ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SVEIKATA IR VAISTAI” 2012 lapkričio 13 d. / Antradienis / Nr. 260 (13 388)

Šiandien LŽ

3p. Į Seimą ką tik išrinkto“darbiečio” R.Sargūno pa-

vardė jau kelerius metus įrašytaparduotuvės skolininkų lentoje

3p. Speciali Alytaus rajono merijossudaryta komisija aiškinasi,

ar tikrai mokyklos direktoriustotorių tautybės vyrą pavadino“musulmonu teroristu”

5p. Graikijoje, nepaisant masiniųprotestų, patvirtintas naujas

2013 metų biudžetas, kuriame iš-laidos dar labiau sumažintos

9p. Investicijos į saulės energijąprivalo būti gerai supla-

nuotos, tada pridėtinė vertė buskuriama visai šaliai. Lietuvoje kolkas apie tai per mažai kalbama

13p. FIBA priimta tarptautiniųvaržybų reforma skau-

džiai kirs rinktinėms - joseneturės galimybės žaisti geriausikrepšininkai

14p. JAV gyvenantisdr. R.Kriaučiūnas - šių

metų mokslo premijos užsienyjegyvenantiems lietuvių kilmėsmokslininkams laureatas

OraiŠIANDIEN

Debesuota su pra-giedruliais, nelis.Temperatūra dieną 6-8 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios Kaina

1,99 Lt

Gauti iki tūkstančio litų siekian-čią greitąją paskolą itin lengva,mat 93 proc. sutarčių sudaro-ma telefonu ar internetu.

Lietuvos banko (LB) tyrimas at-skleidė, kad tik vienas iš dešimties grei-

tųjų vartojimo kredito davėjų vado-vaujasi Atsakingo skolinimo nuosta-tais. Penktadalis jų netikrina, ar klien-tas turi pajamų, dažnai nevertinami irkiti kliento turimi finansiniai įsiparei-gojimai. Daugiausia smulkiaisiais var-tojimo kreditais naudojosi ypač jauni

asmenys - 36 proc. buvo jaunesni nei25 metų. LB valdybos pirmininko Vi-to Vasiliausko nuomone, reikšmingąįtaką greitųjų kreditų rinkos eskpansi-jai daro agresyvi reklama. Todėl LBgriežtina tokią reklamą reglamentuo-jančius teisės aktus. Lietuvos smulkių-

jų vartojimo kreditų asociacijos valdy-bos pirmininkas Liutauras Valickas at-kerta, jog greitųjų kreditų įmonės tei-kia paskolas iš savo, ne iš indėlininkųlėšų, o klientai esą patenkinti.

Išsamiau•8 p.

PASKOLŲ REKLAMA Greitųjų kreditų poveikis - kaip kvaišalų

UŽSIENIS

Venecija skęstaJau dvi savaites Viduržemio jūroje nesiliaujančios audrosėmė skandinti Veneciją. Povandeniu atsidūrė Šv. Morkausaikštė, kurioje geros nuotaikosneprarandantys turistai ėmėmaudytis.

Jau lapkričio 1 dieną vanduo Vene-cijoje buvo pakilęs 140 centimetrųir dėl šėlstančios stichijos tebekylatoliau. Šiuo metu jau apsemta 70proc. miesto teritorijos, o kai kurvanduo pakilo 150 centimetrų, to-dėl šis potvynis vadinamas didžiau-siu per 100 metų. Veneciją nuonuolatinių potvynių apsauganti sis-tema bus baigta įrengti tik 2015metais, ir tuomet į miestą neplūsįlankos vanduo, o kol kas miestogyventojai gelbėjasi kaip gali. Šiuometu jau apsemtas visas Venecijoscentras, o toliau nuo jo nutrūkoelektros tiekimas, gyventojai per-sikraustė į viršutinius pastatų aukš-tus. Dar blogesnėje padėtyje neiVenecija atsidūrė kai kurie Toska-nos ir Ligūrijos regionai, kuriuosejau paskelbta nepaprastoji padėtis.

Išsamiau•5 p.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Ekranuose nuolat šmėžuojan-tiems politikams ekspertaipataria atidžiai rinktis kalbos kodą, nes nuo to gali priklausyti jų populiaru-mas visuomenėje.

Išgirdus šunžodį “nu, blyn” nie-kam nekyla abejonių, kas kalbaper radiją ar televiziją. Iškalbin-gojo Darbo partijos (DP) lyderioViktoro Uspaskicho leksika seniaitapo humoristinių laidų klasika.Žargono “patobulinta” rusiškostarties lietuvių kalba vieniems ke-lia juoką, kitiems pyktį, trečius ža-vi šmaikštumu, ketvirtus nervinabanalumu. Pasak specialistų, vie-šumoje V.Uspaskichas tarsi kuriavisiems artimo, prasčioko Viktoropersonažą. Tačiau toks keliasaukštiems politikams gali būti pra-žūtingas, nes rinkėjams provinci-jos scenos lygio vaidinimas, netkai jis yra įvaizdžio dalis, greitaipabosta.

Išsamiau•2 p.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei vakar paleidus dar vieną akmenį į Darbo partijos daržą, į naują daugumą besiburiančios centrokairės politinės jėgos toliau laikosi savo: “darbiečiai” bus koalicijoje. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Išsamiau•2 p.

www.lzinios.ltPagrindinis scenarijus dėliojamas tarsi mozaika

Žongliruoti žodžiais- tik pagal taisykles

Kokiai kategorijai galima būtų priskirti DP lyderio mėgstamą žodeliūkštį “blyn”, vienareikšmiškai negalėjo atsakyti ir kalbininkė I.Smetonienė.

2012 11 13 Lietuvos žinios2 Dienos temos

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Prezidentei Daliai Grybauskai-tei vakar paleidus dar vienąakmenį į Darbo partijos (DP)daržą, į naują daugumą besibu-riančios centro kairės politinėsjėgos toliau laikosi savo: “darbiečiai” bus koalicijoje.

Konstituciniam Teismui (KT) ta-rus savo žodį dėl Seimo rinkimų re-zultatų teisėtumo, politikai laukia pre-zidentės D.Grybauskaitės dekreto dėlnaujos kadencijos parlamento sušau-kimo, taip pat sprendimo, kam buspatikėta suformuoti XVI Vyriausybę.Tačiau vakar dėl to jokių žingsnių ne-žengta. Šalies vadovė tik dar kartą su-kritikavo DP.

Šiandien Seimui bus pateikti trysnutarimų projektai, kuriais siekiamaįgyvendinti KT išvadą dėl parlamen-to rinkimų rezultatų. Vienas jų nu-mato Vyriausiosios rinkimų komisi-jos (VRK) įgaliojimų nutraukimą.

Įtarimai sustiprėjo Vakar išplatintame pranešime D.Gry-

bauskaitė pažymėjo, kad Seimo rinki-mų rezultatus įvertinus KT užsitikrino-me - Lietuvoje perkama demokratija irįstatymų pažeidimai nebus toleruojami.“KT įvardijo, kad šiuose Seimo rinki-muose susidūrėme su šiurkščiais Seimorinkimų įstatymo pažeidimais ir rinkė-jų papirkinėjimu. Labai kritiškai įver-tintas ir VRK darbas”, - sakė ji.

D.Grybauskaitė vėl griežtai kalbė-jo apie DP. “KT išvada dar labiau su-stiprina ir įtarimus dėl valstybės val-dyme siekiančios dalyvauti DPskaidrumo”, - teigiama prezidentės

spaudos tarnybos išplatintame pra-nešime.

Draugystės neišsižadaFormuojamos centro kairės koalici-

jos lyderis, Socialdemokratų partijospirmininkas Algirdas Butkevičius tei-giamai įvertino tokį D.Grybauskaitėspareiškimą. Jis pažymėjo, kad prezi-dentė nekalbėjo apie jokias koalicijas,tik įvertino KT priimtą sprendimą.

A.Butkevičiaus teigimu, socialde-mokratai neatsisakys planų formuo-ti koaliciją su “darbiečiais” ir parti-ja “Tvarka ir teisingumas”.Ketinimų dirbti su DP neatsižada ir“tvarkiečiai”.

“Darbiečių” lyderis Viktoras Uspas-kichas į prezidentės nuomonę, kadKT išvada dar labiau sustiprina įtari-mus dėl valstybės valdyme siekiančiosdalyvauti DP skaidrumo, sureagavopareikšdamas, jog vadovaujamos po-

litinės jėgos munduras buvo kiek iš-balintas. “Kodėl sustiprina? Kaip tikdabar DP šiek tiek išteisinta. O sustip-rina kai kurie nariai, dėl kurių dar ne-sibaigė teisminis procesas, tyrimas”, -aiškino jis.

Planuoja veiksmusKol kas opozicijoje dirbančios politi-

nės partijos toliau dėlioja naujos koali-cijos dėlionę. Šią savaitę planuojamaskoalicijos lyderių susitikimas su Lietuvoslenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovy-be. Vakar V.Uspaskichas teigė pasisa-kantis už tai, kad ši partija prisidėtų prienaujos daugumos. Jis svarstė, kad jeiguLLRA pageidautų dviejų ministerijų,vieną iš savo kvotos galėtų atiduoti DP,kitą - socialdemokratai.

Vakar A.Butkevičius teigė, kad naująvaldančiąją koaliciją buriančios partijoslaukia prezidentės dekreto dėl pirmojonaujos kadencijos Seimo posėdžio. Pa-

skui DP turės siūlyti savo kandidatą įSeimo pirmininkus.

Įtampa dar išliksPolitologas Lauras Bielinis vakar

tvirtino, kad kol kas nėra akivaizdausscenarijaus, kaip klostysis įvykiai po-litinėje arenoje. Didesnio aiškumo jistikisi, kai Seimas priims nutarimus dėlrinkimų rezultatų. “Ko gero, tai bus tariba, po kurios prezidentė turės kaž-ką pasakyti”, - svarstė ekspertas.

L.Bielinio teigimu, valstybės vado-vė vis tiek turės skelbti pirmojo nau-jos kadencijos Seimo posėdžio datą,teikti parlamentui premjero kandida-tūrą. “Jeigu prezidentė toliau laikysisdabartinės linijos, ji paprasčiausiainesugebės elgtis adekvačiai situacijaiir paklius į sau nepatogią padėtį poli-tiniame lauke. Tai bus nenaudinga tikjai vienai”, - įsitikinęs politologas.

Kelias dienas politiniame gyveni-me dar gali tvyroti neaiškumas irįtampa. Tačiau, kaip pažymi L.Bieli-nis, pagrindinius lūžio klausimus jauišsprendė KT.

Trys Seimo nutarimų projektaiVakar Seimo pirmininkė Irena De-

gutienė surengė pasitarimą, kuriameparlamento vadovai ir teisininkai aiš-kinosi, kaip įgyvendinti KT išvadą dėlSeimo rinkimų rezultatų. Nuspręstaįregistruoti tris Seimo nutarimus. Va-dovaujantis KT sprendimu, siūlomanegaliojančiais pripažinti rinkimų re-zultatus Biržų-Kupiškio vienmanda-tėje apygardoje.

KT paskelbė, kad nustatant DPkandidatų eilę buvo pažeistas Seimorinkimų įstatymas, ir “darbiečiai” Ži-vilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus beiJolanta Gaudutienė negali būti laiko-

mi išrinktais į Seimą. Todėl antruojunutarimu nustatomi daugiamandatė-je apygardoje išrinkti Seimo nariai iš-braukiant šiuos neteisėtai išrinktuspolitikus.

Trečiajame Seimo nutarimo pro-jekte numatyta nutraukti VRK įgalio-jimus. Jame rašoma, kad patvirtinda-ma rinkimų rezultatus komisijapažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Siū-loma, kad VRK įgaliojimai nutrūktųnuo lapkričio 22 dienos.

Prašoma, kad teisingumo ministrasir Lietuvos teisininkų draugija ikilapkričio 26 dienos pateiktų Seimuikandidatūras į VRK narius. PasakI.Degutienės, kandidatą į VRK pir-mininkus teiks jau naujas Seimo pir-mininkas.

Atsistatydinimo pareiškimo neįteikė

I.Degutienė vakar sakė, kad tikė-josi sulaukti VRK pirmininko Ze-nono Vaigausko atsistatydinimopareiškimo. “Apie atsistatydinimąsu ponu Z.Vaigausku esu kalbėjusine vieną kartą, tačiau jis nemato di-delių pažeidimų”, - aiškino ji.

Z.Vaigauskas vakar teigė savo veikląvertinantis labiau teigiamai negu nei-giamai. Jam neaišku, ar Seimo nutari-mu, kuriame numatyta nutraukti VRKįgaliojimus, norima pritaikyti atsako-mybę visiems komisijos nariams, ne-paisant to, kaip jie balsavo. Vyriausiojorinkimų prievaizdo nuomone, kolek-tyvinės atsakomybės principas ne visaiatitinka teisinės valstybės principus.

Z.Vaigauskas pripažino, kad kaikurie VRK sprendimai galėjo būtikitokie, o kai kurie jo kolegos galė-jo dirbti atsakingiau, pavyzdžiui,“vertindami DP banketus”. •

Pagrindinis scenarijus dėliojamas tarsi mozaika

Aiškesnės prezidentės D.Grybauskaitės pozicijos tikimasi po to, kai Seimaspriims nutarimus dėl rinkimų rezultatų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

BALTIJOS ŠALIŲ STEBUKLAI

Vilniaus miesto senamiestis laimėjovieną iš šešių Baltijos šalių stebuklųapdovanojimą “The Six Baltic SeaWonders” kultūros paveldo srityje.Tarp laimėtojų yra ir Kuršių nerija.Dėl gamtos ir kultūros paveldo nomi-nacijų varžėsi daugiau nei 50 objektų,kuriuos balsuodami rinko gyventojai.Kitais Baltijos jūros šalių stebuklaistapo Talino senamiestis, Gdanskomiestas, Mozūrijos ežerynas Lenkijo-je, Kuršių nerija, Riugenas ir baltosiosRiugeno uolos. “The Six Baltic Sea

Wonders” konkurso tikslas - sustip-rinti bendrą Baltijos jūros šalių iden-titetą, padaryti šį regioną labiau ma-tomą turistams ir skatinti kurtiinovatyvius turizmo produktus.

NUOSPRENDISVALDININKUIKelmės rajono apylinkės teismasvakar savo nuosprendžiu dėl pikt-naudžiavimo ir kyšio nunešimoprokurorui nuteisė Šiaulių apskri-ties valstybinės mokesčių inspekci-

jos (VMI) viršininką Evaldą Vainei-kį. Nuteistajam skirta 8 tūkst. 840litų piniginė bauda ir vienus metusuždrausta dirbti valstybės tarnybo-je. Pagal šį nuosprendį E.Vaineikisturėtų prarasti einamas pareigas.Teismas nusprendė, kad E.Vainei-kis piktnaudžiavo savo kaip Mokes-čių inspekcijos viršininko pareigo-mis, jis nunešė kyšį ir prašėprokuroro atlikti neteisėtus veiks-mus. E.Vaineikis buvo sulaikytaspernai lapkričio 9 dieną darbo vie-toje ir netrukus nušalintas nuo pa-reigų. Bylos duomenimis, E.Vainei-

kis mėgino papirkti Jono Kungiobendrovės “Butrema” bylą tiriantįprokurorą E.Armalą.

SKELBIA BYLOS MEDŽIAGĄ

Vilniaus apygardos teismas, vakarpradėjęs skelbti vadinamosios Dar-bo partijos juodosios buhalterijosbylos medžiagą, per dieną spėjo pa-garsinti kelias dešimtis tomų. 16 val.buvo pradėtas skaityti 25-asis bylostomas. Iš viso bylą sudaro daugiaukaip 150 tomų. Vakar buvo paskelb-

ti Valstybės saugumo departamentoprotokolai ir prokurorų tarnybiniosusirašinėjimo dokumentai. Taippat buvo perskaitytos kaltinamųjųir įtariamųjų byloje elektroninio su-sirašinėjimo bei pokalbių telefonaisišklotinės. Teismas paskelbė ir par-tijos būstinėje bei kitose vietose at-liktų kratų protokolus. Pasibaigusįrodymų tyrimui, prieš teismui ei-nant rašyti nuosprendžio, dar nu-matomos baigiamosios kalbos irkaltinamųjų paskutinis žodis.

BNS, LŽ

Trumpai

Atkelta iš • 1 p.

Tikisi rišlios kalbosKokiai kategorijai galima būtų pris-

kirti DP lyderio mėgstamą žodeliūkš-tį “blyn”, vienareikšmiškai atsakytisunku net kalbininkams. “Kalbos po-žiūriu į jį galima žiūrėti kaip į perta-rą. Natūralu, kad kalbėdami žmonėsdaro pauzes, kurias stengiasi užpildy-ti tam tikrais žodeliais. Vėliau jie įsiė-da kaip piktžodžiai”, - LŽ paaiškinokalbininkė Irena Smetonienė.

Kita vertus, “blyn” galima vertintikaip eufemizmą, jų kūrimas, pasak jos,žinomas visoms tautoms. Kalbininkėsteigimu, eufemizmai atsiranda, kai ne-norima pasakyti keiksmažodžio, ko-kio nors aštraus ar šiurkštaus žodžio.“Taip atsirado - eik tu š... iššifravus -šunims šėko pjauti. Štai kaip mes eu-femizuojame negražų dalyką”, - pa-

teikė pavyzdį I.Smetonienė. Tačiau ar“blyn” yra eufemizmas, pasakyti galitik pats jo kūrėjas.

I.Smetonienė prisipažino puikiaisuprantanti, kodėl V.Uspaskicho lek-sika kliūva visuomenei.

“Į politikus ėmėme žiūrėti kaip įetaloną. Mes norime matyti nuosek-lų ir aiškų kalbėjimą, girdėti argumen-tus ir nenorime girdėti jokių pašaliniųžodžių. Ir dėl to politikas turėtų pa-mąstyti, kokiu kodu jis kalba ir koksbus rezultatas”, - sakė kalbininkė. To-dėl, pasak jos, žaidimas kalba galimastik ten, kur tinka. “O iš aukščiausiųvalstybės politikų norėtume girdėti riš-lią kalbą”, - teigė I.Smetonienė.

“Nuskausmintas” keiksmažodisPasak etiketo žinovo Seimo nario

Armino Lydekos, politikai duoną val-go iš savo žinomumo, kurio siekia pa-čiais įvairiausiais būdais. “Vieni sten-

giasi daryti gerus darbus, kiti bando iš-siskirti savo apranga ir kalba. Prie to-kių galima priskirti ir Viktorą”, - sakėparlamentaras. Anot jo, visi žino, kadlietuvių kalba V.Uspaskichui ne gimto-ji, todėl supranta, kodėl kalbėdamas jisdaro klaidų. Kitas dalykas, kad DP va-dovas nuolat demonstruoja vidutineiir kiek žemesnei klasei suprantamąleksikoną. Tuo tarsi norima parodyti,kad jis yra jiems savas. “Todėl įterptikeiksmažodį tiesiog būtina. Manau,Viktoras šį metodą įvaldęs kokybiškai”, -teigė A.Lydeka. Jo nuomone, reikia pa-sidžiaugti, kad V.Uspaskicho “blyn”yra tik neutrali rusiško keiksmažodžioforma. “Jis tarsi “nuskausmina” keiks-mažodį, nors visi įtariame, kas slypišiame žodelyje. Žinoma, dar išmintin-giau būtų, jei Briuselyje dirbantis Vik-toras demonstruotų savo europietiš-kumą ir vartotų kokį anglų kalboskeiksmažodį”, - pašmaikštavo etiketo

žinovas. Politika, anot jo, nėra profe-sinė tarnyba, kaip kartais netinkamaitraktuojama, o politikai, kaip visuome-nės atstovai, labai įvairūs ir skirtingi.Kita vertus, iš jų pagrįstai reikalauja-ma daugiau nei iš kitų profesijų atsto-vų, nes politikai gavo mandatą vado-vauti visuomenei. “Reikalaujama, kadjie turėtų puikų išsilavinimą, būtų pro-tingi, taisyklingai kalbėtų, būtų geraiapsirengę, gražiai elgtųsi, išmanytų eti-keto taisykles”, - pabrėžė A.Lydeka.

Įvaizdžio dalisViešųjų ryšių specialisto Lino Kont-

rimo nuomone, DP lyderio polinkį pa-įvairinti savo kalbą įvairiais žodeliaisgalima vertinti dvejopai. Pirmiausia,taip politikas kuria savo, kaip netašytoprasčioko, paprasto žmogaus, neretaiprabylančio dar “riebiau”, įvaizdį.“Daliai žmonių tai yra labai priimtina,veikia masinę sąmonę. Todėl per radi-

ją ar televiziją išgirdę kokio viešo as-mens nusikeikimą dažniausiai nesmerkiame, o kikename”, - sakė spe-cialistas. Šiuo atveju tai ne tik to žmo-gaus, kuris viešai sau leidžia darkytikalbą, bet ir aplinkos, kurioje tokia kal-bos vartosena toleruojama, problema.Pasak L.Kontrimo, kurti tokį įvaizdį -V.Uspaskicho teisė. “Kita vertus, tai galnet nėra jam dirbtinai įpiršta priemo-nė. Klausantis DP lyderio susidaro įs-pūdis, kad šie dalykai organiškai su juosusiję, tiesiog limpa prie jo asmens”, -pažymėjo pašnekovas.

Antras klausimas, kuris kyla klau-santis V.Uspaskicho kalbų, kodėl dudešimtmečius gyvendamas Lietuvojejis nesugebėjo išmokti lietuvių kalbos.“Ar tai pozicija, siekiant išlaikyti įvaiz-dį, ar tai signalizuoja ką kita? Man at-rodo, kad per 20 metų ir medinis ark-liukas gali pradėti žvengti žemaitiškai”,- sakė viešųjų ryšių specialistas.•

Žongliruoti žodžiais - tik pagal taisykles

Dienos temos 32012 11 13Lietuvos žinios

DAIVA BARONIENĖ

Parduotuvės skolininkų lentojeįrašytą pavardę į parlamentą kątik išrinktas “darbietis” RičardasSargūnas vertina tik kaip jamkandidatuojant į Seimą pasitarnavusią reklamą.

Prekybos centro “Bikuva” Anykš-čių skyriaus direktorė Jūratė Baurienėir buvęs parduotuvės vadovas Min-daugas Vilūnas LŽ sakė esą suglumędėl į Seimą Anykščių-Kupiškio vien-mandatėje rinkimų apygardoje išrink-to Darbo partijos kandidato R.Sargū-no cinizmo. Jų teigimu, R.Sargūnas,kurio pavardė jau ne vienus metus įra-šyta viešame parduotuvės skolininkųsąraše, ne tik negrąžina pinigų, bet irpuikuojasi sugebėjęs pridaryti skolų,kurių prekybininkai nepajėgia iš joišsireikalauti. Politikas LŽ taip patprisipažino, kad skolininkų sąrašeįrašyta pavardė jo ne tik netrikdo, opasitarnauja kaip “visai neblogareklama”.

Pametė gėdąDarbo partijos Anykščių skyriaus

pirmininko R.Sargūno pavardė “Bi-kuvos” vadinamojoje gėdos lentojepuikuojasi jau kelerius metus. Anks-čiau šio prekybos centro Anykščių sky-riui vadovavęs, dabar parduotuvės va-

dybininku dirbantis M.Vilūnas LŽprisipažino, kad bandydamas iš R.Sar-gūno atgauti 2 tūkst. litų skolą su juokalbėtis važiavo bent penkis kartus irvis išgirsdavo patikinimą: “Žiūrėsim,galvosim, darysim.” Tačiau pinigai taipir liko nesumokėti. “R.Sargūnas nere-tai lankosi “Bikuvoje”, mato iškabintąsavo pavardę, tačiau dėl to jam negė-da”, - pasakojo “Bikuvos” Anykščiųpadalinio vadovė J.Baurienė. Anot par-duotuvės direktorės, tai ne tik neetiš-ka, tai - ciniška.

Anykščiuose dažnokai pajuokau-jama, esą M.Sargūnui derėtų įteik-ti laidotuvių ceremonmeisterio no-minaciją. M.Vilūno teigimu, politikasR.Sargūnas Anykščiuose į bankrotą nu-varė Lietuvos-Danijos tarptautinių ve-žimų bendrovę, kuri ne vienus metustaip pat buvo skolinga “Bikuvai”, betgaliausiai skolą grąžino. Palikusi dau-gybės skolų uodegą žlugo ir jo patiesįkurta įmonė “Antransas”, iš kurios “Bi-kuva” niekaip negali atgauti minėtų 2tūkst. litų. O prieš tapdamas Seimo na-riu R.Sargūnas buvo ir vienas iš UAB“Jaros sauga” vadovų - ši įmonė taip patbankrutuoja.

Reklama suveikėNaujos kadencijos Seimo narys

R.Sargūnas LŽ teigė, neva “Bikuvos”skolininkų lentoje jo pavardė puikuoja-si nepelnytai. Pasak anykštėnų į parla-mentą išrinkto “darbiečio”, jųdviejų su

broliu įkurta krovinių gabenimo įmonė“Antransas” bankrutavo prieš aštuone-rius metus. Po to vyko bankroto proce-dūros, dirbo bankroto administratoriai.Anot jo, kaip ir po kiekvieno bankroto,tąkart taip pat liko nemažai skolų.

R.Sargūnas ir vakar neslėpė, kad dėlneatlygintų skolų “yra nemažai ant jogriežiančiųjų dantį”, tačiau tokiomsbendrovėms bei asmenims esą jis nie-ko negalįs padėti. “Grąžinti skolas ėmė-si bankroto administratoriai. Kam pa-jėgė, grąžino. “Antransas” visiškai

likviduotas prieš kelerius metus, jo ne-bėra net įmonių registre. Tad kuo čia ašdėtas?” - retoriškai klausė R.Sargūnas.

Paklaustas, ar jam, neva niekuo dė-tam, nekyla noras reikalauti, kad jo pa-vardė būtų išbraukta iš “Bikuvos” sko-lininkų sąrašo, politikas atšovė: “Blogareklama - taip pat reklama.” Jis neslėpė,kad net ir, atrodytų, neigiama reklamajam padėjo - nugalėjęs 11 pretendentųvienmandatėje Anykščių-Kupiškio rin-kimų apygardoje į Seimą buvo išrinktasbūtent jis.•

Tarp parduotuvės skolininkų - Seimo narys

RITA KRUŠINSKAITĖ

Speciali Alytaus rajono merijojesudaryta komisija aiškinasi, armokyklos direktorius totorių tautybės vyrą pavadino “musulmonu teroristu”.

Komisijos nariai turės išsiaiškinti, arsavivaldybei priklausančios įstaigos, Pi-vašiūnų vidurinės mokyklos, direkto-rius Pranas Jauneika konflikto metupavartojo kaimyną Joną Jakubauskąįžeidžiančius žodžius, ir įvertinti šio in-cidento aplinkybes.

Kaip LŽ teigė J.Jakubauskas, išvadin-tas teroristu jis pasijuto įžeistas ne tikpats. Vyriškio įsitikinimu, tokiais mo-kyklos direktoriaus žodžiais esą buvopažeminta visa krašte gyvenančių toto-rių bendruomenė, todėl apie patirtą iš-puolį jis pranešė Lietuvos totorių bend-ruomenių sąjungai. Ši dėl incidentokreipėsi į Teisingumo ministeriją. “Jei-gu būtų faktų, patvirtinančių, kad žmo-gus yra teroristas, prieš jį reikėtų nedel-siant imtis atitinkamų priemonių.Kitaip P.Jauneika privalo atsiprašyti užsavo žodžius, nes tai visos mūsų, toto-rių, tautos įžeidimas”, - vakar LŽ pati-kino ir Lietuvos totorių bendruomeniųsąjungos pirmininkas dr. Adas Jaku-bauskas (A.Jakubausko ir J.Jakubauskonesieja giminystės ryšiai). Anot dr. A.Ja-kubausko, totoriai nuo Vytauto Di-džiojo laikų gynė ir mylėjo Lietuvą,todėl tokie nepagrįsti kaltinimai jiemsitin skaudūs.

Teisingumo ministerija incidentą tir-ti perdavė Alytaus rajono apylinkėsprokuratūrai. “Prokurorai atsisakė pra-dėti ikiteisminį tyrimą, tačiau savivaldy-bė, kaip mokyklos steigėja, privalo iš-siaiškinti situaciją”, - aiškino Alytausrajono savivaldybės teisininkė ErinijaPerednikaitė.

Alytaus rajono savivaldybės sudary-ta komisija jau apklausė abu Alytuje gy-venančius vyrus. Tačiau aiškiau nė kieknetapo: J.Jakubauskas tvirtina buvęs iš-

vadintas “musulmonu teroristu”, oP.Jauneika tai neigia. Specialios komi-sijos pirmininko Jono Žemaičio nuo-mone, toks P.Jauneikos elgesys tėra gy-nyba, tačiau šiai versijai patvirtinti reikianeginčijamų įrodymų. Anot J.Žemai-čio, situacija sudėtinga, nes nė viena ša-lis neturi konflikto liudininkų. Komisi-jos išvados turėjo būti pateiktos vakar,tačiau šis terminas pratęstas iki lapkri-čio pabaigos.

Mokyklos direktorius P.Jauneika irLŽ tvirtino nevadinęs J.Jakubausko“musulmonu teroristu”. “Įvyko nesu-sipratimas, dėl jo žadu konsultuotis suadvokatu”, - tikino P.Jauneika.

Alytiškis P.Jauneika į skandalus įsive-lia ne pirmą kartą. Prieš pusantrų me-tų mokinius vežiojančio geltonojo au-tobusiuko vairuotojas direktorių buvoapkaltinęs tuo, kad šis verčia vairuoto-jus klastoti spidometro rodmenis, o ne-va sutaupytas dyzelinas esą pilamas įP.Jauneikos nuosavo automobilio ba-ką, be to, vairuotojai verčiami dirbti irkitus darbus: rudenį šluoti nukritusiuslapus, žiemą mokyklos teritorijoje va-lyti sniegą, glaistyti remontuojamų mo-kyklos patalpų sienas. Už tai Pivašiūnųmokyklos direktoriui buvo skirtas pa-peikimas.•

TOMAS BAŠAROVAS

Į muzikos ir meno mokyklas savo atžalas leidžiantys vilniečiai piktinasi, kad turi mokėti ne už vieną mokymosi mėnesį, bet iš anksto už visą pusmetį.

Nors Vilniaus merijos valdinin-kai tikina, kad tokia tvarka sostinė-je galioja jau antrus metus, kai ku-rių ugdymo mokyklas lankančiųvaikų tėvams šįmet tai buvo netikė-ta naujovė.

Į LŽ vakar kreipėsi vilnietė, kuriapie sostinės valdininkų sukurptąišankstinio apmokėjimo tvarką su-žinojo tik šį rudenį. Iki šiol už vai-ko lankomą meno mokyklą ji atsiskai-tydavo kas mėnesį, tačiau už spalįnetikėtai gavo 300 litų sąskaitą, t. y.reikalavimą sumokėti už visą būsi-mą pusmetį.

“Kas bus, jeigu sūnus po porosmėnesių nebenorės lankyti šių už-siėmimų? Abejoju, ar pinigai mumsbus grąžinti”, - piktinosi moteris. Jaiapmaudu ne dėl to, kad tenka mo-kėti už dar nesuteiktą paslaugą. Jivakar skaičiavo pinigus ir svarstė, arleisti vaiką į būrelį, nes pusmetinėįmoka jų šeimai gali tapti nemenkafinansine našta. “Juk mes negauna-me atlyginimo avansu už būsimąpusmetį. Neįsivaizduoju, kaip rei-kia išsiversti šeimoms, kurių kelivaikai lanko tokius būrelius”, - LŽsakė moteris.

Vilniaus merijos atstovai patiki-no, kad ši tvarka savivaldybės ta-rybos buvo patvirtinta prieš dvejusmetus. “Mokestis už ugdymą ren-kamas kas pusmetį, tai padedaefektyviau planuoti mokyklos lė-šas”, - LŽ aiškino Vilniaus mies-to merijoje neformalųjį švietimąkuruojanti vyriausioji specialistėVirginija Naruškevičienė. Valdi-

ninkė stebėjosi, kad iki šiol buvomokyklų, kuriose nebuvo taikomanauja apmokėjimo tvarka, ir tai tė-vams sukėlė nuostabą. “Galbūt ga-lėjo to ir nebūti (apmokėjimo tvar-kos - aut.), jeigu mokykla neturėjosąskaitos banke. Matyt, nenorėtaiš vaikų imti tokios didelės sumosgrynais pinigais ir jų laikyti ka-soje, siekta išvengti tokių nepa-togumų. Tačiau tokiu atveju buvopažeistas savivaldybės tarybos nu-tarimas”, - teigė ji.

Valdininkė tikino, kad mokestisuž pusmetį tėvams didelių proble-mų nesukelia, nes daugiavaikėmsir socialiai remtinoms šeimomstaikomos įvairios lengvatos, o jeišeima nepajėgi iškart sumokėtipusmetinės įmokos, galima susi-

tarti draugiškai. “Tėra pavieniaiprašymai leisti mokėti kiekvienąmėnesį po 75 litus, nes šeimos ma-terialinė padėtis neleidžia iškartsumokėti už pusmetį. Niekada tamneprieštaraujame”, - tvirtino LŽkalbinta sostinės Karoliniškių mu-zikos mokyklos direktorė AldonaSkruibytė.

Valstybinės vartotojų teisių apsau-gos tarnybos (VVTAT) specialistaipatikino, kad išankstinis mokėjimasvartotojų teisių nepažeidžia. Kiek-vienas vaiko tėvas esą pasirašo su-tartį su mokykla. “Ir jei nesutinka-ma su paslaugų teikėjo siūlomomissutarties sąlygomis, galima tartis dėlindividualios sutarties arba visaiatsisakyti ją pasirašyti”, - paaiški-no VVTAT specialistai.•

R.Sargūnas sako, kad jo pavardėtarp parduotuvės skolininkų padėjo jam patekti į Seimą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

“Bikuvos” skolininkų lentoje ne vienus metus įrašyta į naująjį Seimą išrinkto R.Sargūno pavardė. / Daivos Baronienės nuotrauka

Kaltina tautinės nesantaikos kurstymu

J.Jakubauskas P.Jauneikos žodžius vadina išpuoliu prieš visą totorių bendruomenę. Ritos Krušinskaitės nuotrauka

Išankstinė rinkliava kelia pyktį

Vilniečių teigimu, nesąžininga reikalauti iš anksto mokėti už būrelius,nes ir vaikų tėvai atlyginimus paprastai gauna tik už mėnesį.LŽ archyvo nuotrauka

VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Konstituciniam Teismui paskel-bus išvadą dėl Seimo rinkimųteisėtumo, valdžios perdavimoiš vienų politinių jėgų rankų į kitas krizė niekur nedingo, nesprezidentė vėl pakartojo savonuostatą dėl Darbo partijos negalėjimo dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.

Ši nuostata kerta per vadinamosioscentro kairės pastangas sudaryti nau-ją valdančiąją koaliciją, pasidalyti pos-tus Vyriausybėje ir imtis kasdienių beinelauktai iškylančių valstybės valdy-mo klausimų. Esant tokiai situacijai,kai susikirto prezidentės ir Seime besi-randančios daugumos požiūriai, netteisininkai skirtingai aiškina šių politi-nių jėgų galias. Atsakymo belieka ieš-koti Konstitucijoje ir toje politinėjepraktikoje, kurią patyrėme per pasta-ruosius atkurtos mūsų valstybės de-šimtmečius.

Konstitucijos 67 straipsnio šeštojo-je dalyje sakoma: “Seimas pritaria arnepritaria Respublikos Prezidentoteikiamai Ministro Pirmininko kan-didatūrai.” Šis teiginys turėtų nub-raukti įvairiausias spekuliacijas, kągali prezidentė, skirdama pirmąjį mi-nistrą - ji gali teikti tik tokią kandi-datūrą, kuriai pritars Seimas, tiksliau- jo dauguma. Tačiau Konstitucijos84 straipsnio ketvirtojoje dalyje sa-koma, kad prezidentas “Seimo prita-rimu skiria Ministrą Pirmininką, pa-veda jam sudaryti Vyriausybę irtvirtina jos sudėtį”. Būtent šiame tei-ginyje glūdi prezidento galios vyks-tant Vyriausybės sudarymo procesui.

Teisininkai nesutaria, kokios yrašių prezidento galių ribos, ar gali pre-zidentė Dalia Grybauskaitė atsisaky-ti tvirtinti pateiktą Vyriausybės sudė-tį. Vieni mano, kad prezidentė negalitiesiog imti ir atsisakyti tvirtinti mi-nistrų kabineto sudėtį, jeigu joje busDarbo partijos deleguotų ministrų,nes tai, kokia bus Vyriausybė, lemiane prezidentas, o partijos, kurios lai-mėjo rinkimus. Prezidentė gali dary-ti įtaką, su ja reikia diskutuoti, tačiaulemiamas žodis šiuo atveju priklausoparlamentui, o ne prezidentui.

Kiti mūsų teisininkai mano, kadLietuvos prezidentas nėra notaras,kuris tik deda parašą ir antspaudupatvirtina, kad viskas gerai. Jis yra per

visuotinius rinkimus išrinktas valsty-bės vadovas, turintis tam tikrų įgalio-jimų, todėl neprivalo sutikti su betkuo, ką jam siūlo paskirtasis mi-nistras pirmininkas.

Mūsų dviejų dešimtmečių politi-nė praktika patvirtina antrąjį požiū-rį. Yra pakankamai pavyzdžių, kai iš-siskirdavo prezidento ir premjeropožiūriai dėl konkrečių personalijų,ir Seimo dauguma pakeisdavo pre-zidentui netinkančią kandidatūrą įministrus. Tačiau ryškiausiu prezi-

dento įtakos tvirtinant Vyriausybėssudėtį pavyzdžiu laikyčiau 1998 me-tus, kai šalies vadovu buvo išrinktasValdas Adamkus. Tada prireikė netKonstitucinio Teismo išaiškinimo, kąreiškia Konstitucijos 92 straipsnioketvirtosios dalies teiginys, kad, išrin-kus Respublikos Prezidentą, Vyriau-sybė grąžina savo įgaliojimus - ar taitikras Vyriausybės atsistatydinimas,ar tik mandagumo gestas. Priėmęs

Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus,prezidentas V.Adamkus tada pateikėSeimui svarstyti tą pačią - GediminoVagnoriaus - kandidatūrą į ministruspirmininkus, tačiau inicijavo kiekybi-nius Vyriausybės sudėties pokyčius.Naujojo valstybės vadovo reikalavi-mu tada buvo panaikintos net 4 mi-nisterijos, iš 17 jų liko tik 13, ir šisskaičius išsilaikė iki 2008-ųjų, kai Tė-vynės sąjungos vadovaujama valdan-čioji koalicija vėl įsteigė Energetikosministeriją.

Tad nėra jokios abejonės, kad irdabar joks ministras nebus paskirtas,jeigu tam nepritars prezidentėD.Grybauskaitė. Dabar bus įdomiau-sia, kiek kartų šalies vadovė netvir-tins Vyriausybės sudėties, kurią siū-lys paskirtasis ministras pirmininkas.Į klausimą, kaip bus tuo atveju, jeiministras pirmininkas teiks Vyriau-sybės sudėtį, o prezidentė net keliskartus jos netvirtins, buvęs Konstitu-cinio Teismo pirmininkas prof. Egi-dijus Kūris atsakė, kad tai būtų tas at-vejis, kai teisė negali visko išspręsti irkai turi būti politinis susitarimas ir jopaieškos.

Ar matome to politinio susitarimopaieškas? Lyg ir ne - prezidentė pakar-tojo savo nuostatą dėl Darbo partijos,o trys potencialios naujos valdančio-sios daugumos partijos kartoja savopasiryžimą vienoje koalicijoje dirbti

Lietuvos žmonių labui. Daugiau neguaišku, kad naująją daugumą kurian-čios partijos nusileisti neturi kur, nes beDarbo partijos ir socialdemokratai, ir“tvarkiečiai” tiesiog nebetenka val-džios, kurią jie turėtų gauti pagal Seimorinkimų rezultatus. Nusileisti gali tikprezidentė, nes jei ji nekeis savo nuos-tatos, Seime nesusidarys jokia valdan-čioji dauguma. Vaivorykštės koalicijąsu konservatoriais socialdemokrataiatmetė, nes ji jiems reikštų politinę sa-vižudybę.

Viešojoje erdvėje apstu spėlionių,kodėl prezidentė taip elgiasi. Rim-čiausia jų - šalies vadovė nenori, kadSeime susidarytų centro kairės koa-licija, nes ji būtų stipresnė už savodarbą bebaigiančio Seimo valdančią-ją koaliciją ir sumažintų realiasS.Daukanto aikštės rūmų šeiminin-kės galias, o tai galėtų jai neigiamaiatsiliepti per 2014-ųjų prezidento rin-kimus. Tačiau pažvelkime į tai kitaip.Už socialdemokratų, Darbo bei“Tvarkos ir teisingumo” partijas peršiuos rinkimus drauge sudėjus balsa-vo 623 tūkst. rinkėjų, tuo metu už Tė-vynės sąjungą ir Liberalų sąjūdį drau-ge sudėjus - tik 324 tūkstančiai. NegiS.Daukanto aikštės rūmų strategaimano, kad socialdemokratų, “dar-biečių” ir “tvarkiečių” rinkėjai nesu-pyks ant D.Grybauskaitės, jei jų rink-toms partijoms nebusleista valdyti?•

Ar ieškoma politinio sutarimo

2012 11 13Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

Viena rimčiausiųspėlionių viešojoje

erdvėje - šalies vadovėnenori, kad Seime susidarytų centro

kairės koalicija.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

TURISTUS IŠGULDĖVIRUSAS

Itin nemaloniai baigėsi kruiziniu lai-vu “Celebrity Constellation” plau-kusių turistų kelionė. Kaip pranešė“Daily Echo”, kas penktas jų pasiga-vo noro virusą: “Kelionė buvo su-gadinta, nes šis gana plačiai išpli-tęs virusas sukelia viduriavimą irvėmimą. Ypač nepasisekė tiemsturistams, kurie leidosi į specialųdegustavimo turą. Incidentas įvy-

ko lapkričio pradžioje laive, iš-plaukusiame iš Didžiosios Britani-jos Sautamptono uosto. Laivuplaukė 2014 turistų, 350 iš jų į lo-vą paguldė minėtas virusas. Ypačsunku buvo kapitonui, nes jam te-ko ne tik raminti įpykusius kelei-vius, bet ir dėl patalpų dezinfekci-jos atidėti kitą suplanuotą kelionę.Kruiziniuose laineriuose kartkar-tėmis kyla įvairių žarnyno infekci-jų. Dėl to turistai neretai skun-džiasi teismui, nors užkratonešiotojai paprastai būna jie patys.

Laivuose dirba gana didelės medi-kų brigados. Jos rūpinasi patalpųsauga ir dezinfekavimu, tačiauįveikti užkratą labai sudėtinga.”

PRIKLAUSO NUO ORO

Žmonių, turinčių rudos ar rusvosspalvos plaukus, daugiausia yradrėgno klimato šalyse. Mokslininkųišvadas komentuoja “The Teleg-raph”: “Britų mokslininkai atsklei-dė rudaplaukių paslaptį. Nustaty-ta, kad jų daugiausia gimsta tosešalyse, kuriose klimatas drėgnas iršaltas, o dangus - debesuotas. Kaipteigia statistika, maždaug 6 proc.Šiaurės Europos gyventojų yra ru-daplaukiai arba rusvaplaukiai.Tarp pirmaujančiųjų - JungtinėKaralystė. Čia rudus ar rusvusplaukus turi 13 proc. škotų, 10proc. airių ir 6 proc. anglų. Tokiusskaičius galima paaiškinti nuolati-niu saulės šviesos trūkumu. Taipmano vienas tyrimo autorių Šv.Andriejaus universiteto rektoriusAlistairas Moffatas. “Žmonės, gy-venantys karštose Afrikos šalyse,yra juodaodžiai dėl vitamino D,gaunamo iš saulės, pertekliaus.Baltaodžiai šiaurinių kraštų gy-ventojai jautrūs saulės spindu-liams, todėl daug jų turi strazda-nų”, - tvirtina rektorius.Mokslininkai skaičiavo rudaplau-

kius įvairiose Europos šalyse ir išviso atliko apie 4 tūkst. testų. Jienustatė, kodėl Didžiojoje Britani-joje tokių žmonių yra daugiau neiSkandinavijos šalyse, nors klimatodrėgmė šiuose regionuose beveikvienoda. Paaiškėjo, kad įtakos tamturi ir debesuotumas: Švedijojesaulė kasdien šviečia vidutiniškai5,4 val., o Škotijoje - 3,1 valandos.Taip pat nustatyta, kad žmonių, tu-rinčių “rudumo geną”, yra dardaugiau negu tų, kuriems jis pasi-reiškia. Pavyzdžiui, Airijoje jį turi46 proc. gyventojų. Mokslininkųteigimu, jei šį geną turi abu tėvai,tikimybė, kad jis bus perduotasvaikams, siekia 25 procentus. Rus-

vaplaukiai sudaro 1-2 proc. pasau-lio gyventojų. Senovėje su jais buvosiejama nemažai prietarų. Tarki-me, graikai manė, kad po mirties“rudukai” virsta vampyrais. Vidu-ramžiais per raganų medžioklespirmiausia buvo persekiojamosrusvaplaukės moterys. Išimtis - se-novės Roma. Ten rudus plaukusturintys vergai buvo gerokai bran-gesni negu kiti. Beje, sendami rus-vaplaukiai ne žyla, o tampa blondi-nais. Neretas jų būna kairiarankis.Tačiau rudaplaukius kur kas daž-niau puola kai kurios ligos, pavyz-džiui, Parkinsono ir odos vėžys.”

LŽ

Kitų balsai

Lietuva ir Europa 52012 11 13Lietuvos žinios

Pagaliau Graikijoje patvirtintas2013 metų biudžetas. Jame nu-matomas dar didesnis išlaidųsumažinimas. Biudžetą parla-mentas patvirtino nepaisydamasmasinių protestų Atėnų gatvėse.

Graikijos ministras pirmininkasAntonis Samaras perspėjo, kad nega-vus naujos paskolos Atėnams skirti pi-nigai baigsis po kelių dienų. Tad užnaująjį 2013 metų biudžetą balsavo167 parlamentarai, 128 balsai buvoprieš. Patvirtinti smarkiai apkarpytąbiudžetą Graikijai buvo būtina norintgauti 31,5 mlrd. eurų paskolą iš Tarp-tautinio valiutos fondo (TVF) ir Euro-pos Sąjungos finansinių institucijų.Priešingu atveju šaliai būtų grėsęsbankrotas. Biudžeto tvirtinimas vėl su-kėlė masinį gyventojų protestą Atė-nuose. Prie parlamento susirinko dau-giau kaip 10 tūkst. demonstrantų.

Balsavimas dėl naujojo 2013 metųbiudžeto vyko tuo pat metu, kai Briu-selyje euro zonos finansų ministraiaptarinėjo Graikijos krizę. Šiuo me-tu laikas - didžiausias A.Samaro gal-vos skausmas. Naujos paskolos Grai-kiją gali pasiekti tik po kelių savaičių,nes finansinę pagalbą šiai valstybeidar turės patvirtinti euro zonos šaliųnacionaliniai parlamentai.

Naujasis Graikijos biudžetas numa-to didžiausią ekonomikos recesiją pervisą naująjį tūkstantmetį. Manoma,kad šalies ekonomika kitąmet susit-rauks 4,5 proc., o valstybės skola grei-čiausiai padidės iki 189 proc. BVP.Šiais metais ji sudarė 175 proc. BVP.

Kairiojo sparno opozicinės partijos“Syriza” lyderis Alexis Tsipras apgai-lestavo, kad “dėl naujojo apkarpyto

biudžeto dauguma graikų šią žiemą ne-galės sau leisti įsigyti būtiniausių pre-kių”. Kairysis politikas kaltino šalies vy-riausybę dėl derybų įgūdžių stokos.

Atmesti naująjį 2013 metų Graikijosbiudžetą ragino ir šalies profsąjungos.Komunistų remiama “Pame”, priva-čiam sektoriui atstovaujanti GSEE irviešojo sektoriaus darbuotojų interesusginanti “Adedy” profsąjunga ragino

parlamentarus nepritarti smarkiai ap-karpytam biudžetui. Be to, profsąjun-gos kvietė graikus protestuoti. Tiesa,taikiai, nes praėjusį trečiadienį de-monstracijos buvo peraugusios į kru-vinus susirėmimus. Protestuotojai ata-kavo pareigūnus Molotovo kokteiliais.Policija atsakė ašarinėmis dujomis.

Naująjį biudžetą patvirtinusi val-dančioji Graikijos koalicija tikisi, kad

dabar greičiau gaus iš Europos finan-sinę paramą. Socialistų partijos narysEvangelas Venizelas perspėjo partne-rius Europoje, kad “bet koks delsimassužlugdys Graikiją ir visą euro zoną”.

Tuo metu Vokietijos finansų mi-nistras Wolfgangas Schaeuble įsitiki-nęs, kad Graikijos vyriausybė dirbapernelyg lėtai. “Niekas neprieštaravodėl naujų paskolų Graikijai teikimo,tačiau šalies vyriausybė nurodytas są-lygas turėjo įvykdyti prieš mėnesį.Mes nesame atsakingi už skubėjimą.Visos suinteresuotos šalys jau seniaižinojo, iki kada tai turėjo būti pada-ryta”, - sakė W.Schaeuble duodamasinterviu dienraščiui “Die Welt”.

BBC apžvalgininkas Chrisas Mor-risas įsitikinęs, kad “išmokų Graikijaiatidėjimas keletui mėnesių yra politi-nis, o ne finansinis sprendimas. Eu-ro zonos valstybių vyriausybės vis darneapsisprendžia, kaip jos už tai turėssumokėti. Todėl vis dar kyla įvairių suGraikija susijusių klausimų, nors iržinoma, kad strategija gali būti kuria-ma tik griežto taupymo reformų pa-grindu”, - sakė apžvalgininkas.

Graikija vis dar laukia atsakymoiš svarbiausių skolintojų - EuroposKomisijos, TVF ir Europos centri-nio banko, kada jai vėl bus suteiktospaskolos. •

Graikijoje patvirtintas biudžetas

Jau dvi savaites Viduržemio jūroje nesiliaujančios audrosėmė skandinti Veneciją. Povandeniu atsidūrė Šv. Morkausaikštė, kurioje geros nuotaikosneprarandantys turistai ėmė maudytis.

Jau lapkričio 1 dieną vanduo Vene-cijoje buvo pakilęs 140 centimetrų. Dėlšėlstančios stichijos jis vis labiau kyla.Šiuo metu jau apsemta 70 proc. miestoteritorijos, o kai kuriose vietose vandenslygis jau pasiekė 150 centimetrų, todėlšis potvynis viename gražiausių Euro-pos miestų jau vadinamas didžiausiuper 100 metų.

Gyventojai ir miesto valdžia pykstaant meteorologų, kad jie laiku neįspė-jo apie gresiantį pavojų. Miesto vado-vai, patikėję, kad vanduo nepakilsdaugiau kaip 1,2 metro, įrengė per že-mas platformas jam sulaikyti. Šiosplatformos laikinos, nes Veneciją nuonuolatinių potvynių sauganti sistemabus baigta įrengti tik 2015 metais irtuomet į miestą neplūs įlankos van-duo. Venecijos gyventojai gelbėjasi

kaip tik gali, nes prie potvynių yrapripratę. Pavyzdžiui, Šv. Morkausaikštėje esančios juvelyrinės parduo-tuvės savininkė Matelda Bottoni įsi-rengė nuožulnias grindis, kad vanduogalėtų nutekėti, ir nupirko vandeniuiatsparius baldus. M.Bottoni skun-džiasi tik tuo, kad dabar jos parduo-tuvė būna apsemta 100 dienų per me-tus, kai dar prieš dešimtmetį vanduojoje išsilaikydavo tik 30-40 dienų.

Šiuo metu jau apsemtas visas Ve-necijos centras, kur niekada netrūks-ta turistų. Toliau nuo jo nutrūkoelektros tiekimas, gyventojai jau per-sikraustė į viršutinius pastatų aukš-tus, o stiprus vėjas ir toliau gena smar-kiai pakilusį įlankos vandenį į miestą.

Dėl nesiliaujančio lietaus miestogyventojai jau kelias savaites nenu-siauna botų, tačiau kai kur ir jie negel-bėja. Pavyzdžiui, garsiojoje Šv. Mor-kaus aikštėje vandens lygis jau siekia60 centimetrų, ir geros nuotaikos ne-prarandantys turistai nutarė joje pa-plaukioti kaip baseine. Rekordiškaivanduo yra pakilęs Pasveikinimo iš-kyšulyje - net 150 centimetrų. Tačiau

kol kas miesto valdžia teigia, kad nie-kas rimtai nenukentėjo ir miestui di-delė žala nepadaryta.

Daug blogesnėje padėtyje nei Vene-cija yra atsidūrę kai kurie Toskanos irLigūrijos regionai, kuriuose jau pa-skelbta nepaprastoji padėtis. Toska-noje teko evakuoti per 200 žmonių, ogelbėtojai nuolat ardo įvairias užtva-ras, susidariusias iš išverstų medžių irnuošliaužų. Daugybė šio regiono gy-ventojų tebėra užblokuoti savo na-muose, jie neturi nei maisto, nei van-dens. Vis daugiau žmonių dėl kylančiovandens lipa ant savo namų stogų.

Labiausiai nukentėjusioje Toskanosprovincijoje Masa Kararoje namus jauprarado 50 žmonių, o į 1700 pastatųnebetiekiama elektra. Dėl nuošliaužųir apsemtų tiltų keliuose sutrikęs eis-mas, o visiems gyventojams liepta bū-ti tik viršutiniuose namų aukštuose.

Italijos valdžia jau neslepia, kad pativiena nesugebės susidoroti su potvyniopasekmėmis, todėl kreipėsi pagalbos įEuropos Sąjungą. “Paprašėme pinigų išEuropos stabilizavimo fondo, kad galė-tume evakuoti gyventojus ir imtis būti-

nų priemonių tose vietose, kurios ne-trukus gali būti apsemtos”, - sakė Itali-jos aplinkosaugos ministras CorradoClini ir pridūrė, kad ekonominės krizėsapimta valstybė viena nesugeba kovotisu įsisiautėjusia gamtos stichija.

Kilęs potvynis vadinamas didžiau-siu Italijoje per pastaruosius 50 metų iryra šeštas pagal stiprumą nuo 1872-ųjų,t. y. nuo tada, kai buvo įrengti prietai-sai vandens lygio svyravimams matuo-ti. Pats didžiausias potvynis Italijoje už-

fiksuotas 1966 metų lapkričio 4 dieną,kai vanduo buvo pakilęs net 194 cen-timetrus. Kiek jis pakils šį kartą, dar ne-aišku, nes lietus kol kas nesiliauja, ir visdidesnė šalies dalis atsiduria po vande-niu. Potvynis jau pasiekė ir Romą, kurišsiliejo Tibras. Manoma, kad Italijossostinėje vanduo pasieks piką šiandien,o paskui ims palengva slūgti. •ANSA, “La Repubblica”, “The Guardian”, BBC, LŽ

Graikijos parlamente užvirė aštrios diskusijos dėl naujojo biudžeto. / AFP/Scanpix nuotrauka

Venecija ėmė skęsti

Taip turistas su bagažu “žingsniuoja” Šv. Morkaus aikšte. / Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Šiomis dienomis Šv. Morkaus aikštėje galima ir paplaukioti.

2012 11 13Lietuvos žinios6 Pasaulis

Po ekonominės krizės laikotar-pio Turkijoje į valdžią atėjonauja Teisingumo ir plėtrospartija (AKP). Iš pradžių ji buvovadinama centro islamistine,bet per dešimtmetį smarkiaipasikeitė. Dabar kyla klausi-mas, ar ji gali toliau valdyti.

Švęsdama savo dešimtmetį AKPgali džiaugtis dėl daugelio laimėji-mų. Iš reformistinės mažumos isla-mistinio judėjimo frakcijos ji virtovyriausybės partija. Kai 2002 metaisatėjo į valdžią, AKP stojo į priešprie-šą su politiniu Turkijos elitu. Po de-šimtmečio ji pati tapo elitu.

Patikėjo nauju lyderiuDidelę dalį AKP sėkmės lėmė jos

lyderis Recepas Tayipas Erdoganas -gerbiamas buvęs Stambulo meras,kurio politiniai instinktai ir karšta re-torika pataikė tiesiai į antros kartosmiestų migrantų širdis. Išaugintasreligingos, konservatyvios ir ultrana-cionalistinės Gerovės partijos, jis visdėlto pasirinko posūkį į nuosaikesnįpolitinį centrą. Jį parėmė dabartinisprezidentas Abdullah Gulas, laiko-mas charizmatiškojo R.T.Erdoganopartijos smegenimis. 2001 metais jie-du drauge ir įsteigė AKP. Partija iš-kart atmetė apibūdinimą “islamisti-nė” ir net “islamo demokratinė”.Vietoj to ji ėmė skelbtis esanti uždaugiau tikėjimo apraiškų viešajamegyvenime ir tai laikanti Turkijos ko-vos už didesnę demokratiją dalimi.

R.T.Erdoganas nuvyko į Vašingto-ną patvirtinti savo įsipareigojimųNATO, patikino Briuselį, jog rimtaivertina narystę Europos Sąjungoje, irdar labiau įtikino finansų rinkas, kadTurkija nusiteikusi žaisti pagal taisyk-les. AKP pažadai atrodė patikimi.

Partija patraukė nemažą dalį Tur-kijos liberalų, kurie pamatė, kadR.T.Erdoganas nori numesti kuprą,kurią Turkijai uždėjo po karo padė-ties įvesta 1982 metų Konstitucija.Atsirado vilties, kad valstybė, išsi-kėlusi aukščiau už individą, pradės

kitaip matyti pasaulį. Daug buvo irtokių, kurie niekada netikėjo R.T.Er-doganu ir kaltino jį cinišku manev-ravimu siekiant pergudrauti itinstiprų pasaulietiškai nusiteikusį Tur-kijos elitą. Tačiau AKP iškilimą į val-džią kaip tik nemenkai ir lėmė topaties elito nesėkmės.

Ekonomikos griūtisVisą praėjusio amžiaus dešimtą-

jį dešimtmetį koalicinės vyriausy-bės vilkino reformas nenorėdamosarba nesugebėdamos spręsti vis di-dėjančios valstybės skolos proble-mos. Bankų palūkanos buvo milži-niškos, kainos kasmet kilo maždaugpo 70 procentų. Turkija buvo tarsižmogus, labai uoliai pjaunantis ša-ką, ant kurios sėdi, ir įsitikinęs, jogkažkaip sugebės laiku nušokti.

Žemės drebėjimas, supurtęs pra-moninį šiaurės vakarų regioną 1999metais, buvo tarsi griūties katalizato-rius. Pasitikėjimas valdžios gebėji-

mu susidoroti buvo palaidotas posugriuvusių pastatų nuolaužomis.Galas Turkijos senajai gvardijai atė-jo 2001 metų vasarį, kai prezidentoir vyriausybės nesutarimai dėl ko-rupcijos nutekėjo į žiniasklaidą, opaskui tai persidavė ir rinkoms. Eko-nomika išgyveno laisvąjį kritimą. Pervieną naktį palūkanos pakilo keliaistūkstančiais procentų, lira nuvertė-jo perpus, žlugo daugiau kaip 20 ko-mercinių bankų. Tad kai 2002 metųlapkritį turkai patraukė balsuoti, nėviena partija, dirbusi ankstesniameparlamente, nelaimėjo nė vienos vie-tos. Dar nepatikrinta AKP laimėjodu trečdalius mandatų.

Valdžia irgi pasenstaSavo galimybės partija nepražiop-

sojo. Ji sugebėjo priversti šalį laikytisTarptautinio valiutos fondo primes-tos fiskalinės dietos, o skausmingivalstybės išlaidų apkarpymai grąži-no rinkų pasitikėjimą. Palūkanos su-

mažėjo, ekonomika pradėjo augti.Suvaldžius infliaciją Centrinis ban-kas galėjo nubraukti šešis nulius nuovietos valiutos, ir duonos kepalas ne-bekainavo milijono lirų.

2007 metais AKP ir vėl švariai lai-mėjo rinkimus, o dar kartą tai pa-kartojo 2011 metais. Mažai kas abe-joja, kad ir dabar ji vėl būtų išrinkta.

Ir vis dėlto ši partija gali būti nevi-siškai atspari tam, ką žinovai vadinadešimtmečio sindromu - tam tikraiatrofijai, kuri paveikia vyriausybę, kai

ši pasensta. Kai kurie nurodo, kadnuosmukis prasidėjo jau 2007-ai-siais, kai A.Gulas pakilo į preziden-tus ir R.T.Erdoganas prarado žabo-jantį elementą. Premjeras daugnegalvoja prieš šokdamas per grio-vį, kai kalbama apie urbanistiniusprojektus, tokius kaip trečiojo tiltoper Bosforą Stambule ar povandeni-nio tunelio iš Azijos į Europą staty-bą. Tuo pat metu vyriausybė atidėjokai kuriuos kitus politikai lemtingusklausimus. “Demokratinis atsivėri-mas” siekiant išspręsti ilgai Turkijąkamuojančią kurdų problemą prily-go Pandoros skrynios atvėrimui, ir jilabai greitai vėl buvo užverta.

Nors Turkija didžiuojasi savo vislabiau savarankiška užsienio politi-ka, grindžiama geresniu regionosupratimu, Arabų pavasaris užklu-po ją nepasirengusią. Ypač atsi-rūgsta didesnė draugystė su Sirija.Turkija laikėsi pragmatiška vadin-tos strategijos “nulis problemų sukaimynais”, tačiau 2011 metų pra-džioje Sirijoje pratrūkus smurtuipaaiškėjo, kad ši strategija nėra to-kia jau pragmatiška.

Problemos dar laukia ir ateityje. R.T.Erdoganas neabejotinai kan-

didatuos į prezidentus 2014 metais,kai prezidentą pirmą kartą rinks visatauta. Tai reikš, kad jis paliks savopartiją pačiai savimi pasirūpinti. Eko-nomikai įžengiant į liesesnį ciklą, jigali susidurti su kritiškesniu elektora-tu. AKP reformistinis įkarštis jau irtaip priblėso, nors ji vis dar siekia pa-keisti 1982 metų Konstituciją. Kitavertus, valdžia gana patogiai jaučiasitaikydama kai kurias drakoniškaspriemones. Turkijos kalėjimuose teis-mo laukia apie 8 tūkst. kurdų disi-dentų, o neseniai Niujorke įsikūręsŽurnalistų gynimo komitetas suteikėTurkijai abejotiną statusą šalies, ku-rioje kali daugiausia žurnalistų.

Nepaisydama visko, AKP skelbiaryžtą būti valdžioje ir 2023 metais,kai Turkijos Respublika švęs savošimtmetį. Tačiau jei partija norišvęsti su visa šalimi, ji turi grįžti priesavo reformatoriškų šaknų.•

Kaip per dešimtmetį keitėsi Turkijos veidas

Partija pasisako už daugiau tikėjimoapraiškų viešajame

gyvenime ir tai laikoTurkijos kovos už

didesnę demokratijądalimi.

Naujųjų laikų šauklys R.T.Erdoganas su žmona Emine sveikina AKP suvažiavimą Ankaroje.Reuters/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

Korupcijos skandalas sutrukdėPietų Korėjos prezidentui pa-sistatyti rezidenciją, kurioje jisketino gyventi išėjęs į pensiją,o jo žmona dar privalės raštuatsakyti į tyrėjų klausimus.

Pietų Korėjos pirmoji ponia -prezidento Lee Myung Bako žmo-na - bus raštu apklausta per specia-lų prokurorų tyrimą, susijusį suvalstybės vadovui, kai jo įgaliojimaibaigsis, skirto namo statyba. Proku-rorai taip pat ketina daryti kratąprezidento administracijoje ir kvies-ti į apklausas prezidento apsaugi-ninkus, kai kuriuos giminaičius. Ty-rėjams kilo įtarimų, kad PietųKorėjos vadovo asmens sargybiniaipradėjo naikinti dokumentus, todėljie sulaukė įspėjimo, kad gali būtidaroma prievartinė krata.

Žinia, kad prokurorai papurtysPietų Korėjos pirmąją ponią KimYoon Ok, pasklido tokiu metu, kaišalis jau gyvena būsimais preziden-to rinkimais. Per rinkimus gruo-džio 19 dieną iš prezidento LeeMyungo Bako valdančiosios Nau-jojo fronto partijos varžysis buvusiokarinio diktatoriaus Parko ChungoHee dukra Park Geun Hye.

Prokurorai jau paspirgino prezi-dento brolį ir sūnų, tačiau proto-kolas saugo jo žmoną Kim nuo bū-tinybės asmeniškai stoti prieš tyrėjųkomandą. Todėl nuspręsta pirmąjąponią apklausti raštu.

Daugiausia neaiškumų kyla dėlžemės sklypo pirkimo pietiniameSeulo pakraštyje, kur turėjo būti pa-statyta rezidencija prezidentui Lee,kai sausį jis oficialiai pasitrauks išpareigų. Žemę nupirko prezidentosūnus Lee Si Hyungas ir preziden-to apsaugos tarnyba, kuriai ten rei-kės laikyti savo agentus. Tačiau su-ma nebuvo padalyta po lygiai,

spėjama, kad apsaugos tarnyba su-mokėjo didesnę dalį, o prezidentosūnus gavo sklypą už mažesnę neirinkos kainą. Prezidento žmona irbrolis buvo įtraukti į tyrimą dėl pra-nešimų, kad jiedu kiekvienas pa-skolino Lee Si Hyungui po 600 mln.vonų (daugiau kaip po pusę milijo-no dolerių) sklypui pirkti.

Prezidento rūmai neigia opozi-cijos kaltinimus finansiniu mani-puliavimu, bet skandalui kilus pre-zidentas sustabdė visą projektą irnusprendė kraustytis į turimą pri-vatų namą pietiniame Seule, kaibaigs tarnybą.•

Terorizmo įkvėpėjas Abu Qatadatriumfuoja - jis lieka DidžiojojeBritanijoje ir nebus išduotas Jordanijai, kur jam galbūt grėsėšališkas teismas.

Karingas musulmonų dvasininkasAbu Qatada nebus išduotas Jordani-jai, nes laimėjo apeliaciją specialiameDidžiosios Britanijos teisme. Kurs-tymu pagarsėjusio dvasininko ape-liacija buvo patenkinta jo gynėjamstvirtinant, kad Jordanijoje, kuri kal-tina jį sprogdinimais, jam negaran-tuotas sąžiningas teismas. Tačiau bri-tų vyriausybė pareiškė, kad ji patiapeliuos prieš šį Specialiosios imig-racijos apeliacijų komisijos sprendi-mą. Vidaus reikalų ministerija teigiagavusi Jordanijos garantijas, kadprieš dvasininką nebus panaudoti jo-kie kankinimais išgauti įrodymai.

Abu Qatados teisininkai pareika-lavo jį iškart paleisti už užstatą. Dva-sininkas, kurio tikrasis vardas yraOmaras Othmanas, laikomas LongLartino kalėjime Vorčesteršyre.

Sausį Europos Žmogaus TeisiųTeismas uždraudė perkelti Abu Qa-tadą iš Jungtinės Karalystės į Jor-daniją, nes įrodymai, išgauti kan-kinant kitus asmenis, gali būtipanaudoti prieš jį. Didžiosios Bri-

tanijos vidaus reikalų ministreiTheresai May tai buvo smūgis, pa-likęs ją “visiškai nežinomuose teisi-niuose vandenyse”.

Abu Qatadai Jordanijoje gresia pa-kartotinis teismas dėl sąmokslo ren-giant virtinę sprogdinimų prieš Va-karų ir Izraelio taikinius 1998 ir 1999metais. Jis jau buvo už akių pripa-žintas kaltas Jordanijoje 1999-aisiais.

Abu Qatada laikomas mudžahi-dų dvasiniu vadovu. Saugumo pa-reigūnai mano, kad jis suvaidinoesminį ideologinį vaidmenį ren-giant savižudžius sprogdintojus,nors Jungtinėje Karalystėje jis nie-kada nebuvo nuteistas.•AFP, BBC, LŽ

Pietų Korėjos pirmajai porai nepavyko atsisveikinti be skandalo.

Abu Qatada patenkintas išsisukęsnuo teismo Jordanijoje.

Išvengė deportacijosRezidencija neišdegė

Pasaulis 72012 11 13Lietuvos žinios

JAV įgauna pagreitį skandalas,susijęs su Centrinės žvalgybosvaldybos (CŽV) direktoriaus Da-vido Petraeuso atsistatydinimu.

Jau žinomas ir antrosios su tuo su-sijusios moters vardas. Tai Floridojegyvenanti 37 metų Jill Kelley. Būtentdėl jos Federalinis tyrimų biuras(FTB) susidomėjo CŽV vadovo, šiuometu jau atsistatydinusio, elgesiu, nesji kreipėsi į FTB ėmusi gauti “įtarti-nus” laiškus. Taip buvo atskleistasD.Petraeuso ryšys su žurnaliste Pau-la Broadwell, kuri apie jį parašė biog-rafinę knygą “All In”, pasirodžiusiąšių metų sausį ir sulaukusią gerų įver-tinimų. Paaiškėjus apie šį romaną ge-nerolui teko palikti savo postą, nesJungtinių Valstijų kariuomenėje šei-mos neištikimybė laikoma labai di-deliu nusižengimu ir paprastai sulau-kia griežtos bausmės, nes manoma,jog meilužę turintis kariškis gali būtiužverbuotas kitos valstybės, o tai su-kels didelį pavojų šalies nacionali-niam saugumui.

J.Kelley dirbo visuomeninį darbąkarinėje bazėje Tampoje, kur yra įsi-kūręs Jungtinių Valstijų kariuomenėscentrinis štabas. Prieš kelis mėnesius šimoteris kreipėsi į FTB ir pranešė, kadkažkas jai ėmė siuntinėti grasinimuselektroniniu paštu. Iš pradžių manyta,kad į CŽV vadovo pašto dėžutę galėjoįsilaužti nežinomas programišius, ta-čiau netrukus FTB agentai prisikasėprie 40 metų žurnalistės P.Broadwell,kuri, kaip parodė tolesnis tyrimas, ak-

tyviai susirašinėjo su 60-mečiu CŽVdirektoriumi D.Petraeusu. Šis susiraši-nėjimas aiškiai rodė, kad tarp jų užsi-mezgęs meilės ryšys.

Tačiau iki šiol neaišku, kokie yraD.Petraeuso ir J.Kelley santykiai. Vie-ni šaltiniai teigia, kad ji - artimas ge-nerolui asmuo, kiti aiškina, jog jie tikdraugai, nes ji ir jos vyras seniai pa-žįsta Petraeusų šeimą bei jo žmonąHolly. Be to, nerasta absoliučiai jo-kių įrodymų, kad ši moteris kada

nors būtų turėjusi meilės romaną sujau buvusiu CŽV vadovu.

Stengdamasi išsklaidyti įtarimus, sek-madienį pati J.Kelley kartu su savo vy-ru padarė oficialų pranešimą. “Mūsųšeima draugauja su generolu Petraeusuir jo šeima daugiau kaip 5 metus. Mesgerbiame jo ir jo šeimos privatų gyveni-mą ir norime, kad taip pat būtų elgia-masi su mūsų trimis vaikais”, - sakė ji.

Prezidentas Baracas Obama iš kar-to patenkino D.Petraeuso atsistatydi-

nimo prašymą ir laikinai pavedė šiaižinybai vadovauti CŽV direktoriauspavaduotojui Michaelui Morelliui,kuris greičiausiai ir taps D.Petraeusoįpėdiniu, nes yra pelnęs B.Obamos pa-sitikėjimą, kai buvo rengiama opera-cija Osamai bin Ladenui sunaikinti.

Tuo tarpu tiek demokratų, tiek res-publikonų politikai teigia esantys labaipasipiktinę tuo, ką sužinojo, ir kad ga-lėjo kilti pavojus šalies nacionaliniamsaugumui. Senato žvalgybos komitetui

vadovaujanti senatorė demokratė Dian-ne Feinstein pareiškė, kad ji pradedatyrimą ir bus išsiaiškinta, kodėl FTBnepranešė Žvalgybos komitetui, kadprieš CŽV vadovą pradėtas tyrimas.“Mums apie tai net nebuvo užsiminta,todėl ši žinia trenkė kaip perkūnas išgiedro dangaus”, - sakė ji. Savo ruožtuVidaus saugumo komitetui vadovau-jantis respublikonas Peteris Kingasklausia, kodėl “FTB apie tai pranešė tikBaltiesiems rūmams ir tik rinkimų die-

ną”. Pasipiktinimo neslepia ir kiti po-litikai, teigiantys, kad jie privalėjo anks-čiau būti informuoti apie pradėtątyrimą. Tačiau FTB vadovai atkerta,kad laikėsi protokolo nurodymų, be to,nerado nieko, kas galėjo sukelti pavo-jų šalies nacionaliniam saugumui.

Tuo tarpu Vašingtonas vis dar te-bėra sukrėstas to, ką išgirdo apie tarpamerikiečių labai populiarų ir myli-mą keturių žvaigždučių generoląD.Petraeusą, kuris pats pranešdamasapie atsistatydinimą savo elgesį pava-dino “nepriimtinu”.•BBC News, LŽ

Moterys sužlugdė generolo karjerą

Ši generolo D.Petraeuso ir P.Broadwell nuotrauka daryta Afganistane 2011 metų liepos 13 dieną. / Reuters nuotrauka

Jungtinių Valstijų kariuomenėje šeimosneištikimybė laikoma

labai dideliu nusižengi-muir paprastai sulaukia

griežtos bausmės.

ARVYDAS JOCKUS

Greituosius vartojimo kreditusteikiančių bendrovių įkaitais daž-niausiai tampa pastovių pajamųneturintis jaunimas. Gauti ikitūkstančio litų siekiančią paskoląitin lengva, mat 93 proc. sutarčiųsudaroma telefonu ar internetu.

“Itin greitai prieinami pinigai tampajauku, galinčiu lengvai įtraukti į užbur-tą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kadbūtų grąžintos senos skolos. Nėra abe-jonių, kad reikšmingą įtaką tam daroagresyvi reklama, kartais net prime-nanti kvaišalų prekeivių gundymus”, -pareiškė Lietuvos banko valdybos pir-mininkas Vitas Vasiliauskas.

Siekdamas pažaboti galimą priklau-somybės skatinimą Lietuvos bankas(LB) griežtina reklamą reglamentuo-jančius teisės aktus.

Rezultatai šokiravoLB atliktas tyrimas atskleidė, kad

tik vienas iš dešimties greitųjų varto-jimo kredito davėjų vadovaujasi Atsa-kingojo skolinimo nuostatais. Penk-tadalis vartojimo kredito teikėjųnetikrina, ar klientas turi pajamų, ne-taiko pajamų ir įsipareigojimų san-tykio taisyklės. Daugeliu atvejų nėravertinami ir kiti kliento turimi finan-siniai įsipareigojimai.

“Lietuvos banko atlikto tyrimo re-zultatai yra šokiruojantys, nors, deja,kažko panašaus ir tikėjomės. Jei varto-jimo kredito kaina, perskaičiavus į me-tinę palūkanų normą, viršija 160 proc.,tai akivaizdžiai rodo norą greitai pasi-pelnyti. Spėju, kad greitųjų kreditųverslui gali būti būdinga tokia logika:duokime visiems, kas nori - tegu ima.Jei iš 10 išduotų kreditų 3 negrįš, visvien balansas bus teigiamas”, - nuomo-nę dėstė asociacijos “Už sąžiningą ban-kininkystę” vykdomasis direktoriusKęstutis Kupšys.

Kad greitųjų kreditų bendrovės at-sainiai vertina klientų mokumą, anotK.Kupšio, rodo tai, kad maždaug treč-dalis smulkiųjų kreditų sutarčių pra-delsiama. Vis dėlto jis abejoja, ar artė-jantis greitųjų kredito bendrovių veiklosgriežtinimas galėtų pakeisti “laukiniokapitalizmo” logika besiremiančio vers-lo moralines nuostatas. “Mūsų šalyje,kur lėtą infliaciją vėl keičia defliacija, im-

ti daugiau kaip 160 proc. metines palū-kanas už paskolas, naudojantis į bėdąpatekusio žmogaus desperacija? Šio sek-toriaus verslininkams reikėtų gerai pasi-žiūrėti į veidrodį... Dėl griežtėjančios jųveiklos priežiūros iliuzijų nepuoselėja-me. Jei greitųjų kreditų verslas norės to-liau pelnytis - suras skylių”, - svarstėK.Kupšys.

Uždraus reklamąLB smulkiųjų kreditų teikėjams ar-

timiausiu metu pradės taikyti atsakin-gojo skolinimo reikalavimus. Jais sie-kiama apsaugoti gyventojus nuoneapdairiai prisiimamos finansinėsnaštos, išvengti skaudžių socialinių pa-sekmių. Bus uždrausta neatsakingąskolinimąsi skatinanti reklama.

“Viena pagrindinių problemų var-tojimo kredito rinkoje - atsainusklientų mokumo vertinimas. Todėlgriežtai įpareigosime visus vartojimo

kreditų davėjus laikytis Atsakingojoskolinimo nuostatų - vartotojo mo-kama paskolos dalis, palūkanos ir ki-ti įsipareigojimai negalės viršyti 40proc. jo tvarių pajamų”, - sakė V.Va-siliauskas. Šiuo metu įsipareigojimaineretai viršija 70 proc. kliento paja-mų arba su jomis sutampa. PasakV.Vasiliausko, privalėdami nustatyti,ar riba neperžengta, kreditų teikėjaikliento pajamas turės vertinti itinkruopščiai ir atsakingai.

Griežtesni mokumo vertinimo rei-kalavimai bus įtvirtinti naujose Varto-jimo kredito gavėjų mokumo vertini-mo ir atsakingojo skolinimo taisyklėseir atitinkamose Atsakingojo skolinimonuostatų pataisose. LB jau parengė irartimiausiu metu papildys Finansiniųpaslaugų reklamos gaires nuostata, ku-ri uždraus vartojimo kredito reklamo-je skatinti neatsakingą vartotojų skoli-nimąsi.

Smulkiojo vartojimo kredito rinka pa-sižymi ne tik sparčia rinkos ekspansija(per 9 mėnesius kreditų portfelis išaugo1,8 karto), bet ir didele koncentracija.

Praėjusių metų pabaigoje trys varto-jimo kredito davėjai buvo suteikę 65,65mln. litų vertės vartojimo kreditų, o taisudaro beveik 80 proc. visų paskolųportfelio. Didžiausios pagal suteiktussmulkiuosius kreditus buvo UAB “4fi-nance” (32,74 mln. litų), UAB “MCBFinance” (22,77 mln. litų) ir UAB “Mo-ment Credit” (10,14 mln. litų).

Daugiausia smulkiaisiais vartojimokreditais naudojosi ypač jauni asme-nys - 36 proc. buvo jaunesni nei 25 me-tų, dažnai neturintys nuolatinio darboir stabilių pajamų, todėl susiduriantyssu sunkumais grąžinant kreditą.

Jauni žmonės daugiausia vėluojagrąžinti kreditus. Jaunimui iki 25 me-tų teko net 39 proc. visų pradelstų pa-skolų.•

2012 11 13Lietuvos žinios8 Verslas

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,7169 +0,3644%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1777 +0,2486%

1 Šveicarijos frankas 2,8638 +0,0140%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3617 +0,5755%

10 Čekijos kronų 1,3601 +0,1618%

10 Danijos kronų 4,6292 +0,0324%

1 DB svaras sterlingų 4,3190 -0,1667%

100 Japonijos jenų 3,4192 +0,3890%

100 Kazachstano tengių 1,8013 +0,3386%

1 Latvijos latas 4,9597 +0,0081%

10 Norvegijos kronų 4,7277 +0,0381%

10 Lenkijos zlotų 8,2943 +0,2749%

100 Rusijos rublių 8,5931 +0,1117%

10 Švedijos kronų 4,0238 -0,6213%

1 Turkijos naujoji lira 1,5187 +0,1975%

10 Ukrainos grivinų 3,3639 +1,7182%

2012 11 13, LB

TrumpaiSUSKAIČIAVO 8 CENTUS Dvejus metus po daugiau kaip 30proc. kasmet brangusios dujosbuitiniams vartotojams nuo kitųmetų pradžios pigs 8 centais užkubinį metrą. Tiek mažės kinta-moji dujų kainos dalis, o nekinta-moji liks tokia pati kaip ir šiemet.Jei Kainų komisija pritars, tokioskainos galios pirmąjį 2013 metųpusmetį. Dujų kaina kitąmet ma-žėja dėl pingančių importuojamųdujų ir tiekimo saugumo reikala-vimų, tačiau 4,54 cento už kubinįmetrą (su PVM) auga dėl suskys-tintų gamtinių dujų terminalo sta-tybos - vadinamasis terminalomokestis bus įskaičiuotas į dujųperdavimo tarifą.

DUJOTIEKIS TIESIAMAS

Dujų importo ir transportavimobendrovė “Lietuvos dujos” baigiatiesti magistralinį dujotiekį nuoJurbarko iki Tauragės, o kitais me-tais jį nuties iki Klaipėdos. Dujo-tiekis yra svarbus būsimam Klai-pėdoje suskystintų gamtinių dujųterminalui, kurį Lietuva numatopastatyti iki 2014-ųjų pabaigos.Dvi dujotiekių atšakos - nuo Jur-barko iki Tauragės ir nuo Taura-gės iki Klaipėdos - sudaro bendrą168 mln. litų vertės dujotiekio išJurbarko į Klaipėdą projektą, ku-riam Lietuvos verslo paramosagentūra skyrė 77,1 mln. litų pa-ramos.

LŽ, BNS

KOMENTARASLietuvos smulkiųjų vartojimo kreditųasociacijos valdybos pirmininkas Liu-tauras Valickas:“Mūsų asociacijai priklausančios 13įmonių teikia paskolas iš savo lėšų. Tainėra indėlininkų ar kitų asmenų pinigai,kurių panaudojimo tikslingumą kažkasturėtų stebėti. Todėl kliento mokumąnetinkamai įvertinusi ar kreditą asme-niui, kuriam skolinti nederėjo, suteikusiįmonė praranda tik savo pinigus. Be to,įmonės savo paslaugas reklamuoja netam, kad pavėjui išmėtytų pinigus. Lie-tuvos banko tyrimą vertiname kaip ne-

baigtą, nes Lietuvos banko (LB) Priežiū-ros tarnyba disponuoja duomenimis,surinktais iki šių metų kovo mėnesio.Šiandien statistika jau kitokia. Mūsųduomenimis, greituosius kreditus imavis daugiau ne jaunų, o vyresnio am-žiaus žmonių ir šimtai tūkstančių varto-tojų greitųjų kreditų paslauga yra pa-tenkinti. Mūsų asociacijos įmonėse pra-delstos paskolos tesudaro 4,8 proc., taiyra 6,1 tūkst. paskolų. LB teigia, kas at-sakingai skolina tik 1 iš 10 greitųjų kre-ditų įmonių, tačiau LB tikrino tik 1 iš 13mūsų asociacijos įmonių. Tyrimas tikraireikalauja papildymo.”

95 PROC. SUTARČIŲ2011 metų pabaigoje smulkiųjų vartojimo kreditų davėjai buvo sudarę 118 tūkst. vartojimo kredito sutarčių,jų kredito sumos likutis buvo 83,18 mln. litų.Kreditus iki 1 tūkst. litų teikė 31 įmonė.Suteikto smulkiojo vartojimo kreditosumos vidutinis dydis siekė 653 litus.Vidutinė bendros smulkiojo vartojimokredito kainos metinė norma sutartiessudarymo metu - 216 proc., o vidutinėmetinė palūkanų norma - 110 procentų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Greitieji kreditai - kaip kvaišalai

Lietuvos bankas sieks uždrausti reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. / LŽ archyvo nuotrauka

Verslas 92012 11 13Lietuvos žinios

Visiškai žalia ir unikaliKAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos įmonių grupė “BODGroup”, kitais metais viena pirmųjų Europoje pradėsiantigaminti naujos kartos saulėsenergijos modulius iš stiklo, atkreipia rinkos dalyvių dėmesį,kad Lietuvoje besipučiantis saulės energijos jėgainių statybosburbulas pavojingas visiems rinkos dalyviams ir labiausiai nuo jo nukentės paskubomis į nekokybišką Azijos produkcijąinvestavę vartotojai.

“BOD Group” su partneriais “Bal-tic Solar Energy” ir “ViaSolis” nu-sprendė atsisakyti standartinių saulėsmodulių gamybos ir investuoja į uni-kalią stiklas-stiklas modulių, integ-ruojamų į pastatų fasadus bei stogus,gamybą.

“Susižavėję palyginti aukštomissaulės energijos supirkimo kainomis,kai kurie Lietuvos verslininkai perdaug neapgalvotai metasi į šią sritį.Ypač atkreipčiau dėmesį į pigiausiuskiniškus saulės modulius investuojan-čius vartotojus, jų likimas nebus toksšviesus, kaip šiandien tikimasi”, - LŽprognozavo “BOD Group” vadovasVidmantas Janulevičius.

Pasak jo, dabar Lietuvoje nema-žą rinkos dalį sudaro “bevardžių”Pietryčių Azijos firmų gaminamiprastesnės kokybės ir todėl pigesnisaulės moduliai. Kinijos gaminto-jai menkai rūpinasi kokybe, Euro-pos Sąjungoje (ES) pirmiausia ban-do konkuruoti žema kaina.

“Didžioji dalis “bevardžių” įmo-nių Azijoje neturi savo tyrimų pa-dalinių, nekontroliuoja moduliųkokybės, todėl tokie saulės modu-liai neilgaamžiški, su jais bus daugproblemų ir rūpesčių jau po kele-rių metų. Deja, tokia produkcijašiandien dominuoja Lietuvoje”, -priduria V.Janulevičius.

Šiandien suskaičiuota, kad kokybiš-ki saulės moduliai atsiperka jau po 8-10metų. Tokia jėgainė pradeda generuo-ti pelną ir kuria didelę pridėtinę vertęvisai rinkai, nes būtent tada visų rinkosdalyvių iki tol “apmokėtas” “feed-in”tarifas pradeda generuoti vertę visairinkai. Kokybiški saulės moduliai turiefektyviai dirbti 25-30 metų, tad perpirmą dešimtmetį atsiperkanti investi-cija vėliau dar 20 metų generuoja elekt-rą praktiškai “už dyką”.

“Jei iš pigių modulių pastatyta jė-gainė po 10 metų veiks neefektyviai,nebebus jokios pridėtinės vertės vi-suomenei, nes nebus generuojamalabai pigi elektros energija. Tad in-vesticijos į saulės energiją privalobūti labai gerai suplanuotos ir tolia-regiškos, o ne paremtos trumpare-gišku skaičiavimu “pigiau sumokė-jau už įrangą, greičiau atsipirks”, -akcentuoja “BOD Group” vadovas.

V.Janulevičius primena Vokieti-jos, labiausiai Europoje išplėtoju-sios saulės energetiką, pavyzdį. Į šiąšalį draudžiama įvežti saulės mo-dulius, jei gamintojas jiems nesu-teikia 20 metų garantijos.

“Šiandien į Lietuvą patenka tai,kas netinka kitiems”, - konstatuojagrupės vadovas. Pasak jo, per pasta-ruosius 3 metus saulės energijos mo-dulių kainos Lietuvoje krito beveik3 kartus, ir šis procesas tęsis. Tai di-džiausias pliusas, nes saulės energi-jos išgavimo kaina artėja prie rinkoskainų ir ateityje nereikės jokio subsi-dijavimo. Būtent dėl to Europoje irkarpomi “feed-in” tarifai - dėl pin-gančios įrangos ir kartu trumpėjan-čio jos atsiperkamumo laikotarpio.

Kitu keliu“BOD Group” dar prieš trejus

metus nusprendė beprasmiškoselenktynėse nedalyvauti ir negamin-ti standartinių saulės modulių - taipišvengti tiesioginės pigių Azijos ga-mintojų konkurencijos.

“Pastebėjome, kad panašiai kaipmes mano ir kelios kitos Lietuvosbendrovės, todėl pasiūlėme jungtis įklasterį įmonėms “Baltic Solar Solu-tions”, “ViaSolis”, “Protech”, Perspek-tyvinių technologijų tyrimų institutuiir “Precizika”. Suvieniję pastangas, su-kūrėme visiškai unikalų ir išbaigtą pro-duktą, kurį gaminant kiekvienam klas-terio dalyviui tenka sava funkcija”, -pasakoja V.Janulevičius.

“BOD Group” planuojami gamin-ti moduliai išskirtiniai ne tik ilgaam-žiškumu, jie unikalūs tuo, kad yra“du viename” - tiesiogiai integruoja-mi į pastatų fasadus ir stogus, yranaudojami vietoj apdailos plokščiųbei stogo dangos - čerpių ir pan. “Vi-

soje Europoje ir pasaulyje į pastatąintegruotų saulės energijos moduliųgeneruojamos energijos supirkimotarifai yra maždaug 15-20 proc. di-desni nei standartiniai”, - sako V.Ja-nulevičius.

Brangiau supirkti energiją iš į pa-status integruotų modulių Europojenuspręsta neatsitiktinai - taip skati-nama racionalesnė ir ekologiškesnė

statyba, panaudojant dvi funkcijasturinčius statybinius elementus - de-koruojančius, apsaugančius pastatąir generuojančius elektros energiją.Kartu taip siekiama atlaisvinti dide-lius žemės plotus, kuriuos tankiai ap-gyvendintoje Europoje užkloti saulėsmoduliais darosi neracionalu.

Europos architektai tokią naujo-vę sveikina, juolab kad bus gami-nami ne tik įvairių formų, bet irskirtingų spalvų - juodos, mėlynos,žalios ir gal net oranžinės - modu-liai. Tokiu būdu architektai galėslanksčiai rinktis fasadams dekoruo-ti tinkamiausius saulės modulius irtiesiogiai juos užsakinėti “BODGroup” gamykloje.

Beje, tokio integravimo idėja su-laukė ir Briuselio dėmesio. Lietu-vos įmonių klasteris laimėjo 3mln. eurų vertės ES konkursą su-kurti programinę įrangą, kuri pa-dės architektams, projektuojan-tiems “Auto CAD” programineįranga, tiesiogiai projektuoti pa-

statų fasadus iš saulės modulių.“BOD Group” partnerių projek-tas buvo pripažintas geriausiu tarp8 pateiktų pasiūlymų iš viso pa-saulio.

Išskirtinė gamyklaVisorių informacinių technolo-

gijų centre baigiama statyti 28,8tūkst. kvadratinių metrų ploto“BOD Group” gamykla bus visiš-kai išskirtinė ekologiškumu ne tikLietuvoje, bet ir visoje Europoje.Visas pastatas bus apšildomas geo-terminiu šildymu: prieš klodamipamatus, lenkų specialistai atliko110 vnt. 150 metrų gylio gręžinius,dėl to pramonės įrenginiai vasarąbus vėsinami, o žiemą šildomos vi-sos patalpos.

Taip “BOD Group” gamykla su-taupys apie 40 proc. elektros ener-gijos ir sumažins energetines išlai-das gamindama saulės modulius.Planuojama, kad per mėnesį ga-myklai prireiks 1 megavato elektrosenergijos. Pusę jos pasigamins patigamykla, saulės moduliais užden-gusi pastato stogą.

Visiškai ekologiška bus ir čia ga-minama produkcija - 99 proc. nu-sidėvėjusių saulės modulių medžia-gų tiks naujai produkcijai gaminti.

Kadrais pasirūpintaPasak V.Janulevičiaus, saulės

energijos modulių gamyba Lietuvo-je dar visiškai nauja sritis, tačiauproblemų dėl kvalifikuotų kadrųneturėtų kilti. Prieš dvejus metus“BOD Group” iniciatyva VilniausGedimino technikos universitetebuvo sudaryta speciali 24 gabių stu-dentų grupė, kuri gilinasi į saulėsenergetiką. 2013 metų spalį, kai pra-dės veikti gamybos linija, jie jau busbaigę studijas ir galės įsilieti į ga-myklos veiklą.

Dar trys gabūs jauni specialistaibuvo išsiųsti tobulintis į lyderiau-jančius saulės energetikos techno-logijų lyderės Vokietijos Freihoffe-no, Freiburgo ir Konstantouniversitetus bei institutus. Du ga-būs studentai jau grįžo ir šiandiendirba “BOD Group” įmonėje. Išviso pirmajame gamybos etape ga-mykloje dirbs 150 aukštos kvalifi-kacijos specialistų. •

“Per pastaruosius 3 metus saulės energijos modulių kainos Lietuvoje krito beveik 3 kartus,

ir šis procesas tęsis.”

“Investicijos į saulės energiją privalo būti labai gerai suplanuotos ir toliaregiškos, o ne paremtos trumparegiškuskaičiavimu “pigiau sumokėjau už įrangą, greičiau atsipirks”, - akcentuoja “BOD Group” vadovas V.Janulevičius.Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Visorių informacinių technologijų centre baigiama statyti 28,8 tūkst. kv. m ploto “BOD Group” gamykla bus išskirtinė ekologiškumu ne tik Lietuvoje,bet ir visoje Europoje.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Mažametį sugyventinės sūnų nu-žudęs Juozas Vaitekėnas įkalintastiek metų, kiek sulaukusi jo aukajau būtų galėjusi apsiginti. Už ket-verių metų neturinčio mažylionukankinimą šiam 36-erių švenčioniškiui skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas, nagri-nėjęs tragedijos, įvykusios pernai va-sarą Alytaus Putinų gatvės daugiabu-tyje, aplinkybes, konstatavo, kadmažasis Genočka mirė kančiose.Skelbiant nuosprendį, kaltinimas jobudeliui papildytas aplinkybe “kan-kinant”. Prokuroro, prašiusio nu-bausti J.Vaitekėną maksimalia 20 me-tų laisvės atėmimo bausme, kaltinimenebuvo. Mažylio žudikas įkalintas tik18 metų, nors tai buvo jau šeštoji joakistata su Temide.

Motyvai - neaiškūsJ.Vaitekėnas, beklausydamas nuo-

sprendžio ir išgirdęs, ką nusprendė tei-sėjų kolegija, prisėdo. Teisėjų kolegijakartu su juo teistam alytiškiui VaiduiDiškevičiui buvo griežtesnė. Norsnuosprendyje ir konstatuojama, kad šisne tik pripažino savo kaltę bei nuošir-džiai gailėjosi, bet ir padėjo savo paro-dymais įrodyti J.Vaitekėno kaltę. 37-erių V.Diškevičiui, kuriam tai buvopirmoji akistata su Temide, skirta aš-tuonių mėnesių laisvės atėmimo baus-mė. Tiesa, iš jos išskaičiuotos suėmimeiš karto po tragedijos išbūtos 28 dienos.Prokuroras buvo siūlęs V.Diškevičiuišešių mėnesių laisvės atėmimo baus-mę, jos vykdymą atidedant vieniemsmetams. Tačiau teismas atsižvelgė tik įsiūlomą bausmės atidėjimo terminą.Būtent tiek ir atidėtas V.Diškevičiui li-kęs septynių mėnesių ir trijų dienų įka-linimas. Tai išgirdęs, nuosprendžio lais-vėje laukęs V.Diškevičius pirmas išbėgoiš teismo salės, nors vakar joje pasiro-dė paskutinis - vėluodamas ir dengda-mas veidą juodais akiniais bei šaliku.Savo veidą nuo žiniasklaidos fotoob-jektyvų slėpė ir J.Vaitekėnas.

Kankintas nepaisant išsekimoVargu ar toks veido slėpimas bylo-

ja apie prabudusius J.Vaitekėno sąži-nės likučius. Kaip LŽ jau rašė, lem-tingą pernykštės birželio 6-osios rytąjis liepęs vienam iš sugyventinės sū-nų Genočkai, kuriam po pusantromėnesio būtų sukakę tik ketveri, da-ryti pritūpimus. Ne bet kaip, o sto-vint ant kėdės, pasilenkus į priekį irlaikant rankas už galvos. Anot ber-niuko motinos Genoefos Podlipskie-

nės, tai mažylis turėjo padaryti dėlto, kad į J.Vaitekėno klausimą, ką la-biau myli - jį ar motiną - atsakė my-lintis ją. Su tokiomis sugyventinioužduotimis berniukui anksčiau pa-vykdavo susidoroti. Tačiau tąkart jisneišlaikė pusiausvyros ir trenkėsi gal-va į linoleumu užklotas betono grin-dis. Kaip teigiama nuosprendyje, vai-kas buvo alkanas, o prieš tai bandėvalgyti net V.Diškevičiaus kojų tepa-lą. Tačiau dėl išsekimo nukritęs nuokėdės mažylis dar atsistojo ir bandėeiti. Tada J.Vaitekėnas spyrė jam į ko-jas ir berniukas vėl krito. Šį kartątrenkėsi į grindis veidu visu svoriu.Ekspertai nustatė, kad mažylis mirėdėl kraujo išsiliejimo į smegenis.

Mirė brolių akyseNegyvą mažylį policija aptiko tik

vakare, kai greitosios medicinos pa-galbos medikų į ligoninę išvežta jomotina gavo J.Vaitekėno SMS žinutę.Šis pranešė, kad Genočka nebegyvas,o jis pats eina pasikarti. Nuvykę įG.Podlipskienės nuomojamą butą,policininkai rado mirusį mažametį irjo brolius - septynerių, penkerių me-tų ir 10 mėnesių. G.Podlipskienė bu-vo priversta palikti juos su sugyventi-niu, kai blogai pasijuto nuo šio smūgiokumščiu į pilvą. Mat ji dar bandė už-stoti Genočką. Ligoninėje moteriaibuvo skubiai pašalinta plyšusi bluž-nis. Motiną išvežantys medikai buvoliepę J.Vaitekėnui stebėti Genočką irjei berniuko sveikata pablogėtų, vėl

juos kviesti. Manyta, kad berniukasblogai jaučiasi dėl apsinuodijimo. Ta-čiau teisme J.Vaitekėnas teigė tik kar-tą tualetiniu popieriumi nuvalęs Ge-nočkai iš nosies bėgantį kraują. Po topaskambino sesuo, vėliau - motina. Irvos baigus su ja kalbėti atbėgo vienasiš vyresnių berniukų. Jis pranešė, kadGena nebekvėpuoja.

Sukrečiantis liudijimasKad Genočka galėjo apsinuodyti iš-

vakarėse J.Vaitekėno prievarta valgy-dintais dribsniais, greitosios medikamsįteigė pati jo motina. LŽ G.Podlipskie-nė teisinosi patikėjusi vaistininke, paskurią bėgo vaistų sunegalavusiam sū-nui. Neva ji tikino, kad berniukui grei-čiausiai silpna nuo pykinimo. Tačiauvyriausiasis G.Podlipskienės sūnus pa-reigūnams pasakojo, kad “Juozas pri-vertė Genočką suvalgyti visą dubenįsausų dribsnių, užpiltų šiltu vandeniuiš krano”. Tai vyras darė mušdamasbrolį laidu bei trankęs kumščiu per nu-garą, prieš tai dar jėga išžiodinęs ir su-pylęs į burną šaukštą druskos. TačiauJ.Vaitekėnas teisme tikino, kad tai - me-las. Neva ir pritūpimus Genočka darėsavo iniciatyva, norėdamas pade-monstruoti, koks yra stiprus. Tačiaunuosprendyje konstatuojama, kad ma-žylis tironiško motinos sugyventiniopaliepimus vykdė iš baimės.

Už fizines bausmes baudžiamaKaip LŽ jau rašė, iš karto po ne-

laimės G.Podlipskienė teigė, kad Ge-

nočką galėjo užmušti pas juos gyve-nęs V.Diškevičius. Paskutinį savo gy-venimo rytą mažylis numetė nuo pa-langės jo kojų tepalą. V.Diškevičiusesą dėl to įsiuto. Tą patį teigė ir pokelių dienų slapstymosi sulaikytasJ.Vaitekėnas. Po tokių sugyventiniųparodymų buvo suimtas ir V.Diške-vičius. Tačiau vėliau paleistas, nespadėjo atskleisti tragedijos aplinky-bes. Tačiau tai neišgelbėjo jo nuokaltinimų sukėlus fizinį skausmądviem G.Podlipskienės sūnums.Nors jis pats prisipažino, kad kartąsudavė diržu penkiamečiui Genoč-kos broliui už tai, kad šis nuo lovosnumetė jauniausiąjį brolį. Už taiV.Diškevičiui skirta trijų mėnesiųlaisvės atėmimo bausmė. Ir Genoč-kai porą kartų nuo jo kliuvę diržuuž tai, kad išgėrė kitam broliui įpil-tas sultis, o ranka per sėdmenis - kadnumetė nuo palangės jau minėtą ko-jų tepalą. Už pirmąjį atvejį V.Diške-vičiui pridėti keturi mėnesiai nelais-vės, už antrąjį - pusmetis. Tačiaubausmes subendrinus liko jau mi-nėti aštuoni mėnesiai, atėmus suė-mime praleistą beveik mėnesį. Ga-liausiai skirtos bausmės vykdymasatidėtas, įpareigojant V.Diškevičiųpusmetį dalyvauti smurtinį elgesįkeičiančiose programose.

Motina pergudravo saveNukentėjusiais šioje byloje buvo

pripažinti abu Genočkos tėvai. Mo-tina - dėl to, kad po operacijos, per

kurią pavyko sustabdyti prasidėju-sį vidinį kraujavimą, prarado 30proc. darbingumo. Tačiau ikiteis-minio tyrimo pradžioje gindamaJ.Vaitekėną, G.Podlipskienė užsi-dirbo teistumą. Už melagingų pa-rodymų davimą jai skirtas laisvėsapribojimas - nakvoti namuose.

Anot G.Podlipskienės vaikų tėvoGenadijaus Podlipskio, jo žmona dėlJ.Vaitekėno į Alytų pabėgo iš Švenčio-nių rajono, kur jiedu gyveno. Norsskyrybų pareiškime nurodyta priežas-tis - nuolatinis vyro smurtas. G.Pod-lipskio įsitikinimu, J.Vaitekėnas tero-rizavo Genočką, nes šis turėjo jovardą. Be to, kitaip nei vyresni broliai,kurie paskambinus, primokinti J.Vai-tekėno, tvirtino, kad jo nebemyli, Ge-nočka nemokėjo meluoti. Teismas išJ.Vaitekėno G.Podlipskiui priteisė rei-kalautą moralinį atlygį. Jo 50 tūkst. li-tų ieškinys patenkintas. Nors po to,kai teisme davė parodymus, G.Pod-lipskis daugiau jame nebesirodė. Išpradžių ir G.Podlipskienė buvo pra-šiusi iš J.Vaitekėno 50 tūkst. litų - užsuluošinimą. Tačiau vėliau, įsijautusi įtelevizijos “žvaigždės” vaidmenį (da-lijo interviu po kiekvieno posėdžio),pergudravo pati save, pareiškė: “Iš kurJ.Vaitekėnas paims tokius pinigus?!”Teisėjų kolegija tai suprato kaip ieški-nio atsisakymą, dėl to G.Podlipskie-nei nepriteista nė cento. Vakar LŽ jiguodėsi, kad atvykimas į kiekvienąteismo posėdį (teismas truko apie pus-metį) jai kainavo apie 80 litų.•

2012 11 13Lietuvos žinios10 Kriminalinės paraštės

Išgirdęs nuosprendį, budelis prisėdo

J.Vaitekėnas (iš kairės), ir V.Diškevičius kaip įmanydami slėpė veidus. Tik nuosprendžiu nepatenkinta G.Podlipskienė dalijo interviu į kairę ir dešinę.Erlendo Bartulio nuotraukos

UGNIAGESIŲSUSIDŪRIMASKelio Vilnius-Prienai-Marijampolė91-ajame kilometre susidūrė Prienųir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimotarnybos pareigūnų vairuojami au-tomobiliai. Policija praneša, kad ne-laimė įvyko sekmadienio pavakaręBirštono savivaldybėje. Automobilis“Honda Civic”, vairuojamas ne tar-nybos metu neuniformuoto Alytausapskrities priešgaisrinės gelbėjimovaldybos (APGV) 1-os komandos 2-os pamainos vado, išvažiuodamas iššalutinio kelio nepraleido pagrindi-niu keliu važiuojančio automobilio“Volvo S80”, vairuojamo ne tarny-bos metu neuniformuoto blaivausKauno APGV Prienų priešgaisrinėsgelbėjimo tarnybos vyr. inspekto-

riaus. Eismo įvykio metu sužalotasautomobilio “Honda” vairuotojas.Jis dėl galvos traumos paguldytas įKauno ligoninę.

ŠIURPUS GIMDYMAS BARE

Vilniuje į barą atėjusi moteris pa-gimdė kūdikį ir iš karto jo žiauriaiatsikratė. Pirminiais duomenimis,moteris pagimdė neišnešiotą kūdi-kį. Policija pranešimą gavo vakaranksti rytą. Pranešta, kad 4 val. 35min. Vilniuje, Pylimo gatvėje, netoliautobusų stoties baro “Visą parą”tualete J.A., gimusi 1984 m., pagim-dė neišnešiotą naujagimį. Po gim-dymo moteris jį įmetė į unitazą irnuleido vandenį. Kūdikis buvo iš-trauktas be gyvybės ženklų. Moteris

paguldyta į ligoninę. Policijos pa-reigūnų duomenimis, pagimdžiusimoteris yra narkomanė.

PAKĖLĖ RANKĄ PRIEŠ MOTINĄŠiaulių rajono policijos pareigūnai įareštinę uždarė 17-metį, kuris sumušėsavo jaunesnįjį brolį ir grasino mamai.Incidentas vyko sekmadienio vakarą,apie 20 val. 56 min., Kuršėnų mieste-lyje, V.Kudirkos gatvėje. Pasak polici-jos, namuose per konfliktą 17-metisR.M. ranka sudavė į veidą 8 metųbroliui ir jo akivaizdoje koneveikė 38metų motiną bei grasino su ja susido-roti. Nukentėjusysis dėl sumušimo įgydymo įstaigas nesikreipė. R.M. su-laikytas ir uždarytas į areštinę.

NAMUOSE - PAVOJINGASSPROGMUO18-metis Švenčionėlių gyventojasnamuose laikė miške rastą sprog-menį. Policijos iškviesti išminuoto-jai pavojingą radinį išsivežė. Šešta-dienį Švenčionių rajono policijoskomisariato Kriminalinės policijosskyriaus pareigūnai, turėdami pa-kankamai pirminės informacijosapie galimą sprogstamų medžiagųlaikymą, patikrino Švenčionėliųmiesto gyventojo 18-mečio E.G.gyvenamąją vietą. Pasak policijospranešimo, netrukus paaiškėjo,kad E.G. iš tikrųjų namuose laikėsprogmenį, kuris kėlė grėsmę ap-linkiniams gyventojams. Jaunasvyras pareigūnams aiškino, kadsprogmenį prieš pora mėnesių ra-

do grybaudamas miške ir parsine-šė namo. Švenčionėlių mieste, Kle-vų gatvėje, policija ėmėsi skubiųveiksmų - buvo iškviesti Lietuvospolicijos antiteroristinių operacijųrinktinės “Aras” sprogmenų paieš-kos ir neutralizavimo skyriaus spe-cialistai. Jie konstatavo, jog tai ko-vinis 105 milimetrų artilerijosšaudmuo. Apžiūrėję sprogmenį irįvertinę jo keliamą grėsmę “Aro”specialistai šaudmenį neutralizavouž miesto ribų. Švenčionių rajonopolicijos komisariate pradėtas iki-teisminis tyrimas dėl neteisėtosprogmens laikymo, įtariamajamgresia laisvės atėmimas iki penke-rių metų. E.G. po apklausos užda-rytas į areštinę.

BNS, LŽ

Trumpai

VILMANTAS REMEIKA

Panevėžio “Ekrano” futbolinin-kai tebedominuoja Lietuvos Alygoje. Sekmadienį panevėžie-čiai penktą kartą iš eilės irseptintą klubo istorijoje tapopajėgiausia šalies komanda.

Auksą “Ekranui” lėmė paskuti-nės rungtynės Pakruojyje. Ten pane-vėžiečiai žūtbūtinį mačą su “Kruoja” podviejų Vitalijaus Kavaliausko įvarčių lai-mėjo 2:0 ir išsaugojo taško pranašumąprieš Vilniaus “Žalgirį”, paskutiniuoseturuose lipusį ant kulnų.

Sezonas“Ekranui” buvo labai sunkus.Net klubo vadovai neslėpė, jog šiemetsusidūrė su dideliais finansiniais sunku-mais. Mėgindami bristi iš krizės ir bentkiek stabilizuoti finansinę būklę, “Ek-rano” vadovai vasarą atsisveikino su sa-vo lyderiais. Andrius Velička išvyko įAzerbaidžaną, Mantas Savėnas - į Ka-zachstaną, Ramūnas Radavičius persi-kėlė į pagrindinio konkurento “Žalgi-rio” stovyklą.

“Ekrano” laivas siūbavo, tačiau tre-neriui Valdui Urbonui pavyko suvaldy-ti komandą ir penktą kartą iš eilės atves-ti ją į nugalėtojų sostą. Ekraniečiaisusitvarkė su problemomis ir varžovųspaudimu. Sėkmingiau norėta pasiro-dyti tarptautinėje arenoje. Čempionųlygos atrankoje Panevėžio komandaįveikė airių “Shamrock Rovers” (0:0 ir2:1), bet neatsilaikė prieš belgų Briuse-lio “Anderlecht” (0:6 ir 0:5). Europoslygos kvalifikaciniame turnyre teko pri-pažinti rumunų Bukarešto “Steaua”pranašumą (0:2 ir 0:3).

Po auksinių A lygos rungtynių Pa-kruojyje “Ekrano” komanda neišsiskirs-tė. Šią savaitę čempionai dar sportuos, oatostogų išeis tik po Lietuvos futbolo fe-deracijos (LFF) rengiamų sezono pa-baigos iškilmių, pirmadienį vyksiančiųVilniuje.

Chaoso išvengėČempionų strategas Valdas Urbonas

džiaugėsi, kad jam pavyko suvaldyti ko-mandą ir nuteikti kovai, kai to labiau-siai reikėjo.

- Pergalės negali nedžiuginti, tačiau arjau penktas titulas iš eilės neatrodo la-biau formalus nei netikėtas? - LŽ paklau-sėV.Urbono.

- Kiekvienas sezonas ir kiekvienosrungtynės yra atskiras įvykis, atskira is-torija. Futbole nebūna situacijų, kurios

kartojasi. Visi sezonai buvo kažkuo ypa-tingi, taip ir šis. Iš pagrindinio konkuren-to “Žalgirio” sulaukėme įnirtingo pa-sipriešinimo.

Be to, visi žino apie situaciją mūsųklube. Buvo dienų, kai stabilizuoti situa-ciją atrodė itin sudėtinga. Bet džiugu,kad visi bendromis jėgomis sugebėjo-me suvaldyti įsisiūbuojančią valtį. Svar-bu, kad tai pavyko padaryti prieš Euro-pos taurių rungtynes. Pralaimėjimai“Anderlecht” ir “Steaua” komandomsbuvo skaudūs, tačiau “Ekranas” šiemetyra komanda, kuri kartu laimi ir kartupralaimi.

- Žinant, su kokiais sunkumais su-sidūrėte, galbūt šis titulas iškovotassunkiausiai?

- Nelengva tai pamatuoti. 2008 metaisA lygoje buvo didžiulė konkurencija, bu-vo sunku po metų apginti titulą. Nė vie-no čempionato nelaimėjome aiškiapersvara. Šiemet turėjome apčiuopiamąpranašumą, bet jis vis tirpo. Malonu,kad sugebėjome išsaugoti auksinį vienotaško pranašumą prieš “Žalgirį”.

Duobių išvengė- “Žalgiris” finišavo galingai. Ar nebu-

vo nerimo, kad vilniečiai gali jus pavyti?

- Įtampą jaučiame nuolat, nes Lietu-voje kiekvienos rungtynės “Ekranui”yra iššūkis. Tikėjausi, kad “Žalgiris” pra-ras taškų. Bet pakeitę trenerį jie sezonąbaigė 13 pergalių serija. Tai buvo įspū-dingas tempas, išlaikęs intrigą iki patčempionato pabaigos.

- Kaip sekėsi motyvuoti ir sutelkti ko-mandą sunkiu metu?

- Tai priklausė nuo klubo prezidentoir žaidėjų susikalbėjimo. Reikėjo abipu-sės diplomatijos. Mes, treneriai, buvometarpinė grandis, kuri turėjo užtikrinti re-zultatą. Smagu, kad tai pavyko.

- Šiemet komanda išvengė duobių.Tai įrodo, kad išmokote paskirstyti krū-vius ir išvengti nuosmukių?

- Išmokome įvertinti kiekvieno žai-dėjo pasirengimą tam tikru laikotarpiuir pasitelkus rotaciją atrinkti optimaliau-sią sudėtį. Įgyjame vis daugiau patirties,išmokome amortizuoti iškylančius su-nkumus.

Norėtų federacijos paramos- Kokia yra mūsų A lyga? Ji bent kiek

tobulėja ar tik verda savo sultyse?- Jeigu tvirtinčiau, kad lyga stiprėja,

sulaukčiau nemažai kritikos. Savotiškuindikatoriumi tampa klubų rezultatai

Europos taurių varžybose. Deja, josedažnai pralaimime. Mūsų futbolo pro-blema - finansinė būklė. Tai, kad Vil-niaus REO sezono metu pasitraukė iščempionato, ir kalbos, kad kita koman-da visą sezoną žaidžia be atlyginimų, Alygos tikrai nepuošia. Norint progresuo-ti, reikia turėti stiprius vidutiniokus, ku-rie norėtų kilti aukštyn. Puikiu pavyz-džiu šiemet tapo “Kruojos” komanda.

A lygos klubams būtinos finansinėsdotacijos. LFF galėtų prisiimti dalį iš-laidų ir paremti klubus. Jiems tenka di-delė našta - jaunimo ugdymas, teisėja-vimo išlaidos, startiniai mokesčiai,transferų mokesčiai ir t.t. Jei LFF pa-remtų, galbūt nekiltų klausimų, kas žaisnacionalinėje rinktinėje po kelerių me-tų, arba jaunių rinktinės nepralaimėtųbeveik visų rungtynių. Tai tik vienas bū-das, kaip galima mėginti išeiti iš susida-riusios situacijos.

- Ar jaučiatės čempionais savo mies-te? Ar “Ekranas” reikalingas paprastiemspanevėžiečiams, miesto valdžiai?

- Valdžia keičiasi, jos požiūris taippat keičiasi, bet “Ekranas” išlieka. Mesturime daug aistruolių ne tik Panevė-žyje, bet ir svečiose šalyse, kur mūsiškiaiuždarbiauja - Norvegijoje, Airijoje. Jau-

čiamės miesto sporto dalimi. Tą paro-dė ir rungtynės Pakruojyje, į kurias pa-laikyti mūsų atvyko keli tūkstančiai pa-nevėžiečių.

Gerbėjams stengiamės atsidėkoti ge-ru žaidimu. Pirmą šių metų pusmetį bu-vome atlikę kokybišką šuolį, mušdavo-me daug įvarčių, žaidėme gražiai. Deja,vėliau nepavyko išlaikyti tos kokybės.Tačiau galutinę pergalę pasiekėme.•

2012 11 13Lietuvos žinios12 Sportas

Į ANTRĄJĮ RATĄ

Rusijoje vykstančio pasaulio moterųšachmatų čempionato pirmąjį ratąįveikė geriausia visų laikų Lietuvos ša-chmatininkė Gedimino Rastenio irViktoro Čmilio auklėtinė ViktorijaČmilytė (ELO koeficientas 2524). 29-erių šiaulietė pirmojo rato (1/32 finalo)

antrojoje partijoje vakar juodosiomisfigūromis įveikė Peru atstovę IngridAliagos Fernandez (ELO 2175) ir, lai-mėjusi mačą 1,5:0,5, žengė į šešioliktfi-nalį. Pirmoji šių šachmatininkių partijasekmadienį baigėsi lygiosiomis. Pirme-nybių šešioliktfinalyje V. Čmilytės var-žovė bus kinė Qian Huang (ELO2465), pirmajame rate 1,5:0,5 nugalėju-

si tautietę Yang Shen (ELO 2413).Planetos pirmenybių, kurias pradėjo64 šachmatininkės, prizų fondas -450 tūkst. JAV dolerių. Pasaulio čem-pionei atiteks 60 tūks. dolerių čekis.

NEBAIGĖ MARATONO

Turkijoje vykusiame 34-ajame tarp-žemyniniame Europos ir Azijosmaratone (42 km 195 m) dalyvavusi31 metų šiaulietė Rasa Drazdaus-kaitė patyrė nesėkmę. Pirmoje dis-tancijos dalyje lietuvė bėgo lyderiųgretose -pusę maratono ji baigėseptinta (1.17:27). Tokioje pačiojepozicijoje mūsų stajerė buvo irįveikusi 25 km nuotolį, tačiau ne-trukus R.Drazdauskaitė pasitraukėiš distancijos. Maratoną laimėjoEtiopijos atstovė Koren Jelila Yal(2.28:05), antra - jos tautietė AmeneGobena (2.28:38), trečia - turkė Su-ltan Haydar (2.29:41). Pernai šiamemaratone triumfavusi etiopė Alemi-

tu Abera (2.30:14 sek.) liko ketvirta.Absoliučioje įskaitoje maratono nu-galėtoju ir prizininkais tapo Kenijosstajeriai - Stephanas Chebogutas(2.11:05), Kiprotichas Yegonas(2.15:34) ir Evansas Kiplagatas(2.16:43). 2006 metais šiame mara-tone triumfavo lietuvis MindaugasPukštas (2.12:49).

VIEŠNAGĖ BAKU

Azerbaidžano nacionalinio olim-pinio komiteto (ANOK) dvide-šimtmečiui skirtose iškilmėse šiosšalies sostinėje Baku dalyvavo irLietuvos tautinio olimpinio ko-miteto (LTOK) prezidentė DainaGudzinevičiūtė ir LTOK užsie-nio ryšių direktorė Vaida Ma-salskytė. Azerbaidžano prezi-dentui ir ANOK vadovuiIlhamui Alijevui D.Gudzinevi-čiūtė įteikė aukščiausią LTOKapdovanojimą - Garbės ženklą.Baku vykusiuose renginiuoseLTOK prezidentei pavyko už-megzti ryšių ir su kitų šaliųolimpinių komitetų vadovais.Aplankyti jų šalis, susipažinti suolimpine ir sportine veiklaD.Gudzinevičiūtę pakvietė Len-kijos, Baltarusijos, Rusijos olim-pinių komitetų vadovai.

BNS, LŽ

V.Urbonas: Futbole nesikartoja niekas

Trumpai

TURNYRO LENTELĖ(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralai-mėjimai, įvarčių santykis, taškai)

1. Ekranas 36 27 7 2 83:25 88

2. Žalgiris 36 27 6 3 80:22 87

3. Sūduva 36 21 7 8 77:37 70

4. Kruoja 36 20 5 11 56:31 65

5. Šiauliai 36 17 4 15 79:57 55

6. Banga 36 13 8 15 43:41 47

7. Dainava 36 9 5 22 42:71 32

8. Atlantas 36 7 6 23 33:92 27

9. Tauras 36 7 2 27 35:97 23

10. REO 36 5 4 27 26:81 19

REZULTATYVIAUSI ŽAIDĖJAIArtūras Rimkevičius (Šiauliai) - 35 įvarčiaiRafaelis Ledesma (Sūduva) - 21Arsenijus Buinickis (Ekranas) - 17Calumas Elliotas (Žalgiris) - 16Sergejus Žygalovas (Kruoja) - 15Kamilis Bilinskis (Žalgiris) - 12

Du V.Kavaliausko (kairėje) įvarčiai padėjo panevėžiečiams galutinėje įskaitoje aplenkti “Žalgirį”.Ritos Stankevičiūtės ir LŽ archyvo nuotraukos

Antrajame rate V.Čmilytės (dešinėje) varžovė bus kinė Q.Huang.

Londono olimpiados dalyvėR.Drazdauskaitė Turkijoje vykusiametarpžemyniniame maratone pasitraukė iš distancijos.

Treneris V.Urbonas su “Ekranu” Lietuvos čempionu tapo penktą sezoną iš eilės.

Sportas 132012 11 13Lietuvos žinios

Trečiąkart pasauliočempionasMinske (Baltarusija) surengtamepasaulio sambo čempionateLietuvos sportininkai iškovojoketuris medalius - vieną auksoir tris bronzos.

Prestižinėse varžybose dalyvavo55 valstybių atstovai. Kaip teigė Lie-tuvos sambo federacijos (LSF) pre-zidentas Eduardas Rudas, visi tikė-jo, kad Sergejus Grečicha trečiąkartą taps pasaulio čempionu ir pa-kartos anksčiau Česlovo Jezerskopasiektą rezultatą. S.Grečicha (iki62 kg) kolegų nenuvylė - įveikė tristituluotus varžovus ir iškovojo savotrečiąjį planetos čempiono medalį.

Neslėpdamas džiaugsmo ašarųvilnietis po kovos emocingai kalbė-jo: “Įdėjau daug pastangų ir nuėjausunkų kelią, kad iškovočiau šį titu-lą.” S.Grečicha savo pogrupyje nu-galėjo Joashą Walkinsą iš Trinidadoir Tobago, du pasaulio čempionus -rusą Ezherą Enchinovą ir Igorį Se-veriną iš Ukrainos, o finale susitikosu dar vienu planetos čempionuImranu Džavadovu iš Azerbaidža-no, kurį įveikė efektingu skausmin-gu veiksmu.

“Pakliuvau į labai sunkų pogru-pį. Vos atėjęs pamačiau, kad tekskautis su trimis pasaulio čempio-nais. Mintyse pogrupį pavadinaumirtinu, tad labai džiaugiuosi, kadpavyko išgyventi ir iškovoti auksą”, -teigė 27-erių S.Grečicha.

Grįžęs namo pasaulio čempionasneturi laiko ilsėtis, jis jau ruošiasiAmerikoje vyksiančiam MMA ko-vų turnyrui.

Bronzos medalius Minske iško-vojo Viktoras Tomaševičius (kovinissambo, svorio kategorija iki 74 kg),Karina Bikutė (per 80 kg) ir Radvi-las Matukas (iki 82 kg).

Vertindamas Lietuvos sportinin-kų pasirodymą E.Rudas sakė: “Savogalimybes visada vertiname kukliai.Važiuodami į Minską galvojomeapie vieną medalį, o parsivežėmeketuris. Lietuvai tai didžiulis laimė-jimas, nes pernai pas mus vykusia-me čempionate pavyko iškovoti tiktris medalius”, - sakė LSF vadovas.

Beje, prieš pasaulio čempionatąMinske vykusiame Tarptautinėssambo federacijos kongrese E.Ru-das išrinktas vykdomojo komitetonariu.•

LŽ

Skindamasis kelią ant auksinės pa-kylos S.Grečicha eliminavo tris pa-saulio čempionus. / sambo.lt nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Kvala Lumpūre (Malaizija) posė-džiavusi Tarptautinės krepšiniofederacijos (FIBA) Centrinė taryba patvirtino naują sistemą,pagal kurią Europos ir kitų žemynų čempionatai nuo 2017metų bus rengiami nebe kasdvejus metus, o kas ketverius.

Pagal naują žemyninių turnyrųorganizavimo tvarką, pagrindinisFIBA renginys - pasaulio vyrų krep-šinio čempionatas - po 2014-ųjųplanetos pirmenybių Ispanijoje vykstik 2019 metais ir bus rengiamas kasketverius metus. Iš viso čempionatedalyvaus 32 komandos (buvo 24).

Tarptautinių varžybų kalendoriausreformą FIBA intensyviai rengė pa-staruosius dvejus metus. Nauji spren-dimai, FIBA vadovų įsitikinimu, pa-dės labiau išpopuliarinti krepšinįpasaulyje, sustiprins nacionalines fe-deracijas. Be to, naujas pasaulio čem-pionato formatas pakels planetos pir-menybių prestižą. FIBA valdininkaitikina neva tokios permainos busnaudingos krepšininkams - iki šiolžaidėjai, kiekvieną vasarą vykdami įrinktinių stovyklas, turėdavo atlaiky-ti milžinišką krūvį.

Kitąmet FIBA planuoja persvars-tyti nacionalinių moterų rinktiniųvaržybų sistemą ir kalendorių.

Lietuvos krepšinio federacijos(LKF) generalinis sekretorius Min-daugas Balčiūnas pripažįsta, jogpermainų reikia, tačiau kol kas sun-ku spręsti, ar FIBA pavyks įgyven-dinti tai, kas sumanyta.

“Ar bus įdomios varžybos, kurio-se rinktinėms atstovaus antros su-dėtys? Atrankos varžybos vyks nevasarą, o sezono metu. Klubų tur-nyruose ketinama sukurti specia-lius langus rinktinių varžyboms.Bet FIBA net nesitarė su NBA irEurolygos organizacijomis, kad dėlrinktinių jos sezono metu padary-tų pertraukas”, - teigė M.Balčiūnas.

Pokyčių reikia, bet ne tokių- “FIBA Europe” buvo prieš tokius

FIBA sprendimus? - LŽ pasiteiravoLKF generalinio sekretoriausMindaugo Balčiūno.

- Ne tik “FIBA Europe” - visakrepšinio bendruomenė. Mes nema-tome tokio sprendimo argumentaci-jos. Pati idėja gera - idealu, jei futbolomodelis būtų įgyvendintas krepšinyje.Bet krepšinyje kita situacija - neturimevieningo valdymo, neturime organi-zacijų, atsakingų už nacionaliniųčempionatų ir krepšinio klubų plėt-rą. Šiame kontekste net ir geriausiaidėja gali netekti prasmės.

Krepšinį reikia stiprinti. Ir kadFIBA imasi veiksmų - labai gerai.Bet pokyčių reikia kitur. Reikia stip-rinti nacionalines federacijas. Gal šįFIBA sprendimą galima vertinti irkaip nacionalinių federacijų stipri-nimą - juk daugiau rungtynių rink-tinės žais namie. Bet reikia pasaky-ti ir tai, kad rinktinės žais be savolyderių. Kyla klausimas - ko bus ver-tas toks produktas? Negalima už-merkti akių ir vadovautis tik tuo,kad futbolui tokiu formatu sekasi.

Sunerimusi ne tik LKF, bet ir kitųšalių federacijos, “FIBA Europe”. Jaunekalbu apie struktūras, kurios turidalyvauti šioje reorganizacijoje. Pa-vyzdžiui, ULEB. Ar galite pagalvoti,kad Ispanijos, Prancūzijos ar Vokieti-jos čempionatų organizatoriai dukartper metus sustabdytų sezoną? Mes suLietuvos krepšinio lyga turbūt susitar-tume, bet kaip kitose šalyse - nežinia.

- Europos futbolo šalių čempio-natai sustabdomi, kai rinktinės žai-džia atrankos varžybas.

- ULEB iškart pasakė, kad Euro-lygos varžybų nestabdys. NBA tosminties net nesvarstė. Vadinasi, ge-riausi krepšininkai į rinktinę nega-lės atvykti. Nenoriu būti rėksniu,tačiau nematau net mažiausios ga-rantijos, kad numatomi pokyčiaiduos daugiau naudos. Nesakome,kad esame protingiausi, bet akivaiz-du, jog šiems sprendimams trūkstakertinių dalykų.

Žaidėjai turės atostogų- Rusijos rinktinės žaidėjas Vitali-

jus Fridzonas šiuo FIBA sprendimu

džiaugėsi. Pasak jo, varžybų buvojau per daug - kiekvienais metaisbaigę sezoną klubuose krepšininkaivykdavo į rinktinės stovyklas. Orga-nizmui tai didžiulis krūvis. Dabaržaidėjai turės daugiau poilsio.

- Krepšininkus puikiai suprantu.Bet aš atstovauju Lietuvos krepši-nio federacijai. Kaip LKF turi išgy-venti vasarą, kai rinktinė nežais?Dabartinio finansavimo - 2 mln. li-tų - neužtenka vyrų rinktinei, ta-čiau vyrų rinktinė išlaiko visas aš-tuonias jaunimo ir dar moterųrinktinę, be to, uždirba pinigų įvai-riems projektams Lietuvoje.

- Gal tuomet kam nors reikia im-tis iniciatyvos ir rengti alternaty-vius turnyrus, kurie padėtų užkam-šyti vasaros skyles?

- Susirūpinę ne mes vieni, galvąsuka visa Europa. Yra tam tikrų pro-jektų. Bet draugiškas turnyras nie-kada neatstos oficialių varžybų, ku-

rioms valstybė padeda, kelia dideliusreikalavimus ir už pergales skiriapremijas. Lietuva išliks prie bet ko-kios sistemos. Mūsų pamatai tvirti.Bet reikia stengtis, kad Europoje tu-rėtume daug stiprių federacijų.

Reikia vytis futbolą- FIBA renkasi futbolo modelį. Bet

buvęs Rusijos rinktinės treneris Sta-nislavas Jeriominas siūlo imti pavyzdį,jo žodžiais, iš labiau pavykusių ekspe-rimentų. Pavyzdžiui, ledo ritulio pa-saulio čempionatai vyksta kasmet irsulaukia milžiniško ažiotažo. O kasketverius metus vyksiančios pasauliokrepšinio pirmenybės, pasak jo, nepa-dės populiarinti šios sporto šakos.

- Kiek žinau, tik Šiaurės Amerikosnacionalinė ledo ritulio lyga nestab-do savo sezono. Tuo metu kitose ly-gose rungtyniaujantys ritulininkaiatvyksta į pasaulio čempionatą. Betledo ritulys pagal varžybų formatą irdalyvių skaičių su krepšiniu niekadanegalės konkuruoti. Todėl krepšinisturi lenktyniauti ne su ledo rituliu,o, mano manymu, vytis futbolą. Ir

galimybės krepšiniui populiarėti yramilžiniškos. Bet nežinome, ar dabar-tinis FIBA sprendimas tam padės.Manau, nesunku susitarti su Euroly-ga. Net ir su NBA, nors žinau jos va-dovų nuomonę. Viskas įmanoma.

- Iki didžiųjų permainų - dar pen-keri metai. Gal per tą laiką FIBA sėsprie derybų stalo su Eurolyga ir NBA?

- Galime tikėti, kad taip bus.- Savaitgalį dalyvausite “FIBA Eu-

rope” valdybos posėdyje Miunche-ne. Turbūt bus kalbama apie FIBAžingsnius?

- Be abejo. Iš Kvala Lumpūro busgrįžę “FIBA Europe” atstovai, jie pa-pasakos daugiau. Nors kalbėti apietai lyg ir nebėra prasmės - “FIBAEurope” valdyba jau anksčiau buvokategoriškai pasisakiusi prieš tokiusFIBA žingsnius.•

FIBA veiksmai erzina Europą

FIBA SPRENDIMAI

Po 2014 metų pasaulio vyrųkrepšinio pirmenybių Ispani-joje kitas planetos čempionatasvyks 2019 metais. Pasauliočempionatai vyks kas ketveriusmetus (priešolimpiniais me-tais), juose dalyvaus nebe 24, o32 rinktinės.

Atranka į planetos čempio-natą vyks trejus metus. Ji prasi-dės 2017-ųjų lapkritį, paskuivyks 2018 metų vasarį, birželį,rugsėjį, lapkritį, o baigsis 2019metų vasarį. Rinktinės bus pa-dalytos į A ir B divizionus, juo-se suskirstytos į grupes po trisarba keturias. Komandos tar-pusavyje susitiks po du kartus -namie ir išvykoje. Prasčiausiaipasirodžiusi A diviziono rinkti-nė iškris į B, o geriausia B divi-ziono ekipa iškops į A.

Nuo 2017 metų žemynųkrepšinio čempionatai vyks kasketverius metus (2017, 2021,2025 ir t.t.).

Atranka į 2020 metų ir visaskitas olimpines žaidynes busvykdoma ne per Europos čem-pionatą, kaip buvo anksčiau, oper planetos pirmenybes. Taippat vyks papildomi olimpiniaiatrankos turnyrai, padalyti įketurias zonas.

M.Balčiūnas: “Nematau net mažiausios garantijos, kad numatomi FIBA pokyčiai

duos daugiau naudos.”

Jei Eurolygos ir NBA sezonuose nebus pertraukų, geriausi krepšininkai negalės atvykti į rinktines. / “Reuters”/Scanpix nuotrauka

2012 11 13Lietuvos žinios14 Mokslas ir mokslininkai

MILDA KNIEŽAITĖ

Smagu, kai laukia tokia vie-telė, kuriai skirtas Lauda-gos, kitaip sakant, Tinginio,vardas. Poilsis garantuotas.O jei dar sodyboje iš šei-

mos narių susiburia Laudagos uni-versitetas, netrūks ir išradingumo.Psichologas praktikas, klinikinėspsichologijos srityje JAV padaręssėkmingą karjerą, aktyvus JAV lietu-vių bendruomenės narys, JAV neįga-lumo nustatymo tarnybos Mičiganosocialinio draudimo departamentonepriklausomas konsultantas dr.R.Kriaučiūnas - šių metų mokslopremijos užsienyje gyvenantiems lie-tuvių kilmės mokslininkams laurea-tas. Praėjusią savaitę Vilniuje jamįteikta premija už viso gyvenimonuopelnus mokslui ir mokslo lai-mėjimų sklaidą.

“Mano profesinis gyvenimas susi-dėjo iš trijų dalių, - sakė septyniasde-šimt šešerių metų laureatas. - Pirma,klinikinės psichologijos praktika vals-tybinėje įstaigoje. Buvau Psichinėssveikatos centro Lansinge vyriausia-sis psichologas. Sukūriau Profesinėspsichologijos internatūros programą,Amerikos psichologų sąjungos akre-dituotą visoje šalyje, ir daugelį metųjai vadovavau. Antra sritis - akade-minė veikla. Nuo 1971-ųjų dvidešimtpenkerius metus buvau susijęs su Mi-čigano valstijos universiteto keturiaisfakultetais: Medicinos ir Pedagogi-kos mokyklomis, Psichologijos ka-tedra ir Socialinių darbuotojų moky-mo programa. Daugiausia laikopraleidau mokydamas ir vertinda-mas beveik iškeptus Medicinos mo-kyklos daktariukus per jų rezidentū-rą. Galiausiai trečia sritis - privatipraktika. Dabar jos vienintelis klien-tas - Amerikos socialinio draudimoprograma, panašiai kaip “Sodra”Lietuvoje. Pagal kasmet sudaromąsutartį įvertinu žmones dėl jų gali-mo neįgalumo. Dirbu tris dienas persavaitę. Ne dėl to, kad būčiau alka-nas ar pinigų reikėtų. Man patinka.Be to, pastebėjau, kad padeda manoprotui išlaikyti atidumą.”

Meluojant amžiųPer Antrąjį pasaulinį karą su šei-

ma pasitraukęs iš Lietuvos ir per Vo-kietiją pasiekęs Ameriką, R.Kriau-čiūnas neslėpė, kad gyvenimopradžia JAV buvo sunki. Keturiolik-

mečiui berniukui teko rūpintis ma-ma ir dviem seserimis, nes tėvas, vo-kiečių paimtas kasti apkasų, frontuipasislinkus, nespėjo pabėgti į Ame-riką ir po karo buvo grąžintas jau įsovietinę Lietuvą.

“Reikėjo pradėti nuo nieko, - pri-siminė gyvenimą Čikagoje pašne-kovas. - Antrą dieną gavau darbąišvežioti ir pardavinėti žmonėms le-dus. Sunkiai dirbau visą dieną, vie-nuolika valandų stūmiau vežimėlį.Uždirbau vieną dolerį ir dešimtcentų. Grįžtu namo tramvajumi lai-mingas, tačiau mama ir sesutės ne-buvo labai sužavėtos. Po dviejų die-nų man prirodė kitą darbą metaloapdorojimo fabrike. Triukšmas di-džiausias, grįžęs namo ilgai nega-lėdavau nieko girdėti, tačiau ištvė-riau tame fabrike penkerius metus.Keturiolikos metų gauti darbą bu-vo neįmanoma, todėl turėjau me-luoti, kad esu vyresnis.”

Dažnai sakoma, kad paauglystė-je draugai turi neigiamos įtakos, ta-čiau R.Kriaučiūno patirtis buvo vi-sai kitokia. Bendraamžiai lankėmokyklas, kai jis turėjo uždirbtiduonai, todėl pasiprašė ir pats pri-

imamas į vakarinę suaugusiųjų mo-kyklą. Vėl teko meluoti, kad yra vy-resnis, jau šešiolikos metų, nes joamžiaus vaikui priklausė lankytidieninę mokyklą. Tą laiką moksli-ninkas prisimena kaip sunkiausiągyvenime. Po darbo važiuodamas įmokyklą iš nuovargio autobuse iružmigdavo. Dirbdavo po devyniasvalandas penkias dienas per savai-tę ir keturias valandas šeštadieniais.Juos vadino pusiau švente.

Lietuviškas akcentas“Kai draugai, baigę gimnazijas,

ėjo į universitetus, maniau, o kuo ašprastesnis?! - juokėsi pašnekovas. - Irįstojau į Ilinojaus universitetą. Čika-goje tada buvo jo poskyris. Jeigu bū-čiau turėjęs pinigų, būčiau studijavęsmeną, tapybą. Tais laikais mūsų kar-ta jautė spaudimą studijuoti tiksliuo-sius mokslus, nes tėvai, humanitari-nių mokslų absolventai, atvykę į

Ameriką turėjo plauti indus. Dabarbeveik visi mano amžiaus vyrai yrainžinieriai. Mergaitės dažniausiairinkosi studijuoti chemiją.”

R.Kriaučiūnas taip pat mintysepasirinko mechaninę inžineriją, ta-čiau stodamas į universitetą užsira-šė į parengiamąsias žurnalistikosstudijas. Turėjo ketinimų tapti žur-nalistu, tačiau po antro kurso reikė-jo keltis į centrinius Ilinojaus uni-versiteto rūmus už poros šimtųkilometrų. Brangesnis būtų buvęsir pragyvenimas, todėl pasirinkonemokamas studijas mokytojų se-minarijoje. Juolab kad pedagoginisdarbas mokytojų sūnui buvo geraipažįstamas. Mokėsi geriausiais pa-žymiais ir studijos pasirodė perlengvos. Be to, seminarijoje užkliu-vo lietuviškas akcentas.

“Pasikvietė mane ir pasakė, kadturiu jį panaikinti, jei noriu būti mo-kytoju, - prisiminė pašnekovas. - Ką

tik Ilinojaus universitete buvau bai-gęs vieną viešojo kalbėjimo kursą irten niekam mano akcentas nekliuvo.O dabar sako padėsią man užrašy-dami į kursus, už kuriuos negausiukreditų. Mano tautinė savimonė bu-vo įžeista. Maždaug apie 1956 metusAmerikoje siekta, kad visi ištirptųbendrame katile. Šiais laikais, prie-šingai, - kad neištirptų, o būtų tarsidalis salotų dubenyje. Ten yra vietosir salotoms, ir agurkams, ir pomido-rams, ir lietuviams.”

Randant pašaukimąĮ mokytojų seminariją R.Kriau-

čiūnas nebegrįžo. Tęsė studijas pri-vačiame Ruzvelto universitete Čika-goje. Nors mokslas atsiėjo brangiau,galėjo gyventi namie pas mamą, tikkasdien tris valandas užtrukdavovažiuodamas autobusu į univer-sitetą ir atgal. Tą laiką skirdavomokytis.

“Pasirinkau psichologiją, nes bu-vau išklausęs vieną jos kursą. Taipir pradėjau prie jo lipdyti toliau.Nulipdžiau psichologijos bakalaurolaipsnį. Pašaukė į kariuomenę. Grį-žęs tęsiau magistro studijas jau rim-čiau - klinikinės psichologijos, - pa-sakojo pašnekovas. - Kariuomenėjemane, matyt, lydėjo gera laumė. Popagrindinių mokymų išėjau karosanitaro kursus ir man pasiūlė būtikariuomenės psichologu. Maniau,kad tyčiojasi, nes kareivius laikė užnieką, tačiau buvau įrašytas į psi-chologijos procedūrų kursus ir trismėnesius labai intensyviai moko-mas. Tada paskyrė į kariuomenės li-goninės psichikos sveikatos kliniką.Ten man padėjo atrasti profesinį pa-šaukimą, o mano viršininkai, kapi-tonai ir psichiatrai, ėmė raginti to-liau studijuoti. Be to, sužinojau, kadtokiu atveju galiu iš kariuomenės iš-eiti trimis mėnesiais anksčiau. Pa-daviau prašymą vėl į Ruzvelto uni-versitetą ir mane priėmė.”

Baigęs magistro studijas, R.Kriau-čiūnas dirbo Kankakee valstybės li-goninėje. Nors vedė ir susilaukė pir-mojo sūnaus, žmonos Gražinospalaikomas, įstojo į doktorantūrąSent Luiso Vašingtono universiteteMisūrio valstijoje. Apgynęs daktarodisertaciją, nuo 1969 metų dirboPsichinės sveikatos centro Lansin-ge vyriausiuoju psichologu, o nuo1971 metų dar ir dėstė Mičiganouniversitete. Svarbiausios moksliniųdarbų sritys buvo atminties distrak-cijos ir amžiaus santykis, vyresnioamžiaus žmonių depresija ir savižu-dybės (Amerikoje tarp senelių daž-nesnės nei tarp jaunų žmonių), vi-dutinio amžiaus krizės ir jų įveikimogalimybės. Vis dėlto didžiausiu savolaimėjimu mokslininkas laiko Pro-fesinės psichologijos internatūrosprogramą, Amerikos psichologų są-jungos akredituotą visose valstijose.

“Domėjausi ir lietuvių jaunimoraida Amerikoje, - prisiminė psi-chologas. - Per anketas tirdavau,kaip jų vertybės keičiasi laiko tėk-mėje. Lygindavau duomenis, gau-tus kas penkerius metus pakarto-jant tyrimus, - ar labiau panašėja įamerikiečių vertybių vidurkį, ar iš-laiko savo. Apklausti lietuviai už-tektinai skyrėsi nuo amerikiečių

Laureatas

Savos vietos, lietuviški ženklaiLaudaga - mažai kam žinomas lietuviškas žodis. Būtent tokio ir ieškojo nenuilstantis lietuvybės puoselėtojas dr. Romualdas Kriaučiūnas savo sodybai už poros šimtų kilometrųnuo namų Mičigano valstijos sostinėje Lansinge pavadinti.

“Kai draugai, baigę gimnazijas, ėjo į universitetus,maniau, o kuo aš prastesnis?! Ir įstojau

į Ilinojaus universitetą.”

Mokslo premijos laureatas dr. R.Kriaučiūnas iš JAV dažnai apsilanko gimtajame krašte.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Jaunystėje su žmona Gražina. Kriaučiūnai su sūnumis Aidu ir Aru.

Mokslas ir mokslininkai 152012 11 13Lietuvos žinios

normų. Labiau iškeldavo dvasines,žmogiškąsias vertybes, artimo mei-lę. Amerikiečiai buvo labiau prag-matiški, susirūpinę ekonominiaisdalykais, savo gerove, kaip dabaryra visur.”

Nuo 1996 metų, kai išėjo į pensi-ją, R.Kriaučiūnas dirba Neįgalumonustatymo tarnybos Mičigano so-cialinio draudimo departamentonepriklausomu konsultantu. Nepa-miršo ir žurnalistikos. Mokslinin-kas aktyviai rašo tiek išeivijos, tiekLietuvos spaudoje. Ilgametė žurna-listinė veikla 2005 metais buvo įver-tinta JAV lietuvių bendruomenėstarybos premija.

Tėvams atmintiKriaučiūnų šeimoje lietuvybės

dvasia užauginti trys sūnūs. Vyriau-siasis Aidas - talentingas biochemi-kas. Dirbdamas garsioje farmacijospramonės kompanijoje “Lilly” para-šė nemažai ir mokslinių straipsnių išvėžio tyrimų srities. Vidurinis Aras,atlydėjęs tėvą į Mokslo premijos įtei-kimo iškilmes Vilniuje, - kompiuteriųinžinierius, programų kūrėjas. Jau-niausias sūnus Aldas, verslo vadybosmokslų daktaras, dešimt metų pra-leido ką tik nepriklausomybę atgavu-sioje Lietuvoje. Čia sukūrė ir šeimą.Pradžioje dirbo pramonės įmoniųgamybos kokybės konsultantu, vėliauJAV ambasadoje - finansų patarėju. ĮLietuvą atvažiuoja ir dabar skaitytipaskaitų Vilniaus universitete.

Jaunėlis Aldas pavadintas R.Kriau-čiūno vardo trumpiniu, tačiau kartuir - mokslininko tėvui atminti. Kaišeima pasitraukė į Ameriką, daugiauniekada jo nematė ir visam gyveni-mui liko gili žaizda.

Pirmus porą metų vieni apie ki-tus nežinojo nieko - net ar gyvi iš-likę. Vėliau mama rašydavo į savotėviškę Inkūnus prie Anykščių, kadjos mama perduotų laiškus vyrui.Kai senelė mirė, laiškai ir toliauplaukė tuo adresu, o juose buvo ra-šoma sutartais slaptažodžiais, kadniekas kitas negalėtų suprasti. Tė-vas laiškus į Čikagą siųsdavo irgi ki-tu adresu. Juos gaudavo pažįstami,gyvenę už poros kvartalų, ir per-duodavo mamai. Porą laiškų tėvasparašė ir sūnui. Juose kreipėsi:“Mielas Aldai”.

Mykolas Kriaučiūnas mirė 1976metais. Palaidotas Inkūnų kapinė-se. R.Kriaučiūno rūpesčiu ant Gus-tonių pradinės mokyklos, kuriospalėpėje įrengtame bute pats gimėir augo iki karo, 1988 metais buvoatidengta paminklinė lenta tėvamsmokytojams atminti.

Kur sava ir brangu“Mano močiutė kadaise paaukojo

didelį žemės gabalą, kad Panevėžiovyskupas Kazimieras Paltarokas pa-statytų Inkūnuose bažnyčią. Geraiprisimenu, kai ji buvo šventinama.Ta bažnytėlė tebėra ir dabar. Ji mantokia sava”, - šypsojosi pašnekovas.

Sava vieta ir Berčiūnai prie Pane-vėžio, nes vos penki kilometrai nuogimtinės Gustonyse. Lietuvai atga-vus nepriklausomybę ateitininkamsbuvo perleista Berčiūnuose buvusi

stovyklavietė. Dabar ten vasaromisorganizuojamos ateitininkų stovyk-los. Dr. R.Kriaučiūnas visą gyveni-mą aktyviai dalyvauja ateitininkųveikloje. Ketverius metus ėjo Atei-tininkų federacijos generaliniosekretoriaus pareigas. Likimas lė-mė būti ir paskutinio “Ateities”žurnalo, išleisto Amerikoje priešperkeliant jo leidybą į Lietuvą, re-daktoriumi.

“Kai atskridome į Vilnių, - prisi-minė mokslininkas pirmąjį apsilan-kymą Lietuvoje 1988 metais, - suži-nojome, kad prieš dieną Gediminobokšte buvo iškelta Trispalvė. Ne-spėjome. Iš pusbrolio sužinojome,kad kitą dieną Kaune bus iškeltaLietuvos vėliava. Nelegaliai išvažia-vome su juo į Kauną ir matėme tąįvykį. Tai neužmirštama. Kai tūks-tantinė minia pradėjo giedoti Lie-tuvos himną, visi su vėliavėlėmis,net vaikučiai, bijojau, kad nebūtųtaip, kaip nutiko prieš tris dienasVilniuje, kai saugumo ar milicijosdaliniai užpuolė su lazdomis ir iš-vaikė. Žmonės pradėjo giedoti Lie-tuvos himną taip švelniai, jausti, jogbijo, kažko laukia. Pagiedojo pirmąposmelį, nieko neatsitiko, antrą -stipriau, trečią, ketvirtą - jau visugarsu. Net ašaros išriedėjo.”

Lietuvai atgavus nepriklausomy-bę, R.Kriaučiūnas vis dažniau apsi-lankydavo gimtajame krašte. Ne tikasmeniniais reikalais - į sūnaus ves-tuves ar vaikaičio krikštynas. Psi-chologas buvo kviečiamas Lietuvoskolegų dalytis patirtimi, dalyvautitarptautinėse konferencijose. Jistaip pat pasirūpino galimybe lietu-viams pasisemti kitokios patirtiesAmerikoje.•

Kriaučiūnų šeimojelietuvybės dvasia

užauginti trys sūnūs.

Kaip būti laimingiemsMokslo premijos laureatas dr.R.Kriaučiūnas VU Filosofijosfakultete skaitytoje paskaitoje“Nauja mokslo šaka - pozity-vioji psichologija” pabrėžė, ko-kie svarbūs yra veiksmai, ku-riuos žmonės sąmoningaiatlieka norėdami tapti laimin-gesni. Tyrimų duomenimis, 50proc. laimingumo lemia genai,10 proc. - tokios gyvenimo ap-linkybės kaip socialinis ekono-minis statusas, šeiminė padėtis,sveikata ar gaunamos pajamos,ir 40 proc. - paties žmogauskontroliuojami veiksmai, turin-tys įtakos ilgalaikei laimei: gerųsantykių su šeima sąmoningaspuoselėjimas, dažnai ir nuošir-džiai reiškiamas dėkingumas,dažnas mėgavimasis esamuojumomentu, nuoširdus paslaugu-mas, optimizmas, nuolatinė fi-zinė mankšta, psichologinis at-sparumas nesėkmėms. Su laimesusijusios teigiamos emocijosyra ne vien malonios, bet turi irdaug objektyviai naudingų pa-darinių. Laimingi žmonės pa-prastai turi daugiau draugų iryra kitų labiau mėgstami. Jie la-biau linkę bendrauti ir padėtikitiems bei aukoti labdarai.Laimingi žmonės yra kūrybiš-kesni, energingesni ir produk-tyvesni. Geresni vadovai ir de-rybininkai. Uždirba daugiaupinigų. Turi geresnę imuninęsistemą, yra psichologiškai at-sparesni nesėkmėms, sveikesniir ilgiau gyvena. Labiau pasitikisavimi ir turi stipresnį saviver-tės jausmą. Laimingesni žmo-nės yra naudingesni savo šei-mai ir visuomenei. Pozityviajaipsichologijai svarbi prisitaiky-mo sąvoka, kai žmogus pamažupripranta prie naujo teigiamoar neigiamo įvykio ir grįžta įankstesnį laimės lygį. Kartuprisitaikymo mechanizmas lei-džia žmogui pamažu priprastiir nesijausti ilgai nelaimingamnet ir pablogėjus gyvenimo ap-linkybėms. Tyrimų duomeni-mis, pinigai turi įtakos patiria-mai laimei tik iki tam tikropajamų lygio. Kai patenkinamipagrindiniai poreikiai, papildo-mi pinigai nebeturi didelėsreikšmės žmogaus laimei. Nu-statyta, kad materializmas kaipžmogaus vertybių sistema yraviena didžiausių kliūčių taptilaimingam. Dvasingumą puose-lėjantys žmonės paprastai yra

geresnės sveikatos, rečiau ken-čia nuo alkoholio ir narkotikųpriklausomybės, rečiau turisantuokos problemų, yra geres-ni tėvai, geriau fiziškai ir psi-chologiškai susitvarko su pro-blemomis. Pozityviąjąpsichologiją pritaikant kasdie-niame gyvenime svarbūs būtųkeli harmonijos aspektai. Jaus-mų harmonija kartais laikomasvarbiausia. Reikia suprasti sa-vo jausmus, kaip jie veikia mū-sų gyvenimą, ir žinoti, kaip juosatitinkamai koreguoti mažinantįtampą ir nereaguojant į viskątarsi būtų pasaulio pabaiga, iš-mokstant kartais pasakyti “ne”,užuot stengiantis visiems įtikti.Intelektinę harmoniją ugdytipadės nauji pomėgiai, moky-masis ko nors visiškai naujo.Kūno harmoniją - mankšta,naudinga tiek fizinei, tiek psi-chinei sveikatai. Fiziniai prati-mai stiprina protinius gebėji-mus ir atmintį, gali sumažintidepresijos riziką ar net padėtijos išvengti. Harmonija su aplin-ka skleidžiasi gamtoje, toli nuotriukšmo, dirbtinos šviesos, sku-baus gyvenimo tempo, informa-cijos pertekliaus, turinčių įtakosžmonių nuotaikai, miegui, parosritmui. Jau kalbama apie vadina-mąją technopatologiją, galinčiąbūti priežastimi sumažėjusio dė-mesingumo ir protavimo, žalin-gų įpročių ir priklausomybių.Socialinė harmonija, geri santy-kiai su kitais, labai svarbu ne tikmūsų savijautai, gyvenimo koky-bei, bet ir pačiai tapatybei. Svar-bu jaustis platesnės visuomenėsdalimi. Dažnai iš ten gaunamemums reikalingą palaikymą beiparamą. Kartu psichologas pa-brėžė, kad paviršutiniški “Face-book” formato santykiai nėrasocialinės harmonijos pavyzdys.Darbas plačiąja prasme ir sava-norystė taip pat prisideda prielaimės, psichikos sveikatos irdvasinės brandos, skatinadžiaugsmą, meilę, dosnumą. Irgaliausiai - dvasinė harmonija.Jos pagrindas - laiko tėkmėjedidėjantis gyvenimo prasmėspajautimas ir supratimas.Svarbu ne tik suprasti, kas šia-me pasaulyje mums suteikiadvasinę ramybę - malda, medi-tacija ar religinės apeigos, netik turėti savo įsitikinimus, betir aktyviai juos įgyvendinti.Sveikai, harmoningai ir pras-mingai gyventi.

Kriaučiūnų šeimos susibūrimas 2011 metais. / Asmeninio albumo nuotraukos Kriaučiūnų vaikaičiams taip pat artima lietuvybės dvasia.

Šiemet Gražina ir Romualdas Kriaučiūnai atšventė auksines vestuves.

NIJOLĖ STORYK

Dvi merginos mažoje erd-vėje interjerą sukūrė vosper du mėnesius. Butevietos nedaug, bet labaipatogu gyventi. Moder-

nus interjeras gana praktiškas ir la-koniškas.

Baldų ir interjero studijos “Na-mų vizija” vadovė 25 metų GintarėGruodytė kūrybiškai pažvelgė į sos-tinės Savanorių prospekte, “Evitos”namų komplekse, esantį 45 kvad-ratinių metrų butą. Jį įrengti Ginta-rei padėjo studijos interjero deko-ratorė Sigita Jusaitė.

Tos pačios zonos, tik mažesnėsSukurti interjerą mažoje erdvėje -

nelengva užduotis dizainerei. Tai, kastinka dideliam butui, visiškai netinkamažai patalpai. Reikia pamąstyti, kaipvizualiai padidinti erdvę ir tikslingaipanaudoti visą gyvenamąjį plotą.

G.Gruodytė neabejojo, kad galimapuikiai įsikurti mažame bute, kur yrabeveik tos pačios zonos kaip ir didelia-me - virtuvė, svetainė ir miegamasis. Įmažą erdvę reikia sutalpinti visa, kas yrabūtina patogiam ir jaukiam gyvenimui.

“Žinoma, daug lengviau kurti in-terjerą, kai viskas yra aišku, kai su už-sakovu iki smulkmenų aptariamakiekviena detalė. Kiek kebliau, kaitenka bendrauti su žmonėmis, kuriepatys gerai nežino, ko nori, ir nelabaiįsivaizduoja, kaip atrodys jų butas. Šįkartą su užsakovais gana greitai rado-me bendrą kalbą”, - aiškino Gintarė.

Kurti baldus įdomiau nei drabužius

Baldų ir interjero studija veikiadar tik metus, nors baldų projekta-vimu Gintarė pradėjo domėtis gero-kai anksčiau.

“Pradžia buvo nelengva, bet ir netokia sunki, kad nebūčiau galėjusi pra-gyventi ir būtų reikėję vykti ieškotidarbo svetur. Pamėginau plėsti savoveiklą. Taip daug įdomiau dirbti. Stu-dija “Namų vizija” neapsiriboja vien

tik interjero kūrimu. Dar projektuoja-me ir gaminame baldus”, - teigė ji.

Pasak merginos, ši sritis atveriadaug galimybių, čia galima tobulėti irįgyvendinti savo idėjas. “Baldų pro-jektavimu ir gamyba susidomėjau bū-dama aštuoniolikos metų. Tuo metudirbau Jonavoje. Čia įgijau daug prak-tikos. Tai padėjo man pačiai pradėtisavo baldų projektavimo ir gamybosverslą. Be to, ši veiklos sritis papildointerjero dekoravimą”, - tikino pašne-kovė. Ji baigė ekonomikos studijas, ta-čiau pasirinko kūrybiškesnę veiklossritį. “Mūsų giminėje yra baldininkų,bet tai nėra mano šeimos verslas. Išpradžių projektuoti baldus buvo tikpomėgis, paskui tai virto rimta veik-la. Mano pirmas suprojektuotas bal-das buvo virtuvės komplektas. Visadažaviuosi gražia namų aplinka. Žmo-gus gerai jaučiasi tokioje aplinkoje gy-vendamas”, - pasakojo autorė.

Nė kvapo senų baldųNedideli butai patinka jauniems

žmonėms. Jie paprastai savo gyvenimąpradeda turėdami kuklų turtą, telpantį

į mažą lagaminą. Be to, jaunimas nėrapripratęs prie senų baldų ir daiktų. Juostraukia tai, kas yra nauja ir modernu.

Mažame ir jaukiame bute Savano-rių prospekte senų daiktų nėra nėkvapo. Nauji baldai virtuvėje, svetai-nėje ir miegamajame dar kvepia na-tūraliu medžiu ir dažais. Pasak Gin-tarės, baldai skirti patogiai gyventi. Jieatlieka tam tikrą funkciją, tarkim, vie-

nokią virtuvėje, kitokią - svetainėje armiegamajame. Tačiau mažame butejie turi būti dar ir estetiškai patrauk-lūs. Net baldų spalvos parinktos ra-mios, pastelinės, kad neužgožtų ma-žos erdvės ir būtų praktiški.

Žvilgsnis aukštynNedidelis butas yra kampinis. Vie-

toj išorinių svetainės sienų - du dide-li vitrininiai langai. Virtuvės zonoje -

dar vienas langas. Bute šviesos daug,bet kur pastatyti baldus? Vietos lyg irnėra. Svetainė, valgomasis ir virtuvėyra vienoje atviroje erdvėje.

Interjero autorė panaudojo mažoserdvės aukštį, kad būtų daugiau vie-tos buities daiktams susidėti. Virtu-vės baldų komplektas siekia lubas.Spintelių durelės turi frezuotas ran-kenėles. “Tokios rankenėlės būtinosgyvenant mažoje erdvėje. Jos neatsi-kišusios, todėl netrukdo, kai virtuvė-je sukinėjasi šeimininkė”, - tvirtinopašnekovė. Kad liktų daugiau vietosvirtuvės darbastaliui, garų rinktuvasbuvo sumontuotas šiek tiek toliaunuo kriauklės.

Mažoje virtuvėje nėra valgomo-jo stalo - nebeužteko vietos jam pa-statyti. Vietoj jo atsirado Gintarės su-projektuotas mini baras su trimisaukštomis kėdėmis palei visą virtuvėspalangę. Virtuvėje dominuoja švie-sios pastelinės spalvos.

Veidrodžių sumažėjoKaip ir virtuvės, miegamojo spin-

ta užima visą sieną iki pat lubų. Spin-tos vidurinėje dalyje įstatytas veidro-dis. Taip vizualiai išsiplečia erdvė.Pasak Gintarės, jeigu veidrodis būtųper visą spintą, jame atsispindėtų vi-sas kambarys. Tačiau šio sumanymoatsisakė užsakovai, jie teigė, kad tadajaustųsi lyg veidrodžių karalystėje.

Miegamojo interjere, kaip ir visa-me bute, vyrauja paprastumas ir lako-niškumas. Viskas buvo daroma taip,kad čia gyvenantys jauni žmonėsjaustųsi patogiai. Pernelyg ramiųspalvų monotonija nėra gerai. Tad di-zainerė pateikė įvairovės. Vertikaliaidryžuotas tapetas - subtilius kompo-zicijos triukas. Priklijuotas ant sienosties lovos atlošu jis pagyvino ir vizua-liai praplėtė nedidelį miegamąjį.

Jei dar žvilgtelėtume į svetainę, šioserdvės akcentas - lengvos formos sek-cija su atviromis lentynomis. Autorėteigė, kad projektuodama šį baldąstengėsi, kad daiktas tarsi susilietų sumaža patalpa.

Lengvumo pojūtisGintarė tiesiog įsimylėjusi medį,

kuris yra tobula medžiaga baldams.Tačiau negalėjo pasakyti, koks medisjai geriausiai paklūsta. “Tokia gyve-nimo realybė, kad tenka gaminti kiekpigesnius, bet kokybiškus baldus išmedžio drožlių plokščių. Šiame bu-te kietieji baldai būtent tokie ir yra.Man svarbus ne pats medis, iš kuriogaminamas baldas, bet visa aplinka,kurioje stovi mano suprojektuotasdaiktas”, - patikslino ji.

Pašnekovė ne kartą užsiminė, kadinterjeras turi būti lengvas kaipplunksna. Kas tai? Ar baldai gali bū-ti lengvi? Pasak jaunos baldininkės,gerai pagamintas baldas gali darytilengvumo įspūdį. Grakštumo sutei-kia ir tinkamai priderinta prie inter-jero baldo spalva.

“Mažam butui spalvų įvairovė ne-tinka, ypač jeigu jos yra ryškios. Pokurio laiko toks derinys pradėtų dir-ginti ir varginti. Tad šiame bute vy-rauja vien tik tų pačių ramių pasteli-nių spalvų atspalviai - nuo sienų ikibaldų”, - pasakojo Gintarė.

Apšvietimas - estetinė detalėAutorė taip pat daug dėmesio skyrė

interjero apšvietimui. Prie baro ir sve-tainėje pakabinti šviestuvai. Jaukumosuteikia halogeninės lempos, įmontuo-tos į virtuvės baldų komplektą.

Miegamajame buvo atsisakytadirbtinio apšvietimo. Pasak Gintarės,šiam kambariui labiau tinka gelsvašviesa, kuri suteikia ramybės pojūtį.Virš lovos pritvirtinta bra, kad būtųpatogu prieš miegą paskaityti gerąknygą. Svetainės sekcijoje esantisšviestuvas atlieka labiau estetinę funk-ciją. Šviesos skleidžia nedaug, bet su-kuria jaukumą, kai norima pasėdėtiromantiškoje prieblandoje.•

2012 11 13Lietuvos žinios16 Namų pasaulis

Mažos gyvenamosios erdvės dideli privalumaiMažas jaukus butas pačiame sostinės centre patogus įvairiais atžvilgiais. Tad vis dažniaužmonės į tokius ir dairosi.

Interjeras iš arti

Gintarė tiesiog įsimylėjusi medį, kuris yra tobula medžiaga baldams. Tačiau negalėjo

pasakyti, koks medis jai geriausiai paklūsta.

Svetainės sekcijoje esantis šviestuvas atlieka daugiau estetinę funkciją. / Studijos “Namų vizija” nuotraukos Vonios interjeras - tarsi gyvenamųjų zonų tęsinys.

Baldų ir interjero studijos “Namų vizija” vadovė G.Gruodytė ir interjerodekoratorė S.Jusaitė (dešinėje) kūrybingai pažvelgė į nedidelį butą.

NIJOLĖ STORYK

Ką rinktis, kai ateina šildymosezonas - šilumą ar patogumą?Kokie šildymo būdai yra ir taupūs, ir patogūs?

Dabar, supykus, kad brangios du-jos ar centralizuota šiluma, galimarinktis alternatyvius šilumos būdus.Ar atsinaujinančios energijos įranga- šilumos siurbliai, saulės kolektoriaiarba infraraudonųjų spindulių šildy-tuvai - pateisina mūsų pasirinkimą?

Naujovė - hibridiniai katilaiUAB “Vilpra” pardavimo plėtros

skyriaus direktoriaus pavaduotojas Ge-diminas Zutelis pastebėjo, kad dauge-lis smulkių šilumos vartotojų renkasipatogesnį šildymo būdą. “Nors jau pra-sidėjo šildymo sezonas, daugelis gyven-tojų tik dabar sukruto tobulinti savo na-mų ūkio šildymo įrangą. Pas mus dabarpats darbo įkarštis”, - sakė G.Zutelis.

Pasak pašnekovo, daugelis pirkė-jų pageidauja turėti savo namuose to-kią įranga, kuri kuo ilgiau šildytų irkuo mažiau sunaudotų kuro.

Gyvenimas tampa komfortiškas, kaisavo namuose žmonės įsirengia akumu-liacines katilines, kurių pagrindą suda-ro ketaus kietojo kuro katilas su akumu-liacine talpa. Toks katilas gali sujungtinet kelis energijos šaltinius - kietąjį ku-rą, saulės energiją, geoterminę energiją,pigesnę naktinę elektros energiją.

“Daugelis žmonių, kurie gyvena se-

nuose namuose, jau suprato, kad ne-pakanka pakeisti langus. Reikia mo-dernizuoti ir katilinės įrangą”, - pa-stebėjo G.Ziutelis. Pasak jo, šiuo metupastebimas didelis susidomėjimas al-ternatyviąja šilumos energija. “Mo-derni įranga tokia tobula, kad kartaisnaujame name pakanka įrengti vientik šildymą grindyse. Mūsų bendro-vė neseniai įrengė klientams pačiusnaujausius hibridinius katilus su ši-lumos siurbliu ir skystojo ar dujiniokuro katilu”, - pridūrė jis.

Mažiau automatikos ir elektronikos

AB “Atrama” - seniausia Lietuvojeįmonė, gaminanti lietuviškus šilumosįrenginius. Bendrovės komercijos direk-torė Irma Kvedarienė LŽ teigė, kad ka-tilas su akumuliacine talpa skirtas šilu-mos pertekliui šildymo sistemojesukaupti, o esant trūkumui - šilumai ati-duoti į sistemą. “Tokio katilo pranašu-mas tas, kad galima sumažinti katilo ku-ro krovimo dažnumą. Katilas dirbanominalia galia, taigi ekonomiškiausiurežimu, ir garantuojamas tolygus patal-pų šildymas”, - aiškino pašnekovė.

Akumuliacinės talpos gaminamos500, 570, 730 ir 950 litrų tūrio. Jas ypačrekomenduojama naudoti esant ma-žos talpos šildymo sistemai, turinčiaiautomatiškai valdomą priverstinę cir-kuliaciją, nes tuomet ir mažiausios ka-tilo galios gali būti per daug - kyla pa-vojus, kad sistemoje gali užvirti vanduo.

AB “Atrama” gaminami centriniošildymo katilai yra pajėgūs apšildytinuo 80 iki 400 kv. m ploto individua-laus būsto, administracinės ir gamy-binės paskirties patalpas. Kūrenti tin-ka įvairus kietasis kuras: malkos,akmens anglys, durpių briketai, įvai-rios medienos atliekos.

Pasak I.Kvedarienės, “Atramos” ga-minami šildymo katilai neturi daug au-

tomatikos, įvairios elektronikos, todėlkurui netaikomi specialūs drėgnumoreikalavimai, nėra pavojaus, kad kaž-kas suges ir teks katilą taisyti. “Šiemetypač populiarūs mūsų gaminami orošildytuvai, skirti šildyti įvairioms gyve-namoms, buitinėms ar gamybinėmspatalpoms, kuriose nėra centrinio šil-dymo sistemos, vandentiekio”, - pri-dūrė pašnekovė.

Mitas, neatitinkantis tikrovėsAlternatyvaus šildymo įrengimų

įmonės UAB “Rubisolis” komercijosdirektorius Deividas Juška pastebėjopamažu nykstantį klaidingą požiūrį,kad elektrinis šildymas yra brangus.Pasak pašnekovo, tai mitas, neatitin-kantis tikrovės. Anksčiau žmonės ne-

tikėjo, kad toks šildymas gali ir sutau-pyti laiko, ir suteikti nepriklausomybęnuo centrinio šildymo, o dabar visdažniau renkasi šią naujovę. “Galime“įdarbinti” ant sienos kabantį paveiks-lą ar kurį nors baldą - jame būtų gud-riai įmontuota šildymo įranga. Stan-dartinės šildymo plokštės yra baltos,tačiau nuo šiol jos gali tapti išskirtinės- baltą spalvą galima pakeisti paveiks-lu, nuotrauka, logotipu ar šiaip kokiugrafiniu vaizdu. Fantazijai nebėra ri-bų! O kad fantazija virstų realybe, te-reikia aukštos kokybės nuotraukos”, -šypsojosi pasakodamas D.Juška.

Pasak pašnekovo, šiais laikais stato-mi sandarūs ir ekonomiškai efekty-vūs pastatai. Po truputį įsibėgėja irmažai energijos sąnaudų reikalaujan-

čių (pasyvių) namų statyba. Tokiemspastatams reikia daug mažiau šilumosenergijos nei senos statybos. Tiesa, dėlto beveik nesikeičia vandens šildymosistemos įrengimo išlaidos. Šie fakto-riai vis labiau verčia domėtis šiuolai-kinėmis elektrinio šildymo sistemo-mis, kurių montavimo išlaidos yrakelis kartus mažesnės nei tradiciniųvandeniu šildomų sistemų.

“Elektrinis šildymas yra patogus netik namuose, bet ir sodyboje ar sodo na-melyje. Nuolat šildyti tokį būstą nuosto-linga, o elektrinis šildymas ir šiuolaikinėstemperatūros valdymo sistemos leidžiadžiaugtis komfortu tada, kai reikia. Sis-temą įjungti ar išjungti galima nuotoli-niu būdu, tai labai patogu ir taupo pini-gus. Tokiai sistemai įrengti nereikiamontuoti katilų, tiesti vamzdžių, statytikaminų, katilinių”, - patirtimi dalijosiD.Juška. Patalpas šildant šiais prietaisais,palyginti su įprastais, galima sutaupytiiki 50 proc. šilumos energijos.

“Taip yra todėl, kad šiems prietai-sams gaminti naudojamos naujos te-chnologijos, be to, jie šilumą perduo-da infraraudonaisiais spinduliais. Taireiškia, kad patalpoje esantys baldai,žmonės šildomi tiesiogiai, tačiau labaišvelniai, nekeliant diskomforto. Ši tech-nologija teigiamai veikia žmogaus svei-katą, nesausina oro, nekelia dulkių, ne-leidžia susidaryti pelėsiui - tai paprastainutinka patalpas šildant tradiciniais šil-dymo prietaisais, kurie šildo patalposorą”, - aiškino pašnekovas.•

Namų pasaulis 172012 11 13Lietuvos žinios

VG-3493

Šildyti namus gali ir paveikslas ant sienosFAKTAI: KONKURUOJA MALKOS IR ANGLYSLietuvos statistikos departamento Ener-getikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Na-talija Golovanova LŽ sakė, kad privačiųnamų šilumos vartotojai renkasi tradicinįkurą - malkas ir anglis, nors yra didelis al-ternatyvių šildymo būdų pasirinkimas.Statistikos duomenimis, 2011 metais šildy-mo tikslams vartotojai sudegino 2849,8 ku-binių metrų malkų ir 86,2 tūkst. tonų anglių.

Elektrinis šildymas ir šiuolaikinės temperatūros valdymo sistemos leidžiasistemą įjungti ar išjungti nuotoliniu būdu. / LŽ archyvo nuotrauka

“Nepakanka pakeistilangus. Reikia

modernizuoti ir katilinės įrangą”.

2012 11 13Lietuvos žinios18 Sveikata ir vaistai

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Mūsų organizmas - sudėtinga gamykla, kur kiekvienas organasnenuilsdamas dirba savo darbą.Šlapimo sistema - viena iš jų. Ji šalina iš organizmo medžiagųapykaitos produktus ir kitas nereikalingas medžiagas, reguliuoja skysčių, druskų kiekįbei šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.Kas nutinka, kai kuri nors šiossistemos grandis sutrinka?

Vilniaus miesto klinikinės ligoni-nės Urologijos skyriuje kasmet gy-doma maždaug 2,3 tūkst. ligonių.Apie tūkstantį pacientų kreipiasi dėlinkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslėsakmenligės, nemaža dalis - dėl on-kologinių ligų, likusieji - dėl šlapini-mosi sutrikimų, kurie pagal naujau-sias Europos urologų draugijosrekomendacijas priskiriami apatiniųšlapinimosi takų sutrikimų, nesusiju-sių su neurologija, grupei. Tai pro-statos padidėjimas, dirglioji šlapimopūslė, šlapimo nelaikymas bei užde-giminės ligos.

Urologija labai imli naujosioms te-chnologijoms, moderniems gydymobūdams. Galima sakyti, kad standar-tinio gydymo išvis nėra. Kiekvienamligoniui gydytojai stengiasi rasti in-dividualų gydymo būdą, vadinasi,tam būtinos ir individualios vaistųbei technologijų sąnaudos. “Mes se-kame pasaulio urologijos naujoves,aktyviai dalyvaujame Europos uro-logų draugijos rengiamose konferen-cijose, per kurias supažindinama sunaujovėmis, kasmet atnaujinamosmetodinės rekomendacijos. Nors irstengiamės, mums nelengva jų laiky-tis, nes naujos technologijos ir instru-mentai brangiai kainuoja”, - sakėVilniaus miesto klinikinės ligoninėsUrologijos skyriaus vedėjas gydyto-jas urologas Edmundas Štarolis.

Kur auga akmenys“Legendinės gydytojos medicinos

mokslų daktarės Stasės Mičelytės, šiailigoninei atdavusios 42 darbo metus,dėka mūsų skyriuje sukurta moder-ni inkstų akmenligės gydymo siste-ma. Vienas jos ramsčių - labai atidžiaiprižiūrimas ir kol kas puikiai veikian-tis ekstrakorporinės smūginės ban-gos aparatas, kuriuo atliekama inks-tų akmenų litotripsija (skaldymas).Šis aparatas, matyt, unikalus visojeEuropoje, nes veikia jau nuo 1996metų pradžios ir juo jau atlikta arti16 tūkst. procedūrų. Akmenligė, at-metus nedideles išimtis, - žmogausorganizmo medžiagų apykaitos pro-cesų sutrikimo pasekmė. Juos gali ini-cijuoti tam tikri genetiniai sutrikimai,dietos ir gyvenimo būdo ypatumai,tarp jų - nepakankamas skysčių var-tojimas ir daug kitų dalykų. Inkstųakmenlige įvairiose šalyse serga nuo2 iki 6 proc. gyventojų. Inkstų akme-nys pagal cheminę struktūrą gali bū-ti kelių rūšių: uratiniai, okasalatiniai,infekciniai ir kitokie komplikuoti ak-menys. Kiekvienai jų rūšiai reikiaskirtingo gydymo. Kokio - privalospręsti gydytojas, surinkęs išsamiąanamnezę ir išsiaiškinęs akmens lo-kalizaciją, dydį, įvertinęs inksto ana-tominės struktūros individualumą ir

pan. “Mes turime labai neblogą instru-mentarijų ir aukštos kvalifikacijos gy-dytojų, kurie galėtų atlikti operacijaspačiomis moderniausiomis priemo-nėmis, tačiau jų, deja, kol kas trūks-ta. Pasigendame lazerinės įrangos,kai kurių lanksčių endoskopų. Dėlekonominių sunkumų tų dalykų netaip paprasta įsigyti, todėl stengia-mės ligonius gydyti prieinamais bū-dais,” - teigė gydytojas.

Ar verta pasikliauti mažų medi-cinos įstaigų, siūlančių per dienąpašalinti inkstų akmenis, paslaugo-mis? Gydytojo E.Štarolio nuomo-ne, tos paslaugos atsirado, kai buvopopuliarinama dienos chirurgija.Kai kuriais atvejais tai pasitvirtina.Tačiau ligonis visada saugesnis to-je gydymo įstaigoje, kurioje yra di-desnis tos srities paslaugų pasirin-kimas. Inkstų akmenų skaldymoprocedūra nėra tokia paprasta, pojos įvyksta nemažai komplikacijų.

“Mūsų nuomonė nesikeičia - bū-tų geriausia, jeigu ligoniai koncent-ruotųsi specializuotuose centruose,kur jiems galima pasiūlyti daugelįesamos patologijos gydymo variantųir įvairiapusę pagalbą, kad ištikuskomplikacijai ligoniui nereikėtų ieš-koti dar kitos gydymo įstaigos, kurijam suteiktų pagalbą. Kol gaunamainformacija iš pirminę pagalbą sutei-kusios įstaigos, laikas eina ne pacien-to naudai, kyla didelių problemų, li-gonis patiria nepatogumų, - tvirtinogyd. E.Štarolis. - Nenuostabu, kadtarp sveikatos politikų nuolat kyladiskusijų apie tam tikrų medicinospaslaugų optimizavimą, centraliza-vimą. Tačiau tai padaryti ne taip pa-prasta dėl įvairių kitų priežasčių.”

Ar žinomos abejonės dėl prostatos vėžio prevencijos?

Viena skaudžiausių problemų,apie kurią ilgus metus buvo drovi-masi kalbėti - vyrų prostatos ligos.Pagaliau pasiekta tai, ką nedažnaipavyksta padaryti - bendromis me-dikų, farmacijos kompanijų ir ži-niasklaidos pastangomis vyrai jauranda kelią pas gydytojus urologus.Lietuvoje jau daug metų sėkmingaivykdoma Vyrų priešinės liaukos(prostatos) vėžio ankstyvosios diag-

nostikos ir prevencijos programa.Pagerėjus diagnostikai paaiškėjo,kad prostatos vėžys - antras pagaldažnį vyrų negalavimas po plaučiųvėžio. Pacientų tiek daug, kad on-kologai visų jų tiesiog nepajėgiapriimti. Ligoniai, kuriems nereikiaspecializuotos radiologinės, spindu-linės terapijos, gydomi bendrojoprofilio urologijos skyriuose.

Pastaruoju metu imta diskutuotiapie prostatos vėžio profilaktikos pro-gramos privalumus ir trūkumus. Ke-liami klausimai apie jų ekonominįtikslingumą, galimą hiperdiagnostikąir hiperaktyvaus gydymo pasekmes.Viena vertus, gali atrodyti, kad profi-laktinis tyrimas, ankstyva diagnostikair gydymas - didelis privalumas, tačiauesmė ta, jog nemažai daliai vyrų diag-nozuotas prostatos vėžys neprogre-suoja arba vystosi labai lėtai. Ir dauge-lis garbaus amžiaus vyrų mirštasirgdami vėžiu, bet ne nuo jo, o nuokitų ligų ar senatvės. JAV buvo disku-tuojama, ar nevertėtų tos prevencijosprogramos nutraukti, nes “ramaus,snaudžiančio” prostatos vėžio gydy-mas gana nepigus ir nelengvas - spin-dulinė arba radikali chirurginė tera-pija su galimomis komplikacijomis.Pastaruoju metu atliekant Europosprostatos vėžio tyrimą, kuris tęsiasi jaubeveik 20 metų, pradėjo ryškėti skir-tumas tarp tiriamųjų ir placebo grupėsžmonių. Pasitvirtino tendencija, kadankstyva diagnostika sumažina serga-mumą ir mirtingumą nuo prostatosvėžio. Ryškėja labiau moralinio ir psi-chologinio pobūdžio bei gydytojo irligonio santykio problema - ar ligonisnori gyventi, žinodamas, kad rizikuo-ja susirgti prostatos vėžiu, ar jis geriaugyventų to nežinodamas. Juk ši ligagali taip ir nepasireikšti. “Kaip reaguo-ja į tokią žinią mūsų pacientai? Labaiįvairiai, - sako gydytojas. - Vieni norinet menkiausią vėžio židinėlį kuo grei-čiau išoperuoti, gydytis ir apie ligą pa-miršti, kiti renkasi visavertį gyvenimąiki tol, kol aktyvus intervencinis gydy-mas taps nebeišvengiamas.”

Dar vienas šios prevencijos pro-gramos pranašumas - galimybė vy-rams išsiaiškinti gerybinės prostatoshiperplazijos simptomus ir galimasjų pasekmes. Gydytojas perspėja,kad gerybinės prostatos hiperplazi-jos problema - labai didelė ir sudė-tinga, todėl nereikėtų jos suvokti pa-raidžiui, kaip teigiama iš ekrano, -viską gali išspręsti tabletė. “Vienamžmogui net ir labai išvešėjusi prosta-ta nesutrikdo šlapinimosi, o kitamkenkia ir nedidelis pažeidimas. Taipriklauso nuo amžiaus, kraujagys-lių, centrinės nervų sistemos būklės

ir daugelio kitų veiksnių, todėl nieka-da neverta gydytis savarankiškai ar-ba nekreipti dėmesio į savo sveikatą.Net ir paprasti dalykai - dažnesnis irsunkesnis šlapinimasis, nevisiškai iš-situštinanti šlapimo pūslė - gali tu-rėti liūdnų pasekmių, netgi iki inks-tų funkcijos nepakankamumo”, -sako gyd. E.Štarolis.

Šlapimo nelaikymas - ne tik moterų problema

Nors ilgą laiką apie tai viešai nebu-vo kalbama, urologai žino gerokaidaugiau vyrų paslapčių nei šie to no-rėtų. Tačiau ir šią uždangą pasistengėpakelti farmacijos kompanijos, pade-damos žiniasklaidos. Iš tiesų paslap-tys tik komplikuoja situaciją. Matyt,ne vienas vyras tik pastaruoju metulengviau atsiduso supratęs, kad tai -ne jo vieno problema, ir sužinojęs pa-prastą jos sprendimo galimybę.

“Viena neretai pasitaikančių pro-blemų - šlapimo nelaikymas dėl įtam-pos kosint, čiaudint, keliant sunkiusdaiktus. Juo dažniausiai skundžiasmoterys. Priežastis - tam tikri anato-miniai pakitimai, susiję su dubens,tarpvietės raumenų susilpnėjimu, dėlbendro raumenų tonuso nusilpimo,kai kuriais atvejais dėl nutukimo, vy-resnio amžiaus ir gyvenime kilusiųproblemų, sunkiais komplikuotaisgimdymais, ginekologinėmis opera-cijomis ir pan., dėl kurių atsirado tamtikrų šlapimo pūslės ir šlapimo kana-lų anatominių pokyčių. Šlapimo ne-laikymu, žinoma, dėl kitų priežasčiųskundžiasi ir vyrai. Šiuos ligonius mesgydome jau apie 20 metų. Iš pradžiųatviromis, vėliau - laparoskopinėmisoperacijomis. Naujausias metodas -tam tikrų sintetinių juostelių įvedi-mas. Jas pasitelkiant koreguojamianatominiai šlapimo pūslės ir šlapim-kanalio santykiai, kad tarp jų susida-rytų teisingas kampas. Operacijasmoterims, kurių metu dedamas tamtikras anatominis organų karkasas,natūraliai sudarytas iš raumenų, fas-cijų, tai pat atkuriantys sintetinių raiš-čių implantai, atlieka ne tik urologai,bet ir ginekologai. Tiesą sakant, bū-tent pastarieji ir yra šių operacijų pra-dininkai,” - pasakoja gydytojas irperspėja, kad netgi šiuolaikiškiausiasgydymo būdas gali neduoti gerų re-zultatų, jeigu bus taikomas ne pagalindikacijas. Todėl prieš apsispren-džiant būtina labai atidžiai ir nuo-dugniai ištirti ligonį.

Atsargiai - antibiotikai!Šlapimo sistemos ligų yra gana

daug - pradedant “banaliomis” infek-cijomis dėl imuniteto svyravimų, per-šalimų, pervargimų, kurios gydomosambulatoriškai, cistitų, akmenligių irbaigiant sudėtingiausiu inkstų nepa-kankamumu. Mat vienas šios siste-mos savitumų, kad infekcija, pateku-si į šlapimo takus, ne tik gana sunkiaiišgydoma, bet ir turi savybę kopti įviršų, kol pasiekia inkstus. Todėl ne-galima abejingai vertinti net ir men-kiausių uždegimų ar sudirginimų,taip pat neverta pasitikėti teiginiais,kad spanguolės ar bruknės gali iš-spręsti visas problemas. Į ligoninęneretai patenka sunkūs ligoniai, ser-gantys komplikuotais šlapimo takųuždegimais, antrinėmis obstrukcijo-mis dėl prostatos sukeltų pakitimų,taip pat neretai gydyti kokioje norskitoje gydymo įstaigoje ir ten pasiga-vę hospitalinę infekciją, kuriai gydy-ti reikia labai stiprių ir brangių anti-bakterinių vaistų. “Neatsakingasantibiotikų vartojimas - viena di-džiausių šiuolaikinių problemų, - sa-ko gydytojas. - Blogiausia, ką gali pa-daryti sergantis žmogus, tai išgerti

porą antibakterinių tablečių, kuriasrado užsilikusias namų vaistinėlėje.Ir kai tik ligos simptomai aprimsta,ligonis nustoja tuos vaistus gerti. To-kiu atveju infekcija nėra išgydoma, jitik prislopinama, o jos sukėlėjai įgy-ja atsparumo šiam preparatui. Kitąkartą tą infekciją dar sunkiau gydy-ti, juo labiau kad pacientas jau būnapamiršęs, kuo gydėsi. Būtina labaigriežtai laikytis antibakterinių pre-paratų vartojimo drausmės. Juosskirti tik nustačius ligos sukėlėją irvartoti tol, kol infekcija bus išgydyta.”

Ir - apie atsakomybęVilniaus miesto klinikinės ligoni-

nės Urologijos skyrius ne tik Vilniuje,bet ir visoje Lietuvoje garsėja ne tik me-dikų profesionalumu, darniais kole-giškais kolektyvo santykiais, bet ir iš-skirtinai nuoširdžiu rūpinimusiligoniais. Kaip visada kuklus gydyto-jas E.Štarolis, jau penkerius metus va-dovaujantis skyriui, tvirtina, jog tai -dar legendinės gydytojos S.Mičelytėspalikimas, puoselėjamas ne tik po ke-lis dešimtmečius dirbančių gydytojų,bet ir perduodamas kartu su geriau-siomis praktinėmis žiniomis jaunie-siems kolegoms. “Esu jais labai pa-tenkintas. Tai puikiai pasirengę,žingeidūs, sekantys pasaulio medici-nos mokslo naujoves jauni gydytojai,kurie noriai dirba ir priėmimo sky-riuje, ir imasi visų užduočių, nesjiems svarbu savo teorines žinias pri-taikyti praktiškai, kuo geriau pasi-rengti atsakingai profesijai, - sakoE.Štarolis. - Kiekvienas, kuris renka-si gydytojo profesiją, prisiima atsako-mybę, kuri neapleidžia nė vieną gy-venimo akimirką. Būtų malonu, jeiguatsakomybę už savo sveikatą jaustų irpacientai.”

Kas bendra tarp urologijos ir akmenskaldystės

Gydytojas urologas E.Štarolis: “Neatsakingas antibiotikų vartojimas - viena didžiausių šiuolaikinių problemų.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pavyzdys - apmąstymamsPaprastai straipsniai pradedami nuo pa-

vyzdÏi˜. ·∞kart norisi padaryti i‰imt∞. Vieno li-gonio istorija - skaitytoj˜ apmàstymams.

Prie‰ porà met˜ tiesiai ∞ ligoninòs reani-macijà paguldò sunkiausià ligon∞. Praradus∞sàmon´, su inkst˜ nepakankamumo rodik-liais, nesuderinamais su gyvybe, baisiausiai i‰-siplòtusiais inkstais, kraujuojant∞. Pacientasbuvo dializuojamas, jam drenuojami inkstai,paskui ir ‰lapimo pslò, atlikta daugybò kom-piuterini˜ tomografij˜. Kadangi diagnozuotasunkiai gydoma hospitalinò infekcija, skirtas30 dien˜ brangi˜ antibiotik˜ kursas, taikytoshemodializòs, kol galiausia Ïmogus atgavosàmon´. Gydytojai i‰siai‰kino, kad tai jau Ïi-nomas pacientas, kur∞ vienas i‰ skyriaus gy-dytoj˜ yra konsultav´s rajono poliklinikojeprie‰ keletà met˜. Gydytojas prisiminò, kadbuvo jam skyr´s vaist˜ nuo gerybinòs prosta-tos hiperplazijos. Po kurio laiko ligonis vòl atò-jo, nes reikalai prastòjo. Silytos operacijos jisatsisakò ir tà kartà, ir vòliau. Padòtis vis blogò-jo, kadangi ‰lapimo pslò nebuvo iki galo i‰-tu‰tinama, prasidòjo ‰lapimo tak˜ infekcija.Kadangi pacientas nesigydò, gydytojas pasi-lò jam rinktis kità gydytojà ir gydymo bdà,para‰ò siuntimà ∞ ligonin´ atlikti prostatos pa-‰alinimo operacijà. Taãiau Ïmogus i‰ medik˜akiraãio dingo keletui met˜. Rezultatas - vosgyvas pateko ∞ reanimacijà.

Apskaiãiuota, kad pacientas per dvejusmetus gydòsi keletà kart˜, jam buvo atliktosdevynios operacijos, keliolika hemodializi˜,ir vien tik ligonini˜ kasoms tai kainavo apie32 tkst. lit˜. Jau neskaitant ligoninòs vais-t˜, medik˜ darbo, vienkartini˜ priemoni˜,uÏ kurias sumos buvo keletà kart˜ didesnòs- vien uÏ antibiotikus ligoninò sumokòjo be-veik 10 tkst. lit˜, o kur dar jo ‰eimos r-pesãiai ir i‰laidos.

Kai kuriose ‰alyse jau nebekompensuo-jamas gydymas lig˜, kuriomis Ïmogus su-serga dòl netinkamo gyvenimo bdo.

Ar ne laikas bt˜ apie tai pamàstyti irLietuvoje? •

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijosskyrius ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje

garsėja ne tik medikų profesionalumu, darniais kolegiškais kolektyvo santykiais, bet ir

išskirtinai nuoširdžiu rūpinimusi ligoniais.

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Pagal sergamumą gimdos kakleliovėžiu Lietuva yra ketvirta tarp visų Europos valstybių.

Ilgą laiką pirmavusi mūsų šalis už-leido šią vietą Rumunijai, Makedoni-jai ir Bulgarijai. Susirgimas šiuo vėžiu- pagrindinis piktybinis tarp moterųiki 30 metų. Iš viso Lietuvoje nuo gim-dos kaklelio vėžio šiuo metu kenčiaapie 5000 moterų. Kasmet ši liga diag-nozuojama maždaug 500 moterų.Kasdien ji nusineša vienos ar dviejųmoterų gyvybes. Ir tai - mūsų šalyje,kur realiai priskaičiuojama mažiaukaip 3 mln. gyventojų. Palyginkime:Suomijoje yra 5,2 mln. gyventojų, onuo gimdos kaklelio vėžio kasmetmiršta apie penkiskart mažiau moterų.

Svarbu tai, jog gimdos kaklelio vė-žys, diagnozuotas ankstyvos stadi-jos, gana sėkmingai išgydomas.

Diagnozė - viena, išeitys - skirtingos

Joanai, gyvenančiai viename Vil-niaus krašto rajonų, dar tik dvidešimtdveji, tačiau jos ligos istorija jau ganaįspūdinga. Moteris anksti pradėjo ly-tinį gyvenimą, sukūrė šeimą. Po to,kai pagimdė sūnų, dažnai lankėsi pasgydytoją ginekologą. Įprastinių citolo-ginių tepinėlių rezultatai buvo neaiš-kūs, neaiškėjo ir juos kartojant. Vy-ras ir motina ragino nenurimti, ieškotipriežasčių. Tik dėl savo atkaklumomoteris gavo siuntimą į konsultacijąpas Santariškių klinikos medikus.Tuomet Joanai buvo rekomenduotasmodernus THINPREP® PAP skystų-jų terpių tyrimo metodas, kuriuo bu-vo nustatyta teisinga diagnozė: liauki-nis gimdos kaklelio vėžys, dislokuotasgimdos kaklelio kanale. Laimei, su-spėta laiku, vėžys buvo dar paviršinis,neinvazinis, todėl jį pašalinus moterssveikatai pavojus nebegresia.

Kitas atvejis. Keturiasdešimtmetėmoteris reguliariai lankydavosi pasgydytojus, jai būdavo atliekami cito-loginiai tyrimai, viskas būdavo gerai.Kartą, perskaičiusi straipsnį apie mo-dernų tyrimo metodą, nutarė juo pa-sinaudoti. Juo labiau kad antrąkartištekėjo ir apsigyveno Vilniuje, džiu-giai pradėjo naują gyvenimo etapą.Deja, laimę aptemdė žinia, kad sergainvaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Jaugerokai pažengusiu... Gydytojas pa-klausė: “Kodėl taip ilgai delsėte? Da-bar jau sudėtinga jums padėti.”

“Šie pavyzdžiai gana tipiški, - sakoPatologijos diagnostikos laboratorijosgydytoja patologė medicinos mokslųdaktarė Jolita Rimienė. - Kiekvienasapsilankymas pas gydytoją ginekolo-gą privalo turėti svarbiausią akcentą -citologinį tyrimą. Ir tiek moteris, tiekgydytojas privalo siekti, kad jis būtųtikrai kokybiškas. Tradicinis citologi-nis tepinėlis neblogai tinka dažnes-niems ikivėžiniams - plokščialąsteli-niams pakitimams ir plokščialąsteliniogimdos kaklelio vėžiui nustatyti. Jisnepasiekia retesnio, bet daug pavojin-gesnio - liaukinio vėžio ir šio tipo iki-vėžinės būklės gimdos kaklelio kana-lo liaukiniame epitelyje. Tai vienapriežasčių, kodėl nuo 2004 metų vyk-dant valstybinę gimdos kaklelio vėžioprevencijos programą mažėja plokš-čialąstelinio vėžio atvejų, o ypač už-delstų jo formų, tačiau daugėja susir-gimų liaukiniu gimdos kaklelio vėžiuir itin sunkiai diagnozuojamų liauki-nių ikivėžinių pakitimų. Ši piktybinėliga dažniau būdinga 20-49 metų mo-terims ir turi daug blogesnes progno-zes nei plokščialąstelinis, kuris aptin-kamas gimdos kaklelio išorinėje

dalyje, lengviau diagnozuojamas ir pa-prasčiau gydomas. Todėl neretai girdi-me stebintis: vienai moteriai laikudiagnozuotas gimdos kaklelio vėžys,ir ji sėkmingai pasveiko, o kitą, kuriainustatyta tokia pat diagnozė, po porosmetų tenka palydėti anapilin.”

Retesnis ir agresyvesnis Apie liaukinį gimdos kaklelio vėžį ir

Lietuvoje plačiau imta kalbėti prieš ke-letą metų, kai nuo jo mirė DidžiojojeBritanijoje populiaraus TV realybėsšou žvaigždė Jade Goody, kuriai tebu-vo 27 metai. Ji sirgo agresyvia ligos for-ma, nes nuo diagnozės iki mirtiespraėjo tik 7 mėnesiai, tuo tarpu kaiplokščialąstelinis vėžys nuo ikivėžiniųpakitimų vystosi 5-7 metus. Navikasišplito ir suardė aplinkinius Jade du-bens organus. Liaukinis vėžys - tai li-ga, kuriai būdinga greita, agresyvi eiga.Ji sunkiai gydoma, o gydymo rezulta-tai būna prastesni nei plokščialąsteliniovėžio. Plokščialąsteline karcinoma ser-ga 35-49 metų moterys, liaukinis vė-žys kėsinasi į 20-49 metų moteris.

Liaukinį vėžį ir ikivėžinius pakiti-mus iš paprasto citologinio tepinėlionustatyti labai sunku. Naudojant skys-tųjų terpių tyrimo sistemą tai galimapadaryti tiksliai, ypač jeigu tiriamas irląstelių blokas. THINPREP® PAP tyri-mas yra vienintelis, turintis moksliniaisįrodymais pagrįstų straipsnių patvirti-nimą apie jo patikimumą diagnozuo-jant šią patologiją. Šiuo metodu nus-tatoma gerokai daugiau pakitimų,rodančių, kad prasidėjo piktybiniaiprocesai.

Modernus skystųjų terpių tyrimometodas THINPREP® PAP yra gero-kai jautresnis, todėl jį taikant atsiran-da galimybės anksčiau ir tiksliau nus-tatyti liaukinį vėžį ir jo ikivėžinę būklę.

Todėl labai svarbu, kad tyrimai bū-tų atliekami moderniomis technologi-jomis, kurios leidžia anksčiau ir tiks-liau diagnozuoti ligą bei pagerinti josprognozes. Tyrimo metodų patikimu-mas yra labai svarbus, nes kalbamaapie jaunas moteris. JAV valstybinėspatikros programos duomenimis, dėlaktyvių gimdos kaklelio vėžio rizikos

veiksnių, tokių kaip žmogaus papilo-mos viruso (ŽPV) 18 tipo infekcija,ankstyvi lytiniai santykiai su daugpartnerių, rūkymas, peroraliniai kont-raceptikai ir pan., liaukinio gimdoskaklelio rizika didėja nuo 10 iki 50procentų. O juk šie rizikos faktoriailabai sparčiai plinta ir pas mus.

Ankstyva diagnostika - ne tik gydytojo atsakomybė

Dabar mūsų šalyje vykdomojevalstybinėje gimdos kaklelio profi-laktikos programoje net iki 7 proc.citologinių tepinėlių yra nekokybiš-ki: paimti netinkamu moters ciklometu, juose daug kraujo, uždegimopriemaišų, ląstelės sutraiškytos, jųyra per mažai, kad būtų galima dary-ti atitinkamas išvadas. Moterys ne-gauna kokybiško atsakymo, todėljoms tenka eiti dar kartą, o tam netaip lengva rasti laiko. Nerimas atsi-liepia ir nuotaikai, santykiams darbeir šeimoje. Tyrimais pagrįsta, kad in-vazinio gimdos kaklelio vėžio atvejuklaidingai neigiami rezultatai gali bū-ti nuo 16 iki 82 proc. atvejų, o anks-tyvoji ikivėžinė būklė nediagnozuo-jama vienai iš 10-20 moterų. Nors irgalime džiaugtis moterų sveikataiLietuvoje skiriamu dėmesiu, tačiauValstybinė ligonių kasa apmoka tikklasikinės citologijos tyrimą kas tre-ji metai, tokiu būdu nustatyti ląsteliųpakitimai jau yra toli pažengę. Už ty-rimą kokybiškomis ir moderniomissistemomis moterys turi mokėti pa-

čios. Kita vertus, net vykdomos pro-gramos galimybėmis pasinaudoja nevisos moterys. Didelė problema - pa-čių moterų sąmoningo dėmesio sa-vo sveikatai stoka, ginekologinės ap-žiūros baimė, netinkami gyvenimoprioritetai, kai kalbama apie moka-mus tyrimus. Ar nekeista, kad 47proc. moterų, jeigu turėtų papildo-mų lėšų savo reikmėms, jas geriauskirtų savaitgalio laisvalaikiui, o nesavo sveikatos patikrinimui?

Tiksli ir pagrįsta diagnozė Dalyje Europos šalių, tarp jų Ang-

lija, Norvegija, Švedija, jau prieš ke-letą metų atsisakyta tepinėlių ir pe-reita prie kokybiškų THINPREP®

PAP tyrimų skystojoje terpėje. Taigeros kokybės tyrimai, kurie gali pa-dėti išgelbėti daugelio moterų svei-katą ir gyvybę. Kokybiški tyrimaiprieinami ir Lietuvos moterims.

2011 metų kovą “Lietuvos aku-šerijos ir ginekologijos” mokslodarbų XIV tomo Nr. 1 paskelbtasJ.Rimienės, Ž.Gudlevičienės irR.Kurtinaitienės straipsnis “Naujosgimdos kaklelio vėžio diagnostikosmetodikos: pirmieji THINPREP®

PAP tyrimo efektyvumo vertinimai”.Mokslininkių tyrimo tikslas - įver-tinti skystojoje terpėje fiksuotų gim-dos kaklelio ląstelių preparatų, pa-ruoštų naudojant THINPREP® PAPsistemą, citologinio tyrimo efekty-vumą diagnozuojant gimdos kakle-lio ikinavikinę patologiją ir skysto-sios terpės tinkamumą atlikti ŽPVDNR tyrimą. Darbo autorės api-bendrino 1397 per metus THIN-PREP® PAP metodu atliktus citologi-nius gimdos kaklelio tyrimus 25-45metų moterims. 192 tirtosioms buvonustatyta patologija.

Tyrimai buvo atliekami iš ląstelių,fiksuotų skystosiose terpėse. Moks-

lininkės akcentuoja, kad tarp šių pre-paratų pasitaikė labai menka dalis(mažiau kaip 0,6 proc.) netinkamųmėginių. Tyrimo pranašumas, kadgalima nustatyti ne tik ląstelinius, betir architektūrinius (sandaros) paki-timus, vadinasi, ne tik nustatyti vėžiopatologiją (liaukinis ar plokščialąs-telinis), bet ir įvardyti naviko tipą.“Mes ne tik pateikiame išvadą, kadpacientei nustatyti atipiniai pakiti-mai, bet įvardijame tikslią ir patiki-mą diagnozę, - sako gyd. J.Rimienė.- Pacientė kreipiasi į gydymo įstaigąsu tikslia diagnoze, taupomas gydy-mo taktikos pasirinkimo laikas, jaigreičiau suteikiama pagalba.”

Papildomas tokio tyrimo pranašu-mas - galimybė pakartotinai pareng-ti ląstelių preparatą iš skystojoje terpė-je likusios medžiagos histologiniamtyrimui tuo atveju, kai pakitimas su-dėtingas ir reikalinga ypač tiksli diag-nozė vėliau, gydant pacientę chirur-giniu būdu. Iš šios medžiagos taip patnustatomas tipas ŽPV, kuris yra vie-na pagrindinių gimdos kaklelio vėžiopriežasčių, bei kitos lytiškai plintan-čios ligos.

Modernūs ir patikimiEuropos gimdos kaklelio vėžio aso-

ciacijos (ECCA) atstovai ir konkre-čiai - generalinis direktorius dr. Phi-lipas Daviesas, kuris šių metųpradžioje dalyvavo Lietuvoje vyku-sioje tarptautinėje konferencijoje“Gimdos kaklelio vėžio prevencijospažanga Europoje” teigia, jog pagrin-dinės tokio didelio mūsų šalies mo-terų sergamumo gimdos kaklelio vė-žiu priežastys - didelės rizikos ŽPVpaplitimas ir efektyvios gimdos kak-lelio prevencijos stygius. Mažiausiaigimdos kaklelio vėžiu sergama tosešalyse, kuriose taikomas “organisedcervical canser screening” progra-mos, daugiau - kuriose “opportunis-tic screening”, kitaip tariant, pagal ga-limybes. Pirmuoju atveju moterys turigalimybę naudotis įstatymais įtvirtin-ta ir valstybės mastu administruojamaprograma, kuri užtikrina daugumosmoterų galimybę naudotis geros ko-kybės paslaugomis. Būtent šis vėžioprevencijos būdas net 80 proc. suma-žina sergamumą gimdos kaklelio vė-žiu. Tačiau tik tuomet, jeigu ši pro-grama pasiekia moteris, kuriosnesitikrina reguliariai arba išvis nieka-da nesitikrino dėl rizikos susirgti gim-dos kaklelio vėžiu. Toks pavyzdys -Didžioji Britanija, kurioje dėl organi-zuotų programų vos per dešimtmetįsergamumas šia liga sumažėjo perpus.Antruoju atveju moterims suteikiamagalimybė susirasti informacijos ir iš-sitirti savo iniciatyva arba tada, kai josapsilanko pas gydytoją dėl kitų prie-žasčių. Tas būdas tinka išsilavinu-sioms ir sąmoningai savo sveikata be-sirūpinančioms moterims.

Lietuvoje vykdoma prevencijosprograma, deja, kol kas didelio efek-to nedavė, nes jos galimybėmis pasi-naudojo mažiau kaip pusė (apie 44proc.) moterų.

Kas geriausia moters sveikataiNors susirgimų gimdos kaklelio

vėžiu Lietuvoje nemažėja, galima pa-sidžiaugti, kad jų daugiau nustatomaankstyvosios stadijos. Viena svarbiųpriežasčių, kodėl buksuoja prevenci-jos programa - technologinis tepinė-lio netobulumas. Atėjo metas, kaikiekvienas gydytojas ginekologas tu-rėtų tapti dar ir švietėju, informuo-jančiu moteris apie galimybę pasi-rinkti modernius ir patikimus tyrimobūdus, apie jų pranašumus, be abe-jo, ir pats juos taikyti! Na, o visos mo-terys nuo 18 metų ar nuo pirmųjų ly-tinių santykių bent kartą per 1- 2metus nedvejodamos ir nelaukdamosraginimų turėtų išsitirti.

Mes, moterys, privalome suvokti,jog tikrai esame vertos to, kas geriau-sia. Visų pirma - mūsų sveikatai. Suti-kime, kad jeigu reiktų rinktis iš sveika-tos ir gražaus mažmožio, pažvelgusi įsavo šeimą, vaikus, kiekviena pasirink-tume sveikatą, nes tik būdamos svei-kos galime kasdien būti su jais ir juosmylėti. •

Sveikata ir vaistai 192012 11 13Lietuvos žinios

Vėžio taikinys - jaunos moterys

Moderniais tyrimais galima diagnozuoti ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį.

Tuomet jis sėkmingai išgydomas.

Kaip pasinaudoti visomis THINPREP® PAPtyrimo galimybòmis?

“THINPREP® PAP tyrimas suteikia gali-myb´ pasirinkti medÏiagos làsteli˜ paòmi-mo bdà priklausomai nuo moters gimdoskaklelio anatomini˜ savybi˜ ar matom˜ pa-kitim˜ per apÏirà. ·luotelò yra tinkames-nò negimdÏiusioms moterims, mentelò ir‰epetòlis - labiau problemi‰kiems gimdoskakleliams. Taikant pastaràj∞ bdà galimapaimti daugiau medÏiagos i‰ gimdos kakle-lio kanalo ir patikimiau nustatyti ankstyvo-jo liaukinio vòÏio poÏymius. Naudodami‰iuos bdus ir paÏangias tyrimo metodikasgauname i‰samià informacijà apie anksty-viausius moters gimdos kaklelio patologi-nius pakitimus”, - ai‰kina gyd. J.Rimienò.

Øprasto tepinòlio (1 pav.) ir THINPREP® PAP (2 pav.) tyrimo skirtumai stebint làsteles per mikroskopà

1 pav. Paprasto tepinòlio làsteles sunku ∞Ïiròti net ir patyrusiam tyròjui.

2 pav. THINPREP® PAP preparatas yra be ‰alutini˜priemai‰˜, làstelòs i‰dòstytos vienu sluoksniu.

2012 11 13Lietuvos žinios20 Sveikata ir vaistai

AISTĖ MASIONYTĖSpecialiai LŽ iš Liuksemburgo

Žiniasklaidos ir visuomenės ski-riamas dėmesys skiepams su-sijęs su 2009-aisiais A(H1N1)viruso sukelta pandemija ir kaikuriose Europos šalyse nesi-

liaujančiu tymų protrūkiu. Pasak eks-pertų, prie šio protrūkio prisidėjo tėvųir pacientų nepasitikėjimas vakcinų sau-gumu bei antivakcininių grupių stiprė-jimas. Tačiau pasaulio ir Europos svei-katos institucijos vakcinaciją skelbiaviena veiksmingiausių visuomenės svei-katos apsaugos priemonių. Akivaizdu,kad nepasitikėjimo apimtiems gyvento-jams, medikams ir politikams reikia pa-tikimų duomenų apie skiepus.

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdo-mosios agentūros (EAHC) kvietimu įLiuksemburgą (čia yra šios agentūrosbūstinė) susirinkusiems žurnalistamsbuvo pristatyta 14 Europos Sąjungos(ES) remiamų veiksmų, susijusių suskiepais. Jie vykdyti ir tebevyksta pagalbendrijos veiksmų visuomenės sveika-tos srityje 2003-2008 ir 2008-2013 me-tų programas.

Šių iniciatyvų tikslas - kuo geriau pa-siruošti galimiems užkrečiamųjų ligųprotrūkiams, sukurti sąlygas efektyviųir kokybiškų vakcinų gamybai pertrumpiausią laiką. Pagal projektus ren-giami užkrečiamųjų ligų plitimo ir at-kirčio joms scenarijai, siūlomi ekono-miškai pagrįstų sprendimų priėmimomodeliai, plečiami duomenų registrai,stebima skiepijimo apimtis, vertinamasvakcinų efektyvumas ir saugumas, re-gistruojamas nepageidaujamas jų po-veikis, rengiami mokymai medikams.

Mažiau skiepų - daugiau ligų “Vakcinacijos paradoksas yra tai,

kad vakcinų saugumas labai padidėjo,jų poveikis yra vis platesnis, užkrečia-mųjų ligų plitimas sumažėjo, betmenksta visuomenės bei gydytojų tikė-jimas skiepais ir politikų įsipareigoji-mas”, - pabrėžė Europos ligų preven-cijos ir kontrolės centro ekspertas dr.Pierluigi Lopalco.

Jo duomenimis, neskiepytų pirmą-ja vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir rau-donukės doze vaikų 1998-2008 me-tais visoje ES susidarė net 4,9 mln.

Europos Komisijos Sveikatos irvartotojų reikalų generalinio direkto-rato Visuomenės sveikatos direktora-to vykdomasis direktorius JohnasF.Ryanas pritarė, jog vakcinacijos nuotymų situacija iš tiesų liūdina.

“Prieš dešimtmetį buvo pareikštaįtarimų, kad tymų vakcina gali sukel-

ti autizmą. Nors vėliau nustatyta, kadšie kaltinimai nepagrįsti, vakcinos re-putacija jau buvo rimtai sugadinta.Dėl nepakankamo skiepijimosi nuotymų ir toliau kyla ligos protrūkiųEuropoje”, - teigė J.F.Ryanas.

2006-2007 metais ES buvo praneš-ta apie 12 132 tymų atvejų, 85 proc. jųbuvo iš 5 šalių. Tuomet planuota išnai-kinti šią ligą iki 2010 metų. Nepavyko,ligos atvejų net gerokai pagausėjo. Vien2010-aisiais buvo registruota 30 367tymų atvejų. Net 94 proc. jų buvo išBulgarijos, Prancūzijos, Vokietijos irItalijos. 2011-aisiais pranešta apie 30567 tymų atvejus, 86 proc. jų buvo iš 4šalių - Prancūzijos, Italijos, Rumuni-jos, Ispanijos. Beje, sergamumas Lie-tuvoje - vienas mažiausių.

Paaugliai ir jauni žmonės sudaromaždaug 50 proc. susirgusiųjų tymais.Europos ekspertai pabrėžė, kad norintpakeisti situaciją svarbu skleisti patiki-mą informaciją, skiepyti prieš išvykstantsvetur, laikytis principo “imunizuojamevaiką - imunizuojame tėvus”, greitai iš-tirti įtariamus atvejus, siekti, kad vakci-nacija apimtų visus gyventojus. DabarEuropai keliamas uždavinys - išnaikin-ti tymus ir raudonukę iki 2015-ųjų.

Domisi gripo vakcinos efektyvumu

Aktuali problema - sezoninis gripas.Pavyzdžiui, pagal vieną projektų - I-MOVE - buvo sukurtas europinis tink-

las, vienijantis 26 institutus iš 17 ES irEuropos ekonominės erdvės (EEE) ša-lių, jo tikslas - stebėti Europoje naudo-jamų gripo vakcinų efektyvumą.

“Kadangi gripo sukėlėjas nuolatkinta, reikia kurti naujos sudėties vak-cinas, o dėl to kyla neatitikimo tarpvakcinos ir cirkuliuojančio viruso ri-zika. Be to, reikia patikrinti naudotosvakcinos efektyvumą. Todėl svarbuturėti kuo ankstesnius, o vėliau - pa-kartotinius sezoninio gripo vakcinosefektyvumo vertinimus. Tai padedakuriant kitų metų vakciną, skatina ty-rimus, o gautos žinios ir patirtis galibūti pritaikomos ir vakcinoms nuokitų ligų”, - pažymėjo I-MOVE pro-jekto ekspertas dr. Alainas Morenas.

Duomenys apie 2008-2012 metųgripo sezonus parodė, kad suminisvakcinų efektyvumas tuo laikotarpiusiekė 59 procentus. Jos buvo efekty-viausios 65-74 metų amžiaus grupė-je - 65 procentai.

Pandeminės vakcinos, naudotos per2009-2010 metų gripo sezoną, efekty-vumas siekė 72 proc., veiksmingiausiaji buvo vyresnių nei 65 metų žmoniųgrupėje - 78 procentai. 2010-2011 me-tų gripo sezono vakcinos efektyvumas- 52 proc., efektyviausia ji buvo amžiausgrupėje iki 14 metų ir siekė 66 proc.,mažiausiai efektyvi - 15-64 metų am-žiaus grupėje - 47 procentai. 2011-2012metų gripo sezono vakcinos efektyvu-mas buvo tik 25 proc., 15-64 metų am-žiaus grupėje - 53 proc., vyresnių nei65 metų - vos 12 procentų.

Klaustukai dėl saugumo Gavus ES paramą kuriamos kom-

piuterizuotos Imunizavimo informa-vimo sistemos. Šios sistemos padedagauti duomenis ir pagal juos priimtitinkamus sprendimus. Kol kas tik 6Europos šalys yra sukūrusios tokiasnacionalines sistemas, o 5 yra regio-ninės, apimančios dalį valstybės.

Pagal VENICE projektą renkamosir skleidžiamos žinios apie geriausiąvakcinavimo praktiką, tam pasitelkia-mi Europos ekspertai.

Dar viena iniciatyva - ES/EEE tink-las, kur skelbiama informacija apievakcinų saugumą ir nepageidaujamusreiškinius (VAESCO). Pavyzdžiui, ty-

rinėtos vakcinų, naudotų per 2009 me-tų gripo pandemiją, ir Guillain-Barresindromo (labai rimtas autoimuninissutrikimas, kai imuninė sistema patiatakuoja periferinę nervų sistemą) są-sajos. Vis dėlto pagal penkių šalių duo-menis jose nebuvo nustatyta padidėju-sios šio sindromo rizikos skiepijantvakcina nuo A(H1N1) viruso.

Žurnalistus domino pranešimai apienarkolepsijos (liga, pasireiškianti stai-giais, nekontroliuojamais mieguistu-mo ar miego priepuoliais) atvejus, sie-jamus su vaikų skiepijimu pandeminevakcina “Pandemrix”. Apie juos buvopranešta iš Airijos, Suomijos ir Švedi-

jos. Susitikime Liuksemburge dalyva-vusių ekspertų teigimu, sunku supras-ti, kodėl pranešimų apie narkolepsijosatvejus nebuvo iš kitų šalių. Gal tai aiš-kintina tuo, kad Šiaurės Europoje skie-pytasi gausiau nei pietinėje. “Tačiau taibuvo reti efektai, neatsvėrę bendrosvakcinacijos naudos. Narkolepsijos at-vejus reikia labiau ištirti, nes jie buvotik per pandemiją”, - sakė ekspertai.

Kalbėdamas apie vakcinų saugumąEuropos ligų prevencijos ir kontrolėscentro atstovas P.Lopalco pabrėžė, jogbūtina turėti visą ES apimančius vak-cinų saugumo duomenis, nes norintįvertinti retų įvykių riziką reikia plačiųduomenų šaltinių. Be to, šalyse nau-dojamos skirtingos vakcinos, tad sie-kiant atlikti lyginamąsias efektyvumoir saugumo studijas reikia duomenų išdaugelio valstybių.

Per didelis vakcinų kiekis Nemažai ES finansuojamų inicia-

tyvų buvo susijusios su pasirengimu2009 metų gripo pandemijai ir prie-monėmis jai įveikti. Dabar jau aiškūsir tos kampanijos nesklandumai.

Pasak Sveikatos ir vartotojų reikalųgeneralinio direktorato Grėsmių svei-katai skyriaus atstovo dr. Antoono Gij-senso, nors tuomet ES šalys ir susitarė

dėl prioritetinių grupių vakcinavimo,daugeliu atvejų medikų bendruomenėnebuvo įtraukta į vakcinavimo strate-gijos kūrimą ir vykdymą. Daugumavalstybių nepasiekė savo vakcinavimokampanijų tikslų prioritetinėse grupė-se ir ypač tarp medikų. Tai lėmė sveika-tos priežiūros darbuotojų ir visuome-nės skeptiškumas bei abejonės dėlvakcinų saugumo. Kita vertus, pande-mija nebuvo labai sunki.

Nepaisant didelių industrijos, regu-liuojančių institucijų ir visuomenėssveikatos atstovų pastangų, vakcinosdaugelį pasiekė per vėlai. Daugelyje ša-lių susidarė didelis pandeminio gripovakcinos perteklius. Vėlgi tai atsitikodėl to, kad pandemija buvo vidutiniš-kai sunki, o visuomenės susidomėji-mas vakcinacija - gana ribotas.

“Daugelis pirkimo sutarčių buvonelanksčios, todėl vakcinų kiekio ne-buvo galima pritaikyti prie tuometi-nio poreikio ar grąžinti perteklių”, -sakė A.Gijsensas.

Mažiau žinoma tai, kad kai kuriosvalstybės vakcinų įsigijo labai nedaug arišvis jų neturėjo. Tai nutiko dėl tiekimosuvaržymų, taip pat nerimaujant dėlatsakomybės ar išlaidų. Be to, vakcinosbuvo įsigyjamos remiantis principu“pirmas atėjai, pirmas gavai”, neužtik-rinant nešališkos prieigos, o valstybėsturėjo priimti vakcinos tiekėjų nusta-tytas sąlygas (tarkim, atsakomybė dėlnepageidaujamų vakcinų reiškinių).

Viešumas ir skaidrumasAnot A.Gijsenso, pamokos, gautos

per 2009-ųjų A(H1N1) pandemiją, to-kios: svarbu anksti gauti epidemiologi-nę informaciją apie labiausiai pažeidžia-mas visuomenės grupes, kad galimabūtų nustatyti klinikinių tyrimų priori-tetus. Be to, reikia daugiau skaidrumo

priimant sprendimus. Medikų bend-ruomenė turėtų dalyvauti tiek kuriantvakcinacijos strategiją, tiek ją įgyvendi-nant. Bendri šalių viešieji pirkimai galipadėti išvengti kai kurių individualiųviešųjų pirkimų trūkumų, nes taip padi-dinama perkamoji galia (didelis klientas)ir tai naudinga iš anksto rezervuojantpandeminio gripo vakciną.

Europos Komisija, apsvarsčiusi šiaspamokas, Europos Parlamentui ir Eu-ropos Tarybai pateikė siūlymus dėlveiksmų, esant tarpvalstybinėms grės-mėms sveikatai. Tarp siūlymų - naujateisinė sistema, leidžianti šalių vyriau-sybėms bendrai pirkti medicinos prie-mones, taip pat idėja sukurti specialųSveikatos saugumo komitetą, kur da-lyvautų šalių atstovai. Su vakcinų tiekė-jais numatomi ir vadinamieji miegan-tys kontraktai, kuriais rezervuojamagalimybė gaminti vakcinas. Šie kont-raktai būtų aktyvuojami epidemijaiprasidėjus, bet šalys galėtų užsisakytivakcinas etapais ir nebūtų įpareigotospirkti viso rezervuoto kiekio, taip bū-tų išvengta skiepų pertekliaus.

ES remiamus projektus vykdantysekspertai pabrėžia, kad pandemijosatvejui kurti situacijos suvaldymo mo-deliai gali būti pritaikyti visoms oruplintančioms infekcijoms.•

Apie skiepus - iš Europos ekspertų lūpų

Vakcinų saugumas labai padidėjo, jų poveikisyra vis platesnis, užkrečiamųjų ligų paplitimas

sumažėjo, bet menksta visuomenės bei gydytojų tikėjimas skiepais.

Pastaraisiais metais skiepai ir skiepijimo politika visoje Europoje aštriai diskutuojami, tačiaunuomonių karas ne visada paremtas rimtais argumentais. Kodėl svarbu skiepytis ir kokios ligųprotrūkių pamokos, kalbėta Liuksemburge surengtame susitikime su Europos ekspertais.

Skiepijantis nuo tymų išvengiama naujų ligos protrūkių. / Reuters/Scanpix nuotraukos

2009-ieji. Nicos gyventojai laukia skiepų nuo pandeminio gripo.

Pandemijos pamokos

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pada-rytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

PASLAUGOSTaisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinuir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikiagarantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su trans-portavimo defektais arba naudotą buitinętechniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

BUTAI

IŠSINUOMOTŲButą arba kambarį Vilniaus centre architektūrąstudijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti ža-lingų įpročių). Tel. 8 630 69 377.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiamesuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODASodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuoŠirvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gy-venamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šaliaasfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - mokabrangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

LEIDINIAI

PARDUODAVisų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimiųeksploatacijos bei remonto žinynus, specializuotoremonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas.Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

GYVŪNAI, GALVIJAIParduoda auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

IEŠKO DARBOEkonomiką studijuojanti trečiakursė ieško ad-ministracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

Klasifikuoti skelbimai 212012 11 13Lietuvos žinios

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkiofondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių,paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinka-mai pasiruošti projekto “Paukštininkystės veiklos konkurencingumo didinimas” įgyvendinimui,projekto vykdytojas

UAB “Dovainonių paukštynas”(adresas: UAB “Dovainonių paukštynas”, Dovainonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav. LT-56333,

Lietuva, mob. tel. 8 687 11 309, faks. (8 346) 69 380, el. paštas: onute@visciukai.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄBendras pirkimo objekto apibūdinimas -

technologinė vištų tvartų šildymo įranga (6 kompl.). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2012 m. lapkričio 28 d. 10.00 val., adresu: UAB “Dovainonių paukštynas”, Dovainonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav. LT-56333. Užs. LM-3488

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau - Trakų skyriaus) sudaryta Aukciono komisija, kurios pirmininkas Algis Podrezas,

tel. (8 528) 55 641 skelbia aukcioną dėl leidimo naudoti Babruko tvenkinį kaip žūklės plotą.

Babruko tvenkinys yra Nikronių k., Trakų r., jo kodas 10030671, plotas 7,1 ha. Pradinis metinio mo-kesčio už leidimą naudoti šį žūklės plotą dydis - 8,22 Lt. Leidimas naudoti žūklės plotą bus išduo-tas 10 metų laikotarpiui.

Aukciono dalyvio registravimo mokestis - 150 Lt. Šį mokestį būtina sumokėti iki paraiškos daly-vauti aukcione pateikimo momento ir prie pateikiamų dokumentų pridėti banko dokumentą, pat-virtinantį, kad į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT697300010126439769, gavėjo kodas 188704927, AB banke “Swedbank” yra pervestas aukcionodalyvio registravimo mokestis. Asmenys, nesumokėję aukciono dalyvio registravimo mokesčio,aukcione negalės dalyvauti.

Šiame aukcione pirmumo teisę turi asmenys, kurių privati žemė ribojasi su Babruko tvenkiniu ar-ba jo pakrantės apsaugos juosta. Tokie asmenys dalyvaus uždarame aukcione. Neįvykus uždarajamaukcionui, bus organizuotas aukcionas, kuriame galės dalyvauti visi fiziniai ar juridiniai asmenys.

Informacija teikiama ir paraiškos dalyvauti uždarame aukcione priimamos Trakų skyriuje, ad-resu: Vytauto g. 33, Trakų m. iki 2012 m. lapkričio 29 dienos. Uždaras aukcionas įvyks 2012 m.gruodžio 4 d. 10.00 val. Trakų skyriuje, Vytauto g. 33, 320 kab., Trakų m.

Neužregistravus nei vieno asmens, norinčio dalyvauti uždarajame aukcione, paraiškos daly-vauti atvirame aukcione bus priimamos nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 10 d. Šis auk-cionas, aukščiau nurodytu adresu, įvyks 2012 m. gruodžio 12 d. 10.00 val. Užs. LM-3494

INFORMACIJA apie keturių (4) saulės elektrinių statybos Maigų kaime Mažeikių rajone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Užsakovas - UAB “Maigų elektra”, Toliotų k., Endriejavo sen., Klaipėdos r., tel. 8 686 09 882; Da-rius Šimkus, Ventos g. 7-40, Mažeikiai, tel. 8 686 09 882; Audrūnas Judžentis, Žemupio g. 86, Ma-žeikiai, tel. 8 686 90 616.

2. Veiklos pavadinimas - keturių (4) saulės elektrinių statyba.

3. Veiklos vieta - Maigų k., Mažeikių apylink. sen., Mažeikių r. (Kadastro Nr. 6120/0004:133 irNr.6120/0004:134).

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 08 priimta atrankos išvada Nr.(4)SR-S-2299(7.1) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Susipažinti su informacija apie ūkinę veiklą galima - Ventos g. 7-40, Mažeikiai, darbo dieno-mis 9.00-11.00 val. iki 2012 11 26, tel. 8 686 09 882.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Šiaulių regiono aplinkosapsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “Maigų elektra”(Ventos g. 7-40, Mažeikiai, tel. 8 686 09 882) iki 2012 12 10 dienos.

7. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti - Šiaulių regiono aplinkos ap-saugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “Maigų elektra”(Ventos g. 7-40, Mažeikiai, tel. 8 686 09 882) iki 2012 11 26 dienos. Užs. LM-3497

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą 3D-838 „Dėl žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 3D-918 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos prie-mones priėmimo 2012 metais grafiko patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin. 2012, Nr. 129-6502), pratęsiamas paraiškų paramaipagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti rinkimo termi-nas iki 2012 m. gruodžio 14 d. Užs. LM-3495

PRATĘSIAMAS PARAIŠKŲ PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĘ„PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS“ GAUTI RINKIMO TERMINAS

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius

‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatràgyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be

patoso, nemoralizuojant, su ‰viesiai‰mintimi,

leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame

spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones irtikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie

tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

PRANEŠIMAI

VILNIUSSKALVIJAPO SNIEGU (dokumentinis filmas)13 d. 19 val.KAS LIEKA (drama)13 d. 21 val.NUOGAS PRIEGLOBSTIS (drama)14 d. 17.15 val.BŪSENA (dokumentinis filmas)14 d. 19.30 val.LAUŽYTI GARSĄ (dokumentinis filmas)14 d. 21 val.PASAKAATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija)13 d. 17 val.; 14 d. 21 val.; 15 d. 17.45 val.JOS (dokumentinis filmas)13 d. 18 val.; 14 d. 19.30 val.; 15 d. 16 val.POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)13 d. 18.30 val.; 14 d. 17, 21.15 val.; 15 d. 21 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)13 d. 19.15 val.; 15 d. 21.45 val.

KELYJE (komedija)13 d. 20 val.; 14 d. 21.30 val.; 15 d. 15 val.LAIKO KILPA (veiksmo filmas)13 d. 20.30 val.HASTA LA VISTA (komedija)13 d. 21.30 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)14 d. 17.15 val.; 15 d. 18 val.LABAS VAKARAS, PONE VALENBERGAI (drama)14 d. 18.30 val.KINO VAKARAI SU IZOLDA. VALDA BIČKUTĖ14 d. 19 val.OZO KINO SALĖPASIMATYMAS (komedija)13, 15 d. 16 val.

MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ (drama)13, 15 d. 18 val.LOPE DE VEGA: PALAIDŪNAS IR GUNDYTOJAS (drama)14 d. 16 val.TADAS BLINDA. PRADŽIA (drama)14 d. 18 val.MULTIKINOVĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)13, 14 d. 11, 13.15, 15.30, 17.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas)13 d. 10, 12, 14.30, 17, 19 val.; 14 d. 12, 14.30, 17, 19 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)13-15 d. 17.15, 19.45, 22 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)13, 14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)13-15 d. 19.45, 22 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)13-15 d. 17, 19.20, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)13, 14 d. 12.30, 15.30, 16.45, 18.45, 20, 21, 21.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)13-15 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)13-15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)13-15 d. 21.15 val.

DŽOKAS (3D, animacinis filmas)13-15 d. 10.15 val.DŽOKAS (animacinis filmas)13, 14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.

KAUNASCINAMONVĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)13 d. 18.45 val.; 14 d. 10.45, 12.45, 18.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)13-15 d. 12.15, 15.30, 18.30, 20.45, 21.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)13-15 d. 19.15, 21.30 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)13, 14 d. 16, 22 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)13 d. 12.15, 15.45, 17.45, 19.45 val.; 14 d. 11.45,13.45, 15.45, 17.45, 19.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)13 d. 16.45 val.; 14 d. 14.45, 16.45 val.LAUKINIAI (komedija)13, 14 d. 13.15, 20.30 val.LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas)13-15 d. 17 val.DŽOKAS (animacinis filmas)13, 14 d. 11.15 val.KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas)13-15 d. 12.30, 18.15 val.

Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija)13-15 d. 14.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)13-15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.COLDPLAY LIVE 2012 (koncertas)13 d. 18.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)13, 14 d. 10.30, 15.15, 21.45 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)13-15 d. 13.30, 18.30 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)13, 15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val.; 14 d. 10.15,12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)13 d. 10.45. 14.15, 20.20, 21.15 val.; 14 d. 10.45,14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)13-15 d. 18.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)13-15 d. 13, 18 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)13-15 d. 14, 16, 20.40 val.LAUKINIAI (komedija)13-15 d. 15.45, 21 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)13-15 d. 11.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)14 d. 20.15 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)13-15 d. 15.15, 20.15 val.COLDPLAY LIVE 2012 (koncertas)13 d. 18.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)13-15 d. 12.45 val.

VYRAS SU GARANTIJA (komedija)13-15 d. 18.15 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)13, 15 d. 10.15, 15.30 val.; 14 d. 10.15, 15.30, 18 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)13, 14 d. 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)13-15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val.LAUKINIAI (komedija)13-15 d. 20.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)13-15 d. 14, 16.15, 18.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3DVĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI (animacinis filmas)13-15 d. 10, 11.40, 13.20, 15 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)13-15 d. 16.40 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)13-15 d. 18.40, 21.10 val.I SALĖKARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)13-15 d. 10, 13.30 val.DEMONAS VIDUJE (trileris)13-15 d. 15.15 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas)13-15 d. 11.45 val.MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)13-15 d. 17, 21.15 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)13-15 d. 19.10 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONASAPGAULINGA AISTRA (trileris)13, 14 d. 21.30 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)13-15 d. 15.20, 18.15, 21 val.COLDPLAY LIVE 2012 (koncertas)13 d. 18.30 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)13-15 d. 13 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)13-15 d. 16 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)13-15 d. 14.45, 18, 21.10 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)14 d. 19 val.

2012 11 13Lietuvos žinios22 TV programos

ANTRADIENIS 13 D.

LRT televizija.6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Bėdų turgus” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”. 12.00 “Kultūrų kryžkelė”12.15, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba

diena, Lietuva”12.20, 14.40 Žinios13.00, 14.00 LRT radijo žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Jausmai21.45 “Pinigų karta”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Pinigų karta”.

Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio

kapinės”23.25 Vakaro žinios23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Agentas Šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Madagaskaro

pingvinai” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.35 Nuotykių f. “Kleopatra” (k.)13.10 “Didžioji sėkmė”

13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Pasaulis X” N-720.55 “Karamelinės

naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.35 “Ateinu su lietumi” N-141.00 “Įstatymas ir tvarka. Specia-

liųjų tyrimų skyrius” N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. 8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimas yra gražus”11.30 “Patys pačiausi”12.00 “Stebuklų šalis”12.30 “Kodėl?”13.10 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Prieš srovę”20.00 “Stebuklų šalis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Terra Nova”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Žmogžudystė”1.00 “Gelbstint Greisę”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV6.29 Programa7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-78.00 “Prajuokink mane” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Be namų negerai:

naujas gyvenimas”11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai

detektyvai” N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.20 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 Savaitės kriminalai N-721.00 “Nevaliaška” N-1422.50 “Amerikietiškos

imtynės” N-1423.50 Galiūnų čempionų lygos

etapas Rusijoje (k.)0.50 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmenonuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Su-permeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Te-resa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilėsmiestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojosprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė”18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai”N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo moty-vai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Bornas. Absoliutuspranašumas” N-7 23.10 “Užribis” N-7 0.10 “Pasiti-kėk manim” N-7

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Režisierės DaliosIbelhauptaitės kūryba. Ž.Masne. Opera “Verteris”(k.) 13.35 “Kūrybos metas”. Leonardas Zelčius. “Al-legro. Andante. Scherzo” (k.) 14.10 “Mūsųmiesteliai”. Rusnė. 2 d. (k.) 15.00 “Septynios Kau-no dienos” 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Gimtoji že-mė” 18.30 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga“Lyderiai” 19.15 “Gintarinės batutos meistrai”.Gintaras Rinkevičius 20.50 “Tapatybės labirintai”21.25 “Grafikos stebuklai”. 4 laida 22.00 “Lietuvosšokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Proto šturmas”. 1,2 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė2012”. Editos Mildažytės knygos “Pasimatymas suLietuva” pristatymas (k.) 1.30 “Muzikos pasauliožvaigždės”. Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas.Programoje J.Haidno kvartetas B-dur, op. 76, Nr. 4

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00“Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas”

13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30“Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vam-pyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas”19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų”21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Dingę be ži-nios” 23.40 “6 kadrai” 0.10 “Ekspedicija į Arktį” 1.10“CSI Niujorkas” 2.00 “Nuodėmingoji Kalifornija”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Kas šovė į Leniną?” N-712.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gyvenimo būdas”15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f.“Reaganas”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.“Reaganas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20“Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu ty-lėti” 19.45 Dok. f. “Didieji politikai. FranklinasRooseveltas”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55“Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30“Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55“Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Karštas kraujas” N-7 9.30 Komedija“Eglutės” 11.00 Komedija “Pažadėk man!” N-713.05 Melodrama “Gatvės šokiai” 15.00 Komedija“Didysis Bakas Hovardas” 17.00 Drama “Kažkurtarp ten ir čia” N-7 19.00 Drama “Tarp dviejų myli-mųjų” N-7 21.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu”N-14 23.00 Trileris “Durys priešais” N-7 1.00 Ko-medija “Paspringęs” S

Viasat Sport Baltic 11.00 Nascar 350 mylių lenktynių apžvalga 12.00Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 13.00Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispanijosetapo apžvalga 14.00 Tenisas. Barclays ATP pasau-lio turo finalinio turnyro finalas 17.00 Futbolas.

Anglijos Premier lyga. “Manchester City” - “Totten-ham” 18.50 Futbolas. Anglijos Premier lyga.“Chelsea” - “Liverpool” 20.40 Boksas. VladimirasKličko - Mariuszas Wachas 21.50 Krepšinis. Euroly-ga. “Lietuvos rytas” - “Besiktas” 23.40 Krepšinis.Eurolyga. “Anadolu Efes Pilsen” - “Žalgiris”

Eurosport9.30 Europos futbolo apžvalga 10.15 Visos sportošakos 11.15 Europos futbolo apžvalga 12.00 Salėsfutbolo pasaulio čempionatas. Šešioliktfinaliai16.00 Biliardas. Azijos turas. Finalas 17.15 Europosfutbolo apžvalga 18.00 Salės futbolo pasauliočempionatas. Šešioliktfinaliai 21.00 Visos sportošakos 22.00 Profesionalų boksas 0.00 Automobiliųsportas 0.15 “Maserati” automobilių lenktynės0.45 Salės futbolo pasaulio čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Au-tomobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitųgriovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinaslaimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.05 Mitųgriovėjai 22.00 Pjūvis 23.00 Geriausieji 0.00 Valdy-mo sistemos 1.00 Tikri žvejai

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00Įkalintieji 12.00 Tunų žvejyba 13.00 Aliaskos kariai14.00 Buivolų kova 15.00 Pavojingiausi susitikimai16.00 Tunų žvejyba 17.00 Aliaskos kariai 18.00 Ka-ras vandenyne 19.00 Gyvenimas kalėjime. Miestaskalėjime 20.00 Didžiosios gamyklos 21.00 Greiti irįsiutę 22.00 Buivolų kova 23.00 Didžiosios gamyk-los 0.00 Greiti ir įsiutę 1.00 Nakties programa

Kinas TeatraiVILNIUSNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Dainų ir šokių ansamblis “Lietuva”.”Žemės paukščiai”

14 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys”JAUNIMO TEATRASSalė 9913 d. 18 val. “Šmėklos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS13 d. 10 ir 14 val. “Guliverio kelionės”14 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

13 d. 16 ir 18.30 val. “Antigonė”14 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė14 d. 18.30 val. VšĮ “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis”KEISTUOLIŲ TEATRAS

13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”MENŲ SPAUSTUVĖ13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Peiliai vištose”“DOMINO” TEATRAS14 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

17 d. 19 val. “Žirklės”

RAGANIUKĖS TEATRAS17 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas”17 d. 16 val. “Bjaurusis ančiukas”

18 d. 12 val. “Miegančioji gražuolė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS13 d. 18 val. Rūtos salėje. “Švyturys”13 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis skalpelio pjūvis”13 d. 19 val. Tavernos salėje. VDU studentai. “Tango Noveu”

14 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai”14 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Stebuklingas Tenesis”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 17 val. “Muzikos garsai”KAUNO KAMERINIS TEATRAS15 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS13 d. 18 val. “Kelionė saulės link”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS13 d. 10 ir 13 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Pifo nuotykiai”

14 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertas

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS17 ir 18 d. 12 val. “Sprigtas”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS13 d. 17.30 val. Vakaras su Doloresa Kazragyte. Nau-jos autobiografinės knygos “Raudoni sandaliukai”pristatymas. Ištraukos iš spektaklių, monologai.14 d. 10 val. Vaikų knygos šventė “Vaikystės pa-šaukta, atbėga pas vaikus knyga”

Orai ir horoskopai 232012 11 13Lietuvos žinios

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+18

+8

+7 +4

+7 +3

+6

+6 +2

+6 +2

+4

+7

Lisabona

+20Malaga

+14Madridas

+19

Alžyras

+26Tunisas

+18

Atėnai+21

Larnaka

+16Stambulas

+17Barselona

+12Bordo

+12Dublinas

+10Paryžius

+13Londonas

+20 Nica

+23Roma

+22Dubrovnikas

+17Sofija

+12Bukareštas

Varna

+6Maskva

+3 Helsinkis

+7Kijevas

+8Berlynas

+3

Kopenhaga+7

Stokholmas

+7

Oslas

+10Amsterdamas

+11Miunchenas

+7Praha

+6Vilnius

+4Talinas

+7Ryga

+6

Minskas

+6Sankt Peterburgas

Bratislava

+7Varšuva

+11Viena

+11Budapeštas

SAULĖteka 7:46leidžiasi 16:20dienos ilgumas 8:34

MĖNULISSeptintąjądelčiosdieną Mėnulis teka 07:01,leidžiasi 15:54

Delčia Jaunatis Priešpilnis PilnatisXI 07 XI 14 XI 20 XI 28

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, nelis. Temperatūra dieną 6-8 laipsniai šilumos.RYTOJ: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 2, pajūryje 6 laipsniai šilumos, dieną 5-7 laipsniai šilumos.

Senoliai sakydavo: Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas.

318-oji metų diena. Lapkričio tryliktoji, antradienis, antroji 47-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 48 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Arkadijus, Eirimė, Narvydas; rytoj: Adeodatas, Gotfridas,

Emilis, Judita, Saulenė.

Geros dienos! LŽ

2012 11 13Lietuvos žinios24 Margumynai

Popmuzikos dievaičiai JustinasBieberis ir Taylor Swift taporyškiausiomis 19-osios metinėsMTV Europos muzikos apdova-nojimų įteikimo ceremonijosžvaigždėmis. Sublizgėjo ir apdovanojimą už geriausiąvaizdo klipą laimėjęs Pietų Korėjos atlikėjas Psy.

Merginų numylėtinis J.Bieberis,neseniai po dvejų metų draugystės iš-siskyręs su savo drauge Selena Go-mez, jau trečius metus iš eilės apdo-vanotas kaip geriausias atlikėjasvyras. 18-metis kanadietis, kuris patsapdovanojimų teikimo ceremonijojeVokietijos mieste Frankfurte nedaly-vavo, taip pat įvertintas ir kaip geriau-sias popmuzikos atlikėjas, ir už ge-riausią pasirodymą pasaulio scenoje.

Amerikietė T.Swift MTV apdova-nojimuose taip pat griežė pirmuojusmuiku. Ji tapo geriausia atlikėja, beto, įvertinta už geriausią gyvą garsąir sceninį įvaizdį. “Tai mano pirmo-ji statulėlė, aš taip džiaugiuosi”, - sa-kė 22 metų šviesiaplaukė, vėliau per-sirengusi cirkininke ir šou pabaigojeatlikusi savo hitą “We Are NeverEver Getting Back Together”.

Psy, kurio singlas “Gangnam Sty-le” per “YouTube” buvo pažiūrėtasdaugiau kaip 700 mln. kartų, atsiim-damas apdovanojimą padėkojožmonai, su kuria gyvena jau šešeriusmetus, ir kitiems artimiesiems PietųKorėjoje. “Noriu padėkoti visai sa-vo šeimai, kuri turi gyventi su tokiusavanaudišku žmogumi”, - juokavo34 metų atlikėjas.

Han Gengas iš Kinijos įveikė Ri-hanną geriausio pasaulio atlikėjo ka-tegorijoje. Šis apdovanojimas buvoskirtas vos antrą kartą. 24 metų gra-žuolė iš Barbadoso, kuri buvo nomi-nuota net šešiems apdovanojimams,namo išvažiavo tuščiomis rankomis.Nepasisekė ir Lady Gagai. Ekstrava-gantiškoji amerikietė galėjo gauti trisapdovanojimus, bet nieko nepešė.

Frankfurte vykusiuose MTV Eu-ropos muzikos apdovanojimuosedaug atlikėjų gavo po vieną apdova-nojimą. Lana Del Ray buvo paskelb-ta geriausia alternatyviosios muzi-kos, o Nicki Minaj - geriausiahiphopo atlikėja.

Geriausios dainos apdovanojimasatiteko kanadietei Carly Rae Jepsen užlengvai įsimenamą hitą “Call MeMaybe”. Statulėlę kanadietė atsiėmėiš JAV televizijos šou žvaigždės Kim

Kardashian. “Tikrai to nesitikėjau”,- iškėlusi statulėlę - gaublį su MTV lo-gotipu - pasakė C.R.Jepsen. Kanadie-tė taip pat padėkojo J.Bieberiui, rek-lamavusiam jos dainą internete, nestas prisidėjo prie jos išpopuliarinimo.

Šiemetinę MTV Europos muzi-kos apdovanojimų ceremoniją vedėVokietijoje gimusi 39 metų super-manekenė Heidi Klum. Į prieš šim-tą metų pastatytą salę “Festhalle”,kuri per apdovanojimų ceremonijąbuvo paversta cirko palapine, gra-žuolė įžengė vilkėdama seksualųnuotakos drabužį ir užsidėjusi sti-lingą juodą cilindrą.

Nepasisekė kitai ceremonijos ve-dėjai K.Kardashian. Bato kulniukuiįsipainiojus į juodos “Stephane Rol-land” suknios šleifą, Kim suklupo.“Kokia aš nevikri”, - vėliau užkuli-siuose pajuokavo K.Kardashian.

MTV apdovanojimų ceremonijo-je buvo pagerbtos ir anapilin išėju-sios popmuzikos žvaigždės. Ameri-kietė soulo muzikos atlikėja AliciaKeys pagerbė Whitney Houston, oBeyonce “paskolino” balsą vaizdoklipui, sukurtam velionės daininin-kės garbei. Ceremonijos dalyviai pa-gerbė ir gegužę nuo vėžio mirusį

“Beastie Boys” narį Adamą Yauchą. MTV Europos muzikos apdova-

nojimai kasmet teikiami vis kitameEuropos mieste. 2011 metais ceremo-nija buvo surengta Belfaste, 2010-ai-siais - Madride, o 2009 metais - Ber-

lyne. Šiemet Frankfurte vykusioje ce-remonijoje naujovių buvo nedaug.Buvusi “Gelbėtojų” žvaigždė Davi-das Hasselhoffas dirbo šou “sociali-nės žiniasklaidos korespondentu”,tiesiogiai komentavo “Twitter” ir pri-

sidėjo prie Psy pasirodymo. Britųnaujokė Rita Ora įspūdingą hito“R.I.P” atlikimą sustiprino pirote-chnikos efektais. Vėliau scenoje kon-certavo “No Doubt”, C.R.Jepsen,Alicia Keys ir “The Killers”. •

J.Bieberio ir T.Swift triumfas

Apleistame name Kinijoje rasta 10 tūkst. prancūziškoraudonojo “Chateau LatifeRothschild” vyno butelių.

Policijos laukia nelengva užduo-tis. Ji turės nustatyti, ar vienas bran-giausių pasaulyje vynų iš tikrųjų pa-gamintas Prancūzijoje. Kiekvienaismetais į Kiniją importuojama tik 50tūkst. butelių tikro “Chateau Lati-fe Rothschild” raudonojo vyno, to-dėl manoma, kad vynas gali būti su-klastotas. Policija šiuo metuintensyviai ieško nelegalaus vynofabriko. Jei vynas būtų tikras, jo ver-

tė rinkoje galėtų siekti 12,5 mln. eu-rų. Kovo mėnesį “Chateau LatifeRothschild” laimėjo šešias bylasprieš Kinijos “bendroves” dėl ne-tikro vyno platinimo ir prisiteisė100 tūkst. eurų kompensaciją.“Chateau Latife Rothschild” vynodarykla nuo XIX amžiaus priklau-so Rothschildų šeimai. Namo, ku-riame buvo rastas vyno “lobis”, sa-vininkas policijai pasakojo niekonežinojęs apie potencialiai vertingąradinį, nes namas stovi apleistas jaudevynerius metus. •“Daily Paragraph”, BNS, LŽ

Charizmatiškasis Psy laimėjo statulėlę geriausio vaizdo klipo kategorijoje.

MTV apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavęs J.Bieberis susišlavė daugiausia apdovanojimų.

Kinijoje - vyno “lobis”

Policija mano, kad rastas vynas - klastotė. / “Alamy” nuotrauka

T.Swift šėlo renginyje ir džiaugėsi gautais MTV apdovanojimais.AFP/Scanpix nuotraukos

T.Swift: “Tai mano pirmoji statulėlė, aš

taip džiaugiuosi.”