VERSLO TEISĖ

Dr. Paulius Čerka

TEMA 1

Teisės samprata. Teisės sistema. Teisės šaltiniai. Teisės principai. Lietuvos teisinė sistema.Verslo teisės

samprata. Verslo etika. Įmonių socialinė atsakomybė.

TEMA 1

1. Teisės samprata - Visuomenė negali egzistuoti be tam tikrų socialinių normų ir taisyklių reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius, dar senovės Romos laikais buvo teigiama: Ubi societas ibi jus, t. y. „Kur visuomenė, ten ir teisė".

Teisė paprastai apibrėžiama kaip valstybės nustatytų ir jos saugomų privalomų elgesio normų visuma.

4

TEMA 1

2. Teisės sistema - Plačiąja prasme teisinė sistema suvokiama kaip vientisas tarpusavyje suderintų ir susietų valdžios, valdymo, teisminių ir teisėsaugos institucijų, taip pat teisinių priemonių darinys. Siaurąja prasme ši sąvoka suprantama kaip suderintų, sugrupuotų ir tarpusavyje susietų teisės normų, teisės aktų ir jų grupių junginys.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 1

Teisės šaltiniai - pagrindiniais teisės šaltiniais yra laikomi valstybės institucijų išleisti norminiai teisės aktai, kurių normose suformuluota ir įtvirtinta valstybės valia.

Dar vienas teisės šaltinis – teismų praktika sprendžiant tokio pat pobūdžio bylas – vadinamasis precedentas.

Taip pat vienu iš teisės šaltiniu yra laikomas ir teisinis paprotys.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 1

Teisės principai

Pagrindiniai teisės principai, taikyti visoje teisinėje sistemoje: viešumas ir lygybė.

Viešumas - Teisės normos turi būti paskelbtos viešai, išplatintos kaip visuomeninė informacija ir normų turinys turi būti visuomenės pasiekiamas. Viešumo principas netaikomas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, valstybinių paslapčių saugojimo atvejais.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 1

Lygybė - Teisę ir teisingumą vykdantys asmenys privalo vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 1

Lietuvos Teisinė sistema Seimo priimtuose įstatymuose suformuluota ir įtvirtinta

daugybė elgesio taisyklių - teisės normų.

Teisės institutas - tai grupė teisės normų, reguliuojančių labai artimus visuomeninius santykius.

Teisės šaka - tai sistema teisės normų, reguliuojančių vieningus visuomeninius santykius, susidarančius įvairiose žmonių gyvenimo srityse

Dr. Paulius Čerka

TEMA 1

Verslo Teisės samprata Verslo teisė plačiąja prasme yra suprantama kaip

visuma teisės normų, reguliuojančių verslo santykius, atsirandančius iš fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 1

Verslo etika

Verslo etika yra neatsiejama nuo teisės. Tačiau teisės normos yra privalomos, jų nesilaikymas gresia sankcijomis, o moralinės yra laisvanoriškos remiasi autoritetu ir įsigalioja, kai joms pritaria visuomenė.

Kas teisėta, tai ir moralu v.s. atskiras moralinis ir teisinis bet kurio reiškinio vertinimas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

 Teisė kaip ginčų sprendimo priemonė. Alternatyvūs

ginčų sprendimo būdai. Lietuvos teismų sistema. Pagrindiniai civilinio ir administracinio proceso

principai Lietuvoje.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Sąvokos: Arbitražas – tai teisinis verslo ginčų tarp šalių

sprendimo metodas, aplenkiant įprastines teismines procedūras ir kreipiantis į trečiąjį asmenį, dėl kurio šalys abipusiai susitaria ir kuris turi įgaliojimus priimti teisiškai privalomą sprendimą.

Tarpininkavimas – tai alternatyvus ginčo sprendimo būdas padedant trečiajam asmeniui, turinčiam patirties sprendžiant tokius ginčus, bei leidžiančiam ginčo šalims įvertinti savo situaciją iš šalies.

Derybos – procesas, kurio metu kompromisu priimamas sprendimas. Jose nedalyvauja trečiasis neutralus asmuo, o šalys pačios tiesiogiai derasi tarpusavyje.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Taikinimas– procesas, kai trečiasis neutralus asmuo stengiasi patarti šalims bei nubrėžti galimo kompromiso gaires.

Bylos faktų įvertinimas – procesas, kai nešališkas teisininkas padeda šalims objektyviai įvertinti bylą ir jos faktus, taip pat kiekvienos iš šalių argumentų silpnąsias ir stipriąsias puses.

Encyclopedia Britanica: Micropedia. 2000. T. 1. P..521.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Teisė kaip ginčų sprendimo priemonė

Į teisės kaip ginčų sprendimo priemonės sąvoką įeina visi teisėti procesai, kurių metu yra pasiekiamas šalių susitarimas arba teisingumo atstatymas. Tai gali būti pasiekiama civilinio proceso būdu valstybiniame teisme arba alternatyviųjų ginčų sprendimų būdu.

 

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Socialinė v. Teisinė taika Teisinė taika reiškia ginčo išsprendimą iki tokio

lygio, kad neegzistuotų joks teisinis pagrindas kuriai nors iš šalių kelti savo reikalavimus, t.y. Tai formalioji taika.

Teisinę taiką sukuria teismo sprendimas, kuriam, deja, nelemta turėti galios atkurti šalių tarpusavio bendravimą. Būtent todėl teismui priėmus teisėtą, nešališką ir teisingą sprendimą, šalys lieka priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu: ieškovas džiaugiasi „nubaudęs“ atsakovą, o pastarasis dažniausiai jaučiasi „nuskriaustas“ ir neteisingai įvertintas. Teisinio pagrindo tolesniems ginčams nebuvimas tik pašalina „išspręstą“ problemą iš teisminės sistemos akiračio. Viena šalis visuomet lieka pralaimėjusi, be to, turime pripažinti, kad socialinė taika tarp šalių, nors ir įsivyravus teisinei taikai, nebuvo atkurta.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Taikus ginčo sprendimas

Taikus ginčų sprendimas vertinamas už tai, kad jis tam tikra apimtimi grąžina bylininkų santykius į įprastas vėžes, sudaro prielaidas šalinti priešiškumą visuomenėje, ugdo derybų kultūrą.

Kita vertus, taikiai išsprendžiant daugiau teisme nagrinėjamų civilinių bylų taupomas teismo, proceso šalių ir jų advokatų laikas, mažinamas teismų darbo krūvis, mažėja tiesioginės ir netiesioginės bylinėjimosi išlaidos, galiausiai didėja teismo autoritetas, pasitikėjimas teismais, formuojama teigiama bylininkų ir visuomenės nuomonė apie ginčų sprendimo procedūrų teismuose teisingumą

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI:

Valstybės teisme Komerciniame arbitražo teisme Neformaliais/draugiškais būdais

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

VALSTYBĖS TEISME KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI:

Jei šalys sudarė prorogacinį susitarimą Jeigu nėra arbitražinio susitarimo, jis negalioja,

yra netikslus ar neįgyvendinamas Šalys nesusitarė spręsti ginčą draugiškai

(derybomis, tarpininkavimu) arba šiais būdais ginčo neįmanoma išspręsti ginčo

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Susitarimas v. Teismo procesas

Konfidencialumas. Laikas. Kaštai. Problemos sprendimo ir formų laisvė. Atsiprašymo galimybė.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Nekompensuojamos teismo išlaidos

Ribotas advokato išlaidų kompensavimas. Nekompensuojamos šalių kelionės/pragyvenimo

išlaidos. Nekompensuojamos derybų išlaidos.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Finansiniai aspektai

Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Arbitražo mokesčiai

1) registravimo mokestis 1180 Lt. 2) Arbitravimo mokestis- Iki 100 000 -2360 + 4.13% ginčo sumos Nuo 100 001 iki 200 000- 6490 + 2.95% ginčo sumos,

viršijančios 100 000 Nuo 200 001 iki 1 000 000- 9440 + 2.36% ginčo

sumos, viršijančios 200 000 Nuo 1 000 001 iki 5 000 000-28320 + 0.59% ginčo

sumos, viršijančios 1 000 000 Nuo 5 000 001 iki 10 000 000- 51920 + 0.354% ginčo

sumos, viršijančios 5 000 000Virр 10 000 00169620 + 0.118% ginčo sumos, viršijančios 10 000 000

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ADR ( Alternative dispute resolution ) populiarumas

Lietuvoje alternatyvūs ginčo sprendimo būdai buvo žinomi jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Nuo XVI a. vidurio veikė trečiųjų arba kompromisinis teismas.

Toks trečiųjų teismas turėjo vykti tik šalių susitarimu be galimybės apeliuoti dėl ginčo išsprendimo iš esmės.

Abipusiu susitarimu priimtas sprendimas likdavo nepakeistas net tais atvejais, jei byla būdavo perduodama nagrinėti kitam teismui. Tačiau, jeigu trečiųjų teismas sprendimą priimdavo balsų dauguma, tai nepatenkinta sprendimu šalis, arba abi šalys, sprendimą galėjo apskusti žemės teismui, kuris ginčą sprendė pagal Lietuvos Statuto nuostatas. Tribunolas galėjo nagrinėti trečiųjų teisme pradėtą bylą tik tokiu atveju, kai šio teismo teisėjai nesutarė ir nepriėmė jokio sprendimo.

Šiuo metu arbitraže sprendžiama apie 20 bylų per metus.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Ginčų sprendimo būdai:

1. Derybos/taikos sutartis. 2. Mediacija (tarpininkavimas). 3. Arbitražas. 4. Teisminis procesas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Derybų aspektai

Apelsino v. Pyrago dalybos. Interesų išsiaiškinimas- klausimo principas. BATNA Atskirti asmenį nuo problemos.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Derybų teisiniai dokumentai

1.Kvietimas deryboms/ Kvietimas teikti pasiūlymus. 2. Išankstinės derybų sąlygos. 3. Pasiūlymas/Akceptas. 4. Derybų protokolas. 5. Taikos sutartis.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Taikos siekis

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį.

Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas posėdžio pirmininko

pranešimu apie bylą. Paskui posėdžio pirmininkas paklausia, ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį.

Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Taikos sutartis

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Taikos sutarties galia

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Tokie patys savo juridine galia vykdytini dokumentai: 1) teismo sprendimai, 2) arbitražo sprendimai, 3) teismo patvirtintos taikos sutartys;

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Teismo patvirtinta v. nepatvirtinta sutartis Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių

galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka.

Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma ( pacta sunt servanda).

Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius ( CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Taikos sutarties pripažinimas negaliojančia

1. Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (šio kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais.

2. Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja.

3. Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja.

4. Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

5. Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi.

6. Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Mediacija: kas tai?

Tikslas: taikus ginčo išsprendimas

Poveikis: galimybė įveikti konfliktą

Rezultatai: viena efektyviausių priemonių pasiekti taikų susitarimą

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Kaip veikia?

Patobulintos derybos Konstruktyvaus dialogo skatinimas vadovaujant

mediatoriui Šalių interesų ir poreikių atskleidimas Orientacija - “ką mes galime padaryti” Ginčo šalių akiračio išplėtimas Pragmatiškumas, emocijų ir agresijos valdymas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Teisminė ir neteisminė mediacija (sutaikymas)

Teisminė mediacija (sutaikymas) – “biurokratinės” mediacijos porūšis

Teisminės ir neteisminės mediacijos (sutaikymo) skirtumai: - mediatorių statuso ir skyrimo ypatybės- procedūrų lankstumo galimybės- procedūrų ir mediacijos rezultatų teisinio vertinimo (kontrolės) lygmuo- procedūrų finansavimo ypatybės - integracijos į teismo procesą lygmuo - trukmė, mediacijos sesijų skaičius- mediacijos procedūrų ir rezultatų juridinis pripažinimas ir faktinis autoritetas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Teisminio sutaikymo (mediacijos) formos

Mediaciją vykdo bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvoje priėmus naująjį CPK tai vadinama “taikinimo procedūra” arba “teisminiu sutaikymu” – CPK 231 str.

Mediaciją vykdo teisėjai arba kiti teismo tarnautojai, kurie nedalyvauja ir negali dalyvauti byloje vykdydami savo tiesiogines teisminės funkcijas (kaip teisėjai, teisėjų padėjėjai ir pan.). Sutinkama JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Anglijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kitose šalyse. “Teisminės mediacijos” terminas Lietuvoje vartojamas pažymėti būtent šią procedūrą. Ji laikytina “teisminio sutaikymo” porūšiu

Teismo paskirta mediacija, kuri vykdoma privačių mediatorių ne teisme (žinoma Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje, JAV ir kt. šalyse, galima ir Lietuvoje)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Teisminė mediacija Įdomus ir novatoriškas teisėjų pareigos imtis priemonių šalims sutaikyti

realizavimas mūsų teisinėje sistemoje – teisminės mediacijos taikymas. Apie mediaciją, kaip taikaus ginčų sprendimo būdo taikymo galimybę Lietuvos Respublikos teisėje, pradėta kalbėti vykdant žiniasklaidoje pagarsėjusį bandomąjį mediacijos projektą, pagal projektą nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus antrajame apylinkės teisme, „kai teismui matant realią galimybę ginčą išspręsti taikiai, proceso šalims pasiūloma pasiekti taikų susitarimą kitu, efektyvesniu būdu – teismine mediacija“[8]. Vykdant bandomąjį projektą, mediatoriais paskirti į mediatorių sąrašą įtraukti teisėjai arba teisėjų padėjėjai. Teisminės mediacijos metu pasiekti teismo tvirtinami susitarimai. Vis dėlto mediacija Lietuvos Respublikos civiliniame procese yra eksperimentinis būdas įgyvendinti teismo pareigą imtis priemonių dėl šalių sutaikymo. Kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs Mediacijos įstatymo bei atitinkamai pakeitęs taikinimo procedūrą teisminio ginčo sprendimo metu reglamentuojančio CPK, dar sunku įvertinti šio vieno populiariausių alternatyvių civilinių ginčų sprendimo būdų taikymo naudą Lietuvos Respublikos teisėje.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Teisminė mediacija Lietuvoje Bandomasis projektas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme:

Teismų tarybos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 13 P – 348 “Dėl bandomojo teisminės mediacijos projekto”, pradžia - 2006 m. sausio 26 d.

Teisėjų tarybos 2007 m. sausio 26 d. nutarimu pradėta projekto plėtra į Lietuvos apeliacinį teismą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą ir kitus teismus

Nuo 2008 m. sausio 1 d. projektas vykdomas daugiau, kaip dešimtyje Lietuvos teismų

Teisminės mediacijos sistemos pagrindinius principus ir integravimą į teismo procesą nustato Teisminės mediacijos taisyklės (2007 m. sausio 26 d. redakcija)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

trečiasis asmuo, oficialiai nepareiškiantis savo pozicijos dėl galimos išeities

Šių procesų, kurie vadinami „sutaikinimu“ arba „tarpininkavimu“, metu šalys yra kviečiamos pradėti arba pratęsti dialogą ir išvengti konfrontacijos; šalys pačios pasirenka ginčo sprendimo būdą ir atlieka ypač aktyvų vaidmenį, siekdamos surasti joms tinkamiausią sprendimą. Šie būdai suteikia galimybę ne remtis vien teisine pozicija, bet priimti sprendimą, kuris atitiktų tikrąjį ginčo pobūdį, aiškinant jį iš asmeninių pozicijų. Šis konsensusu pagrįstas požiūris padidina galimybes, kad išsprendusios ginčą šalys galės tęsti įprastus verslo ar asmeninius santykius.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Mediacijos efektyvumas:

Intensyvios emocijos užkerta kelią susitarimui derybininkai patys nepajėgia ištaisyti netinkamo bendravimo produktyviems mainams trukdo klaidingi suvokimai ir stereotipai pasikartojantis negatyvus elgesys (pyktis, kaltinimai kitiems, etikečių

klijavimas) sukuria barjerus tarp šalių yra labai reikšmingų nesutarimų dėl duomenų (informacijos) svarbos,

rinkimo, įvertinimo tikri ar suvokiami interesai yra tokie, kad šalys nesugeba jų suderinti šalis skiria nebūtini (bet šalių suvokiami kaip būtini konflikto sprendimui)

vertybių skirtumai nėra aiškios, sutartos derybų procedūros ar protokolo, arba nustatytos

procedūros (pvz., privatūs susitikimai, atvėsimo laikotarpiai) tinkamai nepanaudojami

iškyla sunkumai pradėti derybas arba derybos patenka į aklavietę

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Konfidencialumas

Tarpininkas ir šalys privalo išsaugoti viena kitos komercinę paslaptį, kuri tapo žinoma dėl dalyvavimo tarpininkavimo ir taikinimo procedūroje. Konfidencialumo reikalavimas taikomas ir taikos sutarties turiniui. Komercinę paslaptį turinčios sutarties nuostatos gali būti atskleistos tik, kai būtinai reikia joms įgyvendinti.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Nepriklausomumas

Jeigu teisme arba arbitraže nagrinėjamas tas pats ginčas, kuris anksčiau buvo tarpininkavimo ir taikinimo procedūros dalykas, tarpininkas negali dalyvauti, o šalys negali jo kviestis arbitru, liudytoju, kurios nors šalies atstovu ar advokatu.

Jeigu ginčas, buvęs tarpininkavimo ir taikinimo procedūros dalykas, vėliau yra nagrinėjamas teisme arba arbitraže, šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams: 1) ginčui sureguliuoti kitos šalies nuomonės ar pasiūlymų, kurie buvo pateikti tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 2) kitos šalies pripažinimų, išsakytų tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 3) tarpininko siūlymų dėl ginčo sureguliavimo; 4) buvusio kitos šalies polinkio priimti tarpininko siūlymą dėl ginčo sureguliavimo.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Tarpininkavimo ir taikinimo paslaugų mokesčiai

1) registravimo mokestis (procedūros organizavimo išlaidoms padengti) - 1500 Lt (be PVM);

2) tarpininkavimo mokestis (tarpininko paslaugoms apmokėti) - 2 % ginčo sumos (be PVM);

3) kompensavimo mokestis (tarpininkų, liudytojų ir kitų ginčo šalių susitarimu pakviestų procedūros dalyvių turėtas išlaidas kompensuoti) nustatomas pagal turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Jeigu tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu teikiamos kitos paslaugos, - jas atskirai ar bendrai apmoka ginčo šalys.

Kai tarpininkauti kviečiami: 1) du tarpininkai - registravimo mokestis didinamas 20 %, o tarpininkavimo mokestis -1 %; 2) trys tarpininkai - registravimo mokestis didinamas 30 %, o tarpininkavimo mokestis -1,5%.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Tarpininkavimo etapai

Įžanga Pozicijų nustatymas Interesų tyrinėjimas Sprendimų, atitinkančių interesus ieškojimas Sprendimo pasiekimas ir tarpininkavimo užbaigimas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Tarpininko elgesys, susijęs su tarpininkavimo sėkme:

rodoma empatija diskusija struktūruojama kuriant ir nustatant

dienotvarkę šalims padedama nustatyti prioritetus išlaikoma rami ir draugiška proceso kontrolė

Neigiamas tarpininko elgesys: ekspertizė kritikavimas trikdančių klausimų pateikimas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

sąlygos, turinčios įtakos tarpininkavimo efektyvumui šalių santykiai (kuo blogesni santykiai, tuo

pesimistiškesnė perspektyva) konflikto lygis (efektyvumas didesnis, kai konflikto

lygis nuosaikus, vidutinis, arba kai dalyviai pasiekia žeidžiančią aklavietę)

šalių sugebėjimas kooperuotis viena su kita šalių motyvacija sureguliuoti nesutarimus ir priimti

susitarimus šalių pasitikėjimas tarpininkavimo procesu tarpininkavimo proceso bruožai, tarpininko veiklos

ypatybės šalių vidinis konfliktas (efektyvumas mažesnis, jei

konflikto šalies viduje nesutariama dėl lūkesčių, geriausio ar įmanomo sprendimo)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

EFEKTYVAUS TARPININKAVIMO BRUOŽAItarpininko ir šalių santykiai šalys palankiau priima tarpininkavimą didėja šalių pasitikėjimas tarpininkušalių santykiai kontroliuojama šalių komunikacija vyksta atskiri susitikimai su šalimis, kai jas galima paveiktitemos (probleminiai klausimai) sudaroma dienotvarkė suformuojama dienotvarkės klausimų visuma, seka, prioritetai interpretuojami ir formuluojami siūlymai sprendimui siūlomi galimi susitarimai šalys padedama šalims išsaugoti savigarbą, darant nuolaidas padedama šalims spręsti vidinius nesutarimus padedama šalims susitarti su juos įgaliojusiaisiais taikomi teigiami paskatinimai susitarimui ar nuolaidų darymui

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Arbitražo procesas

Arbitražas - ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Vilniaus komercinio arbitražo teismas

Nuolatinė arbitražo institucija "Vilniaus komercinio arbitražo teismas " įkurta 2003 spalio 27 dieną reorganizavimo būdu sujungiant dvi nuolatines arbitražo institucijas "Arbitražo teismą prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva" bei "Vilniaus tarptautinį komercinį arbitražą". Vilniaus komercinio arbitražo teismas perėmė reorganizuotoms arbitražo institucijoms priskirtų arbitražo bylų administravimą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

- Arbitražas, valstybiniai teismai ar alternatyvūs ginčų spendimo būdai?

- Ad hoc ar institucinis arbitražas? Ar visus ginčus galima spręsti arbitražu?

- Arbitražinis susitarimas, jo turinys ir forma- būtini ir papildomi elementai.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Arbitražinio nagrinėjimo vieta ir kalba

Šalys gali susitarti dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos. Jei tokio susitarimo nėra, arbitražinio nagrinėjimo vietą nustato arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir šalių nuomonę. Arbitražinis teismas gali, jeigu šalys nesusitarė kitaip, susirinkti bet kurioje vietoje, kurią mano esant tinkama konsultuotis arbitrams, kurioje galima išklausyti liudytojus, ekspertus ar šalis, apžiūrėti dokumentus, prekes ar kitokį turtą. Šalims per protingą laiką turi būti pranešama apie arbitražinio teismo posėdžio laiką ir vietą, kad joms būtų sudaryta galimybė dalyvauti atliekant nurodytus veiksmus.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Šalys gali susitarti dėl kalbos, kuri bus vartojama arbitražinio nagrinėjimo metu. Jeigu šalys dėl kalbos nesusitarė, kalbą nustato arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tame tarpe ir kalbą ar kalbas, kuriomis sudarytas arbitražinis susitarimas. Šalių susitarimas ar arbitražinio teismo nutartis, jeigu juose nenurodyta kitaip, taikomi visiems rašytiniams šalies pareiškimams, arbitražinio nagrinėjimo posėdžiams, taip pat arbitražinio teismo sprendimams, nutartims arba kitokiems arbitražinio teismo priimtiems dokumentams.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Sutartinis teismingumas

1. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

2. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Viešumas v. Uždarumas

Arbitražinio teismo posėdis yra uždaras. Arbitražinis teismas gali pareikalauti, kad bet kuris liudytojas ar ekspertas pasišalintų, kai kiti liudytojai ar ekspertai duoda parodymus. Arbitražinis teismas savo nuožiūra nustato liudytojų ir ekspertų apklausimo tvarką.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

KONFIDENCIALUMAS

Beveik visose valstybėse arbitrai (arbitražo institucijos) yra susaistyti konfidencialumo įsipareigojimų

Prancūzijos teismai šią pareigą aiškina beveik kaip absoliučią (Aita v.A Ojjech byla)

Šveicarijoje, Švedijoje, Australijoje, N.Zelandijoje šalys nėra susaistytos konfidencialumo įsipareigojimų, jei tai aiškiai nenumatyta arbitražiniame susitarime (Balbank byla)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Teismo posėdžio viešumas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.

Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.

Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša,

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Įrodymų leistinumo apribojimai

Jeigu ginčas, buvęs tarpininkavimo ir taikinimo procedūros dalykas, vėliau yra nagrinėjamas teisme arba arbitraže, šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams: 1) ginčui sureguliuoti kitos šalies nuomonės ar pasiūlymų, kurie buvo pateikti tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 2) kitos šalies pripažinimų, išsakytų tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 3) tarpininko siūlymų dėl ginčo sureguliavimo; 4) buvusio kitos šalies polinkio priimti tarpininko siūlymą dėl ginčo sureguliavimo.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

- arbitražo jurisdikcijos ginčijimas; - laikinosios apsaugos priemonės;

- taikytinos teisės parinkimas;-Arbitražo sprendimas: Ar tikrai galutinis ir neginčijamas?

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRAŽAS AR AGSB?

Vienareikšmio atsakymo nėra Arbitražas daugiau teisiškai sureglamentuotas

ir formalizuotas AGSB šalių valios autonomija dar platesnė AGSB - “Win-win” principas- išlaikomi geri

verslo santykiai, sprendimas atitinka abiejų ginčo šalių interesus ir pan., išlaikomas visiškas konfidencialumas

Sprendimas gali būti vykdomas tik gera valia

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

AD HOC AR INSTITUCINIS ARBITRAŽAS?

Sprendimų teisinė galia vienoda (Niujorko konvencija)

Instituciniai savo paslaugas siūlo organizuota forma, turi tipines išlygas, arbitrų sąrašus, skelbia kai kuriuos sprendimus

Ad hoc nėra susaistytas jokiomis procedūrinėmis taisyklėmis, šalių valios autonomija – beveik absoliuti, procedūros uždaresnės ir pigesnės

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS

Būtina sąlyga ginčą spręsti arbitraže Sutartis/abiejų šalių valia/tikslas – atsisakyti bet

kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą arbitražui

Privalomas ne tik šalims, bet ir teismams (“Main Bridge byla –civ.byla Nr.3K-3/681-2000, kat.96)

Atskiras arbitražinis susitarimas, arbitražinė išlyga

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

REIKALAVIMAI ARBITRAŽINĖS IŠLYGOS FORMAI

1958 m. New York’o konvencija nustato rašytinę formą

Ši nuostata įvairiose valstybėse interpretuojama skirtingai:

Šveicarija, Belgija, Olandija, LietuvaAnglija, Švedija

Rašytinė forma suprantama kaip apsikeitimas laiškais, faksogramomis, vieningas pasirašytas dokumentas

Elektroninė forma “Szolmar” byla (civ.byla Nr.3K-7-1999/2003,

kat.124)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS

Šalys Ginčo dalykas Arbitražiniam susitarimui taikoma teisė

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Šalys gali susitarti dėl:

1) arbitrų skaičiaus; 2) arbitro (-ų) paskyrimo tvarkos; 3) arbitro (-ų) nušalinimo tvarkos; 4) arbitražo vietos; 5) arbitražo kalbos; 6) žodinio arba dokumentinio (rašytinio) bylos

nagrinėjimo; 7) ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminų; 8) kitų klausimų, dėl kurių arbitražo procedūrai

taikoma teisė šalims nedraudžia susitarti.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS

Institucinis arbitražas: tipinė išlyga Ar galima keisti tipinę išlygą? Ad hoc arbitražo atveju turi būti

nurodyta: - arbitrų skaičius, jų skyrimo procedūra

- taikytina teisė- arbitražo vieta, kalba- detalios procedūros taisyklės- išlaidų paskirstymas- sprendimo privalomumas ir pan.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Išlygos pavyzdys

Lietuvių kalba:“Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą.Arbitražinio teismo arbitrų bus ........... (vienas arba trys).Arbitražinio teismo posėdžiai vyks......... (vieta).Arbitražiniame procese bus vartojama ......... kalba”.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRUOTINUMAS

Priklauso nuo valstybių nacionalinės teisėsPrancūzijoje – sritys, susijusios su viešąja tvarka;Anglijoje – liberaliausia sistema;Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje – darbo ginčai, žmogaus

teisės;Daugumoje valstybių – iš baudžiamųjų, administracinių

santykių,patentų, konkurencijos ir pan.Naujausios tendencijos

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRŲ PARINKIMAS

Arbitrų skaičius ir jų skyrimo tvarka priklauso nuo šalių susitarimo

Šalių paskirti ar institucijos paskirti Į ką reikėtų orientuotis

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRŲ PAREIGOS, JŲ NUŠALINIMAS

Objektyvumas Nešališkumas Reikalo išmanymas Patirtis Jei įmanoma, nušalinkite kuo anksčiau

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Svarbu įvertinti

3. Arbitražinis bylos nagrinėjimas: - arbitražo jurisdikcijos ginčijimas; - laikinosios apsaugos priemonės; - įrodymai ir įrodinėjimas arbitražo procese; - taikytinos teisės parinkimas;

4. Arbitražo sprendimas: - ar tikrai galutinis ir neginčijamas? - kaip jį vykdyti?

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRAŽO JURISDIKCIJOS GINČIJIMAS

Kompetencijos-kompetencijos doktrina Teismas tikrina arbitražo jurisdikciją Patartina tai daryti pačioje bylos nagrinėjimo

pradžioje Kai ginčas nera arbitruotinas pagal lex arbitri

arba lex fori teisę Kai arbitražinis susitarimas neapima šio

konkretaus ginčo Arbitražinis susitarimas negalioja dėl jo formai,

subjektams ir pan.keliamų reikalavimų

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

Arbitražo sprendimu Šalių iniciatyva Taiko valstybių teismai (Selvaag byla- civ.bylaNr.3K-

8/1999, kat.45

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS

DokumentaiLiudytojaiFaktų, teisės ekspertai, paskirti šalių, paskirti arbitrųAtskleidimas (discovery)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRAŽO SPRENDIMO APSKUNDIMAS

Ne visose valstybėse galimas (pvz.Olandija) LR KAĮ 37 str. Riboti pagrindai, išimtiniais atvejais (Europos

Teisingumo Teismas byloje Eco Swiss China Time Ltd v. Benetton International NV (1999 m. birželio 1 d., nr. C-126/97) aiškiai nurodė, kad “arbitražo proceso efektyvumas reikalauja, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimo apimtis būtų ribojama ir kad arbitražo sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų įmanomi tik išimtinėmis aplinkybėmis”… )

Lietuvoje nesureguliuota kasacija

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

ARBITRAŽO SPRENDIMO VYKDYMAS

Niujorko konvencija Pripažinimas/nepripažinimas Vykdymas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

KITI PATARIMAI

Išsiaiškinti iš anksto arbitražo vietos valstybės teisę, galimo sprendimo vykdymo valstybės teisę

Atidžiai parengti išlygą (forma, turinys, konfidencialumas, išlaidos ir kt.)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Vartotojų ginčai

1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.

2. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Procedūros neprivalomumas

Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Vartotojų Neteisminio ginčų nagrinėjimo samprata

Tai ginčų sprendimo ne teisme mechanizmas, kai ginčo tarp dviejų šalių sprendimui vadovauja neutrali trečioji šalis.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Neteisminio ginčų nagrinėjimo istorija Lietuvoje

1994 m. priimtas pirmas Vartotojų teisių gynimo įstatymas.

2001 m. pakeistas Vartotojų teisių gynimo įstatymas, įsteigta Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.

2003 m. patvirtinta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos strategija ir Lietuvos nacionalinė vartotojų švietimo programa.

2007 m. priimta nauja Vartotojų teisių gynimo įstatymo redakcija, įstatymas pervadintas Vartotojų teisių apsaugos įstatymu.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Neteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos Lietuvoje

LR Ryšių reguliavimo tarnyba – nagrinėja skundus elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse;

LR Draudimo priežiūros komisija – nagrinėja skundus LR Draudimo įstatyme numatytais atvejais ir tvarka;

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos – nagrinėja skundus LR Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – nagrinėja ginčus LR Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – nagrinėja visus ginčus, kurie nėra priskirti aukščiau minėtų institucijų kompetencijai;

Kitos institucijos – įstatymų nustatytais atvejais.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)

VVTAT įkurta 2007 m. kovo 1 d., įsigaliojus naujai Vartotojų teisių gynimo įstatymo redakcijai (anksčiau – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba).

Neteisminis ginčų nagrinėjimas nėra vienintelė VVTAT funkcija.

Įsteigus VVTAT, Lietuvoje buvo sukurta neteisminio ginčų nagrinėjimo sistema, apimanti visas vartojimo sritis.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Neteisminio ginčų nagrinėjimo taisyklės

Ginčų nagrinėjimas yra nemokamas, tačiau yra išimčių.

Pagrindinis ginčo nagrinėjimo būdas yra rašytinis, tačiau galimas ir žodinis nagrinėjimas.

Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.

Ginčai nagrinėjami viešai, tačiau yra išimčių. Prioritetas taikiam ginčo išsprendimui. Ginčas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo

prašymo gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Ginčo nagrinėjimo procedūra (1)

Prieš kreipiantis į neteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją, vartotojas turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją.

Vartotojas privalo pateikti ginčus nagrinėjančiai institucijai prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.

Ginčus nagrinėjanti institucija persiunčia pardavėjui, paslaugos teikėjui vartotojo prašymą ir prašo motyvuoto paaiškinimo.

Išsiaiškinusi ginčo esmę, ištyrusi turimus įrodymus, ginčus nagrinėjanti institucija imasi priemonių šalims sutaikyti.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Ginčo nagrinėjimo procedūra (2)

Ginčus nagrinėjančių institucijų priimami sprendimai: - Patenkinti vartotojo reikalavimus; - Iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; - Atmesti vartotojo prašymą. Sprendimai yra neprivalomi.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Neteisminio ginčų nagrinėjimo statistika Lietuvoje

Nuo įsteigimo 2007 m. kovo 1 d. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT) buvo gauti prašymai tik dėl ginčų, susijusių su netinkamos kokybės ne maisto prekėmis ir paslaugomis bei netinkamai suteiktomis turizmo paslaugomis.

Per trumpą VVTAT ginčų neteismine tvarka nagrinėjimo laiką buvo išnagrinėtos bylos ir priimti 42 nutarimai.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Europos vartotojų centro (EVC) vaidmuo neteisminio ginčų nagrinėjimo procese

EVC vykdo neteisminio ginčų nagrinėjimo plėtotę bei tarpininkauja tarp vartotojo ir neteisminės ginčų sprendimo institucijos spEuropos vartotojų centro (EVC) vaidmuo neteisminio ginčų nagrinėjimo procese

rendžiant ginčą, iškilusį tarp vartotojo ir kitos šalies pardavėjo, paslaugos teikėjo.

EVC informuoja vartotojus apie galimybę jų ginčus nagrinėti neteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Neteisminio ginčų nagrinėjimo privalumai

Pigumas; Lankstumas, paprastumas; Greitumas; Teismų darbo krūvio mažinimas, “atsijojant”

nesudėtingas, paprastas bylas; Net “bloga” taika yra geriau už “gerą” karą; Didesnė vartotojų galimybė apginti savo pažeistas

teises.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Neteisminio ginčų nagrinėjimo trūkumai

Nuostatą, kad teises gina tik teismai, pakeisti gali būti nelengva;

Rekomendacinis sprendimų pobūdis.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 2

Tikslas

Informuoti vartotojus apie galimybę lengviau, pigiau, greičiau, paprasčiau ginti savo teises neteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose.

TEMA 2

Lietuvos teismų sistema

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai nagrinėdami bylas vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos respublikoje yra dviejų rūšių teismai: bendrosios kompetencijos ir specialieji teismai.

TEMA 2

TEMA 2

Bendrosios kompetencijos teismai: Apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias,

civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas ir su sprendimų bei nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Apylinkės teismo teisėjai taip pat atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas ir kitas apylinkės teismui įstatymų priskirtas funkcijas.

Apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, įstatymų priskirtas jo kompetencijai, ir apeliacinė instancija dėl apylinkių teismų nuosprendžių, sprendimų, nutarčių ir nutarimų.Apygardos teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

TEMA 2

Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Apeliacinio teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja apygardos teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams peržiūrėti. Formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Specializuoti – administraciniai teismai Vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir

galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai, ir apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių, taip pat administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų.

Apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ir veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Apygardų administraciniuose teismuose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo srityje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t. t.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 3

Verslo organizavimo formos. Verslininkas kaip fizinis asmuo. Individuali veikla kaip verslo organizavimo

forma Lietuvoje. Juridiniai asmenys. Pelno siekiantys juridiniai asmenys.

TEMA 3

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

TEMA 3

KRITERIJAI Iš teisės normos - definicijos formuluotės matyti, o taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikiamame šio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnio apibendrintame paaiškinime nurodoma, jog tam, kad fizinio asmens veiklą būtų galima kvalifikuoti kaip individualią veiklą nurodyto įstatymo prasme, vertinamoje veikloje reikėtų nustatyti tris privalomus kriterijus:

savarankiškumą; tęstinumą; pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekimą.

TEMA 3

Veiklos savarankiškumas iš esmės yra kriterijus, reiškiantis veiklos priešingybę darbo santykiams, t.y., atitikimas šiam kriterijui turėtų reikšti, jog asmuo dirba „pats sau“, o ne darbdaviui pagal darbo sutartį, savarankiškai planuoja, kokią veiklą vykdyti ir renkasi jos įgyvendinimo formą bei tvarką. Kartu asmuo prisiima riziką dėl galimo veiklos rezultato ir jos ekonominio pelningumo.

TEMA 3

Veiklos tęstinumo buvimas taip pat yra viena iš būtinų prielaidų kvalifikuoti veiklą kaip individualią, t.y., tęstinumas turėtų būti būdingas asmens vykdomiems sandoriams, o taip pat kvalifikuojant reikėtų nustatyti motyvą ir galimybes sandorius sudaryti ir ateityje. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentare vienareikšmiškai nurodoma, jog atsitiktiniai sandoriai, tarkim, asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra „verslininkiškumo“ elementų, negali būti laikomi individualios veiklos vykdymo požymiu. Komentare taip pat išaiškinama, jog „tam tikromis aplinkybėmis ir nesant tęstinumo, darytina išvada, kad gyventojas verčiasi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: gaunamos naudos dydis ir tai, kokią gyventojų pajamų dalį mokestiniu laikotarpiu sudaro ši nauda (tarkim, pajamos iš žemės sklypų pardavimo sudaro didžiąją gyventojo visų pajamų dalį), taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos“.

TEMA 3

Neatsiejamai susijęs ir aukščiau nurodytus požymius paaiškinantis bei papildantis požymis yra „pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekimas“. Šiuo atveju svarbu, kad fizinio asmens individualios veiklos vykdymo priežastis yra siekis jos rezultate gauti ekonominę naudą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5 – 902/2006 aiškinant šį požymį yra nurodęs, jog verslumas arba komerciškumas reiškia, jog „visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios <...> turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos“.

TEMA 3

Ekonominė veikla taip pat yra apibrėžiama PVM įstatymo 2 straipsnyje, kuris nustato, kad Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).

TEMA 3

Oficialiame šio straipsnio komentare teigiama, kad Ekonomine veikla nėra laikomas akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų vertybinių popierių, banko indėlio, banko sąskaitos ar banko kortelės sąskaitos turėjimas, nepriklausomai nuo to, ar iš jo yra gaunama pajamų, tačiau tokių vertybinių popierių pardavimas ar kitoks perdavimas tam tikrais atvejais gali būti laikomas ekonomine veikla. Europos teisingumo teismo sprendimų bylose, kuriose buvo svarstomas klausimas, ar veikla yra laikoma ekonomine yra nustatyta, kad prekyba vertybiniais popieriais gali būti laikoma veikla tik tada jei asmuo įsigydamas vertybinius popierius dalyvauja to asmens valdyme/administravime, o kitu atveju niekada nelaikoma ekonomine veikla.

TEMA 2

Individuali veikla turi būti aiškinama analogiškai neinkorporuotos įmonės (verslo) sąvokai. Verslas (įmonė) yra laikoma turtiniu kompleksu, naudojamu pajamoms uždirbti.

TEMA 3

Siekiant tinkamai apibrėžti individualios veiklos sąvoką būtina atsižvelgti į individualios įmonės aiškinimą, kuomet įmonė dar nebuvo laikoma turinčia juridinio asmens teisės, t.y. nesukurdavo atskiro asmens. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus kolegija 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje, A.K. v. L.K., L.Kuchalskienės firma ,,Aleta“, UAB ,,Aleta“, civ. b. Nr. 3K-3-445/2001, kategorija 25.6.2, 69.5.1, 16.6, 15.2.1.1, 15.2.1.4, individualią įmonę įvardijo, kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla. Teismas nurodė, kad komersantas, verslininkas yra fizinis asmuo, o ne individuali (personalinė) įmonė. Pati įmonė šiuo atveju yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio asmens komercinė ūkinė veikla. Taigi teismas nurodė, kad teisine prasme įmonė yra savarankiškas teisės subjektas, įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai.

TEMA 3

Nors įmone yra įprasta vadinti ūkinę komercinę veiklą vykdantį ekonominių santykių subjektą, tačiau Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.) ir nustojus galioti Lietuvos Respublikos įmonių įstatymui (2004 m. sausio 1 d.), ši sąvoka neturėtų būti vartojam kaip juridinio asmens sinonimas (išskyrus tuos atvejus, kai atskirų juridinių asmenų teisinių formų pavadinimuose vartojamas žodis „įmonė“, pavyzdžiui, „individuali įmonė“, „valstybės įmonė“, „savivaldybės įmonė“ ir pan.). Įmonė, kaip teisinė kategorija, suprantama tik kaip civilinių teisinių santykių objektas, bet ne subjektas. Įmone laikomas turtinis kompleksas – tai verslu užsiimančiam asmeniui priklausančio turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Ji gali būti perkama ir parduodama, nuomojama (sudarant įmonės pirkimo–pardavimo arba įmonės nuomos sutartis).

TEMA 3

DARBO SUTARTIS v. INDIVIDUALI VEIKLA Vertinant ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi

nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Pavyzdžiui, vertintina:

- kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas. Jei asmuo vykdo konkrečią nuolatinę funkciją, laikosi įmonės nustatyto darbo laiko, jam nustatoma konkreti darbo trukmė, tai leidžia manyti egzistuojant faktinius darbo santykius;

- kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Kuo didesnė kontrolė ir kuo labiau asmuo aprūpinamas darbui reikalingomis medžiagomis ir / ar priemonėmis, tuo didesnė tikimybė, jog įforminant individualią veiklą maskuojami darbo santykiai;

- ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai. Pastovus konkrečios funkcijos atlikimas gali reikšti faktinių darbo santykių egzistavimą;

Dr. Paulius Čerka

TEMA 3

- ar asmeniui suteikiama darbo vieta. Tai darbo santykių požymis; - ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą,

ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai įtakoja atlyginimo dydį, tikėtina, jog santykiai yra darbo;

- ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Jei neegzistuoja verslo rizika, tai asmens vykdoma veikla greičiausiai nebus individuali veikla;

- ar paslaugas teikiantis asmuo dirba vienai įmonei – paslaugų gavėjui. Kuo daugiau asmenų teikiamos paslaugos, tuo labiau tikėtina, jog vykdoma individuali veikla;

- ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 3

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas šią praktiką, yra pažymėjęs, kad atsakomybė už nelegalų darbą galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio, nustatančio atsakomybę už nelegalų darbą, sudėtį. Teismas rekomendavo remtis šiais kriterijais: „darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra“.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 3

Teismas taip pat pažymėjo, jog dokumento – verslo liudijimo – nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą (tačiau tokiais atvejais galima atsakomybė už įstatymų, reglamentuojančių ekonominės veiklos tvarką, nesilaikymą, pavyzdžiui, pagal ATPK 173 straipsnį „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 3

Prielaidos fiziniams asmenims vykdyti individualią veiklą, vykdyti verslą neįsteigus juridinio asmens atsispindi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytame teisiniame reguliavime. Kodekso 2.4 straipsnis apibūdina fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį. Šis straipsnis nustato, kad, be kitų teisių, fizinio asmens civilinis teisnumas apima ir jo teisę vadovaujantis įstatymais verstis ūkine komercine veikla. Teisė steigti juridinius asmenis kodekse nustatyta kaip atskira fizinio asmens teisė, taigi verslą asmuo gali vykdyti ir juridinio asmens neįsteigęs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio komentare nurodoma, jog šią teisę realizuojantys asmenys pripažįstami išskirtine asmenų grupe, kurie laikomi ne vartotojais civilinės teisės prasme, o į kitą asmenų grupę patenkančiais subjektais – verslininkais, vykdančiais ūkinę komercinę (įskaitant profesinę) veiklą, ir kuriems taikomos (atitinkama apimtimi) analogiškos teisės normos, kaip ir kitiems rinkoje veikiantiems ir pelno siekiantiems subjektams – juridiniams asmenims.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 3

Taigi prielaidos verstis individualia veikla sukuriamos ne mokesčių įstatymuose (Lietuvos Respublikos atveju – ne Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme), o įtvirtintos teisės aktuose, reguliuojančiuose asmens veiksnumo apimtį ir asmenų teises ir pareigas bendrai. Mokesčių įstatymai (bei jų įgyvendinimui skirti poįstatyminiai teisės aktai), nustatydami pareigą atlikti formalius veiksmus prieš pradedant individualios veiklos vykdymą ar ją pradėjus vykdyti, nustato ne mokesčių administratoriaus kompetenciją suteikti teisę verstis individualia veikla, o mokesčių mokėtojo – individualios veiklos vykdytojo pareigą registruotis mokesčių mokėtojų registre, sudarant prielaidas mokesčių administratoriui kontroliuoti asmens mokestinių prievolių tinkamą vykdymą.

TEMA 3

Pagrindą egzistuoti tokiai veiklos vykdymo formai kaip individuali veikla nustato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 48 straipsnis numato, jog kiekvienas žmogus, be kitų straipsnyje įvardijamų teisių, turi teisę laisvai pasirinkti verslą. Konstitucijos 48 straipsnio komentare ši norma komentuojama nurodant, jog valstybė pripažįsta lygiavertėmis ir visuomeniškai naudingomis visas užimtumo formas – tiek įvairaus pobūdžio darbo santykius, tiek individualią veiklą. Taigi teisė pasirinkti veiklos vykdymo formą, įskaitant teisę verstis individualia veikla, yra konstitucinė socialinė – ekonominė asmens teisė.

JOVAIŠAS, K. Lietuvos Respublikos konstitucijos komentaras. 1 dalis. P 425.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 3

Būtina žinoti, kad gyventojui vykdant individualią veiklą, t. y. parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, nes trejų metų lengvata taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Individuali įmonė. Ūkinė bendrija. Akcinės bendrovės. Vertybiniai popieriai. Akcijų rūšys ir perleidimo

sandoriai. Prekyba vertybiniais popieriais

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

INDIVIDUALI ĮMONĖ

Neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t.y. įmonės turtas neatskirtas nuo savininko turto

Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo Individualios įmonės nuostatai yra steigimo

dokumentas, kuriuo vadovaujasi individuali įmonė

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Individualioje įmonėje yra vienas savininkas.

Individualios įmonės savininku gali būti tik fizinis asmuo.

Individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Individualios įmonės savininkas turi šias teises: gauti individualios įmonės pelną; paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu

išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams; paimti iš individualios įmonės turtą; gauti likviduojamos individualios įmonės turtą, likusį

atsiskaičius su individualios įmonės kreditoriais; gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą

ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo;

kitas įstatymuose ir individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises.

Dr. Paulius Čerka

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip

Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Privalumai: veiklos pradžiai pakanka nedidelio pradinio kapitalo, įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas, o prireikus – įdarbinti kitus asmenis

TEMA 4

Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

ŪKINĖ BENDRIJA

Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei - ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę

Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.

KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB.

Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą.  

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.

Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis.

Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ūkinės bendrijos veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas yra numatytas jungtinės veiklos sutartyje.

TEMA 4

Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal

darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai,

ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,

įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

Tačiau, steigiant šios teisinės formos (rūšies) įmonę, reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.

TEMA 4

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.

TEMA 4

UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai

Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas.

TEMA 4

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas - stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.

TEMA 4

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

TEMA 4

Privalumai: nepasisekus verslui jūs rizikuosite tik tuo kapitalu, kurį įnešėte į bendrovę, taip apsaugodami savo asmeninį turtą. Į UAB ar AB lengviau pritraukti papildomų lėšų verslui plėtoti išleidžiant akcijas ir gaunant bankų kreditus.

Trūkumai: steigimo procedūros, palyginti su individualia įmone yra sudėtingesnės, reikia suformuoti gana didelį įstatinį kapitalą. AB ir UAB veiklą įstatymai reglamentuoja daug griežčiau, joms privalomas sudėtingesnis buhalterinės apskaitos vedimas ir finansinės atskaitomybės rengimas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Vertybiniai popieriai: pirminiai (patvirtina pirmoje straipsnio dalyje

numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms)

išvestiniai (patvirtina dvi išskirtines teises ir pareigas)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Vertybiniai popieriai (pagal disponavimo būdą) gali būti:

vardiniai pareikštiniai įsakomieji

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Pagal reikalavimo teisę vertybiniai popieriai gali būti: piniginiai (suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų

sumą – čekis, vekselis, obligacija) nuosavybės (suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę,

patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (išskyrus įstatymo numatytas išmintis) – akcijos, akcijos sertifikatai ir kt.

prekiniai (suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių – konosementas, sandėliavimo dokumentas ir kt.)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Vertybiniai popieriai gali būti: investiciniai (akcijos, obligacijos ir kt.) neinvesticiniai (kreditiniai) (čekiai, vekseliai ir kt.)

Vertybiniai popieriai gali būti: materialūs (nustatytos formos ir turinio dokumentai) nematerialūs (neturintys materialios formos)

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Vertybiniai popierių formos: akcija (investicinis – nuosavybės vertybinis popierius) obligacija (investicinis – piniginis vertybinis popierius) čekis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius) vekselis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius) konosamentas (neinvesticinis – prekinis vertybinis

popierius) indėlių liudijimai valstybės skolinis įsipareigojimas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 4

Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymas nenustato ko kitą, teisę gauti dividendus, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitos įstatymų nustatytos teisės. Visos akcijos gali būti vardinės arba paprastosios.

Paprastoji akcija – tai vertybinis popierius, kuriuo nurodoma bendrosios nuosavybės dalis ir suteikiamos jos savininkui turtinės ir neturtinės teisės. Paprastosios akcijos savininkui dividendai išmokami tik tada, kai atsiskaitoma su obligacijų ir privilegijuotųjų akcijų savininkais.

Priveligijuotoji akcija – akcijos rūšis, kuria remiantis dividendai išmokami pirmumo teise paprastųjų akcijų atžvilgiu. Šios akcijos savininkui mokamas iš anksto nustatyto dydžio dividendas.

TEMA 4

Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę (išmokama išperkant obligaciją), metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba turtines teises; obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose

TEMA 4

Čekis – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui;

Vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui; gali būti perduodami indosamentu arba teisių perleidimo tvarka.

TEMA 4

Konosamentas – tai dokumentas įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) ir jais disponuoti; jis patvirtina jame nurodyto arba jį pateikusio asmens reikalavimo teisę į konosamente nurodytus daiktus; asmens nuosavybę į nurodytus daiktus patvirtinantis dokumentas, jei iš kitų dokumentų nuosavybės teisės negalima nustatyti.

TEMA 4

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Pagrindiniai įmonių valdymo teisiniai aspektai. Akcininkų rolė. Įmonių vadovų rolė. Įmonių vadovų teisės ir

pareigos. Teisiniai ginčai, susiję su įmonių valdymu.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

SĄVOKOS: Bendrovė - ribotos atsakomybės įmonė, kurios

įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis, t.y. pagrįsta nuo dalyvių asmeninio turto atskirtų kapitalo aktyvų suvienijimu (angl. corporation). Šio darbo centre - atvirto tipo bendrovės, kurios ne tik turi ribotą atsakomybę, kurių turtas atskirtas nuo jos dalyvių, bet ir kurių akcijomis prekiaujama viešai.

Bendrovės valdymo organai suprantami kaip vienasmenis valdymo organas- bendrovės vadovas, kolegialus priežiūros organas- stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas- valdyba.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Bendrovės dalyvis - asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į bendrovės turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su bendrove. Akcinės bendrovės atveju bendrovės dalyviu laikomas akcininkas.

Direktorius - tai bet kuris bendrovės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narys.

Valdymas - tai procesų ar jų sistemų nukreipimas bei realizavimas užsibrėžtų ir atnaujinamų tikslų link.

„Bendrovių valdymas“ (corporate governance) arba „bendrovės valdymo sistemos“ -tai taisyklės, santykiai, sistemos ir procesai, kurių pagalba bendrovė yra valdoma ir kontroliuojama.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Ultra Vires doktrina – bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie neprieštarauja jos veikimo tikslams, numatytiems steigimo dokumentuose bei atitinka atstovaujančiųjų bendrovę organų kompetenciją.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

VALDYMO ORGANŲ GALIŲ ATSVAROS BŪTINYBĖ –VALDYMO ORGANŲ PAREIGOS

Administracijos vadovą ir Lietuvoje įsteigtą ir veikiančią bendrovę tarpusavio sieja ne vien tik darbo santykiai.

Vadovo ir bendrovės santykius reguliuoja ne tik Darbo kodeksas bet ir Akcinių bendrovių įstatymas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

• Akcinių bendrovių įstatymas nenumato specialaus įmonės vadovo statuso, bet teismai, atsižvelgdami į minėto įstatymo nuostatas ir numatytas procedūras, savo praktikoje nustatė specifinį vadovo teisinį statusą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Akcinių bendrovių įstatymo norma įtvirtino administracijos vadovo atsakomybė pagal civilinės, o ne darbo teisės normas, principą, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba pagal darbo, ar pagal vadovavimo sutartį.

Vadovo ir bendrovės santykiai turi būti laikomi ne darbo, o atstovavimo santykiais, kuomet direktoriui, kaip bendrovės įgaliotiniui, pavedama veikti bendrovės vardu ir savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas.

TEMA 5

Vadovo statuso problema bendrosios teisės šalyse

Visi darbuotojai yra savo darbdavio atstovai, tačiau ne visi atstovai yra darbuotojai.

Bendrosios teisės šalyse, teisinis įmonės vadovo statusas darbo santykiui neturi reikšmės, vadovo buvimą įmonės darbuotoju lemia faktinės aplinkybės, visų pirma, sutartis

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Vadovo statuso problema civilinės teisės tradicijos šalyse

Įmonės vadovas nėra įmonės darbuotojas, jam netaikomos darbo teisės normos, su įmone vadovą sieja sutartiniai civiliniai santykiai.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Valdybos statusas Europos šalyse

Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai skirtingai reglamentuoja valdybos narių statusą ir galimą santykį su bendrove.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Valdybos narių skirstymas į darbuotojus ir ne darbuotojus daugeliu atveju tiesiogiai susijęs ir su valdybos narių skirstymu į vykdančiuosius ir ne vykdančiuosius direktorius.

Vykdantieji direktoriai, sudarantys bendrovės administraciją (vykdantysis direktorius, finansų direktorius, marketingo direktorius ir pan.) dažniausiai yra bendrovės darbuotojai. Tuo tarpu išoriniai direktoriai yra nepriklausomi atstovai, ir su jais dažniausiai sudaromos atskiros sutartys dėl paslaugų, dalyvavimo valdyboje ar pan.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Vadovo ir bendrovės santykiai nėra tradiciniai darbo santykiai arba, kitaip tariant, net ir tuomet, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Taigi administracijos vadovui negali būti visa apimtimi taikomas Darbo kodeksas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

VALDYMO ORGANŲ GALIA - TEISĖ SUDARYTI SANDORIUS BENDROVĖS VARDU IR „ULTRA

VIRES“ PRINCIPAS

LR Akcinių bendrovių įstatymas bei Civilinis kodeksas numato, kad taip vadinamoji “ultra vires” teisės doktrina nebėra taikoma bendrovės valdymo organų sudarytiems sandoriams.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Sąžiningumas civilinėje teisėje turi būti vertinamas taikant du kriterijus - objektyvų ir subjektyvų. Pirmiausiai turi būti atsakoma, ar asmens veiksmai gali būti pripažinti sąžiningais, atsižvelgiant tik į objektyvias faktines aplinkybes, t.y. atsiribojant nuo subjektyvių asmens vertinimų bei jo savybių.

Asmuo, kuris prieš sudarydamas sandorį nesiima visų įmanomų priemonių išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikomas sąžiningu ir turi prisiimti visus neigiamus tokio neapdairumo padarinius.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Kokio žinojimo pakanka, kad galima būtų laikyti, jog sutarties kontrahentas “žinojo” apie bendrovės įstatuose numatytas veiklas?

Numanomas žinojimas, t.y. kuomet laikoma, kad visi asmenys žino apie visus viešai paskelbtus duomenis;

Faktinis žinojimas, t.y. kuomet sutarties šalis faktiškai buvo susipažinusi su bendrovės įstatuose numatyta veiklos apimtimi;

Sutarties šalis ne tik yra faktiškai susipažinusi su įstatais, bet ir aiškiai supranta, kad sudaromas sandoris neatitinka vykdomos veiklos, t.y. yra neteisėtas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Pagrindiniai įmonių valdymo teisiniai aspektai

Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės gali turėti keturis valdymo organus:

Visuotinį akcininkų susirinkimą Stebėtojų tarybą Valdybą Bendrovės vadovą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

• Kuriam asmeniui įsipareigoję valdymo organai?

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

JURIDINIAM ASMENIUI BŪDINGA TAI, KAD:

jo interesai ir tikslai yra savarankiški ir nesutampantys su jo dalyvių individualiais interesais ir tikslais;

jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto; jo civilinė atsakomybė yra savarankiška ir už savo

prievoles jis atsako tik savo turtu; jis egzistuoja nepriklausomai nuo jo dalyvių

pasikeitimo ar pasibaigimo; jis turi galimybę įsigyti turtą bei sudaryti sandorius

savo vardu ir pan.

Dr. Paulius Čerka

Akcininkų rolė

Akcinės bendrovės akcininkais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bent vieną bendrovės akciją. 

Kiekvienas apjungto kapitalo dalyvis gauna tam tikrą akcijų kiekį, kuris lygus jo įnašui.

Priklausomai nuo įmokėtos sumos už akcijas priklauso ir akcininko atsakomybė pagal bendrovės prievoles, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 3 d. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Dr. Paulius Čerka

Akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Tapę bendrovės akcininkais asmenys įgyja Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas turtines ir neturtines teises.

Dr. Paulius Čerka

AKCINĖS BENDROVĖS STEIGĖJAI – tai asmenys, atliekantys visą preliminarinį akcinės bendrovės steigimo darbą: rengiantys bendrovės įstatus ir vykdantys daugybę parengiamųjų organizacinių akcinės bendrovės steigimo priemonių, kurių rezultatas – akcinės bendrovės registravimas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 5

Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos atlieka bendrovės steigėjai:

1. sudaro bendrovės steigimo sutartį (kai steigėjas vienas asmuo – steigimo aktą).2. atidaro kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą.3. pasirašo steigiamos bendrovės akcijas. Viešosios akcinės bendrovės steigėjai įregistruoja akcijas Vertybinių popierių komisijoje.4. parengia steigimo ataskaitą.5. sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame renka audito įmonę bendrovės valdymo organų narius, tvirtina steigimo ataskaitą.6. įregistruoja bendrovę įmonių rejestre.7. įregistravus bendrovę perduoda valdybai ar bendrovės vadovui bendrovės dokumentus

Dr. Paulius Čerka

ĮMONĖS VADOVO ROLĖ Bendrovės vadovas – kiekvienai bendrovei, netgi pačiai

smulkiausiai, privalomas vienasmenis vykdomasis valdymo organas.

Vadovo pareigos: Vadovauja administracijai Tvirtina administracijos darbo reglamentą, Priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, Sudaro su jais darbo sutartis. Bendrovės vadovas atstovauja bendrovei esant

santykiams su trečiaisiais asmenimis teisme bei arbitraže ir kt.

TEMA 6

Įmonių valdymas. Bendrovių valdymo kodeksas

TEMA 6

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) pateikia funkcinį bendrovių valdymo apibrėžimą:

„Bendrovių valdymas – tai sistema, kuri yra taikoma vadovauti bendrovėms ir jas kontroliuoti. Bendrovių valdymo struktūrą sudaro teisių ir atsakomybių paskirstymas tarp skirtingų bendrovėje veikiančių asmenų, tokių kaip valdyba, direktoriai, akcininkai ir kiti interesų turėtojai, ir taisyklių bei veikimo būdų, taikomų priimant sprendimus dėl tam tikrų bendrovės klausimų, išdėstymas. Taip pat yra pateikiama sistema, pagal kurią yra nustatomi bendrovės tikslai ir priemonės tiems tikslams siekti ir bendrovės veiklai kontroliuoti.“

TEMA 6

Šiuolaikinis išskirtinis dėmesys bendrovių valdymui pasižymi tuo jog pripažįstama, kad bendrovių valdymas daro didelę įtaką įmonės ekonominei veiklai ir jos galimybei gauti ilgalaikį žemos kainos investicinį kapitalą.

Vienas efektyviausiu ir populiariausiu instrumentu, darantis teigiamą įtaką bendrovių valdymui, yra bendrovių valdymo kodeksas (corporate governance code). Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Europoje buvo priimti maždaug 40 tokių kodeksų. Paprastai bendrovių valdymo kodeksus rengia vertybinių popierių biržos, o kodeksai taikomi tose biržose listinguojamoms bendrovėms.

Akcinės bendrovės struktūros vystymasis

Žodis “bendrovė” yra kilęs iš lotyniško žodžio corpus (organas, organizacija), kuris nurodo į “žmonių organizaciją”; t.y. grupė žmonių, kurie yra įgalioti veikti kaip vienas individas

Valdymo ir nuosavybės atskyrimas bendrovėse - prielaida nustatyti valdymo organų pareigas

Nors vienas iš svarbesnių motyvų steigti akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę yra jų, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų statusas, tačiau tuo pačiu turto atskyrimas reiškia, jog tą turtą valdys ne jo savininkai (akcininkai), o bendrovės vadovai.

Bendrovės valdymo šiuolaikiniai principai

Bendrovių valdymas – tai sistema, kuri yra taikoma vadovauti bendrovėms ir jas kontroliuoti. Bendrovių valdymo struktūrą sudaro teisių ir atsakomybių paskirstymas tarp skirtingų bendrovėje veikiančių asmenų, tokių kaip valdyba, direktoriai, akcininkai ir kiti interesų turėtojai, ir taisyklių bei veikimo būdų, taikomų priimant sprendimus dėl tam tikrų bendrovės klausimų, išdėstymas.

Geoffrey Mazullo nurodo, kad plačiąja prasme bendrovės valdymas apima tokius veiksnius kaip:

1. Teisės ir pareigos bei tarpusavio santykiai tarp skirtingų suinteresuotų akcinių bendrovių pusių.

2. Teisinė bazė, kurioje veikia akcinė bendrovė. 3. Pagrindinių duotoje jurisdikcijoje subjektų faktinis

elgesys.

TEMA 7

Kreditorių teisių apsaugos priemonės. Skolų administravimas. Nemokumas. Restruktūrizavimas.

Bankrotas.

TEMA 7

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla2. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių

santykių.3. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla 4. Bankrutavusi įmonė –pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.5. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla:

bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

6. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

7. Savininkas (savininkai) –– įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

8. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

9. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. 10. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto

procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

TEMA 7

Likviduojant juridinį asmenį kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

1) pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;

2) pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

3) antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;

4) trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

TEMA 7

Skolų administravimas Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo,

turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Pagrindinės administratoriaus funkcijos : užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, priima ir atleidžia darbuotojus darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, pateikia garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų

TEMA 7

Įmonės administratoriusFizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas, privalo:1. būti nepriekaištingos reputacijos;2. turėti aukštąjį ekonominį arba teisinį išsilavinimą;3. per paskutiniuosius 3 metus turėti ne mažesnį kaip 2 metų

bankroto administratoriaus padėjėjo darbo stažą arba teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu;

4. išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.

Fiziniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, taikomos šių taisyklių 5.1, 5.2 ir 5.4 punktų nuostatos. Taip pat šis asmuo privalo:

1. turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas;2. turėti ne mažesnę kaip dvejų metų darbo bankroto

administratoriumi patirtį.

TEMA 7

Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo:

1. savo įstatuose būti nurodęs veiklos tikslą, susijusį su verslo ir valdymo konsultacijų veikla;

2. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 1/3, bet ne mažiau kaip 2 juridinio asmens darbuotojai, vykdantys įmonės įstatuose nurodytą veiklą, tarp jų juridinio asmens vadovas, turėtų teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas;

3. tinkamai vykdyti mokestines prievoles pagal mokesčių įstatymus ir mokestinės paskolos sutartį (jeigu ji buvo sudaryta).

TEMA 7

Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti Bankroto departamentas.

Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Bankroto departamentu.

TEMA 7

Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla:

1) kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys),

2) asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu,

3) įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas,

4) akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutiniuosius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų.

Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje ir bankrutavusioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo.

Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

TEMA 7

Bankroto administratorius savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1. pagarbos žmogui principu 2. profesionalumo principu 3. efektyvumo principu 4. konfidencialumo principu 5. nešališkumo principu 6. garbės, moralės, sąžinės principu 7. pavyzdingumo ir padorumo principu 8. bendradarbiavimo principu.

TEMA 7

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Etapai iki nemokumo Laikinas mokėjimų sutrikimas Gresiantis nemokumas Skolininko turtas nepadengia įsipareigojimų Nenoras atsiskaityti

Nemokumo samprata užsienyje Rusijoje – jei nevykdo prievolių tris mėnesius ir

prievolių suma viršija skolininkui priklausančio turto vertę.

Bulgarijoje – negalėjimas sumokėti iš ekonominės veiklos kylančios skolos, kurios terminas suėjęs. Skola turi būti neginčijama.

Čekijoje skolininkas turi turėti ne mažiau kaip du skolininkus ir nepajėgus vykdyti finansinių prievolių, kurių terminai suėję. Netaikoma vartotojams.

Lenkijoje nemokus, jei nevykdo prievolių, kurių terminas suėjo. Teismas gali atmesti pareiškimą dėl bankroto, jei pradelsiama mažiau nei 3 mėn.

Vokietijoje nemokus, jei jei nevykdo prievolių, kurių terminas suėjo. Bankroto bylos iškėlimui reikia, kad pradelstų bent 3 savaites.

Santykis tarp “bankroto” ir “nemokumo”

Nemokumas – nesugebėjimas sumokėti už tai kas įsipareigota.

Neatsiskaitymas su kreditoriais – išorinis nemokumo požymis;

Turto nepakankamumas - vidinis nemokumo požymis,

Požymiai gali ir nesutapti. Faktinis ir teisinis nemokumas.

TEMA 7

Restruktūrizavimas – tai įmonių ir viešųjų įstaigų, nenutraukusių veiklos ir turinčių laikinų finansinių sunkumų bei siekiančių išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto veiklos pertvarkymas. Restruktūrizavimas dažnai yra vienintelis būdas išvengti bankroto ir išsaugoti ilgai kurtą verslą.

TEMA 7

Įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu:

1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas;

2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas

bankroto procesas ne teismo tvarka..

TEMA 7

Restruktūrizavimo paskirtis ir tikslai

Taikomas įmonėms ir viešosioms įstaigoms. Netaikomas bankams, centrinei ir kitoms kredito unijoms, kitoms kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, uždaro tipo investicinėms bendrovėms bei vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams.

Įstatymo tikslas sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

TEMA 7

Aktualūs restruktūrizavimo tikslai ir restruktūrizavimo procedūrų kiekio priežastys

Stabdyti dideles palūkanas bankams. Sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės

prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą.

Tačiau nuo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios bei skaičiuojami ir už restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį, taip pat panaikinami kreditorių reikalavimų atsisakymai.

TEMA 7

Bankrotas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka

Bankroto proceso tikslai įstatyme tiksliai nenurodyti, tačiau pagal bendrą įstatymo kontekstą:

Likviduoti įmonę (išskyrus taikos sudarymo galimybę); Kuo didesne dalimi ir proporcingai patenkinti kreditorių

reikalavimus; Bankroto laikotarpiu – išsaugoti dalį darbo vietų bei

sukaupti lėšų atsiskaitymui su kreditoriais

TEMA 7

Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

TEMA 7

Bankroto proceso tikslai teorijoje

Mokslinėje lieratūroje (M.V. Teliukina) išskiriami tikslai:1. Atstatyti juridinio asmens mokumą, jei yra tokia

galimybė;2. Operatyviai likviduoti juridinį asmenį, jei neįmanoma

pagerinti jo finansinės padėties;

TEMA 7

Bankroto procedūros principai

1. Bankroto procedūrų vykdymas siekiant ekonominės naudos ir tikslų;

2. Bankroto procesas vyksta stadijomis, kurių metu atliekamos joms būdingos procedūros;

3. Kreditorių reikalvimų praporcingumas kreditorių eilėse.

TEMA 7

Bankroto procedūros etapai

Įspėjimas apie bankroto bylos iškėlimą (30 d.) Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Teismo nutartis iškelti bankroto bylą (per 1-2 mėn. nuo

pareiškimo) Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas (10 d, nuo

priėmimo) Pranešimas apie bankrotą kreditoriams ir termino

pareikšti reikalavimus nustatymas (30-45 d.) Nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama

dėl bankroto Sprendimas dėl įmonės pabaigos Įmonės išregistravimas iš juridinių asmenų registro

TEMA 7

Teismų praktika

LAT 2005-12-12 nutartis Civ. byloje 3K-3-653/2005. „Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta

tvarka. Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinti.“

TEMA 7

Subjektai, dalyvaujantys vykdant įmonių bankroto bei restruktūrizavimo procedūras.

1. Kreditoriai; 2. Skolininkas; 3. Administratorius; 4. Teismas; 5. Juridinio asmens dalyviai.

TEMA 7

Subjektai, galintys paduoti pareiškimą dėl bankroto

1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. 4) Jei likviduojama įmonė yra nemoki, pareiškimą dėl

bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.

Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės

buveinė, apygardos teismui raštu.

TEMA 7

Kreditoriaus teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (1) (LR ĮBĮ 6 str.)

Jeigu yra bent viena iš LR Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

TEMA 7

Kreditoriaus teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

Privaloma ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka:Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į

teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.

TEMA 7

Kreditoriaus teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

Jeigu yra sąlyga - įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui netaikoma privaloma išankstinė ginčo sprendimo tvarka.

Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei (kuriai kelia bankroto bylą).

Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Vėliau teismas dėl viešo intereso gali bylos ir nenutraukti (PVZ. AB “Kauno dinamo” bankroto byloje)

TEMA 7

Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (LR ĮBĮ 7 str.)

Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami:

- įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai,

- įsipareigojimų ir skolų sumos, - atsiskaitymo terminai bei finansinė atskaitomybė nuo sprendimo

likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos, ir

- įrodymai, kad nustatyta tvarka įvykdyti reikalavimai (nuorašai patekti įmonės savininkams).

TEMA 7

Įmonės vadovo, savininko pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str.)

Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (past., - nenurodomas laikotarpis, kiek laiko turi laukti, kol kreipsis) arba yra sąlyga - įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami:

- įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai,- įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, - paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo

dienos finansinė atskaitomybė, - informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka,

įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus- įrodymai, kad nuorašai pateikti įmonės savininkui, įmonei.

Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.

TEMA 7

Atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą

ATPK 50(6) straipsnis. Kreditorių teisių pažeidimasĮmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų

tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) -

užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, -

užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

TEMA 7

Subjektai, kuriems gali būti keliamas bankrotas

Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.

Teismų praktika nebuvo pastovi. Kodėl negali būti asociacijai? Kodėl negalima iškelti – valstybės įmonei? Biudžetinei įstaigai?

TEMA 7

Bankroto teisės principai

Kreditorių lygiateisiškumo Kreditorių autonomijos Dispozityvumo ir imperatyvumo derinimo principas; Rungimosi ir tyrimo derinimo; Žodinio ir rašytinio proceso derinimo principas Universalumo principas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 7

Teismas – specifinis subjektas

Nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nes neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Bankroto bylos – civilinės, todėl jas sprendžia bendros kompetencijos, o ne administarciniai teismai;

Bankroto bylos negali būti nagrinėjamos komerciniame arbitraže (LR komercinio arbitražo 11 str. 2 d.)

Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kiti administratoriaus reikalavimai įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (ĮBĮ 14 str. 1 d.).

TEMA 7

Esminės teismo funkcijos ir funkcijų ypatumai bankroto procese

1) kontroliuoja bankroto proceso eigą; 2) atlieka bankroto proceso teisėtumo priežiūrą; 3) šalių dispozityvumas mažesnis nei įprastame

civiliniame procese; 4) teismo pareiga veikti aktyviai.

Ar gali teismas siekti, kad šalys susitaikytų?

TEMA 7

Kodėl teismas bankroto bylose aktyvus?

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso taisykles ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis kurias nustato CPK ir kiti LR įstatymai (ĮBĮ 10str.1d.).

Bankroto procese teismo vaidmuo yra aktyvus. Jis pasireiškia tam tikrais veiksmais, procesinių priemonių panaudojimu, teismas imasi iniciatyvos, t.y. skiria ekspertizes, laikinąsias apsaugos priemones, reikalauja pateikti papildomus įrodymus, nustato terminus tam tikriems veiksmams atlikti ir t.t.

Rengdamasis nagrinėti bankroto bylą teismas privalo būti aktyvus, nes to reikalauja viešas interesas. Nagrinėjant bylas susijusias su viešo intereso gynimu, teismui suteikiama teisė būti gerokai aktyvesniam negu kitose civilinėse bylose, t.y. teismas turi teisę tirti tikrąsias bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas į proceso šalių norus.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 7

Ieškinio priėmimas ir bankroto bylos iškėlimas

Skirtingai nei CPK, bankroto byloje byla užvedama dviem etapais:

1) Ieškinio priėmimas (atliekamas rezoliucija (CPK 115 str. 1 d.)) – reiškia civilinės bylos iškėlimą;

2) Nutarties priėmimas – reiškia bankroto bylos iškėlimą.

TEMA 7

Bylos šalys bankroto byloje Ieškovu bankroto byloje laikytinas kreditorius (kreditoriai)

nepriklausomai nuo to, ar jis pats pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ar bankroto bylą siūlo kelti Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal procesinę padėtį bankroto byloje prilygintini CPK 55 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims, nes Įmonių bankroto įstatymas numato jų teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos kreditorių ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Atsakovas bankroto bylose yra skolininkas, t.y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą.

Po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų (CPK 39 str.), nes jie į bylą įstojo turėdami tikslą ne siūlyti bankroto bylos iškėlimą atsakovui, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Trečiųjų asmenų teises šie kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos.

TEMA 7

Vadovo pareiga, gavus dokumentus dėl bankroto bylos

Kai įmonei yra įteikti dokumentai dėl bankroto bylos, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui:

1) įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai,

2) praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį,

3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.

TEMA 7

Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme (1)

Rengdamasis nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešas interesas. Įmonių bankroto įstatymo 9 str. suteikia labai plačias galimybes ir teises teismui surinkti visą reikalingą informaciją apie skolininką ir jo finansinę būklę.

Jis gali įpareigoti savininką, valdybos narius, administracijos vadovą, vyr. finansininką, likvidatorių ir kitus atsakingus įmonės darbuotojus, net ir tuos, kurie buvo atleisti per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos, pateikti visus bankroto bylai nagrinėti ir įmonės turto įvertinimui reikalingus dokumentus, kviesti aukščiau minėtus asmenis ir kreditorius atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus, tame tarpe - raštu.Už nevykdymą – CPK 106, 199. 207 str. (iki 1000 Lt bauda).

TEMA 7

Gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą teismas tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo iniciatyva gali (beveik visuomet ir pritaiko) ieškinio užtikrinimo priemones.

Kadangi prie prašymo reikia pridėti įrodymus apie tai, kad skolininkui yra išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai CPK numatytas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti netaikomas, nes Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą, po kurio įgyjama teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

TEMA 7

Įmonės vadovas, gavęs ĮBĮ įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus (Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonės administracijos vadovui.), ne vėliau kaip per 5 dienas (mažai...) nuo jų gavimo dienos pateikia teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

TEMA 7

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali (1):

1) įpareigoti savininką (savininkus), valdybos narius, įmonės vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį), likvidatorių pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą; (o kas apmoka įvertinimą?, anksčiau turėjo teisę skirti ekspertizę, o dabar ta pareiga paliekama pačiai įmonei)

TEMA 7

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali (2):

2) kviesti į teismą savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos (ta prasme turi ir prisiekti dėl parodymų teisingumo);

3) kviesti į teismą įmonės kreditorius; 4) reikalauti iš įmonės administracijos vadovo arba savininko

(savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis;

TEMA 7

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali (3):

5) taikyti ieškinio užtikrinimo priemones (kokios? atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;įrašas viešame

registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos; turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;– CPK 145 str. įvardintos: Jei neprašo kreditoriai – savo iniciatyva) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

Dr. Paulius Čerka

TEMA 7

6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

3. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (dėl kreditorių interesų). Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės panaikinamos.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 7

Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį (1997 m. buvo 2 mėn.) nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį (pvz., jeigu įmonėje atliekamas auditas). Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti (restruktūrizavimui – pirmenybė - atsiminti).

Dr. Paulius Čerka

TEMA 7

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro

pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus ĮBĮ 10 str. 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 7

Teismas iškelia bankroto bylą, jeigu:

1)įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;]

 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

TEMA 7

Bankroto bylos iškėlimo pasekmės 1) įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal

balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą; (dar galima baudžiamoji atsakomybė dėl aplaidaus ar apgaulingo apskaitos tvarkymo)

2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;

Dr. Paulius Čerka

TEMA 7

3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Draudimai vykdyti finansines prievoles bei išieškoti skolas netaikomi Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo nustatytais atvejais;

TEMA 7

4) jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka;

5) įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (atskirai apskaitomos lėšos iš veiklos ir kaupiamos atsiskaitymui su kreditoriais lėšos);

TEMA 7

6) teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;

7) įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. 8) teismas arba teisėjas turi raštu nedelsdamas

pranešti juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirto administratoriaus duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas arba teisėjas šiuos veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui.

TEMA 7

Bankroto iškėlimo procesinės pasekmės ieškovui

Po bankroto bylos iškėlimo ieškovas negali vadovaudamasis CPK 35 straipsniu keisti tuo pačiu metu ieškinio pagrindo ir dalyko ir prašyti teismo išnagrinėti bylą ir priteisti iš atsakovo skolą, nes faktiškai tai reikštų visiškai naujo reikalavimo pateikimą, ir tokio reikalavimo nagrinėjimas šioje byloje būtų negalimas.

TEMA 8

Darbo teisiniai santykiai. Darbo sutartis. Darbuotojų įdarbinimas ir atleidimas. Darbuotojų darbo sąlygos.

Darbo nuoma.

TEMA 8

Darbo teisės šaltiniai

1. Darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, darbo santykius reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės normos, šis Kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos.

2. Vyriausybės nutarimai ir kiti norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir mastu.

TEMA 8

. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo sutartis baigiasi:

1) ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;

2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;

3) darbuotojui mirus.

TEMA 8

Dėl šalių darbo santykių pasibaigimo (darbo sutarties nutraukimo) teisinio pagrindo

      Nutraukus darbo sutartį pasibaigia ir darbo įstatymuose, darbo sutartyje ir (arba) vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose įtvirtintos darbuotojo darbo pareigos (vykdyti darbo funkcijas, laikytis darbo drausmės ir kt.), taip pat pasibaigia ir atitinkama darbdavio teisė reikalauti iš darbuotojo pirmiau nurodytų pareigų vykdymo ir juolab – taikyti drausminę atsakomybę už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Drausminės atsakomybės darbuotojui taikymas po to, kai darbo sutartis yra nutraukta ir šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai, yra neteisėtas, nesukeliantis teisinių pasekmių darbo teisinių santykių aspektu, o darbdavio įsakymai dėl drausminės atsakomybės aptartomis sąlygomis taikymo yra niekiniai. Pažymėtina ir tai, kad, darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, vien tik darbdavio uždelsimas įforminti darbo sutarties nutraukimą savaime nepratęsia darbo sutarties galiojimo, nes priešingu atveju būtų paneigtas darbo santykių sutartinis pobūdis, be to, tokių pasekmių įstatyme neįtvirtinta. Darbdavio neįforminimas arba netinkamas įforminimas darbo sutarties nutraukimo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu savaime nepaneigia įvykusio darbo sutarties nutraukimo fakto, jos nutraukimo teisinio pagrindo ir momento. Jeigu darbdavys, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nevykdo DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įforminti darbo sutarties nutraukimą, jos nevykdymas gali būti ginčijamas reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

TEMA 8

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui

1. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.

2. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Dėl terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo      Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika nukreipta į tai, jog

terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį, ir darbas, kurį dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, nėra nuolatinis – jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui).

     Teisėjų kolegija, remdamasi byloje teismų nustatytomis šios konkrečios bylos aplinkybėmis, pripažįsta teisėta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorės darbas archyvare buvo nenuolatinio pobūdžio, nes priklausė nuo laikino poreikio sutvarkyti tam tikrus dokumentus, padėti rengti archyvo pažymas laikotarpiu, kai laikinai padidėjo archyvo darbuotojų darbo krūvis, taip pat kad terminuota darbo sutartis buvo pratęsta kelis kartus dėl kasatorės atliekamo darbo poreikio konkrečiu laikotarpiu.

     Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009 

Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės

      Atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų realumas DK 129 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymo prasme nustatytinas pagal tai, ar įsteigus naują skyrių dėl šio naujo padalinio specifikos kasatorius galėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtas funkcijas. Aplinkybę, kad kasatorius dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų negalėjo eiti naujai įsteigto struktūrinio padalinio vadovo pareigų, privalėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis).

TEMA 8

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

TEMA 8

2. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

TEMA 8

Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių

1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

2. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos.

TEMA 8

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės

1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:

1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;

2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;

3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;

4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;

5) amžius;

6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.

TEMA 8

4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį, arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

[4,5 dalių redakcija nuo 2011-01-01]

4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą

[1 dalies redakcija iki 2010-12-31]

*1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius).

[1 dalies redakcija nuo 2011-01-01]

1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:

1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;

2) atleidimo iš darbo data;

3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

TEMA 8

4. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.

5. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

Dėl DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo        Pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 1 dalies

4 punktą yra ne bet kokia informacija apie darbuotojo sveikatos būklę, o tik medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvada, pateikiama specialiųjų teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas dirbo autobuso vairuotoju. Vairuotojų sveikatos patikrinimas reglamentuojamas sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintoje Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkoje... Kiti dokumentai, raštai, išvados, pažymos ir pan. vertintini tik kaip pagrindai priimti sprendimus dėl neeilinio vairuotojo sveikatos patikrinimo pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką, tačiau  negali pakeisti medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvados  DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

130(1) straipsnis. Grupės darbuotojų atleidimas

1. Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo:

1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;

2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;

3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

2. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos, sezoninės, laikinosios) terminui.

3. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą.

4. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

131 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai

1. Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo:

1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;

2) darbuotoją, pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2. Jeigu darbuotojas, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama šiame skirsnyje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

132 straipsnis. Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus

1. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.

2. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis).

Dr. Paulius Čerka

TEMA 8

133 straipsnis. Garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams

1. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų.

2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.

3. Į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais.

TEMA 8

134 straipsnis. Garantijos darbuotojų atstovams

1. Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.

2. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.

TEMA 8

135 straipsnis. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius

1. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai:

1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;

TEMA 8

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;

5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).

TEMA 8

136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo1. Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais:

1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo;

2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;

3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo

tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;

5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;

6) likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.

TEMA 8

2. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo.

3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

4. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).

TEMA 8

137 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju

Pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Šio skirsnio nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai.

TEMA 8

140 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

1) iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

TEMA 8

Dėl premijos, kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies, skyrimo tvarkos

     Premiją, kurią darbdavys gali skirti darbuotojui kaip paskatinimą, reikia skirti nuo premijų, kurios pagal savo pobūdį yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis pagal DK 186 straipsnio 2 dalies prasmę. Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne. Taigi pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka.

  

TEMA 8

Dėl neturtinės žalos

      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla neturtinės žalos atlyginimo aspektu yra specifiška tuo, jog šalių darbo sutartis nutraukta būtent darbuotojo (ieškovo) pareiškimu, t. y. jam, o ne darbdaviui (kasatoriui) inicijavus darbo santykių pasibaigimą... Šiuo aspektu konstatuotina, kad ieškovui neturtinė žala kilo ne dėl neteisėto atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, o dėl darbdavio netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir su juo (netinkamu įforminimu) susijusių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas yra neteisėtai atleistas iš darbo, taip pat į tai, kad ieškovo pažeistos teisės yra apginamos ir konstatuojant darbdavio neteisėtus veiksmus – be kita ko, netinkamą darbo sutarties nutraukimo įforminimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti kasacinį skundą ir ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Lt.

 

TEMA 8

141 straipsnis. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka

[1 dalies redakcija iki 2010-12-31]

*1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau negu kas mėnesį.

[1 dalies redakcija nuo 2011-01-01]

1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

TEMA 8

2. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

3. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

4. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu - darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką).

TEMA 8

Dėl nelegalaus darbo

Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas iki 2003 m. sausio 1 d. nebuvo tikslus. Darbo teisės teorijoje vertinama, kad „pagal Darbo sutarties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį kiekvienas darbas, dirbamas kito asmens naudai, turėjo būti įforminamas darbo sutartimi, išskyrus atvejus, kada darbas atliekamas pagal autorinę sutartį arba turint verslo liudijimą. Taigi Darbo sutarties įstatymas nustatė tik tris darbo panaudojimo teisines formas: darbo sutartį, autorinę sutartį, darbą turint verslo liudijimą. Tuo tarpu CK (tiek ankstesnysis, tiek dabar galiojantis) numato daug daugiau darbo panaudojimo teisinių formų (ranga, pavedimas, medicinos paslaugų teikimas, vežimo sutartys ir t. t.). Taip buvo sukurta Darbo sutarties įstatymo ir CK kolizija. Maža to, atsirado net Darbo sutarties įstatymo 3 straipsnio l dalies ir to paties straipsnio 2 dalies kolizija. Šio straipsnio l dalyje buvo numatyti darbo sutarties požymiai, o 2 dalyje konstatuota, kad tie požymiai praktiškai jokios reikšmės neturi“.

TEMA 8

Dėl darbuotojo įsipareigojimo darbo sutartyje atlyginti mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir stažuočių išlaidas

       Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad darbo sutartyje šalys privalėjo detalizuoti, kokias konkrečiai ir kokio dydžio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas atsakovas turės atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju. Įstatymų leidėjas nenustatė tokios pareigos darbo sutartį sudarančioms šalims, tik apribojo darbdavio turėtą ir darbo sutartyje sulygtą išlaidų išieškojimą konkrečiu vienerių metų terminu.

       Įpareigojimas darbdaviui savo lėšomis apmokyti darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, susijęs su darbdavio įpareigojimu sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, t. y. suteikti darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su potencialiai pavojingų įrenginių naudojimu, žinių būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, bet ne išmokyti tam tikros profesijos ar specialybės. 

TEMA 9

Prievolių teisė. Prievolių vykdymas ir užtikrinimo būdai.Civilinė atsakomybė. Sutartinės rizikos

valdymas. Pagrindiniai sutarčių teisės principai.

TEMA 9

  Netesybos - tai pinigų suma, kurią skolininkas,

pažeidęs sutartį, privalo sumokėti kreditoriui.

Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą

TEMA 9

Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Tačiau prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

Santykiai tarp konkrečių asmenų iš kurių vienas turi reikalavimo teisę, o kitas pareigą atlikti reikalaujamus veiksmus vadinami prievoliniais santykiais.

TEMA 9

Prievolės būna kelių rūšių:

1) sutartinės ir nesutartinės; 2) vienašalės ir dvišalės; 3) paprastosios ir sudėtingosios;4) alternatyviosios ir fakultatyviosios; 5) pagrindinės ir priklausomosios;6) dalomosios ir nedalomosios;7) asmeninės prievolės; 8) prievolės trečiojo asmens naudai.

TEMA 9

Prievolės vykdymas - tai tam tikrų veiksmų vykdymas, kuriuos privalu įvykdyti skolininkui kreditoriiu reikalaujant.. Prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

TEMA 10

Sutarčių teisė. Oferta ir akceptas. Sutarties sudarymas. Sutarčių formos

TEMA 10

Sutartis yra sandorio rūšis ir neturi būti suprantamas tik kaip rašytinis dokumentas. Tai išplaukia iš įstatymo nuostatos, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.).

Sutarties esmė – šalių susitarimas (consensus ad idem), t.y. šalių valios sutapimas (LR CK 6.154 str. ir 6.159 str.), kuris pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu

TEMA 10

Sutarčių sudarymo seka

Derybos – Ketinimų protokolas- Pasirinkimo sutartis - Preliminarioji sutartis – Pagrindinė Pardavimo sutartis-

Įvykdymo aktas.

TEMA 10

IKISUTARTINIŲ SANTYKIŲ STADIJOS

PRADINĖ STADIJA: Apsikeitimas pasiūlymais

DERYBŲ EIGA: Ketinimų įforminimas raštu

DERYBŲ PABAIGA: sudaroma sutartis

TEMA 10

Iki-sutartinių santykių reikšmė

1. Sutarties aiškinimas.Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių

derybas 2. Esminių sąlygų sąrašas ir forma.

Jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina

TEMA 10

Ikisutartiniai santykiai. Jų reikšmė

Doktrina culpa in contrahendo (šią doktriną 1861m. paskelbtame straipsnyje suformulavo ir pagrindė R.Ihering).

Culpa in contrahendo doktrinos esmę sudaro teiginys, kad šalių pareiga elgtis sąžiningai egzistuoja nuo pat ikisutartinių santykių pradžios. Tad bet koks kaltas šalies veiksmas esant ikisutartiniams santykiams laikomas pagrindu taikyti sutartinę atsakomybę.

TEMA 10

Iki-sutartinė atsakomybė

Šalys neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.

Šalis, kuri derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Konfidencialumo pareiga išlieka. Laikoma, kad deramasi nesąžiningai, kai šalis neturi tikslo sudaryti sutartį arba

neatskleidžia kitai jai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.

TEMA 10

Iki sutartinė atsakomybė

Atsakomybė už prarastą galimybę sudaryti sutartį bei tiesioginius nuotolius.

Nėra atsakomybės už pelną, kuris butų, atsiradęs vykdant būsimą sutartį.

TEMA 10

Atsakomybė derybose

vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai).

Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties.

Draudimas nutraukti toli pažengusias derybas paaiškinamas tuo, kad tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingis“ prieš UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005).

TEMA 10

Derybos – Sutartis

Taigi derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą. Antra vertus, tam tikrais atvejais ikisutartiniai santykiai transformuojasi į sutartinius taip, kad sudėtinga nustatyti jų ribą. Pavyzdžiui, jeigu ikisutartiniame dokumente šalys sutaria dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį, nors tas dokumentas jų pavadintas ketinimų protokolu, susitarimu ar pan.

TEMA 10

Iki - sutartiniai dokumentai

1.Informacinis prisistatymas. 2. Kvietimas deryboms / Kvietimas teikti pasiūlymus. 3. Išankstinės derybų sąlygos. 4. Pasiūlymas/Akceptas. 5. Ketinimų protokolas. 6. Derybų protokolas. 7. Preliminari sutartis.

TEMA 10

Sutartiniai dokumentai

1. Sutartis ir papildomi susitarimai. 2. Prekių Perdavimo aktai. 3. Patikrinimų/bandymų aktai. 4. Sutarties bendro supratimo memorandumas. 5. Pretenzija/ pranešimas/ įspėjimas. 6. Sutarties nutraukimo aktas. 7. Sutarties užbaigimo/įvykdymo aktas. 8. Sutarties patvirtinimo/ratifikavimo aktas.

TEMA 10

Kvietimas derėtis v. Pasiūlymas

Derybos įforminamos derybų protokolu Paprastai kvietimu pareikšti ofertas laikomi:

kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė medžiaga.

Derybų metu, pareiškusi pasiūlymą šalis negali pasitraukti iš derybų, kol nepasibaigs pasiūlymo galiojimo terminas.

TEMA 10

Preliminarioji sutartis

Tai šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.

Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią.

TEMA 10

Preliminarioji sutartis ir rankpinigiai

Šalys, sudarydamos preliminarinę sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti kitais prievolių užtikrinimo būdais (pvz., netesybomis, įkeitimu). Bet preliminarinės sutarties įvykdymas negali būti užtikrintas rankpinigiais, nes tokioje sutartyje jie negali atlikti mokamosios funkcijos

TEMA 10

I. Sutarties sudarymas.

1. Pasiūlymo pateikimas ir pasiūlymo priėmimas (offer and acceptance).

2. Sutarties sudarymo momentas.

TEMA 10

Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.

TEMA 10

Pasiūlymo terminas

Jei nenurodytas - galioja protingą terminą, tačiau atšaukiamas iki akceptavimo.

Jei nurodytas- galioja iki nurodyto termino, tačiau negali būti atšauktas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Oferta-Pasiūlymas

Pasiūlymas sudaryti sutartį, adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra oferta, jeigu jis yra:

1. pakankamai apibrėžtas ir2. išreiškia oferento ketinimą būti įsipareigojusiu

akcepto atveju. Pasiūlymas yra pakankamai apibrėžtas, jeigu jame

nurodytos prekės ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti prekių kiekis ir kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Ofertos atšaukimas

1. Kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą.

2. Tačiau oferta negali būti atšaukta, jeigu : 1) ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar

kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama; 2) akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad

oferta yra neatšaukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veikė.

3. Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Kvietimas derėtis vs. Viešoji oferta

Pasiūlymas, kuris nėra adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra laikomas tiktai kvietimu pareikšti ofertas, jeigu tik kas kita tiesiogiai nenurodoma asmens, padariusio tokį pasiūlymą.(kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė medžiaga)

Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Sutarties galia

1. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai.

2. Šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams.

3. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą.

4. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Rašytinis patvirtinimas

Kai šalies rašytiniame pranešime, kuris pasiųstas per protingą terminą po sutarties sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildomų ar pakeistų sąlygų, šios sąlygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos iš esmės nekeičia sutarties sąlygų arba pranešimo gavėjas nedelsdamas nepareiškia nesutinkąs su tokiais papildymais ar pakeitimais.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Sutarties sudarymo momentas ir vieta

1. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

2. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita.

3. Jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina.

4. Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma.

5. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Sutarties forma

Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.

Sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos,

kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

Jeigu šalys susitarė dėl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarčių rūšiai tokia forma neprivaloma.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Rašytinė forma

Sąvoka "rašytinė forma" suprantama ne tik kaip bendras abiejų šalių pasirašytas dokumentas.

“Rašytinė forma" apima telekomunikacijos ar elektroninio ryšio priemones (telegrafą, faksą, internetą ir kt.).

Rašytinei sutarties formai taip pat gali būti prilyginamos sąskaitos bei kiti rašytiniai įrodymai.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Žodinė forma

Sutartis laikoma sudaryta žodžiu, jei asmuo išreiškė valią pasakydamas žodžius (telefoninio ryšio pagalba) arba atitinkamai elgdamasis.

specifinis reikalavimas- žodinė oferta (pasiūlymas sudaryti sutartį) turi būti

akceptuojama nedelsiant,

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Sutarties forma

Tik notarinė sutarties forma yra sutarties elementas, o sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas.

Esminis sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas.

Prioritetas suteiktas tikriesiems šalių ketinimams, nepaisant to, kad “dėl akių” rašytinis dokumentas tvirtintų ką kitą.

Sutartis- tai suderinta kelių asmenų valia.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 10

Sutarčių standartinės sąlygos 1. Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam

naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.

2. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti.

3. Kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu:

1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant;

2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje;

3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms,

pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 11

Sutarčių negaliojimas, nutraukimas ir vykdymas

Dr. Paulius Čerka

TEMA 11

Sutarčių vykdymo tvarka.

Sutarties vykdymo principai išdėstyti LR CK 6.200 str.:1. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai;2. Šalys privalo vykdyti sutartį sąžiningai;3. Šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis;4. Dedant maksimalias pastangas sutarties įvykdymui,

kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis protingas asmuo.

5. Nuostolių minimizavimo pareiga.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 11

I. Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės

1. Esminis sutarties pažeidimas ir teisminės pasekmės (nuostoliai, netesybos, sutarties nutraukimas).

2. Nuostolių rūšys - minimalūs nuostoliai (liquidating damages), tiesioginiai/netiesioginiai nuostoliai, negautos pajamos.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 11

Esminis pažeidimas

Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti,

kad sutartis bus įvykdyta ateityje;5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė

sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

TEMA 11

Atsakomybę už sutarčių neįvykdymą naikinančios sąlygos

Sutartis gali riboti civilinę atsakomybę, t.y. Numatyti maksimalų nuostolių dydį arba rūšį (tik tiesioginiai arba tik netiesioginiai ir pan.)

Atsakomybės ribojimas netaikomas jei žala atsirado dėl tyčios arba didelio nerūpestingumo.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 11

Atsakomybę už sutarčių neįvykdymą naikinančios sąlygos.

LR CK 6.212 str. formuluoja nenugalimos jėgos (force majeure) sąvoką. Force majeure - tai aplinkybės, kurios (1)atsirado ar paaiškėjo sudarius sutartį, (2)kurių sutarties šalis negalėjo kontroliuoti bei (3)protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir (4) sutarties šalis negalėjo užkirsti kelio nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimui ar jų pasekmių atsiradimui. Tam, kad aplinkybės būtų pripažįstamos force majeure aplinkybėmis, būtinos visos keturios sąlygos.

TEMA 12

Atstovavimas. Prokūra. Įgaliojimas. Pavedimo sutartis. Atskleistas ir neatskleistas atstovavimas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Atstovavimas yra civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, veikdamas pagal sandorio, teismo sprendimo, įstatymo arba administracinio akto suteiktas teises atskleisdamas atstovavimo faktą sudaro kito asmens (atstovaujamojo) vardu sandorius, kuris tiesiogiai sukuria, pakeičia arba panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam.

TEMA 12

1. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

2. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

3. Atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys.

4. Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Neleidžiama sudaryti sandorio per atstovą, jeigu to pobūdžio sandorį kaip to sandorio šalis gali sudaryti tik asmeniškai pats fizinis asmuo, taip pat įstatymų numatytų kitų sandorių.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Atstovo ir atstovaujamojo asmens valios sąveika sandoryje.

Atstovas, sudarydamas sandorį atstovaujamojo asmens vardu, reiškia savo valią ir veikia kaip savarankiškas teisės subjektas.

Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.

2.133 straipsnis. Per atstovą sudaryto

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

TEMA 12

Atstovavimo vidiniai santykiai tai santykiai tarp atstovo (įgaliotinio) ir atstovaujamojo (įgaliotojo).

Atstovavimo išoriniai santykiai tai santykiai tarp atstovo, veikiančio atstovaujamojo vardu, ir trečiųjų asmenų.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Atstovo ir atstovaujamojo asmens valios sąveika sandoryje.

Atstovas, sudarydamas sandorį atstovaujamojo asmens vardu, reiškia savo valią ir veikia kaip savarankiškas teisės subjektas.

Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.

2.133 straipsnis. Per atstovą sudaryto

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Atstovavimo teisinio santykio atsiradimo pagrindai gali būti

sandoris Įstatymas teismo sprendimas administracinis aktas

TEMA 12

Atstovavimo atribojimas nuo panašių teisinių reiškinių Pasiuntinys, Prekybos tarpinininkai, Patikėtinis, Sandorio pasirašymas už kitą asmenį, Ribotai veiksnių asmenų sandorių sudarymo kontrolė, Tarpininkas, Draudimo brokeris, Distributorius Turto administratorius Atribojimo kriterijai:

Atstovas savarankiškas valios reiškėjas. Atstovas atlieka juridinius veiksmus (sandorius) Atstovas veikia atstovaujamojo naudai

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Atstovo sudarytas sandoris pakeičia atstovaujamojo teises.

Atstovas turi neviršyti jam suteiktų teisių, Atstovas turi atskleisti atstovavimą.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Prokūra yra specialus įgaliojimas. Lot. procuro – rūpinuosi, procuratio - atstovavimas

Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.

Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra). Tokiu atveju visi prokuristai privalo veikti kartu.

TEMA 12

Prokūra yra vienašalis sandoris.

Paprastoji prokūra išduodama vienam prokuristui. Bendroji išduodama daugiau nei vienam prokūristui. Mišri bendroji prokūra, kai prokuristas gali atlikti kartu

su atstovaujamojo valdymo organu.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Prokūroje nebūtina nurodyti suteikiamų teisių, nes teisės suteikiamos tokios, kokios nurodytos CK 2.176

Prokūra laikytina specialia generalinio įgaliojimo rūšimi, kurią reguliuoja 2.176-2.185.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Pasirašydamas atstovaujamojo vardu dokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas, t. y. įrašyti žodį „prokuristas“ arba jo sutrumpinimą „pp“.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

2.179 straipsnis. Prokuristo teisės 1. Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti

pavedama atlikti šių veiksmų: 1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą

(įmonę) ar suvaržyti teises į jį; 2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių

deklaraciją; 3) skelbti atstovaujamojo bankrotą; 4) duoti prokūrą; 5) priimti į įmonę dalininkus.

Prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Prokūra gali būti ribota. Prokūros apribojimas gali būti juridinio asmens filialas, atitinkamos juridinio asmens veiklos sritys ir rūšys, tam tikros aplinkybės, laikas ar teritorija.

Prokūros apribojimai neturi įtakos tretiesiems asmenims.

Prokuristas atsako atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims taip pat kaip ir prekybos agentas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Prokūra pasibaigia, kai: 1) atstovaujamasis ją atšaukia; 2) prokuristas jos atsisako; 3) atstovaujamajam iškelta bankroto byla; 4) likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą

juridinis asmuo; 5) prokuristas miręs. 2. Prokūra pasibaigia nuo atitinkamo įrašo

atitinkamame registre datos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Įgaliojimas

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

. Įgaliojimas pasibaigia: 1) pasibaigus įgaliojimo terminui; 2) įgaliotojui panaikinus įgaliojimą; 3) įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo; 4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą; 5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas

įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą; 6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį

neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu; 7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar

pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.

2. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas. 3. Atstovavimo pasibaigimas negali būti panaudotas prieš

sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo faktą šie asmenys žinojo ar turėjo sužinoti, bet nesužinojo dėl savo pačių neatidumo.

TEMA 12

Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 12

Sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir suteiktų teisių ribose, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Dr. Paulius Čerka

TEMA 13

Vartotojų teisių apsauga. Nesąžininga praktika. Pagrindinės vartojimų sutarčių sąlygos.

Dr. Paulius Čerka

Vartotojo teisės  – kiekvienam vartotojui suteiktos teisės, kuriomis siekiama apginti vartotojų interesus

įvairiose srityse.

Dr. Paulius Čerka

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pripažįstamos šios pagrindinės vartotojų teisės:

teisė savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją);

teisė įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas;

teisė gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas;

Dr. Paulius Čerka

teisė gauti informaciją apie savo teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką;

teisė į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą;

teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą

teisė jungtis į vartotojų asociacijas; teisė į švietimą vartojimo srityje; teisė į ekonominių interesų apsaugą;

Dr. Paulius Čerka

Vartotojų teisių apsauga įgyvendinama:

taikant prevencines priemones (ugdant, informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, atliekant rinkos priežiūrą);

per administracinę, civilinę, baudžiamąją atsakomybę; ginant vartotojų teises ne teisme ir teisme.

Vartotojas -tai fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams. Vartotoju gali būti tik fizinis asmuo (ne juridinis), tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo gali būti laikomas vartotoju.

Jei vartotojui parduota ne maisto prekės kokybė neatitinka nustatytų standartų, vartotojas turi teisę (jei nebus įrodyta, kad defektai atsirado dėl vartotojo kaltės) per nustatytą prekės garantijos terminą reikalauti pardavėjo, kad jis :

pakeistų nekokybišką prekę kita to paties tipo, artikulo ar modelio preke;

pakeistų ją kita panašia preke ir perskaičiuotų jos kainą;

neatlygintinai ištaisytų prekės defektus ar atlygintų jos defektų pašalinimo išlaidas, jei defektus ištaisė pats vartotojas;

sumažintų prekės kainą; atsiimtų nekokybišką prekę ir grąžintų pinigus

vartotojui.

Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

Vartojimo sutartis - tai bet kuri sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo su prekių ar paslaugų pardavėju sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti

TEMA 14

Teisė ir verslo globalizacija. Europos sąjunga. Verslo teisės unifikavimas ir harmonizavimas: CISG, CMR,

INCOTERMS. Ginčų sprendimas tarptautiniuose teismuose.

Globalizacija – procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės , valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.

Teisės sistema tik tada gali būti įvardyta kaip Europos Bendrijų teisės sistema, jei Europos Bendrijų teisės taikymas visose valstybėse narėse yra vieningas ir visiškai nepriklauso nuo skirtingų sąlygų.

Europos sąjungos teisė susideda iš pirminės ir antrinės. Pirminę ES teisę sudaro Europos bendrijų steigiamosios sutartys, sudarytos remiantis tarptautine teise.taip pat vėlesni šių sutarčių papildymai bei pakeitimai. Taip pat svarbios yra ir Europos Bendrijų sutartys su trečiosiomis valstybėmis. Bendrijų teisė. kuriama remiantis steigiamosiomis sutartimis, yra vadinama antrinė. EB sutarties 249 straipsnyje antriniais teisės šaltiniais įvardyti reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos bei nuomonės.

CISG Konvencija dėl tarptautinio pirkimo pardavimo sutarčių

Valstybės konvencijos dalyvės, nutarė, kad tarptautinės prekybos plėtojimas lygiateisiškumo ir abipusės naudos pagrindu yra svarbus elementas skatinant draugiškus santykius tarp valstybių ir vieningų normų, reguliuojančių tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutartis prisidėtų prie teisinių barjerų tarptautinėje prekyboje pašalinimo ir skatintų tarptautinės prekybos plėtrą.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (cmr)

Jungtinių Tautų 1956 m. Ženevoje pasirašyta prekių gabenimo sausumos transportu konvencija. Ji yra pasirašyta daugelio Europos sąjungos šalių. CMR kelionės lapas susideda iš keturių dalių, iš kurių vieną gauna siuntėjas, gavėjas, vežėjas ir jei yra kitas vežėjas. CMR yra parašyta trim skirtingomis kalbomis, kad būtų galima lengvai ją suprasti.

Sutartis suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų (avansinio mokėjimo), kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį;

arba suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo;

sąlyga kuri įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.

Incoterms – tarptautinės prekybos sąlygos arba prekių pristatymo sąlygos. Tai tarptautinės taisyklės, numatančios specifines prekių pristatymo sąlygas užsienio prekyboje , jų rinkinys. Incoterms 1936 m. pirmą kartą sudarė Tarptautiniai prekybos rūmai , siekiant palengvinti sutarčių sudarymą. Verslininkai taupydami laiką ir pinigus vietoj pristatymo sąlygų sutartyje įrašo tik jų sutrumpinimą, o dažnai iš vis sutarties nesudaro, o tik pristatymo sąlygų sutrumpinimą įrašo į sąskaitą – faktūrą.Taisyklės suskirstytos į grupes E, C, F ir D.

 EXW (Ex Works) – vienas iš Incoterm terminų, reiškiantis iš įmonės. Pardavėjas sutartą datą pristato prekę pirkėjui savo teritorijoje (įmonėje, sandėlyje, fabrike). Transportavimo ir draudimo išlaidas apmoka pirkėjas.

CFR (Cost and Freight) – kaina ir frachtas – pagal šį terminą eksportuotojas apmoka visas išlaidas ir frachtą iki nurodyto punkto (uosto).

CIF (Cost, Insurance and Freight) – kaina, draudimas ir frachtas – pagal šį terminą eksportuotojas apmoka išlaidas kaip ir CFR atveju, tik papildomai privalo apdrausti krovinį jūriniu draudimu ir nuo rizikos dėl prekių praradimo ar sugadinimo transportavimo metu.

Dr. Paulius Čerka

CPT (Carriage Paid To) – transportavimas apmokėtas iki … – pagal šį terminą eksportuotojas sumoka frachtą už prekių transportavimą iki nurodytos vietos.

CIP (Carriage and Insurance Paid to) – transportavimas ir draudimas apmokėtas iki … – pagal šį terminą eksportuotojas turi tuos pačius įsipareigojimus kaip ir pagal CPT terminą, tik papildomai privalo apdrausti krovinį nuo rizikos dėl prekių praradimo ar sugadinimo transportavimo metu.

Dr. Paulius Čerka

FCA (Free Carrier) – franko transportuotojas – pagal šį terminą eksportuotojas gavęs muitinės leidimą išvežti prekes, jas perduoda pirkėjo nurodytam transportui paskirtame punkte.

FAS (Free Alongside Ship) – franko laivas – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės yra pristatomos iki laivo krantinėje arba į lichterį nurodytame išsiuntimo uoste.

FOB (Free On Board) – franko laivo denis – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės yra įkeliamos per laivo bortą nurodytame išsiuntimo uoste.

Dr. Paulius Čerka

DAF (Delivered At Frontier) – pristatyta iki sienos – pagal šį terminą eksportuotojas, gavęs muitinės leidimą išvežti prekes, jas pateikia pirkėjui į nurodytą pasienio punktą

DES (Delivered Ex Ship) – pristatyta laive – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus laivo denyje nurodytame paskyrimo uoste.

DEQ (Delivered Ex Quay) – pristatyta krantinėje (muitas sumokėtas) – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes bei įsipareigojimus nurodyto paskyrimo uosto krantinėje.

Dr. Paulius Čerka

DDU (Delivered Duty Unpaid) – pristatyta, muitas nesumokėtas – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus pirkėjo šalyje.

DDP (Delivered Duty Paid) – Pristatyta, muitas sumokėtas – pagal šį terminą eksportuotojas prekes ir įsipareigojimus perduoda importuotojo nurodytoje jo šalies vietoje.

Dr. Paulius Čerka

Tarptautinis teismas - viršnacionalinė jurisdikcinė institucija, vykdanti teisingumą tarptautinės teisės subjektų atžvilgiu.

Teismo paskirtis – užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse ES teisės aktai būtų aiškinami ir taikomi vienodai, kad teisė būtų vienoda visiems.