dël paþeidi-mø negali labai stipriai atsispirti, taèiau pasiekæ ge-resná kûno aptakumà pasyvaus kontakto metu ir taipsumaþinæ hidrodinaminá pasiprieðinimà atsispyrimometu gali teigiamai veikti atsispyrimo greitá.

ðvytuokle lengviau pasiekti gerà kûno aptakumà neipo apsisukimo persiverèiant pirmyn, todël èia svar-bu kuo stipriau atsispirti per kuo trumpesná laikà(Lyttle ir Mason, 1997). Kita vertus, posûkio ðvy-tuokle pasyvaus kontakto trukmë (39,5±13,4%)buvo didesnë nei posûkio persiverèiant pirmyn. Pri-ëmus prielaidà, kad egzistuoja pasyvaus kontaktoir atsispyrimo trukmës optimalus santykis, toks ko-reliacinës analizës rezultatas tampa logiðkas.

Nustatytas vidutinio stiprumo ryðys tarp apsisuki-mo, kontakto su sienele trukmës ir 10 m posûkio nuo-tolio vidutinio greièio bei atsispyrimo maksimalausgreièio patvirtino mûsø hipotezæ, kad ðios posûkio fa-zës neágaliems plaukikams gali bûti reikðmingos sie-kiant padidinti posûkio nuotolio vidutiná greitá.

ApibendrinimasPosûkio persiverèiant pirmyn ir posûkio ðvytuok-

le apsisukimo ir kontakto su sienele faziø analizëleido padaryti kai kurias iðvadas ir jas apibendrinti.

1. Apsisukimo ir kontakto su sienele faziø truk-më turëjo átakos maksimaliam atsispyrimo greièiuiir posûkio nuotolio (10 m) vidutiniam greièiui.

2. Prieð posûká persiverèiant pirmyn kai kurieplaukikai, ádëjæ rankà á vandená paskutiniam grybð-niui, apie vienà sekundæ pasyviai slinko. Manome,kad taip atsitikdavo tuomet, kai plaukikas blogaisuderindavo paskutiniø grybðniø ilgá su likusiu at-stumu iki sienelës. Toks netikslus priplaukimas pa-didindavo apsisukimo trukmæ.

3. Posûkio persiverèiant pirmyn atsispyrimas su-darë apie 71% kontakto trukmës. Laikas iki atsi-spyrimo pradþios (apie 29% kontakto trukmës) galibûti panaudotas pasiruoðti atsispyrimui, kûno ap-takumui gerinti. Nustatytas neágaliøjø plaukikø pa-syvaus kontakto ir maksimalaus atsispyrimo grei-èio teigiamas koreliacinis ryðys rodo, kad pasiruo-ðimas atsispyrimui, kûno formos aptakumo gerini-mas prieð atsispyrimà yra svarbus veiksnys, didi-nantis atsispyrimo greitá.

4. Prieð posûká ðvytuokle kai kurie plaukikai iki1,56 s pasyviai slinkdavo, kol rankomis pasiekdavosienelæ. Kontakto su sienele rankomis ir apsisuki-mo trukmë vidutiniðkai siekë 1,12 s. Skirtumas tarpsveikøjø ir neágaliøjø plaukikø posûkio technikoslabiau pasireiðkia apsisukimo fazëje nei kontaktosu sienele fazëje.

5. Nustatytas stiprus atvirkðtinis koreliacinis ry-ðys tarp posûkio ðvytuokle pasyvaus kontakto truk-mës ir maksimalaus atsispyrimo greièio. Posûkio ðvy-tuokle apsisukimas koordinacijos atþvilgiu nëra tokssudëtingas kaip posûkio persiverèiant pirmyn, to-dël pasyvus kontaktas su sienele praranda prasmæ.Ðiuo atveju svarbu kuo stipriau atsispirti per kuotrumpesná laikà.

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

0 0.05 0.1 0.15 0.2 0.25 0.3

Laikas (s)

Gre

itis

(m

/s)

PKT = 0.07s PKT = 0.16s

1 pav. Klubo sànario greitis atsispyrimo metu po trumpesnio(PKT = 0,07 s) ir ilgiau trunkanèio (PKT=0,16 s) pasyvauskontakto

Mûsø samprotavimus patvirtina Clarys (1979),Lyttle ir kt. (1999) tyrimø rezultatai, kurie parodë,kad vandens pasiprieðinimo jëga atsispyrimo metuyra labai reikðmingas veiksnys, darantis átakà atsi-spyrimo greièiui. Netgi labai stipriai atsispyrus nuosienelës nebus pasiekiamas didelis atsispyrimo grei-tis, jeigu kûnas bus nepakankamai aptakios formos.

Posûkio ðvytuokle apsisukimas koordinacijos at-þvilgiu nëra toks sudëtingas kaip posûkio persiver-èiant pirmyn (Lyttle ir Mason, 1997), todël pasy-vus kontaktas su sienele praranda prasmæ. Nusta-tytas stiprus atvirkðtinis koreliacinis ryðys tarp pa-syvaus kontakto trukmës ir maksimalaus atsispyri-mo greièio patvirtina tai. Galbût po apsisukimo

SPORTO MOKSLAS68

LITERATÛRA

1. Blanksby, B. A., Gathercole, D. G. & Marshall, R. N.(1996). Force plate and video analysis of tumble turn by age–group swimmers. Journal of Swimming Research. 11. 40–45.2. Blanskby, B. A., Simpson, J. R., Elliott, B. C. & McElroy,K. (1998). Biomechanical factors influencing breaststroketurns by age–group swimmers. Journal of AppliedBiomechanics. 14. 180–189.3. Chatard, J. C., Lavoie, H. O., Randaxhe, P., Cazorla, G. &Lacour, J. R. (1992). Physiological aspects of swimmingperformance for person with disabilities. Medicine andScience in Sports and Exercise. 24. 1276–1282.4. Chow, J.W-C., Hay, J. G., Wilson, B. D. & Imel, C. (1984).Turning techniques of elite swimmers. Journal of SportsScience. 2. 169–182, 241–255.5. Clarys, J.P. (1979). Human morphology andhydrodynamics. In J. Terauds & E.W. Bedingfield (Eds.).International Series on Sports Science. Volume 8: SwimmingIII. (pp.3–41). Baltimore: University Park Press.6. Daly, D. J., Malone, L. A., Vanlandewijck, Y. & Steadward,R. (1999b). Analysis of the men’s 100m freestyle at the1996 Atlanta Paralympic games. In K. L. Keskinen, P. V.Komi & A. P. Hollander (Eds.). Proceedings of the VIIIInternational Symposium on Biomechanics and Medicine inSwimming. Jyväskyla, Finland.7. Daly, D. J., Malone, L. A., Vanlandewijck, Y., Griebenauw,L. & Steadward, R. D. (1999a). Analysis of the women’s

Paralympic 100m freestyle event. Unpublished manuscript.8. Hay, J. G. (1985). The Biomechanics of Sports Technique(3rd ed.). Englewood Cliffs (N. Jersey): Prentice Hall.9. Huellhorst, U., Ungerechts, B. E. & Willimczik, K.(1988). Displacement and speed characteristics ofbreaststroke turn – a cinematographic analysis. In B. E.Ungerechts, K. Wilke & K. Reischle (Eds.). SwimmingScience V (pp. 93–98). Champaign, Il: Human Kinetics.10. Lyttle, A. D. & Mason, B. (1997). A kinematics andkinetic analysis of the freestyle and butterfly turns. Journalof Swimming Research. 12. 7–11.11. Lyttle, A. D., Blanksby, B. A., Elliot, B. C. & Lloyd, D.G. (1999). Investigating kinetics in the freestyle flip turnpush – off. Journal of Applied Biomechanics. 15, 242–252.12. Maglisho, E.W. (1993). Swimming Even Faster. MayfieldPublishing Co.: Ca.13. Malone, L. A, Daly, D. J., Vanlandewijck, Y. & Steadward,R. (1998). Race analysis of the 400m freestyle at the 1996Paralympic games. In H. J. Riehle & M. M. Vieten (Eds.).Proceedings I: XVII International Symposium onBiomechanics in Sport. Konstanz, Germany:Universitätsverslag Konstanz GmbH.14. Termin, B. & Pendergast, D. (1998). Breaststroke pull–out. Swimming Technique. January–March. 41–46.15. Woltring HJ (1986). A Fortran package for generalisedcross-validatory spline smoothing and differentiation.Advances in Engineering Software. 8. 104–113.

At the elite disabled swimmers level, theopportunity for performance improvements becomerelatively restricted. One possible area is to enhanceturning performance throughout the pivot, push-off,glide and stroke resumption phases. The aim of thisstudy was to use an underwater videography toinvestigate the interrelationship of duration of the pivotand push-off phases with the final wall exit velocityduring the wall push-off following the freestyle andbutterfly turns. Twenty four elite disabled swimmers(S7 – S14 functional classes) performed two completeturns with key kinematics variables recorded for eachturn. 39 freestyle and 27 butterfly turns were analysed.Pivot, wall contact, push-off time and wall exit velocitywere calculated from underwater videography.

The 5 m round-trip average velocity correlatedsignificantly with pivot and wall contact time. The

A TEMPORAL ANALYSIS OF THE FREESTYLE AND BUTTERFLY SWIMMING TURNS BYELITE DISABLED SWIMMERS (S7–S14 FUNCTIONAL CLASSES)

Assoc. Prof. Dr. Danguolë Satkunskienë

SUMMARYlow pivot time related to a high push-off velocity.The push-off velocity correlated with passive wallcontact time. The freestyle rotation measured fromthe beginning of the last stroke (last hand entranceinto the water before the wall) until the feet touchthe wall, lasted an average by 1,57±0,33s. The timeon the wall was 0,36±0,12s. The butterfly turn wasinitiated at hand contact and followed until the feettouch the wall lasting an average by 1,12±0,11s. Wallcontact lasted an average by 0,35±0,06s.

The temporal analysis of the freestyle and butterflyturns by elite disabled swimmers have demonstrated thatthe collection of kinematics variables used in this studycan assist coaches to determine any potential areas forimprovement in the turning technique of their swimmers.

Keywords: swimming, disabled swimmers, freestyleturn, butterfly turn, temporal analysis.

Danguolë SatkunskienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel.: +370 86 17424El. paštas: d.satkunskiene@lkka.lt

Gauta 2001 12 11Priimta 2002 01 15

2002 Nr. 1(27) 69

ÁvadasPopuliariø, tinkamø neágaliesiems sporto ðakø

panaudojimas jø socializacijai, resocializacijai ávai-riose visuomenëse dël skirtingø sàlygø yra nevieno-das (Williams, 1994).

Veþimëliø krepðinis – sportinis kamuolio þaidi-mas, pritaikytas neágaliesiems, turintiems judëjimonegalià. Þaidþiama vaþinëjant po aikðtelæ veþimë-liais. Pradëtas þaisti JAV 1949 m. ir ið pradþiø skir-tas Antrojo pasaulinio karo invalidø resocializaci-jai, jau ðeðtajame XX a. deðimtmetyje sparèiai ëmëplisti po pasaulá. Dabar veþimëliø krepðinis yra svar-bi, nesudëtinga fiziniø pratimø rûðis, taip pat ir spor-to ðaka, padedanti judëjimo negalià turintiems ne-ágaliesiems atgauti judëjimo ágûdþius, gerinti jø ko-kybæ, neágaliøjø socializacijà visuomenëje.

Veþimëliø krepðinio þaidëjø iðmoktø technikosveiksmø kokybæ, gebëjimà þaisti, be natûraliøjø(lauko) testø duomenø, rodo ir atliekamø veiksmøvisuma bendroje komandos veikloje rungtyniaujant(Dobry, Velensky, 1986; Velensky, 1998; Mondo-ni, 1991; Êîñòèêîâà, Âîëîñîâè÷, 1997; Stonkus,Zuoza ir kt., 1998).

Kompleksinæ disponavimo struktûrà – gebëjimàtaikyti technikos veiksmus ir jø junginius, gebëjimàþaisti – sàlygoja keletas veiksniø: sensomotoriniai,intelektiniai, socialieji interakciniai mokëjimai, ko-ordinaciniai ir komandiniai gebëjimai (Straube,1989; Velensky,1998; Stonkus, 2001; ir kt.).

Þaidëjø mokëjimus ir gebëjimus charakterizuojakiekybiniai ir kokybiniai þaidëjø þaidimo rodikliai rung-tyniaujant, o tø rodikliø kaita – þaidimo tendencijas.

Þaidþianèiø veþimëliø krepðiná neágaliøjø judë-jimo kokybei, judesiø, veiksmø ávairovei, sensomo-

Ávairiø amplua veþimëliø krepðinio þaidëjø þaidimo rodikliaiKæstutis Skuèas, prof. habil. dr. Stanislovas Stonkus

Lietuvos kûno kultûros akademijaSantrauka

Þaidþianèiø veþimëliø krepðiná neágaliøjø judëjimo kokybei ir judesiø, veiksmø ávairovei, sensomotoriniams, intelektiniams,socialiesiems interakciniams mokëjimams, koordinaciniams ir fiziniams gebëjimams nustatyti ir ávertinti, be natûraliøjø testø(Brasile, 1986; Walandewijckir kt., 1999) rodikliø, objektyvûs ir informatyvûs yra kiekybiniai ir kokybiniai þaidimo rodikliai –technikos veiksmai, kuriuos atlieka þaidëjai per vienas rungtynes ir vienà þaistà minutæ (Hendrickir kt., 1994; ir kt.).

Tyrimø, kuriø metu bûtø nustatomi ir ávertinami ávairias funkcijas komandoje atliekantys veþimëliø krepðinio þaidëjai,aptikti nepavyko.

Darbo tikslas: nustatyti ir ávertinti ávairiø amplua (áþaidëjø, kraðto, vidurio puolëjø) veþimëliø krepðinio þaidëjø þaidimorodiklius oficialiose varþybose. Iðtirtas 21 þaidëjo (atvejø skaièius n=60) þaidimas.

Aktyviausi yra vidurio puolëjai, vidutiniðkai atliekantys po 2,5 veiksmo per þaistà minutæ (kraðto puolëjø ðis rodiklis – 2,1,áþaidëjø – 1,2), kamuolá á krepðá jie meta vidutiniðkai po 16 kartø per rungtynes (kraðto puolëjai – po 7,7, áþaidëjai – po 5).

Tiksliausiai pagrindinius technikos veiksmus atlieka taip pat vidurio puolëjai: jø metimø á krepðá tikslumas 36% (kraðtopuolëjø ir áþaidëjø – 30%).

Integralinio parengtumo, gebëjimo þaisti rodikliai (vertinti pagal Byrnes ir Hendrick metodikà) taip pat geriausi viduriopuolëjø +44 taðkai (kraðto puolëjø +13, áþaidëjø +11).

Raktaþodþiai: veþimëliø krepðinis, kiekybiniai ir kokybiniai þaidimo rodikliai, integralinis parengtumas, þaidëjø amplua.

toriniams, intelektiniams, socialiesiems interakci-niams mokëjimams, koordinaciniams ir fiziniamsgebëjimams nustatyti ir ávertinti, be natûraliøjø testø(Brasile, 1986; Walandewijck ir kt., 1999; ir kt.)rodikliø, rekomenduojami ir kiekybiniai bei koky-biniai þaidimo rodikliai, t.y. technikos veiksmai, ku-riuos atlieka þaidëjai per vienas rungtynes ir per vie-nà þaistà minutæ (Hendrick ir kt., 1994; ir kt.).

Siekiant suprasti veþimëliø krepðinio esmæ, po-þymius bûtini objektyvûs kiekybiniai ir kokybiniaiþaidëjø (ir komandø) þaidimo per varþybas rodik-liai, atskleidþiantys ávairias funkcijas (áþaidëjo, krað-to, vidurio puolëjo) komandoje atliekanèiø þaidëjøveiklos pobûdá. Tokiø tyrimø ir jø iðvadø literatû-roje rasti nepavyko. Dël to mûsø tyrimai yra naujiir aktualûs.

Darbo tikslas – nustatyti ir ávertinti veþimëliøkrepðinio ávairiø amplua þaidëjø þaidimo ávairovæir kokybæ.

Uþdaviniai:1.Nustatyti áþaidëjø, kraðto puolëjø ir vidurio

puolëjø funkcijas atliekanèiø þaidëjø kiekybinius irkokybinius þaidimo per varþybas rodiklius.

2. Nustatyti atliekamø technikos veiksmø ávai-rovæ.

3. Ávertinti ávairiø amplua þaidëjø integraliná pa-rengtumà, gebëjimà þaisti.

Tyrimo metodai ir organizavimasBuvo taikomi ðie tyrimo metodai: literatûros ðal-

tiniø analizë, pedagoginis stebëjimas, lyginamojianalizë.

Pedagoginio stebëjimo metu buvo fiksuojami pa-grindiniai þaidimo veiksmai (15 parametrø). Uþraðy-

SPORTO MOKSLAS70

ta 21 þaidëjo (áþaidëjø n=9, kraðto puolëjø n=9, vi-durio puolëjø n=3) 60 atvejø. Stebëjimai atlikti 2001metais, per Lietuvos veþimëliø krepðinio èempionatà.

Integralinis parengtumas, gebëjimas þaisti, þai-dimo kokybë įvertinta pagal D. Byrneso ir B. Hen-dricko pasiûlytà metodikà, skiriant uþ atliktus veiks-mus teigiamus arba neigiamus taðkus:

1. Uþtvarà +42. Tikslø metimà ið artimø ir vidutiniø nuotoliø +53. Netikslø metimà ið artimø ir vidutiniø nuoto-

liø - 34. Tikslø metimà ið toli +65. Netikslø metimà ið toli -46. Tikslø baudos metimà +47. Netikslø baudos metimà -28. Atkovotà kamuolá +49. Asmeninæ praþangà -210. Rezultatyvø perdavimà +511. Technikos klaidà -612. Varþovo metimo blokavimà +513. Perimtà kamuolá +514. Prasiverþimà +615. Techninæ praþangà -10Gauti tyrimø duomenys buvo apdoroti matema-

tinës statistikos metodais. Buvo apskaièiuoti tiria-møjø grupiø aritmetiniai vidurkiai ir iðskirtos di-dþiausios grupiø reikðmës.

Tyrimo rezultataiÁþaidëjø funkcijas atliekantys þaidëjai (n=21, at-

vejø skaièius 21) vidutiniðkai þaidë po 30 minuèiøper rungtynes ir atliko po 35 veiksmus arba po 1,2veiksmo per vienà þaistà minutæ (þr. lentelæ). Didþiau-sià dalá visø atliktø technikos veiksmø sudarë kamuolioperdavimai – 31%, kamuolio varymas – 23%, meti-mai á krepðá – 14% (þr. pav.). Metimø ið artimø irvidutiniø nuotoliø tikslumas buvo 30%, baudø meti-mø – 25%, vidutinis pelnytø taðkø skaièius – 3.

Lentelë

Ávairiø amplua veþimëliø krepðinio þaidëjø þaidimo rodikliai (vidutiniðkai per vienas rungtynes)Įžaidėjai Krašto puolėjai Vidurio puolėjai

Veiksmai X Geriausias X Geriausias X Geriausias

Žaidimo laikas (min.) 30 40 33 37 33 36 Kamuolio perdavimai (kartai) 11 23 15 23 20 28 Varymas (kartai) 8 25 10 19 20 29

Metë 5 13 7 13 15 16 Įmetë 1,5 4,33 2,2 5,5 5,6 6,3

Iš arti ir vidutinio nuotolio Tikslumas (proc.) 30 33 31 42 37 39

Metë 0 0 0,7 1 1 1 Įmetë 0 0 0,1 0,5 0,25 0,3

Iš toli

Tikslumas (proc.) 0 0 14 50 40 33 Metë 5 13 7,7 14 16 17 Įmetë 1,5 4,3 2,3 6 5,85 6,6

Metimai į krepšį

Iš viso

Tikslumas (proc.) 30 33 30 42 36 39 Metë 1 1 1 3 2 0 Įmetë 0,25 0 0,3 1,25 0,8 0

Baudø metimai

Tikslumas (proc.) 25 0 33 42 40 0 Pelnyti taškai 3 9 5 14 13 14 Atkovoti kamuoliai 2 5 4 6 9 9 Asmeninës praþangos 1 1 2 2 1 2 Rezultatyvûs perdavimai 1 3 1 2 1 3 Technikos klaidos 2 4 2 4 4 5 Metimø blokavimai 0 0 0 0 1 1 Perimti kamuoliai 1 2 1 3 2 3 Užtvaros 2 6 2 2 2 4 Prasiveržimai 1 3 0 1 1 1 Atlikta iš viso veiksmø 35 86 46 79 81 102 Per 1 þaistą minutę 1,2 2,2 1,4 2,1 2,5 2,8 Realus skaièius per 40 min. 48 88 56 85 100 112

Technikos veiksmai

proc.

403530

25

20

15

10

5

– áþaidëjai– kraðto puolëjai– vidurio puolëjai

perdavimai varymas metimas á krepðá

Pav. Atliekamø ávairiø amplua þaidëjø technikos veiksmøper rungtynes vidutiniai rodikliai (proc.)

2002 Nr. 1(27) 71

Geriausias ðio amplua þaidëjas per vienas rung-tynes atliko po 86 veiksmus arba po 2,2 veiksmoper þaistà minutæ. Ið jø 29% visø veiksmø sudarëkamuolio varymas, 27% – kamuolio perdavimai ir15% – metimai á krepðá. Metimø á krepðá tikslumasbuvo 33%, baudø metimø – 33%, pelnë per vienasrungtynes vidutiniðkai po 9 taðkus.

Kraðto puolëjai vidutiniðkai þaidë po 33 minu-tes, per rungtynes atliko po 46 veiksmus arba po1,4 veiksmo per vienà þaistà minutæ. Kamuolio per-davimai sudarë 33%, varymas – 22%, metimai ákrepðá – 17% visø atliktø veiksmø. Metimø á krepðáveiksmingumas – 30%, pelnë vidutiniðkai po 5 tað-kus per rungtynes.

Geriausio kraðto puolëjo rodikliai labai skyrësinuo vidutiniø: jis þaidë po 37 minutes kiekvienoserungtynëse, atliko po 79 veiksmus (po 2,1 per þaidi-mo minutæ). Kamuolio perdavimai sudarë 29%, va-rymas – 24%, metimai á krepðá – 18% visø veiksmø.Labai geras metimø á krepðá tikslumas – 42%, pelnëpo 14 taðkø per rungtynes (þr. lentelæ ir pav.).

Vidurio puolëjai vidutiniðkai þaidë po 33 minu-tes ir atliko 81 veiksmà per rungtynes (po 2,5 perþaistà minutæ). Kamuolio perdavimai ir varymas su-darë po 25%, metimai á krepðá – 20% visø veiks-mø. Metimø á krepðá tikslumas – 36%, pelnë po 13taðkø per rungtynes.

Geriausias vidurio puolëjas, þaidæs vidutiniðkaipo 36 minutes per rungtynes, atliko po 102 veiks-mus (po 2,8 per þaistà minutæ). Kamuolio perdavi-mai sudarë 27%, varymas – 28% ir metimai á krep-ðá – 17%. Metimø á krepðá tikslumas – 39%, pelny-ta po 14 taðkø.

Rezultatø aptarimasVeþimëliø krepðinio þaidimo taisyklës reikalauja,

kad þaidimo metu aikðtëje bûtø ávairø negalios sun-kumo laipsná turintys þaidëjai: vienos komandos þai-dëjø negalios sunkumo balø suma neturi virðyti 14.Todël ávairias funkcijas komandoje daþniausiai atlie-ka skirtingo negalios sunkumo laipsnio þaidëjai. Áþai-dëjais bûna sunkios negalios (1–2,5 balø) iðtikti þai-dëjai, kraðto puolëjais – lengvesnes negalias (3–4 ba-lø), vidurio puolëjais – lengviausias negalias turintys(4–4,5 balø) þaidëjai (Coubariaux, 1994).

Mûsø tyrimø duomenimis, aktyviausi veþimëliøkrepðinio þaidëjai – vidurio puolëjai, atliekantys vidu-tiniðkai po 2,5 veiksmo per þaistà minutæ (geriausi –po 2,8). Toliau eina kraðto puolëjai – po 2,1 ir áþaidë-jai – po 1,2 veiksmo per þaistà minutæ (þr. lentelæ).

Palyginæ krepðinio ir veþimëliø krepðinio ávairiø am-plua þaidëjø kiekybinius þaidimo rodiklius, matomeprieðingà vaizdà: ið didelio meistriðkumo krepðininkø

aktyviausi yra áþaidëjai, atliekantys po 3,4–4 veiksmusper þaistà minutæ, paskui kraðto puolëjai – po 3,8 irvidurio puolëjai – po 2,4–2,7 veiksmo per þaistà mi-nutæ (Stonkus, 1985; 2001; Klimontovicz, 1999).

Veþimëliø krepðinio vidurio puolëjø negalia yralengviausia, jie yra geriausi komandos þaidëjai, ge-riausiai vaþiuoja veþimëliais ir gali atlikti ávairiusveiksmus, todël jø kiekybiniai rodikliai yra geriausi.

Mûsø stebëjimø duomenimis, universaliausi ve-þimëliø krepðinio þaidëjai taip pat yra vidurio puo-lëjai: jø kamuolio perdavimo ir varymo veiksmai su-daro po 25%, metimo á krepðá – 20% visø atliktøveiksmø (þr. pav.). Áþaidëjø ir kraðto puolëjø þaidi-me aiðkiai vyrauja kamuolio perdavimai (31 ir33%), gerokai maþesnæ atliktø veiksmø dalá suda-ro metimai á krepðá (14 ir 17%).

Þaidþiant krepðiná áþaidëjø kamuolio perdavimaisudaro 43%, varymas – 33%, metimai á krepðá –11% visø atliktø veiksmø. Kraðto puolëjø ðie ro-dikliai yra atitinkamai 41, 30 ir 13%, vidurio puo-lëjø – 31, 21 ir 13–20% (Stonkus, 1985; Stonkus irkt., 1998; Klimontovicz, 1999; ir kt.).

Á veþimëliø krepðinio áþaidëjø ir kraðto puolëjøfunkcijas áeina uþtvarø tvërimas vidurio puolëjo gy-nëjui, siekiant sudaryti sàlygas puolëjui prasiverþtiarèiau krepðio ir uþbaigti atakà, taip pat perduotikamuolá tokiai atakai uþbaigti. Maþas áþaidëjø me-timø á krepðá skaièius paaiðkinamas ir nepakanka-mu áþaidëjø techniniu ir taktiniu parengtumu.

Ir kokybiniai veþimëliø krepðinio þaidimo rodik-liai geriausi vidurio puolëjø: metimø á krepðá tikslu-mas – 36% (geriausio – 39%), baudø metimø – 40%,tik technikos klaidø maþiausiai padaro áþaidëjai irkraðto puolëjai (po 2). Taip yra dël to, kad viduriopuolëjai yra aukðti ir dauguma jø iðsikelia veþimëliosëdynæ á didþiausià leistinà veþimëliø krepðinyje aukð-tá (iki 53 cm matuojant nuo grindø), dël to sunkiausutrukdyti jiems mesti kamuolá á krepðá. Be to, vi-durio puolëjai, turintys nedidelius pakenkimus, ge-rai valdo liemená, stabiliai sëdi veþimëlyje ir nepra-randa pusiausvyros mesdami kamuolá á krepðá.

Vertinant ávairiø amplua þaidëjø integraliná pa-rengtumà, gebëjimà þaisti (pagal Byrnes ir Hedrick,1994 metodikà), þaidimo veiksmingumo rodikliaibuvo tokie:

– áþaidëjø +11 (geriausio +55)– kraðto puolëjø +13 (geriausio +42)– vidurio puolëjø +44 (geriausio +61).Dël minëtø prieþasèiø Lietuvos veþimëliø krep-

ðinio komandø vidurio puolëjø integralinio pareng-tumo ir gebëjimo þaisti rodikliai gerokai geresninegu áþaidëjø ir kraðto puolëjø funkcijas atliekan-èiø þaidëjø.

SPORTO MOKSLAS72

Išvados1. Aktyviausi þaidþiant veþimëliø krepðiná yra vi-

durio puolëjø funkcijas atliekantys þaidëjai – perþaistà minutæ vidutiniðkai jie padaro po 2,5 veiks-mo. Maþiausiai aktyvûs – áþaidëjai (po 1,2 veiksmoper þaistà minutæ).

2. Tiksliausiai pagrindinius technikos veiksmus– metimus á krepðá – atlieka taip pat vidurio puolë-jai; jø metimø á krepðá tikslumas – 36%. Ðis rodiklisypaè reikðmingas, nes vidurio puolëjai daugiausiai(po 16 kartø) meta á krepðá.

3. Pagal atliekamø veiksmø ávairovæ universaliau-si þaidëjai tai pat yra vidurio puolëjai: jø atliekamøpagrindiniø technikos veiksmø kiekybiniø rodikliøsklaida maþiausia: kamuolio perdavimo ir kamuo-lio varymo veiksmai sudaro po 25%, o metimai ákrepðá – 20% visø atliekamø technikos veiksmø.

4. Vidurio puolëjø funkcijas atliekantys þaidëjaigeriausiai geba taikyti technikos veiksmus ir turi ge-riausià koordinaciná ir fiziná parengtumà (+44 tað-kai). Ðis integralinis kraðto puolëjø rodiklis buvo+13, áþaidëjø +11 taðkø.

LITERATÛRA

1. Brasile, F. (1986). Wheelchair basketball skillsproficiencies vs. NWBA classifikation. Adapted Physical

Activity Quarterly. 3. 6–13.2. Coubariaux, B. (1994). Wheelchair athletes classificationsystem. IWBF.3. Dobry, L., Velensky, E. (1986). Košikova: Teorie adidaktika. Praha: SPN.4. Hendrick, B., Byrnes, D., Shaver, L. (1994). WheelchairBasketball. USA: Paralyzed Veterans of America.5. Klimontowizc, M. (1999). Koszykova. Warszawa.6. Mondoni, M. (1991). From Minibasket to Basketball.München: FIBA7. Straube, A. ir kt. (1989). Basketball. Berlin: Sportverlag.8. Stonkus, S. (1985). Krepšinis. Vilnius: Mokslas.9. Stonkus, S., Zuoza, A. ir kt. (1998). Þaidimai. Teorija irdidaktika. Kaunas: LKKA.10. Stonkus, S. (2001). Palyginamoji geriausiø krepðininkømetimø á krepðá Atlantos ir Sidnëjaus þaidynëse analizë.Sporto mokslas. Nr. 3. P. 10–20.11. Velensky, M. (1998) Basketball. Zakladni programaplikace utoènych a obrannych èynnosti. Praha: Svoboda.12. Valandewijck, Y. C, Daly, D. J., Theisen, D. M. (1999).Field Test Evaluation of Aerobic, Anaerobic and WheelchairBasketball Skill Performances. Int. J. Sports Med. 20. 1–7.13. Williams, T., (1994). Disability sport socialization andidentity construction. Adapted Physical Activity Quarterly.11. 14–31.14. Êîñòèêîâà, Ë., Âîëîñîâè÷, A. (1997). Áàñêåòáîë.Ìîñêâà.

In wheelchair basketball, when aiming to state andevaluate disabled players’ movement quality, motionand action variety, sensomotoric, intelectual, socialinteraction skills, coordinative and physical abilities,quantitative and qualitative playing results (technicalactions carried out by a player during a game andduring a minute of a game) are considered as objectiveand informative besides the natural tests (Brasile).

A research on stating and evaluating wheelchairbasketball players in different game positions in ateam has not been carried out.

The aim of the research was to state and evaluatethe playing results of wheelchair basketball players indifferent game positions (a playmaker, a wing, a centerforward) in official competitions. The playing of 21

THE PLAYING RESULTS OF WHEELCHAIR BASKETBALL PLAYERS INDIFFERENT GAME POSITIONS

Kæstutis Skuèas, Prof. Dr. Habil. Stanislovas Stonkus

SUMMARY

baketball players was under research.Center forward players are the most active ones,

carrying out on average 2,5 actions per minute (wingplayers – 2,1, playmakers - 1,2), shooting 16 timesper game (wing players – 7,7, playmakers – 5).

The most accurate main technical actions werecarried out by center forward players: their shootingaccuracy was 36% (that of wing players and playmakersbeing 30%).

Center forward players’ integral qualification andplaying skills (according to the methods of) were thehighest rated +44 points

Keywords: wheelchair basketball, quantitative andqualitative playing results, integral qualification,player’s game positions.

Kæstutis SkuèasLKKA Taikomosios fizinës veiklos katedraSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. (+370 7) 30 26 38

Gauta 2001 12 15Priimta 2002 01 15

Stanislovas StonkusLKKA Krepðinio, tinklinio ir teniso katedraSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. (+370 7) 30 26 36