8
Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2009m. gruodis, N r. 4 Apšarmojo mūsų langai Kartą norėjau pagauti snieguolę ir paklausti, ar ji matė Kalėdas, bet ji tyliai ištirpo mano šiltame delne... O ar mes jas matėm? Ar Kalėdos dar liko? Ar jos teliko tik stebuklų naktis, kuomet kalba žvėrys ir pro kaminus landžioja raudonmarškiniai Kalėdų seneliai? Kartais dar pamenu, kad prie židinio turėtų kabėti kojinės senelio dovanoms... O gal tai liko senose, išblukusiose fotografijose, kuriose matyti senosios žiemos su pusnių ka lna is, ža idima is sniege ir skrendančiom sniego gniūžtėm? Ar neliko Kalėdos tik žodžiai ir nesuprasta tų žodžių prasmė? Juk tai gimimas, ar ne tiesa? Turėtume atgimti ir savo šiluma dalytis su kitais, o ne pasilikti sau. Taip, mes dalijam save kitiems, bet tokių reta... Retas atiduotų savo gyvenimą tam, kad padėtų geriau gyventi kitiems. Ir visai nesvarbu, ar židiny plazda liepsna, ar už lango krenta snaigės... Širdy, kurią kiekvienas turi savitą ir nepakartojamą, turėtume brandinti supratimo jausmą tiems, kurie gyvena kitaip nei mes. Neturim teisės jų pamiršti ar palikti likimo va liai – niekas tuomet nepasirūpintų ir mumis, net jei mes to maldautume. Tačiau šio prieššventinio šurmulio tikrai per maža – tai reikalauja viso mūsų gyvenimo gerumo ir darbo. Ta i kiekvieno apsisprendimas, tačiau drauge mes galime tikrai daugiau. Šių švenčių niekada negalima atskirti nuo dovanų gavimo ir dovanojimo, eglutės puošimo ir mūsų laba i laukiamo Kalėdų senio, kuriam su didžiausiu džiaugsmu siunč iame laiškus ir laukiame jo atsakymo. O kokios mūsų šventinės dovanos? Atrodo, kad didžiąją dalį jų jau darome nebe mes, mes jas tik dovanojame. Tam dažniausias paaiškinimas yra vienas – laiko stoka... Nebėra laiko padaryti dovanė lių, kurių labai laukia tiek giminės, tiek drauga i, nebėra la iko iškepti šventinio pyrago ir pradžiuginti artimuosius šviežio kepinio kvapu. Tiesiog nebėra laiko... Nebėra laiko net parašyti atviruką, kuris, rastas pašto dėžutė je, parodo nesumeluotą, nuoširdžią žmogaus šypseną ir širdyje sukelia pasitenkinimo ir tikrumo virpulį. Kažkas tuomet pasijunta reikalingas ir nepamirštas. O kam tada mūsų gyvenime yra la iko, jei jo nerandame paprastiems dalykams? Laiko pykčiui, barniams ir ašaroms? Nejaugi mums tai daug svarbiau už atle idimą, nuoširdumą ir draugystę? Aš tikiu, kad angelai kaskart vis aukščiau savo širdis kelia... Tik išmokim atleisti, išmokim pamilti... Kai baltas angelas Tau ranką tiesia, imi tikėt, kad greit aušra nušvis… Ir gruodžio ilgesys ne amžinas - atėjo Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis. Nauja viltis, kad paprastas, nuoširdus apkabinimas gali daugiau negu bet kas kita. Tegul sugriūva ir prasmenga viskas, kas žmogiškumo šviesą mums patiems užstoja. Lina Jankauskaitė, 2ga Ievos Borutaitės (3gc) nuotrauka

2009 gruodis

Embed Size (px)

DESCRIPTION

2009 gruodis

Citation preview

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2009m. gruodis, Nr. 4

Apšarmojo mūsų langai Kartą norėjau pagauti snieguolę ir paklausti, ar ji

matė Kalėdas, bet ji tyliai ištirpo mano šiltame delne... O ar mes jas matėm? Ar Kalėdos dar liko? Ar jos teliko tik stebuklų naktis, kuomet kalba žvėrys ir pro kaminus landžioja raudonmarškiniai Kalėdų seneliai? Kartais dar pamenu, kad prie židinio turėtų kabėti kojinės senelio dovanoms...

O gal ta i liko senose, išblukusiose fotografijose, kuriose matyti senosios žiemos su pusnių kalnais, ža idimais sniege ir skrendančiom sniego gniūžtėm? Ar neliko Kalėdos tik žodžiai ir nesuprasta tų žodžių prasmė? Juk tai gimimas, ar ne tiesa? Turėtume atgimti ir savo šiluma dalytis su kitais , o ne pasilikti sau. Taip, mes dalijam save kitiems, bet tokių reta... Retas atiduotų savo gyvenimą tam, kad padėtų geriau gyventi kitiems.

Ir visai nesvarbu, ar židiny plazda liepsna, ar už lango krenta snaigės... Širdy, kurią kiekvienas turi savitą ir nepakartojamą, turėtume brandinti supratimo jausmą tiems, kurie gyvena kita ip nei mes. Neturim teisės jų pamiršti ar palikti likimo valiai – niekas tuomet nepasirūpintų ir mumis, net jei mes to maldautume. Tačiau šio prieššventinio šurmulio tikrai per maža – tai reikalauja viso mūsų gyvenimo gerumo ir darbo. Tai kiekvieno apsisprendimas, tačiau drauge mes galime tikrai daugiau.

Šių švenčių niekada negalima atskirti nuo dovanų gavimo ir dovanojimo, eglutės puošimo ir mūsų labai laukiamo Kalėdų senio, kuriam su didžiausiu džiaugsmu siunčiame laiškus ir laukiame jo atsakymo. O kokios mūsų šventinės dovanos? Atrodo, kad didžią ją da lį jų jau darome nebe mes, mes jas tik dovanojame.

Tam dažniausias paaiškinimas yra vienas – laiko stoka... Nebėra laiko padaryti dovanėlių, kurių labai laukia tiek giminės, tiek draugai, nebėra la iko iškepti šventinio pyrago ir pradžiuginti artimuosius šviežio kepinio kvapu.

Tiesiog nebėra la iko... Nebėra laiko net parašyti atviruką, kuris, rastas pašto dėžutė je, parodo nesumeluotą, nuoširdžią žmogaus šypseną ir širdyje sukelia pasitenkinimo ir tikrumo virpulį. Kažkas tuomet pasijunta reikalingas ir nepamirštas. O kam tada mūsų gyvenime yra la iko, jei jo nerandame paprastiems dalykams? Laiko pykčiui, barniams ir ašaroms? Nejaugi mums tai daug svarbiau už atle idimą, nuoširdumą ir draugystę? Aš tikiu, kad angela i kaskart vis aukščiau savo širdis kelia... Tik išmokim atleisti, išmokim pamilti...

Kai baltas angelas Tau ranką tiesia, imi tikėt, kad greit aušra nušvis… Ir gruodžio ilgesys ne amžinas - atėjo Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis. Nauja viltis , kad paprastas, nuoširdus apkabinimas gali daugiau negu bet kas kita. Tegul sugriūva ir prasmenga viskas, kas žmogiškumo šviesą mums patiems užstoja.

Lina Jankauskaitė, 2ga Ievos Borutaitės (3gc) nuotrauka

2

Tegul sušyla visų širdys...

Gruodį vyksta labai graži akcija „Kad mūsų širdys sušiltų“. Pakalbinau vieną iš šios akcijos organizatorių, etikos mokytoją Zitą LAUŽIKAITĘ.

- Kokie renginiai vyksta šios akcijos metu? - Mokiniai išrinko nuoširdžiausius klasės mokinius, kurie bus fotografuojami, o jų nuotraukos papuoš mokyklos garbės knygą. Gruodžio 16 dieną vykstančiame koncerte padėkos raštais bus apdovanoti nuoširdžiausių mokinių tėveliai. Taip pat važiuosime į Ežerėlio slaugos namus. Ten surengsime koncertą, dovanų nuvešime suvenyrų. Sausio pabaigoje arba vasario pradžioje vyksime į Pagynės vaikų globos namus. Taip pat ruošiami sveikinimai Ringaudų bei Akademijos seniūnijų vienišiems gyventojams. - Kokie mokinių atsiliepimai apie šią akciją? - Vieni mokiniai labai rimtai žiūri į šią akciją, atsakingai renka nuoširdžiausius mokinius, kiti į tai žiūri nerimtai, nesupranta, kam tokių dalykų reikia. - Kas, be jūsų, organizuoja šią gražią akciją? - Organizuoja išties daug žmonių : koncertą ruošia muzikos ir šokių mokytojos, nuoširdžiausių mokinių rinkimus organizuoja klasių auklėtojai, visą renginį – neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja J.Lubienė, atvirukų gamybą – pradinių klasių mokytojos. Taip pat prie šios akcijos prisideda mokinių taryba ir laisvalaikio centras. - Kaip kilo idėja organizuoti šią akciją? Kiek metų ji jau vyksta? - Akcija gyvuoja maždaug nuo 2003metų. Kalbėjomės su mokytojais bei mokiniais ir nutarėme ją rengti. Ši akcija tapo tradicija, beje, laikui bėgant ji šiek tiek keitėsi. Iš pradžių nerengėme koncerto, neruošėme nuoširdžiausių mokinių tėvams padėkų, bet einant metams tai tapo neatsiejama šios akcijos dalimi. - Ačiū už nuoširdžius atsakymus.

Ieva Mocevičiūtė, 7d

Nepamirškime, kad gyvename

Ankstyvą gruodžio 9-os rytą, dar prieš pirmąją pamoką, aktų salėje pradėjo būriuotis 3 -ų gimnazinių klasių mokiniai, kuriems turėjo vykti etikos arba tikybos pamokos. O būriavosi ne šiaip sau –laukė atvykstant į svečius Tabariškių parapijos klebono Rimanto BALTRUŠAIČIO, kad galėtų pasišnekučiuoti apie Adventą. Iš pradžių keletas 3gb klasės mokinių paskaitė istoriją apie debesėlį, kuris atidavė savo lietų kalvai, kad ji galėtų sužydėti. Po to klebonas atsistojo greta stalo, papuošto vainiku , kuriame degė dvi iš keturių adventinių žvakių. Jos simbolizavo antrąją Advento savaitę. Klebonas paklausė, kas mums yra adventinis laikotarpis. Žinoma, keletas vaikų, tarp jų ir aš, atsakėme , kad tai toks metas, kai atsikėlę ryte galime suvalgyti po vieną saldainį iš savo adventinio kalendoriaus ir laukti Kalėdų.Tačiau klebonas mums paaiškino, kad tai laukimo laikotarpis, kai mes galime daugiau dėmesio skirti savo mintims ir apmąstymams , gal kartais prisilaikyti pasninko tam , kad sutaupę per Kalėdas galėtume visa tai atiduoti kitiems. Juk tokia ir yra Kalėdų esmė . Galiausiai, baigiantis pašnekesiui , klebonas išsitraukė gitarą ir pritardamas ja padainavo mums dainą apie tai , kaip mes kartais pamirštame , jog gyvename. Taip smagiai su muzika ir baigėme pašnekesį.

Akvilė Arlauskaitė, 3gc Nuotrauka iš asmeninio albumo

3

„Nedrįsčiau to vadinti talentu“

Smagu, kad talentų puslapiui niekada netrūksta pašnekovų. Šį kartą jo viešnia – ketvirtokė gimnazistė Vilūnė ZAKYTĖ. Jos hobį turbūt supratote iš iliustracijų ir ne vienas pagalvojote: „Kaip galima išmokti taip gražiai piešti?“ Į šį klausimą (žinoma, ir į daugelį kitų) teatsako pati Vilūnė.

- Ar seniai pieši? - Piešiu nuo pat mažens, kiek save pamenu. Net darželyje, kai kiti vaikai dėliodavo kaladėles ar žaisdavo su lėlėmis, aš pasiimdavau kreidelių ir piešdavau. Tai mano pirmasis ir labiausiai visus džiuginantis hobis. - Kas įkvepia piešti?Kas paskatino piešti? - Šiam užsiėmimui mane įkvepia įdomios istorijos, emocijos, muzika. Kiekvieną dieną mus supa įvairūs žmonės, daiktai, formos, spalvos, išgyvename daug jausmų - džiaugsmą, nerimą, meilę. Visa tai išjudina mūsų vaizduotę ir mes galime kurti. Tėvai greitai pastebėjo mano polinkį į meną ir užrašė į dailės mokyklą. - Ką labiausiai patinka piešti? - Labiausiai mėgstu piešti abstrakcijas ir žmones. Žmogaus veidas ryškiausiai perteikia jo jausmus, labai svarbu tai atskleisti portrete. Abstrakcijos - kitos realybės atspindžiai, joms visiškai galima pasitelkti fantaziją. - Ar lankai dailės mokyklą? - Lankiau A.Martinaičio dailės mokyklą senamiestyje. Pirmą kartą mane ten nuvedė 1-oje klasėje, mokiausi porą metų. Po keleto metų pertraukos 6-oje klasėje vėl pradėjau gerinti savo įgūdžius . Nors kartais pamokos užsitęsdavo iki vėlaus vakaro, turėjau galimybę tobulinti save ne tik tapybos ir piešimo užsiėmimuose, bet ir kompozicijoje, skulptūroje, kūrybos istorijoje. Šiais metais baigiau meno mokslus. - Kur dedi savo nupieštus darbus?Gal dovanoji? - Daugelį savo darbų, net ir pieštus ketverių, penkerių metų, vis dar turiu. Dalį esu palikusi meno mokykloje, jie žino, kur juos panaudoti. Keletą piešinių esu padovanojusi. Dažniausiai, jei kam nors patinka mano darbai, tiesiog pasiūlau nutapyti visiškai naują, asmeniškai tam žmogui skirtą paveikslą.

Nukelta į 4 puslapį

Nuotraukos iš asmeninio albumo

4

Mūsų nuoširdžiausieji Kaip ir kasmet, šiemet vėl visos klasės rinko nuoširdžiausius mokinius. Štai jie:

1a - Karina Zerr, 1a - Titas Puronas, 1b - Aina Švedaitė, 1b - Paulius Naujokas, 2a - Gabrielė Petrauskaitė, 2a - Dominykas Račaitis, 2b - Gintvilė Butkutė, 2b - Mantas Bugailiškis, 3a - Benas Blinstrubas, 3a - Livija Vasiliauskaitė, 3b - Emilis Bryčius, 3b - Aušrinė Balazaitė, 3c - Gustė Stepulaitytė, 3c - Rokas Pyrantas, 4a - Mykolas Paulauskas, 4a - Guostė Budrikaitė, 4b - Matas Mauruča, 4b - Urtė Raudoniūtė, 5a – Mantas Ambraziūnas, 5b - Karolina Kijauskaitė, 5c - Martynas Blažys, 6a - Karolis Vaitkevičius, 6b - Džiugas Liaudinskas, 6c - Lukas Čeplevičius, 6d - Viktorija Balčiūnaitė, 7a - Darius Rušinas, 7b - Rimantas Praškevičius, 7c - Lukas Grubevičius, 7d - Justė Krančiukaitė, 8a - Agnė Pyrantaitė, 8b - Ingrida Reneckytė, 8c - Eglė Kvietkutė, 8d - Karolis Skučas, 1ga - Dovydas Pugevičius, 1gb - Indrė Maleckaitė, 1gc - Laura Slabadaitė, 1gd - Eglė Petkutė, 2ga - Rokas Raudonius, 2gb - Domantė Ciegytė, 2gc - Ąžuolas Mocevičius, 3ga - Milda Vengraitytė, 3gb - Aušra Liutikaitė, 3gc - Linas Laurinaitis, 3gd - Justina Mizeraitė, 4ga - Jovilė Makutėnaitė, 4gb - Vaidas Naudžius, 4gc - Greta Kazlauskaitė.

Džiaugiamės Jumis! Sveikiname ir linkime kuo geriausios kloties.

„Nedrįsčiau...“

Atkelta iš 3 puslapio

- Ar dalyvauji parodose? - Aktyviai dalyvaudavau Kaune organizuotuose konkursuose ir dailės mokyklos parodose. Šiuo metu tam daug laiko neskiriu. - Ar su daile siesi savo gyvenimą? - Jei siesiu savo gyvenimą su daile, tai nebus tik vienareikšmiškas kūrybos procesas. Galbūt mano ateities profesija nebus susijusi su menu, bet jis visuomet bus mano mėgiamas užsiėmimas. - Kada supratai, kad turi talentą? - Visų pirma tai pastebėjo mano tėvai, kuriems esu dėkinga , kad nebuvo abejingi ir pastūmėjo mane plėsti savo žinias ir lavinti įgūdžius. Nedrįsčiau to vadinti talentu. Visi maži vaikai turi polinkį į vienokią ar kitokią savęs išraišką. Piešimas buvo mano būdas. - Gal turi savo mūzą? . - Kaip ir daugeliui menininkų, mano mūza - paprasti kasdieniški dalykai. Nesvarbu, kas suteikia įkvėpimą, tai ir yra mūza. - Koks tavo mėgstamiausias menininkas? - Mano mėgstamiausi kūrėjai - Leonidas Afremovas, Andy Warhol'as, Gilles, Joanne Marchildon. - Ką menas reiškia tavo gyvenime? - Man menas - puiki ekspresijos forma. Tai, kas neįmanoma realybėje, visada įgyvendinama mene. Dailė yra ir liks didelis malonumas mano gyvenime. - Ačiū už nuoširdžius atsakymus. Linkime Tau

sėkmės renkantis savąjį kelią.

Klausinėjo 3gc kl. merginos

5

Tikslas tik vienas

Sutikite – ne kasdien tenka bendrauti su Lietuvos čempionais. Apie ką aš čia? Ogi apie žinomą lenktynininką, mūsų gimnazijos ketvirtoką Igną GELŽINĮ.

Per kelias kartu praleistas minutes Ignas truputį atskleidė save ir dalijosi patirtimi.

Šeimos tradicija Pirmą kartą su kartingu važiuoti Ignas pabandė prieš ketverius metus. Tada

jausmas buvo neapsakomas, o dabar tai tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Tai, jog Ignas dabar lenktyniauja, – tėčio ir brolio nuopelnas. Tėtis lenktyniavo automobiliu, brolis kartingais, o dabar jau sėdi ir už automobilio vairo.

Pasiekimai įspūdingi

Pernai Ignas tapo Lietuvos vicečempionu, o Italijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo šeštąją vietą. Šiais metais Lietuvoje pavyko tapti nugalėtoju, o varžantis Lenkijoje vienose lenktynėse pavyko užimti pirmąją vietą, o kitose lenktynėse Ignas liko antras. Taip pat Ignas yra 2008-2009 metų žiemos taurės nugalėtojas.

Svarbu susikaupti

Lenktyniaujant užsienyje būna ypač gausu žiūrovų, aplinkui sukiojasi daug gražių merginų, tačiau Ignas negali sau leisti atsipalaiduoti ir nukreipti dėmesį kažkur kitur: „Turiu susikaupti ir atsiduoti lenktynėms, nes juk važiuojam ne į panas pažiūrėt, o lenktyniauti. Kelionė brangi, tad tikslas tik vienas.“

Baimės nebeliko

Anksčiau prieš varžybas jaudulys šiurpino kūną, dabar nieko panašaus neliko. „Prieš varžybas šiek tiek pajuokaujam ir į trasą“, - šypteli Ignas.

Pavojingi pomėgiai

Vienas iš gimnazisto pomėgių laisvu laiku yra stebėti BMX (sportinių dviračių) varžybas, tai jis daro kiekvienais metais Estijoje. Taip pat jis prasitarė, jog kada nors norėtų ir pats tokiose varžybose dalyvauti. Tačiau šiais metais sportininkui nepasisekė, važinėdamas BMX‘u Ignas susižeidė koją ir kartingų varžybose akseleratorių turėjo spausti ranka.

Adrenalino kupina kasdienybė

Paklaustas, ką apie jo sprendimą lenktyniauti mano mama, Ignas pasakojo, kad ji su tuo jau susitaikiusi, tai tęsiasi daug metų ir vargu ar buvo galima ko nors kito tikėtis. Lenktyniaujant kartingais neįmanoma išvengti avarijų, laimė, kad pavyksta išsisukti be rimtesnių sužeidimų, lieka tik mėlynės.

Nukelta į 6puslapį Nuotrauka iš asmeninio albumo

Sporto apžvalga Jau nuo rugsėjo mėnesio mūsų sportininkai siekia aukštumų, taigi buvo ir laimingų akimirkų, ir skaudžių nuosmukių. Norime pasidžiaugti Kauno rajono moksleivių žaidynių dalyve Ugnės Karvelis gimnazijos 7-8 kl. berniukų futbolo komanda, iškovojusia teisę žaisti finale, nugalėjusia Babtų komandą 5:3 . Taip pat mūsų gimnazijos vaikinų krepšinio rinktine, laimėjusia 2-ąją vietą tose pačiose Kauno rajono moksleivių žaidynėse. Neatsilieka ir mūsų krepšininkės, jos, nugalėjusios Babtus 43:42, gavo teisę žaisti pusfinalyje, kuris vyks per artimiausias dvi savaites. Na, o kvadrato rinktinė šiose žaidynėse liko penkta.

Juozas K., 3gc Ievos Borutaitės (3gc) nuotrauka

6

Išvyka į gyvūnų globos namus

Būrelis įvairių klasių mokinių su biologijos mokytoja Irena GRONSKIENE gruodžio 2-ą dieną vyko į Užliedžiuose esančius gyvūnų globos namus.

Visai nepiktai ir netgi maloniai mus pasitiko lauko būdose gyvenantys šeši šunys. Vienas iš jų šeimininko laukia net tris mėnesius. Susipažinę su jais ėjome į vidinius voljerus, kuriuose buvo įsikūrę dar jauni šuniukai ir kalytės su jaunikliais. Kituose aptvaruose gyveno neišskridę žiemoti gandrai ir kažkada žmonių šertos gulbės. Aplankę visus globos namų gyventojus vykome į V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą Kaune. Ten klausėmės gyvūnų globos namų darbuotojos paskaitos. Paskui susipažinome su Amerikos lietuviu, su kuriuo žaidėme įvairiausius žaidimus, stengėmės sugalvoti būdų, kaip padėti vargšams gyvūnams. Juk jiems reikia tiek pat dėmesio, kaip bet kam kitam. Taigi, PADĖKIME GYVŪNAMS IR JIE PADĖS MUMS.

Vida Pečeliūnaitė, 1gd Irenos Gronskienės nuotraukos

Tikslas... Atkelta iš 5puslapio

Humoras

„Mes mėgstame su draugais pajuokauti. Kartą atėjome į parduotuvę, pasiėmėme po butelį alaus ( Ignas jau pilnametis) ir stojome į eilę prie kasos. Pardavėja prašė asmens dokumento, tačiau mes nerodėme, o pardavėjai alų paslėpus po prekystaliu mes grįžome į parduotuvę, vėl pasiėmėme po butelį ir vėl prie kasos. Taip sukom ratais, kol prie mūsų priėjo apsauga ir paprašė išeiti iš parduotuvės. Tai buvo juokinga“,- pasakojo Ignas.

Pas panas irgi reikia Igno grafikas labai įtemptas, dėl daugelio lenktynių tenka praleisti pamokas, nes yra nemažai darbo paruošti kartingą, o dar ir pasitreniruoti reikia, taigi dėl to kenčia mokslai ir laiko praktiškai nelieka. Tačiau artėja atostogos ir Ignas žada atsigriebti: „Galėsiu ir pavažinėt, ir pas panas nulėkt“, - juokavo gimnazistas. „Kaip ir visi, laukiu Kalėdų, tikiuosi, Kalėdų senis atneš pinigų, taupau geram fotoaparatui . Mėgstu fotografuoti, o kai lenktyniausiu, mama galės įsimintinas akimirkas įamžinti“, - pasakojo lenktynininkas.

Dėkojame Ignui , kad jis sutiko su mumis pasidalyti savo įspūdžiais bei patirtimi, ir linkime jam nesustoti siekiant tikslo.Linksmų Kalėdų ir šaunių pergalių!

Juozas K., 3gc

7

Kuo kvepia Kalėdos? Kalėdos jau visai ant nosies, o tu dar neturi dovanos ir nieko nesi paruošęs? Neskubėk bėgti į parduotuvę, geriau pagamink ką nors pats. Štai keletas idėjų, kaip galėtum nustebinti savo draugus ir artimuosius. Iškepk imbierinių sausainių ir juos gražiai supakuok. Bus ne tik graži dovana, bet ir namuose galėsi justi malonų sausainių kvapą, kuris asocijuojasi su Kalėdomis. (Kaip kepti sausainius, galėsi paskaityti puslapio apačioje.) Pagamink skaniai kvepiantį muiliuką. Tau tereikės ištirpinti gabalėlį paprasto muilo karšto vandens dubenėlyje. Į ištirpusį muilą gali įdėti vanilės, cinamono, kakavos, sutarkuotą citrinos žievelę ar pan. Gautą masę supilk į norimą formelę, palauk, kol sustings. Turėsi puikią, kvepiančią savos gamybos dovanėlę. Pagamink žvakę. Vandens vonelėje ištirpink vašką (puikiai tiks senos žvakės). Į kokį nors nereikalingą indelį įdėk knatą ir supilk vašką, suskaldyk ledukus (ne per daug smulkiai) ir supilk į vašką, paskirstyk juos tolygiai po visą indelį, lauk, kol žvakė sustings. Jauki ir šilta dovana. Jei moki, gali numegzti šaliką, nuvelti kepurę ar nunerti angeliuką. Tikrai nudžiuginsi tą žmogų, kuriam dovanosi šią dovaną. Na, o dabar keletas patarimų, kaip gali pradžiuginti ne tik draugų ir šeimos narių širdis, bet taip pat ir skrandžius.

Imbieriniai sausainiai Tau reikės:

400 g kvietinių miltų, 100 g sviesto, 100 g rudojo cukraus, 4 šaukštų medaus, 1 kiaušinio, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 2 šaukštelių malto imbiero, 1 šaukštelio maltų gvazdikėlių, 1 šaukštelio cinamono.

Išsuk cukrų, sviestą ir ištirpintą medų, įmušk kiaušinį ir gerai sumaišyk. Supilk miltus, kepimo miltelius, cinamoną, maltą imbierą bei gvazdikėlius ir gerai išmaišyk. Tešlą suvyniok į plėvelę ir dėk 30 minučių į šaldytuvą. Atšaldytą tešlą dėk ant miltais pabarstyto stalo ir iškočiok 0,5cm storio blyną. Formelėmis išspausk sausainius. Įkaitink orkaitę iki 180 laipsnių, įklok kepimo popierių į kepimo skardą, sudėk sausainius ir kepk 12 minučių. Iškepusius sausainius ištrauk iš skardos ir padėk atvėsti.

Skanaus!

Kalėdinis gėrimas Tau reikės:

1 l obuolių sulčių, 0,5 l juodųjų serbentų sulčių, 1 cinamono lazdelės, 5 gvazdikėlių, 50 g cukraus, 60 g razinų, 1 indelio konservuotų mandarinų.

Sumaišyk visas sudedamąsias dalis, išskyrus razinas bei mandarinus, ir pavirink 5 min. Nukošk mišinį, sudėk į jį razinas bei mandarinus, išpilstyk į storo stiklo vyno taures ir patiek gėrimą dar garuojantį.

Greta Rapalavičiūtė, 2gc, Ieva Paužaitė, 2gb, Deimantė Stulgytė, 2gc

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis, maketavo Ieva Borutaitė (3gc)

Vėl nudžiuginote!

Daugelis Jūsų nepabijojo ne tokios ir lengvos praėjusio numerio užduoties ir atnešė daugybę teisingų atsakymų. Burtai lėmė, kad prizus gauna šie mokiniai:

Aistė Balazaitė (3b), Aušrinė Mikelionytė (5a),

Paulina Dambrauskaitė (7c), Jurgita Steponaitytė (8d),

Diana Stonytė (2gb).

Sveikiname!

Teisingas atsakymas buvo 412. O dabar – naujas kryžiažodis! Taisyklės nesikeičia – išsprendžiate, atnešate teisingą atsakymą į 405 kab. ir galbūt prizas Jūsų! 1. Žvarbiausias žiemos mėnuo. 2. Sniegas, maišomas stipraus vėjo. Koks tai veiksnys? 3. Patiekalas iš plaktų kiaušinių. 4. ............ ir pavardė 5. Kalėdos angliškai. 6. Žodžio duoti antonimas. 7. Vieta, pro kur išlenda Kalėdų senelis. 8. Ją turi kiekviena valstybė.

Įdomybės

JAV yra daugiau nei 58 milijonai šunų. Kiekvienais metais Šiaurės Amerikoje vaikai išleidžia pusę

milijardo dolerių kramtomajai gumai. Kiekvieną minutę pasaulyje parduodama 50 Biblijų. Kiekvieną sekundę amerikiečiai (kartu paėmus) suvalgo po svarą

šokolado. Kaip ir pirštų antspaudai, kiekvieno liežuvio raštas yra unikalus. Kiekvieną minutę žemėje išgeriama 27 529 124 litrai alaus. Mirusi skruzdėlė visada krenta ant dešinio šono.

Puslapį parengė Gailė (2gc), Gabrielė (6c) ir Kamilė (6c)

Žydų Kalėdų senelis: - Laaabas, vaikučiai... Prašome pirkti dovanėles...

Skrenda lėktuvas ir staiga pilotas pradeda isteriškai juoktis. Stiuardesė jo klausia: - Kas atsitiko? - Įsivaizduoju, kokia panika kils durnyne, kai sužinos, kad aš pabėgau.

Vaikų darželyje auklėtoja: - Na, vaikučiai, pašaukime tą, be kurio neapsieina nė vieni Naujieji metai. Na, trys-keturi... - Policijaaaaa...!

Du aktoriai per šventes uždarbiauja vaidindami Kalėdų senelius. Vienas prašo kito: - Klausyk, būk geras, užeik pas mane į namus, pasveikink šeimyną. - O kodėl pats negali? - Ai, aš per brangiai imu...

Ateina Karlsonas į parduotuvę ir sako: - Ar parduodate perdegusias lemputes? - O kam jums jų reikia? - Noriu įsirengti tamsų kambariuką...

Kalbasi du krokodilai: -Man šiandien pasisekė.

Sugavau tris negrus, dabar sotus. -Man labiau pasisekė.

Suvalgiau rusų turistą! -Ką? Eik eik... Negali būti... Na, papūsk!