Aktualios Sutarciu Teises Problemos

11/24/2011

1

AKTUALIOS SUTARČIŲ TEISĖSPROBLEMOSDoc. Dr. Andrius Smaliukas, LL.M.

Vaida Pacenkaitė

1

DERYBOS IKI SUTARTIES

PRELIMINARIOSIOS SUTARTYS

11/24/2011

2

IKISUTARTINIAI SANTYKIAI(LR CK 6.163 STR., UNIDROIT2.15 STR.)

� Šalims pradėjus derybas, tarp jųsusiklosto tam tikri santykiai, vadinamiIKISUTARTINIAIS.

� Šalys turi teisę laisvai derėtis irneatsako už tai, kad nepasiekiamas jųsusitarimas.

� Teisė derėtis ribota ir šalys jąįgyvendinti gali tiek, kiek tainepažeidžia sąžiningumo principo.

3

DERYBŲ STADIJOS

� Pradinis etapas: apsikeitimaspasiūlymais.

� Derybų eiga: ketinimų protokolopasirašymas (pasiekiamas principinisšalių susitarimas, kad sutartis bussudaryta).

� Derybų pabaiga: kai tarp šalių viskassuderinta, belieka pasirašyti pagrindinęsutartį.

4

11/24/2011

3

DERYBŲ ĮFORMINIMAS (I)

� Garantiniai patvirtinimai, laiškaiarba protokolai.

Pavyzdžiui, pavaldžioji įmonė galiprašyti pagrindinės įmonės, kad šiparašytų kitai šaliai laišką, kuriamepatvirtintų, jog pritaria deryboms.Tokį dokumentą pasirašiusiamasmeniui jokie teisiniai padariniaineatsiranda.

� Derybų protokolas.

Dokumentai pasirašomi pokiekvieno etapo.

5

DERYBŲ ĮFORMINIMAS (II)� Informaciniai raštai.

Pavyzdžiui, siunčiamas pranešimasnaujienų agentūrai, jei derybosedalyvaujančios šalys nori, kadvisuomenė žinotų apie vykstančiasderybas.

� Preliminarieji ikisutartiniaidokumentai (ketinimų protokolai).

Šiuose dokumentuose užfiksuojamosesminės sutarties sąlygos, dėl kuriųjau susitarta.

� Preliminariosios sutartys.

6

11/24/2011

4

ŠALIŲ PAREIGOS ESANTIKISUTARTINIAMS SANTYKIAMS

� ELGTIS SĄŽININGAI

� BENDRADARBIAUTI

� ATSKLEISTI INFORMACIJĄ, KURIYRA SVARBI SUDARANT SUTARTĮ

� KONFIDENCIALUMO PAREIGA

7

SAŽININGUMAS IKISUTARTINIUOSESANTYKIUOSE

� Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kadikisutartinių santykių šalys taip pat turi abipuses teisesir pareigas, vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo.

� Pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtissąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163straipsniuose.

� Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apimakeletą svarbių pareigų:

� pirma, draudžiama šaliai vesti derybas, jeigu jiapskritai neketina sudaryti sutarties;

� antra, reikalaujama, kad toli pažengusiosderybos nebūtų nutrauktos be pakankamospriežasties.

8

11/24/2011

5


� CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kadkiekviena sutarties šalis, turėdama santykių,privalo elgtis sąžiningai:

� Sąžiningas elgesys turi būti tiekikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163straipsnis),

� tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis),� tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis),� tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis),� tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).

� Kitais atvejais taip pat reikalaujama sutartiesšalies sąžiningumo (pvz., dėl teisės pareikštiieškinį pripažinti sutartį negaliojančia (CK 6.227straipsnis).

� Pagal sutarčių teisės institutą šalys visadaprivalo elgtis sąžiningai.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus nutartis c. b. UAB „ Neringos žuvis“ v. A. P. individualiįmonė ,,Altana“ , c. b. Nr. 3K–3–168/2007.

9


� Sąžiningumo prievoliniuose santykiuosereikalavimas reiškia pareigą vykdant prievolębūti pakankamai apdairiam ir rūpestingam, kadbūtų pasiektas tikslas – prievolė tinkamaiįvykdyta.

� Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė teisinępareigą ikisutartiniuose santykiuose elgtissąžiningai, nes buvo nepakankamai apdairus irrūpestingas - vykdydamas savo profesinęveiklą ir prisiimdamas prievolę pastatyti, išdalies įrengti ir parduoti ieškovei gyvenamąjąpatalpą, jis pastatė ne gyvenamosiospaskirties, o gamybos paskirties patalpas ir dėlto pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta.

� Atsakovas elgėsi neapdairiai, nes pastatųstatyba – jo profesinė veikla, jis turėjo žinotibūsto statybą reglamentuojančių teisės aktųreikalavimus ir jų paisyti.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. R. J. v. UAB„Ginta ir partneriai“ , Nr. 3K-3-72/2007

10

11/24/2011

6


� Draudžiama vesti derybas neketinantsudaryti sutarties.

� Nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį,tačiau toli pažengusios derybos negali būtinutrauktos be pakankamos priežasties, nestokiose derybose viena ar kita šalis jau turivisiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, kadpriešingos šalies ketinimai yra rimti irsutartis tikrai bus sudaryta.

� Šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai,privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius.

� Nuostoliai – derybų metu turėtos išlaidos irprarastos galimybės piniginė vertė.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus nutartis c. b. UAB „Vingio kino teatras“ v. „Eika“, c.b. Nr. 3k-3-38/2005

11


� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus 2010 m. vasario mėn. 17 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, kat. 114.9.3.2;42.4

� FABULA:� Ieškovė su atsakovu sudarė buto

rezervavimo sutartį, tačiau vėliau atsakovasatsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo -pardavimo sutartį.

� Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo588729,12 Lt nuostolių, nes pakilusnekilnojamojo turto rinkos kainoms,norėdama nusipirkti tokį pat butą ji turėtųsumokėti žymiai didesnę kainą – 1430000Lt.

� Pirmosios instancijos teismas ieškinįtenkino, o apeliacinės instancijos teismassprendimą pakeitė.

� Ieškovė pateikė kasacinį skundą.

12

11/24/2011

7


� LAT pažymėjo, kad sprendžiant dėlnukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisėsreikalauti piniginio atlyginimo už prarastągalimybę, esminę reikšmę turi šalies,atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį,bei nukentėjusios šalies veiksmaisąžiningumo požiūriu.

� Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs,nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, pvz.,šalyje vykstantys ekonominiai procesai,nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaitair pan.

� Reikalavimas dėl prarastos galimybės piniginėsvertės atlyginimo turi būti pagrįstas realiomis,neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomispajamomis ar išlaidomis.

13


� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus 2010 m. balandžio mėn. 7 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010, kat. 42.8; 50.5;42.5

� FABULA:

� Ieškovas buvo pripažintas atsakovo(savivaldybės) negyvenamųjų patalpųnuomos konkurso laimėtoju,

� tačiau sudaryti nuomos sutartį atsisakė,

� nes atsakovo pateikti sutarčių projektaineatitiko pavyzdinės sutarties, kuriąieškovas įsipareigojo pasirašytidalyvaudamas konkurse, projektų.

� Ieškovas prašė priteisti įmokėtą pradinįįnašą už nuomą ir patirtus nuostolius.

� Pirmosios instancijos teismas ieškinįatmetė, o apeliacinės - tenkino.

� Atsakovas pateikė kasacinį skundą. 14

11/24/2011

8


� LAT konstatavo, kad ieškovas, dalyvaudamasnuomos konkurse ir išreikšdamas sutikimą supavyzdinėmis turto nuomos sutarties sąlygomis,savo elgesiu atsakovui sukūrė pagrįstą pasitikėjimąir įsitikinimą, jog sutartis bus sudaryta.

� Atsakovo parengta nuomos sutartis nepakeitėpavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytų ieškovo teisiųir pareigų, todėl ieškovas turėjo ją sudaryti, o

� kadangi nustatytu terminu to nepadarė, remiantissavivaldybės tarybos sprendimu patvirtintanegyvenamųjų pastatų, statinių nuomos organizavimoir vykdymo tvarka, jo įmokėtas pradinis įnašas jamneturėjo būti grąžinamas.

15


� Pradinis įnašas yra tam tikra savivaldybeipriklausančio turto racionalaus panaudojimo, siekiantkuo geriau tenkinti viešuosius interesus, garantija,nes taip užtikrinamas teisėtų lūkesčių principoįgyvendinimas, kad konkurso laimėtojas bepriežasties nenutrauks prasidėjusių santykių irneatsisakys sudaryti sutartį.

� Kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamasišsamią informaciją apie siūlomą išsinuomoti turtą,sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudarytisutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas imatraktuoti kitaip ir nesudaro sutarties, toks asmuoelgiasi nesąžiningai ir praranda teisę susigrąžintiįnašą.

� LAT paliko galioti pirmosios instancijos teismosprendimą.

16

11/24/2011

9

PAREIGA BENDRADARBIAUTIIKISUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus 2010 m. birželio mėn. 22 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010, kat. 42.4.

� Bendradarbiavimo pareiga taikytina irikisutartiniams santykiams; bendradarbiavimoprincipas yra sąžiningumo principo išraiška (CKkomentaras, Šeštoji knyga, Prievolių teisė – CK 6.38straipsnio komentaras, p. 69-71, Justitia 2003).

� Kai nevykdoma bendradarbiavimo pareigos,pažeidžiama kitos šalies teisė į teisinį apibrėžtumą(CK 1.2 straipsnio 1 dalis); kiekviena sutarties šalis,turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai(CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

� Bendradarbiavimo principas ypač pažymimas CK6.200 straipsnyje.

17

PAREIGA BENDRADARBIAUTIIKISUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE

� Nagrinėjamoje byloje pasyvų kasatoriauselgesį po to, kai jis gavo iš atsakovopasiūlymų, apeliacinės instancijos teismaspagrįstai vertino kaip pareigosbendradarbiauti pažeidimą, kuris yrapagrindas kasatoriaus civilinei atsakomybeitaikyti.

� Pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada,kad kasatorius turėjo pareigą dėti pastangaspagrindinėms sutartims sudaryti, bet šiospareigos nevykdė dėl nepateisinamųpriežasčių, todėl CK 6.163 straipsnis taikytastinkamai.

� Vertinant, kuri iš šalių pažeidė preliminariąjąsutartį UNIDROIT principų aspektu,atsižvelgtina į tai, kuri iš šalių pažeidėpareigą bendradarbiauti.

18

11/24/2011

10

PAREIGA ATSKLEISTI INFORMACIJĄ

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus 2010 m. gegužės mėn. 10 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010, kat. 54.3; 54.1;44.5.1; 44.2.4.1; 44.2.4.2; Teismų praktika 33.

� FABULA:

� Ieškovai įsigijo iš atsakovo kelionę į Kretą suapgyvendinimu 3 žvaigždučių viešbutyje, tačiauviešbutis neatitiko savo kategorijos, higienos irsaugumo reikalavimų, prie jo vyko statybos,girdimas triukšmas, paplūdimys buvo purvinas iružterštas.

� Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo turtinės žalos,patirtos dėl apgyvendinimo aukštesnėskategorijos viešbutyje, bei neturtinės žalos dėlsugadintų atostogų atlyginimą.

� Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinįtenkino iš dalies.

� Atsakovas pateikė kasacinį skundą.

19

PAREIGA ATSKLEISTIINFORMACIJĄ

� Pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmęsutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigųsudarant sutartį (CK 6.163 straipsnio 4 dalis),paslaugų teikėjo pareiga suteikti informacijąklientui įtvirtinta CK 6.719 straipsnyje.

� CK 6.719 straipsnio 1 dalyje išvardytos informacijossąrašas nėra baigtinis, informacijos, teikiamossudarant sutartį, apimčiai taikytinas ikisutartiniųsantykių sąžiningumo principas (CK 6.163straipsnio 4 dalis).

� Turizmo paslaugų teikimo atveju, atsižvelgiant į 1990m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 90/314/EEB dėlkelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų įtvirtintąturisto (vartotojo) teisių apsaugos prioriteto principą,pareiga suteikti informaciją reglamentuojama,konkrečiai nustatant, kokius duomenis apie paslaugasturi suteikti kelionės organizatorius: CK 6.748straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kelionės organizatoriauspareiga suteikti turistui įstatymų nustatytos formos irturinio išsamią informaciją prieš turizmo paslaugųteikimo sutarties pasirašymą. 20

11/24/2011

11


� Informacijos išsamumas turi būti vertinamasindividualiai, atsižvelgiant į turisto keliavimopatirtį, jo pageidavimus ir kitas individualiassavybes (pvz., ar turistas keliauja pirmą kartą, kokie joreikalavimai dėl apgyvendinimo, maitinimo, viešbučioaplinkos), ir negali būti tapatinamas vien suprivalomos, imperatyviai įstatyme nustatytosinformacijos pateikimu.

� Privalomos suteikti informacijos turinys detalizuojamasTurizmo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse, nustatant,kad kai prieš turizmo paslaugų teikimo sutartiespasirašymą kelionės organizatorius ir (ar) kelioniųagentūra privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą,kuriame būtų išsami informacija apieapgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją arpatogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę(pagal atitinkamas priimančiosios valstybėstaisykles).

21


� CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimalitrigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmopaslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinėsžalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinamataip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matasbūtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydisnustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmenspatirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtiniųvertybių pažeidimus.

22

11/24/2011

12


� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus 2008 m. gruodžio mėn. 22 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, kat. 45.12; 34.1;45.1; 34.7; Teismų praktika 31.

� FABULA:

� Ieškovė ir atsakovės sudarė paveldėjimo teisiųpirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 1000Lt pardavė atsakovėms po 1/4 dalį paveldėjimo teisiųpagal įstatymą.

� Ieškovė teigė, kad suklydo dėl esminių sutartiessąlygų, taip pat dėl susidėjusių aplinkybių buvopriversta sudaryti sandorį labai nenaudingomissąlygomis, todėl prašė pripažinti šią sutartįnegaliojančia. Teismai ieškinį tenkino iš dalies,atsakovės padavė kasacinį skundą.

23


� LAT konstatavo, kad paveldėjimo teisiųpirkimo-pardavimo sutartis suponuoja, kadabi sutarties šalys turi aiškiai suvokti iržinoti, kas yra sutarties dalykas(-ai), okaina atspindėti viso žinomo parduodamoturto įvertinimą.

� Tai, kad įstatyme nereikalaujama palikimąsudarančio turto detalizavimo sutartyje,nereiškia, kad tokia nuostata pakeičiabendrąją pirkimo-pardavimo sutarčiųsudarymo sąlygą žinoti, koks turtasparduodamas už sulygtą kainą ir kąpirkėjas įgyja nuosavybėn mokėdamassulygtą kainą.

24

11/24/2011

13


� Todėl jei kuri iš sutarties šalių neatskleidžiaviena kitai informacijos, turinčios esminęreikšmę sutarčiai sudaryti, tai suponuojasandorio neteisėtumą.

� Kadangi atsakovai ikisutartiniuosesantykiuose tyčia nutylėjo informaciją,turinčią esminę reikšmę sutartiessudarymui, ir pasinaudoję ieškoveisusiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėms,sąlygojusiomis sandorio sudarymą aiškiainenaudingomis ieškovei sąlygomis, įgijoturtą neteisėto sandorio pagrindu, todėlteismai pagrįstai pripažintino sandorįnegaliojančiu remiantis CK 1.91 str.

� LAT apeliacinę nutartį paliko nepakeistą.

25

KONFIDENCIALUMO PAREIGA(LR CK 6.164 STR., UNIDROIT 2.16 STR.)

� Derybų metu gautos informacijosnegalima atskleisti ar panaudotineteisėtu būdu.

� Informacija turi būti įvardyta kaipkonfidenciali.

� Konfidenciali informacija saugomatam tikrą laiką.

� Neįvykdžiusi pareigos šalis privaloatlyginti nuostolius.

� Kitos šalies gauta nauda yraminimalūs nukentėjusios šaliesnuostoliai.

26

11/24/2011

14

PRELIMINARIOJI SUTARTIS

� Preliminarioji sutartis – tai rašytinisįsipareigojimas per įstatymo ar šaliųnustatytą terminą ateityje sudarytipagrindinę sutartį (LR CK 6.165 str.).

� PAGRINDINĖS IR PRELIMINARIOSIOSSUTARTIES ATSKYRIMO KRITERIJAI:

� faktinis šalių elgesys;

� preliminariosios sutarties turinys.

27

PRELIMINARIOJI SUTARTIS

� Preliminariosios sutarties esminiaipožymiai:

� savanoriškumas;

� rašytinė forma;

� terminuotumas;

� įsipareigojimas ateityje sudarytikitą konkrečią sutartį.

28

11/24/2011

15

� PRANCŪZIŠKOJI/VOKIŠKOJI MOKYKLA:

� Preliminarusis susitarimas grindžiamas šaliųgerais ketinimais ir įsipareigojimu juos vykdytigeruoju, preliminarioji sutartis negali būtiįgyvendinta priverstinai;

� per sutartyje nustatytą terminą nesudariuspagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartįpasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

� RUSIŠKA MOKYKLA:

� Galima reikalauti, kad preliminarioji sutartis būtųįgyvendinta natūra, t. y. būtų sudaryta pagrindinėsutartis.

29

NEPAGRĮSTO ATSISAKYMO SUDARYTI PAGRINDINĘ SUTARTĮ TEISINIAI PADARINIAI (I)

NEPAGRĮSTO ATSISAKYMO SUDARYTIPAGRINDINĘ SUTARTĮ TEISINIAIPADARINIAI (II)

„Preliminarioji sutartis nesuteikiateisės reikalauti sudaryti pagrindinęsutartį.

Reikalavimas įpareigoti sudarytipagrindinę sutartį preliminariosiossutarties pagrindu yra ydingas irnegalimas, nes prieštarauja vienam išpagrindinių civilinės teisės principų –sutarties laisvės principui.

Sutartis galima tik tada, kai sudaromalaisva valia. Sutartis, sudarytaprievarta, negalioja.“

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. V. Pocius v.A. Radkevičienė, Nr. 3K-3-797/2001:

30

11/24/2011

16

NEPAGRĮSTO ATSISAKYMO SUDARYTI PAGRINDINĘSUTARTĮ TEISINIAI PADARINIAI (III)

� Taikomas nuostolių atlyginimoinstitutas.

� Taikomas tik tada, kai vengiama arnepagrįstai atsisakoma sudarytisutartį.

� Atlyginami tiesioginiai ir netiesioginiai(prarastos galimybės piniginė vertė)nuostoliai.

31

� kai šalys susitarė dėl visų esminiųsąlygų

� Europos Principų 2:103 str., LR CK 6.162str. 2 d. nustatyta, kad sutartis galioja, jeišalys sulygsta dėl esminių sutarties sąlygų;

� kai laikomasi formos reikalavimų

(PROBLEMA: jei pagrindinė sutartisturi būti notarinė? Sprendimas – LRCK 1.93 str. 4 d.).

32

SĄLYGOS PRELIMINARIĄ SUTARTĮ

PERKVALIFIKUOTI Į PAGRINDINĘ SUTARTĮ

11/24/2011

17

BŪSIMOJO GYVENAMOJO NAMO AR BUTO PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARTIES SPECIFIKA(LR CK 6.401 STR.)

� Nekilnojamasis daiktas teisiniu ir faktiniupožiūriu.

� Mokėjimo pareiga.

� Be perkvalifikavimo preliminariosiossutarties vykdymas natūra.

� Pirkėjas turi teisę nutraukti preliminariąjąsutartį, o pardavėjas – ne.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. Valerija Maniušienėv. UAB „Progresyvios investicijos“, Nr. 3K-3-451/2004.

33

BŪSIMOJO GYVENAMOJO NAMO AR BUTO PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARTIES SPECIFIKA

� CK 6.401 straipsnyje reglamentuojami būsimogyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimosantykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą, kuriosiekiama, yra artimi iš vartojimo sutarčiųatsiradusiems santykiams;

� minėta, kad prievolėms, kylančioms iš tokiųsantykių, keliami didesni sąžiningumo irteisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonėsaiškinamos ekonomiškai silpnesnės šaliesnaudai (CK 6.188 straipsnis, 6.193 straipsnio 4dalis).

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. R. J. v. UAB„Ginta ir partneriai“ , c. b. Nr. Nr. 3K-3-72/2007;

34

11/24/2011

18

PAGRINDINĖS SUTARTIES SUDARYMAS KITOMIS NEIPRELIMINARIOSIOS BUTO PIRKIMO PARDAVIMO SUTARTIES

SĄLYGOMIS

� Sudarant pagrindinę sutartį, vienos šalies pasiūlymas,kuris pakeičia arba papildo sąlygas, įtvirtintaspreliminariojoje sutartyje, nelaikytinas naujapreliminariosios sutarties esmine sąlyga (pagal CK6.401 str. 2 d. būsimo būsto kainos patikslinimo arpakeitimo sąlygos turi būti nurodytos preliminariojojesutartyje).

� Kitų sąlygų papildymai ar pakeitimai įstatymenereglamentuojami ir neribojami, todėl laikytina, kadjie pagrindinėje sutartyje galimi, jeigu antroji šalissu tuo sutinka; jeigu ne – pagrindinė sutartis turibūti sudaroma preliminariojoje sutartyjeaptartomis sąlygomis.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. S. A. v. UAB„Beržolė“ , Nr. 3K-3-441/2006

35

MOKĖJIMO PAREIGA IKISUTARTINIUOSESANTYKIUOSE

• Preliminariosios sutartys NEGALI BŪTIUŽTIKRINTOS RANKPINIGIAIS, nesmokėjimai pagal preliminariąsias sutartis negaliatlikti užtikrinamosios funkcijos

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. Ž.Stankevičius v. H. Chadakevičius, Nr. 3K-7-23/2000).

Kurį laiką LAT laikėsi pozicijos, kad :

• Pagal preliminariąsias sutartis NEGALI BŪTIATLIEKAMI JOKIE MOKĖJIMAI. Jei atliekamimokėjimai, vadinasi vykdoma pagrindinėsutartis. PRELIMINARIOJI SUTARTIS NETURIKAINOS.

� Cituojamos bylos: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis c. b.Paulius Kučinskas v. Vida Basienė ir VidaČernauskytė, Nr. 3K-3-11/2005; LietuvosAukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartisc.b. Jolita Gubavičienė v. Semionas Krivoščenko, Nr.3K-3-225/2005 ir kt.

36

11/24/2011

19

MOKĖJIMO PAREIGAIKISUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE

� VĖLIAU Lietuvos Aukščiausiasis Teismaspripažino, kad remiantis preliminariąja sutartimigali būti sumokamas AVANSAS, t. y.preliminarioji sutartis gali apimti ir susitarimą dėlavansinio mokėjimo prieš sudarant pagrindinęsutartį.

� Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jįgrąžinti visais sutartinių įsipareigojimųneįvykdymo atvejais.

� Šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmisneturi jo grąžinti dvigubai. Taigi avansasneatlieka užtikrinamosios funkcijos (t. y.pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimas),kurią atlieka rankpinigiai.

� Pagal preliminariąją sutartį avansu gautas lėšasgavusioji šalis privalo grąžinti, jei sutartiniaiįsipareigojimai neįvykdyti, t. y. grąžinamas bepagrindo įgytas turtas.

37

DĖL SUTARTIES TURINIO SĄLYGŲ,LEIDŽIANČIŲ KVALIFIKUOTI KONKREČIĄSUTARTĮ PRELIMINARIĄJA (I)

� “Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąjąsutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjotartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmęturi susitarimą sudariusių ŠALIŲ VALIA <...>

� Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jųsusitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę,sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapasir preliminariosios sutarties sudarymo faktas”.

� “Minėta, kad sprendžiant dėl konkrečios civiliniųsantykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės irteisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yraSUTARTIES TURINYS. Būtent pagal konkrečiossutarties turinį galima nuspręsti, pripažinti šiąsutartį preliminariąja sutartimi ar kvalifikuoti jojeįtvirtintą susitarimą kaip pagrindinę sutartį”.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėssesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas c. b. ValdasŠyvokas v. Aldonė Neniškienė, AlgimantasNeniškis, Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4; 45.1, 45.6.

38

11/24/2011

20

DĖL SUTARTIES TURINIO SĄLYGŲ,LEIDŽIANČIŲ KVALIFIKUOTI KONKREČIĄSUTARTĮ PRELIMINARIĄJA (II)

� “Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savoturiniu.

� Nustačius, kad šalys susitarimu SIEKĖ TIKSUSITARTI DĖL tokios SUTARTIES SUDARYMOATEITYJE, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuotikaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra,nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistųsutarties laisvės principą.

� Kartu Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pabrėžia,kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šaliųginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimopreliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbuĮVERTINTI SUTARTIES ŠALIŲ ELGESĮSĄŽININGUMO ASPEKTU.

� Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų– protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šaliespiktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiaispreliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais”.Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėssesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas c. b. Valdas Šyvokas v.Aldonė Neniškienė, Algimantas Neniškis, Nr. 3K-P-382/2006,kat. 42.4; 45.1, 45.6.

39

DĖL SUTARTIES TURINIO SĄLYGŲ,LEIDŽIANČIŲ KVALIFIKUOTI KONKREČIĄSUTARTĮ PRELIMINARIĄJA (III)

� “Preliminariosios sutarties OBJEKTAS YRA BŪSIMAPAGRINDINĖ SUTARTIS, tačiau toks objektas negalibūti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisiųpožiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutartiesskiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nespagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėlkurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja”.

� “Nustatant, gali būti šalių susitarimaskvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminęreikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai,sutarties objekto formavimo specifika. <[> Visaisatvejais ESMINIS KRITERIJUS atskirti preliminariąjąsutartį nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimosudarymo metu buvusi ŠALIŲ VALIA IR TIKSLAS,KURIO JOS SIEKĖ ŠIUO SUSITARIMU”.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo Teismoplenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas c.b. Valdas Šyvokas v. Aldonė Neniškienė, AlgimantasNeniškis, Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4; 45.1, 45.6.

40

11/24/2011

21

MOKĖJIMAI PAGAL PRELIMINARIAS SUTARTIS(I)

� Preliminarioje sutartyje GALIMA NUMATYTI NE TIKAVANSĄ, bet ir apskritai bet kokius mokėjimus, kurieatlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas.

� PRAKTIŠKAI GRĄŽINAMI IR RANKPINIGIAI.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kadimperatyvioms teisės normoms neprieštarauja pinigųpagal preliminarią sutartį mokėjimas, KAIP BŪSIMOSBAUDOS UŽTIKRINIMAS, su sąlyga, kad pinigusgavusi ir pažeidusi preliminarųjį susitarimą šalisgrąžins dvigubą nukentėjusios šalies sumokėtą sumą.

� Vėl pripažįstama mokėjimų atliekama ĮRODOMOJIFUNKCIJA. Būtent mokėjimų atlikimas geriausiaileidžia nustatyti tikruosius ikisutartiniuose santykiuosedalyvaujančios šalies ketinimus, ir kartu kurti sąžiningąir stabilią ikisutartinių santykių vystymo praktiką.


41

MOKĖJIMAI PAGAL PRELIMINARIAS SUTARTIS(II)

� Preliminariąja sutartimi NESUKURIAMAPINIGINĖ PRIEVOLĖ, t. y. prievolė, kuriojepinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją(CK 6.165 str.)

� Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nėviena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėlšios priežasties NEATSIRANDA MOKĖJIMO–ATSISKAITYMO SANTYKIO. <...> Tačiau šiosišvados negalima suabsoliutinti, apskritaineigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąjąsutartį galimybes.

� Žinoma, pagal preliminarųjį susitarimąperduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos. NEPAISANT TO,PERDUODAMI PINIGAI GALI TURĖTI KITASREIKŠMES IR ATLIKTI KITAS, NEIMOKĖJIMO IR ATSISKAITYMO, FUNKCIJAS.


42

11/24/2011

22

MOKĖJIMAI PAGAL PRELIMINARIAS SUTARTIS(III)

� Jeigu šalys numato galimas preliminariosios sutartiespažeidimo pasekmes ir siekia jų išvengti, taiPERDUOTI PAGAL PRELIMINARIĄJĄ SUTARTĮPINIGAI ATLIEKA SKATINAMĄJĄ IRUŽTIKRINAMĄJĄ FUNKCIJAS ir gali būti laikomi šaliųsusitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimobūdu (CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievoliųužtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalimssusitarti dėl kitokių preliminariosios sutartiesužtikrinimo būdų, išskyrus CK 6.98 straipsnyjenustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais).

� Pagal preliminariąją sutartį PERDUODAMI PINIGAIGALI BŪTI ATSKAITOS TAŠKAS APSKAIČIUOJANTnurodytus šalių sutartus NUOSTOLIUS, kaipreliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo.Pavyzdžiui, šalys nustato, kad pardavėjui atsisakius arvengiant sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalėssumokėti pirkėjui sumą, lygią dvigubai gautai sumai, irši suma šalių susitarimu laikoma pirkėjo nuostoliais.


43

NUOSTOLIŲ, ATLYGINTINŲ PAGALPRELIMINARIAS SUTARTIS, SAMPRATA (I)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismaskonstatavo, kad: „ikisutartinių prievoliųpažeidimo atveju galimos tokios faktinės irteisinės situacijos, kai teisingumo,protingumo ir sąžiningumo principaireikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningaiikisutartinių santykių šaliai būtųkompensuotos ne tik tiesioginėsederybose dėl sutarties sudarymo turėtosišlaidos, tačiau taip pat prarastoskonkrečios galimybės piniginė vertė,kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti“.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo Teismoplenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d.nutarimas c. b. Valdas Šyvokas v. AldonėNeniškienė, Algimantas Neniškis, Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4; 45.1, 45.6.

44

11/24/2011

23

NUOSTOLIŲ, ATLYGINTINŲ PAGALPRELIMINARIĄSIAS SUTARTIS,SAMPRATA (II)

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus 2010 m. vasario mėn. 17 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, kat. 114.9.3.2;42.4

� Teismų praktika pripažįsta nukentėjusios sąžiningosšalies teisę tiek į tiesioginių, tiek į netiesioginiųnuostolių atlyginimą.

� Taigi nukentėjusiai sąžiningai šaliai gali būtiatlyginamos ne tik derybų išlaidos (tiesioginiainuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo(šalis) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtųveiksmų (CK 6.249 straipsnis).

� Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykiųšalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo užprarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies,atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmaisąžiningumo požiūriu.

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn.17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, kat. 114.9.3.2; 42.4

45

NUOSTOLIŲ, ATLYGINTINŲ PAGALPRELIMINARIAS SUTARTIS, SAMPRATA(III)

� Vienas iš prarastos galimybės atlyginimo atvejų galėtųbūti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodyto kainųskirtumo principo taikymas.

� Apskritai sprendžiant klausimą dėl prarastosgalimybės piniginės vertės atlyginimo turi būtiįvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys.

� Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgėsinesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostoliųatsiradimo ar jų padidėjimo, tai kitos šaliesatsakomybė dėl prarastos galimybės piniginėsvertės atlyginimo gali būti sumažinta arba ši šalisgali būti visiškai atleista nuo pareigos atlygintinuostolius.

� Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarpatsakingo asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių.

46

11/24/2011

24

NUOSTOLIŲ, ATLYGINTINŲ PAGALPRELIMINARIAS SUTARTIS, SAMPRATA(IV)

� Kartu turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmensveiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimasnumatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudarytapagrindinė sutartis, ir kt.

� Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y.nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y.šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz.,nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kuriągali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar netpasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antaiekonominė krizė ir pan.).

� Savo ruožtu reikalavimas dėl prarastos galimybėspiniginės vertės atlyginimo turi būti pagrįstasrealiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o netikėtinomis pajamomis ar išlaidomis. Tai reiškia,kad sąžiningos preliminariosios sutarties šaliespraradimai dėl prarastos galimybės nėrapreziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokiųpraradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis).

47

NUOSTOLIŲ, ATLYGINTINŲ PAGALPRELIMINARIAS SUTARTIS, SAMPRATA(V)� Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme prarastos

galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimastaikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamassu situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktossutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktąsutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

� Preliminariosios sutarties pažeidimo (vengimo aratsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju nurodytąįstatyminę situaciją atitiktų atvejis, kai sąžiningapreliminariosios sutarties šalis po to, kai su ja nebuvosudaryta pagrindinė sutartis, per protingą terminą sudaronesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartįpakeičiančią sutartį.

� Taigi sąžininga preliminariosios sutarties šalis,besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų sunesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji praradogalimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimispalankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį sutrečiuoju asmeniu sau blogesnėmis sąlygomis.

48

11/24/2011

25

NUOSTOLIŲ, ATLYGINTINŲ PAGALPRELIMINARIAS SUTARTIS, SAMPRATA(VI)� Kainų skirtumas, t. y. prarastos konkrečios galimybės

piniginė vertė, nustatomas palyginant kainą, kuriapagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su nesąžiningapreliminariąją sutartį pažeidusia sutarties šalimi, irnesudarytą sutartį pakeičiančios sudarytos pagrindinėssutarties kainą.

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama,kad tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutartiesšalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu,kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būtitaikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2007 m. liepos 18d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr.3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtącivilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr.3K-3-126/2009).

� Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra nevienintelis prarastos galimybės piniginės vertėsapskaičiavimo būdas – prarastoji galimybė, priklausomainuo situacijos, gali būti apskaičiuota ir kitais būdais, pvz.,palūkanų netekimu.

49

SUTARČIŲ VYKDYMAS:NESĄŽININGOS SUTARTIESSĄLYGOS

11/24/2011

26

NESĄŽININGOS SUTARČIŲSĄLYGOS

Reglamentuoja:

� CK 6.188 straipsnis

� CK 6.186 straipsnio 3 d.

� Europos Sąjungos 1993 m.balandžio 5 d. direktyva Nr.93/13/EEB (“Nesąžiningųsutarties sąlygų direktyva”)

� Europos Bendrijų Komisijospasiūlymas Europos Tarybos irParlamento direktyva dėl vartotojųteisių 2008/0196 (COD)

51

NESĄŽININGOS SUTARČIŲSĄLYGOS• Europos Sąjungos valstybių teismų

praktika: European Database onCase Law about Unfair ContractualTerms

� sukurta CLAB bazė, bet nuo 2001 m.neatnaujinta

� EU Consumer Law Acquis Database

� http://ec.europa.eu/consumers/rights/gen_rights_en.htm

52

11/24/2011

27

CK 6.186 STRAIPSNIO 3 D.

� UNIDROIT principų 2.1.20 straipsnis:

� „No term contained in standard terms which is of such acharacter that the other party could not reasonably haveexpected it, is effective unless it has been expresslyaccepted by that party. In determining whether a term is ofsuch a character regard shall be had to its content,language and presentation”.

� Europos sutarčių teisės principų 4:110straipsnis:

� „A party may avoid a term which has not been individuallynegotiated if, contrary to the requirements of good faithand fair dealing, it causes a significant imbalance in theparties' rights and obligations arising under the contract tothe detriment of that party, taking into account the natureof the performance to be rendered under the contract, allthe other terms of the contract and the circumstances atthe time the contract was concluded.“

53

CK 6.186 STR. 3 D.

� Europos sutarčių teisės principų 4:110straipsnis praplečia 1993 m. balandžio5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėlnesąžiningų sąlygų sutartyse suvartotojais taikymo sritį ir yra taikomassutartims, sudaromoms tarp verslosubjektų, tačiau, priešingai nei direktyva,nepateikia nesąžiningų sąlygų sąrašo.

� Atitinkamai, teismai, spręsdami dėlkonkrečių sutarties sąlygų, iškreipiančiųšalių interesų pusiausvyrą, turi jas vertintiindividualiai ir atsižvelgdami į sutartiesesmę, kitas sutarties sąlygas iraplinkybes, kuriomis sutartis buvosudaryta. 54

11/24/2011

28

CK 6.186 STR. 3 D.� Ole Lando vienoje iš savo publikacijų

išskiria šį aspektą nurodydamas, kad:

� ši nesąžiningų sutarties sąlygųkontrolė taikoma ir įtakingų verslosubjektų atžvilgiu.

žr. Lando, Ole. Salient features of European contract law. Studyof the systems of private law in the EU with regard todiscrimination and the creation of a European Civil Code.European Parliament, Directorate General for Research,Working Paper, Legal Affairs Series, JURI 103 EN (June 1999),Chapter I, 3-16. Prieiga per internetą:http://www.cisg.law.pace.edu/cisg/biblio/lando1.html#8.

55

CK 6.186 STR. 3 D.

� Europos sutarčių teisės principų 4:110straipsnio oficialiame komentarenurodoma, kad esminė šalių teisių irpareigų nelygybė, kurios nustatymas yrabūtinas šio straipsnio taikymui, gali būtiteisinės arba ekonominės prigimties, t.y.:

� vienu atveju tai gali būti teisių suteikimas tikvienai šaliai, kai kitai šaliai atitinkamosteisės nėra suteikiamos, arba

� kitu atveju, sutarties sąlygųneproporcingumą gali lemti ypačnepalankios vienai šaliai ekonominėssutarties sąlygos taikymo pasekmės

56

11/24/2011

29

CK 6.186 STR. 3 D.

� Ole Lando, tiek pačių principų oficialauskomentaro autoriai pažymi, jog:

� šalių interesų pusiausvyrą pažeidžiančiųsutarties sąlygų kontrolė įgyja vis platesnįmastą visų teisinių sistemų kontekste,

� t.y. teismai privalo vertinti ir vertina sutartiessąlygų atitikimą proporcingumo principui netik tarp verslo subjektų sudarytosesutartyse, bet ir sutartyse, sudarytose neprisijungimo, o derybų būdu

57

CK 6.186 STR. 3 D.

� Ole Lando nurodo, kadEuropos sutarčių teisėsprincipų 4:110 straipsnyjeįtvirtinta taisyklė atitinkanesąžiningų sutarčių ir jųsąlygų kontrolės institutą,įtvirtintą JAV vieningokomercinio kodekso 2-302dalyje ir antrojo sutarčių sąvado208 dalyje.

58

11/24/2011

30

CK 6.186 STR. 3 D.� Remiantis JAV teismų praktika ir doktrina:

� (i) paprasčiausias sutartiesnesąžiningumo testas reikalaujaįvertinti, ar, atsižvelgiant į sutartiessudarymo aplinkybes, bendrąkomercinį kontekstą bei komerciniuskonkrečios rinkos poreikius,analizuojamos sutarties sąlygos yratokios vienpusiškos, kad nepagrįstaisuvaržo vienos šalies teises;

� (ii) šis institutas turi būti taikomasatsižvelgiant į imperatyvų reikalavimąšalims elgtis sąžiningai.

59

CK 6.186 STRAIPSNIO 3 D.TURINYS� Pagal kitos šalies pasiūlytas standartines

sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdušalis turi teisę reikalauti ją nutraukti arpakeisti, jeigu sutarties standartinėssąlygos, nors ir neprieštaraujaįstatymams, tačiau

� atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčiųsuteikiamas teises ar galimybes,

� panaikina ar apriboja sutarties standartinessąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybęarba

� nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesųpusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas,

� arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo arteisingumo kriterijams.

60

11/24/2011

31

6.186 STRAIPSNIO 3 DALISIŠAIŠKINIMAS CK KOMENTARE

� Normą galima taikyti esantdviem sąlygoms:

� Standartines sutarties sąlygas naudojantišalis neįvykdė savo pareigos, numatytosCK 6. 185 str. 2 d. ir nesudarė galimybėskitai šaliai tinkamai susipažinti sustandartinėmis sutarties sąlygomis.

� Standartinės sąlygos atitinkakomentuojamo straipsnio numatytuskriterijus, t.y. jos pažeidžia šalių interesųpusiausvyrą, yra vienašališkos, naudingostik jas parengusiai šaliai ir t.t.

61

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJOSPASIŪLYMAS EUROPOS TARYBOS IRPARLAMENTO DIREKTYVA DĖLVARTOTOJŲ TEISIŲ 2008/0196 (COD)

� “Nesąžiningos sąlygos yra tokios sąlygos,dėl kurių atsiranda dideli vartotojų irprekiautojų teisių ir įsipareigojimų, kurienėra privalomi vartotojams, skirtumai”.

� Tarybos ir Parlamento direktyvosdėl vartotojų teisių projekto Vskyrius 30-39 straipsniai

62

11/24/2011

32


� Bendrijos lygmeniu siekiama vietojedabartinio orientacinio pobūdžiosąrašo nustatyti:

� “juodąjį” nesąžiningų sutarties sąlygųsąrašą, t.y. iš anksto draudžiamų sutartiessąlygų (visais atvejais laikomųnesąžiningomis) sąrašą;

� “pilkąjį” tokių sąlygų, t.y. sąlygų, kurioslaikomos nesąžiningomis, nebentprekiautojas įrodytų priešingai, sąrašą.

63


� Tarybos ir Parlamento direktyvosdėl vartotojų teisių projektoPreambulės 45 punktas:

� Būtina apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningųsutarties sąlygų, dėl kurių nebuvo deramasiatskirai, kaip antai standartinių sutarčiųsąlygų;

� Nesąžiningoms sąlygoms taikomos taisyklėsneturėtų būti taikomos sąlygoms, dėl kuriųvartotojas sutiko po derybų.

� Derybomis neturėtų būti laikomi atvejai, kaisuteikiama galimybė pasirinkti iš skirtingųprekiautojo ar prekiautojo vardu trečiosiosšalies parengtų sutarčių sąlygų.

64

11/24/2011

33


� Tarybos ir Parlamento direktyvos dėlvartotojų teisių projekto Preambulės46 punktas:

� Nesąžiningų sutarties sąlygų nuostatosneturėtų būti taikomos sutarčių sąlygoms,kurios tiesiogiai arba netiesiogiai atspindiprivalomas valstybių narių įstatymines arbareglamentavimo nuostatas, kurios atitinkaBendrijos teisę.

� Taip pat pagal sąžiningumo kriterijų neturėtųbūti vertinamos sąlygos, kurios atspinditarptautinių konvencijų, kurių šalimis yraBendrija arba valstybės narės, visų pirma,transporto srityje, principus arba nuostatas.

65


� Tarybos ir Parlamento direktyvosdėl vartotojų teisių projektoPreambulės 47 punktas:

� Vartotojų sutartys turi būti parengtos aiškia,suprantama kalba ir būti įskaitomos.

� Prekiautojas turėtų būti leidžiama laisvaipasirinkti šrifto, kuriuo rengiamos sutartiessąlygos, rūšį arba dydį.

� Vartotojui turėtų būti sudaroma galimybė priešsudarant sutartį, ją perskaityti.

66

11/24/2011

34


• Tarybos ir Parlamento direktyvos dėlvartotojų teisių projekto Preambulės 47punktas (tęsinys)

� Ši galimybės vartotojui galėtų būti suteikta:

� jo prašymu pateikiant informaciją(prekybai skirtose patalposesudarytoms sutartims) arba

� kitaip suteikiant galimybę susipažinti sušiomis sąlygomis (pvz., prekiautojosvetainėje-nuotolinės prekybossutartims) arba

� standartines sąlygas pridedant prieužsakymo blanko (ne prekybai skirtosepatalpose sudarytoms sutartims). 67


• Tarybos ir Parlamento direktyvosdėl vartotojų teisių projektoPreambulės 47 punktas (tęsinys):

� Prekiautojas turėtų gauti aiškųvartotojo sutikimą dėl kiekvienomokėjimo, kuris turėtų būti atliktaspapildomai kartu su prekiautojopagrindiniu sutartiniu įsipareigojimu.

� Turėtų būti draudžiama daryti išvadą,kad vartotojas sutinka su sutartiessąlygomis, remiantis numatytoatsisakymo sistemomis, pvz.: iš ankstopažymėtais langeliais internetosvetainėse.

68

11/24/2011

35


• Tarybos ir Parlamento direktyvosdėl vartotojų teisių projektoPreambulės 48 punktas:

� Vertinant sąžiningumą reikėtų ypačatsižvelgti į šalių derybinių pozicijųtvirtumą, į tai, ar vartotojas turėjopaskatų sutikti su ta sąlyga ir ar prekėsbuvo parduotos, o paslaugos suteiktospagal specialų vartotojo užsakymą.

� Prekiautojas atitinka sąžiningumoreikalavimą, jeigu su kita šalimi, į kuriosteisėtus interesus jis turėtų atsižvelgti,jis prekiauja sąžiningai ir teisingai.

69

CK 6.188 STRAIPSNIS� Bendroji nesąžiningos vartojimo sutarties

sąlygos samprata suformuluota Direktyvos 3straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartiessąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yralaikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiantsąžiningumo reikalavimą dėl jos atsirandaryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančiųšalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.

� Iš esmės analogiška sąvokos apibrėžtis yraįtvirtinta CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyse,kuriose nustatyta, kad negaliojančiomis gali būtipripažintos sąžiningumo kriterijamsprieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos,kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigujos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigųpusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

70

11/24/2011

36

CK 6.188 STRAIPSNIS

� Taikoma tik vartojimo sutartims, t. y.toms, kurias su juridiniu asmeniu(verslininku) ar asmeniu, užsiimančiuprofesine veikla (CK 2.4. str. 2 d.),sudaro fizinis asmuo – vartotojas (CK1.39 str. 1 d.).

� Taikoma visoms vartojimo sutartims,išskyrus vartojimo sutartis dėlvertybinių popierių, kitų finansiniųdokumentų, taip pat daiktų perleidimoir paslaugų teikimo, kai sutarties kainasusijusi su biržų kursų ar indeksųsvyravimais ir jos nekontroliuojapardavėjas ar paslaugų teikėjas ir pan.

71

CK 6.188 STRAIPSNIS� Straipsnio 2 dalyje pateikiamas

pavyzdinis (nebaigtinis) sąrašasstandartinių sutarties sąlygų, kuriasįstatymas laiko nesąžiningomisvartotojams.

� Ar konkreti sąlyga tikrai nesąžininga,sprendžia teismas atsižvelgdamas įšioje normoje nustatytus kriterijus irkonkrečias bylos aplinkybes.

� Teismas, vadovaudamasis CK 1.78straipsnio 5 dalimi, turi teisę pripažintisutarties sąlygas nesąžiningomis irnegaliojančiomis ir savo iniciatyva (exofficio).

72

11/24/2011

37

CK 6.188 STRAIPSNIS

� Tam, kad sutarties sąlyga būtų pripažintanesąžininga, būtinos tokios sąlygos:

� sutarties sąlyga turi būti standartinė, o neindividualiai aptarta;

� standartinė sąlyga turi atitikti straipsnyjenurodytus kriterijus.

� Siekiant nustatyti, ar sutarties sąlygos yranesąžiningos, sutartį būtina aiškintiatsižvelgiant į vartotojo interesus ir jonaudai.

73

CK 6.188 STRAIPSNIS� Būtina atsižvelgti į sutarties pobūdį ir

prigimtį, sudarymo aplinkybes,teikiamų paslaugų pobūdį ir kitasreikšmingas aplinkybes.

� Sąžiningumo ar nesąžiningumopožiūriu neturi būti vertinamossutarties sąlygos, apibrėžiančiossutarties dalyką, kokybę ir kainą, jeiguyra aiškiai ir suprantamai išdėstytos.

74

11/24/2011

38

CK 6.188 STRAIPSNIS� Straipsnyje įtvirtinta prezumcija, kad

vartojimo sutarties sąlygos nebuvoindividualiai aptartos, kol nėra įrodytapriešingai.

� Įrodinėjimo pareiga tenka pardavėjuiar paslaugų teikėjui.

75

CK 6.188 STRAIPSNIS� Asmenys turi teisę kreiptis į teismą

ir reikalauti pripažintinegaliojančiomis nesąžiningasstandartines sutarties sąlygas (CK6.185 str. 1 d.).

� Vartotojams suteikia alternatyva,kreiptis ne tiesiogiai į teismą, bet irį vartotojų teises ginančiasinstitucijas.

� Vartotojo kreipimąsis į institucijasnėra privaloma išankstinė ginčonagrinėjimo tvarka ir neatimateisės kreiptis į teismą.

76

11/24/2011

39

CK 6.188 STRAIPSNIS� Teismas sąlygą pripažįsta

negaliojančia nuo pat sutartiessudarymo (ab initio).

� Jeigu sutartis gali galioti ir be tossutarties sąlygos, ji lieka galioti, ją galipakeisti šalys savo susitarimu arbateismas (CK 6.162 str. 2 d.).

� Jeigu sutartis negali galioti - ji tampanegaliojančia, taikoma restitucija irvartotojas turi teisę kreiptis į nuostoliųatlyginimą.

77

CK 6.188 STRAIPSNIS

� Straipsnyje numatyta kolektyvinės vartotojų teisiųgynybos galimybė.

� Vartotojų teises ginančios organizacijos turi teisę savoiniciatyva arba pagal vartotojų skundus tikrinti sudarytųsutarčių sąlygas ir reikšti grupinius ieškinius.

� Patenkinus tokį grupinį ieškinį, teismo sprendimo resjudicata galia taikoma visiems vartotojams, kuriųsudarytose sutartyse yra sąlygų, teismo sprendimupripažintų negaliojančiomis.

� Vartotojų teises ginančių valstybės institucijųdalyvavimo bylose, kuriose nagrinėjami ginčai, susijęsu vartotoju teisių gynimu, svarbą savo praktikoje yraakcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001.

78

11/24/2011

40

TEISMŲ PRAKTIKA� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo

mėn. 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimosutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo irteismų praktikos apžvalga Nr. 30, kat. 42.3;Teismų praktika 30.

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželiomėn. 28 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimosutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo irteismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinėsatsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuosetaikymo klausimai) Nr. AC-33-1, kat. 45.2; 52.2;Teismų praktika 33

79

TEISMŲ PRAKTIKA� Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos

ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės(CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiusutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamojicontra proferentem taisyklė), kad, kaiabejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamostas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jaspriėmusios šalies naudai, be to, visais atvejaissutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojųnaudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusiosšalies naudai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėjebyloje Nr. 3K-3-1137/2002.

80

11/24/2011

41

TEISMŲ PRAKTIKA� 2008 m. gruodžio 16 d. Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso 6.188straipsnio pakeitimo ir papildymoįstatymu Nr. XI-65 ji įgyvendintanacionalinėje teisėje CK 6.188straipsnį papildant nauja 6 dalimi, kadsutarties sąlygų aiškinimo vartotojonaudai taisyklė netaikoma vartotojųviešojo intereso gynimo atveju, kaisiekiama parengtas standartinessutarčių sąlygas uždrausti tolesniamjų naudojimui.

81

TEISMŲ PRAKTIKA� Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis

kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisiniųsantykių, bylą nagrinėjantis teismas sutartiessąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus,nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimusreiškia šalys.

� Vartojimo sutarties sąlygos gali būtipripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo,vartotojų teises ginančių institucijų ar byląnagrinėjančio teismo iniciatyva.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009.

82

11/24/2011

42

TEISMŲ PRAKTIKA� Sąžiningumo sąvokos turinys teisės

normose neapibrėžtas, jis atskleidžiamasteismų praktikoje.

� Sąžiningumo principo taikymas kiekvienukonkrečiu atveju priklauso nuo faktiniųbylos aplinkybių.

� Sąžiningumas (bona fides) teismųpraktikoje vertinamas kartu taikant dukriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį.

83

TEISMŲ PRAKTIKA

� Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškiareikalavimą elgtis protingai, rūpestingai,teisingai, laikantis bonus pater familiaselgesio standarto.

� Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumasvertinamas per asmens vidinį santykį surealybe, psichikos būseną konkrečiojesituacijoje.

� Pagal bendrąją civilinės teisės taisyklęsąžiningumas yra preziumuojamas, t. y.asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jonesąžiningumas neįrodytas.

84

11/24/2011

43

TEISMŲ PRAKTIKA

� Įstatyme nustatytos ir sąžiningumoprezumpcijos išimtys – nesąžiningumoprezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esantdaroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas.

� CK 6.188 straipsnio 2 dalyje pateikiamasnesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčiųsąlygų sąrašas pagal savo teisinę prigimtį yranesąžiningumo prezumpcijų rinkinys.

� Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitiktiesbendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektųyra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. arsutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamosvartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojuivisą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją.

85

TEISMŲ PRAKTIKA

� Neskaidrios sutarties sąlygos negali būtilaikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kurisnesupranta sutarties sąlygų ar neturi visosapsispręsti reikšmingos informacijos, negalipriimti tinkamo sprendimo.

� Reikalavimas, kad vartojimo sutarčių sąlygosbūtų rašomos aiškia, suprantama kalba irvartotojui faktiškai būtų suteikiama galimybėišnagrinėti visas sąlygas, įtvirtintas Nesąžiningųsąlygų direktyvos preambulėje (preambulės 22pastraipa), ši norma yra įgyvendintanacionalinėje teisėje 2008 m. gruodžio 16 d.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr.XI-65 CK 6.188 straipsnį papildant nauja 6dalimi ir joje nustatant, kad bet kuri vartojimosutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikštaaiškiai ir suprantamai.

86

11/24/2011

44

TEISMŲ PRAKTIKA� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje

išaiškinimai, reikšmingi sutarčių sąlygųskaidrumui vertinti, yra suformuluoti daugiausiasprendžiant iš draudimo sutarčių kilusiusginčus.

� Draudimo sutartys ne visais atvejais yravartojimo sutartys, tačiau šiose bylosesuformuota Teismo praktika yra aktuali visaisatvejais, kai reikia vertinti, ar sutarties sąlygosyra aiškios ir suprantamos vartotojui.

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikojeakcentuota, kad draudikas privalo užtikrintisutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jųsuderinamumą, jo pateiktos sąvokos turi būtikiek įmanoma aiškiau atskleistos,konkretizuotos, o įtrauktos į sudarytą sutartį, jostampa sudėtine sutarties dalimi.

87

TEISMŲ PRAKTIKA� Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto

suformuluojamos neaiškiai, teismas,spręsdamas šalių ginčą dėl sutartiessąlygų vykdymo, jas aiškina,vadovaudamasis sutarčių aiškinimotaisyklėmis, o, esant abejonių, sutartiessąlygos turi būti aiškinamos sutartįprisijungimo būdu sudariusios šaliesnaudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniųbylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008.

88

11/24/2011

45

TEISMŲ PRAKTIKA� Sutarties sąlygų aiškumas ir

suprantamumas turi būti vertinamaspagal konkrečias bylos aplinkybes,

� apibūdinančias vartotojo sugebėjimussuprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei

� atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto,protingai atidaus ir apdairaus vartotojosuvokimo standartą.

89

TEISMŲ PRAKTIKA

� „Vidutinis vartotojas“ realiai neegzistuoja.

� Tai – hipotetinė sąvoka, kurios sampratasuformuluota ETT bylose dėl klaidinančiosreklamos ir plėtojama nacionalinių teismųpraktikoje.

� ,,Vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškiaprotingai gerai informuotą, protingai atidų irapdairų vartotoją

� (ETT 2003 m. balandžio 8 d. SprendimasPippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55punktas, 2001 m. spalio 25 d. SprendimasToshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52punktas, 1998 m. liepos 16 d. Sprendimas GutSpringenheide ir Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31, 37 punktai ir kt.).

90

11/24/2011

46

TEISMŲ PRAKTIKA� Lietuvos Respublikos nesąžiningos

komercinės veiklos vartotojams draudimoįstatyme įtvirtinta vidutinio vartotojosąvokos apibrėžtis, pagal kurią:

� vidutinis vartotojas – tai vartotojas,kuris yra pakankamai informuotas,protingai atidus ir apdairus,atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius irkalbinius veiksnius (Įstatymo 2straipsnio 13 dalis).

91

TEISMŲ PRAKTIKA� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje,

vertinant sutarties sąlygų atitiktį skaidrumoprincipo reikalavimams, konstatuota, kad:

� ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstytiaiškiai, turi būti sprendžiama pagal tai,

� ar esminės nuostatos išdėstytos suprantamainormalių gebėjimų asmeniui,

� ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jųdetaliai aptarta.

� Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų aptariamakonkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariamasituacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomoskiekvienos situacijos pasekmės ir kt.

92

11/24/2011

47

TEISMŲ PRAKTIKA� Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės

tai,

� ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluotair išreikšta taisyklėse ar ne (pavyzdžiui, jispėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arbaišvada apie jos turinį gali būti daroma tik pokelių sąlygų analizės),

� ar reikšmingos nuostatos pateikiamosnuosekliai vienoje taisyklių dalyje, arkeliose vietose ir dėl to apsunkinasusipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą,

� ar nuostata išreikšta valstybine kalba, artokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygosir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-689/2006).

93

TEISMŲ PRAKTIKA� Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje

įtvirtintą bendrąjį sąžiningumo kontrolėskriterijų individualiai neaptartos vartojimosutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis,jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių irpareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises irinteresus.

� Pažymėtina, kad pagal CK 6.188straipsnio nuostatas vartojimo sutartiesšalių interesų pusiausvyra nesąžiningųsąlygų aspektu vertinama tik vartotojoteisių požiūriu (sutarties sąlygų atitiktisverslininko teisėms ir teisėtiemsinteresams šio instituto pagrindunevertinamas).

94

11/24/2011

48

TEISMŲ PRAKTIKA� Esminis vartotojo teisių ir interesų pažeidimas –

vertinamasis požymis.

� Ar vartojimo sutarties sąlyga iš esmėspažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigųpusiausvyrą vartotojo nenaudai, teismas turispręsti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamasfaktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas įorientacinius požymius, nustatytus CK 6.188straipsnio 2 dalyje.

� Aštuoniolika nesąžiningomis laikytinų vartojimosutarčių sąlygų nurodyta CK 6.188 straipsnio 2dalyje.

� Šiame sąraše įtvirtintos sutarčių sąlygos, kuriasįstatymas preziumuoja nesąžiningomisvartotojams, tačiau įvertinus konkrečias faktinesaplinkybes ši prezumpcija gali būti paneigta.Pareiga paneigti nesąžiningumo prezumpcijątenka priešingai ginčo (vartojimo sutarties)šaliai – verslininkui. 95

TEISMŲ PRAKTIKA� Nesąžiningų sutarties sąlygų institutas negali

būti taikomas nesąžiningam vartotojui ginti,vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyraturi būti teisinga ir verslininkui.

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008

� Vertinant sutarties sąlygos sąžiningumą neturibūti apsiribojama vien tipinių (standartinių)sutarčių sąlygų kontrole, įstatyme vartojamasąvoka „individualiai neaptarta sutarties sąlyga“yra platesnė nei „standartinė sutarties sąlyga“ irapima visas sutarčių sąlygas, kurios buvovienašališkai įtvirtintos, nesant tarp sutartiesšalių tinkamų derybų, net jei jos panaudotos tikvienoje sutartyje.

96

11/24/2011

49

TEISMŲ PRAKTIKA

� Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs liftopaslaugų teikimo sutarties sąlygas, vienu išpagrindų pripažinti sutarties sąlygasnesąžiningomis laikė aplinkybę, kad ieškovė(vartotoja) neturėjo tinkamos galimybėssusipažinti su ginčijamos sutarties sąlygomis.Kartu įvertinęs tai, kad paslaugų tiekėjui buvosuteikta galimybė vienašališkai nustatinėtipaslaugos kainą, o vartotojui nebuvo numatytagalimybės nutraukti paslaugų teikimo sutartį,Teismas konstatavo, kad tai yra pagrindasginčijamą sutartį nutraukti.

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003.

97

TEISMŲ PRAKTIKA

� Vartojimo elektros energijos pirkimo–pardavimosutarčių sąlygos, nustatančios, kad sutartis galibūti nutraukta vienai šaliai pranešus apie taiprieš 30 dienų, ir įtvirtinančios elektrosenergijos tiekėjo teisę, tais atvejais, kai laikunemokama už elektros energiją, nutrauktielektros energijos tiekimą praėjus dešimčiaidienų po raštiško įspėjimo, prieštaraujaimperatyviosioms teisės normoms (CK 6.188straipsnio 2 dalies 6 punktas, CK 6.390straipsnio 5 dalis), todėl tokios vartojimosutarčių sąlygos teismų turėtų būtipripažįstamos niekinėmis ex officio

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008.

98

11/24/2011

50

TEISMŲ PRAKTIKA

� Elektros energijos tiekėjas, siekdamas su daugiabučionamo savininkų bendrija sudaryti elektros energijospirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrija turėtųtiesiogiai atsiskaityti su energijos tiekėju pagal įvadinioelektros apskaitos prietaiso rodmenis, privalo įrodyti, kadginčo namo butuose esantys elektros energijos apskaitosprietaisai yra netinkami ar jų neįmanoma pertvarkyti, arbendrija nepagrįstai atsisako elektros energijos tiekėjopasiūlytos įsirengti individualios elektros energijosapskaitos sistemos arba jos techniškai neįmanoma įdiegtiginčo name. Energiją tiekiančiam asmeniui neįrodžiussavo reikalavimų pagrįstumo, jo siūlomos sutartiesnuostatos, kuriomis daugiabučio namo savininkų bendrijaiperkeliama pareiga apmokėti mokesčius už jos gyventojųsuvartotą elektros energiją, negali būti laikomospagrįstomis ir sąžiningomis vartotojo atžvilgiu, nesbendrijos nariai, kaip bendrojo naudojimo patalpųbendraturčiai, atsako tik už bendrai suvartotą elektrosenergijos kiekį bendrojo naudojimo patalpose (CK 4.76straipsnis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo26 straipsnio 2 dalis)

� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriausteisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimtacivilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005.

99

TEISMŲ PRAKTIKA� Vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutarčių

sąlygos, kad vanduo tiekiamas ne iki gyventojų butų, otik iki eksploatacijos ribų, yra nesąžiningos vartotojų, t.y. butų savininkų, atžvilgiu (CK 6.188 straipsnis).Galutinis vandens tiekimo taškas turi būti konkretusbutas. Sutartyse vartojama sąvoka „eksploatacijosriba“ šiuo atveju reiškia ne galutinio tiekimo tašką, bettiekimo tinklų nuosavybės teisės ir tinklų priežiūrosatribojimą, t. y. kiekviena sutarties šalis yra atsakingauž jai nuosavybės teise priklausančių vandens tiekimotinklų eksploatavimą ir priežiūrą. Vandens, kaipprekės, perdavimo prasme, tiekėjas yra atsakingas,kad perkamas vanduo pakliūtų pirkėjui nepriklausomainuo to, kieno – pardavėjo ar pirkėjo – tinklais jis yraperduodamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant įpirkimo–pardavimo sutarties esmę: pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti prekępirkėjui (CK 6.305, 6.383 straipsniai)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriausteisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis,priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003.

100

11/24/2011

51

TEISMŲ PRAKTIKA� Tais atvejais, kai pagal vandens tiekimo ir nuotekų

šalinimo sutartį paslaugų gavėjai yra bendrabučiogyventojai – fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savoūkio reikmėms, galutiniu vandens patiekimo taškulaikytinas konkretus butas, o ne įvadinis bendrabučioskaitiklis, ir bendrabučio gyventojai, kaip abonentai pagalvandens tiekimo sutartis, turėtų atsiskaityti su vandenįtiekiančiu asmeniu už faktiškai suvartotą šalto vandenskiekį, apskaičiuojamą pagal butuose įrengtų šalto vandensapskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose tokieprietaisai neįrengti – pagal savivaldybės nustatytas šaltovandens suvartojimo normas, kaip tai nustatytaVyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507„Dėl dujų, elektros, šiluminės energijos, šalto ir karštovandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4punkte. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrįsta išvada, kadvandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties nuostata,įtvirtinanti abonento pareigą mokėti už sunaudotą vandenįpagal įvadinio skaitiklio parodymus, yra neteisėta irprieštarauja Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimoNr. 1507 1.4 punktui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriausteisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimtacivilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2004.

101

TEISMŲ PRAKTIKA

� Atsižvelgiant į energijos pirkimo–pardavimosutarties specifiką, energiją tiekiančio asmensatsakomybė tik iki energijos įvadogyvenamajame name reikštų tiekėjoatsakomybės ribojimą, kuris šios vartojimosutarties atveju reikštų nesąžiningos,pažeidžiančios sandorio šalių teisių ir pareigųpusiausvyrą sąlygos įtvirtinimą (CK 6.188straipsnis).Tokia išvada išplaukia ir išEnergetikos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies,kurioje nustatyta, jog energetikos įmonės,tiekiančios šilumą daugiabučiams namams,šilumą tiekia butams, jeigu vartotojainepageidauja kitaip .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002.

102

11/24/2011

52

TEISMŲ PRAKTIKA� Nutraukus šilumos vartojimą, iš buvusio

abonento negali būti išieškomas mokestisuž nesuvartotą šilumos energiją. Taiprieštarautų Vartotojų teisių gynimoįstatymo (dabar – Vartotojų teisiųapsaugos įstatymas) 2 straipsnyjegarantuotai vartotojo teisei pirkti prekes arpaslaugas savo nuožiūra, šiame įstatymeįtvirtintai įstatymo leidėjo valiai, kad yraapmokama už parduotą prekę ar paslaugą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniųbylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005.

103

TEISMŲ PRAKTIKA� Teismo teisę sutartį atitinkamai modifikuoti,

užpildant sutarties spragą, atsiradusią dėlnesąžiningos sutarties sąlygos pripažinimonegaliojančia (CK 6.195 straipsnis), savopraktikoje yra konstatavęs LietuvosAukščiausiasis Teismas. Pripažinęs šaltovandens tiekimo sutarties sąlygą, pagal kuriąenergijos pardavėjas energiją tiekia tik ikienergijos įvado, žyminčio pardavėjo ir pirkėjotinklų nuosavybės atribojimą, pažeidžiančiavartotojų teises ir nesąžininga, ir šiuo pagrindupripažinęs ją negaliojančia, Teismas ginčosutartį modifikavo ir nustatė, kad UAB „Vilniausvandenys“ tiekia šaltą vandenį ne ikieksploatacijos ribų, bet iki vandens skaitikliųbutuose

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003. 104

11/24/2011

53

SUTARČIŲ VYKDYMASPASIKEITUS APLINKYBĖMS

SUTARTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲVYKDYMAS, PASIKEITUS ESMINĖMSAPLINKYBĖMS

� Pacta sunt servanda ir rebus sic stantibusprincipų santykis;

� Rebus sic stantibus ir force majeure doktrinųsantykis

� Prancūzija - IMPRÉVISION doktrina;

� Vokietija – WEGFALL DERGESCHÄFSTGRUNDLAGE (sutarties pagrindoišnykimo) doktrina;

� D. Britanija – IMPOSSIBILITY,IMPRACTIBILITY, FRUSTRATION (žlugusiotikslo) doktrina.

� Universaliai taikoma- HARDSHIP doktrina.

11/24/2011

54

REGLAMENTUOJA:

� LR CK 6.204 str.; 6.685 str. 2 d.

� UNIDROIT principų 6.2.1.- 6.2.3str.;

� Europos sutarčių teisės principų6.111 str.

MATERIALINĖS CK 6.204 STR.TAIKYMO SĄLYGOS:

1. Vienai iš šalių sutartį įvykdyti tampasudėtingiau nei kitai:

– “Pagal CK 6.204 straipsnio 1 ir 3dalis, jeigu įvykdyti sutartį vienaišaliai tampa sudėtingiau negu kitai,nukentėjusi sutarties šalis turi teisęprašyti sutarties pakeitimo. Įstatymeneįvardyta aplinkybių, dėl kuriųsutarties vykdymas yrasudėtingesnis, dėl to ieškovonurodomos aplinkybės turi būtivertinamos teismo” (Nr. 3K-3-477/2007).

– “Sutarties sąlygų turi būtilaikomasi net ir tuo atveju, kaiviena iš sutarties šalių išgyvenaesminius praradimus vietoje tikėtogauti pelno, arba sutartiesįvykdymas šiai šaliai netenkaprasmės” (UNIDROITprincipų 6.2.1.-6.2.3. komentaras).

11/24/2011

55


2. Sutarties suvaržymas yraesminis, t.y. iš esmės padidėjaįvykdymo kaina arba sumažėjagaunamas įvykdymas:

– Esminis suvaržymas, visųpirma, grindžiamasobjektyviomis aplinkybėmis,pagrįstomis ekonominiaisrodikliais


3. Esminį suvaržymą sąlygojančiosaplinkybės :

� Atsirado ar tapo žinomos po sutartiessudarymo; ir

� Jų protingai nebuvo galima numatyti (jeišalis apie jas būtų žinojusi, sutartiesnebūtų arba būtų kitos sąlygos); ir

� Nekontroliuojamos (nepriklauso nuošalių valios); ir

� Nebuvo prisiimta aplinkybių atsiradimorizika.

� NOTA BENE. Sutarties nutraukimui arpakeitimui pagal CK 6.204 str. turi būtikonstatuota visų aukščiau išvardintųaplinkybių visuma. Be to, šie kriterijai galibūti detalizuoti šalių sutartyse.

11/24/2011

56

NUMATOMUMAS

� Negalima numatyti sutarties sudarymometu.

� Jeigu tam tikras įvykis yra galimasnumatyti, šalys tai turėtų iš ankstosureguliuoti sutarties sąlygomis.

� Ar tam tikras įvykis taip stipriai nutolęs nuotikimybės ribų, kad joks protingas žmogusnebūtų to numatęs sutartyje?

� Nenumatomumo atvejai dažnai siaurinamiiki nerūpestingumo ribų.

� Rebus sic stantibus apima tiknenumatytus aplinkybių pasikeitimus

RIZIKOS PRISIĖMIMAS

� Svarbu nustatyti, ar konkreti rizikabuvo tokia ypatinga, specialauspobūdžio, ar bendresnė ir daugiaumažiau įprasta atitinkamoje rinkoje?

� Valiutos nuvertėjimas, infliacija yravisuotinai pripažintomis kaipneturinčios pakankamo svorioaplinkybės, kurios galėtų pateisintipasunkėjusį sutarties vykdymą irsutartinių įsipareigojimų vykdymopakeitimus.

� Kai kurių sutarčių pagrindą sudarorizikos prisiėmimas.

11/24/2011

57

FUNDAMENTALUSSUTARTINĖS PUSIAUSVYROSPASIKEITIMAS

� Ar aplinkybių pasikeitimas iš esmėspakeičia šalių sutartinių įsipareigojimųpusiausvyrą priklausys nuo konkretausatvejo.

� Koks turi būti įvykdymo išlaidųpadidėjimas ar įvykdymo vertėssumažėjimas, kad būtų pateisinamasvykdymo sunkumų sąlygos taikymas?

� Procentinė išraiška

� Ypatingai apsunkinančios vienos šaliespadėtį aplinkybės – aplinkybės,sąlygojančios vienu laipsniu lengvesnespasekmes nei negalimumo doktrina.

LAT FORMUOJAMAVIENINGA PRAKTIKA:

� Nr. 3K-3-612/2003:

� “1964 m. CK 177 straipsnio 2 dalyjenustatyta: jeigu dėl nepaprastoaplinkybių pasikeitimo prievolėsįvykdymas susijęs su dideliaissunkumais arba vienai iš šalių gresiadidelės, aiškiai neekvivalentiškosišlaidos ir to šalis negalėjo numatyti,sudarydama sutartį,

� tai teismas, įvertinęs šalių interesus,suinteresuotos šalies reikalavimu galinustatyti prievolės mokėjimų dydį arnutraukti sutartį.

� Ši įstatymo norma reglamentuoja iš esmėspasikeitusių aplinkybių įtaką sutartiesvykdymui.

11/24/2011

58

LAT FORMUOJAMAVIENINGA PRAKTIKA:

� Nr. 3K-3-612/2003:

� Panašaus turinio teisinis reguliavimasnustatytas naujo CK 6.204 straipsnyje,kuris pakartoja UNIDROIT principų 6.2.1-6.2.3 straipsnius.

� Aptariamose teisės normose įtvirtintossutarties privalomumo ir vykdytinumoprincipo išimtys. Jų taikymas, esantįstatyme nustatytoms aplinkybėms,leidžia sutartiniuose santykiuoseišlaikyti interesų pusiausvyrą.

� Besąlygiškas principo pacta sunt servandalaikymasis tam tikrais atvejais galėtų reikštiprotingumo, sąžiningumo ir teisingumoprincipų pažeidimą”.

LAT FORMUOJAMA VIENINGAPRAKTIKA:

� Nr. 3K-3-296/2006:

� “CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomiketuri kriterijai, pagal kuriuosnustatoma, ar sunkesnis sutartiesvykdymas yra toks reikšmingas, kad jąvykdyti tampa sudėtinga ir reikiaperžiūrėti sutarties sąlygas.

� Sutarties vykdymo varžymas turi būtiesminis, pažeidžiantis šalių interesųpusiausvyrą, reikalavimas įvykdytisutartį tokiomis aplinkybėmisprieštarautų sąžiningumo, protingumoir teisingumo principams.

11/24/2011

59


� Nr. 3K-3-296/2006:

� Tokios aplinkybės turi atsirasti ar taptižinomos jau sudarius sutartį ir šalis jąsudarydama negalėjo protingainumatyti, kad tos aplinkybės galiatsirasti.

� Be to, aplinkybės turi būti objektyvios,t. y. nepriklausyti nuo šalies valios.

� Šalis negali remtis aplinkybėmis,kurios atsirado dėl jos kaltės arbakuriomis ji galėjo užkirsti kelią (CK6.204 straipsnis)”.

LAT FORMUOJAMA VIENINGAPRAKTIKA:� 3K-3-813/2003:

� “Laisva valia sudarytos komercinėssutarties šalys negali pateisintiįsipareigojimų nevykdymo tuo, jogšalys susitarė dėl kai kurių nepalankiųsutarties sąlygų vienos iš šaliųatžvilgiu,

� netgi ir tuomet, kai šaliai nenaudingųsąlygų prisiėmimas reikštų neprotingosrizikos buvimą įprastos verslo aplinkossąlygomis.

� Sutartinių įsipareigojimų nevykdymaspaneigtų sutartinių teisinių santykiųdalyvių teisinio apibrėžtumo principą.Verslininkai veikia savo riziką ir privalobūti apdairūs.”

11/24/2011

60


� Nr. 3K-3-658/2005:

� “Taip pat teismas taikydamas CK 6.204straipsnį turi aiškintis ir materialines jotaikymo sąlygas.

� CK 6.204 straipsnis gali būti taikomas tuoatveju, kai sutarties šalims dėl tam tikrųaplinkybių sutarties vykdymas yra iš esmėsapsunkinamas.

� Tuo tarpu šioje byloje atsakovas sutartiessąlygų pakeitimą motyvuoja ne apsunkintusutarties vykdymu, o nesąžiningaisieškovės veiksmais jo atžvilgiu.


� Nr. 3K-3-658/2005:

� Nagrinėdamas bylą teismas neatsižvelgė įtai, kad šioje byloje ginčo objektas yra nesutarties sąlygų keitimas dėl apsunkintosutarties vykdymo, o atsakovo prašymassumažinti sutarties kainą dėl neteisėtųieškovės veiksmų.

� Kadangi atsakovo priešinis ieškinys buvogrindžiamas neteisėtais veiksmais, teismaikvalifikuodami susiklosčiusius materialiniussantykius turėjo vadovautis normomis,reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę”.

11/24/2011

61

APELIACINIO TEISMONAGRINĖTA BYLA:

� Nr. 2A-708-467/2009 :

� “Sutinkamai su CK 6.204 straipsnio 2dalimi, sutarties vykdymo suvaržymulaikomos aplinkybės, kurios iš esmėspakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą,t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina,arba iš esmės sumažėja gaunamasįvykdymas, jeigu:

� tos aplinkybės atsiranda arbanukentėjusiai šaliai tampa žinomos posutarties sudarymo;

� tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutartiessudarymo metu negalėjo protingainumanyti;

� tų aplinkybių nukentėjusi šalis negalikontroliuoti ir

� nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tųaplinkybių atsiradimo rizikos.

APELIACINIO TEISMONAGRINĖTA BYLA:

� Nr. 2A-708-467/2009:

� Pirmosios instancijos teismas sutiko suatsakovo argumentais, kad pasikeitęsteisinis reguliavimas negali būti pagrindupakeisti ginčo sutartis, nurodydamas, jogCK 6.157 straipsnio 2 dalyjereglamentuojama, kad imperatyvių teisėsnormų pasikeitimas po sutartiessudarymo neturi įtakos sutartiessąlygoms.

� Apeliantas su tokiais teismo argumentaisnesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismasnetinkamai aiškino CK 6.157 str. 2 d.

� Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui,nes, aiškinant ir taikant CK 6.157 straipsnio2 d., būtina atsižvelgti į tęstinį sutartiniųsantykių pobūdį, o sutarties pakeitimas arvykdymas turi atitikti imperatyviasteisės normas, galiojančias keičiant arvykdant, o ne sudarant sutartį”.

11/24/2011

62

PROCEDŪRINĖS CK 6.204STR. TAIKYMO SĄLYGOS:

� CK 6.204 str. taikomas tik tuomet,kai sutartis yra neįvykdyta;

� Būtinas išankstinis vienos šalieskreipimasis su pasiūlymu keistisutarties sąlygas į kitą šalįneteismine tvarka;

� Šalis, reiškianti reikalavimą dėlesminio sutarties suvaržymo, į kitąšalį turi kreiptis nedelsdama, joskreipimasis turi būtimotyvuotas.


� LR CK nenumato, per kiek šalysturėtų susiderėti dėl naujų sąlygų(UNIDROIT numatytas 30 d.terminas);

� Nesant sąlygų, numatančiųatsakomybę už sąžiningospraktikos nesilaikymą,sąžiningumo reikalavimas gali taptitiesiog formalumu, neturinčiudidelės teisinės reikšmės.

11/24/2011

63


� Tik po to, kai šalys bandė neteisminetvarka susitarti ir joms nepavyko,galima kreiptis į teismą

� Kreipimasis turi būti motyvuotas irteikiamas nedelsiant.

� Kreipimasis nėra leidžiamas, kaipačioje sutartyje jau yra sąlyganumatanti sutarties sąlygų savaiminęadaptaciją prie pasikeitusiųaplinkybių.

� Kreipimosi laikotarpiu sutartiesvykdymas nesustabdomas;


� Teismas gali nutraukti sutartį irnustatyti nutraukimo datą ir sąlygas;

� Pakeisti sutarties sąlygas.

� Teismas galėtų numatyti teisingąnuostolių paskirstymą abiemsšalims, atsižvelgdamas įnukentėjusios šalies prisiimamosrizikos dydį bei priešingos šaliesgalimybės vis dar gauti naudą išpasunkėjusio sutarties vykdymoapimtį.

11/24/2011

64


� Teisminis sutarties pakeitimas turėtųatitikti šiuos kriterijus:

� Protingumo;

� Teisingo netikėtų nuostoliųpaskirstymo;

� Sutartinės pusiausvyros išlaikymo;

� Neturi sukurti naujų prievolių.


� Nr. 3K-3-658/2005:

� “Įstatymo nustatyta, kad sutartiesįvykdymui tapus sudėtingesniam iršalims nesutarus dėl sutartiespakeitimo, šalys gali kreiptis įteismą, kad šis pakeistų sutartiessąlygas ir būtų atkurta šaliųsutartinių prievolių pusiausvyra.

� Taikydamas šį įstatymą, teismas,visų pirma, turėjo aiškintis, aratsakovas laikėsi procedūrinių šiostraipsnio taikymo sąlygų, nes CK6.204 straipsnio 3 dalyjereikalaujama išankstinio vienosšalies kreipimosi į kitą su prašymususitarti dėl sutarties sąlygųpakeitimo”.

11/24/2011

65

KITI LR CK STRAIPSNIAI, KURIŲPAGRINDU GALIMA NUTRAUKTI ARPAKEISTI SUTARTINIUS SANTYKIUS

� LR CK 6.212 str. – nenugalima jėga(force majeure);

� LR CK 6.217 str – sutartiesnutraukimas dėl esminio sutartiespažeidimo;

� LR CK 6.223 str. – sutartiespakeitimas dėl esminio sutartiespažeidimo

� LR CK 6.228 str. – esminė šaliųnelygybė.

129

SUTARTIES ATSISAKYMASDĖL ESMINĖS ŠALIŲNELYGYBĖS

130

11/24/2011

66


� Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jossąlygos, jeigu sutarties sudarymo metusutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstaisuteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.

� Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būtiatsižvelgiama ir į tai, jog:� viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad

� kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominiųsunkumų, neatidėliotinų poreikių, yraekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi,veikia neapdairiai, neturi derybų patirties,

� taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį irtikslą.


� Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygosturinčios šalies prašymu teismas turi teisęišnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jasatitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskirajos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingussąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

� Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jossąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apiesutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalispo pranešimo gavimo nedelsdama apie savoprašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastarojisutarties dar neatsisakė.

11/24/2011

67

SUTARTIES ATSISAKYMASDĖL ESMINĖS ŠALIŲNELYGYBĖS� Šalių tarpusavio prievolių neatitikimas turi būti

sudarant sutartį. Jeigu toks neatitikimas atsirandadėl sudarius sutartį pasikeitusių aplinkybių,taikomas ne šis o CK 6.204 str.

� Šalių tarpusavio prievolių neatitikimas turi būtiesminis – jų padėtis turi būti tokia nelygi, kadšokiruotų, t.y. protingas žmogus tokiomissąlygomis sutarties niekada nebūtų sudaręs.

� Sprendžiant, ar šalių nelygybė esminė, būtinaatsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių -sutarties rūšį, pobūdį, tikslą, šalių tarpusaviosantykius, jų patirtį, elgesį derantis, verslo etikosreikalavimų laikymąsi ir t.t.

� TAIGI TAI YRA FAKTO KLAUSIMAS.


� Nukentėjusi šalis turi teisę pareikštikitai šaliai atsisakanti sutarties artam tikros jos sąlygos vienašališkai,nesikreipiant į teismą.

� Apie tokį atsisakymą reikia iš ankstopranešti kitai šaliai. Pagal analogijątaikytina CK 6.218 straipsnio 1 dalis.

� Kita šalis, mananti nepagrįstaiatsisakant sutarties turi teisę kreiptisį teismą ir ginčyti sutartiesatsisakymo pagrįstumą.

11/24/2011

68

SUTARTIES PAKEITIMASESANT ESMINEI ŠALIŲNELYGYBEI

� Nukentėjusi šalis turi pasirinkimo teisę– ji gali apskritai atsisakyti sutartiesar tam tikros jos sąlygos arbareikalauti pakeisti sutartį.

� Šalis gali reikalauti pakeisti sutartiessąlygas teismo tvarka.

� Pagal analogiją taikytina CK 6.223straipsnio 3 d.

TEISMŲ PRAKTIKA� LAT 2010 m. kovo mėn. 15 d. nutartį

civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010, kat. 42.4;36.1

� „CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliaiatsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos ar sąlygų,jeigu tai nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį,

� kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingaididelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalisnegauna nieko arba jos nauda yra neproporcingaimaža, palyginus su kitos šalies prievole, ir tokianelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būtijau sudarant sutartį.

� Praktikoje tai turėtų būti tokia nelygi šaliai padėtis, jogprotingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomissutarties niekada nesudarytų. Tai turėtų būti esminėsutarties sąlyga“.

136

11/24/2011

69

PRIEVOLIŲ VYKDYMOSUSTABDYMAS

PRIEVOLIŲ VYKDYMOSUSTABDYMAS

� Labai naudinga priemonėverslui.

� Turi apribojimų.

138

11/24/2011

70

REGLAMENTUOJA:

� Bendrosios CK normos,reguliuojančios prievolių vykdymosustabdymą (CK 6.46 str., 6.58str.),

� Specialiosios normos,reguliuojančios sutartinių prievoliųvykdymo sustabdymą (6.207 str. ir6.220 str.), yra dispozityvios.

� Pagal jas šalims nedraudžiamasusitarti, kad už bet kokį, net irmenkiausią, sutarties pažeidimą(taip pat ir numanomą) gali būtitaikomas prievolės vykdymosustabdymas.

139

LR CK 6.46 STR.� Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės

vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingąpagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būtiįvykdyta prievolė, turi teisę priimti josįvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuonepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimoįrodymų.

� Skolininkas taip pat turi teisę sustabdytiprievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdosavo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininkoir kreditoriaus priešpriešinės pareigossusijusios taip, kad galima pateisintiprievolės vykdymo sustabdymą.

� Skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolėsvykdymo, kai kreditorius savo pareigosnegali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės,taip pat kai kreditorius savo pareigos negaliįvykdyti dėl nuo jo nepriklausančiųaplinkybių. 140

11/24/2011

71

LR CK 6.58 STR.� Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra

priešpriešinis,

� o prievolės šalis, kuri pirma turi atliktiveiksmus prievolei vykdyti, prievolėsnevykdo arba yra aišku, jog nustatytuterminu jos neįvykdys,

� kita prievolės šalis turi teisę sustabdytipriešpriešinį savo prievolės vykdymą arbaapskritai atsisakyti ją vykdyti,

� apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalautiatlyginti nuostolius.

141

LR CK 6.58 STR.� Prievolės šalis neturi teisės sustabdyti

prievolės vykdymą, jeigu kita prievolės šalis:

� pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymoužtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkinsprievolės įvykdymo;

� negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuojos priklausančių aplinkybių;

� negali pareigos įvykdyti dėl priešingosšalies kaltės.

� Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdėnevisiškai, kita prievolės šalis turi teisęsustabdyti priešpriešinį savo prievolėsvykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiekprievolės neįvykdė šalis, privalėjusi jąįvykdyti pirma.

142

11/24/2011

72

LR CK 6.58 STR.� Jeigu viena prievolės šalis įvykdo prievolę,

nelaukdama kol ją įvykdys pirma taipadaryti privalanti šalis, tai ši šalisprivalo savo prievolę įvykdyti.

� Teisė sustabdyti dvišalės prievolėsvykdymą baigiasi, kai kita prievolės šalispateikia adekvatų savo prievolėsįvykdymo užtikrinimą.

� Prievolės vykdymo sustabdymas galibūti panaudotas ir prieš kitos prievolėsšalies kreditorius.

� Teise sustabdyti prievolės vykdymą šalysprivalo naudotis sąžiningai ir protingai.

143

LR CK 6.207 STR.� Jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo

pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisęsustabdyti sutarties vykdymą tol, kolkita šalis nepradės jos vykdyti.

� Kai šalys savo prievoles turi įvykdytiviena paskui kitą, tai turinti sutartįįvykdyti vėliau šalis gali sustabdytivykdymą tol, kol kita šalis neįvykdosavo prievolių.

� Teise stabdyti sutartinių įsipareigojimųvykdymą privalo naudotis protingai irsąžiningai.

144

11/24/2011

73

LR CK 6.220 STR.

� Šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybestikisi, kad kita šalis gali iš esmėspažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosiosšalies pareikalauti patvirtinti, kad šisutartį įvykdys tinkamai.

� Šalis gali sustabdyti savo sutartiniųprievolių vykdymą tol, kol kita sutartiesšalis patvirtina, kad ji sutartį tikraiįvykdys tinkamai.

� Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytopatvirtinimo šalis negauna per protingąterminą, ji gali sutartį nutraukti.

145

LR CK 6.220 STR.� CK 6.220 straipsnio nuostatų

taikymo problema – patvirtinimas,kad sutartį įvykdys tinkamai:

� ar užteks žodinio patvirtinimo?

� ar galima reikalauti garantijos,laidavimo, įkeitimo, lėšųįnešimo į depozitinę sąskaitą?

� ar gali sustabdyti prievolėsvykdymą nereikalaudamapatvirtinimo?

� jei pateikė nepakankamąprievolės įvykdymo užtikrinimą,ar reikia atnaujinti prievolėsvykdymą? 146

11/24/2011

74

TEISMŲ PRAKTIKA� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 8 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009,kat. 35.4

� FABULA:� Buto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai dalį

perkamo buto kainos sumokėjo ieškovui ikisutarties sudarymo,

� likusią sumą įsipareigojo sumokėti per 30 dienųpo sutarties patvirtinimo, o laiku nesumokėjus,mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius užkiekvieną pradelstą dieną.

� Kadangi atsakovai kainos dalį sumokėjo praleidęterminą, ieškovas prašė priteisti sutartinesnetesybas.

� Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino išdalies, apeliacinės - atmetė. Ieškovas pateikėkasacinį skundą.

147

TEISMŲ PRAKTIKA� LAT pažymėjo, kad vienas iš savigynos būdų –

prievolės vykdymo sustabdymas, yra teisėtasesant tokioms sąlygoms :

� 1) sutarties šalių prievolės turi būtipriešpriešinės;

� 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arbaviena po kitos;

� 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) betkuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu,arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kaiprievolės vykdomos viena po kitos;

� 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalieskaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolėsneįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių;

� 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikėadekvataus savo prievolės įvykdymoužtikrinimo;

� 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaipsavigynos forma, panaudotas protingai irsąžiningai, neperžengiant savigynos ribų.

148

11/24/2011

75

TEISMŲ PRAKTIKA� Nagrinėjamu atveju atsakovai, sustabdydami prievolės

sumokėti ieškovui perkamo buto kainą vykdymą,elgėsi teisėtai, nes ši prievolė galėjo atsirasti tik šalimspasirašius buto perdavimo - priėmimo aktą, o jisnebuvo pasirašytas, kadangi butas turėjo trūkumų,konstatuotų teismo sprendimu kitoje byloje, priteisiantatsakovams iš ieškovo turtinės žalos atlyginimą.

� Konstatavus, kad pačiam ieškovui netinkamaiįvykdžius savo nedalomą prievolę, teisiškai tai reiškiavisos prievolės neįvykdymą (CK 6.205 str.), atsakovaiturėjo teisę sustabdyti atitinkamos dalies savoprievolės įvykdymą, t. y. atsisakyti sumokėti dalį butokainos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš jųnetesybas (delspinigius).

� LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismosprendimą.

149

TEISMŲ PRAKTIKA� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus 2008 m. gruodžio mėn. 9 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2008,kat. 114.11; 114.3; 52.3; 116.1.

� FABULA:� Ieškovas (rangovas) prašė priteisti iš

atsakovo likusią nesumokėtą statybosrangos sutarties vykdymo metu atliktųdarbų kainos dalį (113 300 Lt),

� o atsakovas (užsakovas) priešieškiniuprašė sumažinti statybos darbų kainą irpriteisti iš ieškovo išlaidas dėl statybosobjekto defektų (57 518 Lt).

� Pirmosios instancijos teismas ieškinį irpriešieškinį tenkino iš dalies, apeliacinės –tenkino visą priešieškinį.

150

11/24/2011

76

TEISMŲ PRAKTIKA

� Užsakovas (atsakovas) turėjo teisęsustabdyti prievolės atsiskaityti pagalstatybos rangos sutartį vykdymą rangovui,nes statybos darbų defektai buvonustatyti dar iki mokėjimo terminopabaigos.

151

VIENAŠALIS SUTARTIESNUTRAUKIMAS

152

11/24/2011

77

SUTARTIS VIENAŠALIŠKAINUTRAUKIAMA:

� Sutartyje numatytais pagrindasir tvarka

� Įstatyme numatytais pagrindaisir tvarka

153

SUTARTIES NUTRAUKIMAS DĖLESMINIO SUTARTIES PAŽEIDIMO(LR CK 6.217 STR.)

Šalis gali nutraukti sutartį, jei kitašalis sutarties neįvykdo arnetinkamai įvykdo ir tai yraesminis sutarties pažeidimas.

154

11/24/2011

78


Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, arne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmėsnegauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrusatvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjoprotingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutartį griežtasprievolės sąlygų laikymasis turi esminęreikšmę;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ardėl didelio neatsargumo;

4) ar sutartiesneįvykdymas – pagrindas nukentėjusiai šaliainesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutartiesneįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdėsutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jei sutartisbūtų nutraukta.

155


Kai sutarties įvykdymo terminaspraleistas, nukentėjusi šalis gali nutrauktisutartį, jei kita šalis neįvykdo sutarties perpapildomai nustatytą terminą.

Kitais šiame straipsnyje nenumatytaispagrindais sutartį galima nutraukti tikteismo tvarka pagal suinteresuotosšalies ieškinį.

156

11/24/2011

79

SUTARTIES NUTRAUKIMAS DĖL ESMINIOSUTARTIES PAŽEIDIMO (LR CK 6.217STR.)� Esminio sutarties pažeidimo kriterijus

yra lyg priemonė, kuria „išmatuojamos“kiekvieno konkretaus sutartiespažeidimo aplinkybės suteikiant teisępatiems civilinės apyvartos dalyviams(ginčo atveju – teismui) spręsti, kaipturi būti vertinamas atitinkamaspažeidimas.

� Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyjenurodytus kriterijus, į kuriuos turi būtiatsižvelgiama nustatant, ar sutartiespažeidimas yra esminis, galima darytiišvadą, kad kuo didesnis atotrūkistarp sutarties neįvykdymo irpažadėto vykdymo, tuo didesnėtikimybė, kad sutarties nevykdymasesant ginčui bus pripažintasesminiu.

157

SUTARTIES NUTRAUKIMAS DĖL ESMINIOSUTARTIES PAŽEIDIMO (LR CK 6.217STR.)

� Pavyzdžiui, CK 6.217 straipsnio 2dalies 2 punkte nurodyta, kad,nustatant, ar sutarties pažeidimasyra esminis, atsižvelgiama į tai, arpagal sutartį griežtas prievolėssąlygų laikymasis turi esminęreikšmę.

Cituojama byla: Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus nutartis c. b.Jevgenijus Zolotariovas v. UAB „Baldras“, VĮRegistrų centras, tretysis asmuo Klaipėdosapskrities viršininko administracija, Nr. 3K-P-346/2004.

158

11/24/2011

80

SUTARTIES NUTRAUKIMASDĖL ESMINIO SUTARTIESPAŽEIDIMO (LR CK 6.217 STR.)� Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą

pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta:� ar nukentėjusios šalies

asmeniniai interesai dėl tokiopažeidimo buvo iš esmėssuvaržyti,

� nes esminį sutarties pažeidimąlemia tai, ar nukentėjusi šalisnegavo to, ką pagal sutartįper visą jos terminą pagrįstaitikėjosi gauti;

� ar nukentėjusios šalies teisėti,pagrįsti lūkesčiai dėl numatytųsutarties vykdymo rezultatųlieka neįgyvendinti vien dėlsutartį pažeidusiokontrahento veiksmų, ar irdėl kitų priežasčių;

� svarbu atsižvelgti ir į sutartiesvykdymo tarp šaliųsusiklosčiusią praktiką,

.

159

SUTARTIES NUTRAUKIMASDĖL ESMINIO SUTARTIESPAŽEIDIMO (LR CK 6.217 STR.)

� taip pat į sutartį pažeidusiosšalies vaidmenį, t. y.nustatytina:� ar sutartis netinkamai

įvykdyta sąmoningai tosiekiant (tyčia),

� ar dėl aplaidumo(didelio neatsargumo).

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. JevgenijusZolotariovas v. UAB „Baldras“, VĮ Registrųcentras, tretysis asmuo Klaipėdos apskritiesviršininko administracija, Nr. 3K-P-346/2004.

160

11/24/2011

81


� Nukentėjusi šalis negali remtis CK6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyjenumatytais vienašalio nutraukimopagrindais kaip pretekstuvienašališkai nutraukti sutartį.

� Nutraukimo pagrindai turi būti:

� realūs,� jų tikrumas įrodytas,� ir jie turėtų reikšti, kad tolesnis

sutarties galiojimas sukeltųnukentėjusiai šaliai sutartiessudarymo metu nenumatytusdidelius turtinio ar asmeniniopobūdžio praradimus.

161


� Vien tik formaliai pažeidus esminessutarties nuostatas, jei neatsirandaneigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiaišaliai, paprastai galima daryti išvadą, kadnebuvo esminio sutarties pažeidimo, onukentėjusios šalies rėmimasis tokiaaplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartįreiškia bandymą įrodyti tariamą arapsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

Cituojama byla: Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus nutartis c. b.Jevgenijus Zolotariovas v. UAB „Baldras“,VĮ Registrų centras, tretysis asmuoKlaipėdos apskrities viršininkoadministracija, Nr. 3K-P-346/2004.

162

11/24/2011

82

SUTARTIES NUTRAUKIMAS DĖL ESMINIOSUTARTIES PAŽEIDIMO (LR CK 6.217STR.)� Šioje byloje teismas pripažino, kad sutartyje

numatytos kainos nesumokėjimas pernustatytą terminą yra esminis sutartiespažeidimas.

� Tačiau nustatė, kad:

� atsakovas, gavęs oficialų įspėjimą dėlsutarties nutraukimo, per mėnesįprievolę įvykdė, o

� restitucija būtų sudėtinga, nesieškovas yra likviduojama įmonė.

� Todėl atsisakė pripažinti sutartiesnutraukimą teisėtu ir priteisė tik nuostoliųatlyginimą.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniųbylų skyriaus nutartis c. b. Likviduojama UAB „KlaipėdosHekos statyba“ v. UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, tretiejiasmenys bankrutuojanti AB „Litimpeks bankas“, F.Puzinskio firma „Florena“, Nr. 2A-127/2004 m.

163


� Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5dalyje numatyta, kad šalys galisutartyje nustatyti atvejus, kaisutartį nutraukia viena iš šaliųvienašališkai.

� Tačiau egzistuoja prieštaringaLietuvos teismų praktika dėl šiosCivilinio kodekso normos aiškinimoir taikymo.

164

11/24/2011

83


� Vienašalis sutarties nutraukimas, kaipnukentėjusios šalies interesųsavigynos priemonė, įstatymų leidėjoyra įtvirtinta ir laikoma adekvačiareakcija į sutartį pažeidusios šalieselgesį, pasireiškusį esminiu sutartiespažeidimu (CK 6.217 str. 2 d.).

� Dispozityvumo principas privatiniuosesantykiuose leidžia sutarties šaliaipasirinkti galimybę savo iniciatyvanesikreipiant į teismą vienašališkainutraukti sutartį arba inicijuoti sutartiesnutraukimą teismo tvarka, jei realiaiatsiranda tokį sutarties nutraukimąleidžiančios įstatyme ar sutartyjenumatytos aplinkybės.

165


� Kita vertus, CK 6.217 straipsnio 4dalyje numatyta, kad kitais šiamestraipsnyje nenumatytais pagrindaissutartį galima nutraukti tik teismotvarka pagal suinteresuotos šaliesieškinį.

� Sutarties šalys gali visais atvejaisvienašališkai nutraukti sutartį, jei tokiateisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str.5 d.), nebent įstatyme būtų nurodytaspeciali išimtis, jog tam tikros sutartysturi būti vienašališkai nutraukiamos tikteismo tvarka.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus nutartis c. b. JevgenijusZolotariovas v. UAB „Baldras“, VĮ Registrųcentras, tretysis asmuo Klaipėdos apskritiesviršininko administracija, Nr. 3K-P-346/2004.

166

11/24/2011

84

SUTARTIES NUTRAUKIMAS DĖLESMINIO SUTARTIES PAŽEIDIMO (LRCK 6.217 STR.)

� CK 6.217 straipsnyje nustatytipagrindai, kuriems esant šalis turi teisęvienašališkai nutraukti sutartį.

� O CK 6.218 straipsnyje nustatyta šiosteisės įgyvendinimo tvarka, pranešantkitai sutarties šaliai apie sutartiesnutraukimą.

� Šios bendros sutarčių teisės nuostatostaikomos ir kreditavimo sutartims,atsižvelgiant į šių sutarčių specifiką.

167

SUTARTIES NUTRAUKIMAS DĖLESMINIO SUTARTIES PAŽEIDIMO (LRCK 6.217 STR.)

� Įstatyme nustatant šalies teisę vienašališkainutraukti sutartį užtikrinamas sutarčiųlaisvės principo įgyvendinimas (CK 1.2 str.1 d., 6.156 str.): šalys gali pačios numatytiatvejus, kai sutartis nutraukiamavienašališkai (CK 6.217 str. 5 d.).

� Tačiau įstatyme, siekiant apsaugoti dėlsutarties sąlygų nevykdymo nukentėjusiosšalies interesus, nustatyti pagrindai, kaišalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, norssutartyje tai ir nebūtų numatyta.

Cituojama byla: Lietuvos Aukščiausiojoteismo Civilinių bylų skyriaus nutartis c.b.Vytautas Zumeris ir tretysis asmuo ViktorasAbaturovas v. UAB „Olympic Gym“, AB„Nord/LB Lietuva“, tretieji asmenys ArvydasMilvydas ir Eva Sons, Nr. 3K-3-368/2004.

168

11/24/2011

85

SUTARTINIŲ TEISIŲREGISTRACIJOSPROBLEMOS

169

TEISMŲ PRAKTIKA

� LAT CBS nutartis c. b. L. Ezersko įmonė v. UAB “Jūrų Aušrė”,Nr. 3K-3-146/2004.

� Įgyjant daiktą pagal sandorį, nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuodaikto perdavimo momento (LR CK 4.49 str.). Tačiau teisės normos,reglamentuojančios nuosavybės teisės perėjimo momentą, yradispozityvios, todėl šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti irkitokias taisykles.

� Sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (LR CK 6.154 str.,6.189 str.). Sutartinių santykių uždarumo principas, kurįpripažįsta ir teismų praktika (žr. LAT CBS nutartis c. b. N.Urnevičienė v. AB viešbutis “Lietuva”, Nr. 3K-7-145/2003).

170

11/24/2011

86

TEISMŲ PRAKTIKA

� Nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, taigi jai galioja viešumo reikalavimas,reiškiantis, kad nuosavybės teisę galima panaudoti prieš trečiuosiusasmenis tik tuo atveju, jeigu ši teisė buvo išviešinta ir tretieji asmenysturėjo galimybę patikrinti, kas yra daikto savininkas.

� Pagal LR CK 6.411 str. 2 d. aplinkybę, jog nusipirktų neregistruojamų daiktųnuosavybės teisė išlieka pardavėjui, kai daiktai įsigyti teikti paslaugoms arbaįmonės verslui, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju,jeigu pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota įstatymo nustatytatvarka viešame registre.

� Kadangi įstatymas reikalauja išviešinti net neregistruojamų daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, tai juo labiau (argumentum a fortiori)toks reikalavimas taikytinas registruojamiems daiktams, ir tai reiškia,kad registruojamo daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis taippat privalo būti įregistruota registre, kuriame yra įregistruotas patsdaiktas.

171

TEISMŲ PRAKTIKA

� LAT CBS nutartis c. b. UAB “Vilniaus energija” v. V. Novikovo IĮ, Nr. 3K-3-108/2005

� Pagal CK 6.494 str. 1 d. kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojopereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujajamsavininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatytatvarka buvo įregistruotos viešajame registre.

� Aplinkybė, kad naujasis turto savininkas žinojo apie viešajame registreneįregistruotą nuomos sutartį, todėl jam perėjo šioje sutartyje numatytosnuomininko teisės ir pareigos, yra neteisingas ir neatitinka CK 6.494 str. 1 d.reikalavimų.

� Argumentai, kad nuomininkas bandė įregistruoti nuomos sutartį viešajame registre,tačiau jam to padaryti nepasisekė dėl nuomotojo kaltės, yra juridiškai nereikšmingi,nes tik sutarties įregistravimas viešajame registre sukelia teisines pasekmes,numatytas CK 6.494 str. 1 d., kad nuomos sutartis liktų galioti naujajam turtosavininkui.

172

11/24/2011

87

TEISMŲ PRAKTIKA

� LAT CBS nutartis c. b. E. Žaliauskaitė v. AB Bankas Hansabankas, Nr.3K-3-209/2005.

� Neįregistravusios sandorio, šalys negali panaudoti sandorio fakto prieštrečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenisremdamosi kitais įrodymais (LR CK 1.75 str. 2 d.). Trečiojo asmenssąžiningumas yra preziumuojamas.

� Jeigu trečiojo asmens reikalavimo teisės atsirado iki teismo sprendimoatnaujinti terminą sandoriui įregistruoti priėmimo ir turto nuosavybėsįregistravimo, jo teisės, vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra gintinos,nepaisant to fakto, kad vėliau terminas sandoriui įregistruoti buvo atnaujintasir sandoris įregistruotas.

� Teismas, atsižvelgdamas į galimus sąžiningo trečiojo asmens teisių gynimobūdus, turi spręsti, ar pats sandorio įregistravimo faktas, atliktas vėliau,nei atsirado trečiojo asmens teisė patenkinti savo reikalavimą iš ginčoturto, atima jam teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į tą turtą.

173

Ačiū.

174

Documents

Aktualios Sutarciu Teises Problemos