2012 m. lapkritis – gruodis

– 2 –

PENSININKASLeidžia JAV Lietuvių Bendruomenės Socialinių reikalų taryba

Lithuanian Human Services Council of the USA, INC2711 West 71st Street, Chicago, Illinois 60629

Telefonas: 773-476-2655

Redaguoja Danutė Bindokienė7155 South Homan Ave., Chicago, IL 60629

El-paštas: dbindokas@att.net

Administruoja Danguolė Ilgenytė2711 West 71st Street, Chicago, IL 60629

Telefonas 773-476-2655

Prenumerata metams:Jungtinėse Amerikos Valstijose – 15 (JAV) dol.

Kanadoje ir kitur užsienyje – 25 (JAV) dol.Atskiro numerio kaina – 1.50 (JAV) dol.

Prenumeratos čekius rašyti administracijos adresu.Žurnalas yra dvimėnesinis

2012 m. lapkritis - gruodis

Turinys

Iš krikščioniškojo pasaulio ............................................................................................. 4Sveikata – brangiausias turtas ........................................................................................8Patarimai patarimai patarimai ..................................................................................12Auginkime ....................................................................................................................17Gero apetito! ...............................................................................................................21Linksmiau ....................................................................................................................27Skaitytojų kertelė .........................................................................................................28Mūsų rėmėjai .............................................................................................................. 31

– 3 –

SVEIKI, SULAUKĘ MŪSŲ VIEŠPATIES JĖZAUS GIMIMO DIENOS!

LINKIME VISIEMS LAIMINGŲ, SVEIKŲ IR GERŲ

NAUJŲJŲ METŲ!

***

LIETUVIŠKO KALĖDŲ ANGELO MALDABalys Auginas

Tada tamsūs Advento debesysDengė gedulu tėviškės veidą –Lietuviškas Kalėdų angelasSėdėdavo liūdnas prie uždarųVilniaus katedros durų –

Plasnodamas Aušros Vartuose,Samariečio pirštaisJis imdavo skausmo rakštįIš klūpančių širdžiųIr skaitydavo bažnyčios rūsySeną Aušros maldaknygę –

O šiąnakt lietuviškasKalėdų angelas,Kuris kalba poterius mūsų gimtąja kalba –Klaupias balčiausion pusnin –

Kai sniego laukais bėga mėnuo su žiburiuIr Kalėdų žvaigžde,Kai dausos suvirpaNuo giesmės angelųGloria in Excelsis –

Lietuviškas angelas meldžiasUž mus – išsibarsčiusius akmenukus!---------------------------------------

– 4 –

KALĖDŲ GIMIMAS

Mūsų rudeninės širdys laukia maloningos Dievo dovanos.Ateina Tas, kuriam nė „kurpių nesame verti nešioti” (Mt 3:11)Taisykite Viešpačiui kelią (Mt 3:13)

Bet kaip mes paruošime kelią Karaliui,kuris yra ne šio pasaulio valdovas?Karūnos, raudoni kilimai ir puošnūs drabužiai – Jis viso to nenori.Taisykite Viešpačiui kelią.

Mūsų netyros širdys bando pasislėpti –joms gėda savo nerangumo ir nesusigaudymo,kaip turėtume atsiliepti tokiai dovanai.Taisykite Viešpačiui kelią.

Vargšės, įvairiais niekniekiais apverstos mūsų širdys,ištroškusios tos tuštumos, kuri leistų jas kitu turtu pripildyti.Taisykite Viešpačiui kelią.

Dievas iš mūsų taip mažai prašo:parodykite norą tikrai atsiversti (Mt 3:8),puoškite šviesomis savo širdis, o ne eglutes.Taisykite Viešpačiui kelią.

Mūsų rudeninės širdys laukia maloningos Dievo dovanos.Ateik, Viešpatie Kristau, ateik!Pašvęsk mūsų gyvenimą savo artumu ir mes puošimešviesomis savo širdis, o ne eglutes.

Iš anglų kalbos vertė Nijolė Kersnauskaitė

Iš krikščioniškojo pasaulio

– 5 –

Švenčiame Kristaus gimimą – Kalė-das. Dievo ir žmogaus bendravimas įgavo itin turtingą spalvingumą, kai „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų” (Jn 1:14). Kie-kvienas šios šventės paslaptingąją tikrovę labai asmeniškai išgyvename. Vieniems ji mena eglutę, papuošalus, sveikinimus, pa-sikeitimą dovanomis. Kiti žengiame arčiau prie prakartėlės, sutinkame gimusį Kūdikį, ieškome Jo ramybės ir džiaugsmo. Tretiems ši diena slepia savyje rūpestį, netikrumą, net baimę. Tiek kalbėta apie taiką, sugyvenimą, o tikrovė taip toli nuo šių kilnių troškimų. Dažnai mūsų gyvenimą persunkia vienišu-mas, skausmas, netikrumas. Šviesos pra-giedruliai tik retais atvejais tepasirodo. ...

Kalėdinė liturgija mums piešia Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį kaip nuostabius mainus: Žmogaus Kūrėjas, priimdamas

Evangelijose keliolika kartų minima, kad Jėzus meldėsi. Jis tam rasdavo laiko ir vietos. Žinome, jog kartais keldavosi labai anksti, kad galėtų pabūti su savo dangiškuoju Tėvu. Kartais maldai skirdavo visą naktį. Tam rinkdavosi nuošalias ir tylias vietas.

Šie susikaupimo momentai jį atgaivin-davo. Malda Jėzų pripildydavo Dievo meilės. Jis prašė ir gavo visa, ko reikėjo. Todėl grįž-davo tęsti savo misijos su naujomis fizinėmis bei dvasinėmis jėgomis.

Melsdamasis Jėzus išsakydavo Tėvui savo rūpesčius, ypač prieš priimdamas svar-bius sprendimus. Kiekvienu lemtingu jo tar-nystės momentu matome Jėzų meldžiantis: kai meldėsi po Jono krikšto, ant Jo nusileido Dvasia ir Tėvo balsas paskelbė, kad tai yra Jo „mylimasis Sūnus” (Lk 3, 21-22); Jėzus visą naktį meldėsi, prieš pašaukdamas apaštalus,

KOKIE NUOSTABŪS MAINAIžmogiškąjį kūną iš Mergelės Marijos, mus padaro savo dievystės dalyviais. Tuose mainuose žmogaus dalis yra jo menkumas, baimė, klaidžiojimų našta; iš Dievo pusės – naujas dieviškas gyvenimas žmogui, pilnutinis atsakymas skausmui, šios kelio-nės ribotumui ir netikrumui. Tokie mainai mūsų neišjungia iš gyvenimo dramos ar užgriūvančios tragikos. Nuo jos nesitrau-kė ir gimęs Taikos Karalaitis. Jis parodė, kaip skausmą perkeisti, visą gyvenimą įprasminti.

Šios šventės šviesoje tarkime: kokia didinga kelionė prieš mus ir kokie nuosta-būs mainai! Jie kartojasi kiekvieno žemės keleivio gyvenime, kuris išdrįsta pilnai atsi-verti ir priimti Dievo Žodį, gimusį iš Mari-jos Betliejuje – su visa Jo Gerąja Naujiena,

Gediminas Kijauskas, SJ

VIEŠPATIE, IŠMOKYK MUS MELSTISsavo artimiausius bendradarbius (Lk 6, 12-16); melsdamasis su mokiniais, jų klausė: „Kuo mane laiko žmonės!” – tai davė progą Petrui išpažinti jį esant Kristų, gyvojo Dievo Sūnų. Po sunkios dienos pavargęs, Jėzus pasitraukdavo į nuošalią vietą, kad atgautų jėgas melsdamasis. Po savo pirmosios stebuklų kupinos dienos Ka-farnaume Jėzus „nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi” (Mk 1,35). Po duonos ir žuvies padauginimo atleidęs minias, jis „užkopė į kal-ną melstis” (Mk 6, 46). Kai mokiniai užsidegę, bet pavargę, grįžo iš savo pirmosios misijų kelionės, Jėzus juos nusivedė į ramią vietą kitame ežero krante, kad pabūtų vieni (Mk 6, 30-42). Per Paskutinę vakarienę meldėsi už savo mokinius ir visus, kurie ateityje seks paskui Jį. Meldėsi prieš kančią Getsemanėje. Meldėsi, prikaltas ant kryžiaus...

Jėzaus malda visuomet būdavo paprasta.

– 6 –

Kartas nuo karto pakeldavo akis į dangų ir sušukdavo: „Tėve!” Tai darė ir džiaugdama-sis, kad gali prikelti savo bičiulį Lozorių, ir apimtas agonijos skausmo. Jėzus suvokė mal-dos galią ir visiškai pasitikėjo Tėvu: „Manai, kad aš negaliu paprašyti savo tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?” (Mt 26, 53)

Jėzus paprastai nieko neprašė sau, o ir tokiais atvejais jo malda visuomet būdavo sąlyginė, „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs” (Lk 22, 42); „Tebūnie, ne kaip aš no-riu, bet kaip tu” (Mk 14,37). Savo gyvenimą Jėzus baigė didžiausio pasitikėjimo aktu: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią” (Lk 23, 46). Kad ir kokia beviltiška atrodė padėtis, niekas negalėjo jo sugniuždyti, nes jis visiškai pasitikėjo Dievu.

Jėzus visada klausėsi Tėvo balso. Kar-tais Tėvas jam prabildavo per gamtą, kuri jam kalbėjo apie jautrią Tėvo meilę savo kūriniams. Jėzus tai panaudojo, mokydamas mylėti net savo priešus, nes Dievas „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems” (Mt 5,45). Jėzus gerai jautė savo aplinką ir gamta jį skatino bendrauti su Tėvu. Ar išgyve-name ką nors panašaus? Prisiminkime gamtos vaizdus, kuriuos Jėzus minėjo savo kalbose: medis ir vaisiai, sėjėjas, nevaisingas figmedis, garstyčios sėkla, raugės, vynuogės...

Jėzus klausėsi Tėvo, prabylančio į jį per kitus asmenis. Matė savo Tėvo meilę, kurią atspindėjo jo tėvų, mokytojų, kaimynų elgesys. Pastebėjo, kad kai kurie žmonės, su kuriais buvo neteisingai elgiamasi, atleisdavo savo skriaudėjams. Pažinojo atstumtuosius dėl jų fizinio nepajėgumo, neturto ir nuodė-mių. Šių žmonių troškimas pasveikti rodė, kad jie lengviau už išdidžiuosius priima Dievą į savo gyvenimą. Jėzus kalbėjo: „Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių” (Mk 2,17).

Šeimų gyvenimas Jėzui priminė Tėvo geraširdiškumą. Jis matė, kaip sunkiai dirba tėvai, kad išmaitintų ir aprengtų savo vaikus, ir mokė, kad turime pasitikėti Tėvo apvaizda. Tai panaudojo, mokydamas apie maldą: „Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, pra-šančiam duonos, duotų akmenį? ... Juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo” (Mt 7, 9-11).

Jėzus nurodo, ko labiausiai reikia mel-džiantis.

Nuošalumo (Mt 6 5-6). Matėme, kad Jė-zus pats maldai pasirinkdavo nuošalias vietas. Mums tai sako, kad tiesiogine ir perkeltine prasme turime „uždaryti duris” išoriniam pasauliui. Turime iš širdies ir minčių paša-linti visa, kas trukdo melstis. Likę vien tik su Dievu, pasijusime arčiau jo. Būdami apsau-goti nuo kitų žmonių žvilgsnių ir nuomonių, Dievo akivaizdoje jausimės laisvesni, visiškai susitelkę vien tik į jį.

Trumpumo (Mt 6 9-13). Tai nereiškia kad maldai turime skirti mažiau laiko. Turime mažiau kalbėti, o daugiau klausytis.

Atidumo Dievui ir artimui (Mt 6, 9-13). Ideali malda yra ta, kuri mus atgręžia į Dievą ir į artimą. Šito Jėzus mokė maldoje „Tėve mūsų”. Ją pradeda, šlovindamas Die-vą, toliau atkreipia dėmesį į jo Karalystę, kad po to prašytume pagalbos savo reika-luose ir galiausiai išreikštume troškimą gyventi vienybėje su kitais.

Negali melstis „Tėve mūsų” ir toliau sakyti „aš”. Negali melstis „Tėve mūsų” ir toliau sakyti „man”... Negali melstis „Tėve mūsų” nesimelsdamas už kitus, nes, kai prašai kasdienės duonos, turi galvoti ir apie savo brolius, kadangi visi yra įtraukti į šios maldos prašymus. Nuo pradžios iki galo nei karto nesakome „man” arba „aš”.„Skambėki, Žodi – apmąstymai iš Vilniaus”, 2012 m.

– 7 –

Vieną Naujojo Testamento dalį sudaro „Apaštalų laiškai”. Laiškus to meto tikin-tiesiems yra rašę apaštalai: Petras, Jonas, Jokūbas, Judas. Jų laiškai pažymėti autorių vardais ir yra skirti visiems krikščionims, todėl dar vadinami visuotiniais laiškais. Tačiau nei vienas autorius nėra parašęs tiek laiškų, kaip apaštalas Paulius. Tų laiškų ištraukas girdime kone kiekvieno sekma-dienio Mišiose. Šv. Pauliaus laiškai labai išsamūs, pamokantys, tiksliai išreiškiantys Kristaus mokslo tiesas, kartais net poetiški. Pvz.: ..Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kal-bomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną, ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau” (1 Kor 13, 1-3). Kadangi Katalikų Bažnyčia šv. Pauliaus vardinėms (kartu su šv. Petru) yra skyrusi birželio 29 d., verta plačiau susipažinti su šiuo Kristaus apaštalu, nors jis iš esmės niekuomet nebuvo susitikęs su Jėzumi prieš jo mirtį ant kryžiaus. Paulių Kristus pasirinko daug vėliau – mėgstama sakyti, kad jis pašauktas vieton išdaviko Judo Iskarioto, kad nebūtų pakeistas dvy-likos ištikimųjų apaštalų skaičius.

Paulius, lotyniškai Paulos, žydiškai Šaul, Saulius, gimė pirmojo krikščiony-bės amžiaus pradžioje dabartinės Turkijos teritorijoje, Tarso mieste. Jis buvo vienas uoliausių įžymiojo rabino Gamalielio mo-kinių, aršus krikščionybės persekiotojas.

Vėliau, perspėtas Jėzaus Kristaus dėl

blogų savo darbų ir įkvėptas Šventosios Dvasios, apaštalas Paulius ėmė drąsiai skelti žodžiu ir raštu Gerąją Naujieną.

Paulius rašė konkrečioms krikščionių bendruomenėms, tad jo laiškai įvardijami pagal adresatą: Romiečiams (Rom), Ko-rintiečiams (Kor), Galatams 9Gal), Efezie-čiams (Ef), Filipiečiams (Fil), Kolosiečiams (Kol), Tesalonikiečiams (Tes), Timotiejui (Tim), Titui (Tit) ir Filemonui (Fm). Laišką žydams įprasta taip pat skirti prie Pauliaus laiškų ir žymėti pagal adresatą (Žyd).

Šv. Paulius, pramintas „tautų apašta-lu”, savo gyvenimu liudija tai, ką skelbia: Jėzus Kristus jam yra viskas.

Apaštalas Paulius pėsčiomis apėjo Mažosios Azijos miestus, nukeliavo į Eu-ropą, pamokslavo Makedonijoje, apsilankė Atėnuose, įkūrė Bažnyčią Korinte, pasiekė to meto pasaulio sostinę Romą. Ten ir baigė gyvenimą kaip kankinys.

Paulius įveikė šimtus, tūkstančius kilometrų romėnų keliais. Kelis kartus iš-gyveno laivo sudužimą: išstisas paras jūra blaškė jį, užsikabinusį už laivo nuolaužos. Paulius patyrė daugybę pavojų, kai kopė į kalnų viršūnes, kėlėsi per upes, nakvojo po atviru dangumi. Kelionės krepšys, lazda, Dievo žodis, kartais du trys draugai – tokie buvo jo palydovai.

„Esi nepateisinamas, kad ir kas bū-tum, žmogau, kuris mėgsti teisti kitus. Juk, teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi. O mes žinome, kad Dievas teisingai teisia tuos, kurie tokius nusikaltimus daro. Nejaugi manai, žmo-gau, teisdamas taip darančius ir pats taip pat darydamas, išvengsiąs Dievo teismo?” (Rom 2, 1-4)

APAŠTALO PAULIAUS LAIŠKAI

– 8 –

„Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais. Sutarkite tarpusa-vyje. Nesiveržkite prie aukštų dalykų, bet pasitenkinkite kukliais. Nelaikykite savęs išmintingais. Niekam neatsimokėkite pik-tu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais

žmonėmis”. (Rom 12, 15-18)„Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugs-

mas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Ne-sivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems!” (Gal 5, 22-23a, 26)

APIE KRAUJOSPŪDĮDabar tarytum „mada” kalbėti apie

kraujospūdį. Ne tik vyresnio amžiaus, bet ir žymiai jaunesnių pokalbis sveikatingumo klausimais dažnai nukrypsta kraujospūdžio link – ar jis aukštas, ar per žemas, ką da-ryti, kad būtų normalus ir nereikėtų nuolat ryti vaistų jam sureguliuoti? Nereikia čia stebėtis, nes apie 50 mln. (vienas iš ke-turių) suaugusių žmonių šioje šalyje turi „nenormalų”, t.y. per aukštą, kraujospūdį. Kadangi kraujospūdis kartais vadinamas „tyliuoju žmogžudžiu”, verta išsamiau su šiuo neigiamu reiškiniu susipažinti.

Kas gi yra kraujospūdis? Tai jėga, gyslomis varanti mūsų kraują. Jeigu krau-jas negali lengvai gyslomis tekėti, toji jėga stiprėja. Kai varomoji jėga tampa per daug stipri, sakoma, kad žmogus turi aukštą kraujospūdį. O tai jau rimta negalia, nes aukštas kraujospūdis apsunkina ne tik krau-jo apytakos, bet ir širdies veikimą. Iš to gali išsivystyti įvairios širdies ligos, insultas, inkstų problemos ir net apakimas. Tarp kitko, aukštas kraujospūdis yra ir pirmoji, ir trečioji pagrindinė šios šalies žmonių mirties priežastis. (Angliškai aukštas krau-jospūdis vadinamas hypertension.)

Sveikata – brangiausias turtasKaip gali žinoti, kad kraujospūdis

per aukštas? Iš esmės vienoks ar kitoks kraujospūdis jokių ypatingų simptomų neturi. Daug žmonių metų metus gyvena, nežinodami, kad jų kūne darbuojasi tas „tylusis žmogžudys”. Beje, vienas krau-jospūdžio patikrinimas, net atradus, kad tas kraujospūdis per aukštas, dar nėra pavojaus ženklas – būtinas ilgesnis ir dažnesnis stebėjimo laikas. Tad vienintelis būdas su-žinoti apie savo kraujospūdžio padėtį, yra dažnas jo patikrinimas.

Ką reiškia tie skaičiai, tikrinant kraujospūdį? Viršutinis skaičius (systolic) parodo kraujospūdį širdies plakimo metu. Žemesnysis (diastolic) reiškia kraujospūdį, kai širdis stabteli tarp plakimų. Sistolinis skaičius visuomet pažymimas pirmuoju, o diastolinis – antruoju. Pvz.: 122/76 (122 virš 76); taigi, sistolinis kraujospūdis yra 122, o diastolinis – 76. Normalus kraujos-pūdis paprastai turėtų būti apie 120/80; jei nuolat pakyla iki 120-139/80-89, vadinasi laikas pradėti susirūpinti. Tuo tarpu 160/100 jau reiškia pavojingai aukštą kraujospūdį. Jeigu ši padėtis tęsiasi ilgesnį laiką, būtina ją sureguliuoti.

Kas sukelia aukštą kraujospūdį?

– 9 –

Medicinos mokslas į šį klausimą dar negali tiksliai atsakyti, bet yra žinoma, kad a. Per didelis druskos kiekis maiste; b. antsvoris; c. nuolatinis ar per gausus alkoholio varto-jimas ir net rūkymas; d. mankštos stoka; e. ilgalaikė įtampa. Kraujospūdžio aukščiui taip pat turi įtakos paveldėjimas, amžius ir net rasė.

Beje, šios taisyklės galioja visiems – ir moterims, ir vyrams, ypač vyresniems kaip 40 metų.

PAŽINKIME SAVO PRIEŠĄKas yra insultas? Smegenims nuo-

lat reikia kraujo, deguonies ir maistingųjų medžiagų. Visa tai suteikia kraujas, dides-niais ir mažesniais kraujo indais, širdžiai plakant, plūstantis į smegenis. Jei kraujo tekėjimas sutrinka, žmogų ištinka insultas (angl. stroke).

Kraujo apytaka į smegenis gali sutrikti dėl dviejų priežasčių: a. kai kraujo indas už-sikemša atsiradusiomis nuosėdomis ar dėl iš kitos kūno vietos nukeliavusio krešulio; b. kai kraujo indas staiga sprogsta. Ir vienu, ir kitu atveju į smegenis nepatenka deguonies, dėl to nervų ląstelės nustoja veikti ir vos po kelių minučių – visiškai sunyksta. Sunykus nervų ląstelėms, atitinkamai išnyksta ir tam tikrų kūno dalių, kurias jos paprastai valdo, veikimas. Kadangi neįmanoma pakeisti ar atgaivinti negyvų smegenų ląstelių, insulto pasekmės – neatitaisomos.

Dvi insulto rūšys. 1. Trumpam laikui užsikimšus kraujo indams, nešantiems gyvy-bę smegenims, žmogų ištinka vadinamasis „mažasis insultas” – Transient ischemic at-tack (TIA). Šio insulto simptomai yra visai panašūs į pavojingojo insulto ženklus, dėl to, juos pajutus, būtina nedelsiant šaukti pagalbą ir vykti į ligoninę. TIA insultas paprastai po

kelių minučių ar pusvalandžio pagerėja, bet dėl to nereikia džiaugtis, nes šis „mažiukas” kaip tik gali būti pirmasis pavojingojo insul-to skambutis. 2. Apie 12 proc. insultų ištinka, sprogus kraujo indui smegenyse ar netoli jų. Šis insultas vadinamas hemorrhagic stroke, yra daug pavojingesnis, nes išsilieja krau-jas ir susirenka smegenų masėje arba tarp galvos kaulo ir smegenų plėvės. Mirtingu-mo atvejis, įvykus šiam insultui, yra daug aukštesnis, be to, jis gali ištikti ir jaunesnio amžiaus asmenis.

Kokios dažniausios insulto pase-kmės? Kadangi smegenys valdo visus kūno judesius ir funkcijas, insultui pažeidus (ar sunaikinus) smegenų nervų ląsteles, savaime sutrinka ir jų valdymo laukas – sumažėja arba visiškai išnyksta tam tikros kūno dalies veikla. Pvz., a. viena kūno pusė visiškai ar iš dalies yra paralyžuojama; b. žmogus netenka pusiausvyros; c. kalba sutrinka, sunku atrasti ir ištarti norimus žodžius; d. sunku ryti, ypač skysčius; e. sutrinka rega; f. pasikeičia būdas, nuolat kaitaliojasi nuotaika -tai žmogus be reikalo juokiasi, tai verkia, tai pyksta ir yra susi-erzinęs; g. sutrinka atmintis (tai nereiškia Alzheimer ligą, bet insulto iššauktą simp-tomą), žmogus neatpažįsta savųjų ar savos aplinkos ir t.t.

Ar įmanoma pasveikti, ar bent pa-gerėti? Didžioji dalis patyrusiųjų insultą ilgainiui iš tikrųjų pagerėja arba net visiškai pasveiksta. Paprastai simptomai ryškiausiai pasirodo tuoj po to, kai insultas įvyksta, o tuomet ligonis pradeda pamažu taisytis. Kaip greitai tie pagerėjimai vyksta, priklau-so nuo to, kaip stipriai buvo pažeistos (ar sunaikintos) smegenų nervų ląstelės, nuo ligonio amžiaus ir apskritai jo sveikatos stovio prieš įvykstant insultui. Kai kurie

– 10 –

pagerėjimai įvyksta savaime, kai kurie – su terapijos pagalba. Paprastai pirmaisiais mė-nesiais po insulto ligonis sveiksta gan spar-čiai, vėliau tas procesas sulėtėja ir kartais tęsiasi metų metais. Svarbu, kad žmogus mėgintų pasveikti, nepasiduotų depresijai.

Insulto ženklai. Su labai mažomis išimtimis TIA ir kraujo indų sprogimo sukelto insulto ženklai yra panašūs, todėl svarbu jų neignoruoti, bet nedelsiant šauktis pagalbos.

1. Staigus silpnumas, vienos veido pusės, kojos ar rankos (apskritai vienoje kūno pusėje) nevaldymas;

2. Staigus susimaišymas – negalėjimas ištarti žodžio ar suprasti, kas kitų sakoma;

3. Staigus regėjimo (vienoje ar abie-jose akyse) sutrikimas;

4. Staigus galvos svaigimas, pusiaus-vyros netekimas, negalėjimas atsistoti ar paeiti;

5. Staigus, be jokios priežasties ir labai stiprus galvos skausmas.

Kaip insulto išvengti? Žinant „kelio ženklus” į sveikatingumą, įmanoma išveng-ti ne tik insulto, bet ir kai kurių kitų sveika-tos sutrikimų (ypač širdies ligų, diabeto).

1. Pagrindinė ir svarbiausia insulto priežastis – aukštas kraujospūdis. Jeigu krau-jospūdis nuolat yra apie 140/90, laikas tartis su gydytoju, kaip jį sumažinti – vaistais, di-eta (sumažinti druskos kiekį maiste!) ar pan.

2. Rūkymas. Ne tik cigaretės ar ciga-rai, bet ir kitas tabako vartojimas (uosty-mas, kramtymas) kenkia kraujo indams, tad būtina tabaką nedelsiant išbraukti iš savo kasdienybės.

3. Per aukštas cholesterolis – bloga-sis cholesterolis, atsirandantis nuo riebaus maisto ir žmogaus aptingimo/nejudrumo, prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir jas

susiaurina, o ilgainiui visai užkemša.4. Per didelis antsvoris ir apskritai

nejudrumas.5. Dažnas ir gausus alkoholio (taip pat

narkotikų) vartojimas.6. Pajutus net ir mažus insulto simp-

tomus, nedelsiant vykti į ligoninę, nes jie gali būti didžiojo insulto pranašai.

NEVERTA DĖL TO SIELOTISPeržengus 60 metų amžiaus slenkstį ir

retkarčiais vieną kitą dalykėlį pamirštant, daugelį pradeda kamuoti baimė, kad ilgai-niui gali prikibti Alzheimer’s ar kita panaši liga. Bet gydytojai užtikrina, kad nereikia sielotis dėl tokių retkartinių atminties su-šlubavimų – tai natūralus žmogaus amžiaus slinkties ir jo atnešamų pasikeitimų smege-nyse procesas.

Kada gi reikia pradėti rūpintis, kada tie nedideli atminties užsikirtimai yra rim-tesnių problemų ženklai?

Net sveikiausi ir jauniausi žmonės retkarčiais kai ką pamiršta. Štai keli tokių atminties „užtemimų” atvejai.

a. Normalu laikui bėgant pamiršti arba bent primiršti įvykius, jų smulkmenas, žmonių pavardes ar pan. Tai dažniausiai atsitinka, kai visi tie dalykai tebėra paly-ginti švieži ir neturėtų iš atminties pranykti. Nors eiliniam žmogui tokie užsimiršimai atrodytų lyg atminties susipnėjimo ženklai, mokslininkai į juos žiūri, kaip į „smegenų apsivalymą”, kai nelabai svarbūs atsimini-mai ar faktai pašalinami, paliekant vietos naujiems.

b. Išsiblaškymas taip pat iš atminties daugelį dalykų ištrina. Tai atsitinka, kai žmogus iš esmės į dirbamą darbą, skai-tomą straipsnį, girdimą pokalbį nekreipia didelio dėmesio, tuo metu užsiimdamas

– 11 –

kuo nors kitu arba išvis nieko negalvoda-mas. Išsiblaškymą galėtume kaltinti, kai pamirštame laiku nuvykti į susitikimą su gydytoju, organizacijos posėdį, išgerti vais-tus, paskambinti draugei, ar atlikti kurį kitą nekomplikuotą, bet svarbų veiksmą.

c. Atminties užsikirtimas įvyksta tuo-met, kai kas nors paklausia klausimą ir ne-galime į jį atsakyti, nors atsakymas tiesiog „kabo ant liežuvio galiuko”. Rodos, gerai tą dalyką žinome, bet tuo momentu niekaip negalime ištraukti iš atminties labirintų. Mokslininkai teigia, kad tokie užsikirtimai padažnėja, žmogui senstant. Keisčiausia, kad reikiamą informaciją paprastai žmogus prisimena labai netrukus ir tiesiog stebisi, kaip iš karto jos negalėjo prisiminti.

d. Daugelis savo atminties skryniose turi nemažai įvykių, kuriuos mielai norėtų pamiršti, bet tie įvykiai iškyla ir iškyla į paviršių. Skaudžių ar nemalonių įvykių, neigiamų jausmų ir nuolatinių (tikrų ar tik įsivaizduotų) baimių prisiminimai taip pat yra atminties problemos. Žmonės, ser-gantys depresijos liga, ypač dažnai tuos nemalonius prisiminimus ar mintis išgy-vena. Jeigu ši pastaroji problema pasidaro per daug sunki, reikia ieškoti medicinos pagalbos.

Tačiau svarbiausia – nereikia per daug sielotis, kiekvieną kartą, kai nueiname į parduotuvę ir staiga negalime prisimin-ti, ko ten nuėjome; kai „dingsta” raktai, akiniai, pieštukas ar kuris kitas daiktas, kai negalime prisiminti (nors žinome, kad turėtume!) sutikto žmogaus pavardės – tai dar nereiškia, kad mūsų smegenys pradeda silpti ir atminties lentynos jau ištuštėjo. Tai yra natūralus kiekvieno žmogaus kasdieny-bės procesas: jį turėtume priimti, kaip ir bet kurią kitą savo gyvenimo apraišką.

KOJOS PRAŠOSI DĖMESIONors šalti rudens bei žiemos orai nema-

lonūs, bet daugelis (ypač moteriškoji giminė) lengviau atsidūsta: pagaliau dėvima avalynė neparodys visų kojų pėdų ir blauzdų minusų – suskirdusių kulnų, skaudžių nuospaudų, pageltonavusių, pastorėjusių nagų...

Kodėl vyresnių asmenų kojų pirštų nagai sustorėja? Kojų ligų specialistai mano, kad tai tam tikro grybelio darbas, o tas nagų sustorėjimas turi ir specialų pavadinimą – onychomycosis. Tas grybelis natūraliai randamas gamtoje ir paprastai sveikoms, jaunoms kojoms retai tepakenkia. Senstant sulėtėja kraujo apytaka į kojas, ypač jų nagus, žmogaus imuninė sistema silpnesnė (gali čia prisidėti diabetas ar kai kurios kitos ligos), todėl dažniau pasitaiko įvairūs užkrėtimai (infections).

Geriausias būdas išvengti to grybelio pasekmių – pastorėjusių, pageltusių kojų pirš-tų nagų, yra švara: reikia dažnai plauti kojas, pamirkant šiltame, muiluotame vandenyje, nagus trumpai nukirpti ir panages išvalyti. Gydytojas gali prirašyti tepamų (Lamisil, Penlac) ar nuryjamų vaistų, bet iš esmės grybelis niekuomet visiškai neišnyksta. Verta prisiminti, kad per burną imami vaistai dažnai kenkia kepenims, todėl gali atnešti daugiau bėdos nei naudos.

Nejaugi vyresnio amžiaus žmogus turi „susitaikyti” su nepatraukliai atrodančiomis kojomis? Be abejo, kojos, kaip ir bet kuri kita kūno dalis, reikalingos nuolatinės priežiūros. Tokie paprasti veiksmai, kaip dažnas kojų plovimas, nuodugnus tarpupirščių išvalymas, pasirūpinimas atsiradusiomis nuospaudomis ar nepatogių batų užtrintomis pūslelėmis, padės išlaikyti kojas ir sveikas, ir patrauklias. Iškilus rimtai problemai, būtina kreiptis pas gydytoją.

– 12 –

SVARBU VAIRUOTOJAMS, YPAČ VAIRUOTOJOMS

Plėšikai, vagišiai, įvairūs niekšai ir nusikaltėliai, ieškodami aukų savo pikta-darystėms, kaskart sugalvoja vis naujų ir neįprastų būdų, kad galėtų tas aukas įvilioti į savo spąstus, dažnai tam panaudodami žmonių geraširdiškumą ir norą kitiems pa-dėti. Štai keletas pavyzdžių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį visiems, vairuojantiems automobilį, o ypač moterims.

1. Važiuodama nuošaliu priemiesčio keliuku (ar gatve) dienos metu, moteris staiga pamatė kėdutę, paprastai vartojamą mašinoje, vežantis mažus vaikus, pamestą kelio pakraštyje. Kėdutė buvo užklota ant-klodėle ir atrodė, kad joje gali būti kūdikis.

Pirmoji mintis – sustoti ir pažiūrėti, ar tikrai kėdutėje nėra vaikučio, bet kažkoks įtarimas visgi sulaikė. Užuot sustojusi, mo-teris mobiliu telefonu paskambino vietinei policijai 911 numeriu.

Moteris buvo pagirta, kad nesustabdė automobilio, nes, pasirodo, tai naujausias piktadarių „sumanymas” – užpulti neap-dairią auką, kai ji išlips iš mašinos, tikintis, kad niekas, o ypač jokia moteris neprava-žiuos pro „pamestą” kūdikį. Policija taip pat priminė, kad paprastai vaikų kėdutės pametamos vienišose vietose, kur pakelėje auga tankūs krūmai arba aukštos žolės ir lengva pasislėpti.

2. Jeigu, važiuojant naktį, staiga kažkas trenkia žaliu kiaušiniu į priekinį langą, patariama nesustoti ir dairytis, kas tai padarė ar kaip kitaip patikrinti langus, taip pat jokiu būdu, nepurkšti langą valančio

patarimai patarimai patarimaiskysčio ir nepaleisti šluostyklių. Sumai-šytas su vandeniu (ar valymo chemikalais), kiaušinis taip išteplios stiklą, kad nieko nebus galima matyti – vairuotojas bus pri-verstas sustoti prie kelio. O piktadariai tik to ir laukia... Tai taip pat vienas naujausių būdų sustabdyti važiuojantį automobilį, kad galėtų apiplėšti (arba dar blogiau) jo vairuotoją.

3. Vidury šviesios dienos jauna mote-ris važiavo priemiesčio keliu. Staiga ją pa-sivijo kitas automobilis, įsijungė ant stogo esančią raudoną šviesą ir įsakė sustoti. Mo-teris visgi nesiryžo paklausyti, nes buvo pa-kankamai girdėjusi baisių pasakojimų apie apiplėšimus ar užpuolimus, kai užpuolikai vaizduodavo policininkus. Užuot sustojusi, ji savo mobiliu telefonu paskambino 112 numeriu (verta tą numerį visiems įsidė-mėti ir atsiminti). Atsiliepusiam asmeniui pasakė, kas atsitiko ir kad ji nutarė nepa-klausyti policininko (jo automobilis buvo be jokių ženklų ar užrašų, tik su ta raudona blyksčiojančia šviesa ant stogo). Atsiliepęs asmuo patarė nesustoti, bet ramiai važiuoti toliau, o tikri policininkai netrukus atvyks patikrinti, kas gi tas „policininkas”.

Po kelių minučių iš tikrųjų keturios policijos mašinos apsupo ir ją, ir ją sekusį automobilį, iš kurio ištraukė vyrą. Po trum-po patikrinimo atrasta, kad tai pavojingas iškrypėlis, paieškomas už moterų prievar-tavimą ir kitus piktus darbus.

Tad dar kartą verta pakartoti, kad, esant tikram pavojui, kai viena pati mo-teris vairuoja mašiną arba kai ji tą pavojų jaučia, reikia mobiliu telefonu skambinti

– 13 –

211 numeriu, kuris specialiai sujungtas su artimiausia policijos būstine.

PER ŠALTAS ŠALDYTUVASElektrą (ar dujas) tiekiančios įmonės

nuolat kelia kainas, tad sąskaitos už tas paslaugas auga ir auga, ypač žiemos metu, kai suvartojame daugiau energijos. Bet turbūt retas vartotojas žino, kad paprastas šaldytuvas sunaudoja apie 7-10 procentų visos, per mėnesį sunaudojamos elektros energijos. Tad ką daryti?

Patariama temperatūrą šaldytuve laikyti tarp 35 ir 38 laipsnių Fahrenheito. Maistas šaldytuve nesuges, o šaldiklis taip pat gerai veiks. Žemesnė temperatūra tik eikvoja elektros energiją. Norint sužinoti, kokia šaldytuvo vidaus temperatūra, reikia įsigyti tam skirtą termometrą – jį palaikyti šaldytuve bent 15 minučių ir pagal rodomą temperatūrą, nustatyti šaldymą.

NAUDINGI MILTELIAIKepimo soda (baking soda) – ne vien

pyragams kepti. Tai labai naudingi milteliai, naikinantys nemalonius kvapus, pašalinan-tys įvairias dėmes ir nešvarumus. Kadangi kepimo soda nėra brangi, verta visuomet jos turėti „po ranka” ir pasinaudoti gerosiomis jos savybėmis.

a. Įpylus į skalbimo mašiną vieną puo-duką kepimo sodos, baltieji skalbiniai bus daug baltesni, o spalvotieji – ryškesni. Taip pat pranyks prakaito ar kiti kvapai.

b. Pavilgius kempinę ir ją apibarsčius kepimo soda, puikiai nusivalys nerūdyjan-čio metalo (stainlles steel) paviršius.

c. Iš trupučio vandens ir kepimo so-dos pagaminta „tyrele” galima nuvalyti vaškinių dažų dėmes nuo sienų (kai namo išvyksta kūrybingi anūkėliai...), o nuo vir-

tuvės grindų batų ar baldų paliktus tamsius pėdsakus.

d. Kepimo soda švariai išvalo arbati-nuką, taip pat nuo arbatos ar kavos patam-sėjusių puodelių vidų.

e. Pabarsčius kepimo soda šiukšlių dėžės dugną, pranyks nemalonūs kvapai.

f. Atidaryta kepimo sodos dėžutė šal-dytuve sugers nepageidaujamus kvapus. Po kiek laiko reikia „susidėvėjusią” sodą pakeisti šviežia, o senąją išpilti į virtuvės kriauklę, nuleidžiant šilto vandens srove – nutekėjimo vamzdžio alkūnėje užsisto-vėjusiame vandenyje neatsiras nemalonių kvapų.

TAUPYTI SKALBIANTSeniai praėjo tie laikai, kai moterys

skalbinius velėdavo prie upės ar ežero, daužydamos juos kultuve... Anuomet už-teko tik stiprių rankų ir švaraus vandens, o dabar reikia ir skalbimo mašinų, ir karšto vandens, ir muilo su visokiais priedais. Bet ar iš tikrųjų viso to reikia? Gal galima kaip kitaip išsiversti, sutaupant nemažai pinigo? Pasinaudojant šiais patarimais, galima per metus sutaupyti daugiau kaip 100 dol.

a. Užuot karšto vandens, patariama skalbinius skalbti šaltu arba drungnu vande-niu, nes vandens šildymas sunaudoja apie 90 proc. energijos (dujų arba elektros), pa-lyginus su skalbimo mašinos sunaudojama. Skalbiniai bus švarūs, skalbti ir šaltu (arba drungnu) vandeniu.

b. Kartu su muilu įpylus į skalbimo mašiną 1 puod. balto acto, skalbinių spalvos bus ryškios ir šviežios.

c. Perplaunant skalbinius, užuot spe-cialaus „softener” skysčio, į mašiną įpilti ¼ puod. balto acto arba ¼ puod. kepimo sodos (baking soda) - skalbiniai bus minkšti ir be

– 14 –

„static electricity”.d. Visada į skalbimo mašiną prikrauti

kiek galima daugiau skalbinių, nes pustuštė mašina sunaudoja tiek pat vandens ir elek-tros, kaip pilna.

e. Jei tik įmanoma, skalbinius džio-vinti ne džiovintuve, bet kieme ar rūsyje, sukabinant ant virvių.

f. Kad, leidžiant iš skalbimo mašinos vandenį, pūkai ir kitos „šiukšlelės” neuž-kimštų kriauklės, ant vandens nubėgimo žarnos užmauti senos pėdkelnės (pantyho-se) gabalą, pirma užmezgus mazgą jos gale. Tuo būdu ir suplyšusios pėdkelnės dar kartą atneš naudą, ir nereikės pirkti vielinių sietelių (filters), apsaugančių kriauklę nuo užkimšimo.

BŪTINA IŠPLAUTIPastaruoju metu vis garsiau pasisa-

koma prieš plastmasinius maišelius, ku-riais esame pratę iš parduotuvių parsinešti maisto produktus ir kitus pirkinius. Siūloma įsigyti medžiaginius maišelius, kuriuos galima panaudoti daug kartų ir apsaugoti aplinką nuo užteršimo ilgai nesunykstan-čiais plastmasiniais maišeliais. Tačiau ir tie medžiaginiai maišeliai gali būti pavojingi, jeigu juos nuolat vartosime, bet nepasirū-pinsime jų švara.

Patariama medžiaginius maišelius dažnai išskalbti (rankomis arba skalbimo mašinoje), nes juose gali įsiveisti pavojingų bakterijų, nuo mėsos, žuvies, žalių produk-tų ir pan. skysčių. Verta turėti specialius maišelius žaliai mėsai ar žuvims, o kitus – sausiems produktams arba daržovėms, vaisiams ir paruoštiems valgyti maisto produktams. Niekad nepalikti nešvarių maišelių mašinoje, nepadėti jų virtuvėje ant stalo ar kitų paviršių, kur gaminamas

maistas. Nors tie medžiaginiai maišeliai patogūs, bet jie gali tapti tikromis pavojingų bakterijų (salmonella, E.coli, listeria ir kt.) peryklomis.

KAD BŪTŲ SAUGU IR PATOGU Kiekvienas stengiamės, kad mūsų

namai būtų saugūs ir patogūs, tačiau ir atsargiausiam gyventojui kartais pasitaiko nelaimės, atnešančios nemažai nuostolių. Kai kurių nelaimių, ypač gamtos siautulių – viesulų, potvynių ir pan., neįmanoma iš-vengti, visgi verta pasidairyti savo namuose ir nedelsiant pataisyti trūkumus, galinčius sukelti pavojų, ypač gaisrą.

1. Dažniausia gaisro priežastis yra elektros laidai, kurie per ilgą laiką susidėvi, sutrūkinėja, „išlenda” iš savo vietos ir gali sukelti gaisrą. Patariama niekad nepakišti elektros laidų (extension cords) po kilimais, neperkrauti jungiklių (outlets), į juos įjun-giant per daug įvairiausių elektrinių prie-taisų ar įrankių. Jeigu dažnai į jungiklius kas nors įjungiama ir vėl ištraukiama, pvz., elektrinis skustuvas, plaukų džiovintuvas, laidyklė ir pan., jungikliai per ilgesnį laiką gali sudilti arba atšokti nuo sienos, tuomet kyla pavojus atsirasti elektros žiežirboms, kurios gali sukelti gaisrą.

2. Kiekvieną rudenį ar žiemos pra-džioje patikrinti ir išvalyti šildymo siste-mą, ypač centrinę krosnį, kad šalčių metu nereikėtų rūpintis arba išleisti nepalygina-mai daugiau pinigų krosnies taisymui. Pa-tariama šiam darbui pasikviesti patikimus žmones, kurie garantuos šildymo sistemos tikslų veikimą. Tuo pačiu paprašyti, kad patikrintų ir išvalytų karšto vandens šil-dytuvą.

3. Namo rūsys dažniausiai yra tary-tum šeimos mėgstamiausias kambarys, su

– 15 –

patogiais baldais, žaidimo ar sporto įran-kiais, kompiuteriais, TV ir kitais daiktais, skirtais poilsiui ar pramogoms. Jeigu dėl stiprių liūčių ar sprogusio vandentiekio rūsyje atsiranda vandens, namų gyven-tojai patiria daug nuostolių. Tad verta rūsio grindyse įsitaisyti (jei dar neturima) pompą (sump pump), kuri padės apsaugoti nuo potvynio. Paprastai tokia pompa vei-kia elektra, tad ką daryti, jei staiga (pvz., audros metu) elektros tiekimas nutrūksta? Daugelis dabar stengiasi šios problemos išvengti įsitaisydami generatorių (gene-rator). Verta apie tai pagalvoti, ypač jei jūsų gyvenamoje vietovėje dažnų potvynių galimybės yra tikros.

4. Jei arti namo auga didžiuliai, seni medžiai, audros metu jie gali užgriūti ant stogo ir padaryti daug nuostolių: medžius išlaužo ne tik viesulai, vėtros, stora šlapio sniego danga, bet ir žaibai. Nors medžiai puošia aplinką ir karščių metu suteikia pavėsį, bet visgi reikėtų pasirūpinti, kad jų šakos negulėtų ant stogo, kad nebūtų didelių sausų šakų, kurios pirmiausia lūžta, kad medžio kamienas neturėtų įtrūkimų ar įplyšimų. Jokiu būdu nepatariama pačiam namo savininkui (ypač vyresnio amžiaus) pasistatyti aukštas kopėčias ir genėti šakas motoriniu pjūklu – verta pasikviesti pro-fesionalus, kurie tą darbą atliks saugiai ir greitai.

5. Dar prieš didžiuosius šalčius už-sukti vandenį į lauką, atjungti laistymo žarnas, jas gražiai suvynioti ir padėti garaže ar kitoje patalpoje. Paliktos lauke, žarnos nuo šalčio gali susproginėti, nes jose visuomet lieka šiek tiek vandens. Panašus likimas ištiks ir čiaupus lauke, jei iš jų lašės vanduo.

DINGUS ELEKTROS SROVEIAudros siaučia ne vien vasarą ar

pavasarį – tiek ruduo, tiek žiema atneša apsčiai siautulingų viesulų, liūčių, pūgų ir apšalo. To pasekmės – nutrūkusi elektros srovė (kartais net keletą dienų). Šalia kitų nepatogumų (šviesos, šildymo ir pan.), rūpestį kelia šaldytuvai ir juose saugomas maistas. Kaip ilgai galima tą maistą laikyti, jeigu, pavyzdžiui, sušaldytas atsileidžia, o nesušaldytas – apšyla? Žinoma, gaila išmesti nepigius maisto produktus, bet svarbu apsaugoti savo ir šeimos sveikatą, nes kyla pavojus apsinuodyti sugedusiu maistu. Patariama laikytis šių maisto ap-saugos taisyklių:

1. Nevarstant durų, gerai prikrauto šaldiklio (freezer) temperatūra išliks nepa-kitusi dvi ar net keturias dienas, tad jame maistas bus saugus.

2. Sušaldytą maistą išėmus iš šaldiklio, sudėjus į izoliuotą šaldymo dėžę (cooler) ir apsčiai apkrovus ledu (galima pasinaudoti ir „dry ice”), maistas išliks nesugedęs. Ži-noma, reikia saugoti, kad ledas neištirptų.

3. Jei kai kuris maistas šiek tiek atsi-leidęs, bet jame dar tebėra ledo kristaliukų, arba maistas buvo laikytas 40 laipsnių F. temperatūra, jį galima saugiai naudoti arba vėl sušaldyti. Tai: jautiena, veršiena, kiau-liena, aviena, malta mėsa, sriubos, vaisių sultys, įvairios daržovės ir pan.

4. Jei pieno produktai, paukštiena, žuvis, šviežios daržovės, kiaušiniai ir pan. buvo laikomi aukščiau 40 laipsnių F. tem-peratūros ilgiau kaip 2 val., patartina juos išmesti.

5. Taip pat atidaryti majonezo, paruoš-tų krienų, įvairių užtepimų stiklainiai, lai-kyti šaldytuve, kurio temperatūra pakilusi

– 16 –

iki 50 laipsnių ar aukščiau, jau yra sugedę ir reikia jais atsikratyti.

6. Šie produktai, net jeigu buvo atida-ryti ir laikomi šaldytuve, yra saugūs vartoti: žemės riešutų sviestas (peanut butter), uo-gienė, garstyčios, pomidorų padažas (ket-chup), alyvuogės (olives), rauginti agurkai, sojos padažas, kietas sūris (net ir tarkuotas), žalios daržovės (morkos, kopūstai, agurkai, pomidorai ir kt.).

7. Niekad nemėginkite maisto para-gauti arba pasikliauti vien uosle, siekiant sužinoti, ar jis sugedęs!

PABRANGS MAISTASPraėjusios vasaros sausros ir karščiai

labai pakenkė pasėliams. JAV Žemės ūkio departamento žiniomis, bent 80 proc. visos dirbamos žemės šioje šalyje davė daug ma-žesnį derlių. Ypač nukentėjo kukurūzai (už-augo apie 30 proc. mažiau kaip geresniais metais), kuriais remiasi ir gyvulių, ir paukš-čių augintojų ūkis. Esant mažiau pašaro ar lesalo, ūkininkai priversti mažinti galvijų, kiaulių, vištų ar kito gyvojo inventoriaus kiekį. O eiliniam vartotojui tai reiškia, kad ateinantį pavasarį (ir vėliau) mėsos, pieno, kiaušinių produktai bus žymiai brangesni (net iki 2.5-3 proc.). Bet čia kainų kilimas nepasibaigs, nes jis apims iš kukurūzų ar kitų javų gaminamus produktus.

Nors iš esmės vartotojas yra bejėgis kovoti su nuolatiniu kainų kilimu, o pensi-ninkams ar mažai uždirbantiems kiekvienas papildomas doleris atneša finansinių sun-kumų, tačiau patariama iš dalies jau dabar apsidrausti – bent laikinai – nuo tų brangių mėsos ar kitų maisto produktų kainų. Ka-dangi augintojai šiuo metu skuba skersti savo gyvulius, kad nereikėtų mokėti pasa-kiškų sumų už grūdus ar šieną, mėsa yra

pigesnė. Jeigu kas turi nemažus šaldiklius, gali tais papiginimais pasinaudoti ir nusi-pirkti daugiau mėsos nei šiaip suvartojama.

Žalia mėsa, ypač jautiena (tik ne malta), tinkamai suvyniota ir sušaldyta, šaldiklyje gali išsilaikyti apie 12 mėnesių. Taip pat galima sušaldyti sūrį, sviestą, tad verta pasinaudoti pigesnėmis kainomis ir papildyti šių produktų atsargas.

Tvirtinama, kad pakilusios kainos greitai nesumažės, nes, jeigu ir kitos vasa-ros oras bus labai palankus javų (ir šieno) auginimui, truks keletą metų, kol ūkininkai vėl prisiaugins daugiau galvijų, kiaulių ar kitų gyvulių. Tad turėsime kurį laiką susi-taikyti su aukštomis mėsos, pieno produktų, kiaušinių kainomis. Verta daugiau dėmesio kreipti į laikraščiuose ir internete siūlomus papiginimo kuponėlius, kurių pagalba gali-ma nesunkiai sumažinti siaubingas maisto parduotuvės sąskaitas.

ŠVENTOJI NAKTIS

Julija Maceinienė

Ant šviesių angelo sparnųAtskrido ši naktis.Vaikyste mano, ar tai tu?Tu beldies į duris?

Aš pasilenksiu prie tavęs,Išeisim mes abuIeškoti spindinčios žvaigždėsKažkur ties tvarteliu...

Juk be Tavos mažos širdiesPaklysiu aš keliu,Ir kas tada, kas man padėsParklupt ties tvarteliu?

– 17 –

LOTYNIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI

Kiekvienas naujas augalas, tiek išau-gintas kruopštaus daržininko (šiuo atveju – jau žinomo augalo atmaina/veislė), ar at-rastas natūraliai augantis gamtoje, visų pirma pavadinamas lotynišku vardu: tokia jau nuo senų laikų nustatyta tvarka. Garsusis švedų botanikas Carl Linnaeus VIII šimtmetyje sudarė pagrindinę sistemą, pagal kurią nuo to laiko pavadinami visi augalai. Botaniškasis augalo vardas ne tik apibūdina jo istoriją, bet ir charakteristiką. Pirmasis pavadinimo žodis paprastai nusako gentį, antrasis porūšį. Pvz., salvia splendens – šiuo atveju splendens paaiškina, kad šis šalavijas yra „puikus”, „nuostabus”; Eschscholzia californica (pa-paveraceae šeimos augalas) – californica pasako, kad šios auguonėlės tėvynė yra Ka-lifornija; Hibiscus rosa-sinensis – kinrožė, hibiskas, kilusi iš Kinijos ir t.t.

Kadangi lotynų kalba yra „mirusiųjų” kalbų sąraše, ji niekuomet nesikeičia, tad ir oficialus augalo pavadinimas nekinta. Žino-ma, kone kiekvienas augalas ilgainiui įgauna ir populiarų vardą (arba keletą vardų), kuriuos jam pritaiko žmonės, todėl augalas vietine kalba (lietuviškai, angliškai, vokiškai ir kt.) gali turėti kelis ar net keliolika pavadinimų – kartais skirtingose apylinkėse ar valstybės rajonuose tą patį augalą žmonės vadina vis kitu vardu. Pvz., Oxalis angl. gali būti „Ber-muda Buttercup”, „Cape sorrel”, „Buttercup oxalis”, o lietuviškai – kiškiakopūstis; angl. „red salvia”, „scarlet sage”, lietuviškai vadi-nasi šalavijas, bet visi tie vardai turi bendrą

AuginkimeParuošia Žalianykštis

lotynišką pavadinimą – Salvia splendens.Štai kitas pavyzdys. Lietuviškai šis

augalas turi daug pavadinimų, nors ne visi vienodai patrauklūs: karpės, karvžo-lė, kiaulapienė, kiaulapienis, kiaupienė, krauklė, geltonoji pievpienė, lenciūginė, snaudė, snaudalė, snūdė, sviestakvietkė, šašavalkis, šašūnas… Angliškai jis žinomas „dandelion” vardu! Kas galėtų iš visų tų lietuviškų vardų atspėti, jog kalbama apie tą patį augalą, Compositae šeimos narį, jei ne oficialus jo pavadinimas (šiuo atveju kilęs ne iš lotynų, bet iš senovės persų kalbos) Taraxacum. Lietuviškieji pavadinimai at-spindi pienės geltonžiedės išvaizdą ar kitas ypatybes, o angliškasis – kilęs iš prancūzų kalbos dent de lion („lion’s tooth”, t.y. liūto dantys, matyt, pagal dantytus pienės lapus). Beje, pienė/snaudalė daugelio vadinama piktžole ir negailestingai naikinama iš vejų ar darželių, tačiau poetė Nijolė Miliauskaitė džiaugiasi, išvydusi pirmąją snaudalę:

čia tu, čia tu, pirma snaudalėper džiūstantį dirvoną atstriksėjuspadykęs vaikas!

Auksinėgalvelė tavo, spindintikantrus šalpusnipabusk, pabusk

ir stiklo karstas dūžtaeina pašalasir varganasatšyla kūnas po pavasario dangum

– 18 –

DAUGIAU BĖDOS NEGU NAUDOSNors dabar žiema įsiviešpatavo mūsų

aplinkoje, bet gavome užklausimų apie dirbtinių tvenkinėlių malonumus ir painaia-vas, tad bent trumpai apie juos pakalbėsi-me, žinoma, tik apie tuos, kuriuos galime įsitaisyti kieme.

Tiek daržininkai, tiek kai kurios kitos parduotuvės siūlo dirbtinius tvenkinėlius, fontanėlius ir kitokius vandens telkinėlius, kuriuos nesunku įsitaisyti savame kieme. Tačiau reklamos nepasako, kiek tie tven-kinėliai pareikalauja darbo. Viena skai-tytoja, susigundžiusi tvenkinėlio reklama ir jį įsigijusi, netrukus labai nusivylė, kai tvenkinėlio dugnas pasidengė žaliais mau-rais, kurie plaukiojo ir vandens paviršiumi. Tame užterštame vandenyje išnyko ne tik jos vandens lelijos, bet ir auksinės kuojos (žuvelės).

Apskritai nepatartina nedideliame kieme įsitaisyti nors ir mažą tvenkinėlį, nes jo priežiūra reikalauja daug laiko, o kartais ir išlaidų. Stovinčiame vandenyje greitai veisiasi maurai (angl. „algae”), dumbliai ir kiti vandens augalai. Reikia jais nedel-siant atsikratyti, nes patrauklus tvenkinėlis netrukus pavirs drumzlino vandens balute, kurioje veisiasi vien uodai.

Truputis maurų tvenkinėlyje nepa-kenks, ypač, jei įsiveisiama žuvelių, kurios maurais minta, tik kai tie maurai išsiplečia ir užgožia visą vandenį, tuomet reikia susi-rūpinti: jie suvartoja deguonį, kuris reika-lingas žuvims ir kitiems, pageidaujamiems vandens augalams.

Maurai mėgsta šviesą, tad galima vandens paviršių padengti kitais auga-lais (pvz., vandens lelijomis), tačiau jie neturi padengti daugiau kaip 60-70 proc.

tvenkinėlio paviršiaus. Parduotuvėse yra vadinamųjų „algaecide” chemikalų, kurie per daug nekenkia žuvelėms ir kitiems au-galams. Tačiau atsargiai su chloru (angl. „bleach”). Jeigu norima maurus išnaikinti su šio chemikalo pagalba, būtina žuvytes iš tvenkinėlio laikinai išimti, o po to tvenki-nėlį daug kartų švariu vandeniu perplauti, kad neliktų jokių chloro žymių.

Užuot tvenkinėlio, verta pasidairyti fontanėlio, kuris elektros pagalba cirku-liuoja vandenį riboto dydžio dubenyje arba kitame „inde”. Kai kurie fontanėliai labai paprasti ir palyginti nebrangūs, bet yra ir tikrai meniškų, teikiančių malonumą ir akiai, ir ausiai.

KAKTUSAI GRĮŽO NAMO ŽIEMOTI

Praėjusi vasara buvo ir karšta, ir sausa. Nepaisant kruopščios priežiūros, daug augalų, ypač jaunų medelių ir krūmų, tiesiog išdžiūvo arba apdžiūvo – reikės laukti pavasario, kad pamatytume tikrąsias karščių-sausros pasekmes. Visgi tam tikra augalų rūšis tokiu vasaros oru buvo labai patenkinta: augo, klestėjo, žydėjo. Tai kak-tusai, kurie paprastai vasaroja lauke, o tik prieš pirmąsias šalnas grįžta namo žiemoti.

Sakoma: kiek danguje žvaigždelių, tiek yra kaktusų rūšių. Vieni labai patrau-klūs, kiti įdomūs, treti pikti ir atšiaurūs, bet visi gali suteikti nemažai malonumo, ypač kai augimo sąlygos jiems palankios, tuomet sustingęs, tarsi negyvas, augalas staiga pasipuošia nuostabiais žiedais, išleidžia naujas atžalas.

Mūsų namuose kaktusai atsirado labai keistu būdu. Mažamečiai sūneliai labai mėgdavo šaukšteliu ar nedideliu kastuvėliu kapstyti žemę iš kambarinių gėlių vazonų

– 19 –

(ypač žiemą) ir jokie prašymai, pabarimai, net bausmės jų nuo to įpročio negalėjo nukreipti. Vieną dieną parduotuvėje pa-matėme labai dygų kaktusą – ir kilo puiki mintis, kaip vaikus atpratinti nuo žemės iš vazonų kapstymo.

Kaktusas netrukus atsidūrė ant stalelio prie sofos. Po kiek laiko salone pasigirdo riksmas – atbėgo sūnus, besiskųsdamas, kad tas augalas jam „įkando”! Nuo to laiko žemės iš vazonų vaikai nekasinėjo, bet mes „užsikrėtėme” šių neįprastų augalų meile. Kaktusai namuose kaskart daugėjo, atran-dant vis naujas jų rūšis ir ypatybes. Dabar kai kurie jau pas mus patogiai gyvena daug daug metų.

Paprastai perkame nedidelius kaktu-sėlius, kuriuos lengva „prisijaukinti” prie mūsų namuose esamų sąlygų. Nors didieji ir patraukliai parduotuvėse atrodo, bet kar-tais sunku pasakyti, ar jie į vazonus įkišti tik greitam pardavimui iš palankių sąlygų: parsinešus namo, po kiek laiko sunyksta. Mažieji visuomet greičiau prisitaiko ir pradeda tarpti.

Pavasarį, šalnų pavojui praėjus, kak-tusus išnešame laukan, o rudeniop – vėl tempiame į vidų. Prieš tai gerai patikriname vazonus, ar neįsiveisė kokių kenkėjų, nes kambaryje jie greitai plinta ir gali apkrėsti sveikus augalus. Kaktusai sustatomi prie pietinių langų, kur jie bent dalį dienos gali pasidžiaugti saulute. Pora savaičių nelaisto-me, nes augalams būtina vėl prisitaikyti prie vietos ir šviesos kiekio pakeitimo. Visgi netiesa, kad žiemą kaktusų visiškai nerei-kia laistyti. Nors ir retokai, mes savuosius laistome, ypač kai kambarys šildomas ir žemė labai perdžiūsta. Nelaistomi kaktusai suvysta, susiraukšlėja ir tampa neatsparūs kenkėjams. Žinoma, reikia laistyti tik sau-

lėtomis dienomis, pripilant pakankamai vandens, kad ištekėtų pro vazono apačioje esančią skylutę. Lėkštelėje susirinkusį van-denį nedelsiant išlieti ir kaktusą vėl laisty-ti, tik kai žemė bus visiškai sausa. Šitoks laistymo būdas niekada mūsų kaktusams nepakenkė – nors jie žiemą neauga, bet atrodo sveikai ir patraukliai.

KAI KLUSNIEJI TAMPA NEPAKLUSNIAIS

Klausimas: kas gi tas „obedient plant”? Mačiau pas kaimynę ir labai norė-čiau pas save pasisodinti. Prieš jos prašyda-ma atžalėlių, noriu daugiau apie tą augalą sužinoti.

Atsakymas. Patrauklus daugiametis darželio augalas/gėlė angliškai vadinasi „Obedient plant” (išvertus lietuviškai – pa-klusnus augalas). Pagal šį pavadinimą, būtų galima sakyti, kad tai idealus augalas – su juo nebus jokios bėdos, gražiai žydės, gerai augs, nereikalaus ypatingos priežiūros. Iš esmės visa tai tiesa, su viena išimtimi: šis augalas „paklusnus” tik iki tam tikro taško, o po to – išlenda jo neklusnioji pusė…

„Obedient plant” lotyniškai vadi-nasi Physostegia virginiana, lietuviškai – pūstatauris. Tai dėl to, kad jo žiedai panašūs į vamzdelius, kurie tarytum išpūsti. Pūstataurių yra baltų, rausvų ir violetinių. Jų lapai neišvaizdūs, siauri, bet žiedai susitelkę į aukštus kuokšte-lius, pradedančius žydėti nuo apačios ir besistiebiančius link viršūnės, todėl šie augalai ilgai žydi. Jų geroji ypatybė yra ir ta, kad pradeda žydėti vasarai slenkant galop, kai didžioji darželio gėlių minia atrodo jau pavargusi, nebe tokia vešli ir spalvinga. Pūstataurius gausiai lanko bi-tės, drugeliai, kolibriai (hummingbirds).

– 20 –

Augalai dauginami dvejopai: sėklomis, kurių apsčiai išaugina, ir šakniastiebiais, nusidriekiančiais į visas puses toli nuo pagrindinio augalo. Jeigu pūstažiedžiai nebus griežtai kontroliuojami, netrukus jie gali užvaldyti visą darželį – augalai yra tankūs, aukšti ir labai vislūs.

Vienintelis tikras būdas pūstataurius „apvaldyti” – iškasti visus turimus au-galus (būtina pasirūpinti, kad neliktų nei šaknelės gabaliuko, nes iš jo išaugs nau-jas augalas), parinkti pačius stipriausius ir susodinti plastmasiniuose vazonuose, o po to vazonus įleisti į žemę. Augalai kerosis, augs, žydės, bet negalės plėstis. Pastaruoju metu išvesta ir naujų atmainų (viena jų: „Miss Manners”), augančių gražiais kereliais – šie, atrodo, tikrai verti „obedient” vardo.

KAIP PRIŽIŪRĖTI FUKSIJĄFuksija – patrauklus vasarinis, gražiai

žydintis augalas, dažniausiai šioje šalyje auginamas kabančiose pintinėse arba vazonuose. Kadangi ji nepakenčia šalto oro, paprastai fuksijos gyvybę pakanda pirmosios šalnos. Fuksijos Lietuvoje (kartais vadinamos tiesiog „fuksais”) buvo auginamos daugiausia kambariuose, tad joms nereikėjo bijoti šalnų. Augalas angl. vadinamas „Fuchsia”, lot. Fuchsia triphyl-la, priklauso Onagraceae šeimai, bet pa-vadintas pagal vokietį gydytoją Leonhart Fuchs, kuris pirmasis jį aprašė. Augalo tėvynė – Haiti ir Santo Domingo. Iš esmės tai hibridas, žydi vasarą dideliais, įvairių atspalvių dvispalviais žiedais. Mėgsta šiek tiek pavėsio, tad labai tinka pakabinti verandoje arba šiaurinėje namo pusėje, kur kiti augalai skursta. Augimo ir žydė-jimo metu fuksiją būtina gausiai laistyti

ir bent kartą per vasarą patręšti tirpiomis trąšomis (pvz., Miracle grow). Prieš pir-mąsias šalnas galima augalą įnešti į vidų arba prisiauginti naujų fuksijų, nukirpus jaunas atžalėles ir įsodinus į nuolat drėgną žemę, kol išleis šakneles. Kambariuose fuksijas labai puola baltasparnės muselės (white flies) ir amaras (aphids), tad reikia saugoti, kad šie kankėjai neužkrėstų kitų kambarinių gėlių. Nepaisant kruopščios priežiūros, fuksijos kambaryje nelabai „laimingos” – menkai auga, nyksta, re-tai žydi. Tad verta pasigrožėti jų žiedais vasarą ir fuksijas laikyti vienametėmis, vasarinėmis gėlėmis.

BERNELIŲ MIŠIOS

Leonardas Andriekus

Skamba žingsniai ant ledo,Ant sniego –Į Bernelių mišias kviečia Jis, -Ne Betliejaus žvaigždė – meilė veda,Ne žvaigždė mus prikėlė iš miego –Atsivėrė naktis...

Žinom patys tą keliąPer lauką –Stebuklinga žvaigždė nelydės.Žiemos rankose Jėzus vaikelisMūsų einančių sveikint Jo laukia –Nebereikia žvaigždės.

Ten karaliai gal klaidžiosPo tyrus,Čia varguoliui guos širdį naktis, -Lydi mus Dievo akys atlaidžios,Šildo apsišarmojusios girios –Atsivėrė būtis!

– 21 –

NUODINGI RYŽIAI? JAV Maisto ir vaistų reguliavimo

departamentas (U.S. Food and Drug Admi-nistration - FDA) neseniai paskelbė, kad ryžiuose ir ryžių gaminiuose yra nemažas kiekis arseniko, kuris gali pakenkti varto-tojų sveikatai, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Arsenikas esą gali sukelti vėžio ligą ir kitokių sveikatos negerovių.

Atrodo, kad čia nieko naujo: kartas nuo karto perspėjama, kad tas ar kitas, kone kasdien didžiosios dalies gyventojų naudo-jamas, maisto produktas yra kenksmingas sveikatai, pvz., cukrus, kava, arbata, ci-trininiai vaisiai, vynas ir kt. Po kiek laiko „kiti tyrimai” užtikrina, kad iš esmės tie produktai yra vartotini, jokių blogų pase-kmių sveikatai neatnešantys...

Dar neaišku, kaip bus su ryžiais, nes galutiniai tyrimai nebaigti ir jų rezultatai nepaskelbti, visgi patariama nevalgyti per daug ir per dažnai ryžių ar kitų, su ryžiais paruoštų, maisto gaminių. Tai ypač bloga žinia Azijos ir Lotynų Amerikos gyvento-jams, kurių nemažą dalį maisto sudaro bū-tent ryžiai, bet gali rūpestį sukelti ir mums, kurie mėgstame ryžių patiekalus.

Kaip žinoma, arsenikas yra natūraliai randamas gamtoje: dirvožemyje, ypač van-denyje, tad ryžiai, kurie iš esmės auginami vandenyje, tą arseniką per savo šaknis su-siurbia ir sukaupia grūduose.

Ar iš tikrųjų turime atsisakyti ryžių, kurie yra ir maistingi, ir neturintys per daug kalorijų, ir labai svarbūs žmonėms,

Gero apetito! Paruošia Julija

alergiškiems kvietiniams miltams bei jų gaminiams? Kaip ir kitais atvejais, kai perspėjama, kad kažkuris maisto gaminys gali pakenkti sveikatai, nevertėtų per daug baimintis ir visiškai atsisakyti šių maistingų grūdų, bet juos valgyti su saiku, pakeičiant kitais grūdais, bulvėmis ar daržovėmis.

Kol tebelaukiama galutinio nuospren-džio, ar arsenikas, randamas ryžiuose, yra tikrai grėsmingas sveikatai, FDA pataria:

1. Prieš verdant ryžius gerai keliskart perplauti šaltu vandeniu ir nuvarvinti per koštuvą, kol vanduo bus visiškai skaidrus (apie 4-6 kartus). Tai sumažins arseniko kiekį ryžiuose apie 25-30 proc.

2. Išvirusius ryžius nuvarvinti (papras-tai ryžiai verdami, kol visas vanduo puode į juos susigeria), kaip daroma su verdamais makaronais. Šiuo atveju reikėtų ryžius virti, vartojant šešiskart daugiau vandens nei ryžių.

3. Rečiau valgyti ruduosius, t.y. nenu-tarkuota paviršiaus luobele, ryžius (angl. „brown rice”), nors jie daug gausesni mais-tingomis medžiagomis ir skaidulomis.

4. Verta atkreipti dėmesį, kad ryžiai, importuoti iš Indijos arba auginti Kalifor-nijoje, turi daug mažiau arseniko, kaip au-ginti pietinėse JA Valstijose. Todėl, perkant ryžius, pasitikrinti (paprastai ant maišelio ar dėžutės parašyta), kur jie auginti.

MAKARONŲ APKEPAS¾ sv. plokščių makaronų (egg noo-

dles)4 kiaušiniai

– 22 –

¾ puod. cukraus2 dėžutės (po 8 uncijas kiekviena)

minkšto sūrio kambario temperatūros2 puod. varškės1 puod. rūgščios grietinės (sumažinto

riebumo)½ lazdelės ištirpyto nesūdyto sviesto1 šaukštelis vanilės2 nulupti, smulkiai sukapoti obuoliai1 apelsino nutarkuota žievelė (tik

oranžinė dalis)Viršus1 puod. stambių džiovintos duonos

trupinėlių½ lazdelės ištirpyto nesūdyto sviesto1/3 puod. (stipriai suspausto) rudo

cukraus¼ šaukštelio cinamono

Įkaitinti orkaitę iki 350 laipsnių F. Karštame vandenyje išvirti makaronus, kol suminkštės, bet nebus per daug minkšti (maždaug 6 min.). Nuvarvinti ir padėti į šalį.

Dubenyje gerai suplakti kiaušinius su cukrumi, minkštu sūriu, varške, rūgščia grietine, sviestu ir vanile. Įmaišyti obuolius ir apelsino žievelę, įmaišyti makaronus. Tešlą sukrėsti į gerai sviestu išteptą 13x9 colių dydžio kepimo indą.

Duonos trupinėlius šakute sumaišy-ti su rudu cukrumi, sviestu ir cinamonu. Vienodu sluoksneliu išbarstyti ant paruošto apkepo.

Kepti maždaug 1 val. Išėmus iš or-kaitės, palaikyti bent 15 minučių, po to supjaustyti ketvirtainėliais ir patiekti į stalą šiltą.

SKANIOS BANDELĖSŠios bandelės ir skanios, ir greitai,

lengvai pagaminamos. Be to, iš pagrindinio recepto galima pagaminti daugybę variaci-jų – bandelės bus vis kitokios, bet tiek pat skanios, arba dar skanesnės.

Pagrindinis receptas2 puod. miltų1 šaukštas kepimo miltelių (baking

powder)¼ puod. cukraus2 kiaušiniai1 puod. pieno (sumažinto riebumo – 2

proc.)½ puod. aliejaus (canola)1 ir ½ šaukštelio vanilijos prieskonių

Įkaitinti orkaitę iki 400 laipsnių F. Riebalais ištepti 12 mažų, bandelėms (muf-fins) kepti keptuvėlių – galima į juos įtiesti popierinius „puodelius” (paper liners-cups), tuomet nereikia keptuvėlių pariebaluoti.

Sumaišyti ir bent pusę minutės plakti pieną, aliejų, kiaušinius, vaniliją. Atskira-me dubenėlyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, cukrų.

Miltų mišinį supilti į skystus produk-tus ir sumaišyti, kol visi miltai išsilygins tešloje (nepermaišyti!). Paruoštą tešlą iš-dalinti į 12 keptuvėlių ir kepti 18-20 min. Bandeles patiekti šiltas arba šaltas.

Recepto variacijos1. Prieš kepant, bandeles apibarstyti

cukrumi ir cinamonu (3 šaukštai cukraus – 1 šaukštelis cinamono).

2. Į tešlą įmaišyti 1 puodelį mėly-nių (gali būti šviežios arba šaldytos), o viršų apibarstyti trupinėliais, paruoštais iš ¼ puod. miltų, ¼ puod. rudo cukraus, ½ šaukštelio cinamono ir 2 šaukštų šalto,

– 23 –

smulkiai sukapoto sviesto: viską sumaišyti, kol pasidarys stambūs trupinėliai.

3. Į tešlą įmaišyti 1 puod. razinų, o bandelių viršų apibarstyti avižiniais dribs-niais (rolled oats).

4. Į keptuvėlius įkrėsti pusę tešlos, ant jos uždėti 1 šaukštelį be sėklų aviečių uo-gienės (būtina, kad uogienė nepaliestų kep-tuvėlio kraštų), ant viršaus užkrėsti likusią tešlos dalį, o viršų apibarstyti smulkiomis migdolų drožlelėmis (slivered almonds).

5. Į paruoštą tešlą įmaišyti sutrintą, ge-rai išnokusį bananą ir ½ puod. šokoladinių saldainiukų (chocolate chips).

6. Į tešlą įmaišyti 1 puod. smulkiai sukapotų obuolių, 1 šaukštelį cinamono ir ½ šaukštelio tarkuoto muškato riešuto (nutmeg).

ŠOKOLADINIS PYRAGAS SU VYŠNIOMIS

1 dėžutė šokoladinių, paruoštų pyra-gams miltų (chocolate cake mix)

4 kiaušiniai arba atitinkamas kiekis be trynių paruoštų kiaušinių (Eggbeaters, better’eggs ar pan.)

3 kupini šaukštai krakmolo (corn starch)

½ šaukštelio migdolų prieskonių (al-mond extract)

1 skardinukė (21 uncijų dydžio) pa-ruoštų kepimui vyšnių (cherry pie filling)

1/3 puod. aliejaus (canola oil)

Įkaitinti orkaitę iki 350 laipsnių F. Rie-balais išpurkšti 13x9 colių dydžio kepimo indą. Visus produktus sumaišyti dideliame dubenyje ir gerai išplakti elektriniu plaki-kliu – didžioji dalis vyšnių bus susmulkinta ir gražiai pasiskirstys tešloje. Paruoštą tešlą sukrėsti į keptuvą ir kepti 45-50 min.

Išėmus iš orkaitės, atvėsinti keptuve, nors galima apversti ant metalinių grotelių, kol visiškai atvės.

Atvėsusio pyrago viršų aptepti šo-koladiniu aptepu, kuris pagaminamas iš 4 šaukštų sviesto, 1 šaukštelio citrinų sulčių, 1 puod. šokaladinių saldainiukų (semisweet chocolate chips), 1 puod. malto cukraus (powdered sugar) ir ¼ šaukštelio cinamono.

Visus produktus sudėti į mikrobangei tinkantį dubenėlį ir pakaitinti, kol sviestas ir šokoladukai ištirps, o po to gerai išmaišyti ir aptepti pyragą.

ŠVENTIŠKI SAUSAINIUKAI1 ir ½ puod. miltų1 ir ½ puod. avižinių dribsnių2/3 puod. rudo cukraus1 lazdelė sviesto1 dėžutė (8 uncijų dydžio) minkšto

sūrio (cream cheese)1 ir ½ šaukštelio kepimo miltelių2 šaukštai moliūgų košės arba „orange

juice concentrate”2 kiaušiniai1 šaukštelis vanilės½ šaukštelio cinamono1/8 šaukštelio druskos1 puod. bet kokių, smulkiai sukapotų

džiovintų vaisių, razinų, kapotų riešutų arba šokoladinių saldainiukų (chocolate chips)

Įkaitinti orkaitę iki 375 laipsnių F. Sumaišyti visus produktus. Tešlą išdėlioti šaukšteliu ant neišteptos skardos (cookie sheet) ir kepti apie 20 min.

„ATBULINIS” PYRAGASO kaip kitaip pavadinti „upsidown

cake”, jei ne „atbuliniu” (arba „viršus apačioje”)? Antra vertus – kaip pavadinsi,

– 24 –

nepagadinsi, o šis pyragas tikrai skanus, greitai, lengvai pagaminamas ir galima prigalvoti tiek jo variacijų, kiek tik vaiz-duotė aprėpia. Tad siūlau pamėginti ir pasivaišinti.

1 dėžutė pyragams paruoštų miltų (yellow cake mix)

3 kiaušiniai, arba atitinkamas kiekis be trynių paruošto kiaušinių pakaitalo

1 šaukštas krakmolo (kupinas)1/3 puod. canola aliejaus½ šaukštelių apelsinų prieskonių

(orange extract)1 puod. vandens½ puod. gerai suspausto rudo cu-

kraus*1 šaukštelis cinamono2 šaukštai nesūdyto sviesto1 skardinukė (16 uncijų dydžio) su-

pjaustytų konservuotų persikų, paruoštų su nedideliu cukraus kiekiu (low sugar canned peaches)

Įkaitinti orkaitę iki 350 laipsnių F. 12 colių skersmens kepimo inde ištirpyti svies-tą, indo dugną apibarstyti rudu cukrumi ir cinamonu (vienodu sluoksniu, kad visas dugnas būtų padengtas). Padėti į šalį.

Nuvarvinti persikus, pasiliekant skys-tį – maišant pyragą, jį panaudoti vieton vandens.

Dideliame dubenyje sumaišyti ir gerai išplakti, kad tešla būtų lygi, miltus, kiaušinius, krakmolą, aliejų, prieskonius ir vandenį (arba persikų sultis).

Ant paruošto keptuvo dugno išdėlioti nuvarvintus persikus (gražiai, ratilais), ant jų užpilti paruoštą tešlą ir kepti apie 40-45 min., kol, švelniai pirštu paspaustas, pyrago vidurys bematant atšoks.

Išėmus iš orkaitės, atsargiai apversti

ant didelės lėkštės ir bent 10 minučių kep-tuvą palaikyti ant pyrago, kad visas skystis susigertų, po to keptuvą nuimti ir pyragą atvėsinti.

*Jei rudas cukrus sukietėja, reikia jį sandariai suvynioti į foliją (aluminum foil) ir palaikyti 5 minutes iki 300 laipsnių F įkaitintoje orkaitėje – cukrus vėl bus birus ir tinkamas vartoti. Beje, plastmasinį cukraus maišelį būtina visada sandariai uždaryti, tuomet cukrus nesukietės.

Užuot persikų, galima panaudoti švie-žias itališkas („lietuviškas”) slyvas, išėmus kauliukus ir išdėstant jas keptuvo dugne perpjauta puse į apačią, čia tinka citrinų prieskoniai.

Taip pat tinka gerai išnokusios kriau-šės; vyšnios (jei naudojamos vyšnios – mig-dolų prieskoniai „almond extract”) ar abri-kosai (konservuoti arba švieži), bet netinka šviežios avietės, braškės, nes jos kepdamos „susileidžia” ir pyragas pažliunga

AGURKŲ SALOTOS1 sv. žalių agurkų (parinkti kuo ma-

žiausius, ploniausius ir šviežiausius)1 šaukštas stambios druskos½ šaukštelio cukraus1 šaukštas sukapotų šviežių krapų2 šaukšteliai acto

Nenuluptus agurkus supjaustyti sker-sai plonomis riekelėmis. Į virtuvės kriauklę įstatyti koštuvą (colander), sudėti į jį agur-kus, apibarstyti druska ir patrinti ja agurkus, kad visi gerai pasidengtų. Palikti agurkus koštuve apie 30 minučių, retkarčiais pa-spaudžiant ir pakratant, kad nuvarvėtų kiek galima daugiau skysčio.

Nuvarvintas agurkų riekeles perplauti

– 25 –

šaltu vandeniu, po to nusausinti popieriniais rankšluostėliais. Agurkus sudėti į dubenį, užpilti actu, cukrumi ir kraptais, gerai sumaišyti. Patartina šias agurkų salotas patiekti nedelsiant.

MARINUOTA ŽUVIS SU GRYBAIS1 sv. žuvies filė1 citrina2 šaukštai cukraus2 šaukštai sojos padažo (soy sauce)½ šaukštelio raudonėlio džiovinto

(oregano)1/16 šaukštelio maltų pipirų¼ sv. supjaustytų šviežių arba 1 skar-

dinukė (8 uncijų) konservuotų grybų1 vid. dydžio smulkiai supjaustytas

svogūnas

Sutarkuoti citriną ir po to iš jos iš-spausti sultis. Plastmasiniame maišelyje sumaišyti 1 šaukštelį citrinos žievelės, visas sultis, cukrų, sojos padažą, raudonėlį ir pipirus. Sudėti žuvį ir grybus, marinuoti šaldytuve bent 2 val. arba per naktį, retkar-čiais apvartant.

Žuvį išimti iš marinado ir kepti po liepsna orkaitėje (broil – apie 4 colius nuo liepsnos) maždaug 8 min., kol bus iškepusi.

Tuo tarpu keptuvėje arba mažame puode pakaitinti svogūną, grybus ir ma-rinadą, kol beveik visas skystis išgaruos. Iškepusią žuvį padengti svogūnų-grybų padažu.

KALĖDOS TYLUMOJ

Česlovas Masaitis

Jau vakaras. Tyla.Nei varpo, nei giesmės.Tegul jis miega tolimam Betliejuj.Pasemk ramybės auksoIš jo tylaus kvėpavimo.

Nedek žvakutės,Kad jos mirksėjimasNenubaidytų atminimo stirnų,Sustojusių prie prakartėlės.Matai, kiek džiaugsmo atneša stirniukės,Kiek laimės, tau liepsnojusios kadaiseJaunystės ilgesio spindėjime!

Nedeki žiburioIr neieškok Kalėdų džiaugsmo.Nerasi jo primėtytoGyvenimo kely.Geriau paimk likimo luitąIr pats išdrožk sau džiaugsmą,Nepakartojamą, kaip tėviškės Rūpintojėlis.Tada galėsiPaliest Kalėdų prasmęBuvimo širdimi.Tiktai tada, kai tuKiekvieną jos plakimąPatsai išdrošiAštriais vilties skaptukaisIš auštančio saulėtekio iliuzijos.

Tada ateis Kalėdos iš Betliejaus,Ir tu girdėsiBegalinėje vienatvės tylumojDidingos Gloria skambėjimą.

– 26 –

Tarp daugybės žmogaus žemiškos kelionės rūpesčių vienas išnyra kaip pir-maujantis: saugumo reikalas. Pirmiausia tai jo asmeniškas gyvenimas bei visi to kasdienio gyvenimo poreiškiai. Su di-deliais iššūkiais jį pasitinka šeima ir jos nesuskaičiuojami reikalai. Jis greit pa-mato, kad jo vieno pastangų neužtenka, jei nori atsiliepti į visus tuos poreikius. Savaime iškyla reikalas vienytis su kitais ir taip užsitikrinti saugią ateitį. Staiga prieš akis stoja vienoje reklamoje naudojamas įvaizdis: galinga, nepajudinama Gibraltaro uola. Ar toks įvaizdis atsako į giliausią žmogaus būties troškulį, kad visuomet būtume saugūs?

Gyvename laikais, kada, be dide-lių įrodymų, mums aišku, koks trapus žmogaus žemiškas gyvenimas – jo svei-kata ir ryšiai vienų su kitais, ir finansinis užsitikrinimas, ir visi pasiekimai... Net galingiausios tautos bei tobuliausios or-ganizacijos turi prisipažinti, kad tik iš dalies tegali užsitikrinti saugumą. Visur sutinkame tokių ribotumų, įskaitant ir Kristaus įsteigtą bendruomenę šioj žemėj, nors savo pilnumoje – įsiliedama dangiš-kon Tėvynėn – ji pralenkia visus, žemėje sutinkamus, ribotumus. Iš tiesų jau šioje žemiškoj kelionėj mes nesame vieni. Mūsų pilnutinis saugumas – ne vien žmonių ran-kose. Visose kovose šalia stovi tas, kurio rankose yra Visata: „jūs būkite drąsūs, aš nugalėjau pasaulį!” (Jn 16:33)

Apaštalas Paulius temato tik vieną nepajudinamą saugumo uolą: „Jei Dievas

JEI DIEVAS UŽ MUS...už mus, tai kas gi prieš mus?” (Rom 8:31) Ir Paulius randa aiškiausią įrodymą, kad Dievas yra už mus. Jeigu jis nepagailėjo nei savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus vi-sus, tai kaip jis ir visko nedovanotų kartu su juo?

Vadinasi, mūsų pilnutinio saugumo versmė ne žmonių sukurtuose užsitikri-nimuose, nes mes vieni tegalime veikti tik žmogiškų galių plotmėje: „nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti” (Jn 15:5). Iš tiesų mes jau ir nebesame vien tik žmogiškų galių veiklos plotmėje. Apaštalas Jonas rašo: „Žiūrėkite, kokia meile apdo-vanojo mus Tėvas – mes vadinamės Dievo vaikais ir esame!” (Jn 3:1)

Mūsų kuriamo saugumo tikrovė nesiriboja vien tik žemėj randamu užti-krinimu draudos ar panašiose įstaigose. Esame ne vien tik savo krašto, bet kartu ir „dangaus piliečiai” (Fil 3:20). Vykdy-dami savo veiklą, neužsidarome vien šio pasaulio rėmuose. Iš meilės plaukianti veikla: „Aš buvau išalkęs ir jūs mane pa-valgydinote; buvau ištroškęs, ir mane pa-girdėte”, pakyla iki dangaus. „Kiek kartu tai padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte”. Žodžiu, tra-pūs žemės saugumai mums atidaro vartus į pilnutinį, visiems laikams pasiliekantį, saugumą: „Mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną, kur jis sau visa palenkia” (Fil 3:20-21).

Gediminas Kijauskas, SJ

– 27 –

ĮDOMŪS LIETUVOS VIETOVARDŽIŲ PAVADINIMAI

Ar nebūtų įdomu žinoti, dėl ko šie kaimai pavadinti tokiais vaizdingais var-dais? Gal tarp mūsų skaitytojų yra kilusių iš kurios šių vietovių ir galėtų paaiškinti jos vardo kilmę? Būtume labai dėkingi už laiškeliuką...

Bliuvų VerpikųBaltkojų VėdalųČebatorių BedaliųKlišių BeduonėsKreivių BerūkštiškėsKulnių GaisriųKuodžių KaidariniųPanikių KeptųPapiškių KeturnaujienosPačkojų KriūkiųStorulių MuštinėsSuodžių PyragiųTupikų PusdešriųŽilių PuskepaliųAržuolupių PaspirgėliųKatilių RaugalųKiaulupių ŽaliablėkiųKraujučių ŽalvedariųKumpupių VirvagaliųŠaukščių ŠunkariųPariebių Pelenių

STEBUKLINGAS VEIDRODISVienas valstietis savo jaunai žmonai

nupirko veidrodį. Ji, kaip gyva nemačiusi savo atvaizdo, nusprendė, kad vyras atvedė į namus kitą, jaunesnę, gražesnę. Pasiskun-

LinksmiauParuošia Plunksna Graužytė

dė motinai, o toji, pažvelgusi į veidrodį, nuramino dukrą: „Nesijaudink, tokia šlykšti senė neišstums tavęs iš vyro širdies!”

SAUGI PARYŽIUJEJauna lietuvaitė, palikusi motiną kai-

me, išvyko iš tėvynės į Prancūziją laimės ir nuotykių paieškoti. Kartą kaimynė motinos paklausė: „Ar nebijai dėl savo dukters sau-gumo? Juk ten Paryžiuje daugybė visokių pagundų, ypač jaunai, gražiai mergaitei?”

“Ne, aš visiškai rami! Duktė rašė, kad ji jau policijos priežiūroje...”

PO VEDYBŲKalbasi du pensininkai, susitikę lietu-

viškoje valgykloje.Pirmasis: - Girdėjau, vedei? Antrasis: -Taigi, vedžiau. Nusibodo

valgyklos.Pirmasis: -O dabar? Kodėl tu ir vėl

valgykloje?Antrasis: -Dabar jau patinka...

SKELBIMO VERTĖVyresnio amžiaus našlė pasakoja

draugei:-Prieš kiek laiko paskelbiau ”Drauge”,

kad ieškau vyro.-Ar gavai kokių pasiūlymų?-Gavau daugybę, bet kažkodėl visi

vienodi - „paimkite manąjį”...

– 28 –

MOTINOS DIENAIO, motina, o saule mano!Tu taip toli ir taip arti, -Kas dieną per šešėlių tamsąTu man buities kelius švieti.

Kai rytuose aušra liepsnojaIr rieda nuo žiedų rasa,Tavo šypsnys mane šarvuojaTvirtybe, meile ir drąsa.

Kai vakare padangė blankstaIr varsos gęsta žvaigždėse,O, motina, keli tu rankąIr nakčiai laimini mane.

Ar aš būry, ar vienui vienas,Mane tu saugai ir guodi.Seniai užmerkusi blakstienas,Širdyje mano vis budi.

Vladas Armalis(Baltimore, MD)

MOTINAGegužės mėnuo yra skirtas Dievo

Motinai Marijai ir mūsų žemiškosioms motinoms, kad galėtume jas pagerbti, joms padėkoti. Pabodo ilgos žiemos dienos, su-kausčiusios gamtą šalčiu, ledu, sniegu ir vėtromis. Nors praėjusi žiema vadinama „švelnia”, bet niūrios, be saulės dienos neaplenkė ir mūsų nuotaikos.

Sakoma, jog žiema yra pavasaro laukimas. Laukiame, kada šilti pavasario saulės spinduliai palies žemę, mūsų kūną

Skaitytojų kertelėpaglostys šiluma, o širdį – džiaugsmu. Laukiame, kada laukai ir medžiai pasi-dengs daugiaspalviais žiedais, per žemę žengs grožis, nešdamas meilę, kuriai len-kiasi poetai, muzikai, menas ir mes visi.

Motina yra tarytum meilės ir kančios simbolis. Motina palyginama su saule, su jos šiltais spinduliais. Saulei užgęsus, šaltis ir tamsa apgaubtų žemę, bet kokia gyvybė joje neišsilaikytų, sunyktų.

Mes džiaugiamės baltai, rausvai pra-žydusiais medžiais, kol vieną dieną vėjas negailestingai nuplėšia žiedus ir leidžia pra-eiviams juos mindžioti. Viena jauna moteris man pasakė, jog „tie balti žiedai atrodo kaip perlai, kuriuos mes turime su padėka berti motinai po kojų. Juk tik vieną kartą keliau-jame per pasaulį ir turim tik vieną motiną”.

Kūdikis motinos rankose jaučiasi saugus ir dienos džiaugsme, ir juodą naktį. Kai motina kūdikį priglaudžia prie krūti-nės, savo širdies šiluma jį prijungia prie savos kalbos, papročių; kai moko kūdikį kryžiaus ženklą dėti ant mažytės krūtinės ar atminti dangiškąją Motiną, jį paveda Dievo Motinos globai.

Čiūčia-liūlia, mažutėli,Auk, greičiau užauki,Ir tėvynė, ir DievulisTavęs jauno laukia...Kūdikis, lyg atsilygindamas už tą

begalinę motinos meilę, jai skiria savo pirmąjį žodį, ištardamas „mama”. Tas žodis pasilieka motinos širdyje iki jos gyvenimo sutemų.

– 29 –

Keičiasi laikai, keičiamės ir mes – nespėjame kartais eiti su gyvenimu. Jauno žmogaus gyvenime (tiesa, ne visų) ateina laikotarpis, kada jis nori būti lais-vas, niekieno nevaržomas, įsikalba esąs „motinos persekiojamas”, neišklauso jos patarimų. Gal jis nesuprato motinos, jos meilės? Rašytoja Nelė Mazalaitė rašiusi: „Paklausk apleistos motinos, ko ji verkia? – Ji kenčia...” Bet motinos širdis girdi ir atleidžia. Kur yra meilė, ten yra pasiauko-jimas, skausmas ir baimė, kuri prasideda su pirmuoju kūdikio verksmu, su pirmą kartą išeinančiu į mokyklą. Vėliau – jam pasirenkant draugus ar pradedant savaran-kišką gyvenimą. Jeigu motina neatliktų savo pareigos, sugriūtų šeimos, sunyktų tautos, subyrėtų valstybės...

Motina atlieka dvigubą misiją šei-moje, nes jos rūpestis priklauso ne tik vaikams, bet ir vaikų tėvui. Ji sujungia šeimą lyg įstato į tvirtą rėmą ir ta moti-nos-žmonos paskirtis pareikalauja iš jos daug kantrybės, takto bei supratimo. Nėra lengva, bet tą pareigą ji net negalvodama išgyvena visą žemišką gyvenimą.

Ne visi yra laimingi turėti gyvas mo-tinas; ne visos motinos yra palaimintos, turėti vaikus. Amžinoji ramybė laikinai atskiria vienus nuo kitų, lieka skausminga tuštuma, prisiminimai; „O motina, palikus saugoti šventosios žemės saujos, mažyčio žiburio gimtajam žibury. Tu amžinai gyva manam lašelyj kraujo, tu amžinai gyva mažytėje širdy”...

Irena Kriaučeliūnienė

LAIŠKELIUKAI- Labai noriu, kad „Pensininką” skai-

tytų ir mano artimieji, gyvenantys Lietuvo-je. Tai vienintelis džiaugsmas šiandieninėje senatvėje.

Marija Braškienė, Worcester, MA

- Man „Pensininkas” labai patinka, malonu skaityti, daug gerų patarimų. Ačiū Jums. Linkiu viso geriausio.

Ona Norkienė, Los Angeles, CA

- Siunčiu už „Pensininką” prenume-ratą ir auką jam paremti, kad išsilaikytų. Visada žurnalo laukiam.

Janina Zdanys, Navington, CT

- Siunčiu prenumeratos mokestį už taip įdomų „Pensininką”.

E. Bender, Downers Grove, IL

- Siunčiu prenumeratos mokestį ir auką šiam gražiam žurnalui. Linkiu sėkmės.

Aldona Rutkauskas, Seminole, FL

- Ačiū jums už įdomų „Pensininką”.Jadvyga Kuprėnas, Springfield, IL

- Labai įdomu „Pensininką” skaityti. Tesėkite ir toliau.

Janina Šalnienė, Lemont, IL

-Ačiū už gerą žurnalą.Veronika Gavelis, So. Boston, MA

-Ačiū už mielą „Pensininką”, malonu jį gauti.

Jadvyga Reivytienė, Lombard, IL

– 30 –

- Linkiu Dievo palaimos ir sėkmės, tęsiant mums pensininkams tokį gražų ir įdomų žurnalą. Jis visados yra labai lau-kiamas, kaip brangus svečias.

Marytė Vizgirdienė, Putnam, IL

- Užuojauta redaktorei Bindokienei dėl sūnaus Antano mirties. Ta proga siunčiu 50 dol. auką „Pensininkui”.

Irena Gelažienė, Hickory Hills, IL

- Gerbiamas mūsų „Pensininke”, aš esu laiminga, tave turėdama jau daug metų. Skaitau su malonumu. Sėkmės visiems, kad dar daug, daug metų būtume kartu.

Regina Medernach, Gulfport, FL

- Ačiū už labai gražų ir įdomų „Pen-sininką”, nors man sunku skaityti, nes jau turiu 93 metus panešti. Dar kartą ačiū!

Halina Molėjus, Chicago, IL

- Nepaisant šlubuojančios sveika-tos (š.m. balandžio 12 d. švenčiau 95-ąjį gimtadienį), noriu „Pensininką” skaityti ir 2013-aisiais metais...

Leonas Venckus, Palatine, IL

- Siunčiu prenumeratą už dvejus metus ir dar auką. Jūsų pastangos ir darbas yra vertas pagarbos!

Irena Jankauskienė, Germantown, MD

-Labai įdomus žurnalas. Ačiū!Stasė Miliauskienė, Lemont, IL

- Ačiū už puikų darbą!Vida Šilienė, Chicago, IL

- Atnaujinu prenumeratą ir siunčiu auką taip laukiamam žurnalui. Ačiū ir sė-kmės!Aldona Balčiūnas, Winnipeg, Manitoba,

Canada

-Jūsų žurnalas yra mėgstamas, skaito-mas ir laukiamas. Sėkmės ir toliau dirbti.

Irena Paliulis, Darien, IL

- Ačiū už įdomius straipsnius!Nijolė Stelmokas, Orland Park, IL

- Geriausios sėkmės linkėjimai iš Ka-lifornijos – su meile.

Alfonsa Pečiūrienė, Oak Park, CA

- Prašau atnaujinti mano prenumeratą. Man labai patinka įdomūs ir įvairūs „Pen-sininko” straipsniai.

Anne Ernst, Hortonville, WI

SVARBUS PRANEŠIMASŽurnalo „Pensininkas” administracija

savo skaitytojams praneša, kad dėl žurnalo redaktorės Danutės Bindokienės sunkios vyro ligos „Pensininko” leidimas buvo lai-kinai sustabdytas. Prenumerata bus pratęs-ta. Tikimės, kad artimiausiu metu žurnalas vėl aplankys Jūsų namus.

P.S. žurnalo redaktorė savo ruožtu praneša, kad šiemet dar išleidžiamas šis, t.y. lapkričio-gruodžio, numeris. Su Dievo pagalba ateinančių metų „Pensininkai” pasirodys laiku, kaip anksčiau – kas du mė-nesiai. Dėkojame skaitytojams už kantrybę, aukas ir gražius laiškelius.

– 31 –

Su nuoširdžiu dėkingumu skelbiame skaitytojus, savo auka parėmusius „Pen-sininko” leidybą tarp 2011 m. gruodžio 24 d. ir 2012 m. gegužės 31 d.

Po 100 dol. aukojo Benigna Butler, Chicago, IL ir Irena Rasys, Cambridge, MA65 dol. aukojo Irena Gelažius, Hickory Hills, IL60 dol. aukojo Nemira Šumskis, Chicago, IL50 dol. aukojo Nijolė Stelmokas, Orland Park, ILPo 35 dol. aukojo: Apolonia Andrasiunas, Orland Park, IL; Danutė Geldienė, Whitmore Lake,

MI; Izabela Naujalis, Cicero, IL; Eugenia Uselytė, Franklin Lakes, NJPo 25 dol. aukojo: Halina Bagdonienė, Oak Lawn, IL; Birutė Lintakas, Oak Lawn, IL; Uršulė

Paužinskienė, Vilnius; A. ir V. Valavičius, Chicago, IL; Janina Zdanys, Newington, CT; Ona Žukaus-kienė, Chicago, IL

Po 20 dol. aukojo: Julija Puodžiukaitienė, Waterbury, CT; Ona Adomaitis, Sunny Hills, FL; Irena Dirda, Oak Lawn, IL; Irena Jankauskas, Germantown, MD; Irena Juodaitis, Holden, MA; Cas Rackas, Akgonquin, IL; Dalia Urbutis, Palos Heights, IL; Alfonse Wait, Joliet, IL

Po 15 dol. aukojo: Gediminas Brazaitis, Highland, IN; Salomėja Daulys, Chicago, IL; Jadvyga Giedraitienė, St. Pete Beach, FL; Mary Gineitis, Cambridge, MA; Valentina Gudis, Chicago, IL; Jo-sephine Jakubėnas, Los Angeles, CA; Vacys Laniauskas, Palos Hills, IL; Vita Neverauskienė, Sterling Heights, MI; Emilija Pakalniškienė, Naperville, IL; Irena Paliulis, Darien, IL; Elena Purtulienė, St. Pete Beach, FL; Janina Šalna, Lemont, IL; Vida Šilas, Chicago, IL; Ramutė Trečiokas, Wethersfield, CT

Po 10 dol. aukojo: Aloyzas Aidis, Bethesda, MD; Dalia Austras, Braintree, MA; Vanda Bagdonas, Daytona Beach, FL; Agnes Bigelis, N. Riverside, IL; Vera Bugnys, Chicago, IL; Regina Cemarka, Issaqu-ah, WA; Veronika Gavelis, So. Boston, MA; Jonas Gudėnas, Euclid, OH; Valė Jasinauskienė, Auburn, WA; Emilija Kantas, Chicago, IL; Aleksas Lauraitis, Palos Heights, IL; Vacius Lelis, Sterling Heights, MI; Irmira Lesevičius, Chicago, IL; Elena Majauskas, Chicago, IL; Juozas Mikulis, Westchester, IL; Ona Norkus, Los Angeles, CA; Marija Paškevičius, Downers Grove, IL; Eva Paulauskas, Chicago, IL; Birutė Peleckas, Chicago, IL; Janina Racevičius, North Riverside, IL; Aldona Rutkauskas, Seminole, FL; Adele Rysavy, Jackson Heights, NY; Juzė Sakevičius, Chicago, IL; Pranas Šimkus, Quincy, MA

Po 5 dol. aukojo: Valerija Aukštakalnis, Boston, MA; Eugenija Baršketis, Downers Grove, IL; Elita Bender, Downers Grove, IL; A. Bubulienė, Lemont, IL; Bronė Černius, Lockport, IL; R. Didžbalis, Willow Springs, IL; Gražina Erčius, Little Neck, NY; Anne Ernst, Hortonville, WI; Elena Jasaitienė, St. Petersburg, FL; Bronė Jozaitis, Oak Lawn, IL; Edward Juzumas, Grayson, GA; Jadvyga Kuprė-nas, Springfield, IL; Regina Medernach, Gulfport, FL; Ramona Menkeliūnas, Worcester, MA; Donna Mieliulis, Chicago, IL; Stasė Miliauskas, Lemont, IL; Halina Molejus, Chicago, IL; Gražina Norman-tienė, Kauno rajonas; Ray Norvaišas, Aurora, IL; Antanina Petraitis, St. Pete Beach, FL; Mindaugas Putrimas, Toronto, Ont; Jadvyga Reivytis, Lombard, IL; Elena Sakas-Sluder, Centennial, CO; Maria Saulis, Lemont, IL; Paula Skeivelas, St. Catherines, Ont; Valentina Stephan, Portland, OR; Vladas Vasikauskas, St. Petersburg, FL; Leo ir Stefa Venckus, Palatine, IL; Elvyra Zemaitis, Cleveland, OH; Irena Zulys, Oak Lawn, IL

Visiems žurnalo rėmėjams, savo dosnia auka sumažinusiems „Pensininko” leidybos išlaidas, širdingai dėkojame!

Likusio 2012 m. pusmečio aukotojus paskelbsime pirmame kitų metų numeryje. Dar kartą ačiū už aukas ir kantrybę.

Mūsų rėmėjai

– 32 –

LITHUANIAN HUMAN SERVICESCOUNCIL OF THE USA, INC.

2711 West 71st StreetChicago, Illinois, 60629

NONPROFIT ORG.U.S. POSTAGE

PAIDCHICAGO, ILLINOIS

PERMIT NO. 2277