70322840-darbo-teises-ko...nspektai-1

7/29/2019 70322840-darbo-teises-ko...nspektai-1

1/56

// http://www.konspektai.cjb.net //1 psl.

1. DT SVOKA, JOSATRIBOJIMASNUOGRETUTINITEISSAK.DT normos reguliuoja vis-nius s-kius, atsirandanius dirbant arba glaudiai susijusius su darbu.Darbas - socialin ek. svoka, apibdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga mogaus veikla: tai netik fiziologini. Biol. mogaus gebjim panaudojimas, tai ir intelektin veikla.DT reguliuoja s-kius tarp moni, kurie realizuoja fizinius, protinius, intelektualinius sugbjimus.D proces sudaro trys tarpusavyje susij elementai:

1)tikslinga mogaus veikla;2) D objektas;3) D priemons.D objektas ir priemons yra ne tik btini D proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybs formos objektas; todl yra glaudusD s-ki ir turtini s-ki ryys, nes mons D procese sueina s-kius ne tik tarp savs, bet ir su D objekt ir priemonisavininkais.DT susiformavo vlai, ilgai juos reguliavo civilins ir komercins teiss normos. Tik 20 a., atsiradus gausiam gyventojsluoksniui, kuris neturjo gamybos priemoni ir kurio pragyvenimo altinis buvo darbas realizavimas. Bendrieji civiliniai st.,negaljo patenkinti naujosios vis-s poreiki, nes D jga yra labai savita prek - ji neatskiriama nuo mogaus asmenybs. Iesms DT pradjo formuotis po II pasaulinio karo. Teisinis stimulas tam buvo 1944m. Filadelfijoje vyks TDO kongresasdeklaracijoje suformulavs pagr. mint D jga nra prek. Politinis stimulas II pasaulinio karo pabaiga reik demokratijospergal ne tik prie faizm, bet demokratijos pergal apskritai Vokietijos, Italijos Konstitucijose randame, kad jos yrademokratins, socialins, teisins v-s. Ekonominis stimulas atstatyti Europos ekonomik.

DT akos pagrindinis udavinys - nustatyti tokias D jgos panaudojimo slygas, kurios utikrint normal socialin db-j irdd-vi bendradarbiavim, db-j D ir gyvenimo slygas.DT - teiss aka, kuri reguliuoja siaurai suprantamus vis-nius D s-kius ir glaudiai su jais susijusius kitus vis-nius s-kius. Teisdomina ne s-kis su procese dalyvaujaniu objektu, o s-kis su kitais monmis, dalyvaujaniais procese.DT yra teiss aka, reguliuojanti vis-nius D ir tarnybos s-kius bei glaudiai su jais susijusius, aptarnaujanius ir sudaraniusjiems slygas normaliai funkcionuoti.DT atribojimas nuo kit teiss ak:Nuo civilins teiss: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimas; daugeliui DT institut nebdingi tokie civilinio teisinioreguliavimo metodai kaip ali laisv; autonomija ir pan.(vadovl).I.Nekroius skiria dar du bruous:- D s-ki objektas apibriamas riniais poymiais, ne individualiais (tarp kontrahent susitariama, kad bus atliekamas tamtikros specialybs darbas);- darbas, atliekamas D teisini s-ki forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina.

Nuo adm-ns teiss: kitoks pavaldumas D organizatoriui, tai nra v-s valdios pasireikimo bdas, bet kooperuoto DrezultatasAdm-ns teiss veikimo sferoje susiklosto horizontals ir vertikals s-kiai. P areignas-pilietis valdingi s-kiai(vertikals/ioriniai). Vidiniai s-kiai, susiklostantys atitinkamoj v-s staigoje tarp virininko ir pareigno horizontals.Horizontals ir vertikals s-kiai nelygiaveriai: vertikaliuose s-kiuose iki jur. fakto atsiradimo pavaldumo nra.Bet kurioj Dvietj bet kuris virininkas turi teis duoti privalomus nurodymus. Ir tai i esms yra ne valdingi galinimai, okooperuoto D organizavimo elementas.Todl adm-niai horizontals s-kiai patenka DT veikimo sfer: 1) db-jas pavaldusD organizavimo vadovui; 2) darbas umokamas; 3) darbas apibrtas riniais poymiais. Vieojo adm-vimo D s-ki DTnormos nereglamentuoja, o viej paslaug sfera DT reguliavimo dalykas. Viej paslaug auktesnio u vidutinlyg db-jams taikomos vieojo adm-vimo normos. Ypatingus galiojimus turini tarn-j emesniajai grandiaitaikomos DT normos.

2. DT OBJEKTAS.

Tai vis-niai D s-kiai, kai D jgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turtojo asmenyb.DT objekto (dalyko) skiriamieji bruoai1. S-kiai, kuriuos reguliuoja DT, dalykas turi bti apibriamas kaip D f-ja. DT objektas apibriamas riniais, o neindiv.poymiais (Ranga CT dalykas);2. Jei D procesas organizuojamas kaip D teisinis s-kis, tai.D atlikjas tame procese nra savar., o DT turi ir privalo organizuotidd-vys ir turi teisin atsa-komyb. Pavaldumas darbe btinas DT elementas.3. Jei darbas atliekamas D s-ki teisine forma, tai jis yra atlyginamas.D s-ki poymiai:1) tiesiogiai realizuojami mogaus gebjimai;2) vis-nis pobdis (galutinis D rezultatas nra lemiamas);3) DS: dd-vys nustato D pobd ir tvark ir db-jai dirbdami privalo jos laikytis;4) D s-kio alys yra pavaldios viena kitai:5) D atlygintinumas.

Pagrindinis DT reguliavimo dalykas vis-niai D s-kiai. DT taip pat reguliuoja glaudiai su D s-kiais susijusius s-kius, kurienra D s-kiai. Jie pagal ryio su D s-kiais pobd skirstomi 1)s-kiai, kurie yra prielaida D s-kiams atsirasti (s-kius dlgyventoj darbinimo);

// http://www.konspektai.cjb.net //


2/56


2)apsauginiai vis-niai s-kiai, t.y. kurie sudaro slygas tinkamai D s-kiui realizuoti (s-kius, susijusius su teisine vis-ni D s-kisubjekt tarpusavio atsakomybe u savo teisi ir pareig paeidim esant D s-kiams: - s-kiai dl drausmins db-jatsakomybs;-s-kiai dl materialiosios D s-ki subjekt tarpusavio atsak-bs). Jie yra 2 ri:- kolektyviniai;- individuals;3) s-kiai, atsirandantys ryium su gin, kylani tarp DT reguliuojam vis-ni s-ki subjekt, nagrinjimu (s-kius, atsirand.

dl D saugos, taip pat st. laikymosi prieiros ir kontrols, tarp v-s ar vis-ni institucij, priirini D saug, ir db-j, dd-vi, j asociacij):- kolektyviniai;- individuals.3. D S-KITEISINIOREGULIAVIMOMETODAS.Teisinio reguliavimo metodas - visuma teisini priemoni ir bd, kuriais pasiekiama teisinio reguliavimo tiksl.Teisinio reguliavimo metodai:1) civilinis teisinis (remiasi s-ki dalyvi lygybe, savarankikumu ir s-ki dispozityvikumu);2) adm-nis teisinis (remiasi subj. pavaldumu 1 kitam).DTje taikomi ir civilinio ir adm-nio metodo bdai ir priemons. D s-ki subjektai prie sueidami s-k yra lygiateisiai irautonomiki. Po sutarties sudarymo ali lygyb transformuojasi db-jas patenka dd-vio valdion atsiranda adm-nio-teisinioreguliavimo elementai, taiau tam tikros slygos, numatytos sutartyje, neturi bti paeistos.Tai rodo, kad DT metodas turi irvieosios, ir privatins teiss metod bruo.

Skiriamasis DT teisinio reguliavimo bruoas greta individualios sutarties, greta v-s, kuri kuria D st.s, atsiranda treiaselementas kol.s derybos ir kol.s sutartys, kurios vaidina ypating vaidmen D teisini s-ki reguliavime.4. DT, D ST. IRDT MOKSLOSISTEMA.DT mokslo sistem sudaro idjos ir poiris D teis.Teiss sistema suprantama kaip objektyviai esanti vidins teiss sandara, teiss padalijimas pavienes dalis - akas irinstitutus. Teiss sistema neretai tapatinama su teiss struktra.KaDT normos sudaryt tam tikr btin teiss norm sistem, reikia, kad:- teiss normos neprietaraut vienos kitoms;- nebt teiss sprag;- v-je galiojanti teis turi bti suprantama , patogi teiss vartotojams.Teiss akos sistema tos akos teiss norm tam tikras padalinimas struktrines dalis.Teiss akos klasifikavimo pagrindas reguliavimo dalykas, kaip vienintelis objektyvus dalykas.Skiriamos trys teiss norm grups:

1) normos, kurios nereguliuoja konkretaus vis-niu s-kio, o yra susijusios su visu tos teiss akos reguliavimo objektu; tai tarsikit teiss norm hipotez; i norm pagrindu konkrei teisi ir pareig neatsiranda (sudaro bendrj DT dal);2) normos, reguliuojanios konkret vis-n s-k ar jo dal, t.y. reguliuoja individualius D s-kius; j pagrindu vykus tamtikriems juridiniams faktams atsiranda konkrei teisi ir pareig. Jos pagal reguliavimo dalyk skirstomos institutus, o ie poinstituius (ypatingoji DT dalis);3) normos, reguliuojanios kol. D s-kius.ios normos nustato konkreias teises ir pareigas kol. s-ki dalyviams, o taip patnumato taisykles kaip turi bti vedamos kol.s derybos ir priimami susitarimai, kurie slygoja individuali subjekt teises irpareigas. Todl tai yra tarsi tarpin grandis tarp bendrosios paskirties norm ir norm, reglam-ni individualius s-kius.Tai ir sudaro DT sistemos ypatum, nes kit teiss ak sistema susideda i 2 dali: bendrosios ir ypatingosios, o DT yratreioji specifin dalis normos, regul. kol. sutartinius s-kius.Teiss sistema susideda i teiss norm, ios normos turi funkcionuoti taip, kad pasiekt tam tikr tiksl reguliuoti vis-nius s-kius.DT institutas teiss normos, reguliuojanios tam tikr DT s-ki dal.(darbinimo inst., D ir poilsio laiko inst.).

Teiss normos objektyvizuojamos teiss aktuose. Jie tam tikru bdu sistematizuojami:1- inkorporacija sudaromi tam tikri st. rinkiniai, sudadant juos galiojanius teiss aktus, visikai j nekeiiant arbaimetant ie pakeiiant pasenusias dalis. Inkorporacija gali bti legalin- aprobuota v-s institucij, ja gali vadovautis teismai;paprastoji aprobuota atskir institucij ir nra teiss altinis.2- kodifikacija visos ar pagr. teiss akos teiss normos idstomos viename teiss akte-kodekse.Tai geriausiasistemanizavimo forma: paaikja teiss spragos, dubliavimasis, patogu naudotis.LR DT norm sistematizacija susijusi su DT reforma. Nuo 1990 m. taip ir nebuvo nusprsta, kuria kryptimi reformuoti LR DT:1) ar kurti nauj D st. kodeks; 2) ar priimti vis naujus st.s dl ikylani nauj aktualiausi klausim sureguliavimo.Pasirinktas antrasis kelias turi savo trkum priimant naujus st.s, nesuspta keisti senojo DK norm. Dabar neaiku, ar tamtikras kodekso str. galioja, ar ne. Per laikotarp buvo sudarytos dvi D grups naujo DK rengimui. Pirmasis projektas nebuvopriimtas, antrasis projektas (1996m.) apsvarstytas, gautos TDO ivados, pakoreguotas ir pateiktas SADM. Iki iol nepriimtas.Problema: dd-vi ir db-j dviej socialini grupi permanentinis konfliktas (reikt deryb) ir politins valios trkumas. /I.Nekroius/.DT mokslo sistema yra platesn, nes apima ir DT reguliuojamus teisinius s-kiu, teisines pairas ir teorijas, susijusias su DT,jos istorij, us DT ir pan.



3/56


5. DT PRINCIPSVOKA, JREIKM.Teiss principas - vadovaujantis pradas, ireikiantis esminius vis-ni s-ki bruous, j raidos tendencijas ir bendro teisinioreguliavimo turin bei tikslus; tai tam tikri vadovaujantys pradmenys, ireikiantys teiss reguliuojam vis-ni s-ki esminiusbruous, j vystymosi tendencijas, t vis-ni s-ki teisinio reguliavimo tikslus ir pagrindines kryptis ir tvirtinti teisje. Jie nevisada atitinka tam tikr teiss norm bet gali iplaukti i j bendrosios prasms.principai gali reiktis tokiais bdais:

1) teisins smons;2) teiss norm;3) teisini s-ki.Pagal taikymo apimt:1) bendrieji principai, bdingi visai teisei:a) ireikiantys mogaus poir teis:kiekvienas asmuo ir visa vis-e, paklusdama statymams, gali to paties reikalauti i valdios;st. atgal negalioja;asmuo, kuris laikosi st., nepaeidia kit asmen interes;b) ireikiantys poir mog:mogus yra tikslas, o ne priemone;visi mons laisvi ir turi lygias teises;nekaltumo prezumpcija;

draudiama piktnaudiauti savo teismis;c) susij su teisingumo vykdymu:niekas negali bti teisjas savo byloje;st. neinojimas neatleidia nuo atsakomybs;kiekviena abejon - kaltinamojo naudai;atsakomyb esant kaltei;2) tarpakiniai principai, bdingi kelioms teiss akoms;3) akiniai, bdingi D teisei; pagal j taikymo sfer:a) pasauliniai ir regioniniai; Europos Tarybos socialin chartija:teis darb;teis laisv D pasirinkim;teis teisingas ir tinkamas D slygas;teis gauti teising atlyginim u darb;

teis jungtis asociacijas;galimyb sudaryti kolektyvines sutartis ir kol. susitarimus;teisin vaik ir paaugli apsauga;dirbani moter teisi apsauga;teis profesin orientavim;apsauga nuo neD;b) nacionaliniai pagal LR DS 2 str.:DS ali lygyb;papildom garantij labiausiai socialiai paeidiam asmen grupms nustatymas;draudimas vienaalikai keisti sutartas slygas;db-jo teis nutraukti D sutart;galimyb dd-viui nutraukti tik st. numatytais pagrindais;db-j lygiateisikumas nepriklausomai nuo j lyties, rass, tautybs, pilietybs, politini sitikinim, pairos religij ir kit

aplinkybi, nesusijusi su dalykinmis db-j savybmis.Vienas i specifini DT princip vieningumo ir diferenciacijos principas. Koks yra s-kis tarp teiss akos bendrj norm irnorm-iimi. Specifini norm diferenciacija ia didesn nei kitose teiss akose. Tai lemia tam tikri faktoriai:1.objektyvs - aplinkybs, susijusios su tam tikromis, realiai egzistuojaniomis gamybos, D proceso slygomis, kurias st. turiatsivelgti.2.subjektyvs:1) individuals - susij su db-jo psichofiziologinmis savybmis (nepilnameiai, moterys, invalidai).2) socialiniai v-ins valdios politika ir strategija, vairi dirbanij sluoksni organizuotumo lygis ir j svoris vis-je.Teiss princip reikm:1) nesureguliuotiems s-kiams taikomi st. ivardinti principai (tiesioginis taikymas);2) teiss krimui;3) taikant ir aikinant teiss normas.

6. DT ALTINISVOKA, PAGRINDINSJYPATYBS. TARPTAUTINIAITEISSAKTAIIRJREIKM DTJE.Teiss altiniai - tai tam tikr norm objektyvizavimo, raikos bdas; teiss normos iraikos priemon, bdas. DTpagrindiniai altiniai norminiai aktai. Pagal galiojimo erdv norminiai aktai: 1.tarptautiniai. Tai tam tikr regionini org-j



4/56


(ES); ar specializuot pasaulini org-j (JTO, TDO) priimti norminiai aktai. J reikm vieni j udeda tam tikras prievolesv-ei, jos gyventojams kaip pasaulio bendrijos nariams (TDO nra prievartinio mechanizmo, bet yra moralin pareiga iratsakomyb. V-s nars kasmet turi pateikti ataskait kaip laikomasi TDO nuostat); net ir neratifikavus konvencijos, v-,bdama TDO nare turi atsivelgti ios konvencijos2. nacionaliniai; pagal teisin gali LR: a) st.: konstitucija, kodifikuoti st. (DK); - kiti st.; b) postatyminiai aktai: Seimonutarimai; Vyriausybs nutarimai; ministerij, inyb, savivaldybs organ leidiami aktai. c)lokals teiss aktai d)specialus

altinis - teism praktika, t.y. Aukiausiojo T Senato apibendrinimai: kolegij ar Aukiausiojo T plenarins sesijos pasilytosir kasacine tvarka priimtos nutartys; aprobuotos apibendrinamosios teism praktikos nagrinjant konkreias bylas apvalgos.Nors LR Konstitucija nenumato legalinio teiss iaikinimo galimybs, nenumato organo , galinio iaikinti normas irLietuvoje teisminis precedentas niekada nebuvo pripastamas teiss altiniu,tam tikru specifiniu altiniu gali bti laikomi ATSenato iaikinimai- tai lyg ir legalinis st. aikinimas. Nes Pagal LR Teism st. emesnieji teismai, sprsdami analogikasbylas, privalo atsivelgti AT Senato duotus teiss norm iaikinimus, aprobuojant nuosprendius, sprendimus analogikosebylose. Nors Teism st. nesako , kad iaikinimas yra privalomas. Taiau legalinio st. aikinimo negalima suprasti kaipnaujos normos krimo.Paproiai kaip teiss altiniai DTje nra reikmingi.DT altini ypatybs: svarbiausios - 1.DT akt vieningumas ir diferenciacija 2.lokalieji norminiai aktai ( iskirtin jprimimo tvarka; vadovaujamasi deryb principu; )7. POSTATYMINIAIAKTAIKAIP DT ALTINIS. LOKALINS DT NORMOS.Postatyminiai aktai konkretizuoja st.s, nustato j taikymo taisykles ir pagal juos leidianius subjektus skirstomi :

- Seimo nutarimai(jais danai yra patvirtinami vairs statutai, kuriuose yra DT norm);- Vyriausybs nutarimai;- ministerij, inyb, saviv. organ leidiami aktai.Lokalieji norminiai aktai - tai teiss aktai, kurie galioja ne visoje v-s teritorijoje, o tam tikroje monje, staigoje, org-joje.Tai tam tikros Dviets priimami aktai: dd-vi leidiami vietiniai norminiai aktai ir kiti aktai. Taiau daniausiai lokalios teissnormos yra traukiamos kolektyvines DS.Nustatyti tokie i akt reikalavimai:- neturi prietarauti draudiamosioms norminio DT akto nuostatoms;- neturi bloginti db-j padties;- turi bti leidiami tam galiot organ ir laikantis tam tikros tvarkos;Lokaliaisiais norminiais aktais D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepaeidiant bendrj reikalavim;diferenciacijos pagrindai yra objektyvs (vertinamos D slygos) ir subjektyvs (atsivelgiama db-j psichofiziologinessavybes). i akt primimo tvarka yra iskirtin, nes vadovaujamasi deryb principu; ypatumas taip pat yra ir tai, kad daug

teisi lokali teiss akt primime suteikta db-j profesinms sjungoms.8. DT NORMINIAKTVEIKIMASLAIKE, ERDVJEIRSUBJEKTATVILGIU.Galiojimas laike: du momentai: tam tikro akto galiojimo pradia ir pabaiga.sigalioja: Bendras principas - LR st. sigalioja oficialiai paskelbti . Oficialus paskelbimas - "V-s iniose", oficiali paskelbimodata - "V-s ini" numerio data. Pagal bendrj taisykl, st. galiojimas atgal netaikomas LR st. sigalioja po to, kai juospasirao Prezidentas ir "V-s iniose" oficialiai paskelbia, jeigu paiuose st.ose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena.2.Seimo priimti teiss aktai, iskyrus st.s; Vyriausybs nutarimai; L banko, ministerij, departament ir Vyriausybs staigbei kit v-s valdymo institucij teiss aktai; auktesnij adm-ni vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j vykdomjorgan priimti teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kitdien po j paskelbimo, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma vlesn j sigaliojimo diena.Normos galiojimo pabaigos pagrindiniai bdai:1) paiame akte numatyto termino sujimas;2) panaikinimas j primusio ar pastarosios galiotos institucijos;

3) norminis aktas formaliai nepanaikinamas, bet ileidiamas naujas norminis aktas, kuris smarkiai jam prietarauja -normkolizija sprendiama paskesnio norminio akto naudai.Pagal galiojim erdvje (teritorijoje):1) galiojantys visoje v-s teritorijoje;2) galiojantys ne visoje teritorijoje (lokals teiss aktai).Pagal galiojim subjektams:1) bendrieji norminiai aktai, nustatantys vis dd-vi ir db-j teises ir pareigas;2) norminiai aktai, nustatantys tik tam tikr kategorij dd-vi ir db-j teises ir pareigas.9. DT VIENYBIRDIFERENCIACIJA. BENDROSIOSIRSPECIALIOSIOS DT NORMOS.Teisinis DT vienybs pagrindas LR Konstitucija, DK, DS st.. DT vienyb pasireikia tuo, kad visi D st. grindiami bendraiskonstituciniais D organizavimo principais, visi db-jai turi vienodas teises ir pareigasVienyb - tai visai v-ei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys D saug, db-j gyvyb ir pan. Taiau D s-kiai yraspecifiniai, nes vairios gamybos sritys labai skiriasi ir db-jai yra skirtingi. Todl D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet

nepaeidiant bendrj reikalavim; diferenciacijos pagrindai yra objektyvs (vertinamos D slygos) ir subjektyvs (yraindividuals ir socialiniai, t.y. atsivelgiama db-j psichofiziologines savybes ir v-ins valdios politika ir strategija, vairidirbanij organizuotumo lygis). Bendrieji norminiai aktai ireikia DT vienov, o specialieji diferenciacij.



5/56


Bendrosios teiss normos ireikia DT vienyb, o specialiosios - diferenciacij. Specialiosios DT normos yra taikomos tikkai kuri kategorij db-jams, t.y. jos numato iimtis i bendrj taisykli. Kai yra bendrosios ir specialiosios DT normoskoalizija yra taikoma specialioji DT norma10. KOLIZIJTARP L IRUSIENIOV-I D ST. SPRENDIMAS DTJE.LR st.ose specifini nuostat iais klausimais nra. LR DT normos yra taikomos L teritorijos kio subjektams ir u Lteritorijos esantiems subjektams, taiau priklausantiems L jurisdikcijai (norminiai aktai galiojantys LR teritorijoje; yra

privalomi ir tiems usienio subjektams, kurie veikia v-s teritorijoje) - tokios nuostatos tvirtintos LR moni saugos st. ir LRDS st.. Vienintelis LR galiojantis aktas, kuris leidia pasirinkti D teisiniuose s-kiuose taikytin teis - L ir Lenkijos dvialteisins pagalbos sutartis civilinse, eimos, D ir baudiamosiose bylose.Europos mastu iuos klausimus reguliuoja 1980 m. Romos konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss,tvirtindama nuostat, kad taikytinos teiss pasirinkimas yra ali valioje. Taiau i pasirinkimo teis nra neribota -individualiai D sutariai taikytinos teiss pasirinkimas neturi atimti i db-jo jam imperatyvi teiss norm teikiamos apsaugosgalimybs. Imperatyvios teiss normos, nustatomos pagal teis tos v-s , kurios teis bt taikoma jei alys nesitart dltaikytinos teiss. Pagal Romos konvencij imperatyvios normos taikomos: maksimaliai D savaits ir D dienos trukmei, darbuiveni dienomis ir nakt, minimaliam D umokesiui ir umokesiui u virvalandius, sveikatos, D apsaugos ir higienosreikalavimus, diskriminacijos draudimus, speciali apsaug turinioms grupms - jaunimui, nioms ir kt.11. ST. IRTEISSANALOGIJOSTAIKYMAS DTJE.Iskirtinis altinis - teism praktika, t.y. Aukiausiojo T Senato apibendrinimai:1) kolegij ar AT plenarins sesijos pasilytos ir kasacine tvarka priimtos nutartys;

2) aprobuotos apibendrinamosios teism praktikos nagrinjant konkreias bylas apvalgos.I.Nekroius:AT Senato iaikinimai- tai lyg ir legalinis st. aikinimas, kai teiss norm aikina tam galiotas organas arpareignas.Ms Konstitucija nenumato legalinio teiss iaikinimo galimybs, nenumato organo, galinio iaikinti normas (senoj Kbuvo). Logika bt manyti, kad st.s turt aikinti Seimas, Vyr. nutarimus - Vir t.t.Legalinio st. aikinimo negalima suprasti kaip naujos normos krimo. Senatas turi teis iaikinti normos turin, kad visiteismai vienodai t norm suprast. T remsis ne iaikinimu, o norma , suprasta taip kaip iaikino Senatas. Senatas negalisukurti naujos normos, bet nurodo bd kaip sprsti atitinkam gin.Pagal LR Teism st. emesnieji teismai, sprsdami analogikas bylas, privalo atsivelgti AT Senato duotus teiss normiaikinimus, aprobuojant nuosprendius, sprendimus analogikose bylose. Taiau Teism st. nesako , kad iaikinimas yraprivalomas. Pas mus teisminis precedentas niekada nebuvo pripastamas teiss altiniu.st.:- konstitucija, konstituciniai st.;

- kiti st.;Ypa reikminga LR Konstitucija, kadangi joje tvirtinti pagrindiniai DT principai ir ji yra juridinis kit D st. pagrindas. Ikit st. svarbus DK. Taiau dabar nors dauguma io kodekso norm nra panaikintos, yra priimta daug kit st.,reguliuojani klausimus, kuriuos reguliavo DKLR st. sigalioja po to, kai juos pasirao ir "V-s iniose" oficialiai paskelbia Prezidentas, jeigu paiuose st.ose nenustatomavlesn sigaliojimo diena.Norminiai aktai galioja LR teritorijoje; jie yra privalomi ir tiems usienio subjektams, kurie veikia v-s teritorijoje. Pagalgaliojim erdvje:1) galiojantys visoje v-s teritorijoje;2) galiojantys ne visoje teritorijoje.Galiojimas laike; du momentai: tam tikro akto galiojimo pradia ir pabaiga; normos galiojimo pabaigos pagrindiniai bdai:1) paiame akte numatyto termino sujimas;2) panaikinimas j primusio ar pastarosios galiotos institucijos;

3) norminis aktas formaliai nepanaikinamas, bet ileidiamas naujas norminis aktas, kuris smarkiai jam prietarauja - normkolizija sprendiama paskesnio norminio akto naudai.Pagal galiojim subjektams:1) bendrieji norminiai aktai, nustatantys vis dd-vi ir db-j teises ir pareigas;2) norminiai aktai, nustatantys tik tam tikr kategorij dd-vi ir db-j teises ir pareigas.DT vieningumas ir diferenciacija. Vienov - tai visai v-ei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys D saug, db-j gyvybir pan. Taiau D s-kiai yra specifiniai, nes vairios gamybos sritys labai skiriasi. Todl D s-kiai reglamentuojamidiferencijuojant, bet nepaeidiant bendrj reikalavim; diferenciacijos pagrindai yra objektyvs (vertinamos D slygos) irsubjektyvs (atsivelgiama db-j psichofiziologines savybes). Bendrieji norminiai aktai ireikia DT vienov, o specialieji -diferenciacij;12. TDO KONVENCIJOSIRREKOMENDACIJOS.Tarptautin D Org-ja (TDO), kurta 1919 m., tapo pirmja specializuota JT staiga . Lietuva yra ios org-jos nar.Aukiausiasis TDO organas yra asambljos jos priima konvencijas ir rekomendacijas. Yra priimta apie 200 konvencij ir

iek tiek daugiau rekomendacij. Visos konvencijos yra privalomos jas ratifikavusioms org-jos narms. Nra pasaulyje v-sratifikavusios visas konvencijas. LR yra ratifikavusi 29 TDO konvencijas. Taiau jeigu v- neratifikavo tam tikroskonvencijos, tai dar nereikia, kad bdama TDO nare, ji neprivalo jas atsivelgti. Konvencijos neratifikavimas rodo, kad



6/56


teisikai nesipareigota, bet v- vis tiek turi atsivelgti konvencijoje nustatytus principus ir juos gyvendinti. TDO nraprievartinio mechanizmo, bet yra moralin pareiga ir atsakomyb. V-s nars kasmet turi pateikti ataskait kaip laikomasiTDO nuostat.Rekomendacijos (?) tipo kak rekomenduoja, kaip ir ieina formaliai neprivaloma.13. FIZINIAIASMENYSKAIP D TEISINIS-KISUBJEKTAI.Pagrindiniai subjektai du: db-jas ir dd-vys.

Db-jo teisinis statusas.1) teisnumas ir veiksnumas - atsiranda nuo st. nustatyto amiaus (r. emiau) ir vienu metu;2) subjektins teiss ir pareigos D teisi ir pareig negalima gyvendinti per atstov, nebent dd-vys sutikt kitaip;3) teisi ir pareig garantijos;4) atsakomyb.Db-jui keliami reikalavimai, kad jis galt bti DT s-ki subjektu (tai yra asmuo pagal savo psichofiziologines savybes turigalti atlikti darb):1) amius2) psichin bkl.1 Amius. V- turi reglamentuoti min ami, kada asmuo gali pradti dirbti nesavarankik darb, t. y. dalyvautikooperuotame D procese. V- turi nustatyti rib, kada asmuo nekenkdamas ne tik savo, bet ir vis-s interesams gali dalyvautikooperuotame D procese.Nuo 16 met (bendrasis); ribotas - nuo 14 met; iimtinis /emiausia riba/ - nuo 13 met; o dirbti tam tikrus darbus - nuo 18

met;Tarptautinje konvencijoje dl vaik ir jaunimo D apribojimo nra nustatyta konkreti emiausia D amiaus riba.V-s turinustatyti toki minimali rib, kokia pagal tos v-s st.s nustatyta baigti privalom mokym (pas mus 16 met).DS 4 str.DS alimi - db-ju gali bti nuolatinis L gyventojas, sulauks 16 met.Darbams, kuri sraas tvirtinamas LR moni saugos darbe st. nustatyta tvarka, atlikti gali bti priimami asmenys, sulauk14 met ir pagal sveikatos bkl galintys atlikti darb, numatyt iame srae. Priimti darb nepilnameius nuo 14 iki 16met galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokykl ir tik esant mokyklos ir vieno i tv arba kito juos faktikai auginanioasmens ratikam sutikimui.Usienio v-i pilieiai ir asmenys be pilietybs, nustatyta tvarka laikinai atvyk L Respublik sidarbinti, turi teis sidarbintipagal ir kitus st.s. J sidarbinimo tvark nustato tarptautiniai susitarimai ir LR Vyriausyb.mogaus saugos darbe st. pakartota ta pati norma, bet dar numatyta, kad specialiuose srauose numatytus darbus gali btipriimti ir jaunesnio amiaus pilieiai. ia minimali riba ivis nenustatyta.

96 09 11 Vyriausyb nutarimu numat minimali rib-13 met, nors Vyriausyb neturjo teiss keisti DS st. 4 str.2 - Psichin bkl. darb gali bti priimtas asmuo, kuris nustatyta tvarka pripaintas neveiksnus, reikalingas globos, betisaugojs tam tikrus sugebjimus dirbti. Globa skiriama ne asmens darbiniam veiksnumui ir teisnumui tvarkyti, o tam, kadapsaugoti neveiksnaus asmens turtinius ir asmeninius interesus. Neveiksns asmenys tam tikr darbingum isaugoja.Psichins ligos negalima painioti su teisinio veiksnumo, teisnumo svoka. Asmuo, kuris yra visikai neveiksnus, negaliatsakyti u savo veiksmus ir j vykdyti, negali bti DT subjektu. Neveiksnus skiriasi nuo psichine liga serganio.Reikia skirti psichin negali, psichin lig nuo teisini dalyk nuo asmens veiksnumo ar neveiksnumo CT prasme.Negalima nesutikti, kad asmuo sergantis psichine liga gali bti D teisini s-ki subjektu. Taiau neveiksnus asmuo kurisnegali suprasti savo veiksm ir j valdyti negali bti DT s-ki subjektu.- gali bti ribojamas teiss normose numatytais atvejais bei teismine tvarka st. numatytais atvejais;Db-j darbin teisin subjektyvikum gali gyti asmuo tik sulauks atitinkamo amiaus ir turintis bendr civilin teisnum(iskyrus asmenis, pripaintus neveiksniais).Problema: ar vis piliei darbinis teisnumas yra lygus, ar jis gali bti apribotas, jei taip tai kokia tvarka.

Vadovaujantis piliei lygumo prie st. principu - teisnumo atvilgiu pilieiai lygs. Draudimas priimant darb(giminaiibuvimas atitinkamose pareigose ir pan.) tai ne teisnumo apribojimas, o kitas teisinis reikinys tai reikalavimai, kad tam, kadatsirast tam tikros teiss ir pareigos reikalingas atit. juridinis faktas.Tik T gali apriboti darbin teisnum ir tik nust terminui.Ivada: Db-jo darbin teisin subjektikum gali gyti asmuo, sulauks nustatyto amiaus ir turintis bendr civilin veiksnum.Teisinis statusas - tai faktin subjekto bkl, priklausanti nuo tam tikr aplinkybi:1) bendrasis teisinis statusas - taikomas visiems asmenims, dirbantiems pagal D sutart;2) specialusis teisinis statusas;3)individualus teisinis statusas - tai konkretaus db-jo faktin teisin bkl.Dd-vio teisnis statusas.DS 5 str.2 d.:Kai DS sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo.I. Nekroius:

DS 5 str. Riboja fizini asmen galimyb bti dd-viu. i nuostata DS liko dl Pagrindinio Laikinojo st., kuriame buvo str. dlinaudojimo. Primus nauj Konstitucij i nuostata nepakeista. Dabar reikt laikyti, kad fizinis asmuo dd-viu gali bti, jei



7/56


jis turi visik bendr civilin teisnum ir veiksnum. (Kai DS sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo).Dd-vio poymiai:1) galimyb priimti darb;2) galimyb paskirstyti db-jus ir nutraukti D sutart, taip pat organizuoti darb ir j valdyti;3) galimyb turti l ir atlyginti db-jams.

14. DD

-VIO

SAMPRATA

.Dd-vio teisnis statusas.DS 5 str.:Dd-viai pagal st. yra vis ri moni, staig, org-j (toliau - mons) savininkai, j vadovai, paskirti, irinkti ar kitokiatvarka gij galinimus pagal atitinkam moni, tarp j kini bendrij ir individuali (personalini) moni, st.s (status,nuostatus, steigimo dokumentus) mons vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti D sutart, atlikti kitokius veiksmus vykdant D st.nuostatas, taip pat kininkai, sudar D sutart su bent vienu fiziniu asmeniu.Kai DS sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo.I. Nekroius:Apibrimas niekinis. Pagal apibrim neaiku kas yra dd-vys- savininkas ar vadovas.Vadovas- statyminis monsatstovas, jis veikia ne savo , o mons vardu, pareigotas mons. Tai jis lyg ir ne subjektas.Dd-vys ne savininkas ir ne t savinink atstovaujantis asmuo, o fizinis asmuo ar struktrinis vienetas, kuris pagal jamsuteikt teisin status (status, st.) gali dalyvauti D teisiniuose s-kiuose.

Taigi dd-vys yra mon, staiga, org-ja, bet ne savininkas.DS 5 str. Riboja fizini asmen galimyb bti dd-viu. i nuostata DS liko dl Pagrindinio Laikinojo st., kuriame buvo str. dlinaudojimo. Primus nauj Konstitucij i nuostata nepakeista. Dabar reikt laikyti, kad fizinis asmuo dd-viu gali bti, jeijis turi visik bendr civilin teisnum ir veiksnum. (Kai DS sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo).Dd-viai gali bti:1) individuals - fiziniai asmenys, galintys bti dd-viais ir samdyti pagalbiniams darbams kitus asmenis;2) kolektyviniai subjektai:- juridiniai asmenys;- mons neturinios juridinio asmens teisi.Pagal dd-vi veiklos tiksl:1) pelno siekiantys subjektai (AB, UAB, investicins bei ems kio bendrovs, kooperatins bei kins bendrijos, v-s irvietos savivaldybi mons ir kiti subjektai);

1) nekomercins org-jos (vieosios staigos, kredito unijos, labdaros ir paramos fondai, vis-ns org-jos, religinsbendruomens ir pan.).Dd-vio poymiai:1) galimyb priimti darb;2) galimyb paskirstyti db-jus ir nutraukti D sutart, taip pat organizuoti darb ir j valdyti;3) galimyb turti l ir atlyginti db-jams.Adm-ja - ne dd-viai, o DT subjektai, organizntys darb.15. PROFESINISJUNGSTEIGIMASIRREGISTRAVIMAS, VEIKLOSSUSTABDYMASIRNUTRAUKIMAS.Profsjung st. II skirsnis. Profesini sjung steigimas, veiklossustabdymas ir nutraukimas6 str.. Profesini sjung steigimasProfesins sjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pai profesini sjung nustatytaisprincipais.

Profesinei sjungai steigti btina, kad ji turt:1) ne maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje, org-joje bt ne maiau kaip 30 steigj ar jie sudaryt ne maiau kaip1/5 dal vis db-j, taiau ne maiau kaip 3 db-jai;2) susirinkime patvirtintus status (statut);3) irinktus vadovaujaniuosius organus.Profesin sjunga laikoma steigta nuo tos dienos, kai vykdytos io str. antrojoje d. nurodytos slygos.7 str.. Profesini sjung susivienijimaiProfsjungos turi teis jungtis v. susivienijimus.Profesini sjung susivienijimai gali bti kuriami tik laisvu profesini sjung susitarimu ir j iniciatyva.8 str.. Prof sjungos statai (statutas) ir j registracijaProfesins sjungos arba j susivienijimai, turi io st. nustatyta tvarka registruoti savo status (statutus).Profesins sjungos statuose (statute) turi bti nurodoma:1) profesins sjungos pavadinimas ir buvein;

2) profesins sjungos org-n struktra;3) vadovaujantieji organai;4) veiklos nutraukimo tvarka;



8/56


5) profesinei sjungai priklausanio turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka.Profsjung, kuri struktriniai padaliniai yra vieno miesto ar rajono teritorijoje, status (statut) registruoja vietos savivaldosvykdomoji institucija.Profesini sjung, j susivienijim, kurie pagal savo status (statut) veikia daugiau kaip vienos savivaldybs teritorijoje irkuri buvein yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje - miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovje, status registruojaapskrities virininkas.

Profesini sjung, j susivienijim, kuri veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritorij, status (statut) registruojaLR teisingumo ministerija.Profesini sjung, j susivienijim statai (statutas) registruojami ne vliau kaip per mnes nuo kreipimosi dl registravimopagal st. gavimo dienos, pateikus profesins sjungos status (statut) ir susirinkimo (konferencijos, suvaiavimo) protokol(arba protokolo ira) dl profesins sjungos, susivienijimo steigimo.Profesins sjungos, j susivienijimai gyja juridinio asmens teises nuo j stat (statuto) registravimo dienos.Atsisakius registruoti profesins sjungos, j susivienijimo status (statut), apie tai ne vliau kaip per tris dienas nuosprendimo primimo ratu praneama steigjams ir nurodoma, kokio LR st. akto neatitinka profesins sjungos, jsusivienijimo statai (statutas).Atsisakymas registruoti profesins sjungos, j susivienijim status (statut) gali bti apskstas apylinks teismui, kurisskund inagrinja per deimt dien.9 str.. Profesins sjungos, j susivienijim veiklos sustabdymas ar nutraukimasProfesins sjungos, j susivienijim veikla gali bti sustabdyta ir nutraukta:

1) j statuose (statute) nustatyta tvarka;2) T sprendimu.Profesinei sjungai, j susivienijimui paeidus LR Laikinj Pagrindin st. (Konstitucij) ir st., j registravs organas apiepaeidim ratu pranea profesins sjungos, susivienijimo vadovaujantiems organams ir nurodo termin, per kur paeidimaituri bti paalinti. Jei paeidimai nepaalinti, profesins sjungos, j susivienijimo status (statut) registravs organas, taip patprokuroras turi teis kreiptis teism dl profesins sjungos, j susivienijimo veiklos sustabdymo.T sprendimu profesini sjung, j susivienijim veikla gali bti sustabdyta ne ilgesniam kaip 3 mnesi laikotarpiui. Jei per laik nepaalinamas nurodytas paeidimas, T sprendimu profesini sjung, j susivienijim veikla gali bti nutraukta.Profesini sjung, j susivienijim veikla T sprendimu taip pat gali bti nutraukta, kai profesins sjungos, j susivienijimaiper metus nuo tos dienos,kai j veikla T sprendimu buvo sustabdyta, vl paeidia LR Laikinj Pagrindin st. (Konstitucij)ar st..16. PROFESINISJUNGS-KIAISUDD-VIAIS.Profsjung st.III skirsnis. Profesini sjung s-kiai su dd-viais

10 str.. Profesins sjungos ir dd-vysProfesins sjungos yra nepriklausomos nuo dd-vio, jo galiotojo atstovo.Dd-viui, jo galiotajam atstovui draudiama slygoti primim darb arba silyti ilaikyti D viet, reikalaujant, kad db-jasnestot profesin sjung ar istot i jos.Dd-viui, jo galiotajam atstovui draudiama organizuoti ir finansuoti org-jas, siekianias trukdyti profesini sjung veikl, jnutraukti ar kontroliuoti.Profesins sjungos atstovauja profesins sjungos nariams s-kiuose su dd-viu, jo galiotuoju atstovu. Profesins sjungos ginasavo nari D ir ekonomines socialines teises bei interesus.Dd-vys gali pervesti profesinei sjungai kol.je sutartyje nustatyt pinig sum.Jeigu yra profesins sjungos nario praymas, dd-vys privalo kiekvien mnes iskaiiuoti i profesins sjungos nario D Unustatyto dydio nario mokest ir pervesti j profesins sjungos sskait.11 str.. Profesini sjung teis sudaryti kolektyvines ir kitas sutartisProfesins sjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali bti db-j kolektyvo atstovais), sudarydamos su dd-viu kolektyvin

ir kitokias sutartis.12 str.. Profesini sjung teis sudaryti sutartis su dd-vi org-jomisProfesins sjungos, j susivienijimai turi teis vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su dd-viais, j org-jomis,susivienijimais dl db-j uimtumo, perkvalifikavimo, D organizavimo ir apmokjimo, D ir gyvenimo slyg gerinimo bei kitklausim.13 str.. Dd-vio pareigos s-kiuose su prof sjungomisD, ekonominius, socialinius klausimus st. numatytais atvejais dd-vys privalo sprsti, suderins su profesins sjungosorganais.Dd-vys privalo utikrinti profesini sjung veiklos slygas, numatytas kol.se ir kitose j tarpusavio sutartyse.17. PROFSJUNGTEISS D ST. TAIKYMOIRJLAIKYMOSIPRIEIROSSRITYSE.Profsjung st. 17 str.. Profesini sjung teis kontroliuoti D ir profesini sjung st. laikymsiProfesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip dd-vys laikosi ir vykdo su j atstovaujam db-j teismis ir interesais susijusiusD, ekonominius ir socialinius st.s, kolektyvines sutartis ir susitarimus. iems tikslams profesins sjungos gali turti

inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas institucijas.



9/56


Profesins sjungos galioti asmenys, vykdydami io str. pirmojoje d. numatytas kontrols funkcijas, turi teis nekliudomailankytis monse, staigose, org-jose, kuriose dirba tos profesins sjungos atstovaujami db-jai, ir susipainti su dokumentaisapie D, ekonomines ir socialines slygas.18 str.. Profesini sjung teis reikalauti panaikinti dd-vio sprendimusProfesins sjungos turi teis reikalauti i dd-vio panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia LR st. numatytas D, ekonominesbei socialines profesini sjung nari teises.

iuos reikalavimus dd-vys turi inagrinti ne vliau kaip per 10 dien, dalyvaujant juos pateikusios profesins sjungosatstovams.Jeigu dd-vys laiku neinagrinja profesini sjung reikalavimo panaikinti tok sprendim arba atsisako j patenkinti, profesinsjunga turi teis kreiptis teism.18 str.. Profesini sjung teis silyti traukti atsakomybn pareignusProfesins sjungos turi teis silyti traukti atsakomybn pareignus, kurie paeidia D st.s, neutikrina saugi D slyg,nevykdo KS ar kitoki tarpusavio susitarim.20 str.. Profesini sjung ir j nari teisi gynimasProfesini sjung ir j nari teises ir teistus interesus st. nustatyta tvarka gina v-iniai valdios ir valdymo organai, teismaibei kiti teissaugos organai.V-s organai, pareignai, fiziniai ar juridiniai asmenys, neteistais veiksmais padar al profesinei sjungai, privalo jatlyginti st. nustatyta tvarka.21 str.. Profesini sjung nari D teisi garantijos

Dd-vys negali atleisti i D savo iniciatyva (iskyrus pagal DS st. 29 str. 1 ir 8 punktus) ir valia db-jo - monje veikianiosprofesins sjungos nario, negavs tos profesins sjungos monje renkamojo organo iankstinio sutikimo.Db-jai, irinkti renkamuosius profesins sjungos organus ir nenutrauk su dd-viu sudarytos DS, negali bti atleisti i D dd-vio iniciatyva (iskyrus pagal DS st. 29 str. 1 ir 8 punktus) ir valia ar perkelti kit darb (iskyrus DS st. 24 str. pirmj dal),jeigu nra gauta iankstinio io profesins sjungos renkamojo organo sutikimo.io str. antrojoje d. nurodytiems db-jams skiriant drausmines nuobaudas taip pat reikalingas iankstinis profesins sjungosrenkamojo organo sutikimas.Profesini sjung nariams, atleistiems i D dl j irinkimo renkamsias pareigas profesini sjung org-jose, pasibaigusgaliojimams renkamosiose pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nra - kitas lygiavertis darbas(pareigos) toje paioje arba, db-jui sutikus, kitoje monje, staigoje, org-joje.mons, staigos, org-jos db-jas, irinktas renkamuosius tos mons, staigos, org-jos profesins sjungos organus ir dl tonutrauks D s-kius, prilyginamas tos mons, staigos, org-jos db-jui ir jam taikomos socialins garantijos vis buvimorenkamosiose pareigose laik.

Kitos garantijos db-jams, irinktiems renkamuosius profesins sjungos organus, gali bti nustatytos kol.se ir kitose sutartyse.22 str.. Profesini sjung dalyvavimas sprendiant D ginus st. nustatyta tvarkaProfesins sjungos, sprendiant individualius ir kol. D ginus, dalyvauja st. nustatyta tvarka.Ginus, kilusius tarp profesini sjung ir dd-vio dl st. ar sutartimis numatyt pareig ir prievoli nevykdymo, nagrinja T.23 str.. Profesini sjung teis organizuoti mitingus,demonstracijas, skelbti streikusProfesins sjungos turi teis rengti susirinkimus, taip pat st. nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitusmasinius renginius.Profesins sjungos, gindamos savo nari teises, st. nustatyta tvarka turi teis skelbti streik.18. DB-JKOLEKTYVOTEISINISSTATUSAS.Db-j kolektyv sudaro db-jai, savo darbu dalyvaujantys mons, staigos ar org-jos veikloje DS ar narysts pagrindais. Jisturi tokias teises:1) pritarti KS projektui ir taip pareigoti ali atstovus j priimti;2) tvirtinti db-j teises pagal D vidaus taisykles.

19. TEISINIAIS-KIAIPAGAL D TEIS.Atitinkamos teiss akos teisini s-ki struktr lemia jos reguliavimo objektas, kitaip sakant, jos reguliuojam vis-ni s-kisistema.DT dalykas (objektas):Tai vis-niai D s-kiai, kai D jgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turtojo asmenyb.D s-ki poymiai:1) tiesiogiai realizuojami mogaus gebjimai;2) vis-nis pobdis (galutinis D rezultatas nra lemiamas);3) DS: dd-vys nustato D pobd ir tvark ir db-jai dirbdami privalo jos laikytis;4) D s-kio alys yra pavaldios viena kitai:5) D atlygintinumas.Pagrindinis DT reguliavimo dalykas vis-niai D s-kiai. Taiau nra teiss akos grynuols yra perjimai i vienos teissakos kit. Todl DT taip pat reguliuoja glaudiai su D s-kiais susijusius s-kius, kurie nra D s-kiai. Jie pagal ryio su D s-

kiais pobd skirstomi (I.Nekroiaus skirstymas):1)s-kiai, kurie yra prielaida D s-kiams atsirasti;2)apsauginiai vis-niai s-kiai, t.y. kurie sudaro slygas tinkamai D s-kiui realizuoti.Jie yra 2 ri:



10/56


- kolektyviniai;- individuals;3) s-kiai, atsirandantys ryium su gin, kylani tarp DT reguliuojam vis-ni s-ki subjekt, nagrinjimu:- kolektyviniai;- individuals.20. D TEISINIOS-KIOSVOKA, TURINYSIRSKIRTUMAINUOADM-NI, CIVILINIIRKITTEISINIS-KI.

D teisinio s-kio svokaD teisiniai s-kiai:1) visi vis-niai s-kiai, reguliuojami DT (individuals ir kolektyviniai).2) kompleksas db-j ir dd-vio tarpusavio teisi ir pareig, sus. su piliei teiss darb gyvendinimu.3) neapima vis dd-vio ir db-jo teisi ir pareig, nes tarp j yra ir toki teisini ryi, laikytin savarankikais teisiniais s-kiais.Specifiniai D s-ki poymiai:1) atsiranda DS pagrindu;2) subjektai: tik db-jai ir dd-viai;3) db-j, kaip teisini D s-ki subjekt, teisini pareig turin sudaro darbin j veikla;4) atlikdami savo darbines pareigas, db-jai turi paklusti vidaus D tvarkai.D s-kiai - s-kiai, kurie atsiranda DS pagrindu ir kuri vienas subjektas (db-jas) atlieka tam tikr D funkcij laikydamasisnustatyt D norm ir vidaus D tvarkos, o kitas subjektas (dd-vys) suteikia jam darb, sulygt pagal DS, garantuoja D slygas,num. D st.ose, kolektyvine sutartimi ir ali susitarimu ir moka D U pagal atliekamo D kiek ir kokyb.

D teisini s-ki turinysJuo laikomas teisikai reikmingas j subjekt elgesys; subjektinmis teismis ir pareigomis reglamentuotas j subjektelgesys. Pareigos (atitinkamai kito subjekto teises) salygikai skirstomos dvi grupes:1) dd-vio pareigos suteikti db-jui D sutartyje sulygt darb sudaryti numatytas salygas ir mokti jam D U pagal sulygto D kiekir kokyb;2)db-jo pareigos dirbti darb pagal tam tikr specialyb, kvalifikacij ar pareigas ir laikytis vidaus D tvarkos. Konkretausteisinio s-kio atsiradimo pagrindas yra tam tikras juridinis faktas (daniausiai DS). Kartais teisiniam D s-kiui atsirasti reikiasudtingo juridinio fakto - juridins sudties (reikalingas sidarbinanio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbtitam tikr darb).DT atribojimas nuo kit teiss ak (neinau ar t k reikia sudjau):1. Nuo civilins teiss: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimo; daugeliui DT institut nebdingi tokie civilinio teisinioreguliavimo metodai kaip ali laisv; autonomija ir pan.(vadovlis).I.Nekroius skiria dar du bruous:

-D s-ki objektas apibriamas riniais , ne individualiais poymiais (tarp kontrahent susitariama, kad bus atliekamas tamtikros specialybs darbas);-darbas, atliekamas D teisini s-ki forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina.2. Nuo adm-ns teiss: kitoks pavaldumas D organizatoriui, tai nra v-s valdios pasireikimo bdas, bet kooperuoto DrezultatasAdm-ns teiss veikimo sferoje susiklosto horizontals ir vertikals s-kiai. Pareignas-pilietis valdingi s-kiai(vertikals/ioriniai). Vidiniai s-kiai, susiklostantys atitinkamoj v-s staigoje tarp virininko ir pareigno horizontals.Horizontals ir vertikals s-kiai nelygiaveriai: vertikaliuose s-kiuose iki jur. fakto atsiradimo pavaldumo nra.Bet kurioj Dvietj bet kuris virininkas turi teis duoti privalomus nurodymus. Ir tai i esms yra ne valdingi galinimai, okooperuoto D organizavimo elementas.Todl adm-niai horizontals s-kiai patenka DT veikimo sfer: 1) db-jas pavaldus Dorganizavimo vadovui; 2) darbas umokamas; 3) darbas apibrtas riniais poymiais. Visi ie adm. teiss s-ki poymiaiatitinka DT poymius. is sutapimas teisin problema. Pagal 1991 m. DS st. 1 str. asmen ratas, kurie atitiko anksiaumintus poymius, buvo priskirtas DT reguliavimo sferai. Vliau DT reguliavimo sfera imta siaurinti. 1996 m. DS papildius

171 str. i DT reguliavimo sferos iimti darbai pagal autorines sutartis. 1999 m. V-s tarnybos st. nustat, kad vis, kuriegauna atlyginim i v-s biudeto, savivaldybi biudet ar v-ini fond yra v-s tarn-jai ir j D slygas reguliuoja is st..Iskiriami tarn-jai: 1) turintys ypatingus galinimus vis-ei ir 2) turintys galinimus tik tam tikros grups moni atvilgiu. Todli tarn-j s-ki reguliavimas negali bti vienodas. Pirmosios grups valdinink s-kiai negali bti DT dalykas, nes tie s-kiaipasireikia tuo, kad ie asmenys vykdo ne sutartinius sipareigojimus, o v-s suverenias, politines ir kt. v-s f-jas. Pagalpaskutin V-s tarnybos st. redakcij vieojo adm-vimo D s-ki DT normos nereglamentuoja, o viej paslaug sfera DTreguliavimo dalykas. Viej paslaug auktesnio u vidutin lyg db-jams taikomos vieojo adm-vimo normos. Ypatingusgaliojimus turini tarn-j emesniajai grandiai taikomos DT normos. Jokioje teiss sistemoje nerasime teiss akosgrynuols, kuri reguliuot tik vien tam tikr vis-ni s-ki r. Teiss aka reglamentuoja tam tikr vis-ni s-ki r,sudarani tos teiss akos pagrindin reguliavimo dalyk. Be to ji reguliuoja ir kitus su ta teiss aka susijusius vis-nius s-kius.DT reguliuoja ne tik D s-kius, bet ir vis-nius s-kius, susijusius su D s-kiais:1) s-kius, kurie yra prielaida D s-kiams atsirasti /pvz. kreipimasis D bir;2) apsauginius vis-nius s-kius. Tai tokie s-kiai, kurie sudaro slygas tinkamai realizuotis D s-kiui. Jie yra 2 ri: kolektyviniai

ir individuals;3) s-kius, atsirandanius ryium su ginu, kylaniu tarp DT s-ki subjekt, nagrinjimo metu.DT reguliavimo objektas D s-kiai ir su jais glaudiai susij vis-niai s-kiai.



11/56


21. JURIDINIAIFAKTAI DTJE (RYSIRREIKM).Tam tikrasjuridinis faktas visada yra konkretaus teisinio s-kio, taip pat ir D teisinio s-kio atsiradimo pagrindas.Paprastai teisiniai D s-kiai atsiranda i juridinio fakto, vadinamo D sutartimi. Tuo pasireikia D savanorikumo principasDTje.Kartais teisiniam D s-kiui atsirasti reikia sudtingo juridinio fakto juridins sudties (pvz.: kad eitum renkamas pareigas,reikia bti jas irinktam).

Taigi siaurai suprantami teisiniai D s-kiai atsiranda arba i dvialio teisinio akto DS, arba i juridins sudties (pvz.:kurios btinas komponentas visada yra sidarbinanio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb).Suprantant plaiai, D teisiniai s-kiai yra visi DT reguliuojami s-kiai.22. D TEISINIS-KIATSIRADIMO, PASIKEITIMOIRPASIBAIGIMOPAGRINDAI.D teisinio s-kio atsiradimo pagrindaiKonkretaus teisinio s-kio, taip pat ir D teisinio s-kio atsiradimo pagrindas visada yra tam tikras juridinis faktas. Paprastaiteisiniai D s-kiai atsiranda i juridinio fakto, vadinamo D sutartimi. Tuo pasireikia D savanorikumo principas DTje. Kartaisteisiniam D s-kiui atsirasti reikia sudtingo juridinio fakto juridins sudties (pvz.: kad eitum renkamas pareigas, reikia bti jas irinktam).Taigi siaurai suprantami teisiniai D s-kiai atsiranda arba i dvialio teisinio akto DS, arba i juridins sudties, kurios btinaskomponentas visada yra sidarbinanio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb.DS pasibaigimo pagrindai tam tikri st. numatyti juridiniai faktai, kuriems esant DS pasibaigia arba leidiama j nutraukti.23. DARBINIMOSVOKAIRRYS.

darbinimas - tam tikra sistema org-ni, teisini ir ekonomini priemoni, kuri tikslas padti pilieiams realizuoti savo teis darb (laisv D viet suradimas, informavimas apie jas, nukreipimas) - susirasti bei gauti darb.darbinimo s-kiai atsiranda, kai asmuo pasinaudoja D biros ar kitos institucijos paslaugomis tam, kad gaut darb. Taivisuma org-ni teisini priemoni, kuri tikslas padti rasti darb ir sudaryti D sutart.darbinimo rys pagal darbinimo tvark:1) paprasta - bedarbi konsultavimas ir informavimas apie laisvas D vietas;2) speciali - kad darbinti socialiai remtinus asmenis D bira kartu su savivaldybe gali nustatyti dd-viams tam tikras socialiairemtin asmen darbinimo kvotas iki 5 % tos Dviets db-j skaiiaus ar kartu su savivaldybe steigti papildomas D vietas;3) jei negali pasilyti bedarbiui D gali pasilyti profesin mokym;3) vieieji darbai - trumpalaikiai darbai, kurie organizuojami asmenims, siregistravusiems bedarbiais v-inje D biroje;darbai finansuojami i Gyventoj uimtumo fondo - darbai, organizuojami tik tam tikros bedarbi rims.24. GYVENTOJUIMTUMOUTIKRINIMOORG-NSTEISINSFORMOS.I. Daro bira ir trials komisija

L D bira prie Socialins apsaugos ir D ministerijos gyvendina V-ines gyventoj uimtumo garantijas D rinkoje . Ja sudaroRespublikin bei teritorins D biros.D bira:- analizuoja D paklaus ir pasil, prognozuoja galimus D rinkos pakitimus;- registruoja laisvas D vietas ir bedarbius;- ieko laisv D viet ir informuoja norin sidarbinti;- tarpininkauja pilieiams sidarbinant;- dalyvauja organizuojant bedarbi ir db-j, spt apie atleidim i D, profesin mokym;- tarpininkauja pilieiams sidarbinant usienyje;- nustatyta tvarka disponuoja i uimtumo fondo gautomis lomis ir vieai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasilymus dluimtumo fondo l naudojimo;- rengia v-ines, o kartu su sav-bmis - teritorines gyventoj uimtumo programas pirmiausia toms gyventoj grupms, kuriosnegali lygiomis slygomis su kitais pilieiais konkuruoti D rinkoje;

- skiria baudas dd-viams, paeidusiems laisv D viet registravimo tvarka;- kartu su savivaldybmis organizuoja vieuosius darbus, nukreipia juos nedirbanius pilieius;- organizuoja uimtumo fondo remiamus darbus;- skiria bedarbio paalpas.Trials komisijos (veikianios vis-niais pagrindais) steigiamos gyventoj uimtumo kl-ms nagrinti prie D biros. Jossudaromos i vienodo skaiiaus lygiateisi nari: db-j (profesini sjung, susivienijim, asociacij ir kt.), dd-vi(susivienijim, asociacij ir kt.) bei v-s valdymo organ atstov. Db-j ir dd-vi atstovus deleguoja mintos org-jos, o v-svaldymo organ atstovus - skiria Vyriausyb ir savivaldybs. D biros ir trials komisijos nuostatus tvirtina Vyr.Trials komisijos:- svarsto ir teikia pasilymus D birai dl gyventoj uimtumo politikos, D rinkos reguliavimo, socialins pagalbos bedarbiamsprioritet bei sistemos tobulinimo;- teikia pasilymus gyventoj uimtumo program, neD ribojimo priemoni, papildom D viet steigimo ar darbinimo kvotnegalintiems lygiomis slygomis su kitais konkuruoti D rinkoje pilieiams nustatymo, viej darb organizavimo,

nedirbani piliei profesinio konsultavimo, mokymo ir permokymo tvarkos klausimais;- reguliariai svarsto D bir veikl ir uimtumo fondo naudojim, teikia atitinkamus pasilymus.II. darbinimo tvarka:



12/56


1) paprasta - bedarbi konsultavimas ir informavimas apie laisvas D vietas;2) speciali - kad darbinti socialiai remtinus asmenis D bira kartu su savivaldybe gali nustatyti dd-viams tam tikras socialiairemtin asmen darbinimo kvotas iki 5 % tos Dviets db-j skaiiaus ar kartu su savivaldybe steigti papildomas D vietas;3) jei negali pasilyti bedarbiui D gali pasilyti profesin mokym;4) vieieji darbai - trumpalaikiai darbai, kurie organizuojami asmenims, siregistravusiems bedarbiais v-inje D biroje; darbaifinansuojami i Gyventoj uimtumo fondo - darbai, organizuojami tik tam tikros bedarbi rims.

III. Bedarbio paalpa, profesijos mokymasis, vieieji darbai.Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse mokymo staigose,usiregistrav gyvenamosios vietos v-inje D biroje kaip iekantys D ir pasireng profesiniam mokymuisi Bedarbiregistravimo, paalp jiems skyrimo ir mokjimo tvark nustato LR socialins apsaugos ir D ministerija.Teis gauti bedarbio paalp turi:1) bedarbiai, kurie iki usiregistravimo v-inje D biroje turi ne maesn kaip 24 mnesi v-inio socialinio draudimo sta perpaskutinius 3 metus, jeigu D bira nepasil D, atitinkanio j profesin pasirengim bei sveikatos bkl, arba profesiniomokymo.2) bedarbiai, kurie iki usiregistravimo neturjo v-inio socialinio draudimo stao dl svarbi prieasi. Jie i teis gyja poto, kai su D biros siuntimu per paskutiniuosius 12 mnesi nuo usiregistravimo D biroje dirbo vieuosius arba uimtumofondo remiamus darbus, baig profesin mokym ir i darb bei mokymosi bendra trukm buvo ne maesn kaip 180kalendorini dien arba tiek laiko, kiek trksta iki reikiamo v-inio socialinio draudimo stao, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180kalendorini dien.

Bedarbio paalpa nustatyta tvarka skiria ir moka v-in D bira bedarbiams.Paalpa mokama kas mnes, bet ne ilgiau kaip 6 mnesius per 12 mnesi laiko tarp. bedarbio paalpos mokjimolaikotarp neskaitomas laikas, kur bedarbis dirbo vieuosius darbus, uimtumo fondo remiamus darbus arba moksi pagalprofesinio mokymo programas.Priepensinio amiaus bedarbiams, iki teiss gauti vis senatvs pensij likus ne daugiau kaip 5 metams, paalpos mokjimaspratsiamas dar du mnesius, o likus maiau kaip metams - iki teiss gauti tokia pensij.Pasilymas mokytis profesijos. Bedarbiai, kuriems D bira nustatyta tvarka negali pasilyti D, atitinkanio j profesinpasirengim bei sveikatos bkl, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali bti siuniami mokytis profesijos,atitinkanios vietos D rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacijos.Profesinio mokymo ir jo finansavimo i uimtumo fondo tvarka nustato LR socialins apsaugos ir D ministerija.Vieieji darbai. Bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatyta tvarka usiregistravusiems v-inje D biroje, organizuojamilaikini vieieji darbai. Vieuosius darbus kartu su savivaldybmis organizuoja v-ins D biros. Jiems mokamas D U. Jie toliauregistruojami v-inje D biroje ir jiems taikomos io ir kit st. nustatytos v-ins uimtumo ir socialins garantijos.

Viej darb atlikimo tvark nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija.Uimtumo fondo remiami darbai organizuojami bedarbiams, kuriems D bira negali pasityti nuolatinio D.Uimtumo fondo remiamus darbus v-in D bira organizuoja ne daugiau kaip 6 mnesiams, sudarydama sutartis su dd-viaisdl bedarbi pirmiausia pradedani D veikl, darbinimo, sudarydama jiems galimyb gyti pirmini D gdi bei paddamasitvirtinti nuolatiniam darbui. Dd-viams, kai jie su D biros siuntimu uimtumo fondo remiamus darbus darbina bedarbius,kas mnes i uimtumo fondo padengiamos MMA ir nuo ios sumos apskaiiuot socialinio draudimo mok dydio ilaidos.darbinimo Uimtumo fondo remiamus darbus tvark nustato LR socialins apsaugos ir D ministerija.IV. Usieniei darbinimas: dd-viai gali kviestis usienieius dirbti tik turdami D biros licenzij; jie darbinami tam tikramlaikotarpiui remiantis kins veiklos arba D sutartimi. Paprastai licenzij ir leidim nereikia: 1) diplomatini atstovybi db-jams; 2) usienio v-i vis-s informavimo priemoni atstovams; 3) usienio kapitalo moni ar bendro LR ir kit fial monivadovams ir j galiotiesiems atstovams; 4) asmenims, tobulinantiems LR-oje kvalifikacij; 5) jreiviams, sport-ms,dirbantiems LR-oje ne ilgiau kaip 6 mn.; 6) kitiems.25. DARBINIMOTEISINIAIS-KIAI.

darbinimo s-kiai atsiranda, kai asmuo pasinaudoja D biros ar kitos institucijos paslaugomis tam, kad gaut darb. Taivisuma org-ni teisini priemoni, kuri tikslas padti rasti darb ir sudaryti D sutart.26. NELEGALAUS D SAMPRATA.17(1) str. Nelegalus darbas.Nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai, esant io st. 3 str. numatytiems DS poymiams, st. nustatyta tvarka DSneforminta, taip patdarbas, dirbamas usienio v-i piliei ir asmen be pilietybs nesilaikant jiems teiss akt nustatytossidarbinimo tvarkos.Nelegaliu darbu nelaikomi:1) pagalbos (talkos) darbai. Pagalbos (talkos) darbai yra fizini asmen telktin tarpusavio pagalba ems ar nam kiodarbams dirbti. i darb atlikimo slygas ir tvark nustato Vyriausyb;2) savanoriki darbai, organizuojami LR Vyriausybs nustatyta tvarka.Dd-viai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, taip pat nelegal darb dirbantys asmenys atsako st. nustatytatvarka.

17(2) str.. Nelegalaus D kontrol



13/56


V-in D inspekcija prie Socialins apsaugos ir D ministerijos, V-inio socialinio draudimo fondo valdyba, V-in mokesiinspekcija prie Finans ministerijos, Mokesi policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos ir Policijosdepartamentas prie Vidaus reikal ministerijos kontroliuoja, ar nedirbamas nelegalus darbas.Pagrindiniai DS poymiai: 1)Specifiniai subjektai dd-vys ir db-jas; 2) Specifinis objektas susitarimas dl D funkcijatlikimo. Db-jas turi DS galiojimo laiku vykdyti tam tikra D funkcij nesiejam su D rezultatu. 3)Specifinis ali teisinisstatusas - sipareigojimas paklusti vidaus D tvarkai. ali pavaldumas yra btina D organiz-mo prielaida.

27. BEDARBIO

SAMPRATA

.Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse mokymo staigose,usiregistrav gyvenamosios vietos v-inje D biroje kaip iekantys D ir pasireng profesiniam mokymuisi Bedarbiregistravimo, paalp jiems skyrimo ir mokjimo tvark nustato LR socialins apsaugos ir D ministerija.Bedarbio poymiai:1) asmuo yra darbingas ir darbingo amiaus;2) nedirba ir negauna udarbio dl ne nuo jo priklausani aplinkybi;3) nesimoko dieninse mokymo staigose;4) yra pasirengs dirbti pasilyta darb ar persikvalifikuoti;4) neturi savo verslo arba kito pajam altinio.28. KS ESMIRREIKM. KOLEKTYVINIAISUSITARIMAI.KS (Nekroius)- tai rezultatas, teisikai forminantis kol. deryb tarp dd-vi ir db-j asociacij rezultatus dl nauj D slygnustatymo arba esam D slyg pakeitimo.

KS(vadovlis) yra susitarimas tarp profesins sjungos ir dd-vio (arba j susivienijim, org-j) dl D, D apmokjimo, Dorganizavimo, mogaus saugos, D ir poilsio laiko bei kit socialini ir ekonomini slyg.Panau, kad tai reikm: Rinkos ekonomikos vis-je pereinama prie sutartinio metodo. V- pasilieka sau teis nustatyti tamtikras teisinio reguliavimo ribas-minimalias garantijas, normas , kuri negalima perengti susitarimais, o konkreios D slygospaliekamos reguliuoti sutartims. Pagrindin tokio reguliavimo priemon KS.Pripaintina, kad rinkos ekonomikos slygomis vis-je yra nenutraukiamas (permanentinis) socialini interes prieingumas.V-s turi imtis priemoni, kad i prieyb bt sprendiama labiausiai vis-ei priimtinu bdu, kad ji neisiliet skausmingusvis-ei konfliktus. Geriausias bdas kompromisas (derybos). Jo rezultatai forminami sutartimi.Pagal LR kol. sutari ir susitarim st. visi auktesnio lygio susitarimai vadinami kolektyviniu susitarimu ir tik lokalinssutartys vadinamos kol.mis sutartimis.Kol. susitarimo alys yra profesins sjungos, j susivienijimai ir Vyriausyb, ministerijos, dd-viai, j org-jos arsusivienijimai. Kol. susitarimas gali bti sudaromas tarp profesini sjung, j susivienijim ir kini asociacij, sjung,koncern ir kitoki susivienijim valdymo organ.

Kol. susitarimas sudaromas dl db-j, kuriuos atstovauja profesins sjungos ar j susivienijimai, uimtumo,perkvalifikavimo, D organizavimo, D apmokjimo, saugos darbe ekonomini ir socialini priemoni bei papildom garantij.Kol. susitarimo turin, sudarymo, pateikimo, papildymo tvark, galiojimo terminus ir kitus su tuo susijusius klausimusnustato alys abipusiu susitarimu.Kol. susitarimus, kuriuos sudaro nurodytos alys, specifins paskirties mons, nurodytos Vyriausybs pateiktame srae, irkol. gin reguliavimo st. nurodyti subjektai, pareiktine tvarka registruoja L Respublika teisingumo ministerija.Kolektyvin susitarim LR teisingumo ministerijai per 10 dien nuo jo pasiraymo pateikia profesin sjunga ar jsusivienijimas.Nesutarimai ir ginai dl kol. susitarimo sudarymo ar vykdymo sprendiami kol. gin reguliavimo st. nustatyta tvarka.Kol. susitarim ir kol. sutari tarpusavio ryys.Pagal LRsusiklosiusi praktik pagrindinis vaidmuo tenka lokalinms sutartims.Pasaulin praktika kitokia- ia svarbiausias vaidmuo tenka sektorinms sutartims. Taip yra todl, kad: 1) mons lygyjederybininkai nra pakankamai laisvi, todl nesugeba pakankamai atstovauti db-j interesus; 2) danai tam tikras D slyg

problemas isprsti konkreios Dviets lygyje objektyviai negalima dl ribot tos Dviets ekonomini galimybi.Todl pasidalijama sferomis, kas turi bti reguliuojama lokaline, o kas sektorine sutartimi. Sektorinje sutartyje reguliuojamisvarbiausi tai akai klausimai (apmokjimo u darb reikalai, akos modernizavimo klausimai). Tuo tarpu lokalinje sutartyjesprendiami tik vietiniai klausimai(D viet, reimo, pamain sutvarkymo, priemokos u virvalandius) sektorinio susitarimonorm ribose.Sektorinio kol. susitarimo reikm vaidina vaidmen ne tik db-j socialini-ekonomini garantij utikrinime, bet tuo paiuutikrinamos ir geresns kininkavimo slygos.sektorin sutartis tai vienas i bd ukirsti keli nesiningai konkurencijai.29. KOL. SUSITARIMIRKOL. SUTARISUDA-RYMOSFERA. JSUDARYMOIRKEITIMOTVARKA.Pagal KS alis, sutarties veikimo sfer, kol. sutartys yra:1) lokalins, sudaromos tam tikroje Dvietje tarp db-j kolektyv atstovaujanios org-jos ir konkretaus dd-vio (veikimo sfera Dviet);2) sektorins - tai sutartys tarp tam tikros akos dd-vi org-jos ir t ak atstovaujanios profsjungos(itam lygyje sutartpasirao profsjunga ):

- pagal gamybos akas kai sutartis pasiraoma tarp tam tikros kio akos dd-vi asociacij susivienijimo ir profsjungsusivienijimo



14/56


- pagal teritorin princip, kai sutartis pasiraoma tarp tam tikro regiono dd-vi asociacij susivienijimo ir profsjungsusivienijimo- pagal profesin princip kai sutartis pasiraoma tarp tam tikros profesijos dd-vi asociacij susivienijimo ir profsjungsusivienijimo3) nacionalins, sudaromos v-s mastu tarp v-inio profsjung susivienijimo (jei jis yra) ir dd-vi asociacijos atstov.ios sutarties atmaina trialiai susitarimai, kai dalyvauja 3 alys, greta anksiau mint dalyvauja Vyriausybs paskirti

atstovai.Sektorinje sutartyje daniausiai reguliuojami patys svarbiausi klausimai: D apmokjimo, db-j perkvalifikavimo, akosmodernizavimo ir kt. Sektorins sutarties reikm ne tik utikrina garantijas db-jams tos akos, bet utikrinamos ir geresnskininkavimo slygos. ios sutartys ukerta keli nesiningai konkurencija.Lokalinje tik tai Dvietei svarbs klausimai: D reimas, priemokos u virvalandius, db-j kategorijos, bet sektorinssutarties numatytose ribose.KS sudarymo ir taikymo sferosKol.Sut. 8 str.: KS sudaroma monse, staigose, org-jose (toliau tekste - monse), kuriose su db-jais sudaromos D sutartysnepriklausomai nuo nuosavybs formos ir nuo to, ar mon yra juridinis asmuo, taip pat L Respublikoje veikianiose bendrosesu kitomis v-mis monse bei usienio v-i monse.KS sudaroma monse nepriklausomai nuo db-j skaiiaus, o db-j reikalavimu - taip pat ir moni filialuose.Naujai steigtoje monje KS sudaroma po mons registravimo, laikantis io st. nustatytos tvarkos.Kol.s sutartys nesudaromos su v-s ir savivaldybi valdininkais, nustatytais LR valdinink st..

KS 10 str.: KS privaloma j sudaranioms alims, taip pat dd-vio teisi permjui. Dd-vio teisi permjui KS galioja ikinaujos sutarties sudarymo.Dd-vys, prie priimdamas asmen darb, privalo j supaindinti su kolektyvine sutartimi. Sudarius su iuo asmeniu D sutart,KS nuostatos jam yra privalomos kaip ir kitiems ios mons db-jams.KS, sudaromos profesiniu pagrindu, ali atstovai yra atitinkamos profesijos profsjungos org-ja ir dd-vys ar jo galiotiatstovai.KS sudaroma monse, kuriose su db-jais sudaromos D sutartys nepriklausomai nuo nuosavybs formos ir nuo to, ar mon yrajuridinis asmuo, taip pat LR-oje veikianiose bendrose su kitomis v-mis monse bei usienio v-i monse. KS sudaromamonse nepriklausomai nuo db-j skaiiaus, o db-j reikalavimu - taip pat ir moni filialuose.Db-j kolektyvo susirinkim (konferencij) dl KS sudarymo, pakeitimo ar papildymo turi teis suaukti profsjunga, esantkelioms profsjungoms - jungtin profsjung atstovyb, pateikusi ratik pareikim, taip pat dd-vys. Teis sudarytikolektyvin sutart turi profesin Sjunga, gavusi daugiausiai bals. Susirinkimas (konferencija) aukiamas ne vliau kaip per15 dien nuo ratiko pareikimo teikimo dd-viui (mons valdymo organui). Db-j kolektyvo susirinkimas yra teistas, jei

jame dalyvauja daugiau kaip pus kolektyvo db-j, o konferencijoje - ne maiau kaip 2/3 delegat. Jeigu susirinkim(konferencij) nesusirenka io str. treiojoje d. nurodytas db-j (delegat) skaiius, tai per 15 dien turi bti suauktaspakartotinis db-j susirinkimas (konferencija). is pakartotinis susirinkimas (konferencija) laikomas teistunepriklausomai nuo dalyvavusi db-j (delegat) skaiiaus. Sprendimai priimami kolektyvo susirinkimo (konferencijos)nuoira slaptu ar atviru balsavimu, susirinkime - balse dauguma, o konferencijoje - 2/3 bals.KS privaloma j sudaranioms alims, taip pat dd-vio teisi permjui. Dd-vio teisi permjui KS galioja iki naujos sutartiessudarymo. Dd-vys, prie priimdamas asmen darb, privalo j supaindinti su kolektyvine sutartimi Sudarius su iuo asmeniuD sutart, KS nuostatos jam yra privalomos kaip ir kitiems ios mons db-jams.KS sudarymo tvarka:1) ali atstovai vienos i j reikalavimu privalo pradti derybas kolektyvinei sutariai sudaryti; terminai: per 10 dien arba perkit ali sutart laikotarp,o dl sutarties atnaujinimo likus 2 mnesiams iki jos galiojimo pabaigos;2) veda derybas abiej ali atstovais; ali atstovai bendru susitarimu nustato projekto rengimo ir deryb vedimo tvark ir taiformina protokole; iki deryb pradios ali atstovai surenka db-j pasilymus, reikiam informacij apie mones ekonomin

finansin ir socialin padt bei D slygas;3) rengiamas KS projektas;4) projektas aptariamas ali atstov nustatyta tvarka db-j grupse ir po to pateikiamas svarstyti db-j kolektyvo susirinkimui(konferencijai);5) projektui nepritarus, ali atstovai, atsivelgdami nurodytas pastabas ir pasilymus, j pataiso bei papildo ir per 15 dienpakartotinai pateikia db-j kolektyvo susirinkimui (konferencijai) svarstyti;6) pritarus projektui, ali atstovai ne vliau kaip per 3 dienas kolektyvin sutart pasirao;7) KS sigalioja nuo jos pasiraymo dienos (galiojimo trukm - ne ilgiau kaip 2 metai). Ji galioja iki naujos KS pasiraymo; omonei iklus bankroto byl arba pradjus neteismin bankroto procedr galioti nustoja. Kolektyvin sutart jos galiojimolaiku keiia bei papildo ali atstovai kol.je sutartyje nustatyta tvarka.30. KS IRKOL. SUSITARIMALYSIRTURINYS.KS alys. Apskritai sutarties alimi yra subjektas, kuris turi teis sutart sudaryti ir kuriam pagal sutart tenka teiss ir pareigos.KS 6str.: KS yra susitarimas tarp profesins sjungos ir dd-vio (arba j susivienijim, org-j) dl D, D apmokjimo, D

organizavimo, mogaus saugos, D ir poilsio laiko bei kit socialini ir ekonomini slyg.KS 7 str.: KS ali atstovai yra monje, staigoje, org-joje veikianios profesins sjungos (ar j susitarimu sudarytajungtin profesini sjung atstovyb), ir dd-vys ar jo galioti atstovai.



15/56


KS, sudaromos profesiniu pagrindu, ali atstovai yra atitinkamos profesijos profsjungos org-ja ir dd-vys ar jo galiotiatstovai.Profesinms sjungoms nesutarus dl profesini sjung jungtins atstovybs sudarymo, ginas sprendiamas visuotiniamemons db-j susirinkime (konferencijoje) slaptu balsavimu.Teis sudaryti kolektyvin sutart turi profesin sjunga, gavusi daugiausiai bals.Susirinkimas (konferencija) laikomas teistu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus mons db-j, o konferencijoje - ne

maiau kaip du tredaliai delegat.Pagal ms st.s nelabai aiku kas yra yra KS alis, o kas tos alies atstovas. Reikt pasitelkti sistemin teiss norm aikinimobd, t.y. to paties st. 16 str.:KS ali atstovai rengia KS projekt atsivelgdami db-j pasilymus ir deryb susitarimus.Projektas turi bti aptartas ali atstov nustatyta tvarka db-j grupse (struktriniuose padaliniuose) ir po to pateiktas svarstytidb-j kolektyvo susirinkimui (konferencijai).Jei KS projektui nepritarta, ali atstovai, atsivelgdami nurodytas pastabas ir pasilymus, j pataiso bei papildo ir per 15dien pakartotinai pateikia db-j kolektyvo susirinkimui (konferencijai) svarstyti.Kolektyvo susirinkimui (konferencijai) pritarus KS projektui, ali atstovai ne vliau kaip per 3 dienas kolektyvin sutartpasirao.Numatyta, kad KS projektui turi pritarti db-j kolektyvo susirinkimas arba konferencijos. I ia aiku, kad KS alis yra db-jkolektyvas (lokalins sutarties alis), o profsjunga yra alies atstovas.I. Lokalins sutarties alys.

Pagal LR kol. sutari ir susitarim st. Db-j kolektyv atstovu gali bti tik profsjunga arba jungtin profsjungatstovyb.Tokiu bdu, jei monje nra profsjungos, st. ukerta keli kol.ms deryboms ir KS sudarymui. Tokia padtis prietaraujateisins demokratins v-s tikslams.Todl atsiranda spraga teisje ir atsiranda pagrindas kilti D ginams.Kol.je sutartyje atstovu gali bti jungtin profsjung atstovyb. Tai bus tie atvejai kai veikia kelios profsjungos vienojDvietj. Jungtin atstovyb sudaro profsjungos savo bendru susitarimu. Jei susitarimas nepasiektas, klausim turi sprsti db-jvisuotinis susirinkimas arba konferencija ir teis sudaryti kolektyvin sutart gauna profsjunga, gavusi daugiausia bals.i nuostata kelia tam tikr abejoni: K-jos 50 str. 2 d. sakoma, kad visos profsjungos turi lygias teises. Panai nuostata yra irTDO konvencijose. Todl kyla klausimas, ar suteikus teis pasirayti kolektyvin sutart vienai profsjungai, nebus paeistoskit profsjung konstitucins teiss.II. Sektorins sutarties alys.Dl auktesnio lygio sutari klausimas aikesnis. ia alys tam tikra profsjunga ar profsjung susivienijimas , o i kitos

puss dd-vi asociacija ar susivienijimas, ar net atskiras dd-vys.Ms st.ose nesureguliuotas klausimas, lieiantis profsjung ir dd-vi org-j reprezentatyvum, t.y. v-s pripaint galimybatstovauti dd-vi ar db-j interesams. Daugelyje ali nustatyti formals teisiniai reikalavimai, kada profsjunga turi teisistoti kaip tam tikros grups atstovas. Tos slygos apibriamos vairiai(nustatomas tam tikras nari skaiius). Jei kalba einaapie mons lyg daniausiai reprezentatyvi ta profsjunga, kuri gaus daugiausia bals renkant atstovus mons taryb arpan.pas mus iuo klausimu st. visikai tyli ikyla eil praktini problem.KS turinys: slygos, apibrianios ali teises ir pareigas, j vykdymo tvark ir ali atsakomyb. alys nustato papildomasD ir socialines buitines garantijas bei lengvatas.Kol.je sutartyje paprastai nustatoma:1) D sutari sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo slygos;2) D apmokjimo ir organizavimo slygos (tarifini atlygi, pareigini alg, pried, priemok, kit lengvat ir kompensacij,D U indeksavimo, D apmokjimo ir skatinimo sistem ir form, udarbio imokjimo tvarkos bei atskaitym ir kitosnuostatos);

3) D ir poilsio laiko slygos;4) sipareigojimai dl saugi D slyg sudarymo, kompensacij ir lengvat suteikimo, jeigu D slygos neatitinka st.ose irkituose teisiniuose aktuose nustatyt reikalavim;5) specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo, perkvalifikavimo slygos bei su tuo susijusios garantijos ir lengvatos;6) kitos alims svarbios ekonomins ir socialins slygos bei nuostatos.KS slygos, nuostatos ir sipareigojimai, kurie pablogina db-j padt, negalioja.Tradicikai KS slygas L DT mokslas klasifikavo taip:1) org-ns slygos (sutarties galiojimo laikas, keitimo ir pildymo tvarka, vykdymo kontrol);2) prievolins slygos (adm-jos ir db-j sipareigojimai, turintys socialin naud);3) normatyvins slygos (lokaliosios DT normos);4) informacins slygos.Usienio ali literatroje tik dvi grupes:1) normatyvins slygos;

2)prievolins KS slygos (tiek aikiai ireiktos, tiek numanomos).31. GINTARP KS IRKOL. SUSITARIMOALISPRENDIMOTVARKA.Kol. gino samprata.



16/56


Kad ginas bt pripaintas kolektyviniu, jo dalyviai db-jai turi bti kol. subjektas, o dd-vys nebtinai.Kol. ginreguliavimo st. 1 str.: Kolektyviniai ginai - mons, staigos, org-jos (toliau - mon) profesins sjungos ir dd-vio ar teissudaryti kol. susitarimus turini subjekt (toliau - subjektai) nesutarimai, atsirad nepatenkinus profesini sjungreikalavim, ikelt, formint ir teikt io st. nustatyta tvarka. .Pagrindin klasifikacija, turinti lemiam teisin reikm, yra gin skirstymas pagal turin:1. Teisinius (ginus dl teiss) dar vadinamus iekininiais; Esti tada, kai reikalavim pateikianti alis jau turi st. ar sutartyje

numatyt subjektin teis ir kita alis j paeidia. Tokios teiss gyvendinim utikrina iekinio gynyba.2. Ekonominius (interes konfliktus) dar vad. neiekininiais. Ekon. (neiekininio) konflikto atveju susiduria viso labo skirtingiinteresai.Kol. ginai yra tiek teisiniai, tiek ekonaminiai.Kolektyviniai ginai sprendiami LR st. nustatyta kol. gin sprendimo tvarka. LR Kol. gin reguliavimo st. 5 str.tvirtinta norma, kad kol. D ginus nagrinja: 1) taikinimo komisija; 2) D arbitraas; 3) Treij T.1. Kol. gin nagrinjimo taikinamoji procedra.Taikinimo komisija yra svarbiausia grandis, nes taikinimo komisij kol. ginas visuomet patenka privalomai, tuo tarpu Darbitrao ar treij T jis gali nepasiekti. Ji sprendim priima ali susitarimu.Kai taikinimo komisijoje dl vis ar d. reikalavim susitarti nepavyksta:1. Komisija reikalavim nagrinjim gali perduoti :1) D arbitraui arba2) treij teismui arba

3) gali bti numatyta kita nagrinjimo tvarka.2. arba ubaigti taikinimo procedr protokolo dl nesutarim suraymu.Taikinimo komisijos sprendimo paskelbimas.Taikinimo komisijos sprendimas praneamas db-j kolektyvui per jo galiotinius ar per vietins informacijos priemones.Kol. gin nagrinjimas D arbitrae ir treij teisme.D arbitraas ir treij T tai alternatyvios D gin nagrinjimo institucijos.D arbitrao, Treij T nuostatus tvirtina LRV-b. Galiojantys nuostatai patvirtinti LRV nutarimu Dl D arbitrao nuostat irtreij T nuostat patvirtinimo.D arbitraas, Treij T turi inagrinti jiems perduot kolektyvin gin per 7 kalendorines dienas.2. D arbitraas nagrinja ginus:1. Ikilusius dl reikalavim virijani dd-vio kompetencij, kai atitinkamo organo ar pareigno ir subjekto, iklusioreikalavimus, atstovai priima sprendim perduoti gin nagrinti D arbitraui (LR kol. gin reguliavimo st. 5 str.),2. Taip pat kai reikalavimus, priskirtinus dd-vio kompetencijai ir perduotus nagrinti taikinamajai komisijai, pastaroji

nusprendia perduoti nagrinti D arbitraui.D arbitrao sprendimas neapskundiamas.3. Treij T nagrinja kol. ginus:1. Ikilusius dl reikalavim, virijani dd-vio kompetencij, kai atitinkamas organas ar pareignas ir subjekto, iklusioreikalavimus, atstovai priima bendr sprendim perduoti gin nagrinti treij teismui;2. Taip pat kai iam teismui perduotas nagrinti kol. ginas, priklausantis dd-vio kompetencijai;3. Kolektyvin gin nagrinti treij teismui perduoda taikinimo komisija, jeigu nebuvo susitarta dl vis ar d. reikalavim.D arbitrao ir treij T sprendim teisin reikm ir vykdymas.D arbitrao sprendimo vykdymo privalomumas.Jeigu priimtu D arbitrao sprendimu pripainta, jog ikelti reikalavimai yra nepagrsti ar j patenkinti iomis slygomisnemanoma, tolesn gino eiga nutraukiama. D arbitrao sprendimas gali pareigoti dd-v, atitinkam valdymo organ arpareign, kurie privalo j vykdyti. Jei dd-vys nevykdo sprendimo galima skelbti streik.Treij T sprendimo vykdymo privalomumas

Treij T sprendimas kol. gino alims yra privalomas. Jeigu dd-vys T sprendimo gera valia nevykdo, st. nustatyta tvarkagali bti skelbiamas streikas.Streiko samprata.LR Kol. gin reguliavimo st. 9 str. numato, kad, nepavykus isprsti kol. gino taikinimo komisijoje arba dd-viui ar kol.susitarimo subjektui nevykdant taikinimo komisijos, D arbitrao ar treij T sprendim, galima skelbti streik. Streikasskelbiamas LR Kol. gin reguliavimo st. 10str. nustatyta tvarka.Kol. poveikio priemons tai yra iimtiniai veiksmai, kuri turi teis imtis viena ar kita alis, nepavykus isprsti nesutarim(kol. gino) taikiu bdu, kolektyviniams ginams sprsti skirta tvarka.Bendriausias esminis j poymis - paprastai laikinas D nutraukimas ir individuali D sutari vykdymo sustabdymas beiprivalomai saugant status quo (paprastai n viena alis negali imtis joki kit poveikio priemoni), iki nesutarimas busisprstas. Kai tokios priemons imasi db-jai, ji vadinama streiku, o kai dd-viai lokautu.Yra inomos vairios streik rys. LR st. skiria tik dviej ri streikus spjamuosius irtikruosius, ir nenumato jokioskit streik (papildom arba akini) specifikos.

32. KS IRKOL. SUSITARIMVYKDYMOKONTROLIRALIATSAKOMYBUJPAEIDIM.KS vykdymas ir kontrol:1) ali sipareigojim vykdymo tvarka, terminai ir slygos nustatomi kol.je sutartyje.



17/56


2) informacija apie KS sipareigojim ir nuostat vykdym db-jui pageidaujant ne vliau kaip per 15 dien pateikia dd-vys;3) kontrols teiss suteikiamos ali atstovams, taip pat LR st. galiotiems organams.4) ali atstovai ne reiau kaip kart per pus met atsiskaito db-j kolektyvui, kaip vykdoma KS (tvarka ir terminai nustatomisutartyje);5)ali nesutarimai ir ginai sprendiami LR st. nustatyta kol. gin (konflikt) sprendimo tvarka.Ginai tarp atskir db-j ir dd-vi dl KS nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendiami teismine tvarka.

Atsakomyb:1. ali atstovai, paeid io st. nustatyt kol. sutari ar kol. susitarim sudarymo tvark, ir asmenys, kalti dl KS ar kol.susitarimo nevykdymo, atsako pagal LR st.s.2. Dd-vys ar jo galiotas asmuo u vengim ar atsisakym sudaryti kolektyvin susitarim ar kolektyvin sutart atsako pagalLR st.s.Jei kam neaiku, 31 ir 32 klausimai dar karta31. GINTARP KS IRKOL. SUSITARIMOALISPRENDIMOTVARKA.Kol. susitarim ir kol. sutari tarpusavio ryysPagal LR kol. sutari ir susitarim st. visi auktesnio lygio susitarimai vadinami kolektyviniu susitarimu ir tik lokalinssutartys vadinamos kol.mis sutartimis.Pagal LR susiklosiusi praktik pagrindinis vaidmuo tenka lokalinms sutartims.Pasaulin praktika kitokia- ia svarbiausias vaidmuo tenka sektorinms sutartims. Taip yra todl, kad mons lygyjederybininkai nra pakankamai laisvi, todl nesugeba pakankamai atstovauti db-j interesus. Kita aplinkyb danai tam tikras

D slyg problemas isprsti konkreios Dviets lygyje objektyviai negalima dl ribot tos Dviets ekonomini galimybi.Todl pasidalijama sferomis, kas turi bti reguliuojama lokaline, o kas sektorine sutartimi.Sektorinje sutartyje reguliuojamisvarbiausi tai akai klausimai (apmokjimo u darb reikalai, akos modernizavimo kl). Tuo tarpu lokalinje sutartyjesprendiami tik vietiniai klausimai (D viet, reimo, pamain sutvarkymo, priemokos u virvalandius) sektorinio susitarimonorm ribose.Sektorinio kol. susitarimo reikm vaidina vaidmen ne tik db-j socialini-ekon. garantij utikrinime, bet tuo paiuutikrinamos ir geresns kininkavimo slygos.sektorin sutartis tai vienas i bd ukirsti keli nesiningai konkurencijai.Kol. D ginus nagrinjanios institucijos:1. taikinimo komisija prevencijos institucija, sprendim priima ali susitarimu, ia ginas patenka privalomai. Ji sudaromai reikalavimus pateikusi ir gavusi subjekt atstov. Komisijos nari skaiius nustatomas ali susitarimu (ne daugiau kaippo 5). Turi bti sudaryta per 7 d. inagrinti t.p. per 7d. terminas g.b. pratstas. Sprendimas forminamas suraant protokol iryra alims privalomas. Jo nevykdant db-jai teistai gali skelbti streik.;2. D arbitraas kai nepavyksta susitarti komisijoje, ginas perduodamas nagrinti ia. Jis sudaromas i apygardos T teisjo ir

6 arbitr, po 3 i kiekvienos alies. Sprendimas neskundiamas.;3. treij T nuo arbitrao skiriasi tuo, kad jame nedalyvauja v-inis teisjas, visi arbitrai privats. Nagrinja per 7d.Ginams sprsti taip pat naudojamos kol. poveikio priemons kai laikinai nutraukiamas darbas ir sustabdomas indiv D

sutari vykdymas, ir n viena alis negali imtis joki kit poveikio priemoni.Db-j kol. poveikio priemon streikas, o dd-vi lokautas. Streikas organizuotas ir suderintas veiksmas, streikuotojainevykdo D funkcij, juo siekiama patenkinti tam tikrus reikalavimus. Jie gali bti: 1) ekonominiai 2) politiniai 3) palaikomieji.Pagal trukm: 1) spjamieji ne ilgesni kaip 2 val; 2) tikrieji LR trukm neribojama. Pagal kol. s-ki lyg: 1) lokals 2)akiniai 3)bendranacionaliniai. Teisti streikai kai nepavyksta isprsti gino taikinimo komisijoje arba nevykdant institucijsprendimo. Streikas skelbiamas balsuojant, turi pritarti ne maiau kaip 2/3 mons db-j. Skelbiant streik taikomi spjimoterminai: kai spjamieji streikai prie 24 val., kai jie gali sukelti sunkius ir pavojingus padarinius vis-ei prie 21d. streikuivadovaujantis organas kartu su dd-viu privalo utikrinti turto ir moni apsaug. T streik gali nutraukti (jei jis neteistas,atsakomyb ribota 1 VDU) dd-vio iekiniu, atidtas dl svarbi prieasi (jei teistas). Vykstant streikui draudiama streikuotoj viet priimti naujus db-jus. Streikas baigiasi patenkinus reikalavimus, alim susitarus, profesinei sjungai

pateikus reikalavimus, kad toliau streikuoti netikslinga. Streikuoti draudiama: vidaus reikal, krato apsaugos ir kratosaugumo sistemose, elektros energijos, centralizuoto ilumos tiekimo ir duj tiekimo monse ir kt. Dl i moni db-jreikalavim sprendia Vyr.LR lokautai neleidiami: kol. gin reguliavimo st. 15 str. draudia dd-viui atsisakyti suteikti db-jams darb ar D rankius.Iimtis: kai vykstant streikui dd-vys neturi galimybi suteikti D nestreikuojantiems; kai vyksta neteistas streikas, o db-jaikeiia vienas kit rotacijos principu ir dezorganizuoja mons darb.32. KS IRKOL. SUSITARIMVYKDYMOKONTROLIRALIATSAKOMYBUJPAEIDIM.KS vykdymas ir kontrol:1) ali sipareigojim vykdymo tvarka, terminai ir slygos nustatomi kol.je sutartyje.2) informacija apie KS sipareigojim ir nuostat vykdym db-jui pageidaujant ne vliau kaip per 15 dien pateikia dd-vys;3) kontrols teiss suteikiamos ali atstovams, taip pat LR st. galiotiems organams.4) ali atstovai ne reiau kaip kart per pus met atsiskaito db-je kolektyvui, kaip vykdoma KS (tvarka ir terminai nustatomisutartyje);

5)ali nesutarimai ir ginai sprendiami LR st. nustatyta kol. gin (konflikt) sprendimo tvarka. Ginai tarp atskir db-j irdd-vi dl KS nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendiami teismine tvarka.KS veikimo sfera. Lokalins sutarties nuostatai privalomi visiems toje Dvietje dirbantiems asmenims.



18/56


Kol. Susit. yra privalomas tiems dd-viams, kurie priklauso dd-vi asociacijai, pasiraiusiai susit, ir pas juos dirbantiem db-jams.jei dd-vys nori ivengti to susitarimo jis privalo istoti i asociacijos.Atsakomyb u KS sudarymo tvarkos paeidim ir KS nevykdym:1) ali atstovai, paeid io st. nustatyt kol. sutari ar kol. susitarim sudarymo tvark, ir asmenys, kalti dl KS ar kol.susitarimo nevykdymo, atsako pagal LR st.s;2) dd-vys ar jo galiotas asmuo u vengim ar atsisakym sudaryti kolektyvin susitarim ar kolektyvin sutart atsako pagal

LR st.s.Kol. susitarimo ar KS galiojimo metu, jeigu dd-vys kolektyvin sutart ar kolektyvin susitarim vykdo, streikuoti draudiama.33. DS SVOKA. DS REIKM, JOSSKIRTUMASNUOCIVILINISUTARI. DS svoka.DS 3 str.:DS - pagrindinis DT institutas.DS yra db-jo ir dd-vio susitarimas, kuriuo db-jas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arbaeiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus D tvarkai, o dd-vys sipareigoja mokti db-jui D U ir utikrinti Dslygas, numatytas D st.ose, kol.je sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir ali susitarimu.Visi monje, staigoje, org-joje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitars su dd-viu ar jo galiotu asmeniu, turibti forminami D sutartimi. i nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims,turintiems patent iems darbams atlikti.Pagrindiniai DS poymiai, skiriantys j nuo kit civilini sutari:1)Specifiniai subjektai dd-vys ir db-jas;

2) Specifinis objektas susitarimas dl D funkcij atlikimo. Db-jas turi atlikti ne konkreias uduotis, o DS galiojimo laikuvykdyti tam tikra D funkcij nesiejam su D rezultatu. Tuo skiriasi nuo civilini sutari (rangos, paslaug teikimo, autorini),kuri esm - ali sipareigojimas atlikti tam tikr i anksto apibrt uduot.3)Specifinis ali teisinis statusas - sipareigojimas paklusti vidaus D tvarkai. ali pavaldumas yra btina D organizavimoprielaida (db-jas privalo laikytis nustatytos D tvarkos ir paklusti dd-vio nurodymams). Civilinse sutartyse ali pavaldumonra. Nepaisant to, civilin ir DS turi daug panaum(ali lygyb ir laisv prie sudarant sutart ir t.t.)DS teisin ir kin reikmDS atribojimo nuo kit sutari klausimas sukelia daug teisini problem teisinje praktikoje, nes nuo to, kaip kvalifikuosimesutart tarp dviej subjekt, priklausys ir tolesnis problem sprendimas. Jei asmuo sudars DS, jis:1) draudiamas v-iniu socialiniu draudimu su i to iplaukianiomis pasekmmis;2) jam skaiiuojamas D staas3) jei asmuo bus sualotas D metu, tai taip pat turs tam tikras teisines pasekmes.4) DS atribojimas reikmingas sprendiant ginus.

LR st. DS atskyrimo nuo kt. sutari problema supainiota.DS 3 str 1 ir 2 dalys neatitinka viena kitos. Kam apibrti kokiais atvejais bus sudaroma DS, jei 2 d. nurodoma, kad visi darbaituri bti atliekami pagal DS. Arba DS 17 str. darbas atliekamas pagal rangos, komercines ar kitas sutartis turi btiforminamas pagal DS. iuo atveju veriama sudarinti apsimestinius sandorius. DS prietarauja CK skyriams : 1) Rangossutartis; 2) Perveimo sut.; 3) Komiso sut.; 4) Pavedimo sut. Dabar 17 str. pakeistas ir neatitikim nra: Nelegaliu laikomasdirbtas ar dirbamas darbas, kai, esant io st. 3 str. numatytiems DS poymiams, st. nustatyta tvarka DS neforminta, taip patdarbas, dirbamas usienio v-i piliei ir asmen be pilietybs nesilaikant jiems teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos.Nelegaliu darbu nelaikomi:1) pagalbos (talkos) darbai. Pagalbos (talkos) darbai yra fizini asmen telktin tarpusavio pagalba ems ar nam kiodarbams dirbti. i darb atlikimo slygas ir tvark nustato Vyriausyb;2) savanoriki darbai, organizuojami Vyriausybs nustatyta tvarka.Dd-viai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, taip pat nelegal darb dirbantys asmenys atsako st. nustatytatvarka.

34. DS ALYS.DS alys yra - db-jas ir dd-vys.Dd-viai yra vis ri moni, staig, org-j (toliau - mons) savininkai, j vadovai, paskirti, irinkti ar kitokia tvarka gijgalinimus pagal atitinkam moni, tarp j kini bendrij ir individuali (personalini) moni, st.s (status, nuostatus,steigimo dokumentus) mons vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti D sutart, atlikti kitokius veiksmus vykdant D st. nuostatas,taip pat kininkai, sudar D sutart su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai DS sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbamsatlikti, dd-vys yra fiz. asmuo.Dd-vio galiotas asmuo (atstovas) - asmuo, kuriam dd-vys perdav dal savo teisi ir pareig DS st. klausimais.Dd-vys yra toks subjektas, kuris turi suteikti darb, mokti sulygt D U, utikrinti st. ir kituose susitarimuose numatytas Dslygas.AT Senatas iaikino, jog dd-vys yra monininkas (fizinis arba juridinis asmuo), taip pat bendrov ar bendrij susijungfiziniai arba juridiniai asmenys, darbin pagal D sutart bent vien db-j. Praktikai D sutart sudaro db-jas ir mon, kad ir kasj pasirao, kadangi pareigos i DS kyla monei, o ne pasiraiusiam jos vardu asmeniui.

Db-ju gali bti nuolatinis L gyventojas, sulauks 16 met (tik fizi

Documents

70322840-darbo-teises-ko...nspektai-1