2011_Baudziamoji_teise

VIEOJI STAIGA SOCIALINI MOKSL KOLEGIJA

Agn Karalien

BAUDIAMOJI TEIS IR PROCESAS

Praktini uduoi rinkinys

Klaipda 2011

Agn Karalien

BAUDIAMOJI TEIS IR PROCESAS

Praktini uduoi rinkinys

2

Leidinio ileidim rm: Projektas Socialini moksl kolegijos studij program atnaujinimas ateities specialist

ugdymui (projekto Nr. VP1-2.2-MM-07-K-01-077) finansuojamas pagal 2007-2013 m. mogikj itekli pltros veiksm programos 2 prioritet Mokymasis vis gyvenim.

3

Turinys

vadas ........................................................................................................................................................ 5

Profesins kompetencijos, kurioms gyti skirtas uduoi rinkinys .................................................... 7

Sutartini ymen bei santrump sraas ............................................................................................. 8

I. BAUDIAMOJI TEIS ........................................................................................................................ 9

1.1. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. ................................................................................................ 11

1.1.1. Baudiamasis statymas ir jo galiojimas laiko bei erdvs atvilgiu. ..................................... 11

1.1.2. Nusikalstama veika ir jos sudtis .......................................................................................... 17

1.1.3. Nusikalstamos veikos stadijos ............................................................................................... 25

1.1.4. Keli asmen dalyvavimas nusikalstamoje veikoje .............................................................. 30

1.1.5. Pavien nusikalstama veika ir j daugetas ............................................................................ 35

1.1.6. Nusikaltimos veikos padarymo teisins pasekms: baudiamoji atsakomyb, j alinanios aplinkybs. ....................................................................................................................................... 41

1.1.7. Nusikaltimo padarymo teisins pasekms: bausm ir baudiamojo poveikio priemons .... 54

1.2. Baudiamosios teiss specialioji dalis. Nusikalstam veik kvalifikavimas. .............................. 62

1.2.1. Nusikaltimai mogaus gyvybei ir sveikatai. Nusikaltimai, pavojingi mogaus sveikatai ir gyvybei. ........................................................................................................................................... 67

1.2.2. Nusikalstamos veikos mogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui. Nusikalstamos veikos asmens privataus gyvenimo nelieiamumui, garbei ir orumui. ................... 72

1.2.3. Nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai ir finans sistemai. .................................................................................................... 77

1.2.4. Nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams, teisingumui. Nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui. ......................................................................... 87

1.2.5. Nusikalstamos veikos dorovei, vieajai bei valdymo tvarkai. .............................................. 93

II. BAUDIAMOJO PROCESO TEIS ................................................................................................ 99

2.1. Baudiamojo proceso subjektai, j teiss ir pareigos bei teisi utikrinimas. ........................... 103

2.2. rodymai ir rodinjimas. ............................................................................................................ 109

2.3. Procesins prievartos priemons. ............................................................................................... 116

2.4. Baudiamojo proceso dokumentai, terminai ir ilaidos. ............................................................ 120

2.5. Ikiteisminis tyrimas. ................................................................................................................... 126

2.6. Byl procesas teisme ir teismo sprendim vykdymas, baudiamosios bylos atnaujinimas. ...... 136

2.7. Baudiamasis procesas atskir kategorij bylose: supaprastintas baudiamasis procesas, privataus kaltinimo procesas ............................................................................................................. 152

Literatros sraas ................................................................................................................................. 160

4

vadas

Praktini uduoi rinkinys Baudiamoji teis ir procesas skirtas socialini moksl srities

teiss studij krypties studentams, studijuojantiems pagal Teiss studij program. Leidinys parengtas

atsivelgiant V Socialini moksl kolegijos Teiss studij program, ios programos Baudiamosios

teiss ir Baudiamojo proceso teiss studij dalyk programas (metodinius reikalavimus). Praktini

uduoi rinkinyje esanios uduotys ir savikontrols klausimai parengti pagal Baudiamosios teiss ir

Baudiamojo proceso teiss dalykams (moduliams) ikeltus tikslus, numatyt turin ir mokymo

metodus, remiantis naujausia baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso teiss studij mediaga

(vadovliais, monografijomis, moksliniais straipsniais), io uduoi rinkinio rengimo metu

aktualiomis Baudiamojo kodekso, Baudiamojo proceso kodekso ir kit teiss akt redakcijomis,

Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuota teism praktika.

io leidinio paskirtis skatinti studentus savarankikai ir seminaruose kartu su dstytoju gilinti

paskait bei savarankiko darbo metu gytas teorines inias atskirose baudiamosios teiss bei

baudiamojo proceso teiss temose ir patikrinti, kaip studentai sugeba ias inias pritaikyti,

nagrindami praktines situacijas, taip pat siekiama, kad studentai plaiau susipaint tiek su

doktrininiu, tiek su teisminiu baudiamojo statymo ir baudiamojo proceso statymo aikinimu.

Parengtos uduotys bei savikontrols klausimai pads lavinti student krybiko ir kritinio

teisinio mstymo, sisteminio teiss norm suvokimo, teisins informacijos analizs, praktini teiss

problem sprendimo ir kitus gebjimus, kuriuos gij studentai turs pakankamai kompetencijos

darbinei veiklai ir platesnms teiss krypties studijoms.

Studentas, nagrindamas iame leidinyje pateiktas praktines situacijas, iekodamas atsakym

savikontrols klausimus, turt imokti: greitai susirasti jam reikiam teisin informacij, analizuoti

ikylanias praktines situacijas ir tinkamai pritaikyti baudiamosios bei baudiamojo proceso teiss

normas, suformuot teism praktik, analizuoti bei tinkamai interpretuoti tiek doktrinin, tiek teismin

Baudiamojo ir Baudiamojo proceso kodeks aikinim ir, vadovaudamasis juo, formuluoti

argumentuotas ivadas, tinkamai naudotis teisins informacijos duomen bazmis. Uduoi rinkinys

pads studentui gerai pasiruoti bsimiems baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso teiss

tarpiniams atsiskaitymams, egzaminams ir kvalifikaciniam egzaminui.

Rengiant leidin siekta j sukurti kuo patrauklesn, patogesn naudoti studentams, o jame esani

informacij - lengvai suprantam ir imokstam. Uduoi rinkinys orientuotas pagrindines

Baudiamosios teiss ir Baudiamojo proceso teiss studij dalyk temas, pernelyg nesigilinant

siaurus probleminius klausimus, parenkant uduotis bei savikontrols klausimus, padsianius suvokti

5

ir tvirtinti esmines teorines inias. Siekiant irykinti svarbiausius konkreiame skyrelyje nagrinjamos

temos aspektus, pasitelkiamos vaizdins priemons, temos raktiniai odiai ir pan. Pastebtina, kad kai

kurioms Baudiamosios teiss ir Baudiamojo proceso teiss studij dalyko temoms leidinyje

skiriamas kiek didesnis dmesys (pvz., nusikalstamos veikos sudiai), atsivelgiant konkreios

temos reikm mokantis Baudiamosios teiss ar Baudiamojo proceso teiss studij dalyko.

Leidinio struktra i esms atitinka Baudiamosios teiss bei Baudiamojo proceso teiss studij

dalyko program (metodini reikalavim) turin. Uduoi rinkin sudaro dvi esmins dalys (skyriai).

Pirmasis skyrius skirtas Baudiamosios teiss studij dalyko, antrasis Baudiamojo proceso teiss

studij dalyko esminiams teorijos aspektams, praktinms uduotims ir savikontrols klausimams.

Uduoi rinkinio pirmasis skyrius, skirtas Baudiamosios teiss dalyko studij praktinms

uduotims, sudarytas i dviej poskyri, skirt atitinkamai baudiamosios teiss bendrosios dalies ir

specialiosios dalies uduotims. Baudiamosios teiss bendrajai daliai skirtame poskyryje pateiktoje

teorijoje ir praktinse uduotyse atsispindi baudiamojo statymo galiojimo laiko ir teritorijos atvilgiu,

nusikalstamos veikos sudties, stadij, bendrininkavimo, baudiamosios atsakomybs ir bausms

ypatumai. Poskyrio, kuriame suformuluotos baudiamosios teiss specialiosios dalies uduotys,

orientuotos konkreias nusikalstamas veikas, apraytas Baudiamojo kodekso specialiojoje dalyje,

pradioje studentams pateikiamos rekomendacijos, kaip turt bti sprendiamas specialiosios dalies

udavinys, t.y., kaip turt bti pateikiama konkreios nusikalstamos veikos kvalifikacija. Antroje

uduoi rinkinio dalyje (skyriuje), skirtoje baudiamojo proceso teisei, suformuluotos uduotys ir

savikontrols klausimai, nagrinjantys baudiamojo proceso subjekt, rodym ir rodinjimo,

procesini prievartos priemoni, ikiteisminio tyrimo bei baudiamosios bylos teisminio nagrinjimo,

supaprastinto proceso, privataus kaltinimo byl proceso specifik.

Kiekvieno poskyrio, skirto konkreiai Baudiamosios teiss ar Baudiamojo proceso teiss

studij dalyko temai, pabaigoje pateikiami savikontrols klausimai, padsiantys studentui geriau gyti

teorines inias, pasiruoti bsimiems tarpiniams atsiskaitymams studij metu, taip pat pateikiamos

nuorodos konkreius informacijos altinius isamus rekomenduojamos literatros sraas, kuris

studentui gali bti labai naudingas rengiant kursinius ar baigiamuosius darbus, susijusius su

baudiamja ar baudiamojo proceso teise.

Tikimasi, kad is leidinys pads studentams suprasti baudiamosios teiss bei baudiamojo

proceso teiss ypatybes bei tvirtinti i dstom dalyk teorines inias.

6

Profesins kompetencijos, kurioms gyti skirtas uduoi rinkinys

1. Suvokti teiss raidos dsningumus ir suvokti teis kaip sistem.

2. Mokti naudotis teiss norminiais aktais, teisins informacijos duomen bazmis.

3. Gebti suvokti teisin aplink ir mokti suteikti kvalifikuot teisin konsultacij.

4. Mokti parengti teisinius dokumentus, vertinti j teistum ir pagrstum.

5. Sugebti vertinti teiss akt, individualaus teiss akto teistum ir pateikti argumentuot

ivad.

6. Gebti perteikti teisin informacij subjektams, kuriems reikalinga teisin pagalba.

7. inoti teiss norm realizavimo formas.

8. Gebti suvokti ir vertinti teisin situacij, atlikti jos analiz ir pasilyti teisinius ikilusios

problemos sprendinius.

9. Gebti suprasti teiss norm taikym, tinkamai naudotis teiss norminiais altiniais, teisiniais

dokumentais.

10. Gebti analizuoti ir tinkamai taikyti tiek teiss normini akt nuostatas, tiek teism praktik.

11. Mokti analizuoti, sisteminti ir vertinti esam subjekt veiklos teistumo bkl.

12. inoti privai ir vieosios teiss subjekt veikl reglamentuojani dokument rengimo ir

primimo tvark.

13. inoti teisins procedros reglamentavim.

14. inoti teiss akt kodifikavimo ir sisteminimo principus.

15. Gebti atstovauti teiss subjekt visose teissaugos ir kitose valstybins valdios institucijose,

staigose, organizacijose.

16. inoti teiss subjekt interes gynimo bdus ir priemones.

17. Sugebti teisingai kvalifikuoti teiss paeidimus.

7

Sutartini ymen bei santrump sraas

BK Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas;

BP baudiamasis procesas;

BPK Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas;

d. dalis;

IT ikiteisminis tyrimas;

kt. kita;

Lt litai;

MGL minimalus gyvenimo lygis (bazin socialin imoka);

pan. panaiai;

str. straipsnis;

t.t. taip toliau.

8

I. BAUDIAMOJI TEIS

Baudiamoji teis, kaip ir kitos savarankikos teiss akos, egzistuoja dl tam tikr slyg:

konkreios teiss akos reguliuojam socialini santyki savitumo laipsnis ir j

socialin svarba baudiamja teise siekiama apsaugoti esminius teisinius (socialinius) grius, kuri

svarba visuomenje yra pati didiausia, nuo pavojing bei neteist veik;

nebuvimas galimybs tuos santykius sureguliuoti egzistuojani kit teiss ak

normomis baudiamoji teis susiformavo kaip paskutin priemon ginti svarbiausias socialinius

(teisinius) grius nuo jiems kylani grsmi, t.y., baudiamoji teis pradeda veikti atitinkam

socialini santyki sferoje tik tada, kai kitos teiss akos savo turimomis priemonmis jau nebegali

utikrinti i gri apsaugos;

btinyb taikyti atitinkamai santyki grupei special reguliavimo metod baudiamoji

teis, vykdydama vien i pagrindini savo funkcij apsaugoti svarbiausius socialinius grius,

susiklostanius santykius reguliuoja imperatyviuoju metodu, kur sudaro atitinkami pareigojimai ir

draudiamieji paliepimai, detaliai ir smulkmenikai reguliuojantys visuomeninius santykius.1

Baudiamoji teis atitinkama teiss aka (teiss

norm grup), reguliuojanti vienos ries visuomeninius

santykius jai bdingu metodu, gali bti suvokiama kaip

teiss norm visuma, udraudianti veikas kaip nusikalstamas ir numatanti u i draudim paeidim

atitinkamas poveikio priemones. Taigi, baudiamoji teis skirta utikrinti kit teiss ak reguliacini

norm veiksmingum, t.y., tiesiogiai nereguliuoja pozityvi visuomenini santyki, o siekia ukirsti

keli toki visuomenini santyki formavimuisi, kurie kenkia normaliam visuomenini santyki

vystymuisi.2

Pagrindinis altinis, kuriame ufiksuotos baudiamosios teiss normos, yra baudiamasis

statymas Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Pastarajame teiss normos idstytos

dviejose pagrindinse dalyse bendrojoje ir specialiojoje, kurios sudaro visum, t.y., viena be kitos

negali funkcionuoti. I io baudiamojo statymo suskirstymo matyti, kad baudiamoji teis, kaip teiss

sistema, susideda i dviej dali:

baudiamosios teiss bendrosios dalies, kuri sudaro teiss normos, turinios visa

apimant pobd ir taikomos ne vienam baudiamosios teiss poakiui, institutui ar atskirai

nusikalstamai veikai. i dal sudaro teiss norm grups, reguliuojanios baudiamj statym

1 Vaivila A. 2000. Teiss teorija. Vilnius: Justitia. P. 262-263. 2 Pavilonis V. (sud.). 2001. Baudiamoji teis: bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas. P. 15-20.

Baudiamoji teis ultima ratio

9

galiojim laike, erdvje, nusikalstam veik bendruosius poymius, j padarymo formas,

nusikalstamos veikos sudties poymius, vienodus visoms nusikalstamoms veikoms, baudiamosios

atsakomybs pagrindus, nusikalstam veik padarymo pasekmes ir kt.;

baudiamosios teiss specialiosios dalies, formuluojanios konkreias elgesio taisykles,

specialias baudiamosios atsakomybs slygas u konkrei baudiamojo statymo udraust veik

atlikim, apraanios konkrei nusikalstam veik sudtis, jas sudaranius poymius, nustatanios

atitinkamas sankcijas u konkreias nusikalstamas veikas ir kt.3

SAVIKONTROLEI:

1. Baudiamosios teiss samprata, reikm ir sistema.

2. Baudiamosios teiss ir kit teiss ak santykis.

3. Baudiamosios teiss funkcijos.

4. Baudiamosios teiss principai.

5. Baudiamosios teiss altiniai.

6. Baudiamosios politikos samprata ir reikm.

REKOMENDUOJAMA LITERATRA:

1. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741.

2. Nevera A. 2001. Tarptautins teiss ir nacionalins baudiamosios teiss santykio problema.

Jurisprudencija. 21 (13). P. 116-130.

3. Pavilonis V. (sud.). 2001. Baudiamoji teis: bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas.

4. Piesliakas V. 2003. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas ir naujos baudiamosios politikos

teisiniai pagrindai. Jurisprudencija. 45(37). P. 8-16.

5. Piesliakas V. 2009. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga: baudiamasis statymas ir

baudiamosios atsakomybs pagrindai. Vilnius: Justitia.

6. Prapiestis J. (sud.). 2004. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. I knyga.

Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras.

7. Wessels J. 2003. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius:

Eugrimas.

3 Piesliakas V. 2009. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga: baudiamasis statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. Vilnius: Justitia. P. 17-20.

10

1.1. Baudiamoji teis. Bendroji dalis.

Baudiamosios teiss bendrj dal sudaranioms teiss normoms bdingas, kaip buvo minta,

visa apimantis pobdis, taigi, i dal sudarantys baudiamosios teiss institutai numato bendr teisin

reguliavim, taikytin ir baudiamosios teiss specialiosios dalies institutams, tai: nusikalstamos veikos

sudtis, baudiamoji atsakomyb, j alinanios aplinkybs, atleidimas nuo baudiamosios

atsakomybs ir nuo bausms ir kt. Siekiant tinkamai sprsti problemines situacijas, ikylanias

praktikoje - kilus btinybei vertinti asmens atlikt veik kaip galimai nusikalstam, pirmiausia reikia

bti susipainusiam su bendromis baudiamosios teiss nuostatomis, definicijomis bei principais.

iame poskyryje pateikiami savikontrols klausimai ir uduotys, susijusios su baudiamosios teiss

bendrosios dalies reguliavimo sferoje ikylaniais klausimais, problemomis ir j sprendimo bdais.

1.1.1. Baudiamasis statymas ir jo galiojimas laiko bei erdvs atvilgiu.

Baudiamasis statymas pagrindinis baudiamosios teiss norm altinis, sudarytas kaip

tarpusavyje susijusi teiss norm sistema, nustatanti, pakeiianti ir naikinanti veik nusikalstamum

ar baudiamum, reglamentuojanti bendrsias baudiamosios atsakomybs slygas, nustatanti

atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms pagrindus bei sprendianti kitus su

nusikalstamos veikos kaltininko atsakomybe susijusius pagrindus.

Lietuvos Respublikos baudiamj statym Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks

sudaro kelios dalys: bendroji apraomos normos, taikomos visoms nusikalstamoms veikoms,

numatytoms Baudiamojo kodekso specialioje dalyje, ar j daliai; specialioji pateikiami vis

nusikalstam veik sudties poymiai ir sankcijos, nustatytos u vykdytas veikas, pateikiamas svok

iaikinimas; priedai pateikti Europos Sjungos teiss aktai, su kuriais kodeksas yra suderintas.

Asmens baudiamoji atsakomyb ir j lydinios

pasekms yra neatsiejamos nuo baudiamojo statymo

galiojimo.4 Iskiriamas baudiamojo statymo galiojimas laiko

ir teritorijos atvilgiu.

Pagrindinis baudiamojo statymo galiojimo principas tvirtintas BK 3 straipsnio 1 dalyje,

skelbianioje, kad veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato tos veikos padarymo metu

galiojs baudiamasis statymas.5 Taigi, siekiant teisingai pritaikyti baudiamj statym, btina

4 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu // Teism praktika. 2002. Nr. 18. 5 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741.

Baudiamojo statymo galiojimas ribojamas laiko ir teritorijos.

11

nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laik, apibriam kaip veikimo ar neveikimo laik arba

baudiamojo statymo numatyt padarini atsiradimo laik, jeigu asmuo norjo, kad padariniai atsirast

kitu laiku. Veikos padarymo laikas nepriklauso nuo veikos iaikinimo laiko, taip pat ir nuo padarini

atsiradimo laiko, nebent nustatoma, kad asmuo siek padarini kilimo kitu laiku. Tuo atveju, jei

nusikalstama veika nustatoma kaip tstin ar trunkamoji, jos padarymo laiku pripastamas visas laikas,

kai asmuo vykd udraustas veikas, o pati veika vertinama pagal statym, galiojus nusikalstamos

veikos pabaigimo (paskutinio veiksmo atlikimo) arba nutraukimo metu. 6

Baudiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje

pateikiama iimtis numatyta baudiamojo statymo

grtamoji galia. Veik padariusio asmens teisin padt

palengvinantis baudiamasis statymas taikomas iki tokio statymo sigaliojimo, tuo metu baudiamasis

statymas, sunkinantis nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt, grtamosios galios neturi.7

Pripastama, kad statymas lengvina asmens padt iais atvejais, kai baudiamasis statymas:

naikina veikos nusikalstamum - nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudties

(dekriminalizuoja nusikalstam veik) arba susiaurina j, numatydamas nauj arba atsisakydamas

buvusi ios sudties poymi;

velnina bausm - sumaina jos minimali, maksimali rib ar papildo sankcij sra

nauja, velnesne (alternatyvia) bausms rimi;

lengvina asmens teisin padt kitokiu bdu sumaina nusikalstamos veikos sunkum,

pakeiia jos r, sutrumpina senaties terminus.8

Valstybs priimti statymai taikomi jos

teritorijoje, kurioje galioja valstybs jurisdikcija.

Baudiamasis statymas galioja Lietuvos Respublikos

viduje - jos teritorijoje, taiau valstybs baudiamoji jurisdikcija tam tikrais atvejais gali perengti

valstyb sienas neapsiribojama baudiamj statym galiojimo nustatymu tik savo teritorijoje.

Valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama pagal jos baudiamajame statyme tvirtintas

nuostatas. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas numato iuos principus:

6 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu" // Teism praktika. 2002. Nr. 18. 7 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 8 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu" // Teism praktika. 2002. Nr. 18.

Taisykl Baudiamasis statymas negalioja atgal turi iimi

Baudiamojo statymo nuostatos gali bti taikomos ir u valstybs teritorijos rib.

12

dl nusikalstam veik, padaryt valstybs teritorijoje, taikomas teritorinis principas

(BK 4 str. 1 d.);

dl nusikalstam veik, padaryt u savo valstybs teritorijos ar kitose valstybse,

taikomi principai: personalinis, apsaugos (realinis), universalusis, vliavos (BK 4 str. 1 d., 5-8 str.).

Teritorinis principas yra prioritetinis, nustatantis, kad valstybs baudiamasis statymas

taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas jos teritorijoje, nepriklausomai nuo

asmens pilietybs ar kito ryio su kitomis valstybmis.9

U Lietuvos Respublikos teritorijos rib asmenims gali bti taikomas Lietuvos Respublikos

baudiamasis statymas vadovaujantis personaliniu principu (BK 5 straipsnis), nustataniu jurisdikcij

Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat gyvenani Lietuvoje asmen atvilgiu; vliavos principu

(BK 4 str. 1 d.), tvirtinaniu baudiamj jurisdikcij dl nusikalstam veik, vykdyt visuose

laivuose ir orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais.

BK taip pat numato apsaugos (BK 6 str.) bei universalj (BK 7 str.) principus, leidianius

susiklosius statyme sakmiai numatytoms slygoms (BK 8 str.), traukti baudiamojon atsakomybn

usienieius pagal baudiamj statym u usienyje padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybs baudiamosios jurisdikcijos galiojimo klausimas neatsiejamas yra nuo nusikalstamos

veikos padarymo vietos nustatymo, t.y. nuo klausimo, kurioje teritorijoje nusikalstama veika padaryta.

BK 4 straipsnio 2 dalis pripasta veikos padarymo vieta teritorij (viet), kurioje asmuo veik arba

turjo ir galjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado padariniai. Formalios sudties atveju veika padaryta

tos valstybs teritorijoje, kur pasireik asmens valia, o materialios sudties vietos nustatymas

priklauso nuo to, pavojinga veika ar pavojingos pasekms yra pagrindinis nusikalstamos veikos

akcentas (ar kaltininkas siek, kad padariniai kilt kitoje vietoje).10 BK 4 straipsnio 3 dalis numato, jei

ta pati veika padaroma ir Lietuvos teritorijoje, ir usienyje, laikoma, kad veika padaryta Lietuvoje,

jeigu ioje teritorijoje ji buvo pradta, baigta arba nutrko.

SAVIKONTROLEI:

1. Baudiamojo statymo samprata, reikm ir sandara.

2. Baudiamojo statymo normos struktra, j sudarani dali esm.

3. Baudiamojo statymo aikinimas, jo reikm ir rys.

4. Baudiamojo statymo galiojimo laiko atvilgiu principai, j specifika.

5. Grtamosios galios baudiamojo statymo taikymo atvejai.

9 Prapiestis J. (sud.). 2004. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. I knyga. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras. P. 44. 10 Nevera A. 2006. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas. P. 159-160.

13

6. Nusikalstamos veikos padarymo laikas.

7. Nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas tstins, trunkamosios veikos padarymo,

nebaigtos nusikalstamos veikos, bendrininkavimo atvejais.

8. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos samprata.

9. Baudiamosios jurisdikcijos principai, tvirtinti Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse, j

esm ir ypatybs, taikymo atvejai.

10. Nusikalstamos veikos padarymo vieta ir jos nustatymas.



2. Nevera A. 2002. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas ir reikm valstybs

baudiamajai jurisdikcijai. Jurisprudencija. 33(25). P. 110-120.

3. Nevera A. 2003. Naujojo Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso norm, tvirtinani valstybs

baudiamosios jurisdikcijos principus, taikymo problemos. Teis. 48. P. 120-129.

4. Nevera A. 2006. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai. Vilnius: Mykolo Riomerio

universiteto Leidybos centras.

5. Piesliakas V. 2004. Nusikalstam veik kvalifikavimo problemos, kylanios dl baudiamj

statym galiojimo laiko atvilgiu. Jurisprudencija. 60(52). P. 12-30.

6. Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak

baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia.



8. vedas P. 2010. Blanketins dispozicijos Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Teis. 77.

P. 181-193.

9. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio mn. 20 d. nutarimas Nr. 38 Dl teism

praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym

galiojim laiko atvilgiu" // Teism praktika. 2002. Nr. 18.

14

PRAKTINS UDUOTYS:

1.1.1. Praktin uduotis Nr. 1.

A. G., veikdamas vieninga tyia ir reikalaudamas didesnio negu 250 MGL kyio, per kelis

kartus (2002 m. vasario 10 d., 2002 m. balandio 20 d. ir 2002 m. rugpjio 30 d.) ky prim. Veika

iaikinta ir pradtas ikiteisminis tyrimas 2003 m. sausio 10 d., byla teismui perduota (teisminis

nagrinjimas pradtas) 2003 m. kovo 30 d., nuosprendis priimtas 2003 m. birelio 1 d.

Nuo 2001 m. sausio 1 d. galiojo BK kyininkavimo norma, numatanti tik laisvs atmimo

bausm iki 3 met. Nuo 2003 m. vasario 20 d. sigaliojo kyininkavimo normos pakeitimai sankcijos

dalyje, numatantys teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo arba laisvs

atmimo iki 3 met bausm.

1. Nurodykite ios nusikalstamos veikos padarymo laik.

2. Nurodykite, pagal kur statym (galiojus iki 2003 m. vasario 20 d. ar nuo 2003 m. vasario

20 d.) turt bti kvalifikuojama asmens veika priimant nuosprend. Atsakym argumentuokite.

1.1.1. Praktin uduotis Nr. 2:

G. M. nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. vasario 1 d., kol Valstybins mokesi inspekcijos

inspektoriai neiaikino, apgaulingai tvark teiss akt reikalaujam buhalterin apskait. Ikiteisminis

tyrimas pradtas 2003 m. vasario 28 d., byla teismui perduota 2003 m. gegus 25 d., nuosprendis

priimtas 2003 m. liepos 1 d.

Nuo 2001 m. sausio 1 d. galiojusi apgaulingo apskaitos tvarkymo normos sankcija numat

baud arba aret arba laisvs atmimo iki ketveri met bausm. 2003 m. gegus 30 d. sigaliojo

apgaulingo apskaitos tvarkymo normos pakeitimai, numatantys, kad u ios normos dispozicijoje

vykdyt veik asmuo baudiamas bauda arba aretu arba laisvs atmimu iki trej met.

1. Nurodykite ios nusikalstamos veikos padarymo laik.

2. Nurodykite, pagal kur statym (galiojus iki 2003 m. gegus 30 d. ar nuo 2003 m. gegus

30 d.) turt bti kvalifikuojama asmens veika priimant nuosprend. Atsakym argumentuokite.


A. A. 2003 m. liepos 1 d. Gedimino prospekte, Vilniuje, prie bat parduotuvs Danija,

atm i nukentjusiojo S. G. dvirat. Nukentjusysis patyr turtin al, kuri nevirijo 3 MGL (200

LT). Nuo 2003 m. gegus 1 d. iki 2003 m. liepos 25 d. galiojo turto verts iaikinimo BK norma,

15

skelbianti, kad nedidels verts turtas yra tas, kurio vert nevirija 1 MGL dydio sumos. 2003 m.

liepos 10 d. buvo pradtas ikiteisminis tyrimas dl nusikalstamos veikos padarymo (vagyst pagal BK

178 str. 1 d.). 2003 m. liepos 25 d. sigaliojo nauja BK norma, naujai iaikinusi nedidels verts turto

svok kai jo vert virija 1 MGL, bet nevirija 3 MGL dydio sumos.

Teisminio nagrinjimo metu A. A. gynjas papra teismo perkvalifikuoti A. A. veik i

nusikaltimo (BK 178 str. 1 d.) baudiamj nusiengim (BK 178 str. 4 d.).

Argumentuotai nurodykite, ar teismas turt padaryt veik kvalifikuoti remiantis BK norma,

galiojusia iki 2003 m. liepos 25 d. (galiojusia veikos padarymo metu), ar sigaliojusia nuo 2003 m.

liepos 25 d.


Leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavs Vokietijos Federacins Respublikos

pilietis Nigerijoje atm Lietuvos Respublikos pilieio gyvyb. Nigerijoje u mogaus nuudym

skiriama laisvs atmimo nuo 5 iki 30 met bausm.

1. Nurodykite, ar galt Lietuvos Respublika gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij iuo

atveju, jeigu Nigerija atsisakyt gyvendinti savo teritorin baudiamj jurisdikcij. Atsakym

argumentuokite.

2. Jeigu Lietuvos Respublika galt gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij, nurodykite,

kuriuo baudiamosios jurisdikcijos principu remdamasi. Atsakym argumentuokite.

3. Apibrkite io principo taikymo ypatybes.


Ramiajame vandenyne (atviroji jra) plaukusiame laive su Lietuvos Respublikos skiriamaisiais

enklais keleivis (Baltarusijos pilietis) nuud kit keleiv (Baltarusijos piliet).

1. Nurodykite, ar galt Lietuvos Respublika iuo atveju gyvendinti savo baudiamj

jurisdikcij. Atsakym argumentuokite.

2. Jeigu Lietuvos Respublika galt gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij, nurodykite,

kuriuo baudiamosios jurisdikcijos principu remdamasi. Atsakym argumentuokite.

3. Apibrkite io principo taikymo ypatybes.

16

1.1.2. Nusikalstama veika ir jos sudtis

Nusikalstama veika pavojinga ir baudiamajame statyme udrausta veika, kuriai bdingi

poymiai:

materialusis (turiningasis) veikos pavojingumas viepataujaniai vertybi sistemai, nulemtas

pavojingumo pobdio (j apibdina vertybi, kurias ksinamasi, pobdis ir vertingumas) ir

pavojingumo laipsnio (j apibdina dalykas, padarymo bdas, vieta, laikas, priemons, motyvai ir kt.);

formalusis prieingumas baudiamajam statymui (baudiamumas), t.y., atlikta pavojinga

veika yra nusikalstama tik tada, jeigu aprayta baudiamajame statyme.11

BK 10 straipsnis iskiria dvi nusikalstamos veikos ris: nusikaltim pavojing ir udraust

veik, u kuri numatyta laisvs atmimo bausm, ir baudiamj nusiengim pavojing ir

udraust veik, u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret.12

BK 2 straipsnis, vardijantis pagrindines baudiamosios atsakomybs nuostatas, grietai nurodo,

kad atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka

baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo

nusiengimo sudt.13 Vadinasi, btina nustatyti nusikalstamos

veikos sudt, kad asmens padaryta pavojinga veika bt

pripainta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudiamojon atsakomybn.

Nusikalstamos veikos sudtis tam tikra formul, rankis padaryti ivad apie nusikalstam

veik, kur sudaro tam tikri poymiai, apibdinantys

nusikalstam veik ir sudarantys pagrind daryti ivad apie

konkreios nusikalstamos veikos sudties buvim atliktoje

veikoje.14

Nusikalstamos veikos sudtys pagal vieno i jos poymi pavojing padarini reikm

paiai sudiai ir asmens baudiamajai atsakomybei riuojamos materialisias (apima ir padarinius,

ir prieastin ry tarp veikos ir padarini) ir formalisias

(apima tik pai veik). Skirstymo reikm susijusi su veikos

baigtumo momento nustatymu, veikos nusikalstamumo

rodinjimu. 15

11 Piesliakas V. 2009. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga: baudiamasis statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. Vilnius: Justitia. P. 122-138 12 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 13 Ten pat. 14 Piesliakas V. 2009. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga: baudiamasis statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. Vilnius: Justitia. P. 190-191

Nusikalstamos veikos poymiai

nusikalstamos veikos sudties

poymiai.

Nusikalstamos veikos sudtis asmens patraukimo baudiamojon

atsakomybn pagrindas.

Nusikalstamos veikos sudtis veik apibdinantys objektyvieji

ir subjektyvieji poymiai.

17

Nusikalstamos veikos sudt sudaro objektyvieji poymiai, apibdinantys iorin asmens

poelgio pus, ir subjektyvieji poymiai, apibdinantys vidin psichin veikos pus. Sudties poymiai

atitinkamai skirstomi pagrindinius, apraomus vis nusikalstam veik sudtyse, ir fakultatyviuosius,

einanius ne visas sudtis, todl rodintinus ne visose bylose16.

Pagr

indi

niai

po

ymia

i

Objektyvieji sudties poymiai

Faku

ltat

yvs

po

ymia

i

Objektyvieji sudties poymiai

objektas;

pavojinga veika;

pavojingi padariniai (tik materialiose

sudtyse);

prieastinis ryys tarp padarini ir veikos

(tik materialiose sudtyse);

subjektas.

dalykas;

padarymo laikas;

padarymo vieta;

padarymo bdas;

padarymo priemons;

specialaus subjekto poymis.

Subjektyvieji sudties poymiai Subjektyvieji sudties poymiai

asmens pakaltinamumas;

kalt.

padarymo tikslas;

padarymo motyvas.

1 lentel. Nusikalstamos veikos sudt sudarantys poymiai.

SAVIKONTROLEI:

1. Nusikalstamos veikos samprata, poymiai ir jos rys.

2. Nusikaltimas: samprata, poymiai, nusikaltim klasifikacija.

3. Baudiamasis nusiengimas: samprata, poymiai, atribojimas nuo nusikaltimo.

4. Nusikalstamos veikos sudties samprata ir reikm.

5. Nusikalstamos veikos ir jos sudties ryys.

6. Nusikalstamos veikos sudties pagrindiniai ir papildomi (fakultatyviniai) objektyvieji ir

subjektyvieji poymiai.

7. Nusikalstamos veikos sudi rys ir j baudiamoji teisin reikm.

8. Kiekvieno nusikalstamos veikos sudties objektyviojo poymio samprata bei j turinys.

9. Kiekvieno nusikalstamos veikos sudties subjektyviojo poymio samprata bei j turinys.

15 Ten pat. P. 202-203. 16 Ten pat. P. 193-194.

18



2. Bikelis S. 2004. Nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas tyioje. Jurisprudencija. 60

(52). P. 63-73.

3. Bikelis S. 2006. Nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo samprata ir jo baudiamoji teisin

reikm. Jurisprudencija. 7 (85). P. 57-63.

4. Bikelis S. 2008. Alternatyvios (neapibrtos) tyios samprata ir jos baudiamoji teisin reikm.

Jurisprudencija. 11(113). P. 27-33.


6. Piesliakas V. 2006. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt

padarini ir jo nustatymas teism praktikoje. Jurisprudencija. 7(85). P. 7-15.






Eugrimas.

19

PRAKTINS UDUOTYS:


Nuud mog kit moni gyvybei pavojingu bdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.)

1. vardinkite nurodytos nusikalstamos veikos sudties r (materiali ar formali).

2. vardinkite ir apraykite rodintinus ios nusikalstamos veikos sudties poymius

(objektyviuosius ir subjektyviuosius).


Neteistai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaul ar smurt arba kitokiu bdu prie savininko

ar jo galiot asmen vali, sibrov kito mogaus gyvenamj nam, but ar kit gyvenamj patalp

arba jos priklausinius, skaitant saugom bsto teritorij (BK 165 str. 1 d.)





Sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo neteko regos, klausos, kalbos,

vaisingumo, ntumo ar kitaip buvo sunkiai suluointas, susirgo sunkia, nepagydoma ar ilgai

trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus psichik, arba prarado didel

dal profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentjusio asmens knas

(BK 135 str. 1 d.).





Panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j panaudoti arba kitaip atimdamas

galimyb nukentjusiam asmeniui prieintis pagrob svetim turt (BK 180 str. 1 d.)




20

1.1.2. Praktin uduotis Nr.10:

Grasino nuudyti mog ar sunkiai sutrikdyti jo sveikat, jeigu buvo pakankamas pagrindas

manyti, kad grasinimas gali bti vykdytas (BK 145 str. 1 d.).





Per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus,

kuri vert virija 250 MGL dydio sum, nepateik j muitins kontrolei ar kitaip ios kontrols

iveng arba neturdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabeno kilnojamsias

kultros vertybes ar antikvarinius daiktus (BK 199 str. 1 d.).





Valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo ar kit naudai tiesiogiai ar netiesiogiai

prim, paadjo ar susitar priimti ky, reikalavo ar provokavo j duoti u teist veikim ar

neveikim vykdant galiojimus (BK 225 str. 1 d.).





Pateiks deklaracij arba nustatyta tvarka patvirtint ataskait ar kit dokument, laiku

nesumokjo pagal juos apskaiiuot mokesi po to, kai valstybs galiota institucija primin apie

pareig sumokti mokesius (BK 219 str. 1 d.).




21


Apgaule savo ar kit naudai gijo svetim turt ar turtin teis, iveng turtins prievols arba j

panaikino (BK 182 str. 1 d.).





Valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudiavo tarnybine padtimi arba virijo

galiojimus ir dl to didels alos patyr valstyb, tarptautin vieoji organizacija, juridinis ar fizinis

asmuo (BK 228 str. 1 d.).





M. G. ir D. G., gim 1980 m., 2008 m. spalio 10 d. apie 20 valand mikelyje, Vilniaus

Kauno kelio 50-ajame kilometre (netoli Elektrn miesto), susistabd takeliu einanius nepilnameius

T. I. (gims 1994 m. ) ir K. S. (gims 1995 m.), sugrieb juos, pagriov ant ems ir ulau rankas,

reikalavo atiduoti mobiliuosius telefonus bei turimus pinigus, o nepilnameio T. I. reikalavo atiduoti ir

savo striuk. Pagrob nukentjusij turt, pasialino. Tokiais veiksmais padaryta ala nukentjusiajam

T. I. vertinta 700 Lt, o nukentjusiajam K. S. 500 Lt.

1. Nustatykite nusikalstamos veikos sudties r (materialioji ar formalioji).

2. Nustatykite ir apraykite reikmingus ios nusikalstamos veikos sudt sudaranius poymius



R. K., gims 1960 m., 2009 m. vasario 20 d. igertuvi metu, po eilinio tarpusavio gino, peiliu

keturis kartus smog sugrovui B. S. krtins deinij pus, deinij pilvo pus, deinj pet bei

kaklo srit, taip pat nukentjusiajam ginantis nuo smgi, buvo sualotos jo rankos.

22

Nukentjusiajam B. S. susmukus ant ems, R. K. j spard (apytiksliai 20 smgi vairias

kno vietas, pagrindin smgi lokalizacija pilvo ir nugaros srityse). Nukentjusysis B. S. vykio

vietoje nuo durtini sualojim mir.





E.D., gims 1960 m., nepaisydamas gydytoj prietaravimo, pasim savo bejgikos bkls

(sergant sunkia psichine liga) tv namo, kur turjo j slaugyti pagal gydytoj rekomendacijas: duoti

irayt vaist, tinkamai maitinti ir priirti. Taiau E.D. to nedar: mnes nedav vaist, maisto,

nepriirjo ligonio. Dl tokio ilgo badavimo nukentjusysis iseko ir mir.





Z.P. (gimusi 1973 m.), grusi namo, rado savo senyvo amiaus tv A.P. ir jo pastam G.M.

girtaujanius. A.P. prijus prie Z.P. ir pradjus priekaitauti, Z.P. stm nuo savs savo tv A.P.,

kuris, bdamas apsvaigs nuo alkoholio ir sunkiai vaiktantis, neilaik pusiausvyros, krito ir

susitrenk galv krosnies kamp. Dl patirto sualojimo mir.





G.M. (gims 1984 m.), grasindamas tuoj pat nupjauti pirtus ir drsks peiliu nukentjusiajai

platak, reikalavo atiduoti auksinius iedus. Jai iedus nusimovus ir atidavus G.M., jis nukentjusij

pargriov, atms i jos rankin, pabgo. Nukentjusiajai padaryta 2000 Lt ala.


23




G.P. kartu su O.P. (gim 1970 m.) atjo D.Z. priklausanios UAB XXZZ parduotuv, prijo

prie prekystalio stovjusio nukentjusio D.Z. ir jam pareik, jog, jeigu jis nori, kad jo parduotuv

likt stovti vietoje, privalo jiems kas mnes mokti po 1000 Lt, kitaip jie susprogdinsi

parduotuvs patalpas (pagrasino sunaikinti turt). Kaip ketinim rodym parod nuotolinio valdymo

mechanizm, kuriuo galt detonuoti sprogmenis, sudtus parduotuvs lubose. Parduotuvje buvo

neseniai padarytas remontas, sudtos plokts lubose.





Savivaldybs Socialins rpybos skyriaus darbuotojas M. B., teigdamas atjusiam S. G., kad jo

pateiktas praymas dl socialins paramos skyrimo bus svarstomas geriausiu atveju tik po trij

mnesi, nurod, kad, jei S. G. jam sumoks 300 Lt, M. B. pasirpint, kad S. G. praymas bt

svarstomas po keli savaii.




24

1.1.3. Nusikalstamos veikos stadijos Baudiamojo statymo saugomoms vertybms pavoj kelia ir dl tam tikr, nuo kaltininko

valios nepriklausani prieasi nepabaigta veika, neturinti vis baigtos nusikalstamos veikos

sudties poymi, todl statymo leidjas numat baudiamj atsakomyb ir u parengtin veik, t.y.

tam tikr nusikalstamos veikos stadij. Apie atitinkamos

nusikalstamos veikos stadijos buvim sprendiama pagal vykdytos

veikos poymi santyk su baudiamajame statyme apraytos

nusikalstamos veikos sudties objektyviais poymiais, konkreiai su pavojinga veika ir (ar) jos

padariniais.17 Taigi yra palyginama asmens padaryta veika (jos nustatyti poymiai) su konkreios

nusikalstamos veikos, numatytos konkreiame BK straipsnyje, sudties poymiais ir sprendiama,

kokia apimtimi kaltininkas vykd baudiamojo statymo udraust veik.

Nusikalstamos veikos stadijos yra galimos tik tyins nusikalstamos veikos atveju.

Baudiamasis statymas numato ias parengtines veikas, kurias atlikus dar nra vykdyti visi BK

specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprayti veikos sudties poymiai:

rengimasis padaryti nusikaltim (BK 21 str.) - priemoni ir ranki suiekojimas ar

pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas arba kitoks tyinis nusikaltimo padarym

lengvinani slyg sudarymas.18. Veika vertintina kaip rengimasis, jeigu:

atliktais veiksmais nra pradta realizuoti ar realizuojama BK specialios dalies straipsnyje apraytos nusikalstamos veikos sudtis;

padaryta veika objektyviai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje vardint veiksm poymius;

padaryti veiksmai palengvina BK numatytos veikos padarym, padarini kilim ateityje ir pan.;

atliktais veiksmais ruoiamasi daryti sunk ar labai sunk nusikaltim. pasiksinimas padaryti nusikalstam veik (BK 22 str.) tyinis veikimas ar

neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, jeigu

veika nebuvo baigta dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi.19 iuo atveju yra tiesiogiai

pradedami realizuoti BK specialios dalies straipsnio dispozicijoje apraytos nusikalstamos veikos

17 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 58-59. 18 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 19 Ten pat.

Baudiamj atsakomyb lemia ir nebaigta veika.

25

sudties objektyvs poymiai, taiau negyvendinami visi sudties poymiai dl prieasi,

nepriklausani nuo kaltininko valios.

Vertinant asmens veik, kaip parengtin, btina:

nustatyti BK specialiosios dalies straipsn, apraant galimai vykdytos nusikalstamos

veikos sudties poymius;

nustatyti ir vertinti konkreios asmens atliktos

veikos poymius;

palyginti padaryt veik su baudiamajame

statyme apraytais nusikalstamos veikos sudties poymiais;

apraant atlikt veik procesiniuose dokumentuose, greta BK specialios dalies

straipsnio, pagal kur vertinama atlikta veika, nurodyti ir bendros dalies 21 ar 22 straipsnius,

priklausomai nuo to, kurioje stadijoje veiksmai buvo nutraukti.20

Baudiamasis statymas iskiria ir savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik, kaip

aplinkyb, alinani baudiamj atsakomyb. Jei asmuo

savo noru nutraukia pradt nusikalstam veik suvokdamas,

kad gali j pabaigti21, jam baudiamoji atsakomyb nekyla.

iuo atveju esminiai momentai yra ie:

asmuo nutraukia pavojing veik savo noru valingai, o ne veriamas ikilusi

objektyvi aplinkybi ir suvokia, kad gali baigti veik, t.y., jam niekas netrukdo jos vykdyti;

atsisakymas galimas tol, kol veika nra baigta esant parengtins veikos stadijai22.

SAVIKONTROLEI:

1. Nusikalstamos veikos baigtumo momentas: nustatymo kriterijai, kylanios problemos ir j

sprendimo bdai.

2. Parengtins nusikalstamos veikos (nusikalstamos veikos stadijos) samprata, esm ir rys.

3. Rengimasis padaryti nusikaltim, jo esm ir poymiai.

4. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik, jo esm ir poymiai.

5. Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik atribojimas nuo rengimosi padaryti nusikaltim:

kriterijai, kylanios problemos ir j sprendimo bdai.

20 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 58-60. 21 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 22 Prapiestis J. (sud.). 2004. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. I knyga. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras. P. 147.

Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik ne-

nusikalstamos veikos stadija.

Parengtin nuo baigtos nusikalstamos veikos atribojama pagal objektyviuosius sudties

poymius ir tyios kryptingum.

26

6. Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik atribojimas nuo baigtos nusikalstamos veikos: kriterijai,

kylanios problemos ir j sprendimo bdai.

7. Savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik samprata, esm ir poymiai, kylanios

pasekms.






4. Pranka D. 2008. Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik problematika baudiamosios teiss

teorijoje ir teism praktikoje. Jurisprudencija. 11 (113). P. 27-33.




Eugrimas.

27

PRAKTINS UDUOTYS:

1.1.3. Praktin uduotis Nr. 23

V. V. nukentjusiajam A. B. priklausaniame name po vykusio konflikto penkiolika kart

peiliu smog A. B. kakl, krtin, rankas. A. B. nugriuvus ant grind, virtuvje paimtu kitu peiliu V.

V. dar sudav ne maiau kaip penkis smgius, kol peilio gelet nulo, o V. V. buvo sulaikytas

atbgusio A. B. kaimyno.

Nukentjusiajam A. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Laiku suteikus

medicinin pagalb, A. B. gyvyb pavyko igelbti.

Argumentuotai atsakykite, ar iuo atveju asmens veika turt bti kvalifikuojama kaip baigtas

nusikaltimas sunkus sveikatos sutrikdymas, ar kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim

pasiksinimas nuudyti?


B.K. igertuvi metu suinojo i O.C., kad jo darbdavys .D. jam priklausanios UAB BBB

patalpose seife laiko 30.000 Lt. B.K. buvo sulaikytas prie UAB BBB pastato, kai jam nepavykus

ijungti suveik signalizacija. B.K. su savimi turjo sportin krep, kuriame buvo ibintuvlis,

lautuvas, ranga seifo durims atidaryti.

Argumentuotai atsakykite, ar iuo atveju asmens veika turt bti kvalifikuojama kaip

rengimasis padaryti nusikaltim, ar kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim?


S.R., ispyrs duris, silau D.M., buvusios sugyventins, but, penkis kartus sudav D.M.

ratinio revolverio rankena galv, keturis kartus sprando srit, j parkritusi spard, auk j

nuudysis u neitikimyb.

Suskambjus S.R. telefonui, D.M. itrko daugiabuio laiptin ir leidosi laiptais emyn. S.R.

ibgs paskui ov kelis kartus D.M., sueid jai galvos pakauio srit, pet, apatin nugaros dal,

taiau D.M. suspjo pasislpti E.G. bute ir jai buvo suteikta medicinos pagalba.


pasiksinimas padaryti nusikaltim - nuudyti, ar kaip baigtas nusikaltim sveikatos sutrikdymas?


28

M.K., parsiveusi savo pirmagim i ligonins namo, jo nemaitino ir nepriirjo. M.K.,

besilaukdama kdikio, savo pastamiems buvo usiminusi, jog io vaiko nenori, neturi u k jo

ilaikyti, pagimdiusi j atiduos.

M.K. t pat vakar, kai parsive kdik, ijo i nam ir j paliko. M.K. kaimyn G.S.,

neapsikentusi jau par verkianio kdikio, inodama, kad M.K. madaug prie par ijo i nam ir dar

negro, ikviet policijos pareignus, kurie ivert duris, rado kdik be smons. Ligoninje suteikus

skubi medicinin pagalb, pavyko ivengti kdikio mirties.


pasiksinimas padaryti nusikaltim - nuudyti, ar kaip baigta nusikalstama veika palikimas vaiko be

prieiros?


R.S. silau M.B. but, siekdamas uvaldyti svetim turt, kelis kartus sudav M.B.

revolverio rankena galv, sprando srit. M.B. pasakius, jog pinigai yra kitame kambaryje, ir R.S.

ijus kit kambar, M.B. pasislp pas kaimynus ir ikviet policijos pareignus.

R.S. pareign buvo sulaikytas namo laiptinje su nukentjusiajai priklausaniu turtu:

papuoalais bei pinigais. is turtas vertintas 12 MGL.


pasiksinimas padaryti nusikaltim, ar kaip baigtas nusikaltimas?


S.K. po vykusio eilinio gino nujo iki savo automobilio, isitrauk aunamj ginkl ir iov

K.Z. kelis kartus i dviej metr atstumo. K.Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, laiku

suteikus medicinin pagalb, K.Z. gyvyb pavyko igelbti.


pasiksinimas padaryti nusikaltim - nuudyti, ar kaip baigtas nusikaltimas sunkus sveikatos

sutrikdymas?

29

1.1.4. Keli asmen dalyvavimas nusikalstamoje veikoje

Nusikalstam veik gali padaryti ne tik vienas asmuo, bet ir j grup. Nustaius, kad vykdant

nusikalstam veik dalyvavo keli asmenys, kyla klausimas, kaip

vertinti j veik pagal baudiamojo statymo normas. Baudiamoji

teis, nagrindama klausimus dl keli asmen dalyvavimo vykdant

nusikalstam veik, iskiria bendrininkavim darant nusikalstam

veik bei prisidjim prie nusikalstamos veikos.23

Baudiamasis statymas bendrininkavim apibria, kaip tyin bendr dviej ar daugiau

tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi statymo nustatyto

amiaus asmen dalyvavim darant nusikalstam veik.24

Bendrininkavim iskiria atitinkami objektyvieji ir subjektyvieji

poymiai:

darant nusikalstam veik dalyvauja du ar daugiau asmen, sulaukusi statymo

numatyto amiaus ir pakaltinam;

dalyvaujani asmen veikos bendrumas (susiejamos pastangos) kiekvienas

bendrininkas padaro veik, kuri yra indlis bendr konkrei nusikalstam veik;

atskir dalyvaujani bendroje nusikalstamoje veikoje asmen veik ir kilusi padarini

(veikos rezultato) prieastinis ryys bei vieningos pasekms;

keli asmen susitarimas bendrai daryti veik, kurio pagrindu ir kyla veikos bendrumas

bei tyia bendrai veikti;

dalyvaujanij tyia bendrininkauti suvokiama, kad pavojing veik daro ne vienas,

o bendrai su kitais asmenimis.25

Pagal bendrinink vaidmen ir indl bendrai darom nusikalstam veik, iskiriamas

paprastas (visi tiesiogiai dalyvauja vykdydami objektyviuosius bendros veikos poymius ) ir

sudtingas (bendrininkai bendroje veikoje atlieka skirtingus veiksmus) bendrininkavimas. BK

iskiriamos bendrinink rys: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padjjas.

Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.) asmuo, nusikalstam veik padars pats arba pasitelks

nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius statymo nustatyto amiaus asmenis arba kitus asmenis,

23 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 87. 24 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 25 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 88-91.

Keli asmen dalyvavimas vykdant nusikalstam

veik: bendrininkavimas arba prisidjimas.

Bendrininkavimas tyinis bendras nusikalstamos

veikos vykdymas.

30

kurie dl tos veikos nra kalti (tarpinis vykdytojas); asmenys, padar nusikalstam veik kartu

(bendrininkai).26 Taigi vykdytojas tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos, apraytos BK specialios

dalies straipsnyje, poymius ir savo veikla paeidia konkrei BK specialios dalies norm.

Organizatorius (BK 24 str. 4 d.) asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam

susivienijim, jiems vadovavs ar koordinavs j nari veikl arba parengs nusikalstam veik ar jai

vadovavs.27 Organizatoriumi pripastamas asmuo, atliks alternatyvius aktyvius veiksmus: arba

vadovavs, arba koordinavs, arba parengs ir pan. is bendrininkas suvienija ir nukreipia kit

bendrinink siekius bei pastangas, sukuria mechanizm bendrai

nusikalstamai veikai vykdyti.

Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.) asmuo, palenks kit

asmen daryti nusikalstam veik28. Kurstytojas aktyviais ir smoningais veiksmais sukelia kitam

asmeniui smoning nor (siek) daryti ir padeda daryti atitinkam bendr nusikalstam veik.

Padjjas (BK 24 str. 6 d.) asmuo, padjs daryti nusikalstam veik duodamas patarimus,

nurodymus, teikdamas priemones arba alindamas klitis, saugodamas ar pridengdamas kitus

bendrininkus, i anksto paadjs paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar

priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus, taip pat asmuo, i anksto

paadjs realizuoti i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus.29 Kaip matyti, padjjas

suteikia tam tikr reikming pagalb konkreiam bendrininkui ar visiems ir taip palengvina

atitinkamos veikos padarym bei suvokia, kad konkreias savo veiksmais padeda padaryti veik, nors

jos sudties objektyvij veikos poymi pats ir nerealizuoja.

Bendrinink nusikalstama veika vertinama pagal BK 26 straipsn ir t BK specialiosios dalies

straipsn, kurio sudt realizavo arba rengsi, pasiksino realizuoti vykdytojas ir papildomai remiamasi

BK 24 straipsnio aprayt bendrinink ri padaryt veik poymiais. Tuo metu vykdytojo

baudiamosios atsakomyb pagrindas tik BK specialiosios dalies straipsnyje numatyta nusikalstamos

veikos sudtis be nuorodos BK 24 straipsn.30

Baudiamoji teis iskiria ir dar vien keli asmen dalyvavimo, darant nusikalstam veik,

form prisidjim prie nusikalstamos veikos (BK 238, 237, 189 str.), kai asmuo neprisideda prie

bendro nusikalstamos veikos darymo (nerealizuoja arba nepadeda realizuoti nusikalstamos veikos

poymi), taiau slepia nusikalstam veik ar nepranea apie j.

26 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 27 Ten pat. 28 Ten pat. 29 Ten pat. 30 Prapiestis J. (sud.). 2004. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. I knyga. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras. P. 154-158.

Bendrinink rys iskiriamos pagal j atliekamus veiksmus bendrai nusikalstamai veikai.

31

SAVIKONTROLEI:

1. Bendrininkavimo samprata.

2. Bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji poymiai, j ypatybs.

3. Bendrinink rys, j atskyrimo kriterijai.

4. Vykdytojo ir padjjo vaidmens ypatybs, j atribojimas.

5. Kurstytojo vaidmens ypatybs, jo atribojimas nuo padjjo.

6. Organizatoriaus vaidmens ypatybs.

7. Bendrininko ekscesas, jo reikm.

8. Tarpinis vykdytojas, jo ypatybs.

9. Prisidjimas prie nusikalstamos veikos padarymo: samprata, poymiai ir atribojimas nuo

bendrininkavimo.

10. Bendrininkavimo formos, j samprata ir poymiai.


1. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. in., 2000. Nr. 89-2741.

2. Gutauskas A. 2006. Vykdytojo eksceso problema baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje.


3. Kaerauskas J. 2004. Tarpinio vykdymo problema Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse.







32

PRAKTINS UDUOTYS:


A.E. ir M.E., eisti nukentjusiojo N.A., sutar j pamokyti u jo nepagarb elges su jais.

Nuj N.A. namus, j pririo prie radiatoriaus, i jo tyiojosi, eidinjo, mu rankomis per galv,

spard kojas bei onus.

Nukentjusiajam N.A. pasakius, kad jis vis tiek taip pat apie juos galvoja, A.E. i virtuvs

atsine peil ir dr N.A. krtin ir kakl, paeid miego arterij ir N.A., neteks kraujo, mir vykio

vietoje.

Argumentuotai vertinkite A. E. ir M.E. veiksmus bendrininkavimo instituto atvilgiu:

1. Pagal atliktus veiksmus nustatykite ir apraykite bendrinink ris;

2. vertinkite kiekvieno kaltininko atsakomybs ypatumus: ar u nukentjusiojo nuudym

kaltais pripaintini abu kaltininkai?


M. K. 2008 m. rugsjo 5 d., vakare, susitars su K. U. ir P. G., atviliojo nukentjusj O. Z.

nuoali miestelio viet, prie tilto per upel (O. Z. buvo M. K. pastamas, neseniai atvyks miestel

aplankyti savo gimini, M. K. pasisil O. Z. palydti iki autobus stoties trumpesniu keliu).

M. K. atviliojus O. Z. sutart viet, K. U. ir P. G. grieb O. Z. u striuks, purt, mu

rankomis per veid ir reikalavo atiduoti vertingus daiktus. O. Z. atidavus mobilj telefon, pinigin ir

kuprin su maisto produktais, visi trys (K. U. , P. G. ir M. K.) pasialino i vykio vietos.

1. Argumentuotai atsakykite, kaip turt bti vertinami M. K. veiksmai?

2. Ar is asmuo (M. K.) turt bti pripaintas bendrininku, jei taip, tai pagal koki bendrinink

r jo veiksmai turt bti vertinami?


K.O. igertuvi metu pasakojo, jog naujai atsikrausts jo kaimynas B.S. namuose laiko nemaas

pinig sumas, ir savo sugrovui O.R. sil sibrauti B.S. namus ir tuos pinigus bei kitus vertingus

daiktus pavogti. O.R. nenorjo leistis kalbas, taiau vliau sutiko.

O.R. ilau B.S. namo spyn ir kartu su K.O. pateko namo vid. O.R. apiekojs nam rado

slepiamus pinigus, K.O. pam B.S. sutuoktins juvelyrinius dirbinius, padjo O.R. i namo ineti

mikrobang krosnel, televizori.

1. Argumentuotai atsakykite, kaip turt bti vertinami kiekvieno kaltininko veiksmai?

33

2. Ar ie asmenys turt bti pripainti bendrininkais, jei taip, tai pagal koki bendrinink r

kiekvieno veiksmai turt bti vertinami?


K.Z. ir D.Z. sibrov K.O. priklausant nam, surio K.O. ir reikalavo pasakyti, kur jis laiko

pinigus, K.Z. mu K.O. per veid, galv, spard kojomis. D.Z. stovjo alia ir nieko nedar, tik

reikalavo pasakyti, kur paslpti pinigai.

Vliau atjs K.Z. ir D.Z. pastamas M.P., udjs polietilenin mai ant K.O. galvos, j

dusino, mu per galv. Nukentjusiajam K.O. pasakius, kur guli pinigai, D.Z. nujs juos pam ir visi

pasialino.

1. Argumentuotai atsakykite, kaip turt bti vertinami kiekvieno kaltininko veiksmai?

2. Ar ie asmenys turt bti pripainti bendrininkais, jei taip, tai pagal koki bendrinink r

kiekvieno veiksmai turt bti vertinami?


R. M. ir N. R. 2008 m. lapkriio 16 d. iviliojo R. G. miko masyv, kur nuoalioje vietoje, N.

R. einant nukentjusiojo R. G. priekyje bei rodant keli prie tariamai jo bsimo sklypo ir taip

atitraukiant nukentjusiojo dmes nuo i paskos nukentjusiajam einanio R. M., R. M. sudav

nukentjusiajam ne maiau kaip du smgius automobiliniu gesintuvu galv ir sumu j, dl ko R. G.

mir.

1. Argumentuotai atsakykite, kaip turt bti vertinami N. R. veiksmai?

2. Ar is asmuo (N.R.) turt bti pripaintas bendrininku, jei taip, tai pagal koki bendrinink

r jo veiksmai turt bti vertinami?

34

1.1.5. Pavien nusikalstama veika ir j daugetas

Daugetu vardijama teisin situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, dl kuri

sprendiamas jo patraukimo baudiamojon atsakomybn klausimas. Daugetas gali pasireikti idealija

sutaptimi arba realija sutaptimi. Pastebtina, kad veikai vertinti

pagal BK specialiosios dalies nuostatas daugetas reikms neturi

veikos kvalifikuojamos kaip atskiros nusikalstamos veikos, taiau

nusikalstam veik sutaptis turi reikms bausms skyrimui taikomos specialios taisykls.31

Nusikalstam veik sutapties ypatybs:

asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas;

padarytos veikos numatytos viename ar keliuose skirtinguose BK specialiosios dalies

straipsniuose;

veikos, padarytos iki priimant apkaltinamj nuosprend dl padaryt veik;

nra juridini klii patraukti asmen baudiamojon atsakomybn bent u dvi i

vykdyt veik (pvz., nra sujusi apkaltinamojo nuosprendio senatis).

Praktikoje kyla problem atribojant nusikalstam veik sutapt nuo paviens veikos,

apibdinamos, kaip situacija, kai asmuo vienu ar keliais

kno judesiais vienu metu ar skirtingu laiku paeidia vien

BK specialios dalies straipsn padaro vien nusikalstam

veik. Paviens veikos sudties poymiai apraomi atskir BK specialiosios dalies straipsni

dispozicijoje, t.y., straipsnio dispozicijoje konstatuojama tik pavien veika. Pavien veika gali bti

vertinama kaip tstin (vieninga tyia apima ne vien epizod ne vien kno judes) arba kaip

trunkamoji (nusikalstama padtis tsiasi tam tikr laiko tarp iki jos nutraukimo).32

Nustaius, kaip atlikti veiksmai vertintini ne kaip pavien veika, o kaip sutaptis, reikia nustatyti,

kokia ios sutapties forma:

idealioji sutaptis, kai viena veika tuo paiu metu padaromos kelios nusikalstamos

veikos, numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Iskiriami ie idealiosios

sutapties poymiai:

padaryta veika atitinka keliuose skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose apraytus veikos sudties poymius;

31 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 123-124. 32 Piesliakas V. 2009. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga: baudiamasis statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. Vilnius: Justitia. P. 251-252.

Sutapties atveju - bausms skyrimo ypatybs.

BK straipsnio dispozicijoje paviens veikos sudties poymiai.

35

viena veika sukelia kelis padarinius, kuri neapima vienas BK specialiosios dalies straipsnis;

kno judesiai padaryti per labai trump laiko tarp; kno judesius jungia bendras sumanymas; viena i atlikt veik yra kitos nusikalstamos veikos etapas33.

realioji sutaptis keliomis savarankikomis (skirtingomis) veikomis skirtingu laiku

padaromos dvi ar daugiau savarankik nusikalstam veik (gali bti ir to paties straipsnio dalys).34

SAVIKONTROLEI:

1. Nusikalstam veik daugeto samprata, esm.

2. Paviens veikos samprata, jos rys.

3. Nusikalstam veik sutapties samprata, formos (rys), reikm.

4. Paviens veikos ir nusikalstam veik sutapties atribojimo kriterijai.

5. Idealioji nusikalstam veik sutaptis: samprata, poymiai, reikm, atribojimo nuo paviens veikos

ir nuo realiosios sutapties kriterijai.

6. Realioji nusikalstam veik sutaptis: samprata, poymiai, reikm, atribojimo nuo paviens veikos

ir nuo idealiosios sutapties kriterijai.



2. Girdenis T. 2007. Tstins nusikalstamos veikos samprata ir poymiai. Jurisprudencija. 8 (98). P.

29-34.

3. Nevera A. 2003. Nusikalstam veik daugeto formos ir j reikm bausms skyrimui pagal naujj

Baudiamj kodeks. Jurisprudencija. 45(37). P. 39-47.

4. Nevera A. 2006. Nusikalstam veik idealios bei realios sutapties atribojimo ir bausmi skyrimo

problemos. Jurisprudencija. 7(85). P. 24-29.



33 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2005 m. kovo 1 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-92/2005 // Teism praktika. 2005, Nr. 23; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2003 m. spalio mn. 28 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-583/2003; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2005 m. lapkriio mn. 15 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-513/2005. 34 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 129-130.

36



37

PRAKTINS UDUOTYS:


S. R. 2009 m. balandio 15 d., apie 12 valand, upuol ieinani i buto io buto eiminink J.

S., rms jai peil kakl, stm vid ir pareikalavo atiduoti pinigus.

Nukentjusiajai atsakius, kad pinig nra ir nurodius brangenybes, S. R. udar j tualete ir

uvald nukentjusiajai priklausanius daiktus: 700 Lt verts mobilj telefon, 80 Lt verts pinigin ir

100 Lt, tris poras auksini auskar bendros 2400 Lt verts, dvi auksines grandinles bendros 1000 Lt

verts. Veika kvalifikuotina pagal 180 str. 1 d.

S. R. 2009 m. balandio 15 d., apie 22 valand, prie prekybinio kiosko upuol io kiosko

pardavj J. B.: pridjo prie kaklo peil, stm j vid, pargriov ant grind ir, rms peil krtin

irdies plote, reikalavo pinig.

Nukentjusiajai atsakius, kad pinig nra, itrauk stali ir uvald 60 Lt, palikt kitos dienos

prekybai. Veika kvalifikuotina pagal 180 str. 1 d.

1. Argumentuotai atsakykite, ar padarytos veikos kvalifikuotinos kaip paviens veikos ar kaip

veik daugetas?

2. Jei veikos kvalifikuotinos kaip daugetas, nurodykite sutapties r ir apraykite jos ypatybes.

Atsakym argumentuokite.


V. K. 2008 m. kovo 21 d., apie 19 valand, bare, turdamas tiksl pagrobti svetim turt,

pam nuo stalo A. B. 1 849 lit verts mobiliojo ryio telefon ,,Nokia N73ME su SIM kortele, tokiu

bdu pagrob A. B. priklausant 1 849 lit verts turt. Veika kvalifikuotina pagal 178 str. 1 d.

V. K. 2008 m. kovo 21 d., apie 20 valand, bare, po to, kai i A. B. pagrob mobiliojo ryio

telefon ,,Nokia N73ME, tsdamas nusikalstamus veiksmus, neturdamas teisto pagrindo, vert

nukentjusj duoti 300 lit u pagrobto mobiliojo ryio telefono grinim, t. y., prievartavo jo turt.

Veika kvalifikuota pagal 181 str. 1 d.


veik daugetas?



38


G. M. 2009 m. gegus 20 d. Taurags rajone, mike, pasigamino aparat naminei degtinei

gaminti ir laik j tame mike iki 2009 m. gegus 25 d.

2009 m. gegus 25 d. Taurags rajone, mike, turdamas tiksl realizuoti, pagamino 40 l

namins degtins.


veik daugetas?




2009 m. liepos 12 d., D. P. upuol M. O. , suduodamas ne maiau kaip po du smgius veid,

galv, pilv, nugar, sulau andikaul kairiojo kampo srityje, padar vidutinio sunkumo galvos

smegen sukrtim, galvos smegen sumuim (taip buvo padarytas sunkus, pavojingas gyvybei kno

sualojimas) ir uvald M. O. 700 Lt verts turt;


veik daugetas?



1.1.5. praktin situacija Nr. 38:

E. P. 2009 m. rugpjio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, Kauno r. pagrob nukentjusiajam R.

D. priklausant 2 000 Lt verts automobil VW Golf. Taip pat 2009 m. rugpjio 20 d. pagrob

Kaune stovjus ir UAB Z priklausant 22 510 Lt verts automobil Mercedes Benz C220.


veik daugetas?



1.1.5. praktin situacija Nr. 39:

Nustatyta, kad N. V. 2009 m. gegus mnes, rads mike, neteistai gijo du audmenis ir

aunamj ginkl. iuos daiktus N. V. neteistai laik savo gyvenamojoje vietoje, esanioje Vilniaus

39

rajone, o 2009 m. birelio 19 d., antroje dienos pusje, audmenis ir aunamj ginkl neteistai

neiojosi Vilniaus miesto gatvmis, kur ir buvo sulaikytas.


veik daugetas?



40

1.1.6. Nusikalstamos veikos padarymo teisins pasekms: baudiamoji atsakomyb, j alinanios aplinkybs.

Baudiamoji atsakomyb negatyvioji (antrin) teisin atsakomyb tai teiss paeidjo

subjektyvini teisi praradimas arba susiaurinimas tokia apimtimi, kokio pobdio pareigos vykdymo

ir kokia apimtimi jis pats atsisak.35

Baudiamosios atsakomybs kilimo pagrindas nusikalstamos veikos sudtis. Lietuvos

Respublikos baudiamasis statymas numato, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo,

kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo

sudt.36 Taigi asmens veikoje nenustaius bent vieno rodintino konkreios nusikalstamos veikos

sudties poymio, is asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn.

Baudiamoji atsakomyb, kaip kilusi pareiga dl padarytos nusikalstamos veikos, realizuojama

asmuo patraukiamas baudiamojon atsakomybn, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis dl

asmens padarytos nusikalstamos veikos (konstatuojamas nusikalstamos veikos poymi buvimas

padarytoje veikoje). Baudiamoji atsakomyb realizuojama tik apkaltinamuoju nuosprendiu (asmuo

pripastamas kaltu nusikalstamos veikos padarymu).37 Realizuot baudiamosios atsakomybs turin

sudaro keletas element: asmens pasmerkimas valstybs vardu (pripainimas kaltu), bausm, teistumas.

Elementai Neivengiamumas (btinumas):

Pasmerkimas valstybs vardu

apkaltinamajame nuosprendyje, pripastant

asmen kaltu padarius nusikalstam veik.

privaloma sudtin dalis

Bausm valstybs prievartos priemon. neprivaloma sudtin dalis (nebtinai neivengiama)

Teistumas laikotarpis, reikalaujantis

asmens tinkamo elgesio; kaltininko asmenyb

identifikuojanti savyb.

neprivaloma sudtin dalis (nebtinai neivengiama)

2 lentel: Baudiamosios atsakomybs turinio elementai. Baudiamajame statyme numatytos kylanios baudiamosios atsakomybs formos:

35 Vaivila A. 2000. Teiss teorija. Vilnius: Justitia. P. 356. 36 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 37 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. lapkriio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-280/1999 // Teism praktika. 2000. Nr. 12.

41

visa baudiamoji atsakomyb apkaltinamuoju nuosprendiu asmuo patraukiamas

baudiamojon atsakomybn (pripastamas kaltu padarius nusikalstam veik), skiriama ir atliekama

bausm;

ne visa baudiamoji atsakomyb asmuo, patraukiamas baudiamojon atsakomybn

(pripastamas kaltu padarius nusikalstam veik), taiau yra atleidiamas nuo bausms ir jos

neatlieka.38

Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs. manoma situacija, kai padaroma veika,

formaliai atitinkanti nusikalstamos veikos poymius, taiau asmeniui baudiamoji atsakomyb nekyla

dl tam tikr aplinkybi, paalinani vien i nusikalstamos veikos poymi pavojingum.

Atitinkam baudiamajame statyme numatyt teistumo slyg aplinkybi, lemiani veikos ne

nusikalstamum (ne baudiamum) nustatymas lemia

ivad, kad padaryta veika neturi nusikalstamos veikos

sudties poymi ir pripastama, kad asmuo nepadar

nusikalstamos veikos.39 Taigi asmens vykdyt veik, kuria

padaryta ala baudiamojo statymo saugomoms vertybms, vertinus kaip atlikt buvus baudiamj

atsakomyb alinanioms aplinkybms, ios veikos vykdytojas baudiamojon atsakomybn

netraukiamas.

BK numato ias baudiamj atsakomyb alinanias aplinkybes: btinoji gintis (BK 28 str.),

asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas (BK 29 str.), profesini pareig vykdymas (BK 30

str.), btinasis reikalingumas (BK 31 str.), teissaugos institucijos uduoties vykdymas (BK 32 str.),

sakymo vykdymas (BK 33 str.), pateisinama profesin ar kin rizika (BK 34 str.), mokslinis

eksperimentas (BK 35 str.). BK straipsniuose, apraaniuose ias aplinkybes, paalinanias atliktos

veikos pavojingum, numatytos ir kiekvienos aplinkybs teistumo

slygos, kurias nustaius (privalu nustatyti visas), asmuo netraukiamas

baudiamojon atsakomybn u vykdyt veik.

Daniausiai praktikoje pasitaiko atvej, kai asmenys, vykd atitinkam baudiamojo statymo

udraust veik, siekia rodyti vykd btinj gint, todl tikslinga plaiau apvelgti ios baudiamj

atsakomyb alinanios aplinkybs esm.

Btinoji gintis utikrina asmens teis aktyviai gintis nuo pavojingo ksinimosi padarant alos

besiksinanio asmens sveikatai, nuosavybei ar net gyvybei. Tokia veika, nors formaliai ir atitinka

38 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 180. 39 Ten pat. P. 16.

Teistumo slygos paalina atliktos ir baudiamajame statyme

apraytos veikos nusikalstamum.

Turi bti tenkinamos visos teistumo slygos.

42

baudiamojo statymo numatyto nusikaltimo ar nusiengimo poymius, taiau padaryta neperengiant

btinosios ginties rib, nelaikoma pavojinga ir nra udrausta40.

Asmens padaryta veika, kuri gali bti vertinta kaip btinoji gintis, privalo atitikti visas

teistumo slygas:

ginamasi tik nuo pavojingo ksinimosi veikos, atitinkanios baudiamojo statymo

numatytos veikos poymius, kai ksinamasi asmens gyvyb, sveikat, nuosavyb ar kitas teises;

ginamasi tik nuo realaus ksinimosi pavojingos veikos, egzistuojanios objektyviai, o

ne besiginaniojo vaizduotje, nebent besiginantysis neturjo ar negaljo numatyti, kad vykio

aplinkybes suvok klaidingai;

ginamasi tik nuo akivaizdaus ksinimosi t.y., ksinimasis yra pradtas ar tiesiogiai

gresia besiginaniojo ar kito asmens teisms, visuomens interesams;

neperengiamos btinosios ginties ribos, t.y., nra nustatyta aikaus gynybos neatitikimo

ksinimosi pobdiui ir pavojingumui, kai tyia padaroma besiksinaniajam aikiai didesn ala, negu

vertos ginamos teiss ar interesai, kuriuos buvo pasiksinta, ir pasiksinimui atremti buvo panaudotos

priemons, kurios konkreioje situacijoje nebuvo btinos41.

btinj gint panai kita baudiamj atsakomyb paalinanti aplinkyb btinasis

reikalingumas (BK 31 str. ) situacija, atsirandanti tada, kai siekiama paalinti ikilus pavoj vienai

statymo saugomai vertybei ir j alinant ala padaroma kitai statymo saugomai vertybei - kitam

(treiajam) asmeniui (ne besiksinaniajam) ar jo nuosavybei. BK numatytos ios btinojo

reikalingumo teistumo slygos: statymo saugomoms vertybms kilo realus ir akivaizdus pavojus, kur

paalinti galima tik vienu bdu darant al besiksinaniajam ar daniausiai nekaltam treiajam

asmeniui, ir padaryta ala yra maesn u t, kurios siekta ivengti.42

Nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymas (BK 29 str.) suteikia asmeniui sulaikyti

asmen, vykdius nusikalstam veik, padarant jam alos, taiau sulaikomas asmuo turi aktyviai

prieintis ir padarytos alos dydis turi bti adekvatus vykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo

pobdiui bei laipsniui.43

40 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. vasario 24 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-93/2004 // Teism praktika. 2004. Nr. 21. 41 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimas Nr. 4 Dl teism praktikos taikant statymus dl btinosios ginties ir jos rib perengimo ir teism praktikos // Teism praktika. 1997. Nr. 7 42 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741. 43 Prapiestis J. (sud.). 2004. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. I knyga. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras. P. 189.

43

Kitos BK V skyriuje numatytos baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs sietinos su

situacijomis, susiklostaniomis vykdant tarnybos ar profesines pareigas, uduotis, atliekant mokslinius

eksperimentus.

Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs apibdinamas, kaip nusikalstamos veikos

padarymo pasekm, kai asmuo atleidiamas nuo vis pasekmi, kurios sudaro baudiamosios

atsakomybs turin (pasmerkimas pripainimas kaltu, bausm, teistumas). Akcentuotina, kad btina

atleidimo nuo atsakomybs slyga yra padaryta nusikalstama veika asmuo gali bti atleistas nuo

baudiamosios atsakomybs tik tada, jei nustatyti visi nusikalstamos veikos poymiai. Atleidus nuo

baudiamosios atsakomybs, jis nra pripastamas kaltu, byla nutraukiama nereabilituojaniais

pagrindais, t.y., asmuo nra iteisinamas.44 Atleistam asmeniui gali bti taikomos baudiamojo

poveikio, o nepilnameiui aukljamojo poveikio priemons.

Baudiamajame statyme numatytos tam tikros slygos bei pagrindai, kuriems esant asmuo gali

bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs. Slygos tai

formals statyme numatyti reikalavimai, siejami su nusikalstamos

veikos ypatumais ir asmens savybmis, o pagrindas siejamas su

galimybe pasiekti bausms tiksl netaikant baudiamosios

atsakomybs ir su teismo sitikinimu, kad asmuo nedarys nauj nusikalstam veik.45

Atsivelgiant kylanias teisines pasekmes, iskiriamos atleidimo nuo baudiamosios

atsakomybs rys:

beslyginis atleidimas atleidimas negali bti panaikintas ir asmuo negali bti

traukiamas baudiamojon atsakomybn u anksiau atlikt veik, dl kurios atleistas nuo

baudiamosios atsakomybs, jei padaro nauj nusikalstam veik (BK 36, 37, 39, 39-1, 93 str.);

slyginis atleidimas atleidus asmen, teismas ir statymas kelia atitinkamus

reikalavimus tam tikram laikotarpiui, jei nustatyti reikalavimai nevykdomi, gali bti arba savaime yra

panaikinamas atleidimas ir asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn ir u anksiau padaryt

veik (BK 38, 40 str.).46

Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs taikomas asmeniui ar nusikalstamai veikai

praradus pavojingum (BK 36 str.), kai, pasikeitus objektyvioms, nuo asmens valios

nepriklausanioms aplinkybms, veika arba asmuo praranda pavojingum.47

44 Piesliakas V. 2008. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia. P. 345-346. 45 Ten pat. P. 347. 46 Ten pat. P. 352. 47 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. lapkriio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2005 // Teism

Asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs nustaius jo atliktoje veikoje nusikalstamos veikos sudt.

44

Documents

2011_Baudziamoji_teise