MINIMALAUS BAUDÞIAMOSIOS ATSAKOMYBËS AMÞIAUS …teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2009-2-sakalauskas.pdf · 85 Minimalaus baudþiamosios atsakomybës amþiaus problema: lyginamieji

81

Minimalaus baudþiamosios atsakomybës amþiaus problema:

lyginamieji teisiniai ir kriminologiniai aspektai

ISSN 1392-1592. TEISËS PROBLEMOS. 2009. Nr. 2 (64)

Dr. Gintautas SAKALAUSKAS

Teisës instituto Kriminologiniø tyrimø

skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas

Gedimino pr. 39/Ankðtoji g. 1, LT-01109

Vilnius

Tel. (8 5) 210 16 65

El. p. [email protected]

MINIMALAUS BAUDÞIAMOSIOS ATSAKOMYBËS

AMÞIAUS PROBLEMA: LYGINAMIEJI TEISINIAI

IR KRIMINOLOGINIAI ASPEKTAI1

Straipsnyje analizuojama minimalaus baudþiamosios atsakomybës amþiaus nu-

statymo problematika, pristatoma Europos ðaliø praktika, aptariami kriminologi-

niai aspektai. Ðis straipsnis – tai mëginimas reaguoti á pastaràjá pusmetá Lietuvoje

vykusià diskusijà apie tai, ar reikia maþinti minimalø baudþiamosios atsakomybës

amþiø. Apibendrinant daroma iðvada, jog tarptautinëse rekomendacijose siûloma á

jaunimo ir paèios visuomenës interesus orientuota laikysena neleidþia priimti vie-

nadieniø ir gilesne analize nepagrástø sprendimø.

ÁVADAS

Baudþiamojoje teisëje átvirtinta amþiaus riba, nuo kurios galima baudþia-

moji atsakomybë, yra bûtina baudþiamosios atsakomybës sàlyga, be jos neási-

vaizduojamas Vakarø kultûros valstybës baudþiamasis kodeksas arba specialus

jaunimo baudþiamàjà atsakomybæ reglamentuojantis ástatymas. Vienas ið bazi-

niø principø naujai parengtoje ir 2008 m. lapkrièio 5 d. patvirtintoje Europos

Tarybos Ministrø komiteto rekomendacijoje Dël Europos taisykliø taikant baus-

1 Straipsnis parengtas pagal Teisës institute atlikto tyrimo mokslinës ataskaitos dalá. Plaèiau þr. Sa-

kalauskas G., Nikartas S., Ûselë L., Zaksaitë S. Nepilnameèiø justicijà reglamentuojanèiø teisës aktøávertinimas. Mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius: Teisës institutas, 2009. Tyrimas atliktas pagal Ne-pilnameèiø justicijos 2004–2008 metø programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës2004 m. geguþës 19 d. nutarimu Nr. 600, ágyvendinimo priemoniø plano 1 punktà.

82

Straipsniai

mes ir priemones nepilnameèiams teisës paþeidëjams2 teigia, jog minimalus bau-

dþiamosios atsakomybës amþius turi bûti átvirtintas ástatyme ir jis neturi bûti

labai þemas (4 punktas).3 Taèiau ið esmës joks tarptautinis dokumentas aiðkiai

nenurodo, koks konkreèiai turëtø bûti minimalus baudþiamosios atsakomybës

amþius.4

Ávairiose valstybëse ði amþiaus riba skiriasi.5 Nepriklausomai nuo ðios ribos,

kiekvienoje valstybëje yra kritikø,6 kuriems minimali baudþiamosios atsakomy-

bës amþiaus riba vis tiek (kad ir kokia ji bûtø) atrodo per aukðta. Kartais pikti-

namasi, kai uþ smerktinà maþameèiø veikà ástatymai nesuteikia galimybës tai-

kyti baudþiamàjà atsakomybæ. Ir Lietuvoje jau daug metø vis pasigirsta tezë,

kad nusikalsta vis jaunesni vaikai, kad jø vis daugiau ir kad juos taip pat reikia

2 Recommendation CM/Rec (2008)11 of the Committee of Ministers to members states on theEuropean Rules for juvenile offenders subject to sanctions or measures (adopted by the Committeeof Ministers on 5 November 2008 at the 1040th meeting of the Ministers Deputies).3 „The minimum age for the imposition of sanctions or measures as a result of the commission of an offence

shall not be too low and shall be determined by law.”4 Jo nenurodo ir Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija, kurios 40 str. 3 d. a punktas ápareigojavalstybes „nustatyti minimalø amþiø, kurio nesulaukæ vaikai laikomi negalinèiais paþeisti baudþiamø-

jø ástatymø“, taip pat Jungtiniø Tautø standartinës minimalios teisingumo vykdymo nepilname-èiams taisyklës (Pekino taisyklës), kuriø 4.1. punkte teigiama: „Tose teisinëse sistemose, kur pripaþásta-

ma nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës amþiaus sàvoka, þemiausia ðio amþiaus riba neturi bûti

nustatoma nuo pernelyg jauno amþiaus, atsiþvelgiant á emocinæ, protinæ ir intelektualinæ jaunuolio bran-

dà“ (Jungtiniø Tautø dokumentø rinkinys (4). Nusikalstamumo prevencija ir baudþiamoji justicija.Standartai ir normos. Sudarytojas Marius Aidukas. Vilnius: Teisës institutas, VU TF, TIC, 2004,p. 348–349).5 Apie baudþiamosios atsakomybës amþiø lietuviø kalba taip pat þr. Drakðienë A. Amþius kaip nepil-nameèiø baudþiamosios atsakomybës prielaida. Lietuvos teisës tradicijos. Vilnius: Justitia, 1997,p. 91–99; Drakðienë A. Nepilnameèiø baudþiamoji atsakomybë Lietuvos Respublikos baudþiamojokodekso projekte // Teisë, 1998, Nr. 32, p. 32–53; Geèënienë S., Jatkevièius A., Michailoviè I., Sa-

kalauskas G. Vaikø ir jaunimo baudþiamoji atsakomybë: uþsienio ðaliø patirtis (Vokietija, Austrija,Olandija, Lenkija, Rusija, Estija). Vilnius: NPLC, Teisës institutas, 2001; Drakðienë A. Nepilname-èiø baudþiamosios atsakomybës ypatumai naujajame Lietuvos Respublikos baudþiamajame kodekse// Teisë, 2003, Nr. 48, p. 66–77; Pavilonis V., Ðvedas G., Abramavièius A. et al. Baudþiamoji tei-së. Treèiasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 186–188; Piesliakas V.

Lietuvos baudþiamoji teisë. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2006, p. 302–308; Drakðienë A., Drak-

ðas R. Nepilnameèiø baudþiamoji atsakomybë. Vadovëlis. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vil-nius: Eugrimas, 2008, p. 44–49, 110–111.6 Apie 2008 m. pradþioje vykusià diskusijà Vokietijoje þr. Sakalauskas G. Tarpdalykinës kriminolo-gijos studijos: patirtis ir perspektyvos // Teisës problemos, 2008, Nr. 1, p. 77–91; itin iðsami eks-pertinë iðvada ðia tema: Albrecht H.-J. Ist das deutsche Jugendstrafrecht noch zeitgemäß? GutachtenD für den 64. Deutschen Juristentag. München: Verlag C. H. Beck, 2002.

83



kuo grieþèiau bausti, numatyti galimybæ taikyti jiems baudþiamàjà atsakomy-

bæ.7 2008 m. rudená po keleto þiauriø nepilnameèiø padarytø nusikaltimø Lie-

tuvos Respublikos Seimas priëmë nutarimà Dël nepilnameèiø nusikalstamumo

prevencijos stiprinimo,8 kurio vienu ið punktø Vyriausybei buvo rekomenduo-

ta „pateikti siûlymø dël Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso tobulinimo,

iðpleèiant nusikalstamø veikø, uþ kuriø padarymà nepilnametis gali bûti traukia-

mas baudþiamojon atsakomybën nuo 14 metø, sritá“ (1 str. 5 punktas). Savotið-

ka nuomoniø pasidalijimo ðia tema atomazga ávyko lygiai po pusmeèio –

2009 m. balandþio 27 d. Tada, apibendrinant Teisingumo ministerijoje vy-

kusio apskrito stalo diskusijà, buvo pripaþinta, kad „nepilnameèiø baudþiamo-

sios ir administracinës atsakomybës grieþtinimas negali bûti laikomas efektyvia pre-

vencijos priemone, leidþianèia sumaþinti nepilnameèiø nusikalstamumo lygá“, o

„atsiþvelgiant á tarptautines rekomendacijas, akcentuotina, kad atsakomybës am-

þiaus maþinimas yra laikomas aklagatviu, ypaè tose ðalyse, kuriose nëra iðplëtotos

socialinës paramos ir pagalbos sistemos“.9 Atsiþvelgiant á tai, kad ði diskusija Lie-

tuvos baudþiamosios politikos istorijoje tikrai nebuvo paskutinë (nors kuriam

7 Pavyzdþiui, vien per pastaruosius metus Lietuvos spaudoje skelbtose publikacijose buvo keliamasðis klausimas: Lapënienë J. Patyèios ir smurtas – paaugliø gyvenimo kasdienybë // lrt.lt, 2008 09 29;Saukienë I. Provincijoje jaunuoliø gaujos siautëja nebaudþiamos // delfi.lt, 2008 09 23; Dumala-

kas A. Pelesos gatvëje auga nauja þiauriø nusikaltëliø karta // Sostinë, 2008 09 18, Nr. 180; Poli-cija ypatingà dëmesá skirs nepilnameèiams // Lietuvos þinios, 2008 10 24; Èiþinauskaitë G. Pofizinës egzekucijos – ir moralinë // Lietuvos þinios, 2008 11 07; Trainys V. Nesutramdomi paaug-liai á savo auklëtojus svaido plytgalius // lrytas.lt, 2008 11 20; Rafanavièienë G. Penktokas permënesá nuteistas du kartus // Lietuvos rytas, 2008 12 01; Trainys V. Gimtadienio proga paaugliaiðeðtokui surengë egzekucijà // lrytas.lt, 2008 12 11; Kruðinskaitë R. Tamsioji nesuvaldytø vaikoteisiø pusë // Lietuvos þinios, 2008 12 06; Èiþinauskaitë G. Nuteisti vyrà mirtinai suspardæ paaug-liai // Lietuvos þinios, 2008 12 17; Èiþinauskaitë G. Paaugliø gauja iðrengtà berniukà ámetë á ledi-næ upæ // Lietuvos þinios, 2008 12 22; Èiþinauskaitë G. Paaugliø gauja tykojo aukø prie mokyklø// Lietuvos þinios, 2008 12 30; Bareiðis A. Uþ internetiniø „riauðiø kurstytojø“ ir „rasistø“ slepiasiir maþameèiai // alfa.lt, 2009 03 15; Stiprins nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijà // Teisin-gumo ministerijos praneðimas spaudai, 2009 04 02; Èiþinauskaitë G. Benamiø þudymo paaugliaimokësi internete // Lietuvos þinios, 2009 04 07; R. Ðimaðius: atsakomybë keturiolikmeèiams ne-turëtø bûti grieþtinama // bernardinai.lt, 2009 04 27; Bareiðis A. Nepilnameèiø nusikalstamumasauga: daugiau vagiama ir vartojama narkotikø // alfa.lt, 2009 04 27; Bareiðis A. Pûras: muðdamivaikus ir sodindami juos á kalëjimà – þlugsime // alfa.lt, 2009 06 06.8 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dël nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos stiprinimo.Priimtas 2008 m. spalio 28 d., Nr. X-1765 (Þin., 2008, Nr. 127-4837).9 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliktas apskrito stalo diskusijos „Nepilnameèiø nu-sikalstamumo prevencijos mechanizmo optimizavimas“, vykusios 2009 m. balandþio 27 d., api-bendrinimas. 2009 05 18, Nr. (1.39.) 7R-373.

84

Straipsniai

laikui ir neatrodys aktuali), taip pat á ðio klausimo svarbà nepilnameèiø justici-

jos sistemai, ðiame straipsnyje aptariami lyginamieji ir kriminologiniai mini-

malaus baudþiamosios atsakomybës amþiaus aspektai – kaip tam tikras ðios pro-

blematikos apibendrinimas ir mokslinë medþiaga ateièiai.

PRINCIPINË VISUOMENËS LAIKYSENA

SOCIALIAI NEPAGEIDAUJAMO NEPILNAMEÈIØ

ELGESIO AKIVAIZDOJE

Prieð pradedant analizuoti minimalios baudþiamosios atsakomybës amþiaus

ribos bei su tuo susijusià problematikà, bûtina pabrëþti keletà itin svarbiø daly-

kø, apgalvotai ir apibendrintai átvirtintø tarptautinëse rekomendacijose. Jung-

tiniø Tautø nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos gairëse (Rijado gairë-

se), priimtose 1990 m. gruodþio 14 d., vienas ið pagrindiniø principø teigia,

jog „tam, kad nepilnameèiø nusikalstamumo prevencija bûtø sëkminga, reikia vi-

sos visuomenës pastangomis siekti uþtikrinti darnø paaugliø vystymàsi, gerbiant ir

ugdant jø asmenybes nuo ankstyvos vaikystës“.10 Jaunimui turi bûti suteikiamos

galimybës, ypaè „galimybës ágyti iðsilavinimà, kurios atitiktø ávairialypius jaunø

þmoniø poreikius ir bûtø atrama, sauganti jaunø þmoniø asmenybiø vystymàsi,

ypaè tø, kurie yra akivaizdþiai patekæ á pavojø arba socialiniu poþiûriu

rizikingà padëtá ir kuriems reikia iðskirtinës globos ir apsaugos“ (iðskirta

aut.), taip pat taikomos koncepcijos ir priemonës turi apimti „specializuotas

nusikalstamumo prevencijos doktrinas ir poþiûrius, pagrástus ástatymais, procedû-

romis, institucijomis, infrastruktûra ir paslaugø teikimo sistema (iðskirta aut.),

kuriais bûtø siekiama sumaþinti motyvacijà, poreiká ir galimybæ daryti teisës paþei-

dimus, arba riboti toká elgesá sukelianèias sàlygas“ (5 a, b punktai). Taip pat

pabrëþiama, kad oficialiø institucijø ásikiðimas pirmiausia turi bûti naudin-

gas jauno þmogaus interesams (5 c punktas). Pastebëtina, jog Lietuvoje iki

ðiol nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu gajus poreikis nusikalstantá jaunimà pir-

miausiai kontroliuoti, kaltinti ir bausti minëtø tarptautiniø rekomendacijø ne-

atitinka. Jose jaunas þmogus, jo ðeima (kad ir kokia ji bûtø) ir mokykla suvokia-

mi kaip ðansas, o ne kaip atskyrimo, apkaltinimo bei stigmatizacijos priemonë

ar objektas. Nusikalstamas jauno þmogaus elgesys pirmiausiai laikomas (inten-

10 Nusikalstamumo prevencija ir baudþiamoji justicija. Standartai ir normos. Jungtiniø Tautø do-kumentø rinkinys. 4 tomas. Sudarytojas Marius Aidukas. Vilnius: Teisës institutas, VU TF, TIC,2004, p. 380.

85



syvesnës) pagalbos poreikio þenklu arba sudedamàja brendimo ir augimo dali-

mi, ið kurios daugelis jaunø þmoniø savaime iðauga (rekomendacijø 5 e punk-

tas). Ðiuo kontekstu pati intencija vien bausti (ir kuo jaunesnius vaikus ir (ar) jø

tëvus), neatsiþvelgiant á platesná netinkamo ir nepageidaujamo elgesio konteks-

tà bei vaikø ir jø ðeimø poreikius, ið esmës yra klaidingas, trumparegiðkas ir

prieðtarauja minëtoms tarptautinëms rekomendacijoms.

MINIMALUS BAUDÞIAMOSIOS ATSAKOMYBËS

AMÞIUS LYGINAMUOJU ASPEKTU

Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas (toliau vadinama – BK)11 nu-

mato dvi baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribas – nuo 14 m. ir nuo 16 m.

Nors BK 13 str. 1 dalyje átvirtinta bendra taisyklë, jog pagal ðá kodeksà atsako

asmuo, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo suëjæ ðeðiolika metø,

faktiðkai uþ sunkiausias smurtines ir nepilnameèiø tradiciðkai daþniausiai daro-

mas turtines nusikalstamas veikas numatoma atsakomybë nuo keturiolikos me-

tø. Jos iðvardytos BK 13 str. 2 dalyje: nuþudymas (BK 129 str.); sunkus svei-

katos sutrikdymas (135 str.); iðþaginimas (149 str.); seksualinis prievartavimas

(150 str.); vagystë (178 str.); plëðimas (180 str.); turto prievartavimas

(181 str.); turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 str. 2 d.); ðaunamojo gin-

klo, ðaudmenø, sprogmenø ar sprogstamøjø medþiagø pagrobimas (254 str.);

narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø vagystë, prievartavimas arba kitoks ne-

teisëtas uþvaldymas (263 str.); transporto priemoniø ar keliø, juose esanèiø

árenginiø sugadinimas (280 str. 2 d.).12

Á ðá sàraðà nepatenka dvi nusikalstamos veikos – nesunkus sveikatos sutrik-

dymas (138 str.) ir vieðosios tvarkos paþeidimas (284 str.), – uþ kurias numa-

toma baudþiamoji atsakomybë nuo ðeðiolikos metø, nors pagal nepilnameèiø

elgesio ypatumus ðiuos straipsnius santykinai daþnai galima bûtø pritaikyti ir

jaunuoliams nuo keturiolikos metø.

11 Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas. Priimtas 2000 m. rugsëjo 26 d. ástatymu Nr. VIII-1968 (Þin., 2000, Nr. 89-2741) (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais).12 Faktiðkai tà patá veikø sàraðà numatë ir LTSR BK 11 str. Þr. Lietuvos Tarybø Socialistinës Res-publikos baudþiamasis kodeksas. Vilnius: Mintis, 1983. Èia dar buvo áraðytas ir piktybinis arba itinpiktybinis chuliganizmas (225 str. 2 ir 3 d.), kuris maþdaug atitinka vieðosios tvarkos paþeidimàdabartiniame Lietuvos BK. Plaèiau apie ðià problematikà þr. Sakalauskas G. Nepilnameèiø baudþia-mosios atsakomybës ypatumø, numatytø naujajame Lietuvos Respublikos baudþiamajame kodekse,ágyvendinimo problemos // Teisë, 2001, Nr. 41, p. 148–161.

86

Straipsniai

Palyginimui su kitomis ðalimis, 1 lentelëje nurodytas amþius, nuo kurio

kitose Europos ðalyse taikoma baudþiamoji atsakomybë arba ávairios socialinës

pagalbos priemonës (nusikalstamo elgesio pagrindu), taip pat numatomi ávai-

rûs jaunuoliø baudþiamosios atsakomybës ir bausmiø vykdymo ypatumai.

1 lentelë . Baudþiamosios atsakomybës amþius Europos ðalyse13

Minimalus amþius

auklëjamosioms prie-

monëms, kurias tai-

ko ðeimø / jaunimo

teismai (jaunimo so-

cialinës gerovës teisë)

Pilna baudþiamoji at-

sakomybë (suaugu-

siøjø baudþiamoji at-

sakomybë gali/turi

bûti taikoma; jauni-

mo baudþiamosios at-

sakomybës nuostatos

gali bûti taikomos)

Baudþiamosios atsa-

komybës amþius (jau-

nimo baudþiamoji

teisë)

Amþiaus riba, nuo

kurios gali bûti taiko-

mas laisvës atëmimas,

stacionaraus pobû-

dþio globa arba kitos

panaðios formos

Ðalis

Airija 10/12/16* 18 10/12/16-18/21

Austrija 14 18/21 14–27

Baltarusija 14***/16 14/16 14–21

Belgija 18 16**/18 Tik globos institucijos

Bulgarija 14 18 14–21

Èekijos Respublika 15 18/18 + 15–19

Danija**** 15 15/18/21 15–23

DB: Anglija/Velsas 10/12/15* 18 10/15–21

DB: Ðiaurës Airija 10 17/18/21 10–16/17–21

DB: Ðkotija 8 16 16/21 16–21

Estija 14 18 14–21

Graikija 8 13 18/21 13–21/25

Italija 14 18/21 14–21

Ispanija 14 18 14–21

Juodkalnija 14/16* 18/21 14–23

Kipras 14 16/18/21 14–21

Kroatija 14/16* 18/21 14–21

Latvija 14 18 14–21

13 Pagal Draft Commentary to the European Rules for juvenile offenders subject to sanctions ormeasures European Committee on Crime Problems (CDPC), Council for Penological Co-opera-tion (PC-CP). Item to be prepared by the GR-J on 23 September 2008. Appendix. Taip pat þr.Geèënienë S., Jatkevièius A., Michailoviè I., Sakalauskas G. Vaikø ir jaunimo baudþiamoji atsakomy-bë: uþsienio ðaliø patirtis (Vokietija, Austrija, Olandija, Lenkija, Rusija, Estija). Vilnius: NPLC,Teisës institutas, 2001; vokieèiø kalba: Dünkel F., Kalmthout van A., Schüler-Springorum H. Ent-wicklungstendenzen und Reformstrategien im Jugendstrafrecht im europäischen Vergleich. Mönchen-gladbach: Forum Verlag Godesberg, 1997; anglø kalba 2009 m. viduryje turëtø iðeiti: Dünkel F.,

Grzywa J. Pruin I. (Eds.) Juvenile Justice Systems in Europe – current situation, reform develop-ments and good practices. Mönchengladbach: Forum Verlag Godesberg, 2009. In preparation.

87



Reikia paþymëti, jog baudþiamosios atsakomybës ypatumai (taip pat ir mi-

nimali atsakomybës amþiaus riba) ávairiose valstybëse priklauso nuo ðalies isto-

riniø, kultûriniø, teisiniø, ekonominiø, politiniø, socialiniø, organizaciniø, netgi

geografiniø bei religiniø aplinkybiø. Kita vertus, atsakomybës amþiø visada bû-

tina sieti su taikomø priemoniø pobûdþiu, ðiø priemoniø sistema (nepilname-

èiø justicijos modeliu). Bûtent nuo ðalyje vyraujanèio justicijos modelio (þr.

2 lentelæ) priklauso ir atitinkama atsakomybës amþiaus riba, nuo kurios galima

taikyti ávairias (áskaitant ir baudþiamàsias) poveikio priemones uþ nederamà

14 Pirmame stulpelyje ties Lietuvos eilute faktiðkai reikëtø áraðyti „0“, nes pagal Lietuvos Respublikosvaiko minimalios ir vidutinës prieþiûros ástatymà, priimtà 2007 m. birþelio 28 d. Nr. 1238 (Þin.,2007, Nr. 80-3214), vaiko amþius, nuo kurio gali bûti skiriamos minimalios prieþiûros priemonësir netgi vaiko uþdarymas á socializacijos centrà (vidutinë prieþiûra pagal ástatymo 7 str.), faktiðkainëra ribojamas.

Lenkija 13 15/17/18 13–18/15–21

Lietuva14 14***/16 18/21 14–21

B. J. R. Makedonija 14***/16 14/16 14–21

Moldova 14***/16 14/16 14–21

Norvegija**** 15 18 15–21

Olandija 12 16/18/21 12–21

Portugalija 12 16/21 12/16–21

Prancûzija 10 13 18 13–18 + 6 m./23

Rumunija 14/16 18/(20) 16–21

Rusija 14***/16 18/21 14–21

Serbija 14/16* 18/21 14–23

Slovakija 14/15 18/21 14–18

Slovënija 14***/16 18/21 14–23

Suomija**** 15 15/18 15–21

Ðvedija**** 15 15/18/21 15–25

Ðveicarija 10 18/25***** 10–22/17–25/30

Turkija 12 15/18 12–18/21

Ukraina 14***/16 18/21 14–21

Vengrija 14 18 14–24

Vokietija 14 18/21 14–24

* Amþius, nuo kurio gali bûti taikomas laisvës atëmimas (jaunimo ákalinimas ir pan.);

** Tik uþ nusikaltimus transporto eismo saugumui ir uþ iðimtinai sunkius nusikaltimus;

*** Tik uþ sunkius nusikaltimus;

**** Tik baudþiamosios atsakomybës ðvelninimas, be specialios nepilnameèiø justicijos;

***** Specialios kalinimo iðimtys 18–25 m. jaunuoliams.

88

Straipsniai

(nusikalstamà) elgesá. Galima teigti ir atvirkðèiai – pasirinkta amþiaus riba su-

kuria ir atitinkamà nepilnameèiø justicijos modelá. 2 lentelëje iðskirti modeliai

yra teorinis apibendrinimas, vienoje ar kitoje valstybëje sukurtà sistemà sudë-

tinga bûtø priskirti tik vienam ið kuriø nors modeliø. Daugumoje valstybiø

galima atrasti miðrius modelius arba pastebëti vieno ar kito modelio elementø.

Taèiau ðalies modelis gali bûti apibûdinamas pagal vyraujanèius sistemos poþy-

mius.

2 lentelë . Nepilnameèiø justicijos modeliø tipologija1 5

Deterministinës: nusikaltimas

turi „prieþastá“.

Paternalistinës ir protekcio-

nistinës.

Orientuojamasi á „poreikius“,

o ne á „poelgius“.

Vaikas kaip iðlaikytinis.

Pagalba / pozityvus poveikis

(treatment) arba auklëjimas, o

ne baudimas

Prevencinës intervencijos.

Neformalios procedûros.

„Vieno kelio“ teisminiai

sprendimai.1 7

Lanksti diskrecija.

Socialiniø mokslø kompeten-

cija.

Diagnostinës globos taikymas.

Neapibrëþti, lankstûs

nurodymai

Socialinës

gerovës

modelis

(Welfare model)

Socialinës gerovës tribunolai“,

besiremiantys parens patriae.16

Unifikuota globos /

kriminalinë jurisdikcija

Modelis Filosofinës prielaidos Institucijos Politika ir procesai

Teisingumo

modelis

(Justice model)

„Laisva valia“ ir „atsakingu-

mas“.

Vaikas kaip atsakingas

veikëjas.

Orientuojamasi á „poelgius“,

o ne á „poreikius“.

Jaunas paþeidëjas – teisiø

turëtojas.

Orientuojamasi á teisingumà

pagal nuopelnus

„Modifikuotas baudþiamasis

teismas“.1 8

Atskira globos ir kriminalinë

jurisdikcija

„Dviejø keliø“ teisminiai

sprendimai.1 9

Procedûrinës apsaugos

priemonës teisme.

Procedûrø formalumas.

Apibrëþti nuosprendþiai.

Bausmës proporcingumas.

Panaðiø bylø panaðus

sprendimas

Minimalios

intervencijos

modelis

(Minimum

intervention

model)

„Stigmatizacijos perspektyva“.

Antrinës deviacijos grësmë.

„Tinklo plëtimosi“ (net-

widening) vengimas2 0

„Vartø gynybos mechaniz-

mai“.2 1

Alternatyvos ákalinimui

Dekriminalizacija.

Baudþiamojo persekiojimo

nutraukimas (diversion).

Laisvës atëmimo ribojimas

(decarceration).

Sistemø valdymo nuostatos.

Planavimas, monitoringas

15 Pagal Cavadino M., Dignan J. Penal systems. A comparative approach. London, Thousand Oaks,New Delhi, 2006, p. 201.16 Paþodþiui „ðalies tëvas“, kitaip tariant – tëviðka valstybës globa (aut. past.).17 T. y. tas pats teismas gali paskirti ávairias priemones (civilines ir baudþiamàsias), priklausomainuo vaiko poreikiø (aut. past.).18 T. y. daþniausiai – specialus nepilnameèiø bylas nagrinëjantis teismas su atitinkama teisëjø kvali-fikacija (aut. past.).19 T. y. atskirta civilinë ir baudþiamoji jurisdikcija (aut. past.).

89



Atkuriamojo

teisingumo

modelis

(Restorative

justice model)

Orientuojamasi á aukos teisiø

atstatymà.

Orientuojamasi á paþeidëjø

reintegracijà (ir atsakomybæ).

Ðaliø22 ágalinimas.

Naujas valstybës vaidmuo:

„subsidiarumas“

20 T. y. vengimas plësti socialinës kontrolës tinklà (aut. past.).21 T. y. stengiamasi, kad nusikaltæs jaunuolis „nepatektø“ á grieþtø priemoniø taikymo sferà (aut.

past.).22 T. y. kriminalinio konflikto ðaliø (aut. past.).23 T. y. sunkëjantis baudimas, esant pakarotinumui (aut. past.).

Modelis Filosofinës prielaidos Institucijos Politika ir procesai

„Ðeimos grupiø posëdþiai“.

Aukos ir paþeidëjo mediacija.

Nepilnameèiø teismo

vaidmens kaita.

Unifikuota globos /

kriminalinë jurisdikcija

Baudþiamojo persekiojimo

nutraukimas, derinant su

aukos teisiø atstatymu.

Lankstûs / novatoriðki

rezultatai.

Kultûrinio jautrumo poreikis

Neokorekcinis

modelis

(Neo-correctio-

nalist model)

Pirmenybë teikiama

nusikalstamø veikø prevenci-

jai.

„Ástatymo ir tvarkos“ (law and

order) ideologija.

Paþeidëjø ir jø tëvø atsakomy-

bës didinimas.

Jaunas paþeidëjas – pareigø ir

atsakomybës turëtojas

Paþeidëjo atsakomybë aukai ir

visuomenei.

Poveikis ir veiksmingumas.

Orientuojamasi á visuomenës

saugumà.

Teisminio proceso reforma.

Glaudesnës sàsajos su

suaugusiøjø teismais.

Naujos „civilinës“ bausmiø

formos

Ankstyvos intervencijos.

Prevencinës intervencijos.

Amþiaus ribos maþinimas.

„Jokios tolerancijos“ (zero

tolerance).

Paþeidëjo pareiga atlyginti

þalà.

Orientuojamasi á pakartotinu-

mà

„Progresyvus“ baudimas.2 3

Tariamai galutiniai nuospren-

dþiai (quasi-mandatory

sentences).

Sistemø valdymo nuostatos.

Lyginant amþiaus ribas ir nepilnameèiø justicijos modelius, ið karto svarbu

pabrëþti, jog 1 lentelës pirmame ir antrame stulpeliuose pateiktas amþius nebû-

tinai reiðkia tokià minimalià baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribà, kaip ji

yra suvokiama ir reglamentuota Lietuvoje. Tiksliau bûtø jà vadinti amþiaus

riba, nuo kurios valstybei sudaroma galimybë atlikti intervencijà dël vaiko de-

viacinio elgesio. Viena vertus, ði intervencija gali turëti grynai civiliná ar sociali-

nës pagalbos pobûdá, kita vertus, galimos ávairios tikrosios baudþiamosios atsa-

komybës priemonës bei apribojimai, kurie neleidþia vien pagal tariamà

baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribà lyginti atskirø valstybiø, taip pat ir su

Lietuva. Pavyzdþiui, kai kuriose Europos ðalyse Lietuvos BK 92 str. 5 d. nu-

matyta 10 metø laisvës atëmimo bausmës galimybë asmeniui nuo 14 metø

bûtø laikoma labai grieþta, o auklëjamosios priemonës kitose ðalyse, prieðingai

nei Lietuvoje, daþniausiai gali bûti skiriamos ir ne pirmà kartà nusikalstamas

90

Straipsniai

veikas padariusiems nepilnameèiams (prieðingai, nei átvirtinta Lietuvos BK

93 str. 1 d.).24

Laisvës atëmimo bausmës taikymui jaunuoliams daugelyje ða-

liø numatyti papildomi apribojimai. Pavyzdþiui, Ðveicarijoje, Anglijoje ir Velse

jà galima taikyti tik nuo 15 metø, Airijoje – nuo 16 metø. Be to, pati laisvës

atëmimo trukmë (daþniausiai)25

yra gerokai maþesnë bausmë nei suaugusiems:

Ðveicarijoje nuo 1 dienos iki 1 metø, jei jaunuolis jau sulaukæs 16 metø, o

esant tam tikroms sàlygoms – iki 4 metø (JStG26

25 str.). Be to, Ðveicarijoje

laisvës atëmimo bausmë iki 1 metø gali bûti vykdoma atvira forma (atviruose

namuose), o iki 1 mënesio – atskiromis dienomis (JStG 27 str.). Olandijoje

jaunuoliams iki 16 metø taip pat gali bûti paskirta maksimali 1 metø laisvës

atëmimo bausmë, vyresniems – 2 metø laisvës atëmimo bausmë (nors atskirais

atvejais 16–17 metø jaunuoliams gali bûti taikoma ir suaugusiøjø baudþiamoji

atsakomybë). Ðvedijoje laisvës atëmimo bausmë nepilnameèiams nustatyta nuo

14 dienø iki 4 metø, Portugalijoje – nuo 3 mënesiø iki 3 metø, Rusijoje 14–

15 metø nepilnameèiams – iki 6 metø,27

Belgijoje – iki 6 metø.28

Svarbu paþymëti ir tai, kad socialinës gerovës, minimalios intervencijos ir

atkuriamojo teisingumo modeliuose pirmoji „baudþiamosios atsakomybës“ am-

þiaus riba su tikràja baudþiamàja atsakomybe beveik nieko bendra neturi. Pa-

vyzdþiui, Prancûzijoje nuo 10 iki 13 metø, o Graikijoje nuo 8 iki 13 metø

vaikams gali bûti taikomos iðimtinai tik auklëjamosios priemonës, Portugalijoje

nuo 12 iki 16 metø, Lenkijoje nuo 13 iki 15 metø, Ðkotijoje nuo 8 iki 16 metø

vaikams taikomos iðimtinai tik socialinës pagalbos priemonës, taigi ði þemutinë

amþiaus riba nëra tikroji (siauràja prasme) baudþiamosios atsakomybës amþiaus

24 Kita vertus, reikëtø paþymëti ir tai, kad retoje valstybëje numatoma tokia plati kriminaliniø baus-miø sistema (taikoma ir nepilnameèiams), kaip Lietuvos BK.25 Yra ir iðimèiø: pavyzdþiui, Italijoje, laisvës atëmimo bausmës trukmë nepilnameèiams gali siekti18 metø. Kai kuriose kitose ðalyse, kai nusikaltimai itin sunkûs ir (arba) kai nepilnameèiams galibûti taikoma suaugusiøjø baudþiamosios atsakomybës nuostatos, jiems teoriðkai gali bûti paskirtossantykinai grieþtos laisvës atëmimo bausmës. Plaèiau þr. Dünkel F., Pruin I. Evaluation of the ques-tionnaire on juvenile offenders subject to community sanctions or measures or deprived of theirliberty. European Committee on Crime Problems. Council for Penological Co-operation. Stras-bourg, 28 January 2009. PC-CP (2009) 04prov, p. 60–61.26 Bundesgesetz über das Jugendstrafrecht (JStG) vom 20. Juni 2003.27 16–17 metø amþiaus – iki 10 metø, kaip ir Lietuvoje.28 Pagal Dünkel F., Pruin I. Evaluation of the questionnaire on juvenile offenders subject to communi-ty sanctions or measures or deprived of their liberty. European Committee on Crime Problems. Coun-cil for Penological Co-operation. Strasbourg, 28 January 2009. PC-CP (2009) 04prov, p. 60–61.

91



riba.29

Atkreiptinas dëmesys ir á tai, kad Skandinavijos valstybëse (Danijoje,

Norvegijoje, Suomijoje, Ðvedijoje) numatoma baudþiamosios atsakomybës am-

þiaus riba nuo 15 metø. Minëtos naujos Europos Tarybos Ministrø komiteto

rekomendacijos Dël Europos taisykliø taikant bausmes ir priemones nepilname-

èiams teisës paþeidëjams komentare apibendrintai teigiama, jog dauguma Euro-

pos valstybiø nustato 14–15 metø minimalø baudþiamosios atsakomybës am-

þiø ir ðiuo standartu turëtø bûti vadovaujamasi.30

Pagal filosofines nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës prielaidas, su-

kurtas institucijas, vykdomà politikà bei vykstanèius procesus, Lietuvos nepil-

nameèiø justicijos sistema galëtø bûti priskirta „teisingumo modeliui“ su paste-

bima „neokorekcine“ tendencija – pabrëþiamas nepilnameèiø atsakingumas (ne

poreikiai), daugiau orientuojamasi á poelgius (o ne á asmenybæ bei prieþastis).

Nëra atskiro nepilnameèiø justicijos ástatymo, civilinë ir kriminalinë jurisdikci-

ja grieþtai atskirtos, faktiðkai nëra jokiø specializuotø institucijø,31

auklëjamo-

sios priemonës skiriamos tik atleidus nepilnametá nuo baudþiamosios atsako-

mybës (taigi jos nëra „tikroji baudþiamoji atsakomybë“), nëra mediacijos, tik

minimaliai orientuojamasi á asmens resocializacijà, faktiðkai nëra jokiø baus-

miø vykdymo nepilnameèiams ypatumø (svarbiausia – nekeliami jokie specifi-

niai tikslai). Lyginant Lietuvà su kitomis ðalimis, ðis priskyrimas labai svarbus,

nes tai leidþia suvokti ir minimalios baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribos

prasmæ – nuo jos Lietuvoje prasideda santykinai grieþtas baudþiamasis perse-

kiojimas (o ne, pavyzdþiui, socialinës pagalbos poreikiø aiðkinimasis ir resocia-

lizacijos proceso valdymas).

Pastebëtina, jog dvigubà (14 ir 16 metø) baudþiamosios atsakomybës am-

þiaus ribà, kurios pagrindas yra tam tikrø nusikalstamø veikø sàraðas, Europoje

numato tik kai kurios Sovietø Socialistiniø Respublikø Sàjungoje (toliau vadi-

nama – SSRS) buvusios valstybës, áskaitant Lietuvà, taip pat Buvusi Jugoslavi-

29 Dünkel F. Jugendstrafrecht im europäischen Vergleich // NaBuk, Mai 2008, Nr. 2.30 Draft Commentary to the European Rules for juvenile offenders subject to sanctions or measuresEuropean Committee on Crime Problems (CDPC), Council for Penological Co-operation (PC-CP). Item to be prepared by the GR-J on 23 September 2008. Rule 4.31 Tik tariama specializacija, nes në vienas ikiteisminio tyrimo pareigûnas, prokuroras ar teisëjas,kuriam priskirtos nepilnameèiø bylos, nedirba vien tik su nepilnameèiais; be to, jiems nëra keliamijokie papildomi ástatyminiai kvalifikacijos reikalavimai, o jos tobulinimas jaunimo reikalø srityjefaktiðkai yra paèiø pareigûnø intereso reikalas.

92

Straipsniai

jos Respublika Makedonija ir Slovënija (dël to, kad toks pats modelis buvo

numatytas ir buvusioje Jugoslavijoje). Tokia baudþiamosios atsakomybës am-

þiaus konstrukcija yra labai keista ir sunkiai pagrindþiama tiek teoriniu, tiek

praktiniu poþiûriu. Lietuvoje ji iðliko dël istoriniø aplinkybiø ir tradicijos –

buvo palikta senajame BK numatyta baudþiamosios atsakomybës amþiaus reg-

lamentavimo forma, nors svarstant naujojo BK projektus buvo ir ávairiø kito-

kiø pasiûlymø.32

Atkreiptinas dëmesys á tai, jog daugelis SSRS sudëtyje buvusiø

ðaliø, áskaitant Estijà (Estijos BK 34 str.)33

ir Latvijà (Latvijos BK 11 str.),34

naujuosiuose baudþiamuosiuose kodeksuose tokios dviejø pakopø baudþiamo-

sios atsakomybës amþiaus ribos atsisakë, palikdamos vienà bendrà – 14 metø

ribà.

Dviejø baudþiamosios atsakomybës amþiaus laipteliø modelis konstruoja-

mas pagal principà, kad uþ labai sunkias nusikalstamas veikas turi ir gali bûti

baudþiami vaikai jau nuo 14 metø. Mat „iðvardytø nusikaltimø pavojingumas

visuomenei ir neteisëtumas yra akivaizdûs visiems, taip pat ir keturiolikos metø

paaugliams“,35

nors bendra baudþiamosios atsakomybës amþiaus riba nustatyta

nuo 16 metø. Toks ðiø dviejø baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribø pa-

grindimas atrodo logiðkas, þvelgiant ið totaliai elgesá siekianèios kontroliuoti

valstybës pozicijø. Sudaroma galimybë uþ sunkiausius smurtinius ir turtinius

nusikaltimus bausti ir jaunesnio amþiaus vaikus. Taèiau vertinant ið jaunimo

baudþiamosios atsakomybës perspektyvø toks reglamentavimas neatrodo logið-

kas. Juk svarbiausia baudþiamosios atsakomybës prielaida, kuri ðiuo atveju ma-

terializuojama formalios amþiaus ribos nustatymu,36

yra tam tikro lygio asmens

psichinë ir socialinë branda, leidþianti bendrai suvokti savo elgesio pavojingu-

32 Pvz., nustatyti bendrà 18 metø baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribà, o uþ tam tikras veikasnuo tam tikro amþiaus numatyti iðimtinæ baudþiamàjà atsakomybæ, arba numatyti vienà bendràamþiaus ribà nuo 14 ar 16 metø. Plaèiau þr. Drakðienë A., Drakðas R. Nepilnameèiø baudþiamojiatsakomybë. Vadovëlis. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius: Eugrimas, 2008, p. 110–111.33 Estonia Penal Code, http://www.nottingham.ac.uk/shared/shared_hrlcicju/Estonia/Penal_Co-de__English_.doc34 The criminal Law of Latvia, http://www.ttc.lv/New/lv/tulkojumi/E0032.doc35 LTSR baudþiamojo kodekso komentaras. Autoriø kolektyvas. Vilnius, 1989, p. 23.36 Reikëtø paminëti ir tai, jog kai kuriose ðalyse numatytas jaunuolio socialinio pakaltinamumoinstitutas – net ir sulaukusio baudþiamosios atsakomybës amþiaus jaunuolio socialinë branda tikri-nama visais atvejais, siekiat nustatyti, ar jis ið tikrøjø buvo pakankamai socialiai subrendæs, kadsuvoktø savo veiksmø pavojingumà ir galëtø atitinkamai elgtis bei to ið jo galëtø ir turëtø bûtireikalaujama.

93



mà bei sudaranti prielaidà atsakomybei. Teiginys, kad kiekvienas ðeðiolikametis

tokià brandà be abejonës yra pasiekæs visø nusikalstamø veikø atþvilgiu, o ketu-

riolikametis – tik tam tikrø nusikalstamø veikø atþvilgiu, neatrodo pagrástas.

Kaip teigiama BK komentare, esà „ástatymo leidëjo poþiûriu keturiolikos metø

sulaukæs asmuo geba suvokti komentuojamo straipsnio 2 dalyje áraðytø veikø pavo-

jingumà bei galimø jam taikyti baudþiamojo pobûdþio suvarþymø reikðmæ“.37

Tai,

kad kito þmogaus nuþudymas yra labai sunki nusikalstama veika, dar nereiðkia,

kad jos sunkumà turi ir gali suvokti jaunesnio amþiaus þmogus (nuo 14 metø),

o ðtai, pavyzdþiui, valstybës simboliø iðniekinimo (BK 127 str.), nesunkaus

sveikatos sutrikdymo (BK 138 str.), neteisëto laisvës atëmimo (BK 146 str.),

kontrabandos (BK 199 str.), riauðiø (BK 283 str.), vieðosios tvarkos paþeidi-

mo (BK 284 str.), neteisëto disponavimo narkotinëmis ar psichotropinëmis

priemonëmis (BK 259, 260 str.), þiauraus elgesio su gyvûnais (BK 310 str.) ir

kitø pavojingø (nusikalstamø) veikø – ne. Taèiau, „be abejonës“ turi ir gali

suvokti vagystës ar plëðimo pavojingumà (nors ðiuo atveju esminis ðiø veikø

átraukimo á sàraðà motyvas greièiausiai jø paplitimas, o ne sunkumas, ir vargu,

ar BK normø sistemos kontekstu tai yra „didþiausià socialinæ reikðmæ turintys

gëriai“).38

Nusikalstamø veikø sudëtys yra teorinë abstrakcija, sukonstruoti te-

oriniai dariniai. Pagal juos kvalifikuojamos nusikalstamos veikos (t. y. pritai-

komas konkretus straipsnis ar (ir) jo dalis), taèiau jos neturëtø bûti atskaitos

taðku sprendþiant apie bûtinà jaunuolio psichinës ir socialinës brandos lygá.

Baudþiamosios atsakomybës amþiaus riba turëtø bûti nustatoma pagal bendrà

preziumuojamà emocinæ, protinæ ir intelektualinæ jaunuolio brandà, kurià kon-

kreèioje ðalyje turëtø pasiekti atitinkamo amþiaus jaunas þmogus. Galima ási-

vaizduoti situacijà, kai ypaè gabus bei iðradingas 15 metø jaunuolis geba, pa-

vyzdþiui, neteisëtai naudotis energija ar ryðiø paslaugomis (BK 179 str.),

neteisëtai paveikti informacinius duomenis ar sistemas (BK 196, 197 str.), pa-

sigaminti árenginius narkotinëms medþiagoms gaminti (BK 262 str.), pagal

dabartinæ baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribø nustatymo Lietuvos BK

sistemà nëra baudþiamas, nes „ðiø veikø pavojingumas visuomenei ir neteisëtu-

mas“ tokio amþiaus jaunuoliui nëra akivaizdus. Svarbu pabrëþti, jog visose Eu-

ropos ðalyse, áskaitant ir Lietuvà, numatomi nepilnameèiø baudþiamosios atsa-

37 Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Autoriø kolektyvas (su-darytojas Jonas Prapiestis, mokslinis redaktorius Gintaras Ðvedas). Vilnius: TIC, 2004, p. 101.38 Ten pat.

94

Straipsniai

komybës ypatumai ir yra skirti tam, kad bûtø labiau atsiþvelgta á specifinæ bio-

loginæ bei socialinæ jaunuolio padëtá, jo asmená bei socialinius poreikius, suda-

rant galimybæ paskirti kitokias priemones nei suaugusiam. Kitaip tariant, mini-

mali baudþiamosios atsakomybës amþiaus riba nustatoma pagal preziumuojamà

minimalià bendrà vaiko brandà, kuri jam paèiam leidþia suvokti savo veiksmø

pavojingumà, o valstybei suteikia galimybæ reikalauti uþ tai atsakyti. Pagal teisi-

nius nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës ypatumus, kurie daugelyje ða-

liø, taip pat ir Lietuvoje, yra ar gali bûti taikomi jaunuoliams iki 21 metø am-

þiaus, bûtina atsiþvelgti á jaunà amþiø, individualias savybes, socialinæ aplinkà

bei jauno þmogaus poreikius.

Teorinis pirmosios pakopos baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribos, dar

vadintos „paþemintu minimaliu amþiumi“, pagrindimas baudþiamosios teisës

teorijoje akivaizdþiai parodo tikruosius jos nustatymo tikslus – sieká grieþtai

kontroliuoti (nepilnameèiø) elgesá, o ne ieðkoti atitinkamos psichinës ir sociali-

nës brandos ribos. Pavyzdþiui, 1999 m. Rusijoje leistame vadovëlyje39

iðskiria-

mos tokios sàlygos, leidþianèios uþ vienas ar kitas veikas nustatyti baudþiamàjà

atsakomybæ jau nuo 14 metø: 1) tradicija; 2) santykinai aukðtas socialinio pa-

vojingumo laipsnis; 3) paplitimas tarp nepilnameèiø; 4) socialinio pakantu-

mo deviaciniam paaugliø elgesiui lygmuo; 5) tyèinë kaltës forma. Visø ðiø sà-

lygø iðeities taðkas – socialinës kontrolës bûtinumas, o ne psichinës ir socialinës

brandos nustatymo kriterijai ar jø paieðka (tai, kuo remtis rekomenduoja ir

tarptautiniai nepilnameèiø justicijos dokumentai).

AR „JAUNËJA“ NEPILNAMEÈIØ NUSIKALSTAMUMAS?

Jau buvo minëta, kad Lietuvoje (kaip, beje, ir daugelyje kitø ðaliø) esama

nuomoniø, jog nusikalsta vis jaunesni vaikai, kuriø vis daugëja ir juos reikià

bausti kuo grieþèiau, numatyti galimybæ taikyti jiems baudþiamàjà atsakomy-

bæ. Nepriklausomai nuo paties amþiaus, daliai kritikø bet kurioje valstybëje

amþiaus riba vis tiek atrodo per aukðta – nuolat piktinamasi, kai uþ smerktinà

maþameèiø veikà ástatymai neleidþia taikyti grieþtø baudþiamosios atsakomy-

bës priemoniø. Taigi tokiais atvejais daþniausiai net nesigilinama á tai, kurio

amþiaus vaikai preziumuojamai galëtø bûti pakankamai subrendæ ir atsaky-

ti uþ savo veiksmus (kartais nebent pasiremiant „gyvenimiðka“ akceleraci-

39 Óãîëîâíîå ïðàâî. ÷àñòü Îáùàÿ. ÷àñòü Îñîáåííàÿ. Ìîñêâà, 1999, p. 110.

95



jos40

áþvalga). Netgi nemëginama ðiø „faktø“ pagrásti, t. y. pasitelkus mokslinæ

analizæ, tokias tendencijas árodyti. Èia pateikus trumpà nepilnameèiø nusikals-

tamumo analizæ, bus mëginama atsakyti á klausimà, ar iðties „nepilnameèiø nu-

sikalstamumo jaunëjimas“ galëtø bûti svarbiu argumentu, verèianèiu nustatyti

þemesnæ baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribà?

Norint atlikti iðsamià nepilnameèiø nusikalstamumo analizæ, reikia gvil-

denti ne tik nepilnameèiø nusikalstamumo statistikà (uþregistruotas ir iðtirtas

nusikalstamas veikas), bet ir latentinæ (t. y. neuþregistruotà) nusikalstamumo

dalá bei tendencijas. Pastaràsias nustatyti sudëtinga. Mat latentinio nepilname-

èiø nusikalstamumo tyrimai Lietuvoje pradëti atlikti ir imti publikuoti tik pas-

taraisiais metais,41

todël jo dinamikos nustatyti kol kas neámanoma.42

Tenka

pasitelkti vien tik uþregistruotø nusikalstamø veikø statistikà.

Pateikiamame 1 paveiksle43

iðskirtos dvi nepilnameèiø grupës: 14–15 m.

ir 16–17 m. Jame parodyta, kad jaunesnëje (14–15 m.) grupëje jokiø esminiø

40 Biologine prasme akceleracija – tai fizinio ir psichinio vystymosi, fizinio parengtumo greitëjimaspalyginti su ankstesnëmis kartomis. Kitaip tariant, teigiama, jog ðiais laikais vaikai subræsta anks-èiau, todël ir atsakomybës amþiaus ribà reikia maþinti. Plaèiau apie akceleracijà þr., pvz., Ivaðkienë V.

Kûno kultûros teorija. Fizinio ugdymo didaktika. Paskaitø elektroninë versija // http://www.lkka.lt/pask/ivask/pask.doc, p. 12–19. Taèiau net ir pripaþástant biologinës akceleracijos tendencijas, atsa-komybës kontekstu svarbiausia iðsiaiðkinti psichologinës ir socialinës brandos lygá. Pavyzdþiui, pa-stebima, jog ðiais laikais jaunimas mokosi ilgiau ir á darbo rinkà integruojasi vëliau nei prieð kelisdeðimtmeèius. Kitaip tariant, pailgëjo „socialinës paauglystës“ laikotarpis. Vis dëlto nors ðiais laikaisvaikai vidutiniðkai yra didesni, stipresni, anksèiau subræsta lytiðkai, þino daugiau nei jø bendraam-þiai prieð keliasdeðimt metø, dar nereiðkia, jog jie jau yra socialiai suaugæ. Galbût netgi prieðingai –dël ankstyvos biologinës brandos, neturint pripaþintos ir su suaugusiais lygiavertës pozicijos visuo-menëje, socialinës taisyklës ir elgesio normos dar sunkiau suvokiamos bei priimamos.41 Þr., pvz., Justickaja S., Kalpokas V., Ûselë L. 15–17 amþiaus moksleiviø delinkventinis elgesys irviktimizacija Lietuvoje // Teisës problemos, 2008, Nr. 4, p. 67–108; Uscila R. Moksleiviø viktimi-zacijos patirtis Lietuvoje // Teisës problemos, 2008, Nr. 1, p. 92–102.42 Þr. taip pat Sakalauskas G. Socialinë vaikø ir jaunimo nusikalstamo elgesio kontrolë // Socialinësdeviacijø problemos. Sudarytoja J. Aleknevièienë. Vilnius: Eugrimas, 2007, p. 158–190; Sakalaus-

kas G. Nepilnameèiø nusikalstamumo prognozës Lietuvoje. Praneðimas, skaitytas projekto „Pagalbakuriant veiksmingà nepilnameèiø justicijos sistemà Lietuvoje“ baigiamojoje konferencijoje „Efekty-vios nepilnameèiø justicijos sistemos vystymas“. 2007 11 16, LRS konferencijø salëje. Praneðimotekstas publikuojamas:http://www.nplc.lt/nj/projektas/metodika/Nepilnam_nusikalst_prognoz.doc43 Èia ir toliau, jei nëra atskiros nuorodos, statistiniai duomenys paimti ið Nusikalstamumo preven-cijos Lietuvoje centro pateiktø statistiniø ataskaitø (www.nplc.lt), taip pat Informatikos ir ryðiødepartamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos (www.vrm.lt) ir Statistikos de-partamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës statistiniø ataskaitø (www.stat.gov.lt).

96

Straipsniai

skirtumø per pastaruosius 10 metø (ankstesniø duomenø, deja, nëra) neávyko

– tokio amþiaus nusikalstamø veikø padarymu átariamø (kaltinamø) asmenø

kasmet esti maþdaug 1000. Vyresniøjø (16–17 m.) nepilnameèiø amþiaus gru-

pëje ryðkesnis átariamøjø (kaltinamøjø) skaièius kiek padidëjo 2004–2005 m.,

taèiau 2006 m. vël tapo „áprastas“, t. y. apie 2500 átariamøjø (kaltinamøjø)

kasmet. Be to, ðie skaièiai tëra pirminiai baudþiamojo persekiojimo statistikos

rodikliai.44

Pavyzdþiui, bendras nuteistø nepilnameèiø skaièius yra ne tik gero-

kai maþesnis, bet nuo 2000 m. iki 2008 m. netgi sumaþëjo daugiau nei du

kartus – nuo 2799 iki 1263 (deja, nerenkama statistika apie jø amþiø).

Dar vienas svarbus rodiklis – vaikai iki 14 metø, padaræ nusikalstamas veikas,

uþregistruojami átariamaisiais. Pasielgæ netinkamai, jie gali pakliûti á policijos akiratá

ir yra uþregistruojami, nors baudþiamojon atsakomybës negali bûti traukiami.45

Ið 2 paveiksle pateiktø duomenø matyti, kad 2004 m., palyginus su

2003 m., átariamø vaikø iðties padaugëjo, taèiau 2003 m. jø sumaþëjimà, grei-

èiausia lëmë to meto techninës nusikalstamø veikø registravimo aplinkybës.

Mat, ásigaliojus naujiems kodeksams, keitësi ir nusikalstamø veikø registravi-

44 Plaèiau þr. Sakalauskas G. Ávadas á empirinæ kriminologijà. Vilnius: Eugrimas: 2007, p. 17 irtoliau; Sakalauskas G. Socialinë vaikø ir jaunimo nusikalstamo elgesio kontrolë // Socialinës deviaci-jø problemos. Sudarytoja J. Aleknevièienë. Vilnius: Eugrimas, 2007, p. 158–190.45 Tai nereiðkia, kad jiems (ar jø tëvams, kitiems teisëtiems atstovams) negali bûti taikomos civilinësar administracinës priemonës (pvz., þalos atlyginimas, administracinë nuobauda uþ vaikø neprieþiû-rà ir pan.), taip pat teikiama reikiama socialinë pagalba (konsultacijos dël vaikø auklëjimo, dalyvavi-mas ávairiose socialinio ugdymo programose ir pan.).

1 pav. Nusikalstamø veikø padarymu átariamø (kaltinamø) nepilnameèiø pasiskirstymo pagal amþiø dinamika

Lietuvoje 1997–2008 m. (absoliuèiais skaièiais)

97



mo sistema. Pastaruosius dvejus metus ðis skaièius vël maþëja.46

Tokie pokyèiai

keliø ðimtø asmenø ribose yra santykiniai. Juos gali lemti ir intensyvesnë for-

mali socialinë kontrolë, ir tokiø veikø registravimo praktikos kaita. Bet kuriuo

atveju svarbu paþymëti, jog 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip

0,5 mln. vaikø iki 14 metø, todël á statistines lenteles patekæ duomenys (500–

600 (0,1 %) vaikø) tikrai neapibûdina ðio amþiaus vaikø elgesio Lietuvoje.

IÐVADOS

Apibendrinant visà straipsnio medþiagà, galima suformuluoti ðias pagrin-

dines tezes bei iðvadas:

1. Dauguma Europos valstybiø nustato minimalø 14–15 metø baudþia-

mosios atsakomybës amþiø; þemesnë amþiaus riba yra tik kai kuriose valstybëse,

taèiau jose daþniausiai laisvës atëmimo bausmei taikyti nustatoma papildoma

didesnë amþiaus riba (15–16 metø).

2. Dviejø pakopø (14 ir 16 metø) amþiaus ribà baudþiamajai atsakomybei

nustato tik kai kurios buvusios SSRS ir Jugoslavijos respublikos. Tai sietina su

buvusios tradicijos perëmimu ir valstybës intencija grieþtai kontroliuoti nepil-

46 Ádomu tai, kad Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës Nusikalstamu-mas ir teisësaugos institucijø veiklos 2005 m. ataskaitoje ties 2005 m. áraðytas skaièius 1318, o2006 m. ataskaitoje – 669.

2 pav. Vaikai iki 14 m. átariami padaræ nusikalstamas veikas Lietuvoje 1996–2008 m.

98

Straipsniai

nameèiø elgesá. Toks baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribos dvigubinimas

sunkiai pagrindþiamas, jeigu remiamasi jauno þmogaus psichinës ir socialinës

brandos lygiu, kurá pasiekus turëtø bûti suvokiamas nusikalstamø veiksmø pa-

vojingumas. Tik toks asmuo privalëtø atsakyti uþ savo elgesá (nepriklausomai

nuo jo formalaus sunkumo ar paplitimo).

3. Nepilnameèiø justicijos sistema Lietuvoje pagal iðskirtus teorinius mo-

delius galëtø bûti priskirta „teisingumo vykdymo“ modeliui su „neokorekci-

nio“ modelio apraiðkomis – stengiamasi nubausti nusikaltusá nepilnametá, per-

sekiojant já baudþiamàja tvarka. Suformuota santykinai grieþta nepilnameèiø

baudimo teisinë ir organizacinë aplinka, maþai orientuota á jauno þmogaus po-

reikius ir asmenybæ. Ðios sistemos veikimo sferos plëtimas (pavyzdþiui, átrau-

kiant naujas nusikalstamø veikø sudëtis, taikytinas asmenims nuo 14 metø

arba vienos 14 metø baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribos nustatymas)

nepagrástai iðplëstø formalios socialinës kontrolës tinklà (net-widening efektas),

o tai, þinant jaunuoliø elgsenos ypatumus ir tarptautines rekomendacijas, neat-

rodytø prasminga. Ið esmës nustatyti bendrà 14 metø baudþiamosios atsako-

mybës amþiaus ribà bûtø logiðka ir teoriðkai pagrásta, jeigu Lietuvoje gerai veik-

tø minimalios ir vidutinës prieþiûros priemonës, o BK numatytos auklëjamosios

priemonës (áskaitant sukurtinà veiksmingà mediacijos sistemà) galëtø bûti tai-

komos ir ne pirmà kartà á teisësaugos akiratá patekusiems jaunuoliams.

4. Netikslu teigti, jog Lietuvoje nepilnameèiø nusikalstamumas „jaunëja“,

esà todël reikëtø maþinti baudþiamosios atsakomybës amþiaus ribà. Statistiniai

duomenys rodo, jog registruoto nepilnameèiø nusikalstamumo struktûra pagal

amþiø (14–15 metø ir 16–17 metø) pastaruosius 12 metø ið esmës nesikei-

èia, uþregistruotø átariamø (kaltinamø) nusikalstamø veikø padarymu 14–

15 metø nepilnameèiø nedaugëja. Siekiant nustatyti realaus nepilnameèiø nu-

sikalstamo elgesio tendencijas (t. y. áskaitant ir latentinæ dalá), bûtina nuolat

atlikti latentinio nepilnameèiø nusikalstamumo tyrimus ir palyginti duomenis.

LITERATÛRA

I. Teisës aktai ir jø komentarai

1. Bundesgesetz über das Jugendstrafrecht (JStG) vom 20. Juni 2003.

2. Draft Commentary to the European Rules for juvenile offenders subject to sanctions or

measures European Committee on Crime Problems (CDPC), Council for Penological Co-

operation (PC-CP). Item to be prepared by the GR-J on 23 September 2008. Appendix.

3. Estonia Penal Code, http://www.nottingham.ac.uk/shared/shared_hrlcicju/Estonia/

Penal_Code__English_.doc

99



4. Jungtiniø Tautø dokumentø rinkinys (4). Nusikalstamumo prevencija ir baudþiamoji justicija.

Standartai ir normos. Sudarytojas Marius Aidukas. Vilnius: Teisës institutas, VU TF, TIC, 2004.

5. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas. Priimtas 2000 m. rugsëjo 26 d. ástatymu

Nr. VIII-1968 (Þin., 2000, Nr. 89-2741) (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais).

6. Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Autoriø kolektyvas

(sudarytojas Jonas Prapiestis, mokslinis redaktorius Gintaras Ðvedas). Vilnius: TIC, 2004.

7. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dël nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos stip-

rinimo. Priimtas 2008 m. spalio 28 d., Nr. X-1765 (Þin., 2008, Nr. 127-4837).

8. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinës prieþiûros ástatymas. Priimtas 2007 m.

birþelio 28 d., Nr. 1238 (Þin., 2007, Nr. 80-3214).

9. Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos baudþiamasis kodeksas. Vilnius: Mintis, 1983.

10. LTSR baudþiamojo kodekso komentaras. Autoriø kolektyvas. Vilnius, 1989.

11. Recommendation CM/Rec (2008)11 of the Committee of Ministers to members states on

the European Rules for juvenile offenders subject to sanctions or measures (adopted by the Com-

mittee of Ministers on 5 November 2008 at the 1040th meeting of the Ministers Deputies).

12. The criminal Law of Latvia, http://www.ttc.lv/New/lv/tulkojumi/E0032.doc

II. Mokslinë literatûra

13. Albrecht H.-J. Ist das deutsche Jugendstrafrecht noch zeitgemäß? Gutachten D für den 64.

Deutschen Juristentag. München: Verlag C. H. Beck, 2002.

14. Cavadino M., Dignan J. Penal systems. A comparative approach. London, Thousand Oaks,

New Delhi, 2006.

15. Drakðienë A. Amþius kaip nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës prielaida. Lietuvos

teisës tradicijos. Vilnius: Justitia, 1997, p. 91–99.

16. Drakðienë A. Nepilnameèiø baudþiamoji atsakomybë Lietuvos Respublikos baudþiamojo

kodekso projekte // Teisë, 1998, Nr. 32, p. 32–53.

17. Drakðienë A. Nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës ypatumai naujajame Lietuvos Res-

publikos baudþiamajame kodekse // Teisë, 2003, Nr. 48, p. 66–77.

18. Drakðienë A., Drakðas R. Nepilnameèiø baudþiamoji atsakomybë. Vadovëlis. Antroji patai-

syta ir papildyta laida. Vilnius: Eugrimas, 2008.

19. Dünkel F. Jugendstrafrecht im europäischen Vergleich // NaBuk, Mai 2008, Nr. 2.

20. Dünkel F., Kalmthout van A., Schüler-Springorum H. (Hrsg.) Entwicklungstendenzen und

Reformstrategien im Jugendstrafrecht im europäischen Vergleich. Mönchengladbach: Forum

Verlag Godesberg, 1997.

21. Dünkel F., Grzywa J. Pruin I. (Eds.) Juvenile Justice Systems in Europe – current situation,

reform developments and good practices. Mönchengladbach: Forum Verlag Godesberg, 2009.

In preparation.

100

Straipsniai

22. Dünkel F., Pruin I. Evaluation of the questionnaire on juvenile offenders subject to com-

munity sanctions or measures or deprived of their liberty. European Committee on Crime

Problems. Council for Penological Co-operation. Strasbourg, 28 January 2009. PC-CP (2009)

04prov.

23. Geèënienë S., Jatkevièius A., Michailoviè I., Sakalauskas G. Vaikø ir jaunimo baudþiamoji

atsakomybë: uþsienio ðaliø patirtis (Vokietija, Austrija, Olandija, Lenkija, Rusija, Estija). Vil-

nius: NPLC, Teisës institutas, 2001.

24. Ivaðkienë V. Kûno kultûros teorija. Fizinio ugdymo didaktika. Paskaitø elektroninë versija

// http://www.lkka.lt/pask/ivask/pask.doc

25. Justickaja S., Kalpokas V., Ûselë L. 15–17 amþiaus moksleiviø delinkventinis elgesys ir vik-

timizacija Lietuvoje // Teisës problemos, 2008, Nr. 4, p. 67–108.

26. Pavilonis V., Ðvedas G., Abramavièius A. et al. Baudþiamoji teisë. Treèiasis pataisytas ir

papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2003.

27. Piesliakas V. Lietuvos baudþiamoji teisë. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2006.

28. Sakalauskas G. Ávadas á empirinæ kriminologijà. Vilnius: Eugrimas, 2007.

29. Sakalauskas G. Nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës ypatumø, numatytø naujajame

Lietuvos Respublikos baudþiamajame kodekse, ágyvendinimo problemos // Teisë, 2001, Nr. 41,

p. 148–161.

30. Sakalauskas G. Nepilnameèiø nusikalstamumo prognozës Lietuvoje. Praneðimas, skaitytas

projekto „Pagalba kuriant veiksmingà nepilnameèiø justicijos sistemà Lietuvoje“ baigiamojoje

konferencijoje „Efektyvios nepilnameèiø justicijos sistemos vystymas“. 2007 11 16, LRS kon-

ferencijø salëje. Praneðimo tekstas publikuojamas: http://www.nplc.lt/nj/projektas/metodika/

Nepilnam_nusikalst_prognoz.doc

31. Sakalauskas G., Nikartas S., Ûselë L., Zaksaitë S. Nepilnameèiø justicijà reglamentuojanèiø

teisës aktø ávertinimas. Mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius: Teisës institutas, 2009.

32. Sakalauskas G. Socialinë vaikø ir jaunimo nusikalstamo elgesio kontrolë // Socialinës devia-

cijø problemos. Sudarytoja J. Aleknevièienë. Vilnius: Eugrimas, 2007, p. 158–190.

33. Sakalauskas G. Tarpdalykinës kriminologijos studijos: patirtis ir perspektyvos // Teisës pro-

blemos, 2008, Nr. 1, p. 77–91.

34. Óãîëîâíîå ïðàâî. ÷àñòü Îáùàÿ. ÷àñòü Îñîáåííàÿ. Ìîñêâà, 1999.

35. Uscila R. Moksleiviø viktimizacijos patirtis Lietuvoje // Teisës problemos, 2008, Nr. 1,

p. 92–102.

III. Publikacijos periodinëje spaudoje, ðaltiniai internete ir statistika

36. Bareiðis A. Nepilnameèiø nusikalstamumas auga: daugiau vagiama ir vartojama narkotikø /

/ alfa.lt, 2009 04 27.

101



37. Bareiðis A. Uþ internetiniø „riauðiø kurstytojø“ ir „rasistø“ slepiasi ir maþameèiai // alfa.lt,

2009 03 15.

38. Bareiðis A. Pûras: muðdami vaikus ir sodindami juos á kalëjimà – þlugsime // alfa.lt,

2009 06 06.

39. Èiþinauskaitë G. Benamiø þudymo paaugliai mokësi internete // Lietuvos þinios,

2009 04 07.

40. Èiþinauskaitë G. Nuteisti vyrà mirtinai suspardæ paaugliai // Lietuvos þinios, 2008 12 17.

41. Èiþinauskaitë G. Paaugliø gauja iðrengtà berniukà ámetë á ledinæ upæ // Lietuvos þinios,

2008 12 22.

42. Èiþinauskaitë G. Paaugliø gauja tykojo aukø prie mokyklø // Lietuvos þinios, 2008 12 30.

43. Èiþinauskaitë G. Po fizinës egzekucijos – ir moralinë // Lietuvos þinios, 2008 11 07.

44. Dumalakas A. Pelesos gatvëje auga nauja þiauriø nusikaltëliø karta // Sostinë, 2008 09 18,

Nr. 180.

45. Informatikos ir ryðiø departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos

statistiniai duomenys (www.vrm.lt).

46. Kruðinskaitë R. Tamsioji nesuvaldytø vaiko teisiø pusë // Lietuvos þinios, 2008 12 06.

47. Lapënienë J. Patyèios ir smurtas – paaugliø gyvenimo kasdienybë // lrt.lt, 2008 09 29.

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliktas apskrito stalo diskusijos „Nepilna-

meèiø nusikalstamumo prevencijos mechanizmo optimizavimas“, vykusios 2009 m. balan-

dþio 27 d., apibendrinimas. 2009 05 18, Nr. (1.39.) 7R-373.

49. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro statistinës ataskaitos (www.nplc.lt)

50. Policija ypatingà dëmesá skirs nepilnameèiams // Lietuvos þinios, 2008 10 24.

51. Rafanavièienë G. Penktokas per mënesá nuteistas du kartus // Lietuvos rytas, 2008 12 01.

52. R. Ðimaðius. Atsakomybë keturiolikmeèiams neturëtø bûti grieþtinama // bernardinai.lt,

2009 04 27.

53. Saukienë I. Provincijoje jaunuoliø gaujos siautëja nebaudþiamos // delfi.lt, 2008 09 23.

54. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës statistinës ataskaitos

(www.stat.gov.lt).

55. Stiprins nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijà // Teisingumo ministerijos praneðimas

spaudai, 2009 04 02.

56. Trainys V. Gimtadienio proga paaugliai ðeðtokui surengë egzekucijà // lrytas.lt, 2008 12 11.

57. Trainys V. Nesutramdomi paaugliai á savo auklëtojus svaido plytgalius // lrytas.lt,

2008 11 20.

102

Straipsniai

Dr. Gintautas SAKALAUSKAS

Law Institute

DAS PROBLEM DES MINDESTALTERS FÜR EINE STRAF-

RECHTLICHE VERANTWORTUNG: VERGLEICHENDE

RECHTLICHE UND KRIMINOLOGISCHE ASPEKTE

Zusammenfassung

In vielen Länder werden ab und zu Diskussionen über das Mindestalter für

eine strafrechtliche Verantwortung geführt. Sie verschärfen sich insbesondere

dann, wenn über einige ganz schwere Kriminalfälle der Jugendlichen in den

Medien berichtet wird und die Politiker ganz schnell eine passende Lösung für

die Probleme der Kinder- und Jugendkriminalität „finden“ wollen. So eine

Diskussion, oder besser gesagt eine Kette von fragwürdigen politischen Ent-

scheidungen gab es in Litauen seit Herbst 2008 bis Frühling 2009. Erfreuli-

cherweise wurde am Ende nach dem im litauischen Justizministerium verans-

talteten runden Tisch doch die Entscheidung getroffen, nichts im litauischen

StGB zu ändern.

§ 13 Abs. 1 des litauischen StGB sieht vor, dass generell die strafrechtliche

Verantwortung mit der Vollendung des 16. Lebensjahrs beginnt. Für einige

schwerere bzw. jugendtypische Delikte sieht § 13 Abs. 2 StGB als Ausnahme

von Abs. 1 eine strafrechtliche Verantwortung ab 14 Jahren vor. Es handelt

sich um folgende Delikte: Mord/Totschlag (§ 129 StGB), schwere Körperver-

letzung (§ 135 StGB), Vergewaltigung (§ 149 StGB), sexuelle Misshandlung

(§ 150 StGB), Diebstahl (§ 178 StGB), Raub (§ 180 StGB), räuberische Er-

pressung (§ 181 StGB), qualifizierte Formen der Sachbeschädigung (§ 187

Abs. 2 StGB), Diebstahl von Schusswaffen, Munition oder Explosionsstoffe (§

254 StGB), Diebstahl, räuberische Erpressung oder andere rechtswidrige Weg-

nahme von Drogen oder anderen bewusstseinsverändernden Mitteln (§ 263

StGB), qualifizierte Formen der Beschädigung von Verkehrsmitteln, Verkehr-

swegen (Schienen) oder sich an und auf Verkehrswegen befindenden Geräten

(§ 280 Abs. 2 StGB). Diese „Ausnahmeregelung“ relativiert die allgemeine Al-

tersgrenze des Abs. 1, weil die meisten jugendtypischen Straftaten (vor allem

Diebstahl und Raub) in den Bereich des Abs. 2 fallen. Die eigentliche

103



Strafmündigkeitsgrenze von 16 Jahren bleibt damit in Litauen z. B. für die

leichte Körperverletzung (§ 138) oder die Verletzung der öffentlichen Ord-

nung (§ 284 StGB) bestehen. Die zweistufige Altersgrenze wurde fast wörtlich

aus dem alten StGB übernommen.

Nach der von Cavadino und Dignan (2006) verfassten systematischen Dars-

tellung der Jugendstrafrechtssysteme in der westlichen Welt, kann das Jugend-

strafrecht in Litauen zu einem „Justice model“ mit einigen Merkmalen des

„Neo-correctionalist model“ zugeordnet werden. Das bedeutet, dass für die

straffälligen Jugendliche in Litauen relativ strenge strafrechtliche Maßnahmen

verhängt werden. Eine Herabsetzung des Mindestalters für eine strafrechtliche

Verantwortung würde in Litauen ganz strenge Maßnahmen schon für die klei-

nen Kinder bedeuten.

Straipsnis redakcijai áteiktas 2009 m. geguþës 26 d.

Documents

MINIMALAUS BAUDÞIAMOSIOS ATSAKOMYBËS AMÞIAUS …teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2009-2-sakalauskas.pdf · 85 Minimalaus baudþiamosios atsakomybës amþiaus problema: lyginamieji