Literatūra VII klasei

33

TurinysApie vadovėlį · 4 Žemėlapio kryžkelės · 6

1 skyrius. Gyvenimas – kelionė?.. · 8 1. JUOZAS ERLICKAS. Jei nebijai skraidyti. Bandymai parašyti eilėraštį apie varškę · 12 2. KETRINA PATERSON. Kaip ir žvaigždės · 14 3. KRISTIJONAS DONELAITIS. Metai · 22 4. KRISTIJONAS DONELAITIS. Metai · 24 HENRIKAS RADAUSKAS. Metai · 26 5. JUDITA VAIČIŪNAITĖ. Pavasario šviesa. Dievo karvytė · 28 6. ANTANAS RAMONAS. Bitė · 30 7. Šventasis Raštas. Senasis Testamentas. Pasakojimas apie nupuolimą: pikto kilmė · 32 Naujasis Testamentas. Gailestingojo samariečio palyginimas. Žiburio palyginimas · 34 8. VILJAMAS SAROJANAS. Tėti, tu keistuolis · 36 VILJAMAS SAROJANAS. Mama, aš tave myliu · 39 9. KRISTIANAS PINO. Žvaigždė narvelyje · 40 10. GROZDANA OLUJIČ. Žvaigždė, kurios krūtinėje kažkas tuksėjo · 44 11. VYTAUTĖ ŽILINSKAITĖ. Jūrų žvaigždė · 48

Švyturys · 52 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip parengti įtikinimo kalbą · 56

2 skyrius. Kelionė – klajonė... · 58 1. HENRIKAS RADAUSKAS. Pasaka. Dainos gimimas · 62 2. Lietuvių pasaka. Apie trečią brolį · 64 JANOŠAS. Kėgliai ir kortos · 66 3. VILHELMAS HAUFAS. Nykštukas Nosis · 70 4. PAULAS VAN LONAS. Mylimiausioji mokytoja · 78 5. VYTAUTAS V. LANDSBERGIS. Pasaka apie dangų. Pasaka apie sukramtytas žvaigždes. Pasaka apie mergaitę, briedį ir paukštį · 86 6. TORMODAS HAUGENAS. Septynioliktosios sutemos · 88 7. ANDRĖ DHOTELIS. Kraštas, kurio niekada neprieisi · 94 8. JURGA IVANAUSKAITĖ. Kelionių alchemija · 100 JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Dienoraštis be datų · 102 SIGITAS GEDA. Kelionė · 103

Švyturys · 104 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip pasirengti diskusijai · 108

3 skyrius. Į kairę pasuksi... · 110 1. SALOMĖJA NĖRIS. Anksti rytą. Žvaigždė jaunystė · 114 ALIS BALBIERIUS. Žaidimas. Riedanti jūra · 116 2. HILDĖ HAGERUP. Pienės daina · 118 3. ULFAS STARKAS. Sikstenas · 122 4. VYTAUTĖ ŽILINSKAITĖ. Kintas · 126 KONSTANTINAS BAJERČIUS. Voro medžioklė · 130 5. LUISAS SACHARAS. Duobės · 132 6. FILIPA PIRS. Tomo vidurnakčio parkas · 138 SIGITAS POŠKUS. Laikas · 145 7. MARIJA GRIPĖ. Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija · 146 8. MARIJA GRIPĖ. Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija · 152 9. NIJOLĖ INDRIŪNAITĖ. Stebuklingas laikas · 158 10. GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Avis artistė · 164 HARUKI MURAKAMI. Žmogaus Avies Kalėdos · 166

Švyturys · 170 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip rašyti diskusinį straipsnį · 174

33

Turinys4 skyrius. Dešinėn patrauksi... · 4 1. LEONARDAS GUTAUSKAS. Perkūnas. Ugnis · 8

2. NIKOLAJUS KUNAS. Prometėjas · 10

3. DŽONAS RONALDAS RUELIS TOLKINAS. Hobitas · 16

4. JONAS BILIŪNAS. Laimės žiburys · 22

5. Šiaurės Amerikos pasaka. Džonis Obuolio Sėkla, arba Klajūnas, kuris darė gera · 26

6. MARCELIJUS MARTINAITIS. Kukučio galybė. Kukutis moko vaiką, kaip paglostyti briedį · 30

7. DŽEIMSAS KRIUSAS. Mano prosenelis, herojai ir aš · 32

8. HOVARDAS PAILAS. Robino Hudo nuotykiai · 36

9. MARKAS TVENAS. Heklberio Fino nuotykiai · 42

10. LIUDVIGAS TOMA. Iš vieno varliamušio gyvenimo · 46

11. ANDERSAS JAKOBSONAS, SIORENAS OLSONAS. Berto žygiai · 52

12. JURGIS KUNČINAS. Jonas Geležinkelietis · 56

13. LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Sargo nuotykis · 60

Švyturys · 62

Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip rašyti dienoraštį · 66

5 skyrius. Tiesiai nueisi... · 68 1. VYTAUTAS V. LANDSBERGIS. Angelų laikas · 72

2. KSAVERAS SAKALAUSKAS-VANAGĖLIS. Skruzdėlė ir keleivis. Ąžuolas ir kiaulė · 74

3. IVANAS KRYLOVAS. Varna ir Lapė. Beždžionė ir veidrodis · 76

4. BITĖ VILIMAITĖ. Kada piešime perlinę vištelę? · 78

5. GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Laumžirgių namai · 82

6. SIGITAS GEDA. Laukinis ežeras... Rudens naktis · 88

7. LORENA SENT DŽON. Baltoji žirafa · 90

RAIMONDAS JONUTIS. Deganti žirafa · 95

8. MELVINAS BERDŽESAS. Mėjos angelas · 96

9. ALDONA LIOBYTĖ. Mėnulio mergelė · 102

10. TORMODAS HAUGENAS. Georgas ir Glorija (ir Edvardas) · 106

11. GENDRUTIS MORKŪNAS. Eilės įsimylėjus, kai nepadeda netgi laipiojimas

sienomis. Mergaitė, kurią mylėjo visi · 112

Švyturys · 116

Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip kurti reklamą · 120

6 skyrius. Ką prieisi?.. · 122 1. ELEANORA FARDŽEN. Ryla · 126

2. SIGITAS POŠKUS. Po sparnu. Saulėleidžio ašaka · 130

3. VANDA JUKNAITĖ. Tariamas iš tamsos · 132

4. LOUESA LAURI. Siuntėjas · 138

5. ANTANAS POŠKA. Requiem · 144

DONALDAS KAJOKAS. Komentarai · 145

SIGUTĖ ACH. Šviesiųjų svajonių žydintys sodai · 146

6. ŠARMIANA HASI. Paslapčių slėnis · 148

7. LIUSĖ MODĖ MONTGOMERI. Anė iš Žaliastogių · 152

8. JURGAS ŠUBIGERIS. Mama, tėtė, aš ir ji · 158

9. LIUTAURAS DEGĖSYS. Pienės. Dilgėlė · 162

10. RĖJUS BREDBERIS. Pienių vynas · 164

JUOZAS ERLICKAS. Eina Vasara · 167

Švyturys · 168

Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip rengti interviu · 172

4

Sveiki, septintokai, ieškantys savųjų pasaulių!

Po trumpam apakinusio vasaros grožio ir netikėtumų Jus vėl

pasitinka rugsėjis: gelsvu krašteliu puošiasi medžio lapas, tylus

voriukas rengiasi užmesti savo klastingą tinklą, mokyklinis suolas,

draugai, nauji vadovėliai...

Naująjį serijos „Šok“ literatūros vadovėlį sudaro dvi knygos.

Kiekvienoje rasime po tris skyrius: skaitysime įvairių tautų rašytojų

kūrinius, nagrinėsime skirtingų žanrų pavyzdžius, aiškinsimės

tekstų prasmes.

Apie vadovėlį

Šiose atlankose pateikiami

literatūros tekstai, atitinkantys

skyriaus temas.

Šiandien –

mokymosi uždaviniai.

Kiekvieno skyriaus įvadinėje

atlankoje skaitysite įžanginį tekstą;

žymių žmonių mintis apie skaitymą;

prisiminsite, kokias knygas skaitėte,

ir susipažinsite, kokias skaitysite;

atsakysite į klausimus apie svarbius

to skyriaus dalykus.

Skyriaus pabaigos poskyris

Švyturys papasakos apie rašytojus.

Minčių mūšoje rasite mokymosi

žingsnius, kurie padės lengviau

atlikti įvairias užduotis ir leis

keliauti prie kito skyriaus kryžkelės.

Teksto dalies pabaiga –

galite sustoti ir atsakyti

į klausimus.

Skaitome ir suvokiame –

teksto dalies klausimai

ir užduotys.

Suvokiame ir kuriame –

apibendrinamosios

pamokos užduotys.

Įsidėmėkime! –

litera tū ros sąvokų

apibrėžimai.

Apie rašytojus ir jų

kūrybą – prisiminkime,

pakartokime, sužinokime.

5

G Y V E N I M A S – K E L I O N Ė ? . . 1 s k y r i u s

.

.

.

.

Svarbu išmokti pritaikyti ir kitose pamokose įgytus gebėjimus.

O svarbiausia išmokti pasirinkti kelią gyvenimo kryžkelėse.

Aptarkime ir įsidėmėkime mokymosi (ir kitos veiklos) žingsnius:

1. Išsikelkime veiklos tikslus (apgalvokime, kokio rezultato

sieksime, ir numatykime uždavinius).

2. Suplanuokime, ką, kada ir kaip darysime.

3. Kryptingai veikime (remkimės patirtimi, mokykimės susirasti

reikiamą informaciją, dirbkime individualiai, poromis, grupėmis).

4. Apmąstykime ir įvertinkime savo siekius ir rezultatus

(ar viskas pavyko, ar reikėtų ką nors patobulinti).

Aptarkime pamokos atlanką.

Skyrelyje

Įsidėmėkime!

rasite reikalingų

(ir ateinantiems

metams)

literatūros

sąvokų

apibrėžimus.

Ar pasirengę ieškoti neatrastų pasaulių? Šiame dvasinių ieškojimų

labirinte Jūs nebūsite vieni. Mes, vadovėlio autorės, pramynėme

Jums taką, o ves mylimi mokytojai. Sėkmės!

Nijolė, Vilda ir Loreta

Kiekviena pamokos atlanka

pradedama skyreliu Šiandien –

tai mokymosi uždaviniai, kurie

nurodys, ką turėtume išmokti

per pamoką.

Toliau skaitysite

pamokos tekstą –

prozos, poezijos

ar dramos.

Į tekstą įsiterps

skyrelis

Skaitome

ir suvokiame –

užduotys ir

klausimai, susiję

su tam tikra

teksto dalimi.

Į klausimus

galima atsakyti

perskaičius

numatytą teksto

dalį arba visą

tekstą.

Pamokos pabaigos skyrelyje

Suvokiame ir kuriame

pateikiami apibendrinamieji

pamokos klausimai, kūrybinės

užduotys.

2

ANA MARIJA MAČADO

Knygos – pasaulis užburtame tinkle

Buvau maža mergaitė, nors ir neprisimenu kelerių metukų. Vis dėlto, matyt, jau gana didelė, kad galėjau stovėdama prie tėvelio stalo atsiremti į jį alkūnėmis, o smakrą panarinti tarp delnų. Tie-siai man prieš akis atsidurdavo žalvarinė statulė-lė – labai liesas riteris ant dar liesesnio kuino laikė iškėlęs ietį, o iš paskos asiliuku jojo žemaūgis sto-rulis, kažką linksmai sveikindamas aukštai iškelta skrybėle.

Paklaustas, kas tai, tėvelis atsakė:– Don Kichotas ir Sančas Pansa.Man pasidarė įdomu, kas jie tokie, kur gyvena.

Sužinojau, kad tai ispanai, jau keletą šimt mečių gyvenantys knygoje. Paskui tėvelis atidėjo savo darbus į šalį, susirado lentynoje didžiulę knygą ir, rodydamas paveikslėlius, ėmė pasakoti tų dviejų žmonių nutikimus. Vienoje iliustracijoje Don Ki-chotas buvo pavaizduotas iš visų pusių apsikrovęs knygomis.

– O kas tose knygose gyvena? – pasiteiravau.Iš tėvelio atsakymo suvokiau, kad knygų būna

įvairių įvairiausių. O jose – begalė gyvenimų. Ir nuo tada aš pradėjau kai kuriuos iš jų pažinti. Pa-vyzdžiui, Robinzoną Kruzą negyvenamoje saloje, Guliverį Liliputijoje ir Robiną Hudą gūdžiose gi-riose. Paskui atradau, kad princesės ir fėjos, mil-žinai ir džinai, karaliai ir raganos, trys paršiukai ir septyni nykštukai, bjaurusis ančiukas ir didelis piktas vilkas – visi seni mano pažįstami iš liaudies pasakų, kurių klausydavausi, – irgi gyvena kny-gose.

Išmokusi skaityti, knygose įsikurdavau viena pati. Vienoje liaudies pasakų serijoje sutikau vei-kėjų iš viso pasaulio ir keliavau su jais iš Knijos į Ariją, iš Rùsijos į Grakiją. Aš taip įsigyvenau į

Monteiro Lobato kūrinius, kad, galima sakyti, iš-sikrausčiau į Geltonojo Genio namelį, aplink kurį vyko jo pasakojimų veiksmas. Aš ten apsigyvenau. Tai buvo laisva teritorija, be jokių sienų. Galėjai vi-sai lengvai išplaukti iš ten Misisipės upe su Tomu ir Heku, paskui šuoliuoti ant žirgo per Prancūzją kartu su d’Artanjanu, vaikščiodamas po Bagdādo turgų, pasimesti su Aladinu, išskristi į Niekados šalį su Piteriu Penu, įsitaisęs šalia Nilso ant žąsino Martyno, lėkti virš Švèdijos, paskui Alisą nerti į triušio olą, kartu su Pinokiu atsidurti jūrų siaubū-no Ryklio pilve, persekioti Mobi Diką su kapito-nu Ahabu, perplaukti septynias jūras su Kapitonu Bladu, ieškoti lobių su Ilguoju Džonu Silveriu, keliauti aplink pasaulį su Filijum Fogu, su Marku Polu keletui metų apsistoti Knijoje, pagyventi su Tarzanu Afrikoje arba aukštai kalnuose – su Heida, arba... mažame prerijų namelyje su Ingelsų šei-ma, būti skriaudžiamas Lòndono gatvėse kartu su Oliveriu Tvistu, o Parỹžiaus gatvėse – su Kozete, pergyventi gaisrą su Džeine Eir, eiti į Širdies mo-kyklą su Enriku ir Garone, su Kimu keliauti per Ìndiją paskui lamą ir svajoti kartu su Džo Marč, kad tikrai tapsi rašytoja... Priklausyti Smėlio kapi-tonų gaujai su Pedru Bala Bahijos įlankos kopose ir paplūdimiuose.

Štai taip. Jokių ribų ir jokių amžiaus tarpsnių. Tiesiog šokinėji nuo vieno prie kito. Ir kažkaip savaime viskas susipynė, ir išėjo stiprus tinklas, raiškus audinys.

Po truputį iš tokios gausybės įvairių pasaulių susikūriau savąjį. Ir per knygas, kurias rašau, pra-dėjau su kitais dalytis visa kuo, kas gyvena ma-nyje.

Iš anglų kalbos vertė KĘSTUTIS URBA

10

G Y V E N I M A S K E L I O N Ė ? . . 1 s k y r i u s

❶ Pasakykite po vieną ar kelis žodžius, susijusius su kūryba. Iš visų žodžių sudėkite dėlionę – kūrybos paveikslą.

❷ Viename gyvybės rate sukasi gamta ir žmogus. Pamąstykite, kaip jie susiję.

❸ Kas lemia žmogaus gyvenimo ratą? Kas bėgant metams keičiasi?

❹ Iš kur atsirado gėris ir blogis? Kodėl jie egzistuoja pasaulyje?

❺ Kas saugo žmogų gyvenime – kelionėje? Ką lemia žvaigždės?

JUOZAS APUTIS (prozininkas, vertėjas)

Apie knygas ir skaitymą

Vaikystėje pirmoji mano perskaityta knyga buvo pa-sakos „Sutemų šnekos“. Tas pasakas garsiai skaitydavau mamai ir tėčiui. Knygoje buvo nuostabios Kazio Šimonio iliustracijos. Paskui į rankas pateko mažytė Vinco Krėvės knygelė, kur buvo išspausdintas ir „Antanuko rytas“, vė-liau – to paties autoriaus „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, paskiri Maironio, Jono Biliūno, Juliaus Jano-nio kūriniai. Lyg ant sparnų vaikystėje dvasią aukštyn kėlė Dainavos šalies pasakojimai. Iki šiol neišdilo įspūdis, kurį patyriau skaitydamas (ganykloje ganydamas karves) Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.

Įdomios, išmintingos, gražiai parašytos knygos skai-tymas – tai kelionė į nepažįstamą, bet nujaučiamai tau artimą pasaulį, kuriame ir tu, skaitytojas, gali duoti valią savo fantazijoms ir svajonėms. Leisdamasis į skaitymo keliones, dirbi didelį jausmų ir proto darbą – net ir skai-tydamas kokį nors juokingą kūrinį, kokius nors Šveiko nuotykius...

Pamąstykime ir pakalbėkime

Prisiminkime ir perskaitykime

Juozas ErlickasAkmenės r. SVIRKANČIAI

Blyksnis Toliai

Kristijonas DonelaitisMažoji Lietuva LAZDYNĖLIAI

Henrikas RadauskasPakruojo r. GIKONIAI

Antanas Ramonas Klaipėdos r. KURMIAI

Judita Vaičiūnaitė Vytautė ŽilinskaitėKAUNAS

Ketrina Paterson KINIJA, JAV

Kristianas PinoPRANCŪZIJA

Viljamas SarojanasJAV

Grozdana OlujičSERBIJA

Henrikas RadauskasLENKIJA


11

Šiandien

1

.. Mokysimės skaityti

ir suvokti eilėraštį... Grožėsimės eilėraščiais,

aiškinsimės, kuo ypatinga

eiliuota kalba... Eilėraščiuose ieškosime

individualumo ir meniškumo... Kursime ketureilį.

JUOZAS ERLICKASJei nebijai skraidyti

Ir lėktuvas, ir vanagas skraido,Brolių juodvarnių pulkas darnus...Pasakyk, ar skraidyt nebijai tu? –Ir eilėraštis turi sparnus.

O! Jis gali tave nuskraidintiIr į Užvakar, ir į Poryt,Nes eilėraštis greitas kaip mintysIr kaip aitvaras mėgsta skraidyt.

Naudininkė širdis – jo variklis,Kilmininkė fantazija – kuras.Tad pirmyn! Atsiminkite tik,Kad eilėraštis stabdžių neturi.

Kur matyta, kad stabdžiai skraidytų! –Apsieisim puikiausiai be jų.Tu atverk viršelius, lipk į vidų,Įsitverk už sparnų abiejų.

Nebijok! Jei eilėraštis žalias,Jeigu gimęs jisai auštant rytuiIš spalvotų sapnų – viską gali!Tik negali jisai neskraidyti.

❶ Ar esate patyrę aukščio baimę? Kokius su aukščiu susijusius pojūčius prisimenate? Kaip jie susiję su tekstu?

❷ Kaip įsivaizduojate skrydį su eilėraščiu? Remdamie-si tekstu pasakykite, kur jis gali nuskraidinti.

❸ Kokiais palyginimais nusakomas eilėraščio greitis? Pacituokite.

❹ Pabandykite apskaičiuoti laiko trukmę nuo Užvakar iki Poryt. Kiek, Jūsų nuomone, per šį laiką galima sužinoti, pamatyti? Kokia Užvakar ir Poryt prasmė?

❺ Apibūdinkite laiko ir greičio sąvokas kaip fizikas ir kaip šio eilėraščio kūrėjas.

Skaitome ir suvokiame

❻ Raskite, kaip apibūdinamas eilėraštis. Pacituokite. Paaiškinkite poeto teiginį „eilėraštis stabdžių neturi“.

❼ Perskaitykite paskutinį posmą. Kada ir iš ko „eilėraštis gimęs“? Kodėl jis „viską gali“?

❽ Nusakykite kūrinio temą. Kokia perkeltinė skraidymo prasmė? Kaip suprantate paskutinę eilėraščio eilutę?

❾ Kuo Jus nustebino Juozo Erlicko eilėraščio samprata?10 Raiškiai perskaitykite šį kūrinį ir įsiklausykite į jo

melodiją. Kas padeda ją kurti? Ką galite pasakyti apie eilučių pabaigos sąskambį?

Modestas Malinauskas. Parskrendam!

12


Bandymai parašyti eilėraštį apie varškę

Norėčiau parašyti apie varškęEilėraštį. Bet ką gi man rašyt?Žodžiai, kaip sudžiūvę žirniai, barškaIr nenori gultis viens prie kito.

Ak, brangieji, aš ir nežinau,Ar tos eilės būtų reikalingos?Gal varškė net nepatinka tau?Gal kvaila atrodo? gal juokinga?

Žiūriu į varškę, gulinčią ant stalo –Šitaip kankinuosi visą rytą.Kaipgi jos gyvenimą išbalusįMan juodom raidelėm aprašyti?

Kad jinai nepanaši į žuvį?..Kad rašyt nemoka, nei kalbėti?..Kišam kartais ją į šaldytuvąAr padarom pusgalvį varškėtį.

Ne princesė ji. Varškė, ir tiek,O žiūrėk, kiek reikia pastangųAprašyti! Pavargau, kaip niekad –Suvalgau ir eilėraštį baigiu.

❶ Kuo stebina kūrinio pavadinimas?❷ Kas yra eilėraščio kalbantysis?❸ Su kokiais sunkumais susiduria

eilėraščio žmogus? Kodėl? Koks jo pasirinktas kūrybos

objektas – įprastas ar neįprastas?❹ Įrodykite teksto žodžiais, kad

kūrėjas tikrai kankinasi. Dėl ko jis abejoja? Remkitės antro posmo retoriniais klausimais.

❺ Koks kontrastas išryškėja trečiame posme? Kokia posakio „jos gyvenimą išbalusį“ perkeltinė prasmė?

❻ Pagrįskite citatomis, kad varškė – gana neįdomus kūrybos objektas. Ar rašyti apie princesę būtų lengviau? Kodėl?

❼ Kuo baigiasi eilėraščio kūrėjo kančios? Kas kaltas, kad nepavyko sukurti eilėraščio apie varškę? Nejaugi tik varškė?

❽ Ką šis eilėraštis Jums pasako apie kūrybą?

❾ Apie ką kurti Jums lengva? Apie ką – sunku?

❶ Įvardykite skaitytų kūrinių žanrą, pasakykite jo požymius.

❷ Apibūdinkite abiejų skaitytų tekstų adresatą: jo amžių, polėkius,

norus, svajones.

❸ Parašykite eilėraščio kūrimo instrukciją pagal Juozą Erlicką.

❹ Į kokią kelionę leidotės su Juozu Erlicku?

❺ Kas yra kūryba? Apibūdinkite kūrybos procesą ir patį kūrėją.

❻ Pasiūlykite netradicinių eilėraščio temų. Pabandykite sukurti

ketureilį, kuris atitiktų eiliuotos kalbos reikalavimus: rimuotųsi

eilučių pabaigos, posmas būtų melodingas, tekstas – ne tik lyrinis,

bet ir humoristinis. Nepamirškite sugalvoti pavadinimo.

Įsidėmėkime!

Eilraštis – nedidelis eiliuotas kūrinys.

Eiliúota kalbà – vienoda ritmiška kalba; eilėmis parašy-tas tekstas. Nuo prozos kalbos skiriasi ritmu. Kiti skiriamieji požymiai: rimuotos eilučių pabaigos, melodingumas, raiškumas, kitokie nei prozos kalboje sakinių siejimo būdai.

Suvokiame ir kuriame

13

Šiandien

KETRINA PATERSONKaip ir žvaigždės

Pirmo skyriaus „Pasakyk žvaigždei norą“ ištrauka

Eindžel paleido Bernio ranką, perėjo į kitą pusę ir atsisėdo ant verandos krašto, susidėjusi kojas ant viršutinio laiptelio. Lauke buvo maloniau nei karštame, pridvokusiame bute. Vakaras šiek tiek sugėrė vasaros dienos tvankumą.

– Sėskis, Berni, – švelniai tarė, paplekšnodama vietelę šalia savęs. Berniukas liko sėdėti ten, kur sėdėjęs. Ji beveik juto užsispyrimą, sklindantį iš mažo kūnelio. Jis vis dar pyko ant jos ir buvo išsigandęs to, ką padarė.

Tarp jų tvyrančioje įtemptoje tyloje ji girdėjo miesto gausmą už kelių kvartalų ir automobilių pypsėjimą. O jų gatvė buvo rami ir tamsi. Kažkas – ji įtartų Bernį, jei manytų, kad jis pajėgia taip toli nusviesti akmenį, – prieš kelias savaites išdaužė vienintelį gatvės ži-bintą, ir lempa dar nebuvo įsukta. Burlingtonui, regis, visai nerūpėjo tvarkyti reikalus kaimynystėje – tik buvo visur šniukštinėjama mė-ginant sučiupti besitrainiojančius aplinkui narkomanus. Didžiuliai namai, kurių dauguma, kaip šis, buvo suskaidyti į du ar daugiau vis labiau yrančių butų, smaksojo kaip senės, stebeilydami vieni į kitus, abejingi ir niūrūs, išsirikiavę siauroje duobėtoje gatvėje. Eindžel labai nemėgo šios vietos, bet čia buvo geriau negu ten, kur jie anksčiau gyveno, ir tikrai geriau nei globos namuose.

Paskui mergaitė išvydo žvaigž-dę. Tik vieną apniukusiame va-karo danguje, bet draugiškai mirksinčią virš namo skersai ke-lio. Tai buvo tarsi ženklas. Tarsi pažadas, jog viskas ims klostytis geriau.

– Pažvelk, Berni, – tarė ji. – Kai gatvės žibintas nešviečia, ko-kia ryški atrodo žvaigždė.

– Ir ką?– Taigi pasakyk žvaigždei no-

rą, Berni.– Nenoriu.– Pasakyk.– Kodėl?– Nes aš tau liepiu, gerai?

.. Nagrinėsime apysaką:

domėsimės vaikų

ir suaugusiųjų gyvenimu... Kalbėsime apie skaudžią

vaikų patirtį... Mokysimės skirti teksto

pagrindinę mintį ir temą... Mokysimės nusakyti

veiksmo laiką ir erdvę.

❶ Kas yra šio apysakos skyriaus pagrindiniai veikėjai?

❷ Kokia Jums pasirodė Eindžel? Apibūdinkite ją.

❸ Kaip Eindžel ir Bernio šeimą apibūdina jų gyvenamoji vieta? Ką sužinote apie vaikų gyvenimą? Kokia jų patirtis?

Skaitome ir suvokiame

2

14


– Tu negali man liepti. Tu man ne viršininkė.– Berni, mudu turime tai padaryti. – Ji pasi-

gręžė, norėdama į jį pažvelgti. Jis nė nekrustelėjo iš vietos, kur jį buvo palikusi, prispaudęs nugarytę prie tinklinių durų. – Kaip kitaip susigrąžinsime namo tėtį?

– Nenoriu, kad jis grįžtų.– Nori, nori. Nagi, Berni. Prašyk: „Žvaigžde

šviesi, žvaigžde skaisti, žvaigžde pirmoji, kurią šįva-kar regiu. O kad galėtum išpildyti tai, ko trokštu.“ Dabar sakyk... Noriu, kad tėtis greitai sugrįžtų...

– Noriu, kad tasai mulkis niekada niekada nie-kada nebegrįžtų namo.

– Berni! – Ji pašoko ant kojų rankomis įsi-rėmusi į liesus klubus. – Atsiimk šiuos žodžius! Tu juk to nenori!

– Nekenčiu jo. Niekada nebenoriu jo matyti.Ką turėjo daryti Eindžel? Bernis viską sugadino, jos noras žvaigž-

dei liko nepasakytas, o vidury Burlingtono, Vermonte, nebuvo dau-giau pirmųjų žvaigždžių, kurioms galėjai išsakyti savo troškimus. Jei nebūtų sudaužytas gatvės žibintas, jiems tikriausiai nebūtų pasi-taikiusi ir ši proga. O dabar Bernis viską sužlugdė – savo siaubingu noru sunaikino jos troškimą.

– Kol būsiu gyva, daugiau niekada nesikalbėsiu su tavimi, Berni Morganai.

– Puiku. Tada nebegali man įsakinėti. – Jis susikišo į burną nykš-tį, bet vos nusisuko, norėdamas grįžti į namus, kiemą nuplieskė automobilio, įsukusio į jų akligatvį, šviesos. – Tai mama! – tarė Bernis.

– Palauk, – įspėjo ji stovėdama verandoje ir primerkė akis, steng-damasi įžiūrėti, kas yra už priekinių žibintų. Senas pikapas tokia trumpa gatve važiavo pernelyg greitai ir plačiai įsuko į keliuką prie namo. Jis pralėkė pro laukiančius vaikus. Prie virtuvės durų auto-mobilis triukšmingai sustojo. Bernis, pamiršęs, kad pakliuvo į bai-sią bėdą, nukūrė keliuku pasitikti Vernos, išlipusios iš automobilio. Eindžel pasileido iš paskos.

– Ką čia veiki, vaike? – Vernos balsas buvo kimus, bet ne atgrasus, taigi ji gal ir nebuvo per daug nusitašiusi.

– Mes tavęs laukėme, – pasakė Bernis.Jeigu jie eis per virtuvę, galbūt Verna net neužsuks į svetainę.

Gal bus įmanoma viską atidėti iki porytdienos. Eindžel nenorėjo sugadinti šeštadienio ryto. Jau ir taip Bernis sužlugdė jos siunčiamą žvaigždei norą. Galų gale anksčiau ar vėliau Verna vis tiek sužinos, bet gal jie kaip nors sulauks rytojaus ryto be skandalo.

Vinsentas van Gogas.Žvaigždėta naktis (1889 m.)

❹ Koks yra didžiausias Eindžel noras? Iš kur ji tikisi sulaukti pagalbos jam įgyvendinti? Kaip tai apibūdina mergaitę?

❺ Ką galite pasakyti apie Bernio išgyvenimus? Kokie vaikų ir tėvų santykiai atsiskleidžia?

❻ Kokia yra Eindžel ir Bernio mama? Kodėl taip manote?

15

16

Septinto skyriaus „Žvaigždžių žmogus“ ištrauka

Eindžel išsliuogė iš po antklodės ir pirštų galiukais apėjo Bernio lovą. Jis buvo nusispardęs apklotus ir miegojo ant nugaros prasižiojęs ir pūtuodamas. Eindžel užtraukė antklodę ir paplekšnojo jam per petį. Bernis sugriebė antklodę ir apsivertė, giliai atsidusdamas.

Ji žvilgtelėjo pro duris kitoje prieškambario pusėje. Dvigulės lovos patalynė buvo nepaliesta. Vernos nė kvapo. Ji pagrabaliojo turėklus ir ėmė atsargiai leistis tamsiais, nors į akį durk, laiptais. Virtuvėje buvo tamsu ir tuščia. Senelė, matyt, išsiropštė iš supamojo krėslo ir nukrapeno į lovą. Gal Verna išėjo į lauką? Ji vis eidavo ten parūkyti, ypač kai Eindžel jai primindavo apie netiesioginio rūkymo žalą.

Ji nusėlino prie durų. Sugirgždėjo grindys. Ji stabtelėjo, bet ana-pus uždarytų durų, už kurių tikriausiai buvo senelės miegamasis, nesigirdėjo nė garselio. Pasuko virtuvės durų rankeną ir pastūmė. Štai kaip? Jos buvo neužrakintos. Jei senelė nebūtų laukusi Vernos netrukus sugrįžtant, juk būtų užrakinusi duris?

Vernos niekur nebuvo matyti. Ir pikapo nė ženklo. Eindžel pa-ėjėjo toliau į kiemą tik norėdama įsitikinti. Paskui visai be jokios priežasties pakėlė akis ir aiktelėjo.

Niekada dar nebuvo mačiusi tokio reginio. Danguje knibždėte knibždėjo žvaigždžių. Vietomis buvo matyti didžiulės nuostabios šviesios dėmės. Spindėjo ne viena žvaigždė, kuriai galėjai išsakyti norą, bet jų buvo pilnas visas dangus. Jos mirkčiojo ir blyksėjo, tarsi kviesdamos siųsti joms milijoną troškimų.

Pirmiausia trokštu, kad Verna grįžtų tučtuojau, šią akimirką. Arba bent jau rytą. Antra, trokštu, kad blogas Bernio noras išnyktų ir tėtis sugrįžtų namo, ir kad mes visi būtume laimingi, ir gyventume tikrame name, tikrame mieste. Ji nutolo nuo namo, praėjo pro griozdišką pašiūrės siluetą, nedrąsiai nuslinko per šlamšto prigrūstą kiemą, tada pralindo pro sulūžusios tvoros plyšį ir atsidūrė pievoje. Ji drebėjo iš šalčio, nes buvo tik su plonyte pižama, per vėlai suprato, jog turėjo

apsiauti sportbačius. Žemė buvo grublėta, nelygi, ji badė ir dūrė kojas, bet jai buvo nė motais.

Tarsi būtų užkerėta, tarsi ją būtų apžavė-jęs dangus. Ji pamiršo Verną, Veiną, net

Bernį, tik stovėjo užvertusi galvą ir įdėmiai žiūrėjo.

– Gražu, ar ne?Eindžel pašoko. Už jos stovėjo

vyras, gerokai už ją aukštesnis. Ir už Veiną. Ji apsisuko. Aiškiai nematė jo veido, bet jis buvo su barzda ir su-

❼ Kokia yra Eindžel kasdienybė? Kaip manote, ar ji ne per sunki našta mergaitei?

❽ Kas labiausiai jaudina ir skaudina mergaitę?

❾ Kaip manote, kodėl Eindžel tokios svarbios ir viliojančios yra žvaigždės? Kodėl mergaitė taip jomis tiki, kad net patiki joms slapčiausius savo norus? Ko jos gyvenimui suteikia tas tikėjimas?

K E T R I N A P A T E R S O N . K a i p i r ž v a i g ž d ė s

17


sivėlusiais plaukais. Kalėdų Senelis. Krūtinėje sukirbėjo baimė.

– Ar tau nepatinka?Ji neįstengė pratarti nė žodžio.

Dabar jis, užvertęs galvą, žvelgė į dangų. Milžiniškoje kairiojoje ran-koje jis laikė didžiulį daiktą, kuris jai pasirodė panašus į bazuką1.

– Eime su manim, – tarė jis atsitiesdamas. – Aš tau kai ką pa-rodysiu.

Eindžel nebuvo tokia kvaila, kad sektų paskui svetimą žmogų. O Dieve, mokykloje apie tai buvo nuolatos skaitomi moralai. Ji pa-purtė galvą.

– Ne. Ne. Turiu eiti, – pridūrė ji tam atvejui, jeigu jis tamsoje nebūtų pastebėjęs, kaip ji purto galvą. – Tuojau pat. – Ji pasisuko eiti ir prasilenkdama stengėsi prie jo nesiliesti.

– Aš tik ketinau atidžiau apžiūrėti Jupiterį, – tarė jis. – Lažinuosi, niekada nesi regėjusi Jupiterio pro teleskopą.

Tai štai kas buvo toji bazuka, tas prieštankinis granatsvaidis: ogi teleskopas. Ją tai gundė, bet nė vienas protingas vaikas nesileistų viliojamas svetimo žmogaus.

– Turiu eiti namo, – vėl pasakė ji, tačiau namų link nepakrutėjo.– Neprisimeni manęs, Eindžel, ar ne? – Iš kur jis žino jos vardą? –

Kai dar buvai visai mažytė, laikydavau tave pakėlęs, kad galėtum pažvelgti į žvaigždes pro mano teleskopą. Tai buvo senas teleskopas. Dabar turiu geresnį.

Eindžel viduje kažkas prabudo. Ar tai tas geras dalykas, kurį kita-dos čia patyrė? Buvo kilusios muštynės, ir ji išbėgo iš... iš priekabos į pievą. Kažkas ten ją pakėlė ir pasiėmė pasižiūrėti žvaigždžių. Ji tai prisiminė kaip sapną, į kurį Dievas atsiuntė angelą, kai ji buvo maža ir išsigandusi.

– Taip. Prisimenu, – atsakė ji.

Ji žingsniavo paskui aukštąjį vyrą į ganyklos vidurį. Čia neaugo medžiai, nebuvo namų, gyvulių ar žmonių – tik žemė ir dangus. Jis nuleido teleskopą ant ilgų liesų jo kojų ir pasukiojo mažus varž-telius, kol teleskopas tvirtai atsirėmė į žemę. Tada prikišo akį prie nedidelio trumpo vamzdelio jo viršuje, lėtai pajudino ilgąjį vamzdį, o paskui tarė:

– Puiku, štai ir jis. Visa savo didybe, Eindžel. Man regis, šiąnakt jis nori tau pasirodyti. – Ir atsitraukė. – Dabar pridėk akį čia. – Jis parodė į ilgojo vamzdžio galą. – Štai taip. Ar matai?

1 Bazukà – JAV prieštankinis reaktyvinis granatsvaidis.

10 Kokį įvykį jai primena susitikimas su aukštu vyriškiu? Kaip tą pirmąjį susitikimą pavadina mergaitė? Kuo jis svarbus? Atsakykite teksto žodžiais.

11 Ką nauja sužinome apie Eindžel gyvenimą?

Andromedos galaktika

18

Ji nieko nematė, tik tamsą.– Ne, – atsakė ji. – Man labai gaila.Jis prikišo akį prie vamzdžio ir pasuko rankeną šone.– Dabar pamėgink.– O, – atsikvėpė ji, – o! Jis turi keturis vaikelius! Vyras nusijuokė.– Tie „vaikeliai“ iš tiesų yra jo palydovai. Vargšė senutė Žemė

turi tik vieną, o Jupiterį supa visas būre lis, taip pat ir gausybė dulkių. Mano teleskopas nėra toks galingas, todėl rodo tik šiuos keturis. – Jis uždėjo ranką jai ant peties. – Ar matai tą nuostabią didžiulę šviesos dėmę?

Ji labai nenorėjo atplėšti akies nuo teleskopo, bet atitraukė, nes jis jos prašė.

– Taip.– Kaip manai, kas tai?– Nežinau, – atsakė ji. – Gal labai labai didelė žvaigždė?– Taip tik atrodo, tačiau tai žvaigždžių spiečius. Tai ne viena

žvaigždė. Ar žinai, kaip toli nuo tavęs dabar jos yra?– Gal už tūkstančio mylių?– Ne. Už daugybės milijonų mylių. Mes net nežiūrime į žvaigždes.

Žvelgiame į šviesą, kurią skleidžia žvaigždės, spindinčios taip toli, kad šviesa iš mums artimiausios žvaigždės iki tavo akių keliauja apie du milijonus metų. Ir ta šviesa sklinda 186 000 mylių per sekundę greičiu.

Kai vėl pridėjo akį prie okuliaro1, jai apsvaigo galva. Ir kaip ji gali tikėti tuo, ką jis sako? Ji mato visai ne žvaigždes, tik jų šviesą, sklindančią pašėlusiu greičiu, kad pasiektų Žemę, bet keliaujančią amžinai, nes tas kelias nepaprastai ilgas.

Ji žengtelėjo atgal, atitraukdama akį nuo okuliaro, priblokšta min-ties, kad šviesa liejasi iš liepsnojančių pasaulių, besisukančių visatoje anapus žmonijos regėjimo lauko.

– Tai baugina, – pasakė ji.– Kas baugina?

– Viso to dydis... ir kaip visa tai toli. Tai žvaigždei aš panaši į

skruzdėlytę.– Ne. Visata nėra tokia ir didelė, – tarė

jis. – Visas pasaulis nėra toks milžiniškas.– Norite pasakyti, mes esame niekas? Vi-

sas pasaulis yra niekas? – Ją gąsdino mintis apie save – visą jos pasaulėlį, kuris mažesnis už taškelį

milžiniškame danguje, panašus į visišką nieką.


1 Okuliãras – optinio prietaiso dalis, pro kurią žiūrima.

19


– Taip, mes maži, bet nesame niekas, – tarė jis. – Ar nori sužinoti paslaptį?

– Kokią?Jis siektelėjo ir įgnybo jai į ranką.– Oi! – sušuko Eindžel. Ne tiek iš skausmo, kiek iš nustebimo.– Matai? – tarė jis, pakeldamas jos ranką ir rodydamas ten, kur

įžnybo. – Ar matai tą žymę? Tai žvaigždžių medžiaga.– Ką turite galvoje?– Žvaigždes sudaro tie patys elementai, tos pačios medžiagos,

kaip ir tave. Tu sukurta iš žvaigždžių medžiagos.Ji nesuprato.– Jos spindi danguje, o aš stoviu čia ir visai nešviečiu.– Taip, tačiau tai dar nereiškia, jog esi iš kitos medžiagos. Tik

tiems patiems elementams nutinka skirtingi dalykai. Tu artima žvaigždžių giminaitė.

Tą rugpjūčio naktį ji drebėjo su viena pižama, bet ne iš šalčio.– Verčiau jau eisiu, – pasakė Eindžel. – Bernis gali atsibusti ir

pasigesti manęs. – Ji patraukė namo ir atsigręžė tik tada, kai atsi-dūrė saugiame užgriozdintame kieme. Matė aukštą šešėlį, stovintį tolumoje, jis žvelgė į ją kaip žmogus iš keisto sapno.

Septyniolikto skyriaus „Galileo Galilėjus“ ištrauka

– O, ši naktis puiki žiūrėti į žvaigždes, – tarė žvaigždžių žmogus, neatitraukdamas akių nuo teleskopo. – Eikš.

Eindžel priėjo arti, girdėjosi jo kvėpavimas, švokščiantis vėsiame nakties ore. Jis turėtų daug šilčiau rengtis ir užsidėti kepurę. Turė-tų, dėl Dievo meilės, liautis rūkyti, bet gal jai neverta tuščiai malti liežuviu. Jis neklausys jos.

– Rask Šiaurinę.

12 Ko moko Eindžel paslaptingas vyriškis? Kas sieja jį ir mergaitę?

13 Kas baugina Eindžel? Ko ji nesuvokia ir bijo?

14 Tą naktį mergaitė drebėjo „ne iš šalčio“. Kas ją taip sujaudino?

Kilio žvaigždyno Eta

20

Dabar Eindžel labai lengvai rado Šiaurinę. Kodėl jai buvo taip sunku tai padaryti praėjusią vasarą? Randi Didžiuosius Grįžulo Ratus, ir dvi kraštinės jų žvaigždės nukreipia tiesiai į Šiaurinę. Štai.

– Gerai, pažvelk. – Dešinioji jo ranka prie jos ausies mostelėjo aukštyn. – Viršun, viršun, beveik tiesiai. – Ji sekė jo rankos mostą. – Ar matai? Tą mažą ūkanotą taką? Tai Andromedos ūkas. Ar nori šią galaktiką pamatyti pro teleskopą?

Ji linktelėjo, pernelyg apstulbusi, kad galėtų kal-bėti. Ji skaitė apie ją knygoje, tačiau dabar iš tik rųjų regėjo. Andromeda! Visai kita galaktika, nutolusi per milijoną – ne, per du milijonus – šviesmečių nuo Žemės, kurioje susispietę šimtas milijardų žvaigždžių. Ji aiktelėjo, pakerėta nakties grožio ir didybės.

Ir tada ją persmelkė aštrus tų dienų skausmas. Gal ir Bernis yra už dviejų milijonų šviesmečių!

– Mano brolis dingo, – pratarė.– O?– Mano mama atvažiavo, pasiėmė jį iš mokyklos ir išsivežė net

neperspėjusi nei manęs, nei senelės.Iš pradžių jis tylėjo. Gal jam tai nerūpi? Ji niekada jam neužsimin-

davo apie Bernį. Jis tikriausiai net nežinojo, kad Bernis egzistuoja.– Kaip dėl to jaučiasi senoji?– Senelė?– Taip.– Ji visai nusiminusi. Juodu su Berniu buvo geri draugai. Kartu

jiems būdavo labai linksma.– Jis turbūt jai buvo geras. Juo blogiau, kad išvažiavo. – Iš kišenės

jis išsitraukė pakelį cigarečių ir vieną įsibruko į burną. – Suprantu, ne-turėčiau, – tarė jis, tarsi persergėdamas ją nuo prieštaravimo, – tačiau tai bent jau teisėtas įprotis. – Užsidegė cigaretę ir užtraukė dūmą.

Ji stebėjo, kaip dūmas rūksta iš jo burnos. Suau gusieji kvaili. Jiems nesvarbu, kas gerai, o kas kenkia. Kaip jie tada gali tvarkyti pasaulį?

– Turiu eiti. Nepadariau namų darbų.– Man labai gaila dėl tavo brolio, – pasakė jis. – Tavo mama

neturėjo taip pasielgti.Jis nemokėjo taip pasakyti, kaip tą mokėjo panelė Liza, bet Eindžel

suprato, kad jis norėjo padėti.– Neturėjo, – atsakė Eindžel. – Kartais ji neteisingai suvokia da-

lykus. Mėgina, bet jai tiesiog neišeina.

15 Ką nauja sužinote apie Eindžel? Ko ji išmoko? Kuo domisi? Kaip manote, kas ją skatina domėtis?

16 Kokie yra mergaitės ir vyriškio santykiai? Iš ko tai matyti?

Vežimo Rato galaktika


21


– Suprantu, – tarė jis. – Taip elgdamasis pridariau daugybę blogų dalykų. – Jo balsas buvo liūdnas ir pavargęs. O kad ji žinotų, kaip jam padėti!

– Man labai daug reiškia, – prabilo ji, – kad jūs ro dote man žvaigždes.

– Man labai daug reiškia, – pasakė jis, – kad tu nori į jas žiūrėti.

Iš anglų kalbos vertė RENATA VALOTKIENĖ

Temà (gr. thema – pa-matas, pagrindas) – kūrinio, pokalbio, tyrinėjimo objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, nag rinėjama, vertinama).

Pagrindnė mints – kūri-nio idėja. Ji atskleidžia auto-riaus požiūrį į pasaulį ir žmogų apskritai, kartais – į vieną ar kitą tikrovės sritį ar tendenciją.

Įsidėmėkime!Suvokiame ir kuriame

17 Kodėl Eindžel pasakoja vyriškiui apie brolį? Apibendrinkite, kokie yra mergaitės ir vyriškio santykiai. Kas šiuos veikėjus sieja, kas jiems bendra? Paaiškinkite paskutinius du skyriaus sakinius.

18 Koks dabartinis Eindžel gyvenimas? Kas dėl to kaltas? Ar mergaitė supranta suaugusiuosius? O ko nesupranta suaugusieji?

19 Kas yra didžiausias mergaitės džiaugsmas skaudžioje kasdienybėje?

❶ Nusakykite kūrinio laiką ir erdvę. Kaip jie kinta? Su kuo susiję?

Ko tas kitimas suteikia kūriniui?

❷ Nusakykite Ketrinos Paterson apysakos „Kaip ir žvaigždės“ temą

ir pagrindinę mintį.

❸ Kokią tiesą, Jūsų manymu, savo apysaka „Kaip ir žvaigždės“ mums

nori pasakyti autorė?

❹ Pamąstykite, kuo (ne)aktuali apysaka šiandien. Ar tai girdėta,

matyta?

❺ Pasamprotaukite raštu, kas žmogui yra svarbu, kai viskas klostosi

ne taip, kaip norisi. Kas tokiomis akimirkomis padeda ir gelbsti?

V I L J A M A S S A R O J A N A S . T ė t i , t u k e i s t u o l i s

Minčių mūša

Mokymosi žingsniaiKaip parengti įtikinimo kalbą

Jau žinome, koks svarbus žmogui yra bendravimas. Jis gali būti privatu-sis (bendraujame šeimoje, mokykloje, su draugais, artimaisiais) ir viešasis (atsakinėjame per pamokas, kalbame susirinkimuose).

1. Iškelkime tikslą – parengti viešąją įtikinimo kalbą, kuria sieksime su-dominti, įtikinti bendraamžius.

2. Suplanuokime, ką, kada ir kaip darysime.• Raskime informacijos apie privatųjį ir viešąjį kalbėjimą, jo funkcijas,

įtikinimo kalbos rengimą serijos „Šok“ VII klasės lietuvių kalbos va-dovėlio poskyryje „Sakome, rašome, klausome“.

• Užpildykime būsimos įtikinimo kalbos metriką:

Kalbos temaTikslasAdresatasKalbėjimo aplinkybės

• Susiaurinkime kalbos temą, sugalvokime savo kalbai taiklų pavdinimą (pavyzdžiui: Žmogus – savo likimo kalvis arba Tik aplinkybės lemia žmogaus likimą...)

• Apgalvokime įtikinimo kalbos turinį ir struktūrą, susidarykime planą. Laikykimės teksto struktūros reikalavimų (įžanga, dėstymas, pabaiga; jų proporcijos).

3. Kryptingai veikime. • Pasirašykime kalbą.

• Įžangoje nurodykime kalbos tikslą ir pagrindinę mintį. • Dėstymo dalyje argumentuotai atskleiskime temą, problemą. Pa-

grįskime savo požiūrį, remkimės literatūrine patirtimi, informaci-niais šaltiniais: faktais, mokslo tiesomis, statistiniais duomenimis, autoritetų mintimis, dokumentais, citatomis. Tikslingai pasirin-kime ir vartokime žodyną.

• Pabaigoje apibendrinkime savo mintis, pateikime išvadą. • Pasirašytą kalbą perskaitykime, pasitikrinkime, ar proporcingos su-

dedamosios dalys, ar jos pagrįstos įtikinamais argumentais, tinkamai susietos, ar nėra kalbos klaidų.

• Pasimokykime sakyti savo kalbą. Taisyklingai tarkime ir kirčiuokime, laikykimės bendrinės kalbos normų (jei kyla abejonių, pasitikrinkime žodyne).

• Pasakykime kalbą klasės draugams.

4. Apmąstykime ir įvertinkime savo veiklą ir rezultatus. Ar pavyko sutelkti ir išlaikyti klausytojų dėmesį? Ar buvo pasakyti svarbiausi dalykai? Ar nenuklysta nuo pagrindinės minties? Ar proporcingos sudedamosios kalbos dalys? Ar pasiektas užsibrėžtas tikslas? Ar kalba pavyko? Ar likau patenkintas(-a) savimi? Ką reikėtų tobulinti ar daryti kitaip?

UŽDUOTIS. Parenkime 2–3 minučių įtikinimo kalbą Žmogaus likimas: aplinkybės, charakteris, valia?

Rengdamiesi kalbėti prisiminkime V ir VI klasėje skaitytas sakmes, mitus, skyriuje „Gyvenimas – kelionė?..“ skaitytas Biblijos, Donelaičio poemos ištraukas, literatūrines pasakas apie žvaigždes. Pamąstykime, kas yra žmogaus gyvenimo lėmėjai.

56

57

Sąvoka Paaiškinimas

Pérkeltinė prasm

Tikslingas tų pačių arba pana šiai skambančių priebalsių kartoji-mas poezijos kūrinio eilutėse, posmuose.

Aliterãcija Tai, kas, remiantis kūriniu, su-prantama apie pasaulį apskritai.

Bblinis pãsakojimas

Eiliuotas pasakojamasis kūrinys, kuriame vaizduojami įvykiai yra susiklostę į fabulą.

Dialògas Tai ne tik akivaizdus atsitikimas, nelaimė, nuotykis, bet ir kiek-vieno kūrinio veikėjų poelgis, darantis įtaką kitų veikėjų poelgiams.

Eilraštis Pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota ir neeiliuota literatūra.

Eiliúota kalbà

Antikinės eilėdaros šešių pėdų (ilgųjų ir trumpųjų skiemenų derinys) eilutė.

Èpas (èpika) Nedidelis eiliuotas kūrinys.

Èpinė poemà

Epinio pasakojimo tipas. Jam būdinga kuo ryškiau pavaizduoti lemtingą įvykį, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes.

Fãbula Pastovi pauzė tarp žodžių, nuolat pasikartojanti poezijos kūrinio eilutėse.

Hegzãmetras Vienoda ritmiška kalba; eilėmis parašytas tekstas.

Cezūrà Literatūros kūrinyje vaizduoja-mų įvykių visuma, susieta priežastingumo, laiko ir erdvės ryšiais.

Skaitydami ir nagrinėdami vadovėlio skyriaus „Gyvenimas – kelionė?..“ tekstus sužinojote naujų ir prisiminėte žinomų literatūros teorijos sąvokų. Pratinkitės tiksliai jas vartoti ir atpažinti bet kokiame

Sąvoka Paaiškinimas

Įãsmeninimas Ryški daiktų, reiškinių, žmogaus charakterio savybių priešybė.

vykis Dviejų ar kelių veikėjų pokalbis.

Kontrãstas Meninio vaizdavimo būdas, kai gyviems ir negyviems daiktams suteikiamos žmogui būdingos savybės ir pavidalai.

Literatrinė pãsaka

Prozos žanras, kuriam būdingas glaustas pasakojimas, vientisas konfliktas, intriguojanti fabula.

Lỹrinis subjèk-tas (lỹrinis aš)

Dviejų dalykų vaizdingas sugreti nimas, pagrįstas jų panašumu.

Novèlė Rašytojo sukurta pasaka.

Pagrindnė mints

Asmuo ar daiktas, kuris veikia literatūros kūrinyje.

Palýginimas Asmuo, kurio dvasinis pasaulis atsiskleidžia kūrinyje.Dar vadinamas eilėraščio žmogumi, lyriniu herojumi, kalbančiuoju.

Pavéikslas Kūrinio idéja. Ji atskleidžia au-toriaus požiūrį į pasaulį ir žmogų apskritai, kartais – į vieną ar kitą tikrovės sritį ar tendenciją.

Temà Tai, kas suprantama tiesiogiai iš kūrinio.

Tiesióginė prasm

Kūrinio, pokalbio, tyrinėjimo objektas (tai, apie ką pasa-kojama, kas vaizduojama, nagrinėjama, vertinama).

Veikjas Literatūrinis vaizdas, vaizdavimas.


Prisiminkime ir įsidėmėkime

kontekste. Raskite išsibarsčiusius pateiktų sąvokų apibrėžimus. Pasirinkite sąvokų ir pateikite jų pavyzdžių. Pasakykite, kokių žanrų kūrinių skaitėte.

Serijos „Šok“ vadovėlio „Literatūra“ komplektą VII klasei sudaro:

. Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga

. Mokytojo knyga

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų

• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai

• Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Documents

Literatūra VII klasei