Meilė iki mirties ant Meilė iki mirties ant kryžiauskryžiaus......

Artinosi neraugintos duonos šventė - pascha.

Aukštieji kunigai ir Šv. Rašto aiškintojai, nors ir bijojo žmonių, bet ieškojo būdų, kaip

Jėzų pražudyti .

Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo.

paėmė duoną...

sukalbėjo padėkos maldą...

laužė ją ir davė mokiniams tardamas: «Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.»

«Vienas iš jūsų mane išduos...»

Išėjęs iš ten, Jėzus pasuko į Alyvų kalną ir meldėsi:

«Tėve, jei nori, atimk šią taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!»

Tada jį suėmė...

Pilotas tarė: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės...

... nuplakdinsiu jį ir paleisiu...”

Jie šaukė:

«Ant kryžiaus Jį, ant kryžiaus!»

Jį - žmogų...

Jis paėmė kryžių ir nešė į vietovę, kuri vadinosi “Kaukolė”.

Jį lydėjo motinos meilė...

pyktis...

Simono Kireniečio pagalba...

Veronikos prisilietimas...

...puolimų po kryžiumi skausmas ...

...draugai...

Lydėjo užuojautos ašaros ...

Lydėjo tikėjimas ...

...ir Jis tą jautė ir matė...

Jis kentėjo ir mirė už mus.

Už kiekvieną iš mūsųUž kiekvieną iš mūsų...... iš meilėsiš meilės ......