Kelmė, 2011 m. lapkričio 18 d.

POTENCIALIŲ VIETOS PROJEKTŲ VYKDYTOJŲ MOKYMAS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ YPATUMAI

VšĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTASLektorė Erika Ribašauskienė

VIEŠIEJI PIRKIMAI TAI

Perkančiųjų organizacijų atliekami prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių tikslas – sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Detaliai šią tvarką nusako Viešųjų pirkimų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti, kad visi juridiniai ar fiziniai asmenys turėtų lygias galimybes parduoti savo prekes ir paslaugas. Siekiant racionaliai panaudoti biudžeto lėšas skirtas reikiamų prekių ar/ir paslaugų įsigijimui, užtikrinant jų kokybę bei siekiant sudaryti pirkimo sutartis su patikimais prekių ir paslaugų tiekėjais, viešųjų pirkimų konkursų dalyviams ir jų prekėms bei paslaugoms keliami tam tikri reikalavimai, kurie būna pateikiami konkretaus pirkimo dokumentuose, kad būtų išvengta korupcijos ir nesąžiningumo.

2

BENDRIEJI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRINCIPAI (3 STR.)

Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešojo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi šių principų:

lygiateisiškumo ir nediskriminavimo skaidrumo proporcingumo abipusio pripažinimo

3

1. LYGIATEISIŠKUMO IR NEDISKRIMINAVIMO PRINCIPAI

Šie principai reiškia perkančiosios organizacijos pareigą vengti bet kokių priemonių, kurios reikštų nelygiateisišką pirkimo dalyvių padėtį ar vienus jų diskriminuotų kitų atžvilgiu.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas laikytinas esminiu viešųjų

pirkimų pažeidimu.

4

DRAUDŽIAMA:

diskriminuoti kitos ES valstybės narės tiekėjus ar sudaryti bet kokias kliūtis dalyvauti kitos ES valstybės narės tiekėjui viešojo pirkimo konkurse

pirkimo dokumentuose, ypač techninėse specifikacijose, nurodyti konkrečius nacionalinius standartus ir reikalavimus

5

DRAUDŽIAMA:

nurodyti nepagrįstai aukštus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai

viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines charakteristikas (apibūdinant pirkimo objektą techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti)

6

2. SKAIDRUMO PRINCIPAS

Pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški.

Skaidrumo principas reiškia, kad viešojo konkurso sąlygos (pvz., prekių kiekis, tiekėjų vertinimo kriterijai) turi būti susijusios su sutarties dalyku ir turi būti aiškiai nurodytos pirkimo dokumentuose (kvietime teikti pasiūlymus, specifikacijose arba skelbime apie pirkimą).

7

3. PROPORCINGUMO PRINCIPAS

VPĮ 32 straipsnio 2 dalis nurodo, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai kandidatų kvalifikacijai turi būti proporcingi pirkimo objektui.

Pavyzdžiui, vykdant darbų pirkimą, kuriam perkančioji organizacija yra numačiusi skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. Lt, kandidatams negali būti keliamas reikalavimas būti įvykdžiusiems bent vieną sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 400 tūkst. Lt.

8

4. ABIPUSIO PRIPAŽINIMO PRINCIPAS

Vadovaujantis šiuo principu perkančiosios organizacijos įpareigojamos pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus oficialiuosius dokumentus dėl prekių kokybės, tiekėjų kvalifikacijos ir užsienio tiekėjų atitikties kitiems reikalavimams.

Perkančioji organizacija negali atmesti dalyvio pasiūlymo, jei jis, pavyzdžiui, pateikia galiojančius sertifikatus ar kitus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurie yra išduoti ne Lietuvos valdžios institucijos.

9

KONFIDENCIALUMAS (6 STR.)

Negalima tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas.

10

VIEŠOJO PIRKIMO KONKURSAS

Viešojo pirkimo konkursą skelbia perkančioji organizacija. Ji suformuoja pirkimo komisiją, vykdančią viešųjų pirkimų procedūras.

Priklausomai nuo perkamų prekių ir paslaugų kiekių, pirkimams taikomos skirtingos procedūros. Pirkimai gali būti vykdomi skelbiant juos viešai arba tik išsiuntus kvietimus dalyvauti pirkime pasirinktiems tiekėjams.

11

VIEŠOJO PIRKIMO PROCEDŪRAS VYKDO

1. VIEŠOJO PIRKIMO KOMISIJA

Vadovaujantis VPĮ 16 straipsniu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus užduotims atlikti.

2. PIRKIMŲ ORGANIZATORIUS

Supaprastintiems pirkimams, kuriems atlikti nesudaroma Komisija (mažos vertės pirkimams), perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu paskiriamas perkančiosios organizacijos darbuotojas – pirkimų organizatorius.

12

VIEŠOJO PIRKIMO KOMISIJA

Komisija gali būti sudaroma: vienam pirkimui keliems tam tikros rūšies pirkimams pirkimams, atliekamiems tam tikru laikotarpiu nuolatiniams pirkimams (nuolatinė komisija)

Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 fizinių asmenų. Jie gali būti ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku skiriamas tik Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Komisijos sekretoriumi gali būti skiriamas tik Komisijos narys.

13

ORGANIZUOJANT KOMISIJOS VEIKLĄ REIKIA ŽINOTI, KAD:

Komisijos pirmininku ir nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys;

Komisijos pirmininkas, kiekvienas narys ir ekspertas prieš pradėdami darbą Komisijoje turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

Jei sudaroma nuolatinė Komisija, nešališkumo deklaracija ir konfidencialumo pasižadėjimas gali būti pasirašomi vieną kartą ir galioja nepriklausomai nuo to, kiek pirkimų bus atliekama.

14

ORGANIZUOJANT KOMISIJOS VEIKLĄ REIKIA ŽINOTI, KAD:

Komisijos darbo eigoje paaiškėjus, kad kuris nors narys nėra nepriekaištingos reputacijos, turi būti pranešama perkančiosios organizacijos vadovui, kuris turėtų spręsti klausimą dėl jo reputacijos ir, esant reikalui, šį narį pašalinti ir Komisijos darbo;

Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių;

Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas;

Komisijos posėdžio protokolą turi pasirašyti visi tame posėdyje dalyvavę nariai.

15

PIRKIMŲ PLANAVIMAS

Perkančioji organizacija turi rengti ir tvirtinti planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 d., o šiuos planus patikslinusi, – nedelsdama, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir savo tinklalapyje (jei toks yra) paskelbti tais metais planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų suvestinę (nurodant perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, ryšių duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį ar apimtį, numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą ir ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę, taip pat didelės apimties svarbių pirkimų techninių specifikacijų projektus).

16

SUPAPRASTINTI PIRKIMAI

Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir savo tinklalapyje (jei toks yra), taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.

Kol perkančioji organizacija šių taisyklių (ar jų pakeitimų) nėra patvirtinusi ir paskelbusi, supaprastintų pirkimų atlikti negalima.

17

SUPAPRASTINTI PIRKIMAI

Taisyklėse rekomenduojama nurodyti šias procedūras: Pirkimų planavimas Pirkimus atliekantys asmenys Supaprastintų pirkimų būdai ir jų pasirinkimo sąlygos Pirkimų skelbimas Pirkimo dokumentų rengimas, aiškinimas, keitimas Reikalavimai tiekėjų pasiūlymams rengti Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas Tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas Pirkimo sutartis Tiekėjų informavimas, susirašinėjimas su tiekėjais Ginčų nagrinėjimas Ataskaitos ir dokumentų saugojimas

18

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Pirkimo vykdymo etapai:

Pirkimo dokumentų rengimas Kreipimasis į tiekėjus (skelbimas apie

pirkimą, pirkimo dokumentų teikimas tiekėjams)

Susipažinimas su gautais tiekėjų pasiūlymais Tiekėjų pasiūlymų vertinimas Laimėtojo nustatymas Viešojo pirkimo sutarties sudarymas Ataskaitų Viešųjų pirkimų tarnybai teikimas

19

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Pirkimas prasideda: jei pirkimą privaloma skelbti, – Viešųjų pirkimų

tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;

jei atliekamas pirkimas neskelbiamų derybų būdu, – pateikus tiekėjams kvietimą dalyvauti derybose;

jei atliekamas supaprastintas pirkimas apie kurį neskelbiama, – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėjus prašydama pateikti pasiūlymą.

Reikia įsidėmėti, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (nereikalingas nutraukiant supaprastintų pirkimų procedūras), bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.

20

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys), apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir jų paaiškinimai.

Pirkimo dokumentų galima nerengti, kai apklausa vykdoma žodžiu.

21

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais:

1. nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Kiekvieną tokią nuorodą būtina pateikti kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;

2. apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus;

3. nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas (pvz., rekonstrukcijos darbai turi atitikti atitinkamą Statybos techninį reglamentą (STR) pritaikant statinį neįgaliųjų poreikiams).

22

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Kainodaros taisyklėse gali būti numatyti šie kainos apskaičiavimo būdai:

– fiksuotos kainos nustatymas

– fiksuoto įkainio nustatymas

– įkainio bazės nustatymas

– dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas

23

PIRKIMŲ VYKDYMAS

1) Fiksuotos kainos nustatymasSutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus.

Fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios):

perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį;

pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio.

24

PIRKIMŲ VYKDYMAS

2) Fiksuoto įkainio nustatymasFiksuotas įkainis nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios):

perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties;

rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui (pvz., vienai mokymo kursų valandai ar vienam asmeniui mokymo paslaugų pirkimo atveju) ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objektui.

25

PIRKIMŲ VYKDYMAS

3) Įkainio bazės nustatymas

Įkainio bazės nustatymo būdas taikomas sudarant sutartis, kai perkamų prekių, paslaugų ar darbų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo išorinių parametrų.

Pvz., perkant degalus:rekomenduojama prašyti tiekėjo nuolaidą išreikšti absoliutiniu (pvz., 6 ct/l degalų), o ne santykiniu dydžiu (6 proc. / l degalų).

26

PIRKIMŲ VYKDYMAS

4) Dalinis sutarties išlaidų padengimasKainodaros taisyklėse nustačius dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą, sutarties kaina susideda iš dviejų dalių:

viena kainos dalis apskaičiuojama taikant vieną iš ankstesniuose punktuose nurodytų kainos apskaičiavimo būdų,

kitą kainos dalį sudaro tam tikros tiekėjo faktiškai patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pvz., parodų organizatoriui už parodą perkančioji organizacija sutartyje numato sumokėti fiksuotą sumą, iš kurios organizatorius apmoka tam tikras savo išlaidas (visų pirma, administracines bei kitas netiesiogines parodos organizavimo išlaidas) bei gauna pelno.

27

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Pasiūlymų vertinimo kriterijai :Prekės, paslaugos ar darbai yra perkami iš to tiekėjo, kuris:

pasiūlė mažiausią kainą pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą

Ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui įvertinti siūloma pasirinkti bent vieną iš šių kriterijų:

kainą (privalomas kriterijus) kokybę techninius privalumus estetines, funkcines charakteristikas aplinkosaugos charakteristikas eksploatavimo išlaidas efektyvumą garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo

terminą 28

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Skelbimas apie pirkimą Pradėjus vykdyti pirkimą, pirkimo sąlygos

skelbiamos viešai, neskelbiamų pirkimų atveju – įteikiamos tiekėjams.

Apie mažos vertės pirkimą, kurį perkančioji organizacija pagal pasitvirtintas taisykles numato skelbti viešai, skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimai ir informaciniai pranešimai gali būti papildomai skelbiami perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis.

To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

29

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Informacinis pranešimas neskelbiamas, kai: dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija

negalėjo iš anksto numatyti atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios

organizacijos nustatytais atvejais prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant

reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas perkami muziejų eksponatai, archyvų ir

bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai

pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos

ir kitos, jeigu yra bent viena iš VPĮ 92 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų 30

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Susipažinimas su tiekėjų pasiūlymais Pasiūlymai turėtų būti pateikiami užklijuotuose

vokuose (išskyrus mažos vertės pirkimus). Jei pirkimą vykdo pirkimo Komisija, vokai su

pasiūlymais atplėšiami posėdyje. Posėdis turi įvykti pirkimo dokumentuose

nurodytoje vietoje ir prasidėti nurodytą dieną, valandą ir minutę. Posėdžio diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga.

Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai supaprastinto pirkimo metu gali būti deramasi dėl pasiūlymo sąlygų ir tokiame pirkime dalyvauti kviečiami keli tiekėjai, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai.

31

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Gautų pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas

Perkančioji organizacija, siekdama išnagrinėti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymus, turi atlikti šiuos veiksmus:

Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas

(tikrinama tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacinių duomenų atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams (jei buvo nustatyti).

32

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas:

Perkančioji organizacija negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją.

Kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo sąlygoms, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį.

Perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar tiekėjas atitinka minėtus reikalavimus (nebūtų teistas už numatytas nusikalstamas veikas).

Kitus kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija pasirenka savo nuožiūra.

33

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Gautų pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas

Tiekėjų pasiūlymų techninis ir finansinis vertinimas:

patikrinama, ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus:– tikrinama atitiktis pirkimo sąlygoms (techninei

specifikacijai)– tikrinama, ar nepateikta neįprastai maža kaina – tikrinama, ar pasiūlytos ne per didelės kainos

Ketindama atmesti pasiūlymą perkančioji organizacija privalo pareikalauti iš tiekėjo raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo.

34

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą, jeigu:

tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų

tiekėjas savo pasiūlyme pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir perkančiajai organizacijai prašant nepatikslino jų

pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų

buvo pasiūlyta neįprastai maža kaina ir tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu nepateikė raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo arba kitaip nepagrindė neįprastai mažos kainos

pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos

35

PIRKIMŲ VYKDYMAS

Viešojo pirkimo sutarties sudarymas sutartis turi būti sudaroma su viešojo pirkimo laimėtoju

negali būti sudaroma ilgiau kaip 3 metams, išskyrus numatytas išimtis

gali būti sudaroma neanksčiau kaip po 10 dienų, o supaprastintų pirkimų atveju – po 5 dienų, nuo pranešimo paskelbimo dienos

negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos ar sutarties projekto nuostatos

negali būti keičiama laimėjusio pasiūlymo kaina ir kiti pasiūlymo duomenys (kiekis, techninė specifikacija ir kt.)

jos galiojimo metu draudžiama keisti nustatytas sąlygas, išskyrus pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygų keitimo galimybes

36

37

MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ VYKDYMAS PAGAL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMĄ

38

SĄVOKA

Mažos vertės pirkimai – perkančiosios organizacijos atliekami pirkimai, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 tūkst. Lt, o darbų – 500 tūkst. Lt (be PVM).

39

MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ REGLAMENTAVIMAS

Viešųjų pirkimų įstatymas.

Perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklės.

40

PIRKIMO ORGANIZAVIMAS

Pirkimų organizatorius

Viešųjų pirkimų komisija (neprivaloma mažos vertės pirkimams)

Komisijos nariai/ pirkimų organizatorius gali vykdyti pirkimus tik pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją

(Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 4 d.)

41

PIRKIMO ETAPAI

Pirkimo objekto apibūdinimas. Pirkimo vertės nustatymas. Pirkimo vykdymas:

- kreipimasis į tiekėjus/skelbimas apie pirkimą;- pasiūlymų vertinimas;- laimėtojo nustatymas;- sutarties pasirašymas/sąskaitos – faktūros išrašymas;

Pirkimo dokumentų archyvavimas.

42

PIRKIMO OBJEKTAS

Bendrinis pavadinimas Techninė specifikacija Kiekis (nežinant tikslaus kiekio rekomenduojama pirkti

įkainį)

Pirkimo dokumentuose negali būti pateiktas diskriminacinio pobūdžio (nepagrįstai ribojantis konkurenciją) arba nepakankamai aiškus (iš aprašymo nėra aišku, kas perkama) perkamo objekto apibūdinimas.

43

MAŽOS VERTĖS PIRKIMO BŪDAI

Atviras konkursas. Ribotas konkursas. Konkurencinis dialogas. Skelbiamos/neskelbiamos derybos. Supaprastintas atviras/ribotas konkursas. Apklausa.

44

APKLAUSA RAŠTU Patvirtinamos ir paskelbiamos supaprastintų

pirkimų taisyklės.

Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu sudaroma Komisija / paskiriamas pirkimų organizatorius, patvirtinamas Komisijos darbo reglamentas.

Pasirašomos Komisijos narių / pirkimų organizatoriaus sąžiningumo ir nešališkumo deklaracijos.

Surašomas Komisijos protokolas, kuriuo pasirenkamas pirkimo būdas, patvirtinamos pirkimo sąlygos (pirkimų organizatoriui netaikoma).

45

APKLAUSA RAŠTU Pateikiamas skelbimas CVP IS (jei skelbiama apie pirkimą)

arba informacinis pranešimas CVP IS (jei neskelbiama apie pirkimą). Galima jų neteikti, jei tokia išimtis numatyta perkančiosios organizacijos taisyklėse.

Siunčiami kvietimai tiekėjams (skaičius priklauso nuo supaprastintų pirkimo taisyklių nuostatų).

Gaunami tiekėjų pasiūlymai (vokuose paštu, faksu, el. priemonėmis).

Atplėšiami vokai (jei pasiūlymus prašyta pateikti vokuose), Komisija surašo vokų atplėšimo protokolą.

Tikrinami pasiūlymų duomenys ir kvalifikacija (jei reikalauta atitinkamos kvalifikacijos), Komisija surašo protokolą.

Jeigu reikia, siunčiami raštai tiekėjams dėl kainos sudėtinių dalių paaiškinimo arba kvalifikacinių reikalavimų (jei buvo prašyta atitinkamos kvalifikacijos) tikslinimo.

46

APKLAUSA RAŠTU Sudaroma pasiūlymų eilė ir nustatomas laimėtojas

(Komisija surašo protokolą). Tiekėjai (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas)

informuojami apie pasiūlymų eilę, laimėtoją, atidėjimo terminą, laimėtojas kviečiamas sudaryti sutartį.

Pasirašoma sutartis (jei vertė iki 10 tūkst. Lt gali būti sudaroma žodžiu).

Vykdoma sutartis. Pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas

(nebūtina), išrašoma sąskaita faktūra (gali būti kelios).

Pasibaigus atskaitiniams kalendoriniams metams, per 30 dienų teikiama mažos vertės pirkimų ataskaita.

47

APKLAUSA ŽODŽIU

Patvirtinamos ir paskelbiamos supaprastintų pirkimų taisyklės.

Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu sudaroma Komisija / paskiriamas pirkimų organizatorius, patvirtinamas Komisijos darbo reglamentas (jei jau veikia nuolatinė Komisija / pirkimų organizatorius, naujų rinkti nebūtina).

Pasirašomos Komisijos narių / pirkimų organizatoriaus sąžiningumo ir nešališkumo deklaracijos (jei nebuvo pasirašę).

48

APKLAUSA ŽODŽIU Surašomas Komisijos protokolas, kuriuo pasirenkamas

pirkimo būdas, patvirtinamos pirkimo sąlygos (pirkimų organizatoriui netaikoma).

Apklausiami tiekėjai (telefonu, tiesiogiai ar el. paštu).

Gauti pasiūlymų duomenys fiksuojami apklausos pažymoje ar kitame dokumente, Komisija surašo protokolą.

Vykdoma sutartis.

Pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas (nebūtina), išrašoma sąskaita faktūra (gali būti kelios).

Pasibaigus atskaitiniams kalendoriniams metams, per 30 dienų teikiama mažos vertės pirkimų ataskaita.

49

SKELBIMAS APIE PIRKIMĄ

Atvejai, kada apie vykdomus mažos vertės pirkimus yra skelbiama, nustatomi perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklėse

Jei skelbiama apie mažos vertės pirkimą, skelbimas talpinamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (VPĮ 86 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnio 2 dalis)

Jei nėra skelbiama apie pirkimą, talpinamas informacinis pranešimas „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai” bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (VPĮ 86 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnio 2 dalis), jei Supaprastintų pirkimų taisyklėse nenumatytos išimtys

50

ELEKTRONINIAI PIRKIMAI

Kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės.

Viešųjų pirkimų vykdymo naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis vadovu.

Viešuosius pirkimus atlikti gali tiktai CVP IS (adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ registruoti vartotojai (perkančiosios organizacijos ir tiekėjai). Registracija CVP IS yra nemokama.

51

PIRKIMŲ ATASKAITOS

Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti kiekvieno pirkimo (tiek tarptautinio, tiek supaprastinto) procedūrų ataskaitą. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimas atliekamas pagal sudarytą preliminariąją sutartį arba atliekamas mažos vertės pirkimas.

Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti visų per kalendorinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per kalendorinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą.

Ataskaita turi būti pateikta per 30 dienų pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

52

PIRKIMŲ DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

Viešojo pirkimo procedūros metu ir jai pasibaigus perkančioji organizacija privalo:

saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindama galimus rizikos veiksnius, ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos;

užtikrinti, kad saugomi dokumentai išliktų autentiški ir prieinami susipažinti turintiems subjektams (tiekėjams, kontrolės institucijoms) visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (pvz., tiekėjo pretenzija ir atsakymas).

Už dokumentų išsaugojimą atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

53

ATSAKOMYBĖ UŽ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171(3) straipsnis numato atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus. Vadovaujantis minėtu straipsniu:

pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytą viešųjų pirkimų ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarką, taip pat nevykdžius Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų numatyta bauda perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų;

už veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų nušalinant nuo darbo (pareigų).

54

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KLAIDOS Keičiamas prekių/paslaugų kiekis/apimtis, jų

charakteristikos, kainos arba prievolių užtikrinimo būdas/dydis.

Tiekėjų neprašoma patikslinti duomenų apie jų kvalifikaciją.

Pasirašomas pirkimo sutarties priedas dėl papildomo prekių/paslaugų/darbų kiekio.

Pirkimo sutartis pratęsiama nenurodžius tokios galimybės pirkimo dokumentuose.

Pirkimo dokumentuose nurodomi prekių ženklai/modeliai, kilmės šalis ar kitaip tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami tiekėjai.

Pirkimo sąlygose nenumatoma galimybė keisti pirkimo sutarties kainą dėl pasikeitusių mokesčių.

Netinkamai užpildoma tiekėjų apklausos pažyma.

55

„ŽALIŲJŲ“ PIRKIMŲ TEISINĖS IR POLITINĖS PRIELAIDOS

56

KAI KURIE EUROPOS SĄJUNGOS IR NACIONALINIAI ŽENKLAI

„Gėlė“(Europos Sąjungos)

„Vandens lelija“ (Lietuvos)

„Gulbė“(Šiaurės šalių)

„Mėlynasis angelas“ (Vokietijos)

„Taupyk energiją“(Didžiosios Britanijos)

„Energijos žvaigždė“ (JAV)

57

EKOLOGINIAI ŽENKLAI

Ekologinis ženklas – tai orientyras vartotojui, kad pirkdamas gaminį, paženklintą ekologiniu ženklu, drauge su jo gamintoju prisideda prie aplinkos kokybės gerinimo.

„Gėlės“ ekologinis ženklas

“Mėlynojo Angelo” ekologinis ženklas

58

ES ekologinis ženklas suteikiamas vadovaujantis produktų grupei sukurtais ekologinių kriterijų reikalavimais. ES ekologinio ženklo suteikimui yra sukurti ekologiniai kriterijai daugiau nei 20 gaminių grupių ir vienai – turistų apgyvendinimo viešbučiuose – paslaugai . Gaminių grupės, kurioms suteikiamas ženklas, parenkamos atsižvelgus į jų pardavimo ES rinkoje mąstą ir poveikio aplinkai mažinimo galimybes. Jau yra sukurta daug įvairių ekologinių ženklų, siekiant standartizuotai perteikti informaciją apie teigiamus gaminio ar paslaugos aplinkosauginius bruožus. ES valstybėse narėse ženklo suteikimą administruoja paskirtos kompetentingos institucijos. Valstybės narės užtikrina šių institucijų nepriklausomybę ir nešališkumą. Institucijų darbo tvarkos taisyklės užtikrina aktyvų visų suinteresuotų šalių – pramoninkų, paslaugų teikėjų, amatininkų ir jiems atstovaujančių organizacijų, profsąjungų, prekybininkų, importuotojų, aplinkos apsaugos darbuotojų ir vartotojų organizacijų atstovų – dalyvavimą ir reikiamą skaidrumo lygį..

59

KAIP LIETUVOS RINKOJE IEŠKOTI PREKIŲ AR PASLAUGŲ SU EKOLOGINIAIS ŽENKLAIS?

Ekologinių ženklų suteikimo kriterijai pagrįsti ne kokiu nors vienu parametru, o plačiais nuodugniais gaminio arba paslaugos poveikio aplinkai tyrimais, įvairiais moksliniais duomenimis, apimančiais visą raidos ciklą. Tai suteikia naudingos informacijos apie visas su gaminiu susijusias sąnaudas: žaliavų išgavimo, gamybos, platinimo, vartojimo ir sunaikinimo Aplinkos ministerija yra atsakinga už interneto žaliųjų pirkimų svetainės sukūrimą. Joje taip pat bus galima rasti informacijos apie aplinkai palankius produktus, aplinkosaugos kriterijus, kitą perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms žaliuosius pirkimus, naudingą informaciją. Šiuo metu galima pasitikrinti, kokias prekes ar paslaugas su ES „Gėlės“ ženklu – vienu populiariausių ženklų – galima įsigyti Lietuvoje. Šią informaciją galima rasti ES duomenų bazėje –

www.eco-label.com/lithuanian.

60

TEISINĖS REKOMENDACIJOS, KAIP TAIKYTI EKOLOGINIUS ŽENKLUS IR JŲ PAGRINDINES SPECIFIKACIJAS PIRKIMŲ PROCEDŪROJE

Viešųjų pirkimų direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB aiškiai leidžiama taikyti pagrindines ekologinių ženklų specifikacijas apibrėžiant į vykdymą orientuotus arba funkcinius aplinkosauginius reikalavimus su sąlyga, jeigu: specifikacijos tinka sutartyje numatytų prekių ar paslaugų charakteristikoms apibrėžti; ženklo reikalavimai pagrįsti moksline informacija priimant ekologinį ženklą dalyvavo visos suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, valdžios

institucijos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkosaugos organizacijos; specifikacijos prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims.

Laikoma, kad ekologiniu ženklu pažymėti gaminiai ir paslaugos atitinka technines

specifikacijas. Tačiau neleidžiama reikalauti, kad bendrovės turėtų konkretų ekologinį

ženklą ar (visiškai) atitiktų konkretaus ekologinio ženklo reikalavimus. Bet kokiomis

aplinkybėmis privalote taip pat atsižvelgti ir į visus kitus tinkamus įrodymus, pavyzdžiui,

pripažintos įstaigos atliktą patikrinimą ar gamintojo techninius dokumentus.

61

VIEŠIEJI DAUGELIO KRITERIJŲ EKOLOGINIAI ŽENKLAI (I TIPAS: ISO 14024)

Tai dažniausiai pasitaikančio tipo ekologiniai ženklai ir dažniausia naudojami atliekant „žaliuosius“

pirkimus. Jie pagrįsti tam tikrais tinkamumo / netinkamumo kriterijais, sudarančiais atitinkamo ženklo standartą.

Kiekvienai sistemai priklausančių gaminių ar paslaugų grupei nustatyti skirtingi kriterijų rinkiniai. Paprastai šie

kriterijai apibrėžia privalomą gaminio aplinkosaugos veiksmingumą ir taip pat pagal juos gali būti nustatyti

gaminio tinkamumą naudoti užtikrinantys standartai.

Kalbant apie ES ekologinį ženklą, visų gaminių ir paslaugų grupių kriterijų pavyzdžius prireikus galima

tiesiogiai nusikopijuoti iš ES ekologinio ženklo tinklalapio (1) ir pridėti prie techninių specifi kacijų ar sutarties

sudarymo kriterijų.

Tačiau tai netaikoma visiems ekologiniams ženklams. Kai kurių ženklų kriterijai susiję su:

• bendrąja gaminį gaminančios ar paslaugą siūlančios bendrovės vadybos praktika;

• etiniais ir panašiais aspektais.

Pagal viešųjų pirkimų direktyvas šių kriterijų negalima įtraukti į technines specifi kacijas ir todėl jų

nereikėtų taikyti šių direktyvų reglamentuojamoms sutartims. Iš tiesų kriterijai, taikomi atliekant viešuosius

pirkimus, turi būti susiję su sutarties objektu.

62

VIEŠIEJI, VIENAM POŽYMIUI SKIRTI ŽENKLAI

Vienam požymiui skirti ženklai – tai ženklai, susiję su vienu konkrečiu aplinkosaugos aspektu, pavyzdžiui, energijos vartojimo ar išmetamųjų teršalų normomis. Yra du tipai vienam požymiui skirtų ženklų. Pirmasis tipas pagrįstas vienu ar daugiau atitikimo / neatitikimo kriterijų, susijusių su konkrečiu požymiu, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumu. Jei gaminys atitinka nustatytus kriterijus, jis gali būti pažymėtas atitinkamu ženklu. Šio tipo ženklai – tai, pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas arba biuro įrangos ženklas „Energy Star“. Antrojo tipo ženklo veikimo principas – gaminių ar paslaugų vertinimas pagal jų aplinkosaugos veiksmingumą konkrečiu klausimu. Šio antrojo tipo pavyzdys – ES „Energy“ ženklas, pagal kurį buitinės prekės vertinamos remiantis jų energijos vartojimo efektyvumu, suteikiant raidę A* efektyviausiam ir G pačiam neefektyviausiam prietaisui. Vienam požymiui skirti ženklai gali būti labai naudingi, jei taikote laipsnišką metodą siekdami „žalesniųjų“ pirkimų, kadangi jie suteikia galimybių laipsniškai tobulėti. Energijos vartojimo efektyvumo standartų taikymas būtų puikus pirmasis žingsnis siekiant platesnės „žaliųjų“ pirkimų programos. Įvairūs vertinimai leidžia lengvai apsispręsti dėl veiksmų masto.

63

PRIVATŪS ŽENKLAI Be pagrindinių viešųjų ženklų, yra ir privačių, ženklų - tai NVO, pramonės grupių ar įvairių suinteresuotųjų šalių grupių ženklų. Šiems ženklams priklauso miškininkystės sertifikavimo sistemų ženklai, kaip antai Miškų valdymo tarybos (angl. FSC) arba bendro europinio miškų sertifikavimo (angl. PEFC) sistemos; taip pat ekologiniai ženklai, kaip antai Tarptautinės ekologinio žemės ūkio federacijos (angl. IFOAM) sistemos, arba daugelio kriterijų ženklai, pvz. Švedijos ženklas „Bra miljoval“. Priklausomai nuo prieinamumo ir pritaikymo būdų, šios ženklinimo sistemos gali atitikti arba neatitikti pirmiau pateiktas viešiesiems pirkimams tinkamų aplinkosaugos ženklų gaires.

Rinkitės FSC ženklu pažymėtus baldus arba baldus, pagamintus iš PEFC ženklu pažymėtos medienos, išaugintos tinkamai tvarkomuose miškuose (laikantis teisinių reikalavimų, saugant biologinę įvairovę, natūralius miškus, nealinant dirvos, plynai neiškertant miško, jį atsodinant ir kt.)

Pirkite CRI, GUT ženklu paženklintą kiliminę dangą. Ji neišsiskirs formaldehido, LOJ, stireno,

fenilciklohekseno ir kt. Pavojingų medžiagų.

Jeigu perkate minkštus baldus, rinkitės poliuretaninį kamšalą, kuris paženklintas CentiPUR ženklu, nes

jame nėra pavojingų medžiagų.

64

PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ ATRANKOS KRITERIJAI

65

OPIERIUS

Aplinkosauginiai kriterijai popieriui yra taikomi siekiant skatinti darnią miškininkystę (angl. – sustainable forestry), kai miškai tvarkomi išsaugant biologinę įvairovę ir atsižvelgiant į socialinius vietos bendruomenės poreikius. Paprastai mediena iš tinkamai tvarkomo miško yra sertifikuojama nepriklausomų institucijų ir gamintojas, taip pat ir vartotojas, kad prisidėtų prie darnaus miško auginimo ir tvarkymo, turėtų reikalauti tokių sertifikatų. Kitas svarbus aplinkosauginis kriterijus renkantis popierių ir jo gaminius, tai popieriaus gamybos technologija ir gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Šiuo kriterijumi siekiama, kad gamyboje nebūtų naudojama aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų, mažinami teršalų išmetimai į aplinką, taupomi gamtos ištekliai.

66

Į PIRKIMO SĄLYGAS REKOMENDUOJAMA ĮTRAUKTI ŠIUOS POPIERIAUS APLINKOSAUGINIUS KRITERIJUS

pagamintas iš medienos, kuri tiekta iš FSC ar PEFC sertifikatą turinčių miškų; nebalintas arba balintas nenaudojant chloro: gamyboje naudojamos ECF (Elemental

Chlorine-Free) arba TCF (Totally Chlorine-Free) technologijos; perdirbtas pluoštas sudaro didžiąją popieriaus dalį; 100 proc. tinkamas perdirbti ir suyrantis; pakuotė pagrįstai pažymėta „Žaliojo taško“ ženklu; arba gaminys yra pažymėtas vienu iš šių ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“,

Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos

atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*)

67

Rinkitės šiais ženklais pažymėtą popierių: Nebalintą arba TCF ir ECF raidėmis pažymėtą popierių. „Recycled“. Popierių iš perdirbto pluošto. Jeigu nėra tiksliai nurodyta, kad perdirbtas pluoštas sudaro 100 proc. gaminio, tai jo kiekis paprastai būna gerokai mažesnis. FSC ženklu pažymėtą popierių. Jis gaminamas iš žaliavos, gaunamos iš tinkamai tvarkomų miškų.

68

KITOS RAŠTINĖS PREKĖS Aplinkosauginiai kriterijai, renkantis raštinės prekes, turi būti įvesti siekiant sumažinti cheminių medžiagų, pavojingų aplinkai ir žmogaus sveikatai, naudojimą; pvz., naudoti rašalą, kurio sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, nechlorintą plastiką.

Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus:

• gaminys pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ arba kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu(*);• rašalo dažančioji medžiaga be stibio, arseno, bario, kadmio, gyvsidabrio, seleno, švino ir šešiavalenčio chromo;• rašalas, grafitas be aromatinių ar halogenintų angliavandenilių;• žymekliai, kitos rašymo priemonės turi būti daugkartinio pildymo, kad naudotojas pats, be specialios įrangos, galėtų pripildyti rašymo priemonę;• žymekliai, pagaminti vandens pagrindu;• plastikinės detalės ar gaminiai, sveriantys daugiau kaip 25 g, pagaminti ne iš chloruotų polimerų;• plastikinės detalės be priedų, kurie priskiriami šioms rizikos frazėms: R40, R45, R46, R48, R49,

R60, R61, R62, R63;• dokumentų segtuvai, archyvinės dėžės, pagamintos iš perdirbto kartono ar popieriaus.

69

SPAUSDINIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS PASLAUGOS

Spaustuvės, kurios gamindamos įvairių rūšių spaudinius taiko aplinkosaugines priemones,

plačiąja prasme prisideda prie aplinkos būklės gerinimo, o mažindamos pavojingų cheminių

medžiagų naudojimą ir pakeisdamos jas pagamintomis organiniu pagrindu, mažina iškastinių

gamtos išteklių naudojimą. Įvedus aplinkosauginius kriterijus, perkant spausdinimo paslaugas,

turėtų atsirasti spaustuvių, kurios taikys aplinkosaugines priemones gamybos procesuose, įvairovė.

Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus:• technologiniuose procesuose turi būti apseita be ofsetinių plokščių ryškinimo (pvz., naudojama

tiesioginė iš kompiuterio į plokštę technologija (angl. Computer to plate));• spausdinimui naudojamas augalinių medžiagų pagrindu pagamintas įvairių rūšių lakas ir dažai;• spausdinimo mašinų valymui naudojami lakiųjų organinių junginių neturintys (garų slėgis < 0,01

kPa) arba natūralių organinių medžiagų pagrindu pagaminti valikliai;• mažiausiai 50 proc. spaudinių ant popieriaus spausdinama naudojantis spausdinimo įrenginiais,

kurie turi atsakingų institucijų patvirtintus ekologinius ženklus;•paslaugos teikėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS, ISO 14001 ar kt.).

70

ĮSTAIGOS ĮRANGA Biuro įrangos sukeliamos aplinkos problemos daugiausia susiję su energijos naudojimu ir įrangos, tapusios netinkama naudoti, sutvarkymu. Įrangos skleidžiama šiluma, garsas ir išmetimai į aplinkos orą yra daugiau susiję su darbo aplinkos būkle ir darbuotojų sveikatos sauga.

Į pirkimo sąlygas rekomenduojame įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: įrenginys turi būti teisėtai paženklintas „Energy Star“ („Energijos žvaigždės“) ženklu; bent viena plastikinė dalis, sverianti daugiau kaip 25 g, turi būti pagaminta iš perdirbto plastiko; plastikinės detalės, sveriančios daugiau kaip 10 g, turi būti pagamintos iš skirtingos rūšies plastiko ir lengvai išardomos, o prireikus, perdirbtos; įrenginys privalo turėti galimybę naudoti daugkartinio pildymo kasetę; plastikinės detalės, sveriančios daugiau kaip 25 g, neturi būti pagamintos iš chloruotų polimerų; plastikinės detalės turi būti be priedų, kurie priskiriami šioms rizikos frazėms: R40, R45, R46, R48, R49, R60, R61, R62, R63; įrangos elektros elementai privalo neturėti kadmio, gyvsidabrio, švino ar jų komponentų, išskyrus priemaišas, kurių techniškai neįmanoma išvengti, o šios priemaišos neturi viršyti ES direktyvose 91/157/EEC ir 98/101/EEC nurodytų kiekių; turi būti sudaryta galimybė 5 metus po įrenginio numatyto eksploatacijos termino pabaigos įsigyti atsargines dalis; įrenginiai, kurie gali kopijuoti daugiau kaip 45 kopijas A4 formato lapų per minutę, privalo turėti automatinio dvipusio kopijavimo galimybę; gamintojas vartotojui turi pateikti šią informaciją: nenaudojamas įrenginys turėtų būti visiškai išjungtas; apie dvipusio kopijavimo ekonominę ir aplinkosauginę naudą; apie saugų pakuotės, kasečių, dažomųjų miltelių, kitų dalių sutvarkymą ir saugojimą; pakuotė teisėtai pažymėta „Žaliojo taško“ ženklu.

71

RAŠALAS IR DAŽOMIEJI MILTELIAI Biuruose naudojama įranga – lazeriniai spausdintuvai, kopijavimo ar fakso aparatai – dažniausiai naudoja

kasetes, užpildytas dažomaisiais milteliais. Pasibaigus dažomiesiems milteliams kasetė virsta atlieka, todėl vienas iš

aplinkosauginių kriterijų, pasirenkant spausdintuvus, turėtų būti galimybė daug kartų užpildyti kasetes. Netinkamos

pildyti kasetės, būgnai ir miltelių talpyklos turėtų būti perdirbamos ir taip būtų siekiama mažinti bendrą atliekų

kiekį. Taip pat pasirenkant įrangą reikėtų atsižvelgti į sudedamųjų dalių kokybę, kad jos būtų nepavojingos aplinkai

ir žmonių sveikatai.

Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus:• dažomuosiuose milteliuose neturi būti medžiagų, priskiriamų šioms rizikos frazėms: R40, R45, R49; R60, R61,

R62, R63, R46, R68, R23, R24, R25, R48, R26, R27, R28, R39;• sunkiųjų metalų švino, kadmio, gyvsidabrio ir chromo kiekiai neturi viršyti 100 ppm (miligramų kilogramui);• keičiamų kasečių dalys turi būti pagamintos iš plastiko be chloro;• produktų pakuotėje neturi būti naudojama PVC ar kitas plastikas, turintis chloro;• galimybė antriniam panaudojimui, pakartotiniam užpildymui;• pakartotinai naudojamoje kasetėje turi būti ne mažiau kaip 75 proc. atnaujintos dažomųjų miltelių masės;• lakieji organiniai junginiai negali sudaryti daugiau kaip 5 proc. rašalo svorio;• gaminys turi būti supakuotas į perdirbti tinkančio kartono pakuotę;

arba• gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar

Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu

ženklu(*).

72

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PRIEMONĖS.KOMPIUTERIAI, VAIZDUOKLIAI

Aplinkos problemos, susiję su kompiuteriais, yra energijos

vartojimas ir atliekų tvarkymas. Kompiuteriuose yra nemažai pavojingų

medžiagų (degumą mažinančių priedų, švino), kurias būtina tinkamai

sutvarkyti. Tinkamai elektros ir elektronikos atliekas tvarkyti įstaigas

įpareigoja ir Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas (VŽ,

1998, Nr. 61-1726). Pagrindiniai aplinkosauginiai kriterijai pasirenkant

informacinių technologijų priemones – tai taupus energijos vartojimas,

konstrukcija (paprastas atnaujinti, išardyti), plastikas ir jo priedai, kurių

sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, taip pat sunkiųjų metalų, ir

ergonomiškumas (triukšmo lygis, elektromagnetinė spinduliuotė).

73

Į PIRKIMO SĄLYGAS REKOMENDUOJAMA ĮTRAUKTI ŠIUOS APLINKOSAUGINIUS KRITERIJUS:

Gaminyje esančio plastiko sudėtyje neturi būti pavojingų medžiagų, pvz.: sunkiųjų metalų (švino, gyvsidabrio, kadmio, šešiavalenčio chromo), polibromintų bifenilų (PBB) ar polibrominto difenilo eterių (PBDE).

Gaminys turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB „Dėl tam tikrų medžiagų naudojimo elektroninėje įrangoje apribojimo“ nustatytus reikalavimus: - įrenginys teisėtai paženklintas „Energy Star“ ženklu; - turi atitikti triukšmo lygio reikalavimus; - mažiausiai viena plastikinė dalis, sverianti daugiau kaip 25 g, turi būti pagaminta iš perdirbto plastiko; - plastikinės detalės (sveriančios daugiau kaip 10 g) turi būti pagamintos iš skirtingos rūšies plastiko ir lengvai išardomos, o prireikus, perdirbtos;

74

• įrenginyje turi būti įmanoma panaudoti perdirbtą kasetę;• plastikinės detalės, sveriančios daugiau kaip 25 g, turi būti pagamintos be chloruotų polimerų;• plastikinės detalės turi būti be priedų, kurie priskiriami šioms rizikos frazėms:

R40, R45, R46, R48, R49, R60, R61, R62, R63;• turi būti galimybė grąžinti gamintojui naudoti netinkamą įrangą;• turi būti suteikta informacija apie grąžinimo gamintojui galimybes;• gaminys arba jo dalys turi būti tinkami antriniam panaudojimui arba

perdirbimui;• pakavimo medžiagos turi atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus (skirtingos

medžiagos pakuotės dalys lengvai atskiriamos, dalis kartoninės pakuotės iš

perdirbtos žaliavos), o pakuotė pažymėta „Žaliojo taško“ ženklu.

75

PIRKDAMI KOPIJUOKLIUS, SPAUSDINTUVUS, INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮRANGĄ RINKITĖS:

• Mažiau energijos naudojančią įrangą:

• Ekologiniu ženklu pažymėtą įrangą. Ji sunaudoja mažiau energijos, jų gamyboje ir pačiuose

gaminiuose yra mažiau pavojingų medžiagų.

76

TCO ženklu pažymėtą produkciją (TCO’99, TCO’02, TCO’03 – kompiuterinei įrangai, vaizduokliams, spausdintuvams ir pan., TCO’01– mobiliesiems telefonams, TCO’04 – biuro baldams (stalams ir kėdėms), TCO’05 – nešiojamiesiems kompiuteriams). Tokia produkcija sunaudoja mažiau energijos, jų gamyboje ir pačiuose gaminiuose panaudota mažiau pavojingų medžiagų, skleidžiamas mažesnis elektromagnetinis laukas, ergonomiškas dizainas.

77

VALYMO PRIEMONĖS IR PASLAUGOS

Dažniausiai įmonės perka valymo paslaugas, todėl, pasirenkant šią paslaugą teikiančią įmonę, yra svarbu atsižvelgti, kaip ir kokius cheminius produktus ji naudoja, kaip organizuoja transporto paslaugas ir tvarko atliekas. Šias paslaugas turi teikti kvalifikuoti ir su aplinkosauginiais reikalavimais supažindinti darbuotojai.

Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus:

Įmonė privalo naudoti valymo priemones:• be fosforo ir chloro junginių;• koncentruotus produktus (jei toks pasirinkimas galimas);• sudėtinės medžiagos lengvai skaidomos aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis;• lakiųjų organinių junginių kiekis neturi viršyti 10 proc. medžiagos tūrio;• kvapiosioms medžiagoms nenaudotini nitritų ir policikliniai muskuso junginiai;•arba• gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“,

Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies

nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*).

78

VALYMO PASLAUGOS

paslaugos tiekėjas yra įdiegęs vandens ir energijos taupymo vidaus tvarką ir jos laikosi; naudoja ne mažiau kaip 50 proc. ekologiniais ženklais pažymėtų valymo priemonių; nėra sunaudojama daugiau kaip 140 mg cheminių medžiagų/kv. metrui išvalomo ploto per metus; paslaugos teikėjas yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS, ISO 14001 ar kt.).

79

APŠVIETIMO ĮRANGA IR ELEKTROS LEMPUTĖS

•Naudojimasis apšvietimo įranga ir aplinkos problemos susiję per energijos sunaudojimo efektyvumą, gyvsidabrio kiekį, gyvavimo laiką. Pavyzdžiui, fluorescencinės lempos, nors ir turi savo sudėtyje gyvsidabrio, tačiau jų suvartojamos energijos kiekis tam pačiam skleidžiamos šviesos intensyvumui yra 5-8 kartus mažesnis nei kaitrinių elektros lempučių, be to, jų gyvavimo trukmė yra gerokai ilgesnė. Taip pat gaminant fluorescencines lempas sunaudojama mažiau energijos.

Į pirkimo sąlygas rekomenduojame įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: Ekonomiškos lempos• atitinka A ar B energetinio efektyvumo klasę;• minimali veikimo trukmė – 10 000 val.;• gyvsidabrio lempoje gali būti ne daugiau kaip: 4 mg – lempoms, kurių degimo trukmė ne trumpesnė

kaip 10 000 val., 6 mg – 15 000 val., 8 mg – 20 000 val., 10 mg – 20 000 val.;• gaminio pakuotė turi būti iš perdirbti tinkančio kartono;•arba• gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“

ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu

ekologiniu ženklu (*).

80

NEONINĖS LEMPOS

• atitinka A energetinio efektyvumo klasę:

• vidutinė degimo trukmė – 12 500 val.;• gyvsidabrio lempoje gali būti ne daugiau kaip: 5 mg – lempoms, kurių degimo trukmė nuo 10 000 iki 20 000 val., 8 mg – lempoms, kurių degimo trukmė daugiau kaip 20 000 val.;• gaminio pakuotė turi būti iš perdirbti tinkančio kartono;• arba• gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*) .

81

RENGINIŲ ORGANIZAVIMO PASLAUGOS

Šie aplinkosauginiai kriterijai yra glaudžiai susiję su prekių grupe „Kitos raštinės prekės“ bei „Viešbučių ir restoranų paslaugos“. Šią paslaugos grupę buvo nuspręsta išskirti kaip atskirą, nes dauguma įstaigų organizuodamos renginius naudojasi specializuotų organizacijų paslaugomis, o renginiai vyksta nebūtinai viešbučiuose.Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus:

renginiuose turi būti naudojamos raštinės prekės, atitinkančios aplinkos apsaugos kriterijus, išvardintus skyriuose „Popierius ir kitos raštinės prekės“; iš vieno svečio per renginį surenkama ne daugiau kaip 1 kg nerūšiuotų atliekų ženklinimas;arba gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*). renginių organizatorius yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS, ISO 14001 ar kt.)

82

BALDAI, MEDIENOS GAMINIAI

Aplinkosauginiai kriterijai baldų ir medienos gaminiams taikomi atsižvelgiant į visą gaminio gyvavimo laikotarpį (visas gaminio gyvavimo laikotarpis – miško auginimo principai, gamybos metu naudotos medžiagos ir technologijos, galutinio gaminio naudojimo poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai, gaminio, virtusio atlieka poveikis aplinkai).Į pirkimo sąlygas rekomenduojame įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus:

Baldai (jeigu jų sudėtyje yra 10 proc. ir daugiau medienos) ar kiti medienos gaminiai turi būti pagaminti iš medienos, kuri pateikta iš FSC ar PEFC sertifikatą turinčių miškų licencijuotos medienos. Licencija turi užtikrinti, kad mediena nėra gauta iš biologinei įvairovei ar socialiai svarbaus miško. Medienos ar apmušalų apdorojimui neturi būti naudojamos cheminės medžiagos, priskiriamos šioms rizikos frazėms: R23, R24, R25, R26, R27, R28, R42, R45, R46, R49, R40, R60, R 61, R62, R63. Bendras cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip aplinkai pavojingos, kiekis baldų plokštėje neturi viršyti 0,5 g/kg.

83

Cheminiuose produktuose, kurie naudojami apdirbant medieną ar plokštes,

būtina išsiversti be halogeninių organinių junginių, be halogeninių organinių

degumą mažinančių junginių, ftalatų, alkilfenolių, azidirino ir polizidirinų,

taip pat nenaudotini pigmentai ir kiti priedai, turintys švino, gyvsidabrio ar jo

junginių, kadmio, chromo IV. Aromatiniai tirpikliai neturi viršyti 1 proc.

cheminės medžiagos kiekio. Būtina galimybė atskirti metalą nuo kitų medžiagų, nenaudojant specialios

įrangos. Ne mažiau kaip 20 proc. balduose naudojamo metalo turi būti pakartotinai

perdirbtas metalas. Turi būti galima plastiko detales atskirti nuo kitų medžiagų, nenaudojant

specialios įrangos. Plastiko sudėtyje neturi būti švino, kadmio, gyvsidabrio ar

jų junginių, taip pat organinių alavo junginių bei halogeninių organinių

junginių, ftalatų.

84

Rinkitės FSC ženklu pažymėtus baldus arba baldus, pagamintus iš PEFC ženklu pažymėtos medienos. Jie gaminami iš medienos, išaugintos tinkamai tvarkomuose miškuose (laikantis teisinių reikalavimų, saugant biologinę įvairovę, natūralius miškus, nealinant dirvos, plynai neiškertant miško, jį atsodinant ir kt.).

85

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!