RAIMONDA RAMELIENĖ

Būsimos Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus sutuoktinėJanina Butkevičienė savo vyro lyderystę pripažįsta ir šeimoje.

Su sutuoktinio pareigomis J.Butke-vičienė teigia niekada nesitapatindavusi,todėl ir dabar neketinanti susireikšminti.

Per pastarąsias kelias savaites naujasispremjeras Socialdemokratų partijos lyde-ris A.Butkevičius buvo tarsi peršviestasrentgeno aparatu. Diagnozė - sąžiningas,padorus, tolerantiškas, tačiau neturi“stuburo” ir savo nuomonės. J.Butke-vičienė prisipažįsta, kad pastaruoju me-tu televizorių stengiasi žiūrėti kuo re-čiau, nes negali ramiai klausytis, kaipšmeižiamas sutuoktinis. “Mano vyras apiesavo oponentus tokių žodžių, kokius tekoišgirsti jam, niekada nepasakytų”, - įsitiki-nusi moteris. J.Butkevičienė svajojo studi-juoti žurnalistiką, bet pasirinko ekonomi-ką. Dėl to, kaip pati patikino, niekadanesigailėjusi. Moteris sutiko pasikalbėti su“Lietuvos žiniomis” apie šeimos laukian-čias permainas.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – “SVEIKATA IR VAISTAI”

Šiandien LŽ

3p. Vakar netikėtai mirusįSeimo narį J.Veselką kole-

gos prisimena kaip principingą,tvirto charakterio, kompetentin-gą ir darbštų, humoro jausmonestokojusį politiką

3p. Socialdemokratei O.Leiputeipasirinkus Seimo narės

mandatą, Kaune užvirė kova dėlvicemero posto, tiesa, ji kol kas neatvira

7p. Egiptas vėl apimtas liepsnos:vyksta protestai, susirėmi-

mai ir politinė kova viršūnėse,kurią kai kas vadina perversmu

9p. Kitąmet notarai negalėstvirtinti būsto pirkimo ir par-

davimo sandorių, jei būstas neturėsenergetinio naudingumo sertifikato

12p. Nuo 2011-ųjų gegužėsniekaip Kauno “Žalgi-

rio” įveikti nesugebantis Vilniaus“Lietuvos rytas” vakar bandėnutraukti nesėkmių ruožą

17p. Vaikai, gyvenantyssu psichikos sutrikimų

turinčiais tėvais, iki šiol nesulaukdavo tinkamos pagalbos

Politika - mano vyro gyvenimas

Lietuvos kariuomenės dienos išva-karėse Lietuvos laisvės kovotojų sąjun-gos (LLKS) ir kitų patriotinių organi-zacijų surengtas minėjimas valdžiosatstovų susidomėjimo nesulaukė. Nu-žudytų ministrų atminimui aukotosemišiose Vilniaus Šv. Pranciškaus Asy-

žiečio (Bernardinų) bažnyčioje ir eity-nėse į Naujųjų Rasų kapines, kur buvoatidengti ir pašventinti penki kenota-fai, dalyvavo tik vienas kitas politikas.Pagerbti 1942 metais Sverdlovsko so-vietiniuose lageriuose sušaudytų aštuo-nių tarpukario ministrų kabineto na-

rių ir kitų lietuvių neatvyko nė vienasdabartinės Vyriausybės narys ar jos de-leguotas atstovas. Kvietimai į minėjimąbuvo nunešti Seimui, Ministro pirmi-ninko tarnybai, ministerijoms.

Išsamiau•2 p.

OraiŠIANDIENDebesuota, visamekrašte numatomaslietus. Temperatūradieną 3-6 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios

UŽSIENIS

Diplomatė kaip kaubojus

Hillary Clinton pareiškus, kad nuo2013 metų ji nebenori vadovauti Vals-tybės departamentui, Barackas Oba-ma neslepia jau turintis žmogų vietojjos. 47 metų Susan Rice yra juodaodėir turi tą pačią pavardę kaip Condo-leezza Rice, tačiau jos niekaip nesusi-jusios. Užtat nuo 4 metų ji pažįstaMadeleine Albright, kuri vėliau tapovalstybės sekretore ir visą laiką savelaikė Susan globėja. Vaikystėje svajo-jusi tapti senatore nuo Kolumbijosapygardos S.Rice tapo ekonomikosprofesore, diplomate ir analitike. JAVprezidentas teigė esantis pasirengęsasmeniškai pasikalbėti su kiekvienu,kuriam nepatinka ši diplomatė.

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 27 d. / Antradienis / Nr. 272 (13 400)

Buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas rinkimų išvakarėse sugebėjo pasiekti, kad jo vadovaujama institucija atsisakytų beveikvisų su lėšų skirstymu susijusių funkcijų, patikėdama jas tarpinėms įstaigoms. Eksministras tai aiškina skaidrumo siekiu, kultūros atstovai ir kai kurie politikai - noru atsidėkoti jį parėmusiai partijai. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Išsamiau•11 p.

Išsamiau•7 p.Išsamiau•2 p. J.Butkevičienė kol kas nesijaučia esanti antroji ponia. / Romo Jurgaičio nuotrauka

ATMINTIS Sušaudyti ministrai pamiršti pagerbti

www.lzinios.ltPilkieji kultūros kardinolai

Į tragiškos sukakties - enkavėdistų prieš 70 metų sušaudytų aštuonių tarpukario Lietuvos ministrų -minėjimą neatvyko nė vienasVyriausybės narys.

2012 11 27Lietuvos žinios2 Dienos temos

Atkelta iš • 1 p.

Žmonos prisitaiko- Šios savaitės Jūsų vyrui bus labai

įtemptos, laukia ministrų kandida-tūrų ir Vyriausybės programos tvirti-nimas. Gal žinote kokį receptą, kurispadėtų atlaikyti neigiamų emocijųkeliamas bangas?

- Politikų gyvenimas visada įtemp-tas, o jų žmonos prisitaiko ir susitai-ko su daug kuo. Mano vyras - stip-rus žmogus, visuomet turi tvirtąnuomonę ir jos laikosi. Tas “stubu-ras” pas mus labai keistai supranta-mas. Kai kas įsivaizduoja, kad jį tu-rintis žmogus turi būti šiurkštus,nekultūringas, įžeidinėti oponen-tus. Tuomet bus sakoma - jis yracharizmatiškas, kieto stuburo. Va-dinasi, inteligentiškas, kultūringas,ramus žmogus niekada tokiu nebuslaikomas?

- Kas Jūsų šeimoje griežia pir-muoju smuiku?

- Pripažįstu vyro lyderystę. Man jis -autoritetas, su juo tariuosi daugeliuklausimų. Žinoma, yra sričių, kuriasaš geriau išmanau. Dukrai tėvas taippat didelis autoritetas. Ji labai tėčiudidžiuojasi, atidžiai seka jo veiklą.

- Ar pati niekada nenorėjote būtipolitike?

- Tikrai ne. Manau, neturiu tamgebėjimų, be to, ir vieno politiko šei-moje pakanka. Politika - mano vyrodarbas ir gyvenimo būdas.

Viešumui pasirengusi- Netrukus tapsite antrąja valsty-

bės ponia (kaip žinoma, Seimo pir-mininkas Vydas Gedvilas yra išsis-kyręs). Ar esate pasirengusi tam,kad būsite nuolat matoma, akylaistebima, giriama ir kritikuojama?

- Niekada nesitapatinu su vyro pa-reigomis, o jis - su kėde. Kokie buvo-me anksčiau, tokie ir esame. Jei ma-no vyras taps premjeru, suprantu,dėmesio padaugės, laisvo laiko su-mažės. Kol kas tikrai nesijaučiu kaipantroji ponia. Visada būsiu šalia vy-ro, palaikysiu jį bet kokiu veiklos lai-kotarpiu.

- Tradiciškai aukščiausių valdžiosvyrų žmonos siejamos su labdaringaveikla. Ar ketinate prisidėti prie to-kių renginių?

- Labdaros idėjos mūsų šeimai nes-vetimos. Vilkaviškyje jau daug metųveikia mano vyro paramos ir labdarosfondas, padedantis skurstantiesiemsir neįgaliesiems. Kybartuose jis yra įs-teigęs labdaros valgyklą, kurioje kiek-vieną dieną 35 žmonės gauna karštossriubos, dar penkiolikai ji vežama įnamus. Tačiau tokiais dalykais mesnesigiriame. Kai rengiamos labdarosakcijos, visada prisidedu, ypač kaiprašoma paaukoti sergantiems vai-kams. Tai darysiu ir toliau.

Geriausias draugas- Žmona, mama, močiutė, aktyviai

dirbanti ekonomistė (J.Butkevičienėdirba Energetikos agentūroje - aut.).

Ar lieka laiko sau? Ką skaitote, žiūrite,ko klausotės? Ar mezgate, siuvate?

- Laiko sau turiu tikrai labai mažai.Stengiuosi kuo dažniau aplankytimažąją anūkėlę, kuriai vakar sukakoaštuoni mėnesiai. Numezgiau jai pir-mąsias kojinytes, nors nebuvau to da-riusi nuo tada, kai vaikai buvo maži.Mėgstu psichologinę, filosofinę lite-ratūrą - su didžiausiu malonumuperskaičiau visas Irvino D.Yalomoknygas. Man, kaip ir vyrui, patinkaiškilių žmonių biografijos. Kitą savai-tę eisime į teatrą žiūrėti “Katedros”.

- Esate suvalkietė - taupi, šykšti irpedantiška?

- Tikrai ne. Suvalkiečiai greičiaulabai darbštūs - jų namai pastatyti,kiemai sutvarkyti, visur žydi gėlės.Mūsų namuose gėlių ne per dau-giausia, nes palangės labai siauros.

- Žinau, kad gruodį rengiatės vyktiatostogų į Meksiką. Ar nemanote,jog šiuos planus gali pakoreguotipremjero darbotvarkė? Beje, kurmėgstate atostogauti?

- Tą kelionę pirkome seniai, kainebuvo tokios politinės įtampos.Labai viliuosi, kad ji vis dėlto įvyks.Per atostogas stengiamės ištrūktikuo toliau. Mano vyras labai mėgs-ta kalnus, slidinėjimą. Tačiau aš sli-dėmis nesižaviu, todėl radomekompromisą - kalnų keliais keliau-jame su kuprinėmis ant pečių. Bu-vome Austrijoje, Šveicarijoje.

- Koks yra tradicinis Butkevičių sa-vaitgalis?

- Neatsimenu, kada vyras turėjoabi laisvas dienas. Paprastai aplan-kome dukrą. Daug gerų emocijų su-teikia mažoji anūkėlė Kamilė. Labaimylime tą mažą angeliuką. Neretaivažiuojame į sporto klubą - turimešeimos abonementą. Einame pasi-vaikščioti į Vingio parką. Gaminupietus. Esu iš tų šeimininkių, kuriosstengiasi viską padaryti greitai. Pa-prastai gaminu salotas ir patiekiu ga-balą mėsos. Mano vyras maistuineišrankus.

- Šmaikštaudama noriu paklaus-ti: ištekėjote už Algirdo, Jono ar jųabiejų?

- Susipažinau su Algirdu Butke-vičiumi, ištekėjau už Algirdo But-kevičiaus ir mano santuokos liudi-jime įrašytas būtent šis vardas irpavardė. Jis man yra pasakojęs tąistoriją. Tai nutiko sovietmečiu ma-žame miestelyje. Kažkur buvo įra-šytas vienas, kitur - abu vardai. Jispasiliko vieną. Iškilus šiai esą“skandalingai” istorijai pavarčiauknygą, kurią gavome dovanų Šedu-vos gimnazijos jubiliejaus proga.Joje sudėtos visų iškilių to kraštožmonių fotografijos, po mano vyronuotrauka parašyta - Algirdas Jo-nas Butkevičius.

- Ar per 32 santuokos metus visuo-met “džiaugsme ir varge” galėjotepasikliauti vyru?

- Jis yra ne tik sutuoktinis, vaikųtėvas, bet ir mano geriausias draugasnuo pat pirmos pažinties dienos. •

Politika - mano vyro gyvenimas

J.Butkevičienė: “Algirdo vardas įra-šytas mūsų santuokos liudijime.” Romo Jurgaičio nuotrauka

TOMAS BAŠAROVAS

Į tragiškos sukakties - enkavė-distų prieš 70 metų sušaudytųaštuonių tarpukario Lietuvosministrų - minėjimą neatvykonė vienas Vyriausybės narys.

Lietuvos kariuomenės dienos iš-vakarėse Lietuvos laisvės kovotojųsąjungos (LLKS) ir kitų patriotiniųorganizacijų surengtas minėjimasvaldžios atstovų susidomėjimo ne-sulaukė. Nužudytų ministrų atmini-mui aukotose Mišiose Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų)bažnyčioje ir eitynėse į Naujųjų Ra-sų kapines, kur buvo atidengti ir pa-šventinti penki kenotafai, dalyvavotik vienas kitas politikas. Pagerbti1942 metais Sverdlovsko sovietiniuo-se lageriuose sušaudytų aštuonių tar-pukario ministrų kabineto narių irkitų valstybės veikėjų neatvyko nėvienas dabartinės Vyriausybės narysar jos deleguotas atstovas.

Pasigedo ne vien politikųLLKS valdybos pirmininko Jono

Buroko teigimu, kvietimus į tragiš-kos sukakties minėjimą jis pats nune-šė Seimui, Ministro pirmininko tar-nybai (MPT), ministerijoms, kuriosetarpukariu dirbo enkavėdistų nužu-dyti ministrai. Tačiau iš valdžios ats-tovų renginyje, anot jo, dalyvavo tikSeimo kancleris Jonas Milerius, Sei-mo kanceliarijos Parlamentarizmoistorijos ir atminimo įamžinimoskyriaus vedėja Angonita Rupšytė,parlamentarai - konservatorius Ry-tas Kupčinskas, liberalas PetrasAuštrevičius ir europarlamentarasVytautas Landsbergis. Kviestų mi-nisterijų vadovų J.Burokas tikinanei bažnyčioje, nei kapinėse nepas-tebėjęs. “Nesu įsižeidęs, bet nesup-rantu tokios mūsų valstybės insti-

tucijų vadovų pozicijos”, - LŽ sakė jis. J.Burokas pasigedo ne tik valdžios,

bet ir žiniasklaidos, visuomenės susi-domėjimo. “Sąmoningai nenorimažinoti to, kas įvyko prieš 70 metų.Šiandien žmonės, kurie kovojo už Tė-vynės laisvę, paaukojo savo sveikatą irgyvybę, yra antrarūšiai. Juk didžiau-sius darbus padarė tie, kurių palaikųdabar net nėra kapuose”, - pažymė-jo J.Burokas. LLKS esą ne kartą krei-pėsi ir į Vyriausybę, ir į ministrus, kadžuvusių Vyriausybės narių atmini-mas būtų įamžintas ne tik kenotafuo-se, bet ir prie pačių ministerijų, tarki-me, pritvirtinant atminimo lentas.“Jau seniai kreipėmės, tačiau niekonedaroma”, - piktinosi J.Burokas.

Neparodyta pagarbosBaigiantis praėjusiai Seimo kaden-

cijai Pasipriešinimo okupaciniams re-žimams ir nuo okupacijų nukentėju-sių asmenų teisių ir reikalų komisijostuometis pirmininkas konservatoriusArimantas Dumčius kreipėsi į Vyriau-sybę dėl sušaudytų ministrų atmini-mo įamžinimo. Parlamentaras LŽ pa-tikino, kad siūlymams teikti jausudaryta ir darbo grupė. Vakar pa-klaustas, kaip vertina ministrus, kurienedalyvavo LLKS surengtame minė-jime, A.Dumčius jų elgesio neteisino.“Nebuvo parodyta pagarbos. Ministe-rijos bent savo atstovus galėjo atsiųs-ti”, - kalbėjo parlamentaras.

Tačiau minėtame renginyje neda-

lyvavo ir pats A.Dumčius. “Negalėjauatvykti, nes buvau Kaune, legendinėsasmenybės, boksininko Algirdo Šoci-ko laidotuvėse. Čia taip pat nebuvoatstovų nei iš Vyriausybės, nei iš sa-vivaldybės, nei iš Olimpinio komite-to”, - teisinosi parlamentaras.

Negavo kvietimų?MPT, Švietimo ir mokslo bei Už-

sienio reikalų ministerijos (URM)vakar LŽ tvirtino, kad nei informa-cijos apie minėjimą, nei kvietimų į jįnegavo. “Jei apie šį renginį būtų bu-vę žinoma, mūsų atstovai būtų jamedalyvavę, nes ypač daug dėmesio ski-riame istorinės atminties įamžini-mui, o totalitarizmo aukomis tapusių

diplomatų atminimo įamžinimas yratęstinė URM politika”, - tvirtinoURM Informacijos ir viešųjų ryšiųdepartamento direktoriaus pavaduo-toja Daiva Rimašauskaitė. Tačiau ki-tas ministerijas kvietimai į šį minėji-mą pasiekė.

“Ministrė gavo kvietimą asmeniš-kai, bet dėl tądien įtemptos ir iš anks-to suplanuotos dienotvarkės negalė-jo dalyvauti renginyje”, - LŽ aiškinofinansų ministrės patarėja Rasa Ja-kilaitienė. Vidaus reikalų ministeri-ja teisinosi, kad informaciją apie mi-nėjimą gavo pavėluotai, todėlministerijos vadovybė nebeturėjo ga-limybės keisti dienotvarkės. Kraštoapsaugos ministerijai esą atstovavorenginyje dalyvaujantys kariai sava-noriai ir jaunieji šauliai, krašto sava-norių pajėgų bigbendas. “Krašto ap-sauga rūpinosi įgarsinimo technika,pirko gėles, kurios paskui buvo padė-tos prie paminklo žuvusiesiems užLietuvos laisvę ir nepriklausomybębei ant atidengtų penkių kenotafų”, -LŽ sakė krašto apsaugos ministrėsatstovė spaudai Ugnė Naujokaitytė.Jos žiniomis, minėjime nei ministrėRasa Juknevičienė, nei viceministrainedalyvavo.

Sušaudyti 79 lietuviai1942-aisiais Sverdlovsko NKVD

valdybos vidaus kalėjimo rūsiuosebuvo sušaudyti aštuoni 1918-1940metų Lietuvos Respublikos ministrųkabineto nariai - ministras pirmi-ninkas Pranas Dovydaitis, vidausreikalų ministrai Petras Aravičius,Antanas Endziulaitis, Zigmas Star-kus, susisiekimo ir užsienio reikalųministras Voldemaras Vytautas Čar-neckis, švietimo ministras Kazys Jo-kantas, krašto apsaugos ministrasJuozas Papečkys ir finansų ministrasJonas Sutkus. Kartu su jais sušaudy-ti ir kiti lietuviai, bet jų atminimasiki šiol nebuvo įamžintas. •

Sušaudyti ministrai pagerbti, bet pamiršti

Po šv. Mišių minėjimo dalyviai pajudėjo į Naujųjų Rasų kapines, kuriose buvo atidengti ir pašventinti penki kenotafai žuvusiesiems prie Sverdlovsko. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dienos temos 32012 11 27Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vakar netikėtai mirusį Seimonarį Julių Veselką kolegos prisi-mena kaip principingą, tvirtocharakterio, kompetentingą ir darbštų, humoro jausmo nestokojantį politiką.

J.Veselka susmuko Žinių radijostudijoje, prieš pat laidos, kurioje tu-rėjo dalyvauti, eterį. Nors pėsčiomisatėjęs į radiją jis sveikata nesiskun-dė. Iškviesti medikai 69 metų parla-mentarą gaivino pusvalandį. Deja, jogyvybės išgelbėti nepavyko. Partijos“Tvarka ir teisingumas”, kuri jį iškė-lė į Seimą, pirmininko Rolando Pak-so žiniomis, politikas mirė patyręsširdies smūgį.

J.Veselka buvo vienas ryškiausiųSeimo politikų. Jis nepūtė miglos į akis,mėgo kalbėti aštriai, skambiai iršmaikščiai.

Mylimas žmoniųSeimo frakcijos “Tvarka ir teisingu-

mas” seniūnas Petras Gražulis teigė,kad kolegos mirtis jam buvo labai ne-tikėta. J.Veselka nesiskundė sveikata,priešingai, jautėsi žvalus ir kupinasenergijos, buvo linksmai nusiteikęs.“Visiems mums šokas. Esame pritrenk-ti”, - vakar LŽ sakė P.Gražulis.

Jo teigimu, J.Veselkos mirtis - dide-lė netektis šaliai. Seimo Ekonomikoskomitetui vadovauti pasiūlytas poli-tikas planavo įgyvendinti daug reikš-mingų darbų. Išėjusį kolegą P.Gražu-lis prisimins kaip principingą,išmintingą, tvirto charakterio, darbš-tų ir humoro jausmo nestokojantįžmogų. “J.Veselka neprisitaikė nė prievienos valdžios, tarnavo žmonėms,todėl jie jį mylėjo ir rinko į Seimą”, -pažymėjo P.Gražulis.

Tokių kaip jis nedaug Seimo Socialdemokratų frakcijos

narys Bronius Bradauskas J.Vesel-ką pažinojo daugiau nei šešiasde-šimt metų. “Buvome klasės draugaiiš vieno Belazariškių kaimo. Drau-ge lankėme pradinę ir vidurinę mo-kyklą. Tiesa, jis, pramiegojęs lietu-vių kalbos egzaminą, mokyklą baigėmetais vėliau nei aš”, - pasakojo jis.B.Bradauskas prisiminė, kad suJ.Veselka ne tik lankęs mokyklą, betir vaikystėje ganęs karves, žaidęs.Baigus mokyklą jų keliai išsiskyrė.

Vaikystės draugai susitiko Sąjūdžiometais, vėliau ne vieną kadencijądirbo Seime.

B.Bradausko atmintyje J.Veselkaišliks kaip geras, savo nuomonę tu-rintis, užsispyręs, protingas žmo-gus. “Tokių žmonių Lietuvoje nėradaug”, - sakė socialdemokratas.

Nevengė aštrių temųŠviesaus atminimo dr. Bronislovo Lu-

bio vadovaujamoje Vyriausybėje drau-ge su J.Veselka dirbęs tuometis energe-tikos ministras Leonas VaidotasAšmantas mirusį parlamentarą prisime-na kaip netipiško mąstymo asmenybę.Jo savitas mąstymas esą įliedavo ypatin-go šviežumo į bendrą darbą. J.Veselkabuvo energingas, puikiai išmanė istori-ją, ypač pokario metų. “Jis buvo labaiįdomus pašnekovas, nevengdavęs ašt-rių temų. Tačiau visur išlaikydavo pa-dorumą”, - pabrėžė L.V.Ašmantas.

Buvęs ministras taip pat išskiriaJ.Veselkos profesionalumą. Jis puikiaiišmanė ekonomiką, sugebėdavo ke-liais sakiniais pasiūlyti, kaip spręstivieną ar kitą problemą.

Atsidavęs darbui LietuvaiUžuojautą dėl J.Veselkos mirties pa-

reiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Nuoširdžiai užjaučiu mirus ilgame-čiam Seimo nariui J.Veselkai, aktyviaidirbusiam Seimo Ekonomikos komi-tete, buvusiam Vyriausybės nariu. J.Ve-selka sugebėjo paprastai ir žmonėmssuprantamai kalbėti apie sudėtingusekonominius reiškinius”, - užuojau-toje teigė šalies vadovė.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilaspažymėjo, kad netekome nepaprastaikompetentingo, darbštaus ir atsakin-go politiko profesionalo, puikaus eko-nomisto, visada atkakliai ir nuosekliaiginančio savo įsitikinimus. Pasak par-lamento vadovo, visą gyvenimą J.Ve-selka skyrė darbui Lietuvai, todėl pel-nė didžiulį savo krašto žmoniųpasitikėjimą.

Paskirtasis premjeras Algirdas But-kevičius taip pat išskyrė J.Veselkos su-gebėjimą paprastai kalbėti apie sudė-tingus dalykus. “Jis mokėjo žmonėmsekonominius dalykus paaiškinti pa-prasta, suprantama kalba”, - vakar sa-kė A.Butkevičius.

J.Veselka į Seimą buvo išrinktasUkmergės vienmandatėje apygardo-je. Todėl čia ne vėliau kaip po pusėsmetų turės būti rengiami nauji rinki-mai. Vyriausiosios rinkimų komisi-jos pirmininko Zenono Vaigauskoteigimu, nauji rinkimai galėtų būti

rengiami kovo 3 dieną. Tądien pa-kartotiniai rinkimai į Seimą supla-nuoti ir Zarasų-Visagino bei Biržų-

Kupiškio apygardose, kuriose spalįvykusių rinkimų rezultatai buvo pri-pažinti negaliojančiais.•

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Socialdemokratei Orintai Lei-putei pasirinkus Seimo narėsmandatą, Kaune užvirė kovadėl vicemero posto, tiesa, ji kol kas neatvira.

O.Leiputės pareigos Kauno miestosavivaldybės taryboje atiteko Socialde-mokratų partijos atstovui Vasilijui Po-povui, o vicemero postą gruodžio pra-džioje turėtų perimti kitas asmuo.Tačiau neaišku, ar socialdemokratamspavyks jį išsaugoti, nes tam priešinasi jė-gas bendram tikslui telkiantys daugu-mos ir opozicijos atstovai.

Kauno mero Andriaus Kupčinskopavaduotojais šiuo metu dirba tik dupolitikai - jaunalietuvis Stanislovas Buš-kevičius ir partijos “Tvarka ir teisingu-mas” atstovas Vytautas Vasilenka.

Valdančiajai daugumai priklausan-tys socialdemokratai pagal koalicijos su-tartį Kauno miesto taryboje turi du svar-bius postus. Vienas jų - vicemero.

Tačiau kam jis atiteks vis dar neaiš-ku. Tarp Kauno valdančiųjų jau girdė-ti kalbų, kad Socialdemokratų frakci-jai, kurią sudaro vos trys nariai,skiriama per daug atsakingų postų, oesą net penkis politikus turinčios frak-cijos nebegauna nė vieno. LŽ duome-nimis, tokia padėtis netenkina ir dau-gumos, ir opozicijos atstovų. Šiuo metubendradarbiauti pasiryžę valdančiajaikoalicijai priklausantys liberalcentris-tai ir mažumoje veikiantys liberalai. Li-beralcentristų frakcija pastaruoju me-tu nuo trijų narių padidėjo iki penkių.“Nemanau, kad socialdemokratai tu-rėtų valdyti tiek svarbių postų. Koalici-nę sutartį reikėtų peržiūrėti”, - įsitikinęsLiberalcentristų frakcijai priklausan-tis Kęstutis Mikėnas.

Jei valdančiosios daugumos atsto-vai suvienytų jėgas su opozicija, social-demokratai vicemero kėdės, ko gero,netektų. Kol kas opozicijoje dirbančiųliberalų lyderis Rimantas Mikaitis apie

būsimus planus šneka atsargiai. “Bu-vome susitikę su liberalcentristais, kal-bėjomės dėl bendradarbiavimo”, - ap-takiai sakė R.Mikaitis. Tačiau vicemeroklausimu jis vengė tiesaus atsakymo.

Tik užsiminė, kad “daugumai tarybosnarių veikiant drauge gali būti ir pasi-keitimų”. LŽ duomenimis, liberal-centristai žada paramą liberalui Simo-nui Kairiui, esą galinčiam pretenduotiį vicemero postą. “Reikia palaukti ta-rybos posėdžio gruodžio 6 d., bet suliberalais tariamės”, - LŽ prisipažinoKauno liberalcentristų lyderis ArvydasGarbaravičius.

Pasak Kauno mero A.Kupčins-ko, koalicijos sutarties kol kas neke-tinama peržiūrėti, tik laukiama, ko-kius kandidatus į vicemero postąpasiūlys socialdemokratai.

Kauno miesto tarybos nariu tapęs irO.Leiputę pakeitęs V.Popovas minimasir tarp dviejų socialdemokratų preten-dentų į vicemerus. Kurio politiko - jo arValio Venslovo - kandidatūra bus pa-teikta svarstyti tarybai, paaiškės perKauno socialdemokratų tarybos posė-dį, rengiamą šią savaitę.•

Išėjo neįgyvendinęs dar daug darbų

Vicemero kėdė slysta iš socialdemokratų rankų

J.VESELKOS BIOGRAFIJAJ.Veselka gimė 1943 metų vasario 8 dienąSiesikų miestelyje, Ukmergės r. Jo tėvas Vac-lovas Veselka nuo 1945 metų dalyvavo gink-luotame pasipriešinime, o mama su dviemmažamečiais sūnumis buvo išvaryta iš Siesi-kų ir įvairiuose kaimuose glaudėsi pas žmo-nes. Tėvas 1948-aisiais žuvo rezistencijoje. 1962 metais J.Veselka baigė Siesikų vidurinęmokyklą, tarnavo sovietinėje armijoje. Vėliaudirbo Ukmergės rajono Daugailių tarybinia-me ūkyje brigadininku, miško darbininkuSiesikų girininkijoje. 1967-aisiais įstojo į Vilniaus valstybinio uni-versiteto (VVU) Pramonės ekonomikos fakul-tetą. 1972-1974 metais dirbo VVU Politinėsekonomijos katedroje dėstytoju. 1974-1975metais studijavo VVU aspirantūroje, bet dėltuometinio socializmo kritikos mokslus tekopalikti. Ekonomikos mokslų kandidato diser-taciją jis apgynė 1985 metais, vadovaujamądarbą dirbo įvairiose institucijose.J.Veselka dalyvavo Persitvarkymo Sąjūdžio veik-loje, 1988-1990 metais buvo Sąjūdžio Seimonarys. Pirmą kartą į Seimą išrinktas 1992 me-tais. Ši parlamento kadencija jam buvo penkto-ji. Dviejose Vyriausybėse 1992-1994 metaispolitikas ėjo ekonomikos ministro pareigas. Ekonomikos ir politikos klausimais parašėkelias knygas ir kelis šimtus straipsnių. Vil-niaus universitete skaitė paskaitas makroe-konomikos tema. 2000-aisiais buvo apdova-notas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.Buvo vedęs, žmona Antanina - pensininkė.Sūnus Gediminas - ūkininkas, o dukra Da-lia - teisininkė.

R.Mikaitis neslėpė, kad liberalai, suvieniję jėgas su liberalcentristais, Kaune galėtų nuveikti nemažai darbų. / Erlendo Bartulio nuotrauka

J.Veselka į Seimą buvo išrinktas penktai kadencijai. / LŽ archyvo nuotrauka

Netikėta mirtis iš mūsų išplėšė ekonomikos mokslų daktarą,Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas narį,

ištikimą partijos bendražygį JULIŲ VESELKĄ.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiu

velionio šeimą ir artimuosius.

Prezidentas Rolandas PaksasPartijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas

Dėl ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo narioJULIAUS VESELKOS netikėtos mirties

nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame šeimai, artimiesiems, bendradarbiams.

Netekties skausmą tesumažina šviesus Jo prisiminimas.

Neringos savivaldybės tarybos vardu -savivaldybės meras Antanas Vinkus

In memoriam

PAVOJUS KALĖDŲ EGLUTĖMSKaukazinis kėnis - mėgstamiausiaKalėdų eglutė Didžiojoje Britanijo-je. Šios rūšies eglutes kasmet puo-šia 5 mln. šeimų. Tačiau, kaip skel-bia dienraštis “The Daily Mail”,pastaruoju metu kaukaziniams kė-niams iškilo grėsmė - medeliuspuola paslaptinga liga: “Dėl šios li-gos vienas didžiausių kalėdiniųeglučių augintojų Didžiojoje Bri-tanijoje jau patyrė didelių nuosto-lių. Kento ir Sario grafystėse 600tūkst. eglučių auginančios bend-rovės “H&A Trim” savininkasHansas Alexandersenas pripaži-no, jog dėl kėnių ligos praradošimtus tūkstančių svarų sterlingų.Kai kurie kiti augintojai teigia,

kad liga sunaikino apie trečdalįeglaičių. Baiminamasi, kad dėlšios priežasties kalėdinės eglutės,kurių kainos kyla jau trečius me-tus, dar labiau pabrangs. Praneša-ma, kad spyglių nekroze vadina-ma spygliuočių liga pastaruosiusdu dešimtmečius puola medžiusJungtinėse Valstijose ir Europoje.Tačiau Didžiosios Britanijos teri-torijoje ji buvo užfiksuota tik prieštrejus metus. Nuo tada grybelinėinfekcija, dėl kurios liepą spygliaipageltonuoja, rugpjūtį paruduoja,o vėliau nubyra, ėmė plisti visoješalyje. “Ši liga per ateinančius me-tus gali paliesti daug medžių”, -perspėjo Didžiosios Britanijos ka-lėdinių eglučių augintojų asocia-cija. Jos teigimu, su šia problemasusidūrė 150 asociacijos narių.

Kaukazinis kėnis - populiariausiasKalėdų medelis visoje Vakarų Eu-ropoje. Žmonės mielai juos ren-kasi dėl simetriškos formos ir stip-rių šakų. Kėnių spygliai minkšti irmalonūs liesti, todėl puošti medelįmalonu visiems šeimos nariamsnuo jauniausio iki seniausio. Ta-čiau didžiausias šio Kalėdų mede-lio pranašumas tas, kad nukirstasjis maždaug 1,5 mėnesio nenume-ta spyglių, todėl mėgautis šventė-mis galima labai ilgai.”

BRITUS KAMUOJAKEPENŲ LIGOSBritų medikai skambina pavojausvarpais, nes šalyje daugėja kepenųligomis sergančių žmonių, kai kito-se Europos valstybėse tokių atvejųmažėja. Apie tai - Didžiosios Brita-nijos lietuvių bendruomenės sa-vaitraštis “Londono žinios”: Vy-riausioji medicinos pareigūnėprofesorė Sally Davies sako, kaddažniausiai kepenų ligas sukelianutukimas, nediagnozuotos hepa-tito infekcijos ir piktnaudžiavimasalkoholiu. Jos teigimu, visuomenėturi būti gerai informuota apie šiąproblemą, nes visoms trims pa-grindinėms kepenų ligų priežas-tims galima užkirsti kelią. Statisti-ka rodo, kad nuo 2000-ųjų iki2009 metų mirčių nuo chroniškųkepenų ligų ir cirozės atvejų tarpjaunesnių nei 65 metų žmonių pa-daugėjo maždaug 20 procentų.S.Davies nori, kad vietos sveikatosapsaugos įstaigos kepenų ligų pre-venciją, diagnozę ir gydymą pri-pažintų vienu iš savo prioritetų.“Atlikau išsamią šalies gyventojųsveikatos būklės analizę, - sakėprofesorė. - Nustačiau kelias sri-tis, kur mums sekasi labai gerai, irtas sritis, kur reikia dar daug pa-dirbėti. Mane ypač nustebino ke-

penų ligų duomenys. Tai yra vie-nintelė mirčių priežastis, dėl ku-rios Didžioji Britanija atsiliekanuo kitų Europos šalių. Turimeimtis skubių priemonių, kad pa-dėtis pasikeistų.”

VAGIŠIAMS BUS SUNKIAUGindamasis nuo vagių DidžiosiosBritanijos mažmeninės prekybostinklas “Iceland” ėmėsi precedentoneturinčių apsaugos priemonių.Dienraštis “The Daily Mail” infor-muoja, kad mėsą ir sūrį pradėta pa-kuoti į specialias pakuotes: Maistoproduktams nuo vagišių apsaugotiprekybos tinklas ėmė naudoti pa-kuotes, kurios paprastai naudoja-mos brangesnėms prekėms saugo-ti. Tokios pakuotės pradedasignalizuoti, kai vagis mėgina pre-kę išsinešti iš parduotuvės. Ši ap-saugos taktika pradėta taikyti šim-tuose tinklui priklausančių

prekybos centrų visoje DidžiojojeBritanijoje. Kalbama, kad papil-domas apsaugos priemones keti-nama taikyti ir pieno produktams.Kad sustabdytų sparčiai didėjantįvagysčių skaičių, “Iceland” vado-vai teigė buvę priversti ieškotinaujovių. “Labiausiai vagiamaaviena, nes ji - viena brangiausiųir populiariausių prekių mūsųparduotuvėse. Kai buvo pradėtosnaudoti naujosios pakuotės, va-gysčių gerokai sumažėjo”, - sakėtinklo atstovė.”

LŽ

2012 11 27Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

Kitų balsai

Moderniai Lietuvai reikia modernios Vyriausybės

MAGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Sudėtinga ekonominė aplinka tu-ri ir savo privalumų. Sunkumai pa-prastai skatina ieškoti naujų gali-mybių. Estija, atrodytų, ir kaimynėLatvija, tai suprato ir įgyvendinaaktyvią struktūrinę politiką. Ūkiomodernizavimo kryptimi turėtųveikti ir Lietuvos Vyriausybė.

Daugelis darbų yra pradėti, betūkio struktūros modernizavimąbūtų sudėtinga paspartinti, jei ne-būtų peržiūrėtos valstybės instituci-jų funkcijos. Dabar tinkamiausiasmetas apie tai pagalvoti.

Finansų ministerijos prioritetu tu-

rėtų tapti valstybės ir savivaldybiųapskaitos, pinigų srautų ir skolos val-dymo sutvarkymas bei moderniza-vimas. Kiekvienos, net ir vidutinės,įmonės vadovas gali pasakyti, kieklėšų sutaupoma tinkamai valdant fi-nansus. Viena opiausių Lietuvosverslui problemų yra pradelsti įsipa-reigojimai, ir valstybinės institucijosturi tapti lūžio tašku, kur prasidėtųgriežtas įsipareigojimų vykdymas.

Užsienio reikalų ministerijai rei-kėtų pradėti nuosekliai įgyvendin-ti parengtą Lietuvos užsienio poli-tikos ir saugumo strategiją. Ir šiaipministerijos funkcijos ir tarnybosturėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiantį ES išorės tarnybos veiklą, pakitu-sį ES politikos vaidmenį bei globa-lizacijos iššūkius.

Krašto apsaugos ministerijos funk-cijas reikia pertvarkyti atsižvelgiant įdidėjantį įvairių karinių misijų vaid-

menį, greitojo reagavimo daliniųsvarbą bei ES saugumo struktūrųplėtrą ir naujų technologijų diegimą.Atskirai reikėtų pakalbėti apie gyny-bos pramonės kaip sudedamosios ESgynybos politikos dalies plėtrą, ypačnaujų technologijų srityje.

Vidaus reikalų ministerija vaid-muo sumenko, nes vis daugiau funk-

cijų perduodama saugos tarnyboms.Tai yra esminis šalies saugumo pa-žeidimas, nes iš esmės sukuriama še-šėlinė vidaus reikalų sistema, neaiš-ku kam pavaldi, neatskaitinga neiSeimui, nei piliečiams, kuriems jis

atstovauja. Ypač daug dėmesio turibūti skiriama sienos apsaugai, gal netpasitelkiant specialius krašto apsau-gos dalinius. Labai daug dirbti rei-kia su digitaliniu saugumu.

Ūkio ministerijos dėl vadovųkvalifikacijos pobūdžio nevykdė sa-vo pagrindinės funkcijos - šaliesekonominės politikos formavimo.

Šias funkcijas perėmusi Finansųministerija jas susiaurino iki biu-džeto lentelės skaičiavimo. Ekono-minės politikos prioritetu turi būtiekonomikos našumo augimas, mo-dernizuojant ekonomiką per struk-

tūrinę politiką ir pritraukiant nau-jas plyno lauko investicijas.

Aplinkos ministerijos funkcijųprioritetai turėtų būti pakeisti, kadji vykdytų nuoseklią tvarios ir ža-lios ekonomikos plėtros skatinimofunkciją.

Švietimo ir mokslo ministerijosvienas iš naujų akcentų būtų moks-lo finansavimo sistemos sutvarky-mas. Nėra gerai, kad šalis atsiliekaES inovacijų lentelėje, o viena iš nu-rodomų priežasčių yra problemos,susijusios su mokslo organizavimu.Reikėtų šią sistemą, atsižvelgiant įpažangiausią ES patirtį, pertvarkyti.

Kultūros ministerija galėtų daugiaudėmesio skirti asmenybės kultūraipuoselėti, kūrybinio sektoriaus sąvei-kai su kitomis veiklos sritimis, ypačnaujomis technologijomis, skatinti,ryšiams su užsienio lietuvių bendruo-menėmis, jaunimo politikai. •

Daugelis darbų yra pradėti, bet ūkio struktūrosmodernizavimą būtų sudėtinga paspartinti,

jei nebūtų peržiūrėtos valstybės institucijų funkcijos.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Lietuva ir Europa 52012 11 27Lietuvos žinios

DOMINYKAS JARUTIS

Į Odontologijos inovacijų klasterįsusivienijusios vienuolika dantųgydymo ir priežiūros organizacijųkuria mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros centrą, kuriame galės mokytis bei atlikti odontologijos tyrimus.

Sulaukė tarptautinio pripažinimo

„Norime būti konkurencingi netik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose,o tam reikia inovatyvių produktų, gy-dymo metodų. To siekdami susibūrė-me į klasterį. Nors bendradarbiavo-me ir anksčiau, bet kaip klasterisgalime nuveikti daugiau. Pavyzdžiui,ir anksčiau atskiros įmonės teikdavoprojektus Europos Sąjungos (ES) pa-ramai gauti, tačiau tokios paramos,kokią gavome dabar, pavieniui tikrainebūtume įstengę panaudoti“, - pa-sakoja Odontologijos inovacijų klas-terio vadovė Renata Gilienė.

Odontologus vienijančio klasterio

nariams moksliniai tyrimai - ne naujie-na. Pavyzdžiui, šių metų spalio 10-13dienomis Kopenhagoje vyko kasmeti-nis kongresas „European Associationfor Osseointegration“. Jame dalyvavo

keturi Vilniaus implantologijos centroklinikos gydytojai: Algirdas Puišys, To-mas Linkevičius, Mindaugas Stacevi-čius ir Natalja Maslova. Klinikos gydy-tojai skaitė pranešimus, kurie yra

aktualūs šios dienos pasauliniammokslui ir klinikinei praktikai.

Šioje konferencijoje organizato-riams buvo pateikta 600 tyrimų, iš jųatrinkti 8 klinikiniai tyrimai. Vilniausimplantologijos centro klinikos gy-dytojo periodontologo A. Puišio pra-nešimas „Kraštinio kaulo stabilumasaplink dantų implantus pastorinusdantenas“ laimėjo pirmąją vietą kli-nikinių tyrimų konkurse.

Kuria tyrimų centrąTikimasi, kad įkūrus naująjį

mokslinių tyrimų ir mokymų cent-rą pavyks pasiekti dar didesnių lai-mėjimų.

Įgyvendinant projektą pagalpriemonę „Inoklaster LT+“ numa-

tyta įsigyti mokslinių tyrimų ir tech-nologinės plėtros odontologijos sri-tyje įrangą, kuri bus naudojamaklasterio tyrimų centre Vilniuje.Taip pat numatyta įsigyti odonto-logijos mokymų įrangą klasteriodalyvių kvalifikacijai tobulinti. Čiavyks ne tik teoriniai, bet ir prakti-niai užsiėmimai, o turima įrangaleis klasterio nariams atliekamasoperacijas stebėti nuotoliniu būdu.

Tyrimų centrui sukurti skirta 3,9mln. litų ES fondų paramos. Šį pro-jektą klasteris tikisi pabaigti per tre-jus metus.

Taip pat vykdomas projektas„Odontologijos inovacijų klasterioplėtra“, kurį įgyvendinant siekia-ma padaryti klasterį žinomesnįrengiant konferencijas, skirtas nau-jiems nariams pritraukti, dalytispatirtimi, mokyti, dalyvauti tarp-tautinėse konferencijose. Šiam, taip

pat pagal priemonę „InoklasterLT“ vykdomam projektui iš ESstruktūrinių fondų skirta 151 314litų. Projektą baigti tikimasi perdvejus metus.

„Projekto įgyvendinimas turėsdidelį teigiamą poveikį odontologi-jos sektoriaus tarptautinio konku-rencingumo augimui, Lietuvosekonomikos plėtrai ir odontologi-jos sektoriaus pažangai“, - įsitiki-nusi R. Gilienė.

Priemonės „Inoklaster LT“ tikslas- gerinti žinių ir technologijų sklai-dos terpę, skatinti verslo ir mokslobendradarbiavimą mokslinių tyrimųir technologijų plėtros srityje, didin-ti Lietuvos pramonės tarptautinįkonkurencingumą. V-3271

Susivieniję odontologai investuoja į mokslą

Atliekamas operacijas klasterio nariai galės stebėti nuotoliniu būdu.

Vilniaus implantologijos centro klinikos gydytojas A. Puišys apdovanotas kongrese „European Association forOsseointegration“ už mokslinį tyrimą „Kraštinio kaulo stabilumas aplink dantų implantus pastorinus dante-nas“. Tikimasi, kad įrengus naują mokymo ir tyrimų centrą Odontologų inovacijų klasterio nariai galės atliktidar daugiau mokslinių tyrimų. / Odontologijos inovacijų klasterio nuotraukos

Turima įranga leis klasterio nariamsatliekamas operacijas

stebėti nuotoliniu būdu.

Europos kosmoso agentūra(EKA) planuoja nuskraidinti raketą į Marsą ir iki 2020 metų išsilaipinti Mėnulyje. Tik ar tai neper didelė prabanga į skolas įklimpusiai Europai?

EKA nariai šį mėnesį susitiko Ne-apolyje. Jie sprendė, kaip išlaikytikosmines ambicijas, esant sunkiaifinansinei situacijai ir skolų krizei.Neapolyje užvirė karštos diskusi-jos, kaip išleisti trejiems metamsskirtus 13 mlrd. eurų. Po ilgų de-batų 20 Europos Sąjungos (ES) ša-lių mokslo ministrai nusprendė pa-tobulinti “Ariane 5” raketas beiinvestuoti į naujų kosminių tech-nologijų kūrimą.

EKA generalinis direktorius Jea-nas Jacques’as Dordainas, apžvelg-damas susitikimo rezultatus, minė-jo, kad Europa pirmiausia kursmodifikuotą raketos “Ariane 5”modelį “Ariane ME”. Bet tai tikkosminių ambicijų pradžia. EKAplanuoja sukurti naujos kartos ra-

ketą “Ariane 6” bei paleisti ją į kos-mosą per ateinančius 10 metų, beto, agentūra nori, kad europiečiaiišsilaipintų Mėnulyje 2020 metais.Bet ar tai ne per didelė prabanga įskolas įklimpusiai Europai?

Pinigų dalybos - daug ginčų ke-liantis objektas. J.J.Dordainas norė-tų didesnio nei 13 mlrd. eurų biu-džeto, nes turimų pinigų užtektųtik ankstesniems įsipareigojimamsįvykdyti. Be to, EKA biudžetui skau-džiai smogė infliacija. Biudžetas taippat sumažėjo ir dėl EKA reklami-nės kampanijos, kuria siekta paro-dyti Europai, kad EKA atlieka svar-bų vaidmenį plėtodama pažangiastechnologijas.

“Kai tokia sudėtinga ekonominėpadėtis, nesunku patikėti, kad kos-moso programos nėra vertos pini-gų. Tačiau EKA ir su agentūrabendradarbiaujančiose įmonėsedirba daugiau nei 330 tūkst. euro-piečių. Kiekvienas į EKA investuo-tas doleris atsiperka kelis kartus,nes technologijos žengia į priekį,gerėja sveikatos ir aplinkos priežiū-

ra”, - teigiama reklaminiame EKAvaizdelyje.

Reklamai skirti pinigai nenuėjoperniek. Didžioji Britanija, kuri išES reikalauja finansinių nuolaidųbei stabdo derybas dėl ES biudže-to, Neapolyje vykusiame susitikimepateikė staigmeną. Britai padidinoEKA skirtas išlaidas ketvirtadaliu.Jos dabar sudaro 383 mln. dolerių.Be to, Didžioji Britanija pažadėjoskirti papildomus 25 mln. dole-rių “Orion” kosminės kapsulėsprojektui, nes nori, kad Europoskosminės programos galėtų ly-giuotis į amerikiečių NASA pro-gramas.

Prie EKA biudžeto svariai prisi-dėjo ir Vokietija bei Prancūzija. Darviena svarbi kosmoso programų rė-mėja yra Italija, kurios ekonomikadabar labai smukusi. DidžiosiosBritanijos laikraštis “The Sun”klausia, kodėl ties bankroto ribaesančios Europos šalys turėtų in-vestuoti į brangius kosminių tyri-mų projektus? “Eurolunatikai iš-švaistė 433 mln. dolerių kelionei į

Marsą” - tokia skambia antrašte pa-sipuošė dienraščio pirmasis pusla-pis. Bulvarinis laikraštis labiausiaikritikavo didelių finansinių sunku-mų turinčias Italiją, Ispaniją ir Por-tugaliją, skyrusias milijonus eurųraketai į Marsą nuskraidinti.

Marsas - ne vienintelis EKA tiks-las. Ministrai Neapolyje riejosi, kiekeurų investuoti į Žemės stebėjimo,navigacijos ir telekomunikacijosprojektus. Daugiausia ginčų sukė-lė raketų “Ariane” paleidimo pro-grama, dėl kurios smarkiai pešėsiVokietija ir Prancūzija. Vokietijoskompanija “Astrium” norėjo penk-tos kartos “Ariane” raketą patobu-linti į “Ariane ME”. Tačiau tampriešinosi Prancūzija, kuri siekėsukurti visiškai naujo tipo raketą.Jos kūrėja turėjo būti Prancūzijoskosmoso agentūra CNES. Vis dėl-to Neapolyje pergalę pasiekė Vo-kietija, nes ES šalių mokslo mi-nistrai nusprendė “Ariane ME”paleisti į orbitą 2017 metais. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Europai kosmosas svarbiau nei skolos

“Ariane” raketos leidžia ES konku-ruoti su didžiosiomis pasaulio valstybėmis kosmoso srityje.AFP/Scanpix nuotrauka

2012 11 27Lietuvos žinios6 Pasaulis

Vilniuje - itin moderni saulės modulių gamykla

TADAS DAMBRAUSKAS

Mokslinės gamybinės AB „Preci-zika“ pastatyta saulės moduliųgamykla šiuo metu yra vienamoderniausių Europoje ir vie-nintelė tokia regione. Ji jau turiužsakymų metams į priekį. Tačiau jos vadovas Tomas Bara-kauskas pripažįsta, kad be ES struktūrinių fondų paramosgamyklos nebūtų.

Produkcija išsiskiria kokybeVilniuje 2011 metų viduryje pa-

statyta saulės modulių gamykla itinmoderni ir kokybės parametrais ga-li konkuruoti su kitų Europos ga-mintojų produkcija. „Šiuo metu yra

išrasta ir efektyvesnių technologi-jų, bet jų kaina tokia, kad naudotitiesiog neapsimoka. Silicio pagrin-du gaminami moduliai šiuo metuturi bene geriausią kainos ir efekty-vumo santykį“, - pasakoja MG AB„Precizika“ generalinis direktoriusT. Barakauskas.

Gamykloje įrengta itin modernišveicarų firmos 3S („Swiss Solar Sys-tems“) gamybos linija, galinti užtik-rinti, kad moduliai laikys bent 25metus. Pati gamykla ir jos gaminamimoduliai atitinka aukščiausius euro-pinius kokybės reikalavimus ir yrasertifikuoti. „Žinoma, yra pigesniųkiniškų saulės modulių. Tačiau kądarys juos įsirengę žmonės, kai pokelerių metų modulių efektyvumasims gerokai mažėti ar net moduliaipradės byrėti? Jų gamintojus pirkėjas

vargu ar ras, o mes visada suranda-mi“, - tvirtina „Precizikos“ vadovas.

Beveik viskas skirta eksportuiŠiuo metu tai vienintelė saulės mo-

dulių gamykla regione. Tokių nėranei Baltijos šalyse, nei gretimoje Len-kijoje ar Baltarusijoje. Pasaulyje vislabiau populiarėjant saulės energijai„Precizikai“ užsakymų netrūksta.Tačiau mūsų šalyje, nors apie saulėsenergiją kalbama vis garsiau, planuo-

jama parduoti 2-3 proc. pagamina-mų saulės modulių.

„Lietuva labai maža, dabarįrengtų saulės jėgainių pajėgumaskiek daugiau nei 2 MW, valstybėsnustatyta kvota - 10 MW. Tai labainedidelis skaičius, palyginti su pla-nais gretimose šalyse. O mes permetus galime pagaminti saulėsmodulių, kurių bendras galingu-mas 70 MW“, - pasakoja T. Bara-kauskas. Šiuo metu įmonė jau turiužsakymų metams į priekį iš Len-kijos, kur saulės energija plėtoja-ma vis aktyviau.

Saulės modulių gamykla - jau ant-ras „Precizikos“ projektas, vykdo-mas pagal ES struktūrinių fondų re-miamas priemones. 2008 metais,naudojantis priemone „IntelektasLT+“, buvo įrengta mokslinių tyrimųlaboratorija. Vienas joje vykdomųmokslinių projektų - saulės modulioelementų - celių patobulinimas, kadvietoj dabar naudojamo sidabro bū-tų galima naudoti varį. Tai gerokai at-pigintų gamybą.

„Lyderis LT“Saulės modulių gamyklos staty-

ba iš dalies finansuota iš ES struk-tūrinių fondų pagal priemonę „Ly-deris LT“. Bendra projekto vertė14,5 mln. litų, iš jų 8,7 mln. litųskirta iš ES fondų.

„Jei ne ES parama, šios gamyk-los nebūtų. Konkurencija saulėsenergijos rinkoje labai didelė, be to,sunku konkuruoti su kainas dem-pinguojančiais kinais“, - sako T. Barakauskas.

ES parama pagal Ekonomikosaugimo veiksmų programos prie-monę „Lyderis LT“ skirta investici-joms, susijusioms su naujų gamy-bos technologinių linijų įsigijimuir įdiegimu, esamų gamybos tech-nologinių linijų modernizavimu,įmonės vidinių inžinerinių tinklų,kurių reikia naujoms gamybos tech-nologinėms linijoms diegti ar esa-moms modernizuoti, įrengimu.Gamybos technologinės linijos tu-ri būti skirtos apdirbamosios gamy-bos veiklai vykdyti. V-3271

MG AB „Precizika“ generalinis direktorius T. Barakauskas teigia, kad be ES paramos tokios gamyklos statyti tiesiog neapsimokėtų.

Naujoji saulės modulių surinkimo linija. / MG AB „Precizika“ nuotraukos

„Jei ne ES parama, šios gamyklos nebūtų.

Konkurencija saulėsenergijos rinkoje

labai didelė.“

Turtingiausia Rusijos moteris Jelena Baturina atsikirto kritikams britų laikraštyje “The Times” ir paaiškino, kodėl ji kraustosi į Londoną.

Kaip rašo “The Times”, turtin-giausia Rusijos moteris turėtų būti ko-kių 32 metų “Versace” drabužiais pa-sidabinusi ilgakojė dykinėtoja, turintiturtingą tėvelį ir tokį patį vyrą. TačiauJ.Baturina visiškai neatitinka šio ste-reotipo. Ji tikrai nėra dykinėtoja irniekada tokia nebuvo. Geriau neper-bėgti jai kelio. J.Baturina - stipri iršiurkšti moteris. Ji pati sako: “Esušiurkšti, bet nesu negailestinga.” O vi-sos tos gražutės išsipuoselėjusios tur-tingų Rusijos oligarchų žmonos irmerginos, kurių knibžda Londonas,su ja turi tik vieną bendrą bruožą -karštą troškimą, kad Londonas taptųjų namais.

Šiuo metu J.Baturinos nekilnojamo-jo turto kompanija sutelkusi visą dėme-sį į besiplečiantį tinklą viešbučių, ku-

riuos ji stato ir išlaiko daugiausia Balti-jos šalyse. Buvusio Maskvos mero Juri-jaus Lužkovo žmona rengiasi perkeltimilžiniškus savo verslo koncernus išVienos į Londoną. Išsamiame interviu,kurį ši moteris iš Rusijos davė dideliolabdaros projekto dizaino srityje “BeOpen” išvakarėse, ji paaiškino, kad no-ri būti su dukterimis, kurios mokosi bri-tų universitetuose.

Prieš porą metų jau buvo pasklidusižinia, kad J.Lužkovo žmona “pabėgo”iš Rusijos, kai jos biuruose Maskvojebuvo atliktos kratos. J.Baturina iš to tikjuokiasi. “Rusijoje kratos didelių kom-panijų biuruose - įprasta praktika. Mesprie to pripratę. Tai ne priežastis palik-ti šalį”, - sako ji.

Savo turtą J.Baturina vertina tarp 1,1mlrd. (toks pats ir “Forbes” vertinimas)ir 1,2 mlrd. dolerių, bet abejoja, ar ji tur-tingiausia rusė pasaulyje. “Esu tikra, jogyra daug aukšto rango valdininkų žmo-nų, kurios turi daugiau pinigų nei aš.Bet jos negali to demonstruoti, nes tiepinigai pelnyti nesąžiningai”, - sakėverslininkė.

J.Baturina ir J.Lužkovas kategoriškaineigia kaltinimus nepotizmu. Patysrūsčiausi kaltinimai sutuoktiniams iš-plaukė į paviršių 2010 metais, kai “Wi-kiLeaks” publikavo konfidencialų laiš-ką, pasiųstą iš JAV ambasados Maskvoje

į Vašingtoną. Jame Maskva buvo api-būdinta kaip miestas, kuriame klesti“kleptokratija”. Sutuoktiniai šiuos kal-tinimus vadina absurdiškais. Žurnalis-tei pateikus su tuo susijusius klausimusJ.Baturina neatsistojo ir neišėjo pasipik-

tinusi, o ramiai atsakė, jog visuomet dir-bo uoliai ir sąžiningai, kad pasiektų tąpadėtį, kurioje dabar yra, ir, kitaip neidaugelis, kuriuos galėtų paminėti, vi-suomet mokėjo mokesčius.

J.Baturina atskleidė, kad J.Lužkovasdabar užsiėmęs žemės ūkio projektaisKaliningrado srityje. Ta proga ji jam ne-seniai nupirkusi idealią dovaną gimi-mo dienai - automatinę šiengrėbę ma-šiną. Ši detalė pokalbio metu iškilo, kaiJ.Baturina buvo paklausta apie patįekstravagantiškiausią savo pirkinį. J.Ba-turinos žodžiais, žemės ūkis Rusijoje išesmės sunaikintas - 80 proc. visų pro-duktų įvežama iš Vakarų.

Koks būtų J.Baturinos patarimas pra-dedančiosioms verslininkėms? Ar ver-ta ištekėti už galingo vyro?

“Tokiai moteriai aš pasakyčiau, jog jituri būti daug kartų geresnė už vyrą, kadsulauktų sėkmės”, - atsakė verslininkė.Jos žodžiais, dabar Rusijoje sunkiaupradėti verslą, nei buvo prieš 20 metų;kita vertus, už tai nebežudo, kaip de-šimtojo dešimtmečio pradžioje - ir tailabai gerai.•

Milijardo verta moteris traukiasi iš Rusijos

J.Baturina: “Esu šiurkšti, bet nesu negailestinga.” / Užsienio spaudos nuotrauka

Pasaulis 72012 11 27Lietuvos žinios

Egipte gimė naujas diktatoriusVILJAMA SUDIKIENĖ

Šitokio rezultato milijonai egiptiečių, džiaugsmingai sveikinusių ankstesnio režimonuvertimą, tikrai nesitikėjo: po revoliucijos - vėl revoliucija.

Egiptas vėl apimtas liepsnos -vyksta protestai, susirėmimai ir poli-tinė kova viršūnėse, kurią kai kas va-dina perversmu. Susirėmimai ir pro-testai jau pareikalavo aukų. Jaunasislamiškos “Musulmonų brolijos”narys žuvo vietovėje netoli Aleksand-rijos, kai susirėmė prezidento Mo-hamedo Mursi šalininkai ir prieši-ninkai. Jie panaudojo padegamąsiasbombas, lazdas, akmenis. Neramu-mus Egipte įžiebė prezidento nese-niai prisiimti didžiuliai įgaliojimai.

Praėjusią savaitę Egipto lyderiskonstitucine deklaracija prisiskyrėsau galias neginčytinai skelbti spren-dimus ir įstatymus. Opozicija ir ga-na girdimi liberalai, nors jų Egipte irnedaug, apkaltino M.Mursi prisiė-mus diktatoriškus įgaliojimus.

Nuo ketvirtadienio šalyje padegtikeli biurai, priklausantys “Musulmo-nų brolijos” Laisvės ir teisingumopartijai. “Musulmonų brolijos” para-ginti šimtai M.Mursi šalininkų savoruožtu surengė demonstracijas priemečečių Kaire ir kitur. Šiandien, lapk-ričio 27 dieną, “Musulmonų brolija”kviečia dalyvauti “milijono žmonių”žygyje. Didžiulę demonstraciją orga-nizuoja ir M.Mursi oponentai.

Gyvenimas nepagerėjoTai, kas vyksta Egipte, kritikai ly-

gina su Hitlerio laikais, kai jis konso-lidavo valdžią Vokietijoje. Pritarian-tieji tai vadina drąsiu ir būtinužingsniu siekiant užkirsti kelią chao-sui. Tačiau kaip rašo “The Econo-mist”, kad ir kaip būtų, naujasisEgipto prezidentas M.Mursi įstūmėsavo šalį į krizę, kokios nebuvo nuo2011 metų sausio sukilimo, kai buvonuversta šešis dešimtmečius trukusikarinė diktatūra. Lapkričio 22 dieną

paskelbtas M.Mursi dekretas, kuriuojis prisiskyrė sau didžiules galias, šo-kiravo ir labai pavojingai suskaldėEgiptą. Kol kas neaišku, ar M.Mur-si lydės sėkmė, ar viskas pasisuksEgiptui katastrofiška linkme.

Prezidento Laisvės ir teisingumopartija, kuri yra tik patraukliau apreng-tas “Musulmonų brolijos” klonas,prastūmė M.Mursi kandidatūrą žadė-dama pagerinti valdymą ir užtikrintiEgiptui gerovę. Deja, stačiokiško sti-liaus M.Mursi prireikė net 6 savaičiųsudaryti naujam ministrų kabinetui,kuris dabar vertinamas kaip visiškai ne-gyvas ir neveiksmingas. Gyvenimas ne-pagerėjo: šalis kenčia nuolatinius elekt-ros pertrūkius, transporto spūstys dardidesnės, kaip ir šiukšlių krūvos, vieša-sis sektorius streikuoja, pavyzdžiui, gy-dytojai - dėl pasibaisėtinų sąlygų ligo-ninėse. Šiurpi avarija, įvykusi praėjusiąsavaitę, kai lekiantis traukinys nušlavėautobusą, vežantį 60 mokinių į savait-galinę Korano pamoką, dar kartą pri-minė, kokia prasta padėtis yra Egipte.

Susitarė su generolaisKai M.Mursi rugpjūtį atleido ga-

lingus generolus, atrodė, šalis ištiespagaliau pereis prie taip ilgai atidė-lioto civilių valdymo. Deja, netrukuspaaiškėjo, kad generolai pasitraukėsudarę su M.Mursi susitarimą, jog jispernelyg nesikiš į tokius jų “suvere-nius” reikalus kaip vidaus saugumas,žvalgyba, gynyba ar užsienio politi-ka. Regis, Egipto prezidentas laikosižodžio vengdamas kritikuoti policiją,kurioje vyrauja kankinimų kultūra,korupcija ir nebaudžiamumas.

Karas su teisėjaisNors nesipyksta su generolais, už-

tat M.Mursi puola kitą galingą klaną -teismus ir teisėjus. Būtent Egiptoaukštieji teismai, kuriuose dar knibž-da ankstesnio režimo paskirtų atsto-vų, įsiutino “Musulmonų broliją”.Jie birželį išvaikė po revoliucijos iš-rinktą parlamentą, kuriame tris ket-virtadalius vietų buvo laimėję isla-mistai. Teismai grasino išvaikyti ir

antrąją, lygiai tokią pačią islamistinęasamblėją. M.Mursi patyrė pažemi-nimą, kai teisėjai suglaudė pečius irneleido jam atleisti Egipto generali-nio prokuroro. Priverstas grąžintiprokurorą M.Mursi atrodė silpnasir prastai pasirengęs.

Lyg to dar būtų maža, jis pražiop-sojo progą pagerinti santykius su di-dele Egipto krikščionių koptų ma-žuma. Nors M.Mursi skelbiasi esąsvisų egiptiečių prezidentas, jis ne-

priėmė kvietimo dalyvauti naujojokoptų popiežiaus Tawadroso II ka-rūnavimo ceremonijoje. Tai buvosuprasta kaip dar vienas ženklas, jogpagal M.Mursi “Musulmonų broli-jos” islamo versija ir atstovauja “tik-rajam” Egiptui.

Aplodismentai dėl GazosNors namie gausu problemų,

M.Mursi pelnė šlovingą pripažinimątarptautinėje arenoje dėl savo indėlionutraukiant ugnį Gazoje. Jį choru gy-rė palestiniečiai, Izraelis ir Amerika.Net didžiausi skeptikai priversti pa-tikėti, kad galbūt Egiptas ir vėl yra pa-tikimose rankose. Tokį tarpininkovaidmenį dažnai vaidino ir ankstes-nis nuverstasis prezidentas HosniMubarakas. M.Mursi statusą pakėlėir Tarptautinio valiutos fondo Egip-tui skirta 4,8 mlrd. dolerių paskola.

Tačiau aplodismentams dėl Ga-zos dar nenutilus Egipto preziden-tas vėl suteikė progą jį pulti. Jis išlei-do dekretą, kuriuo savo sprendimusprilygino įstatymams. Tai privertėsusivienyti “Musulmonų brolijos”priešininkus ir atstūmė net kai ku-riuos šalininkus. Didžiausią nerimąsukėlė paskutinis punktas: “Prezi-dentas gali imtis reikiamų veiksmų irpriemonių, kad apgintų šalį ir revo-liucijos tikslus.”

“Musulmonų brolijos” šalininkaipuolė aiškinti, kad šios plačios pre-zidento galios tik laikinos. Tą patį ti-kino ir pats M.Mursi sakydamas, jogreikia ginti 2011 metų tikslus, už-baigti perėjimą prie demokratijos iratkurti ekonomiką. M.Mursi prisie-kė, jog niekada nepamins laisvių, dėlkurių kovojo visą gyvenimą.

Didelė dalis Egipto visuomenės tuonė akimirkos nepatikėjo. Tai rodo mi-nios protestuotojų visoje šalyje. “Jeidabar tylėsime, tebūsime sultono ver-gai”, - pareiškė geriausiai perkamasEgipto romanistas Alaa al Aswani“Twitter” tinkluose. Susirūpinimą pa-reiškė ir Egipto Vakarų sąjunginin-kės, įskaitant Ameriką. Prezidentą pa-liko keli patarėjai, o teisingumoministras atsiribojo nuo jo dekretų.M.Mursi atstovas spaudai tikino, jogprezidentas neketina trauktis.

Ir iš tiesų - jei taip padarytų, pa-kenktų pats sau. Kita vertus, turintgalvoje, koks nepasitikėjimas tvyrotarp visų Egipto politikos žaidėjų,sunku įsivaizduoti, kaip jis su tuo eisį priekį. •

“Jei dabar tylėsime, tebūsime sultono

vergai.”

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Hillary Clinton pareiškus, kadnuo 2013 metų, kai prasidėsantroji Baracko Obamos kaden-cija, nebenori vadovautiValstybės departamentui, prezidentas neslepia jau turintis žmogų į jos vietą.

JAV prezidentas dar oficialiai ne-paskelbė norintis, kad diplomatineitarnybai vadovautų JAV ambasadorėprie Jungtinių Tautų (JT) Susan Rice,tačiau surengęs pirmą po perrinki-mo spaudos konferenciją teigė esan-tis pasirengęs asmeniškai pasikalbėtisu kiekvienu, kuriam nepatinka šidiplomatė. Mat pasklidus gandams,kad realiausia kandidatė į valstybėssekretorius yra S.Rice, tam iš kartoėmė smarkiai priešintis respubliko-nai, kuriems labai nepatiko jos kalbapo to, kai Libijos mieste Bengazyjebuvo užpultas Jungtinių Valstijų kon-sulatas ir nužudytas JAV ambasado-rius Libijoje. S.Rice iš pradžių bandėaiškinti, kad viskas įvyko labai netikė-tai per masinę protesto akciją, kuriąsurengė musulmonai protestuoda-mi prieš jų jausmus įžeidžiančio fil-mo pasirodymą. Tačiau vėliau pa-

aiškėjo, kad tą teroro aktą buvo su-planavę “Al Qaedos” rėmėjai, ir res-publikonai apkaltino diplomatę ban-džius nuslėpti teroristų pėdsaką.

Kongresas pareiškė, kad B.Obamosadministracija nesiėmė būtinų prie-monių amerikiečių diplomatams ap-saugoti ir kad nuo visuomenės bando-ma nuslėpti dalį informacijos. Darprieš savaitę du įtakingi respublikonųsenatoriai Johnas McCainas ir LindsayGraghamas vienu balsu tvirtino “pa-darysią viską, kas tik įmanoma”, kadS.Rice neužimtų valstybės sekretoriausposto. Tačiau dabar gana netikėtai abusuminkštino toną ir pareiškė, kad yrapasirengę susitikti su B.Obamos kan-didate per klausymus Senate. “Manau,ji nusipelnė, kad būtų leista paaiškintisavo poziciją”, - sakė J.McCainas, duo-damas interviu televizijai “Fox”, oL.Graghamas, dalyvaudamas ABC te-levizijos laidoje, aiškino, kad jei S.Ri-ce kandidatūra bus oficialiai pasiūlyta,“jai bus daug klausimų dėl teroro ak-to Bengazyje”.

Tokį respublikonų nuotaikų pasi-keitimą vienas JAV Kongreso darbuo-tojas aiškina tuo, kad opozicijoje nė-ra vieningos nuomonės dėl S.Ricekandidatūros, iki galo neaiškus vaid-muo, kurį ji suvaidino bandydamaaiškinti incidentą Bengazyje. Be to,

respublikonai Senate neturi daugu-mos, todėl nėra tikri, ar sugebės užsi-tikrinti pakankamai balsų užblokuo-ti ambasadorės prie JT kandidatūrą įnaujas pareigas. Dalis įstatymų leidė-jų respublikonų mano, kad nevertadėl to įsitraukti į aštrią konfrontacijąsu Baltaisiais rūmais, nes netrukus

reikės kartu ieškoti kompromiso svar-biausiais ekonomikos klausimais.

Nors 47 metų S.Rice yra juodaodėir turi tą pačią pavardę kaip Condo-leezza Rice, jos niekaip nesusijusios.Užtat nuo 4 metų ji pažįsta Madelei-ne Albright, kuri vėliau tapo valstybėssekretore ir visą laiką save laikė Susan

globėja. Vašingtone gimusi S.Rice pui-kiai žaidžia krepšinį, dėl to yra pelniu-si pravardę Spo (Sportiv trumpinys)ir yra sakiusi, kad tėvai ją išmokė “nie-kada nesinaudoti rase kaip trūkumuar privalumu”. Vaikystėje svajojusitapti senatore nuo Kolumbijos apy-gardos S.Rice tapo ekonomikos profe-sore, diplomate ir analitike, aktyviaidalyvaujančia Brukingso institutoveikloje. Užsienio politikoje ji pradė-jo reikštis 1988 metais, kai MichaelasDukakis tapo demokratų partijos kan-didatu į JAV prezidentus. Billo Clinto-no laikais ji dirbo įvairiose srityse nuoNacionalinio saugumo tarybos iki as-meninės prezidento patarėjos, o 2008metų gruodžio 1 dieną B.Obama jąpaskyrė ambasadore prie JT, nes ji se-na B.Obamos bendražygė, visiškai pel-niusi prezidento pasitikėjimą. Tačiauši politikė nelabai mėgstama JT dėlaštraus liežuvio ir polinkio traktuotikitas valstybes kaip JAV pavaldines. Jinuolat sulaukia kritikos už “nediplo-matiškus žodžius”.

“Su ja nelengva. Nemanau, kad jąpasikviesčiau vykdamas su šeima į iš-kylą. Tačiau jei prezidentas panorės,kad ji taptų valstybės sekretore, jistengsis iš visų jėgų”, - sakė vienasžurnalo “Foreign Policy” vadovų Da-vidas Rothkopfas. •

Diplomatė, besielgianti kaip kaubojus

Protestuotojai Kaire svaidė atgal į policiją ašarinių dujų kanistrus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors S.Rice daug nuveikė dėl Jungtinių Tautų, ten dirbantiems diploma-tams nepatinka jos bendravimo būdas, nes ji “elgiasi kaip kaubojus”.AP/Scanpix nuotrauka

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Prekybos tinklai siūlo pirkė-jams vis daugiau individualiųnuolaidų. Lietuviai, palyginti sukaimynais, tokiais pasiūlymaisdomisi labiau.

UAB “Rimi Lietuva” mažmeninėsprekybos tinklo “Hyper Rimi” parduo-tuvėse įrengė 51 kompiuterinį termina-lą klientams. Pirkėjas, perbraukęs per jįlojalumo kortele “Mano Rimi”, gali iš-sispausdinti jam skirtų nuolaidų sąrašą,sužinoti sukauptų pinigų likutį.

Šios įmonės viešųjų ryšių vadovė Ra-minta Stanaitytė-Česnulienė LŽ sakė,kad nuolaidos taikomos toms prekėms,kurių žmogus daugiausia yra nupirkęssu turima lojalumo kortele. “Pagrindi-nis šios naujovės tikslas - labiau priar-tėti prie kiekvieno pirkėjo. Juk vegeta-rui visiškai neįdomi informacija apiemėsos išpardavimą, o kanarėlių neau-ginančiam žmogui - žinia apie atpigu-sį paukštelių lesalą. Norime, kad mūsųlojalumo kortelė kuo nors išsiskirtų išvisos krūvos kortelių, kurių pilna daž-no pirkėjo piniginėje”, - kalbėjo ji.

Kaip teigė R.Stanaitytė-Česnulienė,sistema automatiškai apdoroja lojalauspirkėjo apsipirkimo įpročius ir pagal taiparenka jam tinkamiausius pasiūlymus,todėl esą kuo daugiau ir dažniau žmo-gus naudojasi lojalumo kortele, tuo ak-tualesnius pasiūlymus gauna. Individua-lios nuolaidos formuojamos kas savaitę.

Asmeninės parduotuvės idėjaUAB “Rimi Lietuva” generalinis di-

rektorius Christianas Wijkstromas pa-aiškino, kad pasirinkta technologinėpriemonė padės sukurti tarsi po asme-ninę parduotuvę kiekvienam pirkėjui.“Nors savo lojalumo kortelę išleido-me paskutiniai rinkoje, mūsų gerai ap-galvoti pasiūlymai išaugino didelį bū-rį lojalių klientų. Dabar atėjo laikasjiems padėkoti ir pateikti ką nors ypa-tinga”, - dėstė generalinis direktorius.

Šiuo metu “Mano Rimi” lojalumokorteles turi apie 800 tūkst. vartotojų.Naujieji šių kortelių terminalai veikiane tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Es-tijoje, tačiau lietuviai išsiskiria iš kai-mynų “kortelių braukymo” rekordu.“Šios idėjos rezultatai pranoko mūsųlūkesčius Lietuvoje”, - neslėpė R.Sta-naitytė-Česnulienė.

Siunčia laiškusUAB “Maxima LT” atstovė ryšiams

su visuomene Olga Malaškevičienė LŽteigė, jog atsidėkodama lojaliems klien-tams bendrovė individualius pasiūly-mus, parengtus atsižvelgiant į pirkimoistoriją, teikia jau daugiau kaip dvejusmetus. “Kadangi žmonės perka skir-tingas prekes, ir individualūs pasiūly-mai būna skirtingi. Juos tinklo “Maxi-

ma” lankytojai dažniausiai gauna paštuarba išspausdintus ant papildomo ka-sos kvito. Rečiau - SMS žinute arbaelektroniniu paštu. Šie pasiūlymai pa-sitvirtina, nes pirkėjai jais itin aktyviainaudojasi”, - tikino O.Malaškevičienė.

“Norfos” prekybos tinklo atstovasspaudai Darius Ryliškis LŽ sakė, kadUAB “Norfos mažmena” planuoja ki-tąmet lojalumo kortelių savininkamspradėti teikti individualius pasiūly-mus pagal dažniausiai jų perkamusproduktus. “Šiuo metu svarstomi ke-li tokių siūlymų pateikimo pirkėjamsbūdai”, - pridūrė jis.

Rinkodaros idėjosUAB “Marketologai” vadovas Do-

natas Jonikas mano, kad bendrovės“Rimi Lietuva” idėja gera, bet prie josreikėtų labiau padirbėti. “Esu išbandęs“Rimi” nuolaidų terminalą, tačiau te-ko nusivilti. Man kažin kodėl buvosiūloma pigiau pirkti sūrį, kurio visiš-kai nemėgstu. Man aktualių prekiųnuolaidų terminalas neišspausdino ir

kitą kartą. Susidariau įspūdį, kad kom-piuteris pateikė kurią nors iš bendrųtinklo nuolaidų, o mano pirkinių isto-rija buvo panagrinėta paviršutiniškai.Taigi daugiau terminalu ir nebesinau-doju”, - savo kritiškas pastabas išsakėrinkodaros specialistas.

D.Jonikas pažymėjo, kad technolo-giškai UAB “Rimi Lietuva” sprendi-mas yra brangesnis negu kitų prekybostinklų, tad neaišku, ar pavyks padeng-ti papildomas sąnaudas. Kitas klausi-mas - ar daugybė pensinio amžiaus pir-kėjų naudosis terminalais, nes irbankuose ne visi susigaudo, kurį myg-

tuką spausti. “Jeigu nuolaidos iš tiesųbūtų individualizuotos, ši naujovė tu-rėtų ir galėtų suveikti”, - reziumavo jis.

Technologiškai įmanomaPaklaustas, ar įmanoma kiekvienam

iš 800 tūkst. klientų kas savaitę pareng-ti individualų pirkimo pasiūlymą, UAB“Blue solutions” pardavimo ir versloplėtros direktorius Marius Važgauskasatsakė, kad technologiniu požiūriu šiužduotis nesudėtinga. “Jeigu įmonė yraįdiegusi verslo analitikos įrankį ir turigalingą skaičiavimo techniką, kompiu-teriams apskaičiuoti, kokius pirkiniusdažniausiai renkasi kiekvienas iš 800tūkst. klientų, - visai paprasta užduotis.Verslo analitikos programa gali anali-zuoti pirkėjo įpročius ne tik pagal mėgs-tamiausius produktus, bet ir pagal tai,kaip jo elgesį veikia sezoniškumas, atly-ginimų mokėjimo diena, buvusios ak-cijos ir t. t.”, - aiškino informacinių vers-lo valdymo sistemų specialistas.

Jo manymu, verslo analitikos pro-gramos buvo pradėtos plėtoti tada, kaivienas užsienio prekybos centras ap-skaičiavo, kad penktadieniais vyrai daž-niausiai perka alų ir sauskelnes. Preky-bininkams išdėliojus sauskelnes šaliaalaus, prekių apyvarta penktadieniaispakilo vidutiniškai 28 procentais.•

2012 11 27Lietuvos žinios8 Verslas

Pirkti skatina nuolaidos “tik jums”

Verslo analitikos programa gali analizuoti pirkėjo įpročius ne tik

pagal mėgstamiausius produktus.

1 euras 3,45281 JAV doleris 2,6620 -0,4921%1 Australijos doleris 2,7841 -0,0395%10 000 Baltarusijos rublių 3,1208 -0,0224%1 Kanados doleris 2,6831 +0,0186%1 Šveicarijos frankas 2,8675 +0,0663%10 Kinijos ženminbi juanių 4,2759 -0,4303%10 Čekijos kronų 1,3614 +0,3085%10 Danijos kronų 4,6298 +0,0108%1 DB svaras sterlingų 4,2665 -0,0680%100 Vengrijos forintų 1,2236 -1,0543%100 Islandijos kronų 2,1211 -0,0660%100 Japonijos jenų 3,2393 -0,3025%100 Kazachstano tengių 1,7748 -0,3212%1 Latvijos latas 4,9591 -0,0081%10 Moldovos lėjų 2,1494 -0,4094%10 Norvegijos kronų 4,6996 -0,3170%10 Lenkijos zlotų 8,3995 -0,0167%100 Rusijos rublių 8,5924 -0,0186%10 Švedijos kronų 4,0173 -0,0498%1 Turkijos naujoji lira 1,4834 -0,2966%10 Ukrainos grivinų 3,2645 -0,5943%2012 11 27, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

TrumpaiBRANGO IR EKSPORTAS,IR IMPORTASLietuvos eksportuotų prekių kainosrugsėjį, palyginti su 2011-ųjų rugsėjomėnesiu, padidėjo 5,3 proc., impor-tuotų prekių - 2,8 procento. Kaip pra-nešė Statistikos departamentas, permėnesį - rugsėjį, palyginti su rugpjū-čiu, eksportuotų prekių kainos išaugo1,2 proc., importuotų prekių - su-menko 1,6 procento. Per metus iš eks-portuotų prekių daugiausia pabrangožemės ūkio daugiamečiai augalai -22,6 proc., rafinuoti naftos produktai- 16,9 proc., žemės ūkio vienmečiaiaugalai - 16,7 proc., o atpigo perdirbtiir konservuoti vaisiai, uogos ir daržo-vės - 22,3 proc., grūdų malimo pro-duktai, krakmolas ir krakmolo pro-duktai - 20 proc., tabako gaminiai -10,1 procento. Iš importuotų prekiųper metus daugiausia brango konser-vuota mėsa ir mėsos produktai - 12,5proc., augalinis aliejus ir augaliniai beigyvūnų riebalai ir taukai - 11,4 proc.,žemės ūkio vienmečiai augalai - 11,1proc., o atpigo pieno gaminiai - 7,5proc., optiniai prietaisai ir fotografijosįranga - 7 proc., konstrukciniai meta-liniai gaminiai - 6,1 procento. Bendra-jam eksportuotų prekių kainų poky-čiui per mėnesį didžiausią įtaką turėjo9,4 proc. padidėjusios varikliniųtransporto priemonių, priekabų irpuspriekabių, 4,3 proc. - žemės ūkioproduktų, 12,6 proc. - atliekų surinki-mo, apdorojimo ir šalinimo, medžia-gų atgavimo produktų kainos.

LŽ, BNS

Pirkėjas, perbraukęs per kompiuterinį terminalą lojalumo kortele, gauna jam skirtų nuolaidų sąrašą. Romo Jurgaičio nuotrauka

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Nekilnojamojo turto operacijųtarpininkai ir vertintojai nereikš-mingu pertekliniu reikalavimu,tik padidinsiančiu biurokratijossvarbą, laiko netrukus įsigalio-siančią prievolę kiekvienobūsto pardavėjams turėti parduodamo būsto energetinioefektyvumo sertifikatą.

Nuo 2013 metų sausio 9 dienos,įsigaliojus Statybos įstatymo pakei-timams, notarai negalės patvirtintibūsto pirkimo-pardavimo ir netginuomos sandorių, jei būstas neturėsenergetinio efektyvumo sertifikato.

Iki šiol toks reikalavimas taikomastik naujos statybos būstui ir komerci-nėms patalpoms, o sudarant anks-čiau statyto būsto sandorius jis buvoreikalingas tik pirkėjui ar nuominin-kui pareikalavus.

“Mano žiniomis, notarai dažniau-siai į sutartis įrašydavo, kad pirkėjas to-kio sertifikato nepageidauja ir ateityjenepageidaus. Bet kai kurie apdairesnipirkėjai to reikalaudavo, kad paskuipatiems nereikėtų tuo rūpintis”, - LŽneslėpė inžinerinių paslaugų bend-rovės “Miesto renovacija” direkto-rius Mindaugas Šimkus.

Daugiau biurokratijos“Tokį reikalavimą vertiname nei-

giamai, - sakė nekilnojamojo turtooperacijų tarpininkės UAB “Apusturtas” direktorius Giedrius Bagočiū-nas. - Seniai statyto būsto energeti-nio efektyvumo sertifikavimas yraveikiau teorinis rodiklis. Šiandien ga-liojanti tvarka yra abiem sandorio ša-lims priimtina. Jeigu nei savininkui,nei pirkėjui to nereikia, privalomassertifikatas bus tik papildomos išlai-dos ir sugaištas laikas.”

Jis neabejoja, kad bent pirmą2013 metų pusmetį, kol žmonėspripras prie naujos tvarkos, nepa-togumų tikrai bus, nes ir dabar dau-guma savininkų bei pirkėjų, susiti-kę pas notarą, pirmą kartą išgirstaapie sertifikavimą. “Tikėtina, kadbūsto savininkai sertifikato gavimosąnaudas norės kompensuoti iš pir-kėjų, pridėdami kelis šimtus litų priebūsto kainos”, - pažymėjo bendro-vės vadovas.

Vertės nepakeisG.Bagočiūnui pritarė Lietuvos tur-

tą ir verslą vertinančių įmonių asocia-cijos valdybos pirmininkas KęstutisKristinaitis: “Vertintojams bet kokiapapildoma informacija visada yra ge-rai, bet kad sertifikato buvimas ar ne-buvimas kaip nors keistų turto vertę,tikrai nepasakyčiau, išskyrus tai, kadtoks reikalavimas bus dar viena sando-rio vilkinimo priežastis, nes būsto par-davėjas turės papildomų laiko sąnau-dų ir išlaidų sertifikatui gauti.”

Pasak jo, visiems turto vertintojamsir be sertifikato aišku, koks yra ener-getinis naudingumas gyvenamųjų na-mų, pastatytų sovietiniais laikais, kainiekam nerūpėjo nei energiją taupy-ti, nei atitinkamas statybines medžia-gas naudoti. Todėl ar sertifikatas bus,ar nebus, kaina nesikeis ir parduoda-mo buto kokybė dėl to nepadidės.

Jo nuomone, toks sertifikatas iš tie-sų yra reikalingas ir civilizuotai ap-saugo vartotojus tik tada, kai kalba-ma apie naują nekilnojamąjį turtą, ožmogus, perkantis seną nerenovuotąbūstą, ir taip žino, kad reikės inves-tuoti į šiltinimą. Bet turėti naujo būs-to sertifikatą privalu ir dabar.

“Dabar visa tai suabsoliutinama:sertifikato reikės ir parduodant būs-tą kaimo vietovėje, ir statytą sovieti-niais laikais”, - naujovę kritikavo tur-to vertintojas ir tvirtino, kad geriausiaiapie būsto energetinį efektyvumą ga-lima spręsti ne iš sertifikato, o žvel-

giant į pastarųjų kelerių metų sąskai-tas už šildymą. Todėl, jo įsitikinimu,nuo kitų metų įsigaliosiantis reikala-vimas visiems gyvenamiesiems pasta-tams yra perteklinis.

“Naujos statybos pastatams toksreikalavimas iš tiesų yra būtinas - jukpirkėjui būtina galimybė palyginti ke-lis projektus pagal energinio naudin-gumo klases, nes šildymo sąskaitųdar nėra”, - pritarė ir G.Bagočiūnas.

Darbas dėl popieriausK.Kristinaitis pardavėjo prievolėje

turėti būsto energetinio efektyvumo

sertifikatą, kuris iš esmės bus reikalin-gas tik notarui, įžvelgia ir techninę be-prasmybę. Mat pastato energetinioefektyvumo parametrai nustatomi nau-dojantis termovizoriumi, tačiau šisprietaisas veikia tik tada, kai yra paly-ginti didelis temperatūrų skirtumas pa-stato viduje ir išorėje. “O ką daryti, kaibūstas parduodamas vasaros vidury?”- retoriškai klausė turto vertintojas.

Kita vertus, kaip LŽ tvirtino M.Šim-kus, iš tikrųjų nėra teisinga nustatytiatskiro buto daugiabutyje energetinįnaudingumą, nes daugiabutis gyvena-masis namas yra sistema su bendro-siomis patalpomis. Rengiant atskirobuto sertifikatą, į tai neatsižvelgiama.“Nustatydami tokią prievolę įstatymųleidėjai priėmė kompromisą, nes jukvieno buto pardavėjas neužsakinėsenergetinio vertinimo visam namui”,- sakė inžinerinių paslaugų bendro-vės vadovas.

Užsakymų nepagausėjoM.Šimkaus teigimu, dėl ateinančių

metų įsigaliosiančio reikalavimo už-sakymų nepagausėjo. “Matyt, rinkasuaktyvės sausį, nes lietuviai mėgstalaukti paskutinės dienos”, - spėliojo“Miesto renovacijos” vadovas. Pasakjo, nustatyti atskiro buto daugiabuty-je energetinį efektyvumą paprastai kai-nuoja 200-400 litų, ir kai nėra eilių,užtrunka 3-4 dienas, per kurias apžiū-rimos patalpos, surenkami reikalingidokumentai ir išrašomas sertifikatas.

“Galima suspėti ir per porą dienų,bet ilgesnį terminą nustatome veng-dami vėluoti”, - prisipažino jis.

M.Šimkaus nuomone, Lietuvojebūsto pirkimo-pardavimo sandoriųsudaroma palyginti nedaug, todėl ke-li šimtai audituotų statybos inžinierių,galinčių surašyti sertifikatus, yra aki-vaizdžiai per daug. “Kartais dėl kon-kurencijos rinkoje susiformuoja to-kios mažos paslaugų kainos, kad nėneapsimoka važiuoti į vietą. Atitinka-mai dėl to kenčia ir paslaugų kokybė”,- konstatavo inžinerinių paslaugųbendrovės vadovas.•

Verslas 92012 11 27Lietuvos žinios

Nėra teisinga nustatyti atskiro buto daugiabutyje energetinį naudingumą, nes

daugiabutis gyvenamasis namas yra sistemasu bendrosiomis patalpomis.

Be popierėlio buto neparduosite

Sertifikato reikės ir parduodant būstą kaimo vietovėje, ir statytą miestesovietiniais laikais. / LŽ archyvo nuotrauka

BVP - 2,8 PROC.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas(BVP) kitąmet padidės 2,8 procento.Taip prognozuoja įtakingas versložurnalas “The Economist”. Specia-liajame spausdintiniame prognoziųleidinyje “The World in 2013” (“Pa-saulis 2013 metais”) prognozuojama,kad Lietuvos BVP vienam gyventojuikitąmet sieks 13,85 tūkst. JAV dole-rių, o infliacija - 2,7 procento. “TheEconomist” taip pat numato, kad ša-lies fiskalinis deficitas kitąmet sieks3,7 proc., taigi viršys Europos Sąjun-gos taikomą 3 proc. ribą.

ŠILUMA PINGA

Šilumos ir karšto vandens kainosnuo gruodžio mažėja visuose Lietu-vos didmiesčiuose, išskyrus Panevė-žį. Vilniuje nuo gruodžio 1 dienosšiluma gyventojams kainuos 29,79cento už kilovatvalandę (su PVM) -1 proc. mažiau nei lapkritį, karštovandens kubas - 21,2 lito (0,7 proc.mažiau). Kaune šilumos kaina su-mažės 0,3 proc., iki 32,55 cento,karšto vandens - 0,2 proc., iki 23,22lito, Klaipėdoje - atitinkamai 0,5proc., iki 27,76 cento, ir 0,4 proc.,iki 22,81 lito, Šiauliuose - atitinka-mai 0,2 proc., iki 26,15 cento, ir 0,1proc., iki 21,63 lito. Panevėžyje šilu-mos ir karšto vandens kaina gruodįnesikeis ir liks atitinkamai 24,93cento ir 21,87 lito.

RINKA PADIDĖJO

Lietuvos pašto ir pasiuntinių rinka,BNS skaičiavimais, per devynis šiųmetų mėnesius siekė 219,1 mln. litų,arba 14 proc. daugiau nei 2011-ųjųsausio-rugsėjo mėnesiais, kai rinkospajamos buvo 192,5 mln. litų. BNSskaičiavimai atlikti remiantis pirma-dienį Ryšių reguliavimo tarnybos pa-skelbtais galutiniais trečiojo ketvirčioduomenimis. Tik pašto rinka šiemet,palyginti su devyniais 2011-ųjų mė-nesiais, padidėjo 8,5 proc., iki 84,715mln. litų, pasiuntinių rinka išaugo17,5 proc., iki 134,491 mln. litų. Vientrečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su2011-ųjų liepa-rugsėju, pašto ir pa-siuntinių rinka išaugo 12,7 proc., iki73,4 mln. litų.

LŽ, BNS

Trumpai

Tyrimas 112012 11 27Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Kadenciją baigusi Vyriau-sybė praėjusią savaitępatvirtino prieš pat rin-kimus, rugsėjo 18-ąją,priimto Kultūros tarybos

įstatymo įgyvendinamuosius teisėsaktus. Šią savaitę juridinių asmenųregistre bus įregistruoti jau pareng-ti Lietuvos kultūros tarybos (LKT)prie Kultūros ministerijos (KM)nuostatai. Darbą naujoji įstaiga tu-rėtų pradėti nuo Naujųjų metų.

LKT, vietoj kultūros ministro skirs-tysiančios kultūrai numatomus vals-tybės biudžeto ir Europos Sąjungosparamos pinigus, veiklai vykdyti ža-dama steigti 35 etatus. Jos išlaikymasvien kitąmet kainuos 1,148 mln. litųiš KM kišenės.

Jei viskas judės sklandžiai, o naujosiosVyriausybės kūrimas užtruks, suformuo-ti LKT gali spėti projekto įkvėpėjo - am-basadoriumi prie Jungtinių Tautų švieti-mo, mokslo ir kultūros organizacijos(UNESCO) paskirto kultūros ministroA.Gelūno - pareigas perėmęs švietimo irmokslo ministras Liberalų sąjūdžio (LS)atstovas Gintaras Steponavičius.

“Manau, projektas skubinamas to-dėl, kad esama interesų. Sukurtas me-chanizmas, kuris labai tiktų pasipelny-ti. Faktiškai visas LKT rinkimo grandiskontroliuos ministras, vadinasi, busįmanoma prastumti jo pageidaujamusasmenis. Jau matėme, kas nutiko suAukštojo mokslo taryba: ką Švietimo irmokslo ministerija norėjo, tą jon ir pa-siėmė. Žinoma, gal šis tas priklausysnuo naujos atėjusios valdžios, bet patsmechanizmas labai parankus admi-nistratoriams”, - LŽ sakė Lietuvos kul-tūros kongreso (LKK) pirmininkas fi-losofas Krescencijus Stoškus.

Žaibiškas projektasKelius steigti LKT atvėrė Seimas, rug-

sėjo 18-ąją pritardamas atitinkamam įs-tatymo projektui, kurį tuometinis kultū-ros ministras A.Gelūnas pavadino vienuesminių jo politinės komandos užsi-brėžtų darbų. Tiesa, prastumti projek-to, kuriuo iš pradžių žadėta kurti neLKT, o Menų tarybą, “žaibiškai”, kaippageidavo ministras, nepavyko: nuo pir-mojo jo pateikimo Seimui iki teigiamosprendimo praėjo beveik pusantrų me-tų. KM nepasisekė įgyvendinti ir kai ku-rių kitų sumanymų: pasiekti, kad LKTnarius ministras atrinktų vienas pats arpadedant susijusiai Kultūros ir meno ta-rybai (KMT), taip pat įstaigai gyvuotistartą duoti šios vasaros viduryje ar bentjau nuo spalio 1-osios.

Pagal įsigaliojusį įstatymą, LKT su-darys dešimt narių bei pirmininkas -kultūros ministro pasirinktas ir Vyriau-sybės patvirtintas valstybės pareigūnas.LKT bus formuojama iš kultūros eks-pertų parinktų ir Vyriausybės palai-mintų asmenų. Taip esą siekiama at-skirti kultūros politikos formavimo irjos vykdymo funkcijas, kultūros mi-nistrą atitolinant nuo šiai sričiai ten-kančių lėšų skirstymo.

Ar iš tiesų bus taip, verčia abejoti jauLKT narių atrinkimo principas. Kaipnumatyta įstatyme, 20 kandidatų įLKT narius pateiks rinkėjai, pasiūlytipaties kultūros ministro, KMT, Lietu-vos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvosmokslų tarybos, kai kurių kitų kultū-

ros organizacijų, net fizinių bei juridi-nių asmenų. Konkreti rinkėjų atrinki-mo tvarka įtvirtinama dar ministroA.Gelūno pradėtame rengti įsakyme.

Iš rinkėjų pasiūlytų 20 kandidatų įLKT pats kultūros ministras atsirinks10 asmenų, kuriuos kartu su siūlymudėl įstaigos vadovo kandidatūros teikstvirtinti Vyriausybei.

Ilgai dėl projekto diskutavę jau dar-bą baigusio Seimo nariai ir kultūros pa-saulio atstovai siūlė, kad tarybos nariusdeleguotų pagrindinės kultūros bend-ruomenės, o ne kultūros įstaigos, vie-naip ar kitaip priklausomos nuo mi-nistro, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

“Demokratija tame projekte - tikimitacija. Pateiktas mechanizmas su-kuria regimybę, kad vyksta kandidatųatranka, rinkimai, bet iš tiesų atrankąvykdys ministras ar jo patikimi žmo-nės. Dokumentas pateiktas su nuosta-ta, kad tai kultūros politikos demokra-tizacija, tačiau jos iš tiesų lieka mažiau,negu dabar yra”, - piktinosi K.Stoškus.

Milijonai - per tarpininkusKaip numatyta priimtame įstaty-

me, LKT įgyvendins valstybės politi-ką kultūros ministrui pavestose srity-se, o kartu perims beveik visus iki šiolministro įsakymais valdytus šiai sri-čiai tenkančius finansinius srautus:administruos trigubai padidintą Kul-tūros rėmimo fondą, iš biudžeto ski-riamas lėšas, taip pat kultūros sekto-riui tenkančius paramos pinigus. KMsau pasilieka tik Nacionalinių premi-jų skyrimą ir bendros kultūros politi-kos formavimą.

Kiek anksčiau, praėjusių metų pa-baigoje, Seimui patvirtinus Kino įsta-

tymo pakeitimus, KM šią gegužęėmėsi steigti ir Lietuvos kino centrą(LKC). Šiai įstaigai KM geranoriškaiperdavė ne tik su kino pasauliu susi-jusių projektų įgyvendinimą, bet iršiai sričiai skiriamo tuo pačiu metupadidinto finansavimo administravi-mą - mažiausiai 6 mln. litų per metus.

LKC, kurio išlaikymas KM kasmetkainuos apie pusę milijono, vadovupo konkurso (jame buvo vieninteliskandidatas) tapo buvęs kultūros mi-nistro A.Gelūno patarėjas RolandasKvietkauskas. Buvęs ilgametis KMsekretorius, dirbęs rengiant skanda-lingai pagarsėjusią programą “Vilnius- Europos kultūros sostinė 2009”(VEKS), o paskui kurį laiką ėjęs vie-šosios įstaigos VEKS direktoriaus pa-reigas, dabar buria komandą, pasirū-pinsiančią kino reikalais.

Tik pradedamos kurti LKT žiniojeturi atsidurti kur kas didesni pinigai neiR.Kvietkausko vadovaujamoje įstaigo-je. Numatomo teisinio reguliavimo po-veikio vertinimo pažymoje nurodoma,kad jau ateinančiais metais LKT kont-roliuos 46 mln. litų valstybės biudžetolėšų - pusę viso kultūros lėšų poreikio.Reikia žinoti ir tai, kad 2013-ųjų šaliesbiudžete kultūros ministro valdymo sri-čiai yra numatoma skirti 479 mln. litų.

“Žinome, kad ministerijos ir mi-nistrai Vyriausybėje vertinami pagal jųadministruojamų lėšų apimtį. Kodėldabar šiuo požiūriu bene silpniausiaskultūros ministras imasi dar labiau

“mesti svorį”, atsisakydamas ir kompe-tencijų, ir pinigų? Atsakymas peršasivienas - noras ilgai pačiam ar su savokomanda “administruoti” valstybėsbiudžeto lėšas”, - prieš metus, tik pa-sirodžius LKT projektui, viešai rašėkultūros kritikas Vytautas Rubavičius.

Lygina su VEKSParlamentarė Aurelija Stancikie-

nė, ne kartą LKT steigimą prilygi-nusi skandalingajam VEKS, kurįvykdant nežinia kur pradingo be-veik 10 mln. litų, projektą svarstantSeime viešai pareiškė: “Puikiai su-prantu, kad visų šitų tokių neaiškiųįstaigėlių steigimai ir visokių fondųsteigimai yra greičiausiai koalicijoskaina. Bet manau, kad tai yra labaididelė kaina Lietuvai. Iki šiol norsžinojome, kad už pinigų skyrimą at-sakinga KM. O dabar bus tarpinė įs-taiga - visiškas atsakomybės išplovi-mas. Tai yra dar vienos korupcinėssistemos schemos sukūrimas.”

A.Stancikienė teigia ir dabar ma-nanti, kad inicijuodamas LKT steigi-mą A.Gelūnas taip bando atsidėkoti jįparėmusioms jėgoms. Kaip žinoma,2010-aisiais į KM atėjęs nepartinis mi-nistras buvo deleguotas Tautos prisi-kėlimo partijos (netrukus susijungu-sios su liberalcentristais), bet netrukuspasirinko LS stovyklą, o per šiuos rin-kimus save jau vadino “geru LS bičiu-liu ir bendražygiu”.

“A.Gelūnas siunčiamas į UNESCO

todėl, kad sutiko daryti tai, ko nenorė-jo ankstesnis ministras. Dabar jis turiatsidėkoti jį delegavusios partijos šu-lams, galų gale pasodinti žmones, kurietoliau tai darys”, - LŽ tvirtino politikė.

Protestų neišgirdoIr svarstant LKT kūrimo įstatymą Sei-

me, ir jį priėmus, tiek KM, tiek parla-mentarai sulaukė ne vieno kultūros žmo-nių kreipimosi, raginant stabdyti šįkorupciniu vadinamą projektą. Darpraėjusių metų gruodį Lietuvos kultū-ros kongreso, visuomeninių kūrybiniųsąjungų ir visuomeninių organizacijųiniciatyva buvo parengtas ir Seime įre-gistruotas alternatyvus Kultūros įstaty-mo projektas, kuriame siūlytos ilgalaikėskultūros strategijos kryptys, LKT matantkaip sudedamąją bendros koncepcijosdalį, tačiau jis iki šiol nenagrinėtas.

“Jei galvojame apie kultūringą vals-tybę, LKT įstatymo neturėjome priim-ti. Jis yra korupcinis, nes juo įtvirtina-mas vienasmenis valdymas, kultūrospinigai atiduodami į vienas rankas, o jųskirstytojai lieka niekam ir už nieką ne-atsakingi. Jei naujosios Vyriausybėsformavimas užtruks, manau, į LKTbus spėti prakišti reikalingi žmonės. Jieturbūt turi tą vieną žmogų, kuris abso-liučiai teisingai paskirstys pinigus tam,kam reikia”, - LŽ tvirtino Lietuvosmuzikų sąjungos prezidentė AudronėŽigaitytė-Nekrošienė.

Siūlymus neigiaTiek kultūros pasaulio atstovai, tiek

kai kurie politikai neoficialiai užsime-na, kad tas “vienas žmogus”, galintistapti atsakingas už visus kultūros pini-gus, - galbūt tiek buvusio kultūros mi-nistro A.Gelūno, tiek jį pavaduojančiošvietimo ir mokslo ministro G.Stepo-navičiaus itin vertinamas asmuo - Lie-tuvos nacionalinio operos ir baleto teat-ro (LNOBT) direktorius GintautasKėvišas. Gana prieštaringai vertinamasmeno vadybininkas, kurio veiklą vyk-dant teatro rekonstrukciją trejus me-tus narplioja Generalinė prokuratūra,šią liepą A.Gelūno valia, neatsižvel-giant į gana kategoriškas Specialiųjųtyrimų tarnybos išvadas, trečią kartąbuvo paskirtas toliau eiti pareigas.G.Steponavičiaus iniciatyva G.Kėvišasbuvo tapęs Lietuvos muzikos ir teatroakademijos tarybos vadovu, bet dėl tosukilo šios mokslo įstaigos kolektyvas.

KM, išlydėjusi A.Gelūną į Paryžių,atsakymo, ar pasitraukęs ministras kal-bėjosi su G.Kėvišu dėl darbo LKT, ne-pateikė. LNOBT vadovas, LŽ pagau-tas po dviejų savaičių užsienio išvykos,tvirtino per tą laiką siūlymo neišgir-dęs. “Klausimas štai kur - dvi savaitespraktiškai kiekvieną dieną buvau ki-tame mieste. Visiškai nenoriu net gal-voti, nes šiandien parskridau iš Oma-no”, - kalbėjo G.Kėvišas.

KM šiuo metu vadovaujantisG.Steponavičius tvirtina, kad klausi-mas apie LKT vadovą šiuo metu yra“labai ankstyvas”. “Nesu nei su dar-bą baigusiu ministru A.Gelūnu kal-bėjęs apie tai, nei turiu supratimą, artas sprendimas turi būti įgyvendin-tas per man dar likusias darbo savai-tes. Užduodate klausimus, į kuriuos,nuvilsiu, neturiu atsakymų. Ir netu-riu jokių intencijų versdamasis pergalvą žūtbūt tai padaryti”, - tvirtinoG.Steponavičius. •

Pilkieji kultūros kardinolaiSkaidrumas ir interesai

“Dabar nors žinome,kad už pinigų skyrimą atsakinga KM. O tarpi-

nė įstaiga - visiškasatsakomybės išplovi-

mas. Tai yra dar vienos korupcinės sistemos

schemos sukūrimas.”

Buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas rinkimų išvakarėse sugebėjo pasiekti, kad jo vadovaujama institucija atsisakytų beveik visų su lėšų skirstymu susijusių funkcijų, patikėdama jas tarpinėms įstaigoms. Eksministras tai aiškina skaidrumo siekiu, kultūros atstovai ir kai kurie politikai - noru atsidėkoti jį parėmusiai partijai.

K.Stoškus apgailestauja, kad politi-kai stengėsi ne formuoti kultūrosstrategiją, bet ėmė steigti pinigusvaldančias įstaigas.

G.Steponavičius tvirtina dar nežinąs,ar skirs Kultūros tarybos vadovą.

Politikai ir menininkai svarsto, ką nuo sausio mėnesio veiks Kultūros ministerija. / LŽ archyvo nuotraukos

2012 11 27Lietuvos žinios12 Sportas

SAULIUS RAMOŠKA

Nors ir be medalių, bet su įgyvendintais tikslais. Taip Lietuvos plaukimo rinktinėsvyriausiasis treneris ŽilvinasOvsiukas apibendrino sekma-dienį Prancūzijoje pasibaigusioEuropos čempionato 25 m ilgio baseine rezultatus.

Europos plaukimo čempionateŠartre dalyvavo 425 plaukikai (242 vy-rai ir 183 moterys) iš 35 šalių. Aukš-čiausią vietą iš penkių pirmenybėsestartavusių Lietuvos plaukikų užėmėJAV studijuojantis 20 metų Igoris Koz-lovskis. 100 m kompleksiniame plau-kime jis buvo keturioliktas.

Gruodžio mėnesį mūsų rinktinė,kiek pakeitusi sudėtį, dar startuos pa-saulio čempionate (taip pat 25 m ba-seine) Stambule, tačiau svarbiausiasstartas lietuvių laukia kitų metų liepąBarselonoje - ten vyks planetos pir-menybės 50 m ilgio baseine.

Kalbėdamas su LŽ rinktinės vyriau-siasis treneris Ž.Ovsiukas pasidžiaugėPrancūzijoje šauniai pasirodžiusiaisjaunaisiais Lietuvos sportininkais. Kaikurie, pasak jo, jau įsitvirtina rinktinė-je ir tampa potencialiais kandidatais įRio de Žaneiro olimpiadą.

- Tikslus, keltus šiam čempionatui,pasiekėme. Geriau nei tikėjomės pa-sirodė jaunasis Danas Rapšys, JAVstudijuojantis I.Kozlovskis ir perspek-tyvioji Jūratė Ščerbinskaitė. Beveik vi-si pagerino asmeninius rekordus, oJūratė - net du Lietuvos rekordus, -komentavo Žilvinas Ovsiukas.

Skirtingai pasiruošę- 200 m plaukimo krūtine atrankos

varžybose I.Kozlovskis (17 vieta) ap-lenkė G.Titenį (19 vieta). Tai netikėta?

- Tai normalu. I.Kozlovskiui šisčempionatas buvo pagrindinės varžy-bos, todėl jis darė viską, kad pasirody-tų kuo geriau. O G.Titenis gruodį dardalyvaus pasaulio čempionate, todėlPrancūzijoje nestartavo visa jėga. Pagalšiuos rezultatus apie Giedrių nieko ne-galima spręsti, nes jis nėra geriausiosformos. Vienu Lietuvos rinktinės ly-

derių vadinamas G.Titenis į Prancū-ziją vyko žinodamas savo užduotis irkokios formos dabar yra. Jis maksima-liai įvykdė jam iškeltus uždavinius.

O I.Kozlovskis buvo geriausios for-mos. Pamatėme, kad Igoris nestovivietoje, atsakingai treniruojasi ir ren-giasi atstovauti Lietuvai tarptautinė-se varžybose. Mums svarbiausiasrenginys vyks kitų metų liepos pabai-goje - pasaulio čempionatas 50 m il-gio baseine. Jei Igoris norės ten var-žytis plaukdamas krūtine, turės

įvykdyti A normatyvą. G.Titenis šįnormatyvą jau įvykdęs.

Rimtas kandidatas- 17-metis D.Rapšys dukart ap-

lenkė savo skriaudiką Europos jau-nių čempionate - metais vyresnįanglą Josephą Patchingą, treniruo-jamą olimpinės čempionės RūtosMeilutytės trenerio Jono Ruddo.

- Donatas jaunas ir sparčiai juda įpriekį. Žiūrėsime, kaip jam seksis šie-met pasaulio čempionate. Labai ne-daug trūko, kad jis vyktų į Londonoolimpiadą - olimpinį normatyvą įvyk-dė jau tuomet, kai baigėsi normatyvamspasiekti skirtas laikas. Jis yra tvirtas mū-sų rinktinės narys ir rimtas kandidatasį Rio de Žaneiro olimpiadą.

Plimute netinginiauja- Iš aštuoniolikmetės J.Ščerbins-

kaitės, kuri prieš pusę metų išvykotreniruotis pas J.Ruddą į Plimutą, ti-kėjotės Lietuvos rekordų?

- Tikėjomės ir planavome. Labiau-siai nudžiugino jos rekordas 400 mlaisvuoju stiliumi rungtyje. Nemanė-me, kad jį pagerins net penkiomis se-kundėmis (merginos laikas 4:12,43, oankstesnis jai priklausęs šalies rekor-das - 4:17,98 - aut.). Išvada viena - Lie-tuvos plaukikės Plimute laiko veltuineleidžia. Jūratės pažanga rodo, kadtoks bendradarbiavimas, kurį Lietu-vos plaukimo federacija palaiko su Pli-muto plaukimo klubu ir koledžu, nau-dingas mūsų šalies plaukimui.

Įvairūs rinktinių planai- Kodėl Prancūzijoje nestartavo

Vytautas Janušaitis, kuris trumpa-

me baseine Europos pirmenybėseyra pelnęs net aštuonis medalius?

- Vytautas su treneriu suplanavošiemet nedalyvauti nei Europos, neipasaulio čempionatuose.

- Šios pirmenybės buvo pirmo-sios varžybos po Londono žaidynių.Olimpiečių buvo daug?

- Prancūzai surinko pajėgiausiąrinktinę, nes Europos čempionatas vy-ko jų šalyje. Bet kiekviena rinktinėsprendžia savo uždavinius. Mūsų prio-ritetas - varžybos ilgame baseine, otrumpame tik pasitikriname jėgas, pa-matome, ar teisingai treniruojamės.

Planuoja finalą- Į Europos pirmenybes vyko 4 jauni

perspektyvūs plaukikai ir patyręs G.Ti-tenis. Ar jau žinoma, kas šiemet atsto-vaus Lietuvai gruodžio 12-16 dieno-mis Stambule (Turkija) vyksiančiamepasaulio čempionate 25 m baseine?

- Sportininkų delegacija bus trupu-tį didesnė - ten vyks šeši plaukikai.R.Meilutytė startuos 50 ir 100 m krū-tine rungtyse, 50, 100 m laisvuoju sti-liumi ir 100 m kompleksiniu būdu. 50ir 100 m laisvuoju stiliumi vyrų varžy-bose dalyvaus Mindaugas Sadauskas.Likusieji keturi plauks krūtine: G.Ti-tenis - 50, 100 ir 200 m, D.Rapšys -50, 100 ir 200 m, Vaidotas Blažys - 50ir 100 m, Raminta Dvariškytė - 50,100 ir 200 m.

- R.Meilutytė Europos pirmeny-bes praleido, kad deramai pasi-rengtų gruodžio mėnesio varžy-boms. Tad reikia laukti medalio?

- Planuojame, kad ji pateks į finalą.Svajoti apie medalį niekam nedrau-džiame. Ji pajėgi viską padaryti.•

Iš trumpųjų baseinų - į plačiuosius 2013-ųjų vandenis

I.Paipelienės auklėtinis D.Rapšys - tvirtas Lietuvos plaukimo rinktinės narysir rimtas kandidatas į Rio de Žaneiro olimpiadą. / Ltuswimming.com nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Nuo 2011 metų gegužės niekaipKauno “Žalgirio” įveikti nesu-gebantis Vilniaus “Lietuvosrytas” viltis nugalėti Lietuvoskrepšinio lygos (LKL) čempionąturės atidėti antrajam LKL ratui.

Dvi Eurolygos komandos “Lietuvosrytas” ir “Žalgiris” vakar ginklus surė-mė LKL čempionate. Rezultatyviau-siai Eurolygoje rungtyniaujantys žal-giriečiai tik po permainingos kovossugebėjo nugalėti nerezultatyviausiąEurolygos klubą “Lietuvos rytą” 90:79.

Jėgų pakako pradžiaiPirmą kartą šį sezoną rekordinio

žiūrovų skaičiaus krepšinio rungty-nėse sulaukusioje “Siemens” arenoje“Lietuvos rytas” pademonstravo, jogturi parako ir gali grumtis su Euroly-gos grandais.

Trimis taikliais metimais nuo trijųtaškų linijos rungtynes pradėjęs vilnie-čių lyderis Renaldas Seibutis (iki šiolLKL čempionate visi trys jo metimai ištoli buvo netaiklūs) padiktavo tempą(9:2), kurį jo komandos draugams se-kėsi išlaikyti iki antro kėlinio vidurio.Per pirmas 7 minutes šeimininkai pa-taikė visus tritaškius (5/5), po jų “Lie-tuvos rytas” buvo priekyje 24:15.

Apsukų vilniečiai nemažino ir ant-rame ketvirtyje. Jam įpusėjus po Dei-vido Dulkio tolimo šūvio LKL čem-pionai atsiliko jau 13 taškų (22:35). 6tritaškiai iš 9 per 14 minučių. Taip pa-vydėtinai taikliai vilniečiai šaudė 14minučių. Tačiau šoviniai baigėsi, o su-trikę šeimininkai pradėjo klysti. Su-mišimu priešų stovykloje pasinaudo-

jęs Mindaugas Kuzminskas dukart su-drebino “Lietuvos ryto” krepšį, o ikitol tylėjęs kauniečių įžaidėjas Ibrahi-mas Jaaberas pradėjo savo šou. Per trisminutes pelnęs 10 taškų skirtumąamerikietis sumažino iki trijų (43:46).

Katės ir pelės žaidimas žalgiriečiamspradėjo patikti. Suaktyvėję svečiai ne-leido “Lietuvos rytui” atstatyti turėtospersvaros. 27 minutę po Rimanto Kau-kėno dviejų baudų metimų rezultatastapo lygus (57:57), o netrukus minė-tas žaidėjas jį ir persvėrė. Įjungę penk-tą pavarą lemiamo ketvirčio pradžioje“Žalgirio” krepšininkai atitolo 71:63,37 minutę komandas skyrė jau 12 taš-kų (85:73). Nuaidėjus sirenai “Žalgi-

ris” šventė ketvirtą pergalę LKL čem-pionate. Vilniečiams tai buvo pirmojinesėkmė šalies čempionate.

Rungtynių dieną “Lietuvos ryto”ekipos treneris Darius Maskoliūnassužinojo, jog ekipa ilgam praradopuolėją Vilmantą Dilį. Krepšininkasdėl traumos negalės rungtyniauti net3-4 mėnesius. “Žalgiris” vakar taippat nežaidė visos sudėties. Amerikie-tį Tremmellą Dardeną pakirto roto vi-rusas, tad žaidėjas su komanda netnevyko į Vilnių.

Arena atgijoTik vieną pergalę per 7 Eurolygos

rungtynes iškovoję “Lietuvos ryto”

krepšininkai įsitikino, jog žiūrovai ne-nori eiti į rungtynes, kai komandapralaimi.

“Padarykime tai, ko nesugeba pa-daryti vilniečiai, - užpildykime “Sie-mens” areną!” - tokiu šūkiu šį mačąpasitikę “Žalgirio” komandos aistruo-liai puikiai atliko savo darbą. Pirmąkartą šį sezoną bilietai buvo parduo-dami ir į antrą arenos aukštą. Kaunoekipos gerbėjų dėka “Siemens” arenavakar buvo beveik pilnutėlė - dvikovąstebėjo 8250 aistruolių.

Pilnos arenos sostinės klubui nepa-vyko surinkti net žaidžiant su tokiaisklubais kaip “Barcelona” ir MaskvosCSKA. 10 tūkst. vietų turinti “Sie-

mens” arena šį sezoną Eurolygoje bu-vo gausiausiai užpildyta per dvikovąsu CSKA, tuomet į ją susirinko 4950žiūrovų. O prieš sezoną daugiausiažiūrovų “Siemens” arenoje buvo per“Lietuvos ryto” ir “Žalgirio” akistatąkovojant dėl Supertaurės - 5100.

Palyginimui - Eurolygoje “Žalgi-rio” arenoje susirenka vidutiniškai 13429 žiūrovai, tai geriausias rezultatastarp visų 24 Eurolygos klubų.•

Vilniečių pastangos atsimušė į “Žalgirio” sieną

“Lietuvos ryto” krepšininkai neatlaikė per pirmus du kėlinius pačių pasiūlyto tempo. / Romo Jurgaičio nuotrauka

STATISTIKA“Lietuvos rytas” - “Žalgiris” 79:90 (26:20,20:23, 17:25, 16:22). “Lietuvos rytas”:R.Seibutis 25 tšk. (6 rez. perd.), N.Nedovi-čius 11, M.Katelynas 10, P.Samardžiskis 8,S.Buterlevičius 6, J.Blūmas ir S.Babrauskaspo 5, D.Ivanovas 4, D.Dulkys 3, L.Radoševi-čius 2; “Žalgiris”: M.Popovičius 20, I.Jaabe-ras 16, R.Kaukėnas 12 (6 atk. kam.), M.Kuz-minskas ir V.Lipkevičius po 10, K.Lavrinovi-čius 7, O.Lafayette’as 6, P.Jankūnas 5, J.Foo-te’as ir M.Delašas 2.

LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

1. Prienai 7 0 100

2. Žalgiris 4 0 100

3. Lietuvos rytas 3 1 75

4. Šiauliai 4 2 67

5. Juventus 4 3 57

6. Neptūnas 3 3 50

7. Lietkabelis 3 3 50

8. Nevėžis 4 4 50

9. Pieno žvaigždės 3 4 43

10. LSU-Baltai 2 4 33

11. Sakalai 1 5 17

12. Palanga 0 9 0

Sportas 132012 11 27Lietuvos žinios

ROJUS ŽAIBAS

Pasaulio čempiono Rimanto Bagdono graikų-romėnų imtyniųturnyro pagrindinį prizą pelnėPekino olimpinių žaidynių ir Eu-ropos čempionato prizininkasMindaugas Mizgaitis.

Vėlų sekmadienio vakarą Vilniujeaštuoni sunkiasvoriai (100-125 kg) išVokietijos, Baltarusijos ir Lietuvos var-žėsi dėl stipriausiojo titulo. Sostinėsžiūrovai neišvydo dviejų dalyvauti tu-rėjusių Lenkijos atstovų, nes jie išvaka-rėse per treniruotes patyrė traumas.

Lietuvos rinktinės treneris Rusla-nas Vartanovas prieš turnyrą neabe-jojo, jog į finalą pateks favoritais lai-komi abu Lietuvos kovotojai - 33-ejųM.Mizgaitis bei 35 metų pasaulio irEuropos vicečempionas MindaugasEžerskis. “Pažadame negailėti savęs,parodyti gražias kovas. Stengsimėsreabilituotis prieš imtynių gerbėjusuž tai, kad nepatekome į Londonoolimpiadą”, - žadėjo M.Mizgaitis.

Kelyje į finalą M.Ežerskis nesun-kiai nugalėjo baltarusį Maksimą Pa-škovą, o pusfinalyje po įtemptų trijųkėlinių įveikė vokietį Eduardą Poppą.Antroje grupėje kovojęs M.Mizgaitisiš pradžių net 7:0 šventė pergalęprieš vokietį Christianą Johną, tačiaupusfinalyje jam teko gerokai papra-kaituoti - baltarusis Vladimiras Ber-dykas įveiktas tik po atkaklios kovos.

Tad žiūrovų, kaip ir tikėtasi, laukė

lietuviškas finalas. Iki sekmadienioabiem Mindaugams per dešimtmetįtarpusavyje kovoti teko tik du kartus,abu pasidalijo po pergalę. Trečią sykįsėkmė šypsojosi M.Mizgaičiui. Jis lai-mėjo kovą 2:0. “Mindaugas kovoja su-nkesnėje svorio kategorijoje, todėl bū-tų buvusi sensacija, jeigu būčiau jįįveikęs”, - teigė dvikovos pabaigoječiurnos traumą patyręs M.Ežerskis.

Trečiąją vietą užėmė vokietis E.Pop-pas, įveikęs baltarusį V.Berdyką.

Tą vakarą žiūrovų laukė dar vienasdesertas: per parodomąją kovą jėgasant kilimo išmėgino kiti du tituluotišalies imtynininkai - šių metų Lon-dono žaidynių prizininkas Aleksand-ras Kazakevičius ir pasaulio bei Euro-pos čempionatų prizininkas Valde-maras Venckaitis. Savo pranašumą

įrodė bronzos medalį Londone nus-kynęs Aleksandras, varžovą nugalė-damas rezultatu 3:0.

Jaunųjų Lietuvos graikų-romėnųimtynių talentų kovoje šių metų pa-saulio jaunimo čempionas 20-me-tis Vilius Laurinaitis (iki 96 kg) 3:1įveikė 2011 metų Europos jaunių vi-cečempioną 18-metį Mantą Knys-tautą (iki 120 kg). •

Sunkiasvoriai reabilitavosi Lietuvio triumfas

Kinijoje baigėsi Tarptautinės dziu-do federacijos “Grand Prix” serijosturnyras (IJF Grand Prix Qingdao2012), kurio nugalėtoju tapo Ma-rius Paškevičius (svorio kategorijaper 100 kg).

33 metų Lietuvos dziudo meistrasnugalėjo turnyro šeimininkus ZhenąWangą ir Quanchao Wangą, o finaleprivertė pasiduoti Rusijos atstovą Re-natą Saidovą. Šioje kategorijoje varžė-si 9 kovotojai. M.Paškevičiui už pir-mąją vietą atiteko 3 tūkst. JAV dolerių.Svorio kategorijoje iki 100 kg (16 da-lyvių) 25-erių Karolis Bauža penktą-ją vietą pasidalijo su kinu Jie Xu. Lie-tuvos sportininkas nugalėjo turnyrošeimininką Xin Xu ir pralaimėjo bū-simajam sidabro medalininkui bra-zilui Renanui Nunesui. Komandų ri-kiuotėje tarp 18 šalių atstovų Lietuvaužėmė septintąją vietą, o triumfavoKinijos sportininkai - 4 aukso, 2 si-dabro ir 10 bronzos medalių. •LŽ, BNS

M.Paškevičius buvo stipriausiassunkiasvorių kategorijoje.LŽ archyvo nuotrauka

Treniruočių partneriai M.Ežerskis (raudona apranga) ir M.Mizgaitis per dešimt metų tarpusavyje susikovė tiktrečią kartą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

NIJOLĖ STORYK

Važiuojant vaizdingu keliu paleiNemuną Jurbarko link iš tolopro medžių šakas baltuoja renesanso stiliaus Panemunėspilis, kitaip dar vadinama buvusių šeimininkų Gelgaudų ir Zamkaus vardais, arba tiesiogVytėnų pilimi.

Iki šių dienų išlikę Panemunėspilies griuvėsiai atgyja lyg feniksas iš pe-lenų. Iš Europos Sąjungos struktūriniųfondų jos restauravimo projektui skirta6,5 mln. litų.

Restauruoti pilį pradėta nuo vakari-nio korpuso, kuriame yra du bokštai,taip pat tvarkomi pietinis ir rytinis kor-pusai.

Pietiniame pilies korpuse bus įreng-ta konferencijų salė, muziejus ir viešbu-tis. Pilyje yra vandentiekis, kai kur įreng-tas geoterminis šildymas.

Pilies restauravimu rūpinasi Vilniausdailės akademija. Projekto autorės - ar-chitektės Gražina Jarmalienė ir DianaPikšrienė, rangovė - “Virmalda”.

400 metų istorijaPanemunės piliai - 400 metų. Per tą lai-kotarpį architektūros paveldo pastatasišgyveno ir pakilimą, ir sunykimą.Europinio stiliaus architektūros repre-zentacinę pilį pastatė vengrų kilmėsdvarininkas, miško pirklys Janušas Eper-ješas. Jo turtinga šeima pilį valdė beveik200 metų.1759 metais pilis atiteko Lietuvos didi-kui, Žemaitijos seniūnui Antanui Gel-gaudui. Šis rūpinosi pastatu, jam sutei-kė reprezentacinės rezidencijos pra-bangos ir puošnumo. Rekonstrukcijabuvo pradėta 1783 metais. Renesansostiliaus pilyje padvelkė klasicizmo at-mosfera. Buvo nugriautas šiaurinis kor-pusas, buvęs uždaras pilies kiemas įga-vo U raidės formą. Šiaurinio korpusovietoje pastatyta tvora. Rytiniame kor-puse iškilo naujos fasado sienos, buvopastatytas vakarinis korpusas. Perstaty-tas pietinis korpusas buvo paverstasprabangia reprezentacine didikų piliesmene. Niūrioje pilyje buvo iškirsti naujilangai, kad į patalpas patektų daugiaušviesos ir atsivertų puikus vaizdas į gra-žiai sutvarkytą parką.Kai kurie gyvenamieji kambariai ir sve-tainės buvo dekoruoti antikinių figūrųfrizais, sienų tapyba, papuošti karnizais,baltų koklių krosnimis ir židiniais. Pietvakarių bokšte antrame aukšte vie-toj šaudymo angų buvo iškirsti trys lan-gai ir įrengta biblioteka.Manoma, kad A.Gelgaudas buvo pasku-tinis šeimininkas, kuris puoselėjo ir gra-žino pilį.Po 1831 metų sukilimo pralaimėjimocaro valdžia nusavino A.Gelgaudo pilį,joje buvo grūdų sandėliai. Jais vakarinįpilies korpusą pavertė paskutinis piliessavininkas Stanislovas Puslovskis.Kai rūmai visiškai prarado rūpestingusšeimininkus, apleistuose niūriuosekambariuose ir ilguose koridoriuosešeimininkaudavo vaiduokliai ir pelės.XIX amžiuje pilį nuniokojo tyčia sukel-tas gaisras, pastatas buvo ilgam apleis-tas.Pirmieji Panemunės pilies rekonstrukci-jos darbai buvo pradėti dar 1939 me-tais. Vėliau jų buvo daug, bet visi likonebaigti.

Neliko raudonų plytų Dabartiniai pilies šeimininkai - jau-

nieji Vilniaus dailės akademijos meni-ninkai. Kol buvo pradėti architektūrospaveldo pastato restauravimo darbai,jauni žmonės džiaugėsi, kad jiems leis-ta naudotis apgriuvusia pilimi. Jiems su-teikdavo įkvėpimo vaiduokliškas, mis-tika dvelkiantis pastatas. Pilyje vyravo

kūrybinė atmosfera, buvo surengta daugparodų, vyko dailės plenerai ir konfe-rencijos.

Dabar po pirmojo restauracijos eta-po daugeliui krinta į akis, kad pilis iš iš-orės beveik neatpažįstamai pasikeitė -raudonas plytas pakeitė šviesus beveikbaltas tinkas. Ar tokiu būdu nebuvo su-naikintas kultūros paveldas?

Vilniaus dailės akademijos projekta-vimo darbų vadovė koordinatorė, ar-chitektė Vidutė Povilauskaitė sako, kadtokia Panemunės pilies apdaila gali daugką sugluminti. “Jokios klaidos nėra.Vengrų pirklio J.Eperješo laikais pilis bū-tent taip ir atrodė - išorinė apdaila buvoatlikta raižyto tinko pagrindu, panau-dojant deginto medžio anglis. Tokios sti-listikos statinių Vakarų Europoje yradaug, bet ne Lietuvoje”, - aiškino pa-šnekovė.

Autentiškumą bandoma išsaugotiten, kur dar likę jo pėdsakų. Pilies bokš-tuose kai kur tarsi boluoja tamsios dė-mės. Tai vietomis išlikęs autentiškas tin-

kas. Jis sutvirtintas ir paliktas pilieslankytojams, kad matytų, kokia buvo pi-lis senais laikais.

Pasak architektės, visais laikais pilysbuvo skirtos prabangiam gyvenimui. Betkiekvienam tokio stiliaus pastatui buvobūdingos tvirtos, storos sienos, kuriosgali atremti priešų antpuolius. Gynybi-nę galią rodo išlikusios šaudymo angos,buvusios labiau butaforinės “Vengrųpirklys statė pilį daugiau dėl verslo neigynybinių paskatų. Šis žmogus nesiren-gė su niekuo kariauti. Tačiau tokia bu-vo tuometinė europinės architektūrosmada”, - aiškino architektė.

Viename bokšte buvo įrengtos net ka-lėjimo kameros. Tačiau šios patalpos tik-rai nebus restauruojamos. Dabar piliskaip gėdingo palikimo kratosi gynybi-niuose bokštuose išlikusių kalėjimo ka-merų. Pilyje neliks ir jos įkūrėjo sūnausKristupo šiaurės rytų penkiakampiamebokšte įrengtos šeimos koplyčios.

Didikų patogumui - “latrinos”Pilies korpuse, kuris anksčiau buvo

paverstas sandėliu, po rekonstrukcijosįsikurs viešbutis ir kavinė. Šios komerci-nės įstaigos - vienas būdų, kad pilis ga-lėtų save išlaikyti. Pilies viešbutis dar ne-įrengtas, bet tikimasi, kad kitų metųpavasarį jame jau galės apsistoti pirmilankytojai. Pro viešbučio langus bus ga-lima grožėtis Panemunės apylinkių pa-norama.

Pasak architektės, buvę sandėliai ne-kėlė jokių problemų paveldo saugoto-jams. “Daug kas čia tiko naujam vieš-bučiui ir kavinei įrengti. Mėgstantyspatogumus klientai nebent galėtų prie-

kaištauti, kad neįrengėme lifto. Svarstė-me, kur jį įtalpinti, bet taip ir neradomejam vietos”, - sakė pašnekovė.

Prieš pradedant restauravimo darbuspilyje darbavosi archeologai. Jie radodaug įdomybių, kurios atskleidė kai ku-

rias pilies paslaptis. Kiek dar jų slepia se-nos mūrinės sienos, ras kitos kartos.

Gal ir keista, bet labiausiai laiko ne-paliesta išliko didikų pilies virtuvė.Restauratoriams pavyko rasti senovi-nį ugniakurą - virenę ir bronziniusšaukštus, kepyklą, kažkokiu būdu iš-liko kanalizacijos sistema.

Didikai rūpinosi savo gyvenimo pa-togumais. Jie nebėgiojo į būdelę, sto-vinčią lauke. Pilies rytų pusėje buvoįrengtos dvi “latrinos”, vadinamiejitualetai. Akmenimis grįstu kanalu nuo-

tekos patekdavo į rytinės kalvos papė-dėje iškastą griovį. “Latrinos” bus at-kurtos, bet jomis nebus leista naudotislankytojams.

Buvusiose pilies virtuvės patalpose įsi-kūrė turizmo centras. Per pirmąjį res-tauravimo etapą įrengta pilies muziejauspatalpa. Be to, bus kultūrinis reprezen-tacinis centras. Kol kas neaiškus šiauri-

nio pilies korpuso likimas. Specialistaidiskutuoja, kas turėtų jame būti.

Pilies laukia dar du restauravimo eta-pai. Kaip tikimasi, bus atstatyta virtuvė,dar vienas bokštas, o gal atsiras papil-domos gyvenamosios patalpos. Juk da-bar žmogui būtų tikra egzotika - norsvieną naktį praleisti senovinėje pilyje irpatirti naujų pojūčių.•

2012 11 27Lietuvos žinios14 Namų pasaulis

Restauravimas

Panemunės pilis kratosi kalėjimo kamerų

Prieš pradedant restauravimo darbus pilyjedarbavosi archeologai.

Vengrų pirklio J.Eperješo laikais pilis buvo šviesi. Išorinė apdaila buvo atlikta raižyto tinko pagrindu, panaudojant deginto medžio anglis.

Panemunės pilies vaizdas prieš restauravimo darbus.

Architektė V.Povilauskaitė sakė,kad kitokia Panemunės pilies apdaila gali daug ką sugluminti.

Po restauravimo. / Panemunės pilies archyvo nuotraukos

NIJOLĖ STORYK

Šiais laikais automatinė skalbyklėarba viryklė - jokia staigmena.Kas kita - robotai: dulkių siurblys,grindų plautuvas, vejapjovė, gyvūnų priežiūros robotas.

Robotų - namų ūkio pagalbinin-kų sąrašas gali būti didesnis. Bet ne-įprastomis naujovėmis susigundo tikpavieniai modernios buitinės techni-kos mėgėjai.

UAB “Algoritmika” direktorius, in-formatikos mokslų daktaras TomasAnbinderis mano, kad pagrindinė at-sargaus požiūrio į buitinius robotuspriežastis - informacijos stygius. Dėlto atsiranda nepasitikėjimas jų gali-mybėmis.

Vos spėja vytis naujovesŽinomi šokių treneriai, Kauno klu-

bo “Sūkurys” vadovai Jūratė ir ČeslovasNorvaišos nuolat domisi buitinės tech-nikos naujovėmis. Trenerių pagalbinin-kas buityje dulkių siurblys-robotas jaukeleri metai gyvena jų namuose. Tai toksapskritas dūzgiantis daikčiukas, kuristobulai valo kambarių grindis.

Tiesa, šokių treneriai turi jau antrąrobotą. Senojo pagalbininko jie atsisa-kė ne todėl, kad prietaisas sugedo. Šei-mininkams tas namų tvarkytojas ne-patiko, nes per lėtai dirbo. Kai vienojeparodoje Norvaišos pamatė moder-nesnį ir tobulesnį roboto pavyzdį, tuojpat jį nusipirko. Tokio sprendimo jie-du nesigaili - šis robotas yra tobulesnisir geriau išvalo namus. “Buitinė tech-nika taip greitai tobulėja, kad sunkususpėti įsigyti tai, kas naujausia”, - to-kie buvo pirmieji J.Norvaišienės žo-džiai, kai LŽ paprašė pademonstruo-ti, kaip robotas triūsia jos namuose.

Angliški pagalbos šūksniaiAr iš tiesų dulkių siurblys-robotas yra

toks idealus prietaisas, jog gali pavaduo-ti net idealią tvarką mėgstančią šeimi-ninkę? Ar vėliau nereikės šeimininkeisu skuduru tą patį plotą iš naujo valyti?

Ilgai laukti įrodymų nereikėjo. Dul-kių siurblys-robotas tūnojo savo na-melyje ir tarsi laukė šeimininkės ko-mandos. J.Norvaišienė “pasiuntė”

robotą prie darbo, o pati grakščiai at-sisėdo ant sofos su laikraščiu rankose.Jai visiškai nerūpėjo, ką daro įjungtasdulkių siurblys-robotas.

Apskritas lyg lėkštė daikčiukasskleisdamas savotišką nedidelį garsąsukinėjosi grindimis. Tik retsykiaismoteris žvilgtelėdavo į robotą, ar šiamnereikia kokios nors pagalbos. Mat kaiužstrigo už baldo, jis pats negalėjo iš-sisukti iš keblios padėties. Siurblys-ro-botas prabilo angliškai: “Padėk man.”O kai reikėjo išvalyti jo konteineriu-ką, robotas vėl perspėjo šeimininkę:“Išvalyk mane.”

“Kol kas robotas nemoka kalbėtilietuviškai. Tai vienintelis jo trūku-mas”, - šypsojosi žinoma trenerė.

Kitų roboto trūkumų J.Norvaišienėnepastebėjo. O kad siurblį reikia išvaly-ti ar jam padėti, kai užstringa kelyje, esąnėra sunku, palyginti su tuo, kokį dide-lį darbą jis atlieka. “Dabar jau tiesiogneįsivaizduoju, kaip visur suspėčiau, jeinamie neturėčiau šito pagalbininko.Namų tvarkymas - didelis rūpestis mo-teriai, kuri daug dirba. Šis daiktas - pui-kus išradimas”, - gyrė robotą kaunietė.

Dažniausiai robotas kambarius

tvarko tada, kai juose nėra šeiminin-kų. Prieš išeidami iš namų šeimininkaiužprogramuoja prietaisą, kad tam tik-ru laiku šis galėtų pats pradėti dirbti.Kai jo jėgos išsenka, tai yra išsikraunaakumuliatorius, robotas pats sugrįžta įsavo įkrovimo namelį.

Kliūtis - išmėtyti daiktaiVilnietis technikos mokslų daktaras

T.Anbinderis neabejoja, kad po kuriolaiko buitiniai robotai bus tokia patkasdienybė, kaip dabar automatinėskalbyklė arba viryklė. Pašnekovas už-siminė, kad buitiniu robotu, ropojan-čiu grindimis, dažniausiai nusivilia tie,kurie įsigyja kinų gamybos buitiniusprietaisus. Kita priežastis, trukdantidirbti robotui, - netvarkingai ant grin-dų išmėtyti vaikų žaislai, numesti krep-šiai arba šlepetės, elektros laidai.

Pasak pašnekovo, bet kuris buitinisrobotas atlieka tik savo funkciją - valokambarius, į jo “pareigas” neįtrauktikiti darbai, tarkim, sudėti daiktus į vie-tas. Jis tikrai nesugebės išvalyti kam-bario, jei ant grindų mėtysis nereika-lingi daiktai. Judėjimo takas turi būtilaisvas. Kita problema, jei ant grindų

yra gana storas kilimas - į daugiau nei2 cm aukštį robotui sunku užsiropšti.

Lietuvoje dulkių siurbliai-robotai at-sirado prieš kelerius metus. Susidomė-jimas jais didėja. Žmonėms, mėgstan-tiems idealią tvarką, bet neturintiemslaiko nuolat ją palaikyti, šis modernusdaiktas padeda. Robotas yra nepamai-nomas pagalbininkas, kai namuose au-ga maži vaikai, laikomi naminiai gyvū-nai. Toks dulkių siurblys reguliariai irnorimu dažnumu susiurbia ant grindųatsiradusius plaukus, dulkes, maistotrupinius ir kitus nešvarumus.

Reikia keisti akumuliatoriųPrieš perkant robotą, būtina pasi-

domėti, ar jis yra kokybiškai padary-tas. T.Anbinderis pasakoja, kad mo-dernūs siurbliai-robotai turi įrengtusenergijos akumuliatorius. Šiems iš-sikrovus, robotas pats sugrįžta prieįkrovimo šaltinio. Pašnekovas pataria

prietaiso akumuliatorių keisti kas dve-jus trejus metus.

“Siurblių-robotų gamintojai sten-giasi nenuvilti technikos naujoviųmėgėjų. Palyginti su pirmaisiais pre-kyboje pasirodžiusiais robotais, pa-sikeitė ne tik jų dizainas, bet ir pato-bulėjo valymo procesas”, - pasakojopašnekovas.

Žinomų šokių trenerių Norvaišų na-muose dirbantis “Roomba” robotukasturi firmos “iRobot” prekės ženklą.

“Samsung” robotus gamina firma“Navibot”. Japonų kompanijas vejasiamerikiečių firma “Neato Robotics”,kuri pristato dulkių siurblius “Neato”.

Tai tik dalis šiuo metu prekybojeesančių modernių dulkių siurbliųmodelių. T.Anbinderis pabrėžė, kadrenkantis prietaisą pirmiausia reikė-tų atkreipti dėmesį, kiek robotas ga-li išvalyti ploto. Ne visų prietaisų ga-limybės vienodos. Vieniems valymoplotas yra ribojamas, kitiems - ne.

Šeimininkei labai svarbu užprogra-muoti robotą, kad siurblys galėtų va-lyti namus tuomet, kai juose nėražmonių. Robotas skleidžia tam tikrągarsą, ir tai gali erzinti namiškius. “Ki-tas dalykas, į ką būtina atkreipti dė-mesį, - tai šiukšlių konteinerio talpa.Menkas patogumas šeimininkei, jeireikia robotuką dažnai valyti”, - pasa-kojo robotų žinovas.

Mokslininkas išanalizavo beveik vi-sų Lietuvoje esamų dulkių siurbliųmodelius ir pasirinktų tokį robotą, ku-ris neturi valymo ploto apribojimų,yra didesnės siurbimo galios ir mažiaudarbo atlieka su šepečiais, kurie iš poprietaiso kyšo lyg kojelės.•

Namų pasaulis 152012 11 27Lietuvos žinios

INTERAKTYVUS „ŽALIASIS“ TEATRAS MOKYS VAIKUS APLINKOSAUGOS

Visą rudenį po šalies savivaldybes keliaujantis „žalių pasakojimų“ teatras kartu susavo herojumi „Žiauriai žaliu žiurkėnu“ vaikus ir jų tėvelius suburs pamokose,

kuriose jie sužinos, su kokiomis šiandien aplinkosaugos problemomis susiduriamaLietuvoje ir pasaulyje, bei ką daryti, kad jų gyvenimas būtų atsakingesnis,

tausojantis ir nekenkiantis aplinkai.

„Šiandien itin svarbu vaikus ugdyti gyventi darnoje su gamta, todėl šis projektas ne tik pa-dės suvokti reikšmingas aplinkosaugos problemas, bet ir mokys, kaip jas išspręsti bei sa-vo elgesiu padėti gamtai atsigauti“, - teigia projekto partnerio Lietuvos edukologijos uni-versiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė bei Lietuvos demokratiškumo ugdymokolegijos valdybos narė Angelė Kaušylienė.Pasak jos, aplinkosauginis vaikų švietimas yra itin reikalingas tam, kad gamtos resursai bū-tų išsaugoti ateičiai.Vieno iš projekto partnerių Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio irekologinio ugdymo skyriaus metodininkė Stasė Mameniškienė teigia, jog viena iš aplinko-saugos problemų, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį - visame pasaulyje vykstantis spartus gy-vūnijos ir augmenijos nykimas.„Lietuvoje paskelbtos nykstančiomis net 767 gyvūnų, augalų bei grybų rūšys. Biologinėsįvairovės mažėjimas yra milžiniškas praradimas, nes dėl jo sutrinka gamtos sistemų pu-siausvyra, nuo kurios priklauso ir visuomenės gerovė. Ją išsaugoti galima atsakingai elgian-tis miškuose bei saugomose teritorijose, padedant žiemojantiems gyvūnams išgyventišaltuoju metų laiku ir neteršiant aplinkos“, - pataria S.Mameniškienė.Jos teigimu, didžiausias poveikis biologinei įvairovei yra sąlygojamas žmonių veiklos, to-dėl būtina propaguoti palankų aplinkai gyvenimo būdą, kuris padėtų ją išsaugoti.Europos Komisijos 2011 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) pavojus negresia tik17 proc. gyvūnijos bei augmenijos rūšių ir buveinių ir 11 proc. ES saugomų ekosistemų.ES narėms, įgyvendinant naują biologinės įvairovės planą, siekiama iki 2020 m. sulėtintirūšių nykimą bei atkurti kuo daugiau natūralių ekosistemų bei jų buveinių. Rūpintis biologinės įvairovės išsaugojimu skatina nacionalinis visuomenės informavimoir švietimo apie aplinką projektas „Labas EKO“, inicijuojamas palankų gyvenimo būdą pro-paguojančios „Incity“ iš dalies finansuojant Europos regioninės plėtros fondui. Užs. R-630

Šokių trenerių namuose apsigyveno robotas

MODERNŪS ŽIBINTAI

Unikali, žalumoje skendinti Kaunorajono Girionių gyvenvietė net tamsiuparos metu dabar šviečia lyg dieną.Gyventojams nebaisu vaikščioti gatvė-mis, kai sutemsta. Miestelis apšviestas74 ekonomiškesniais ir ryškesniaisLED žibintais. Jie Girionyse įsižiebė

tamsiausiomis lapkričio dienomis.Pasak darbus atlikusios bendrovės“Pretas” vadovo Aurimo Gabės, šiemodernūs žibintai - grynai lietuviškasproduktas. “Lietuvoje taip apšviestųgyvenviečių nėra daug, todėl Girionys- vieni iš lyderių”, - pabrėžė jis. Bend-rovės atstovai tvirtino, kad per metusšie šviestuvai suvartos elektros energi-jos už maždaug 4000 litų, o senieji ži-bintai per mėnesį “sudegindavo”elektros už 5000 litų. Iki 22 val. jiešviečia 100 proc. ryškumu, vėliau pe-reina į kitą režimą - elektros suvartoja50 proc. mažiau, o apšvietimas dėl tosumažėja vos 20 procentų. PernaiLED šviestuvai įsižiebė Ringauduose,Gėlių gatvėje. Tokios pat technologi-jos žibintai netrukus apšvies ir dviRaudondvario gatves - Pilies bei Di-džiąją. Darbai Girionyse atlikti iš Pri-vatizavimo fondo lėšų, tam buvo skir-ta apie 400 tūkst. litų.

“KAUKAS” VAIDUOKLIS

Beveik kiekviename Lietuvosmieste galima pamatyti apleistų,be priežiūros paliktų pastatų, ku-rie gali bet kada sugriūti. Kauno

architektams didelį galvos skaus-mą kelia klausimas, ką daryti subuvusiu “Kauko” kavinės statiniu?Šis beveik sunykęs namas, stovin-tis ant vaizdingo Žaliakalnio šlai-to, matė geresnius laikus. 1923metais jį suprojektavo iškilus Kau-no inžinierius architektas FeliksasVizbaras. Nepaprastos architektū-ros statinys vadintas “Vizbaro pi-laite”. 1981 metais namas buvoperstatytas ir jame veikė “Kauko”kavinė. Maitinimo įstaigą užda-rius pastatas visai sunyko. Šiuometu jis priklauso bendrovei“Liūtukas”. Griuvėsių vietoje pla-nuota statyti penkių aukštų gyve-namąjį namą. Toks pastatas būtųmatomas iš bet kurios miestocentro vietos. Tačiau sumanymąnušvilpė Kauno architektūros irurbanistikos ekspertų taryba. Pro-jektas jai pasirodė pernelyg dide-lio tūrio ir neišraiškingo silueto.Naujas pastatas būtų buvęs net 16metrų aukštesnis nei istorinėF.Vizbaro “pilaitė”. Architektai jįpalygino su grėsmingu IX Kaunotvirtovės forto memorialu.

LŽ

Trumpai

Girionyse nauji žibintai įsižiebėtamsiausiomis rudens dienomis. LŽ archyvo nuotrauka

Kai jėgos išsenka, tai yra išsikrauna

akumuliatorius, robotas pats sugrįžta įsavo įkrovimo namelį.

J.Norvaišienė nepraleidžia progos įsigyti ką nors modernaus savo namams, kad galėtų palengvinti kasdieniusruošos darbus. / Erlendo Bartulio nuotrauka

2012 11 27Lietuvos žinios16 Sveikata ir vaistai

AISTĖ MASIONYTĖ

Lietuvos sporto universitetorektoriaus prof. Alberto Skurvy-do sveiko proto receptas būtųtoks: skaityti, domėtis origina-liomis žiniomis, protauti, užsavo pastangas gauti atpildą,pajudėti įvairioje, įdomioje aplinkoje atliekant džiaugsmąteikiančius pratimus, būti tarpžmonių ir... nepersivalgyti.

Apie proto lavinimą kryžiažo-džiais, užsienio kalbų mokymusi irkita panašia veikla daugelis girdėjo,tačiau fizinio aktyvumo įtaka tam -dar naujiena. Kad fizinio aktyvumonauda yra kur kas didesnė, negu ligšiol manyta, patvirtina vis daugiaumokslinių tyrimų. Pastaruoju metufizinis aktyvumas vertinamas ne tikdėl raumenų stiprinimo ar medžia-gų apykaitos reguliavimo, bet ir dėlpoveikio stengiantis atsikratyti stre-so, depresijos. Vis daugiau kalbamair apie tai, jog fiziniai pratimai geri-na protinį darbingumą, atmintį,lengvina sprendimų priėmimą. Di-dindami neuronų skaičių smegeny-se jie palengvina senėjimo procesą.

“Dar neseniai nebuvo žinoma,kad galima padidinti neuronų skai-čių, net ir dabar sunku patikėti, kadgali taip būti. Vis dėlto tyrimai jauįrodė, kad aerobiniai fiziniai prati-mai skatina neuronų sintezę smege-nų hipokampo srityje, atsakingojeuž atmintį”, - pasakojo A.Skurvy-das, šiemet išleistos knygos “Moder-nioji neuroreabilitacija. Judesių val-dymas ir proto treniruotė” autorius.

Jo vadovaujamame universiteteatliekami tyrimai taip pat patvirti-no, kad aerobiniai fiziniai pratimaipadeda sutelkti dėmesį ir gerinatrumpalaikę atmintį.

Kai netrūksta deguonies Aerobiniais vadinami tokie pra-

timai, kuriuos atliekant žmogui ne-trūksta deguonies. Šie pratimaineintensyvūs, po jų nedūstama,greičiau tai maloni veikla. Prie ae-robinio fizinio aktyvumo priskiria-mi neskubūs pasivaikščiojimai, pės-čiųjų žygiai, važinėjimas dviračiu,plaukimas, šokiai. Klasikinė aerobi-ka irgi priskirtina prie šios katego-rijos, bet jei per pratybas taikomi in-tensyvūs krūviai, tarkim, lieknėti

skirta metodika, tokie pratimai jauyra anaerobiniai, nes juos atliekantorganizmui ima stigti deguonies.Taip atsitinka ir po 100 metrų bėgi-mo visu greičiu.

Pasak profesoriaus A.Skurvydo, bū-tent neintensyvūs aerobiniai pratimaistiprina širdį, nervų sistemą, skatinane tik kūno, bet ir galvos smegenųkraujotaką, šitaip gerindami nerviniųląstelių apsirūpinimą deguonimi. Kaipminėta, aerobiniai fiziniai pratimaiskatina neuronų sintezę smegenų sri-tyje hipokampe, o tada gerėja mąsty-mas, atitolinama senatvė, senėjimastampa daug sėkmingesnis.

Įdomioje aplinkoje “Siekiant pagerinti protinę sveika-

tą aerobinius pratimus reikia darytiįvairioje, patrauklioje aplinkoje. Ang-liškai tai vadinama “enriched envi-ronment” - “praturtinta aplinka”. Ki-taip tariant, tai nėra bėgiojimasstadiono takeliu, bet pasivaikščioji-mas gamtoje ar mieste, suteikiant kąnors įdomaus, malonaus ir akims”, -aiškino A.Skurvydas.

Be to, reikėtų daryti tikslius prati-mus, kai svarbu pataikyti į taikinį, oužduotys atliekamos rankų pirštais.Pavyzdžiui, protinį darbingumą labaigerina mezgimas, grojimas smuiku,pianinu. Šiuo požiūriu labai vertin-

gas laikrodininko darbas, kamuoliomėtymas į krepšį ar tenisas.

“Naujas mokslo žodis sako, jogvertingi tie pratimai, kurie suteikiažmogui džiaugsmo, duoda atpildą.Dėl šių pojūčių smegenyse išsiskiriadopaminas, kuris neleidžia sentineuronams, skatina jų sintezę. Irgeriausia, kai tas atpildas yra neti-kėtas. Pavyzdžiui, jei vaikštinėjantgamtoje pasiseka įveikti kliūtį, ku-rios nesitikėta įveikti. Apskritaikiekvienas kliūties įveikimas ar ka-muolio pataikymas į krepšį gali su-teikti džiaugsmo ir kartu atpildą pa-siekus tikslą”, - teigė A.Skurvydas.

Optimalu, jei fiziniai pratimai,ypač aerobiniai bei tikslūs pratimai,būtų atliekami 5 kartus per savaitępo vieną valandą, bet efektyvu taidaryti ir 3 kartus per savaitę.

Kuo vyresnis, tuo svarbiau Norint pagerinti smegenų darbin-

gumą fizinius pratimus pageidautina

derinti su pažintine, mąstymo funkci-jas gerinančia veikla. Mokslas dabarkalba ir apie tai, kad protiniam dar-bingumui yra labai naudingas kalori-jų ribojimas. “Kitaip tariant, persival-gymas, kaip ir fizinio aktyvumo stokabei nemąstymas - nieko neskaitymas,nesidomėjimas, sendina protą. Ir prie-šingai - judėjimas, domėjimasis viskuo,skaitymas ir nepersivalgymas skatinaefektyvų protavimą ir galų gale gerinaviso kūno sveikatą. Dar labai svarbusbuvimas tarp žmonių, socialinis bend-ravimas”, - sakė A.Skurvydas.

Minėtos proto stiprinimo prie-monės prieinamos kiekvienam.“Nuo 40 metų jau tikrai būtina už-siimti protinio darbingumo efekty-vinimu. Ir kuo žmogus vyresnis, tuodaugiau tam turėtų skirti dėmesio.Kuo anksčiau imsimės šių priemo-nių, tuo labiau atitolinsime su Alz-heimerio liga ir kitomis demenci-jomis susijusias problemas”, -pažymėjo A.Skurvydas.•

Sveiko proto receptas pagal A.Skurvydą

RŪTA RUDAKYTĖ

Artėjant 2013-iesiems - Sveikatingumo metams - Seime vykusioje konferencijoje paskelbta: visuotinė sveika gy-vensena Lietuvoje yra įmanoma.Tokius pareiškimus įkvėpė sėkmingas Suomijos pavyzdys.

Nevyriausybinių organizacijųinicijuota konferencija siekta keis-ti požiūrį į esamą sveikatos sistemą,nes ji, visuomenininkų teigimu, vir-to vien ligų gydymo sistema.

Nacionalinės sveikatos tarybosduomenimis, apie 80 proc. visų lė-šų, skiriamų sveikatai, tenka nesvei-ko gyvenimo būdo sukeltoms li-goms gydyti. Vaistams kompensuotiiš valstybės biudžeto šiemet numa-toma išleisti maždaug 650 mln. litų.Pasak nevyriausybinių organizaci-

jų atstovų, didžioji jų dalis skirtatoms ligoms, kurių įmanoma iš-vengti, o susirgus išsigydyti natūra-liomis priemonėmis, įveikti.

Lietuviams pavyzdys galėtų būtiSuomija. Šios šalies sveikatingumoprogramos autorius prof. Peka Puskapasakojo apie Karelijos projektą, skir-tą širdies ir kraujagyslių ligų prevenci-jai. Penkerius metus trukęs regioninisprojektas pranoko lūkesčius, todėl bu-vo išplėtotas visoje šalyje. Suomija ta-po pavyzdžiu, kaip sumažinti serga-mumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

1960 metais Suomijoje buvo fik-suojamas didžiausias pasaulyje mir-tingumas nuo širdies vainikiniųkraujagyslių ligų. Šiandien šalyje dar-bingo amžiaus žmonių mirtingumasnuo kraujotakos ligų yra sumažėjęs80 procentų. Taigi dabar Suomija -viena sveikiausių pasaulio valstybių.

Kaip jai pavyko to pasiekti? “Iš pra-džių buvome tik šeši išprotėję entu-

ziastai - gydytojai radikalai, norėję tei-giamų rezultatų. Teko įveikti labaidaug trukdžių ir pasipriešinimo. Norsir nelengvai, savo pasiekėme. Tai ga-lite padaryti ir jūs”, - sakė P.Puska.

Sveikatingumo metų iniciatoriausJuozo Dapšausko teigimu, Suomi-jos patirtis parodė, kad daugumosvisuomenės sveika gyvensena yraįmanoma, nebent politikai ir svei-katos sistemos dalyviai piktybiškainenorėtų permainų. Pasak visuo-menininko, iš pradžių Lietuvos gy-dytojų sąjunga (LGS) pasižymėjoplatesniu požiūriu į sveikatą, rūpi-nosi ne vien savo interesų gynimu.“Dabar LGS tapo tik profesine są-junga, išsiskiriančia ypatingu ryšiusu farmacijos pramone. Manau,faktas, kad LGS prezidentas Liutau-ras Labanauskas yra ir Nacionali-nės farmacijos pramonės asociaci-jos prezidentas, pasako viską”, -kalbėjo J.Dapšauskas.

Visuomenininko žodžiais, Lietu-voje reikia ne popierinių sveikatosprogramų, o praktinių veiksmų, ku-rie ir lėmė Suomijos sėkmę. “Darysiuviską, kad Seime nebūtų priimta jaukelerius metus rengiama 2011-2020metų Lietuvos sveikatos programa,kuri yra tokia pat, kaip ir nepasise-kusi 1998-2010 metų programa. Ji

nesumažino sergamumo tomis ligo-mis, kurios valstybės biudžetui kas-met kainuoja šimtus milijonų litų.Sveikatingumo metai - tinkama pro-ga priimti praktinę Lietuvos sveikatosgelbėjimo programą. Ji gali būti tik-rai sėkminga, ir tai įrodė kaimynųsuomių bei kitų šalių patirtis”, - sakėJ.Dapšauskas.•

J.Dapšauskas nepritaria “valdiškai” Lietuvos sveikatos programai. Liudo Masio nuotrauka

Lėtas pasivaikščiojimas taip pat priskiriamas prie aerobinių pratimų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos sporto universiteto rekto-riaus prof. A.Skurvydo domėjimosisritis - protinio darbo efektyvini-mas. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Lietuva seks Suomijos pavyzdžiu

Protinį darbingumą labai gerina mezgimas,grojimas smuiku, pianinu.

Sveikata ir vaistai 172012 11 27Lietuvos žinios

AISTĖ MASIONYTĖ

Vaikai, gyvenantys su psichikossutrikimų turinčiais tėvais, ikišiol nesulaukdavo tinkamos pagalbos. Dabar jie turės pata-rėją - elektroninę knygą “Kas atsitiko tavo tėvams”.

2011 metais Lietuvoje dėl psichi-kos ligų (įskaitant priklausomybes) įgydytojus kreipėsi daugiau kaip 100tūkst. pacientų. Tačiau niekas ne-skaičiavo, kiek artimų žmonių juossupa. “Lietuvoje per mažai dėmesioskiriame sergančio asmens artimie-siems. O juk jiems taip pat kyla daugproblemų, iš nežinojimo daugelispadaro nemažai klaidų”, - teigė Vals-tybinio psichikos sveikatos centro(VPSC) direktorė Ona Davidonienė.

Psichikos ligomis sergančių žmo-nių vaikai - viena pažeidžiamiausiųvisuomenės grupių. Kartais tėvų ne-galia priverčia juos atsisakyti asme-ninės veiklos, pomėgių ar net mo-kyklos, išgyventi emocinę įtampą irbaimę. Šiems vaikams tikrai ne taippaprasta susiorientuoti, kaip elgtis irką daryti, kai šalia yra mama ar tė-tis, kurį sunku suprasti, kurio ne-įmanoma prognozuoti, prie kurionorisi prieiti, bet nežinia, kaip rea-guos, o pasitarti nėra su kuo.

“Nors psichikos sveikatos sutriki-mų nuolat daugėja, netolerancija ser-gantiems žmonėms nemažėja. Tebeeg-zistuoja baimė, kad pasipasakojus kitine tik nepadės, bet dar ir pasityčios,todėl situacija dar labiau pablogės”, -pabrėžė O.Davidonienė.

Specialistai įsitikinę - vaikams, tur-intiems psichikos liga sergančiustėvus, galima padėti, jei tik jų sunku-mai bus pastebėti. Iš suomių kalbosišversta knyga “Kas atsitiko tavo tė-vams”, skirta vaikams nuo 12 metų,turėtų tapti pirmuoju žingsniu spren-džiant kylančias problemas.

Per anksti suaugęNepilnamečius, gyvenančius su

psichikos sutrikimų turinčiais tėvais,dažnai lanko liūdnos mintys. Tie vai-kai įsivaizduoja, kad mama ar tėtisjų nebemyli, kad jie nuolat kelia bė-dų savo tėvams ir dėl to šie serga to-kiomis ligomis. Vaikai baiminasi kal-bėtis su savo gimdytojais, nes mano,jog jiems ir taip sunku. Tuo metu ma-ma ar tėtis įsitikinę, kad yra blogi tė-vai, nes negali tinkamai atlikti savopareigų, ir net svarsto, ar jų atžalomsnebūtų geriau gyventi atskirai.

Vaikus, kurių tėvai serga psichi-kos ligomis, dažnai apima baimė,ar ir jiems nenutiks tas pats, ar jiedar nesusirgo. Lietuvos sveikatosmokslų universiteto dėstytojas dr.Darius Leskauskas teigia, jog gim-dytojų psichikos sutrikimai iš tiesųturi įtakos vaikų sveikatai. Jie labiaurizikuoja susirgti psichikos ligomis,patirti nerimą, baimę ar depresiją.D.Leskausko duomenimis, depre-sija serga apie 8-9 proc. Lietuvospaauglių merginų - panašiai tiekpat, kiek ir suaugusių moterų. Tarppaauglių vaikinų depresijos atvejųpasitaiko 3-4 kartus mažiau.

Dar viena problema - psichikosligonių vaikai neretai perima visusnamų ruošos darbus, mažesnių

brolių ir sesučių priežiūrą. Todėl jiegali jaustis per anksti suaugę, išse-kę nuo savo emocijų. Vaikų ir suau-gusiųjų psichiatras dr. D.Leskaus-kas su tokiais pavyzdžiais yrasusidūręs ne kartą. “Štai dvylikosmetų berniukas pasakojo, kad jomotina girtauja, vieną po kito gim-do vaikus, grįžusi iš ligoninės kū-dikiais nebesirūpina, o jis turi glo-boti net 5 mažesniuosius ir daugiaunebegali pakelti tokios naštos”, -kalbėjo gydytojas.

Knygutės “Kas atsitiko tavo tė-vams” autoriai aiškina, kaip derėtųspręsti panašias problemas, kaipelgtis, jei gimdytojai šneka, kad ne-benori gyventi, ir grasina ką norspasidaryti. Čia taip pat pateikiama

rekomendacijų vaikui, kuris yra pa-vargęs nuo problemų, nori atsiskir-ti nuo tėvų ir, baigęs mokyklą, sie-kia palikti namus.

“Svarbiausia knygelės mintis - bū-tinybė kalbėtis. Tėvai ir vaikai geriaususitvarkytų su kylančiais sunku-mais, jei mokėtų palaikyti artimes-nius tarpusavio santykius, turėtųdaugiau informacijos apie ligą ir iš-samiau ją suprastų, galėtų atviriaupasipasakoti išgyvenimus, žinotų, sukuo pasidalyti savo našta, kur kreip-tis pagalbos. Kalbėti būtina ne tik sutėvais, bet ir su kitais suaugusiaisiais,reikia bandyti skambinti vaikų ir jau-nimo pagalbos linijų telefonais. Jeibaisu pradėti pasakoti, patariama tie-siog paduoti šią knygutę žmogui, su

kuriuo norisi šnekėtis”, - dėstė VPSCspecialistė Jelena Stanislavovienė.

Elektroninį knygos “Kas atsitikotavo tėvams” variantą bus galimarasti VPSC tinklalapyje ir iš ten jįparsisiųsti arba išsispausdinti.

Kiti būdai O.Davidonienė taip pat vylėsi, jog

specialistai, dirbantys su psichikossutrikimų turinčiais žmonėmis, ne-užmirš paprašyti, kad į konsultaci-ją juos atlydėtų vaikai, o atėjusiuo-sius pakalbins, pasidomės, kaip šiejaučiasi, ką išgyvena. Tokia praktikaįprasta užsienyje. Socialiniai dar-buotojai irgi turėtų labiau padėti.

O.Davidonienė neatmetė ir privers-tinio tėvų gydymo galimybės. “Tokiųatvejų pasitaiko, ir nemažai. Žinoma,paciento teises reikia gerbti, bet taip patbūtina gerbti ir saugoti teises to, kurisyra šalia. Mano nuomone, Lietuvojeper retai naudojamasi priverstinio gy-dymo galimybe, nes baiminamasi gau-ti ieškinį dėl žmogaus teisių pažeidimo.Tačiau Lietuvos įstatymai reglamen-tuoja, kad esant realiam pavojui tiek li-goniui, tiek aplinkiniams, net turtui,galima ir reikia imtis priverstinio gydy-mo. Tik per 48 valandas, kai pacientaspaguldomas į ligoninę prieš jo valią, gy-dymo įstaiga privalo gauti teismo leidi-mą dėl tolesnio žmogaus gydymo”, -pasakojo O.Davidonienė. •

Tėvų psichikos liga - ir jų vaikų problema

Muzikos terapija nuramina pacientų nervų sistemą iki operacijos, per ją ir po jos, taipadeda pasiekti geresnių chirur-ginės intervencijos rezultatų,sumažina daugelio komplikaci-jų po operacijos riziką.

Apie tai kalbama naujame tyrime,kurį atliko Kentukio (JAV) universi-teto mokslininkai. Remiantis išanks-tiniais rezultatais, visų pirma klasi-kinės ir apskritai - raminamosiosmuzikos klausymas padeda suma-žinti skausmus ir greičiau pasveikti.

Mokslininkai tyrė muzikos naudąiki operacijos, per ją ir po jos, gautusduomenis lygino su kontroliniais ro-dikliais (pacientų, kurie buvo operuo-ti be muzikos, duomenimis). Taip bu-vo prieita prie išvados, kad visaisetapais muzika turi naudos pacientui.

Buvo tirtas “ramios, lėtos ir švelniosmuzikos” poveikis, jos pasirinkimasnepriklausė nuo žmogaus, atsidūru-sio ant operacinio stalo, pageidavimo.Pastebėta, kad pacientai, klausę muzi-kos iki operacijos, per ją ir po jos, vi-dutiniškai 15 proc. mažiau nei kiti jau-tė skausmus ir maždaug 18 proc.trumpiau buvo klinikoje po operaci-jos. Be to, jei per operaciją pacientamsbuvo leidžiama klausytis muzikos,komplikacijų rizika vidutiniškai su-mažėdavo 24 procentais.

Biocheminė analizė parodė, kadmuzikos klausymas iki operacijospadeda sumažinti organizmo stre-są, pavojaus jausmą ir destruktyviųhormonų, galinčių neigiamai pa-veikti chirurginės intervencijos re-zultatus, gamybą. Panašus poveikispastebėtas leidžiant klausyti muzi-kos jau po operacijos. Ši priemonė

itin teigiamai veikė sveikstantį pa-cientą.

Be kita ko, nesenas tyrimas, ku-rį atliko mokslininkų grupė iš Di-džiosios Britanijos, nustatė, kadmuzika gali lemti teigiamą operaci-jos baigtį. Taip yra dėl muzikospoveikio chirurgams ir kitam me-dicinos personalui. Nors šiuo at-veju nėra konkrečios statistikos, ty-rinėtojai pabrėžia, kad operacijųsėkmė didesnė, jei chirurgas klau-sė muzikos.

Labai svarbus muzikos parinki-mas. Remiantis tyrinėtojų rekomen-dacija, pirmiausia reikia rinktis tylią,melodingą, paprastai klasikinę mu-ziką, nesvarbu, kokia patinka pa-cientui. Išimtys galimos tik tada, kaitokia muzika žmogų erzina.•LŽ Su muzika ir gyjama greičiau. / LŽ archyvo nuotraukos

Psichikos ligonių vaikai neretai perima

visus namų ruošosdarbus, mažesnių

brolių ir sesučių priežiūrą.

Elektroninę knygą “Kas atsitiko ta-vo tėvams” bus galima parsisiųstiiš Valstybinio psichikos sveikatoscentro interneto svetainės. Romo Jurgaičio nuotraukos

Vaikai baiminasi pasakoti tėvams apie savo bėdas, nes mano, kad jiems ir taip sunku.

O.Davidonienė: “Lietuvoje dar per mažai domimės sergančiožmogaus artimaisiais.”

D.Leskauskas: “Vaikai, gyvenantyssu psichikos sutrikimų turinčiaistėvais, jaučiasi per anksti suaugę.”

J.Stanislavovienė: “Tėvai ir vaikailengviau įveiktų sunkumus, jei mo-kėtų palaikyti geresnius tarpusa-vio santykius.”

Muzika naudinga operuojantis

2012 11 27Lietuvos žinios18 Šou ir pramogos

GRETA GELAŽAUSKAITĖ

Jei esate “reggie” ir “raggajungle” mėgėjas, jums nereikia pristatyti Doctah Jahngle. Šis jaunimėliui žinomas, jo mėgstamas 31 metųdidžėjus ir prodiuseris pasakoja apie muziką, vakarėlius ir euforiją.

- Netyla kalbos apie naujame Vil-niaus klube “Trip” vykstantį rengi-nių ciklą “Rastadieniai”, kuriuosegroji. Kaip ten atsiradai?

- Labai paprastai. Buvo žmonių,kurie idėją palaikė. Yra bendruome-nė - “džiunglių” komanda. Joje -daugybė bendraminčių, kurie yra lygjudėjimo variklis. Jei jų nebūtų, ne-būtų mūsų. Mes dalijame tą muziką,kurios jiems reikia, o jie ateina tada,kai nori.

- Papasakok apie sostinės menųfabrike “Lofte” rengiamus ciklo “TheKings” vakarėlius, prie kurių esi pri-kišęs nagus.

- “Rastadieniai” yra tokie rengi-niai, į kuriuos tu tiesiog privalai atei-ti ir gerai leisti laiką. Tai nėra įparei-gojantys vakarėliai. “The Kings”renginiuose viskas šiek tiek kitaip.Turi ateiti į “Loftą” ir atiduoti visąsave, nes tai - karalių vizitas. Į “TheKings” vakarėlius atvažiuoja užsie-nio žvaigždės, kurios tarsi pastatė“jungle” muzikos sceną. Jie sukūrėvisa tai, kas šiandien yra “jungle”.

Žmonės, kurie ateina į šiuos vaka-rėlius, yra pasiruošę, dainuoja kiek-vieną dainą kartu su vokalistu. Vyks-ta toks šėlsmas, kad nustemba netpatys atlikėjai, kurie atvažiuoja iš Di-džiosios Britanijos, Vokietijos, Ka-nados ar Jungtinių Valstijų. Papras-tai jie vyksta į festivalius, į kuriuossusirenka 10 tūkst. žmonių, bet ne-gauna tokio efekto kaip Lietuvoje,kai susirenka vos 700 žmonių. Iš sve-tur atkeliavę muzikantai stebisi, kadmūsų krašte tokie draugiški žmonės.Jie čia randa tai, ko jau dešimt metųpasigenda užsienio festivaliuose.

Niekas neprognozuojama- Ką klausytojai jaučia per tavo

renginius?- Euforiją. Muzikinę euforiją nuo

aplinkos, įrašų, nuo vibracijų. “Ras-tadieniai” - viena plačiausių rengi-nių serijų, nes žmonės gali išgirstiatlikėjus, kurie buvo ir yra atlieka-mi MTV ir “Viva”. Gali išgirsti var-dų, kurie yra “topinės” muzikosatstovai, ir vardų, kurie atstovauja“underground” skambesiui. “Ras-tadieniai” - vieta, kurioje niekas ne-prognozuojama, grojikų sąrašas -taip pat.

- Įsivaizduok skaitytoją, kuris nėradidelis tavo atstovaujamos “reggie”ar “raggajungle” muzikos žinovas.Kaip ją apibūdintum?

- Galiu apibūdinti širdimi. Šią mu-ziką atradau seniai. Buvo bene 1994metai. Išgirdau “The Prodigy” albu-mą “Experience” ir ėmiau ieškoti pa-našių garsų. Vienas žmogus pasakė,kad tai - “brake beat jungle”. Nuėjauį piratinės muzikos parduotuvėlę irnusipirkau kasetę. Paleidau ją visugarsu ir pamaniau: “Dievuliau, taikur kas geriau nei “The Prodigy”. Taibuvo “Best Of The Jungle 1994”.

Jei kalbėsime apie muziką, pradė-jau ją kurti neseniai. Anksčiau dėlio-davau garsus, bet tai buvo nebrandikūryba. Idėjų semiuosi iš ugnies. Išviso to, kas aukščiau už žemiškasproblemas ir už buitį. Kalbu apiemuziką, kuri nesuvaržyta laiko ar ko-kių nors apribojimų.

Gali klausytis bet kas- Tavo muziką pavadinčiau laisvai

intelektine. Kokie jos klausytojai? - Žmonės, kurie renkasi į “Rasta-

dienius”, labai skirtingi. Kartą Lon-done įsėdęs į taksi išgirdau atlikėjoTechnical Itch setą. Taksi vairuotojasbuvo gal 45 metų. Kai jo paklausiau,

kodėl klausosi šios muzikos, jis atsa-kė: “Žmogau, “drum and bass” atsi-rado prieš 15 metų. Tuo metu manbuvo 30. Buvau potencialus tokiosmuzikos fanas.” Šios muzikos galiklausytis bet kas - ir biuro darbuoto-jas, ir Seimo tarnautojas. Aš pažįstukeletą didžėjų, kurie dirbo parla-mente ir grojo tokią muziką kaip“drum and bass” bei kitus panašiusritmus, skambančius gana agresyviai.Skirstyti žmones pagal jų klausomąmuziką būtų sunku ir beprasmiška.

- Daugelis “reggie” dainų tekstųparašyti lyg himnas, garbinantis ka-

napes. Ar tiesa, kad “žolė” ir ši muzi-ka yra du neatsiejami dalykai?

- Muzika ir kultūra yra viena, o“žolė” - visai kas kita. Nepasakyčiau,kad kanapės yra šios kultūros atri-butas. Tikrai ne. Aš nesu “žolės” pro-paguotojas, aš - muzikos propaguo-tojas. Mano tikslas - skleisti garsą,uždegti muzika, apkrėsti žmones tei-giamomis muzikinėmis vibracijomis.Visa kita man nesvarbu. Pažįstu dau-gybę atlikėjų, kurie nevartoja net al-koholio, ir jie yra patys geriausi. Jiedainuoja apie daugelį dalykų - netapie tokius, kurių nėra išbandę gy-venime.

Kai skauda dantį- Ar būna naktų, kai šokių

aikštelė šėlsta, o tavo nuotaika visiškai prasta?

- Blogiausia yra danties skausmas.Jeigu jis smelkia tiek, kad net negalinieko girdėti ausimi, būna blogai. Betliūdesys gali paskatinti ką nors uni-kalaus. Netgi skausmą gali išreikštimuzika, garsu. Iš kiekvieno nepozi-tyvaus dalyko gali išspausti tai, kasartima žmonėms.

- Kokios muzikos klausaisi, kailiūdna?

- Visada klausausi muzikos, kuri

gali pakelti nuotaiką ir pridėti 10 kar-mos taškų. Muzika gali būti prieš-nuodis prieš depresiją. Muzika galibūti priešnuodis prieš viską, jei ji yrateisinga.

- Kas yra teisinga muzika?- Tai - muzika, kuri neskatina ag-

resijos. Ta, nuo kurios žmonės ne-būna prislėgti. Yra įvairios muzikos,kurią galima klausyti, kai esi liūdnasar esi laimingas. Kiekvienoje muzi-koje gali rasti daug skirtingų dalykų,bet man patinka ta, kuri pakyli.

Populiarumo nesiekia- Populiarumas yra sunkus daly-

kas, nes nelengva išlikti savimi. Tiesa?

- Iš tiesų niekada nesiekiau popu-liarumo. Darau tai, ką mėgstu. Taiyra “jungle”, jamaikietiški ritmai,“reggie”, vokalas ir tos vibracijos,kurios netelpa į žodžius. Visą gyve-nimą, kai ateidavau į šokius, mansvarbiausias dalykas būdavo norstruputį pastovėti minioje ir pajaustitą galią, kurią skleidžia muzika.Kiekvieną atlikėją, kurį kviesdavau įLietuvą, aš nutempdavau į patį įvy-kio sūkurį, prie pat scenos, kur dau-giausia bosų, daugiausia būgnų. Mi-nia tiesiog išprotėdavo, imdavojudėti. Jeigu stovėdavai jos viduryje,tu tiesiog negalėdavai daugiau niekodaryti - tik judėti, nes žmonės tavejudindavo kartu. Tai nuostabus jaus-mas. Tokiais momentais jautiesi vi-sumos dalimi, judesio, “jungle” kul-tūros dalimi.

- Koks tavo aprangos stilius?- Kaip pasakytų mano tėvai, val-

katos stilius. Į veltinį susuktų plau-kų stilius. Nešiojau vadinamuosiusdredus dar 1997-1998 metais, kaižmonės į juos žvelgdavo itin keistai irskeptiškai. Mane buvo pasiryžę nu-dobti skustagalviai.

- Jeigu turėtum ne vieną, o dauggyvenimų, ar visuose juose būtumdidžėjus?

- Labai sunku atsakyti. Visi turivieną gyvenimą, bet negali žinoti, kasbus po to. Jei žmogus žinotų savoateitį, jis jos tiesiog nebeturėtų.•

Muzika gali būti priešnuodis prieš depresiją.Muzika gali būti priešnuodis prieš viską,

jei ji yra teisinga.

“Netgi skausmą gali išreikšti muzika, garsu, - filosofuoja D.Jahngle. - Iš kiekvieno nepozityvaus dalyko gali išspausti tai, kas artima žmonėms.” Andrejaus Motorichevo nuotrauka

Teisingos muzikos ambasadoriusTrumpaiR.WILLIAMSAS KVIEČIA Į TALINĄ

Džiugi žinia Baltijos šalių muzi-kos mėgėjams vakar pasiekė išLondono. Kitų metų rugpjūčio20 dieną Talino dainų slėnyjekoncertą surengs garsusis britųdainininkas Robbie Williamsas.Bilietais į vienintelį scenos su-peržvaigždės koncertą Rytų Eu-ropoje bus pradėta prekiauti jaušią savaitę - ribotas jų skaičiusbus skirtas ir Lietuvos žiūrovams.Dainininkas savo gerbėjus pa-kvies į 17 išskirtinių pasirodymųdešimtyje valstybių. Koncertųgrafike pirmą kartą atsidūrė irEstija. Iš trijų valstybių sostiniųkoncertui pasirinktas Talinas,nes šio miesto Dainų slėnyje tilpsdidžiausia Robbie gerbėjų minia.“Žinodami, kad Lietuvoje ne-trūksta R.Williamso gerbėjų,jiems rezervuosime dalį bilietų,kuriuos bus galima įsigyti jaupirmosiomis prekybos dieno-mis”, - sako koncertą rengian-čios agentūros “BDG Music”atstovas Deividas Afarjancas.R.Williamsas solinį koncertų turąsurengs po daugiau nei šešeriųmetų pertraukos. Ankstesnės jogastrolės “Close Encounters” pa-siekė pasaulio rekordą - daugiaunei 1,6 mln. bilietų į šiuos koncer-tus buvo nupirkti per vieną dieną.

M.A.M.A. RADO VEDĖJUS

Kitų metų sausio 11 dieną Kauno“Žalgirio” arenoje antrą kartąvyksiantys Lietuvos muzikos ap-dovanojimai “M.A.M.A. 2012”bus ne tik kūrybingi, bet ir pašėlu-siai nuotaikingi, kadangi prie jųvairo stos charizmatiški Lietuvosjaunimo dievukai - “radistai” Ro-landas Mackevičius ir Jonas Nai-nys. “Mes turime Lietuvą, Lietuvaturi muziką, muzika turiM.A.M.A., o M.A.M.A. turi “ra-distus”!” - juokėsi Rolandas.“Esame patenkinti, jaučiamės pa-gerbti, sulaukę pripažinimo ir tik-rai neeilinio pasiūlymo. Jį vertina-me atsakingai ir pažadame supatikėtu darbu susitvarkyti”, - ti-kino J.Nainys.

GRĮŽTA Į DIDŽIĄJĄ SCENĄ

Kelerius metus tylėjęs Lietuvosscenos grandas Kastytis Kerbedisgrįžta į didžiąsias koncertų sales irpirmuosius du savo koncertusgruodžio 6 ir gruodžio 8 dienomissurengs Kauno klube-restorane“Combo”. Pasak paties K.Kerbe-džio, jis ištikimiausiems gerbėjamsper šiuos koncertus ruošia ne vie-ną staigmeną. “Atėjusi į manokoncertus publika žino, kad gausmilžinišką dozę gyvo, stipraus vo-kalo. Šį kartą nustebinsiu ir nau-jais, dar niekur negirdėtais kūri-niais”, - žadėjo scenos žvaigždė.Šiuo metu studijoje K.Kerbedisruošia septynis naujus kūrinius.“Tai naujo etapo pradžia, tai žings-nis atgal, bet ne blogąja prasme.Tiesiog “senelis” nebe sensta, o ap-sisuko ir žengia jaunystės link.Naujus kūrinius išleisiu po šešeriųmetų pertraukos, jie tiek laiko kau-pėsi galvoje”, - prisipažino K.Ker-bedis. Šie du koncertai laikinojojesostinėje bus tarsi apšilimas, pasi-ruošimas jubiliejiniam dainininkokoncertų turui per didžiąsias Lie-tuvos koncertų sales.

LŽ

Renginiai 192012 11 27Lietuvos žinios

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 11 22 d. Primityviosios tapybos parodaRADVILŲ RŪMAIEkspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos”Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje“Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”

11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijosNACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAGintaro Česonio fotografijų paroda“Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė”VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.VILNIAUS ROTUŠĖ

11 06-29 d. Vijos Tarabildienės kūrybos paroda “Tapatybės mozaika”11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”

LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖNuo 11 22 d. Arabų kaligrafijos paroda “Islamiškojiir modernioji arabų kaligrafija”10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi”VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai”GALERIJA “MENO NIŠA”10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda“Atsiradimai”LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir RespublikinėsVilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis,kokį matau”GALERIJA “VARTAI”11 23-28 d. Estų tapytojos Merikes Estnos tapybosir video instaliacijos paroda11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas”11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai”11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinėparoda “Raštas”VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS”11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga”VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS”11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos organizuota paroda-konkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi sveikai moko vaikai”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSNuo 11 20 d. Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys...”ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose”VILNIAUS VERSLO UOSTAS10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija”

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda“Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas”11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų”FLUXUS MINISTERIJA11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda“China. 1/5”

KERAMIKOS MUZIEJUS11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės SigitosGrabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas”11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia”A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai”RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbųparodaKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai”GALERIJA “KAUNO LANGAS”11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJA

11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos parodaKLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS”11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda“Mainai”PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA

2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRASNuo 11 23 d. Menininko iš Vokietijos BenjaminoRenterio paroda “Lietuviškieji portretai”

02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija”KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai”11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienėsriešinių parodaKLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAIDVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas -nesaugiame pasaulyje”ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės”11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata”11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas - mūšio laukas”11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta”11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas 2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki 2013 07 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda“Mano Lietuva”FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGAPALANGOS GINTARO MUZIEJUS05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007)paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRAS11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvosdailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš NacionalinioM.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA11 28 d. 19 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvauja Raimondas Butvila (smuikas), Zecharia Plavin (fortepijonas, Izraelis)12 01 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis or-kestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas(bosas). Dirigentas Juozas DomarkasTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS12 02 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Trys didieji B”. Dalyvauja Miglė Serapinaitė (smuikas), Vaida Kirvelytė (fortepijonas)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI11 28, 30 ir 12 02 d. 19 val.; 12 01 d. 14 val. Čaikovskio opera “Oneginas”VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI11 27 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Veronika”11 28 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos ir literatūros vakaras “Į Lietuvą kaip į save”. Dalyvauja dainų autorė ir atlikėja Audronė Simanonytė ir aktorė Virginija Kochanskytė11 29 d. 18 val. Vakaras “Griežia Panevėžio krašto muzikantai”11 30 d. 18 val. Muzikos klubas “Vienišas vilkas”.Dalyvauja kaimo kapela “Gintarinė bitelė”, “Dinozaurai”, “Bliuzoholikai”, Valerijus Šerelis ir Šarūnas Mačiulis su miesto folkloro grupe “Vilkai”ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA11 27 d. 19 val. Koncertas “Baroque Contempo:magiška baroko ir džiazo sintezė”. Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnaitė(džiazo vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas)

11 29 d. 19 val. Koncertas “Galingas balsų orkestras”. Dalyvauja vyrų vokalinis ansamblis“Quorum”11 30 d. 19 val. Koncertuoja Jonas Sakalauskas ir grupėLIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA11 27 d. 16 val. Chorinės muzikos vakaras. Dalyvauja LMTA merginų choras, LMTA mišrus choras. Diriguoja LMTA Choro dirigavimo katedros studentaiFORUM PALACE12 01 d. 14 val. Tarptautinis gatvės šokių turnyras“Urban Dance Africa 2012”KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT11 29 d. 19 val. Koncertuoja duduko atlikėjas Argištis ir jo grupė

SIEMENS ARENA12 01, 02 d. Nuo 10 val. 12-asis Tarptautinis sportinių šokių festivalis “Lithuanian Open 2012”

TRAKAITRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ12 02 d. 16 val. Koncertas “Dainų bangose”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, solistas Stein Skjervold (baritonas, Norvegija)

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA11 27 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Raimundas Butvila (smuikas) ir Zecharia Plavin (fortepijonas, Izraelis)11 28 d. 18 val. Koncertas “Išgirsk kitaip”. Dalyvauja Virginija Unguraitytė (fortepijonas), Arnas Mikalkėnas (fortepijonas), Aurimas k@Vilkišius (elektronika)11 29 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, solistas Ruslan Vilensky (violončelė, Latvija). Dirigentas Martinš Ozolinš11 30 d. 18 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas(bosas). Dirigentas Juozas Domarkas12 01 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Indrė Baikštytė (fortepijonas)12 02 d. 17 val. Tango klasika. Dalyvauja Šv. Kristofor kamerini orkestras, solistas Bjarke Mogensen (akordeonas, Danija). Dirigentas Donatas KatkusKAUNO ŽALGIRIO ARENA11 28 d. 20 val. “Small stories of A BIG CITY”. Ledo šou su 12 olimpinių ir pasaulio čempionų

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS11 27 d. 18 val. Juozo Erlicko vakaras “Visi parduoti”. Dalyvauja Daumantas Slipkus ir Vytautas MikoliūnasKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”11 30 d. 18 val. Mušamųjų instrumentų ansamblio“Ritmas kitaip” 5 metų gimtadienio jubiliejus

12 01 d. 18 val. Akustinis Ievos Narkutės su grupekoncertas

PANEVĖŽYSCIDO ARENA12 02 d. 19 val. Vilgilijaus Noreikos koncertas “Ačiū už meilę”

Parodos

Koncertai

Anykščių sakralinio meno centre - K.Šimonio darbų paroda.

BUTAI

PARDUODA

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prū-sų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuoŠirvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės,gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys,šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kai-na - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, at-siskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmu-šalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Valome kaminus, jų įdėklus. Tel. 8 600 58 833.

Muzika jūsų šventei. DJ paslaugos, renginiųvedimas. Tel. 8 671 97 597.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant nau-ją, su transportavimo defektais arba naudotąbuitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytąžalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBOEkonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAIPARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkve-žimių eksploatacijos bei remonto žinynus,specializuoto remonto literatūrą autoservi-sams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 3921 99, 8 645 91 194.

PRANEŠIMAIParduodamas BUAB „L’Dolcevita“ priklau-santis kilnojamasis turtas. Paraiškosrenkamos 14 dienų nuo šio skelbimo iš-spausdinimo, adresu: UAB „Adminas“,Vytauto g. 33, Vilnius. Detalesnė informa-cija tel. 8 614 44 810. Užs. LM-3550

PARDUODA REIKALAVIMO TEISĘ. BUAB „Furnitrans logistika“ parduodatrumpalaikį turtą - įvairius debitoriniusįsiskolinimus (Turkija, Baltarusija) pagalsąrašą. Balansinė skolų vertė - 230 000 Lt,pardavimo kaina - 100 000 Lt. Bankrotoadministratorius A.Zajankauskas - 8 678 25 252, az@isl.lt, www.isl.lt Užs. R-665

2012 11 27Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

Pranešame, kad šaukiamo akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“, kodas121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A, Vilnius, visuotinio akcininko susirinkimo, kuris įvyks 2012 m.gruodžio 14 d. 15 val. adresu: Savanorių pr. 191A, Vilniuje, darbotvarkė buvo papildyta tokiais klausimais:1) Bendrovės valdybos nario atšaukimas; 2) Bendrovės valdybos nario rinkimas.Sprendimų projektus bei kitą informaciją galima gauti bendrovės buveinėje darbo dienomis nuo9.00 iki 16.00 val. Užs. R-661

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

prenumeratos kainos ∞monòms

12 mònesi˜499 Lt

6 mònesi˜250 Lt

3 mònesi˜135 Lt

1 mònesio45 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

prenumeratos kainos gyventojams

12 mònesi˜319 Lt

6 mònesi˜160 Lt

3 mònesi˜80 Lt

1 mònesio27 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos ∞monòms

12 mònesi˜399 Lt

6 mònesi˜216 Lt

3 mònesi˜108 Lt

1 mònesio 36 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos gyventojams

12 mònesi˜ 247 Lt6 mònesi˜ 124 Lt3 mònesi˜ 62 Lt

1 mònesio 21 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

vienos dienos prenumerata

(bet kuri savaitòs diena)

12 mònesi˜84 Lt

6 mònesi˜

42 Lt

3 mònesi˜

21 Lt

1 mònesio

8 Lt

www.lzinios.lt

gofruotų kartoninių dėžių;

PVC susitraukiančių termoplėvelių;

lipniosios juostos;

įdėklų (koreksų);

polipropileninių ir popierinių vyniojamųjų medžiagų;

Aliuminio folijos;

Polietileninių maišelių;

Karboninių juostų;

lipalo (klijų);

saldainių dėžučių;

kartoninių kampų;

europadėklų (naujų, naudotų ir vienkartinių);

parafinuoto popieriaus;

puspergamenčio;

pagalvėlių;

lipniųjų etikečių (su spauda ir be spaudos);

stretch plėvelės.

AB “Naujoji rūta” skelbia konkursą medžiagų pirkimui 2013 metams:

Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 41) 42 52 03arba el. paštu: medziagos@nruta.lt Užs. V-2235

kiaušinių miltelių;

kiaušinių baltymų miltelių;

riešutų (migdolų, anakardžių);

citrinų rūgšties;

lecitino (ne GMO);

trinatrio citrato;

pieno miltelių (nugriebto, nenugriebto);

kakavos milteliai (alkalizuoti, naturalūs);

aliejaus (sojos, rapsų);

sorbo rūgšties;

pektino;

razinų;

kokoso drožlių;

sutirštinto pieno su cukrumi;

margarino;

vanilino miltelių;

želatino 200 bloom;

titano dioksido;

kristalizuotos fruktozės.

AB “Naujoji rūta” skelbia konkursą žaliavų pirkimui 2013 metams:

Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 41) 42 52 03 arba el. paštu: aprupinimas@nruta.lt Užs. V-2235

Informuoju, kad yra parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0031:363, esančio Elnių g. 9,Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Su parengtu žemės sklypo planu ir jo sprendiniais kviečiu susipažinti gretimų žemės skly-pų, kadastro Nr. 0101/0031:372, esančio Lokių g. 8, ir kadastro Nr. 0101/0031:396, esan-čio Elnių g. 7, Vilniuje, savininkus, naudotojus ir paveldėtojus adresu: Šeimyniškių g. 5A,Vilniuje, iki 2012 12 10. Informacija teikiama tel. 8 678 12 171. Užs. LM-3547

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

r e k l a m a @ l z i n i o s . l t Tel.: 249 2166, 249 2173. Faksas: 278 4104.

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRI IMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE:VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

2012 11 27Lietuvos žinios22 TV programos

ANTRADIENIS 27 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Bėdų turgus” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Jausmai21.45 “Pinigų karta”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Pinigų karta”. Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio

kapinės”. Čikagos Rouzhilo kapinės

23.25 Vakaro žinios23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)0.10 “Stilius”. Namai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Be abejo, turbūt” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Pasaulis X” N-720.55 “Karamelinės naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva”22.35 Kriminalinis trileris

“Nepageidaujamas kaimynas” N-14

0.50 “V. Vizitas” N-71.45 “Įstatymas ir tvarka. Specia-

liųjų tyrimų skyrius” N-7

TV36.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimas yra gražus”11.30 “Patys pačiausi”12.00 “Stebuklų šalis”12.30 “Kodėl?”13.10 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”

15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Prieš srovę”20.00 “Stebuklų šalis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Terra Nova”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Amerikietiška siaubo istorija”1.10 “Lėlių namai”2.00 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Komikų klubas” (k.) N-78.30 “Milijonieriai” (k.)9.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-710.00 “Alibi. Raudonoji

orchidėja” N-711.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “VRS kamera” N-720.00 Žinios20.25 “Prajuokink mane” N-721.25 “Pragaro virtuvė” N-722.25 “Sausas įstatymas.

Kova dėl valdžios” N-1423.25 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” (k.) N-70.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-71.25-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuoty-kiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05“Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Šir-dies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00“Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiu-kai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30“Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimomotyvai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Greiti ir įsiutę” N-723.10 “Užribis” N-7 0.10 “Pasitikėk manim” N-7

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Lietuvos Nepriklau-somybės Akto signataro Liongino Šepečio 85-me-čiui. Knygos “Ar galėjau” pristatymas Signatarų na-muose (k.) 12.50 Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus60-mečiui. “Laiko portretai”. Diena iki “Valkirijos”premjeros (k.) 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.Baroko muzikos koncertas (k.) 14.00 “Mūsų mies-teliai”. Rumšiškės. 1 d. (k.) 14.50 “Septynios Kaunodienos” 15.15 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.45 “Kul-tūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.00 “Gimtoji že-mė” 18.30 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga“Lyderiai” 19.15 “Gintarinės batutos meistrai”. Gin-taras Rinkevičius 20.50 “Tapatybės labirintai” 21.20Adomo Mickevičiaus poezija. Ištraukas iš istoriniųdramų skaito aktorius Laimonas Noreika 21.40Dok. f. “Kaip draugas jūsų pažįstamas. K.Donelaitis”22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f.“Proto šturmas”. 5, 6 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45“Vilniaus knygų mugė 2012”. Barbora Didžiokienė irVladas Didžiokas: du dailininkai po vienu stogu (k.)1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. J.Haidno Kon-certas violončelei ir orkestrui C-dur HOB VII B

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis”10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00“Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezi-

dentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas”16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Robinzonas Kru-zas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”21.30 Veiksmo f. “Amerikos nindzė” 23.30 “6 kad-rai” 0.05 “CSI kriminalistai” 1.00 “Krintantisdangus” 1.55 “Išvaduotojas”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyveni-mas”. 3 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00“Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00“Gyvenimo būdas” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlė TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mėnulio galia” N-716.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mėnulio galia” tęsinysN-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Leninas.Mitai ir tikrovė”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55“Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.35“Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00“Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”9.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 10.45“Pražūtingas auksas” N-7 11.45 “Kinomano užra-šai” (k.) 12.00 “Fotografijos istorija arba istorijafotografijoje: Vilnius ir jo fotografai” 12.30 Kome-dija “Chaoso teorija” N-7 14.05 “Vaiduokliškosistorijos” 14.35 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 15.05Melodrama “Pirmoji meilė” 16.45 “Vienišų seseliųklubas” N-7 17.15 “Kenedžiai” 18.15 “Likimo dova-na” 19.15 “Kultūra+” 19.45 “Ieškokime geriausio!”20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45“Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski”0.00 “Karamelė”

Balticum Auksinis7.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 9.00 Dra-ma “Paskutinis šansas įsimylėti” 11.00 Fantastinis f.“Konanas Barbaras” N-7 13.00 Komedija “Prancū-

ziška apgaulė” 15.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 17.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 19.00 Animac. f.“Alfa ir Omega” 21.00 Trileris “Kvepalai. Vieno žu-diko istorija” N-14 23.25 Komedija “Ekstraktas”N-7 1.00 Trileris “Ikaras” S

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova12.00 Kitos naujienos 12.25 Pirkimo valdymas13.00 Naujienos 13.15 Laikas pietauti! 14.00 “Ne-lygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis16.00 Vakaro naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti17.40 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas.Lietuvos “Laikas” 21.15 “Kelias į tuštumą” 23.30Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.45 “VakarinisUrgantas” 0.30 Vakaro naujienos 0.45 Kovinis f.“Gėlės nuo nugalėtojų” 2.20 Suprasti. Atleisti

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kassvarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00“X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios.Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20“Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys”22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Operaty-vininkai” 0.00 Žinios+ 0.20 Sąžiningas detektyvas0.50 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.10 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynės12.10 Triatlonas. IronMan 2012 žurnalas 12.40Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester City” -“Real” 14.30 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Dina-mo” - PSG 16.20 Futbolas. Anglijos Premier lyga.“Swansea” - “Liverpool” 18.10 Krepšinis. Eurolyga.CSKA - “Partizan” 20.00 Ledo ritulys. KHL. Maskvos“Dinamo” - “Atlant” 21.55 Futbolas. Anglijos Pre-mier lyga. “Aston Villa” - “Reading”. Tiesioginėtransliacija 0.00 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” -“Caja Laboral”

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Frankenvynis” - 11.30, 13.15, 15.45, 18.15 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.“Septyni psichopatai” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Debesų žemėlapis” - 14, 17.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.45, 16.30, 18,19.15, 21.50 val.“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” -10.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 15, 19.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.15,20.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.“Pragaras rojuje” - 12, 17 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.50, 18.20 val.“Frankenvynis” - 11, 13.20, 15.40, 18 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.“Apgaulinga aistra” - 11.30, 14, 16.30, 19 val.“Septyni psichopatai” - 14, 16.30, 19 val.“30 širdies dūžių” - 13, 16.20, 19.20 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.20, 17.15,18.20, 20 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 11, 13.15, 16 val.“007 operacija “Skyfall” - 12, 15.20, 18.40 val.“Monstrų viešbutis” - 13.35, 15.40, 17.50 val.“Pragaras rojuje” - 13.45, 18.45 val.

“Pabandom iš naujo” - 16.30 val.“Į Romą su meile” - 16.10 val.“Karališka drąsa” - 13.30 val.SKALVIJA“Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.20 val.“Tabu” - 15.50 val.Dokumentinio kazachų kino dienų atidarymas - 18 val.PASAKA“Kanų liūtai” - 22 val.

OZO KINO SALĖ

“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.“Miegančių drugelių tvirtovė” - 16 val.MULTIKINO“Debesų žemėlapis” - 12, 15.15, 18.30, 20, 21 val.“Frankenvynis” - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.30, 13.45,15.45, 18 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 15, 17, 18.45 val.“Septyni psichopatai” - 19, 22 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.15, 13.45, 16.15, 19,21.30 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” -10.30 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 22 val.“007 operacija “Skyfall” - 12.45, 15.45, 19, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 10.30, 14.30 val.

KAUNASCINAMON“Debesų žemėlapis” - 11.45, 15, 18.15, 21.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.45, 13.15, 15.45,18.20, 19.15, 20.50, 21.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 13.10, 15.15, 17.15 val.“007 operacija “Skyfall” - 13, 16, 19, 22 val.“Grėsmingas” - 20 val.“Monstrų viešbutis” - 12, 14, 16, 18 val.“Monstrų viešbutis” (3D) - 11.10 val.“Laukiniai” - 22.15 val.“Džokas” - 11 val.FORUM CINEMAS“30 širdies dūžių” - 19.15, 21.45 val.“Frankenvynis” - 11, 13.15, 15.30, 17.45, 20 val.“Kūdikiai” - 17 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17.15 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 22 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 21.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.30, 14, 16.30, 18.15 val.“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” -10.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 13, 15.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 12, 15, 18, 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 12.45, 14.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val.“Frankenvynis” - 10.15, 13, 15.30, 18 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.30, 17.15,18.45, 20.15, 21.30 val.“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” - 10.45, 13.15, 16 val.“007 operacija “Skyfall” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 13.45, 16.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 15, 18, 18.30, 20.45 val.“Frankenvynis” - 10.15, 15.30 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 19.30 val.“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.“Debesų žemėlapis” - 10.30, 13.45, 17.20, 21 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 12.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 17.45, 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 15.15, 17.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.45, 16.50, 18.55 val.“Frankenvynis” - 11.35, 13.10 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 11.45, 13.30 val.“Paranormanas” - 10 val.“Į Romą su meile” - 15.15 val.“Pabandom iš naujo” - 17.10, 19.10 val.“Laukiniai” - 21.10 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Frankenvynis” - 12.45, 18.15 val.Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.10, 15.45, 18.30 val.“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 15.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS11 28 d. 18.30 val. “Bajaderė”11 29 d. 18.30 val. “Žydė”11 30 d. 18.30 val.; 12 02 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS11 27 d. 19 val. Studijoje. “Ji išėjo. Vėl”11 27 d. 20.30 val. Mažojoje salėje. “Duonos padauginimas”11 28 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Vandens spalva”

11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.“Katedra”JAUNIMO TEATRAS11 27 d. 18 val. “Patriotai”11 29 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”

11 30 d. 18 val. “Ledi Makbet”Salė 9911 28 d. 18 val. “Labanakt, mama”RUSŲ DRAMOS TEATRAS11 27 d. 18 val. “Iš meilės man”11 28 d. 19 val. Vilniaus kamerinė opera. “Ištark mane, žeme... Kaip grūdą ištark ir praeivioširdy pasodink...”11 29 d. 18 val. “Iliuzijos”11 30 d. 18 val. “Lošėjai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS11 27 d. 18.30 val. “Selavy!”11 28 d. 20 val. “Boogie Nights”11 29 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė11 29 d. 18.30 val. VšĮ “Meno ekspansija”. “Nepažįstamosios laiškas”

11 30 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”KEISTUOLIŲ TEATRAS11 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”11 29 d. 19 val. “Penktas veiksmas”11 30 d. 19 val. “Pinokio kronikos”MENŲ SPAUSTUVĖ11 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.“Tiksinti bomba”11 29 d. 19 val. Studijoje II. “Lietuva brangi”11 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko”

“DOMINO” TEATRAS11 27 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”11 28, 29, 30 d. 19 val.; 12 01 d. 16 ir 19 val. “Sex guru”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS11 29 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Miranda”11 30 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Shopping and Fucking”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS11 28 d. 18 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”

11 29 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatossu citrina”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS11 27 d. 18 val. Koncertuoja valstybinis dainų ir šokių ansamblis “Lietuva”11 30 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS11 27 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”11 30 d. 18 val. “Penki vakarai”KAUNO MAŽASIS TEATRAS11 28 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”11 29 d. 19 val. “Gagarino gatvė”11 30 d. 19 val. “Sesuo”KAUNO TEATRO KLUBAS11 28 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”11 29 d. 19 val. Domanto Razausko muzikos ir poezijos vakarų ciklas “Ruduo, žiema, pasauliopabaiga ir vėl pavasaris”11 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS11 27 d. 18 val. “Kitas kampas”11 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbavyrai?”11 29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”12 02 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI11 27 d. 19 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.“Dykuma”11 28 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis”11 29 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ11 29 d. 19 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS11 27 d. 18 val. “Urvinis žmogus”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS11 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS11 27 d. 18 val. “Laisvi drugeliai”11 30 d. 18 val. “Jazminas”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS11 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmoseir tvarte”11 29 d. 19 val. “Išpažintis žvaigždėms”

Orai ir horoskopai 232012 11 27Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:12leidžiasi 16:01dienos ilgumas 7:49

MĖNULISAštuntąją priešpil-nio dieną Mėnulisteka 15:23, leidžiasi 06:53

ŠIANDIEN: debesuota, visame krašte numatomas lietus. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

RYTOJ: apsiniaukę, daug kur lis. Temperatūra naktį 3-6, dieną 5-7 laipsniai šilumos.

332-oji metų diena. Lapkričio dvidešimt septintoji, antradienis, antroji 49-osiosmetų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 34 dienos.

Geros dienos! LŽ

Senoliai sakydavo: Ugnies, vandens ir meilės nepaslėpsi.

Vardadienį šiandien švenčia: Girvydė, Maksimas, Skomantas, Virgilijus, Virgilija;rytoj: Jokūbas, Rimgaudas, Steponas, Vakarė.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+13

+6

+3 +1

+4 +1

+4

+3 +2

+4 +2

+2

+3

Lisabona

+10Malaga

+6Madridas

+20Alžyras

+24Tunisas

+17

Atėnai+20

Larnaka

+16Stambulas

+12Barselona

+11Bordo

+7Dublinas

+7Paryžius

+8Londonas

+15 Nica

+16Roma

+17Dubrovnikas

+14Sofija

+12Bukareštas

Varna

-2Maskva

+2 Helsinkis

+5Kijevas

+9Berlynas

+4

Kopenhaga+8

Stokholmas

+3

Oslas

+9Amsterdamas

+10Miunchenas

+8Praha

+3Vilnius

+1Talinas

+5Ryga

+3

Minskas

+2Sankt Peterburgas

Bratislava

+8Varšuva

+9Viena

+13Budapeštas

Jaunatis XII 13

PriešpilnisXI 20

Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

2012 11 27Lietuvos žinios24 Margumynai

Austrijos sostinėje Vienoje vykusiame aukcione už daugiaunei 1,6 mln. eurų buvo parduo-tas pagal specialų užsakymąpagamintas bendrovės “Leica”fotoaparatas.

Anksčiau jis priklausė įtakingamamerikiečių fotografui Davidui Doug-lasui Duncanui.

D.D.Duncanas 1955 metais pa-gamintą juodą fotoaparatą “M3DLeica” naudojo dirbdamas JAVžurnale “Life”. “Leica” pagaminošį fotoaparatą specialiai žymiamamerikiečių fotografui. Taip nuro-dė fotografijos galerija “Westlicht”,kuri surengė aukcioną Austrijossostinėje. Galerija prognozavo, kadfotoaparatas bus parduotas už 250-

300 tūkst. eurų (0,86-1,04 mln. li-tų), tačiau pirkėjas buvo dosnesnis.Jis su komisiniais mokesčiais sumo-kėjo 1,68 mln. eurų (5,8 mln. litų).Amerikiečių fotografas D.D.Dun-canas labiausiai žinomas dėl karovaizdų fotografijų, padarytų Korė-joje ir Vietname, taip pat dėl arti-mos draugystės su tapytoju PabluPicasso.•

Brangiai parduotas fotoaparatas

Už fotoaparatą “Leica” aukciono pirkėjas sumokėjo 1,6 mln. eurų. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Simferopolyje organizuojaminemokami kursai, kurių tikslas -pasiruošti šių metų gruodžio 21 dieną vyksiančiai pasauliopabaigai.

Lapeliai su kvietimais į netradici-nes paskaitas dalijami miesto centre.

“Paskaitos jau prasidėjo. Ateina10-15 klausytojų. Šiose paskaitosenoriu paaiškinti žmonėms, kad jienusiramintų ir nepanikuotų. Gruo-džio 21-osios išvakarėse turėtų ding-ti elektra, todėl iš anksto reiktų pa-sirūpinti žvakėmis ir degtukais, taippat geriamuoju vandeniu”, - sakėkursų organizatorius Aleksandras.

Vyras tvirtino, kad bijoti pasauliopabaigos nereikia, nes viskas praei-na. Aleksandras paragino žmonesprieš pasaulio pabaigą atleisti vienikitiems ir grąžinti skolas.

Pasaulio pabaiga jau patikėjo kaikurie Simferopolio miesto gyvento-jai. Į vieno banko filialą atvykožmogus “išsprogusiomis akimis” ir

norėjo sumokėti paskolą anksčiau,negu ateis pasaulio pabaiga. “Žiū-rėkite, kiek man liko skolos. Aš no-riu atiduoti viską, nes netrukus mesvisi išmirsime”, - sakė išsigandęssimferopolietis.

Pasaulio pabaigai, kaupdami mais-to ir degtukų atsargas, ruošiasi ir Ru-sijos gyventojai. Keli jaunuoliai Ke-merovo srityje apiplėšė sunkvežimįsu maisto produktais, tvirtindami,kad jie bus reikalingi poapokalipsi-niame pasaulyje.

Gyventojų baime dėl pasauliopabaigos naudojasi įvairios bend-rovės. Latvijoje viena draudimokompanija pasiūlė specialų draudi-mą nuo pasaulio pabaigos, bet vė-liau jį atšaukė. Draudimo bendro-vės darbuotojų teigimu, “sunkuapskaičiuoti pasaulio pabaigos po-tencialią grėsmę ir draudimo išmo-ką”. Požiūris, kad gruodžio 21 die-ną ateis pasaulio pabaiga, remiasimajų kalendoriumi, kuris baigiasibūtent šia data.•

Pasaulio pabaigos kursai

Simferopolio gyventojai kviečiami ruoštis pasaulio pabaigai.

Didžiosios Britanijos muzikosžvaigždė Eltonas Johnas savopasirodymą Pekine dedikavokinų disidentui ir menininkui Ai Weiwei.

Kaip pasakojo renginyje buvę žiū-rovai, E.Johnas daugiau kaip 12tūkst. arenoje “Wukesong” susirin-kusių žmonių pareiškė, kad koncer-tą skiria Ai Weiwei. “Susitikau sudainininku prieš pasirodymą, tačiaujis nieko apie tai nekalbėjo. Buvau la-bai nustebintas, kad E.Johnas kon-certą skyrė man, - sakė kinų disiden-tas Ai Weiwei ir pridūrė: - Kinijoskultūros ministerija dėl to tikriausiaipernelyg neapsidžiaugė, bet ji nela-bai ką gali padaryti, nes E.Johnas -itin populiarus atlikėjas.”

55 metų Ai Weiwei yra visame pa-saulyje pripažintas konceptualizmomenininkas ir atvirai kritikuoja Kini-jos komunistinę vyriausybę. Pernaipolicija jį suėmė ir kalino 81 dieną. Šįįvykį aprašė viso pasaulio spauda. Tą-kart incidentas atkreipė žmonių dė-mesį į didėjantį vyriausybės susirūpi-nimą socialiniais neramumais, kuriesutapo su Artimųjų Rytų Arabų pa-vasario protestais. Paleistas į laisvę AiWeiwei buvo nuteistas už tai, kad ven-gė mokėti mokesčius. Pekino mokes-čių biuras skyrė jam 2,4 mln. doleriųbaudą. Be to, menininkui buvo už-drausta vienus metus išvykti iš šalies.Neaišku, ar vieša E.Johno parama AiWeiwei turės kokių nors pasekmių ki-tiems Vakarų atlikėjams, norintiemspasirodyti Kinijoje.

E.Johno koncertas Pekine - ne pir-mas Kinijos valdžios dėmesio sulaukęsrenginys didžiausioje Azijos valstybėje.2008 metais Šanchajuje koncertavusiislandų dainininkė Bjork, baigdamasavo dainą “Declare Independence”,skandavo: “Tibetas, Tibetas!” Taip ji

viešai protestavo prieš Kinijos valdy-mą šiame Himalajų regione. Bjorktaip pat siekė paremti Tibeto neprik-lausomybės judėjimą. Po šio Kinijosvaldžiai neįtikusio islandų daininin-kės pasirodymo visai virtinei kitų Va-karų atlikėjų buvo neleista koncertuo-ti Kinijoje.

Galimas dalykas, kad į E.Johnožodžius Kinijos valdžia reaguos netaip griežtai. “Netikėtas britų daini-ninko pareiškimas per koncertą Peki-ne sulaukė tik prislopinto auditorijosatsako”, - kalbėjo vienas žiūrovas, pa-varde Wu. Jis pridūrė, kad “miniainepaprastai patiko kiekviena E.Joh-no pasirodymo minutė”. Artimiau-siu metu žvaigždė turi grįžti į Kini-ją ir koncertuoti Guangdžou mieste.Iki to laiko E.Johnas planuoja apsi-lankyti Pietų Korėjoje, Malaizijojeir Honkonge.•BNS, “Segodnia”, LŽ

Koncertas Kinijos disidentui

Kinų disidentas ir menininkas AiWeiwei sulaukė E.Johno paramos.

DAIVA BARONIENĖ

“Via Balticos” kelio ruože, besidriekiančiame per Pasvaliorajono Talačkonių kaimą, visaiatsitiktinė krovininį automobilįvairuojančio Lenkijos piliečio žūtis dar kartą patvirtino, kad ši vieta tarsi užkeikta.

Žmonės, gyvenantys šalia “ViaBalticos” magistralės, jungiančios Pa-svalio rajono Talačkonių ir Talkoniųkaimus, skaičiuoja šioje vietoje vyks-tančių avarijų aukas. Šiurpiausia, kadžūstama visai nepaaiškinamomis ap-linkybėmis, tad kartais sakoma, jogvairuotojai šioje vietoje užsnūsta, opėstieji ima elgtis tarsi savižudžiai.

60-mečio Lenkijos piliečio vai-ruojamas krovininis automobilisnuvažiavo nuo kelio ir apvirto švie-siu paros metu ir įprastomis eismosąlygomis. Vairuotojas žuvo iš karto.Manoma, kad jis galėjo užmigti prievairo. Vietos žmonės netruko ko-mentuoti, kad ir kituose keliuose ap-virsta nemažai krovininių automo-bilių, bet jų vairuotojai paprastaiatsiperka išgąsčiu, kūno nubrozdi-nimu ar kaulų lūžiais. “O visos mū-sų kelyje vykstančios avarijos baigia-si labai tragiškai. Lengvų sužalojimųčia nebūna”, - sakė Jurgėnų kaimoseniūnaitė Auksė Bobrevičienė. Jipasakojo, kad vietos žmonės geraiprisimena vieną po kitos šiame kely-je vykusias avarijas ir stengiasi būtiatsargūs, bet nelaimių vis vien ne-pavyksta išvengti. Pastaraisiais me-tais teko palaidoti kelis vietos gyven-tojus, žuvusius šiame ruože.

“Gerai prisimenu, kai pravažiuo-janti mašina nudaužė vyrą, kuris bu-vo ką tik išlipęs iš autobuso ir ėjo į

namus”, - pasakojo A.Bobrevičienė.Kitą dviračiu važiuojantį vietos gy-ventoją mirtinai sužalojo pravažiuo-janti mašina. “Jurgėniškis šiame ke-lyje ne taip seniai žuvo lengvąjamašina įsirėžęs į “furą”, o mažiau neiprieš metus po automobilio rataisžuvo jaunuolis, kuris buvo prisėdęs“Via Balticos” šalikelėje”, - tęsė se-niūnaitė ir pridūrė, kad nors avarijųnetrūksta visame “Via Balticos” ke-lyje, žmonės kažkodėl žūsta tik ruo-že tarp Talkonių ir Talačkonių.

Pumpėnų seniūnės pavaduotojaAsta Punienė prisiminė, kaip šiamekelio ruože žuvo automobilį vairuo-dama jauna vietos mokytoja su sa-vo maža dukrele, kurią ji vežė į Pa-svalį pas gydytojus. “Žinau, kadtame kelyje yra žuvę keli moldavai,kurie vienu automobiliu vyko, jiemsir kryžius yra pastatytas. Visai nese-niai žuvo per kelią eidamas nebe-jaunas vietos gyventojas ir jaunuo-

lis. Kiek pamenu, tuomet kalbėta,kad jaunuolis nusižudė po automo-bilio ratais. Kas žino, kaip buvo ištikrųjų”, - svarstė A.Punienė. Anotjos, visi, kam teko paėjėti šiuo kelioruožu, pasijusdavo nesaugūs.

Šalia žmonių gyvybes besiglem-žiančio kelio ruožo gyvenantis ūki-ninkas Algimantas Staškevičius LŽyra pasakojęs, jog liūdnos baigtiesneišvengė net magistralę “Via Balti-ca” tiesę kelininkai. Vieną jų mirti-nai sužalojo pro šalį važiuojantis au-tomobilis. Žūtimi baigėsi ir dartiesiant šį kelią įvykęs dviejų leng-vųjų automobilių susidūrimas. Vie-no jų vairuotojas žuvo iš karto, norstuomet greitis buvo gerokai apribo-tas ir mašinos važinėjo lėtai. “Mumsšis kelio ruožas ir jame vykstančiospačios netikėčiausios ir skaudžiau-sios avarijos - neįmenama mįslė”, -sakė Pumpėnų seniūnės pavaduo-toja A.Punienė.•

Juodasis trikampis glemžiasiaukas

Ruože tarp Talkonių ir Talačkonių nebūna lengvų avarijų, visos jos baigiasižmonių mirtimi. / Daivos Baronienės nuotrauka