LIETUVIŲ KALBA 4 KLASEI

MO

K Y T O J O K N YGA

TAI P !

Vilma DailidėnienėDaiva Jakavonytė-Staškuvienė

Nomeda Kasperavičienė

8

11

P. 5

Ar skaitei vasarą knygas? Kiek jų perskaitei? Kaip manai, kodėl verta skaityti?

Kokio autoriaus trumpų istorijų knygą perskaitei?Kuri šios knygos istorija tau labiausiai patiko? Kodėl?

Ar skaitei knygą, pagal kurią sukurtas filmas? Ar matei filmą, sukurtą pagal šią knygą? Kas patiko labiau – knyga ar filmas? Kaip manai, ką verta daryti pirmiau: perskaityti knygą ar žiūrėti pagal ją sukurtą filmą? Kodėl?

Kokią nuotykių knygą perskaitei? Kas yra jos autorius? Ar norėtum patirti nuotykių, kuriuos patyrė šios knygos veikėjai? Kodėl?

Kokią knygą tau pasiūlė perskaityti tavo artimieji? Ar užaugęs siūlytum šią knygą perskaityti vaikams? Kodėl?

Kaip imti interviu?

1. Parink klausimų apie knygų skaitymą. Pašnekovui jų reikėtų užduoti ne daugiau kaip keturis.

2. Klausimus patartina pateikti iš anksto. Tada pašnekovas turės laiko apgalvoti atsakymus ir pokalbis vyks sklandžiau.

3. Susitark su pašnekovu dėl interviu įrašymo diktofonu. Paruošk dik-tofoną. Jį gali rasti mobiliajame telefone.

4. Klausimus užduok mandagiai, kalbėk taisyklingai.

Išklausyk savo interviu įrašą.

• Pagalvok, kas tau pavyko labiausiai. O ką kitą kartą darytum kitaip? Kodėl?

• Kurie draugų atsakymai tave nustebino, kurie pradžiugino, o kurie paskatino susimąstyti?

• Kuriais klausimais norėtum su klasės draugais padiskutuoti?

Kaip sekėsi įveikti vasaros atostogų iššūkį tavo klasės draugams?Išsiaiškink tai – parenk interviu „Vasara su knyga .

Klausimai, kuriuos gali užduoti pašnekovui:

4 pav. Interviu eigos pavyzdys

Kad mokiniai suprastų, kokie klausimai ga-lėtų būti užduoti per interviu, jiems patei-kiame įvairių klausimų pavyzdžių.

Tikslingas veiklos ap-mąstymas, teigiamų ir tobulintinų aspektų išskyrimas skatinamas po veiklos atlikimo.

Ties kalbėjimo stra-tegijos ženklu paaiš-kintas visas interviu kelias, žingsniai, kaip reikėtų interviu pa-imti kokybiškai. Taip integraliai ugdome ir kalbėjimo, ir klausymo gebėjimus.

12

Kaip diskutuoti?

RENGIAME DISKUSIJĄ. KAIP DISKUTUOTI?

Išsiaiškink, kaip ketvirtokai organizavo diskusiją.

1. Diskusijai mokiniai pasirengė iš anksto. Pirmiausia išnagrinėjo patarimus „Kaip diskutuoti?

Ketvirtokai domėjosi, kaip jų klasės draugams sekėsi įveikti vasaros atostogų iššūkį  – skaityti knygas. Paaiškėjo, kad ne visiems vaikams patinka skaityti. Ke-tvirtokai nusprendė, jog būtų naudinga surengti diskusiją „Kodėl ne visi mėgsta-me skaityti?

2. Tada buvo susitarta diskutuoti šiais klausimais:

• Kodėl ne visi mokiniai mėgsta skaityti knygas?• Ką reikia daryti, kad vaikai norėtų skaityti?

Po diskusijos pagalvok, ką pavyko išsiaiškinti, nutarti.

Prieš diskusiją1. Pasirenk dviem trimis sakiniais pasakyti savo

nuomonę.2. Namie parepetuok prieš veidrodį.

Per diskusiją1. Būk gerai nusiteikęs, šypsokis.2. Kantriai išklausyk kitus.3. Mandagiai pasakyk savo nuomonę arba papildyk

klasės draugų mintis.

5 pav. Diskusijos eigos pavyzdys (1)

Įvestis į diskusiją, supa-žindinimas su užduo-ties kontekstu.

Diskusijos klausimų pavyzdžiai.

Aktyviai dalyvaudami diskusijose ketvirtokai mokosi tikslingai kalbėti.

Kalbėjimo strategija, paaiškinanti, kaip diskutuoti.

Metodiniai patarimai 9

Panašių situacijų vadovėlyje yra keletas. Taip mokiniai skatinami sistemingai ugdytis kalbėjimo ir klausymo gebėjimus.

13

P. 6

Surenkite ir jūs diskusiją apie knygų skaitymą. Galite diskutuoti tais pa-čiais klausimais arba sugalvoti savų, jūsų klasei svarbių klausimų.

3. Mokiniai susėdo grupėmis po šešis, kad vieni kitus matytų.4. Kiekviena grupė išsirinko diskusijos vedėją ir raštininką. Vedėjo pareiga  –

pateikti diskusijos klausimus ir skatinti jos dalyvius pasakyti savo nuomonę, raštininko – užrašyti svarbiausias vaikų mintis.

Pasižiūrėk vaizdo įrašą ir patyrinėk.

• Kuriais patarimais „Kaip diskutuoti? rėmėsi mokiniai? Paaiškink, kas tai rodo.

• Kokias nenoro skaityti priežastis paminėjo mokiniai?• Kokių problemų sprendimo būdų jie pasiūlė?

Kodėl ne visi mokiniai mėgsta skaityti knygas?1. Keletas grupės mokinių nusakė problemos priežastį

ir savo nuomonę dviem trimis sakiniais pagrindė.2. Grupė įvardytas priežastis apibendrino, o raštinin-

kas užrašė.3. Grupių vedėjai jas pristatė kitoms grupėms.

Ką reikia daryti, kad vaikai norėtų skaityti?1. Mokiniai pasiūlė problemos sprendimo būdų.2. Raštininkas siūlymus užrašė.3. Kiekvienos grupės vedėjas juos pristatė visai klasei.

Mokiniai pasirinko sprendimo būdus ir įsipareigojo juos išbandyti.

Patyrinėk diskusijos eigą. Kuo diskusija prasidėjo ir kuo baigėsi?

II etapasProblemos sprendimo būdai

I etapasProblemos priežasčių nagrinėjimas

III etapasĮsipareigojimai

6 pav. Diskusijos eigos pavyzdys (2)

Išsamus diskusijos eigos aprašas, paaiš-kinantis, kas, kaip, kodėl vyko.

Vaizdo įrašo analizės užduotis.

Paaiškinimas, kaip reikėtų pasirengti diskusijai, kokių pareigų turi disku-sijos dalyviai.

Diskusijos apie knygų skaitymą užduotis.

Argumentavimas yra aukštesniojo lygio mąstymo gebėjimas, reikalaujantis įvardyti faktą ir gebėti jį pagrįsti bei suprasti jo minėjimo kontekstą. Aukštes-nieji mąstymo gebėjimai iškelia mąstymą į aukštesnį lygmenį, tad reikia ne tik pakartoti faktus, bet ir ope-ruoti jais – sieti juos su kitais faktais ir patirtimis, skirs-tyti į tam tikras grupes, naujais ir neįprastais būdais pritaikant juos ieškoti praktinių problemų sprendimo (pagal Thomas, A., Thorne, G, 2009). Argumentavimas leidžia turėti tiriamą, kritišką ir klausiamą nuostatą į kasdienybę, su kuria susiduriama, skatina patikrinti

KETVIRTOS KLASĖS MOKINIŲ ARGUMENTAVIMO GEBĖJIMŲ UGDYMO GALIMYBĖS. TEZĖ IR ARGUMENTAS

požiūrio ir idėjų pagrįstumą. Kurdamas argumentą mokinys gali formuluoti prieštaravimą kito ir savo pozicijai bei suprasti analizuojamo objekto ar pro-blemos daugiaaspektiškumą. Argumentavimas, kaip procesas ir rezultatas, leidžia suprasti, kad nuomonių nesutikimas yra teisingas, galimas, kad daugumos nuomonė, vertinimas dar nepatvirtina, jog svarstyti-nas klausimas kyla iš išmanymo. Mokymasis – tai ne tik informacijos įgijimas ar kažkieno jau sukonstruotų žinių perėmimas. Argumentavimo procesas skatina naujų supratimų atsiradimą ir sudaro sąlygas kūrybiš-

22

SKAITYMASATRANDU SAVE KAIP SKAITYTOJĄ. SKAITYMO STRATEGIJOS

Lingvodidaktikos terminų žodyne (2012, 181) skaitymas apibrėžiamas kaip mokinio gebėjimas savarankiškai gauti informaciją, suvokti turinį, kuris yra pateiktas rašytiniame tekste, kaip kalbinė protinė veikla ir neu-ropsichologinis procesas, kai raštu užfiksuota infor-macija dekoduojama siekiant suprasti teksto prasmę. Skaitymas – tai interaktyvus procesas: teksto informa-cija nuolat siejama su pamatinėmis žiniomis, taip pat remiantis turimomis žiniomis keliamos ir tikrinamos hipotezės. Atsižvelgiant į tikslą taikomos pasirinktos skaitymo strategijos. Šiame žodyne apibrėžta ir skai-tymo strategijų sąvoka. Skaitymo strategijos supranta-mos kaip skaitymo būdai, taikomi siekiant kuo efek-tyviau suprasti skaitomą tekstą. Skaitymo strategijos pasirenkamos pagal skaitymo komunikacinį tikslą ir skaitymo rūšį. Skaitytojas taiko įvairias strategijas. Jos gali būti skirstomos taip pat labai įvairiai:• grafinių ženklų lygmens strategijos: raidžių, grafi-

nių simbolių, sutrumpinimų atpažinimas ir pan.;• žodžio lygmens strategijos: reguliariosios dary-

bos žodžių, sudarytų iš žinomų elementų pagalproduktyvios darybos dėsningumus, suradimas;nežinomų elementų (žodžių ir žodžių junginių) su-pratimas iš konteksto, kurio elementų dauguma yražinoma; nežinomų žodžių ar posakių reikšmės radi-mas žodyne; tarptautinių žodžių, žinomų iš gimto-sios kalbos ir atpažįstamų pagal formaliuosius po-žymius, teisingas reikšmės interpretavimas ir pan.;

• sakinio lygmens strategijos: santykių tarp sakiniodalių nustatymas ir žymėjimas, funkcijos ir struktū-ros atpažinimas; sakinio struktūrinių elementų nu-matymas; raktažodžių radimas sakinyje ir pan.;

• teksto lygmens strategijos: pagrindinės ir antra-eilės informacijos atskyrimas; svarbios informaci-jos radimas; naudojimasis nelingvistine informa-cija (pavyzdžiui, iliustracijomis, šriftais, skirstymupastraipomis); atskirų teksto struktūrinių vienetųsusiejimas ir pan.

Vadovėlyje yra aptartos ir parodytos praktiškai vi-sos aukščiau paminėtos strategijos. Daug dėmesio vadovėlyje skyrėme teksto lygmens strategijoms, kurias aptarsime išsamiau. D. Buehl (2004), S. Waren (2001), G. Merkys, A. Augustinienė, V. Rupainienė ir kt. (2010) kalbėdami apie skaitymą pabrėžia, kad gebėjimas skaityti susideda ne tik iš gebėjimo atpa-

žinti simbolius bei perskaityti parašytus žodžius, bet ir gebėjimo iš teksto konstruoti reikšmę. Tai apima žodyną, mąstymą ir motyvaciją. Todėl teksto suprati-mas yra aktyvus mąstymo procesas. Skaitytojas akty-viai dalyvauja teksto skaityme, kad sukurtų prasmę, t. y. suprastų, kas parašyta. Nesuprasdamas tekstožmogus negebės išsiugdyti gerų skaitymo gebėji-mų. Teksto supratimo gebėjimus padeda ugdyti šiosskaitymo strategijos:Pasirengimas skaityti. Jis skirtas garsiai mąstyti. Yra nevienas būdas pasirengti skaityti tekstą. Pavyzdžiui, mo-kytojas parenka žodį, frazę ar vaizdą apie pagrindinęsąvoką tekste arba temą. Mokytojas pradeda diskusiją,kad sukeltų mokiniams asociacijų, paskui nagrinėjama,kodėl kilo būtent tokios asociacijos. Yra įrodymų, kadpo tokios veiklos socialinis skaitytojo kontekstas busplatesnis, išsiplės supratimas. Kitas būdas pasirengtiskaityti tekstą yra teksto peržiūra. Mokytojas parengiateksto peržiūrą, kad mokinį motyvuotų sukeldamasprisiminimus apie su tekstu susijusias patirtis, suteiktųpagrindinių žinių apie tekstą. Trečias būdas – pasiūlytivaikams nuspėti, apie ką bus tekstas, kokia bus jo pa-baiga. Vaikams perskaičius tekstą palyginamos jų pro-gnozės su tikrąja informacija. Ši aktyvi apdorojimo for-ma pagerina veiksmingų supratimo strategijų kūrimą.Pasirengimo skaityti strategijos lietuvių kalbos vado-vėlyje plėtojamos visus mokslo metus, kiekvienamevadovėlio skyriuje vaikams pristatant vis kitokius,naujus, tiek knygos skaitymo, tiek jos analizavimo bū-dus. Kelis jau aptarėme pristatydamos labai reikšmin-gą mokinių argumentavimo gebėjimų ugdymo sritį.Dabar pristatysime pasirengimo skaityti knygą būdą,kai perskaitytą knygą rekomenduojame aptarti disku-tuojant grupėje.Skatinant mokinius skaityti tą pačią knygą, svarbu in-tegraliai ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir ben-dradarbiavimą. Knygos skaitymas apima daug tarpu-savyje susijusių skaitymo gebėjimų.

Metodiniai patarimai 23

Pasirengimo skaityti etapu ypač svarbus vaiko sudo-minimas tekstu, skaitymo tikslo, prasmės supratimas, skaitymo džiaugsmo ir malonumo pajauta. Sudomi-nimas vadovėlyje plėtojamas ir pristatant veiklas, ku-

45

Skaitysi šių knygų ištraukas.

• Trys svarbiausi dalykai, kuriuos supratau per šią pamoką: pirma – ...

• Ši pamoka man bus naudinga (kuo?) ...

• Dirbdamas su grupės draugais išmokau (ko?) ...

• Norėčiau padėkoti už pagalbą (kam?) ..., nes ...

• Tai, ko išmokau, yra vertinga, nes ...

• Kitą kartą pasistengsiu ...

• Iš savo klaidų galėčiau pasimokyti (ko?) ...

Stebėk savo veiklą!Kiekvienos pamokos pabaigoje apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis.

Atrandu save kaip skaitytojąSusiskirstykite grupėmis. Nutarkite, kurią knygą skaitys jūsų grupė. Ją kiekvienas perskaitykite. Šį skyrių baigdami, perskaitytą knygą

aptarsite su grupės draugais.

20 pav. Pasirengimo knygą skaityti grupėje pavyzdys

rios bus organizuojamos perskaičius knygą. Kai vaikai knygą perskaitys tardamiesi grupėje, rekomenduoja-ma ją aptarti naudojantis patarimais.

21 pav. Skaitymo gebėjimų sandara (pagal V. Jonynienę, N. Kasperavičienę, E. Marcelionienę, N. Venskuvienę, 2015)

Skaitymo gebėjimai

Naudoja teksto informaciją Remiasi išorinėmis žiniomis

Refl ektuoja ir vertina

Refl ektuoja ir vertina teksto

formą

Refl ektuoja ir vertina teksto

turinį

Integruoja ir interpretuoja

Išrenka informaciją

Randa ir išrenka

Kuria plačią sampratą

Interpretuoja

Paaiškinama, ką reikėtų daryti grupės nariams, kai skaitoma ta pati knyga.

Knygos, kurių ištraukos bus skaitomos va-dovėlyje. Vieną pasirinktą knygą rekomenduoja-ma perskaityti grupėje.

68

VADOVĖLIO TURINIO ANALIZĖ1 DALISVadovėlio komplekto turinys

Laik

otar

pis

Pam

okų

skai

čius

Tema

Vad

ovėl

io p

.

Užr

ašų

sąs.

p.

Skai

tini

ų p.

Įraš

ai

Mokytojo pastebėjimai

I skyrius. Kuriu įvairius sakinius (28 pamokos)

RUG

SĖJI

S

1 Kuo ypatinga lietuvių kalba? 8–9 2–4

2 Vasaros atostogų iššūkis. Ką skaičiau šią vasarą? 10–11 5 +

2 Rengiame diskusiją. Kaip diskutuoti? 12–13 6 +

2 Kur lankeisi, ką pamatei, sužinojai vasarą? 14–15 7–8

2 Kas yra sakinio veiksnys, kas – tarinys? 16–17 9–10

1 Kaip tapti geru ir sumaniu skaitytoju? 18–19 11

2 Kokia yra lankstinuko paskirtis? 20–21 12

2

Kuriuo sakiniu pasakome daugiau – neišplėstiniu ar išplėstiniu?

22–23 13

1 Ką pasakoja legenda apie Nemuno deltą? 24–25 14

2Ką vadiname vienarūšėmis sakinio dalimis?

26–27 15

1 Kaip tapti mąstančiu skaitytoju? 28–29 16–18

2

Kaip apibendrinti informaciją? Ko dar nežinau apie balandžius?

30–33 19 2–4

2Apie ką skatina susimąstyti grožinis kūrinys?

34–35 20

RUG

SĖJI

S

2 Kodėl naudinga rašyti aiškinamąjį diktantą? 36–37 21–22

4 Ko išmokau? 38–41

Atrandu save kaip skaitytoją! 42

II skyrius. Skaitau ir kuriu dialogus (26 pamokos)

SPA

LIS

2 Kaip užrašyti pokalbį? 46–47 23–24 +

2 Kas yra dialogas? Kaip jis užrašomas? 48–49 25–26

2 Kas kūrinyje perteikiama dialogu? 50–53 27–28 +

1 Kaip sukurti dialogą? 54–55 29

2 Ko išmokau apie veiksmažodį? 56–57 30–31

2 Kada vartojami esamojo laiko veiksmažodžiai? 58–59 32–33

2 Kaip patirti ką nors neįtikėtino? 60–63 34 5–8

1 Kodėl į pasakojimą įterpiamas dialogas? 64–65

2Kaip į rašomą pasakojimą įterpti dialogą?

66–67 35–36

2Kada vartojami būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai?

68–69 37

2 Ką atskleidžia kūrinio dialogai? 70–73 38–39 9–14 +

2 Kodėl naudinga rašyti aiškinamąjį diktantą? 74–75 40–41

4 Ko išmokau? 76–79

Atrandu save kaip skaitytoją! 80

III skyrius. Aiškinuosi kūrinio prasmę (20 pamokų)

LAPK

RITI

S

2Kada vartojami būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai?

84–85 42–43 15–18

2 Kas svarbu kiekvienam vaikui? 86–89 44

2 Kodėl naudinga rašyti aiškinamąjį diktantą? 90–91 45–46

Kuriu įvairius sakinius 69

48

KAIP GERANORIŠKUMAS GALI PADĖTI IŠSPRĘSTI PROBLEMĄ?

Ona Jautakė

Šerkšno pasakėlė

Kai turi tokius ilgus, net garbanotus ir švel-nius lyg šilkas spygliu-kus, sunku nesididžiuoti! Gražuolis Maumedis per vasarą priprato, kad visi jį tik glosto, tik švelniai kilnoja įmantriaiŽ susuk-tas šakeles... Dygliuota baltaspyglė Eglutė tokio dėmesio nesulaukdavo: ji badėsi. O kai badaisi,

sunku tikėtis, kad kas nors ims tave glostinėti...Rudenį atsitiko keistas ir, jaunojo Maumedžio įsitikini-

mu, tragiškas dalykas: švelnieji, žalieji, ilgieji jo spygliukai ėmė gelsti ir netgi – o varge! – kristi žemėn. „Tikriausiai susirgau kokia baisia liga! – sielojosiŽ Maumedis. – Ir ko-dėl žmonės manęs negydo?! Juk turėtų būti kokių vaistų!

Bet žmonės nė nemanė to daryti.– Ruduo! – sakė jie. – Va, jau Maumedis pagelto...Kai sodo takus nubarstė baltas sniegelis, eglutės tebe-

žaliavo. O Maumedis jautėsi toks nelaimingas – lyg būtų koks nekilmingas lapuotis, pasmerktas nuogas laukti pa-vasario...

Skaityk kūrinį. Stebėk ir tyrinėk veikėjų elgesį.

įmantriai – nepaprastai, neįprastaisielojosi – jaudinosi, sielvartavo, graužėsi, krimtosi

Kuo ypatingi buvo Maumedžio spy-gliukai?

Kuo ypatingi buvo Eglutės spygliukai?

Kas Maumedžiui atsitiko rudenį?

Kodėl Maumedis jautėsi nelaimin-gas iškritus pir-majam sniegui?

49

Vieną naktį sode pasisvečiavo Šerkšnas. Čiūkšt brūkšt savo paslaptingu teptuku – ir ne tik kiekviena šakelė, bet ir šulinio svirtisŽ pasipuošė žavingais sniego spygliukais. Svirtis ir toliau sau saldžiai snūduriavo, visiškai abejingaŠerkšno dovanoms, o Maumedžio širdelė vos nesprogo iš džiaugsmo: juk jis ir vėl turėjo spygliukus! Ir dar tokius baltus, spindinčius saulėje, gaiviai kvepiančius žiema! Na, ir kas, kad stovėti pasidarė sunkiau, nes baltieji spygliu-kai svėrė kur kas daugiau nei tikrieji. „Kad tik vėjas jų nenuplėštų!  – drebėjo Maumedis.

– Ar tau patiko Šerkšno dovana? – pasiteiravo Eglutė.Kad ir mažesnio ūgio, ji buvo daug vyresnė už Maumedį

ir labiau patyrusi  – gerai suprato, kaip dabar džiūgauja aukštakamienis sodo naujokas. „Jei man staiga nukristų visi spygliukai, jausčiausi tikrai baisiai , – pamanė ji.

Susijaudinęs Maumedis vos beišspaudė:– Aha...– Tai paprašykim Šerkšno, kad jis tave visą žiemą puoš-

tų, – pasiūlė Eglutė.Šerkšnas, išgirdęs tokį keistą prašymą, net lūpas pa-

pūtė.– Pasistengsiu, – tarė jis. – Žinoma, jei nebus atodrė-

kiųŽ, – be šaltuko mano teptukas netenka stebuklingųjų galių.

Tikra keistenybė: visą žiemą Maumedis kėlė į dangų si-dabraspygles šakeles, ir žmonėms beliko stebėtis tokiais monaisŽ, nes kiti sodo medžiai juodavo kaip juodavę... Tik pavasarį, kai iš sniego patalų ėmė kaltis gaivūs snieguo-lių laiškeliai, Šerkšnas atsisveikino su Maumedžiu:

– Iki kitos žiemos!  – tarė jis.  – Tikiuosi, ir vėl susitik-sime. O gal per vasarą paūgėsi ir suprasi, kad tokia visų maumedžių dalia ir nieko čia keisto ar gėdingo?

– Gal, – šyptelėjo Maumedis. – Bet ši žiema buvo nuos-tabi – gal pati nuostabiausia mano gyvenime...

Kas sode pasisvečiavo vieną naktį?

Dėl ko nerimavo Maumedis?

Kaip Maumedis atrodė visą žiemą? Kas jam padėjo?

Ką atsisveikinda-mas Maumedžiui pasakė Šerkšnas?

Ką Maumedis ma-nė apie praėjusią žiemą? Kodėl?

šulinio svirtis – prietaisas vandeniui iš šulinio semtiatodrėkis – oro atšilimas ligi sniego tirpimo temperatūros, atlydysmonai – bendrinėje kalboje – burtai, kerai, magija

106 pav. Skyriaus „Nusakau kūrinio pagrindinę mintį“ atlankos pristatymas (2)

Probleminis klausimas

Rečiau vartojamų žodžių reikšmių paaiškinimas.

Rečiau vartojamų žodžių reikšmių paaiškinimas.

Klausimai, skatinan-tys stebėti kūrinio veikėją, jo veiksmus, charakterio savybes.

109 Nusakau kūrinio pagrindinę mintį

50

• Įvardyk kūrinio „Šerkšno pasakėlė temą.• Nusakyk, su kokia problema susidūrė kūrinio „Šerkšno pasakėlė veikėjai

ir kaip ją išsprendė. Remkis pateikiamomis schemomis.

PROBLEMADėl ko sielojosi Maumedis?

SPRENDIMASKą sugalvojo Eglutė

ir Šerkšnas?

Kurios patarlės tiktų pasakos pagrindinei minčiai nusakyti? Kodėl?

Nepatyręs vargo, nepažinsi laimės.

Pažinęs praeitį, pažinsi ateitį.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Protas atsiranda su metais.Eidamas ir rasi, ir pamesi.

sielojosi pasiūlė papuošė džiaugėsi

• Pasakyk kūrinio „Šerkšno pasakėlė pagrindinę mintį. Remkis pateikiamomisužuominomis, patarlėmis.

Eglutė suprato, kaip jaučiasi Maumedis, ir sugalvojo, į ką reikėtų kreiptis pa-galbos. O Šerkšnas sutiko padėti. Ką rašytoja norėjo skaitytojams atskleisti?

Perskaityk Šerkšno žodžius, pasakytus pasakos pabaigoje. Kodėl Šerkšnas taip pasakė?

51

Kurie iš pasakoje aprašytų įvykių galėtų vykti tikra-me gyvenime?

Pasakoje Maumedis pavadinamas sodo naujoku. Paaiškink šį Maumedžio apibūdinimą.

Rask ir perskaityk sakinį su šiuo vaizdingu posakiu: „... širdelė vos nesprogo iš džiaugsmo. Posakį paaiš-kink.

Įvertink teksto turinį ir kalbą.

Kodėl Eglutė nesulaukdavo tiek dėmesio, kiek Maumedis?

Kodėl Eglutė suprato, kaip jaučiasi Maumedis? Ko reikia, kad Šerkšno teptukas neprarastų stebu-

klingų galių?

Kodėl Maumedis manė, kad susirgo? Kuo šioje pasakoje svarbi Eglutė? O kuo svarbus

Šerkšnas? Kuo žmones žiemą stebino Maumedis?

Kodėl žmonės negydė Maumedžio? Maumedis Šerkšno dovanomis negalėjo atsi-

džiaugti. O štai šulinio svirtis liko joms visiškai abejinga. Kaip manai, kodėl?

Rask tekste aiškiai pateiktą

informaciją.

Padaryk tiesiogines išvadas.

Palygink, apibūdink, susiek, paaiškink

teksto informaciją.

P. 19

107 pav. Skyriaus „Nusakau kūrinio pagrindinę mintį“ atlankos pristatymas (3)

Klausimai teksto analizei.

Užduotis, padedanti nusakyti kūrinio pa-grindinę mintį.

Užduotis, padedanti išsiaiškinti problemą, su kuria susidūrė kū-rinio veikėjas, suvok-ti, kaip jis ją išspren-dė, kas jam padėjo ją išspręsti.

Vadovėlio turinio analizė. 2 dalis 110