VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojęs reikalavimas naujai ženklinti padangas atvėrė kelią pigių padangų eksportui iš Kinijos.

Vartotojai iš esmės nebus infor-muoti, ką įsigyja ir ko tikėtis kelyje, opardavėjams palikta pavojinga laisvėsiūlyti nesaugias padangas.

Naująjį padangų ženklinimą spe-cialistai vertina labai skeptiškai, nesjis apima viso labo mažiau nei treč-dalį svarbiausių padangos savybių,o apie žiemines padangas iš jo gali-ma sužinoti tik vieną dalyką - tinka-mumą važiuoti šlapia kelio danga.

“Naujose padangų etiketėse leng-vai suprantamais paveiksliukais pa-teikiama informacija tiktai trimis pa-grindiniais padangų veiksmingumoaspektais - koks degalų vartojimoefektyvumas, sukibimas su šlapiadanga ir išorinis riedėjimo triukš-mas”, - stebėjosi įmonės “Egzotika”savininkas Rokas Lipeikis.

Išsamiau•17 p.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – “TRASA”

Šiandien LŽ

3p. Pernai kritikuotasnacionalines varžytuves dėl

blaivumo “Blaivi klasė” šįmet pakeis kitas 7-12 klasių moksleiviųprojektas “Išpilk”

5p. Gyvybės langeliai gelbstikūdikių gyvybes - tuo tiki jų

šalininkai, bet yra ir abejojančiųjųbei kitų būdų teisiškai spręsti problemą

9p. Nauji valdantieji stabdysVisagino atominės elektri-

nės projektą ir skatins biomasėsbei atsinaujinančių išteklių panaudojimą

11p. Drastiškas seniausioVilniaus medžio -

Sereikiškių parko ąžuolo apgenėji-mas sukėlė vilniečių pasipiktinimą

12p. Vertindamas LKL grandųdvikovą vyrų krepšinio

rinktinės treneris J.Kazlauskas įžvelgė pozityvių dalykų

14p. Europos istorikų žvilgsnis į prieš 450

metų Vilniuje įvykusią Suomijoskunigaikščio Jono Vazos ir Kotrynos Jogailaitės santuoką

Laikinai premjero pareigas einan-čio konservatorių lyderio A.Kubiliausvizito šią savaitę jau sulaukė Kraštoapsaugos ministerija. Vyriausybės va-dovas už ketverių metų darbą padė-kojo ministrei Rasai Juknevičienei, vi-ceministrams, kariuomenės vadams,

ministerijos departamentų vadovams.Susitikime su A.Kubiliumi dalyvavoapie 20 ministerijos darbuotojų.

Šiandien premjeras susitinka suEnergetikos ministerijos kolektyvu, orytoj planuojamas atsisveikinimo vi-zitas į Ūkio ministeriją. Jau suplanuo-

ti A.Kubiliaus susitikimai su Finansųir Žemės ūkio ministerijų vadovais beidarbuotojais. Tačiau kitų ministerijųvaldininkai greičiausiai gali likti neat-sisveikinę su savo vedliu.

Išsamiau•3 p.

OraiŠIANDIENApsiniaukę, visamekrašte numatomaslietus. Temperatūradieną 3-6 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios

UŽSIENIS

Brazilija rengiasi 2014 metų pasauliofutbolo čempionatui ir 2016 metųvasaros olimpinėms žaidynėms.Nors pasiruošimo darbai vykstasklandžiai, nusikaltėlių gaujų siautė-jimas kelia pavojų vietos gyventojųbei turistų saugumui ir kenkia Brazi-lijos įvaizdžiui pasaulyje. Vien šiaismetais San Paulo mieste ir jo apylin-kėse buvo nužudyti 95 policijos pa-reigūnai. Mirtinus išpuolius priešpolicininkus surengė nusikaltėliųgrupė “Primeiro Comando da Capi-tal”. Ji ėmė siautėti, kai elitinis polici-jos padalinys, bandydamas pažabotinarkotikų prekeivius, nušovė kelisšios grupuotės narius.

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 28 d. / Trečiadienis / Nr. 273 (13 401)

Seime užuovėją nuo teismų maratono radusių “darbiečių” Viktoro Uspaskicho (iš dešinės), Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės likimą vakar ėmėsi spręsti kolegos. Tuo metu prezidentūroje vyko susitikimai su kandidatais į ministrus. Jų sąrašo formavimą stabdoDarbo partijos blaškymasis siūlant ministrų kandidatūras. / Romo Jurgaičio nuotrauka Išsamiau•2 p.

Išsamiau•7 p.Nežinodami tikrųjų savo automobilio padangų savybių vairuotojai gali lengvai pakliūti į avarijas. / LŽ archyvo nuotrauka

PADĖKA Premjeras atsisveikina su draugais

www.lzinios.lt“Darbiečiai” blaškosi

Ketverius metus Vyriausybėsvadovo poste buvęs Andrius Kubilius šią savaitę pradėjo atsis-veikinimo turnė po ministerijas.Premjeras pirmiausia suskubo atsisveikinti su konservatorių valdomomis ministerijomis.

Padangos ženkliukai pavojingi gyvybei Gadina Brazilijos įvaizdį

2012 11 28Lietuvos žinios2 Dienos temos

SEPTINTASPAVADUOTOJAS

Parlamentarai vakar po pateikimopritarė, kad Seimo pirmininkas turėtųnebe šešis, o septynis pavaduotojus.Naujas postas greičiausiai būtų skiria-mas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ats-tovui. Papildomos pavaduotojo pareigy-bės būtinumą valdantieji aiškina būsimuLietuvos pirmininkavimu Europos Są-jungai. Šiuo metu Seimo pirmininkas“darbietis” Vydas Gedvilas turi penkispavaduotojus. Šias pareigas eina pirma-sis pirmininko pavaduotojas “darbietis”Vytautas Gapšys, Seimo pirmininko pa-

vaduotojai taip pat yra socialdemokrataiGediminas Kirkilas, Algirdas Sysas,“tvarkietis” Kęstas Komskis, opozicijosatstovė - konservatorė Irena Degutienė.

TYRIMO ĖMĖSI FNTT

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybapradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo ap-gaulingo apskaitos tvarkymo žiniasklai-dos priemonėse “Balsas.lt leidiniai”. Vil-niaus apskrities Valstybinė mokesčiųinspekcija tęsia tyrimą dėl galimos juo-dosios buhalterijos minėtoje bendrovėje.

KALĖDŲ EGLĖ VILNIUJE

Vilniaus Katedros aikštėje vakar pra-dėta statyti Kalėdų eglė, kurios aukš-tis sieks 25 metrus. Vilniaus Kalėdųeglė surenkama iš metalo konstrukci-jų ir apkaišiojama natūraliomis egliųšakomis, atgabentomis iš Zarasų ra-jono. Šventinis medis bus papuoštas60 šviečiančių dekoracijų, girliandų,šviesos elementų. Ši eglė bus 5 me-trais aukštesnė už Rygos ir Talino miestų egles.

BNS, LŽ

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seime užuovėją nuo teismųmaratono radusių “darbiečių”Viktoro Uspaskicho, VytautoGapšio ir Vitalijos Vonžutaitėslikimą ėmė spręsti kolegos. Vakar parlamente sudaryta laikinoji tyrimo komisija, nuokurios sprendimo gali priklau-syti, ar sukčiavimu kaltinamiDarbo partijos atstovai bus atiduoti į Temidės rankas.

Prašymą panaikinti trijų parlamen-tarų teisinį imunitetą vakar į Seimą at-vykęs pateikė generalinio prokuroropavaduotojas Darius Raulušaitis.V.Uspaskicho teisinę neliečiamybębandoma atimti jau septintą, Seimopirmuoju vicepirmininku tapusioV.Gapšio - trečią, o V.Vonžutaitės -antrą kartą. Anksčiau visos instituci-jos patenkindavo atitinkamus gene-ralinio prokuroro prašymus.

Vakar Seime sudarytai komisijaiiki gruodžio 21 dienos pavesta pa-rengti rezoliuciją dėl sutikimo leistipatraukti baudžiamojon atsakomy-bėn tris “darbiečius”. Tačiau opozi-cijos atstovams dėl komisijos kilo ne-mažai abejonių.

Neįtraukti į apskaitą milijonai litųVietoj į komandiruotę Strasbūre

išvykusio generalinio prokuroroDariaus Valio panaikinti trijų “dar-biečių” teisinę neliečiamybę prašėjo pavaduotojas D.Raulušaitis. Kal-bėdamas iš Seimo tribūnos jis pri-minė, kad V.Uspaskichas, V.Gapšysir V.Vonžutaitė kaltinami tuo, kad

eidami vadovaujamas pareigas Dar-bo partijoje nuo 2004 iki 2006 me-tų organizavo apgaulingą buhalte-rinės apskaitos tvarkymą. Pasakgeneralinio prokuroro pavaduoto-jo, nebuvo įtraukta į apskaitą dau-giau kaip 25 mln. 116 tūkst. litų pa-jamų ir beveik 23 mln. 724 tūkst. litųišlaidų.

D.Raulušaičio teigimu, slėpdamatikrąsias pajamas ir išlaidas Darbopartija neapskaičiavo ir apgaule iš-

vengė prievolės sumokėti į valstybėsbiudžetą 3 mln. 864 tūkst. litų. DėlValstybinei mokesčių inspekcijai irVyriausiajai rinkimų komisijai pa-teiktų melagingų ataskaitų partija ne-teisėtai gavo valstybės skiriamas do-tacijas. “Dėl minėtų asmenų veiksmųDarbo partijai apgaule įgijus didelėsvertės turtinę teisę ir neteisėtai pasky-rus dotacijas valstybei buvo padary-ta 6 mln. 50 tūkst. litų žala”, - teigėD.Raulušaitis.

V.Uspaskichas neišklausėJeigu Seimas nuspręstų nepanaikin-

ti teisinio imuniteto šiems parlamen-tarams, D.Raulušaičio teigimu, bylagreičiausiai būtų nutraukta. “Nė jokiačia naujiena, kai Seimas nesutinkaleisti patraukti baudžiamojon atsako-mybėn Seimo narių. Visai neseniai tu-rėjome atvejį su Seimo nariu EvalduLementausku, byla buvo nutraukta,šiuo atveju greičiausiai irgi taip atsi-tiktų. Pasibaigus kadencijai, praradusteisinę neliečiamybę, byla buvo atnau-jinta ir jos nagrinėjimas tęsiamas teis-me”, - vakar sakė D.Raulušaitis.

Generalinio prokuroro pavaduo-tojo kreipimasis domino ne visusjame figūruojančius “darbiečius”.Netrukus po to, kai D.Raulušaitispakilo į Seimo tribūną, V.Uspaski-chas paliko plenarinių posėdžių sa-lę. Vėliau jis kartojo, kad visi kalti-nimai jam ir Darbo partijai yrapolitizuoti. “Jei Seimas nustatys,kad nepolitizuota, tai atims imuni-tetą”, - aiškino V.Uspaskichas.

Dirbs beveik mėnesįLaikinojoje tyrimo komisijoje dirbs

trylika narių. Jos pirmininku paskirtas“tvarkietis” Andrius Mazuronis. Sei-mo Socialdemokratų partijos frakcijaį ją delegavo tris parlamentarus: Ar-tūrą Skardžių, Darių Petrošių ir Ri-mantę Šalaševičiūtę. Komisijoje taippat dirbs trys “darbiečiai” - jos pir-mininko pavaduotoju išrinktas Ar-tūras Paulauskas, Šarūnas Birutis irValentinas Bukauskas. Seimo Tėvynėssąjungos-Lietuvos krikščionių de-mokratų frakcija delegavo ArvydąAnušauską, Kęstutį Masiulį ir StasįŠedbarą, Lietuvos lenkų rinkimų ak-

cijos frakcija - Vandą Kravčionok, li-bersąjūdininkai - Remigijų Šimašių, o“drąsiečiai” - Joną Varkalą.

Sudarant laikinąją tyrimo komisiją,neapsieita be ginčų. Seimo opozicijapiktinosi, kad komisijai išvadas paves-ta pateikti likus kelioms dienoms ikiparlamento rudens sesijos pabaigos.Jei per jas nebus spėta priimti sprendi-mo, bus nukelta į Seimo pavasario se-siją, prasidėsiančią kovo 10-ąją. Kon-servatoriai siūlė komisijos darbo laikąsutrumpinti iki gruodžio 4 dienos, betir šis pasiūlymas buvo atmestas.

Figos lapeliu neprisidengė Seimo opozicija pasisakė prieš

A.Paulausko skyrimą komisijos pir-mininko pavaduotoju. Vietoj jo įšias pareigas siūlytas R.Šimašius.Tačiau tam Seimas nepritarė.

Konservatorė Rasa Juknevičienėneslėpė nusivylimo komisijos sudėti-mi. “Visi pasiūlyti kandidatai yra Seimonaujokai, išskyrus A.Skardžių, kuris vi-sai neseniai nebuvo jokiu socialde-mokratu, o yra labai artimai suaugęssu V.Uspaskichu per Socialliberalųpartiją. Svarbiausias dalykas - A.Pau-lausko siūlymas į komisijos pirminin-ko pavaduotojus. Bent jau galėjote ko-kiu figos lapeliu prisidengti, kad netaip šiurkščiai erzintumėte visuomenę,bent tą dalį, kuriai ne tas pats, kuriuokeliu eis šita valstybė. Dešimtmečiustrunkanti labai glaudi ir finansinė, irpolitinė priklausomybė nuo V.Uspas-kicho yra pati svarbiausia priežastis,dėl kurios A.Paulauskas iš principonegali būti šios komisijos pirmininkopavaduotoju. Be to, jis yra ir Darbopartijos pirmininko pavaduotojas”, -piktinosi konservatorė. •

“Darbiečių” nuodėmingumą vertins Seimas

RAIMONDA RAMELIENĖ

Prezidentė Dalia Grybauskaitėvakar pradėjo susitikimus sukandidatais į pradėtą formuotiXVI Vyriausybę. Prezidentūrateigia pasigendanti viso pre-tendentų į ministrus sąrašo.

Pirmieji keturi kandidatai iš keturio-likos vakar prezidentūroje neužtruko:pokalbiams buvo skirta 10-15 minučių.Ilgiausiai - maždaug pusvalandį - šaliesvadovė kalbėjosi su Darbo partijos (DP)kandidate į socialinės apsaugos ir darboministrus Loreta Graužiniene. Prezi-dentė jau anksčiau pabrėžė iš būsimųjųministrų reikalausianti mokėti užsieniokalbą. Todėl žurnalistai išėjusiųjų iš ša-lies vadovės kabineto pirmiausia teiravo-si, kokia kalba vyko susitikimas.

Kandidatų perspektyvų gauti ministroportfelį prezidentūra vakar nekomentavo.

Vakar rytą pirmasis prezidentūrojeapsilankė kandidatas į susisiekimo mi-nistrus socialdemokratas RimantasSinkevičius. Pasak parlamentaro, sušalies vadove jie trumpai kalbėjosi apiesusisiekimo sferos prioritetus, krovi-nių gabenimą ir tranzitą, suskystintųgamtinių dujų terminalą. “Taip, buvomomentas, kai šnekėjom angliškai”, -žurnalistams sakė pretendentas. Kaipjo žinias įvertino prezidentė, R.Sinke-vičius prisipažino nežinąs.

Jo partijos kolegei Birutei Vėsaitei,pretenduojančiai į ūkio ministro kė-dę, užsienio kalbos gebėjimų pade-monstruoti neteko. Tačiau problemų irnebūtų kilę, nes parlamentarė, be kitako, yra baigusi anglų filologijos studi-jas. Po vizito pas prezidentę B.Vėsaitėpasakojo, kad daugiausia buvo kalba-ma apie verslą ir konkurenciją, valsty-bės įmonių valdymą. “Manome, kaddaugiau privatizacijos nereikia. Vals-tybė pati puikiai gali jas valdyti”, - sa-

kė politikė. Energetiniai projektai, pa-sak jos, nebuvo aptarinėjami.

Vakar po pietų su D.Grybauskaitebuvo susitikusi kandidatė į švietimoir mokslo ministrus “darbietė” Vir-ginija Baltraitienė. “Buvo pokalbis irapie tai”, - paklausta, ar prezidentėtikrino jos kalbos žinias, sakė parla-mentarė. Pasak jos, naujoji koalicijašvietimo revoliucijų nedarytų.

L.Graužinienė po susitikimo bu-vo itin nekalbi. “Klausimų sociali-nėje srityje yra labai daug, tai buvo,apie ką pakalbėti”, - paklausta, apieką diskutavo su šalies vadove, sakė“darbietė”.

Kandidatų į ministrus sąrašosudarymą stabdo DP blaškymasis dėldviejų ministrų kandidatūrų. Prieš po-rą dienų “darbiečiai” paskelbė į žemėsūkio ministrus siūlysią opozicijos ats-tovą konservatorių Mindaugą Kuklie-rių. Šiuo metu jis yra Žemės ūkio mi-nisterijos viceministras. Kiek anksčiau

DP į ministrus buvo parinkusi Kaunomiesto tarybos narį Rytį Šatkauską.

Tačiau naujasis premjeras social-demokratas Algirdas Butkevičius va-kar pareiškė neteiksiąs M.Kuklieriauskandidatūros. “Dėl žemės ūkio mi-nistro klausimas yra didžiulis, tikriau-siai bus pateikta kita kandidatūra”, -vakar sakė A.Butkevičius. Premjerasprisipažino, kad po pokalbio su kon-servatoriumi suabejojo, ar šis vykdy-siąs centro kairės koalicijos Vyriau-sybės programą.

Kultūros ministro postą DP vakarpasiūlė aktoriui, televizijos laidų ve-dėjui ir prodiuseriui Juozui Gaižaus-kui. Šį faktą patvirtino ir A.Butkevičius.Kartu jis teigė pasigendantis darbinės irvadybinės kandidato patirties. Prem-jero susitikimas su pretendentu vakarbuvo atšauktas.

J.Gaižausko kandidatūros siūly-mas sukėlė nerimą tarp meno ir kul-tūros atstovų. Jie išplatino viešą laiš-

ką, kurį pasirašė 29 žmonės. Laiškeišreiškiama abejonė, ar J.Gaižauskasturi tinkamų gebėjimų ir patirties bū-ti kultūros ministru.

Vakar taip pat pasklido žinia, kadį kultūros ministro postą gali būti pa-siūlyta grįžti ką tik ambasadoriumiprie UNESCO paskirtam ArūnuiGelūnui. Teigiama, kad šis kandida-tas būtų priimtinas ir prezidentūrai.

Politologo Vadimo Volovojaus nuo-mone, DP pasirinko specialią strategi-ją: vaizduodama, kad griežtai nesilai-ko nuostatos į ministrus skirti tik savopartijos narius ir siūlydama postus ne-partiniams, stengiasi bent iš dalieskompensuoti iš prezidentūros ir opo-zicijos skambančią kritiką. “Ministrųkėdės siūlomos žmonėms, kurie iškonjunktūrinių sumetimų vykdys DPvadovybės įsakymus. Pats kandidataskaip žmogus čia nėra svarbus, nes va-dovaujamasi ne valstybės, o partiniaisinteresais”, - teigė politologas. •

Kandidatų paradas jau prasidėjo

Prašymą panaikinti trijų parlamentarų teisinį imunitetą vakar pateikė įSeimą atvykęs generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis. Romo Jurgaičio nuotrauka

Vakar sostinės Katedros aikštėje pradėta statyti ekologiška Kalėdų eglė.Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Trumpai

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno miesto savivaldybei priklausančios įmonės “Autrolis”direktoriaus patarėjas eina irįmonės valdybos nario pareigas.

Kauno miesto savivaldybės admi-nistracijos direktorius Dainius Rat-kelis jau ne vienu raštu informuotasapie tai, kad valdybos narys ir “Aut-rolio” direktoriaus patarėjas PranasPaškevičius supainiojo viešuosius irprivačius interesus. Taip pat pabrė-žiama, kad jis trukdo mažinti bendro-vės patiriamus nuostolius.

Anot “Autrolio” valdybos pirmi-ninko Laisvydo Rudžiansko, įmonėsvaldybos nariai negauna atlygio už sa-vo veiklą, tačiau jie sprendžia, kada irkiek didinti ar sumažinti atlyginimusdarbuotojams. L.Rudžiansko teigi-mu, pasisakydamas už “Autrolio” ge-neralinio direktoriaus Gintauto Čini-

ko atlyginimo didinimą P.Paškevičiusnusižengė nenusišalindamas nuoklausimo sprendimo, nors buvo toprašytas. “Balsuodamas už tai, kaddidėtų vadovo atlygis, patarėjas pa-sisakė ir už savo darbo užmokesčiokėlimą”, - sakė L.Rudžianskas. Jonuomone, P.Paškevičius turėtų ap-sispręsti, ar būti valdybos nariu, ardirbti generalinio direktoriaus pata-rėju ir už tai gauti solidų atlygį - 5800litų neatskaičius mokesčių. Valdybospirmininko nuomone, kyla klausi-mas, ar brangus patarėjas, dubliuo-jantis kitų darbuotojų funkcijas, ap-skritai įmonei reikalingas. Jis įsitikinęs,kad bendrovė “dėl išpūstų įmonės ad-ministracijos atlyginimų patiria ne-menkus nuostolius”. “Tačiau kolP.Paškevičius eis dvigubas pareigas,vargu ar mums pavyks pakeisti padė-tį”, - sakė L.Rudžianskas.

Tačiau ir valdybos nario, ir genera-linio direktoriaus pareigas einantisP.Paškevičius atmeta kaltinimus ir tei-gia, kad tai tėra partijos “Tvarka ir tei-singumas” Kauno skyriaus atstovųkerštas. Jis įsitikinęs, kad direktoriuipatarėjas reikalingas, o iki jo įmonėjedirbęs kitas darbuotojas, neatskaičiusmokesčių, per mėnesį gaudavęs 7000litų atlyginimą. P.Paškevičius sakosipats paprašęs sumažinti jam darbo už-mokestį.

AB “Autrolis” generalinis direkto-rius G.Činikas patikino, kad ilgametisKauno miesto tarybos narys yra kom-petentingiausias iš visų anksčiau dir-busių patarėjų.

Kauno meras Andrius Kupčinskassakė girdėjęs apie galimą interesųkonfliktą savivaldybės įmonėje, ta-čiau mano, kad tokie konfliktai baig-sis tuomet, kai įmonių valdybose ne-beliks politikų, o tik nepriklausomiasmenys. Kauno miesto savivaldybėsadministracijos direktorius D.Ratke-lis tik skėsčiojo rankomis ir teigė, kadP.Paškevičius, kaip įmonės valdybosnarys, yra deleguotas liberalcentristų,todėl jie jį ir turėtų atšaukti.•

TOMAS BAŠAROVAS

Ketverius metus Vyriausybėsvadovo poste buvęs AndriusKubilius šią savaitę pradėjo atsisveikinimo turnė po minis-terijas. Ministras pirmininkaspirmiausia suskubo atsisveikintisu konservatorių valdomomisministerijomis.

Laikinai premjero pareigas einan-čio konservatorių lyderio A.Kubi-liaus vizito šią savaitę jau sulaukėKrašto apsaugos ministerija. Mi-nistras pirmininkas už ketverių me-tų darbą padėkojo ministrei RasaiJuknevičienei, viceministrams, ka-riuomenės vadams, ministerijos de-partamentų vadovams. Susitikime suA.Kubiliumi dalyvavo apie 20 minis-terijos darbuotojų.

Šiandien premjeras susitinka suEnergetikos ministerijos kolektyvu, orytoj planuojamas atsisveikinimo vi-zitas į Ūkio ministeriją. Jau suplanuo-ti A.Kubiliaus susitikimai su Finansųir Žemės ūkio ministerijų vadovais irdarbuotojais. Tačiau kitų ministerijųvaldininkai greičiausiai gali likti neat-sisveikinę su savo vedliu. “Visi mi-nistrai ir ministerijos vienodai bran-gios premjerui, tačiau susitikimusriboja laikas. Šią savaitę A.Kubilius irtaip turi aplankyti po dvi tris ministe-

rijas”, - LŽ tvirtino premjero atstovėspaudai Jarda Paukštienė.

Į susitikimus Vyriausybės vadovas,pasak jo atstovės, nesineša dovanų, jį

dažniausiai lydi tos ministerijos veik-los sritį kuruojantys patarėjai. “Visųšių susitikimų tikslas labai paprastas -asmeniškai paspausti ranką ir padė-

koti už bendrą darbą ministerijų va-dovams bei tiems žmonėms, kurieketverius metus dirbo su ministrupirmininku ir šia Vyriausybe”, - tei-

gė J.Paukštienė. Premjero atstovėspaudai patikino, kad jokių išskirti-nių reikalavimų A.Kubilius nekelia,o susitikimo dalyvius parenka pačiųministerijų vadovybė.

Šiandien susitikime su premjeruEnergetikos ministerijoje dalyvausapie 30 šios institucijos darbuotojų.Ministerijos atstovai patikino, kad as-meniškai A.Kubiliui ranką paspaustiturės galimybę strateginius energeti-kos projektus įgyvendinantys darbuo-tojai. Atvykusį premjerą pavaišinti pla-nuojama tik kava.

Į rytoj Ūkio misterijoje vyksiantį su-sitikimą su kadenciją baigiančiu Vy-riausybės vadovu planuojama kviestiministerijos vadovybę ir departamen-tų vadovus. Prašmatnaus premjero su-tikimo ir čia neplanuojama rengti.“Kaip įprasta, svečiams atvykus į susi-tikimą bus pasiūlyta kavos, arbatos,vandens”, - LŽ teigė Ūkio ministerijosViešųjų ryšių ir protokolo skyriaus ve-dėja Aušra Ramoškaitė.

Su visu ministrų kabinetu A.Kubi-lius simboliškai planuoja atsisveikin-ti per paskutinį Vyriausybės posėdį.Išeinantiems ministrams bus su-rengta atsisveikinimo popietė, kurjų lauks staigmena ir linksmos atmi-nimo dovanėlės. “Koks premjeras,tokios bus ir dovanos”, - LŽ prasi-tarė J.Paukštienė, nenorėdama visiš-kai išduoti ministrams rengiamosstaigmenos.•

DAIVA BARONIENĖ

Daugelio kritikuotas varžytuvesdėl klasės blaivumo - nacionalinįmoksleivių konkursą “Blaiviklasė” - pakeis šįmet vėl atkur-tas raginimas “išpilk”, skirtas 7-12 klasių moksleiviams.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS)ragina 7-12 klasių moksleivius alko-holio vartojimo problemą spręsti įsi-traukus į jiems skirtą akciją “Išpilk”.Moksleivių sąjungos prezidentas ne-abejoja, kad “išpilk” - geriausiai jobendraamžių sąmonę pasiekiantis irblaivų mąstymą skatinantis žodis. Ta-čiau daugeliui pedagogų raginimas“išpilk” asocijuojasi su asocialių gy-ventojų įpročiu, mat norint išpilti rei-kėtų būti įsipylusiam.

Tikisi paveikumoAkciją “Išpilk” organizuoja LMS,

o diplomais ir prizais remia Sveikatosapsaugos, Švietimo ir mokslo minis-terijos bei Vaikų teisių kontrolieriaustarnyba. Lapkričio 5-ąją pradėta ak-cija 7-12 klasių moksleiviai iki Kalė-dų kviečiami sukurti prieš alkoholiovartojimą nukreiptą plakatą, ant ku-rio turi būti užrašytas žodis “išpilk”.Antrasis akcijos etapas vyks iki Ve-lykų, jo metu moksleiviai kviečiamisukurti vadinamosios prevencinės-edukacinės reklamos scenarijų. “Iš-pilk” nuostatuose teigiama, kad šireklama bus nukreipta prieš alkoho-lio vartojimą tarp moksleivių ir vė-liau bus nufilmuota.

LMS prezidentas Vygintas EidėnasLŽ teigė, kad “Išpilk” tema šalies moks-leiviai plakatus jau kūrė prieš porą me-tų, o dabar šią akciją nutarta išplėsti iriš jos padaryti prevencinę reklamą.V.Eidėnas tvirtino, esą moksleiviai,ypač nepilnamečiai, yra vieni didžiau-sių alkoholio vartotojų. Paklaustas, ko-kios dar socialinės grupės atstovai su-

vartojamo alkoholio kiekiu galėtų pri-lygti moksleiviams, LMS prezidentaspatikino negalintis įsivaizduoti, esą jispažįsta tik išgėrinėjančių moksleivių.Anot jo, akcijos pavadinimas “Išpilk”labai gerai atitinka moksleivių brandoslygį, jų sąmoningumą, todėl turėtų bū-ti itin paveikus.

Įsivaizduoja sugėrovų kompaniją

Tačiau raginimas “išpilk” įtikinamasir paveikus atrodo ne visiems. “Negiakcijų rengėjai stokoja fantazijos ir ne-beranda prasmingų žodžių, apibūdi-

nančių sveikai ir pozityviai mąstantįmoksleivį?” - stebėjosi Panevėžio ra-jono pedagogė, viena iš respublikinėsakcijos “Aš galiu” rengėjų SkaidrutėKriukienė. Ji prisipažino, kad išgirdu-si raginimą “išpilk”, pirmiausia įsivaiz-duoja sugėrovų grupelę. “Negi tokįvaizdą norima įpiršti mūsų vaikams? Ogal visuomenėje apie juos stengiamasisuformuoti neigiamą nuomonę?” -re-toriškai klausė pedagogė. Pasvalio ra-jono savivaldybės Švietimo ir sportoskyriaus vedėjas Kazys Polekas LŽ sa-kė: “Jeigu moksleiviai kviečiami “išpil-ti”, matyt, neabejojama, kad jų gyveni-mas vyksta “prisipylus”.

Klaipėdos “Santarvės” pagrindinėsmokyklos direktorė Laima Vaitonienėprisiminė ją gluminusią, bet Švietimoir mokslo ministerijos palaimintą abi-turientams skirtą akciją “Nesiparink”,kuria norėta pasakyti, kad egzaminųnereikia bijoti. Vėliau ji buvo šokiruo-ta moksleiviams skirtų akcijų “Nerū-kanti klasė” ir “Blaivi klasė” pavadi-nimų. “Skelbiant akciją “Išpilk”,moksleivių girtuoklystė įteisinamakaip norma, o neišgėrinėjantys, netu-rintys ko “išpilti” moksleiviai jau tam-pa lyg ir nepritapėliais”, - piktinosimokyklos vadovė.

Pretendentei į švietimo ir moksloministres Virginijai Baltraitienei žodis“išpilk” nekelia jokių asociacijų. LŽ jiteigė, kad toks pavadinimas yra nepa-veikus ir galbūt net beprasmis. Kitavertus, politikė atkreipė dėmesį, kadmoksleivių alkoholio vartojimo pro-blema iš tiesų egzistuoja. “Tačiau taidaryti reikėtų kitaip, o ne raginimais“išpilti”, - sakė V.Baltraitienė.•

Dienos temos 32012 11 28Lietuvos žinios

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario JULIAUS VESELKOS mirties

nuoširdžiai užjaučiu jo šeimą ir artimuosius.

Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis

Premjeras atsisveikina su draugais

Painūs patarėjo interesai Mesti gerti siūloma nuo septintos klasės

A.Kubilius pirmiausia už ketverių metų darbą padėkojo ministrei R.Juknevičienei. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

P.Paškevičius - ir darbdavys, ir darbuotojas. / Erlendo Bartulio nuotrauka

V.Eidėno nuomone, moksleiviai yravieni didžiausių alkoholio vartotojų.Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

LIUDVIKAS NARCIZAS RASIMAS

Prieš priimdamas į Seimą išrinktųasmenų priesaiką, Konstitucinio Teis-mo (KT) pirmininkas iš Seimo tribū-nos pasakė politinę kalbą, akivaizdžiaistodamas į vienos iš tylaus ginčo šaliespusę, o priimdamas priesaiką garsiaidžiaugėsi kai kurių asmenų išrinki-mu. Ar tai yra jo kompetencija?

Po Rolando Pakso apkaltos jau bu-vo kilęs ginčas tarp Vyriausybės irprezidento, ar naujai išrinktas prezi-dentas privalo dirbti su esama Vy-riausybe, ar gali prašyti Seimo pritar-ti naujam ministrui pirmininkui.Tada KT nebuvo toks kategoriškas,kaip dabartinis jo vadovas. Interpre-tuodamas Konstituciją kaip lex pat-riae, tada KT neteigė, kad preziden-to teisės prašyti Seimo pritarimoministrui pirmininkui paskirti yra su-varžytos kitų šalių tradicijos, koalici-

jų sudarymo ar dar ko nors, darančiotą teisę formalią, ir nepakeitė Kons-titucijos 67 str. 6 p. ir 84 str. 4 p. pras-mės sutikdamas, kad ministrą pirmi-ninką Seimui teikia prezidentas, oSeimas tam pritaria ar nepritaria.

Žinant, kad prezidentą Lietuvo-je renka ne parlamentas, o Tauta,kad prezidento ir Seimo galios Lie-tuvos Respublikos Konstitucijojesubalansuotos pusiausvyrai, teigti,jog Lietuva tik parlamentinė res-publika, nėra teisinio pagrindo.Nors tai teisės teoretikų darbas, aš,kaip grupės, parengusios Konstitu-cijos tekstą, narys, tvirtinu, kad Lie-tuva yra parlamentinė-prezidenti-nė respublika. Galima ginčytis, kurišalis formuojant valdžią yra stipres-nė, bet ne daugiau. Tada rašantKonstituciją ir nebuvo siekiama ap-rašyti visų galimų situacijų, o siektajas visas numatyti. Manau, kad taipadaryti pavyko.

Teigti, kad anų R.Pakso dienų si-tuacija ir dabartinė yra tapačios,niekaip negalima. Jau seniai žino-ma, kad precedentinis politiniųginčų išsprendimas visada sukelia

naujų ginčų. Taigi KT pirmininkobandymai Seimui paaiškinti negalibūti laikomi išaiškinimu.

Konstitucija nenumato privalo-mų partinių koalicijų sudarymo porinkimų, nenumato ministrų ar Sei-mo pareigūnų postų dalybų, ypačatsižvelgiant į jų pinigingumą. Jeiguto nenumato Konstitucija, ar į to-kias koalicijas būtinai privalo atsi-žvelgti prezidentas? Manau, kadesant normaliems rinkimams ir jų

rezultatams - taip, nes tai garantijagauti Seimo pritarimą skiriant mi-nistrą pirmininką ir kitus pareigū-nus. Deja, šių dienų situacija nėranormali. Vienos politinės jėgos, ku-ri varžėsi rinkimuose, dalyvavimasLietuvos politiniame gyvenime bentjau iki teismo sprendimo - aiškiaikriminalizuotas. Kita politinė jėga

net neslėpdama, kad rinkimuosedalyvavo su kitomis dviem politinė-mis partnerėmis, kurios savarankiš-kai rinkimuose nedalyvavo, o savoatstovus delegavo į bendrą sąrašą, įSeimą pateko nesurinkusi koalici-joms būtinų 7 proc. rinkėjų balsų.Juk tokia “partnerystė” yra ne kaskita, kaip koalicija. Juk akivaizdūsfaktai net nereikalauja įrodymų.Bandymai faktiškai atimti iš prezi-dento Konstitucijos jam garantuo-

tas teises taip pat akivaizdžiai pažei-džia pusiausvyrą tarp Seimo irprezidento, taigi, ir Konstituciją.Niekas, jokia institucija negali nu-rodyti Seimui ar prezidentui, kas porinkimų turi tapti ministru pirmi-ninku ar ministrais. Juk Konstitu-cijos 60 str. 2 d. numato, kad Seimonarys gali būti ministru pirmininku

ar ministru, bet nebūtinai. Jais galibūti ir ne Seimo nariai. LietuvosKonstitucija, būdama iš esmės par-lamentinės-prezidentinės respubli-kos Konstitucija, esant būtinybeileidžia sudaryti Vyriausybę ir neat-sižvelgiant į iš esmės ne konstituci-nes koalicijas ar susitarimus. Juolabkad Konstitucijos 59 str. 3 d. Seimonariui garantuoja, jog priimantsprendimus jis negali būti varžomasjokiais mandatais, taip pat ir koali-ciniais. Tokie mandatiniai nurody-mai, kaip Seimo narys turi balsuotivienu ar kitu klausimu, yra akivaiz-džiai neteisėti. Štai kodėl preziden-tas turi konstitucinę teisę, sakyčiau,pareigą, esant tam tikroms aplinky-bėms siekti savo siūlomoms kandi-datūroms pritarimo ne frakcijose, oSeimo komitetuose. Suprantama,kad Seimo narių daugumos ar pre-zidento aklas užsispyrimas gali baig-tis pirmalaikiais Seimo, o vėliau - irprezidento rinkimais. Bet preziden-to tik paskui ir nebūtinai, o tai daugką pasako. Demokratinėse šalysetaip būna dažnai. Valstybės dėl totik sustiprėja.•

2012 11 28Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Ar Lietuva tik parlamentinė respublika?

ŽIRAFA BASEINO NEBIJO

Kai šis nelaimėlis įkrito į baseiną,jam nebuvo sunku galvą išlaikytivirš vandens, nes tas sušlapęs žiop-lys - žirafa. Taip rašoDailymail.co.uk: “Iš tiesų žirafaMonduli yra dažnas reginys “Kili-mandžaro golfo” ir “Laukinėsgamtos turto” klubuose Tanzani-joje. Ši ilgakojė plaukikė buvoišgelbėta Tanzanijos vyriausybėsKovos su brakonieriavimu depar-tamento, kai buvo dar mažytė.Klubų darbininkai teigia, kad ži-rafa visiškai įsitraukia į“visuomeninį” gyvenimą: bandožaisti futbolą, polą ir net šoka įbaseiną. Zummi Cardoso, klubųgeneralinis direktorius, sako, kadMonduli iš pradžių jautėsi labaivieniša, nes buvo vienintelis šiosrūšies gyvūnas teritorijoje. Dau-giau nei metus jį teko maitinti išbutelio, vėliau - iš kibiro. Dabaržirafa Monduli yra apsupta zebrų,gnu, gazelių, tačiau galbūt mano,kad yra žmogus, todėl šokinėja į

baseiną. Monduli turi dar vienaslabai svarbias pareigas - “dirba”sodininku. Nuolat “apdailina”klubo teritorijoje susodintas aka-cijas. Žirafos išdaigos pagyvinaklubų kasdienybę ir suteikiadžiaugsmo tiek klubų darbuoto-jams, tiek lankytojams.”

ŽMOGUI RŪPI TIK NAFTA

Ten, kur kadaise plytėjo miškai, kuriųplotas buvo sulig Anglija, dabar galimaišvysti tik bitumo, smėlio ir molio miši-nį, mat čia slūgso milijardai bareliųnaftos. Taip rašo Dailymail.co.uk: “Tojivieta - Kanadoje, Albertoje. Čia yratrečias pagal dydį pasaulyje naftos re-zervas. Aplinkosaugininkai šįpajuodusios žemės regioną įvardijakaip destruktyviausią pramoninįprojektą žemėje. Iš dervingo smėlynoišgaunama milijonai barelių naftos.Tokiu būdu išgaunant naftą šiltna-mio efektą sukeliančių dujų emisijapenkis kartus didesnė, nei išgaunantįprastiniu būdu. Čionykštė taiga, kurikadaise buvo lokių, briedžių, bizonų,elnių namai, naikinama milžiniškugreičiu, kuris nusileidžia nebentAmazonės miškų naikinimui. Gam-tos niokojimo mastas sveiku protunesuvokiamas - riebi, tamsi žemėdriekiasi šimtus mylių aplink, kur tu-rėjo plytėti miškai. Klaikauskraštovaizdžio palydovas - nuolatinisnaftos ir cheminių medžiagų tvaikas.Vaizdas iš viršaus, skrendant lėktuvu,sukelia dar didesnį apmaudą: matytibegalinė jūra degtukų - nupjautųmedžių. Miškas tiesiog buvo nušluo-

tas nuo žemės paviršiaus. Vaizdaspro lėktuvo langą apgauna - iš pažiū-ros milžiniškas plotas atrodo kaipnuostabus gamtos stebuklas su bliz-gančiais tvenkiniais, tačiau iš tiesų taitoksiniai spąstai laukiniams gyvū-nams. Albertoje yra 141 tūkst.kvadratinių kilometrų dervingo smė-lyno. Dvidešimtyje procentų šiosteritorijos paviršiaus yra 174 mlrd.barelių išgaunamos naftos, kuri yragana arti paviršiaus, kad būtų galimają surinkti. Norint tai padaryti, pir-miausia yra iškertami medžiai beipašalinamas durpinis dirvožemis.Tuomet dujomis šildomas vanduopaleidžiamas į dervingą smėlyną. To-kiu būdu yra ištirpinamas iratskiriamas bitumas iš smėlio ir mo-lio. Kad būtų išgautas vienas barelisnaftos, sunaudojami keturi bareliai

vandens. O tai sukuria dideliusnešvaraus vandens baseinus, kurieilgainiui užima milžiniškus plotus.Teisininkas ir aplinkosaugininkasPolis Higinsas sako: “Jei dervingųjųsmėlynų biznis nesibaigs, klimatokaita taps neišvengiamybe. Tiesą sa-kant, toks “verslas” - nusikaltimasžmonijai.” Tačiau yra manančiųjų,kad dervingi smėlynai gali būti verti-nami ir teigiamai - suteikia darbovietų bei materialinę gerovę nutolu-sio šiaurinio regiono gyventojams.Pavyzdžiui, paprastas sunkvežimiovairuotojas per metus ten gali už-dirbti apie 125 tūkst. svarų (daugiaunei pusę milijono litų). Dėl dideliųatlyginimų čia plūsta žmonės iš visopasaulio. Kadangi darbuotojų daug,pradėti kurti mažieji darbuotojųmiesteliai, kurie turi net savo pašto

kodus. Dažniausiai dirbti čia at-vykstantys žmonės mato tik vienądalyką -didelį atlygį. Tačiau Albertosgydytojai skambina pavojaus varpais.Fort Čipo miestelyje, kuriame gyvenavos 1200 žmonių, nustatyti šeši tulžieslatakų vėžio atvejai. Tikimybė susirgtišia reta liga paprastai yra viena iš 100tūkstančių. Nors ir žinomi padariniaigamtai ir žmogui, Kanados gamtos iš-teklių departamento atstovas spaudaisako: “Dervingas smėlynas yra svarbusstrateginis išteklius, mes esame pasiry-žę plėtoti šią sritį socialiniu ir aplinkątausojančiu būdu.” Atstovas priduria,kad vienas procentas pelno bus ski-riamas taigai atsodinti, kai plotai jaubus išnaudoti išgaunant naftą.”

LŽ

Bandymai faktiškai atimti iš prezidento Konstitucijos jam garantuotas teises

akivaizdžiai pažeidžia pusiausvyrą tarp Seimoir prezidento, taigi, ir Konstituciją.

Albertoje yra trečias pagal dydį pasaulyje naftos rezervas. / Flickr.com nuotraukos

Lietuva ir Europa 52012 11 28Lietuvos žinios

Gyvybės langeliai gelbsti kūdikių gyvybes. Tuo tiki jų šalininkai. Tačiau yra ir abejotinašios praktikos pusė bei kitų būdų teisiškai spręsti problemą.

Vokietijos pastorė Gabriele Stanglsako niekada nepamiršianti kraupiosišpažinties, kurią išgirdo 1999 metais:moteris buvo žiauriai išžaginta, pa-stojo ir pagimdė kūdikį, tada jį nužu-dė ir užkasė miškuose prie Berlyno.

G.Stangl troško ką nors padaryti,kad padėtų moterims, pakliuvusiomsį tokią beviltišką padėtį. Tad kitais me-tais ji įtikino vieną Berlyno ligoninęatidaryti pirmąjį gyvybės langelį. Taslangelis iš tikrųjų yra ligoninės sieno-je įrengtas šiltas inkubatorius, kurį ga-lima atidaryti iš lauko ir anonimiškaipalikti nepageidaujamą kūdikį. Podviejų minučių įsijungia specialus sig-nalas, kuris apie tai praneša ligoninei.Motina turi pakankamai laiko pasi-šalinti nepastebėta. “Svarbiausia tai,kad jos kūdikis dabar yra saugioje vie-toje”, - sako pastorė.

Gyvybės langeliai nėra koks norsšių dienų išradimas. Viduramžiais ne-pageidaujami kūdikiai būdavo palie-kami besisukančiose bažnyčios dury-se. Pastaraisiais metais ši praktikaatnaujinta, tik įvairūs jos pavadinimaiskirtingose šalyse. Gyvybės langeliaidabar veikia mažiausiai vienuolikojeEuropos valstybių. Daugeliu atvejųteisiškai jie yra nelegalūs, bet valdžiatiesiog užmerkia akis.

Tačiau akių neužmerkia kai kuriežmogaus teisių gynėjai, manantys, kadtai blogai vaikams ir nesprendžia pro-blemų, dėl kurių jie paliekami. Praė-jusį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Vai-ko teisių komitetas savo susitikimenusprendė, jog gyvybės langeliai turibūti uždrausti, ir tai turi būti įtrauktaį Europos Parlamento darbotvarkę.

“Palikti ir pabėgti”Vokietijoje veikia beveik 100 gyvy-

bės langelių. Lenkija ir Čekija turidaugiau nei po 40, Italija, Rusija, Slo-vakija - maždaug po 10. Lietuvoje yra8 gyvybės langeliai - pirmasis buvoatidarytas Vilniuje lygiai prieš trejusmetus (2009-ųjų lapkričio pabaigoje,Antakalnio Žolyno gatvėje, sutriku-

sio vystymosi kūdikių namuose). Švei-carijoje yra du gyvybės langeliai, vie-nas - Belgijoje, Nyderlandai tik pla-nuoja atidaryti. Vienas toks langelisveikia ir Vatikane.

Per pastarąjį dešimtmetį tokiu būdubuvo palikta šimtai kūdikių. Manoma,kad kiekviename tokiame langelyje permetus paliekama vidutiniškai po porąvaikų, nors tikslių skaičių nėra.

JT komiteto narė Vengrijos vaikųpsichologė Maria Herczog mano, jogtokie langeliai - bloga žinia visuome-nei, jie pažeidžia vaiko teises ir tėvų tei-ses gauti valstybės paramą auginantvaikus. “Užuot suteikę pagalbą irsprendę socialines bei skurdo proble-mas, kurios ir paskatina tokius daly-kus, mes sakome žmonėms, kad jie tie-siog gali palikti kūdikį ir pabėgti”, -teigia M.Herczog. Ji taip pat tvirtina,kad tokia praktika skatina moteris su-

silaukti vaiko nesikreipiant į medicinosįstaigą. “Paradoksalu, kad moterimsleidžiama palikti savo kūdikius lange-liuose, bet jei jos pagimdytų ligoninėjeir išeitų, tai būtų nusikaltimas”, - sako

M.Herczog. JT komitetas dabar apta-ria klausimą su Europos Parlamentu irprašo šalių, kurios atidarė gyvybės lan-gelius, juos uždaryti.

Vyras gali priverstiPasak M.Herczog, klaidinga ma-

nyti, kad šiuos vaikus palieka tik mo-tinos, be to, kartais jos net gali būtiverčiamos tai daryti, nors norėtų kū-dikį pasilikti. Yra duomenų, jog kaikuriais atvejais šitaip moteris išnau-

doja sąvadautojai, koks nors vyriško-sios lyties giminaitis ar kitas vyras.

Kai kuriose šalyse - Australijoje,Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje -bet kur palikti kūdikį yra nelegalu.

Tačiau Jungtinėse Valstijose yra “sau-gaus prieglobsčio” įstatymai, lei-džiantys tėvams anonimiškai atiduo-ti kūdikį į saugią vietą, tokią kaipligoninė ar policijos nuovada. Pana-ši tvarka ir Japonijoje, Slovakijoje.

Kelios dešimtys čekų politikų pa-skelbė laišką, kuriame reiškiamas “di-džiulis nepritarimas” siekiui uždraus-ti gyvybės langelius. “Pirminis vaikųinkubatorių, kurie jau išgelbėjo šim-tus naujagimių, tikslas yra apginti jų

teisę į gyvenimą ir apsaugoti jų žmo-gaus teises”, - rašoma laiške.

Deja, moksliniai tyrimai rodo, kaddėl to nesumažėjo kūdikių nužudy-mo atvejų. Vokietijoje kasmet įvykdo-ma nuo 30 iki 60 vaikžudysčių, ir šisskaičius daugybę metų bemaž nekin-ta, net ir atsiradus gyvybės langeliams.Proporcija tokia pati ir Didžiojoje Bri-tanijoje, kur tokių langelių nėra. Lie-tuvoje nuo 2007 metų kasmet nužu-doma nuo 1 iki 3 naujagimių.

Yra kitų būdųDidžioji dalis Vokietijos visuome-

nės remia gyvybės langelius, ypač pošalį sukrėtusio atvejo, kai prieš keleriusmetus gėlių vazonuose Brandenburgebuvo rasti suirę 9 kūdikių palaikai.

Kai kada palikdami kūdikius tėvaipalieka ir kokį nors raštelį. “Mergaitėvardu Sarah. Turiu daug problemų irgyventi su Sarah man tiesiog neįma-noma”, - buvo parašyta viename raš-telyje prie Liubeke palikto kūdikio.

Nors langelis skirtas tik kūdikiams,kartą Liubeke jame buvo rasti du ma-ži verkiantys berniukai: maždaug ke-turių mėnesių ir jau sėdintis, gal 15mėnesių, ir mokantis ištarti “mama”.

Vokietijos sveikatos ministerija no-ri pakeisti gyvybės langelius kita tvar-ka, kuri leistų moteriai anonimiškaipagimdyti ir atiduoti kūdikį įvaikinti.Šitai jau leidžia Austrija, Prancūzijair Italija. Vokietija ir Didžioji Britani-ja tai leidžia tik ypatingais atvejais,nors teisiškai tai nelegalu. Dar 11 ša-lių moterys gali daryti tą patį, bet pri-valo palikti vardą bei pavardę ir kon-taktinę informaciją, kuri galėtų būtisuteikta vaikui sulaukus 18 metų, jeijis to panorės.

Vokietijos pora Andy ir Astrid dve-jus metus laukė, kol galės įsivaikinti.Jiems buvo pranešta apie paliktą kū-dikį gyvybės langelyje prie Fuldosmiesto. Kitą dieną jie aplankė vaiku-tį ligoninėje. Ten pora padarė keliasberniuko nuotraukas ir pavadino jįJanu. Kai sulaukęs dvejų metų Janasėmė užduoti klausimus, tėvai jam pa-aiškino, kad jį pagimdė kita moteris,parodė jam ligoninėje padarytasnuotraukas, supažindino su slaugė-mis ir parodė gyvybės langelį, kur jisbuvo rastas.•Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Europasvarsto,gal uždraustigyvybės langelius

Vengrijos dešiniųjų valdžia keičia įstatymus sau palankialinkme. Bent jau taip tvirtinaopozicija.

Vengrijos parlamentas patvirtinorinkimų sistemos pakeitimus, kurie,pasak kritikų, yra ciniškas premjeroViktoro Orbano mėginimas padidin-ti savo galimybes 2014 metais laimė-ti dar vieną kadenciją.

Tai dar vienas naujas įstatymas, dėlkurio V.Orbanas sulaukia kaltinimųnedemokratiškumu. Jis palankus vy-riausybei tuo, kad apriboja rinkimųkampanijos reklamą ir reikalauja išrinkėjų užsiregistruoti ne vėliau kaip15 dienų prieš rinkimus. Už įstatymoprojektą balsavo 231 deputatas, 62 ne-pritarė, du susilaikė.

Vyriausybė įrodinėja, kad rinkėjai išanksto registruojasi ir kitose šalyse, to-kiose kaip Prancūzija bei JAV ir kad šipriemonė patobulins neveiksmingąsistemą. Tačiau oponentai tvirtina, kadtai nebūtina, nes jau ir taip veikia efek-tyvi asmens tapatybės nustatymo sis-

tema, be to, naujoji tvarka galėtų su-trukdyti balsuoti šimtams tūkstančiųrinkėjų, linkusių apsispręsti paskuti-nėmis dienomis.

Kritikai pabrėžia, kad šis žingsnisžengtas kaip tik tokiu metu, kai ma-žėja V.Orbano partijos “Fidesz”, perrinkimus 2010 metais parlamente ga-vusios dviejų trečdalių daugumą, po-puliarumas. Lapkritį atlikta apklausarodo, kad 2014 metais už “Fidesz” bal-suotų vos 22 proc. rinkėjų, 37 proc.dar neapsisprendę.

Buvęs kairiojo sparno premjeras Fe-rencas Gyurcsany mano, kad dėl iš-ankstinės registracijos 10 mln. gyven-tojų turinčioje valstybėje aktyvumas galisumažėti 2 milijonais. “Praėjusiuoserinkimuose dalyvavo maždaug 6 mln.vengrų. Dabar yra didelė tikimybė, kadbalsuos mažiau nei 4 mln., - sakė jis. -Paskutinę minutę ateinantys rinkėjaiyra tie žmonės, kuriems vyriausybė no-ri neleisti balsuoti, nes baiminasi, kadjie balsuos prieš ją.”

Vengrijos socialistų partija ketinaprašyti Europos Komisijos, kuri jau ir

taip skeptiškai žiūri į kitas V.Orbanopertvarkas, įvertinti, ar naujoji Veng-rijos rinkimų sistema nepažeidžiaEuropos įstatymų.

386 deputatai taip pat balsavo už tai,kad rinkimų kampanija būtų sutrum-pinta nuo 90 iki 50 dienų, ir už fakti-nį rinkimų reklamos draudimą priva-čiose televizijose, kurios turi kur kasdaugiau žiūrovų nei valstybiniai ka-nalai. Oponentai teigia, kad tokiomispriemonėmis bus gerokai apribotosopozicinių partijų galimybės kreiptis įrinkėjus, o vyriausybė tvirtina, jog taisumažins išlaidas. Pasak analitikų, di-delė televizijos kampanija gali paska-tinti rinkėjus aktyviau dalyvauti.

2011 metais pakeitus rinkimų įsta-tymą jau buvo perbraižytos rinkimųapygardų sienos ir įvesta daugiausiabalsų surinkusiojo sistema, palanki “Fi-desz”. Todėl apžvalgininkai teigia, kadpo visų pakeitimų 2014 metų rinkimaibus labai smarkiai pakreipti “Fidesz”naudai ir labai sunkūs opozicijai.•AP, AFP, BNS, LŽ

Keičia rinkimų sistemą

V.Orbanas sulaukia ne tik oponentų, bet ir Europos kritikos. AFP/Scanpix nuotrauka

Deja, gyvybės langeliai nepadeda sumažinti kūdikių žudymo.

Pastaraisiais metais gyvybės langeliuose buvo palikta šimtai kūdikių. / Užsienio spaudos nuotrauka

2012 11 28Lietuvos žinios6 Pasaulis

Kažkada jų buvo penki -penki broliai iš Akmens-kaldžių gatvės, kaip juosvadino kaimynai. Jie gy-veno kartu su tėvais vieno

kambario butelyje Kabulo senamies-tyje. Motina kasmet gimdydavo poberniuką, o pagimdžiusi jauniausią-jį mirė. Tada prasidėjo karas.

Vyriausias brolis žuvo kovodamassu mudžahedinais, antrasis žuvo ko-vodamas mudžahedinų gretose, tre-čiasis - stojęs į kovą su Talibanu, ket-virtasis - neteko kojos sprogus karinėsgrupuotės “Hezbollah” sviestai gra-natai. Tik jauniausias brolis dar svei-kas bei gyvas, bet ir jis jau pasirengęsbėgti kur akys veda.

Kojos netekęs Farhuddinas Bade-li - tradicinių baltų afganų apdarų,vadinamųjų šalvar kamiz, siuvėjas.Jis siuvo valdant mudžahedinams,Talibanui ir amerikiečiams. Jeigu įvaldžią sugrįš Talibanas, jis siūs to-liau, nes siuvimas - vienintelis dar-bas, už kurį galima gauti pinigų per33 metus trunkantį karą.

Farhuddinas gimė 1978-aisiais, me-tais anksčiau nei į Afganistaną įsibro-vė sovietai. Taip 1979 metais prasidė-jęs karas nesibaigė iki šiol. Tik tas karasnėra visą laiką toks pat, jo atspalvių -visa paletė: partizaninis ir pilietinis,daugiafrontis ir išsivadavimo karas.Farhuddinas skiria įvairios puolamo-sios ginkluotės garsus ir užuodžia ka-setinių bombų kvapą. Karas iš jo atė-mė ne tik tris brolius, bet ir mokyklą,butą, draugus, vaikystę ir svajones.

Tipiška šeimos istorijaBadeli šeimos istorija - viena iš

daugelio. Niekas nebūtų apie šiąšeimą sužinojęs, jei ne 1994-aisiais,per patį pilietinio karo įkarštį, atsi-tiktinai į Kabulo Akmenskaldžiųgatvę nebūtų užklydęs fotografasSeamus Murphy. Sovietams pasit-raukus, šalyje viešpatavo chaosas,nuo kalvų įvairios karinės grupuo-tės apšaudydamos Kabulą 3 tūkst.metų kultūros centrą pavertė griu-vėsių krūva ir molio dulkėmis.

Tuomet kone visi gyventojai pabė-go iš senamiesčio, tik pensijos sulau-kęs kartografas Sami Badeli su sūnu-mis liko, nes neturėjo pinigų, irniekas našliui nesiruošė suteiktiprieglobsčio. Vieną dieną jis pasik-vietė klaidžiojantį airių fotografą į sa-vo apgriuvusius namus ir rūpinosijuo kelias naktis. Galima sakyti, kadnuo tada S.Murphy taip ir neišvyko.Kiekvienais metais jis vis grįždavo pasBadeli šeimą ir juos fotografuodavo,tiesiog stebėdavo, kaip šeima mažėja.

Pirmasis žuvo Kaburas, vyriausiassūnus. Komunistinis režimas jį pa-šaukė į armiją. Sovietų Sąjungai jis,kaip ir dauguma afganų, tebuvo pat-rankų mėsa. Kaburą nušovė mudža-hedinai, jis buvo vienas iš 1,3 mln. af-ganų, žuvusių per sovietų okupaciją.

Toliau - Farhuddinas. Jis netekokojos būdamas 14 metų, kai einantpasiimti duonos davinio prie kepyk-los sprogo granata, o ligoninėje nie-kas neturėjo laiko sudėtingam gydy-mui. Tad gydytojai nurėžė jam koją,nes amputacijos kiekvieną dienąlaukdavo 200 kitų sužeistųjų. Far-huddinas dėl to nepyksta: “Ne, juktai jiems padėjo išgelbėti kitus.” Vai-kino nuomone, “palaiminti visi, iš-gyvenę karą, nesvarbu, ar liko svei-ki, ar neteko pusės kūno”.

Farhuddino bigė supūliavo ir ne-gijo šešis mėnesius, tėvas ir broliaikasdien keisdavo tvarsčius. Gydy-mas buvo brangus, Kabule darbonebuvo, nebent kariuomenėje. Tadantrasis brolis Shukuras nuspren-dė, kad privalo šeimai uždirbti pini-gų. Jis prisidėjo prie mudžahedinų,nors tėvas ir draudė, primindamasjų nušautą vyriausiąjį sūnų. “Shu-kuras buvo mano idealas, religingasir labai rimtas, norėjo tapti inžinie-riumi”, - pasakojo Farhuddinas. Ta-čiau po kelių savaičių šeima gavo ži-nią, kad Shukurą nušovė talibai.

Tuomet namus paliko trečiasis,Shahpuras, linksmas vaikinas, šeimosjuokdarys. Jis mokėsi Sovietų Sąjun-goje ir norėdamas užsidirbti pinigų,kaip dauguma afganų, perėjo iš vie-nos pusės į kitą. Shahpurą taip pat nu-kovė artėjančios Talibano pajėgos,taip jis tapo vienu iš 400 tūkst. pilieti-niame kare 1991-1996 metais žuvu-sių afganų. Kaip ir visas Afganistanas,Badeli šeima visada buvo pralaimin-čiųjų pusėje, svetimų jėgų žaisliukas.

Štai taip Farhuddinas netikėtaitapo šeimos vyriausiuoju ir jautėsiatsakingas už šeimos išlikimą. Trū-ko maisto, senas tėvas negalavo, išantro griūvančio namo aukšto jiepersikėlė į rūsį, kur slėpėsi nuo mi-nosvaidžių salvių. Pasišviesdamižvake skaitė Koraną ir klausėsi BBCpersų kalba.

Farhuddiną tėvas prisaikdino nie-kada neimti į rankas ginklo ir nekastiiš žemės lavonų kaulų, kaip darydavokiti, kad parduotų juos Pakistanomuilo gamintojams. Tad Farhuddinasšlubčiodavo po griuvėsius ir pardavi-nėdavo morkas ir bulves, kurių ras-davo kitame miesto gale. Kai į kiemąužsukdavo komendantas, tėvas rūky-davo su juo hašišą, taip tikėdamasis iš-gelbėti jauniausią sūnų nuo šaukimoį kariuomenę. Anuomet, vargui spau-džiant, Farhuddinas ir išmoko siūti.Pirmiausia jis padėdavo senam siuvė-jui prisiūti sagas, lyginti, adyti, išma-tuoti klientus, kurių, net karui šėlstant,netrūkdydavo. Po 18 mėnesių Far-huddinas jau įstengė nusipirkti siuva-mąją mašiną. Šio amato jis išmokė irjaunėlį brolį Farhadą.

Karas su savo tauta1996 metais Kabulą užėmus Ta-

libanui, prasidėjo pats baisiausiaskaras - barbarų karas su savo tauta,su žmoniškumu. Buvo išleisti nau-ji dekretai, ir Farhuddinas ėmė siū-ti tamsesnius drabužius, tunikas ikikelių, kelnes žemiau kulkšnių, tikniekada jis nesiuvo drabužių mote-rims (dekretas Nr. 15). Kaip ir visivyrai jis užsiaugino barzdą, kuriosilgį “Dorybės ir nuodėmių naikini-mo ministerija” nurodė savo dekre-te Nr. 3 - barzda privalo būti su-spausto kumščio ilgio.

Farhuddinas mėgino maištautiprieš naująją valdžią nesilaikydamasdekreto Nr. 10 (Britiškų ir ameri-kietiškų šukuosenų draudimas) iružsiaugindamas ilgus plaukus. Jis

atsisakė turbano, neidavo žiūrėti įGazi stadioną viešų mirties baus-mių, į kurias šaukliai kviesdavo kaipį cirką. Jis matė, kaip talibai viešaiArianos aikštėje pakorė buvusį pre-zidentą Mahommadą Najibullah,prieš tai jį iškastravę. Paskui Far-huddinas prisiekė nepajudinti nėpiršto barbarų labui. Sūnus tikėjo-si, kad jo tėvas sulauks Talibano ga-lo, bet vieną naktį jis netikėtai mirė.

Talibanas iš senolio buvo atėmęspaskutinį malonumą - rūkymą. Jisnegalėjo leisti aitvarų (dekretas Nr.7), klausytis BBC ir muzikos (dek-retas Nr. 2). Kortos ir hašišas taippat buvo uždrausti, net nebuvo ga-lima pasikabinti S.Murphy padary-tos šeimos nuotraukos (dekretasNr. 8). Farhuddinas įsitikinęs, kadTalibanas nužudė jo tėvą.

Be ateitiesŠiuo metu prekyba gatvėse pagy-

vėjo. Vaikai parduoda smilkalus,apsaugančius nuo velnio, burkomisvilkinčios našlės prašo išmaldos -duonos kriaukšlės. Nors gyvenimasatrodo taikus, senieji namai pustuš-

čiai, tarsi miestas netikėtų ateitimi.1990-aisiais mieste gyveno 2 mln.žmonių, po šešerių metų liko 200tūkst., šiuo metu sostinės gyvento-jų skaičius pasiekė 4,5 milijono. Ka-bulas tai plečiasi, tai vėl traukiasi,kaip joks kitas miestas pasaulyje.

Broliams nepatinka gyventi sena-jame name, nes kiekvieną dieną no-rint pasisemti vandens tenka eiti progatvėse gulinčius lavonus. Farhud-dinas būgštauja, kad Dievo kariainetrukus gali sugrįžti į Kabulą. Jismano, kad amerikiečiams pasitrau-kus Talibanas vėl užgrobs valdžią.Kariuomenės nebeliks, nes niekasnenorės tarnauti už dyką, žmonėsbėgs į užsienį, niekas nesipriešins.Ir kam? Kariavom 30 metų ir niekonelaimėjom. Visa šalis pavargo.

2001-ųjų lapkritį įžengus ameri-kiečiams, afganai tikėjosi taikos, šiektiek atgaivos ir, svarbiausia, ramy-bės. Farhuddinui NATO antpuoliai -tam tikra prasme geriausias išvada-vimo karas. Atgijo prekyba, žmonėsdžiūgavo. Pirmą kartą po ilgo laikovaikai gatvėse klausėsi muzikos.“Jaučiausi laisvas žmogus, lyg ką tikišleistas iš kalėjimo”, - prisimenaFarhuddinas. Jis ėmė siūti siaures-nius drabužius ir vėl naudojo links-mesnių spalvų medžiagas - žydras,baltas, smėlio spalvos. Jis net buvogavęs didelį Vidaus reikalų ministe-rijos užsakymą, bet jo atsisakė.“Dirbu sau, o ne vyriausybei”, - pa-aiškino Farhuddinas.

Jis tiksliai neprisimena, kiek trukoramybė - porą mėnesių, o gal metus.Nutilo mūšiai, bet pasirodė savižu-džiai. Jie sugriovė prekybos centrą,viešbutį “Intercontinental”, Indijosambasadą. 2004 metais prasidėjonaujas - pasalūnų ir bailių karas, nesmirtis ateidavo iš niekur: tiesiogsprogdavo bomba po vieno miniojebesisukinėjančiojo drabužiais.

Farhuddinui padėjo išgyventi siu-

vimas. Už kostiumą jis prašo 1200 af-ganių (apie 70 litų). Po tėvo mirtiesvaikinas vedė ir pasistatė nedidelį na-muką miesto pakraštyje. Jis pasisiuvovioletines užuolaidas, sienas nudažėabrikosų spalva, prie lovos pastatė va-zą su rožinėmis dirbtinėmis gėlėmis,nes kuo niūresnės buvo dienos, tuolabiau jis troško spalvų ir šilumos. Jobrolis Farhadas taip pat vedęs, turidu vaikus, bet siuvimo atsisakė ir ver-čiasi vestuvių filmavimu. Farhuddi-nas tikisi, kad jo vaikai mokės skaity-ti ir rašyti, ne taip kaip jis, kad josūnūs studijuos universitete ir tapsinžinieriais. Mažajai Firuzai pakaksbaigti dvylika klasių. Farhuddinaskartais susitinka palošti kortomis sukitais siuvėjais iš pinigų. Už tai Tali-banui valdant visi būtų buvę nubaus-ti mėnesiu kalėjimo (dekretas Nr. 9).Jie skaldo riebius anekdotus apie Ta-libaną kaip anglai apie škotus.

Tačiau Farhuddinas nieko nesiti-ki iš ateities, nes pažįsta savo šalį.Daug afganų grįžo į tėvynę iš emig-racijos; gal iš pradžių jie ir norėjopadėti atkurti valstybę, bet dabartik čiulpia jos syvus. Per JungtinesTautas ir NATO į šalį įplaukė dau-giau nei 50 mlrd. eurų. Dalis jų nu-sėdo politikų ir valdininkų, kurieėmė statytis namus Naujajame De-lyje ir Dubajuje, kišenėse. Jie plėšiadabartį, kad ištrūktų ateityje. Jie pa-siims ne tik pinigus, bet ir intelek-tualųjį elitą - kiekvienos civilizuo-tos visuomenės stuburą.

Farhuddinui jie niekuo nesiski-ria nuo britų, sovietų, iraniečių, pa-kistaniečių, visada Afganistaną lai-kiusių savo troškimų objektu. Jispats, bekojis, niekur bėgti nesiren-gia, bet Farhadas spruks pirmas,bet kur. Prieš mirdamas Farhuddi-nas norėtų sužinoti, kas yra taika,nes per 33 nugyventus metus to ne-patyrė. Taika jam asocijuojasi su ra-mybe, palaima, šviesiai žalia spal-va. Jeigu Farhuddino kas norspaprašytų pasiūti taiką, jis pasiūtųAfganistano žemėlapį iš šviesiai ža-lios medžiagos. Jis tikisi vieną die-ną tos taikos sulaukti...•Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Kai karas trunka 33 metus

Prieš mirdamas Farhuddinas norėtų sužinoti, kas yra taika, nes per 33 nugyventus metus to nepatyrė.

Vienos šeimos istorija

Kai brolius nufotografavo 1994 metais, jų buvo jau tik keturi - Farhuddinas, Shahpuras, Farhadas, Shukuras. Šalia jų tėvas Sami Badeli.“Stern” nuotrauka

Karas sudaužo gyvenimus ir viltis. Apie tai, kaip gyvena paprasti afganai, kurių šalį jau 33 metusniokoja karas, papasakojo Vokietijos savaitraštis “Stern”, apžvelgdamas vienos šeimos likimą.

Brazilija rengiasi 2014 metų pasaulio futbolo čempionatui ir2016 metų vasaros olimpinėmsžaidynėms. Nors pasiruošimodarbai vyksta sklandžiai, nusi-kaltėlių gaujų siautėjimas keliapavojų vietinių gyventojų beituristų saugumui ir kenkia Brazilijos įvaizdžiui pasaulyje.

Didžiausio Brazilijos miesto SanPaulo policijoje kilo sąmyšis. Šiais me-tais minėtame mieste ir jo apylinkėsebuvo nužudyti 95 policijos pareigū-nai. Mirtinus išpuolius prieš polici-ninkus surengė nusikaltėlių grupė“Primeiro Comando da Capital” (Pir-masis sostinės įsakymas), ėmusi siau-tėti gegužės mėnesį, kai elitinis polici-jos padalinys, bandydamas pažabotinarkotikų prekeivius, nušovė šešis šiosgrupuotės narius. Brazilijos laikraš-čiai skelbė, kad gaujos lyderiai prisie-

kė atkeršyti policijai. Ir iš tiesų “Pri-meiro Comando da Capital” ėmėrengti pasalas policijos pareigūnamsir juos žudyti ne tarnybos metu.

Šie išpuoliai - tik ledkalnio viršūnė.Žudynės San Paule ir jo apylinkėse -kasdienis reiškinys. Vien spalio mė-nesį didžiausiame Brazilijos miestebuvo užregistruoti 176 nužudymai.Dar 571 žmogus nužudytas San Pau-lo valstijos regione. Tai lėmė nesuta-rimai tarp nusikaltėlių gaujų, kuriostarpusavio santykius aiškinosi pa-naudodamos ginklus.

Šiurpi nusikaltimų statistika ir pra-nešimai apie kruvinus gaujų susirėmi-mus pasaulio spaudoje - viešųjų ryšiųkatastrofa Brazilijai. Šalis ruošiasi 2014metų pasaulio futbolo čempionatui,kurio atidarymas vyks San Paule. To-dėl pranešimai apie nužudymus irgaujų smurtą gali išgąsdinti turistus,kurie tiesiog pabijos vykti į Braziliją.

Nors San Paulo nusikaltėliai siautė-

ja, daugumos brazilų gyvenimas dėlto nesikeičia. Dėl futbolo pamišusiosšalies ekonomika auga, investuotojai išBrazilijos nesitraukia, o valstybės pa-reigūnai tvirtina, kad Brazilija išliekasaugia šalimi užsienio lankytojams.

Nusikalstamumas tik varginguose rajonuose

“Mes matome didžiulę nusikalti-mų bangą San Paule. Tai kenkia joįvaizdžiui ir turizmui. Tačiau SanPaulas yra milžiniškas didmiestis, ku-riame gyvena 19 mln. žmonių. Smur-taujama pačiose vargingiausiose did-miesčio dalyse ir priemiesčiuose.Daugumai San Paulo gyventojų taineturi jokios įtakos”, - aiškino priva-čios investicijų kompanijos “BrasilFunding” generalinis direktorius Wil-beris Colmeraueris.

Su tuo sutinka ir BBC korespon-dentė Rio de Žaneire Julia Carneiro.

“Žmonės, gyvenantys centriniuoseSan Paulo rajonuose, susirūpinę, tačiaumiestiečių gyvenimas teka įprasta va-ga. Nusikaltėliai kelia baimę vargin-giausiems gyventojams, taip pat poli-cininkams ir jų šeimoms. Tačiau jieneįžengia į turtingesnius rajonus. Tur-tinė nelygybė Brazilijoje atsispindi ir ta-da, kai kalbame apie saugumą. Jeigunusikalstamumas neišplis į centrinesSan Paulo dalis, tada turistai didžiausia-me Brazilijos mieste galės nesirūpintidėl savo saugumo”, - sakė J.Carneiro.

Tačiau su tuo nesutinka Londonokarališkojo koledžo Brazilijos institu-to direktorius profesorius Anthony Pe-reira, jis mano, kad dėl tokios padėtiesSan Paule sumažės turistų ir investuo-

tojų. “San Paule siautėja organizuotanusikaltėlių grupė, kuri kelia pavojųvalstybei. Brazilijos nesugebėjimas pa-žaboti nusikalstamumo kelia abejoniųdėl valstybės pajėgumo užtikrinti ša-lyje tvarką”, - sakė A.Pereira.

Rio de Žaneire padėtis geresnėKitame Brazilijos didmiestyje Rio

de Žaneire padėtis geresnė nei SanPaule. Nužudymų skaičių šiame mies-te sumažino policijos reidai. Kulkos-vaidžiais ginkluoti policininkai bei ka-riškiai, naudodami šarvuočius irsraigtasparnius, įžengė į skurdžiau-sius didmiesčio rajonus - favelas - iratkūrė jose tvarką. Tiesa, narkotikųprekeivius pavyko išstumti tik iš keliųdešimčių favelų, kuriose miesto val-džia varguoliams pradėjo teikti socia-lines paslaugas. Išvijus nusikaltėlius,favelų gyventojai gali naudotis medi-cinos paslaugomis, svarbiausiomis sa-nitarijos priemonėmis, iš favelų yrasurenkamos šiukšlės.

Kova su nusikaltėliais vargingiau-siuose didmiesčio rajonuose - gerai ap-galvotas miesto valdžios žingsnis. Riode Žaneiras ruošiasi ir pasaulio futbo-lo čempionatui, ir vasaros olimpinėmsžaidynėms, todėl netoli stadionų ir kitųsporto bazių esančių favelų priežiūra yrabūtina norint užtikrinti didmiesčio sve-čių saugumą. “Policija Rio de Žaneirepasidarbavo labai sėkmingai”, - džiau-gėsi profesorius A.Pereira.

Tuo metu J.Carneiro nusiteikusi netaip optimistiškai. “Rio de Žaneire yradaugiau kaip 700 favelų. Tvarka at-kurta tik keliose dešimtyse jų”, - sakėji ir pridūrė, kad kitas favelas kontro-

liuoja narkotikų gaujos, todėl iš tiesųpadėtis tik blogėja. Iš favelų išvyti nu-sikaltėliai migruoja į kitas teritorijas.Be to, vargingiausius Rio de Žaneirorajonus kontroliuoja ir korumpuotapolicija bei buvę policijos pareigūnai,kurie renka mokestį iš varguolių už“apsaugą”, dujas ir vandenį.

Ekonomikos augimasNors vargingiausiuose didmies-

čių rajonuose siautėjantys nusikal-tėliai kelia didelį rūpestį Brazilijosvaldžiai, ji turi ir kuo pasidžiaugti.Šalies ekonomika nuolat auga. 2010metais augimas siekė net 7,5 proc.,tiesa, 2011 metais - vos 2,7 procen-to. Šių metų paskutinį ketvirtį Bra-zilijos vyriausybė tikisi didesnės nei4 proc. plėtros.

W.Colmerauerio nuomone, “eko-nomikos sulėtėjimas nuo 7,5 iki 2,7proc. buvo laiku ir vietoje, kadangi jibuvo “perkaitusi”, o infliacija augo la-bai greitai. 2010 metais įvyko rinkimai,todėl valdžia ėmėsi ūkio skatinimopriemonių, kurių tikslas - pasiekti kuodidesnį augimą ir vartojimą”. “BrasilFunding” generalinis direktorius pa-brėžė, kad pasikeitus vyriausybei paki-to ir šalies ekonomikos politika. “Nau-joji vyriausybė atsisakė ūkio skatinimopriemonių, kad ekonomika atvėstų.Dėl to palūkanų normos krito nuo 12iki 7 procentų. Infliacija taip pat su-mažėjo”, - sakė W.Colmeraueris. Jistaip pat pasidžiaugė, kad sporto baziųir stadionų statyba bei renovacija vyks-ta pagal planą.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Po ekshumacijos perlaidotasvelionis palestiniečių lyderisYasseras Arafatas. Ilgamečio palestiniečių vadovo karstasbuvo atidarytas, siekiant išsiaiškinti, ar jis galėjo būti nunuodytas.

“Ši operacija baigta. Kūnas vėl kape.Mėginiai perduoti Prancūzijos, Šveica-rijos ir Rusijos ekspertams”, - sakė pa-lestiniečių komisijos, tiriančios Y.Arafa-to mirties priežastis, pareigūnai.

Iš pradžių planuota surengti karinęceremoniją palaidojant palaikus poekshumacijos. Kadangi mėginiai bu-vo paimti tiesiai iš kapo, palaikams per-laidoti naujos ceremonijos neprireikė.Y.Arafato kūnas vėl paguldytas Pales-tinos autonomijos prezidento būstinėsMukaatos komplekse Ramaloje.

Prieš ekshumaciją palestiniečių ko-misijos, tiriančios Y.Arafato mirtiespriežastis, vadovas Tawfikas al-Tirawipatvirtino, kad žurnalistai negalės ste-bėti šio proceso. “Dėl šventos ramybėsekshumacija neturėtų vykti žiniasklai-dai dalyvaujant”, - sakė buvęs Palesti-nos žvalgybos viršininkas. Tačiau jis už-siminė turįs įrodymų, kad Y.Arafatąnunuodijo Izraelis.

Y.Arafato ekshumacijos metu tikpalestiniečiui gydytojui buvo leistatiesiogiai prieiti prie palaikų ir paim-ti mėginius, nors ją atliekant dalyvavoŠveicarijos, Rusijos ir Prancūzijos gy-dytojai. Jie buvo tik stebėtojai. Šie gy-dytojai savo šalyse atliks tyrimus dėlpolonio-210 ir kitų mirtinų medžiagųbuvusio palestiniečių vadovo kūne.Manoma, kad tyrimai gali užtrukti ke-letą mėnesių.

Y.Arafatas, 35 metus vadovavęs Pa-lestinos išsivadavimo organizacijai,1996 metais tapo pirmuoju Palestinosautonomijos prezidentu. 2004-ųjųspalį jis sunkiai susirgo. Dėl ligosY.Arafatas buvo nuskraidintas į Pran-cūzijos karo ligoninę Paryžiuje. Čia jismirė 2004 metų lapkričio 11 dieną.

2005 metais dienraštis “The NewYork Times” paviešino Y.Arafato me-dicinos dokumentus. Juose teigiama,kad buvęs palestiniečių lyderis mirė dėl

sunkaus hemoraginio insulto, kurį su-kėlė dėl nežinomos infekcijos įvykęskraujo krešėjimo sutrikimas. Peržiū-rėję įrašus, nepriklausomi ekspertai tei-gia, jog mažai tikėtina, kad buvęs pa-lestiniečių lyderis buvo nunuodytas.

Prancūzijos prokurorai šių metųrugpjūčio mėnesį pradėjo Y.Arafato nu-žudymo tyrimą, kai arabų televizija “Al-Jazeera”, bendradarbiaudama su Švei-carijos Lozanos universiteto radiacinėsfizikos instituto mokslininkais, paskelbė

apie polonio-210 pėdsakus ant Y.Ara-fato asmeninių daiktų. Polonio-210 nor-ma dešimt kartų viršijo įprastinę, todėlmokslininkai nusprendė, kad radioak-tyvusis elementas negalėjo atsirasti na-tūraliai. Tačiau, jų nuomone, Y.Arafatoligos istorijoje aprašyti simptomai nebū-dingi apsinuodijimui poloniu.

Daugelis palestiniečių taip pat mano,kad Izraelis, laikęs Y.Arafatą kliūtimi tai-kai, nunuodijo buvusį palestiniečių lyde-rį. Izraelis griežtai atmeta kaltinimus, jogprisidėjo prie Y.Arafato mirties. Kai ku-rie ekspertai mano, kad buvęs palesti-niečių vadovas buvo užsikrėtęs ŽIV ar-ba galėjo sirgti vėžiu.•

Pasaulis 72012 11 28Lietuvos žinios

Ekshumuoti Yassero Arafato palaikai

Brazilijos policija ir kariškiai kovoja su nusikaltėliais vargingiausiuosedidmiesčių rajonuose. / AFP/Scanpix nuotraukos

Nusikaltėliai gadina Brazilijos įvaizdį

Palestinos lyderis Mahmudas Abbasas prie Y.Arafato kapo.

Nepriklausomi ekspertai teigia, jog mažai tikėtina,kad buvęs palestiniečių lyderis nunuodytas.

2012 11 28Lietuvos žinios8 Verslas

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Per pirmąjį šių metų ketvirtį šaliesūkyje į ilgalaikį materialųjį turtą in-vestuota 12 proc. daugiau lėšų neipirmąjį 2011 metų ketvirtį. Ekono-mistai teigia, kad vis dar per daugpinigų skiriama pastatams, o neįrenginiams pirkti. Įmonės linkusios investuoti savo kapitalą,tačiau eksportą plečiančios bebankų pagalbos neišsiverčia.

Lietuvos statistikos departamentoduomenimis, daugiau nei pusę visų in-vestuotų lėšų pirmąjį ketvirtį (2,5 mlrd.litų) sudarė investicijos į pastatų ir inži-nerinių statinių statybą - jos, palyginti supirmuoju 2011 metų ketvirčiu, padidė-jo 8 procentais.

Daugiau nei 40 proc. visų investicijųsudarė investicijos į mašinas, įrenginiusir transporto priemones - jos padidėjo18 procentų.

Lietuvos pramonininkų konfedera-cijos Ekonomikos ir finansų departa-mento analitikas Aleksandras Izgoro-dinas LŽ sakė, kad investicijų augimasšiemet parodė, jog Europos Sąjungos(ES) fiskalinė krizė Lietuvos ūkiui nei-giamos įtakos nepadarė. Tačiau neapib-rėžtumas dėl euro zonos valstybių sko-lų perspektyvų investicijas, palyginti supraėjusių metų paskutiniu ketvirčiu,šiek tiek pristabdė. Ketvirtąjį ketvirtį josšalyje augo 14 proc., o šių metų pirmą-jį - 12 procentų. Kita nedžiuginanti ten-dencija esanti ta, kad Lietuvos ūkis, pa-

lyginti su ES vidurkiu, per mažai pini-gų skiria produktyvioms investicijoms,t. y. mašinoms, įrenginiams, transpor-to priemonėms įsigyti. Būtent jos pade-da sukurti pridėtinę vertę ir didina kon-kurencingumą.

Pernai produktyvios investicijos Lie-tuvoje sudarė 5,4 proc. bendrojo vidausprodukto (BVP), o ES vidurkis yra 6,6procento. “Tačiau džiugu, kad, palygin-ti su užpraėjusiais metais, kai jos suda-rė 4,1 proc. BVP, konkurencingos in-

vesticijos išaugo. Vis dėlto lietuvai perdaug investuoja į pastatus bei statiniusir per mažai - į mašinas, įrenginius,transporto priemones”, - aiškino ana-litikas.

Variklis - namų ūkiaiBanko “Swedbank” vyriausiąjį eko-

nomistą Nerijų Mačiulį džiugina itinsparčiai augančios įmonių investicijos įgamybos priemones - metinis augimassiekė 18 procentų. “Be to, stebėdami,kurie sektoriai labiausiai didino inves-

ticijas, matome, kad privatus sektoriusperima estafetę iš valstybinio. Investici-jos labiausiai augo į sektorius, priklau-somus nuo vidaus paklausos - didme-ninę ir mažmeninę prekybą, maitinimoir kitas aptarnavimo paslaugas. Tai pat-virtina mūsų prognozes, kad Lietuvosekonomikos augimo variklis šiemet irkitais metais bus namų ūkių vartoji-mas”, - sakė N.Mačiulis.

Jis tvirtino, kad sparčiai investicijųapsukas didino ir gamintojai - meti-nis augimas siekė 35,9 procento. Nei-giamos euro zonos tendencijos ne-nuslopino įmonių noro investuoti įgamybinius pajėgumus, didinti kon-kurencingumą ir ieškoti naujų rinkų.Tai esą taip pat rodo, kad naujų dar-bo vietų kūrimas nesustos ir nedar-bas toliau mažės.

Dominuoja nuosavas kapitalasN.Mačiulis teigė, kad pagrindinis

įmonių investicijų finansavimo šalti-nis išliko nuosavas kapitalas ir ESstruktūriniai fondai, tačiau skolintaskapitalas šiemet turės vis didesnęreikšmę. Ekonomistas prognozuoja,kad po ilgokos pertraukos bankų pa-skolų portfelis įmonėms šiemet iš-augs.

“Nordea” ekonomisto ŽygimantoMaurico pastebėjimu, matoma šiokiatokia skolinamų lėšų verslui augimo

tendencija, tačiau jis taip pat tikino,kad įmonės yra labiau linkusios pa-sikliauti savo jėgomis - į materialųjįturtą investuoja iš savo sukauptų lė-šų bei ES paramos pinigų. “Vis dėl-to įmonės, plečiančios eksportą irneturinčios tam pakankamai savo lė-šų, yra priverstos skolintis, kad ne-prarastų augančių užsienio rinkų.Eksporto sulėtėjimo prognozės ne-pasitvirtino - jis augo sparčiai, todėlir investicijoms daugiausia buvoskolinamasi plečiant eksportą irES paramai panaudoti, įgyvendinantinfrastruktūros objektus: keliams, ge-ležinkeliams, uostams”, - aiškinoekonomistas. Pagrindiniai šių metų“Nordea” finansavimo projektai įgy-vendinti transporto ir apdirbamosiosgamybos šakose.•

“Investicijos labiausiai augo į sektorius, priklausomusnuo vidaus paklausos - didmeninę ir mažmeninę

prekybą, maitinimo ir kitas aptarnavimo paslaugas.”

Per mažai produktyvių investicijų

LINA JAUNIŠKĖ

Nors tvirtinama, kad šildymokainos priklauso ne tik nuo kurokainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, dauguma senųdaugiabučių gyventojų ir toliaudrąsiai šildo “orą”. Tuo tarpu renovuotų namų patirtis rodo,jog vien apšiltinus sienas pastato energetinį efektyvumągalima padidinti trečdaliu ir taip gerokai sumažinti sąskaitas už šilumą.

“Renovuodami seną daugiabutį,gyventojai visų pirmą investuoja ne į

bendras sienas, o į savo pačių gyveni-mo kokybės gerinimą, kuris pasireiš-kia ekonomiškesniu būsto išlaikymu,geresne estetine išvaizda, sveikesneaplinka, ilgesniu pastato eksploataci-jos laikotarpiu ir padidėjusia būstoverte”, - sakė Vilniaus Gedimimotechnikos universiteto (VGTU) Sta-tybos fakulteto architektūros inžine-rijos katedros doktorantas AndriusKeizikas.

Daugiabutis - sistemaJo teigimu, senų, nerenovuotų

daugiabučių neapšiltintos sienoslengvai praleidžia šaltį iš lauko, todėldaug šilumos energijos atiduodamalauko sienų šildymui iš vidaus.

“Kraštiniams ir kampiniams bu-tams tenka didžiausia lauko neigia-mos temperatūros poveikio apkro-va šildymo sezono metu, kuri nuoviduriniųjų to paties dydžio butųgali skirtis net 5-6 kartus. Kad vi-same name būtų palaikoma vieno-da vidaus temperatūra, kraštiniamsbutams reikia arba paskirstyti dau-giau šilumos energijos, arba atitin-kamai pagerinti jų išorinių atitvarųtermodinamines savybes”, - teigėA.Keizikas.

Tačiau, pašnekovo pastebėjimu,dalis gyventojų linkę verčiau nusi-pirkti naują televizorių ar baldą neiinvestuoti į savo būsto gerinimosavybes. “Net jei žmogus nuspren-džia apšiltinti tik savo buto sienas,jam tai didesnės naudos neatneš.Juk daugiabutis - tai sistema, kurapskaita vyksta visam pastatui, irjei greta esančiuose butuose sienosyra “kiauros”, jokių ženklesnių su-taupymų nebus”, - sakė moksli-ninkas.

Renovacijos lėšos greitai atsiperka

“Gyventojams, be abejo, aktua-liausia tai, kad jie gerokai permo-ka už savo būsto išlaikymą, - sakoVGTU dėstytojas, nepriklauso-mas statinių ir jų projektų eksper-tas dr. Česlovas Ignatavičius -“Žinoma, šiluma “kandžiojasi” irdėl brangstančių išteklių bei kitųpriežasčių.

Tačiau žvelgiant iš šilumos ener-gijos suvartojimo pusės, esu įsitiki-nęs, kad pinigai, išleidžiami pasta-tų šildymui, išmetami į balą.Akivaizdu, kad šiuo metu susiklos-čiusi paradoksali situacija, kai mespatalpas kaitiname, o šiluma išeinalauk pro skylėtus namų fasadus.

Tokią situaciją galima prilygin-ti vandens laikymui kiaurame in-de. Ar tai neprasilenkia su sveikuprotu? Lygiai taip pat yra su šilu-mos energija - skundžiamės, kadjos kaina nuolat auga, krapštomepaskutinius centus, o vėliau didu-mą šilumos lengvabūdiškai iš-švaistome.”

“Energetikos resursų naudojimomažinimas yra viena aktualiausiųLietuvos nūdienos problemų ir jąbūtina spręsti. Jau yra pavyzdžių,rodančių, kad visos į renovaciją įdė-tos lėšos greitai atsiperka”, - sakodr. Č.Ignatavičius.

Keisti teks anksčiau ar vėliau Kodėl kai kurie gyventojai taip

priešinasi renovacijai? Atsakymą tu-ri VGTU Pastatų energetikos kated-ros docentas Giedrius Šiupšinskas.

“Didelė dalis butų atkūrus Ne-priklausomybę gyventojams buvoatiduoti pusvelčiui, iš esmės - pado-vanoti. Niekas jiems neaiškino, kadtiek butai, tiek laiptinės, stogai arsienos yra jų, o ne valstybės turtas.

Pakeisti žmonių nuomonę per po-rą metų sudėtinga, todėl daugelis jųir priešinasi renovacijai. Šis procesasdaug sparčiau vyksta buvusiuosekooperatiniuose namuose: juosžmonės statė už savo pinigus, todėljau seniai suvokia, kad reikia rūpin-tis savo turtu ir kaupti lėšas, kad jisbūtų laiku atnaujintas”, - teigė jis.

G.Šiupšinskas atkreipė dėmesį įprivačių namų savininkus. “Jienuolat prašo skirti paramos pagalJESSICA programą ir žada visą jąpanaudoti. Kodėl? Todėl, kad suvo-kia: pakeitę seną langą, kurį anks-čiau ar vėliau teks keisti, jie ne tikturės naują, bet ir sutaupys šilumos.O kai dar už 30 procentų visų dar-bų nereikia mokėti, tokia investici-ja atrodo tikrai patraukli”, - sakėVGTU docentas.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programą (JESSICA) - www.atnaujinkbusta.lt ir

nemokama telefono linija 8 800 20 012.

Adresas Statybos But˜ ·ilumos kiekis 1 m2 ‰ildymo metai skaiãius 1 m2 ‰ildymui kaina

MWh (su PVM), Lt

I. Daugiabuãiai, suvartojantys maÏiausiai ‰ilumos (renovuoti)GeguÏi˜ g. 19, ·iauliai 1971 60 9,69 2,91Kvieãi˜ g. 56, ·iauliai 1991 28 9,8 2,91Taikos 78, Kaunas 1965 60 11,28 3,65Kovo 11-osios g. 114 (KVT), Kaunas 1972 100 12,63 4,08Îirmn˜ g. 3, Vilnius iki 1992 61 12,43 3,69VaiÏganto g. 96, Plungò 1991 24 12,203 2,64

II. Daugiabuãiai, suvartojantys maÏiausiai ‰ilumos (nauji)Naujakuri˜ g. 116A, Kaunas 2007 39 13,94 4,51Pavilnioni˜ g. 31, Vilnius 2007 40 9,74 2,89

III. Daugiabuãiai, suvartojantys vidutini‰kai ‰ilumosLuk‰io g. 64, Kaunas 1979 47 31,37 10,14Parko g. 18, Vilnius 1971 108 39,44 11,69

IV. Daugiabuãiai, suvartojantys labai daug ‰ilumos (senos statybos, labai prastos ‰iluminòs izoliacijos namai)

Vilniaus g. 213A, ·iauliai 1959 2 61,5 18,45P.Vi‰inskio g. 37, ·iauliai 1926 3 60,5 18,15Jak‰to g. 8, Kaunas 1901 8 53,33 17,24Bar‰ausko g. 75, Kaunas 1960 77 37,76 12,21V.Grybo g. 24, Vilnius iki 1992 6 49,3 14,62

Mokòjim˜ uÏ ‰ilumà analizò Lietuvos miest˜ daugiabuãiuose gyvenamuosiuose namuose (2012 m. sausio mòn.)

Užs

. LM

-311

0

Kompleksiniai renovacijos sprendimai - įspūdingi sutaupymai

Dr. Č.Ignatavičius:“Skundžiamės, kad

šilumos energijos kainanuolat auga, krapštomepaskutinius centus, ovėliau didumą šilumos

lengvabūdiškai iššvaistome.”

Ž.Maurico pastebėjimu, įmonės į materialųjį turtą investuoja iš savo sukauptų lėšų bei ES paramos pinigų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Verslas 92012 11 28Lietuvos žinios

Trumpai

ARVYDAS JOCKUS

Naujoji valdžia stabdys Visaginoatominės elektrinės projektą,tačiau neatsisako idėjos ateityjeLietuvoje statyti mažesnius naujosios kartos branduoliniusreaktorius. Artimiausiu metuketinama skatinti biomasės panaudojimą šilumos ūkyje iratsinaujinančių išteklių plėtrąelektrai gaminti.

Tarp kitų valdančiąją koaliciją for-muojančios Lietuvos socialdemokra-tų partijos (LSDP) prioritetų - elekt-ros jungtys su Lenkija ir Švedija,energetikos tinklų sinchronizavimassu žemynine Europa, suskystintų gam-tinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdo-je statyba, energijos taupymo progra-mos. Taip per vakar vykusį Lietuvospramonininkų konfederacijos (LPK)konsultacinį posėdį apie energetikospolitikos prioritetus kalbėjo Seimo na-rė, LSDP Energetikos komiteto pirmi-ninkė Birutė Vėsaitė.

Už atominę energetikąSeimo narė B.Vėsaitė, viena iš pre-

tendenčių užimti ūkio ministro postą,teigė, jog naujoji valdžia pasisako už re-gioninį Baltijos šalių bendradarbiavi-mą. Tai esą užtikrintų Lietuvos, Latvi-jos ir Estijos energijos šaltinių tiekimosaugumą ir patikimumą, atpigintųenergetikos infrastruktūros objektų sta-tybos išlaidas bei panaikintų priklau-somybę nuo vieno energijos šaltinio.

Seimo narė teigė, kad tokiai mažaivalstybei kaip Lietuva Visagino AEprojektas esąs per brangus ir rizikin-gas, o ekonominė nepriklausomybėesą yra ne mažiau svarbi nei energeti-nė, be to, esą nėra jokių garantijų dėlregioninių partnerių dalyvavimo.“Kadangi pasirinktas 1350 megavatųgalingumo VAE reaktorius, kyla dide-lių problemų dėl momentinio rezervoužtikrinimo, sinchronizavimo su že-mynine Europa. Tam reikalingos dvijungtys su Lenkija, o jų galimybių stu-dija bus baigta tik 2013 metais. Neaiš-ku, iš kokių šaltinių bus finansuoja-mas šis projektas”, - teigė politikė.

Anot jos, kartu su Seimo rinki-mais įvykęs patariamasis referendu-mas, per kurį daugiau kaip 62,8proc. atėjusiųjų balsuoti pasisakėprieš Visagino AE statybą, įparei-goja naujai išrinktuosius. “Todėlbūsimoji 16-oji Vyriausybė, atsiž-velgdama į piliečių išreikštą valią,nusprendė stabdyti šį projektą”, -

LPK posėdyje kalbėjo B.Vėsaitė.Vis dėlto politikė pažymėjo, kad

socialdemokratai nenusiteikę priešbranduolinę energetiką. “Jeigu, tar-kime, rinkoje atsirastų naujosios kar-tos plazminiai branduoliniai reakto-riai, kurie būtų mažesni ir užpildomifirmos gamintojos, šiai branduolineienergetikai nėra užkertamas kelias.Pasisakome tik prieš dabartinį pro-jektą. Kiek žinau, koalicijos partne-riai tam neprieštarauja”, - teigė pre-tendentė į ūkio ministrus.

Anot B.Vėsaitės, būsimoji Vyriau-sybė remia SGD terminalo projektą,tačiau jis esą neatrodo skaidrus, oterminai ir finansavimas neaiškūs.Esą ir esamo dujotiekio pralaidumoneužtenka, kad būtų panaudojamasnumatomas 4 mlrd. kubinių metrųdujų per metus terminalo pajėgu-mas. Pasak politikės, net nutiesusmagistralinio dujotiekio Jurbarkas-Klaipėda atšaką, terminalas bus pa-jėgus tiekti tik 1,7 mlrd. kubinių met-rų gamtinių dujų per metus.

“Manome, kad Klaipėdos SGDterminalas galėtų duoti naudos visamBaltijos regionui”, - sakė politikė. Jipabrėžė, kad praėjusią savaitę pa-skelbta Europos Komisijos samdytųkonsultantų nuomonė dėl regioninioterminalo statybos prie Suomijos įlan-kos dar neužkerta kelio gauti ES fi-nansavimą Klaipėdos terminalui.“Estai ir suomiai deklaruoja, kad ter-minalas savo veiklą galėtų pradėti

2018 metais, kai baigtųsi Inčukalniopožeminės saugyklos nuoma - žino-te kam (koncernui “Gazprom” - aut.).Be to, Komisija pabrėžia, kad tokioterminalo statybai reikalingas regioni-nių partnerių - Lietuvos, Latvijos irnetgi Lenkijos sutikimas. Ar yra gali-mybė pasukti vežimą mums palankiakryptimi, lieka neaišku”, - svarstė ji.

Anot B.Vėsaitės, socialdemokra-tams kelia susirūpinimą ir privalomas25 proc. dujų kiekio pirkimas iš ter-minalo bei dujų kainos didėjimas dėl

terminalo sąnaudų įtraukimo į dujųperdavimo tarifą. Esą naujoji Vyriau-sybė sieks, kad terminalo statyba kuomažiau kainuotų vartotojams.

Abejoja dėl elektros kainųNaujoji Vyriausybė įgyvendins

naują daugiabučių renovavimo pro-gramą, sieks šilumos ūkyje iškastinįkurą keisti biomase ir, atsisakiusi Vi-sagino AE, taisyti šių metų birželį

priimtą Nacionalinę energetikosstrategiją ir jai kurti pasikviesti Ener-getikos instituto ir kitų krašto moks-lininkų, kurių potencialas iki šiol esąnebuvo gerai panaudojamas.

Centralizuotam šildymui Vyriau-sybė sieks panaudoti atsinaujinan-čius išteklius bei išrūšiuotas buitinesatliekas, skatins ir rems vietinę šilu-mos gamybą, saulės kolektorių įren-gimą viešuosiuose pastatuose (dar-želiuose, mokyklose, ligoninėse),biomasės infrastruktūros plėtrai nau-dos mokesčių lengvatas, nes šis ku-ras esą galėtų būti alternatyva bran-gioms importinėms dujoms.

Naujoji Vyriausybė rems žaliosiosekonomikos ir žaliosios energetikosplėtrą, nes tiki, kad vietiniai atsinau-jinantys energijos šaltiniai leistų steig-ti gamybos ir aptarnavimo įmones,sukurti naujų darbo vietų.

B.Vėsaitei abejonių kelia vadina-muosius viešuosius interesus atitin-kančių paslaugų (VIAP) biudžetostruktūra. Kitąmet beveik 1 mlrd. li-tų sieksiančio VIAP biudžeto 51proc., t. y. beveik pusė milijardo litų,skiriama Lietuvos elektrinei. Tuo me-tu atsinaujinančių išteklių plėtrairemti tenka tik apie 20 proc. lėšų. Bū-tent dėl didėjančio VIAP nuo 46 iki52 centų už kilovatvalandę kitąmetbrangsta elektros energija. Elektrosenergijos kainos struktūroje VIAPmokestis 2013 metais auga nuo 7,04iki 10,49 cento už kilovatvalandę.

“Ar reikėjo taip drastiškai keltielektros kainą? Juolab kad Estijoje irLatvijoje elektra gerokai pigesnė. Taididelis smūgis Lietuvos verslo konku-rencingumui ir buitiniams vartoto-jams, kurie gyvena dideliame energe-tiniame skurde”, - svarstė B.Vėsaitė.

Viena svarbiausių ūkio šakų LPK prezidentas Robertas Dargis

teigė, kad naujai valdančiųjų for-muojama energetikos politika lemspaprastų žmonių gyvenimą ir pra-monės įmonių veiklą. “Energetikossąnaudos kasmet vis didėja, todėl rei-kia ieškoti racionaliausio, labiausiaimūsų ekonomiką ir finansines gali-mybes atitinkančio energetikos plėt-ros modelio”, - sakė R.Dargis. Jis taippat pabrėžė, kad valdžia turėtų su-derinti energetinės nepriklausomy-bės siekius ir konkurencingas gali-mybes nusipirkti energijos išteklių.LPK prezidentas atkreipė dėmesį,kad iki šiol Lietuvos energetikos stra-tegijos vienas būdingiausių bruožųbuvo mėtymasis iš vieno kraštutinu-mo į kitą. •

Nuo branduolinės - prie žaliosios energijos

“Ar reikėjo taip drastiškai kelti elektros kainą?Juolab kad Estijoje ir Latvijoje elektra

gerokai pigesnė.”

BANKROTAI - PREKYBOJEIR STATYBOJELietuvoje bankroto procesas pirmąjįšių metų pusmetį buvo pradėtas 618įmonių - 8,6 proc. mažiau nei 2011-ųjų sausio-birželio mėnesiais. Pir-mąjį pusmetį daugiausia bankrotoprocesų pradėta didmeninės ir maž-meninės prekybos bei statybos įmo-nėse - atitinkamai 28,5 proc. ir 19,3proc. visų bankrotų. Kaip pranešėStatistikos departamentas, šiemet,palyginti su pirmuoju 2011 metųpusmečiu, pradėtų bankroto proce-sų sumažėjo kito aptarnavimo (50proc.) bei informacijos ir ryšių (46,7proc.) veiklos įmonėse, bet padau-gėjo apgyvendinimo ir maitinimopaslaugų (27,8 proc.) bei didmeni-nės ir mažmeninės prekybos (1,7proc.) įmonėse. Pirmąjį šių metųpusmetį daugiausia bankroto proce-

sų buvo pradėta Vilniaus, Kauno irKlaipėdos apskrityse.

BANDYS ELEKTRINĘ

Suomijos energetikos koncernas“Fortum” šios savaitės pabaigoje ke-tina pradėti naujos 450 mln. litų ver-tės termofikacijos elektrinės Klaipė-doje bandymus. Kaip pranešė“Fortum Heat Lietuva” atstovasspaudai Andrius Kasparavičius,elektrinė turėtų pradėti veikti kitųmetų balandžio pabaigoje arba ge-gužės pradžioje. Naujoji elektrinėKlaipėdoje turėtų patiekti apie 40proc. uostamiesčiui reikalingosenergijos. Joje bus deginamos buiti-nės ir pramoninės atliekos bei bio-kuras, jos pajėgumas bus apie 50megavatų (MW) šilumos ir 20 MWelektros energijos. Testavimas vyks,

elektrinės katilą užkuriant dujomis.Bendrovė planuoja statyti maždaug500 mln. litų vertės termofikacijoselektrinę Kauno laisvojoje ekonomi-nėje zonoje. Tikimasi, kad statybosKaune būtų baigtos iki 2016 metųpabaigos - 2017 metų pradžios.

PARDAVĖ DAUGIAU

Mažmeninės prekybos apimtis Lie-tuvoje, išskyrus automobilių parda-vimą ir remontą bei maitinimo irgėrimų įmones, šių metų sausio-spalio mėnesiais buvo 21,69 mlrd.litų (be PVM) - 4,9 proc. daugiaunei per tą patį 2011-ųjų laikotarpį.Variklinių transporto priemoniųbei motociklų didmeninės ir maž-meninės prekybos bei remontoįmonių apyvarta šiemet siekė 6,504mlrd. litų ir buvo 7 proc. didesnė

nei 2011 metų sausį-spalį. Maitini-mo ir gėrimų įmonių apyvarta išau-go 12,8 proc., iki 891,9 mln. litų.Kaip pranešė Statistikos departa-mentas, spalį, palyginti su rugsėju,mažmeninės prekybos apimtis Lie-tuvoje, išskyrus automobilių parda-vimą ir remontą bei maitinimo irgėrimų įmones, padidėjo 5,1 proc.(pašalinus sezono įtaką - ūgtelėjo0,8 proc.), iki 2,327 mlrd. litų. Permėnesį įmonių, prekiaujančiųmaisto prekėmis, alkoholiu ir taba-ku, apyvarta išaugo 4,4 proc., pre-kiaujančių ne maisto prekėmis - 6,6proc. lyginamosiomis kainomis.Spalį labiausiai padidėjo užsakomo-jo pardavimo paštu arba internetuveiklos (29,3 proc.) bei garso irvaizdo įrangos specializuotų par-duotuvių (26,2 proc.) apyvarta.

LŽ, BNS

Kitąmet beveik 1 mlrd. litų sieksiančio VIAP biudžeto 51 proc., t. y. beveik pusė milijardo litų, skiriama Lietuvos elektrinei. / LŽ archyvo ir Gedimino Savicko (ELTA) nuotraukos

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6576 -0,1656%

1 Australijos doleris 2,7831 -0,0359%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1156 -0,1669%

1 Kanados doleris 2,6781 -0,1867%

1 Šveicarijos frankas 2,8661 -0,0488%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2711 -0,1124%

10 Čekijos kronų 1,3670 +0,4097%

10 Danijos kronų 4,6296 -0,0043%

1 DB svaras sterlingų 4,2638 -0,0633%

100 Vengrijos forintų 1,2287 +0,4151%

100 Islandijos kronų 2,1165 -0,2173%

100 Japonijos jenų 3,2298 -0,2941%

100 Kazachstano tengių 1,7698 -0,2825%

1 Latvijos latas 4,9587 -0,0081%

10 Moldovos lėjų 2,1430 -0,2986%

10 Norvegijos kronų 4,7100 +0,2208%

10 Lenkijos zlotų 8,4260 +0,3145%

100 Rusijos rublių 8,5899 -0,0291%

10 Švedijos kronų 4,0287 +0,2830%

1 Turkijos naujoji lira 1,4816 -0,1215%

10 Ukrainos grivinų 3,2637 -0,0245%

2012 11 28, LB

Pasak B.Vėsaitės, naujoji Vyriausybėrems žaliosios ekonomikos ir žaliosios energetikos plėtrą.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Šakių policijos areštinė buvo Gailestingųjų seserų draugija, o Šakių rajono policijos komisa-riatas - Darbo biržos filialu.Tokias paraleles piršo liudytojų,kurie davė parodymus dviejųten dirbusių pareigūnų byloje,atskleisti faktai ir pačių kaltina-mųjų bandymai išsisukinėti.

Kauno apygardos teismui, nagri-nėjančiam neteisėtu areštantų iš-naudojimu kaltinamų laikinai nuopareigų nušalinto Šakių rajono vie-šosios policijos viršininko BenoKriščiūno ir buvusio šio pavaldinio,už areštinę atsakingo Edvardo Pra-tusevičiaus bylą, beliko išklausytibaigiamąsias kalbas. Kaip LŽ rašė,41 metų E.Pratusevičiui pavyko išei-ti į pensiją nelaukiant teismo verdik-to. Ten pat po įvykių, sugulusių į šiąbylą, veržėsi ir jo bendraamžisB.Kriščiūnas, tačiau šio prašymasnebuvo patenkintas.

Aukštąjį išsilavinimą turintisB.Kriščiūnas, duodamas parodymusteismui, priminė pirmoką, bandan-tį meluoti, kad tikrai vakar atliko na-mų darbus, bet paliko namie sąsiuvi-nį, kurio nėra kam atnešti, neva neturirakto, nes tėvai jau savaitę negrįžta iškaimo. Kartkartėmis, prokurorei be-veik pagavus jį meluojant, B.Kriščiū-nas išsiduodavo valiūkiška šypsena.Dar iškalbingesnis buvo jo parodymųbesiklausančio E.Pratusevičiaus veidas.Šiam kuo toliau, tuo sunkiau sekėsitramdyti išdavikišku juoku grasinan-čią virsti šypseną.

Atitiko kirvis kotąKaip LŽ jau rašė, B.Kriščiūnas

kaltinamas tuo, kad pernai spalio 11-ąją, “siekdamas turtinės naudos, pa-sinaudojo savo pareigų viršenybe irnurodė jam pavaldžiam E.Pratuse-vičiui sudaryti sąlygas, kad admi-nistracinį areštą atliekantys asmenysgalėtų būti panaudoti fiziniams dar-bams jo sodyboje”. E.Pratusevičiuipateikti kaltinimai, kad jis “siekda-mas asmeninės naudos - įsiteiktiB.Kriščiūnui ir taip pat piktnau-džiaudamas tarnybine padėtimi ne-teisėtai išvedė iš areštinės du tokiusasmenis. Šie buvo nuvežti į B.Kriš-čiūno sodybą Kriūkų seniūnijoje,kurioje visą dieną - iki 16 val. nešio-jo į garažą smėlį”.

Kamera rasta tuščiaApie tai Policijos departamento

Imuniteto valdybos pareigūnamspranešė anonimas. Šiems atskubėjusį Šakius, 1-oji vietinės policijos areš-tinės kamera, kurioje buvo laikomiketuri administracinį areštą atliekan-tys asmenys, rasta tuščia. Visus juos,kaip teigė areštinės postinė, kažkurišsivedė jos viršininkas E.Pratusevi-čius. Išsikvietus komisariato vadovą,dingę areštantai po kurio laiko su-grįžo. Tačiau pavyko išsiaiškinti tikkur buvo du iš jų. Šie teigė, kad bu-vo “išsiprašę” į susitikimą su vienojų žmona, kuris turėjęs vykti parke-lyje prie autobusų stoties.

Atpažino iš nuotraukųIš Vilniaus atvykusiems tikrinto-

jams padėjo tinkamai pasirinkta tak-tika. Atskubėję į Šakius vienas jų li-ko budėti prie policijos komisariato,kiti du nuvažiavo į anonimo nuro-dytą B.Kriščiūno sodybą. Ten rastidarbininkai patvirtino, kad sodybosšeimininkas buvo atvežęs du pagal-bininkus. O vėliau šiuos atpažino iriš pateiktų nuotraukų. Jose buvoįamžinti du administracinį areštą tą-dien Šakių areštinėje atliekantys as-menys. Tikrintojai iš Vilniaus juos

nufotografavo jau grįžusius į baus-mės atlikimo vietą.

Apie tai, kieno įsakymu neteisėtaiišvežė iš komisariato areštantus, pa-pasakojo ir į tarnybos vietą iškviestasE.Pratusevičius. Šis atvyko neblaivus -neva tądien po pietų jam buvo laisvasnuo tarnybos laikas. Tačiau, remian-tis bylos medžiaga, tai nesutrukdė jamįvykdyti B.Kriščiūno nurodymo. Kadareštantų išnaudojimas buvo komisa-riato kasdienybė, teisme pasakojo irvienas Šakių policijos veteranas. “Oką daryti, jeigu mūsų ūkvedė moteris?- klausė jis. - Juk kažkas turi nukastikomisariato kieme sniegą!”

Skandalinga kasdienybėKitas teisiamųjų kolega teigė, kad

tądien komisariato vairuotojas ieško-jo ir žmonių, kurie galėtų nuplautitarnybinį automobilį. Per kito apklau-są paaiškėjo, kad kažkas (tikrai ne ūk-vedė) tądien iš trečio komisariatoaukšto į pirmą nešiojo ir senus langųrėmus. Kas tai darė, atsakyti negalėjo- areštantus iš kamerų išvesdavo tikpats areštinės viršininkas. Tačiau neipastarasis, nei jo tiesioginis viršinin-kas B.Kriščiūnas savo kaltės nepripa-žįsta. O buvęs Šakių policijos vadovasMindaugas Skruibis, kažkodėl turin-

tis šioje byloje tik liudytojo statusą, išviso teisme pareiškė neatsakinėsian-tis į jam nepatogius klausimus. Jis rė-mėsi Konstitucijos suteikta teise ne-duoti parodymų prieš save.

Bausmės vieta - parko suoliukas

Apklausus buvusius Šakių polici-jos areštantus ir jų artimuosius, viešapaslaptimi tapo dar skandalingesnidalykai. Pavyzdžiui, kad šiame komi-sariate atliekantieji 30 parų areštobausmę skambindavo artimiesiems,prašydami jiems atnešti cigarečių.Nors, kaip buvo teigiama jų kratųprotokoluose, mobilieji telefonai iš jųbūdavo paimami. Pasirodo, jais pasi-naudoti leisdavo pats areštinės virši-ninkas, kuris lengvai tenkindavo ir ki-tus administracinį areštą atliekančiųasmenų prašymus. Pavyzdžiui, išleis-ti į pasimatymą su žmona. Dėl to kaikuriems jų skirta bausmė už padary-tus pažeidimus labiau priminė poilsįant suoliuko greta Šakių policijosesančiame parke.

Pakeitė parodymusTiesa, prisišaukti visų liudytojų teis-

mui nepavyko. O kai kurie jų jau davėkitokius parodymus negu per ikiteis-

minį tyrimą. Dėl to jų buvo tiesiai švie-siai paklausta, kas prašė pakeisti paro-dymus. Žinoma, atsakyta, kad to ne-buvę. Nors vienas areštantų, remiantiskaltinamuoju aktu, prieš atvykstant tik-rintojams iš Vilniaus dirbęs B.Kriščiūnosodyboje ir net pasakojęs apie tai arti-miesiems, kurie, kaip ir jis, teisme jau toneprisiminė, prisipažino, kad pasiger-ti jam užtenka ir butelio kamštelio. Arnedarė poveikio liudytojams, klausta irlaisvėje teismo verdikto laukiančių kal-tinamųjų. Tačiau jie tikino nežinantys,kaip tuos liudytojus rasti, ir pateikė sa-vas kaltinime minimo įvykio versijas.

Alibi prisidengiant velioniu B.Kriščiūnui pareikštas kaltinimas

grindžiamas ir jo mobiliojo ryšio tele-fono fiksacija kaltinime nurodytu lai-ku Kriūkų seniūnijoje. Tačiau kaltina-masis atsakė turintis alibi, kurį jamgalėjo užtikrinti pernai gruodį miręsnetikras brolis. Neva jis vežęsis jį tą-dien į Šakius - įbrolis ketino užsukti įdarbo biržą. Tačiau atvykus paaiškė-jo, kad jis paliko namie dokumentus,todėl B.Kriščiūnas davęs jam savo au-tomobilį. O jame, kuriuo užuomaršabuvo priverstas grįžti į Kriūkus, tuometu buvo kraunamas teisiamojo mo-bilusis telefonas. Su juo ir išvažiuota.Paskui neva nekaip pasijuto ir patskaltinamasis. Taip B.Kriščiūnas aiški-no, kodėl po pietų jau nebebuvo dar-be. Neva išskubėjo į Kriūkus pas savošeimos gydytoją pasimatuoti kraujospaudimo, nors nebuvo užsiregistra-vęs pas šį į priėmimą.

Išdavė promilės?Anot B.Kriščiūno, apie jo apsilan-

kymą medikai taip pat niekur nepa-žymėję. Tačiau jis vis tiek tądien jau įdarbą negrįžo, nors ir nebuvo infor-mavęs komisariato vadovo, kad pasi-juto blogai. O kai šis, iš Vilniaus atvy-kus tikrintojams, jo ieškojo, negirdėjotų skambučių, nes dėl storų namo sie-nų buvęs labai prastas mobilusis ry-šys. Tačiau E.Pratusevičius sugebėjoprisiskambinti jam tą popietę ir atsip-rašyti iš darbo - neva slaugyti sergan-čio tėvo. Tačiau po poros valandų, iš-sikviestas tikrintojų iš Vilniaus, jaubuvo “su kvapu”. E.Pratusevičius ti-kino teismą, kad jo prisipažinimą sve-čiai išgavo apgaule. Neva pataisydamijo kompiuteriu rašytą pasiaiškinimątaip, kaip jiems reikėjo. Iš tikrųjų jistądien areštantų į B.Kriščiūno sody-bą nevežęs - dirbęs komisariate netbe pietų. •

ĮKLIMPĘ SU KYŠIAIS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismaspanaikino žemesnių teismų spren-dimus išteisinti buvusius Vilniausmiesto tarybos narius Audrių But-kevičių ir Gintarą Kazaką dėl kalti-nimų papirkus Vilniaus miesto sa-vivaldybės tarybos narįkonservatorių Vidą Urbonavičių.Kaip prašė Generalinė prokuratūra,byla turės būti nagrinėjama iš naujoapeliacine tvarka. Specialiųjų tyri-mų tarnybos Vilniaus valdybos pa-reigūnų tirtoje baudžiamojoje bylo-je Vilniaus miesto 1-ojo apylinkėsteismo nuosprendžiu G.Kazakasbuvo pripažintas kaltu, nes 2007metų rugsėjo 28 dieną pasiūlė V.Ur-bonavičiui 10 tūkst. litų kyšį, kad šispaveiktų Vilniaus miesto savivaldy-bės tarybos ir Privatizavimo komi-sijos narę Birutę Galinienę, spren-džiant Privatizavimo komisijojeklausimą dėl bendrovės “Lazdynų

būstas” akcijų pirkimo ir pardavi-mo sutarties projekto patvirtinimo,balsuoti už šios sutarties patvirtini-mą. G.Kazakas taip pat buvo nu-teistas už tai, kad 2008 metų sausįpasiūlė, pažadėjo ir perdavė V.Ur-bonavičiui 10 tūkst. litų kyšį, kad šispaveiktų B.Galinienę už bendrovei“Corpomanagement” palankųsprendimą atleidžiant ją nuo dau-giau kaip 2 mln. litų delspinigiųmokėjimo.

POLITIKAS KALĖS 14 METŲLietuvos apeliacinis teismas vakarpaskelbė nuosprendį, kuriuo kaltudėl dviejų žmonių nužudymo pri-pažino buvusį Kalvarijos savival-dybės tarybos narį, buvusį tuometįliberaldemokratą Algirdą Geležių.Teismas nusprendė, kad jis turi ka-lėti 14 metų. Kauno apygardos

teismas 2009 metų vasario 2 dienąnuosprendžiu A.Geležių buvo iš-teisinęs. Šis nuosprendis dabar pa-naikintas. Lietuvos apeliacinioteismo kolegijos nuomone, pirmo-sios instancijos teismas, išteisinda-mas A.Geležių dėl nužudymų, pa-darė nepagrįstą išvadą, kad jodalyvavimas padarant šį nusikalti-mą neįrodytas. Teismo nuomone,byloje pakanka įrodymų, kadA.Geležius tyčia itin žiauriai nužu-dė du bejėgiškos būklės žmones.Pirmosios instancijos teismas, grįs-damas nuosprendį, iš esmės rėmė-si tik A.Geležiaus parodymais, o nebyloje surinktų ir nešališkai įver-tintų įrodymų visuma, pažeidė įro-dymų tyrimo bei vertinimo taisyk-les. Lietuvos apeliacinio teismonusprendžiu buvo iš dalies paten-kinti ir dviejų nukentėjusiųjų ieški-niai, joms priteista po 150 tūkst. li-tų neturtinei žalai atlyginti. Be to,A.Geležius Lietuvos apeliacinio

teismo nuosprendžiu nuteistas iruž tai, kad 2006 metais būdamasareštinėje tiesiogiai pasiūlė ir paža-dėjo duoti 20 tūkst. litų kyšį valsty-bės tarnautojui, kad šis nevykdytųaktyvių bylos tyrimo veiksmų irpadėtų pakeisti kardomąją prie-monę švelnesne. Bylos duomeni-mis, A.Geležius kaltinamas 1994metų pavasarį žiauriai nužudęs duvyrus, kurie neva buvo apvogę jobrolį. Pareigūnų duomenimis, kal-tinamasis veikė pagal savo kruopš-čiai parengtą planą. A.Geležiumipareigūnai susidomėjo, kai kalėji-me atsidūręs jo pusbrolis AlgirdasVasiliauskas ėmė pasakoti apie ta-riamas A.Geležiaus žmogžudystes.Vyras pareigūnams teigė, kad jopusbrolis prieš daugelį metų užsa-kė nužudyti du vyrus. Tada A.Ge-ležius išvyko iš Lietuvos ir pasislė-pė. Jis buvo patekęs į Lietuvospolicijos ieškomiausių asmenų są-rašą. Vėliau įtariamasis pats atvyko

į prokuratūrą ir pasidavė pareigū-nams. Įtariama, kad siekdamas iš-vengti baudžiamosios atsakomybėsA.Geležius pasiūlė 20 tūkst. litųkyšį bylą tiriančiam Kriminalinėspolicijos biuro pareigūnui, kad šisnevykdytų aktyvių bylos tyrimoveiksmų. Tačiau tyrėjo papirkti ne-pavyko. Ši byla teismą pasiekė tikpo keliolikos metų, tyrimas buvoporą kartų sustabdytas ir vėl at-naujintas. Šis Lietuvos apeliacinioteismo nuosprendis dar gali būtiskundžiamas kasacine tvarka Lie-tuvos Aukščiausiajam Teismui.A.Geležiaus įgaliojimai savivaldy-bės taryboje nutraukti 2006 metais.Tuometė Liberalų demokratų par-tija (dabar partija “Tvarka ir tei-singumas”) sustabdė A.Geležiausir kaip partijos Kalvarijos skyriauspirmininko, ir kaip partijos narioįgaliojimus.

BNS, LŽ

2012 11 28Lietuvos žinios10 Kriminalinės paraštės

Trumpai

Komedinis talentas atsiskleidė teisme

Duodamas parodymus teismui B.Kriščiūnas (iš kairės) priminė primelavusį pirmoką. Klausydamasis jo nesuvaldė išdavikiškos šypsenos ir E.Pratusevičius. / Gretos Čižinauskaitės nuotraukos

Tyrimas 112012 11 28Lietuvos žinios

FELIKSAS ŽEMULIS

“Ar jau pradėtas karas suželdiniais, kad netgamtos paminklų ne-sigailima?” - stebisižmonės.

Aplinkos ministerija (AM ) ramina,jog medkirčiai tik padeda išgyventi Se-reikiškių ąžuolui, kuriam, arboristųnuomone, yra apie pusė tūkstančiometų: tai legendinio pagoniškojo Šven-taragio slėnio reliktas. Neseniai ąžuo-lo likimą aptarė speciali komisija, į ku-rią buvo pakviesti AM, Valstybinėssaugomų teritorijų tarnybos (VSTT),Vilniaus pilių kultūrinio rezervato di-rekcijos (VPKRD), sostinės savivaldy-bės, Lietuvos arboristikos centro (LAC)ir kitų institucijų atstovai.

“Valdininkai norėjo ąžuolą nu-pjauti, o mes pasiūlėme padaryti iš jogyvą skulptūrą: apgenėti lają, kad me-dis būtų mažesnis ir jam būtų leng-viau išsilaikyti, tačiau vis dėlto ža-liuotų. Šią vasarą medis dar buvoderlingas, sunokino nemažai dideliųgilių”, - LŽ sakė LAC direktorius Al-gis Davenis. Jis paaiškino, kodėl se-nolis atrodo varganai. “Kaltas ne tikjo amžius. Šio ąžuolo šaknys bent 50pastarųjų metų yra prislėgtos betonoir trypiamos žmonių. Nuostabu, kadjis toks kantrus ir ligi šiol dar ištve-ria”, - stebėjosi arboristų vadovas. Beto, dalis ąžuolo šaknų kadaise buvonukirstos, tiesiant trasą į netolieseesančią Sereikiškių vandenvietę.

Nebuvo kam ginti?“Ar jie bent žino, kad nupjovė ne

paprastą medį, o gamtos paminklą?” -kanadinės tuopos nukirtimu piktino-si dendrologas Kęstutis Labanauskas.Galiūnė tuopa buvo liekana daugiaukaip aštuoniasdešimties kanadiniųtuopų giraitės, kuri Pilies kalno papė-dėje buvo pasodinta 1881 metais, tuo-metinei Vilniaus valdžiai nutarus Se-reikiškėse įsteigti viešąjį miesto parką.Ta užduotis buvo patikėta vilniečiuimenininkui, Peterburgo dailės akade-mijos auklėtiniui Alexanderiui Straus-sui. 1888 metais parkas buvo atidary-tas viešai lankyti.

1996 metais kanadinė tuopa buvoįrašyta į Vilniaus gamtos paminklų są-rašą kaip storiausias sostinės medis, oprieš nukirtimą tuopa žmogaus krūti-nės aukštyje buvo 1,9 metro skersmens,jos viršūnė siekė 28 metrus. Tuopos ka-miene žiojėjo daugiau kaip 2 metrųaukščio drevė, į kurią kažkas maždaugprieš metus buvo primetęs popierių irjuos uždegęs. Ugniagesiai liepsną užge-sino, tačiau medis stipriai nukentėjo.

Pasak VPKRD direktorės Audro-nės Kasperavičienės, 2007-2008 me-tais lūžo dvi stambios šakos, o 2008-ai-siais viršutinės lajos šakos buvo darir apgenėtos. Netrukus po to VP-KRD posėdyje, kur dalyvavo AM,VSTT, savivaldybės, Kultūros minis-terijos, Valdovų rūmų muziejaus,Vilniaus arkivyskupijos ir kitų insti-tucijų atstovai, buvo, kaip teigiamaposėdžio protokole, vienbalsiai pri-tarta nukirsti tuopą.

Dendrologas K.Labanauskas prisi-mena, jog panaši situacija buvo ir prieškeletą metų, tik, skirtingai negu dabar,į panašų pasitarimą dėl tuopos buvopakviestas ir jis.

“Tuomet valdininkai irgi ragino ne-

delsiant tą medį pjauti, bet man pavy-ko jį apginti. Sakiau kolegoms: “Ne-jaugi taip lengvai atsisakysime šitokiopaveldo?” Po to medis buvo apgenėtas.Manau, nebuvo jis ir dabar labai grės-mingas, nes atlaikė pastarųjų metų vėt-ras, kai lūžo net daug plonesni me-džiai. O kad viduje išpuvęs, ne taip jauir svarbu, juk medžio tvirtumą lemiane vidinis, o išoriniai jo sluoksniai”, -aiškino K.Labanauskas.

Aplenkė arboristus“Ir dabar buvo galima pratęsti ne

tik ąžuolo, bet ir tuopos gyvenimą.Mes siūlėmės pagenėti jos lają, kadsvorio centras būtų žemiau ir medisatlaikytų vėjus. Šie darbai būtų kaina-vę apie 3 tūkst. litų”, - LŽ sakė LAC di-rektorius A.Davenis. Pasak jo, jau netbuvo susitarta, kad po Vėlinių arbo-ristų brigada imsis tuopos gelbėjimo.“Tačiau mus aplenkė ir nupjovė priešVėlines”, - stebėjosi A.Davenis.

“O jeigu virstanti tuopa būtų ką norsužmušusi - kas prisiimtų atsakomybę?”- storiausio Vilniaus medžio nukirtimąteisino VSTT direktorės pavaduotojasmiškininkas Romas Pakalnis. Panašiaikalbėjo ir VPKRD vadovė A.Kaspera-vičienė. “Mums gaila to medžio, tačiauatrodė ji grėsmingai. O ten mėgstavaikščioti jaunos mamos su vaikeliais,ekskursijos, žmonės šiltomis dienomisįsitaiso ant pievelės. Po šiųmečių vėtrųtuopos kamienas net įplyšo - tada ir ap-sisprendėme pjauti. Dabar paaiškėjo,kad neklydome - beveik visa tuopa bu-vo supuvusi”, - sakė A.Kasperavičienė.

Iš pradžių buvo nutarta dalį tuoposkamieno palikti stūksoti, tačiau dabarVPKRD ir tuo abejoja. “Ant tuščiavi-durio stuobrio bando užsikarti vaikai -o jei įvyks nelaimė?” - būgštauja re-zervato vadovė. Todėl galbūt toje vie-

toje liks tik užrašas, jog čia stovėjo sto-riausias Vilniaus medis.

Reikia gelbėti kitusŠalies gamtos paminklus kuruojan-

tis VSTT Planavimo ir kadastro sky-riaus vyriausiasis specialistas GiedriusMikalauskas LŽ informavo, jog į Vil-niaus savivaldybės saugomų gamtospaveldo objektų sąrašą įrašyta 50 me-džių. Be jau minėtų Sereikiškių ąžuo-lo ir Pilių parko tuopos, šiame sąrašeyra Simono Daukanto atminimoąžuolas prie Vilniaus universiteto ir Sė-lių gatvės glaustašakis ąžuolas. Taip pattame sąraše - 6 liepos, tarp kurių ypačįdomios didžiulė liepa Sapiegų parke ir6 bei 4 kamienų liepos Žvėryne, 4gluosniai, iš kurių ypač įspūdingas 9kamienų gluosnis Sereikiškių parke, 3pušys, kaštonas ir kt. Botanikai į šį są-rašą įrašė ir 13 medžių grupių - 8 kle-vų ratą prie Vileišių rūmų, kaštonų ra-tą Pilių parke, Prezidentūros rūmųparko ąžuolus ir kt.

Dauguma šių medžių ir jų grupiųsaugotinais buvo paskelbti 1996 me-tais, kai Vilniaus savivaldybei vado-vavo Alis Vidūnas. “Tačiau pasta-raisiais metais šiai savivaldybeigamtos paminklai nelabai rūpi”, -sakė G.Mikalauskas.

Pasak LAC vadovo A.Davenio,dauguma medžių - Vilniaus gamtospaminklų yra nepavydėtinos būklės.“Reikėtų skubiai gelbėti Sapiegų par-ko liepą, Žirmūnų ąžuolą ir kitus me-džius”, - vardijo A.Davenis.

LAC vadovas neslėpė, kad jo ir dau-gumos valdininkų požiūris į želdiniusnesutampa. “Valdininkai reikalaujakirsti, o mes norime saugoti”, - aiški-no A.Davenis. Arboristų tarnybos (ar-boristika - medžių priežiūros moks-las) veikia daugelyje Europos Sąjungos

šalių ir ten, pasak A.Davenio, jų pata-rimų klausoma. LAC keletas medžiųpriežiūros entuziastų įsteigė užpernai.

Vilniaus regiono Aplinkos apsau-gos departamento poveikio aplinkaivertinimo skyriaus vyriausiojo spe-cialisto miškininko Albino Morkūnonuomone, sostinėje yra daugiau sau-gotinų želdinių, negu paskelbta mi-nėtame sąraše. “Reikėtų inventori-zuoti visus didesnius miesto želdinius,nurodyti jų būklę. Tačiau savivaldybėto nedaro, todėl būna įvairių interp-retacijų ir pažeidimų”, - sakė A.Mor-kūnas. Departamentas informavo,jog 2011 metais šios institucijos pa-reigūnai Vilniuje ir jo regione už žel-dinių apsaugos taisyklių pažeidimusbaudė 41 kartą, baudų suma - 5738litai, 2012 metais - 34 kartus, 4938 li-tai. Be to, pažeidėjams - privatiemsasmenims ir organizacijoms - pernaibuvo pateikta ieškinių gamtai pada-rytai žalai atlyginti už 20 498 litų, šie-met - už 6153 litus. Tai daugiausia bau-dos už savavališkus želdinių kirtimus.

Savivaldybių tarybų patvirtintų žel-dynų ir želdinių apsaugos taisyklių pa-žeidimas užtraukia įspėjimą arba bau-dą piliečiams nuo 50 iki 100 litų irįspėjimą arba baudą pareigūnams -nuo 200 iki 500 litų.

Nupjauk ir ilsėkis “Siūlau iškirsti visus medžius Vilniu-

je. Tada sostinės vadovai pagaliau galėsramiai miegoti”, - pareiškė rašytojas irekologas Romas Sadauskas. Jo nuomo-ne, rimtai apie Vilniaus senmedžius jauneverta kalbėti. “Net Baltarusijoje, Uk-rainoje medžiai prižiūrimi daug geriau,nekalbant apie Vakarų miestus. Lon-done, Paryžiuje ir kitose sostinėse net

beveik jau gulinčio medžio nepjauna,visokiomis atramomis prilaiko. Tuometu pas mus žinomas tik vienas žodis- kirsti, nes tada nereikia medžio pri-žiūrėti, be to, nukirtus malkų prekybaiyra”, - svarstė R.Sadauskas.

Jis stebėjosi, kodėl Sereikiškių ąžuo-las padarytas stuobriu nepasitarus suvisuomene. “Lają nupjovė, o didžiau-sią kliuvinį - asfaltą ir betoną prie me-džio - paliko. Ir visa tai prie pat Dailėsakademijos, kur rengiami kraštovaiz-džio architektai ir kiti menininkai”, -piktinosi rašytojas.

Pasak jo, senovėje kiekvienas namosklypas Vilniuje turėjo savo medžiųgrupę ar bent medį, o dabar šios tra-dicijos atsisakoma. “Prie A.Mickevi-čiaus gimnazijos augo puikus gluos-nis, bet jis nepatiko šios įstaigosvadovams, nes reikėdavo šluoti lapus.Tad atvažiavo medkirčiai ir gluosniokaip nebūta”, - sakė rašytojas.

Kitas pavyzdys - Simono Daukan-to aikštės ąžuolas. Anot R.Sadausko, jonuotrauka išspausdinta albume “Įdo-miausi Europos medžiai”, mat šio me-džio laja įdomiai suformuota. “Vakarėjau pro jį ir savo akimis netikėjau: bu-vusios specialiai kreivos šakos jau nu-pjautos!” - sakė R.Sadauskas.

Jis priminė, kad Vilniaus sena-miestis įrašytas į Pasaulio paveldo(UNESCO) sąrašą. “Tai reiškia, kadprivalo būti saugomi ne tik mūrai, betir medžiai. Namus nesunku atstatytitokius, kokie buvo. Štai atstatė Valdovųrūmus, beveik visas Varšuvos sena-miestis yra iš naujo atstatytas. Tačiauatkurti tokį pat medį, koks augo, ne-įmanoma. Todėl jie kultūringose valsty-bėse labai branginami. Senas miestasbe senų medžių - nesusipratimas”, -dėstė R.Sadauskas. Jis sarkastiškai pa-juokavo, kad reikėtų inventorizuoti netik Vilniaus ir kitų šalies miestų želdi-nius, bet ir valdininkus, kuriems pagalpareigas reikėtų jais rūpintis. “Ko gero,tokių valdininkų greitai bus daugiaunegu medžių”, - šaipėsi rašytojas.•

Kirviai virš gamtos paminklų

Seniausią sostinės ąžuolą nuspręsta dar palikti. / Romo Jurgaičio nuotrauka

“Reikėtų inventorizuotivisus didesnius

miesto želdinius, nurodyti jų būklę.

Tačiau savivaldybė tonedaro, todėl apstu

įvairių interpretacijųir pažeidimų.”

Pjauti ar palikti

Dendrologas K.Labanauskas mano, jog ši sostinės storulė dar galėjo gyventi. / Felikso Žemulio nuotrauka

Drastiškas seniausio Vilniuje medžio - Sereikiškių parko ąžuolo apgenėjimas sukėlė kai kurių vilniečių pasipiktinimą. Tuo labiau kad ką tik buvo visiškai nupjautas storiausias sostinės medis, augęs Gedimino kalno papėdėje, Pilių parke.

A.Davenio nuomone, buvo galimapratęsti ne tik ąžuolo, bet ir tuoposgyvenimą. / LŽ archyvo nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Pirmoji šį sezoną šalies krepšiniomilžinų - Vilniaus “Lietuvos ryto”ir Kauno “Žalgirio” - intriguojantiakistata specialistams patiko.Tačiau jie vieningai pripažįsta -“Žalgirio” sudėtis šiuo metustipresnė, o “Lietuvos ryto” ekipoje matyti prie vairo stojusio Dariaus Maskoliūnodarbo rezultatai.

Pirmadienį namie žaidę “Lietuvosryto” krepšininkai energingai pradė-jo rungtynes, tačiau po pertraukos iš-sikvėpė, ir Lietuvos krepšinio lygos(BEKO-LKL) čempionate praradopirmą tašką (3 pergalės ir 1 pralaimė-jimas). Be kluptelėjimų žengiantis“Žalgiris” (4/0) tą vakarą šventė per-galę 90:79 (20:26, 23:20, 25:17, 22:16).

D.Maskoliūnas nebe pirmą sykį šįsezoną konstatavo, jog auklėtiniai ne-pasirengę žaisti 40 minučių su tokiolygio komandomis. “Kai ateina lemia-mi momentai, nežaidžiame protingaipuldami, leidžiame lengvai pelnyti taš-kų. Varžovai atitrūksta, o mes prade-dame per greitai gelbėtis”, - po LKLgrandų dvikovos sakė “Lietuvos ryto”strategas. Pasak jo, “Žalgiris” dabar de-monstruoja bene gražiausią krepšinįEuropoje, šluoja iš kelio visus iš eilės.

Kauno klubo treneris ispanas JoanasPlaza rungtynes pradėjo netikėtu pen-ketu - žaidė Adas Juškevičius, VytenisLipkevičius, Saulius Kuzminskas, Ma-rio Delašas ir Jeffas Foote’as. “Nuo patpradžių norėjome žaisti agresyviai, to-

dėl įleidome jaunus vyrukus. Be to, no-riu, kad jie įgytų patirties”, - savo spren-dimą komentavo strategas, pripažinęs,jog jaunimas pirmame kėlinyje nesusi-tvarkė gynyboje. J.Plaza liko patenkin-tas, kad po pertraukos auklėtiniai išpro-vokavo daug vilniečių klaidų, geriaupataikė ir nusipelnė pergalės.

Šias rungtynes arenoje įdėmiai ste-bėjo naujasis Lietuvos vyrų krepši-nio rinktinės treneris Jonas Kazlaus-kas, kuris penkis kartus su “Žalgiriu”ir sykį su “Lietuvos rytu” laimėjoLKL čempionų žiedus. Apie šių klu-bų pirmąją akistatą LŽ kalbėjosi suJ.Kazlausku ir 2001 metais LKL čem-pionatą su “Lietuvos rytu” laimėjusiutreneriu Šarūnu Sakalausku.

Pabaigoje nuleido rankas- Kauno ir sostinės klubų rungty-

nės nenuvylė? - pasiteiravome JonoKazlausko.

- Man patiko ši dvikova. Patiko, kaipazartiškai “Lietuvos rytas” pradėjo su-sitikimą. Tai didelis “Lietuvos ryto”trenerių štabo su Dariumi Maskoliū-nu priešakyje nuopelnas. Gaila, kadpabaigoje vilniečiai nuleido rankas.Tokios sudėties “Lietuvos rytui” sunkukautis su “Žalgiriu”. Kauno ekipa šį

sezoną labai gerai sukomplektuota irdemonstruoja gražų žaidimą.

- Gal susitikimo pradžia vilnie-čiams buvo sėkminga, nes žalgiriečiaipradėjo netradiciniu starto penketu?

- Sunku pasakyti. Matyt, “Žalgirio”treneriai turėjo savo planą. Kiek su-pratau, komandoje yra problemų dėlžaidėjų sveikatos - nežaidė Tremme-llas Dardenas, aikštelėje nepasirodėDarjušas Lavrinovičius. Bet man pa-tiko vilniečių kovingumas. O ir “Žal-giriui” tai naudinga. Juk reikia, kad“Lietuvos rytas” Kauno klubui suda-rytų rimtą konkurenciją. Nes, kai pra-dedi semti pergales, nesunku užmig-ti ant laurų.

- Kodėl, jūsų žodžiais, pabaigoje “Lie-tuvos ryto” žaidėjai nuleido rankas?

- Nežinau, kodėl baigiantis susi-tikimui vilniečiai žaidė be aistros.

- Praėjusią savaitę Barselonoje“Lietuvos rytas” priešinosi tris kėli-nius, dabar žaisdami su žalgiriečiais -keturis. D.Maskoliūnui pradėjus va-dovauti teigiamų pokyčių yra?

- Yra. Tik nereikia manyti, kad vis-kas pasikeis akimirksniu. Reikia laiko,norint pakeisti žaidimo braižą. Jauanksčiau esu sakęs, kad, mano supra-

timu, buvo spragų komplektuojant“Lietuvos ryto” komandą. Tačiau neman spręsti, kodėl ekipa taip sukomp-lektuota. Ir nemanau, kad “Lietuvos ry-tas” yra tas klubas, kuris panorėjęs galižaidėją iškeisti, atleisti, nusipirkti kitą irpanašiai. Todėl D.Maskoliūnui labailengva, nes turi verstis krepšininkais,kurie yra. Ir toks vilniečių žaidimas -agresyvesnis, greitesnis - yra sveikinti-nas. “Lietuvos ryto” žaidėjams never-ta nusiminti - pastarieji du jų varžovaibuvo aukščiausio kalibro. Manau, tiek“Žalgiris”, tiek “Barcelona” su dar popora klubų demonstruoja geriausiąkrepšinį Europoje.

- Rungtynes stebėjote ir kitokiužvilgsniu?

- Taip, man buvo įdomu, kaip at-rodo Lietuvos rinktinės kandidatai.Bet apie juos dar anksti kalbėti, priešakis visas sezonas.

- Pasklido informacija, kad jausubūrėte savo pagalbininkų rinkti-nėje štabą. Galite tai patvirtinti?

- Ketinu susitikti su Lietuvos krep-šinio federacijos atstovais ir, kai kar-tu nuspręsime dėl mano asistentų,viešai pranešime.

Treneriai įgyvendino planus- Kokį įspūdį paliko pirmoji šalies

grandų akistata? - LŽ paklausė Šarū-no Sakalausko.

- Skirtingai sukomplektuotos ko-mandos žaidė lygiai, intriga išliko ikirungtynių pabaigos. Abiejų ekipų tre-neriai buvo parengę planus: matėmevienokį “Žalgirio” planą ir kitokį -“Lietuvos ryto”. Vilniečiai savo už-duotis įgyvendino, tai padėjo sukurtireginį. O spektaklis būna įdomus ta-da, kai su stipresniu varžovu kovojan-ti komanda žaidžia lygiai ir sukuriaintrigą. Pamatėme, kokio pajėgumoyra geriausi šalies klubai.

- Kas labiausiai įsiminė iš šios dvi-kovos? Ar buvo staigmenų?

- Patiko, kad “Žalgirio” trenerių ko-lektyvas sprendė strateginius uždavi-nius. Rungtynes Kauno ekipa pradė-jo krepšininkais, kurie mažiau gaunalaiko pažaisti. Taip J.Plaza psicholo-giškai grūdina žaidėjus, kurie nepa-tenka į starto penketą. Pirmadienįtreneris jiems suteikė galimybę ir pa-matė, kaip jie kovoja, kai komandainesiseka. Strateginių krypčių “Žalgi-rio” trenerių plane buvo daug. Ir jeišeštas ar septintas žaidėjas po mėne-sio ar daugiau per lemiamus mačuspelnys taškų - kaip pirmadienį tai da-rė Vytenis Lipkevičius ir MindaugasKuzminskas, - galėsime pripažinti, kadJ.Plazos veiksmai pasiteisino.

Antroje rungtynių dalyje “Žalgi-ris” sustiprino gynybą, ją kaitaliojo, irtai pasiteisino. Akivaizdu, kad šiomsrungtynėms pasiruošta kvalifikuotai.

Prie “Lietuvos ryto” vairo stojusD.Maskoliūnui, komanda tapo mo-raliai tvirta. Nepastebėjau, kad žai-dėjai neįvykdytų trenerio užduočių,lėtai grįžtų į gynybą. Ir įsitikinau -krepšininkas gali būti ilgam pasodin-tas ant suolo, jei neįvykdo užduoties:įžaidėjas praranda kamuolį, nesuor-ganizuoja puolimo, aukšti žaidėjaineatkovoja kamuolių.

Vilniaus ekipos parengta gynybaprieš “Žalgirio” krepšininkus veikėneblogai. Aišku, “Žalgiris” šiandienstipresnis. Kauniečiams per pasku-tinius du kėlinius pavyko pelnyti taš-kų po greitų atakų, to vilniečiai ne-turėjo leisti.

- Dabartinės sudėties “Lietuvosrytas” pajėgus šį sezoną įveikti“Žalgirį”?

- Jei būtų žaidžiama dešimt rung-tynių, vienas vilniečiai tikrai laimėtų.Tik niekas negali pasakyti, per kuriądvikovą tai įvyktų.•

2012 11 28Lietuvos žinios12 Sportas

J.Kazlauską džiugina varžovų azartas

Š.Sakalauskas: “Jei būtų žaidžiama dešimt rungtynių, vienas vilniečiai tikrai laimėtų. Tik niekas

negali pasakyti, per kurią dvikovą tai įvyktų.”

Po pirmo kėlinio ne vienas sostinės klubo gerbėjas trynė rankas - jei ir toliau taip energingai vilniečiai žais, pergalė garantuota. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Rinktinės treneris J.Kazlauskas su žmona Otilija įdėmiai stebėjo pirmąšio sezono LKL grandų akistatą.

TrumpaiGERAS TRENERIS

Lietuvos futbolo A lygos vicečempio-nas - Vilniaus miesto futbolo draugi-jos (VMFD) klubas “Žalgiris” - pra-tęsė kontraktą su sėkmingaikomandai vadovaujančiu vyriausiuo-ju treneriu iš Lenkijos Mareku Zubu.Finansinės sutarties sąlygos oficialiaineskelbiamos. Trylika pergalių perketuriolika šalies pirmenybių rungty-nių iškovojęs Lenkijos futbolo specia-listas pradės 2013 metų sezoną. Šiųmetų vasarą į Lietuvos sostinę atvykęslenkas debiutavo rungtynėse su Pane-vėžio “Ekranu”, kurios baigėsi nuli-nėmis lygiosiomis. Vėliau sostinėsfutbolininkai visose rungtynėse iško-vojo pergales. M.Zubo vadovaujamivilniečiai A lygoje iškovojo 11 perga-lių iš eilės, laimėjo dvejas Lietuvosfutbolo federacijos (LFF) taurėsrungtynes bei tris kontrolinius ma-čus, įskaitant pergalę prieš Lenkijoslygos lyderę Varšuvos “Legia” ekipą.

VILNIEČIŲ TRIUMFAS

Vilniuje vykusias 2012 metų Lietuvosgreitųjų šachmatų pirmenybes laimėjosostinės atstovas Vidmantas Mališaus-kas (ELO koeficientas 2463). Jis surin-ko 8,5 taško iš 9 galimų. Čempionas tikpagal papildomus rodiklius aplenkė irgi8,5 taško surinkusį kitą sostinės šach-matininką Aloyzą Kveinį (2526). Tre-čias liko 7 taškus pelnęs vilnietis VaidasSakalauskas (2432), kurio papildomirodikliai buvo gerensi lyginant su sos-tinės šachmatininku Emiliu Pileckiu(2464), kauniečiu Tomu Tvarijonu(2006), marijampoliečiu RolanduMaetinkumi (2210), klaipėdiečiuMindaugu Beinoru (2350) ir viniečiuTautvydu Vedricku (2283). Greitųjųšachmatų pirmenybėse dėl prizų kon-kuravo 135 sportininkai.

ESF VALDYBOJE - LIETUVIS

Pirmą kartą Lietuvos nacionalinės sli-dinėjimo asociacijos (LNSA) istorijojeEuropos slidinėjimo federacijos (ESF)ESF valdybos nariu išrinktas Lietuvosatstovas - LNSA prezidentas RemigijusArlauskas. ESF kongrese Miunchene(Vokietijoje) vykusiame posėdyje nau-jąja ESF prezidente trejų metų kaden-cijai išrinkta Vengrijos slidinėjimo fe-deracijos prezidentė Klara Kasza. ESFvaldyboje, į kurią išrinktas Lietuvosatstovas R.Arlauskas, yra šeši nariai. ĮESF buvo priimtos naujos narės - Lat-vija ir Vengrija. ESF šiuo metu vienija11 Europos šalių - Austriją, Vengriją,Šveicariją, Lichtenšteiną, Italiją, Pran-cūziją, Lietuvą, Latviją, Gruziją, Rusijąir Baltarusiją. Pagrindiniai ESF veiklostikslai - Europos slidinėjimo ir snieg-lenčių sporto plėtra. Druskininkų už-darų patalpų kalnų slidinėjimo irsnieglenčių sporto arena “Snow Are-na” jau gegužės mėnesį buvo oficialiaisertifikuota Tarptautinės slidinėjimofederacijos (FIS). Įgyvendinant šiuosprojektus, Lietuva tapo patraukli slidi-nėjimo ir snieglenčių sporto mėgėjamsbei sportininkams, o LNSA galės su-rengti tarptautinio ir Europos lygio sli-dinėjimo (kalnų slidinėjimo (slalomodisciplinoje), lygumų slidinėjimo, slidi-nėjimo laisvuoju stiliumi ir snieglenčiųsporto varžybas. LNSA yra nevyriau-sybinė sporto organizacija, kuri rūpi-nasi slidinėjimo sporto šakos plėtraLietuvoje, vienija slidinėjimą plėto-jančias kūno kultūros ir sporto organi-zacijas, klubus, sportininkus, sportuo-tojus, rėmėjus, koordinuoja LNSAnarių veiklą (15 sporto klubų), daly-vauja panašius tikslus turinčių Lietuvosir tarptautinių organizacijų veikloje.

BNS, LŽ

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Pasak Vilniuje vykusios tarp-tautinės mokslinės konfe-rencijos “Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinėsjungtys ir istoriniai-kultūri-

niai ryšiai” dalyvių, apie Europos di-nastines jungtis galima būtų susuktiįdomiausių filmų. Laime spindinčioskarališkosios vedybos - šių dienų ži-niasklaidos taikinys. Kitados valdovaituokdavosi dėl politinių motyvų, daž-nai net vienas kito kalbos nemokėda-mi, bendraudavo ženklų kalba. Norsmeilė valdovų santuokose būdavo rete-nybė, istorikai daro išvadą, kad Lenki-jos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Žygimanto Augusto sesers,Lietuvos ir Lenkijos princesės Kotry-nos Jogailaitės santuoka su tuometiniuSuomijos kunigaikščiu Jonu Vaza (vė-liau abu buvo karūnuoti Švedijos val-dovais) buvo gana sėkminga. Kad gra-žioji Kotryna krito Jonui į akį, galimaspręsti ir iš to, jog jis nieku gyvu nesu-tiko vesti jos dvejais metais vyresnės se-sers Onos, nors pagal tuomečius pa-pročius pirmumo teisė tekėti tekdavovyresnėlei. Kotrynos rankos siekė irRusijos caras Ivanas IV (Rūstusis),daugelis kitų valdovų.

Konferenciją sveikindama ŠvedijosKaralystės nepaprastoji ir įgaliotojiambasadorė Lietuvoje Cecilia BarbroRuthstrom-Ruin pasakė mūsų ausiaimalonius žodžius: “Aš turėčiau kas-dien dėkoti Kotrynai, kad ji į švedųkultūrą įtraukė tiek daug inovacijų irpadėjo Švedijai siekti civilizacijos.”Kaip jau žinoma, Kotrynos Jogailai-tės valdymo metais Karalių rūmaiStokholme buvo perstatyti renesansostiliumi, būtent ši karalienė švedus iš-mokė naudotis šakute, jai atvykus pro-testantas vyras žmonai pastatė katali-kų koplyčią.

Vedybos - auka valstybeiVokietijos Ernsto Moritzo Greifs-

valdo universiteto prof. Karlas Hein-zas Spiessas pristatė bendrą dinastiniųEuropos santuokų kontekstą vėlyvai-siais viduramžiais. Beje, šis istorikasrado laišką, įrodantį, jog Vytauto ka-riuomenės pasitraukimas iš Žalgiriomūšio lauko buvo taktinis manevras,o ne gėdingas pabėgimas.

Pasak K.H.Spiesso, jei valdovainuotakų būtų dairęsi savo šalies kil-mingųjų dvaruose, išskirdami vienądvarą būtų sukėlę nereikalingą įtampąir konkurenciją. Jau vien dėl šios prie-žasties buvo tikslingiau nuotakos dai-rytis užsienyje.

“Jei iš santuokos būdavo tikimasi po-litinių tikslų, amžius nebūdavo jokiakliūtis, nuotaka galėdavo tekėti sulau-kusi vos 13 metų. Prieštarauti tėvams,atsisakyti būdavo neįsivaizduojamasdalykas, - teigė jis. - Tai laikyta visiškainedidele auka, palyginti su šalies gero-

ve. Tačiau ištekinti vyresnę nei 20 me-tų dukterį būdavo sudėtinga. Tokiosbūdavo laikomos pernokusiu vaisiumi.Šiuo atžvilgiu amžiaus skirtumas tarp36-erių Kotrynos ir vienuolika metųjaunesnio Jono Vazos - išskirtinis.”

Pasak K.H.Spiesso, Europoje anuo-met būdavo įprasta karališkas vestuvesrengti vyro krašte, tad Kotrynos ir Jo-no Vazos atvejis yra neįprastas. Jų jung-tuvės vyko jaunosios pusėje - Vilniauskatedroje, o paskui iškilmingai švęstosŽemutinėje pilyje. Tokį pasirinkimąlėmė Jono III Vazos nesantaika su bro-

liu Švedijos karaliumi Eriku XIV, ku-ris vėliau jaunuosius įkalino Gripshol-mo pilyje.

Slaptos žvalgytuvėsNors būdavo tuokiamasi politiniais

tikslais, vis dėlto jaunikiai norėdavo išanksto kiek galima daugiau sužinotiapie būsimą nuotaką. Galimais jauni-kiais domėdavosi merginų tėvai. “Ga-lima prisiminti Aragono karalių Jokū-bą II, kuris 1312 metais svarstė savodukterį Elizabetą ištekinti už grafo Fre-deriko iš Austrijos. Prieš tai jis pavedėsavo patikėtiniui surinkti kiek galimadaugiau informacijos apie būsimą žen-tą, - tvirtino istorikas. - Pavyzdžiui,Anglijos karalius Karolis VII, norėda-mas viską išsiaiškinti apie jam peršamąJoaną, 1506 metais į Neapolį siunčia-miems savo pasiuntiniams buvo sura-šęs detalią instrukciją, į ką jie turėtų at-kreipti dėmesį: ar nuotaka sugebasklandžiai kalbėti, kaip ji atrodo, kokiafigūra, koks ūgis, kokia plaukų spalva,kokios akys, ar švari jos oda, kokioskrūtys, lūpos, ar moka gražiai valgyti irgerti. Karalius nepasitikėdavo vien pa-siuntinio atsakymais, jis užsisakydavoir nuotakos portretą.” Pasak istoriko,šalia ataskaitų vis labiau ėmė populia-rėti ir portretai. Lenkijos karalius ir Lie-tuvos didysis kunigaikštis ŽygimantasAugustas savo seserų Kotrynos ir Onosportretus dar 1556 metais nusiuntė

Švedijos karališkiesiems rūmams, darvaldant Gustavui Vazai, tačiau derybosneužsimezgė. “Gaila, bet šis Kotrynosportretas nėra išlikęs, - sakė K.H.Spies-sas. - Tačiau Anglijos karalius HenrikasVIII, pamatęs kunigaikštytės Onosportretą, jau buvo sutikęs ją vesti. De-ja, išvydęs labai nusivylė jos drovumuir vedybų atsisakė. Suprantama, Onaibuvo labai nemalonu, tačiau ji išvengėnepavydėtino šešių Henriko VIII žmo-nų likimo (vienoms skirdavo mirtiesbausmę, su kitomis išsiskyrė kaltinda-mas būtais nebūtais dalykais).”

Derybos dėl kraičio ir tikėjimoPo savotiškų slaptų žvalgytuvių bū-

davo sudaroma vedybų sutartis. “De-rybos dažniausiai sukdavosi apie nuo-takos kraitį, apie tai, kokių garantijųturėtų moteris, jei taptų našle, - pasako-jo K.H.Spiessas. - Jaunikio pusė, su-prantama, siekdavo kuo didesnės su-mos, kurią privalėdavo sumokėtinuotakos tėvas arba brolis. Vyras taippat privalėdavo santuoką patvirtinti to-kio pat dydžio suma. Vėliau nuo bend-ros sumos priklausydavo savotiškospensijos tapus našle dydis (jis sudary-davo apie 5 proc. kasmet).”

Kaip tvirtina istorikas, Jogailaičiai sa-vo dukteris remdavo 32 tūkst. dukatų.Kai tokia pati suma būdavo pridedamaiš vyro pusės, našlėmis tapusios dukte-rys galėdavo tikėtis 4,2 tūkst. denarų

2012 11 28Lietuvos žinios14 Istorija

Santuokos iš reikalo

Sunkus Kotrynos Jogailaitės kelias į laimęEuropos istorikai, šį rudenį Vilniuje minėdami Suomijos kunigaikščio Jono Vazos ir Lenkijosbei Lietuvos valdovo sesers Kotrynos Jogailaitės vedybų 450 metų sukaktį, atskleidė daugįdomių faktų ir detalių iš šios poros gyvenimo, aptarė karališkų vedybų įtaką Europos kultūrai.

Jei ne politiniai Livonijos reikalai, Kotryna Jogailaitė taip ir būtų likusi netekėjusi.

Gripsholmo pilyje įkalinta šeima: Kotryna su vyru Jonu III ir 1566 metais nelaisvėje gimusiu sūnumi Žygimantu Vaza (dailininkas Jozefas Zimleris).Lietuvos dailės muziejaus, Kunigaikščių Čartoriskių fondo prie Krokuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotraukos

“Jogailaičių vedybų sutartyse būdavo įrašyta, kad protestantas vyras privalo sutikti su katalikiškos santuokos apeigomis”, - pasakojo K.H.Spiessas.

Pasak R.Ragauskienės, nors buvo įprasta, kad LDK valdovų dukros ištekėdavo 14-15 metų, ŽygimantasAugustas savo seserims ilgai neleido tekėti.

pensijos kasmet. Jei būsimasis vyrasreikalaudavo didesnės sumos, Jogai-laičiai likusią sumą išmokėdavo bran-gakmeniais ar tauriųjų metalų staloįrankiais. Kotrynos Jogailaitės kraitisbuvo įprasti 32 tūkst. dukatų. Iš savomamos Bonos Sforcos ji dar buvo pa-veldėjusi 50 tūkst. dukatų, tačiau šiopalikimo negavo. “Neįprasta šioje su-tartyje buvo tai, kad našlės pinigus jibūtų gavusi ir tuomet, jei gyventų neŠvedijoje. Nuo 1530 metų Jogailaičiųvedybų sutartyse būdavo įrašyta, kadprotestantas vyras privalo sutikti sukatalikiškos santuokos apeigomis irpažadėti nesikišti į žmonos tikėjimą.Jonas Vaza šitai sąlygai pakluso, savorezidencijoje žmonai pastatė katali-kišką koplyčią”, - teigė K.H.Spiessas.

Savi tarnaiPasak profesoriaus, viena iš svarbių

tarptautinių santuokų sąlygų būdavogalimybė nuotakai iš savo namų vežtistarnus. “Vyras, suprantama, dėl finan-sinių priežasčių ir nepasitikėdamas sve-timtaučiais stengdavosi, kad jų būtųkuo mažiau. Jonas Vaza šiuo atveju bu-vo gana dosnus, - tvirtino K.H.Spiessas.- Leidęs žmonai atsivežti tris kunigus,be privalomų rūmų damų, dar sutiko,kad Kotryną atlydėtų siuvėjas, vaisti-ninkas ir net keturi liliputukai links-mintojai.”

Pasibaigus deryboms prasidėdavopasirengimas pervežti į vyro šalį nuo-taką. Ją lydėdavo giminės, kariškiai.Po karališkųjų tuoktuvių praėjus sa-vaitei Kotryną į Suomiją lydėjo 100 ka-rietų, 1,2 tūkst. žirgų. Šios palydėtu-vės buvo ypatingos dar ir tuo, kad jąlydėjo pats vyras, nes jie susituokė Vil-niuje. Kelionė per Rygą truko 2,5 mė-nesio.

Ištekėjusi 36 metų Kotryna atliko sa-vo karališkąją pareigą - dar įkalinta1566 metais pagimdė sosto įpėdinį. Po-ros sūnus Žygimantas Vaza 1587 me-tais buvo išrinktas Lenkijos karaliumi,tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu,o po tėvo mirties 1592 metais - Švedi-jos karaliumi. Be jo, Kotryna pagimdėdar du vaikus - sūnų ir dukrą.

Naujas žingsnisPasak prof. Raimondos Ragauskie-

nės, gana daug detalių apie Jono Va-zos ir Kotrynos Jogailaitės santuokągalima rasti išlikusioje didikų kores-pondencijoje. “Turime net detalų Kot-rynos kraičio aprašymą, o jų vestuvėsįamžintos to meto proginėje bei spe-cialioje literatūroje”, - teigė istorikė.Primindama, kad santuokos tik tarp topaties rango atstovų būdavo apraiz-giusios visą Europą, istorikė pažymė-jo, jog gediminaičių vyrai iki XV am-žiaus žmonų dažniausiai ieškodavoRytų kraštuose, o vyrus savo dukromsvaldovai stengdavosi parinkti iš Vaka-rų. Šiaurės Europos šalys - Norvegija,Švedija - kultūriškai dar atrodė toli-mos. Tad Kotrynos Jogailaitės santuo-ka su Švedijos karaliaus sūnumi, Suo-mijos kunigaikščiu Jonu III Vaza buvonaujas reikšmingas žingsnis artinantskirtingus kraštus ir kultūras. Be to,pasak R.Ragauskienės, gana svarbiosir santuokos politinės aplinkybės - jibuvo sudaryta per Livonijos karą. Į jįįsitraukė ne tik Lietuvos Didžioji Ku-nigaikštystė (LDK), Lenkija, bet irSkandinavija, Prūsija, Šventoji Romosimperija. Jūrinės valstybės planų tu-rėjo ir Žygimantas Augustas. Preten-zijų į šį Baltijos jūros regioną reiškėsustiprėjusi Ivano IV Maskva ir Han-zos jūrinę prekybą siekiančios perim-ti Danija bei Švedija. “Danijos kara-liaus Frederiko II brolis Magnusasėmė valdyti Saremos bei Kuršo žemes,o Švedijos karaliumi 1560 metais ta-pęs Jono Vazos brolis Erikas XIV ki-tų metų vasarą užėmė Taliną”, - pasa-kojo R.Ragauskienė.

Šios krizės kontekste Kotryna isto-rikų yra vadinama naująja Elena. Josrankos siekė Maskva ir Švedija.

Vyrą rinko brolisPasak R.Ragauskienės, Žygimanto

Augusto seserų - Kotrynos ir vyresniųOnos bei Sofijos - šeimos aplinkybėsbuvo nepavydėtinos. Jos visiškai prik-lausė nuo brolio. “Žygimantas Augus-tas į seseris žvelgdavo šaltai, net ciniš-kai, - teigė istorikė. - Jis seserims irmotinai niekada neatleido priešišku-mo jo mylimai antrajai žmonai Barbo-rai Radvilaitei. Kai 1552 metais Žygi-mantas sužinojo apie rimtą Sofijos ligą,be jokių sentimentų viename laiškųsvarstė, kad tokiu atveju laidotuves rei-kėtų nukelti po Seimo, nes ilgai laikytikūną brangiai nekainuos ir atsiras ga-limybė dėl laidotuvių vykti per Varšu-vą. Šalti šeimos santykiai atsiliepė irrenkant Jogailaitėms vyrus.”

Nors šiaip būdavo įprasta, kad LDKvaldovų dukros ištekėdavo 14-15 me-tų, šioje šeimoje buvo kitaip - Kotrynaištekėjo 36, Ona - 53, Sofija - 34 metų.“Dėl to kalti jų globėjai - brolis ir mo-tina Bona Sforca. Iš laiškų matyti, kadjie vienas kitą kaltino neveiklumu”, -teigė R.Ragauskienė.

Grožiu išsiskiriančiai Kotrynai Jo-gailaitei kilmingi vyrai piršdavosi la-biausiai. Jos rankos siekė Badeno gra-fas, o per tėvo Žygimanto Senojolaidotuves kaip potencialus kandida-tas prisistatė 57 metų našlys Prūsijoskunigaikštis Albrechtas Brandenbur-gietis (Hohencolernas). ŽygimantasAugustas vis vilkino derybas, nors ku-nigaikštis Kotrynai nuolat siųsdavolaiškus ir dovanas. “Jis per savo pasiun-tinį laiške prašė paskubinti derybas:“Man, kaip senam žmogui, labai šaltamiegoti vienam. Prašau dėti visas pa-stangas, kad būtų galima gauti Kotry-ną.” Po metų jam vis dėlto buvo atsa-kyta, - pasakojo R.Ragauskienė. - 1552metais Kotrynos rankos siekė po antrosžmonos mirties našliu likęs Švedijos ka-ralius Gustavas Eriksonas Vaza. Ir jam,ir dar dviem italams Žygimantas Au-gustas irgi atsakė. Per jo paties trečiasvedybas Kotrynai rodė dėmesio būsi-mos karalienės brolis FerdinandasHabsburgas. Žygimantas, matyt, žino-damas apie jo slaptą santuoką su austrųpatarėjo dukra, vedyboms nepritarė.”

Pasak R.Ragauskienės, jei ne politi-niai Livonijos reikalai, Kotryna taip irbūtų likusi netekėjusi.

Vilniaus reikšmėNors Vilniuje Kotryna gyveno neil-

gai, šis miestas buvo gana svarbus josgyvenime, čia priimti lemtingi spren-dimai. “Per 57 savo gyvenimo metusVilniuje Kotryna buvo tris kartus, - pa-sakojo R.Ragauskienė. - Pirmą kartą įŽemutinės pilies Valdovų rūmus ji sutėvais atvyko būdama dvejų ir čia pra-leido pusantrų metų. Būdama keturio-likos čia pasiliko dvejiems metams.Greičiausiai čia buvo surengti iškilmin-gi lapkričio 1 dieną gimusios karalaitės14 ir 15 metų gimtadieniai. Trečią kar-tą Kotryna į Vilnių atvyko brolio Žygi-manto kvietimu 1556 metais ir gyvenoiki vedybų 1562 metais.”

Neramios dienos Kotrynos laukėVilniuje, kai 1560 metais po mėnesio

našlystės savo pasiuntinį atsiuntė Iva-nas IV, vedybomis ketinantis patekti įLDK sostą po Žygimanto Augusto mir-ties, o kartu ir užimti Livoniją. Pasakistorikės, derybos truko tris savaites,nes šalys siekė skirtingų tikslų, oKotryna vaikščiodavo apsiverkusi.“Žygimantas Augustas kėlė sąlygą -derėtis tik po maskvėnų išėjimo iš Li-vonijos. Liko neatsakyta, ar tokiu at-veju brolis būtų paaukojęs seserį iratidavęs ją tironišku charakteriu Eu-ropoje jau pagarsėjusiam Ivanui IV, -svarstė R.Ragauskienė. - Nesunkuspėti, koks gyvenimas Kremliuje bū-tų laukęs šios politinės įkaitės. Jos lai-mei, derybos nutrūko dėl politiniųpriežasčių.”

Planavo pagrobimąPo neigiamo atsakymo Ivanas IV

atnaujino puolimą Livonijoje ir norsgreitai vedė dar kelis kartus, taip ir ne-atsisakė minties į Kremlių parsiga-benti Kotryną.

Kai 1562 metais Kotrynai piršosiSuomijos kunigaikštis Jonas III Vaza,derybas ir Žygimanto apsisprendimąpaspartino tai, jog Jonas III pasiūlėLDK suteikti 30 tūkst. sidabro taleriųpaskolą karui su Maskva ir sudarytikarinę sąjungą. Paskola iš tiesų atke-liavo 1562 metų balandį. Jono Vazosbrolis Švedijos karalius Erikas XIVdėl to labai supyko, uždraudė jam ves-ti Kotryną, o jo siųsti kariai užgrobėPernu. “Jonas Vaza vis tiek nepaklu-so, - tvirtino R.Ragauskienė. - Su dardidesne - 120 tūkst. talerių paskola jis

atvyko į Gdanską, o iš ten rugsėjo 12dieną atkeliavo į Kauną. Kauno rotu-šėje jį iškilmingai priėmė ŽygimantasAugustas. Per pietus rotušėje, jau ži-nodamas apie Švedijos karaliaus po-ziciją, Žygimantas buvo linkęs dery-bas atidėti. Deryboms prieštaravo irMikalojus Radvila Juodasis, planuo-jantis sudaryti kitą dinastinę Jogailai-tės santuoką su Danijos atstovu. Ta-čiau dėl Jono III Vazos pasiūlytosnaudos, gavęs Kotrynos pritarimą,Žygimantas Augustas su švedo pasiū-lymu sutiko.”

1562 metų spalio 4 dieną pagal se-nąjį kalendorių jau įvyko KotrynosJogailaitės ir Jono Vazos vestuvės.Santuokos sakramentą Vilniaus ka-tedroje jauniesiems suteikė Vilniausvyskupas Valerijonas Protasevičius.Po savaitės linksmybių pora iškeliavoį Suomiją.

Pasak R.Ragauskienės, ši dinastinėsantuoka buvo reikšmingas įvykisabiejų tautų istorijoje. Nepaisant Šve-dijos karaliaus priešiškumo, po 1568metų susiformavo nauja, prieš Maskvąnukreipta koalicija Livonijos kare:Švedija, Danija, Lietuva ir Lenkija.“Taip buvo užkirstas kelias Ivanui IVužvaldyti Livoniją, - sakė R.Ragaus-kienė. - Tačiau Kotrynos vedybos ne-davė ramybės Ivanui IV. Lieka neaiš-ku, ar jis iš tikrųjų buvo taip įsimylėjęsKotryną, ar čia buvo tik jo politinisžaidimas.”

Pasak Suomijos Abo akademijosuniversiteto prof. Larso EricsonoWolke, caras Ivanas Rūstusis, surin-kęs 5 tūkst. karių ir manydamas, kad

švedų apsauga bus nelojali su Erikukonfliktuojančiam Jonui, ketino pa-grobti Kotryną dar per jos kelionę išVilniaus į Suomiją. Deja, nepavyko.

1567 metais, kai Kotryna su vyru jobrolio Eriko buvo įkalinta Gripshol-mo pilyje, Ivanas IV pasiuntė delega-ciją ir darė spaudimą Erikui, kad ati-duotų Kotryną. Tačiau šie įvykiaiprisidėjo prie liaudies maišto priešEriką. Maištą palaikė kitas brolis Kar-las ir karalius buvo nuverstas nuo sos-to, o įkalinta pora išlaisvinta. Jonas IIIVaza ir Kotryna Jogailaitė po šių įvy-kių karūnuoti Švedijos karaliais. “Visdėlto galima teigti, kad Jonas III Va-za buvo ne tik sosto uzurpatoriumilaikyto tėvo Švedijos karaliaus Gusta-vo sūnus, bet ir pats uzurpavo val-džią”, - tvirtino L.E.Wolke.•

Istorija 152012 11 28Lietuvos žinios

Lieka neaišku, ar Ivanas Rūstusis iš tikrųjų buvo labai įsimylėjęs Kotryną, ar tik žaidė

politinius žaidimus.

Gripsholmo pilyje Kotryna su vyru Jonu III kalėjo ketverius metus.

Švedijoje saugomas išlikęs Kotrynos Jogailaitės papuošalas.

Jonui Vazai į žmonas buvo siūloma dvejais metais už Kotryną vyresnė ir gana graži sesuo Ona.

2012 11 28Lietuvos žinios16 Trasa

Nuo patogaus kuklumo iki ekstravagancijosILONA STAŠKUTĖ

Naujų automobilių gamintojaišįmet Lietuvos rinkai pristatėper 38 naujus modelius. Tarpjų yra įvairioms situacijomstinkamų, pigių ir beveik 10kartų brangesnių - naujienųgamos tikrai negalima pava-dinti nuobodžia.

Prieš keletą metų automobilių ga-mintojai savo naujienas rikiavo vienakryptimi - didyn, brangyn ir visomiskitomis prasmėmis geryn. Naujusmodelius buvo bandoma prikimštikuo daugiau naujų prietaisų, praban-gos priedų ir įvairių funkcijų, iš kuriųvairuotojui kasdien reikia vos keleto.Po išbandymo ekonomikos krize kur-ti modeliai gerokai įvairesni - dabardidelis sedanas nebūtinai primenaprabangią svetainę, o mažas miestoautomobilis retai vadinamas “kibiru”.

Automobilių kūrėjai stabtelėjo ap-sižiūrėti, ko iš tiesų nori vairuotojai, irlabiau atskyrė įvairių poreikių bei ga-limybių žmonėms skirtus modelius.

Dalis šįmet į Lietuvą atgabentų au-tomobilių naujienų negali pasigirti pa-žangiomis technologijomis, bet kai-nuoja pigiau nei panašūs senesnimodeliai. Taip pat aiškiai matoma, joggamintojai pagaliau suprato, kad daž-niausiai žmonės važinėja po vieną ardu, todėl kompaktinės klasės modeliaituri ne prastesnę įrangą nei erdvūs se-danai. Trečioji tendencija - bandymaspatraukti dėmesį kardinaliomis dizai-no ir technologijų naujienomis.

Atsirado pigesniųPaprastuose modeliuose, tokiuose

kaip “Dacia Lodgy”, “Škoda Rapid”,“Peugeot 208” ir 301, nėra jokių itinmodernių technologijų, tačiau pa-grindinę savo funkciją jie atlieka ge-rai, juose yra visos būtinos saugumoir patogumo sistemos. Tiesa, draugųar merginos tokiu pasirinkimu ne-pavyktų nustebinti, bet paprasti au-tomobiliai bent prieinami lietuvio ki-šenei - daugiausia Azijos ir Afrikosšalims skirtas “Peugeot 301” kainuo-ja nuo 30 tūkst. litų, o pasiryžus išleis-ti iki 50 tūkst. litų, galima rinktis iš be-

maž trečdalio šįmet mūsų šalyje pris-tatytų modelių.

Bendrovės “Žibintas” rinkodarosvadovė Eglė Jedzinskienė patvirtino,kad žmonėms vis dar labai svarbi kai-na. “Žmonės bijo. Jie seka naujienasapie krizę Pietų Europoje, svarsto apieantros sunkmečio bangos tikimybę irvis dar tikisi tokių nuolaidų, kaip prieškeletą metų, kai visi pardavėjai valėsisandėlius”, - pastebėjo ji.

Anot pašnekovės, žmonės vis dar“perka nuolaidas” ir nepuola žavė-tis pačiais naujausiais modeliais.“Pirkėjų pasirinkimą lemia inercija.Kai pasirodo naujas modelis, žmo-nės pirmiau palaukia atsiliepimų,paskaito, kaip jis vertinamas, ar pa-tikimas, ir tik tada apsisprendžia”, -tvirtino ji.

Dvynių bumasTaupyti nusprendę automobilių

gamintojai ne tik ėmė atsisakyti bran-

gių nebūtinų priedų, bet ir dalytis dar-bą su partneriais. Ne paslaptis, kadšiais laikais įmonės susibūrusios į du,tris ar daugiau prekės ženklų vie-nijančius koncernus, kaip “Hyun-dai - KIA”, “Ford - Mazda”, “Peu-geot - Citroen” bei daugybę prekėsženklų turinčios “General Motors” ir“Volkswagen” grupė.

Vienodos detalės jau seniai naudo-jamos skirtinguose modeliuose, betdabar gamintojai iš partnerių ėmė netik skolintis dalis, technologiniussprendimus ar dalytis platformomis,jie nebesidrovi pristatyti beveik iden-tiškus skirtingų prekės ženklų auto-mobilius. Ryškiausia šįmet išleista po-

ra - “Toyota GT 86” ir “Subaru BRZ”.Juose net penkis skirtumus rasti bū-tų sunku - kompaktiški sportiniai au-tomobiliai skiriasi tik priekinių bam-perių linijomis ir prekės ženklais.“Hyundai i30” ir “KIA cee’d” išoriš-kai turi daugiau skirtumų, tačiau te-chnologiškai automobiliai taip pat be-veik vienodi. Be to, abiejų versijos

universalo kėbulu išleistos kaip atski-ri modeliai savo pavadinimais -“Hyundai i30 wagon” ir “KIA cee’dsportswagon”, kad naujienų atrody-tų dar daugiau.

“Inchcape Motors” rinkodaros va-dovė Miglė Makauskaitė atskleidė, kadnaujų automobilių pirkėjai vis dėlto dau-

giausia dėmesio skiria įvaizdžiui, o kai-na ir degalų sąnaudos nustumiamos įantrą vietą, todėl pasiteisina skirtingųprekės ženklų modelių išleidimas. “Taileidžia sutaupyti gamybos išlaidų, o var-totojui lieka galimybė rinktis”, - sakė ji.

Pašnekovės manymu, miesto visu-reigių populiarumas taip pat didėjadėl įvaizdžio.

Prabanga traukiasiPačius brangiausius modelius šįmet

Lietuvoje pristatė “Audi” ir “Lexus”.Puikiai valdomas praktiškas univer-salas “Audi A6 Allroad” ir sportiškashibridas “Lexus GS 450h” sulaukė ne-mažai automobilių gerbėjų dėmesio,tačiau gerai sukomplektuoti šie mo-deliai kainuoja apie 280 tūkst. litų, tai-gi juos sau gali leisti tik vienetai. Supra-tę, kad kosminę sumą automobiliuigali suploti vos saujelė pirkėjų, “pre-mium” segmento automobilių gamin-tojai šįmet daugiausia dėmesio skyrėnedideliems modeliams.

Mūsų šalyje pasirodė nauji “AudiA3”, trečios klasės BMW, “MercedesA”, “Volvo V40” ir septintos kartos“Volkswagen Golf”. Mažiems auto-mobiliams anksčiau atitekdavo tik tru-piniai nuo tos prabangos, kokia spin-duliuodavo didieji sedanai, tačiau kuotoliau, tuo daugiau prabangos ele-mentų siūloma ir kompaktiškuosemodeliuose. “Volvo V40” net buvopristatytas visiškai naujas saugumoelementas - oro pagalvė pėstiesiems.

Negalintys pasigirti aukščiausio ly-gio technologijomis, bet ir nenorin-tys kovoti vien kaina gamintojainusprendė vairuotojus nustebinti.Novatoriškomis idėjomis garsėjantis“Citroen” pristatė kosminį laivą pri-menantį hečbeką DS5, o “Fiat”nusprendė išpūsti miesto mažylį 500iki nemažo vienatūrio dydžio ir, ne-gana to, sugalvojo itališka dvasia pers-melktą privalumą - į automobilįįmontavo kavos aparatą.

Vis dėlto, kad ir kiek daug naujienųbūtų rinkoje, lietuviai neskuba pirktinaujų automobilių. Per 10 šių metų mė-nesių Lietuvoje buvo įregistruoti 11 574nauji lengvieji automobiliai, tai 8 proc.mažiau nei pernai per tą patį laikotar-pį, ir tik apie penktadalį naujų mašinųįsigijo privatūs pirkėjai. •

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Vairavimo mokyklos siekiavalstybės rankomis įvesti mini-malų įkainį už B kategorijosvairavimo teorijos kursus, taimaždaug trečdaliu padidintų irkursų kainą. Senoji valdžia tampriešinasi, tačiau mokyklų lo-bistai padėtį tikisi pakeistipasinaudodami valdžios kaita.

Pastaraisiais mėnesiais vairavimomokyklos ragina žmones užsirašyti įvairavimo teorijos kursus dar šiemet,nes esą po Naujųjų metų kursų kai-nos staigiai šoks. LŽ kalbinamas Lie-tuvos vairuotojų mokymo ir kvalifika-cijos kėlimo mokyklų asociacijosprezidentas Darius Lesickas nei patvir-tino, nei paneigė mokyklų skleidžiamąinformaciją. “Gali ir pabrangti, tačiaugali ir nebrangti”, - mįslingai kalbė-jo pašnekovas.

Remiasi Vokietijos pavyzdžiuD.Lesickas sakė, kad viskas prik-

lausys nuo to, kokį sprendimą pri-

ims valstybės institucijos. “Konku-rencijos tarybai (KT) prašymą dėlto, kad neprieštarautų vienu metuatliktam kainų pakėlimui, įteikėmedar prieš metus. Dabar vyksta kon-sultacijos su Susisiekimo ministeri-ja (SM). Prašome, kad valstybiniulygiu būtų patvirtintas minimalus

teorinių vairuotojų rengimo kursųįkainis”, - dėstė pašnekovas.

Vairavimo mokyklas vienijančiosasociacijos vadovo teigimu, prašytivaldininkų malonės verčia katastro-fiška situacija mokyklose. “Daugu-ma vairavimo mokyklų už teorijoskursus dabar prašo tūkstančio litų.Tačiau surenkamų pinigų jau ne-beužtenka net instruktorių algomsišmokėti, o apie tai, kad dar liktų in-

vesticijoms į vis labiau morališkai irfiziškai nuvertėjantį mokomųjų au-tomobilių parką, net kalbos nėra.Problema, kad nė viena mokykla ne-nori pirmoji kelti paslaugų įkainio,kadangi prarastų klientus ir atsidur-tų ant žlugimo slenksčio. Bet nepa-kėlus įkainių žlugimas gresia visaivairavimo mokymo sistemai”, - tvir-tino D.Lesickas.

Pasak jo, mokyklas gelbėtų vaira-vimo teorijos kursų įkainio padidini-mas bent iki 1,5 tūkst. litų. “Tokią mi-nimalią įkainio ribą, kuri leistųvairavimo mokykloms bent norma-liai funkcionuoti, dar 2003 metais mi-nėjo ta pati KT. Jei minimalus įkainisuž kursus būtų įvestas, Lietuva nebū-tų vienintelė valstybė, turinti tokį įkai-nį. Pavyzdžiui, minimalus įkainis užvairavimo teorijos kursus galioja Vo-kietijoje”, - pasakojo LŽ pašnekovas.

Tikisi išlošti iš valdžios kaitos?Susisiekimo ministro patarėjas

Martynas Čerkauskas LŽ patvirti-no, kad “D.Lesickas išties buvo su-sitikęs su ministerijos specialistaisir išdėstė savo pamąstymus”.

“Vis dėlto labai abejoju, ar valstybėryšis tvirtinti minimalius kursų įkai-nius, kuriais vėliau remtųsi privačiosmokyklos. Ministerija vairuotojų ren-gimo kainų nereguliuoja, jas reguliuo-ja rinka”, - teigė valdininkas.

Tiesa, M.Čerkauskas vakar nega-lėjo garantuoti, ar ministerijos pozi-cija išliks nepakitusi atėjus naujamministrui. “Gali būti, jog vairavimomokyklų lobistai tikisi, kad SM po-zicija sušvelnės dėl valdžios kaitos.

Vis dėlto abejoju, ar galimam mini-maliam įkainio už teorijos kursusįvedimui pritarus ministerijai tampritartų ir KT, nes tai būtų konku-rencijos ribojimas. Dabar, esant di-džiulei konkurencijai, vienos vaira-vimo mokyklos dempinguoja kitųkainas. Suprantu, kad kai kuriomsmažiau konkurencingoms mokyk-loms minimalaus įkainio įvedimasbūtų labai naudingas”, - tvirtino SMatstovas. •

“Susisiekimo ministerija vairuotojųrengimo kursų kainų

nereguliuoja, jas reguliuoja rinka.”

Vairavimo kursai taps aukso vertės

Vairavimo mokyklos reiškia nerimą dėl senstančio mokomųjų automobiliųparko, kurio atnaujinti esą nėra iš ko. / LŽ archyvo nuotraukos

Gamintojai nebesidrovi pristatyti beveik identiškus skirtingų prekės

ženklų automobilius.

Gamintojai stengiasi kuo plačiau išnaudoti turimas technologijas, todėl partnerių modeliai vis mažiau skiriasi,tačiau bandoma įtikti skirtingų poreikių turintiems vairuotojams.

Trasa 172012 11 28Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Žieminių tarytum neliko“Tačiau geras gamintojas pasitelkia

ne tris, o 50 kriterijų. Dauguma jų ypačsvarbūs žiemą, nes tuomet, kai prastasoras ir sninga, padangos reikšmė va-žiavimo saugumui išauga keliskart. At-šiauriuoju metų laiku labai svarbu ži-noti, kokiomis savybėmis padangapasižymi važiuojant sniegu, ledu ar sli-džia danga, tačiau iš naujųjų etikečiųnieko nepaaiškėja. Keisčiausia, jog ne-pateikiama jokių žinių net apie tai, perkiek laiko padanga susidėvi”, - aiškino“Egzotikos” vadovas R.Lipeikis.

Pasak verslininko, galbūt informa-cija apie padangos savybes šaltuojumetų laiku nėra labai svarbi didžiausiųrinkų Europoje - Vokietijos ir Pran-cūzijos - vairuotojams, nes jie gyvenaplatumose, kuriose žiemos beveik ne-būna. “Tačiau mes ir skandinavai esa-me šiauriečiai, todėl informacija apiepadangos savybes žiemą mums nere-tai gali būti mirties ir gyvybės klausi-mas”, - sakė R.Lipeikis.

Vokiečiai įžvelgė pavojųApie tai, kad naujo pavyzdžio pa-

dangų etiketėse nurodyta informa-cija yra ribota, žiniasklaidai jau pra-kalbo ir Vokietijos nepriklausomatestavimų organizacija TUV.

“Padangų etiketė šiek tiek prime-na žvakę: ji “truputį apšviečia”, ta-čiau atstoti deglo negali. Daug savy-bių tiesiog neatspindima. Geriausiasto pavyzdys - žieminės padangos.Pirkėjai visiškai nėra informuojamiapie tai, ką jie turi žinoti. Todėl vai-ruotojai privalo padangų pardavė-jams užduoti papildomų klausimų irnesitikėti, kad etiketė pasako viską, kąreikia žinoti”, - teigė vokiečių testavi-mo organizacijos Padangų ir ratų pa-dalinio vadovas Michaelis Staude.

Praėjusią savaitę naujovišku pa-dangų žymėjimu jau reiškė abejo-nes didžiausia pasaulyje padangųgamintoja “Goodyear”.

“Nauja ženklinimo sistema - tai tikpradinis taškas, nuo kurio pirkėjas tu-rėtų pradėti domėtis preke. Vis dėltoreikia įvertinti ir kitus kriterijus, kurienulemia padangų charakteristikas.Tarkime, kurdama naujas padangas,“Goodyear” kompanija atsižvelgia įpusšimtį įvairiausių veiksnių. O tokssvarbus saugumui kriterijus kaip, pa-vyzdžiui, akvaplanavimas nėra at-spindimas padangų etiketėse”, - pik-tinosi “Goodyear” inovacijų centroLiuksemburge vadovas Jeanas Pier-ras Jeusettas.

Ką iš tiesų norėjo pasakyti vartoto-jams “Goodyear” atstovas?

Didieji gamintojai susimovė?“Nors apie tai garsiai ir nekalbama,

tačiau, mano nuomone, didieji pa-dangų gamintojai pergudravo patyssave. Neabejoju, kad būtent jų lobis-

tai įkalbėjo Europos Komisiją priim-ti naują reglamentą, kuriame buvonumatytas ir naujoviškas padangų žy-mėjimas. Tačiau dabar paaiškėjo, jogjis skaudžiausiai kerta patiems idėjosautoriams. Todėl jau kalbama, kadnetrukus ženklinimas vėl bus keičia-mas”, - dienraščiui LŽ sakė padan-gomis prekiaujančios įmonės “Egzo-tika” savininkas R.Lipeikis.

Verslininkas atsisakė įvardyti, ko-kie gamintojai tai galėtų būti.

Kokiu tikslu reikėjo keisti padan-gų ženklinimą?

R.Lipeikis čia turi savo versiją. “Ma-

no nuomone, garsūs pasaulio gamin-tojai ketino priremti prie sienos kinus,kurie pastaraisiais dešimtmečiais smar-kiai didino padangų eksportą į ES. Ma-tyt, buvo tikimasi, kad padidinus reika-lavimus prastos kokybės kinų gamybosprodukcijai ši taps nekonkurencinga.Juokas pro ašaras, tačiau kinai pergud-ravo garsiuosius gamintojus”, - savonuomonę dėstė verslininkas.

Pagal R.Lipeikio versiją, tai buvopadaryta genialiai paprastai - gud-ruoliai mušti jų pačių korta.

“Kadangi priėmus naują ženklini-mą padangos kokybę nusako tiktai trys

parametrai, tai kinai tik juos ir padarėidealiai tobulus. Todėl dabar, jei spręs-tume vien iš naujųjų etikečių, Kinijosvisiškai nežinomų gamintojų padan-gos yra daug geresnės nei garsiųjų pa-saulio koncernų gaminiai. Kadangi josdar ir kur kas pigesnės, garsiųjų ga-mintojų produkcija tiesiog įvaroma įkampą. Juk vartotojai yra linkę pasiti-kėti tuo, kas rašoma etiketėse. Tačiautik nedaugelis jų supranta, kad skyrusdidžiąją dalį gamintojo lėšų trims pa-dangų parametrams pagerinti smar-kiai nukenčia kiti keturiasdešimt sep-tyni”, - patyrimu dalijosi padangųpardavimo įmonės vadovas.

R.Lipeikis tvirtino, jog naujausigarsiųjų pasaulio gamintojų ir testa-vimų organizacijų pareiškimai galireikšti tik viena - po kurio laiko ką tikįsigaliojęs ženklinimas bus keičiamas.“Antraip nebūtų prasmės garsiemsgamintojams investuoti milžiniškuspinigus į pačias brangiausias techno-logijas. Ir dėl to nukentėtų ne tik var-totojai, bet ir eismo saugumas Euro-poje apskritai”, - sakė pašnekovas.•

Padangos ženkliukai pavojingi gyvybei

Tik nedaugelis supranta, kad skyrus didžiąjądalį gamintojo investicijų vos trims padangų

parametrams pagerinti, smarkiai nukenčia kiti keturiasdešimt septyni.

Baiminamasi, kad Europos Sąjungos įvesta naujoji padangų ženklinimo tvarka padės galutinai užkariauti rinkąpigiai ir prieštaringos kokybės produkcijai iš Kinijos. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Naujo pavyzdžio ženklinimo etiketėse atspindimi tik trys išmaždaug 50 padangos parametrų. LŽ archyvo iliustracija

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) patvirtinogriežtesnius saugos ir taršos reikalavimus naujiems motociklams bei mopedamsnuo 2016 metų. Lietuvos moto-ciklininkų organizacijų atstovaitikina, kad tai jokia naujiena.

Didžiausia naujovė, kurią naujaja-me, 2016 metais pradėsiančiame ga-lioti reglamente, įtvirtino EP, tai įpa-reigojimas gamintojams nuo 2016-ųjųvisuose motocikluose, kurių varikliųdarbinis tūris viršija 125 kub. cm,montuoti stabdžių antiblokavimo sis-temas (ABS).

Mažiau galinguose motocikluoseir mopeduose bus leidžiama mon-tuoti arba antiblokavimo, arba kom-binuotą stabdžių sistemą.

Taip pat iki 2019 metų pabaigosEuropos Komisijai pavesta išanali-zuoti, ar būtų tikslinga įpareigotimontuoti ABS visuose motocikluose.

Pasak pranešimo žiniasklaidai,priimdami naujus reikalavimus eu-roparlamentarai vadovavosi kilniusiekiu sumažinti avarijų, kurių da-lyviai būna motociklininkai, skai-čių Europos Sąjungos (ES) keliuo-se. Teigiama, kad nors motociklaiir mopedai Senajame žemyne su-

daro vos 2 proc. viso transportokiekio, žūtimis baigiasi net 16 proc.visų eismo įvykių, į kuriuos pakliū-va motociklų vairuotojai.

EP naujajame reglamente įtvirtinoir dar vieną nuostatą, kuri, europar-lamentarų nuomone, taip pat turėtųgerokai padidinti motociklininkųsaugumą - po ketverių metų visuosegaminamuose motocikluose privalėsveikti sistema, kuri užvedus variklįautomatiškai įjungs šviesas.

Europarlamentarai sugriežtino irmotociklų bei mopedų taršos reika-lavimus. Nuo 2016 metų motocik-

lams, o nuo 2017-ųjų ir mopedamsbus taikomas “Euro 4” išmetamųteršalų ribos, o nuo 2020 metų vi-soms šioms transporto priemonėmsbus taikomos griežtesnės “Euro 5”išmetamų teršalų ribos.

Reikalauja to, kas jau yraLŽ kalbinti Lietuvos motociklinin-

kų organizacijų atstovai atvirai stebė-josi, kam europarlamentarams pri-reikė tvirtinti naujus reikalavimus.“Galbūt logiška buvo tik pareikalau-ti, kad motociklų varikliai atitiktų tuospačius taršos standartus, kuriuos ati-

tinka automobilių varikliai. Tiesa, kolkas neįsigilinau, ar ir šis reikalavimasyra pagrįstas. Juk motociklus varomotorai, turintys du cilindrus, o au-tomobilių jėgainės jų turi mažiausiaiketuris. Todėl nori nenori kyla klau-simas, ar tik motociklai jau dabar ne-atitinka pačių griežčiausių automo-biliams taikomų taršos reikalavimų,nes du cilindrai į orą tikrai išmeta ma-žiau kenksmingų medžiagų nei ketu-ri”, - svarstė viešosios įstaigos Lietu-vos motociklininkų klubo tarybosnarys Dainius Sakalauskas.

Jam keista, kodėl į reglamentą EPįtraukė reikalavimą motociklui tu-rėti sistemą, kuri pradėjus veiktimotorui automatiškai įjungtų švie-sas. “Tai geras reikalavimas. Tačiaumotociklai tokią sistemą turi jaunuo seno. Galbūt norėta dar kartąpriminti jos reikalingumą?” - spė-liojo pašnekovas.

D.Sakalausko nuomone, euro-parlamentarai kitu reikalavimu mo-

tociklininkams irgi, matyt, norėjopriminti, koks geras dalykas yraABS. “Didžioji dauguma Lietuvojeeksploatuojamų ar pardavinėjamųmotociklų turi stabdžių antibloka-vimo sistemas. Saugius motociklusrenkasi ir patys motociklininkai”, -konstatavo Lietuvos motociklinin-kų klubo tarybos narys.

ABS saugumo nepadidinaLietuvos motociklų sporto fede-

racijos (LMSF) prezidentas Virgi-nijus Visockis replikavo, esą “galbūtreikėtų rūpintis ne ABS įrengimu, otuo, kaip pagerinti motociklų vai-ruotojų kvalifikaciją”.

“Ar yra sumontuota motocikluo-se antiblokavimo sistema, ar jos nė-ra - nuo to avarijų skaičius tikrai ne-sikeičia, nes avaringumas priklausone nuo ABS, o nuo vairuotojų są-moningumo ir kvalifikacijos. Dabaravarijos dažniausiai vyksta dėl to,kad per lengvai išduodami motocik-lininkų pažymėjimai, mokiniamsdar neįgijus reikiamų įgūdžių. Vai-ravimo mokyklos ir vėliau egzami-nuotojai turėtų reikalauti didesnėspraktikos. Šiandien daug kur užten-ka, kad būsimasis motociklininkasper egzaminą mokėtų atlikti “aštuo-netu” vadinamą važiavimo figūrą -ir jam nedelsiant išduodamas vai-ruotojo pažymėjimas”, - piktinosiLMSF vadovas.•

Senajame žemynežmonių žūtimis

baigiasi net 16 proc. visų eismo įvykių, į kuriuos pakliūva

motociklų vairuotojai.

Saugius motociklus renkasi ir be EP nurodymo

D.Sakalauskas teigia, kad ir be EP reglamento dauguma naujų motociklųLietuvoje turi stabdžių antiblokavimo sistemas. / Asmeninio albumo nuotrauka

2012 11 28Lietuvos žinios18 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

LAKD prižiūri 21 268,4 kmvalstybinių kelių, iš kurių4939,3 km, arba 23 proc.,sudaro krašto, 14 590,6 km(69 proc.) - krašto ir

1738,5 km (8 proc.) - magistraliniaikeliai. Juose nuo 2012 metų sausioiki rugsėjo buvo mažesnis ir žuvu-siųjų skaičius. Pasak magistraliniuskelius prižiūrinčios valstybinės įmo-nės “Automagistralė” direktoriauspavaduotojo kelių priežiūrai Min-daugo Rinkevičiaus, per devynis šiųmetų mėnesius automagistralėseVilnius-Panevėžys ir Vilnius-Kau-nas-Klaipėda įvyko 43 įskaitiniaieismo įvykiai, kuriuose 8 žmonėsžuvo ir 67 buvo sužeisti.

M.Rinkevičius teigė, kad, palygin-ti, tarkim, su 2005 metais, minėtuo-se keliuose žuvusiųjų sumažėjo apiepenkis kartus - prieš septyneriusmetus jų buvo apie 40. “Nuo to lai-ko Vilniaus-Panevėžio ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėsežuvusiųjų skaičius nuosekliai mažė-jo. Mes, kelininkai siekiame, kad žu-vusiųjų skaičius būtų lygus nuliui.Nesame visagaliai, reikia ir pačiųeismo dalyvių tarpusavio pagarbos,dažnai užtektų net paprasto vairuo-tojų sąmoningumo”, - sakė vienas“Automagistralės” vadovų.

Žūva per neatsargumą Vardydamas tragedijomis pasi-

baigusių eismo įvykių priežastis,M.Rinkevičius minėjo, kad dau-giausia avarijų automagistralėseįvyksta dėl eismo dalyvių neatsar-gumo. “Vairuotojų ir pėsčiųjų ne-rūpestingumas saugant savo gyvy-bę - kartais yra tiesiog stulbinamas.Pavyzdžiui, per pirmus devynis šiųmetų mėnesius automagistralėseįvyko net 16 automobilių susidūri-mų ir per juos trys žmonės žuvo, odar du - pravažiuojantiems auto-mobiliams atsitrenkus į stovinčiasmašinas”, - dėstė pašnekovas.

Anot jo, padėtis iš esmės keičiasitamsiuoju paros metu. Tada jaumirties ir gyvybės klausimu tampapriešais stovinčią mašiną pastatytitrikampį avarinį ženklą, kuris at-spindi šviesą. Deja, nemažai vairuo-tojų nemato reikalo vargintis ir pė-dinti kelias dešimtis metrų, kadpadarytų tai, ko reikalauja Kelių eis-mo taisyklės. O vėliau nukenčia netik patys vairuotojai, dėl kurių neat-sargumo iš esmės ir įvyksta avarijos,bet ir jų artimieji, draugai, apskritainiekuo dėti žmonės”, - pasakojo“Automagistralės” atstovas.

Pašnekovo teigimu, kartais atsi-tinka taip, kad ir pravažiuojančioautomobilio vairuotojas nepamatostovinčio avarinio trikampio ženkloir jį numuša”, - sakė M.Rinkevičius.

Jis atkreipė dėmesį ir į nerūpes-tingus pėsčiuosius. “Automagistra-lėse automobiliai važinėja daug di-desniu greičiu nei kituose keliuose.Didesnis greitis visada didina ava-rijų riziką. Tamsiuoju paros metu,ypač žiemą, kai naktis tampa ilges-nė, rizika dar išauga. Neabejotina,kad tą dalyką gerai žino visi eismodalyviai, tarp jų ir pėstieji. Tačiaudidelė jų dalis net nemato reikalosegėti šviesą atspindinčių elementų

ant savo aprangos, dėl to vairuoto-jai per vėlai pamato pėsčiuosius iružvažiuoja ant jų. Pėstiesiems susi-dūrimas su dideliu greičiu lekiančiamašina beveik visuomet reiškia žū-tį”, - aiškino “Automagistralės” di-rektoriaus pavaduotojas.

Koks greitis saugiausias? M.Rinkevičius pažymėjo, kad au-

tomagistralėse dar didelė problemayra migruojantys gyvūnai. “Su lau-kiniais žvėrimis ir kitais gyvūnaisautomobiliai susiduria ne tik auto-magistralėse, bet jose dėl dideliogreičio tokių susidūrimų pasekmėsbūna daug liūdnesnės. Automobi-liui susidūrus su dideliu gyvūnu, pa-vyzdžiui, briedžiu, neretai neišven-giama ir fatalios baigties”, - sakėvienas “Automagistralės” vadovų.

Jis pripažino, kad tinklo tvora ap-tvertuose automagistralės ruožuoseautomobilių susidūrimų su gyvūnaisgerokai sumažėjo. Tačiau visiškai,kaip tikėtasi, neišnyko. “Čia vėl daž-

nai kaltas žmonių, ypač tų, kurie gy-vena šalia automagistralių, nevalyvu-mas. Gyvūnai į automagistrales lyg įkokį tvoromis aptvertą tunelį daž-niausiai patenka pro atvirus vartus.Jie įrengti tinklo tvorose ten, kur yraiš automagistralių įvažiavimai į šalu-tinius kelius ar gyvenamas sodybas. Irnors ant vartų įtaisyti raudoni ženk-lai su prašymu juos uždaryti, pavyz-dingai elgiasi retas vairuotojas ar vie-tos gyventojas. Jų pasiteisinimas toks:

esą jei prieš mane važiuodamas kai-mynas vartų neuždarė, tai kodėl ašturiu lipti iš mašinos ir juos uždary-ti? Tuo tarpu per juos į važiuojamąjąkelio dalį patekę gyvūnai blaškosi ne-galėdami ištrūkti iš tvoromis aptver-to “tunelio”, kol galiausiai patenka

po kuria nors mašina”, - dalijosi pa-tirtimi pašnekovas.

Anot M.Rinkevičiaus, daugiausiasusidūrimų su gyvūnais įvyksta jų mig-racijos metu - vėlyvą rudenį ir anksty-vą pavasarį. “Tai yra metų laikai, kaidienos vis dar trumpos, o naktys - ilgos.Stojus tamsai laiku pastebėti po šalike-lę ar tiesiog po kelią lakstantį žvėrį ir iš-vengti avarijos yra labai sunku, o kar-tais - gal tiesiog ir neįmanoma”, - teigėvienas “Automagistralės” vadovų.

Pašnekovo teigimu, fatališkų pada-rinių norintiems išvengti vairuoto-jams telieka pasirinkti saugų greitį.“Automagistralėse leidžiamas di-džiausias greitis nuo lapkričio iki ba-landžio 1 dienos yra 110 km/h, greit-keliuose - 100 km/h. Tačiau tai, kas

leidžiama, nėra privalu. Galbūt sute-mus geriau važiuoti perpus mažesniugreičiu, nei leistina. Gal į paskirtiesvietą ir nuvažiuosi vėliau, užtat svei-kas ir gyvas”, - sakė M.Rinkevičius.

Pašnekovas teigė, kad važiuoda-mi mažesniu nei leistinu greičiuvairuotojai galėtų išvengti daugelionelaimių, kylančių ir dėl žiemos ke-liamų negandų. “Nebūtina smar-kiai sningant, esant plikledžiui arčaižant lijundrai lėkti automobiliutarytum akis išdegus. Net tada, kaivažiuojama dieną. Esant neįpras-toms ar sudėtingoms eismo sąly-goms mašina gali lengvai tapti ne-valdoma, tuomet iki nelaimės - tikkelios akimirkos”, - pažymėjo vie-nas “Automagistralės” vadovų.

Naktį, intensyviai sningant,važiuoti nerekomenduoja

“Automagistralės” direktoriaus pa-vaduotojas apgailestavo, kad atėjusžiemos sezonui ir iškritus sniegui vai-ruotojai dažnai linkę kaltinti kelinin-kus dėl neva lėtai valomų kelių. “Vai-ruotojų mes prašome supratingumo.Jei jie nori, kad kelias visuomet būtųnuvalytas, reikėtų stipriai sningantimti ir priešais kiekvieną automobilįpastatyti po sniego valytuvą. Tačiauvisi supranta, kad tai - nesąmonė, irnesame tokie turtingi tai padaryti”, -sakė M.Rinkevičius.

Jo teigimu, pagal dabar galiojantįkelių priežiūros lygį, automagistralėsprivalo būti nuvalytos per dvi valan-das nuo to laiko, kai baigė snigti. Betir ši taisyklė galioja ne visur. “Visą pa-rą bus prižiūrimas tik greitkelis Vil-nius-Kaunas ir automagistralės dalisnuo laikinosios sostinės iki Sitkūnų.Likęs magistralės ruožas iki Klaipė-dos ir automagistralė Vilnius-Pane-vėžys žiemą prižiūrima pagal antrąjįkelių priežiūros lygį - nuo 4 valandosryto iki 22 valandos”, - informavovienas “Automagistralės” vadovų.

Besileidžiantiems į tolimesneskeliones vairuotojams M.Rinkevi-čius rekomenduoja atidžiai sektiorų prognozes, o jeigu jos nepalan-kios - geriau leistis į kelią šviesiuo-ju paros metu, kai keliai jau būnasutvarkyti.•

Žiemos skaudulys - neatsargūs vairuotojai

Kadaise šis kelio ženklas liudijo baisią statistiką - dar nesibaigus 2005-iesiems vien tik Vilniaus-Kauno-Klaipėdosautomagistralėje jau buvo žuvę 40 žmonių. / LŽ archyvo nuotraukos

Tamsiuoju paros metu mirties ir gyvybės klausimas - priešais stovinčią mašiną pastatyti

trikampį avarinį ženklą, kuris atspindi šviesą.

M.Rinkevičiaus nuomone, jei vairuotojai būtų atsargesni, keliuose įvyktų mažiau žūčių.

Saugus eismas

Šiais metais iki lapkričio 23 dienos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuosekeliuose žuvo 181 žmogus - lygiai tiek, kiek per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Kelininkai su nerimu laukia artėjančios žiemos - būtent nuo gruodžio iki vasario įvyksta skaudžiausios avarijos.

Avaringumą padeda mažinti ir miesteliuose įrengiami dviračių takai.

SAUGUMO GARANTAS - INŽINERINIAI ĮRENGINIAISaugaus eismo specialistų teigimu,mažinti avaringumą automagistralėselabiausiai padeda diegiamos naujos in-žinerinės priemonės. 2012 metais per9 mėnesius valstybinės įmonės “Auto-magistralė” prižiūrimuose keliuose bu-vo apšviesta 3 kilometrai automa-gistralių, įrengta keliasdešimtkilometrų metalinių apsauginių atitva-rų, neleidžiančių automobiliams sta-čiose įkalnėse ir nuokalnėse nuvažiuotinuo kelio, taip pat vadinamųjų nuoakinimo saugančių atitvarų*, pėsčiųjųir dviračių takų. Iš didesnių objektų Vil-niaus-Kauno-Klaipėdos automagistra-lėje šiais metais buvo baigtas statyti Ja-kų transporto mazgas, nemažaiautobusų stotelių perkelta į sankryžųjungiamuosius kelius, kad pėstieji sau-giai pasiektų autobuso stotelę, nekirs-dami automagistralės. * Nuo akinimo vairuotojus saugančiaisatitvarais atskiriami priešpriešiniai trans-porto srautai, todėl mašinoms važiuojantvienai prieš kitą vairuotojai nėra akinami.

Automobilių rinkos laukia svai-ginantis skrydis. Iki 2035 metųtransporto priemonių skaičiuspasaulyje išaugs dvigubai - iki1,7 mlrd. vienetų.

Tokią prognozę vienoje iš nau-jausių ataskaitų skelbia Tarptauti-nės energetikos agentūra (TEA).

Prognozuojama, kad automobiliųdaugės visame pasaulyje, bet labiau-siai jų parkas išaugs Kinijoje. Bumasmatomas jau dabar - pastarąjį de-šimtmetį šioje šalyje transporto prie-monių daugėja geometrine progresi-ja, o dauguma perkamų mašinųvisiškai naujos. Vis dėlto, daugybė ki-nų vis dar neturi automobilio, bet la-

bai nori įsigyti, todėl rinka tik įsibėgėja.2000 metais tūkstančiui žmonių

pasaulyje vidutiniškai teko 4 automo-biliai, 2010-aisiais šis skaičius pakiloiki 40, o 2035 metais, pagal TEA pro-gnozes, tūkstančiui pasaulio gyven-tojų vidutiniškai teks 310 transportopriemonių. Kol kas didžiausia pasau-lio ekonomika vadinamose JAV tūks-tančiui amerikiečių tenka 660 leng-vųjų automobilių.

Tailande lengvųjų mašinų taip patdaugėja nebe vienetais, o kartais. Spa-lio mėnesį naujų automobilių parda-vimas išaugo 233 proc., iki 142 839 vie-netų. Pernai spalio mėnesį šioje šalyjebuvo parduota tik beveik 43 tūkst. au-tomobilių. Nuo metų pradžios Tailan-de naujų mašinų paklausa išaugo 59,9

proc. - jų jau parduota daugiau neimilijonas, o iki metų pabaigos planuo-jama šį skaičių padidinti dar 400 tūks-tančių. Ši Tolimųjų Rytų valstybė yrair svarbi automobilių gamintoja - per10 šių metų mėnesių mašinų gamybaišaugo 48 proc., iki beveik 2 mln. vie-netų, jų eksportas didėjo 21 proc., iki840 tūkst. vienetų.

Laukiama mašinų pirkimo bumoir Indijoje. TEA skaičiavimu, po dvi-dešimt trejų metų šioje šalyje auto-mobilių nuo 14 mln. padaugės iki160 mln. vienetų.

Jei tokios paklausos prognozės pa-sitvirtins, jau netolimoje ateityje au-tomobilių pardavėjams patraukliau-sia rinka bus Kinija, pagal šį kriterijųantroje vietoje atsidurs Amerika.

Milžiniškas numatomas pasaulioautomobilizacijos šuolis kelia ir dau-gybę klausimų. Ar sugebės valstybėssusitvarkyti su padidėjusia oro tar-ša? Ar išaugusi automobilių dujų pa-klausa nepakels ir kitoms reikmėmsnaudojamo šio kuro kainų? Kokiomsmašinoms bus teikiama pirmenybė

- hibridinėms ar elektromobiliams?Vis dėlto, TEA nuomone, ir po dvi-

dešimties metų pasaulio rinkoje visdar dominuos automobiliai, turintysvidaus degimo variklį, tik nauji varik-liai bus gerokai ekonomiškesni.•LŽ, Cnbc.com, Just-auto.com

ILONA STAŠKUTĖ

Permainingame Brazilijos“Grand Prix” Fernando Alonsoužėmė prizinę vietą, o Sebastia-nas Vettelis liko tik šeštas, betjaunajam vokiečiui to užteko,kad trečią kartą iš eilės pelnytųpasaulio čempiono titulą.

Paskutines šio “Formulės-1” (F-1)sezono lenktynes laimėjo JensonasButtonas iš “McLaren”, tačiau britopergalę užgožė iki pat čempionato pa-baigos trukusi F.Alonso ir S.Vetteliodvikova dėl čempiono laurų.

Sezono viduryje “Ferrari” lyderisF.Alonso buvo įsitvirtinęs bendrosios pi-lotų įskaitos lentelės viršuje, bet vasarospabaigoje “Red Bull” ekipa įgavo antrąkvėpavimą, ir S.Vettelis ne tik ištirpdėdaugiau nei 40 taškų siekiančią ispanopersvarą, bet ir pats atsidūrė priekyje. ĮBraziliją jaunasis vokietis atvyko pir-maudamas 13 taškų, ir tik stebuklas ga-lėjo padėti F.Alonso išplėšti pergalę.

Lemtingas smūgis Kad ir kaip būtų neįtikėtina, lenk-

tynėms prasidėjus toks stebuklas vosneįvyko. Sportininkai startavo krin-tant smulkiai dulksnai, ir S.Vettelis iškarto smuktelėjo į septintąją pozici-ją, o F.Alonso pakilo į ketvirtąją vie-tą. Dalyviams įveikus vos keletą posū-kių drėgnoje trasoje, Bruno Senna iš“Williams” slystelėjo, smarkiai rėžė-si į S.Vettelio bolidą, jį apsuko ir nu-bloškė link greta važiuojančio SergioPerezo iš “Sauber”. B.Senna ir S.Pe-rezas lenktynių nebegalėjo tęsti, betS.Vettelio bolidas atlaikė smūgius.

Vokietis prarado visas pozicijas, ta-čiau jo bolido padangos ir sparnai li-ko sveiki ir jam nereikėjo sukti į bok-sus, todėl netrukus S.Vettelis ėmė kiltirikiuote aukštyn. Netrukus jis pakiloį septintąją vietą, o F.Alonso, pasinau-dojęs komandos draugo Felipe Mas-sa pagalba ir įspūdingai aplenkęs Mar-ką Webberį iš “Red Bull”, važiavotrečias. Pirmojoje pozicijoje buvo įsi-tvirtinęs paskutines lenktynes “McLa-ren” ekipai atstovaujantis Lewisas Ha-miltonas, paskui jį važiavo J.Buttonas.Kitų komandų lenktynininkai nebu-vo nusiteikę nusileisti dėl titulo kovo-jantiems dalyviams, tad netrukus klai-dą padariusį F.Alonso aplenkė itingreitai drėgnoje trasoje važiuojantisNico Hulkenbergas iš “Force India”.

Oro sąlygų loterijaLietui vis stiprėjant dauguma sporti-

ninkų, išskyrus N.Hulkenbergą ir J.But-toną, užsuko į techninės priežiūros zo-

ną užsidėti tarpinėms oro sąlygoms skir-tų padangų. Tačiau netrukus lietus bai-gėsi, lenktynių dalyviai turėjo dar kartąkeisti padangas į skirtas sausam orui. Pa-sibaigus sumaiščiai boksuose N.Hul-kenbergas ir J.Buttonas buvo milžiniškuatstumu nutolę nuo kitų dalyvių, oS.Vettelis pakilo į penktąją vietą, tiesiai užF.Alonso nugaros. Vidutiniokės ekiposatstovas aplenkė J.Buttoną ir ėmė toltinuo jo, bet galimybę N.Hulkenberguipelnyti pirmą pergalę F-1 karjeroje ap-temdė teisėjų sprendimas į trasą išleistisaugos automobilį. Dėl daugybės smul-

kių susidūrimų visoje trasoje buvo pilnanedidelių nuolaužų, kurios pradūrė Ni-co Rosbergo bolido padangą. Tokia patnesėkmė galėjo ištikti ir daugiau lenk-tynininkų, taigi teisėjai nusprendė pris-tabdyti lenktynes nuolaužoms surinkti.

Saugos automobilis ištirpdė visą lyde-rių pranašumą, bet jas atnaujinusN.Hulkenbergui pasisekė išsilaikyti prie-kyje. Kamui Kobayashi iš “Sauber” pa-vyko aplenkti ir S.Vettelį, ir F.Alonso, betpastarasis netrukus atgavo poziciją.F.Massa taip pat nesnaudė - jis vienu kar-tu aplenkė ir S.Vettelį, ir K.Kobayashi.

Avarija priekyjeVėl prasidėjus silpnam lietui N.Hul-

kenbergas neatlaikė įtampos ir apsisu-

ko trasoje. Jį aplenkė L.Hamiltonas, betpergalės kvapą juntantis vokietis neke-tino pasiduoti ir keletą ratų vijosi britą.Galiausiai N.Hulkenbergui pavyko pa-vyti labiau patyrusį varžovą, tačiau“Force India” pilotas posūkyje slystelė-jo, trenkėsi į L.Hamiltono “McLaren”ir sulaužė priekinę bolido važiuoklę. Taibuvo jau trečias kartas šįmet, kai L.Ha-miltonui teko pasitraukti iš varžybų va-žiuojant rikiuotės priekyje. N.Hulken-bergui teisėjai skyrė pravažiavimo protechninės priežiūros zoną baudą, todėlgaliausiai vokietis liko penktas.

Dviejų lyderių susidūrimas buvoženklas, kad dėl sustiprėjusio lietaus tra-sa vėl pasidarė slidi. Visi lenktynininkaisuko į boksus pasikeisti padangų, betkol pavyko juos pasiekti, ne vienas iš-slydo iš trasos. Didžiausias kuriozas nu-tiko K.Raikkonenui. Suomis išlėkė anttrasą juosiančios žolės ir pamatęs pa-galbiniam transportui skirtą kelią pa-suko jo link. Tačiau sutrikęs sportinin-kas nuriedėjo į priešingą pusę ir įvažiavoį lenktynėms nenaudojamą trasos dalį.Trumpai pasiblaškęs K.Raikkonenas visdėlto sugebėjo rasti kelią į trasą, bet povaržybų savo klaidos nepripažino ir aiš-kino, neva anksčiau žiedą juosiančiojetvoroje buvę atidaryti varteliai ir jis mė-gino juos rasti.

Rami pabaigaLenktynėms besibaigiant tvirtai pir-

mavo J.Buttonas, F.Alonso dėl varžo-vų nesėkmių pakilo į antrąją vietą, onepasiruošusių mechanikų boksuoseužlaikytas S.Vettelis važiavo šeštas.Ekipa jam radijo ryšiu nuolat kartojo,kad tokia vieta vokiečiui gana gera irjam nereikia rizikuoti, mat jei S.Vette-lis būtų išlėkęs iš trasos ir užėmęs že-mesnę nei aštuntąją vietą, titulas būtųatitekęs F.Alonso. Jis paklausė inžinie-rių ir paskutinius lenktynių ratus va-žiavo ramiai ir atsargiai.

Paskutinis įvykis permainingose irjaudinančiose lenktynėse buvo neti-kėtas Paulo di Restos smūgis į sieną li-kus vos vienam ratui iki finišo. Sporti-ninkas nesusižeidė, bet sumaitotas“Force India” bolidas liko stovėti traso-je, taigi dalyvius vėl pristabdė saugosautomobilis. Jis pasitraukė prieš pat fi-nišą, bet varžovams nebebuvo leistaplanuoti lenkimų, taigi jie ramiai kirtopaskutinio “Grand Prix” finišo liniją.Varžybas laimėjo J.Buttonas, paskui jįfinišavo F.Alonso ir F.Massa, ketvirtąjąvietą užėmė M.Webberis, penktąją -N.Hulkenbergas, o šeštąją - S.Vettelis.Pelnytų 8 taškų jam pakako, kad išlik-tų pirmojoje bendrosios įskaitos vieto-je ir trečią kartą iš eilės taptų F-1 pa-saulio čempionu.

Asmeniniai laimėjimaiPaskutinėse lenktynėse savo karje-

roje F-1 veteranas Michaelis Schu-macheris iš “Mercedes” užėmė sep-tintąją vietą. Aštuntas liko jauniausias

čempionato dalyvis Jeanas EricasVergne iš “Toro Rosso”, devintas fini-šavo daugybėje incidentų dalyvavęsK.Kobayashi, o dešimtąją vietą užėmėK.Raikkonenas.

Pirmas už taškų zonos ribų liko 11vietą užėmęs Vitalijus Petrovas iš“Caterham”, tačiau autsaiderės eki-pos atstovui tai labai svarbus pasie-kimas, nes dėl to “Caterham” pakiloį 10 vietą bendrojoje įskaitoje - aukš-čiausiai iš trijų autsaiderių ekipų, šį-met nepelniusių nė taško.

Be pirmajame rate pasitraukusiųB.Sennos ir S.Perezo, lenktynių finišonepasiekė ir dar du agresyviu vairavi-mo stiliumi pagarsėję sportininkai Pa-storas Maldonado iš “Williams” ir Ro-mainas Grosjeanas iš “Lotus”.

Pasibaigus įtemptam šių metų F-1čempionatui sportininkai ir ekiposkiek daugiau nei tris mėnesius reng-sis naujam sezonui. Planuojama, kadjis prasidės 2013 metų kovo 17 dienąlenktynėmis Australijoje.•

Trasa 192012 11 28Lietuvos žinios

Tai buvo jau trečias kartas šįmet, kai L.Hamiltonui teko pasitraukti iš varžybų

važiuojant rikiuotės priekyje.

Finale - adrenalino antplūdis BENDROJI PILOTŲ ĮSKAITA1. S.Vettelis 281

2. F.Alonso 278

3. K.Raikkonenas 207

4. L.Hamiltonas 190

5. J.Buttonas 188

6. M.Webberis 179

7. F.Massa 122

8. R.Grosjeanas 96

9. N.Rosbergas 93

10. S.Perezas 66

11. N.Hulkenbergas 63

12. K.Kobayashis 60

13. M.Schumacheris 49

14. P.Di Resta 46

15. P.Maldonado 45

16. B.Senna 31

17. J.E.Vergne 16

18. D.Ricciardo 10

19. V.Petrovas 0

20. T.Glockas 0

21. C.Picas 0

22. H.Kovalainenas 0

23. J.d’Ambrosio 0

24. N.Karthikeyanas 0

25. P.de la Rosa 0

BENDROJI KONSTRUKTORIŲ ĮSKAITA1. “Red Bull-Renault” 460

2. “Ferrari” 400

3. “McLaren-Mercedes” 378

4. “Lotus-Renault” 303

5. “Mercedes” 142

6. “Sauber-Ferrari” 126

7. “Force India-Mercedes” 109

8. “Williams-Renault” 76

9. “Toro Rosso-Ferrari” 26

10. “Caterham-Renault” 0

11. “Marussia-Cosworth” 0

12. “HRT-Cosworth” 0

Smūgis į S.Vettelio bolidą vos netapo lemiamu įvykiu čempionate, tačiau automobilis buvo pažeistas nestipriai ir vokietis trečią kartą apgynė F-1 čempiono titulą.

Eismo spūstys jau dabar yra daugelio miestų kasdienybė, bet netrukus automobilių turėtų dar padaugėti. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Pasaulis skęs automobiliuose

BUTAI

PARDUODA

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje,Prūsų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

NUOMOJA

Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambariųkambarių butą Vilniuje, Senamiestyje, K.Va-nagėlio g. (38,5 kv. m, butas suremontuotas,yra baldai, buitinė technika, plastikiniai lan-gai, seifinės durys, automobilio parkavimaskieme, kaina - 800 Lt/mėn). Tel. 8 672 52 168.

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Parduodamas BUAB “VS tiekimas” nuosavybės teise priklausantis nekilno-jamasis turtas - 53,84 kv. m ir 22,95 kv.m administracinės patalpos, esančiosSietyno g. 8, Vilnius. Daugiau informaci-jos: UAB “Admivita”, Jogailos g. 7,Vilnius, tel. 8 686 88 884. Užs. LM-3555

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniaipastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame au-tomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių ap-mušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

UAB “Kraustymo komanda” - profesio-nalios kraustymo paslaugos įmonėms irgyventojams. ŽIEMOS AKCIJA! 15 proc.nuolaida! Tel. 8 618 77 600,www.kraustymokomanda.lt. Užs. R-512

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę dar-bo patirtį, pagal individualius užsakymussiuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės ga-minius. Tel. +370 684 49 195.

Valome kaminus, jų įdėklus. Tel. 8 600 58 833.

Muzika jūsų šventei. DJ paslaugos, rengi-nių vedimas. Tel. 8 671 97 597.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62085.

LEIDINIAI

PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunk-vežimių eksploatacijos bei remontožinynus, specializuoto remonto literatūrąautoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

PRANEŠIMAI

Bankroto administratorius šaukia BŽŪK“Šilauogė” kreditorių susirinkimą. Susi-rinkimas vyks adresu: Perkūnkiemio g.19, Vilniuje, 2012 12 10 d., 10.00 val. Informacija tel. 8 600 22 365. Užs. R-667

Parduodamas BUAB “Lokys” priklausan-tis trumpalaikis ir ilgalaikis turtas(įrengimai, plaukiojančios priemonės,nekilnojamasis turtas, mobili betonomaišyklė ir kt.). Komerciniai pasiūlymaipriimami 1 mėnesį nuo skelbimo iš-spausdinimo dienos. Dėl išsamesnėsinformacijos kreiptis telefonu 8 642 38 474. Užs. R-666

2012 11 28Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

www.lzinios.lt

UAB “Lietuvos žinios” akcininkams

2012 m. gruodžio 20 d. 9.00 val. šaukiamas UAB “Lietuvos žinios” (kodas 122220740, buveinė: Vykinto g. 14, Vilnius)

neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinėje.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:

1. Bendrovės naujo valdybos nario rinkimai;

2. Kiti klausimai.

Susirinkimo apskaitos diena gruodžio 20 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų su-sirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo ap-skaitos dienos pabaigoje.

Visą medžiagą šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimaisbei sprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klau-simo projektus galima gauti bendrovės buveinėje: Vykinto g. 14, Vilnius. Kontaktinis asmuo:Gen. direktoriaus padėjėja Nijolė Jakučionienė, tel. (8 5) 249 2152; el. p.: nijole@lzinios.lt.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įga-liotiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Vilniaus m. A.Jonyno internatinės mokyklos sporto klubas “Šarūnas”

keičia pavadinimą į

Vilniaus miesto aklųjų ir silpnaregių moksleivių ir jaunimo sporto klubas “Šarūnas”.

Užs. RS-3551

INFORMACIJA

apie priimtą sprendimą dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo leistinumo poveikio aplinkai požūriu

1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas.Bus vykdomos šios Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede (Žin., 2005, Nr. 82-1965) numatytos veiklos:

10.8. Jūrų uostų ir prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia mažiau 1350 tonų,o uosto ar prieplaukos plotas daugiau kaip 1 ha);

10.10. Jūrų uostų akvatorijų ir įplaukos kanalo gilinimas;

12.10. Jachtų ir valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha).

2. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, J.Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda, tel. (8 46) 49 97 99, faks. (8 46) 49 97 77.

3. Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta - Klaipėdos apskritis, Palangos m., Palangos m. sav., Šventosios seniūnija, Prieplaukos g. 26 (Šventosios upės delta).

4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas - Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas, tel. (8 37) 35 14 03, faks. (8 37) 35 12 71.

5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas yra numatytas vietoje, kurioje uostas buvo vystomas 1923-1940 metais. Buvusio Šventosios uosto ribose galima rasti išlikusių hidrotechninių statinių: krantinės, molai, vidinis baseinas. Uosto atstatymo pagrindas - Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 2006, Nr. 132-4987), kuris nustato uosto veiklą ir valdymą, LR Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1197 (Žin., 2009, Nr. 118-5074), kuriuo nustatytas uostui priskiriamo žemės sklypo plotas ir išorinės akvatorijos plotas ir ribos. PAV ataskaitoje siekiant pagrįsti planuojamo atstatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto poveikį aplinkai, buvo išnagrinėti penki atstatymo variantai (alternatyvos), kurie tarpusavyje skiriasi laivybos gyliu, molų ilgiu, įplaukos kanalo kryptimi ir įgyvendinimo eiliškumu. Atlikus variantų palyginimą nustatyta, kad 2B variantas (alternatyva) yra pranašesnis už kitus, nes darytų mažiausią poveikį aplinkai. Įgyvendinus uosto atstatymą pagal 2B variantą (alternatyvą), minimaliai pakis jūros priekrantės tėkmių struktūra, nešmenų pernaša, krantodaros procesai ir krantų erozija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010 05 25 techninės tarybos posėdyje buvo pritarta uosto planavimo schemai pagal 2B variantą (alternatyvą).

6. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos 2011 03 12 raštu Nr. (4)-V3-595 (7.16) pritarė Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymui laikantis sąlygos, kad nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d. ir nuo rugpjūčio 16 d. iki spalio 31 d. uosto akvatorija gali būti gilinama (valoma) tik vykdant šias sąlygas:

• Iki darbų pradžios turi būti parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas planas, kuriame numatytos konkrečios gilinimo vietos, laikas, apimtys bei numatytos neigiamo poveikio žuvų ir upinių nėgių migracijoms mažinimo priemonės;

• Gilinimo darbų metu uosto lėšomis turi būti atliekami žuvų ir upinių nėgių neršto migracijos intensyvumo ir gilinimo darbų įtakos praeivėms žuvims ir upinėms nėgėms tyrimai ir jų duomenimis operatyviai (per parą) koreguojami darbai, jei to reikalauja tyrimų rezultatai. Tyrimus turi atlikti uostui nepavaldūs specialistai;

• Žuvininkystei padarytus nuostolius dėl neršto migracijos sutrikdymo kompensuoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Kitus nuostolius - pagal pateiktus atskirus skaičiavimus;

• Gilinimo darbų metu būtina vykdyti iškasto grunto geocheminius, mikrobiologinius ir hidrocheminius tyrimus. Tyrimų užsakovas - VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Siekiant sumažinti planuojamos ūkinės veikios įtaką krantų erozijos procesams į šiaurę nuoplanuojamo atstatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto ir poveikį Latvijos Respublikos priek-rantės būklei, siūloma iškastą valymo metu įplaukos kanalo smėlį panaudoti paplūdimių,esančių šiaurėje nuo uosto, maitinimui.

7. Pateiktos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados:

- Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2012 m. birželio 6 d. raštu Nr. (7.13.)-V4-1599 pritarė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms;

- Palangos miesto savivaldybė 2012 m, sausio 25 d. raštu Nr. (4.21.)-D3~234 pritarė PAV ataskaitai;

- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2012 m. vasario 29 d. raštu Nr. (13.3)2KL-16 pritarė PAV ataskaitai;

- Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinė gelbėjimotarnyba 2011 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 1-19-128 pritarė PAV ataskaitai;

- Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 07 10 d. pateikė išvadą Nr. (4)-LV4-2184 dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo;

- Atlikus tarpvalstybines konsultacijas, Latvijos Respublika pateikė išvadą (Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos raštas Nr. 2.18-7/8435/8355),kad priimtinausia yra Šventosios jūrų uosto atstatymo 2B alternatyva.

8. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas:

Informacija apie visuomenės viešą supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos poveikioaplinkai vertinimo ataskaita buvo skelbiama: respublikiniame laikraštyje “Lietuvos rytas”(2012 m. rugsėjo 10 d.), rajoniniame laikraštyje “Vakarinė Palanga” (2012 m. rugsėjo 5-8 d.),skelbimas buvo pakabintas Šventosios seniūnijos skelbimų lentoje (2012 m. rugsėjo 4 d.) irPalangos miesto savivaldybės skelbimų lentoje (2012 m. rugsėjo 4 d.).

Visuomenės viešas supažindinimas su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita įvyko 2012 m. rug-sėjo 25 d., 16 val. Palangos miesto savivaldybės (LT-00306 Palanga) Šventosios seniūnijosbibliotekoje. Viešajame supažindinime dalyvavo 11 dalyvių: vienas PAV užsakovo atstovas, duPAV dokumentų rengėjo atstovai, du Šventosios seniūnijos atstovai, kiti suinteresuotos visuo-menės atstovai. Susirinkimo metu pasiūlymų negauta.

9. Atsakingos institucijos sprendimo pobūdis, jo priėmimo data ir su juo siejamos sąlygos.

Sprendimą dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo leistinumo 2012 11 19 d.Nr. (2.6)-A4-3674) priėmė atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra vykdantsprendime nustatytas sąlygas.

10. Su Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu galima susipažinti Palangos m. savivaldy-bėje (Vytauto g. 73) ir Šventosios seniūnijoje (Šventosios g. 14). Užs. LM-3553

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Kvesų smėlio ir žvyro telkinio I sklypo naujoploto galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Kvesų žvyras”, Vakarės g. 13, Užpjaunių k., Ša-kių r. LT-71331, tel. Nr. 8 682 59 385, el. paštas: danutes10@gmail.com.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Kvesų smėlio ir žvyro telkinio I sklypo naujo plotoišteklių naudojimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kauno apskritis, Kauno rajonas, Batniavos seniūnija, Kvesųkaimas.

4. Persvarstoma atsakingos institucijosKauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 22 d.priimta atrankos išvada Nr. (PAV)-D2-2659, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Suinteresuota visuomenė 2012 m. spalio 15, 16 ir 22 d.raštuose išdėstytais motyvais, pateikė prašymus.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 6.1) PAV su-bjektas - Kauno visuomenės sveikatos centro Kauno skyrius pritarė priimtai planuojamos ūkinėsveiklos išvadai, kad planuojamai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 6.2)PAV subjektas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministeri-jos Kauno PGT pritarė priimtai planuojamos ūkinės veiklos išvadai, kad planuojamai ūkinei veik-lai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 6.3) Kiti PAV subjektai, per teisės aktais nusta-tytą tvarka terminą, nepateikė išvadų, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikioaplinkai vertinimą; 6.4) Planuojamos ūkinės veiklos vietovė nepatenka į Europos ekologinio tink-lo Nature 2000 teritoriją; 6.5) Visuomenės atstovai susitarė su karjero savininku dėl apsaugospriemonių įvykdymo ir neprieštaravo galutinės atrankos išvadai - poveikio aplinkai vertinimas ne-reikalingas; 6.6) Eksploatuoti numatyti plotai yra vietoje, kur daugelį metų vyksta smėlio ir žvyrogavybos darbai ir įdiegus poveikį aplinkai mažinančias priemones sumažės neigiama įtampa gy-ventojų saugai ir sveikatai.

7. Priimta galutinė atrankos išvada atsakingos institucijos Kauno regiono aplinkos apsau-gos departamento 2012 11 22 d. Nr. (PAV)-D2-2659, kad poveikio aplinkai vertinimas nepri-valomas. Užs. LM-3554

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

r ek l ama@l z i n i o s . l t

Tel.: 249 2166, 249 2173,

Faksas:278 4104

249 2170,249 2249.

249 2165,249 2168,

R E K L A M A

2012 11 28Lietuvos žinios22 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Frankenvynis” - 11.30, 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.“Džiunglės” - 19 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 19.30,22 val.

“Septyni psichopatai” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Debesų žemėlapis” - 14, 17.45, 21.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.45, 16.30, 18,19.15, 20.45, 21.50 val.“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” -10.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Grėsmingas” - 21.30 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 15 val.“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.15,20.15 val.“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.45, 16.45 val.“Pragaras rojuje” - 12, 17 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.50, 18.20, 21.20 val.“Frankenvynis” - 11, 13.20, 15.40, 18, 20.30 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 19,21.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.“Septyni psichopatai” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.“30 širdies dūžių” - 13, 16.20, 19.20, 21.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.20, 17.15,18.20, 20, 22 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 11, 13.15, 16 val.“Grėsmingas” - 18.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 12, 15.20, 18.40, 21.45 val.“Kazino apiplėšimas” - 20.15 val.“Monstrų viešbutis” - 13.35, 15.40, 17.50 val.“Pabandom iš naujo” - 16.30 val.“Laukiniai” - 21 val.

“Į Romą su meile” - 16.10 val.“Karališka drąsa” - 13.30 val.SKALVIJA“Tabu” - 20.50 val.

“Kelyje” - 17 val.“Ledo vaikai” - 19.30 val.PASAKA“Jos” - 18 val.“Kazino apiplėšimas” - 21 val.“Kelyje” - 20.30 val.“Kovotoja” - 18.30 val.Kino vakarai su Izolda. Svečias - Kristupas Sabolius -19 val.OZO KINO SALĖ“Tuštybių mugė” - 18 val.“Pasimatymas” - 16 val.MULTIKINO“Debesų žemėlapis” - 12, 15.15, 18.30, 20, 21 val.“Frankenvynis” - 12, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.30, 13.45,15.45, 18 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 15, 17, 18.45 val.“Septyni psichopatai” - 19, 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.15, 13.45, 16.15, 19,21.30 val.“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” -10.30 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 22 val.“007 operacija “Skyfall” - 12.45, 15.45, 19, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 10.30, 14.30 val.

KAUNASCINAMON“Debesų žemėlapis” - 11.45, 15, 18.15, 21.30 val.“Frankenvynis” - 17.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.45, 13.15, 15.45,18.20, 19.15, 20.50, 21.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 13.10, 15.15 val.“007 operacija “Skyfall” - 13, 16, 19, 22 val.

“Grėsmingas” - 20 val.“Monstrų viešbutis” - 12, 14, 16, 18 val.“Monstrų viešbutis” (3D) - 11.10 val.“Laukiniai” - 22.15 val.“Džokas” - 11 val.FORUM CINEMAS“30 širdies dūžių” - 19.15, 21.45 val.“Frankenvynis” - 28 d. 11, 13.15 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 19,21.30 val.“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17.15, 20.45 val.“Apgaulinga aistra” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 22 val.“Septyni psichopatai” - 19, 21.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.30, 14, 16.30, 18.15, 21 val.“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” -10.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15 val.“007 operacija “Skyfall” - 12, 15, 18, 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 12.45, 14.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS

“Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val.“Frankenvynis” - 10.15, 13, 15.30, 18 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.“Apgaulinga aistra” - 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.30, 17.15,18.45, 20.15, 21.30 val.“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” - 10.45, 13.15, 16 val.“007 operacija “Skyfall” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 13.45, 16.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 15, 18, 18.30, 20.45,21.45 val.“Frankenvynis” - 10.15, 15.30 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 19.30 val.“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.“Debesų žemėlapis” - 10.30, 13.45, 17.20, 21 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 12.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 17.45, 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 13, 15.15, 17.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.45, 16.50, 18.55 val.“Frankenvynis” - 11.35, 13.10 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 11.45, 13.30 val.“Paranormanas” - 10 val.“Į Romą su meile” - 15.15 val.“Pabandom iš naujo” - 17.10, 19.10 val.“Laukiniai” - 21.10 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS

“Frankenvynis” - 12.45, 18.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.10, 15.45, 18.30, 21.15 val.“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 15.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS11 28 d. 18.30 val. “Bajaderė”11 29 d. 18.30 val. “Žydė”

11 30 d. 18.30 val.; 12 02 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas”12 01 d. 12 val. “Buratinas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS11 28 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Vandens spalva”11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.“Katedra”JAUNIMO TEATRAS11 29 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”11 30 d. 18 val. “Ledi Makbet”12 01 d. 18 val. “Dėdė Vania”Salė 9911 28 d. 18 val. “Labanakt, mama”12 01 d. 12 val. “Angelų pasakos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS11 28 d. 19 val. Vilniaus kamerinė opera. “Ištar mane,žeme... Kaip grūdą ištark ir praeivio širdy pasodink...”11 29 d. 18 val. “Iliuzijos”11 30 d. 18 val. “Lošėjai”12 01 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė”12 01 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS11 28 d. 20 val. “Boogie Nights”11 29 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”12 01 d. 18.30 val. “Madagaskaras”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė11 29 d. 18.30 val. VšĮ “Meno ekspansija”. “Nepažįstamosios laiškas”

11 30 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”12 01 d. 12 val. “Trys paršiukai”Mažoji salė12 01 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis”KEISTUOLIŲ TEATRAS11 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”11 29 d. 19 val. “Penktas veiksmas”11 30 d. 19 val. “Pinokio kronikos”12 01 d. 12 val. “Mykolas žvejas”12 01 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”MENŲ SPAUSTUVĖ11 29 d. 19 val. Studijoje II. “Lietuva brangi”11 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko”“DOMINO” TEATRAS11 28, 29, 30 d. 19 val.; 12 01 d. 16 ir 19 val. “Sex guru”RAGANIUKĖS TEATRAS12 01 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai”12 02 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS11 29 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Miranda”11 30 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Shopping and Fucking”

12 01 ir 02 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS11 28 d. 18 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”11 29 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatossu citrina”12 01 d. 19 val. Rūtos salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko. Kavolių kabaretas”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS11 30, 12 01 ir 02 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS11 30 d. 18 val. “Penki vakarai”

12 01 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”KAUNO MAŽASIS TEATRAS11 28 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”11 29 d. 19 val. “Gagarino gatvė”11 30 d. 19 val. “Sesuo”KAUNO TEATRO KLUBAS11 28 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”11 29 d. 19 val. Domanto Razausko muzikos ir poezijos vakarų ciklas “Ruduo, žiema, pasaulio pabaiga ir vėl pavasaris”11 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS11 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”11 29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI11 28 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiutavęs, mielasis”11 29 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mumsviskas gerai”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ11 29 d. 19 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS11 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS11 30 d. 18 val. Jazminas”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS

12 01 ir 02 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS11 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmoseir tvarte”11 29 d. 19 val. “Išpažintis žvaigždėms”

TREČIADIENIS 28 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Veidai21.45 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio

kapinės”. San FranciskoSaipres Lono memorialinis parkas

23.25 Vakaro žinios23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)0.10 “Stilius”. Jausmai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Specialioji Los Andželo

policija” (k.) N-711.40 “Nikita” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Diagnozė: Seimas”20.55 “Karamelinės

naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva”22.35 Veiksmo f. “Nakties

klajūnai” N-140.45 “V. Vizitas” N-71.40 “Įstatymas ir tvarka. Specia-

liųjų tyrimų skyrius” N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Beatos virtuvė”12.00 “Ką manai?”13.00 “Akistata”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”

15.10 “Ančiukas Donaldas irdraugai”

15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Akistata”20.00 “Motina ir sūnus”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Niujorkas”0.05 “Amerikietiška siaubo istorija”1.00 “Lėlių namai”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Prajuokink mane” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Taip. Ne”21.25 “Sąmokslo teorija” N-722.25 “Mentai” N-723.25 “Jūrų velniai” (k.) N-70.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-71.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmenonuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Su-permeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00“Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00“Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiu-kai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30“Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalti-mo motyvai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Skersvėjis” N-723.45 “Pasitikėk manim” N-7 0.45 “Naujieji Robi-no Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutosmeistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Posūkiaisu Viktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 “Muzikos pasauliožvaigždės”. J.Haidno Koncertas violončelei ir or-kestrui C-dur HOB VII B (k.) 14.00 Atvira Lietuvosuniversitetų žinių lyga “Lyderiai” 14.45 “Tapatybėslabirintai” (k.) 15.15 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.45“Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.00 “Etnokultūrosratas”. XIX amžiaus tautodailininkas ChristijanasBarčas 18.25 Parodos “Petras Rauduvė. Grafika.1932-1993 m. kūryba” atidarymas Lietuvos dailėsmuziejuje 19.00 “Tūkstantmečio akimirkos”. Aistrųvaldoma Salomėja Nėris 19.15 “Pinigų karta” 20.002013 m. Pasaulio moterų rankinio čempionato at-rankos rungtynės tarp Lietuvos ir Baltarusijos rinkti-nių. Tiesioginė transliacija 21.30 Jono Meko filmųretrospektyva. “Scenos iš Andy Warholo gyvenimo”.“Keliaudamas į Fudžio kalną aš mačiau...”. “Su gimta-dieniu, Džonai” 22.55 Romantinė fantastinė drama“Ponas Niekas” N-7 1.25 Panorama (k.) 2.10 “Muzi-kos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja choras “Vilnius”

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00“Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Afe-

ristas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Reziden-tai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas”16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Robinzonas Kru-zas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”21.30 Veiksmo f. “Amerikos nindzė 2” 23.25 Euro-pos pokerio turas 0.25 “6 kadrai” 0.55 “Ekspedicijaį Arktį” 1.50 “CSI kriminalistai”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Namųdaktaras” 10.55 Dok. f. “Blogiausia vieta būti gėju-mi” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “PadūkėlisEliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylė-ti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-715.45 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikrovė”. 1 d. N-716.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikro-vė”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti”19.45 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikrovė”. 2 d. N-721.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TVpokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 9.00 Animac. f. “Alfair Omega” 11.00 Trileris “Nauja pradžia” N-713.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 15.00 Komedija“Atsiklauskite vaikų!” 17.00 Drama “Karalienė”19.00 Komedija “Žmonos maištas” N-7 21.00Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 23.00 Komedija “Tar-nybinis romanas. Dabartiniai laikai” 1.00 Trileris“Aušros kariai” N-14

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kassvarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00“X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios.Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris

19.20 “Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo pa-slaptys” 22.05 “Dialogas su mirtimi” 23.00 “Ope-ratyvininkai” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.40“Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru 2.30Tiesioginis eteris

Viasat Sport Baltic 11.00 “Futbol Mundial” žurnalas 11.25 Futbolas.Anglijos Premier lyga. “Chelsea” - “ManchesterUnited” 13.15 Futbolas. UEFA Čempionų lygos ap-žvalga 13.45 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - “Chimki”15.35 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Aston Villa”- “Reading” 17.25 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Sa-lavat Yulaev”. Tiesioginė transliacija 20.00 “TransWorld Sport” žurnalas 21.00 “Formulė-1”. Brazili-jos GP lenktynių apžvalga 21.55 Futbolas. AnglijosPremier lyga. “Wigan” - “Manchester City”. Tiesio-ginė transliacija 0.00 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” -“Salavat Yulaev”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Vaiki-nai iš Niujorko 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitųgriovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinaslaimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyvenimopamokos 22.00 Kova dėl Amazonės 23.00 Privalauišgyventi 0.00 Antžmogiai 1.00 Tiesa ir melas

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Nuo mažų iki didžiau-sių 11.00 Gyvenimas kalėjime 12.00 Didžiosios ga-myklos 13.00 Greiti ir įsiutę 14.00 Plėšrūnų kova15.00 Pavojingiausi susitikimai 16.00 Didžiosiosgamyklos 17.00 Greiti ir įsiutę 18.00 Nacių povan-deninė karalystė 19.00 Gyvenimas kalėjime 20.00Pasaulio pabaiga 21.00 Draudimai 22.00 Plėšrūnųkova 23.00 Pasaulio pabaiga 0.00 Draudimai 1.00Nakties programa

Kinas Teatras

Orai ir horoskopai 232012 11 28Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:14leidžiasi 16:00dienos ilgumas 7:46

MĖNULISPirmąją pilnatiesdieną Mėnulisteka 16:00leidžiasi 07:54

ŠIANDIEN: apsiniaukę, visame krašte numatomas lietus. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

RYTOJ:darganota, daug kur lis. Temperatūra naktį 2-5, dieną 4-7 laipsniai šilumos.

Senoliai sakydavo: Su melu nueisi, tik atgal negrįši.

333-ioji metų diena. Lapkričio dvidešimt aštuntoji, trečiadienis, trečioji 49-osiosmetų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 33 dienos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Jokūbas, Rimgaudas, Steponas, Vakarė; rytoj: Butvydė, Daujotas, Iminė, Sizinijus.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+14

+8

+5 +2

+6 +3

+6

+6 +2

+6 +2

+2

+5

Lisabona

+11Malaga

+7Madridas

+17Alžyras

+18Tunisas

+18

Atėnai+18

Larnaka

+16Stambulas

+14Barselona

+9Bordo

+4Dublinas

+7Paryžius

+7Londonas

+14 Nica

+15Roma

+19Dubrovnikas

+9Sofija

+14Bukareštas

Varna

-1Maskva

+1 Helsinkis

+6Kijevas

+7Berlynas

+3

Kopenhaga+6

StokholmasOslas

+8Amsterdamas

+10Miunchenas

+9Praha

+6Vilnius

-1Talinas

+4Ryga

+6

Minskas

+2Sankt Peterburgas

Bratislava

+7Varšuva

+11Viena

+12Budapeštas

Pilnatis Delčia Jaunatis PriešpilnisXI 28 XII 06 XII 13 XII 20

+1

Gabrielis Aubry jau senokai išsiskyrė su aktore Halle Berry,bet tai nesutrukdė jam per Padėkos dieną susipešti su dabartiniu Holivudo žvaigždėsdraugu, prancūzu aktoriumi Olivier Martinezu.

Vyrai susikibo prie aktorės namųLos Andžele, kai G.Aubry parvežėsavo ir H.Berry dukrą Nahlą namo.G.Aubry po šio incidento buvo areš-tuotas ir nuvežtas į ligoninę. Teisėjas

skubos tvarka uždraudė jam iki gruo-džio 3 dienos artintis prie H.Berry,Nahlos ir Olivier. Tačiau kol kas nėvienas iš dviejų vyrų oficialiai nėraapkaltintas.

Incidentą tiria vaikų apsaugos tar-nybos, nes muštynės įvyko Nahlosakyse. Vyrams susipliekus motinaiškart nusivedė mergaitę iš įvykiovietos, bet vaiko gynėjai ketina darkartą apklausti visą trijulę, kad įsiti-kintų, ar mergaitė gyvena saugiojeaplinkoje. Šiemet G.Aubry jau buvoapkaltintas pastūmęs auklę, kai ši ant

rankų laikė Nahlą. Tyrimas buvo nut-rauktas, bet po pastarojo incidentogali būti atnaujintas.

Paskelbęs savo nuotraukas, kurio-se matyti pamušta akis ir veido žaiz-dos, 36 metų kanadietis modelisG.Aubry pareiškė, kad buvo tų lapk-ričio 22-osios peštynių su H.Berrysužadėtiniu auka. “Dėl to užpuolimopatyriau daug sužeidimų, tarp jų -šonkaulio skilimą, dauginius veidosumušimus ir nemažai žaizdų, kuriasreikėjo siūti”, - teismo dokumentuo-se rašė G.Aubry. Jis taip pat tvirtino,

kad diena anksčiau O.Martinezasgrasino jį nužudyti. G.Aubry teigi-mu, O.Martinezas jam rėžė: “Tumums kainavai 3 mln. dolerių”, o ta-da smogė jam kumščiu ir spyrė; vis-kas įvyko labai greitai, todėl jis nega-lėjo apsiginti.

Visa trijulė jau kelis mėnesius kariau-ja dėl Nahlos. Mat “Oskaro” laureatėnori išsivežti mergaitę į Prancūziją irten gyventi su 46 metų O.Martinezu, ovaiko tėvas G.Aubry su tuo nesutinka -ir teisėjas jo pusėje, nes G.Aubry gyve-na Kalifornijoje. •

2012 11 28Lietuvos žinios24 Margumynai

Saudo Arabijos bendrovei priklausantis lėktuvas negalėjopakilti, nes į jį pateko katinas.O Ispanijos bendrovės lėktuvekeleivei įkando skorpionas.

El Rijado oro uoste į oro linijų bend-rovės “Saudi Arabian Airlines” lėktuvąpateko katinas. Kaip jis ten atsidūrė irkam jis priklausė, neskelbiama, tačiauekipažo nariams niekaip nesisekė gyvū-no sugauti. Po tris valandas trukusiųbergždžių pastangų buvo nutarta kelei-vius į Džidą išskraidinti kitu lėktuvu. Dėl

šio incidento keli lėktuvai pakilo iš orouosto daug vėliau, nei buvo planuota.

Nemalonus incidentas kilo ir Ispa-nijos oro linijų bendrovės “Iberia”lėktuve, skrendančiame iš Kosta Ri-kos į Madridą. Skrydžio metu netikė-tai vienai keleivei iš Šveicarijos įkan-do skorpionas. Pilotai iš karto apie taipranešė Madrido dispečeriams ir lėk-tuvui nusileidus jau laukė medikų eki-pažas. Gydytojai patvirtino, kad ke-leivei iš tiesų įkando skorpionas, irišsivežė ją į ligoninę. Šveicarės gyvybeipavojus negresia, o lėktuve atlikta de-zinfekcija.•

Reuters, Polskie Radio, Akhbaar24.com, EFE, LŽ

DENISAS NIKITENKA

Ištuštėjusiu Smiltynės paplūdi-miu vaikštinėjantys žmonėsatkreipia dėmesį į netikėtai jūrosišplukdytą didelį cilindro formosmetalinį griozdą.

Vieni mano, kad tai iš Kaliningradosrities atplukdyta mažytė naftos plat-formos D6 detalė, kiti įsitikinę, jog tainulūžusi ir jūros atnešta laivo dalis. Ta-čiau Klaipėdos uosto kapitono pava-duotojas Arvydas Narmontas teigia,kad paplūdimyje bangos skalauja se-nutėlę laivų švartavimosi “bačką”.

“Labai įdomus eksponatas... Tokieįrenginiai buvo naudojami laivams lai-kinai prisišvartuoti jūroje ar uosto ak-vatorijoje reido metu. Išmetęs inkarąlaivas sukasi aplink savo ašį ir užimadaug vietos, o prisišvartavęs prie dvie-jų tokių platformų laivas tiek daug vie-tos neužimdavo. Mūsų uoste, mario-se, padaugėjus įplaukiančių laivųplatformos nebenaudojamos, nebentplaukiojančiame doke. Tokių įrenginiųneturime ir jūroje, tad ši Baltijos dova-na, matyt, bus iš Kaliningrado srities”,- svarstė A.Narmontas ir paaiškino, kadšvartavimosi “bačka” - tuščiavidurė,padalyta į keturias sekcijas. Ji turi angasžmogui įlipti, jei ją reikėtų paremon-tuoti. Tokiai “bačkai” reikia ir labai su-nkaus inkaro, kuriuo dažniausiai tam-pa betono luitai.

“Manau, “bačka” gali sverti 5-6 to-nas, tad greičiausiai metalo vagys jauatkreipė į ją dėmesį, bet paplūdimys -labai atvira vieta. Galiu patikinti, kadta “bačka” atgal į jūrą nebegrįš, ji likspaplūdimyje ir grims vis gilyn į smėlį.Ačiū Dievui, kad ji išplaukė, nes atviro-je jūroje toks didelis ir neapšviestasdaiktas būtų kėlęs grėsmę - į jį atsitren-kęs laivas galėtų net nuskęsti”, - sakėA.Narmontas.

Tačiau kur tą “bačką” dėti, neaišku.Klaipėdos merijos Miesto tvarkymoskyriaus vedėja Irena Šakalienė tikino,kad merija neturi nei pinigų, nei išga-lių jai pašalinti. “Mums tektų skelbtikonkursą, o likvidavimo darbai atsiei-tų labai brangiai. Juk ir krano gali pri-reikti, nes “bačka” vis giliau klimpsta įsmėlį. Kreipsiuosi į savivaldybės admi-

nistraciją, Valstybinio jūrų uosto direk-ciją, gal jie ką sugalvos”, - sakė valdi-ninkė.

“Uosto kapitono tarnyboje dirbu nuo1997 metų ir nesu matęs, kad bangos iš-plukdytų tokį didelį daiktą. Sunku busjį pašalinti... Kranui nepavyks priva-žiuoti, laivas vilkikas taip pat nelabaipagelbės, nes ten labai seklu ir jis patsįklimptų. Matyt, vienintelis būdas -“bačką” supjaustyti, bet mes tikrai ne-privalome šalinti visų jūros išmestųšiukšlių. Bet kuo giliau “bačka” įklimpsį smėlį, tuo sunkiau bus ją ištraukti”, -aiškino A.Narmontas.

Apie netikėtą radinį jau informuotasir Lietuvos jūrų muziejus. Jis galėtųpriimti laivų švartavimosi “bačką” kaipvieną iš eksponatų žvejybinių laivų eks-pozicijoje po atviru dangumi. •

Nuo vampyro apsaugos česnakasSerbijos miesto meras kreipėsi įgyventojus ragindamas valgytidaugiau česnako, nes jis padėsapsisaugoti nuo po miestą siautėjančio vampyro.

Zarožjės miestas turi savo vampyrą. Jogyventojai tiki, kad tai legendinis Sava Sava-novičius, gimęs XVIII amžiuje ir sėkmin-gai sulaukęs mūsų dienų. Šis vampyrasbuvo apsigyvenęs senajame miesto ma-lūne, tačiau valdžia nusprendė jį nugriau-ti. Nuo tada netekęs namų vampyras Sa-va ėmė blaškytis po miestą. Netikėtaipasirodęs gatvėje jis jau išgąsdino ne vie-ną miestietį.

Iškilus tokiam pavojui nuošalyje nega-lėjo likti ir miesto meras Midragas Vuje-tičius. Jis kreipėsi į gyventojus ragindamasjuos valgyti kuo daugiau česnako.

Rytų Europoje serbų ir bulgarų folklo-re yra daug pasakojimų apie vampyrus.Juose nurodoma, ir kaip apsisaugoti nuošių kraują siurbiančių būtybių. XIX am-žiuje net bažnyčiose žmonėms buvo da-lijami česnakai, nes tikėta, kad vampyrainemato žmonių, kurie yra jo valgę. Čes-nakų buvo kabinama ant namų langų,jais būdavo ištrinami laikomi gyvuliai -taip bandyta juos apsaugoti nuo kontak-to su vampyrais. Mitai apie vampyrus Ry-tų Europoje gajūs nuo IX amžiaus, kaikrikščionybė įveikė pagonybę ir visus pa-sakojimus apie vampyrus bei kitus pago-niškus gyvius paliko folklorui.•

H.Berry vyrai susimušė

H.Berry, O.Martinezas ir Nahla nori būti šeima. / SIPA/Scanpix ir Flickr.com nuotraukos

Lėktuve - katinas ir skorpionas Jūros dovanėlės niekam nereikia

Įpykusį katiną būna sunku pagauti.

Labai įdomus eksponatas... / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Vampyrą galima pamatyti ne tikkino filme, bet ir Serbijos miestogatvėje.