44–52 / Danutė Mukienė. Skaudvilė. Skaudvilės Švento Kryžiaus

44

SKAUDVILË

Tauragës rajono Skaud-vilës miestelis, kurá patysskaudviliðkiai miestu vadi-na, – to paties pavadinimoseniûnijos centras, ásikûræssenosios Karðuvos þemësteritorijoje, apie 25 km áðiaurës rytus nuo Tauragës,prie seniau akmenimis bu-vusio grásto Rygos–Ðiauliø–Tauragës kelio. Dabar jame yra apie2 400 gyventojø. Seniûnijoje, neskaitant Skaudvilës gyventojø, yradar apie 2 700 gyventojø.

Mokslininkai spëja, kad uþ 2 km nuo Skaudvilës senovëje buvoKarðuvos þemës centras. Dabar ðioje vietoje dunkso piliakalniai,yra iðlikusiø senovës gyvenvietës ir kapinyno liekanø.

Skaudvilës centrinë aikðtë erdvi, turi savità kompozicijà. Mies-telio planas radialinis. Jis susiformavo XIX a. pr., kai vietoje daliespagrindinës gatvës ir keliø sankryþos, esanèios ðalia baþnyèios,buvo árengta aikðtë.

Pro Skaudvilæ lankà daro Anèios upelis (Ðeðuvies-Jûros intakas),teka kairysis jos intakas Inkstilas. Netoli Anèios upës – Karðuvos-Ivangënø piliakalniai. Acheologiniai tyrinëjimai ir radiniai (Vëluikiø

SKAUDVILËPARENGË DANUTË MUKIENËNuotraukos autorës

senkapiø) liudija, kad ðiose vietose þmoniø gyventa jau III–IVamþiuje.

1936 m. Skaudvilës centre surastas sidabro dirbiniø lobis. Jis –ið XIV amþiaus. Radinio turinys rodo, kad tuo laikotarpiu Skaudvilëpalaikë ryðius su rytø slavais.

Apie iðskir tinæ Skaudvilës reikðmæ ðio kraðto istorijoje kalba irnetoli miestelio dunksantis Nosaièiø (Papkalnio) piliakalnis.

Spëjama, kad miestelis yra pavadintas XVII a. ðiose vietosegyvenusiø Skaudviliø vardu (1645 m. Batakiø valsèiaus dokumen-te net 19 kartø paminëtas asmenvardis Skaudvilis). Yra ir kita mies-telio vardo kilmës versija: kovø su kryþiuoèiais metais Skaudvilësgyventojai kryþiuoèius áviliojo á klaidþias, pelkëtas Anèios apylin-kes ir èia juos sumuðë. Kryþiuoèiai skaudþiai savo þygiu nusivylë irðià vietovæ praminë Skaudvile.

1253 m. raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartà paminëtas Karðu-vos vardas.

Kovø su kryþiuoèiais metais Skaudvilës apylinkës buvo nuolatpuldinëjamos kryþiuoèiø.

XVI a. pab. Skaudvilëje pradëjo kurtis evangelikai liuteronai.Vienas ið pirmøjø þinomø Skaudvilës savininkø buvo Raseiniø

bajorø marðalka Antanas Buþinskas.XVIII a. Skaudvilës apylinkëse buvusiø Trepø dvaro rûmø

patalpose reguliariai vykdavo evangelikø liuteronø pamaldos.1750 m. raðytiniuose ðaltiniuose Skaudvilës katalikø baþnyèia

vadinama Batakiø parapijos filija.1760 m. raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartà paminëtas Skaud-

vilës vardas. Tais metais Romos popieþius Klemensas XIII iðleidobulæ, kuria Skaudvilës koplyèiai suteikë teisæ rengti Ðvento Kry-þiaus atlaidus. Raðytiniuose ðaltiniuose yra duomenø, kad tuo me-tu Skaudvilës koplyèia buvo Batakiø filija.

1766 m. Skaudvilës kaime veikë evangelikø liuteronø konfesija,buvo kelios karèemos.

XVIII a. II p. Skaudvilës dvaro ðeimininkas buvo Raseiniø ap-skrities bajorø marðalka Ignas Micevièius.

1795–1799 m. Skaudvilëje ir jos apylinkëse gyvenæ evangelikai

Skaudvilës herbas.Dailininkas AlfonsasÈepauskas

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

45

(Nukelta á 46 p.)

liuteronai pamaldoms rinkdavosi á Leliðkës kaimà, o1800 m. – á Adakavo dvarà.

1797 m. miestelio pietvakarinëje dalyje uþbaigtastatyti medinë, kryþiaus formos, taðytø ràstø, ðiau-dais dengta Skaudvilës katalikø Ðvento Kryþiaus baþ-nyèia. Ji yra trijø navø, turi 5 altorius. Lëðø baþnyèiosstatybai skyrë Skaudvilës dvaro ðeimininkas I. Micevi-èius. Skaudvilës baþnyèia dabar – vietinës reikðmësliaudiðkos architektûros paminklas.

Yra pagrindo manyti, kad XVIII a. viduryje prieSkaudvilës dvaro jau buvo susiformavæs kaimas, ku-ris vëliau iðaugo á miestelá.

1804 m. Þemaièiø vyskupas Juozapas ArnulfasGiedraitis suteikë Skaudvilës katalikø baþnyèiai pa-rapijos teises. Tais paèiais metais Skaudvilës dvari-ninkas I. Micevièius ðiai baþnyèiai skyrë valakà ir3 margus þemës bei 3 000 rubliø beneficijos.

XIX a. pr. Skaudvilëje veikë parapinë mokykla.1820 m. joje mokësi 28 vaikai. 1823 m. Skaudvilëjebuvo 182 gyvenamieji namai ir 1 362 gyventojai,1940 m. – apie 1 500 gyventojø.

1827–1838 m. pastatyta Skaudvilës evangelikø liu-teronø baþnyèia. Prie jos veikë mokykla. Baþnyèios sta-tybai pinigø skyrë Skaudvilës savininkas Rokas Pðeði-èevskis. Baþnyèià iðlaikydavo patys parapijieèiai.

1836 m. pradëtas tiesti Rygos–Tilþës kelias. Jissujungë Tauragæ, Skaudvilæ ir Kelmæ. Nutiesus ðá ke-lià, ëmë sparèiai augti Skaudvilës miestelis, èia pra-dëti plëtoti amatai, ásikûrë nemaþai amatininkø. Iðau-gusi miestelio komunikacinë reikðmë skatino ir jo te-ritorijos plëtrà, ëmë kilti nauji statiniai, daugiausia apiecentrinæ aikðtæ.

Skaudvilë turëjo teisæ rengti savaitinius turgus. Jievykdavo centrinëje miestelio aikðtëje. Yra iðlikæ duo-menø, kad á juos atvykdavo ir pirkliai ið Anglijos, Vo-kietijos bei kitø tolimø vietoviø. Skaudvilëje bûdavoparduodama nemaþai þemaitukø veislës arkliø, kuriødalá iðveþdavo darbams á angliø kasyklas.

1841 m. prie Skaudvilës katalikø baþnyèios gyve-

Nuotraukose: virðuje – Skaudvilës specialioji internatinëmokykla, deðinëje – miestelio fragmentai, katalikø kapinës,Antrajame pasauliniame kare þuvusiø kariø kapinësSkaudvilës prieigose, Skaudvilës gimnazija ir parkas ðalia jos


46

no du kunigai, parapijai priklausë 1 974 katalikai. Tais metais Skaud-vilës miestelyje buvo 20 namø, dvi smuklës ir dvi parduotuvës, 238gyventojai. Centre, kaip ir dabar, buvo aikðtë, kurioje vykdavo tur-gûs, ðalia jos – barjeras (ragatka), pastatas, kuriame rinkdavo rin-kliavà uþ vaþiavimà keliu Ðiauliai–Skaudvilë. Ant kalnelio stovëjokatalikø baþnyèia, o prie ávaþiavimo á miestelá nuo Kelmës pusës –evangelikø liuteronø baþnyèia.

1847 m. Skaudvilëje buvo 442 gyventojai, ið jø 204 – þydø tauty-

(Atkelta ið 45 p.)

bës. Didþioji jø dalis uþsiëmë prekyba. Yra pagrindo manyti, kadtuo metu Skaudvilëje jau veikë ir þydø sinagoga.

1852 m. Skaudvilëje lankësi vyskupas Motiejus Valanèius.1860 m. parapijieèiai Skaudvilës evangelikø liuteronø baþnyèiai

nupirko varpà.Po 1861 m. þemës reformos ákurtas ir iki 1950 m. veikë Skaud-

vilës valsèius.1862 m. Skaudvilës evangelikø liuteronø parapijai priklausë 850

registruotø parapijieèiø. Skaudvilës parapijà ilgà laikà aptarnauda-vo ið Tauragës atvykstantis kunigas.

1863 m. sukilime aktyviai dalyvavo Skaudvilës ir kaimyniniødvarø savininkai. Ðiose apylinkëse veikë Oginskio ir V. Paulauskovadovaujami sukilëliø bûriai. Sukilimo metu gyventojai, neapsi-kentæ Skaudvilëje dirbusio rusø policijos pristavo Pastarnako þiau-riu elgesiu, já pakorë ant plento pakeliamo barjero (uþtvaros).

Po sukilimo Skaudvilëje uþdaryta lietuviðka mokykla, daugþmoniø, ypaè gyvenusiø dvaruose, buvo suimta ir iðtremta á Rusijà,dvarai konfiskuoti, juose apgyvendinta nemaþai kolonistø. Buvo su-imtas, kankinamas ir Skaudvilës klebonas Juozapas Jankauskas.

Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimo metais(1864–1904) per Skaudvilæ ëjo knygneðiø kelias.

1865 m. Skaudvilëje ásteigta valdiðka mokykla, kurioje buvomokoma rusø kalba.

1877 m. Skaudvilëje buvo 80 sodybø, kelios parduotuvës, 3 uþ-vaþiuojamieji kiemai, 5 alinës. Didþioji dalis Skaudvilës gyventojøtuo metu uþsiëmë þemdirbyste. Tais metais, vykdant Rusijos impe-rijos gyventojø suraðymà, buvo uþregistruota 1 390 Skaudvilës gy-ventojø, ið kuriø 1 012 – þydø tautybës. Apie 15–20 proc. Skaudvi-lës gyventojø buvo amatininkai, dar daugiau jø uþsiëmë prekyba.Tuo laikotarpiu itin daug apylinkës gyventojø á miestelá sutraukda-vo èia vykdavæ dideli turgûs. Juose bûdavo parduodama daug gy-vuliø, ypaè arkliø ir karviø (raðytiniuose ðaltiniuose yra iðlikæ duo-menø, kad ið uþsienio atvykæ pirkliai per prekymeèius supirkdavoapie 300 arkliø, 100 karviø, daugybæ kitø gyvuliø). Èia bûdavo pre-kiaujama ir javais, linais, kitais þemës ûkio produktais, batsiuviø,kailiadirbiø, kepurininkø, raèiø, staliø pagamintais dirbiniais, duo-nos ir pyrago gaminiais. Paklausûs bûdavo ir or topediniai gami-niai. Tuo laikotarpiu miestelyje veikë ðeðios kalvës, vienas van-dens ir du vëjo malûnai.

XX a. pr. Skaudvilëje buvo apie 1 500 gyventojø. Tuo laikotarpiuèia sparèiai daugëjo maþø ámoniø. Jose bûdavo gaminamas mui-las, saldainiai, kalkës, plytos.


Kryþius þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ Skaudvilës kapinëse

Ið kairës: buvæs Skaudvilës þydø sinagogos pastatas ir buvæs Skaudvilës þydø gyvenamasis namas. 2010 m.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

47

(Nukelta á 48 p.)

1910 m. pastatyta medinë Skaudvilës gaisrinë.Prieð Pirmàjá pasauliná karà Skaudvilës valsèius buvo didþiau-

sias Raseiniø apskrityje. Tuo metu jo teritorijoje buvo 12 000 gy-ventojø. Tada valsèiui priklausë Girdiðkës, Skaudvilës, Stulgiø, Upy-nos gyvenvietës. Valsèiaus ir Skaudvilës paðto stotis (Neskuèno-je) veikë 1 km atstumu nuo Skaudvilës esanèiame Puþø kaime.

Prieð Pirmàjá pasauliná karà Skaudvilëje dirbæs kunigas Razu-mas buvo ákûræs styginá orkestrà ir pats jame grojo. Orkestrasvieðai koncertavo apie 1912–1913-uosius metus, kai buvo rodo-mas vaidinimas „Undinë“. Skaudvilës kunigas Motuzas tuo metubuvo plaèiai pagarsëjæs savo anticarinëmis nuotaikomis.

1915 m. nuo Lauksargiø iki Skaudvilës okupacinë valdþia nutie-së siauràjá geleþinkelá. Jis nebenaudotas po to, kai buvo nutiestasplatusis Tauragës–Radviliðkio geleþinkelis. Karo metais netoliSkaudvilës esanèiame Trepø dvare buvo ásikûrusi kaizerinës Vo-kietijos karinë águla.

Pirmojo pasaulinio karo metais Skaudvilë ir jos apylinkës gerokaisuvargo – dalis gyventojø, prasidëjus karui, pasitraukë ið miestelio,likusieji buvo nuolat alinami ávairiais mokesèiais, rekvizicijomis.

1915–1919 m. Skaudvilë buvo to paties pavadinimo apskrities(kreiz) centras.

1918 m. vël pradëjo veikti Skaudvilës lietuviðka pradinë mo-kykla, kurioje buvo keturi skyriai.

1918 m. kurá laikà Skaudvilë buvo apskrities centras (iki 1919 m.liepos 31 d.). 1918 m. gruodþio mënesá ávyko Skaudvilës apskritiespirmasis parapijiniø komitetø, veikusiø Girdiðkëje, Kaltinënuose,Karklënuose, Kelmëje, Kraþiuose, Laukuvoje, Nemakðèiuose, Pa-

ðilëje, Skaudvilëje, Stulgiuose, Tytuvënuose ir Upynoje, suvaþiavi-mas. Jame buvo iðrinktas tokios sudëties Skaudvilës apskritieskomitetas: K. Ralys (pirmininkas), J. Gudauskas (sekretorius), B. Mi-sevièius, Kazys Rakauskas, Petras Tuèka. Komitetas buvo uþdrau-dæs uþ apskrities ribø iðveþti maisto produktus. Ðiø priemoniø imtasisiekiant garantuoti apskrityje gyvenusiø þmoniø gerovæ.

1919 m. viduryje, apskrities centru tapus Tauragei, Skaudvilëpriklausë Tauragës apskrièiai.

1919–1950 m. Skaudvilë buvo valsèiaus centras.Po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo po apylinkes ilgai siau-

tëjo bermontininkai. 1919 m. Skaudvilës miestelio Vilniaus gatvëjebermontininkai suðaudë tris Stulgiø kaimo gyventojus. Palaipsniuigyvenimas stojo á savo vietas, ûkis atsigavo, miestelyje iðkilo ne-maþai naujø pastatø. Nepriklausomos Lietuvos metais Skaudvilëjeveikë elektrinë, lentpjûvë, plytinë, garo malûnas, pieninë, skerdyk-la, nemaþai kitø nedideliø ámoniø. Didþioji dalis gyventojø, kaip irankstesniais metais, uþsiëmë prekyba ir amatais, o apylinkiø kai-mø gyventojai – þemës ûkiu. Skaudvilës turgûs, tuo metu buvævieni didþiausiø Þemaitijoje, vykdavo ávairiose miestelio vietose irsutraukdavo daugybæ gyventojø.

1930 m. Skaudvilës miestelio centre iðkilo naujas gaisrinës pa-statas.

1935–1936 m. Skaudvilëje pradëjo veikti ðeðiø skyriø DionizoPoðkos pradinë mokykla.

1937 m. Skaudvilës miestelá stipriai nusiaubë gaisras. Taismetais pradëjo veikti Skaudvilës valsèiaus ambulatorija.

Skaudvilës evangelikø liuteronø baþnyèia

Ðvento Kryþiaus baþnyèios ðventoriaus vartai Skaudvilëje


Skaudvilës Ðvento Kryþiaus baþnyèios viena ið Kelio kryþiaus stoèiø1966 metais. Meèislovo Sakalausko nuotrauka

48

(Atkelta ið 47 p.)

1937 m. atidaryta Skaudvilës vieðoji biblioteka.1938 m. Skaudvilëje buvo daugiau negu 2 000 gyventojø.Prieðkario metais daug dëmesio miestelyje buvo skiriama jo

sutvarkymui – iðlyginta ir iðgrásta centrinë Skaudvilës aikðtë, su-tvarkytos pagrindinës gatvës. Tais metais Skaudvilës parapijai pri-klausë 3 615 katalikai.

Tarpukario metais Skaudvilëje veikë valsèiaus savivaldybë, po-licijos nuovada, apylinkës teismas, buvo advokatas, dirbo ugnia-gesiø komanda. Tuo metu miestelis turëjo lietuviðkà mokyklà, 4 kla-siø þydø mokyklà, prie kurios veikë ir biblioteka, vieðosios bibliote-kos skyriø, skaityklà, dvi privaèias bibliotekas, liaudies universite-tà, rajono agronomo ástaigà, vaistinæ, sveikatos ir veterinarijos punk-tà, paðtà. Veikë kooperatyvas „Laisvë“, smulkaus kredito draugija„Parama“ (1925–1927 m.), Lietuvos jaunimo vartotojø bendrovë„Jaunimas“ (ásteigta 1926 m.), Þydø liaudies bankelis, pieninë „An-èia“, malûnas, lentpjûvë, elektrinë, paminklø dirbtuvës, keliolikakrautuviø, nemaþai ávairiø amatø dirbtuvëliø, restoranas, autobusø

Kairëje – paminklas 1941–1952 m. aukø atminimui áamþinti Skaudvilëje

stotis ir kt. Skaudvilë garsëjo ir èia aktyviai veikusiomis ávairiomiskultûros draugijomis, politinëmis ir religinëmis organizacijomis,dramos bûreliu. Miestelyje buvo þydø sinagoga.

1940–1941 m. ir pirmaisiais pokario metais sovietø valdþia ne-maþai Skaudvilës ir jos apylinkiø gyventojø iðtrëmë ið Lietuvos.Didelë jø dalis tremtyje þuvo, á Lietuvà nebegráþo. Dalis Lietuvojelikusiø skaudviliðkiø ásijungë á apylinkëse veikusius, prieð sovietøvaldþià kovojusius bûrius. Nemaþa dalis ðiø bûriø kovotojø þuvo.

1941 m. naciai sunaikino nespëjusius pasitraukti, pasislëptiSkaudvilës þydø tautybës gyventojus.

Antrojo pasaulinio karo metais gaisras sunaikino, stipriai apga-dino daugelá miestelio pastatø, tarp jø ir katalikø baþnyèià. Dalismiestelio ir jo apylinkës gyventojø buvo deportuota á Vokietijà.

1944 m. ásteigta Skaudvilës gimnazija. 1945–1951 m. joje veikëkelios pogrindinës mokiniø organizacijos. Jø nariai platindavo patrioti-næ spaudà, proklamacijas, palaikë ryðius su rezistencinio judëjimodalyviais. Ðias organizacijas susekë NKVD. Po tardymø pogrindinë-je veikloje dalyvavæ moksleiviai buvo teisiami, dalis jø iðtremta áRusijos gilumà ir kt.

1948 m. pradëjo veikti Skaudvilës kultûros namai.1949 m. Skaudvilës gimnazija reorganizuota á vidurinæ mokyklà.1950–1962 m. Skaudvilë buvo rajono centras.1950 m. Skaudvilei suteiktos miesto teisës.1951 m. vasario 16 d. Skaudvilëje moksleiviai, protestuodami

prieð sovietø valdþià, iðkëlë Lietuvos trispalvæ.


Skaudvilës Ðvento Kryþiaus baþnyèios didysis altorius 1966 metais.Meèislovo Sakalausko nuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

49

Skaudvilës Ðvento Kryþiaus baþnyèios architektûrinis ansamblis

1959 m. Skaudvilëje buvo 2 723 gyventojai, ið jø 1 214 vyrai ir1 509 moterys.

1960 m. Skaudvilës vidurinë mokykla perkelta á naujas patalpas.1962–1990 m. Skaudvilës apylinkë ir Skaudvilës miestelis bu-

vo atskiri administraciniai vienetai.1963 m. Skaudvilëje buvo 2 784 gyventojai. Tais metais mieste-

lyje veikë vidurinë mokykla, suaugusiøjø vakarinë vidurinë mo-kykla, Tauragës sporto mokyklos filialas, dvi bibliotekos, knygy-nas, paðtas, kino teatras, vaikø darþelis, ligoninë, veterinarijos punk-tas, universalinë krautuvë, taupomoji kasa, pieninë, lentpjûvë, ma-lûnas, staliø, moliniø indø dirbtuvës, autobusø stotis, vieðbutis irnemaþai kitø ástaigø.

1964 m. Skaudvilës miestelyje iðkilo nauji kultûros namai.Sovietmeèiu á valstybës saugomø architektûros paminklø sàra-

ðà átraukta miestelio aikðtës gale XVIII a. pab. pastatyta medinëSkaudvilës Ðvento Kryþiaus katalikø baþnyèia ir ðalia jos stovintiXIX a. varpinë. Ði baþnyèia yra iðskir tinio groþio. Joje – 6 altoriai(centrinio altoriaus autorius – vietinis liaudies meistras FeliksasGedvilas), keturiolika liaudies meno stiliumi XIX a. nutapytø Kryþiauskelio stoèiø. Baþnyèià puoðia daug vertingø meno kûriniø, tarp ku-riø yra nemaþai XVIII–XIX a. tapybos, medinës skulptûros darbø,metalo dirbiniø.

Ði baþnyèia, anot Lietuvos medinës sakralinës architektûros ty-rinëtojos dr. Algës Jankevièienës, yra viena ið nedaugelio klasiciz-mo bruoþø turinèiø kryþiaus formos liaudiðkø baþnyèiø. Ðios baþ-nyèios zakristija atitverta uþ didþiojo altoriaus.

Kitoje tos paèios aikðtës gale stovi 1827 m. pastatyta Skaudvi-lës evangelikø liuteronø baþnyèia.

Á saugomø Lietuvos urbanistiniø paminklø sàraðà átrauktasSkaudvilës miestelio gatviø-keliø tinklas bei centrinës aikðtës pla-nas, kurio tûrinë erdvinë kompozicija suformuota XVIII a. pab. – XIX a.pradþioje.

1975 m. Skaudvilëje árengtas 25 ha dydþio tvenkinys.1988 m. iðrinkta Skaudvilës Sàjûdþio taryba.1990–1995 m. Skaudvilë buvo apylinkës centras.1992 m. paðventintos Skaudvilës rezistentø kapinës.1995 m. – 2003 m. vasario 1 d. Skaudvilës valdymo reikalais

rûpinosi Skaudvilës seniûnas.2003 m. vasario 1 d. ásteigta Skaudvilës seniûnija.2003 m. Skaudvilëje iðkilmingai buvo ðvenèiamos Karðuvos

vardo pirmojo paminëjimo 750-osios metinës.2005 m. gruodþio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu

Nr. 479 patvir tintas Skaudvilës herbas. Jo raudoname lauke pa-vaizduoti du sukryþiuoti auksiniai svertuvai. Raudona skydo spal-va, kaip áprasta heraldikoje, simbolizuoja dràsà, narsà ir meilæ. Nao svertuvas yra pusiausvyros, tvarkos, teisingumo vieðosios tei-sës simbolis. Herbo autorius – dailininkas Alfonsas Èepauskas.

Ðiuo metu vienuolikoje Skaudvilës seniûnijos kaimø (Adakavo1-ajame, Bûteniø, Gedgaudiðkës, Ivangënø, Jakutiðkës, Pilsûdø, Pu-þø, Sodalës, Skaudvilës, Ðidagiø, Trepø) gatvës turi pavadinimus.

Skaudvilës seniûnijos teritorijoje dabar veikia dvi katalikø(Skaudvilëje ir Adakave) bei viena evangelikø liuteronø baþnyèia(Skaudvilëje). Skaudvilëje veikia gimnazija ir specialioji mokykla,palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninë. Adakave yra pagrindinëmokykla ir socialiniai globos namai. Ið viso seniûnijos teritorijojeveikia treji kultûros namai.

(Nukelta á 50 p.)

Tarp Skaudvilëje veikianèiø ámoniø didþiausios yra UAB „Ryðinin-kas“ (gamina gelþbetonio, metalo, plastmasës, elektros ir ryðiøkabelius), UAB „Suvirkðta“ (gamina betono maiðykles, ðildymokatilus, vandens ðildytuvus), I. Jurkutës drabuþiø siuvimo ámonë„Galmija“.

2010 m., Skaudvilei paþymint miestelio vardo paminëjimo raðyti-niuose ðaltiniuose 250-àsias metines, seniûnijai vadovavo Virgini-jus Bûdvytis, seniûno pavaduotoja dirbo Dalia Milaðienë.

2010 m. Skaudvilës jubiliejaus proga surengtas tarptautinis eks-librisø konkursas, kuriame dalyvavo 62 dailininkai ið ávairiø pasaulioðaliø. Jubiliejui jie paskyrë apie 170 kûriniø.

Skaudvilæ savo kûriniais garsina medþio droþëjas V. Lietuvininkas.

SKAUDVILËS ÐVENTOKRYÞIAUS BAÞNYÈIAMedinë, kryþiaus formos baþnyèia pastatyta 1797 metais. Jos

fundatorius – Raseiniø pavieto marðalka, Skaudvilës dvaro ðeimi-ninkas I. Misevièius.

1 Èia ir toliau ðioje publikacijoje pateikiamos citatos yra ið dr. Algës Janke-vièienës knygos „Lietuvos medinë sakralinë architektûra“ (Vilnius: Vilniausdailës akademijos leidykla, 1998, p. 110).


50

Ði baþnyèia su greta jos stovinèia XIX a. varpine – nuo sovietme-èio laikø yra valstybës saugomø architektûros paminklø sàraðe.Tai graþus ir vertingas mediniø pastatø ansamblis.

Ði baþnyèia, anot Lietuvos medinës sakralinës architektûros ty-rinëtojos dr. Algës Jankevièienës1 , yra viena ið nedaugelio klasi-cizmo bruoþø turinèiø kryþminiø liaudiðkø baþnyèiø.

Ðios baþnyèios zakristija atitverta uþ didþiojo altoriaus.Joje yra 6 altoriai (centrinio altoriaus autorius – vietinis liaudies

meistras Feliksas Gedvilas), 14 XIX a. liaudies meno stiliumi nuta-pytø stacijø. Baþnyèià puoðia daug vertingø meno kûriniø, tarp ku-riø yra nemaþai XVIII–XIX a. tapybos, medinës skulptûros darbø,metalo dirbiniø.

Ði baþnyèia, anot Lietuvos medinës sakralinës architektûros ty-rinëtojos dr. Algës Jankevièienës, yra viena ið nedaugelio klasiciz-mo bruoþø turinèiø kryþminiø liaudiðkø baþnyèiø.

Kaip ir beveik tuo paèiu metu pastatytoje Didkiemio baþnyèioje(Ðilalës r.), ðios baþnyèios þema zakristija atitverta uþ didþiojo alto-riaus. Pasak A. Jankevièienës, „Fasadø architektûra puoðnesnë,labiau detalizuota, negu áprasta liaudiðkose baþnyèiose. Vainikuo-jantá karnizà pagyvina dantukais iðpjaustinëta lenta, pagrindinio fa-sado frontonà puoðia segmentinës arkos formos niða su skulptûro-mis ir aþûriðkai iðpjaustinëtomis „uþuolaidëlëmis“. Frontono ðo-nuose ir fasado viduryje iðdëstyti staèiakampiais apvadais apjuostisegmentiniø arkø langai. Pagrindinis áëjimas pabrëþtas segmenti-niu sandrikø.

Klasicistiniø formø daugiausiai sutelkta baþnyèios interjere. Vien-tisà vidaus erdvæ dengia plokðèios lubos. Palubëje sienas juosiaplatus, profiliuotas antablementas. Tarplangiuose vienodais tarpaiskartojasi korintiniai piliastrai su kaneliûromis. Jø ritmas nenutrûkstair ties koplyèiomis, tik èia piliastrus keièia kolonos, atskirianèioskoplyèias nuo navos erdvës.

Vargonø choro vidurinæ dalá praeityje laikë aðtuonkampiai stul-pai su jonëniniø voliutø kapiteliais. Virð plataus, profiliuoto karnizostovëjo aklina, ásprûdomis papuoðta tvorelë. Ramiame klasicisti-niame fone kontrastingai ryðkëjo plastiðkas vargonø prospektas,dekoruotas aþûriniais rokokiniais droþinias.

Ypatingai puoðni, istorizmo architektûros elementø pripildyta baþ-nyèios presbiterija. Jos gale ir ðonuose, ties loþëmis yra neogotiki-niais motyvais iðdroþinëtos tvorelës. Labai tur tingas, sudëtingoseklektinës kompozicijos didysis altorius árengtas dviem lygiais,skir tingais planais.“

(Atkelta ið 49 p.)

Norkiðkës dvaro centrinis pastatas („ponø namas“) XX a. 4 deðimtmetyje.Nuotrauka ið redakcijos archyvo


Nuotraukose (ið kairës): Skaudvilës katalikø varpinë; paminklas Skaudvilës katalikø baþnyèios ðventoriuje 1914–1920 m. karo aukoms atminti;Kryþius su Nukryþiuotojo skulptûra (aut. Pranas ir Tomas Ðauliai) prie Skaudvilës katalikø baþnyèios ðventoriaus

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

51

NORKIÐKËS (VILKELIØ,VILKÐILËS) DVARAS1985–1993 m. Rièardo Stulpino darbe „Lietuvos dvarø sody-

biniø ansambliø perspektyvinë pritaikymo schema“ ið viso Tau-ragës uþregistruotos 57 buvusios dvarø ir palivarkø sodybos. Iðjø aðtuoniose buvo iðlikæ tik sodybø fragmentai, dvylikoje buvoiðlikæ po vienà pastatà, o likusiø buvo þinomos tik dvarø sodybøvietos. Penkios Tauragës rajone buvusios dvarø sodybos buvosunaikintos per Pirmàjá pasauliná, 3 – per Antràjá pasauliná karà,9 – tarpukaryje vykusios Þemës reformos metu, 31 sunaikinta,nugyventa sovietmeèiu.

Norkiðkës-Vilkðilës dvaras yra priklausæs ir Andriui Rakaus-kui, pulkininkui Lvovui, Kazimierui Rakauskui. Dvaro centrinia-me mediniame pastate, kuris buvo vieno aukðto su mansarda,yra buvusi sukaupta tur tinga biblioteka, ver tinga dailës kûriniø(por tretø, paveikslø) kolekcija, senø dokumentø rinkinys.

2004 m. nugriautas gyvenamasis namas ir kiti dvaro pastataikar tu su visa sodyba buvo suplanuoti XIX amþiuje (spëjama,kad centrinis pastatas buvo naujai pastatytas ar ið pagrindø re-konstruotas apie 1870 m.). Pagal planà prie ávaþiavimo á dvaràstovëjo var tai, buvo pasodinta medþiø alëja. Kita alëja (egliø)ëjo nuo pagrindinio kelio link sodybos. Prieðais rûmø pagrindináfasadà buvo árengtas par teris, jame – gëliø klomba. Ðiaurinëjesodybos dalyje buvo nedidelis tvenkinys. Aplink centriná dvaropastatà („ponø namà“) augo dekoratyvûs gëlynai, buvo graþiaitvarkomi takeliai, þolynai, augo karpomos gyvatvorës. Dvarosodybos þeldiniai susiliedavo su gerai priþiûrimais Anèios upe-lio ðlaitais.

Pirmaisiais sovietmeèio metais Norkiðkës dvare buvo ásikû-ræ Raudonosios armijos kariðkiai, o dvaro ðeimininkas Kazi-mieras Rakauskas su ðeima buvo „laikinai apgyvendinti“ kitur,

o greitai po to kar tu su þmona Eugenija Staðinskaite buvo suimti(1941 m. birþelio 26 d.) ir iðtremti á Sibirà. K. Rakauskas mirëKirovo (Viatkos) mieste, nepasiekæs tremties vietos, jo þmonaEugenija apie 1943-uosius metus mirë Komijoje. K. Rakauskosûnus Algirdas su ðeima gyveno JAV.

Norkiðkës-Vilkðilës dvaras labai nukentëjo Antrojo pasauli-nio karo metais. Sovietmeèiu dvaro teritorijoje veikë maðinø-traktoriø stotis ir remonto dirbtuvës, tarybinio ûkio centras. Pa-naðaus likimo sulaukë ir daugelis kitø netoli Skaudvilës buvu-siø dvaro sodybø (Oplankio, Lauksargiø, Lomiø, Trepø, Batakiø,Lankininkø, Vëþalaukio). Tais laikais buvo sunaikinta Norkið-kës-Vilkðilës dvaro sodybos plano struktûra, nes dalis jos teri-torijos buvo uþstatyta fermomis, nugriautos buvusios dvaro ar-klidës, dviaukðtis medinis sandëlis ir ledainë. 2004 m. nugriau-tas ir „ponø namas“, nes jis jau buvo avarinës bûklës. Tokio patlikimo sulaukë ir likusieji ðio buvusio ver tingo dvaro mediniaipastatai – dvarelis bei medinë klëtis.

Norkiðkës dvaro „ponø namas“ ilgà laikà garsëjo kaip iðskir-tinai graþios medinës lietuviø dvaro architektûros pavyzdys. Pa-statas buvo „L“ raidës plano, jis stovëjo ant akmenø mûro pa-mato. Sienos – ið maumedþio ir àþuolo ràstø, apkaltos lentomis.Namas dengtas malksniniu dviðlaièiu pusvalmiu stogu. Pietinë-je pusëje stovëjo namo korpusui statmenas dviejø aukðtø prie-statas dviðlaièiu stogu. Anot menotyrininkø, architektûros spe-cialistø, svarbiausias dvarelio tûrinis ir meninis akcentas buvojo mezoninas, kurá papildë prieangis ir balkonas (jis buvo pa-remtas ant modifikuoto orderio kolonø).

Kaip matyti ið iðlikusios XX a. 4 deðimtmetyje darytos pastatonuotraukos, jis buvo gausiai puoðtas medþio droþiniais. Jaisskoningai buvo iðdailinti langø ir durø apvadai, balkono baliust-rada, por tiko frontonas, pastogës juosta. Ávairiø ðvenèiø metupastatas bûdavo apðvieèiamas daugybe iliuminuotø elektroslempuèiø. Dvaro centriniame name bûta ir oranþerijos.

Nuotraukose apaèioje (ið kairës): Skaudvilës Ðvento Kryþiaus baþnyèia; paminklas þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ Skaudvilës kapinëse; paminklas,kuriuo 2010 m. áamþinas Skaudvilës 250 metø jubiliejus

(Nukelta á 51 p.)


52

Dalis Tauragës rajono teritorijoje buvusiø dvarø, èia sukaup-tø meno ver tybiø stipriai nukentëjo jau Napoleonmeèiu (1812metais). Tarp tokiø buvo Pagramanèio dvaras. Pirmojo pasauli-nio karo negandos, gaisrai stipriai nuniokojo Gaurës, Lomiø,Stokaièiø, Trepø dvarus, per Antràjá pasauliná karà daug nuosto-liø patir ta Dràslaukio ir Murdeliø dvaruose.

1940–1942 m. tuometinëje Tauragës apskrityje buvo pradë-tos registruoti dvarø kultûros ver tybës. Dalis jø buvo ne tik uþre-gistruota, apraðyta, bet ir nufotografuota. Vëlesniais metais ðiasver tybes planuota perduoti Ðvietimo ministerijos þinion, muzie-jams, valstybinëms dokumentø saugykloms.

Norkiðkës dvare buvusiø vertybiø neleista registruoti dël to, kadten buvo ásikûræ kariðkiai. Greitai iki to laiko dvare buvæ sukauptiunikalûs kultûros ir istorijos paveldo objektai dingo – buvo pavogtiarba sunaikinti.

Yra þinoma, kad tais laikais gana turtingà archyvà turëjo Tauragësrajono Ðeðmincovø (Ratomskiø) Trepø dvaras. Kur jis yra dingæs, ikiðiol neiðaiðkinta. Teodoravo dvare bûta vertingos ir didelës bibliote-kos. Jos likimas taip pat neaiðkus. Na o dar prieð Pirmàjá pasaulinákarà buvæs itin didelis ir turtingas Raseiniø apskrities archyvinis fon-das, matyt, buvo sunaikintas jo vertës neiðmananèiø þmoniø – yra likæþiniø, kad Raseiniø turguje silkës kurá laikà bûdavo vyniojamos á popie-riø ið Raseiniuose buvusio archyvinio fondo dokumentø bylø.

IVANGËNØ (KARÐUVOS)PILIAKALNIAISkaudvilës seniûnijos teritorijoje esantys Ivangënø (Karðu-

vos) piliakalniai – archeologinio komplekso, kurá sudaro du pi-liakalniai, senovës gyvenvietë ir kapinynas, dalis. Jie yra netoliIvangënø kaimo. Piliakalniai dunkso prie Suvirkðties ir Anèiosupeliø santakos, kairiajame Suvirkðties krante. Jø ðlaitai sta-tûs, apaugæ medþiais. Prie vieno piliakalnio uþ gynybinio grio-vio yra buvusi senovës gyvenvietë. Uþraðytuose, mûsø dienaspasiekusiuose padavimuose pasakojama, kad èia þmonës pa-matë Ðv. Jurgá, jojantá ant balto arklio. Tuo metu vienas ið pilia-

(Atkelta ið 54 p.)

Skaudvilës (Nosaièiø, Pilës) piliakalnis

kalnio ðlaitø jau buvo nuslinkæs ir, atseit, matësi á piliakalniorûsius vedanèios durys.

Piliakalnius 1905 m. yra apraðæs Liudvikas Kðivickis. Vienà iðpiliakalniø 1961 m. tyrinëjo Lietuvos istorijos institutas, èia yra dirbæir archeologai Vykintas Vaitkevièius bei Gintautas Zabiela, kurie siûloðá kompleksà vadinti Pilënais. Raðytiniuose ðaltiniuose nurodomakad tai I tûkstantmeèio vidurio – XIV a. piliakalniø kompleksas.

Netoli Ivangënø yra Nosaièiø, Simënø, Juðkaièiø, Vaidatoniø,Gudeliø, Batakiø, Pabalèiø, Geguþiø, Iþiniðkiø piliakalniai.

SKAUDVILËS (NOSAIÈIØ,PILËS) PILIAKALNISSkaudvilës rytiniame pakraðtyje, buvusiame Nosaièiø kaime,

yra Nosaièiø piliakalnis. Archeologø, tyrusiø ðá piliakalná, nuomone,šis piliakalnis pilnai nebuvo árengtas, o apsaugai panaudodavo gretaesanèias pelkës. Tai kalvinio tipo piliakalnis, greièiausiai buvoájungtas á gynybinæ Skaudvilës XIII–XIV a. sistemà. Skaudvilësðiaurës vakaruose buvæs piliakalnis, XX a. tiesiant plentà,sunaikintas ir ðiaurës rytuose du Ivangënø-Karšuvos piliakalniai.

Ivangënø piliakalnis. Iliustracija ið interneto leidinio „Wikipedija“

Skaudvilës apylinkës þemëlapyje


Documents

44–52 / Danutė Mukienė. Skaudvilė. Skaudvilės Švento Kryžiaus